Projekto lyginamasis variantas
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49,
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie
galimą vaiko teisių pažeidimą
teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą.
Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus pradeda atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento, ir užbaigia visus veiksmus ne vėliau kaip per tris darbo dienas. 3. Policijos pareigūnai, turintys specialią darbo su nepilnamečiais kvalifikaciją kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo. Jeigu dėl objektyvių priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius negali atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo pranešimo gavimo, jis privalo apie tai nedelsdamas informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti atvykimą kiek įmanoma skubiau. 4.
įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumą ir nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi šio įstatymo 36⁵straipsnyje nustatytų veiksmų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Tomas Tomilinas Juozas Rimkus Vytautas Rastenis Rimantas Jonas Dagys Jonas Varkalys Algimantas Dumbrava
Projekto Nr. XIIIP-3692(2) lyginamasis variantas
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49,
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie
galimą vaiko teisių pažeidimą
teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą.
Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus pradeda atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento, ir užbaigia visus veiksmus ne vėliau kaip per tris darbo dienas. 3. Policijos pareigūnai, turintys specialią darbo su nepilnamečiais kvalifikaciją kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo. Jeigu dėl objektyvių priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius negali atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo pranešimo gavimo, jis privalo apie tai nedelsdamas informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti atvykimą kiek įmanoma skubiau. 4.
įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumą ir nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi šio įstatymo 36⁵straipsnyje nustatytų veiksmų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
aiškinamasis raštas dėl LIETUVOS
ir uždaviniai: Š. m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 36¹, 36², 36³, 36⁴, 36⁵ straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XIII-2035 (toliau – Įstatymas). Dalis Įstatymo nuostatų įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Rengiantis įstatymo įgyvendinimui pastebėta, kad gali kilti Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies praktinio taikymo problemų. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau
Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta, kad kvalifikacija yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma.
Kvalifikacija pripažįstama suteikiant diplomą (daktaro, magistro, bakalauro, profesinį). Kvalifikacija turi griežtai reglamentuotus lygius, kurie suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. Įstatymo projekto tikslas – suderinti teisės aktų nuostatas, siekiant išvengti praktinio taikymo problemų. Įstatymo projekto uždaviniai – Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyti reikalavimą policijos pareigūnams turėti darbo su nepilnamečiais kompetenciją, o ne specialią darbui su nepilnamečiais kvalifikaciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė – Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo, kad policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, turėtų specialią darbo su nepilnamečiais kvalifikaciją. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies redakcijoje įteisintas reikalavimas policijos pareigūnams, įvykio vietoje nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, turėti specialią darbo su nepilnamečiais kvalifikaciją. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje vietoje sąvokos „kvalifikacija“ vartoti sąvoką „kompetencija“ ir nustatyti, kad policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, turėtų darbo su nepilnamečiais kompetenciją. Kompetencijų suteikimas yra žymiai lankstesnis būdas policijos pareigūnams įgyti trūkstamas žinias ir įgūdžius. Nepatikslinus šios sąvokos, policijos pareigūnai, neturintys kvalifikacijų, kurios suteikia kompetencijas dirbti su nepilnamečiais (pavyzdžiui, psichologo ar pedagogo kvalifikacijos), negalėtų vykdyti Įstatyme numatytos prievolės. Atkreiptinas dėmesys, kad kompetencijų įgijimą galima reglamentuoti ne tik lanksčiau, efektyviau ir greičiau, bet ir diferencijuotai. Pavyzdžiui, po tam tikro bendrųjų kompetencijų (o kai kuriais atvejais gal ir turimų kvalifikacijų) įvertinimo, galima parengti skirtingos apimties mokymus policijos pareigūnams tikslingai įgyti būtinas darbo su nepilnamečiais kompetencijas. Pažymėtina, kad 2020 metams jau yra rengiami policijos pareigūnų kvalifikacijos įgijimo moduliai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiam tikslui 2020 m. planuoja skirti apie
apmokyti apie 4000 pareigūnų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neigiamos įtakos neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokie teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o teisės akto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nėra pateikiama. 10. Ar teisės aktas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu teisės aktui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įstaigų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Šio įstatymo nuostatų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įstaigų fondų lėšų neprireiks. 13. Teisės akto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuomonė. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Policijos pareigūnų kompetencija, darbo su nepilnamečiais kompetencija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Tomas Tomilinas Juozas Rimkus Vytautas Rastenis Rimantas Jonas Dagys Jonas Varkalys Algimantas Dumbrava
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
DĖL
2019 m. liepos 17 d. Nr. 103-P-29
Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestasis asmuo P. Navickas – Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vyr. specialistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-07-15) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė