Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ĮSTATYMO NR. xii-1215 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnį 7 dalimi:
„7. Savivaldybės būstas negali būti subnuomojamas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Algirdas Sysas Rasa Budbergytė Dovilė Šakalienė Bronius Bradauskas Linas Balsys
Projekto Nr. XIIIP-3724(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ĮSTATYMO NR. xii-1215
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnį 7 dalimi:
„7. Savivaldybės būsto fonde esantys būstai negali būti subnuomojami.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 Pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas, siekiant uždrausti subnuomoti savivaldybės būsto fonde apskaitomus būstus. Projekto tikslas: Uždrausti subnuomoti savivaldybės būsto fonde apskaitomus būstus. Projekto uždaviniai:
1) Nustatyti, kad savivaldybės būsto fonde esantys būstai negali būti subnuomojami. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės būsto fondą sudaro socialiniai būstai ir savivaldybės būstai. Savivaldybės būstai savivaldybės tarybos sprendimu nuomojami asmenims ir šeimoms, kurie Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka negali būti iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos arba su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, apgyvendinti, bei kitais tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu.
Įstatyme nėra imperatyvios nuostatos, kad šių būstu negalima subnuomoti, bet šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės būstas, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, savivaldybės tarybos sprendimu įrašomas į socialinio būsto fondą ir naudojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms aprūpinti būstu, tačiau Neringos savivaldybė, nors šiuo metu socialinio būsto nuomos laukia 28 šeimos, išduoda leidimus subnuomai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projekte siūloma nustatyti, kad savivaldybės būsto fonde esantys būstai negali būti subnuomojami Ši nuostata panaikina galimybę pasipelnyti asmenims (šeimoms) pernuomojant iš savivaldybės nuomojamą būstą ir padidina socialinio būsto prieinamumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtos Projekto nuostatos neigiamos įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtos Projekto nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siekiant inkorporuoti Projekto nuostatas į teisinę sistemą, priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priimto įstatymo įgyvendinimui, iki jo įsigaliojimo, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų savivaldybių biudžetų lėšų įstatymo nuostatoms įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Projekto reikšminiai žodžiai:
„savivaldybės būstas“, „socialinis būstas“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Algirdas Sysas Julius Sabatauskas Rasa Budbergytė Algimantas Salamakinas Dovilė Šakalienė Bronius Bradauskas Linas Balsys
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2019-12-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja,
patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: S. Brinienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyr. patarėja, A. Stapulionis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyr. specialistas, A. Misiukienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyr. specialistė, J. Antanaitė – Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistė, V. Mitrofanovas – Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, R. Šnapštienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos narė, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, E. Šakalys – Neringos savivaldybės administracijos direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Teisės departamentas (2019-07-19) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreipiame dėmesį, kad projektu nesiūloma pildyti keičiamo įstatymo
įstatyme nėra jokių nuostatų dėl siūlomos nuostatos taikymo galiojančioms savivaldybių būsto nuomos sutartims. Tokių nuostatų nebuvimas kelia abejonių dėl įstatymo taikymo apimties. Pastebėtina, kad jei teikiamas įstatymo projektas būtų priimtas be papildomų jo taikymo nuostatų, įstatymui įsigaliojus galimai atsirastų sutarčių, kurių sąlygos nebeatitiktų įstatymo nuostatų. Todėl siekiant įstatymui keliamų tikslų, įstatyme galimai turėtų būti įtvirtinta nuostata, suteikianti galimybę savivaldybėms per tam tikrą protingą laikotarpį peržiūrėti sudarytas savivaldybės būsto nuomos sutartis ir šiose sutartyse numatyta tvarka inicijuoti sutarčių pakeitimus, kad būtų panaikintos sutarčių sąlygos, suteikiančios teisę subnuomoti savivaldybių būstą, jei toks buvo nustatytas, ar panaikinti leidimai savivaldybės būsto subnuomai, o nesant galimybių pakeisti nuomos sutartis, turėtų būti inicijuojamas tokių sutarčių nutraukimas. Atsižvelgiant į tai, kad projektu yra keičiamas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1959, įsigaliosiantis 2019 m. rugsėjo 1 d., abejotina, ar toks projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo terminas yra protingas ir įmanomas:
Pirma pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.614 straipsnio 1 dalį neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutartys nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukiamos nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius. Toks įspėjimo terminas, nenustačius vėlesnių nuostatos įsigaliojimo terminų neįmanomas, todėl siūlomas įstatymo pakeitimas prieštarautų Civilinio kodekso nuostatoms.
Šiame kontekste pastebėtina, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą:
„Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso
normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su imperatyvių teisės normų ir sutarties sąlygų galiojimu bei gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas jam įsigaliojus. Antra, įvertinus tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto nuostatomis, Seimo rudens sesija prasideda tik rugsėjo 10 dieną, manytina, jog įstatymas nebus priimtas iki numatomos jo įsigaliojimo datos. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad turėtų būti teikiamas ne Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959 pakeitimo projektas, o keičiamas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215 jam įsigaliojus. Pritarti iš dalies Dėl įstatymo įsigaliojimo termino – Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, savivaldybės punktą dėl subnuomos draudimo, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinta pavyzdine socialinio būsto nuomos sutarties forma, paprastai įrašo į savivaldybės būsto nuomos sutartis[1], todėl darytina išvada, kad subnuomos praktika savivaldybėse nėra paplitusi ir jos laikosi paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principų, kuriems subnuoma prieštarautų, o subnuomos draudimas jau dabar taikomas visoms sutartims. Todėl Komitetas siūlo pritarti projekto iniciatorių siūlymui dėl įstatymo įsigaliojimo termino. 2. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2019-08-02) Įvertinę Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr.
XII-1215 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2019-11-29 Nr. G-2019-9840) Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. X II-1215 pakeitimo įstatymo Nr. X III-1959 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pritaria nuostatai, kad savivaldybės būstai būtų nepernuomojami. Savivaldybės informavo, kad šiuo metu toks punktas įrašomas į savivaldybės būsto nuomos sutartį. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-09-20 (Nr.g-2019-7535) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į reguliuojamos srities socialinę reikšmę ir svarbą, į ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose pateiktas pastabas, savo iniciatyva atlikome Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959 (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3724[2] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projektu siūloma Įstatymo 14 straipsnį papildyti 7 dalimi, nustatant, kad savivaldybės būstas negali būti subnuomojamas.
Galiojantis teisinis reguliavimas imperatyviai nenumato draudimo subnuomoti savivaldybės ar socialinį būstą, tačiau praktikoje pasitaiko situacijų, kai lengvatinėmis sąlygomis, gerokai žemesne nei rinkos kaina suteiktas nuomotis savivaldybės[3] ar socialinės būstas yra pernuomojamas kitiems asmenims, neturintiems teisės į savivaldybės ar socialinį būstą, už gerokai didesnę kainą, siekiant pasipelnyti bei pažeidžiant socialiai jautrių asmenų, laukiančių eilėje socialiniam būstui gauti, teises ir interesus. Siūlomas Projektas galėtų prisidėti prie aukščiau minėtos problemos sprendimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:
aišku, ar Projektu siūlomas subnuomos draudimas taikytinas absoliučiai visoms į savivaldybės būsto fondo sąrašą įrašytoms gyvenamosioms patalpoms, nes Įstatymo
socialinio būsto apibrėžimai, papildomai nurodant tam tikras išimtis, 14 straipsnyje taip pat numatyta, kad savivaldybės būsto fondą sudaro socialiniai būstai ir savivaldybės būstai – kaip atskiros būsto grupės. Siekdami teisinio reguliavimo vienareikšmiškumo ir taikymo vienodumo, siūlome patikslinti Projektą, numatant bet kokio savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ar kitais pagrindais valdomų gyvenamųjų patalpų subnuomos draudimą. Pritarti
tarnyba, 2019-09-20 (Nr.g-2019-7535)
nėra detalizuojami draudimo subnuomoti savivaldybės būstą taikymo ypatumai: ar siūlomas draudimas turėtų būti įtraukiamas tik į naujai sudaromų savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos sutarčių sąlygas – tokiu atveju aktuali yra Projekte nenumatyta draudimo įsigaliojimo pradžia, ar turėtų būti peržiūrėtos ir atitinkamai pakeistos visos savivaldybių sudarytos būsto nuomos sutartys, nes dauguma jų sudarytos neribotam laikotarpiui.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę tobulinti Projekto nuostatas. Įvertinta Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, savivaldybės punktą dėl subnuomos draudimo įrašo į savivaldybės būsto nuomos sutartis, todėl darytina išvada, kad subnuomos praktika savivaldybėse nėra paplitusi ir jos laikosi paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principų, kuriems subnuoma prieštarautų, o subnuomos draudimas jau dabar taikomas visoms sutartims. 1.3. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-09-20 (Nr.g-2019-7535)
nėra numatyta, kokios pasekmės savivaldybės būsto nuomininkui kiltų nustačius, kad jis subnuomoja jam lengvatinėmis sąlygomis suteiktą savivaldybės būstą, taip pat – kuris subjektas būtų atsakingas už tokių atvejų prevenciją ir kontrolę, nes galiojantis teisinis reguliavimas nereglamentuoja savivaldybės būsto ar socialinio būsto naudojimo kontrolės procedūrų. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Įstatymas, nei jo įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja tarnybinio būsto suteikimo sąlygų ir kriterijų, kas yra svarbu ir vertinamo Projekto kontekste. Aukščiau minėta pastabą esame pateikę 2018 m. rugpjūčio 21 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. 4-01-6499[4], tačiau įsigaliojus naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui į ją nebuvo atsižvelgta. Įvertinta 1.
punktą dėl subnuomos draudimo, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinta pavyzdine socialinio būsto nuomos sutarties forma, įrašo į savivaldybės būsto nuomos sutartis, kuriose numatytos pasekmės už šio punkto pažeidimą (t.y. vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas). Sutartis taip pat gali būti nutraukta ir Civilinio kodekso numatytais atvejais. 2. Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakinga savivaldybės administracija, kuri be kitų funkcijų, taip pat nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, savivaldybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba ir Valstybės kontrolė. 3. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir jų naudojimo tvarka reglamentuota Civiliniame kodekse. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2019-12-09) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išnagrinėjo paklausimą dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959
nuomonę šiuo klausimu. Savivaldybės ir socialinio būsto nuoma yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, tačiau Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato, kad savivaldybės būstas, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, savivaldybės tarybos sprendimu įrašomas į socialinio būsto fondą ir naudojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms aprūpinti būstu.
Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, savivaldybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) ir Valstybės kontrolė, tačiau neseniai paaiškėjo, kad Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V13-242 „Dėl Neringos savivaldybės gyvenamųjų patalpų subnuomos“ buvo suteiktas leidimas subnuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas. Lietuvos statistikos departamento ir Neringos savivaldybės duomenimis, pateiktais Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS), Neringos savivaldybėje visuomet buvo didelis socialinių būstų poreikis, todėl darytina išvada, kad, priimant sprendimą, leidžiantį subnuomoti negyvenamąsias patalpas, buvo pažeisti teisėti socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų (šeimų) lūkesčiai, nes savivaldybės būsto subnuoma neatitinka Įstatyme nustatytos savivaldybės būsto nuomos tikslinės paskirties. Manome, kad savivaldybės administracijos direktorius, žinodamas, koks yra socialinio būsto poreikis, leido savivaldybės nuomojamą būstą panaudoti ne tik nuomininkui ar jo šeimai apgyvendinti. Manome, kad savivaldybės būsto netinkamo naudojimo – subnuomos – atvejai galimi ir kitose savivaldybėse, todėl pritariame nuostatai, kad savivaldybės būsto fonde esantys būstai negali būti subnuomojami. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė [1] 2019 m. spalio 9 d. Neringos savivaldybės, kurioje būtent buvo subnuomojami savivaldybės būstai, administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V13-498 subnuoma taip pat panaikinta, panaikinus savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. V13-242 „Dėl Neringos savivaldybės gyvenamųjų patalpų subnuomos“. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/748fa8c0a93a11e9aab6d8dd69c6da66?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=11ac815d-8d67-4848-8452-8d5b175af882 [3] Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1079159/lrt-tyrimas-auksinis-verslas-auksinese-kopose-socdemai-valdiska-turta-paverte-asmeniniu-verslu; https://kbu.lt/kaunas-keicia-poziuri-i-miestui-priklausancius-bustus-apgaudinejantys-miesta-bus-sutramdyti/ [4] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3ae6d421a54611e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=c62f984b-7796-4c3c-bd6c-b9e56c4b86d6