Projekto lyginamasis variantas
2019
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 15 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių saugumo užtikrinimas
pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už šių renginių dalyvių ir žiūrovų saugumą jų metu. Organizuodamas sporto renginį, jų organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles bei savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį. 2. Aukšto meistriškumo sporto varžybos, kurios priskiriamos didesnės rizikos sporto renginiui, rengiamos tik visuomeninės paskirties statinyje, atitinkančiame tarptautinės sporto šakos federacijos tos sporto šakos nustatytus reikalavimus. 23 . Sporto renginio nuostatuose nurodomas renginio tikslas (tikslai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus – reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik tam renginiui aktuali informacija. Sporto renginio organizatorius taip pat tvirtina sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės. 34 .
3
4. Sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai ir saugumui renginio teritorijoje ir jos prieigose (paprastai iki 200 metrų nuo sporto renginio teritorijos ribų, atsižvelgiant į sporto šakos sporto varžybų specifiką) užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija. 45 . Apie organizuojamus didesnės rizikos sporto renginius renginio organizatorius privalo ne vėliau kaip prieš
policijos įstaigą, įsteigtą teritoriniu principu (toliau – teritorinė policijos įstaiga), ir pateikti jai sporto renginio saugumo taisykles. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar sporto renginys yra didesnės rizikos, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo pranešimo ir sporto renginio saugumo taisyklių gavimo dienos teikia renginio organizatoriui rekomendacijas dėl tinkamų saugumo sporto renginio metu užtikrinimo priemonių, taip pat dėl renginio teritorijos prieigų ribų . Apie teritorinės policijos įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą sporto renginio organizatorius turi informuoti atitinkamą teritorinę policijos įstaigą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki sporto renginio pradžios. 56 .
5
6. Policijos pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas, fizinio aktyvumo pratybas ir kitą sporto renginį, kai kyla reali grėsmė (pvz., riaušės, teroro aktas ir kt.) visuomenės saugumui ir būtina nedelsiant imtis priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti. Jeigu sporto renginio organizatoriaus taikomos saugumo sporto renginyje užtikrinimo priemonės neatitinka teritorinės policijos įstaigos pateiktų rekomendacijų ir dėl to kyla pagrįsta grėsmė dalyvių ir
(arba) žiūrovų gyvybei arba sveikatai, sporto renginys turi būti sustabdytas, iki jo organizatorius ar organizatoriaus atstovai nesiims būtinų priemonių užkirsti kelią grėsmei žmonių saugumui. 67 . Prieš sporto renginį dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su tokių renginių saugumo taisyklėmis. Organizatorius dalyvius ir žiūrovus informuoti apie saugaus elgesio sporto renginio metu reikalavimus gali viena ar keliomis informavimo formomis: spausdintinėje medžiagoje, internetinėje erdvėje, įvairiais įspėjamaisiais ženklais sporto renginio vietoje. Organizatorius gali taikyti papildomas dalyvių ir žiūrovų informavimo formas. 8. Aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios priskiriamos didesnės rizikos sporto renginiui, organizatoriai privalo užtikrinti, kad šių renginių saugumą užtikrinantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją vykdyti asmens ir turto apsaugos veiklą. 79 . Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų ir draudimų , nurodytų sporto renginio saugumo taisyklėse. 810 . Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už žmonių saugumą vandenyje. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
ir kitos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3758(2) lyginamasis variantas
2019
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 15 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių saugumo užtikrinimas
pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už šių renginių dalyvių ir žiūrovų saugumą jų metu. Organizuodamas sporto renginį, jų organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles bei savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį. 2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos didesnės rizikos sporto renginiui, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus. 23 . Sporto renginio nuostatuose nurodomas renginio tikslas (tikslai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus – reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik tam renginiui aktuali informacija. Sporto renginio organizatorius taip pat tvirtina sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės. 34 .
3
4. Sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai ir saugumui renginio teritorijoje ir jos prieigose užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija. 45 . Apie organizuojamus didesnės rizikos sporto renginius renginio organizatorius privalo ne vėliau kaip prieš
policijos įstaigą, įsteigtą teritoriniu principu (toliau – teritorinė policijos įstaiga), ir pateikti jai sporto renginio saugumo taisykles. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar sporto renginys yra didesnės rizikos, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo pranešimo ir sporto renginio saugumo taisyklių gavimo dienos teikia renginio organizatoriui rekomendacijas dėl tinkamų saugumo sporto renginio metu užtikrinimo priemonių, taip pat dėl renginio teritorijos prieigų ribų . Apie teritorinės policijos įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą sporto renginio organizatorius turi informuoti atitinkamą teritorinę policijos įstaigą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki sporto renginio pradžios. 56 . Policijos pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas, fizinio aktyvumo pratybas ir kitą sporto renginį, kai kyla reali grėsmė (pvz., riaušės, teroro aktas ir kt.) visuomenės saugumui ir būtina nedelsiant imtis priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti.
Jeigu sporto renginio organizatoriaus taikomos saugumo sporto renginyje užtikrinimo priemonės neatitinka teritorinės policijos įstaigos pateiktų rekomendacijų ir dėl to kyla pagrįsta grėsmė dalyvių ir
(arba) žiūrovų gyvybei arba sveikatai, sporto renginys turi būti sustabdytas, iki jo organizatorius ar organizatoriaus atstovai nesiims būtinų priemonių užkirsti kelią grėsmei žmonių saugumui. 67 . Prieš sporto renginį dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su tokių renginių saugumo taisyklėmis. Organizatorius dalyvius ir žiūrovus informuoti apie saugaus elgesio sporto renginio metu reikalavimus gali viena ar keliomis informavimo formomis: spausdintinėje medžiagoje, internetinėje erdvėje, įvairiais įspėjamaisiais ženklais sporto renginio vietoje. Organizatorius gali taikyti papildomas dalyvių ir žiūrovų informavimo formas. 8. Sporto varžybų, kurios priskiriamos didesnės rizikos sporto renginiui, organizatoriai privalo užtikrinti, kad šių renginių saugumą užtikrinantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją vykdyti asmens ir turto apsaugos veiklą. 79 . Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų ir draudimų , nurodytų sporto renginio saugumo taisyklėse. 810 . Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už žmonių saugumą vandenyje. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir siekiant įgyvendinti ratifikuojamos
integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius (toliau – Konvencija) nuostatas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Į statymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos iš dalies arba visiškai atitinka ar įgyvendina Konvencijos 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11 straipsnių nuostatas:
Konvencijos 4 straipsnyje reikalaujama, kad šalis užtikrintų, jog, siekiant nustatyti ir įgyvendinti organizacijas vienijantį integruotą požiūrį į saugumą, apsaugą ir paslaugas, būtų sudaryti koordinavimo nacionaliniu ir vietos mastu planai, kurie leistų nustatyti, analizuoti ir įvertinti su saugumu, apsauga ir paslaugomis susijusią grėsmę ir dalytis naujausia informacija apie tokios grėsmės vertinimą. Taip pat reikalaujama, kad šalis užtikrintų, kad koordinavimo planuose būtų visapusiškai atsižvelgiama į Konvencijoje išdėstytus saugumo, apsaugos ir paslaugų principus.
Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad šalys skatina visas organizacijas ir suinteresuotuosius asmenis, dalyvaujančius organizuojant futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius viešosiose vietose, įskaitant savivaldybės institucijas, policiją, vietos bendruomenes, taip pat verslo ir sirgalių atstovus, futbolo klubus ir nacionalines asociacijas, bendradarbiauti vertinant grėsmę ir rengiant atitinkamas prevencines priemones, užtikrinant saugumą, apsaugą ir palankią aplinką viešosiose vietose. Paminėtas Konvencijos nuostatas turinio prasme atitinka Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – Sporto įstatymas) 15 straipsnyje reglamentuojamas sporto pratybų, varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių saugumo užtikrinimas. 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sporto renginių organizatoriai atsako už šių renginių dalyvių ir žiūrovų saugumą jų metu – jie privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir atvejais gauti pritarimą organizuoti sporto renginį. 3 dalyje nustatyta, kad sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai renginio teritorijoje užtikrinti ir kita su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija. 4 dalyje nustatyta, kad apie organizuojamus didesnės rizikos sporto renginius renginio organizatorius privalo raštu informuoti atitinkamą policijos įstaigą, kuri renginio organizatoriui teikia rekomendacijas dėl tinkamų saugumo sporto renginio metu užtikrinimo priemonių.
pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas, fizinio aktyvumo pratybas ir kitą sporto renginį, kai kyla reali grėsmė visuomenės saugumui ir būtina nedelsiant imtis priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti. 6 dalyje nustatyta, kad prieš sporto renginį dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su tokių renginių saugumo taisyklėmis. Organizatorius dalyvius ir žiūrovus informuoti apie saugaus elgesio sporto renginio metu reikalavimus gali viena ar keliomis informavimo formomis: spausdintinėje medžiagoje, internetinėje erdvėje, įvairiais įspėjamaisiais ženklais sporto renginio vietoje. Konvencijos 5 straipsnyje reikalaujama, kad nacionalinėje teisinėje, reguliavimo ar administracinėje sistemoje būtų nustatytas reikalavimas renginio organizatoriams, kad jie visiems dalyviams ir žiūrovams užtikrintų saugią aplinką ir apsaugą, kad kompetentingos valdžios institucijos nustatytų taisykles ar mechanizmus, kuriais būtų užtikrintos licencijų išdavimo stadionams procedūrų, sertifikavimo tvarkos, kad būtų užtikrinta stadiono projekto, infrastruktūros ir atitinkamų minios valdymo priemonių atitiktis nacionaliniams ir tarptautiniams standartams bei gerajai praktikai, kad stadionų valdymo tvarka būtų išsami, būtų pasirūpina veiksmingu policijos, pagalbos tarnybų ir organizacijų partnerių bendradarbiavimu, kad būtų nustatytos aiškios gairės ir procedūros dėl dalykų, kurie gali daryti įtaką minios valdymui bei su tuo susijusiai saugumui ir apsaugai kilusiai grėsmei. Šios konvencijos nuostatos iš esmės jau reglamentuotos įvairiuose nacionaliniuose teisės aktuose.
Lietuvos futbolo federacijos (toliau
gauti; 7.5.9. teikia Licencijavimo komitetui tvirtinti auditorių, stadionų sertifikavimo ir apšvietimo sistemos sertifikavimo įmonių sąrašą ir atlieka kitas funkcijas, kuriomis būtų užtikrintos licencijų išdavimo stadionams procedūros; 3 dalies Infrastruktūros kriterijų punktuose Nr. I.01-I.07 nustatyti stadionų infrastruktūros kriterijai, kuriuos Licencijos pareiškėjas privalo turėti: stadionas turi būti sertifikuotas, atitikti saugumo reikalavimus, turėti saugos ir saugumo užtikrinimo strategiją, patvirtiną evakuacijos planą, žaibo saugą; 3 dalies Infrastruktūros kriterijų punktuose Nr.
I.22 – I.37 yra apibūdinamos žiūrovų erdvės ir reikmės: stadione turi būti sėdimos vietos svarbiems asmenims, dengtos vietos, saugumo priežiūros patalpa, įrengta žiūrovų informavimo sistema, sanitarinės patalpos, neįgaliems žiūrovams ir juos lydintiems asmenims turi būti užtikrintas saugus ir patogus patekimas į stadioną, visi žiūrovai turi turėti individualias sėdimas vietas, bent 5% (penki procentai) patvirtintos stadiono talpos turi būti skirta svečių komandos sirgalių pasodinimui atskiroje vietoje, kiekviename stadione turi būti didelio formato stadiono aikštės taisyklės, iškabintos prie visų įėjimų į stadioną, kad į stadioną patenkantys žiūrovai galėtų jas perskaityti, greitosios pagalbos bei priešgaisrinės tarnybos automobiliai, taip pat ir aikštės priežiūros bei kito tipo mašinos turi turėti galimybę patekti į žaidimo zoną, visi vieši ženklai su nuorodomis stadiono viduje ir išorėje turi būti pateikti suprantama tarptautine piešinių kalba. Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017
„Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintame Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.
D1-738, yra nustatyta:
inžinerinio statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto) (toliau – projektas) rengimo tvarka;
2projekto sudedamosios dalys;
tvarka;
sąrašas(nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo, svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus, tvarka;
5statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarka. Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklėse,
patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 yra nustatyti visuomeninės paskirties pastatų ir visuomeninės paskirties inžinerinių statinių, tarp jų ir sporto paskirties bei sklypo planavimo gaisrinės saugos reikalavimai. Konvencijos 5 straipsnio 5 dalies nuostatas iš esmės įgyvendina jau minėtos Sporto įstatymo 15 straipsnio nuostatos. Konvencijos 7 straipsnyje reikalaujama, kad šalis užtikrintų, jog būtų parengti organizacijų tarpusavio nenumatytų atvejų ir nepaprastosios padėties planai, kurie būtų tikrinami ir tobulinami reguliariai rengiamose bendrose pratybose, ir aiškiai nustatoma, kuri organizacija yra atsakinga už pratybų inicijavimą, priežiūrą ir pripažinimą galiojančiomis.
Manytina, kad pagrindinis šių nuostatų tikslas, kad visos organizacijos būtų pasiruošusios sporto renginių metu kilusiems netikėtiems įvykiams, dėl kurių galėtų nukentėti žmonės ar turtas (masiniai neramumai, pastato ar konstrukcijų sugriuvimas, gaisras ar kt.), todėl paminėti pavojai iš esmės turėtų būti priskiriami ekstremaliosioms situacijoms. Lietuvoje pasirengimą gresiančioms ar susidariusioms ekstremaliosioms situacijoms reglamentuoja Civilinės saugos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ekstremalioji situacija – tai dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Šio įstatymo 2 straipsnio
vykdoma pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms priemonių visuma, kad būtų išvengta ekstremaliųjų situacijų arba mažėtų jų galimybė, o susidarius ekstremaliajai situacijai būtų kuo mažiau pakenkta gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklai, turtui ir aplinkai. Civilinės saugos įstatyme taip pat gana išsamiai reglamentuotos civilinės saugos sistemos subjektų, gyventojų, ūkio subjektų ir kitų organizacijų teisės ir pareigos civilinės saugos srityje. Siekdama valstybiniu lygiu koordinuoti ekstremaliųjų situacijų valdymą, Vyriausybė 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 yra patvirtinusi valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.
Šiame plane aprašyti institucijų veiksmai ir jų koordinavimas, susidarius ar gresiant ekstremaliajai situacijai, dėl tokių įvykių kaip gaisrai ir (ar) sprogimai, kurie gali sukelti daugelio gyventojų sužalojimus ir dėl kurių gali prireikti evakuoti gyventojus, masiniai neramumai. Valstybės institucijos, vykdydamos ekstremaliųjų situacijų prevenciją, pagal savo kompetenciją kasmet turi vertinti grėsmes konkrečiam sektoriui ir numatyti resursus ar prevencines priemones, užkardančias galimybę kilti ekstremaliosioms situacijoms, taip pat rengia ir įgyvendina savo srities ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Vadovaudamosi Civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktu, savivaldybės turi pasirengusios savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kurie yra suderinami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie VRM. Taip pat Civilinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies
civilinės saugos pratybų planus. Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1295. Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad šalys imasi visų galimų priemonių, kuriomis būtų sumažinta smurto ar viešosios tvarkos pažeidimų, kuriuose dalyvauja arba kuriuos organizuoja asmenys ar grupės, grėsmė, taip pat užtikrina, kad būtų nustatytos grėsmės pobūdį ir vietą atitinkančios veiksmingos prevencinės priemonės, kuriomis būtų atgrasoma nuo smurto ar viešosios tvarkos pažeidimo ir užkertamas tam kelias. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad viena iš administracinio poveikio priemonių yra draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose.
lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, šio draudimo laikotarpiu teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimu gali būti uždrausta lankytis visuose viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose arba tam tikros rūšies (politiniuose, kultūriniuose, sporto) renginiuose. ANK 481–483 straipsniuose nustatyta administracinė atsakomybė už tyčinius veiksmus, tokius kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, neteisėtas šaudymas iš ginklo šaudyti neskirtose vietose, taip pat civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimus. ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimas stadionuose, skveruose, parkuose, išskyrus parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose. Konvencijos 11 straipsnyje nustatyta, kad šalys glaudžiai bendradarbiauja visose šioje Konvencijoje nurodytose srityse ir susijusiose srityse siekdamos kuo labiau sustiprinti bendradarbiavimą tarptautinių renginių srityje, dalytis patirtimi ir dalyvauti plėtojant gerąją praktiką.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad policija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis; policija bendradarbiauja su kitomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, asociacijomis, kitais asmenimis, įgyvendindama nusikalstamų veikų kontrolės, prevencijos, kitas programas ir kitaip įtraukdama juos į šią veiklą. Policijos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad tarptautinis policijos bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis, agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis ir Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis vyksta vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir nacionaliniais teisės aktais. Su kitų valstybių kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis bendradarbiavimas, ypač keitimosi informacija, susijusia su asmens duomenimis, valstybės ar tarnybos paslaptimi bei nusikalstamų veikų tyrimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo srityse, vyksta vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis; Lietuvos Respublikai vykdant tarptautinius įsipareigojimus ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, Lietuvos Respublikos pareigūnai gali būti siunčiami į užsienio valstybių institucijas, įstaigas, tarnybas ir agentūras, Europos Sąjungos institucijas ir kitas tarptautines organizacijas atstovauti policijai, atlikti kitų su policijos veikla susijusių funkcijų, dalyvauti bendrosiose operacijose.
Šių pareigūnų teisės, pareigos, imunitetas, atsakomybė ir socialinės garantijos nustatomos Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose; Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais į Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti atsiųsti kitų valstybių pareigūnai. Šių pareigūnų teisės, pareigos, atsakomybė ir socialinės garantijos nustatomos Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Konvencijos 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas Nacionalinis futbolo informacijos centras jau įsteigtas Policijos departamente prie VRM policijos generalinio komisaro 2008 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 5–V–696. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Konvencijos 5 straipsnyje reikalaujama, kad šalys imtųsi įvairių priemonių saugumui, apsaugai ir paslaugoms sporto stadionuose užtikrinti.
Pavyzdžiui, turi būti užtikrintos stadiono projekto, infrastruktūros, veiksmingas stadiono licencijavimas ir jo saugumo sertifikavimas ir atitinkamų minios valdymo priemonių, rizikos vertinimo atitiktis nacionaliniams ir tarptautiniams standartams bei gerajai praktikai. Konvencijos 5 straipsnio nuostatoms įgyvendinti parengtas ir kartu su įstatymo projektu teikiamas SĮ projektas, kuriuo siūloma keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad a ukšto meistriškumo sporto varžybos, kurios priskiriamos didesnės rizikos sporto renginiui, rengiamos tik visuomeninės paskirties statinyje, atitinkančiame tarptautinės sporto šakos federacijos tos sporto šakos nustatytus reikalavimus. Kad nacionalinių teisės aktų nuostatos atitiktų Konvencijos 4 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, Sporto įstatymo 15 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti nuostatomis, kad sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti konkrečios priemonės, skirtos tvarkai ir saugumui renginio teritorijoje ir jos prieigose užtikrinti. Taip pat detalizuojama prieigos samprata, ją be kita ko susiejant ją su konkretaus sporto renginio specifika. Prieigos atstumas (iki 200 m.) siūlomas įvertinus praktikų (saugos tarnybų, policijos pareigūnų, dirbančių renginiuose) nuomonę, taip pat įvertinus esamas sporto arenas, esamus, renovuojamus ir planuojamus stadionus. Kartu aiškiai akcentuojamas renginio teritorijos prieigų ribų klausimo derinimas sporto renginio saugumo taisyklių derinimo metu.
nustatyti, kad a ukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios priskiriamos didesnės rizikos sporto renginiui, organizatoriai privalo užtikrinti, kad šių renginių saugumą užtikrinantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją vykdyti asmens ir turto apsaugos veiklą . Konvencijos 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalis apsvarsto galimybę įgalioti teismines arba administracines institucijas, kurios atsakingos už sankcijų taikymą futbolo rungtynėse smurtavusiems ir (arba) viešosios tvarkos pažeidimą padariusiems ar prie jo prisidėjusiems asmenims, apriboti tokių asmenų galimybę vykti į kitoje valstybėje vykstančias futbolo rungtynes. Konvencijos 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms įgyvendinti kartu su įstatymo projektu teikiamas ir ANK projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuriam paskirtas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, šio draudimo laikotarpiu teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimu gali būti uždrausta lankytis kitose valstybėse vykstančiuose sporto renginiuose . Atsižvelgdami į Konvencijos 1 straipsnio 2 dalį, manome, kad tikslinga numatyti galimybę taikyti draudimą lankytis kitose valstybėse vykstančiuose sporto renginiuose visų sporto renginių atžvilgiu jų neišskiriant, nes sporto sirgaliai neretai vyksta į kitas šalis palaikyti draugiškus sporto klubus. Šios poveikio priemonės, jei ji būtų paskirta asmeniui, vykdymas būtų užtikrinamas policijai keičiantis informacija per Nacionalinį futbolo informacijos centrą.
Atitinkama informacija apie asmenį, kuriam Lietuvoje paskirtas draudimas lankytis kitose valstybėse vykstančiuose sporto renginiuose, būtų teikiama Konvencijos narių nacionaliniams futbolo informacijos centrams, kurie, vadovaudamiesi Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies ir nacionalinėmis nuostatomis, organizuotų informacijos apie tokius asmenis perdavimo kompetentingoms savo šalies institucijoms, turėdami tikslą valdyti galimas grėsmes sporto renginių saugumui ir užkardyti tokių asmenų patekimą į sporto renginius savo šalyse. Jeigu Lietuvos Nacionalinis futbolo informacijos centras gautų pranešimą iš kitos šalies apie asmens, kuriam Lietuvoje paskirtas draudimas lankytis kitose valstybėse vykstančiuose sporto renginiuose, dalyvavimą sporto renginyje, Lietuvos policija spręstų klausimą dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal ANK 225 straipsnio 2 dalį. Draudimo lankytis kitose valstybėse vykstančiuose sporto renginiuose vykdymas bus užtikrinamas ir tais atvejais, kai Lietuvos policijos pareigūnai vyks į užsienio valstybes atlikti su policijos veikla susijusių funkcijų (pavyzdžiui, padėti užsienio šalių policijos pareigūnams vykdyti policijos viešosios tvarkos užtikrinimo priemones sporto renginių metu).Policijos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad tarptautinis policijos bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis, agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis ir Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis vyksta vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir nacionaliniais teisės aktais.
Detalesnė draudimo lankytis kitose valstybėse vykstančiuose sporto renginiuose vykdymo tvarka, vadovaujantis ANK 692 straipsnio 1 dalimi, bus nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektų nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos korupcijai neturės. Priimti įstatymai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi integruotas požiūris į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes bei kitų sporto renginių metu, visapusiškas bendravimas su vietos bendruomene ir sporto sirgaliais užtikrins didesnį sportinių renginių lankymą, o tai skatins įvairių paslaugų poreikį. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus kitų įstatymų keiti nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti Aplinkos ministras turės pakeisti Statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738. Priėmus ANK projektą, iki jis įsigalios, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti 2016 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.
Dėl administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose vykdymo tvarkos nustatymo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymų projektų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„Saugumo priemonės“, „integruotas požiūris į saugumą“, „sporto
renginių saugumas“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
PAKEItimo įstatymo projekto 2019-09-04 Nr. XIIIP-3758 Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
DĖL
PAKEItimo įstatymo projekto 2019-11-14 Nr. XIIIP-3758(2) Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Švietimo ir mokslo komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas E. Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas V. Juozapaitis, Komiteto nariai A. Papirtienė, L. Staniuvienė, D. Kepenis, E. Pupinis, G. Steponavičius, L. Jonaitis, K. Smirnovas. Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, biuro patarėjos R. Norkienė, A. Kairienė, L. Vingrytė, J. Paukštė, padėjėja G. Petrauskaitė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė K. Tiesnesytė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas D. Vasaris, Policijos departamento prie VRM vyr. patarėjas D. Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-09-04) Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija (2019-09-25) Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1 Sprendimas: Iš esmės pritarti Komiteto patobulintam Sporto įstatymo Nr. I-1151 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3758(2) ir teikti jį Seimui svarstyti. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (2019-10-16) 1 (15) (2) Argumentai: Sporto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžta sąvoka „aukšto meistriškumo sporto varžybosׅ“ ir toliau visame įstatyme siūloma naudoti trumpinį „sporto varžybos“. Toks trumpinys (sporto varžybos) naudojamas visame Sporto įstatyme, todėl atitinkamas trumpinys turi būti rašomas ir projekte. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Sporto įstatymo 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
2Aukšto meistriškumo S s porto varžybos, kurios priskiriamos didesnės rizikos sporto renginiui, rengiamos tik visuomeninės paskirties statinyje statiniuose , atitinkančiame atitinkančiuose tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos nustatytus reikalavimus.“ Pritarti
1 (15) (8) Argumentai: Sporto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžta sąvoka „aukšto meistriškumo sporto varžybosׅ“ ir toliau visame įstatyme siūloma naudoti trumpinį „sporto varžybos“. Toks trumpinys (sporto varžybos) naudojamas visame Sporto įstatyme, todėl atitinkamas trumpinys turi būti rašomas ir projekte. Pasiūlymas:
„8. Aukšto meistriškumo s S porto varžybų, kurios priskiriamos didesnės rizikos sporto renginiui, organizatoriai privalo užtikrinti, kad šių renginių saugumą užtikrinantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją vykdyti asmens ir turto apsaugos veiklą.“ Pritarti
1 (15) (4) Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad sporto renginio saugumo taisyklėse būtų aptartos konkrečios priemonės, skirtos tvarkai ir saugumui ne tik renginio teritorijoje, bet ir jos prieigose.
Projekte taip pat siūloma patikslinti, kad prieiga „paprastai yra iki 200 metrų nuo sporto renginio teritorijos ribų, atsižvelgiant į sporto šakos sporto varžybų specifiką“. Siūloma formuluotė
„paprastai iki 200 metrų“ nėra imperatyvi, kiekvienu konkrečiu atveju
prieigos riba gali būti nustatyta skirtinga, tiek 50 metrų, tiek 1 km. 200 metrų nėra didžiausias atstumas, gali būti nustatoma ir daugiau. Tokia įstatymo nuostata nėra tikslinga, taip pat ji gali klaidinti sporto renginių organizatorius. Jeigu siūloma riba nėra galutinė, geriau jos įstatyme nenurodyti ir palikti spręsti atsakingoms institucijoms kiekvienu konkrečiu atveju atskirai pagal įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus kriterijus. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 15 str. 4 d. išdėstyti taip: „3
4. Sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai ir saugumui renginio teritorijoje ir jos prieigose (paprastai iki 200 metrų nuo sporto renginio teritorijos ribų, atsižvelgiant į sporto šakos sporto varžybų specifiką) užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija.“ Pritarti 4.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (2019-10-16)22 Argumentai: Tikslinga įstatymo projekte nustatyti aiškią datą, iki kada Vyriausybė ir kitos institucijos turi priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pasiūlymas: Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Smirnovas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Sporto įstatymo Nr. I-1151 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė