Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 15 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas
Papildyti Įstatymą 2¹ straipsniu: „2¹ straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas Įgyvendinant šį įstatymą krašto apsaugos sistemos institucijų renkami karių asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu.“2 straipsnis. 96 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 96 straipsnį. „96 straipsnis. Rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto taisyklių pažeidimas Už Rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto taisyklių pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) ar puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 15 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas Projekto XIIIP-3715(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2¹ straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas Nagrinėjant drausmės pažeidimus ir skundus, skiriant drausmines nuobaudas krašto apsaugos sistemos institucijų renkami karių asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu.“2 straipsnis. 96 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 96 straipsnį. „96 straipsnis. Rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto taisyklių pažeidimas Už Rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto taisyklių pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) ar puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. spalio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas
PAPILDYMO 1¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KARIUOMENĖS DRAUSMĖS STATUTO PAPILDYMO
14 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai 1.1. Įgyvendinant 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva), buvo priimtas Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ), kuris taikomas:
1) Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais;
2) tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, taikomas, kai Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Pažymėtina, kad nors Direktyvos nuostatos netaikomos, kai asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, tačiau Teisėsaugos ADTAĮ taikymo apimtis buvo praplėsta ir nuostatos yra taikomos ir asmens duomenų tvarkymui šiais tikslais, kartu nustatant tam tikras jo taikymo išimtis pačiame įstatyme, nustatant galimybę tokias išimtis reglamentuoti sektoriniuose įstatymuose. Teisėsaugos
kaip du atskiri, o ne vienas tikslas nurodomi asmens duomenų tvarkymas nacionalinio saugumo tikslais ir asmens duomenų tvarkymas gynybos tikslais.
Pažymėtina, kad krašto apsaugos sistemos atveju atskirti asmens duomenų tvarkymą nacionalinio saugumo tikslais ir asmens duomenų tvarkymą gynybos tikslais yra sudėtinga, nes jie nacionalinėje teisėje yra labai glaudžiai susiję, papildantys vienas kitą, iš esmės sutampantys. Europos Sąjungos teisėje, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nėra tikslaus apibrėžimo, kas laikoma „nacionaliniu saugumu“. Visuotinai pripažįstama, kad žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla patenka į nacionalinio saugumo išimtį, jos atlieka savo funkcijas Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinio saugumo tikslais. Vertinant, kokie asmens duomenys yra tvarkomi nacionalinio saugumo ir (arba) gynybos tikslais, ypač svarbios Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota oficialioji konstitucinė doktrina. Konstitucijoje yra įtvirtinti nacionalinio saugumo, krašto apsaugos, valstybės gynimo pagrindai. Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga (1 dalis), įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (2 dalis), krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai (3 dalis).
Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. birželio 6 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Konstitucijos 139 straipsnio
organizavimą, privalo įstatymuose nustatyti tokį krašto apsaugos sistemos organizavimo reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta viena svarbių konstitucinių vertybių – valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinės santvarkos – apsauga ir tinkamas valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Konstitucinė piliečių pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nėra savitikslė – ji yra tiesiogiai susijusi su pareiga ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo
pasirengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo ir jos gynimą (Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimas); kariuomenės konstitucinė funkcija yra ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (Konstitucinio Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarimas); Konstitucijoje įtvirtintas mobilizacijos institutas, mobilizacijos paskirtis yra organizuoti valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas). Taigi konstitucinių tikrosios karo tarnybos, karo prievolės, mobilizacijos institutų, dalyvavimo karinio bendradarbiavimo renginiuose, Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių pagrindinė paskirtis ir tikslas yra nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimas.
Taigi krašto apsaugos sistemoje asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą, atliekančių tikrąją karo tarnybą, rezervo karių, karo prievolininkų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, stojančių į Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius ir tarnaujančių šiuose būriuose, įrašytų į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, duomenys yra tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. Nei Europos Sąjungos teisėje, nei Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta, kokių asmens duomenų tvarkymas priskiriamas asmens duomenų tvarkymui nacionalinio saugumo ir (arba) gynybos tikslais. Todėl praktikoje kyla diskusijų, skirtingų interpretacijų dėl to, kokių asmens duomenų tvarkymas priskirtinas asmens duomenų tvarkymui nacionalinio saugumo ir (arba) gynybos tikslais. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus, nacionalinį saugumą užtikrinančius subjektus, tačiau jo reguliavimo sritis yra labai plati ir jis aptariamos problemos neišsprendžia. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija taip pat nepateikia tikslaus nacionalinio saugumo interesų sąrašo, tačiau visuotinai sutinkama, jog nacionalinio saugumo interesas siejamas su valstybės saugumo ir demokratinės santvarkos gynimu tiek nuo vidinių, tiek nuo išorinių grėsmių. Teisėsaugos ADTAĮ 11, 13, 14, 30 straipsniuose nurodyta, kad duomenų subjektų teisės gali būti visiškai arba iš dalies apribotos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. liepos 8 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai) ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: 1) tai daroma įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; 4) laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime yra pažymėjęs, kad tarp, viena, asmens teisių ir laisvių ir, antra, visuomenės interesų neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kad demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros ir kad vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo ribojimas. Reikalavimas laikantis konstitucinio proporcingumo principo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai).
Įstatymų projektai parengti siekiant sektoriniuose įstatymuose nustatyti asmens duomenų tvarkymo tikslus, kai laikoma, kad asmens duomenys yra tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, duomenų subjektų kategorijas, kurių duomenys tvarkomi tokiais tikslais, taip pat atvejus ir sąlygas, kada remiantis Teisėsaugos ADTAĮ duomenų subjekto teisės gali būti ribojamos. 1.2. Žvalgybos institucijos savo veikloje įgyvendindamos joms Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu (toliau – ŽĮ), kitais teisės aktais pavestus uždavinius ir funkcijas, neišvengiamai tvarko įvairių kategorijų asmens duomenis, taip pat iškyla poreikis tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis (pvz., Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui vykdant teisinę prievolę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 4 straipsnyje – užsieniečio keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimą, paprastai tvarkomi šių asmenų duomenys apie jų etninę kilmę).
Šių kategorijų duomenų tvarkymo galimybė bei sąlygos nustatytos Teisėsaugos ADTĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad specialių kategorijų asmens duomenis leidžiama tvarkyti, inter alia, tuo atveju, kai tai tikrai būtina ir taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės ir tai leidžiama pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 14 ir
įstatymo projektu (jo 3 straipsniu ŽĮ papildančio 16¹straipsnio
asmens duomenis. Žvalgybos institucijų veiklos specifika savaime reikalauja didesnės bet kokios jų veikloje tvarkomos informacijos (taip pat ir asmens duomenų) apsaugos ir atidumo priemonėms, taikomoms šios apsaugos užtikrinimui. Apsauga užtikrinama ne tik įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus, tačiau ir taikant tinkamas technines ir organizacines žvalgybos institucijos veiklos priemones. Šiuo metu galiojanti ŽĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostata numato, kad tretiesiems asmenims neteikiama informacija apie duomenų pateikimą, tačiau praktikoje registrų valdytojams kyla abejonių, ar tai apima ir duomenų subjektus, taigi projektu siekiama šį neaiškumą pašalinti.
Ši nuostata yra neišvengiamai reikalinga žvalgybos institucijos veiklos ir jos informacijos apsaugai užtikrinti. Teisės aktuose yra numatyta galimybė duomenų subjektui iš visų registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių susirinkti informaciją apie jose tvarkomus jo asmens duomenis – taip pat informaciją, kokiems duomenų gavėjams šie duomenys buvo teikti. Toks automatinis informacijos pateikimas duomenų subjektui gali reikšmingai pakenkti žvalgybos institucijos vykdomai veiklai ir padaryti didelę žalą, nes šiuo atveju konkretaus registro valdytojas ar tvarkytojas nevertina individualios situacijos ir galimos žalos žvalgybos institucijos veiklai tą informaciją pateikus. Dėl šių priežasčių teisė įvertinti, ar tokia informacija gali būti atskleista duomenų subjektui, turi būti palikta būtent žvalgybos institucijoms, o duomenų subjektas turės galimybę savo teises įgyvendinti per žvalgybos institucijas (gauti informaciją, kad jo asmens duomenys iš registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių buvo tvarkomi žvalgybos institucijų, jei nebus teisių apribojimo pagrindo). 1.3. Nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas). Remiantis Reglamento nuostatomis, viena iš teisėtų duomenų tvarkymo sąlygų yra duomenų subjekto sutikimas, duotas laisva valia.
Reglamento preambulės 43 punkte numatyta, jog, siekiant užtikrinti, kad sutikimas būtų duotas laisva valia, jis neturėtų būti laikomas pagrįstu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu konkrečiu atveju, kai yra aiškus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo padėties disbalansas, ypač kai duomenų valdytojas yra valdžios institucija ir dėl to nėra tikėtina, kad sutikimas, atsižvelgiant į visas to konkretaus atvejo aplinkybes, buvo duotas laisva valia. Laikoma, kad sutikimas nebuvo duotas laisva valia, jeigu neleidžiama duoti atskiro sutikimo atskiroms asmens duomenų tvarkymo operacijoms, nors tai ir tikslinga atskirais atvejais, arba jeigu sutarties vykdymas, įskaitant paslaugos teikimą, priklauso nuo sutikimo, nepaisant to, kad toks sutikimas nėra būtinas sutarčiai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau
Minėtiems asmenims gali būti atskleidžiama arba lengvai nuspėjama informacija apie žvalgybos institucijų ir kriminalinės žvalgybos subjektų tyrimų objektus, veiklos sritis, metodus, techninėse operacijose naudojamą įrangą, taikomus informacijos rinkimo būdus ar kita informacija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka yra įslaptinama. Šiems asmenims taikomos VTPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo sąlygos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai slaptieji žvalgybos bendradarbiai ar slaptieji kriminalinės žvalgybos dalyviai neatitinka VTPĮ nustatytų leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sąlygų, pvz., tokie asmenys gali būti užsienio valstybių piliečiai, dėl objektyvių priežasčių atsisako pildyti nustatytos formos klausimynus, gali turėti dvigubą pilietybę ar neturėti nustatyto gyvenimo Lietuvoje, Europos Sąjungos ar NATO valstybėje narėje cenzo ir dėl jų negali būti kreipiamasi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją ir kt. Todėl VTPĮ būtina reglamentuoti įslaptintos informacijos pateikimą slaptiesiems žvalgybos bendradarbiams, slaptiesiems kriminalinės žvalgybos dalyviams tais atvejais, kai jiems leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija negali būti išduotas dėl objektyvių priežasčių. 1.5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 25 straipsnis nustato, kad kario tarnybos atlikimo tvarka ir sąlygos nustatomos statutuose. Lietuvos kariuomenės drausmės statutas nustato drausminę atsakomybę už tarnybinių pareigų, kurios nustatomos statutuose, neatlikimą, taip pat už rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto taisyklių pažeidimą.
Susidaro situacija, kai ta pati veika kvalifikuotina pagal skirtingus Lietuvos kariuomenės drausmės statuto straipsnius. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto papildymo 2¹ straipsniu ir 96 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siekiama suderinti įstatymų nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Valstybės saugumo departamentas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Respublikos kompetentingoms valstybės institucijoms tvarkant asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tačiau nei pačiame Teisėsaugos ADTAĮ, nei sektoriniuose įstatymuose nėra nustatyti tikslai ir tokiais tikslais tvarkomų duomenų subjektų kategorijos, kada laikoma, kad asmens duomenys krašto apsaugos sistemoje yra tvarkomi nacionalinio saugumo ir (arba) gynybos tikslais. Taip pat Teisėsaugos ADTAĮ numato, kad duomenų subjektų teisės gali būti visiškai ar iš dalies apribotos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais atvejais. 3.2.
nustatyta, kad:
1) asmens tikrinimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo arba leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo, taip pat tiekėjo tikrinimas dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo pradedamas tik gavus šių asmenų rašytinį sutikimą būti tikrinamiems (VTPĮ 16 straipsnio 4 dalis, 18 straipsnio 2 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai);
2) sprendimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tikrinimo pradžios, o informaciją, ar asmuo atitinka VTPĮ nustatytas sąlygas, institucijos pateikia per 10 darbo dienų;
3) asmens tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį (tikrinant dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo) iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų, taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybės institucijų, antstolių, notarų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų. Tačiau išvardytoms institucijoms ir įstaigoms prievolė teikti turimą informaciją nenustatyta. 3.3. VTPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktas numato, kad asmenis, kurie yra ar pretenduoja tapti slaptaisiais kriminalinės žvalgybos dalyviais, įslaptintais žvalgybos pareigūnais ar slaptaisiais žvalgybos bendradarbiais ir pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrina paslapčių subjektai. Šiems asmenims taikomos tos pačios VTPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo sąlygos. 3.4.
straipsnio 2 dalies 16, 17, 18, 20 punktuose nustatytas sąlygas, ir vadovaudamosi VTPĮ 18 straipsnio 10 dalimi, dėl duomenų apie tikrinamą asmenį gavimo kreipiasi į finansų ir kredito įstaigas, taip pat į sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau, atsižvelgiant į kituose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą, neretai susiduria su problema gaunant duomenis iš tokių įstaigų. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą, o Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad banko paslaptį sudaranti informacija teikiama tik šiame punkte nurodytoms valstybės institucijų funkcijoms, tarp kurių nėra įvardyta valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga ar personalo patikimumo užtikrinimas, atlikti. 3.5. VTPĮ nustatyta, kad asmenis, kurie yra slaptieji kriminalinės žvalgybos dalyviai, įslaptintieji žvalgybos pareigūnai ar slaptieji žvalgybos bendradarbiai ar pretenduoja jais tapti, dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tikrina patys paslapčių subjektai. Papildomas svarstymas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijoje (turint dvigubą pilietybę ar neturint nustatyto gyvenimo cenzo) dėl galimybės minėtiems asmenims išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra perteklinis ir, įvertinus informacijos apie minėtus asmenis jautrumą, neatitinka principo „Būtina žinoti“.
Vadovaujantis VTPĮ nustatytu įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu bei žvalgybos institucijų ir kriminalinės žvalgybos subjektų detaliais įslaptinamos informacijos sąrašais, informacija, atskleidžianti minėtų asmenų tapatybę, sudaro valstybės paslaptį, o jos neteisėtas atskleidimas gali sukelti pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. Ši informacija patikima ypač siauram ratui žvalgybos institucijų ar kriminalinės žvalgybos institucijų atstovų. Informacijos apie minėtus asmenis (asmens duomenys, biografijos faktai, charakteristikos ir kt.) sklaida gali padidinti riziką ją atskleisti. 3.6. Lietuvos kariuomenės drausmės statute nustatyta drausminė atsakomybė už rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto taisyklių pažeidimą. 3.7. Teisėsaugos ADTAĮ numatyta, kad specialių kategorijų asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais galima tvarkyti, kai tai leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus. ŽĮ ar kitame žvalgybos institucijų veiklą reglamentuojančiame įstatyme nėra įtvirtinta žvalgybos institucijų teisė tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis. 3.8. ŽĮ 14 straipsnio 4 dalis numato, kad informacija apie duomenų pateikimą žvalgyboms institucijoms iš valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių tretiesiems asmenims neteikiama, tačiau praktikoje kyla neaiškumų, ar sąvoka „trečiasis asmuo“ šiuo atveju apima ir duomenų subjektus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr.
VIII-723 papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projekte, taip pat Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 papildymo 1¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto papildymo 2¹ straipsniu įstatymo projektuose siūloma nustatyti, kad krašto apsaugos sistemos institucijos, administruodamos tikrąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą, atliekančių tikrąją karo tarnybą, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Teisėsaugos ADTAĮ. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projekte yra nustatyti: 1) atvejai, kada gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės (jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta užtikrinti tikrosios karo tarnybos atlikimą, planuoti, rengtis ir (arba) vykdyti karines operacijas); 2) sąlygos, kuriomis remiantis duomenų subjektų teisės gali būti apribotos (tiek, kiek tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais, apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos); 3) apribojimų apimtis (atsižvelgiant į individualią situaciją, duomenų subjekto teisės gali būti apribojamos visiškai ar iš dalies), 4) apribojimo taikymo terminas (kol tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais), 5) duomenų subjektų kategorijos, kurių atžvilgiu ribojimai gali būti taikomi.
Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ribojantis asmens teises įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas būtų toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones, kai jas būtina taikyti. 4.2. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr.
I-555 papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, įgyvendindamos Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymą, krašto apsaugos sistemos institucijos, planuodamos, organizuodamos tarptautines operacijas, pratybas ir kitus karinio bendradarbiavimo renginius ir dalyvaudamos juose, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų bei užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Teisėsaugos ADTAĮ. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekte yra nustatyti: 1) atvejai, kada gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės (jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta planuoti, organizuoti ir (arba) vykdyti tarptautines operacijas, pratybas ir kitus karinio bendradarbiavimo renginius); 2) sąlygos, kuriomis remiantis duomenų subjektų teisės gali būti apribotos (tiek, kiek tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais, apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos); 3) apribojimų apimtis (atsižvelgiant į individualią situaciją, duomenų subjekto teisės gali būti apribojamos visiškai ar iš dalies), 4) apribojimo taikymo terminas (kol tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais), 5) duomenų subjektų kategorijos, kurių atžvilgiu ribojimai gali būti taikomi.
Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ribojantis asmens teises įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas būtų toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones, kai jas būtina taikyti. 4.3. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, administruojant karo prievolę, Karo prievolininkų registre karo prievolininkų asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaujantis Teisėsaugos ADTAĮ. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr.
I-1593
nustatyti: 1) atvejai, kada gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės (jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta atlikti šaukimą į privalomąją karo tarnybą, organizuoti karo prievolininkų atranką į privalomąją karo tarnybą, nustatyti jų tinkamumą privalomajai karo tarnybai ar alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai, skirti juos į privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir (arba) užtikrinti privalomosios karo tarnybos atlikimą); 2) sąlygos, kuriomis remiantis duomenų subjektų teisės gali būti apribotos (tiek, kiek tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais, apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos); 3) apribojimų apimtis (atsižvelgiant į individualią situaciją, duomenų subjekto teisės gali būti apribojamos visiškai ar iš dalies), 4) apribojimo taikymo terminas (kol tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais), 5) duomenų subjektų kategorijos, kurių atžvilgiu ribojimai gali būti taikomi. Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ribojantis asmens teises įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas būtų toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones, kai jas būtina taikyti. 4.4. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr.
VIII-375 papildymo 36² straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos šaulių sąjunga ir krašto apsaugos sistemos institucijos, administruodamos Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, asmenų, stojančių į Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius ir tarnaujančių šiuose būriuose, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Teisėsaugos ADTAĮ. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 papildymo 36² straipsniu įstatymo projekte yra nustatyti: 1) atvejai, kada gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės (jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta planuoti, organizuoti ir (arba) vykdyti koviniams būriams nustatytas užduotis); 2) sąlygos, kuriomis remiantis duomenų subjektų teisės gali būti apribotos (tiek, kiek tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais, apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos); 3) apribojimų apimtis (atsižvelgiant į individualią situaciją, duomenų subjekto teisės gali būti apribojamos visiškai ar iš dalies), 4) apribojimo taikymo terminas (kol tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais), 5) duomenų subjektų kategorijos, kurių atžvilgiu ribojimai gali būti taikomi. Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ribojantis asmens teises įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas būtų toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones, kai jas būtina taikyti. 4.5. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
VIII-1861 14 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16¹straipsniu įstatymo projekte siūlomais pakeitimais yra siekiama reglamentuoti asmens duomenų tvarkymą nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais žvalgybos institucijose. Teikiamu įstatymo projektu yra įtvirtinamos asmens duomenų kategorijos, kurias žvalgybos institucijos tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, numatoma, kad šiais tikslais žvalgybos institucijos turi teisę tvarkyti specialių kategorijų duomenis, taip pat nustatomi atvejai ir sąlygos, kada gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės, įtvirtintos Teisėsaugos ADTAĮ, bei galimybė apskųsti žvalgybos institucijų veiksmus ar neveikimą, susijusį su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tiek Seimo kontrolieriui, tiek ir teismui. Grindžiant duomenų subjekto teisių ribojimo būtinybę ir proporcingumą, atkreiptinas dėmesys į ŽĮ 4 straipsnio
vieną pamatinių žvalgybos institucijos veiklos ir saugumo elementų, taip pat į ŽĮ 5 straipsnį, numatantį žvalgybos užduočių, žvalgybos informacijos, metodų, informacijos apie žvalgybos institucijų veiklą ir kt. apsaugą, ir į ŽĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą žvalgybos institucijų pareigą skelbti tik viešą informaciją apie savo veiklą. Šios nuostatos būtų esminės vertinant duomenų subjektų teisių, numatytų Teisėsaugos ADTAĮ 11, 12, 14, 30 straipsniuose, ribojimo būtinybę ir pagrįstumą, ribojimo apimtis bei terminus kiekvienu konkrečiu atveju, kaip to reikalauja Teisėsaugos ADTAĮ. 4.6.
siūloma nustatyti, kad paslapčių subjektai ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos tikrinamų asmenų ir leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčių asmenų, o 18 straipsnio 6 dalyje nurodytos institucijos taip pat ir asmenų, kurių duomenis būtina tvarkyti siekiant įvertinti, ar dėl tikrinamo asmens ryšių negalėtų kilti grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Teisėsaugos ADTAĮ. VTPĮ pakeitimo projekte yra nustatyti: 1) atvejai, kada gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės (jeigu duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma užtikrinti personalo patikimumą ir (arba) įslaptintų sandorių apsaugą); 2) sąlygos, kuriomis remiantis duomenų subjektų teisės gali būti apribotos (tiek, kiek tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais, apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos); 3) apribojimų apimtis (atsižvelgiant į individualią situaciją, duomenų subjekto teisės gali būti apribojamos visiškai ar iš dalies), 4) apribojimo taikymo terminas (kol tai būtina ir proporcinga nurodytais atvejais), 5) duomenų subjektų kategorijos, kurių atžvilgiu ribojimai gali būti taikomi. Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad ribojantis asmens teises įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas būtų toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones, kai jas būtina taikyti. 4.7. Taip pat VTPĮ pakeitimo projektu siūloma: 4.7.1.
Atsisakyti asmens rašytinio sutikimo būti tikrinamam įstatyme numatytais atvejais, t. y.:
VTPĮ nustatytas sąlygas teisei dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikti.
Siekiant užtikrinti reikiamos informacijos surinkimą ir tinkamą tikrinamų asmenų įvertinimą, iki 30 darbo dienų pratęsti terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo. 4.7.3. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo buhalterinę apskaitą gali tvarkyti ne tik tiekėjo darbuotojai, bet ir kitas tiekėjas – fizinis asmuo, patikslinti šiuo metu galiojantį reglamentavimą. 4.7.4. Nustatyti prievolę duomenų valdytojams (valstybės registrams (kadastrams), bankams, valstybės, savivaldybės institucijoms, antstoliams, notarams ir kt.) ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikti prašomą informaciją asmens tikrinimą atliekančioms institucijoms. 4.7.5. Nustatyti, kad, vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą ar žvalgybą, su įslaptinta informacija gali būti supažindinti slaptai su kriminalinės žvalgybos subjektais bendradarbiaujantys asmenys ir žvalgybos slaptieji bendradarbiai ir tais atvejais, kai jiems leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija negali būti išduotas dėl objektyvių priežasčių. VTPĮ pakeitimo projektu siūloma minėtiems asmenims tik nustatyti teisę susipažinti su įslaptinta informacija, o detalią susipažinimo tvarką siūloma pavesti nustatyti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir žvalgybos institucijų vadovams. 4.7.6.
užtikrinti tikrinančių institucijų galimybę gauti informaciją, reikalingą įvertinti tikrinamo asmens atitiktį VTPĮ išvardintiems reikalavimams, nustatyti, kad tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį ne tik iš VTPĮ išvardintų subjektų, bet ir iš finansų ir kredito įstaigų (įskaitant banko paslaptį) ir sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą). 4.7.7. Numatyti, kad klausimai dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims, kurie yra (ar pretenduoja tapti) kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai (-ais), kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ar įslaptinti (-ais) žvalgybos pareigūnai (-ais), ir asmenims, esančiais žvalgybos pareigūnų rezerve, kurie turėtų daugybinę pilietybę arba neturėtų VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse cenzo, nebūtų svarstomi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijoje. Sprendimą dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo minėtai asmenų grupei priimtų paslapčių subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys. 4.8. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto papildymo 2¹ straipsniu ir 96 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siūloma atsisakyti numatytos drausminės atsakomybės už rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto taisyklių pažeidimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki VTPĮ pakeitimų įsigaliojimo Vyriausybė turėtų pakeisti Asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašą ir Tiekėjų patikimumo vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“. Siekiant įgyvendinti kitų įstatymų projektų siūlomas nuostatas, nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymų projektams įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „asmens duomenys“, „duomenų apsauga“,
„žmogaus teisės“, „nacionalinis saugumas ir gynyba“, „teisė dirbti
ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, „leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“,
„tiekėjo patikimumo pažymėjimas“, „sutikimas būti tikrinamam“, „kriminalinės
žvalgybos subjekto darbuotojas“, „įslaptintos žvalgybos pareigūnas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2019-07-19
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]. S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]. S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2020 m. birželio 17 d. Nr. 104-P-37
pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, Gediminas Vasiliauskas. Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėja Vilma Greckaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnė Rūta Lietuvninkaitė-Beliūnė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės skyriaus vedėjas Egidijus Verenius, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolieriaus vyresn. patarėja Lina Baronaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Papildomų komitetų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3715(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-06-171 Argumentai: Atsižvelgiant į priimtą Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 8, 21, 23, 38, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 2¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-2674, būtina projektą patikslinti, įstatymą ne papildant 2¹ straipsniu, o pakeičiant 2¹ straipsnį. Kartu siekiant konkretizuoti, kada krašto apsaugos sistemos institucijų renkami asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, būtina patikslinti veiklas, kurias vykdant asmens duomenys yra renkami. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo 2¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2¹ straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas Renkamų asmens duomenų, nurodytų šiame statute, tvarkymo tikslai – drausmės pažeidimų ir skundų nagrinėjimas, drausminės nuobaudos skyrimas. Nagrinėjant drausmės pažeidimus ir skundus, skiriant drausmines nuobaudas krašto apsaugos sistemos institucijų renkami karių asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu.“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2020-06-17 I Argumentai: Atsižvelgiant į 1 punkte išdėstytą argumentą, būtina patikslinti projekto pavadinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2020-06-173 Argumentai: Siekiant, kad įstatymo projektų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, paketas įsigaliotų vienu metu, siūloma pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą į 2020 m. spalio 1 d. ir projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio spalio 1 d.“
8Balsavimo rezultatai: už - 6, prieš - 0,
susilaikė - 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas, Arvydas Anušauskas, Dovilė Šakalienė. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3715(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Nacionalinio saugumo ir gynybos biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė