Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus), o kai rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, įgalioti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo
esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą;“. 2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Energijos pirkimo–pardavimo sutartys su naujai pastatytų
daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus nustatyta tvarka užbaigus naujo statinio (jo dalies) statybą.“
Pakeisti 27 straipsnio 15¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „15¹.
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį). Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 10, 11,
13 ir 15 punktuose nurodyti dokumentai.
Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalies ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius rengiant statinio projektą, atliekant statinio projekto ekspertizę išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimą ir jo užbaigimą užtikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Statybos užbaigimas 1.
neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat ir daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. 2. Ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 3. Statinių, išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai.
Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 4. Statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. 1. Statyba laikoma užbaigta šiais atvejais:
1) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas);
2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“;
3) atlikus visus statybos darbus, statytojui (užsakovui) ar jo teises ir pareigas perėmusias asmeniui pageidaujant, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji nėra privaloma) ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“;
4) atlikus visus statybos darbus, kai statytojas (užsakovas) ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo nepageidauja surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji nėra privaloma). 2.
užbaigimo aktas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surašomas šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) užbaigus statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
3) užbaigus daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymą (visame pastate ar jo dalyje pakeitus šildymo būdą, prisijungus prie ar atsijungus nuo centralizuotų šilumos perdavimo tinklų), taip pat, kai šie darbai atliekami kartu su kitais kapitalinio ar paparstojo remonto darbais. 3. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio ekspertizės rangovas tvirtina deklaracija apie statybos užbaigimą ir ji Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama šiais atvejais:
1) užbaigus neypatingųjų statinių ir ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) užbaigus ypatingojo statinio remontą, kurio remontui buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai;
3) užbaigus neypatingojo statinio kapitalinį remontą, kurio kapitaliniam remontui buvo išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokuments. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma ir registruojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ tik statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu. 5.
jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo
dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). 6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta deklaracija apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruojama ekspertizės rangovui Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtinus deklaraciją;
7Statybos užbaigimo aktas neišduodamas, jeigu:
1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju;
2) jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba;
3) statybos užbaigimo aktą išduodančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai;
4) jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai (procedūrą sustabdžius, aplinkos ministro nustatyta tvarka atliekamas statybą leidžiančio dokumento patikrinimas) arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo akte konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai;
5) jeigu teisme nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas;
6) jeigu Nekilnojamojo turto registre arba Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ yra registruota juridinių faktų dėl statybą
leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą. 8.
8Deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma ir statinio ekspertizės rangovas negali tvirtinti deklaraciją apie
statybos užbaigimą, jeigu:
1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju;
2) jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba;
3) deklaraciją tvirtinančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai;
4) jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai (procedūrą sustabdžius, kreipiamasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl statybą leidžiančio dokumento patikrinimo) arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo akte konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai;
5) jeigu teisme nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas;
6) jeigu Nekilnojamojo turto registre arba Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ yra registruota juridinių faktų dėl statybą
leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą. 69. Statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina:
1) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo vardu;
2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų, – iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
3) teismas. 710.
apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina:
1) iki įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, statytojas (užsakovas), surašęs deklaraciją, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta,;
2) arba teismas. 811. Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją, kiti viešojo administravimo subjektai. 912. Statybos užbaigimo tvarka nustatyta procedūros vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka. 1013. Branduolinės energetikos objekto statinių statybos užbaigimo tvarką ir reikalavimus nustato aplinkos ministras, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė
finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, projektų ekspertizė privaloma.
Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras. Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojama Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo) projektų, statinių projektų kuriuose numatyta nasudėtingąjį ar neypatingąjį statinį pertvarkyti į ypatingąjį ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai. 3. Statinio ekspertizę organizuoja statytojas (užsakovas) šio įstatymo 28 ir 39 straipsnių nustatytais atvejais. 3 4.
ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai:
1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos;
2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. 5. Kitais nei nurodyti šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse atvejais statinio projekto ekspertizės ar statinio ekspertizės atliekama statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo iniciatyva. 4 6. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką kultūros ministras kartu su aplinkos ministru. 5 7. Statinio projekto ar statinio ekspertizės išlaidas apmoka statytojas (užsakovas) arba statinio naudotojas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas
1.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys gali būti išregistruoti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, statinio kadastro duomenų pakitimų fiksavimo pagrindu. 2. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos. 3.
duomenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal šio straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinti neprivaloma. 4. Pasikeitę nebaigto remontuoti ar griauti statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti tikslinami nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pažyma negali būti užpildoma ir tvirtinama, jeigu egzistuoja šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą panaikina:
1) statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu;
2) teismas. 7. Kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos galiojimo ir jos bei statinių registracijos panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar prašymų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją, kiti viešojo administravimo subjektai.“
Vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
DALIES) ir statinio (dalies) EKSPERTIZĖS RANGOVO, statinio statybos techninio prižiūrėtojo CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS BEI STATINIO STATYBOS,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo
sutartys
dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. 2.
projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimas apima ir jų subrangovų civilinę atsakomybę. 3. Draudžiant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę. 4. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projektuotoju statinio projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno statinio projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 5.
statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai statinio projektuotojo parengto statinio projekto ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovais statinio projektuotojo parengto statinio projekto atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 6. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai statinio ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio (dalies) ekspertizės rangovais statinio atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 6 7. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti, kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 7 8. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas. 8 9.
būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). 9 10. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio (dalies) ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas (statinio statybos techninės priežiūros rangovas), rangovas ar statytojas (užsakovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą). 10 11. Projektuojant, statant, rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant nesudėtinguosius statinius, atliekant nesudėtingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizę, taip pat atliekant visų statinių paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbais statiniai atnaujinami (modernizuojami), draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat nebūtina draustis statybos darbų draudimu griaunant statinius, tačiau privalu drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus. 11 12.
tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 12 13. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. 13 14. Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. 14 15.
projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės
priežiūros paslaugų sutartį atskirai arba pagal kiekvieną statytojo (užsakovo) dokumentą, nurodantį draudėjui vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, kai draudėjas yra statytojo (užsakovo) darbuotojas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ir statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
ekspertizės rangovo ir statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4.
kiekvieną vykdomą statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ar statinio (dalies) ekspertizės paslaugų sutartį atskirai arba pagal statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ar statinio (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus. 5. Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę pagal vieną statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ar statinio
(dalies) ekspertizės sutartį, turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Minimali draudimo suma draudžiant pagal statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ar statinio (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus turi būti ne mažesnė kaip du šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai eurų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį)
galima naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis
galima pradėti naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnio 1 ir
užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius namus, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančios teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą,
kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo šešiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimties tūkstančių iki septyniasdešimties tūkstančių eurų.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo šešiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimties tūkstančių iki šešesdešimties tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki aštuoniasdešimties tūkstančių eurų.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą,
kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkioliko tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką
statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki tūkstančio prnkių šimtų eurų.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo tūkstančio prnkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Šio įstatymo 54, 55, 56, 57,
58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka Šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytus nusižengimus taikoma ir juridiniams asmenims, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai pradeda minėtų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vadovas.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Aplinkos ministras, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas, Lietuvos banko valdyba iki 2020 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Kęstutis Mažeika
Projekto Nr. XIIIP-3686(2) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus), o kai statinio (dalies) ekspertizės rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, įgalioti statinio (dalies) ekspertizės vadovą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą;“. 2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Energijos pirkimo–pardavimo sutartys su naujai pastatytų
daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnyje1 dalyje nustatytus reikalavimus nustatyta tvarka užbaigus naujo statinio (jo dalies) statybą.“
Pakeisti 27 straipsnio 15¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „15¹.
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį). Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 10, 11, 13 ir 15 punktuose nurodyti dokumentai.
Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalies ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius rengiant statinio projektą, atliekant statinio projekto ekspertizę išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimą ir jo užbaigimą užtikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Statybos užbaigimas 1.
neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat ir daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. 2. Ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 3. Statinių, išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai.
Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 4. Statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. 1. Statyba laikoma užbaigta šiais atvejais:
1) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas). Statybos užbaigimo aktas surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;
2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio (dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;
3) atlikus visus statybos darbus, statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“;
4) atlikus visus statybos darbus, kai statytojas (užsakovas) ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo nepageidauja surašyti deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi). 2.
užbaigimo aktas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surašomas šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių (išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 3 dalies 1 punkte), kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) užbaigus statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
3) užbaigus daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymą (visame pastate ar jo dalyje pakeitus šildymo būdą, prisijungus prie centralizuotų šilumos perdavimo tinklų ar atsijungus nuo jų), taip pat kai šie darbai atliekami kartu su kitais kapitalinio ar paprastojo remonto darbais. 3. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio (dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, ar užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai. 4.
straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma ir registruojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ tik statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu. 5. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo
dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą surašomi visų statytojų (užsakovų) vardu. 6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta deklaracija apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruojama, kai ekspertizės rangovas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtina deklaraciją. 7.
7Statybos užbaigimo aktas neišduodamas, jeigu:
1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju;
2) jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba;
3) statybos užbaigimo aktą išduodančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai;
4) jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai (procedūrą sustabdžius, aplinkos ministro nustatyta tvarka atliekamas statybą leidžiančio dokumento patikrinimas) arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo akte konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai;
5) jeigu teisme nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas;
6) jeigu Nekilnojamojo turto registre arba Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ yra registruota juridinių faktų dėl statybą
leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą. 8.
8Deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma ir statinio ekspertizės rangovas negali tvirtinti deklaracijos apie
statybos užbaigimą, jeigu:
1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju;
2) jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba;
3) deklaraciją tvirtinančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai;
4) jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai (procedūrą sustabdžius, kreipiamasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl statybą leidžiančio dokumento patikrinimo) arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo akte konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai;
5) jeigu teisme nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas;
6) jeigu Nekilnojamojo turto registre arba Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ yra registruota juridinių faktų dėl statybą
leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą. 69. Statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina:
1) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo vardu;
2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų, – iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
3) teismas. 710.
apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina:
1) statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta;
2) arba teismas. 811. Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. 912. Statybos užbaigimo tvarka nustatyta procedūros vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka. 1013. Branduolinės energetikos objekto statinių statybos užbaigimo tvarką ir reikalavimus nustato aplinkos ministras, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė
1.
šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras. Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojama Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo) projektų, statinių projektų, kuriuose numatyta nesudėtingąjį ar neypatingąjį statinį pertvarkyti į ypatingąjį, ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai gavus statybą leidžiantį dokumentą keičiami šioje dalyje nurodytų projektų sprendiniai, kuriais įgyvendinami aplinkos prieinamumo reikalavimai. 3.
vadovaujantis šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi turi būti surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą ir ją turi patvirtinti statinio ekspertizės rangovas ir kai šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą turi patvirtinti statinio ekspertizės rangovas. 3 4. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai:
1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos;
2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. 5. Kitais, negu nurodyti šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse, atvejais statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė neprivalomos, tačiau gali būti atliekamos statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo iniciatyva. 4 6. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką
ekspertizės išlaidas apmoka statytojas (užsakovas) arba statinio naudotojas, išskyrus atvejus, kai statinio projekto ar statinio ekspertizės atliekamos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, užsakymu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas
1.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys gali būti išregistruoti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. 2.
ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) gali būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos ir daiktinės teisės į jį statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti nesudėtingojo statinio statybą pagrindu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. 3. Pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal šio straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinti neprivaloma. 4. Pasikeitę nebaigto remontuoti ar griauti statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti tikslinami nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pažyma negali būti pildoma ir tvirtinama, jeigu egzistuoja šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės. 6.
panaikina:
1) statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu;
2) teismas. 7. Kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos galiojimo ir jos bei statinių registracijos panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar prašymų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.“
Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
DALIES) ir statinio (dalies) EKSPERTIZĖS RANGOVO, statinio statybos techninio prižiūrėtojo CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS BEI STATINIO STATYBOS,
PAVELDO STATINIO TVARKOMŲJŲ STATYBOS DARBŲ IR CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS“. 8 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo
sutartys 1.
Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. 2. Draudžiant statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio
(dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimas apima ir jų subrangovų civilinę atsakomybę. 3.
statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę. Kai statyba vykdoma ūkio būdu, draudžiama statytojo (užsakovo) civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims. 4. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projektuotoju statinio projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno statinio projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 5. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai statinio projektuotojo parengto statinio projekto ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovais statinio projektuotojo parengto statinio projekto atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 6.
nesudaro su statinio (dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai statinio ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio (dalies) ekspertizės rangovais statinio atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 6 7. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti, kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 7 8. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas. 8 9. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio arba mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). 9 10.
9
10Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas,
statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio (dalies) ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas (statinio statybos techninės priežiūros rangovas), rangovas ar statytojas (užsakovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą). 10 11. Projektuojant, statant, rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant nesudėtinguosius statinius, atliekant nesudėtingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizę, taip pat atliekant visų statinių paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbais statiniai atnaujinami (modernizuojami), draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat nebūtina draustis statybos darbų draudimu griaunant statinius, tačiau privalu drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus. 11 12. Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 12 13.
ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo
darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. 13
nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. 14 15. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.“
44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės
priežiūros paslaugų sutartį atskirai arba pagal kiekvieną statytojo (užsakovo) dokumentą, nurodantį draudėjui vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, kai draudėjas yra statytojo (užsakovo) darbuotojas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ir statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
ekspertizės rangovo ir statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4.
kiekvieną vykdomą statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ar statinio (dalies) ekspertizės paslaugų sutartį atskirai arba pagal statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ar statinio (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus. 5. Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę pagal vieną statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ar statinio
(dalies) ekspertizės sutartį, turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Minimali draudimo suma draudžiant pagal statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ar statinio (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus turi būti ne mažesnė kaip du šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai eurų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį)
galima naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnyje 1 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis
galima pradėti naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnyje 1 ir
užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą,
kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo šešiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo šešiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki aštuoniasdešimt tūkstančių eurų.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą,
kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką
statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64,
nurodytų pažeidimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka Šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytus nusižengimus taikoma ir juridiniams asmenims, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai pradeda minėtų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vadovas.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas, Lietuvos banko valdyba iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
Projekto Nr. XIIIP-3686(3) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus), o kai statinio (dalies) ekspertizės rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, įgalioti statinio (dalies) ekspertizės vadovą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą;“. 2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Energijos pirkimo–pardavimo sutartys su naujai pastatytų
daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnyje1 dalyje nustatytus reikalavimus nustatyta tvarka užbaigus naujo statinio (jo dalies) statybą.“
Pakeisti 27 straipsnio 15¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „15¹.
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį). Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 10, 11, 13 ir 15 punktuose nurodyti dokumentai.
Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalies ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius rengiant statinio projektą, atliekant statinio projekto ekspertizę išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimą ir jo užbaigimą užtikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.“
Pakeisti 27¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Aplinkos apsaugos agentūra tikrina statinių projektus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį.
Tikrinama:
1) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šioje dalyje – sprendimas);
2) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar statinio projektas atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės, arba
3) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar statinio projektas, atitinka sprendime nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės.
Aplinkos apsaugos agentūra tikrina, ar planuojamai veiklai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas; tikrina, ar statinio projektas, kai planuojamai veiklai reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimą, atitinka atrankos išvadoje dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos visos reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir kompensavimo priemonės, ar nepasibaigęs atrankos išvados arba sprendimo galiojimo terminas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Statybos užbaigimas 1.
neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat ir daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. 2. Ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 3. Statinių, išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai.
Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 4. Statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. 1. Statyba laikoma užbaigta šiais atvejais:
1) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas). Statybos užbaigimo aktas surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;
2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio (dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;
3) atlikus visus statybos darbus, statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“;
4) atlikus visus statybos darbus, kai statytojas (užsakovas) ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo nepageidauja surašyti deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi). 2.
užbaigimo aktas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surašomas šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių (išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 3 dalies 1 punkte), kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) užbaigus statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
3) užbaigus daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymą (visame pastate ar jo dalyje pakeitus šildymo būdą, prisijungus prie centralizuotų šilumos perdavimo tinklų ar atsijungus nuo jų), taip pat kai šie darbai atliekami kartu su kitais kapitalinio ar paprastojo remonto darbais. 3. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio (dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, ar užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai. 4.
straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma ir registruojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ tik statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu. 5. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo
dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą surašomi visų statytojų (užsakovų) vardu. 6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta deklaracija apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruojama, kai ekspertizės rangovas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtina deklaraciją. 7.
7Statybos užbaigimo aktas neišduodamas, jeigu:
1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju;
2) jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba;
3) statybos užbaigimo aktą išduodančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai;
4) jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai (procedūrą sustabdžius, aplinkos ministro nustatyta tvarka atliekamas statybą leidžiančio dokumento patikrinimas) arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo akte konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai;
5) jeigu teisme nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas;
6) jeigu Nekilnojamojo turto registre arba Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ yra registruota juridinių faktų dėl statybą
leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą. 8.
8Deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma ir statinio ekspertizės rangovas negali tvirtinti deklaracijos apie
statybos užbaigimą, jeigu:
1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju;
2) jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba;
3) deklaraciją tvirtinančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai;
4) jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai (procedūrą sustabdžius, kreipiamasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl statybą leidžiančio dokumento patikrinimo) arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo akte konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai;
5) jeigu teisme nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas;
6) jeigu Nekilnojamojo turto registre arba Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ yra registruota juridinių faktų dėl statybą
leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą. 69. Statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina:
1) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo vardu;
2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų, – iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
3) teismas. 710.
apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina:
1) statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta;
2) arba teismas. 811. Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. 912. Statybos užbaigimo tvarka nustatyta procedūros vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka. 1013. Branduolinės energetikos objekto statinių statybos užbaigimo tvarką ir reikalavimus nustato aplinkos ministras, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė
1.
šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras. Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojama Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo) projektų, statinių projektų, kuriuose numatyta nesudėtingąjį ar neypatingąjį statinį pertvarkyti į ypatingąjį, ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai gavus statybą leidžiantį dokumentą keičiami šioje dalyje nurodytų projektų sprendiniai, kuriais įgyvendinami aplinkos prieinamumo reikalavimai. 3.
vadovaujantis šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi turi būti surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą ir ją turi patvirtinti statinio ekspertizės rangovas ir kai šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą turi patvirtinti statinio ekspertizės rangovas. 3 4. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai:
1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos;
2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. 5. Kitais, negu nurodyti šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse, atvejais statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė neprivalomos, tačiau gali būti atliekamos statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo iniciatyva. 4 6. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką
ekspertizės išlaidas apmoka statytojas (užsakovas) arba statinio naudotojas, išskyrus atvejus, kai statinio projekto ar statinio ekspertizės atliekamos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, užsakymu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas
1.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys gali būti išregistruoti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. 2.
ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) gali būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos ir daiktinės teisės į jį statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti nesudėtingojo statinio statybą pagrindu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. 3. Pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal šio straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinti neprivaloma. 4. Pasikeitę nebaigto remontuoti ar griauti statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti tikslinami nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pažyma negali būti pildoma ir tvirtinama, jeigu egzistuoja šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės. 6.
panaikina:
1) statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu;
2) teismas. 7. Kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos galiojimo ir jos bei statinių registracijos panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar prašymų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.“
Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
DALIES) ir statinio (dalies) EKSPERTIZĖS RANGOVO, statinio statybos techninio prižiūrėtojo CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS BEI STATINIO STATYBOS,
PAVELDO STATINIO TVARKOMŲJŲ STATYBOS DARBŲ IR CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS“. 9 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo
sutartys 1.
Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. 2. Draudžiant statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimas apima ir jų subrangovų civilinę atsakomybę. 3.
statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę. Kai statyba vykdoma ūkio būdu, draudžiama statytojo (užsakovo) civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims. 4. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projektuotoju statinio projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno statinio projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 5. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai statinio projektuotojo parengto statinio projekto ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovais statinio projektuotojo parengto statinio projekto atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 6.
nesudaro su statinio (dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai statinio ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio (dalies) ekspertizės rangovais statinio atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 6 7. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti, kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 7 8. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas. 8 9. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio arba mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). 9 10.
9
10Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas,
statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio (dalies) ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas (statinio statybos techninės priežiūros rangovas), rangovas ar statytojas (užsakovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą). 10 11. Projektuojant, statant, rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant nesudėtinguosius statinius, atliekant nesudėtingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizę, taip pat atliekant visų statinių paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbais statiniai atnaujinami (modernizuojami), draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat nebūtina draustis statybos darbų draudimu griaunant statinius, tačiau privalu drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus. 11 12. Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 12 13.
ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo
darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. 13
nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla. 14 15. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.“
44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės
priežiūros paslaugų sutartį atskirai arba pagal kiekvieną statytojo (užsakovo) dokumentą, nurodantį draudėjui vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, kai draudėjas yra statytojo (užsakovo) darbuotojas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ir statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
ekspertizės rangovo ir statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4.
kiekvieną vykdomą statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ar statinio (dalies) ekspertizės paslaugų sutartį atskirai arba pagal statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ar statinio (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus. 5. Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę pagal vieną statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ar statinio
(dalies) ekspertizės sutartį, turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Minimali draudimo suma draudžiant pagal statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ar statinio (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus turi būti ne mažesnė kaip du šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai eurų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį)
galima naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnyje 1 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis
galima pradėti naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnyje 1 ir
užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą,
kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo šešiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo šešiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki aštuoniasdešimt tūkstančių eurų.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą,
kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką
statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64,
nurodytų pažeidimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka Šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytus nusižengimus taikoma ir juridiniams asmenims, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai pradeda minėtų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vadovas.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas, Lietuvos banko valdyba iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
NR. XII-459 8, 16, 17, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo 11¹,
projektų tikslai ir uždaviniai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tvirtina deklaracijas dėl statinių statybos užbaigimo ir išduoda pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kurių pagrindu nebaigti statyti statiniai registruojami nekilnojamojo turto registre, o tuo pačiu vykdo šių procesų valstybinę priežiūrą. Situacija, kai viešojo administravimo subjektas vykdo jo paties atliekamų funkcijų priežiūrą yra ydinga. Todėl siekiant optimizuoti statybos valstybinę prižiūrą, dalį statybos priežiūros funkcijų perduoti ekspertizės rangovams, patikslinti statytojo (užsakovo), ekspertizės rangovo pareigas ir atsakomybę, nustatyti ekonomines sankcijas už savavališką statybą, pakeisti nebaigto statinio registravimo ir perleidimo tvarką, patikslinti draudimo tvarką, atlikti techninio pobūdžio pakeitimus, parengtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas Nr. 1). Siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų projektu Nr. 1 siūlomo teisinio reguliavimo veikimą, būtina suderinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 (toliau – projektas Nr. 2) 8, 16, 17, 25 straipsnių nuostatas ir papildyti šį įstatymą 11¹, 25¹, 25² straipsniais, todėl parengti ir minėtų įstatymų pakeitimo projektai.
Įstatymų projektų tikslas – panaikinti prieštaravimus tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vykdomų statybos valstybinės priežiūros funkcijų ir kitų jai pavestų funkcijų statybos srityje. Priėmus Įstatymų projektų pakeitimus būtų suderintos teisės aktų nuostatos, įgyvendintas vienas iš teisėkūros principų – sistemiškumas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje ir teisės aktų nuostatos reglamentuojančios statinių statybos užbaigimą ir valstybinę statybos priežiūrą būtų nuoseklios. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius – Seimo narys Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojamo įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. 3.1. Statybos įstatyme numatyta, kad deklaracijas apie statinių statybos užbaigimą tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o kaip alternatyva – deklaraciją gali tvirtinti statinio ekspertizės rangovas, surašydamas ekspertizės aktą. Statybos įstatymas numato, kad pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kurių pagrindu nebaigti statyti statiniai registruojami nekilnojamojo turto registre, išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Statybos įstatyme nustatytas neišsamus asmenų, kurių duomenys gali būti skelbiami sąrašas, o tai kelia neaiškumų taikant atitinkamas nuostatas. Statybos įstatymas nenumato prievolės statinio (dalies) ekspertizės rangovams draustis privalomuoju draudimu, tačiau ši prievolė nustatyta kitiems statybos dalyviams.
Statybos įstatyme nenustatytos nuobaudos juridiniams asmenims už deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančios teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą. Statybos įstatyme nenumatytas statybos masto įvertinimas skiriant baudas už savavališką statybą. 3.2. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalį statybos valstybinė priežiūra neapima pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo ir statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nenustatyta pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo ir statybos užbaigimo patikrinimo procedūrų teisėtumo tikrinimo tvarka. 16 straipsnyje nustatyta statybos užbaigimo procedūrų organizavimo ir atlikimo tvarka. 25 straipsnyje tikslinamos bendrosios skundų nagrinėjimo taisyklės, įstatyme nenustatyta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimų, veiksmų ir neveikimo apskundimo tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1. Siekiant užtikrinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vykdomų funkcijų, kurios perduodamos ekspertizės rangovams, tinkamą įgyvendinimą, projektu Nr. 1 siūloma Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyti papildomas funkcijas ekspertizės rangovams. 24 straipsnio 16 dalis ir 47 straipsnio 2 ir 3 dalys suderinamos su keičiamo įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.
Kadangi taikant įstatymo 27 straipsnio 15¹ dalį skirtingai interpretuojama, kokie dokumentai ir kokie asmens duomenys gali būti skelbiami, ši dalis tikslinama atsisakant statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytinių pritarimų statinio projektui viešinimo ir numatant pareigybių sąrašą, kurių asmens duomenis galima skelbti. Siekiant panaikinti prieštaravimus tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vykdomų statybos valstybinės priežiūros funkcijų ir kitų jai pavestų funkcijų statybos srityje ir sumažinti viešojo administravimo resursų poreikį, įstatymo 28 straipsnio pakeitimu atsisakoma deklaracijų apie neypatingų statinių statybos užbaigimą tvirtinimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, perduodant šią funkciją statinio ekspertizės rangovams. Siekiant aiškiau apibrėžti statinio projekto ekspertizės privalomumo atvejus, keičiamas 34 straipsnis aiškiau nustatant projektų, kuriems privaloma projekto ekspertizė, finansavimo šaltinius. Siekiant geresnės atnaujinamų (modernizuojamų) projektų kokybės, 34 straipsnyje nustatoma, kad šiems projektams privaloma ekspertizė. Siekiant panaikinti prieštaravimus tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vykdomų statybos valstybinės priežiūros funkcijų ir kitų jai pavestų funkcijų statybos srityje ir sumažinti viešojo administravimo resursų poreikį, 39 straipsnyje tikslinamos nebaigto statinio registravimą ir perleidimą reglamentuojančios nuostatos, dalį valstybės teikiamų paslaugų perduodant vykdyti statinio ekspertizės rangovams. Atsižvelgus į Statybos įstatyme nustatomas naujas statinio ekspertizės rangovų funkcijas numatoma prievolė jiems draustis civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, keičiant vienuoliktojo skirsnio pavadinimą, 42, 44, 45 straipsnius.
Įstatymo 55 straipsnis papildomas atsižvelgiant į įstatymo 28 ir 39 straipsniuose statinio ekspertizės rangovams priskirtas naujas funkcijas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.5.6 papunktyje nurodyto darbo „Teisinės aplinkos sukūrimas, siekiant užtikrinti darnų teritorijų ir infrastruktūros vystymąsi ir plėtrą“ 8 priemonę, įstatymo 56 straipsnyje nustatomos ekonominės sankcijos, proporcingos statybos mastui ir pažeidimo dydžiui. Siekiant suderinti įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu Nr. XII-1869, įstatymo 67 straipsnyje keičiama nusižengimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka. 4.2. Projektu Nr. 2 suderinamos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos su projektu Nr. 1. Keičiama 8 straipsnio 2 dalis patikslinant statybos valstybinės priežiūros apimtį, kad ji atitiktų Statybos įstatymo reguliavimo apimtį, taip pat 8 straipsnyje Valstybiniai teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai numatoma teisė samdyti ekspertus. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas papildomas 11¹ straipsniu, kuriame nustatoma statybos užbaigimo patikrinimo tvarka. 16 straipsnyje, atsižvelgiant į projekto Nr. 1 nuostatas, tikslinama statybos užbaigimo procedūrų organizavimo ir atlikimo tvarka. Keičiamas 17 straipsnis nustatant pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimo tvarką.
taisyklės, įstatymas papildomas 25¹ ir 25² straipsniais nustatant skundų nagrinėjimo ir nutraukimo tvarką ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimų, veiksmų ir neveikimo apskundimo tvarką, numatant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ginčų nagrinėjimo komisijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamos Įstatymų projektų priėmimo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Iki įstatymo įsigaliojimo turi būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra įsteigimo ir turto investavimo. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti:
STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintą aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.
D1-880 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“;
techninį reglamentą STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“, patvirtintą aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-641 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“;
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymams nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Iki įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi priimti nutarimą dėl VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra įsteigimo ir turto investavimo, o aplinkos ministras pakeisti statybos techninį reglamentą STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ ir statybos techninį reglamentą STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Statyba, statytojas (užsakovas), rangovas, statybą leidžiantys dokumentai, statinio statybos užbaigimas, nebaigto statinio registravimas ir perleidimas, garantinis terminas, civilinės atsakomybės draudimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narys Kęstutis Mažeika
2019-07-16
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatoma, kad statyba laikoma užbaigta ir tuo atveju, kai atlikus statybos darbus statytojas (užsakovas) nepageidauja surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimo (kai ji nėra privaloma). Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šio punkto santykis su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo ar deklaracijos apie statybų užbaigimą įregistravimo dienos. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip ir per kokį terminą būtų atliekama statinio ir daiktinių teisių registracija tuo atveju, kai deklaraciją apie statybų užbaigimą nėra privaloma. 2. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje siūloma papildyti nuostatą, nustatančią asmenis, galinčius kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių įregistravimo panaikinimo, papildomai nurodant, jog be suinteresuotų asmenų ir kitų įstatyme konkrečiai įvardintų institucijų į teismą gali kreiptis ir „kiti viešojo administravimo subjektai“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Atkreiptinas dėmesys, jog tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje teisė kreiptis į teismą yra numatyta ne bet kokiems asmenims, o tik suinteresuotiems asmenims, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jų teisė arba įstatymų saugomas interesas. Toks reguliavimas siejamas su būtinybe užtikrinti asmenų galimybę laisvai disponuoti jiems priklausančia teise kreiptis į teismą ir nesudaryti prielaidų, jog tokia, konkretiems asmenims priklausančia teise, naudosis asmenys, kurie neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kartu pažymėtina, jog tais atvejais, kai yra būtinybė ginti viešuosius interesus, įstatymai nustato konkrečias institucijas, kurios gali imtis viešojo intereso gynimo, kreipiantis į teismą. Tokia išimtinė taisyklė yra nustatyta tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies
atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo.“, tiek ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 3 dalyje: „Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.“ Dėl šios priežasties įstatymuose nurodomos konkrečios institucijos turinčios teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tokiu būdu, siūlomas įstatymo pakeitimas nepagrįstai ir neapibrėžtai išplėstų subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą, ratą, nesant tam jokios iškirtinės būtinybės ir teisinės argumentacijos įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Pastebėtina, jog toks kertinių civilinės ir administracinės teisės principų niveliavimas, turi būti vertinamas kaip teisiškai ydingas ir neproporcingas siekiamiems tikslams.
Be to, kartu turėtų būti svarstoma, ar galimybė jokio teisinio suinteresuotumo neturintiems asmenims kreiptis į teismą, nesudaro prielaidų pažeisti konstitucinės suinteresuotų asmenų teisės patiems ginti pažeistas teises ir laisves kreipiantis į teismą. Todėl siūlytina analizuojamo įstatymo pakeitimo atsisakyti. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 6 straipsnio, kuriuo analogiškai siūloma keisti įstatymo 39 straipsnio 7 dalį. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, nustatančia reikalavimus teisės akto projektui ir jo rengimui, teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos. Atsižvelgiant į tai, projektas redaguotinas gramatiniu aspektu. 4. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, tikslintina projekto 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data. 5. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, ir siūlomų įstatymo pakeitimų apimtį teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 17, 24, 27, 27¹, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56, 67 STRAIPSNIŲ IR VIENUOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-11-17 Nr. XIIIP-3686(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2021-10-20
pirmininkės pavaduotojas Aidas Gedvilas, Komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius, AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos (STPP) grupės vyresn. patarėjas Dangyras Žukauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-174
straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatoma, kad statyba laikoma užbaigta ir tuo atveju, kai atlikus statybos darbus statytojas (užsakovas) nepageidauja surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimo (kai ji nėra privaloma). Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šio punkto santykis su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo ar deklaracijos apie statybų užbaigimą įregistravimo dienos. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip ir per kokį terminą būtų atliekama statinio ir daiktinių teisių registracija tuo atveju, kai deklaraciją apie statybų užbaigimą nėra privaloma.
Pritarti iš dalies Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi statiniai (taip pat nebaigti statyti), kurių statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Taigi, statiniai, kuriems, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, nereikia statybą leidžiančio dokumento, nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro ir registro objektais, todėl negalėtų būti nustatoma prievolė registruoti šiuos statinius. Pasiūlymas:
Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į Vriausybės 1.3 pastabą, siūloma pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip (nauja redakcija): „3.
Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, ar užbaigus kitus, nei nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai.“
(28),6
nuostatą, nustatančią asmenis, galinčius kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių įregistravimo panaikinimo, papildomai nurodant, jog be suinteresuotų asmenų ir kitų įstatyme konkrečiai įvardintų institucijų į teismą gali kreiptis ir „kiti viešojo administravimo subjektai“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje teisė kreiptis į teismą yra numatyta ne bet kokiems asmenims, o tik suinteresuotiems asmenims, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jų teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Toks reguliavimas siejamas su būtinybe užtikrinti asmenų galimybę laisvai disponuoti jiems priklausančia teise kreiptis į teismą ir nesudaryti prielaidų, jog tokia, konkretiems asmenims priklausančia teise, naudosis asmenys, kurie neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kartu pažymėtina, jog tais atvejais, kai yra būtinybė ginti viešuosius interesus, įstatymai nustato konkrečias institucijas, kurios gali imtis viešojo intereso gynimo, kreipiantis į teismą. Tokia išimtinė taisyklė yra nustatyta tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte: „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo.“, tiek ir Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 3 dalyje: „Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.“ Dėl šios priežasties įstatymuose nurodomos konkrečios institucijos turinčios teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tokiu būdu, siūlomas įstatymo pakeitimas nepagrįstai ir neapibrėžtai išplėstų subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą, ratą, nesant tam jokios iškirtinės būtinybės ir teisinės argumentacijos įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Pastebėtina, jog toks kertinių civilinės ir administracinės teisės principų niveliavimas, turi būti vertinamas kaip teisiškai ydingas ir neproporcingas siekiamiems tikslams.
Be to, kartu turėtų būti svarstoma, ar galimybė jokio teisinio suinteresuotumo neturintiems asmenims kreiptis į teismą, nesudaro prielaidų pažeisti konstitucinės suinteresuotų asmenų teisės patiems ginti pažeistas teises ir laisves kreipiantis į teismą. Todėl siūlytina analizuojamo įstatymo pakeitimo atsisakyti. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 6 straipsnio, kuriuo analogiškai siūloma keisti įstatymo 39 straipsnio 7 dalį. Pritarti Pritarti LRV pastabai Nr. 1.5 ir šių nuostatų atsisakyti. Pasiūlymai:
1Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:
„811. Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją, kiti viešojo administravimo subjektai pagal kompetenciją.“
redakcija): „7.
Kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos galiojimo ir jos bei statinių registracijos panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar prašymų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją, kiti viešojo administravimo subjektai pagal kompetenciją.“
įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, nustatančia reikalavimus teisės akto projektui ir jo rengimui, teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos. Atsižvelgiant į tai, projektas redaguotinas gramatiniu aspektu. Pritarti
pobūdžio pastaba. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-17152
4Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis,
tikslintina projekto 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-17
5Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją,
nustatytą keičiamame įstatyme, ir siūlomų įstatymo pakeitimų apimtį teigtina, kad dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti LRV išvada gauta. 6. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-08-023
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3686 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame toliau nurodytą pastabą.
Projekto 3 straipsniu, keičiančiu 27 straipsnio 15¹ dalį, siūloma praplėsti asmenų, kurių asmens duomenys (vardai ir pavardės) yra viešai skelbiami, sąrašą. Atkreipiame dėmesį, jog vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) 6 straipsniu, rengiant teisės aktų projektus, kuriais įtvirtinami asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindai, turi būti atsižvelgta, ar asmens duomenų tvarkymas atitinka teisėto intereso tikslą ir yra tokiam siekiamam tikslui proporcingas. Todėl turi būti įvertinta, ar Projektu nustatomas fizinių asmenų pareigybių, kurių asmens duomenys yra viešinami, praplėtimas, atitinka Reglamento (ES) 2019/679 nuostatas, yra aiškus jų skelbimo tikslas ir konkretus bei proporcingas skelbimo laikotarpis. Svarbu pažymėti, jog Reglamento (ES) 2016/679 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, susijusios su duomenų tvarkymu, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, o Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta, kad priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais. Tokios priežiūros institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje vykdo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad asmenų, kurių duomenys gali būti viešinami, ratas teikiamu projektu nėra plečiamas, bet tikslinamas iš esmės jį susiaurinant. Be to, rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr.
I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3686 ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 8, 16, 17, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo 11-1, 25-1, 25-2 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3687“ projektą, kreiptasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją išvados, kuri dėl projekto pastabų ir pasiūlymų neturėjo (VDAI 2021-03-10 raštas Nr. 2R-1177 (3.2.Mr)). 7. LR teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas
pažymime, jog ne visos nuostatos, pateiktos Projekte, atitinka nuostatas Projekto lyginamajame variante, pavyzdžiui, Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti reguliavimą, kai statinio (dalies) ekspertizės rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą, o Projekto lyginamojo varianto 1 straipsnyje – kai rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą. Todėl kyla neaiškumų, kokias konkrečiai nuostatas siūloma priimti – nurodytąsias Projekte, ar pateiktas jo lyginamajame variante. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys
Lietuvos Respublikos Seime 2019 m. liepos 11 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3686 (toliau – Įstatymo projektas).
Susipažinę su Įstatymo projektu, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad jis aktualus valstybės įmonei Registrų centrui kaip Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (toliau – Registro tvarkytojas), atliekančiam nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių registravimą pateikiamų dokumentų, tarp jų ir numatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, pagrindu, todėl norime pateikti savo pastebėjimus dėl Įstatymo projekto. Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu, o 28 straipsnyje nustatyta, kad statybos užbaigimo dokumentas surašomas statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens vardu. Statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre registruoti statinį ir daiktines teises į jį. Tokiu būdu, faktiškai esant statytojų daugetui, sukuriama neaiški teisinė situacija, sudaranti galimybę statytoju įrašytam asmeniui piktnaudžiauti dokumento duomenimis, o Registro tvarkytojui kyla papildoma pareiga daiktines teises registruoti ir kitų (papildomų) dokumentų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, statybos užbaigimą patvirtinančiuose dokumentuose, kurių pagrindu registruojamos daiktinės teisės į statinį, turėtų būti nurodomi visi statytojai, todėl teikiame siūlymus dėl Įstatymo projekto:
1Siūlome pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį,
kuriuo keičiamas Statybos įstatymo 27 straipsnis, papildant jį Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalies pakeitimu, kurią siūlome išdėstyti taip: „32. Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų vardu.“ Pritarti Pasiūlymas jau realizuotas, ši nuostata įsigalios įstatyme š. m. lapkričio 1 d. (LRS Seimo 2021-05-20 priimtos Statybos įstatymo pataisos, įstatymo Nr. XIV-340). 2. VĮ „Registrų centras“ 2019-10-284
Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“. Statybos užbaigimo aktas ir deklaracija
apie statybos užbaigimą surašomi visų statytojų vardu.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Atsižvelgiant į keičiamą teisinį reguliavimą, siūloma projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir
daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą surašomi visų statytojų (užsakovų) vardu.“
2019-10-286
projekto 6 straipsnyje siūlomas Statybos įstatymo 39 straipsnio pakeitimas. Kaip minėjome, Nekilnojamojo turto registre registruojant nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį kadastro ir registro tvarkytojui turi būti pateikiamas dokumentas – teisinis registravimo pagrindas. Baigtiems statyti ar rekonstruoti nesudėtingiems statiniams statytojo pageidavimu surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri yra tinkamas pagrindas registruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį.
Tačiau Įstatyme nenurodytas teisinis pagrindas kai prašoma Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebaigtą statyti ar rekonstruoti nesudėtingą statinį. Todėl siūlome Įstatyme nustatyti, kad turėtų būti surašoma pažyma apie nebaigto statyti ar rekonstruoti nesudėtingo statinio statybą. Taip pat pažymėtina, kad ir statinio išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro turi būti pateikiamas teisinis išregistravimo pagrindas. Atsižvelgdami į šiuos argumentus, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar
neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys gali būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, pagrindu. 2.
statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) ir daiktinės teisės į jį statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti nesudėtingo statinio statybą pagrindu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymuose nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymai:
keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys gali būti išregistruoti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu.“
išdėstyti taip: „2.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) gali būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos ir daiktinės teisės į jį statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti nesudėtingojo statinio statybą pagrindu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymuose nustatyta tvarka.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-08-044
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-38 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3686 (toliau – Projektas Nr. 1), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Projektą Nr. 1, atsižvelgiant į šias pastabas:
Nr. 1 4 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo (toliau – Keičiamas įstatymas Nr.
1) 28 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad statyba laikoma užbaigta, kai atlikti visi statybos darbai ir išduotas statybos užbaigimo aktas arba surašyta ir įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą, kai aktas arba deklaracija yra privalomi, arba surašius ir įregistravus deklaraciją apie statybos užbaigimą statytojui (užsakovui) ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui pageidaujant, kai deklaracija nėra privaloma, o jei statytojas (užsakovas) ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo nepageidauja surašyti deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai ji nėra privaloma, statyba laikoma užbaigta atlikus visus statybos darbus. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta galimybė surašyti ir užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais, tai yra, kai nėra privalomas nei statybos užbaigimo aktas, nei deklaracija apie statybos užbaigimą. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina patikslinti Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 4 punktą po žodžio „užbaigimą“ nurodyti „(kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi)“;
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pateiktą siūlymą ir į LR Seimo 2021-05-20 priimtos Statybos įstatymo pataisos, įstatymo Nr. XIV-340 nuostatas, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip (nauja redakcija):
„1. Statyba laikoma užbaigta šiais atvejais:
1) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas).
Statybos užbaigimo aktas surašomas tik statytojui pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;
2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik statytojui pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;
3) atlikus visus statybos darbus, statytojui (užsakovui) ar jo teises ir pareigas perėmusias asmeniui pageidaujant, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“;
4) atlikus visus statybos darbus, kai statytojas (užsakovas) ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo nepageidauja surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi).“
2021-08-044
teisinio aiškumo, Projekto Nr. 1 4 straipsniu Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildyti išimtimi dėl ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kuris nustatytas Keičiamo įstatymo Nr.
statinių (išskyrus nurodytus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte), kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;“;
2021-08-044
nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi statiniai (taip pat nebaigti statyti), kurių statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Vadinasi, statiniai, kuriems vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, reikia statybą leidžiančio dokumento, laikytini nekilnojamojo turto kadastro ir registro objektais, todėl negalėtų būti nustatoma prievolė registruoti šiuos statinius. Atsižvelgiant į Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 5 dalies nuostatas, siūlytina Projekto Nr. 1 4 straipsniu Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ registruojama šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, ar užbaigus kitus, nei nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai.“;
2021-08-044
Nr. 1 dėstomą Keičiamo įstatymo Nr. 1 39 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir siekiant nuoseklaus teisinio reglamentavimo, Projekte Nr. 1 dėstomą Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 10 dalies 1 punktą siūlytina išdėstyti taip: „1) statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta;“;
2021-08-044
subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių įregistravimo panaikinimo, skaičių – tokią teisę kartu su šiuo metu ją turinčiais suinteresuotaisiais asmenimis, tam tikromis institucijomis (Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijomis) suteikti neapibrėžtam subjektų ratui dėstant – „kitiems viešojo administravimo subjektams“. Tokios nuostatos įteisinimo priežastys, viena vertus, nėra atskleistos Projekto Nr. 1 aiškinamajame rašte, kita vertus, jos neatitiktų esamai teisinio reguliavimo logikai (turintys tokią teisę subjektai yra aiškiai įvardyti arba bent jau apibrėžti tam tikrais juos apibūdinančiais požymiais) ir nebūtų suderintos su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis. Be kita ko, pastebėtina, kad Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 straipsnio 11 dalyje nurodytos minėtos institucijos taip pat laikomos viešojo administravimo subjektais, todėl esamas šių institucijų išvardijimas apskritai nebetektų prasmės.
Vadovaujantis CPK 49 straipsnio 2 dalimi, įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti, o pagal ABTĮ
administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Taigi, atsižvelgiant į šias CPK ir ABTĮ nuostatas, subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ratas turi būti aiškiai apibrėžtas įstatymuose. Visa tai taikytina ir dėl Projekte Nr. 1 dėstomos Keičiamo įstatymo Nr. 39 straipsnio 7 dalies analogiškos nuostatos, kuria siekiama suteikti teisę „kitiems viešojo administravimo subjektams“ kreiptis į teismą dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių galiojimo ir jos bei statinių registracijos panaikinimo;
Pritarti Atsisakyti projektu siūlomų nuostatų „kiti viešojo administravimo subjektai (Komiteto pasiūlymai išdėstyti prie 2 TD pastabos.). 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-08-045
straipsniu Keičiamo įstatymo Nr. 1 34 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad statinio ekspertizę organizuoja statytojas (užsakovas) Keičiamo įstatymo Nr. 1 28 ir 39 straipsniuose nustatytais atvejais.
Siūlytina patikslinti šią nuorodą aiškiai nustatant, kokiais konkrečiai atvejais statinio ekspertizę organizuoja statytojas (užsakovas): kai išduotas statybos užbaigimo aktas ar surašyta ir registruota deklaracija apie statybos užbaigimą, kai šie dokumentai neprivalomi ar kai statybos užbaigimo aktas negali būti išduodamas, deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma, kai nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį užregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tikslinami šio registro duomenys ar kai negali būti užpildoma to paties straipsnio 1 dalyje nurodyta pažyma;
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pateiktą siūlymą ir į LR Seimo 2021-05-20 priimtas Statybos įstatymo pataisas, (įstatymo Nr. XIV-340) keičiamo įstatymo 34 straipsnįį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė
1Ypatingojo statinio,
statinio, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.
Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojama Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo) projektų, statinių projektų kuriuose numatyta nasudėtingąjį ar neypatingąjį statinį pertvarkyti į ypatingąjį ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai gavus statybą leidžiantį dokumentą keičiami šioje dalyje nurodytų projektų sprendiniai, kuriais įgyvendinami aplinkos prieinamumo reikalavimai. 3. Statinio ekspertizę organizuoja statytojas (užsakovas) kai vadovaujantis šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, turi būti surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą ir ją turi patvirtinti statinio ekspertizės rangovas ir kai šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą turi patvirtinti statinio ekspertizės rangovas. 3 4. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai:
1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos;
2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. 5.
nei nurodyti šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse atvejais statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė neprivalomos, tačiau gali būti atliekamos statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo iniciatyva. 4 6. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką kultūros ministras kartu su aplinkos ministru. 5 7. Statinio projekto ar statinio ekspertizės išlaidas apmoka statytojas (užsakovas) arba statinio naudotojas, išskyrus atvejus, kai statinio projekto ar statinio ekspertizės atliekamos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, užsakymu.“
2021-08-045
teisinio reguliavimo aiškumo dėl to, kada statytojas (užsakovas) ar statinio naudotojas gali užsakyti statinio projekto (jo dalies) ekspertizę ar statinio (jo dalies) ekspertizę savo iniciatyva, siūlytina Projekto Nr. 1 5 straipsniu Keičiamo įstatymo Nr. 1 34 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Kitais nei nurodyti šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse atvejais statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė neprivalomos, tačiau gali būti atliekamos statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo iniciatyva.“;
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie 6 LRV pastabos. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-08-04 * 1.8. atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr. 1 yra keičiamos statybos užbaigimo procedūros, siūlytina aiškinamojo rašto 8 dalyje nurodyti, kad priėmus Projektą Nr. 1, turi būti keičiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“; Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 9.
2021-08-0415 1,2
Projekto Nr. 1 įsigaliojimo dienos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, Projekto Nr. 1 įsigaliojimo datą nustatyti 2022 m. gegužės 1 d. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų (komisijų) išvados ir pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2021-10-208
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad po projekto Nr. XIIIP-3686 pateikimo Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. gegužės 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 27-1, 52-1 straipsniais įstatymą Nr. XIV-340, kuriuo pakeistos Statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 3, 8, 12 dalys, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, turi būti patikslintos projektu Nr. XIIIP-3686 keičiamos Statybos įstatymo 42 straipsnio 1, 3, 8, 12 dalys. Pasiūlymas:
1Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1.
Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Pritarti
2021-10-208
Argumentai: Tie patys kaip ir dėl pirmojo pasiūlymo. Pasiūlymas:
2Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Draudžiant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo
(modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę. Kai statyba vykdoma ūkio būdu, draudžiama statytojo (užsakovo) civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims.“ Pritarti 3.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2021-10-208
Argumentai: Tie patys kaip ir dėl pirmojo pasiūlymo. Pasiūlymas:
3Pakeisti 42 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
statybą vykdo ūkio arba mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). Pritarti
2021-10-208
Argumentai: Tie patys kaip ir dėl pirmojo pasiūlymo. Pasiūlymas:
4Pakeisti 42 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Pritarti 8.
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aidas Gedvilas, Aistė Gedvilienė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė