Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 6 STRAIPSNIO IR 1 IR 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatyti tarifai, išskyrus tuos, kurie nustatomi už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, mokesčio mokėtojo indeksuojami Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, taikant vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą kasmet, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis.“ 2 straipsnis. Įstatymo 1 priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedėlį ir jį išdėstyti taip:
„I. Teršalai išmetami į atmosferą Teršalai Tarifas, Eur/t SO₂ (sieros dioksidas)
256 Vanadžio pentoksidas 3855 Dioksinai ir furanai 500 000 Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas 1 300 Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)* 61 225 Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas
20 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius) 450 Teršalų grupės I 406 1 300 II 191 450 III 24 60 IV 4 20 II.
Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius gelmes Teršalai Tarifas, Eur/t BDS₇ 256 500 Bendras azotas 201 600 Bendras fosforas 1007 3 500 Suspenduotos medžiagos
258 *Išskyrus: kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas; asbesto turinčias kietąsias daleles“ 3 straipsnis. Įstatymo 2 priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedėlį ir jį išdėstyti taip:
„I. Teršalai išmetami į atmosferą Teršalai Koeficientas SO₂(sieros dioksidas) 1,5 NOx(azoto oksidai) 1,5 Dioksinai ir furanai
300 Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)* 1,5 Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas
300 NH₃ (amoniakas) 1,5 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius) 1,5 Teršalų grupės I
Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius gelmes Teršalai Koeficientas BDS₇10 Bendras azotas
2 *Išskyrus: kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas; asbesto turinčias kietąsias daleles“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.;
2Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Projekto
lyginamasis variantas
pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, išskyrus tuos,
kurie nustatomi mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifus ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifus, mokesčio mokėtojo indeksuojami Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, taikant vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą.“
išdėstyti taip: „10. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis.“
priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedėlį ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
I. Teršalai išmetami į atmosferą Teršalai Tarifas,
2021 m. 2022
2023 m.
2022 m. nuo 2023 m. SO₂ (sieros dioksidas) 104 136136
256
175
320390
2020 20 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius)105200
390
20 II. Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius gelmes Teršalai Tarifas, Eur/t BDS₇ 256 500 Bendras azotas 201 600 Bendras fosforas 1007 3 500 Suspenduotos medžiagos 103 135 Sulfatai 0,58 15 Chloridai 3,66 30 Teršalų grupės I 2920479 3 814 146 II 266088 347 511 III 43385 56 661 IV 9831 12 839 V 963 1 258 *Išskyrus: kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas; asbesto turinčias kietąsias daleles.“ 3 straipsnis. Įstatymo 2 priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedėlį ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 priedėlis
I. Teršalai išmetami į atmosferą Teršalai Koeficientai SO₂(sieros dioksidas) 1,5 NOx(azoto oksidai) 1,5 Vanadžio pentoksidas
300 Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)* 1,5 Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas
300 NH₃ (amoniakas) 1,5 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius) 1,5 Teršalų grupės I
Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius gelmes Teršalai Koeficientai BDS₇10 Bendras azotas
2 *Išskyrus: kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas; asbesto turinčias kietąsias daleles.“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 23. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
ir iV skyriaus TREČIOJO skirsniO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO; Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projekto; DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS
ĮSTATYMO PROJEKTO; LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MONITORINGO ĮSTATYMO NR. VIII-529 2, 9, 11
I. Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6¹ straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, papildymo 6¹straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Kontrolės įstatymo pakeitimo projektas) parengtas siekiant tinkamai reglamentuoti privalomųjų nurodymų, kuriais, reikalui esant, gali būti stabdoma ir asmens veikla, davimo kriterijus ir procedūras, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turėtų tinkamus įrankius, nustatę pažeidimus ar esant atvejams, kai yra grėsmė juos pažeisti, tokias veikas nutraukti.
Taip pat Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte reglamentuojama laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti reikalingų tyrimų ir matavimų organizavimas ir vykdymas, siekiant sudaryti galimybes efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, mažinti naštą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procese aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, taip pat įgyvendinant principą „teršėjas moka“. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė:
Politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, tel. 8 706 62709, el. p. [email protected]. 2. Aplinkos ministerijos Politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji specialistė Aušra Palubinskienė, tel. 8 706 63606, el. p. [email protected]. 3. Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Alavočius, tel. 8 706 63555, el. p. [email protected]. 3.
įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyti atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas, neapima aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo, bet apima atvejus (šalia kitų atvejų), kada asmuo privalo vykdyti aplinkos atkūrimo priemones, nesvarbu, ar asmuo jas vykdo, ar jų nevykdo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyti atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas, abstraktesni nei nurodoma Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo, duodamas pakartotinis privalomasis nurodymas. Sprendimą dėl privalomojo nurodymų terminų priima privalomąjį nurodymą duodantis pareigūnas, išskyrus išimtis, kai surašius privalomąjį nurodymą duodamas ilgesnis nei 2 mėnesių terminas, tuomet pareigūnas ilgesnį terminą turi suderinti su tiesioginiu vadovu. Už privalomojo nurodymo neįvykdymą pareigūnas asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, patraukia administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme išskirtas atskiras skirsnis, reglamentuojantis aplinkos kenksmingos veiklos sustabdymą. Pagal aplinkai kenksmingos veiklos apibrėžimą ir sustabdymo kriterijus asmens veikla gali būti sustabdoma tik įrodžius, kad dėl veiklos atsiranda ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliekami laboratoriniai tyrimai ir matavimai vykdomi ūkio subjekto patikrinimo metu. Jei ėminiai laboratoriniams tyrimams atlikti imami ar matavimai atliekami planinio patikrinimo metu, tai ūkio subjektas apie planuojamą patikrinimą informuojamas prieš 10 dienų.
Laboratoriniams tyrimams atlikti reikalingų ėminių paėmimui į ūkio subjekto veiklos vietą turi vykti tiek patikrinimą atliekantys Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, tiek ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Išlaidos, patirtos atliekant laboratorinius tyrimus ir matavimus, net jei nustatoma, kad asmuo pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus, apmokamos iš valstybės biudžeto, t. y. iš visų mokesčių mokėtojų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte: nurodomi atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas, apima ir asmens veiklos stabdymą (kai to reikia aplinkosauginiams tikslams pasiekti); labiau konkretizuojami atvejai, kada duodami privalomieji nurodymai; privalomasis nurodymas dėl aplinkos atkūrimo priemonių duodamas tuo atveju, kai nevykdomas aplinkos atkūrimo planas; kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pareikalauja atsakingų asmenų žodžiu atlikti tam tikras veikas. Konkretizuojant atvejus, kada duodami privalomieji nurodymai, siekiama aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procedūrų aiškumo. Atsisakyta reikalavimo, kad visais atvejais, nesvarbu, ar asmuo vykdo aplinkos atkūrimo priemones, ar jų nevykdo, duodamas privalomasis nurodymas dėl aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo – tokio reglamentavimo atsisakyta kaip perteklinio. Nustatant galimybę pareigūnui žodžiu teikti reikalavimus, nesurašant privalomojo nurodymo (kai tam nėra laiko), siekiama aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumo.
Pagal Kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, jei nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų /aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai, taip pat duodamas privalomasis nurodymas. Toks reglamentavimas pasirinktas atsižvelgiant į esamą praktiką ir siekiant kontrolės efektyvumo. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos /pareigūnų reikalavimai gali būti išreiškiami ne vien tik privalomaisiais nurodymais, bet ir, pvz., institucijos raštais asmenims. Esant atvejams, kai į raštu pateiktą prašymą asmenys nereaguoja, gali būti duodamas privalomasis nurodymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabartinę teismų praktiką baudimas to paties asmens už reikalavimo nevykdymą, įformintą raštu (pateikti dokumentus, reikalingus patikrinimui atlikti), ir baudimas už privalomojo nurodymo neįvykdymą – nelaikomas dvigubu baudimu ir laikomi atskira teisena. Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte nustatoma, kad privalomojo nurodymo formą ir pildymo reikalavimus, laikantis šio įstatymo išdėstytų nuostatų, tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija pagal turimą jos privalomųjų nurodymų davimo praktiką pati efektyviau pasirengs reikiamą privalomojo nurodymo formą, ir, reikalui esant, atliks minėtos formos pakeitimus. Atkreipiame dėmesį, kad Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte yra nurodyta, kas konkrečiai privalomojo nurodymo formoje turi būti nurodoma.
Atsisakyta atskiro skyriaus dėl asmens veiklos stabdymo esant aplinkai kenksmingai veiklai – asmens veikla būtų stabdoma privalomuoju nurodymu esant privalomųjų nurodymų davimo pagrindams – toks reglamentavimas padidina procedūrų skaidrumą ir aiškumą, neteisėtos veiklos sustabdymo atvejai nėra apribojami siaurais kriterijais, kurie neretai esant neteisėtai veiklai yra per siauri. Įvedamas naujas teisinis reguliavimas, kad neįvykdžius privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija kreipiasi į antstolį dėl įpareigojimo privalomąjį nurodymą vykdyti – toks reglamentavimas reikalingas, nes atsiranda atvejų, kai asmenys nevykdo privalomųjų nurodymų reikalavimų, tai yra susimoka baudas už neįvykdymą ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi teisinių įrankių šiuos asmenis priversti privalomuosius nurodymus vykdyti. Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte nurodyta, kad laiku neįvykdytas privalomasis nurodymas antstoliui vykdyti neperduodamas, jei po privalomojo nurodymo įvykdymo termino privalomasis nurodymas yra įvykdomas arba atsiranda su privalomojo nurodymo davimu susijusios aplinkybės, dėl kurių privalomasis nurodymas pagal jo įpareigojimų turinį negali būti vykdomas. Tokių aplinkybių pavyzdys galėtų būti situacija, kai privalomajame nurodyme nurodytas įpareigojimas asmeniui laikytis Taršos leidimo sąlygų, tačiau Taršos leidimas panaikinamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte nebelieka nuostatų, kad asmeniui neįvykdžius duoto privalomojo nurodymo, duodamas pakartotinis privalomasis nurodymas. Tokio reguliavimo atsisakyta kaip neefektyvaus ir nepagrįstai ištęsiančio privalomojo nurodymo vykdymo reikalavimus. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus iki vieno mėnesio nustato pats pareigūnas.
Ilgesnius nei vieno mėnesio, bet ne ilgesnius nei 3 mėnesiai, privalomojo nurodymo terminus pareigūnas nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos įgaliotu asmeniu. Ilgesnius nei 3 mėnesiai, bet ne ilgesnius kaip
ministro sudarytos komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų sprendimą. Išimtis dėl terminų konkrečių terminų padaryta tais atvejais, kai duodamas privalomasis nurodymas vykdyti aplinkos atkūrimo priemones, esant padarytai žalai aplinkai, kai asmuo nevykdo aplinkos atkūrimo privalomų darbų. Šiuo atveju privalomojo nurodymo terminai nustatomi pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą, tai yra duodant terminą atsižvelgiama į konkrečias aplinkos atkūrimo plano užduotis. Dėl privalomųjų nurodymų terminų pratęsimo sprendimą dėl pasiūlymo teikimo priima aplinkos ministro sudaryta komisija dėl privalomųjų nurodymų terminų. Pagal šios komisijos siūlymą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Pratęsti privalomąjį nurodymą galima ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Privalomųjų nurodymų davimo ir pratęsimo terminų procedūros nustatomos siekiant efektyvumo ir skaidrumo šiame teisiniame reguliavime. Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu numatoma, kad aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus, vykdo pati Aplinkos apsaugos agentūra arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti reikalingus tyrimus ir matavimus, pvz., žemės gelmių tarša, gamtos išteklių naudojimas, kraštovaizdžio pakeitimai, poveikis saugomoms rūšims /buveinėms ir pan., vykdytų pati aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija arba organizuotų jų vykdymą, pirkdama paslaugą reikalingų tyrimų ir matavimų atlikimui Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus vykdo arba organizuoja jų vykdymą Aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, kaip užsakovas, teikia Aplinkos apsaugos agentūrai pavedimą atlikti iš taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų arba jų poveikio aplinkos elementams (aplinkos oro, paviršinio vandens, dirvožemio) laboratorinius tyrimus ir matavimus. Aplinkos apsaugos agentūra vykdo pavedime nurodytus laboratorinius aplinkos tyrimus ir matavimus (ima mėginius, atlieka laboratorinius tyrimus ir matavimus) arba organizuoja jų vykdymą ir pateikia aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai šių tyrimų rezultatus. Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu Aplinkos apsaugos agentūrai suteikiama teisė pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialių žinių ir (ar) patirties ir (ar) reikiamą įrangą asmenis, reikalingus matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui. Atsižvelgiant į tai, kartu su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais, pateikusiais pavedimą, į ūkio subjektų teritoriją gali patekti ir kiti asmenys, kuriuos reikalingų matavimų atlikimui ir /ar ėminių paėmimui pasitelkė Aplinkos apsaugos agentūra.
Įstatymo projektu numatomas reikalavimas teršėjui apmokėti valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų išlaidas, jei tyrimu nustatomi leistinos taršos viršijimai ar neteisėta tarša ir kai tyrimai atliekami siekiant įsitikinti, kad pažeidimas nutrauktas ir /ar jo padariniai pašalinti. Numatytas valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų vykdymas padės mažinti administracinę naštą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, kadangi ėminių ėmimui ar matavimų atlikimui ūkio subjekto teritorijoje nebus privaloma kartu su Aplinkos apsaugos agentūros specialistu vykti ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pareigūnui. Ėminių paėmimas ir matavimų atlikimas iš anksto nepranešus ūkio subjektui apie jų vykdymą, padės efektyviau nustatyti teršėjus. Reikalavimu teršėjams apmokėti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus ir matavimus, kai šiais tyrimais nustatoma neleistina tarša, skatinama veiklos vykdytojus efektyviau vykdyti ūkio subjektų aplinkos monitoringą, patiems stebėti, kad nebūtų viršytos leistinos taršos normos, nustačius taršą, iš karto imtis priemonių jai sumažinti, o ne laukti, kada aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė nustatys pažeidimą ir privalomuoju nurodymu įpareigos taršą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte pripažįstamas netekusiu galios IV skyriaus trečiasis skirsnis, pagal kurio nuostatas įgyvendinta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), Kontrolės įstatymo pakeitimo projekto nuostatos parengtos taip, kad tinkamai įgyvendintų šią direktyvą.
Taip pat Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu, keičiant įgyvendinamos direktyvos: 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo; 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB; 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje; 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti. Šių direktyvų nuostatos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme jau įgyvendintos, tačiau Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu tobulinamos ir kai kurios šias direktyvas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Kontrolės įstatymo pakeitimo projektu siūlomus pakeitimus, bus sudarytos sąlygos skaidriau ir efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jos plėtrai neturės įtakos. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Kontrolės įstatymo pakeitimo projektą į teisinę sistemą, nereikės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Kontrolės įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Kontrolės įstatymo pakeitimo projekte siūloma įvesti naują valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų sąvoką. Siūloma sąvoka įvertinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Kontrolės įstatymo pakeitimo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymų įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įgyvendinimui:
prie Aplinkos ministerijos direktorius turės patvirtinti tvarką, nustatančią privalomojo nurodymo formą ir jos pildymo reikalavimus. 2.
patvirtinti valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių aplinkos laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarką, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius aplinkos tyrimus formą. 3. Aplinkos ministras turės patvirtinti valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų kainų nustatymo metodiką ir apmokėjimo tvarką. Šie teisės aktai turėtų būti priimti Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nurodė, kad pastabų ir pasiūlymų neturi. Į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas atsižvelgta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos pastabos, kurioms nebuvo pritarta arba buvo pritarta iš dalies buvo apsvarstytos ir suderintos pasitarimo metu. Įstatymo projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas“, „privalomasis nurodymas“, „valstybiniai laboratoriniai aplinkos tyrimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. II. Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19²,
projekto
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projektas parengtas vykdant LRV 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 56 1.2 ir 1.5 papunkčius.
apsaugos įstatymas keičiamas siekiant:
(ar) nustatytos sąlygos būtų visiškai įgyvendinamos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63651, el. p. [email protected];
prevencijos politikos grupės patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė, tel. 8 706 63654, el. p. [email protected];
prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Dalia Židonytė, tel. 8 706 63645, el. p. [email protected] 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Aplinkos apsaugos įstatymas nustato, kad statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, galinti turėti poveikį aplinkai, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą tikrina už aplinkos apsaugą atsakinga institucija, tačiau ši nuostata nepakankamai aiški, o kitų valstybės institucijų ir savivaldybės vykdomųjų institucijų, nagrinėjusių poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai, funkcijos ir kompetencija derinti statybos projektus ir pagal kompetenciją tikrinti, ar suprojektuotos visos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės, nenustatyta. Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyti paraiškų TIPK leidimams ar taršos leidimams gauti nepriėmimo pagrindai, leidimų keitimo ar galiojimo panaikinimo pagrindai, prievolė saugiai nutraukti įrenginio veiklą, panaikinus leidimą, ir nustatytos baudos juridiniams asmenims už leidimų sąlygų pažeidimus yra nepakankami, kad skatintų laikytis leidimų sąlygų ir (ar) aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Keičiamame Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnyje detalizuojama, kokiu aspektu aplinkos ministro įgaliota institucija tikrina statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, projektus (pvz., ar jie atitinka sprendime ar atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą ir charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame statybos etape, ir kt.); nustatoma, kad valstybės institucijos, ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai, derindamos statinių projektus, pagal kompetenciją tikrina, ar suprojektuotos visos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame statybos etape. Paminėtais aspektais bus vertinami Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti statinių projektai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatoma, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvada arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi šis reikalavimas taikomas norint gauti šiuos statybą leidžiančius dokumentus: leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą ir kt.
Keičiamas įstatymo 19 straipsnis, siekiant įtvirtinti draudimą teršti aplinką už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribų atliekomis, žaliavomis, šalutiniais produktais ir (ar) produktais, taip pat siūloma įtvirtinti, kad teršalai (įskaitant žaliavas, produktus, šalutinius produktus ir atliekas) į aplinką gali patekti į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai, t. y. siūloma įtvirtinti, kad jokie teršalai, kurių išmetimo nereglamentuoja aplinkos apsaugos standartai ir normatyvai, iš viso negalėtų būti išmetami ar išleidžiami į aplinką. Įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose siūloma:
Pasiūlymo tikslas – užkirsti kelią privalomųjų nurodymų nevykdymui, kai duodamas privalomas nurodymas sutvarkyti neteisėtai vykdomą veiklą (pažeidžiant leidimo sąlygas), tačiau veiklos vykdytojas, vengdamas vykdyti privalomąjį nurodymą, teikia paraišką leidimui pakeisti, siekdamas išplėsti veiklą tokia apimtimi, kad nebereikėtų vykdyti privalomojo nurodymo (t. y. šiuo pakeitimu siekiama užkirsti kelią vengimui vykdyti privalomuosius nurodymus „legalizuojant“ neteisėtą veiklą);
Projekte siūloma įtvirtinti, kad leidimų galiojimas panaikinamas, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi leidimo sąlygų pažeidimai susiję su neteisėtu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu arba jei bent vienas toks leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau, kaip 6 mėnesius. Atsižvelgiant į LRV 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 56 nuostatas, susijusias su kvapų valdymo sugriežtinimu, siūloma įstatymo 19² straipsnyje įtvirtinti, kad tam tikroms veiklos rūšims taršos leidimuose (analogiškai, kaip dabar nustatoma TIPK leidimuose) būtų nustatomos sąlygos kvapų valdymui.
Numatoma, kad paraiškas veiklos rūšims, kurių sąrašas, suderinus su sveikatos apsaugos ministru, būtų nustatytas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, derintų ir pagal kompetenciją nustatytų taršos leidimų sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje. Įstatymo nuostatos papildytos prievole veiklos vykdytojui panaikinus leidimą saugiai nutraukti įrenginio veiklą nedarant neigiamo poveikio ir žalos aplinkai, t. y. fizinis ar juridinis asmuo turi nutraukti veiklą ir sutvarkyti veiklavietę (pvz., sutvarkyti atliekas, išvežti bet kokias chemines medžiagas, rekultivuoti teritoriją, jei tokia priemonė buvo numatyta ir pan.).
Įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose aiškiau išdėstomi dabar galiojantys leidimų keitimo pagrindai, susiję su Direktyvos 2010/75/ES perkėlimu, pvz., 19¹ straipsnio 12 dalies 2 punktas, perkeliantis Direktyvos 21 straipsnio 5 dalies c) punktą), kuriame nustatoma, kad aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus ES aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kt. teisės aktų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos – t. y. jei nurodytuose teisės aktuose numatyti tam tikri reikalavimai ar normos (pvz., sąvartynų eksploatavimo reikalavimai, išmetamų teršalų normatyvai ir t. t.), kurie buvo įrašyti į leidimus kaip sąlygos, pasikeitus (t. y. sugriežtėjus) tokiems teisės aktų reikalavimams, leidimuose privalo būti įrašytos naujos (sugriežtintos) sąlygos, kad leidimas (o atitinkamai – ir vykdoma ūkinė veikla) atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Taip pat, atsižvelgiant į iki šiol buvusį teisinį neapibrėžtumą, kai dabar galiojančioje 19¹ straipsnio 11 dalies 1 punkto nuostatoje, susijusioje su minėtos direktyvos perkėlimu, buvo nurodyta, kad leidimas pakeičiamas „kai yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones“, vietoje šios nuostatos papildomai įtvirtinami leidimų keitimo pagrindai (kurie, įgyvendinant minėtą įstatymo nuostatą ir perkeliant Direktyvą 2010/75/ES, šiuo metu yra įtvirtinti TIPK taisyklėse), perkeliantys minėtos direktyvos 21 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis (siūlomi įtvirtinti 19¹ straipsnio 12 dalies 6, 7, 8 punktai): papildoma nauju 6 punktu, kuriame nustatoma, kad leidimas turi būti keičiamas, jei aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina leidime įrašytas naujas ar sugriežtinti esamas teršalų ribines vertes; papildoma nauju
eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai (t. y. atsižvelgiant į Europos Komisijos patvirtintus geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) informacinius dokumentus, į leidimą, kaip sąlygos, įrašomi tam tikri reikalavimai technologijoms, pvz., uždari konvejeriai vietoje atvirų, medžiagų kritimo aukščio ribojimas, uždari skysčių laikymo rezervuarai vietoje atvirų ir kt.), papildoma nauju 8 punktu, kad leidimas pakeičiamas, kai pasikeitus arba atsiradus naujiems geriausiems prieinamiems gamybos būdams jų taikymas leistų sumažinti taršą (t. y.
Taip pat, atsižvelgiant į iki šiol buvusį teisinį neapibrėžtumą, kai dabar galiojančioje 19¹ straipsnio 11 dalies 1 punkto nuostatoje, susijusioje su minėtos direktyvos perkėlimu, buvo nurodyta, kad leidimas pakeičiamas „kai yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones“, vietoje šios nuostatos papildomai įtvirtinami leidimų keitimo pagrindai (kurie, įgyvendinant minėtą įstatymo nuostatą ir perkeliant Direktyvą 2010/75/ES, šiuo metu yra įtvirtinti TIPK taisyklėse), perkeliantys minėtos direktyvos 21 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis (siūlomi įtvirtinti 19¹ straipsnio 12 dalies 6, 7, 8 punktai): papildoma nauju 6 punktu, kuriame nustatoma, kad leidimas turi būti keičiamas, jei aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina leidime įrašytas naujas ar sugriežtinti esamas teršalų ribines vertes; papildoma nauju
eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai (t. y. atsižvelgiant į Europos Komisijos patvirtintus geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) informacinius dokumentus, į leidimą, kaip sąlygos, įrašomi tam tikri reikalavimai technologijoms, pvz., uždari konvejeriai vietoje atvirų, medžiagų kritimo aukščio ribojimas, uždari skysčių laikymo rezervuarai vietoje atvirų ir kt.), papildoma nauju 8 punktu, kad leidimas pakeičiamas, kai pasikeitus arba atsiradus naujiems geriausiems prieinamiems gamybos būdams jų taikymas leistų sumažinti taršą (t. y. Europos Komisijai patvirtinus naują dokumentą, kuriame aprašomi nauji GPGB, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių ir kt., valstybių narių atsakingos institucijos turi prievolę įvertinti susijusius leidimus ir juos pakeisti – nustatyti reikiamas sąlygas, kad įrenginys atitiktų naujus reikalavimus).
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūloma padidinti baudas už veiklos vykdymą, neturint tokiai veiklai reikalingo TIPK ar taršos leidimo (keičiamas įstatymo 55 straipsnis), kadangi šiuo metu nustatytos baudos yra neadekvačiai mažos, lyginant su baudomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse fiziniams asmenis už tokio paties pobūdžio pažeidimą (ypač už veiklą neturint taršos leidimo ar taršos leidimo sąlygų pažeidimą) ir neskatina juridinių asmenų atsakingiau žiūrėti į teisės aktų pažeidimus. Projekte, atsižvelgiant į siūlomus 19 straipsnio pakeitimus, taip pat siūloma nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos teršimą žaliavomis, šalutiniais produktais ir (ar) produktais už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribų (naujas 55¹ straipsnis). Siūlomas baudų dydis nustatytas atsižvelgiant į siūlomus įstatymo 55 straipsnio pakeitimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Teikiamo Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Teikiamo Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, jei veikla bus vykdoma laikantis leidimų sąlygų ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau fiziniams ar juridiniams asmenims, sistemingai pažeidžiantiems aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus, didės baudos ir atsiras grėsmė prarasti TIPK arba taršos leidimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų, reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų. 10. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti turės būti parengti ir iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo Aplinkos ministro priimti šių teisės aktų pakeitimo projektai: Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528;
Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259; Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845; Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885.
D1-885. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniai metais): Įstatymo įgyvendinimas nereikalaus biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nurodė, kad pastabų ir pasiūlymų neturi. Į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas atsižvelgta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos pastabos, kurioms nebuvo pritarta arba buvo pritarta iš dalies buvo apsvarstytos ir suderintos pasitarimo metu. Įstatymo projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Aplinka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. III. Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projekto
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr.
klausimo „Dėl veiksmų ir priemonių, kurių reikia imtis siekiant spręsti kvapų ir kitas susijusias problemas“ 1.3 papunktį, kuriuo Aplinkos ministerijai pavesta iki 2019-02-15 pateikti Vyriausybei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą siekiant didinti mokesčio už aplinkos taršą tarifus, kad mokesčio dydis skatintų ūkinės veiklos vykdytojus mažinti taršą (skatintų investicijas į mažiau taršias technologijas). Didėjanti oro ir vandenų tarša kelia vis daugiau sveikatos problemų gyventojams, dėl kurių valstybė patiria nemažas išlaidas sveikatos apsaugai, draudimui, nedarbingumo išmokoms. Neįgyvendintas „teršėjas moka“ ir sąnaudų susigrąžinimo principas, nes teršėjas, kuris teršia aplinką, tinkamai neprisideda prie išlaidų kompensavimo, kurias valstybė ir visuomenė patiria dėl neigiamo taršos poveikio. Galiojantys mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, kurie nekeisti nuo 2005 m., o tik indeksuojami kasmet pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indekso pokytį, kaip nustatyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, yra per maži ir neskatina teršėjų investuoti į mažiau taršias technologijas, pereiti prie mažiau taršių medžiagų ir kuro naudojimo, įgyvendinti prevencines priemones, sumažinančias aplinkos ir vandens teršimą išmetamais į aplinką kenksmingais teršalais. Vienas iš argumentų, įrodančių, kad mokesčio tarifai per maži – tai, kad per 8 metų laikotarpį niekas iš teršėjų nepasinaudojo mokestine lengvata ir neinvestavo į priemones, sumažinančias aplinkos teršimą 5 proc. ir daugiau nuo didžiausios leistinos taršos, bet pasirinko mokėti mokestį. Tai tik patvirtina, kad mokesčio tarifai neatlieka pagrindinės skatinamosios funkcijos – mažinti aplinkos teršimą ir kaupti lėšas aplinkosauginių priemonių finansavimui.
Taikomi mokesčio tarifai neįvertina valstybės ir visuomenės patiriamų nuostolių dėl oro, dirvožemio ir vandens taršos, darančios neigiamą poveikį žmonių sveikatai, jų turtui bei ekosistemų būklei. Pavyzdžiui, dalyvaujant iš taršos šaltinių išmetamiems į atmosferą lakiesiems organiniams junginiams ir azoto oksidams (jie yra prekursoriai) aplinkoje susidarantis ozonas neigiamai veikia augalų genotipą ir įprastai aplinkoje vykstančius gyvybinius procesus bei žmonių sveikatą. Tarša įvairaus dydžio kietosiomis dalelėmis, kurios kuo smulkesnės, tuo giliau prasiskverbia į žmogaus organizmą ir yra pavojingos ne tik žmonių sveikatai, bet ir neigiamai veikia klimato veiksnius, tokius kaip debesuotumas, šviesos sklaida, sugertis ir pan. Sunkieji metalai neigiamai veikia dirvožemį, augalų augimą, gyvūnų sveikatą, sukeldami organų pakitimus ir sunkias ligas. Pažymėtina, kad taikomi tarifai už išmetamus į aplinką teršalus dabar neatspindi teršalo poveikio žmonių sveikatai, ekosistemoms, investicijų taršos padariniams sušvelninti ir taršai sumažinti, be to, daugumai teršalų nustatyti mokesčio tarifai yra daug mažesni nei kaimyninėse šalyse Estijoje ir Lenkijoje, nekalbant apie Skandinavijos šalyse taikomus mokesčio tarifus už tuos pačius į atmosferą ir vandenį išmetamus teršalus. Latvija mokesčio tarifus už išmetamus į aplinką teršalus vidutiniškai peržiūri kas 2-3 metai.
Informacija apie dabar taikomus ir siūlomus nustatyti tarifus, kurie lyginami su kaimyninių šalių mokesčio tarifais, pateikta lentelėje: Teršalai išmetami į atmosferą Tarifai, Eur/t Indeksuoti tarifai (*) Eur/t Kaimyninėse šalyse taikomi tarifai, Eur/t Siūlomi tarifai Eur/t Latvija Lenkija Estija123456
196
20 Sunkieji metalai (kadmis, nikelis, gyvsidabris, alavas, švinas, cinkas, selenas, chromas, varis) 24 iki 406 31 ir 530 1138,3 91340 1278 1300 Sieros dioksidas (SO₂)104
256
201
30 Sulfatai 0,58 0,76 11,5-22,9 7,915 *taikant 2018 m. mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientą -1,306. Daugiau informacijos apie kitose šalyse taikomus mokesčio tarifus pateikta Aiškinamojo rašto priede. Projekto tikslas – nustatyti didesnius mokesčio tarifus, kurie skatintų teršėjus investuoti į prevencines ir taršą mažinančias priemones. Mokesčio dydis turi būti toks, kad tinkamai būtų įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, o gautos lėšos bent iš dalies prisidėtų finansiškai prie valstybės patiriamų išlaidų kompensavimo investuojant į oro ir vandens taršos mažinimo priemones ir tokiu būdu sprendžiant savivaldybių lygiu oro ir vandens užterštumo keliamas problemas.
Tarifų didino esmė pakeisti teršėjų elgseną taip, kad jie vietoj mokesčio mokėjimo pasirinktų investuoti į aplinkos taršą mažinančias priemones, kurių įgyvendinimas taip pat prisidėtų prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626, nustatytų taršos mažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu, tikslų 2020 ir 2030 m. įgyvendinimo, oro kokybės, ypač miestuose, kur neigiamą oro taršos poveikį patiria didesnis įvairaus amžiaus gyventojų skaičius, pagerinimo. Rezultatas, kurio tikimasi – sumažėjusi aplinkos tarša kenksmingomis aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagomis, įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, sumažintas neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir valstybės biudžetui dėl patiriamų vis didėjančių išlaidų aplinkos apsaugai ir sveikatai. Didesni mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, nustatyti už iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą išmetamus teršalus: kietąsias daleles, lakiuosius organinius junginius, išskyrus metaną, nediferencijuotus pagal sudėtį (atskirus junginius) (toliau – LOJ), taip pat labai kenksmingus teršalus, tokius kaip dioksinai ir furanai bei sunkieji metalai ir jų junginiai, susidarantys deginant atliekas, apribos šių teršalų išmetimą į aplinką, kas sumažins gyventojų nepasitenkinimą dėl taršos keliamo diskomforto jų gyvenamoje aplinkoje.
Nustačius didesnį mokesčio tarifą už išmetamus į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius teršalus: BDS₇, bendrą azotą ir bendrą fosforą, būtų skatinama mažinti vandens teršimą šiomis medžiagomis, taip pat būtų įstatymu įtvirtintos ekonominės priemonės, prisidėsiančios prie Bendrosios vandenų direktyvos nuostatų dėl geros vandenų būklės užtikrinimo ir „teršėjas moka“ principo įgyvendinimo. Mokesčio tarifų padidinimas padidins biudžetų įplaukas, kurias valstybė ir savivaldybės galės skirti aplinkos būklės pagerinimui, gyventojų sveikatai nepavojingos aplinkos kokybės užtikrinimui, Lietuvai nustatytų aplinkos taršos mažinimo tikslų įgyvendinimui. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą inicijavo ir parengė Aplinkos ministerija. Tiesioginis rengėjas – Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento (direktorius Inesis Kiškis, tel. 8~618 12760, el. p. [email protected]) Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus (vedėja Živilė Liberienė, tel. 8~706 63526, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Virginija Kalesinskienė (tel. 8~706 63528, el. p. [email protected]). 3.
reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu mokestis už iš stacionarių taršos šaltinių išmetamus į atmosferą ir vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius teršalus mokamas pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje teršalams ar teršalų grupėms nustatytus tarifus. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai už į aplinką išmetamus teršalus yra vieni mažiausių lyginant su kaimyninėmis šalimis ir neatspindi taršos kaštų vertinant daromą neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, už teršalus, išmetamus į atmosferą (asbestas, benz(a)pirenas, chromas ir pan.), priskirtus pavojingiausiai I-ajai teršalų grupei, nustatytas mokesčio tarifas 406 Eur/t, kai kitose šalyse šis mokestis siekia keliolika tūkstančių eurų. II-ajai teršalų grupei, kuriai priskiriami kai kurie sunkieji metalai ir jų junginiai, ozono sluoksnį ardančios medžiagos, kietosios dalelės, išsiskiriančios deginant kurą ar atliekas, arsenas ir jo junginiai bei kiti panašaus kenksmingumo teršalai, taikomas tarifas 191 Eur/t. III-iajai teršalų grupei, į kurią įeina cinkas, varis, manganas ir kt. ir jų junginiai ir daugelis kitų sveikatai kenksmingų teršalų, nustatytas tarifas 24 Eut/t. Teršalai, kurie priskirti IV-jai teršalų grupei, tokie kaip nediferencijuoti pagal sudėtį LOJ, amoniakas, terpentinas, fosforo rūgštis, ir daugelis kitų yra apmokestinami simboliniu 4 Eur/t tarifu. Mokesčio tarifai teršalams, išmetamiems iš stacionarių taršos šaltinių į vandens telkinius, nustatyti įstatymo 1 priedėlyje, yra šie: BDS₇–256 Eur/t, bendrasis azotas – 201 Eur/t ir bendrasis fosforas – 1007 Eur/t. Esami tarifai neskatina mažinti vandens taršos šiais teršalais ir neprisideda prie nustatytų tikslų įgyvendinimo bei geros vandens būklės užtikrinimo.
Įstatymo 2 priedėlyje teršalams ir (ar) teršalų grupėms priskirtiems teršalams, išmetamiems į aplinką, nustatyti mokesčio tarifų koeficientai, kurie taikomi apskaičiuojant didesnio tarifo mokestį už viršnormatyvinę ir (ar) nuslėptą taršą. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatyti tarifai indeksuojami pagal Lietuvos Respublikos LR Vyriausybės nustatytą mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką kaip įtvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje. Pagal šią tvarką apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas palyginus 2018 m. gruodžio mėnesio kainas su 2007 m. gruodžio mėnesio kainomis yra lygus 1,306. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, oro tarša paskelbta kancerogenine žmogui, Įstatymo projekte į atmosferą išmetamiems teršalams iš stacionarių taršos šaltinių siūloma padidinti mokesčio tarifus, kurie bent iš dalies įvertintų daromos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai poveikį, būtų veiksmingesni ir prisidėtų prie oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo. Teršalus, kurie yra labai kenksmingi žmonių sveikatai ir aplinkai (dioksinai ir furanai, sunkieji metalai ir jų junginiai, susidarantys deginant atliekas, asbesto turinčios kietosios dalelės ir kt.), taip pat teršalus, kuriems nustatyti oro taršos mažinimo tikslai (amoniakas, nediferencijuoti pagal sudėti LOJ), siūloma iš 2000-01-18 Vyriausybės nutarimu Nr. 53 patvirtinto apmokestinamų teršalų grupių, kurioms priskirti šie teršalai, sąrašo perkelti į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, nustatant jiems individualų mokesčio tarifą.
Įvertinus tai, kad dabar taikomi mokesčio tarifai neveiksmingi ir neprisideda prie aplinkos taršos mažinimo, o mokamas mokestis nepadengia sąnaudų, reikalingų taršos prevencijai ir taršos problemoms spręsti, todėl siūloma padidinti Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus mokesčio tarifus apmokestinamųjų teršalų grupėms atitinkamai: I-III teršalų grupėms nustatytą tarifą didinti vidutiniškai tris kartus, o ketvirtai grupei – penkis kartus. Pateikiami siūlymai dėl mokesčio tarifų didinimo atskiriems teršalams ir teršalų grupėms, išmetamiems į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių, nurodyta lentelėje:
Teršalas ir grupė, kuriai jis priskirtas LRV 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr 53) Tarifas, Eur/t Siūlomas tarifas, Eur/t Dioksinai ir furanai
Sunkieji metalai ir jų junginiai (I-III grupė) nuo 406 iki24
Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas (II grupė)191450 Asbesto turinčios kietosios dalelės (I grupė)406
NH₃ (amoniakas) (IV grupė)420 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius) (IV grupė)4450
kietosios dalelės pripažintos kancerogeniniu veiksniu, siūloma padidinti mokesčio tarifą kietosioms dalelėms (organinėms ir neorganinėms) nuo 61 Eur/t iki 225 Eur/t. Amoniakas aplinkoje dalyvauja (yra prekursorius) antrinių kietųjų dalelių formavimesi, todėl padidinus mokesčio tarifą už amoniaką (tiek pat, kiek ir visai IV teršalų grupei, kuriai jis priskirtas pagal galiojantį įstatymą), bus netiesiogiai prisidedama prie aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis mažinimo ir aplinkos oro kokybės gerinimo.
Kietųjų dalelių tarifo padidinimas prisidės ne tik prie oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo ir oro kokybės gerinimo, bet ir prie klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimo. Sunkiesiems metalams ir jų junginiams, taip pat ir kitiems teršalams tarifų padidinimas prisidės prie Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl sunkiųjų metalų, Protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų, Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo ir kitų šios konvencijos protokolų reikalavimų valdyti išmetamą teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas juose nurodytais ataskaitiniais metais išmestas kiekis, vykdymo. Siekiant įgyvendinti bendrosios vandenų direktyvos nuostatas ir ekonominių priemonių pagalba siekti užtikrinti gerą vandenų būklę, turi būti sumažinta vandens tarša ir pasiektas nuotekų išvalymas iki leistinų teršalų išleidimo į aplinką normatyvų. Mažinant išmetamų į vandens telkinius teršalų kiekį ir gerinant nuotekų išvalymą, kad kuo mažiau būtų teršiami vandens telkiniai, siūloma padidinti mokesčio tarifus šiems į vandens telkinius išmetamiems teršalams: BDS₇, bendrajam fosforui, bendrajam azotui, sulfatams ir chloridams. Atsižvelgus į nustatytus vandens telkinių kokybinius tikslus ir į kaimyninių šalių patirtį, siūloma mokesčio tarifą BDS₇ padidinti dvigubai, bendrajam azotui – 3 kartus ir bendram fosforui – 3,5 karto. Sulfatams tarifas didinamas nuo 0,58 iki 15 Eur/t ir chloridams – nuo 2,8 iki 30 Eur/t atitinkamai.
Įvertinus tai, kad Įstatymo 1 priedėlis papildytas į atmosferą išmetamais teršalais, kuriems siūlomi nustatyti individualūs mokesčio tarifai, atitinkamai turi būti keičiamas Įstatymo 2 priedėlis, papildant jį šių teršalų grupėms, kurioms jie priklausė, nustatytais tarifų koeficientais taikomais mokesčiui už viršnormatyvinę oro taršą apskaičiuoti. Siekiant išlaikyti tą patį mokesčio tarifo dydį teršalams, kurių tarifai nekeičiami, juos siūloma indeksuoti pagal dabar taikomą indeksavimo koeficientą 1,306, įvertinantį vartotojų kainų pokytį per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio iki 2007 metų gruodžio. Atsižvelgus į tai, atitinkamai yra keičiama mokesčio už aplinkos teršimą tarifų, nustatytų Įstatymo 1 priedėlyje, indeksavimo tvarka, pagal kurią mokesčio tarifai būtų indeksuojami taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuotą Lietuvos statistikos departamento palyginus mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio kainas su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis. Tai leistų visiems mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatytiems teršalų tarifams, kurie šiuo Įstatymu didinami ir kurie nekeičiami, o tik indeksuojami pagal dabar nustatytą indeksavimo koeficientą, taikyti vienodą indeksavimo tvarką. Pakeitus indeksavimo tvarką būtų išvengta situacijos, kai naujai nustatyti mokesčio tarifai būtų indeksuojami pagal dabar nustatytą indeksavimo tvarką, t. y. taikant indeksavimo koeficientą, kuris apskaičiuotas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2007 m. gruodžio mėnesio kainomis. 5.
poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai: Poveikis aplinkai bus teigiamas, nes prisidės prie Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos ir direktyvos tikslų pasiekimo, Bendrosios vandenų direktyvos nuostatų, taip pat oro kokybės gerinimo, klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimo, neigiamo aplinkos taršos poveikio sveikatai mažinimo. Poveikis valstybės finansams: Neigiamo poveikio valstybės finansams nenumatoma. Įvertinus aplinkosauginių mokesčių tikslingumą, kurio paskirtis ne fiskalinė, o skatinamoji, tikimasi, kad daugiau lėšų teršėjas nukreips investicijoms, susijusioms su aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu ir taršos mažinimu. Atsižvelgus į nepatenkinamą oro kokybės situaciją miestuose, planuojama, kad padidinus mokestį teršėjai imsis prevencinių ir oro taršos mažinimo priemonių, kurios prisidės prie taršos mažinimo ir oro kokybės gerinimo. Jei šį priemonė pasiektų pagrindinį tikslą, skatintų investicijas į aplinkos taršos prevenciją ir naujų modernesnių technologijų diegimą, būtų sutaupytos biudžeto lėšos, nes mažiau biudžetų išlaidų reikėtų taršos priemonių įgyvendinimui. Deklaracijų duomenimis (mokesčio už išmetamus į atmosferą teršalus deklaruota: 2015 m. – 3,6 mln. Eur,
mokestį, o ne investuoti į taršos mažinimo priemones, mokestinės įplaukos už teršalus išmetamus į atmosferą išaugtų nuo 3 mln. Eur. iki 9 mln. Eur. per metus. Dėl padidėjusių mokesčio tarifų už teršalus, išmetamus į vandens telkinius mokestinės įplaukos padidėtų nuo 2 mln. Eurų iki 3 mln. Eur per metus. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių bendros įplaukos išaugtų nuo 5 mln. iki 12 mln. Eur. per metus.
Eur. per metus. Surinktos lėšos būtų panaudotos aplinkosauginėms priemonėms įgyvendinti savivaldybėse, kurių 70 proc. įskaitoma į Savivaldybių aplinkos apsaugos specialiąsias rėmimo programas ir įmonių naujų technologijų, finansuojamų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos, į kurią įskaitoma 30 proc. sumokėto mokesčio sumos, įsigijimui. Poveikis administracinei naštai:
Neigiamo poveikio mokesčio mokėtojų administracinei naštai nenumatoma, kadangi mokesčio apskaičiavimas ir deklaravimas nesikeičia. 6. Kokią įtaką priimtas projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai poveikio neturės. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas paskatins teršėjus investuoti į taršą mažinančias priemones ir modernias technologijas, kurios ne vien tik prisideda prie taršos mažinimo, bet taupo energijos suvartojimą, efektyviau naudoja žaliavas ir mažiau teršia aplinką. Kadangi šios investicijos verslui ne tik kainuoja, bet ir gerina darbo efektyvumą, todėl šių ekonominių priemonių įgyvendinimas nesietinas su verslo sąlygų pabloginimu, priešingai tai būtų stimulas atnaujinti įrenginius pakeičiant juos efektyvesniais ir mažiau taršiais. Naujų ir mažiau taršių technologijų taikymas ne tik pagerins aplinkos kokybę, bet taip pat leis sutaupyti žaliavas. Trumpuoju laikotarpiu mokesčio padidinimas teršėjų pareikalaus daugiau išlaidų prevencijai ir taršos mažinimo priemonių diegimui, o tiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nesumažins išmetamų į aplinką teršalų kiekio, mokesčio tarifo padidinimas pareikalaus daugiau sumokėti už šiuos teršalus.
Atlikus preliminarų vertinimą, kokį poveikį turės mokesčio padidinimas už kai kuriuos teršalus skirtingiems sektoriams, pavyzdžiui, kaip tai įtakos gyvulininkystės produkcijos savikainą ir ūkių konkurencingumą rinkoje, nustatyta, kad visam kiaulių auginimo sektoriui mokestinė našta, jei nebus mažinamas išmetamas teršalų kiekis, padidėtų apytiksliai 2,8 karto, pavyzdžiui, kiaulių ūkiui, kurio pajėgumas –28 000 kiaulių, mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių padidės nuo 553 Eur iki 1778 Eur per metus, vidutiniškai vienai kiaulei apskaičiuota mokestinė našta sudarys 0,06 Eur, o produkcijos gyvo svorio pardavimo kainoje sudarys apie 0,001 Eur. Dėl tarifų padidinimo už į vandenį išmetamus teršalus, jei visas tarifo dydis būtų įskaičiuotas į paslaugos kainą, joje mokesčio dydis išaugtų nuo 1,8 proc. iki 6 proc., pavyzdžiui, dabartinė nuotekų tvarkymo kaina, kuri sudaro 0,76 Eur./m³, po tarifų padidinimo sudarytų 0,80 Eur/m³, gyventojui, kuris per mėnesį į nuotekų surinkimo tinklus išleidžia 4 m³nuotekų per mėnesį, vietoj dabar mokamo paslaugų tarifo 3,04 Eur už išleidžiamas nuotekas mokės 3,20 Eur per mėnesį, o per metus atitinkamai vietoj 36,48 Eur mokės 38,4 Eur, bendras padidėjimas 1,92 Eur per metus. Didžiausią poveikį mokesčio padidinimas už į atmosferą išmetamus LOJ ir kietąsias daleles turėtų naftos perdirbimo įmonėms ir baldų pramonei. Dėl LOJ padidinimo tokioms įmonėms kaip AB „Orlen Lietuva“ mokestis išaugtų nuo 100 tūkst.
Eur iki kelių milijonų eurų per metus, kadangi jų išmetamas LOJ kiekis sudaro keliolika tūkstančių tonų per metus, tokia pati situacija ir su baldų gamybos įmonėmis, pavyzdžiui, baldų gamintojai UAB Felit „IKEA Lietuva“ ši suma nuo 9 tūkst. eurų per metus išaugtų iki 45 tūkst. Eur per metus už kiekį, kuris neviršija leistino normatyvo. Taip pat tai paliestų ir kitus gamintojus, kurie turi TIPK leidimus ir išmeta į aplinką LOJ-us. Dabartinis mokestis, taikomas už teršalus, išmetamus į vandenį ir atmosferą, kurių tarifas yra dinamas, beveik visais atvejis yra mažesnis, o lyginant su kai kuriomis šalimis net kelis kartus, pavyzdžiui už tokius kenksmingus teršalus išmetamus į atmosferą, kaip sunkieji metalai, LOJ tarifas apie 20 kartų mažesnis nei Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, kietųjų dalelių (organinių ir neorganinių) nuo 3 iki 5 kartų mažesnis nei Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, o amoniako tarifas 4 kartus mažesnis nei Latvijoje ir net 20 kartų mažesnis nei Lenkijoje. Kai kurios šalys, tokios kaip Slovakija, Čekija, nustato mokesčius teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai. Pastebėtina, kad net padidinus šį tarifą kai kurioms teršalų grupėms jis dar nepasiekia Slovakijos mokesčio lygio, tačiau būtų didesnis nei Čekijoje. Tiesa, dėl naudojamų skirtingų apmokestinimo metodikų ir principų sunku palyginti mokesčio dydį, taikomą už oro taršą, su tokiomis šalimis kaip Švedija, Danija, Vokietija, kurios apmokestina taršą jau pradinėje stadijoje per naudojamus energijos išteklius, medžiagas ir žaliavas, todėl palyginimui pasirinktos tik tos šalys, kurios turi tokią pačią ar panašią apmokestinimo sistemą. Be to, kiekviena šalis turi savo specifiką dėl vykdomos pramonės ir kylančių problemų oro bei vandens taršos srityse, kuri atitinkamai pakoreguoja apmokestinimo bazę bei mokesčio tarifo dydį. Dėl šios priežasties, kai kurio šalys turi metano, CO₂ mokestį ir pan. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus projektą, kitų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte nėra naujų sąvokų ar terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, ar jie atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu Projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projekto įgyvendinimui nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabų ir pasiūlymų neturi.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos pastabos, kurioms nebuvo pritarta arba buvo pritarta iš dalies buvo apsvarstytos pasitarimo metu. Pastabos dėl kurių nebuvo susitarta pasitarimo metu pateikiamos derinimo pažymoje. Įstatymo projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Aplinkosauginiai mokesčiai, finansinės priemonės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. IV. Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projekto
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2 , 9, 11 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Monitoringo įstatymo pakeitimo projektas) parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 56 1.4 papunktį, siekiant užtikrinti ūkio subjektų išmetamų /išleidžiamų teršalų ir jų poveikio aplinkos elementams tyrimų patikimumą. Šiuo metu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatomi ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų viršijimai, tačiau ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenys viršijimų nerodo.
Laboratorijos, teikiančios paslaugas ūkio subjektams, kuriems pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus reikalinga atlikti savo ūkinės veiklos aplinkos monitoringą, turi būti akredituotos arba turėti Aplinkos apsaugos agentūros teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus, suteikiančius teisę laboratorijoms vykdyti taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus (toliau – Leidimai). Siekiant, kad Leidimus turinčių laboratorijų atliekami tyrimai atitiktų visus laboratoriniams tyrimams nustatytus reikalavimus, Monitoringo įstatymo pakeitimo projektu griežtinami reikalavimai ėminių, reikalingų laboratoriniams tyrimams atlikti, ėmimui, o nuo
numatytus taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus vykdyti galėtų tik tos laboratorijos, kurios yra akredituotos standarto LST EN ISO/IEC 17025 atitikčiai konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius, reikalingus laboratorinių tyrimų atlikimui. Aplinkos monitoringo įstatyme šiuo metu nurodyta, kad leidimų išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija, tačiau nei Leidimų išdavimo, nei galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo sąlygos įstatyme nėra apibrėžtos. Leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo pagrindus įtvirtinus Aplinkos monitoringo įstatyme, bus įgyvendinta Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas),
ribojama tik įstatymu“.
Atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo 12 p., jeigu, pateikus tinkamai įformintą prašymą išduoti licenciją kartu su visais licencijai išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, licencija neišduodama ir nepateikiamas motyvuotas atsisakymas ją išduoti per veiklos licencijavimą reguliuojančių įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad licencija išduota, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kuriais licencijos neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas licencijos išdavimu ir tokios išimtys pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad Leidimas atlikti laboratorinius tyrimus išduodamas ne tik atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir informaciją, bet ir įsitikinus, kad laboratorija turi technines galimybes šiai laboratorinei veiklai vykdyti ir laboratorijos kompetencija atitinka standarte LST EN ISO/IEC 17025 nustatytus bendruosius kompetencijos reikalavimus, į tai, kad šis Leidimas leidžia paslaugos gavėjams tikėtis, kad bus suteikta kokybiška paslauga ir gauti duomenys bus patikimi, įstatymu nustatyti išimtis, kad tik išduotas Leidimas suteikia teisę vykdyti šią veiklą. Įstatymo projekte numatoma, kad, jei Leidimas buvo panaikintas laboratorijai, kuri per nustatytą terminą nepašalino pažeidimo, nauja paraiška Leidimui išduoti gali būti pateikta ne anksčiau kaip po 6 mėn. Pažymėtina, kad Leidimo panaikinimas kaip bausmė netenka prasmės, jei iš karto po Leidimo panaikinimo ūkio subjektas gali teikti paraišką naujam Leidimui gauti.
Šia nuostata siekiama skatinti Leidimus turinčias laboratorijas pašalinti pažeidimus per kontroliuojančios institucijos nustatytą laikotarpį, taip pat mažinti administracinę naštą leidimus išduodančiai institucijai (naikinti leidimą ir po to iš karto nagrinėti naujai pateiktą paraišką). Pažymėtina, kad panašus teisinis reglamentavimas yra nustatytas ir kitose srityse, pvz., Lietuvos Respublikos teismo ekspertizes įstatymo nuostatos dėl teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo (6 str. 14 d. „Jeigu teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimas buvo pripažintas negaliojančiu šio straipsnio 13 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais, į teismo ekspertizės įstaigą dėl teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo ir naujo teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų), Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatos dėl licencijų išdavimo (11 str. 2 d. 5 p. „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijos juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams išduodamos, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:<...>5. per pastaruosius penkerius metus juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens filialui nebuvo panaikintas licencijos galiojimas šio straipsnio 15 dalies 3 punkte, 16 dalies 4 punkte ar šio Įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais“). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė:
Politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, tel. 8 706 62709, el. p. [email protected]. 2.
ministerijos Politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji specialistė Aušra Palubinskienė, tel. 8 706 63606, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytus laboratorinius tyrimus ir matavimus gali atlikti laboratorijos, turinčios Aplinkos apsaugos agentūros išduotus Leidimus arba akredituotos laboratorijos. Dabartinis reglamentavimas asmenims (laboratorijoms), norintiems vykdyti taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus (sau arba teikiant paslaugas kitiems), leidžia rinktis vieną iš dviejų alternatyvų – arba teikti paraišką Aplinkos apsaugos agentūrai Leidimui gauti arba atlikti akreditavimosi procedūras. Leidimų, suteikiančių teisę laboratorijoms vykdyti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo panaikinimą reglamentuoja Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio
atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Monitoringo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti reikalavimą laboratorijoms, imančioms ėminius, reikalingus taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose laboratoriniams tyrimams atlikti, turėti Leidimus vykdyti šią veiklą.
Nuo 2025 m. nustatyti reikalavimą, kad ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytus taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus vykdyti galėtų tik tos laboratorijos, kurios yra akredituotos standarto LST EN ISO/IEC 17025 atitikčiai konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius, reikalingus laboratorinių tyrimų atlikimui. Monitoringo įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti 5 metų laikotarpį, per kurį Leidimus turinčios laboratorijos, vykdančios ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytų taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, galėtų pasirengti tęsti šią veiklą pasikeitus reikalavimams pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą atliekamiems tyrimams. Pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus vykdančios laboratorijos turės akredituotis, jei planuos ir po 2025 m. sausio 1 d. teikti šią paslaugą ūkio subjektams. Siūlomi Aplinkos monitoringo įstatymo nuostatų pakeitimai sudarytų prielaidas gauti patikimesnius ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad Leidimus turinčios laboratorijos, ketinančios ir po 2025 m. sausio 1 d. atlikti taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose laboratoriniams tyrimus ir matavimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas, turės akredituotis, tikėtina sumažėtų administracinė našta Aplinkos apsaugos agentūrai, kadangi sumažėtų laboratorijų, kurių priežiūrą ji vykdo.
Šiuo metu Leidimus turinčių laboratorijų yra apie 140. Monitoringo įstatymo pakeitimo projektu įstatyme įtvirtinus Leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo pagrindus, Aplinkos apsaugos agentūra turės galimybę nustačius pažeidimus apriboti Leidimą turinčios laboratorijos veiklą, kadangi vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, 18 punktu, ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Monitoringo įstatymo pakeitimo projektu siūlomus pakeitimus, bus efektyviau vykdomas ūkio subjektų aplinkos monitoringas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šiuo metu Leidimus turinčios laboratorijos ir kitos laboratorijos, kurios norės po 2025 m. sausio 1d. teikti paslaugą ūkio subjektams, atlikdami taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas, turės akredituotis.
Dėl šios priežasties tikėtina padidės laboratorinių tyrimų (paslaugų) kaina visiems aplinkos monitoringą vykdantiems subjektams. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Monitoringo įstatymo pakeitimo projektą į teisinę sistemą, nereikės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Monitoringo įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Monitoringo įstatymo pakeitimo projekte siūlomos įvesti naujos ir tikslinamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Monitoringo įstatymo pakeitimo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymų įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr.
monitoringo nuostatų patvirtinimo“, kuriame turės būti patikslinami reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas nuo 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame bus nustatyta Leidimų ėminių, reikalingų atlikti laboratorinius tyrimus, gavimo tvarka. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, kuriame turės būti patikslinami reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas nuo 2025 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. D1-68 „Dėl Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, kuriame turės būti patikslinami reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas nuo 2025 m. sausio 1 d. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 652 „Dėl Aplinkos valstybinės laboratorinės kontrolės sistemos nuostatų patvirtinimo“ bus pripažintas negaliojančiu. Šie teisės aktai turėtų būti priimti Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimus. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabų ir pasiūlymų šiam projektui neturi. Į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pastabą atsižvelgta. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos pastabos, kurioms nebuvo pritarta arba buvo pritarta iš dalies buvo apsvarstytos ir suderintos pasitarimo metu. Įstatymo projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Ūkio subjektų aplinkos monitoringas, ūkio subjektų aplinkos monitoringo programa. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
PRIEDAS Palyginimui kitose šalyse taikomi mokesčio tarifai už oro taršą Teršalai išmetami į atmosferą Tarifai, Eur/t Indeksuoti tarifai (*) Eur/t Kaimyninėse šalyse taikomi tarifai, Eur/t Siūlomi tarifai Eur/t Latvija Lenkija Estija Čekija Danija Slovakija123456789
6180
160
191
196
104 - 36,9920 Sunkieji metalai (kadmis, nikelis, gyvsidabris, alavas, švinas, cinkas, selenas, chromas, varis)
40653031
406
406
31 137060 CO2 - - 4,5 0,070 Oro tarša iš mažų katilų - šiluminė galia mažesnė nei 5 MW 1,09-7,39 (1000kg kuro) Oro tarša, tvarkant benziną 0.083 - 1.42 1000kg benzino Tarša iš paukštininkystės 1.18 - 9.85 už 100 vienetų Teršalai išmetami į vandens telkinius BDS₇256
201
103
201
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 6 STRAIPSNIO IR 1 IR 2PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-26
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatyti tarifai mokesčio
mokėtojo indeksuojami kasmet, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą <...>“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra indeksuojami ne tik mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai, nurodyti įstatymo 1 priedėlyje, bet ir kitų šiame įstatyme nustatytų mokesčių už aplinkos teršimą (mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, mokesčių už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis) tarifai, išskyrus mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamajame rašte nurodytų argumentų ir motyvų nėra pakankamai aišku, ar projektu atsisakoma kitų mokesčių už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo, ar ne. Atsižvelgiant į tai, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principams. Be to, šiose projekto nuostatose kalbiniu aspektu tikslintina formuluotė „Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatyti tarifai“, nes nėra aišku, ar šiose nuostatose nurodytas pilnas keičiamo įstatymo pavadinimas, kurio nurodyti nereikia, ar vis dėlto turimi omeny mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, nustatyti šio įstatymo 1 priedėlyje. 2.
2Svarstytina,
ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu išbraukiamas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalies nuostatas „indeksuojami Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“, projekto 4 straipsnio nereikėtų papildyti įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus (šiuo atveju pakeistų ar pripažintų netekusią galios nustatytą mokesčių indeksavimo tvarką). 3. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams“. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas: 4.1. įstatymo pavadinime žodis „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis, vietoj žodžio „priedėlio“ įrašytinas žodis „priedėlių“, o žodis „įstatymas“ rašytinas naujoje eilutėje. 4.2. projekto 2 ir 3 straipsniuose įrašytini priedėlių pavadinimai bei dešiniajame kampe nurodomos priedėlių žymos; 4.3. įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 6 STRAIPSNIO IR 1, 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2019-09-18 Nr. 108-P-25 2019-11-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo (2019-09-18): Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronius Bradauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė . Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamentas skyriaus vedėja Ilona Golovačiova, skyriaus patarėja Gerda Krukonienė, skyriaus vyr. specialistė Jolanta Baskutienė, Aplinkos ministerija viceministrė Justina Grigaravičienė, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vyr. specialistė Virginija Kalesinskienė, UAB „Vilniaus vandenys“ teisininkė Julija Džiaugė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Raminta Radavičienė, Vilma Platelienė, Rimantas Tuskevičius, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius, direktorius Vaidotas Ramonas ir advokatė Beata Vilienė. 1. Komiteto posėdyje dalyvavo (2019-11-13): Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė .
Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerija kancleris Arminas Mockevičius, Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vyr. specialistė Virginija Kalesinskienė, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas advokatė Beata Vilienė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Raminta Radavičienė, Lietuvos žemės ūkio rūmai Aušra Žliobaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad „mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami kasmet, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą <...>“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra indeksuojami ne tik mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai, nurodyti įstatymo 1 priedėlyje, bet ir kitų šiame įstatyme nustatytų mokesčių už aplinkos teršimą (mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, mokesčių už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis) tarifai, išskyrus mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamajame rašte nurodytų argumentų ir motyvų nėra pakankamai aišku, ar projektu atsisakoma kitų mokesčių už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo, ar ne. Atsižvelgiant į tai, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principams.
Be to, šiose projekto nuostatose kalbiniu aspektu tikslintina formuluotė „Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatyti tarifai“, nes nėra aišku, ar šiose nuostatose nurodytas pilnas keičiamo įstatymo pavadinimas, kurio nurodyti nereikia, ar vis dėlto turimi omeny mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, nustatyti šio įstatymo 1 priedėlyje. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 6 straipsnio 9 dalies nuostatas „indeksuojami Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“, projekto 4 straipsnio nereikėtų papildyti įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus (šiuo atveju pakeistų ar pripažintų netekusią galios nustatytą mokesčių indeksavimo tvarką). Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 20 straipsnio 3 dalį „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-26 2,3 4.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas: 4.1. įstatymo pavadinime žodis „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis, vietoj žodžio
„priedėlio“ įrašytinas žodis „priedėlių“, o žodis „įstatymas“ rašytinas
naujoje eilutėje. 4.2. projekto
nurodomos priedėlių žymos; 4.3. įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Vilniaus vandenys“ 2019-07-192 Atkreiptinas dėmesys, kad taršos tarifų ženklus padidėjimas , kuris yra siūlomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 (toliau – Įstatymo) 6 straipsnio ir 1 ir 2 priedėlių pakeitimo projekte, turės reikšmingą finansinį poveikį (taip pat ir galimai per tarifą reguliuojamoms kainoms), todėl siūlo tikslinti Įstatymo projekte numatytą reglamentavimą, numatant mažesnį taršos tarifų augimą. Be to, Bendrovė siūlo numatyti palaipsniui kintantį taršos tarifų augimą. Paminėtina, kad toks ženklus taršos tarifų didinimas gali neigiamai atsiliepti ūkio subjektų finansiniam stabilumui, nes galimi atvejai, kai patvirtinus siūlomus taršos tarifus ūkio subjektai turės prievolę šioms išlaidoms numatyti net kelis kartus daugiau lėšų savo biudžete. Dėl pasikeitusių aplinkos teršimo mokesčių tarifų gali ženkliai išaugti produktų ir paslaugų kainos vartotojams. Be to, padidėjus finansinei naštai bus tik dar labiau sumažintos ūkio subjektų finansinės galimybės investuoti į prevencines ir taršą mažinančias priemones Pritarti iš dalies
„Vilniaus vandenys“ 2019-07-194 Pažymėtina, kad Įstatymo projekte numatyta siūlomų pakeitimų įsigaliojimo data - 2020 m. sausio 1 d.
Be to, reglamentuota, kad šio Įstatymo projekto nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą. Bendrovė pažymi, kad toks neproporcingai skubotas tarifų didinimas neskatina ūkio subjektų investuoti į prevencines ir taršą mažinančias priemones, o tik užkrauna didelę ir ūkio subjektų biudžete nenumatytą finansinę naštą. Siūlome Įstatymo projekte numatytą įsigaliojimo datą atidėti iki – 2021 m. sausio 1 d. Vėlesnis įsigaliojimo laikotarpis yra būtinas tam, kad ūkio subjektai turėtų galimybę įsivertinti dėl pasikeitusio reglamentavimo reikšmingai padidėjusią finansinę naštą, peržiūrėti savo biudžetą ir skirti lėšų prevencinių, taršą mažinančių priemonių įsidiegimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Bendrovė prašo įvertinti bei atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir nepritarti siūlomam Įstatymo projekto pakeitimui. Pritarti iš dalies
pasiūlymą
pramonininkų konfederacija 2019-09-13 2,3 Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad galiojantys mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nekeisti nuo 2005 metų ir dėl to neva jie turi būti keičiami. Pagal pateiktą pasiūlymą mokesčio tarifai už skirtingas išmetamų teršalų rūšis pagal Projektą turėtų didėti ženkliai, nuo kelių iki keliolikos kartų, o tokie siūlymai remiasi atlikta mokesčių, taikomų už aplinkos taršą kaimyninėse šalyse, analize. Suprantame Projektų rengėjų tikslą paskatinti investicijas į mažiau taršias technologijas, tačiau atkreipiame dėmesį, nėra jokių duomenų, kad Projektų rengėjai, siūlydami atitinkamus mokesčio tarifų dydžius, būtų pilnai įvertinę visą mokestinę naštą, tenkančią verslo subjektams Lietuvoje ir tose pačiose kaimyninėse šalyse, t. y. kokius mokesčius jie sumoka į valstybės biudžetą, kaip apmokestintas darbo užmokestis, pelnas, dividendai ir kt.
Tam, kad būtų galima remtis kaimyninių valstybių pavyzdžiu, būtina vertinti visą mokestinę aplinką, o ne atskirus mokesčius ar net tų mokesčių elementus. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriems teršalams mokesčio tarifai visiškai nepagrįstai padidinti, pvz.: į aplinkos orą išmetamiems lakiesiems organiniams junginiams (toliau – LOJ), nediferencijuotiems pagal sudėtį. Pagal galiojantį Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – Įstatymas) šis teršalas priskiriamas IV grupės teršalams, kuriems tarifas yra 4 Eur/t, Projekte jo tarifas didinamas daugiau kaip 100 kartų, t. y. iki 450 Eur/t. Projektų rengėjai nepagrindė, kodėl Lietuvoje tarifas už išmetimus į atmosferą LOJ bus
Estijoje (122,32 EUR/t). Pvz., pagal viešai prieinamus duomenis viena Lietuvos naftos perdirbimo įmonė pagal Projekte nustatytus tarifus už taršą LOJ sumokėtų – 4,6 mln. Eur vietoj mokamų 50 000 Eur, t. y. jos finansinė našta padidės apie šimtą kartų. Remiantis išdėstytu aukščiau, pažymėtina, kad siūlomi tarifai už LOJ yra neadekvatūs ir nepagrįsti. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu LOJ, kurie pagal Įstatymą yra priskirti IV teršalų grupei (šiai grupei priskiriami mažiausiai kenksmingi teršalai), Projekte staiga tampa vienais iš kenksmingiausių teršalų, kuriems mokesčio tarifas keliamas drastiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma pramonės įmonių į taršos sumažinimą investuoja kasmet, diegiami ir geriausi prieinami gamybos būdai atskirose pramonės šakose.
Šis Projekto siūlymas visiškai iškreipia konkurencines veiklos sąlygas regione, ženkliai apsunkindamas Lietuvos subjektų padėtį kaimyninių šalių ir jų įmonių atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių, siūlome Projekte numatomą LOJ tarifą sumažinti, atsižvelgiant į regione vyraujančius tarifus, pvz., nustatyti Latvijoje ir Estijoje taikomų tarifų vidurkį. Pritarti iš dalies
pramonininkų konfederacija
1 Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti įstatymo įsigaliojimo terminas 2020 m. prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai, numatančiai, kad „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams“. Dėl nurodytų priežasčių, siūlome Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad įstatymas įsigalioja po šešių mėnesių nuo oficialaus jo paskelbimo dienos. Pritarti iš dalies
vandens tiekėjų asociacija 2019-09-17 2,3
<...>
Asociacija drastiškam mokesčio už aplinkos teršim ą tarifų didinimui, ypač vandentvarkos sektoriui, ar esam ų lengvatų naikinimui nepritaria, nes tai nesiderina su įstatymo 1 straipsnio 2 punkte įvardinta įstatymo paskirtimi
„ekonominėmis priemonėmis siekti mažinti aplinkos teršimų, < „ >
.neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinkų normatyvų".
Kai teršalų išmetimo į aplinką normatyvai neviršijam i, mokesčių tarifų didinimas yra tik papildoma mokesčių našta vandens tiekėjams, lemianti paslaugų kainų didėjimą. Manome, kad su mokestinėmis prievolėmis susiję sprendimai turi būti priimam i ypač atsakingai ir apgalvotai, įvertinant vidaus rinkos, ūkio subjektų bei vartotojų galimybės prisitaikyti prie didėjančių sąnaudų/išlaidų pokyčio. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -,
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
-,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Ekonomikos komitetas 2 Argumentai. Išdėstymas mokesčio tarifų per trijų metų laikotarpį leis įmonėms tinkamai pasiruošti ir investuoti į taršos mažinimą. Pasiūlymas. „I. Teršalai išmetami į atmosferą Teršalai Tarifas, Eur/t SO₂(sieros dioksidas)
256 Dioksinai ir furanai 500 000 Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas 1 300 Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)*
20 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius)
60 IV 20“ Teršalai Tarifas, Eur/t 2020 m. 2021 m. 2022 m.
136136
256256 256 Dioksinai ir furanai 500 000 500 000 500 000 Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas
145175
320390
2020 20 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius)105200
20 II. Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir jos gelmes Teršalai Tarifas, Eur/t BDS₇
135 Sulfatai 0,76 Chloridai 3,66 Teršalų grupės I 3 814 146 II 347 511 III 56 661 IV 12 839 V 1 258 Pritarti 6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto siūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 6.2. Pasiūlymai: -. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė –1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Bradauskas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka.
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
2020-01-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkas: Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis; komiteto biuro darbuotojai: vedėja: Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai J. Grigaravičienė, R. Sakalauskas, D. Židonytė, V. Kalesinskienė, A. Palubinskienė, LVTA atstovai B. Miežutavičius, V. Ramonas, B. Vilienė, LKATA atstovės A. Kuckaitė, M. Lippa, LPK atstovė R. Radavičienė, PPAR atstovas G. Vinikaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad
„mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatyti tarifai
mokesčio mokėtojo indeksuojami kasmet, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą <...>“.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra indeksuojami ne tik mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai, nurodyti įstatymo 1 priedėlyje, bet ir kitų šiame įstatyme nustatytų mokesčių už aplinkos teršimą (mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, mokesčių už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis) tarifai, išskyrus mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamajame rašte nurodytų argumentų ir motyvų nėra pakankamai aišku, ar projektu atsisakoma kitų mokesčių už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo, ar ne. Atsižvelgiant į tai, svarstytina šių projekto nuostatų atitiktis teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principams. Be to, šiose projekto nuostatose kalbiniu aspektu tikslintina formuluotė „Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje nustatyti tarifai“, nes nėra aišku, ar šiose nuostatose nurodytas pilnas keičiamo įstatymo pavadinimas, kurio nurodyti nereikia, ar vis dėlto turimi omeny mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, nustatyti šio įstatymo 1 priedėlyje. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti Įstatymo 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, išskyrus tuos, kurie nustatomi mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifus ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifus, mokesčio mokėtojo indeksuojami Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, taikant vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą.“ 2.
Papildyti Įstatymo 6 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „10. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai indeksuojami kasmet, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis.“ Atitinkamai buvusią šio straipsnio 10 dalį laikyti 11 dalimi. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Svarstytina,
ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu išbraukiamas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalies nuostatas „indeksuojami Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“, projekto 4 straipsnio nereikėtų papildyti įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus (šiuo atveju pakeistų ar pripažintų netekusią galios nustatytą mokesčių indeksavimo tvarką). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams“. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo įsigaliojimą 2021 d. sausio 1 d. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-26 2,3
4Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
pavadinime žodis „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis, vietoj žodžio
„priedėlio“ įrašytinas žodis „priedėlių“, o žodis „įstatymas“ rašytinas
naujoje eilutėje. 4.2. projekto 2 ir 3 straipsniuose įrašytini priedėlių pavadinimai bei dešiniajame kampe nurodomos priedėlių žymos;
pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
„Vilniaus vandenys“ 2019-07-192 Atkreiptinas dėmesys, kad taršos tarifų ženklus padidėjimas, kuris yra siūlomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr.
VIII-1183 (toliau – Įstatymo) 6 straipsnio ir 1 ir 2 priedėlių pakeitimo projekte, turės reikšmingą finansinį poveikį (taip pat ir galimai per tarifą reguliuojamoms kainoms), todėl siūlo tikslinti Įstatymo projekte numatytą reglamentavimą, numatant mažesnį taršos tarifų augimą. Be to, Bendrovė siūlo numatyti palaipsniui kintantį taršos tarifų augimą. Paminėtina, kad toks ženklus taršos tarifų didinimas gali neigiamai atsiliepti ūkio subjektų finansiniam stabilumui, nes galimi atvejai, kai patvirtinus siūlomus taršos tarifus ūkio subjektai turės prievolę šioms išlaidoms numatyti net kelis kartus daugiau lėšų savo biudžete. Dėl pasikeitusių aplinkos teršimo mokesčių tarifų gali ženkliai išaugti produktų ir paslaugų kainos vartotojams. Be to, padidėjus finansinei naštai bus tik dar labiau sumažintos ūkio subjektų finansinės galimybės investuoti į prevencines ir taršą mažinančias priemones. Nepritarti Tarifai didinami tik tiems teršalams, kurių mažinimas būtinas norint pasiekti gerą vandenų būklę ir įgyvendinti principą
„teršėjas moka“ kaip reikalauja Bendroji vandenų direktyva. Nesiimant
priemonių nebus pasiekta nacionalinių taršos mažinimo tikslų ir toliau blogės vandens telkinių būklė, sąlygos žuvims ir kitiems vandens gyvūnams gyventi ir veistis. Tarifų didinimu siekiama atkreipti dėmesį, kad tiek ūkio subjektai, kurie išleidžia nuotekas į nuotekų tinklus, tiek vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įmonės, kurios išleidžia apvalytas nuotekas į aplinką, turi planuoti investicijas į taršos mažinimo priemones ir efektyvesnį jų išvalymą, kad kuo mažiau teršalų patektų į vandens telkinius. Ūkio subjektai taip pat turėtų investuoti į technologijas, kurios sumažintų gamyboje ir jų veikloje susidarančių nuotekų užterštumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl tarifų padidinimo gyventojams išleidžiamo nuotekų kubinio metro kaina galimai išaugtų iki 3 euro centų, o per metus iki 3 eurų. 2. UAB „Vilniaus vandenys“ 2019-07-194 Pažymėtina, kad Įstatymo projekte numatyta siūlomų pakeitimų įsigaliojimo data - 2020 m. sausio 1 d. Be to, reglamentuota, kad šio Įstatymo projekto nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą. Bendrovė pažymi, kad toks neproporcingai skubotas tarifų didinimas neskatina ūkio subjektų investuoti į prevencines ir taršą mažinančias priemones, o tik užkrauna didelę ir ūkio subjektų biudžete nenumatytą finansinę naštą. Siūlome Įstatymo projekte numatytą įsigaliojimo datą atidėti iki – 2021 m. sausio 1 d. Vėlesnis įsigaliojimo laikotarpis yra būtinas tam, kad ūkio subjektai turėtų galimybę įsivertinti dėl pasikeitusio reglamentavimo reikšmingai padidėjusią finansinę naštą, peržiūrėti savo biudžetą ir skirti lėšų prevencinių, taršą mažinančių priemonių įsidiegimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Bendrovė prašo įvertinti bei atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir nepritarti siūlomam Įstatymo projekto pakeitimui. Pritarti iš dalies Pritarti tik dėl įsigaliojimo datos, nukeliant ją į 2021 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos pramonininkų konfederacija 2019-09-13 2,3 Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad galiojantys mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nekeisti nuo 2005 metų ir dėl to neva jie turi būti keičiami. Pagal pateiktą pasiūlymą mokesčio tarifai už skirtingas išmetamų teršalų rūšis pagal Projektą turėtų didėti ženkliai, nuo kelių iki keliolikos kartų, o tokie siūlymai remiasi atlikta mokesčių, taikomų už aplinkos taršą kaimyninėse šalyse, analize.
Suprantame Projektų rengėjų tikslą paskatinti investicijas į mažiau taršias technologijas, tačiau atkreipiame dėmesį, nėra jokių duomenų, kad Projektų rengėjai, siūlydami atitinkamus mokesčio tarifų dydžius, būtų pilnai įvertinę visą mokestinę naštą, tenkančią verslo subjektams Lietuvoje ir tose pačiose kaimyninėse šalyse, t. y. kokius mokesčius jie sumoka į valstybės biudžetą, kaip apmokestintas darbo užmokestis, pelnas, dividendai ir kt. Tam, kad būtų galima remtis kaimyninių valstybių pavyzdžiu, būtina vertinti visą mokestinę aplinką, o ne atskirus mokesčius ar net tų mokesčių elementus. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriems teršalams mokesčio tarifai visiškai nepagrįstai padidinti, pvz.: į aplinkos orą išmetamiems lakiesiems organiniams junginiams (toliau – LOJ), nediferencijuotiems pagal sudėtį. Pagal galiojantį Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – Įstatymas) šis teršalas priskiriamas IV grupės teršalams, kuriems tarifas yra 4 Eur/t, Projekte jo tarifas didinamas daugiau kaip 100 kartų, t. y. iki 450 Eur/t. Projektų rengėjai nepagrindė, kodėl Lietuvoje tarifas už išmetimus į atmosferą LOJ bus
Estijoje (122,32 EUR/t). Pvz., pagal viešai prieinamus duomenis viena Lietuvos naftos perdirbimo įmonė pagal Projekte nustatytus tarifus už taršą LOJ sumokėtų – 4,6 mln. Eur vietoj mokamų 50 000 Eur, t. y. jos finansinė našta padidės apie šimtą kartų. Remiantis išdėstytu aukščiau, pažymėtina, kad siūlomi tarifai už LOJ yra neadekvatūs ir nepagrįsti.
Taip pat neaišku, kokiu pagrindu LOJ, kurie pagal Įstatymą yra priskirti IV teršalų grupei (šiai grupei priskiriami mažiausiai kenksmingi teršalai), Projekte staiga tampa vienais iš kenksmingiausių teršalų, kuriems mokesčio tarifas keliamas drastiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma pramonės įmonių į taršos sumažinimą investuoja kasmet, diegiami ir geriausi prieinami gamybos būdai atskirose pramonės šakose. Šis Projekto siūlymas visiškai iškreipia konkurencines veiklos sąlygas regione, ženkliai apsunkindamas Lietuvos subjektų padėtį kaimyninių šalių ir jų įmonių atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių, siūlome Projekte numatomą LOJ tarifą sumažinti, atsižvelgiant į regione vyraujančius tarifus, pvz., nustatyti Latvijoje ir Estijoje taikomų tarifų vidurkį. Pritarti iš dalies Pritarti Ekonomikos komiteto pasiūlymui sumažinti LOJ tarifą nuo 450 iki 330 Eur/t didinant jį kasmet, t. y pirmais metais iki 105 Eur/t, antrais metais – iki 200 Eur/t ir trečiais metais iki
taršą mažinančias priemones ir LOJ monitoringą diferencijuojant šį teršalą pagal sudėtį. Identifikavus šiuos teršalus pagal sudėtį bus galima taikyti tai grupei, į kurią jis patenka, nustatytą tarifą. 4. Lietuvos pramonininkų konfederacija
1 Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti įstatymo įsigaliojimo terminas 2020 m. prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai, numatančiai, kad „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos.
Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams“. Dėl nurodytų priežasčių, siūlome Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad įstatymas įsigalioja po šešių mėnesių nuo oficialaus jo paskelbimo dienos. Nepritarti Kadangi mokestinis laikotarpis yra metai, todėl reikėtų, kad jo įsigaliojimas sutaptų su kalendorinių metų pradžia, numatant įsigaliojimo datą 2021 m. sausio 1 d. 5. Lietuvos vandens tiekėjų asociacija 2019-09-17 2,3
<...>
Asociacija drastiškam mokesčio už aplinkos teršimą tarifų didinimui, ypač vandentvarkos sektoriui, ar esamų lengvatų naikinimui nepritaria, nes tai nesiderina su įstatymo 1 straipsnio 2 punkte įvardinta įstatymo paskirtimi
„ekonominėmis priemonėmis siekti mažinti aplinkos teršimų, < „ >
.neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinkų normatyvų". Kai teršalų išmetimo į aplinką normatyvai neviršijami, mokesčių tarifų didinimas yra tik papildoma mokesčių našta vandens tiekėjams, lemianti paslaugų kainų didėjimą. Manome, kad su mokestinėmis prievolėmis susiję sprendimai turi būti priimami ypač atsakingai ir apgalvotai, įvertinant vidaus rinkos, ūkio subjektų bei vartotojų galimybės prisitaikyti prie didėjančių sąnaudų/išlaidų pokyčio.
Nepritarti Teršėjams, kurie investuos į taršą mažinančias priemones paliekama lengvata, kuria bus galima pasinaudoti priemonės įgyvendinimo laikotarpiu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2019-11-13 Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto siūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Pritarti iš dalies Pritarti dėl tarifo LOJ sumažinimo nuo 450 Eur/t iki 330 Eur/t didinant jį kasmet palaipsniui: pirmais metais taikant 105 Eur/t, antrais metais – 200 Eur/t ir trečiais metais – 330 Eur/t , tačiau nepritarti EK siūlymui, nedidinti mokesčio tarifų teršalams išmetamiems į vandenį. Nesiimant ekonominių priemonių nemažės vandens telkinių tarša ir nebus pasiekti keliami tikslai. Nustačius didesnį mokesčio tarifą už į vandens telkinius išmetamus teršalus: BDS₇, bendras azotas, bendras fosforas – būtų skatinama mažinti vandens teršimą šiomis medžiagomis, įstatymu įtvirtinant ekonomines priemones prisidėsiančias prie BVD nuostatų – pasiekti gerą vandenų būklę ir įgyvendinti „teršėjas moka“ principą. Tarifo padidinimas skatintų teršėjus didinti nuotekų išvalymo efektyvumą, o sumokėtas mokestis bus skiriamas aplinkosaugos priemonėms finansuoti. 2. Ekonomikos komitetas 2019-11-132 Pasiūlymas. „I.
„I. Teršalai išmetami į atmosferą Teršalai Tarifas, Eur/t SO₂(sieros dioksidas)
256 Dioksinai ir furanai 500 000 Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas 1 300 Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)*
20 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius)
136136
256256 256 Dioksinai ir furanai 500 000 500 000 500 000 Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas
145175
320390
2020 20 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius)105200
20 II. Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir jos gelmes Teršalai Tarifas, Eur/t BDS₇
135 Sulfatai 0,76 Chloridai 3,66 Teršalų grupės I 3 814 146 II 347 511 III 56 661 IV 12 839 V 1 258 Argumentai. Išdėstymas mokesčio tarifų per trijų metų laikotarpį leis įmonėms tinkamai pasiruošti ir investuoti į taršos mažinimą. Pritarti iš dalies Pritarti EK pasiūlymams didinti tarifus už teršalus išmetamus į atmosferą, bet nepritarti EK siūlymui nedidinti mokesčio už teršalus išmetamus į vandenį.
Dioksinams ir furanams kaip labai kenksmingiems aplinkai ir sveikatai teršalams, kurie matuojami gramais ir miligramais, normatyvinės taršos mokesčio tarifą, kuris nustatytas Įstatymo 1 priedėlyje, padidinti nuo 500 000 Eur/t iki
Įstatymo 2 priedėlyje, siūloma padidinti nuo 300 iki 10 000. Žr. į įstatymo projekto Nr. XIIIP-3709 2 straipsniu keičiamo 1 priedėlio pakeitimą. 7. Komiteto sprendimas:
Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3709 ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2020-01-12
įsigaliojimas ir taikymas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė - 0
aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3709(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Patarėjas Audrius Želvys