Projekto lyginamasis variantas
nr. ix-517 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kad pakuotes Pakuotės, kad jas būtų galima identifikuoti ir klasifikuoti, jos turi gali būti ženklinamos, nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų rūšis prigimtį ir tinkamiausią pakuočių atliekų tvarkymo būdą. Pakuočių ženklinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gamintojai ir importuotojai (arba jiems atstovaujančios organizacijos), patys ar kolektyviai organizuojantys pakuočių atliekų tvarkymą, įskaitant pakuotes, kurioms taikomas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalį , be šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyje nurodyto ženklinimo papildomai gali savo gaminių pakuotes žymėti kitais pačių pasirinktais ženklais, nusakančiais dalyvavimą atitinkamoje organizacijoje ar pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje tam tikru ženklu .“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2019 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3756(2) lyginamasis variantas
nr. ix-517 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kad pakuotes Pakuotės, kad jas būtų galima identifikuoti ir klasifikuoti, jos turi gali būti ženklinamos, nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų rūšis prigimtį ir tinkamiausią pakuočių atliekų tvarkymo būdą. Pakuočių ženklinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
2Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gamintojai ir importuotojai (arba jiems atstovaujančios organizacijos), patys ar kolektyviai organizuojantys pakuočių, įskaitant pakuotes, kurioms taikomas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalį , atliekų tvarkymą, be šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodyto ženklinimo, papildomai gali savo gaminių pakuotes žymėti kitais jų pačių pasirinktais ženklais, nurodančiais dalyvavimą atitinkamoje organizacijoje ar pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje tam tikru ženklu .“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
ĮSTATYMO nr. IX-517
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ)
ženklinti pakuotes, nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų prigimtį tam, kad pakuotes būtų galima identifikuoti ir klasifikuoti. 1994 m. gruodžio
pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas , 13 skyrius,
su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/720 (OL 2015 L 115, p. 11) (toliau – Direktyva 94/62/EB), 8 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog „Laikydamasi Sutartyje nustatytų sąlygų, Taryba ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo priima sprendimą dėl pakuočių ženklinimo.“ Direktyvos 94/62/EB 8 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad „S iekiant palengvinti pakuočių surinkimą, pakartotinį naudojimą, naudojimą, įskaitant ir perdirbimą, kad būtų lengviau tas pakuotes identifikuoti ir klasifikuoti pagal pramonės rūšis, ant pakuotės nurodoma naudotos(-ų) pakuotės medžiagos(-ų) rūšis remiantis Komisijos sprendimu 97/129/EB “ . Tačiau Taryba iki šiol nėra priėmusi sprendimo dėl privalomos pakuočių identifikavimo sistemos, kaip tai numatyta Direktyvos 94/62/EB 8 straipsnio 1 dalyje. 1997 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimo 97/129/EB, nustatančio pakuočių medžiagų identifikavimo sistemą pagal Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius, 3 tomas, p.
125) (toliau – Sprendimas 97/129/EB), preambulės 3 dalyje yra numatyta, jog „bent jau pirmajame etape identifikavimo sistema turi būti taikoma pasirinktinai (angl. voluntary )“. Pastebėtina, kad Sprendimo 97/129/EB preambulės 4 dalyje yra numatyta, jog
„identifikavimo sistema bus periodiškai iš naujo svarstoma ir prireikus
pataisoma Direktyvos 94/62/EB 21 straipsnyje nustatyta tvarka“. Be to, šio sprendimo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad ,,[s]prendimas dėl privalomos identifikavimo sistemos nustatymo bet kuriai medžiagai arba medžiagoms gali būti priimtas Direktyvos 21 straipsnyje nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad iki šiol Direktyvos 94/62/EB
sistemos persvarstymu ar privalomos identifikavimo sistemos nustatymu tam tikrai medžiagai ar medžiagoms, nepriimta. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Taryba nėra priėmusi sprendimo dėl privalomo pakuočių ženklinimo, taip pat į Sprendime 97/129/EB įtvirtintą ir kol kas nepakeistą neprivalomą identifikavimo sistemos taikymo pobūdį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą byloje C- 309/2002 Radlberger Getränkegesellschaft mbH & Co., S. Spitz KG prieš Badeno–Viurtenbergo federalinę žemę , šiame etape valstybės narės turi teisę numatyti, kad pakuočių medžiagų identifikavimo sistema būtų taikoma savanoriškai. Privalomi ženklinimo reikalavimai nenustatyti ir naujame žiedinės ekonomikos teisiniame reguliavime. Kadangi prievolės taikyti privalomą identifikavimo sistemą nėra, Lietuvos Respublika, stodama į Europos Sąjungą, ženklinimo įsipareigojimų nurodyti pakuotei pagaminti naudotų medžiagų rūšis prisiimti neprivalėjo.
Imperatyvi nuostata dėl privalomumo, esanti galiojančioje įstatymo redakcijoje, nebuvo notifikuota Europos Komisijai. Pagal turimą informaciją apie kitose Europos Sąjungos šalyse taikomą ženklinimą, nurodant pakuotei pagaminti naudotų medžiagų rūšis, toks ženklinimas yra savanoriškas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija gauna skundus ir paklausimus ne tik iš Lietuvos gamintojų bei importuotojų, juos vienijančių asociacijų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, bet ir iš užsienio šalių gamintojų asociacijų, kuriuose atkreipiamas dėmesys į Lietuvoje taikomo reguliavimo neatitikimą Direktyvai 94/62/EB ir dėl to atsirandančias problemas dėl vienodų rinkos sąlygų taikymo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. sausio mėn. raštu Nr. (1.1.20-25) 10-535 informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl problemų, kylančių sveikatos apsaugos sistemoje užsakant importuojamus vaistus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Europos Sąjungos vaistų gamintojai dėl papildomų kaštų įrangai nėra pasirengę tiekti vaistinius preparatus pakuotėmis nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų prigimtį. Tai kelia susirūpinimą, kad šiuo metu galiojantis įstatymo nuostatų taikymas privalomai ženklinti pakuotes pagal mūsų šalyje galiojančius reikalavimus gali sutrikdyti vaistinių preparatų tiekimą Lietuvos rinkai, kas galėtų turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai.
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštu informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kad į jį kreipėsi Prancūzijos ambasados atstovė dėl Prancūzijos vynų eksportuotojų asociacijos kreipimosi dėl PPATĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir galimos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitikties Europos Sąjungos teisės aktams. Pažymėtina tai, kad Prancūzijos vynų eksportuotojams pateikus skundą Europos Komisijai, tikėtina, būtų pradėta pažeidimo procedūra prieš Lietuvą. Verslo atstovai akcentuoja, kad privalomas reikalavimas ženklinti pakuotes nurodant joms pagaminti naudotų medžiagų rūšis, tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos šalių gamintojams gali sąlygoti neproporcingai didelį gamybos kaštų ir galutinio produkto kainos padidėjimą. Tačiau, pastebėtina, kad gamintojai vis dažniau pažymi, iš ko sudaryta pakuotė. Tai sąlygoja verslo nusiteikimas informuoti vartotoją, propaguoti žiedinės ekonomikos principus (pvz., nurodant, kad pakuotė gali būti perdirbama), nors tyrimai rodo, kad vartotojai dar aktyviai nesidomi pakuotės ženklinimu. Be to, pakuočių ženklinimas nurodant joms pagaminti naudotų medžiagų prigimtį yra tik viena iš dalių visoje pakuočių ženklinimo sistemoje. Pareiga informuoti visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais: netinkamo pakuočių atliekų tvarkymo žala aplinkai ir žmonių sveikatai, pakuočių atliekų tvarkymo galimybės ir pan. gamintojams ir importuotojams yra nustatyta
7 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Vadovaujantis gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-57, 11 punkte nustatyta tvarka, gamintojų ir importuotojų organizacijos, naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų informacine sistema (GPAIS), kasmet privalo parengti, suderinti su licencijas išduodančia institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) ir pateikti švietimo programą, kurioje turi būti: „
ar pakuočių atliekų tvarkymo srityje Lietuvos Respublikoje, nurodytos esamos problemos, pateiktos prioritetinės organizacijos švietimo programos kryptys, apibrėžti švietimo programos tikslai ir uždaviniai;
programos įgyvendinimo priemonės, tikslinės grupės, tikslas ir apimtis (skaitinė reikšmė kiekvienam einamųjų kalendorinių metų ketvirčiui atskirai), finansavimo šaltinis ir lėšų suma, planuojama kiekvienai priemonei įgyvendinti. 12. Veiksmų programoje turi būti numatytos ne mažiau kaip 2 tęstinės priemonės (informaciniai stendai atliekų surinkimo vietose, informacijos teikimas interneto svetainėse, informacijos teikimas apie atliekų surinkimo vietas ir surinkimo sąlygas ir panašiai), vykdomos nuolat švietimo programos galiojimo metu, ir ne mažiau kaip 4 netęstinės priemonės (televizijos ir (ar) radijo laidos, straipsniai spaudoje, skrajučių platinimas ir panašiai), vykdomos ne rečiau kaip kartą per kalendorinį metų ketvirtį (toliau – ketvirtis) švietimo programos galiojimo metu.“.
Pagrindiniai švietimo ir informavimo tikslai yra efektyviausiais komunikacijos kanalais ir priemonėmis skatinti gyventojus, kad jie tinkamai rūšiuotų pakuočių atliekas, ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą, populiarinti atsakingą visuomenės ir verslo požiūrį į pakuočių atliekų tvarkymą. 2017 m. sausio mėnesį Grynas.lt portale Aplinkos ministerijos iniciatyva įvykdyta visuomenės apklausa, kurios tikslas – nustatyti, ar gyventojai, pirkdami produktą, atkreipia dėmesį į ženkliuką, nurodantį, iš kokios medžiagos pagaminta pakuotė. Apklausoje dalyvavo 1311 gyventojų. Pagal apklausos rezultatus tik 27% gyventojų atkreipia dėmesį į ženkliuką, nurodantį, iš kokios medžiagos pagaminta pakuotė. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos nustatytame reguliavime valstybėms narėms suteikiama diskrecijos teisė apsispręsti dėl pakuočių ženklinimo privalomumo, siekiant mažinti administracinę naštą ir kaštus, kurie galimai įtakoja ir supakuotų gaminių kainą, tikslinga įstatyme numatyti teisę (o ne pareigą) ženklinti pakuotes, nurodant medžiagų rūšis, iš kurių pagaminta pakuotė ir tinkamiausią pakuočių atliekų tvarkymo būdą (atsižvelgus į
Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (OL
).
ir importuotojams yra nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Šią ir kitas PPATĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;
2) kolektyviai – steigdami gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – Organizacija);
žstato sistemoje surinktų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymą pavesdami u žstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui. Organizacijos iš esmės organizuoja tvarkymą pakuočių atliekų, kurios susidarė išpakavus gamintojų ir importuotojų kitiems asmenims perleistas pripildytas pakuotes, įskaitant dalyvavimą organizuojant tvarkymą tų pakuočių atliekų, kurios tvarkomos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Gamintojų ir importuotojų savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekos susidaro ne komunalinių atliekų sraute. Todėl gamintojas ir (ar) importuotojas, organizuodamas savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, nedalyvauja organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Siekiant įgyvendinti teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus, tikslinga papildyti PPATĮ 5 straipsnio 2 dalį. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės (vadovė Agnė Bagočiutė, tel. 8 706 63670 el. p. [email protected] , vyriausioji patarėja Laura Zukė, tel. 8 706 62705 el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Rita Šernauskienė (tel. 8 706 62701 el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
PPATĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė gamintojams ženklinti pakuotę nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų prigimtį . PPATĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savo gaminių pakuotes žymėti tam tikru ženklu gali gamintojai ir importuotojai (arba jiems atstovaujančios organizacijos), patys organizuojantys pakuočių atliekų tvarkymą, t.y. pakuočių atliekas tvarkantys individualiai, taip pat neaptarta kokią informaciją toks pasirinktas ženklas galėtų nusakyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
projekte siūloma pakeisti PPATĮ 5 straipsnio 1 dalį numatant, kad pakuotės gali būti ženklinamos, nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų rūšis ir tinkamiausią pakuočių atliekų tvarkymo būdą. Sudarius galimybę rinktis, ar norima ant pakuočių nurodyti joms pagaminti panaudotas medžiagas (PPATĮ projekto 1 straipsnis), gamintojai ir importuotojai galėtų apsispręsti dėl galimų papildomų lėšų, reikalingų pakuočių ženklinimui atlikti, taip pat įvertinti, kiek tai galėtų įtakoti jų supakuotų produktų konkurencingumą lyginant su kitų šalių gamintojų produktais. Be to, bus užtikrinta PPATĮ nuostatų atitiktis Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams.
projekte (1 straipsnio 2 dalis) siūloma papildyti PPATĮ 5 straipsnio 2 dalį nurodant, kad gamintojai ir importuotojai (arba jiems atstovaujančios organizacijos), patys ar kolektyviai organizuojantys pakuočių atliekų tvarkymą, įskaitant pakuotes, kurioms taikomas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalį , be šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyje nurodyto ženklinimo papildomai gali savo gaminių pakuotes žymėti kitais pačių pasirinktais ženklais, nusakančiais dalyvavimą atitinkamoje organizacijoje ar pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks papildomas ženklinimas suteiktų galimybę pateikti daugiau informacijos pakuočių vartotojams rūšiuojant pakuočių atliekas, palengvintų jų sutvarkymą. . 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo pakeitimus tikėtinas teigiamas poveikis gamintojams ir importuotojams, kadangi pakuočių ženklinimas bus neprivalomas, tai leis sutaupyti lėšų, kurios būtų skirtos privalomam ženklinimui įgyvendinti. Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. Rizika dėl netinkamo ženklinimo gali būti mažinama stiprinant kontrolę, šviečiant verslą ir vartotojus dėl ženklinimo naudos tinkamam pakuotės perdirbimui, aplinkai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai :
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Žr. 5 punkte pateiktą informaciją. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės . 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymą Aplinkos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatyme nenustatomos naujos funkcijos ir įpareigojimai, kuriems įgyvendinti valstybės institucijoms ar savivaldybėms reikėtų papildomų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„pakuotė“, „atliekos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ
2019-09-03 Nr. XIIIP-3756 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
2021-04-21
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data – „2021 m. gegužės 1 d.“ yra reali. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir įstatymo įsigaliojimo data būtų keičiama, tai atitinkamai turėtų būti tikslinama ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta įstatymo įgyvendinimo data – „2021 m. balandžio 30 d.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
ĮSTATYMO nr. ix-5175
2021-03-31
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas ; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, vyresn. specialistas Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai Raminta Radavičienė, viceministrė, Audronė Nikšaitė, Atliekų politikos grupės vyr. patarėja, Neringa Paškauskaitė, Atliekų politikos grupės vyr. specialistė, Rita Šernauskienė, Atliekų politikos grupės vyr. specialistė, Aistė Rakauskienė, Atliekų politikos grupės vyr. specialistė, Saulė Deveikytė, Atliekų politikos grupės vyr. specialistė; VšĮ Gamtos ateitis direktorius Kęstutis Šiaudkulis, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Valdas Benkunskas, vicemeras, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Robertas Klovas, advokatas, VšĮ Žaliasis taškas gen. direktorius Kęstutis Pocius, VšĮ Žiedinė ekonomika direktorius Domantas Tracevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.
Pritarti Įstatymo projekte, siekiant suderinti Lietuvos nacionalinės teisės nuostatas su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, siūloma nustatyti savanorišką, bet neprivalomą pakuočių ženklinimą, nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų rūšis. Imperatyvi galiojančio įstatymo redakcijos nuostata dėl privalomo pakuočių ženklinimo nebuvo notifikuota Europos Komisijai, nors nustatant griežtesnį nei Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentavimą, tai buvo privaloma padaryti. Dėl to, Europos gamintojams ar eksportuotojams pateikus skundą Europos Komisijai, tikėtina, būtų pradėta pažeidimo procedūra prieš Lietuvą. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad pakuotės gali būti ženklinamos, nurodant ne tik pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų rūšis, bet ir tinkamiausią pakuočių atliekų tvarkymo būdą. Toks papildomas ženklinimas suteiktų galimybę pateikti daugiau informacijos pakuočių vartotojams rūšiuojant pakuočių atliekas, palengvintų jų sutvarkymą. Esant poreikiui, pakuočių ženklinimo reikalavimai bus peržiūrimi kartu su naujo Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo priemonėmis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
nepaskirta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas21 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
2019 m. lapkričio 1 d . 2021 m. gegužės 1 d. Pritarti Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus , Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas [1] . 2
komitetas22 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
institucija iki 2019 m. spalio 31 d. 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Priėmus įstatymo projektą, turės būti keičiamos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės [2] , reglamentuojančios ir pakuočių ženklinimą –bus įtvirtinta nuostata, kad pakuotės, kad jas būtų galima identifikuoti ir klasifikuoti, gali būti ženklinamos, nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų rūšis ir tinkamiausią pakuočių atliekų tvarkymo būdą . 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė - 2
9Komiteto paskirti pranešėjai:
A. Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3756(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Patarėjas Audrius Želvys [1] Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis. [2] Patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio
patvirtinimo“.