priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros į statymas (toliau – Įstatymas), kuris galioja iki šiol, buvo priimtas 2013 m . gruodžio1 9 d.
Nors Įstatymo priėmimas buvo svarbus žingsnis reglamentuoja nt nevyriausybinių organizacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo princip us , valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavim ą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kit a s nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlyg as , skatinanči a s nevyriausybinių organizacijų plėtrą , Įstatymu nustatytas galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamai išsamus ir aiškus:
sunkiai įgyvendinamas dėl bendro sutarimo reikalavimo ir delegavimo iš skirtingų formų nevyriausybinių organizacijų – nevyriausybines organizacijas vienijančios asociacijos ir kitos nevyriausybinės organizacijos, todėl sunkiau sudaryti Nevyriausybinių organizacijų tarybą;
Nors Įstatymo priėmimas buvo svarbus žingsnis reglamentuoja nt nevyriausybinių organizacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo princip us , valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavim ą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kit a s nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlyg as , skatinanči a s nevyriausybinių organizacijų plėtrą , Įstatymu nustatytas galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamai išsamus ir aiškus:
sunkiai įgyvendinamas dėl bendro sutarimo reikalavimo ir delegavimo iš skirtingų formų nevyriausybinių organizacijų – nevyriausybines organizacijas vienijančios asociacijos ir kitos nevyriausybinės organizacijos, todėl sunkiau sudaryti Nevyriausybinių organizacijų tarybą;
Teikiamo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – patikslinti nevyriausybinės organizacijos sąvoką, numatyti nevyriausybin ės organizacij os statuso registravimo galimybę Juridinių asmenų registre, N evyriausybinių organizacijų tarybos (taip pat ir savivaldybės lygiu ) sudarymo ir jos veiklos principus , sudaryti sąlygas nevyriausybinių organizacijų instituciniam stiprinimui sukuriant Nevyriausybinių organizacijų fondą ir numatant reikalingą teisinį reguliavimą nevyriausybinių organizacijų finansavimui iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų užtikrinti . Siekiant užtikrinti tinkamą nevyriausybinės organizacijos statuso suteikimą organizacijoms, teikiami Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr.
2), nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nepakanka informacijos apie organizacijos narius ir dalininkus teikiamos tiek metiniuose organizacijos pranešimuose ar ataskaitose, tiek Juridinių asmenų registrui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros klausimais Aurelija Olendraitė (tel. 8 706 68 248, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymo
valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas. Valstybė ar savivaldybė, juridinis asmuo, kurio visuotiniame dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 1/3 balsų, negali turėti daugiau kaip 1/3 balsų nevyriausybinės organizacijos visuotiniame dalyvių susirinkime. Pažymėtina, kad pastaroji nuostata dėl valstybės, savivaldybės, juridinių asmenų dalyvavimo nevyriausybinės organizacijos visuotiniame narių susirinkime atsirado dėl anksčiau galiojusio reglamentavimo, susijusio su valstybės ir savivaldybių valdomo turto disponavimu ir nevyriausybinių organizacijų galimybių savo veiklai gauti patalpas iš valstybės ar savivaldybių.
Pasikeitus reglamentavimui, ši nuostata neteko prasmės, nes šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
alstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka viešosioms įstaigoms, jei bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė , o tokiu atveju organizacija jau nebūtų laikoma nevyriausybine. Toks pat neaiškumas kyla ir vertinant Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą atvejį, kai susivienijimai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys, taip pat nepriskirtini nevyriausybinėms organizacijoms, todėl šį punktą reikia koreguoti paaiškinant, apie kokius konkrečiai privačius juridinius asmenis kalbama. Įstatymo
asociacijos bendru sutarimu į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguoja ne daugiau kaip 8 nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų atstovus ir ne mažiau kaip 2 kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus. Praktika rodo, kad esamas nevyriausybinių organizacijų atstovų delegavimo principas sunkiai įgyvendinamas dėl bendro sutarimo reikalavimo ir delegavimo iš skirtingų formų nevyriausybinių organizacijų – nevyriausybines organizacijas vienijančios asociacijos ir kitos nevyriausybinės organizacijos, todėl sunkiau sudaryti Nevyriausybinių organizacijų tarybą.
Įstatymo
tarybos formavimo ir veiklos principus. Savivaldybės skirtingai reglamentuoja savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos funkcijas, jų veiklos principus, įgaliojimus ir kompetenciją. Įstatyme nenumatyta savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimo procedūra, taip pat nenurodytas nevyriausybinių organizacijų atstovo delegavimo principas. Atkreiptinas dėmesys, kad esamas reglamentavimas nenumato vieno savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos formavimo principo, taip pat nenustato aiškių jos įgaliojimų savivaldybei priimant sprendimus ir juos įgyvendinant. Įstatymas nenumato nevyriausybinių organizacijų, vykdančių veiklas įvairiose srityse, vienos objektyviais kriterijais pagrįstos finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ir atsiskaitymo už jas tvarkos. Įstatymo IV skirsnyje nustatyta, kad nevyriausybinių organizacijų duomenys ir dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka tvarkomi Juridinių asmenų registre arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais – kitose valstybės informacinėse sistemose. Tačiau Juridinių asmenų registre nėra duomenų, kurie padėtų nustatyti, ar organizacija turi nevyriausybinės organizacijos statusą. Tokių duomenų Juridinis asmenų registras nekaupia. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nevertina, ar juridinis asmuo atitinka Įstatyme nustatytus nevyriausybinės organizacijos požymius.
Esamas teisinis reguliavimas nenumato nevyriausybinės organizacijos identifikavimo bei duomenų kaupimo Juridinių asmenų registre procedūros galimybės. Nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek juridinių asmenų, turinčių nevyriausybinės organizacijos statusą, yra Lietuvoje. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad asociacijos veiklos ataskaitoje turi būti nurodytas bendras asociacijos narių skaičius finansinių metų pabaigoje, todėl negalima patikrinti, ar nariai yra fiziniai, ar juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad labdaros ir paramos fondo metiniame pranešime turi būti nurodytas šio fondo dalininkų skaičius finansinių metų pabaigoje. Tačiau ši nuostata nėra pakankamai išsami siekiant tinkamai įvertinti, ar organizacija laikoma nevyriausybine. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant nustatyti aiškesnį nevyriausybinės organizacijos sąvokos taikymą, Įstatymo projekto
organizacijos yra nepriklausomos nuo valstybės ir savivaldybės institucijų bei jų įstaigų valdymo, o taip pat įsteigtos savanoriškumo pagrindu. Siekiant daugiau aiškumo, siūloma atsisakyti nuostatos, kad „valstybė, savivaldybė, juridinis asmuo, kurio visuotiniame dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 1/3 balsų, negali turėti daugiau kaip 1/3 balsų nevyriausybinės organizacijos visuotiniame dalyvių susirinkime“, numatant, kad nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi juridiniai asmenys, kurių daugiau nei 1/3 dalyvių – juridinių asmenų, nėra nevyriausybinės organizacijos.
Siūlomomis naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis sukuriama galimybė aiškiau identifikuoti kurie juridiniai asmenys nepriskirtini nevyriausybinėms organizacijoms, taigi būtų išvengta praktikoje pasitaikančio įvairaus minėtų nuostatų traktavimo. Patikslinus nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą ir, vadovaujantis šiuo apibrėžimu, sukūrus atitinkamą duomenų bazę, pirmą kartą Lietuvoje bus įmanoma aiškiai ir detaliai apskaičiuoti, kiek finansavimo iš biudžeto lėšų tenka nevyriausybinėms organizacijoms, o nevyriausybinėms organizacijoms, kaip organizuotai pilietinės visuomenės daliai, patobulintas reglamentavimas padės sustiprėti, nes valstybės ištekliai, skiriami pilietinei visuomenei stiprinti, iš tiesų pasieks numatytą visuomenės grupę. Atribojus subjektus, kurių veikla nesusijusi su pilietinėmis paskatomis, valstybės ištekliai bus panaudojami efektyviau, kadangi asignavimų valdytojai turės įrankį (NVO duomenų bazę), kuriuo remiantis galės aiškiai identifikuoti ar atitinkamas subjektas yra laikytinas nevyriausybine organizacija. Įstatymo projektu siūloma tikslinti Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo tvarką, pakeičiant nevyriausybinių organizacijų atstovų delegavimo tvarką: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Nevyriausybinių organizacijų atstovus (10 asmenų) į Nevyriausybinių organizacijų tarybą siūlo tik Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytus kriterijus atitinkančios nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos.
Toks konsoliduotas šių organizacijų sprendimas padėtų užtikrinti tinkamą įvairiose viešosios politikos srityse veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų delegavimo principo laikymąsi bei palengvintų Nevyriausybinių organizacijų tarybos formavimą. Siekiant aiškiau apibrėžti Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų sudarymo bei veiklos principus, šių tarybų veiklos reglamentuojamos atskiruose straipsniuose. Siekiant aiškiai apibrėžti savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veiklą, Įstatymo projektu išplečiamas iki šiol galiojęs reguliavimas dėl savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų formavimo, funkcijų, įgaliojimų. Įstatymo projekte numatyta, kad į savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą atstovus gali siūlyti tik savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. Atskirai numatoma savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimo tvarka, t. y. jei savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrenkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas. Priėmus Įstatymo projektą, tikimasi, kad savivaldybių nevyriausybinės organizacijos efektyviau dirbs ir bus paskatintos veikti visose Lietuvos savivaldybėse.
Numačius aiškų savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos vaidmenį savivaldybei priimant sprendimus ir juos įgyvendinant įvairiose veiklos srityse, bus sudarytos sąlygos stiprinti savivaldybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą ir partnerystę. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimų reglamentavimas padės užtikrinti objektyvesnę ir aiškesnę jų rinkimo procedūrą, laikytis pariteto principo. Įstatymo projektu siūloma apibrėžti nevyriausybinių organizacijų teisę gauti finansavimą ir nustatyti atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką. Taip pat numatomi pagrindai, kai lėšos nevyriausybinėms organizacijoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų neskiriamos, įtvirtinama informacijos apie nevyriausybinių organizacijų finansavimą teikimo tvarka. Įstatymą siūloma papildyti nauju skyriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“,
organizacijas ir bendruomenes į sprendimų priėmimo procesus“ 3 priemone
„Nevyriausybinių organizacijų institucinis stiprinimas, numatant tikslines
finansavimo priemones, įkuriant Nevyriausybinių organizacijų fondą“ ir įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcijos patvirtinimo“, priedo 4 priemonę
„Nustatyti iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamos
NVO veiklos vertinimo, atskaitomybės ir viešumo principus“.
Siūlomas teisinis reguliavimas numato nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms veiklas įvairiose srityse, vieną finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis politiką, Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodant, kokiems tikslams gali būti teikiamas finansavimas. Įstatymo projekte numatytas informacijos apie finansavimo teikimą nevyriausybinėms organizacijoms viešinimo principas. Šios Įstatymo projektu siūlomos naujos nuostatos padės užtikrinti skaidrų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų skiriamą finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms ir galimybę joms gauti visą reikiamą informaciją apie finansavimo perspektyvas. Pilietinės visuomenės plėtros agentūros 2017 m. atliktos galimybių studijos duomenimis, nevyriausybinių organizacijų finansinis nestabilumas laikomas vienu rimčiausių pilietinės visuomenės plėtrą ribojančių iššūkių, trukdančių tiek profesionaliai bendradarbiauti valdžios institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, tiek įtraukti piliečius į nevyriausybinių organizacijų veiklas. Formuojasi uždaras ratas: organizacija, turėdama nestabilių finansinių išteklių, negali pritraukti kvalifikuotų aktyvių darbuotojų, savanorių ir narių, kurie stiprintų bendradarbiavimą su valdžios institucijomis, gebėtų pritraukti lėšų, parduotų paslaugas ir kt. Siekiant, kad nevyriausybinės organizacijos būtų įregistruotos Juridinių asmenų registre ir duomenys apie šias organizacijas būtų jame kaupiami, Įstatymo projekto IV skyriuje numatoma galimybė įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą Juridinių asmenų registre, t. y.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkantys juridiniai asmenys galės kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl nevyriausybinės organizacijos statuso įregistravimo. Toks teisinis reguliavimas padėtų kaupti duomenis Juridinių asmenų registre apie Lietuvoje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir aiškiai nustatyti, kiek juridinių asmenų, turinčių nevyriausybinės organizacijos statusą, veikia Lietuvoje. Tokia informacija būtų ypač naudinga valstybinėms institucijoms, konkursų būdu skiriančioms finansavimą iš valstybės biudžeto. Įkūrus Nevyriausybinių organizacijų fondą, būtų sudarytos geresnės sąlygos nevyriausybinių organizacijų stabilumui ir plėtrai užtikrinti.
Siekiant užtikrinti, kad šiuo metu veikiančios organizacijos nepatirtų neigiamų pasekmių, siūloma numatyti pereinamąjį laikotarpį:
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje nustatyto reikalavimo, kurio esmė – tinkamumo sąlygas atitikti paraiškų paramai gauti pateikimo metu ir jų laikymąsi užtikrinti visą projektų įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpį, asociacijoms, kurios iki šio įstatymo projekto įsigaliojimo yra gavusios finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendina vietos plėtros strategijas, iki 2023 m. gruodžio 31 d. netaikyti naujo nevyriausybinės organizacijos apibrėžimo;
pastabą dėl Rytų Europos studijų centro galimybės atitikti nevyriausybinės organizacijos apibrėžimą, siekiant užtikrinti organizacijos finansavimą ir organizacijai gyvybiškai svarbias funkcijas, šiai organizacijai iki 2022 m. gruodžio 31 d. netaikyti naujo nevyriausybinės organizacijos apibrėžimo. Norint tinkamai įvertinti, ar organizacija atitinka visus nevyriausybinėms organizacijoms būdingus požymius ir suteikti jai nevyriausybinės organizacijos statusą, Projektu Nr. 1 siūloma nurodyti, kad asociacijos teikiamoje veiklos ataskaitoje turi būti pateiktas ne tik asociacijos narių skaičius, bet ir juridinių asmenų, esančių asociacijos nariais, skaičius, nurodant juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą . Dėl anksčiau minėtų priežasčių parengtas ir Projektas Nr. 2 , kuriuo Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas papildomas 61 straipsniu ir aiškiai numatoma, kokie duomenys apie dalininkus ir per kiek laiko teikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai, kas gali gauti šiuos duomenis. 5.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymų projektų įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Koks Įstatymų įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamas Įstatymo projektas nesusijęs su verslo sąlygomis ir plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose pateiktos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Iki 2019 m. gruodžio 31 d.:
1) pakeisti Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.
nuostatų patvirtinimo“ (rengėja – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
2) parengti Nevyriausybinių organizacijų fondo nuostatus (rengėja – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
3) parengti šiuos dokumentus (rengėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija):
1) pakeisti Juridinių asmenų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (rengėja – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija);
2) pakeisti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr.
1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (rengėja – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija);
3) patvirtinti klasifikatorius, kurie reikalingi siekiant įvertinti juridinio asmens atitiktį Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3–4 punktų nuostatoms (rengėja – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
4) nustatyti finansavimo teikimo iš savivaldybės biudžeto ir lėšų administravimo tvarką bei finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklas (rengėjos – savivaldybių administracijos). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Vertinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamas nevyriausybinių organizacijų stiprinimo programas bei kitų subjektų, konkursų būdu teikiančių finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms, duomenis (pateiktų ir kokybiškai parengtų paraiškų skaičių ir lėšų poreikį), skaičiuojama, kad instituciniam nevyriausybinių organizacijų stiprinimui (Nevyriausybinių organizacijų fondui įsteigti ir jo veiklai užtikrinti) reikės 3–5 mln. Eur per metus. Lėšų poreikis (paraiškose nurodyta suma) skaičiuojamas vertinant šiuo metu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamas priemones nevyriausybinių organizacijų gebėjimams stiprinti: 2018 m. lėšų poreikis – 2 027 612,90 Eur, 2019 m. lėšų poreikis – 2 239 195,26 Eur. bei prognozuojant, kad60 savivaldybių organizacijų gebėjimams stiprinti būtų skiriama nuo
iki
metus .
Tačiau šiuo metu nacionalinio lygmens nevyriausybinių organizacijų instituciniams gebėjimams stiprinti skiriama tik 950 000 Eur., o regioniniame lygmenyje gebėjimų stiprinimui lėšų skiriama praktiškai nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojami konkursai, skirti nevyriausybinių organizacijų instituciniams gebėjimams stiprinti, yra vienintelė priemonė, kuria nevyriausybinės organizacijos gali stiprinti gebėjimus dalyvauti viešojoje politikoje, taip pat stiprinti piliečių atstovavimą nacionaliniu lygiu. Manytina, kad, įsteigus Nevyriausybinių organizacijų fondą, taip pat būtina stiprinti regionuose veikiančių nevyriausybinių organizacijų institucinius gebėjimus, skatinti dalyvavimą viešojoje politikoje ir piliečių atstovavimą, todėl lėšų, skiriamų šiam tikslui, poreikis dar labiau išaugs. Papildomų lėšų taip pat reikės naujai Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos funkcijai (programų priemonių pakeitimai), sudarančiai sąlygas Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikti labdaros ir paramos fondų dalininkų duomenis, sukurti (Teisingumo ministerijos duomenimis, šiam darbui reikės apie 150 tūkst. Eur). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant įstatymų projektus, dalyvavo Nevyriausybinių organizacijų taryba, VšĮ „NVO teisės institutas“.
Vykdytos ekspertų konsultacijos, kurias organizavo
„Kurk Lietuvai“ dalyviai, su nevyriausybinėmis organizacijomis, Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn. „Kurk Lietuvai“ dalyviai vykdė viešąją konsultaciją su visuomene dėl nevyriausybinių organizacijų sąvokos. Įvykdžius viešąją konsultaciją buvo parengta ataskaita dėl nevyriausybinės organizacijos apibrėžimo ir pateiktos rekomendacijos. 2019 m. sausio10 d. ir kovo1
nevyriausybinių organizacijų apibrėžimo. Susitikimų metu buvo nurodyta nekeisti nevyriausybinės organizacijos apibrėžimo dalyje dėl religinių bendruomenių ir bendrijų. 2019 m. balandžio 26 d. buvo gautos Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės grupės išvada bei Socialinės politikos grupės pažyma. Į pateiktas pastabas buvo atsižvelgta, visos pastabos suderintos darbo tvarka. 2019 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje vyko pasitarimas tarp Žemės ūkio, Užsienio reikalų, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovų dėl nevyriausybinės organizacijos statuso ir duomenų bazės reglamentavimo nuostatų. 2019 m. gegužės 13 d. vyko susitikimas Teisingumo ministerijoje, kurio metu buvo suderintos nuostatos dėl nevyriausybinės organizacijos teisinio statuso registravimo ir duomenų teikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai. 14.
Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Nevyriausybinių organizacijų taryba“, „nevyriausybinė organizacija“, „nevyriausybinių organizacijų finansavimas“, „nevyriausybinių organizacijų fondas“,
„nevyriausybinių organizacijų duomenų bazė“, „asociacija“, „labdaros ir paramos
fondai“, „nevyriausybinės organizacijos dalininkai“, „nevyriausybinės organizacijos nariai“, „Juridinių asmenų registras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2019-07-05
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnyje skaitmeniu nepažymėta pastraipa turi būti sunumeruota atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4. punkte išdėstytą nuostatą, įtvirtinančią, kad „įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės“. 2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, be kita ko, „atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas“. Ši nuostata suponuoja, kad dalis funkcijų gali būti nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose. Pažymime, kad asmens teisės ir pareigos, o taip pat ir funkcijos negali būti nustatomos ne įstatymo pagrindu, todėl formuluotė „kituose <...> teisės aktuose <...>“ tikslintina į „kituose <...> įstatymuose <...>“. 3. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje reglamentuojant Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimus, stokojama nuostatų, numatančių rinkimų tvarką ir formą (kaip vykdomi rinkimai, koks reikalingas kvorumas, kaip vyksta balsavimas, kokia balsų dauguma išrenkami šios tarybos pirmininkas ir pavaduotojas ir pan.). Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo
tarybos pirmininko ir pavaduotojo rinkimų tvarkos.
Be to, šio straipsnio 5 dalies nuostata „atlieka kitas Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas“ tikslintina, nes funkcijos negali būti nustatomos ne įstatymo pagrindu, todėl „kitos“ Nevyriausybinių organizacijų tarybos funkcijos Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose negali būti nustatytos. 4. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, reglamentuojančiame Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo klausimus, be kita ko, reikėtų nurodyti kas ją techniškai aptarnauja, nes pvz., keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija. 5. Tikslintina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, prieš žodžius
„Nevyriausybinių organizacijų atstovus“ įrašant žodį „Savivaldybės“. 6. Atkreiptinas
dėmesys, kad keičiamo įstatymo III skyriaus nuostatos, reglamentuojančios nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimą, nėra pakankamai aiškios. Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, nevyriausybinių organizacijų veikla galėtų būti finansuojama iš 3 šaltinių – valstybės ir savivaldybės biudžetų (keičiamo įstatymo 7 straipsnis) ir iš Nevyriausybinių organizacijų fondo (keičiamo įstatymo 9 straipsnis), kuris be kitų teisėtai įgytų lėšų taip pat finansuojamas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų (valstybės biudžeto). Atkreiptinas dėmesys, kad sutampa keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos finansuotinos veiklos kryptys, kurių finansavimo šaltiniai yra skirtingi. Todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip konkrečiu atveju bus pasirenkama - ar konkretus poreikis finansuojamas Nevyriausybinių organizacijų fondo, ar valstybės biudžeto lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 7. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti, kad asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal atitinkamą programą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta nevyriausybinės organizacijos sąvoka taikoma tik nuo 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas yra dėstomas nauja redakcija ir jo įsigaliojimas yra numatytas 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, iš projekto
programose jau dalyvaujančių asociacijų, kaip nevyriausybinių organizacijų, sąvoką nuo 2020 iki 2024 metų. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga nurodyti, kad šioms asociacijoms būtų taikomas iki 2020 m. sausio 1 d. galiojęs nevyriausybinių organizacijų sąvokos apibrėžimas. Svarstytina ir tai, ar, suredagavus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies numeraciją (atsiradus 2 daliai/punktui), nereikėtų tikslinti ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų, nuorodą teikiant tik į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el .p. milda.masteikienė @lrs.lt
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, teikiame šias pastabas:
organizacijų plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas . Atkreipiame dėmesį, kad bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias bendruomeninių organizacijų plėtrą, nustato Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnis reglamentuojama ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos sudarymo tvarką. Taigi, teikiamame projekte numatyta galimybė atitinkamų savivaldybių taryboms pavesti savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas neatitinka Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo nuostatų, kurios tokios galimybės nenumato. 2. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Nevyriausybinių organizacijų fondo (toliau – Fondo) lėšų šaltinius. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma , keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Fondo lėšas sudarytų nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų paskirta gyventojų pajamų mokesčio dalis ne pelno subjektams.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus), pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos , o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Taigi, subjektą, kuriam mokesčio mokėtojas pageidauja skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio, renkasi pats mokesčio mokėtojas, o mokesčio administratorius tik privalo vykdyti mokesčių mokėtojo valią. Tuo tarpu iš projekto 9 straipsnio 2 dalimi siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ir kokia procedūra vadovaujantis, mokesčio mokėtojo konkrečiam paramos gavėjui paskirta ir į jo sąskaitą pervesta gyventojų pajamų mokesčio dalis, prieš mokesčio mokėtojo ir konkretaus paramos gavėjo valią, būtų pervedama į Fondą.
Antra , atkreiptinas dėmesys, kad Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnyje yra nustatyta, kad parama gali būti teikiama tik šiame įstatyme nurodytiems gavėjams, t. y. labdaros ir paramos fondams, biudžetinėms įstaigoms, asociacijoms, viešosioms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriams (padaliniams) bei kitiems juridiniams asmenims (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Taigi, vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymu, paramos subjektas gali būti tik juridinis asmuo. Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, Fondas nėra juridinis asmuo, jis yra administruojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir yra įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. Atsižvelgiant į tai, iš projekto
santykis su Labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis. Trečia , atkreiptinas dėmesys, kad Konstituciniame Teisme yra priimta nagrinėti konstitucinės justicijos byla Nr. 8/2019 pagal Vyriausybės prašymą Nr.
1B-10/2019 ištirti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Miškų įstatymo, Kultūros rėmimo fondo įstatymo, Sporto įstatymo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatų, kuriomis yra ribojamos Vyriausybės teisės rengiant valstybės biudžetą, atitiktį Konstitucijai . Atsižvelgiant į tai svarstytinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos „Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų paskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu 20 procentų
“ atitiktis Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai. 3. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma
nustatyti, kad nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai , tuo tarpu nevyriausybinių organizacijų finansavimą iš Fondo lėšų skiria Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba (toliau – Taryba). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, Fondo lėšos yra įtraukiamos į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaitą pagal atskirą priemonę, taigi Fondo asignavimų valdytojas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus keičiamo įstatymo 7 ir 9 straipsniuose nurodytų asignavimų valdytojo ir Fondo tarybos kompetencijų santykis. 4. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir jas paskirstyti nevyriausybinėms organizacijoms , įskaitant bendruomenines organizacijas , taip pat nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti.
Atkreipiame dėmesį, kad Fondo lėšų naudojimas nevyriausybinių organizacijų finansavimui, įskaitant bendruomenines organizacijas, t. y. finansuojant bendruomenines organizacijas tik kaip vieną iš asociacijų formų, diskutuotinas kitų asociacijų lygybės požiūriu . Be to, kaip jau minėta, bendruomeninių organizacijų sudarymo, veiklos, plėtros ir kitus klausimus reglamentuoja specialus Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas, kuris ir turėtų nustatyti su bendruomeninių organizacijų finansavimu susijusias nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el .p. milda.masteikienė@lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2019-09-25 Nr. 109
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Vytautas Kamblevičius, Mykolas Majauskas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-052 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje skaitmeniu nepažymėta pastraipa turi būti sunumeruota atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4. punkte išdėstytą nuostatą, įtvirtinančią, kad „įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės“. Svarstyti pagrindiniame komitete
32
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, be kita ko, „atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas“.
Ši nuostata suponuoja, kad dalis funkcijų gali būti nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose. Pažymime, kad asmens teisės ir pareigos, o taip pat ir funkcijos negali būti nustatomos ne įstatymo pagrindu, todėl formuluotė „kituose< ...> teisės aktuose
pagrindiniame komitete
4
organizacijų tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimus, stokojama nuostatų, numatančių rinkimų tvarką ir formą (kaip vykdomi rinkimai, koks reikalingas kvorumas, kaip vyksta balsavimas, kokia balsų dauguma išrenkami šios tarybos pirmininkas ir pavaduotojas ir pan.). Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytų savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir pavaduotojo rinkimų tvarkos. Be to, šio straipsnio 5 dalies nuostata „atlieka kitas Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas“ tikslintina, nes funkcijos negali būti nustatomos ne įstatymo pagrindu, todėl „kitos“
tarybos nuostatuose negali būti nustatytos. Svarstyti pagrindiniame komitete
4Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje,
reglamentuojančiame Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo klausimus, be kita ko, reikėtų nurodyti kas ją techniškai aptarnauja, nes pvz., keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija. Svarstyti pagrindiniame komitete 5.
2
straipsnio 2 dalis, prieš žodžius „Nevyriausybinių organizacijų atstovus“ įrašant žodį „Savivaldybės“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo III skyriaus nuostatos, reglamentuojančios nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimą, nėra pakankamai aiškios. Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, nevyriausybinių organizacijų veikla galėtų būti finansuojama iš 3 šaltinių – valstybės ir savivaldybės biudžetų (keičiamo įstatymo 7 straipsnis) ir iš Nevyriausybinių organizacijų fondo (keičiamo įstatymo 9 straipsnis), kuris be kitų teisėtai įgytų lėšų taip pat finansuojamas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų (valstybės biudžeto). Atkreiptinas dėmesys, kad sutampa keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos finansuotinos veiklos kryptys, kurių finansavimo šaltiniai yra skirtingi. Todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip konkrečiu atveju bus pasirenkama - ar konkretus poreikis finansuojamas Nevyriausybinių organizacijų fondo, ar valstybės biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Nepritarti. 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatoma, kad finansavimas gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų tais atvejais, kai stiprinami nevyriausybinių organizacijų gebėjimai reikalingi viešosioms paslaugoms teikti. 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nevyriausybinių organizacijų fondo lėšos gali būti skiriamos būtent institucinių gebėjimų stiprinimui. Taip pat šioje dalyje pateikiamas ir patikslinimas skliaustuose, kokių projektų finansavimas gali būti laikomas institucinių gebėjimų stiprinimu. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 7.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti, kad asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal atitinkamą programą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta nevyriausybinės organizacijos sąvoka taikoma tik nuo 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas yra dėstomas nauja redakcija ir jo įsigaliojimas yra numatytas 2020 m. sausio
aišku, koks teisės aktas nustatys minėtų programose jau dalyvaujančių asociacijų, kaip nevyriausybinių organizacijų, sąvoką nuo 2020 iki 2024 metų. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga nurodyti, kad šioms asociacijoms būtų taikomas iki 2020 m. sausio 1 d. galiojęs nevyriausybinių organizacijų sąvokos apibrėžimas. Svarstytina ir tai, ar, suredagavus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies numeraciją (atsiradus 2 daliai/punktui), nereikėtų tikslinti ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų, nuorodą teikiant tik į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Edas Kizelevičius 2019-07-19 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalimi ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, pateikiu pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3623. 1. Siūlau Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3623 (toliau – Projektas)1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr.
XII-717 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
plėtros įstatymo (toliau – šis įstatymas) tikslas – kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų veiklos ir plėtros sąlygas , įgalinti jas dalyvauti viešojoje politikoje
pagrindiniame komitete
nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės
politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, subjektus, formuojančius ir įgyvendinančius nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, nevyriausybinių organizacijų tarybos ir nevyriausybinių organizacijų veiklą savivaldybėje, savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų sudarymo tvarką ir funkcijas, nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis (toliau – finansavimas) ir atsiskaitymo tvarką, nevyriausybinių organizacijų duomenų tvarkymą.“. Svarstyti pagrindiniame komitete
2019-07-19 . Siūlau Projekto 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 1 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
4Jeigu yra prieštaravimų tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų,
vadovaujamasi ir taikomas šis įstatymas.“. Svarstyti pagrindiniame komitete
nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir valstybės institucijos bei įstaigos, įgyvendinančios nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką su toje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir (arba) Nevyriausybinių organizacijų taryba , o savivaldybės institucijos – su savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba, konsultuojasi dėl:
1) rengiamų teisės aktų projektų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų veikla;
2) planuojamų programų, pagal kurias konkurso būdu finansuojami nevyriausybinių organizacijų projektai.“. Svarstyti pagrindiniame komitete
Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Savivaldybės taryba pagal kompetenciją:
1) atsižvelgiant į valstybės politiką nevyriausybinių organizacijų plėtros srityje, nustatytus nacionalinius prioritetus bei vietos bendruomenės poreikius, nustato ilgalaikius nevyriausybinių organizacijų plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis;
2) nustato viešosios ir grupinės naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką ;
3) tvirtina savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį
pagrindiniame komitete
Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 5 straipsnį išdėstyti taip: „
Skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų nagrinėjami klausimai ir pasiūlymų teikimas 1.
Nevyriausybinių organizacijų taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų. 2. Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro dvidešimt narių: devyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir dešimt nevyriausybinių organizacijų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė. Atstovai į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguojami Nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė, nustatyta tvarka. 3. Personalinę Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nevyriausybinių organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai. 4. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš Nevyriausybinių organizacijų tarybos narių renka Nevyriausybinių organizacijų taryba. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus valstybės institucijos ar įstaigos atstovą ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas valstybės institucijos ar įstaigos atstovas ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. 5.
Skėtinės nacionalinės nevyriausybinės organizacijos nagrinėja nevyriausybinių organizacijų plėtros klausimus ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos, jos įgyvendinimo, nevyriausybinių organizacijų programų ir projektų finansavimo prioritetų. Kas dveji metai atlieka ir skelbia nevyriausybinių organizacijų veiklos Lietuvos Respublikoje vertinimą, atlieka kitas Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas. “. Svarstyti pagrindiniame komitete
dėstomą Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą Nr. XII-717 papildyti nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijų veiklos vykdymas ir jos deklaravimas savivaldybės administracijoje (alternatyva: deklaravimas ne savivaldybės administracijoje)
organizacijoms, kurios yra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą vykdyti draudžiama. 2. Nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijos šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą vykdo per savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą.
Nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijoms šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą vykdyti ne per savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą draudžiama. 3. Šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla privalo būti deklaruojama. 4. Šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą turi teisę deklaruoti tik nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijos. 5. Nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijos šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaruoja savivaldybės administracijoje. 6. Nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų asociacijomis, savivaldybės administracijoje deklaravusiomis šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, laikomos nevyriausybinės organizacijos ar jų asociacijos, kurioms nėra draudžiama vykdyti šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą. 7.
įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą šioms nevyriausybinėms organizacijoms ar jų asociacijoms:
1) nedeklaravusioms savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos veiklos nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės;
2) nevyriausybinių organizacijų asociacijoms, nedeklaravusioms šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos veiklos savivaldybės administracijoje;
3) pateikusioms savivaldybės administracijai rašytinį pareiškimą dėl šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos veiklos deklaravimo nevyriausybinėms organizacijoms, kurios yra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio
narės;
4) savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios yra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės. 8. Nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ar nevyriausybinių organizacijų asociacijos, pateikusios savivaldybės administracijai rašytinį pareiškimą, kuriuo atsisakoma vykdyti šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, nuo jo pateikimo savivaldybės administracijoje momento nelaikomos nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų asociacijomis, deklaravusiomis savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą. 9.
9Nevyriausybinė organizacija,
vykdžiusi šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, kuri pasibaigia, kai nevyriausybinių organizacijų asociacija, kurios narė ji yra, pateikia savivaldybės administracijai rašytinį pareiškimą, kuriuo deklaruojama šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, nelaikoma nevyriausybine organizacija, deklaravusia savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, nuo šio pareiškimo pateikimo savivaldybės administracijoje momento. 10. Savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos veiklos deklaravimo, o šio straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju – nuo rašytino pareiškimo, kuriuo atsisakoma vykdyti šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, pateikimo savivaldybės administracijoje, raštiškai nurodo kiekvienai savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusiai nevyriausybinei organizacijai ir nevyriausybinių organizacijų asociacijai savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusią ar šią veiklą vykdyti atsisakiusią nevyriausybinę organizaciją, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ar nevyriausybinių organizacijų asociaciją.“ . Svarstyti pagrindiniame komitete. 8. Edas Kizelevičius
dėstomą Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą Nr. XII-717 papildyti nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Vienasmenių valdymo organų susirinkimo sprendimai 1.
Savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų ir savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, vienasmenių valdymo organų susirinkimas: (alternatyva: vienasmeniai valdymo organai bendru įsakymu)
1) tvirtina savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus (alternatyva: veiklos nuostatus) ;
2) sudaro savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą. 2. Jei savivaldybės administracijoje nėra šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą savo sprendimu sudaro ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus savo sprendimu patvirtina savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, vienasmenių valdymo organų susirinkimas. Jei savivaldybės administracijoje nėra šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą savo sprendimu sudaro ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus savo sprendimu patvirtina savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų vienasmenių valdymo organų susirinkimas. 3.
nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo priimami bendru sutarimu ir registruojami kiekvienoje nevyriausybinių organizacijų asociacijoje, deklaravusioje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą savivaldybės administracijoje, ir deklaravusioje savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą nevyriausybinėje organizacijoje, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Jei savivaldybės administracijoje nėra šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka registruojami kiekvienoje deklaravusioje savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą nevyriausybinėje organizacijoje, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė.
Jei savivaldybės administracijoje nėra šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka registruojami kiekvienoje nevyriausybinių organizacijų asociacijoje, deklaravusioje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą savivaldybės administracijoje. 5. Savivaldybės administracijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo priėmimo pateikiama šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. 6. Sprendimą dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimą dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo pasirašo visi vienasmeniai valdymo organai. 7.
savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 8. Vienasmenių valdymo organų susirinkimo posėdį šaukia ir jam vadovauja jauniausias pagal amžių vienasmenis valdymo organas. 9. Vienasmenių valdymo organų susirinkimo posėdyje privalo dalyvauti ir jame balsuoti visi vienasmeniai valdymo organai.“
pagrindiniame komitete
dėstomą Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą Nr. XII-717 papildyti nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Draudimas būti savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nariais 1.
Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nariais negali būti:
savivaldybių įstaigų vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų narių, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus valstybę, savivaldybes, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas), vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų nariai;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) ne valdymo organų narių, kurie yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyviai fiziniai asmenys, taip pat dalyvių, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus valstybę ir savivaldybes), vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų nariai;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančių valstybės institucijų vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – savivaldybių administracijų direktoriai, taip pat dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų valstybės politikai – savivaldybių tarybų nariai, vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
pareigūnai, teisėjai, kariai.
Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nariais negali būti:
savivaldybių įstaigų vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų narių, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus valstybę, savivaldybes, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas), vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų nariai;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) ne valdymo organų narių, kurie yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyviai fiziniai asmenys, taip pat dalyvių, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus valstybę ir savivaldybes), vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų nariai;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančių valstybės institucijų vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – savivaldybių administracijų direktoriai, taip pat dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų valstybės politikai – savivaldybių tarybų nariai, vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
pareigūnai, teisėjai, kariai. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje vartojama juridinio asmens dalyvio (akcininko, nario,
dalininko ir pan.) sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tai yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.“
pagrindiniame komitete
Projekto 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 6 straipsnį laikyti 9 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6
sprendimu sudaroma savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. 2. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma taip, kad ne daugiau kaip 1/2 tarybos narių būtų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių būtų nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių kadencija yra dveji metai. Nevyriausybinių organizacijų atstovus pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. Jei savivaldybės teritorijoje nėra veikiančių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos. 3. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas.
Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas. 4. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba veikia vadovaudamasi savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais, patvirtintais savivaldybės tarybos. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija. 1. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių kadencija yra dveji metai. Atstovus pasiūlo savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos ir savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės. 2. Jei savivaldybės administracijoje nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, atstovus pasiūlo savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės. Jei savivaldybės administracijoje nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, atstovus pasiūlo savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. 3.
organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. 4. Nevyriausybinei organizacijai, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ar nevyriausybinių organizacijų asociacijai atsisakius vykdyti šio straipsnio
savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ar nevyriausybinių organizacijų asociacijos, atsisakiusios vykdyti šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, deleguoto atstovo įgaliojimai savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryboje nutrūksta. Nutrūkus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nario, kuris yra jos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, įgaliojimams, nutrūksta ir jo, kaip savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo, įgaliojimai. 5. Nevyriausybinių organizacijų asociacijai deklaravus šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios (alternatyva: vykdžiusios) nevyriausybinės organizacijos, kuri yra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, deleguoto atstovo įgaliojimai savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryboje nutrūksta. Nutrūkus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nario, kuris yra jos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, įgaliojimams, nutrūksta ir jo, kaip savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo, įgaliojimai. 6.
savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą ir prireikus jų atšaukimo tvarka, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimo tvarka, taip pat savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos darbo organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatomos savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose. 7. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais. Savivaldybės administracija savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos techniškai neaptarnauja. 58 . Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba:
1) teikia pasiūlymus savivaldybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų stiprinimo;
2) dalyvauja rengiant savivaldybės institucijų teisės aktų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų plėtra, projektus;
3) dalyvauja savivaldybei atliekant analizę dėl savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimo ir teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo;
4) dalyvauja darbo ar ekspertų grupėse nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos klausimams svarstyti ; . 5) atlieka kitas savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose numatytas funkcijas. “. Svarstyti pagrindiniame komitete
išdėstyti taip: „
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo
straipsnio 1, 2, 3, 6 dalis ir šio straipsnio 2 , ir5 , 6, 7, ir 8 dalį dalis , įsigalioja 2020 m. sausio balandžio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3.
straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo
asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo
viešajai įstaigai Rytų Europos studijų centrui taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d. 5. Nevyriausybinės organizacijos ir jų asociacijos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą savivaldybės administracijoje deklaruoja iki 2020 m. sausio 15 d. Jei nevyriausybinė organizacija yra nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ji, deklaruodama šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, privalo nurodyti ir nevyriausybinių organizacijų asociaciją, kurios narė ji yra. Nevyriausybinių organizacijų asociacija, deklaruodama šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, privalo nurodyti ir nevyriausybines organizacijas, kurios yra jos narės. 6.
direktorius iki 2020 m. vasario 1 d. raštiškai pateikia kiekvienai savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ir savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusiai nevyriausybinių organizacijų asociacijai savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir savivaldybės administracijoje šio įstatymo
straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų sąrašą. 7. Visi vienasmeniai valdymo organai iki 2020 m. kovo 31 d. susirenka į vienasmenių valdymo organų susirinkimo posėdžius. 58 .
5
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, socialinės apsaugos ir darbo ministras, teisingumo ministras , bei savivaldybių institucijos bei vienasmenių valdymo organų susirinkimas iki 2019 2020
kovo
teisės aktus ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima ir (ar) pakeičia įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnio įgyvendinimu.“. Svarstyti pagrindiniame komitete
nevyriausybinių organizacijų koalicija
3 Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, atsižvelgdama į LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo naujos redakcijos projektą, kuris 2019 m. liepos 11 dieną LR Seimo posėdyje po pateikimo buvo vienbalsiai priimtas. teikia siūlymą dėl 9 straipsnio pakeitimo, reglamentuojant nevyriausybinių organizacijų (NVO) fondo finansinį šaltinį. Pažymėtina, kad ir LR Vyriausybės išvadoje teigiama, jog NVO fondas turi turėti aiškiai nurodytą finansinį šaltinį: , Jš NVO plėtros įstatymo projekto nėra aišku kas sudaro NVO fondo lėšas, kuo remiantis tvirtinamas jų dydis ir kaip jos bus numatomos planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus. Vyriausybės programoje numatyta, kad NVO fondas finansuojamas iš gyventojų nepaskirtos 2 proc. GPM dalies (278 p.). Iš pateikto projekto nėra aišku, ar šio fondo finansavimą numatoma sieti su minėtu finansavimo šaltiniu.
Jei būtų nuspręsta fondą finansuoti iš minėtos GPM dalies, svarstytina ar nėra tikslinga kartu teikti ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektą “ LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projekte siūlome reglamentuoti NVO fondo įkūrimą (9 straipsnis), nustatant NVO fondo lėšų šaltinį, finansuojamas sritis ir veikimo schemą:
Finansavimo šaltinis: siūlome 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „Lėšos Fondui sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, NVO fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė dalis nuo praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams". Šiuo siūlymu keičiama NVO plėtros įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies formuluotė, kuri dabar yra tokia: “Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai slariami asignavimai,numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Nepritarti. Komitetas siūlo pakeisto 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, NVO fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė dalis, ne mažesnė negu 20 procentų, nuo praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams ir kitos teisėtai įgytos lėšos. 13 Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga 2019-09-17 Nr. 19/-22 Siekiant stiprinti bendruomenines organizacijas, prašome įtraukti sąvoką ,,Bendruomeninė organizacija“ į Lietuvos Respublikos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnį, apibrėžiant Bendruomenines organizacijas, kaip atskirą nevyriausybinių organizacijų grupę.
Siūlome Lietuvos Respublikos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatyti Nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimui skirtų lėšų paskirstymą procentais atskiroms veikloms numatytoms Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto (2019-06-28, XIII-3623) III skyrius
stiprinimui, kiek – tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti ir kiek – gebėjimų, reikalingų viešosioms paslaugoms teikti, stiprinimo projektams įgyvendinti. Svarstyti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba
1 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Nr. XIIIP-3623 (toliau
Projekto antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas:
finansavimas gali būti skiriamas iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų jų veiklai stiprinti; tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti; gebėjimų, reikalingų viešosioms paslaugoms teikti, stiprinimo projektams įgyvendinti.
Projekto 9 straipsnis reglamentuoja Nevyriausybinių organizacijų fondo, į kurį bus pervedamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtos biudžeto lėšos, numatytos nevyriausybinių organizacijų plėtros politikai įgyvendinti. Projekto nuostatose nėra aiškiai nustatyta, kokiai veiklai finansuoti gali būti naudojamos į šį fondą pervestos biudžeto lėšos, taip pat neaišku, ar valstybė ir savivaldybės gali finansuoti nevyriausybines organizacijas biudžeto lėšomis ne per numatomą kurti fondą. Neaiškus nevyriausybinių organizacijų finansavimo biudžeto lėšomis reglamentavimas didina korupcijos riziką panaudojant biudžeto lėšas, todėl siūlome tikslinti Projekto nuostatas aiškiai nurodant, kokiems konkretiems tikslams gali būti naudojamos biudžeto lėšos, bei aiškias nevyriausybinių organizacijų finansavimo biudžeto lėšomis procedūras. Nepritarti
1 dalyje nustatyta, kad NVO finansavimas gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų:
1) jų veiklai stiprinti;
2) tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti;
3) gebėjimų, reikalingų viešosioms paslaugoms teikti, stiprinimo projektams įgyvendinti. Šiomis nuostatomis siekiama reglamentuoti kryptis, kurioms finansuoti gali būti teikiamas finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Atskiro straipsnio nuostatomis sudaromas teisinis pagrindas NVO fonui veikti. 9 str. 1
patvirtintus fondo nuostatus. Taip pat, vadovaujantis gerąja užsienio valstybių praktiką (pvz.
Estija, Lenkija) manytina, kad detalios finansavimo teikimo procedūros turi būti numatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, atitinkamai įstatymų lygmenyje reglamentuojant svarbiausius principus ir kryptis. 2. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba
<...Asignavimų valdytojas, skirstydamas valstybės ir savivaldybių lėšas nevyriausybinių organizacijų veiklai finansuoti, atsižvelgia į organizacijos veiklos pobūdį, juridinio asmens dalyvius, kuriems skirta organizacijos veikla, konkrečią siūlomą finansuoti organizacijos iniciatyvą ar projektą, ir priskiria nevyriausybinę organizaciją grupinės ar viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms...> . Šioje nuostatoje išvardinti kriterijai, kuriais vadovaudamasis asignavimų valdytojas priskirs nevyriausybines organizacijas prie grupinės ar viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų. Projekte nėra nustatyta, kaip išvardinti kriterijai ar jų reikšmės lemia, kuriai nevyriausybinių organizacijų grupei bus priskiriama konkreti nevyriausybinė organizacija. Kadangi grupinės ir viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimo dydis skiriasi, todėl nenustačius, kaip nuostatoje išvardinti kriterijai įtakoja konkrečios nevyriausybinės organizacijos priskyrimą konkrečiai grupei, padidėja korupcijos rizika, kad asignavimų valdytojas, pasinaudodamas nepakankamai aiškiu ir skaidriu teisiniu reglamentavimu, savo nuožiūra nuspręstų konkrečios nevyriausybinės organizacijos priskyrimą konkrečiai grupei. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti aiškius kriterijus, kuriais vadovaujantis nevyriausybinė organizacija būtų priskiriama grupinės naudos ar viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. Pritarti iš dalies. Įstatymo projekte yra numatyti kriterijai, į ką asignavimų valdytojas turėtų atsižvelgti, siekdamas įvertinti ar organizacija priskirtina viešosios ar grupinės naudos NVO.
Tačiau svarstytina galimybė nacionaliniu mastu patvirtinti taisykles asignavimų valdytojams, kuriose būtų numatyti detalizuoti kriterijai, kuriais vadovaujantis konkrečios NVO bus priskiriamos viešosios arba grupinės naudos organizacijos tipui. 3. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba
3
<...Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriami asignavimai, numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos...> . Iš šios nuostatos neaišku, kokios kitos teisėtai įgytos ir kokių asmenų ar institucijų skirtos lėšos gali būti pervedamos į fondą. Aiškiai nenustatyti fondo lėšų finansavimo šaltiniai gali padidinti korupcijos riziką ir tuo pasinaudojant išvengti kitų įstatymų nustatytų apribojimų, pavyzdžiui, dėl politinių partijų finansavimo ar labdaros paramos įstatymo apribojimų, todėl siūlome aiškiai nustatyti, kokios kitos teisėtai įgytos lėšos bei kokių asmenų ar institucijų skiriamos, gali būti naudojamos finansuoti Nevyriausybinių organizacijų fondą. Nepritarti Nėra aišku kokie įstatymų nustatyti apribojimai turimi omenyje. Manytina, kad lėšos iš visų šaltinių į NVO fondą gali pateikti tik laikantis visų įstatymuose numatytų reikalavimų ar apribojimų. Dirbtinai siaurinant galimų lėšų ratą, tikėtina, kad ateityje kitiems asignavimų valdytojams siekiant prisidėti prie Nacionalinio NVO fondo stiprinimo, tam galimai būtų užkirstas kelias. BFK siūlo pakeisto 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams ir kitos teisėtai įgytos lėšos.
Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, NVO fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė dalis, ne mažesnė negu 20 procentų, nuo praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams“. 4. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba
6
<...Sprendimus dėl Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms fondo veiklos kryptims skyrimo Nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba (toliau – Taryba), kurios institucinę sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu 3 metams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Personalinę Fondo sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tarybos sudarymo tvarka, Tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Nuostatuose...>. Pagal šią nuostatą siūloma, kad Fondo lėšų skirstymo procedūras įgyvendintų socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta Fondo taryba. Kadangi Fondo taryba skirstytų Fondui skirtas biudžeto lėšas, todėl siekdami skaidraus biudžeto lėšų skirstymo ir panaudojimo proceso, siūlome institucinę Fondo tarybos sudėtį, narių kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tarybos sudarymo ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoti įstatyme. Pritarti
tarnyba
1 5.
Projekto
iš valstybės ar savivaldybės biudžetų nevyriausybinėms organizacijoms neskiriamas, 4 punkte nustatyta, kad <...juridinis asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšas, buvo neįvykdęs valstybės ir
(ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir
(ar) savivaldybės institucija, kuri priėmė sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų skyrimo, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis (kaip nurodyta sutartyje) valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas...> . Pagal šią nuostatą darytina išvada, kad finansavimas juridiniam asmeniui neskiriamas tik tais atvejais jeigu jis neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartį tik su ta institucija, kuri buvo priėmusi sprendimą skirti lėšas. Manome, kad toks finansavimo neskyrimo pagrindas yra ydingas antikorupciniu požiūriu ir sudaro juridiniams asmenims sąlygas piktnaudžiauti, kai neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs lėšų panaudojimo sutartį, gali gauti lėšas iš kitos valstybės ir savivaldybės institucijos, su kuri dar nebuvo jam skyrusi lėšų, be jokių pasekmių, todėl siūlome tikslinti nuostatą nustatant, kad finansavimas neskiriamas tais atvejais, kai juridinis asmuo neįvykdė ar netinkamai įvykdė su bet kuria valstybės ar savivaldybės institucija sudarytą sutartį pagal šioje nuostatoje nustatytas sąlygas. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Pritarti Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai S. Gentvilas, D. Šakalienė, R. Miliūtė, G.Burokienė, G. Skaistė ir kt. 93 Argumentai: Remiantis įstatymo projekto rengėjo aiškinamojo rašto duomenimis nevyriausybinių organizacijų fondui įsteigti ir jo veiklai užtikrinti reikės 3-5 milijonų.
Taip pat rengėjai informuoja, kad „Šiuo metu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamas priemones nevyriausybinių organizacijų gebėjimams stiprinti: 2018 m. lėšų poreikis – 2 027 612,90 Eur, 2019 m. lėšų poreikis –
didėjantį aktyvumą, profesionalumą bei ekonomines aplinkybes siūloma didinti nevyriausybinių organizacijų fondo lėšas, finansus skiriant iš nepaskirstytos gyventojų pajamų mokesčių dalies skirtos paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms. Tokiu būdu būtų užtikrintas pakankamas lėšų kiekis nevyriausybinių organizacijų stiprinimui. Pasiūlymas parengtas kartu su NVO koalicija. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisto 9 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriami asignavimai, numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, NVO fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė dalis, ne mažesnė negu 20 procentų, nuo praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams“. Iš dalies pritarti Siūlome pakeisto 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, NVO fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė dalis, ne mažesnė negu 20 procentų, nuo praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams“. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. (žr. Komiteto išvadą)
7Balsavimo rezultatai:
už –7, prieš –0, susilaikė –1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Gintarė Skaistė Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė Komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Olendraitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. patarėja NVO ir bendruomenių plėtros klausimais, A. Raišys – Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas, M. Žaltauskas – Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius, R. Jokubauskas – NVO teisės instituto direktorius, A. Černiauskaitė – NVO teisės instituto teisininkė, R. Povilaitis – Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-052 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje skaitmeniu nepažymėta pastraipa turi būti sunumeruota atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4. punkte išdėstytą nuostatą, įtvirtinančią, kad „įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės“.
Pritarti iš dalies. Subjektai, kurie nėra laikytini nevyriausybinėmis organizacijomis (toliau
apibrėžimo išskyrus į atskirą pastraipą ir suteikus atskirą numeraciją, manytina, jog pasiūlyme nurodyta pastraipa nebegalės būti straipsnio
„Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ dalimi. Todėl atsižvelgiant į pastabą,
atsisakoma išskyrimo į atskirą pastraipą ir ši dalis sujungiama su 2 straipsnio 1 dalimi (taip apibrėžimas yra suformuluotas šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje):
sąvokos
savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus . Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:
asmenys, kurių daugiau nei 1/3 dalyvių – juridinių asmenų, nėra nevyriausybinės organizacijos;
susivienijimai;
atstovams;
paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;
32 2.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, be kita ko, „atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas“. Ši nuostata suponuoja, kad dalis funkcijų gali būti nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose. Pažymime, kad asmens teisės ir pareigos, o taip pat ir funkcijos negali būti nustatomos ne įstatymo pagrindu, todėl formuluotė „kituose< ...> teisės aktuose <...>“ tikslintina į „kituose <...> įstatymuose <...>“. Nepritarti. Pažymėtina, kad kai kurias funkcijas ministerijai atlikti numato ir, pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimai:
. liepos 9 d. Nr. 641 Vyriausybės nutarimas “Dėl Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo”. Priėmus šį įstatymą, Vyriausybės nutarimu bus tvirtinami NVO fondo nuostatai, taigi, ministerijai, kaip NVO fondo administravimą vykdančiai institucijai, taip pat gali būti pavesta vykdyti atitinkamas funkcijas. Todėl nėra aišku kuo remiantis teigiama, kad funkcijos negali būti nustatomos ne įstatymo pagrindu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
organizacijų tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimus, stokojama nuostatų, numatančių rinkimų tvarką ir formą (kaip vykdomi rinkimai, koks reikalingas kvorumas, kaip vyksta balsavimas, kokia balsų dauguma išrenkami šios tarybos pirmininkas ir pavaduotojas ir pan.). Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytų savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir pavaduotojo rinkimų tvarkos.
Be to, šio straipsnio 5 dalies nuostata „atlieka kitas Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas“ tikslintina, nes funkcijos negali būti nustatomos ne įstatymo pagrindu, todėl „kitos“ Nevyriausybinių organizacijų tarybos funkcijos Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose negali būti nustatytos. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad detali NVO tarybos rinkimų tvarka numatyta 2014 m. liepos
sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo.“ Analogiškai, savivaldybėms paliekama teisė nustatyti rinkimų tvarką ir kitas tarybos veikimo taisyklės savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose. Toks reglamentavimas užtikrina, kad yra atsižvelgiama į konkrečią praktiką, kuri yra nusistovėjusi konkrečioje savivaldybėje, o taip pat suteikia galimybę atsižvelgti į NVO sektoriaus padėtį atitinkamame regione. Pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną, žodžio funkcija reikšmė yra paskirtis, vaidmuo, veikla. Iš pateiktos informacijos nėra aišku kuo remiantis teigiama, kad NVO tarybos funkcijos negali būti numatytos NVO tarybos nuostatuose. Šiuo metu galiojančiame Vyriausybės nutarime, kuriuo patvirtinti NVO tarybos nuostatai, numatyta, kad „1. Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Nevyriausybinių organizacijų tarybos (toliau – Taryba) funkcijas, teises, atstovų delegavimo į Tarybą tvarką ir darbo organizavimą.“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-055 4.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, reglamentuojančiame Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo klausimus, be kita ko, reikėtų nurodyti kas ją techniškai aptarnauja, nes pvz., keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija. Pritarti. Nacionalinę nevyriausybinių organizacijų tarybą pagal kompetenciją aptarnauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiuo metu tai įtvirtinta NVO tarybos nuostatuose, kurie yra patvirtinti Vyriausybės. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalis, prieš žodžius „Nevyriausybinių organizacijų atstovus“ įrašant žodį „Savivaldybės“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo III skyriaus nuostatos, reglamentuojančios nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimą, nėra pakankamai aiškios. Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, nevyriausybinių organizacijų veikla galėtų būti finansuojama iš 3 šaltinių – valstybės ir savivaldybės biudžetų (keičiamo įstatymo 7 straipsnis) ir iš Nevyriausybinių organizacijų fondo (keičiamo įstatymo 9 straipsnis), kuris be kitų teisėtai įgytų lėšų taip pat finansuojamas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų (valstybės biudžeto). Atkreiptinas dėmesys, kad sutampa keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos finansuotinos veiklos kryptys, kurių finansavimo šaltiniai yra skirtingi. Todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip konkrečiu atveju bus pasirenkama - ar konkretus poreikis finansuojamas Nevyriausybinių organizacijų fondo, ar valstybės biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Nepritarti.
Nepritarti. 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatoma, kad finansavimas gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų tais atvejais, kai stiprinami nevyriausybinių organizacijų gebėjimai reikalingi viešosioms paslaugoms teikti. 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nevyriausybinių organizacijų fondo lėšos gali būti skiriamos būtent institucinių gebėjimų stiprinimui. Taip pat šioje dalyje pateikiamas ir patikslinimas skliaustuose, kokių projektų finansavimas gali būti laikomas institucinių gebėjimų stiprinimu. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal atitinkamą programą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta nevyriausybinės organizacijos sąvoka taikoma tik nuo 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas yra dėstomas nauja redakcija ir jo įsigaliojimas yra numatytas 2020 m. sausio
aišku, koks teisės aktas nustatys minėtų programose jau dalyvaujančių asociacijų, kaip nevyriausybinių organizacijų, sąvoką nuo 2020 iki 2024 metų. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga nurodyti, kad šioms asociacijoms būtų taikomas iki 2020 m. sausio 1 d. galiojęs nevyriausybinių organizacijų sąvokos apibrėžimas. Svarstytina ir tai, ar, suredagavus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies numeraciją (atsiradus 2 daliai/punktui), nereikėtų tikslinti ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų, nuorodą teikiant tik į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2019-07-19 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalimi ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, pateikiu pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3623. 1. Siūlau Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3623 (toliau – Projektas)1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
plėtros įstatymo (toliau – šis įstatymas) tikslas – kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų veiklos ir plėtros sąlygas , įgalinti jas dalyvauti viešojoje politikoje .“. Nepritarti. Palankios aplinkos nevyriausybinėms organizacijoms kūrimas yra plati sąvoka apimanti visapusišką NVO sektorių stiprinančios aplinkos kūrimą. Pažymėtina tai, kad demokratinės valstybės siekia įgalinti visuomenę dalyvauti sprendimų priėmime, o ne atskiras NVO. NVO laikytinos priemone, padedančia efektyviau užtikrinti didesnį visuomenės dalyvavimą priimant visuomenei svarbius sprendimus. 2. Edas Kizelevičius
nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Šis įstatymas nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, subjektus, formuojančius ir įgyvendinančius nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, nevyriausybinių organizacijų tarybos ir nevyriausybinių organizacijų veiklą savivaldybėje, savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų sudarymo tvarką ir funkcijas, nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis (toliau – finansavimas) ir atsiskaitymo tvarką, nevyriausybinių organizacijų duomenų tvarkymą.“. Nepritarti. Šiuo metu galiojančiame NVO plėtros įstatyme, taip pat ir naujame įstatymo projekte, suteikiamas teisinis pagrindas nacionalinei struktūrai – nevyriausybinių organizacijų tarybai. Todėl, manytina, kad ir šiame straipsnyje, nusakančiame įstatymo reguliavimo apimtį, tai būtina nurodyti. Pažymėtina, kad NVO yra nepriklausomos nuo valstybės ir savivaldybių, taigi nėra aišku, kas konkrečiai turima omenyje siūlant reglamentuoti NVO veiklą savivaldybėje. 3. Edas Kizelevičius 2019-07-19 . Siūlau Projekto 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 1 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
4Jeigu yra prieštaravimų tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų,
vadovaujamasi ir taikomas šis įstatymas.“. Nepritarti. Vadovaujantis teisės principais, įstatymai negali prieštarauti vieni kitiems, jie turi būti tarpusavyje suderinti, siekiant užtikrinti harmoningą teisės veikimą valstybėje. 4. Edas Kizelevičius
Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir valstybės institucijos bei įstaigos, įgyvendinančios nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką su toje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir
(arba) Nevyriausybinių organizacijų taryba , o savivaldybės institucijos – su savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba, konsultuojasi dėl:
1) rengiamų teisės aktų projektų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų veikla;
2) planuojamų programų, pagal kurias konkurso būdu finansuojami nevyriausybinių organizacijų projektai.“. Nepritarti Nėra aišku kokiu pagrindu siūloma išbraukti svarbų NVO ir valstybės institucijų bendradarbiavimo instrumentą iš įstatymo projekto. 5. Edas Kizelevičius
Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Savivaldybės taryba pagal kompetenciją:
1) atsižvelgiant į valstybės politiką nevyriausybinių organizacijų plėtros srityje, nustatytus nacionalinius prioritetus bei vietos bendruomenės poreikius, nustato ilgalaikius nevyriausybinių organizacijų plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis;
2) nustato viešosios ir grupinės naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką ;
3) tvirtina savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį . “. Nepritarti. Nėra aiški argumentacija bei kas, priėmus siūlymą, savivaldybėje tvirtintų savivaldybės NVO tarybos sudėtį. Manytina, kad savivaldybių atveju, turėtų būti taikoma nacionalinės NVO atžvilgiu taikoma analogija. 6. Edas Kizelevičius
Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 5 straipsnį išdėstyti taip: „
Nevyriausybinių organizacijų taryba Skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų nagrinėjami klausimai ir pasiūlymų teikimas
taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų. 2. Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro dvidešimt narių: devyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir dešimt nevyriausybinių organizacijų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė. Atstovai į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguojami Nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė, nustatyta tvarka. 3. Personalinę Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nevyriausybinių organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai. 4. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš Nevyriausybinių organizacijų tarybos narių renka Nevyriausybinių organizacijų taryba. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus valstybės institucijos ar įstaigos atstovą ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas valstybės institucijos ar įstaigos atstovas ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. 5.
Skėtinės nacionalinės nevyriausybinės organizacijos nagrinėja nevyriausybinių organizacijų plėtros klausimus ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos, jos įgyvendinimo, nevyriausybinių organizacijų programų ir projektų finansavimo prioritetų. Kas dveji metai atlieka ir skelbia nevyriausybinių organizacijų veiklos Lietuvos Respublikoje vertinimą, atlieka kitas Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
“. Nepritarti. Nėra aišku kokius teisinius santykius
siekiama sukurti teikiant šį siūlymą. Visos NVO (tiek skėtinės, tiek ir nacionalinės bei regioninės) gali nagrinėti sektoriaus plėtros klausimus bei, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu, teikti siūlymus valstybės institucijoms. Nėra aišku kokiu pagrindu siūloma atsisakyti Nacionalinės NVO tarybos, vienintelio formalizuoto NVO ir valstybės institucijų bendradarbiavimo instrumento, veiklos reglamentavimo. 7. Edas Kizelevičius
dėstomą Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą Nr. XII-717 papildyti nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijų veiklos vykdymas ir jos deklaravimas savivaldybės administracijoje (alternatyva: deklaravimas ne savivaldybės administracijoje)
organizacijoms, kurios yra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą vykdyti draudžiama. 2.
organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijos šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą vykdo per savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą. Nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijoms šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą vykdyti ne per savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą draudžiama. 3. Šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla privalo būti deklaruojama. 4. Šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą turi teisę deklaruoti tik nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijos. 5. Nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijos šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaruoja savivaldybės administracijoje. 6. Nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų asociacijomis, savivaldybės administracijoje deklaravusiomis šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, laikomos nevyriausybinės organizacijos ar jų asociacijos, kurioms nėra draudžiama vykdyti šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą. 7.
įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą šioms nevyriausybinėms organizacijoms ar jų asociacijoms:
1) nedeklaravusioms savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos veiklos nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės;
2) nevyriausybinių organizacijų asociacijoms, nedeklaravusioms šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos veiklos savivaldybės administracijoje;
3) pateikusioms savivaldybės administracijai rašytinį pareiškimą dėl šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos veiklos deklaravimo nevyriausybinėms organizacijoms, kurios yra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės;
4) savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios yra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės. 8. Nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ar nevyriausybinių organizacijų asociacijos, pateikusios savivaldybės administracijai rašytinį pareiškimą, kuriuo atsisakoma vykdyti šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, nuo jo pateikimo savivaldybės administracijoje momento nelaikomos nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų asociacijomis, deklaravusiomis savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą. 9.
9Nevyriausybinė organizacija,
vykdžiusi šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, kuri pasibaigia, kai nevyriausybinių organizacijų asociacija, kurios narė ji yra, pateikia savivaldybės administracijai rašytinį pareiškimą, kuriuo deklaruojama šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, nelaikoma nevyriausybine organizacija, deklaravusia savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, nuo šio pareiškimo pateikimo savivaldybės administracijoje momento. 10. Savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos veiklos deklaravimo, o šio straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju – nuo rašytino pareiškimo, kuriuo atsisakoma vykdyti šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, pateikimo savivaldybės administracijoje, raštiškai nurodo kiekvienai savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusiai nevyriausybinei organizacijai ir nevyriausybinių organizacijų asociacijai savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusią ar šią veiklą vykdyti atsisakiusią nevyriausybinę organizaciją, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ar nevyriausybinių organizacijų asociaciją.“ . Nepritarti. Teikiamas siūlymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintam asociacijų laisves principui ir ribotų pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų veiklą. Teikiamo siūlymo nuostatos prieštarauja Administracinės naštos mažinimo įstatymo nuostatoms, kadangi siūlo numatyti papildomus biurokratinius reikalavimus NVO. 8. Edas Kizelevičius
dėstomą Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą Nr.
XII-717 papildyti nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Vienasmenių valdymo organų susirinkimo sprendimai
šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų ir savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, vienasmenių valdymo organų susirinkimas: (alternatyva: vienasmeniai valdymo organai bendru įsakymu)
1) tvirtina savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus (alternatyva: veiklos nuostatus) ;
2) sudaro savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą. 2. Jei savivaldybės administracijoje nėra šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą savo sprendimu sudaro ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus savo sprendimu patvirtina savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, vienasmenių valdymo organų susirinkimas.
Jei savivaldybės administracijoje nėra šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą savo sprendimu sudaro ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus savo sprendimu patvirtina savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų vienasmenių valdymo organų susirinkimas. 3. Sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo priimami bendru sutarimu ir registruojami kiekvienoje nevyriausybinių organizacijų asociacijoje, deklaravusioje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą savivaldybės administracijoje, ir deklaravusioje savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą nevyriausybinėje organizacijoje, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4.
administracijoje nėra šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka registruojami kiekvienoje deklaravusioje savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą nevyriausybinėje organizacijoje, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio
asociacijos narė. Jei savivaldybės administracijoje nėra šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka registruojami kiekvienoje nevyriausybinių organizacijų asociacijoje, deklaravusioje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą savivaldybės administracijoje. 5. Savivaldybės administracijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo priėmimo pateikiama šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. 6. Sprendimą dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimą dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo pasirašo visi vienasmeniai valdymo organai. 7.
savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 8. Vienasmenių valdymo organų susirinkimo posėdį šaukia ir jam vadovauja jauniausias pagal amžių vienasmenis valdymo organas. 9. Vienasmenių valdymo organų susirinkimo posėdyje privalo dalyvauti ir jame balsuoti visi vienasmeniai valdymo organai.“ . Nepritarti. Teikiamas siūlymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintam asociacijų laisves principui ir ribotų pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų veiklą. Teikiamo siūlymo nuostatos prieštarauja Administracinės naštos mažinimo įstatymo nuostatoms, kadangi siūlo numatyti papildomus biurokratinius reikalavimus NVO. 9. Edas Kizelevičius
dėstomą Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą Nr. XII-717 papildyti nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Draudimas būti savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nariais 1.
Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nariais negali būti:
savivaldybių įstaigų vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų narių, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus valstybę, savivaldybes, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas), vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų nariai;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) ne valdymo organų narių, kurie yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyviai fiziniai asmenys, taip pat dalyvių, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus valstybę ir savivaldybes), vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų nariai;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančių valstybės institucijų vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – savivaldybių administracijų direktoriai, taip pat dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų valstybės politikai – savivaldybių tarybų nariai, vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
pareigūnai, teisėjai, kariai.
Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nariais negali būti:
savivaldybių įstaigų vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų narių, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus valstybę, savivaldybes, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas), vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų nariai;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) ne valdymo organų narių, kurie yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyviai fiziniai asmenys, taip pat dalyvių, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus valstybę ir savivaldybes), vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų nariai;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančių valstybės institucijų vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – savivaldybių administracijų direktoriai, taip pat dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų valstybės politikai – savivaldybių tarybų nariai, vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
pareigūnai, teisėjai, kariai. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje vartojama juridinio asmens dalyvio (akcininko, nario,
dalininko ir pan.) sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tai yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.“ . Nepritarti. Savivaldybės NVO tarybos sudarymo tvarka reglamentuojama atskiru poįstatyminiu teisės aktu. 10. Edas Kizelevičius
Projekto 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 6 straipsnį laikyti 9 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6
sprendimu sudaroma savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. 2. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma taip, kad ne daugiau kaip 1/2 tarybos narių būtų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių būtų nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių kadencija yra dveji metai. Nevyriausybinių organizacijų atstovus pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. Jei savivaldybės teritorijoje nėra veikiančių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos. 3. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba.
Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas. 4. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba veikia vadovaudamasi savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais, patvirtintais savivaldybės tarybos. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija. 1. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių kadencija yra dveji metai. Atstovus pasiūlo savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos ir savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės. 2. Jei savivaldybės administracijoje nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, atstovus pasiūlo savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės.
Jei savivaldybės administracijoje nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, atstovus pasiūlo savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. 3. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. 4. Nevyriausybinei organizacijai, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ar nevyriausybinių organizacijų asociacijai atsisakius vykdyti šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, nevyriausybinės organizacijos, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ar nevyriausybinių organizacijų asociacijos, atsisakiusios vykdyti šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, deleguoto atstovo įgaliojimai savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryboje nutrūksta. Nutrūkus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nario, kuris yra jos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, įgaliojimams, nutrūksta ir jo, kaip savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo, įgaliojimai. 5.
asociacijai deklaravus šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios (alternatyva: vykdžiusios) nevyriausybinės organizacijos, kuri yra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, deleguoto atstovo įgaliojimai savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryboje nutrūksta. Nutrūkus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nario, kuris yra jos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, įgaliojimams, nutrūksta ir jo, kaip savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo, įgaliojimai. 6. Atstovų delegavimo į savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą ir prireikus jų atšaukimo tvarka, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimo tvarka, taip pat savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos darbo organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatomos savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose. 7. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais. Savivaldybės administracija savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos techniškai neaptarnauja. 58 .
5
8. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba:
1) teikia pasiūlymus savivaldybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų stiprinimo;
2) dalyvauja rengiant savivaldybės institucijų teisės aktų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų plėtra, projektus;
3) dalyvauja savivaldybei atliekant analizę dėl savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimo ir teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo;
4) dalyvauja darbo ar ekspertų grupėse nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos klausimams svarstyti ; . 5) atlieka kitas savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose numatytas funkcijas.
“. Nepritarti. Teikiamas siūlymas prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintam asociacijų laisves principui ir ribotų pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų veiklą. Teikiamo siūlymo nuostatos prieštarauja Administracinės naštos mažinimo įstatymo nuostatoms, kadangi siūlo numatyti papildomus biurokratinius reikalavimus NVO. 11. Edas Kizelevičius
išdėstyti taip: „ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo
straipsnio 1, 2, 3, 6 dalis ir šio straipsnio 2 , ir5 , 6, 7, ir 8 dalį dalis , įsigalioja 2020 m. sausio balandžio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3.
straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo
asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo
viešajai įstaigai Rytų Europos studijų centrui taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d. 5. Nevyriausybinės organizacijos ir jų asociacijos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą savivaldybės administracijoje deklaruoja iki 2020 m. sausio 15 d. Jei nevyriausybinė organizacija yra nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ji, deklaruodama šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, privalo nurodyti ir nevyriausybinių organizacijų asociaciją, kurios narė ji yra. Nevyriausybinių organizacijų asociacija, deklaruodama šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, privalo nurodyti ir nevyriausybines organizacijas, kurios yra jos narės. 6.
direktorius iki 2020 m. vasario 1 d. raštiškai pateikia kiekvienai savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ir savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusiai nevyriausybinių organizacijų asociacijai savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir savivaldybės administracijoje šio įstatymo
straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų sąrašą. 7. Visi vienasmeniai valdymo organai iki 2020 m. kovo 31 d. susirenka į vienasmenių valdymo organų susirinkimo posėdžius. 58 .
5
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, socialinės apsaugos ir darbo ministras, teisingumo ministras , bei savivaldybių institucijos bei vienasmenių valdymo organų susirinkimas iki 2019 2020
kovo
teisės aktus ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima ir (ar) pakeičia įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnio įgyvendinimu.“. Nepritarti. Teikiamas siūlymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintam asociacijų laisves principui ir ribotų pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų veiklą. Teikiamo siūlymo nuostatos prieštarauja Administracinės naštos mažinimo įstatymo nuostatoms, kadangi siūlo numatyti papildomus biurokratinius reikalavimus NVO. 12. Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija
3 Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, atsižvelgdama į LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo naujos redakcijos projektą, kuris 2019 m. liepos 11 dieną LR Seimo posėdyje po pateikimo buvo vienbalsiai priimtas. teikia siūlymą dėl 9 straipsnio pakeitimo, reglamentuojant nevyriausybinių organizacijų (NVO) fondo finansinį šaltinį. Pažymėtina, kad ir LR Vyriausybės išvadoje teigiama, jog NVO fondas turi turėti aiškiai nurodytą finansinį šaltinį: , Jš NVO plėtros įstatymo projekto nėra aišku kas sudaro NVO fondo lėšas, kuo remiantis tvirtinamas jų dydis ir kaip jos bus numatomos planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus. Vyriausybės programoje numatyta, kad NVO fondas finansuojamas iš gyventojų nepaskirtos 2 proc. GPM dalies (278 p.). Iš pateikto projekto nėra aišku, ar šio fondo finansavimą numatoma sieti su minėtu finansavimo šaltiniu.
Jei būtų nuspręsta fondą finansuoti iš minėtos GPM dalies, svarstytina ar nėra tikslinga kartu teikti ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektą “ LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projekte siūlome reglamentuoti NVO fondo įkūrimą (9 straipsnis), nustatant NVO fondo lėšų šaltinį, finansuojamas sritis ir veikimo schemą:
Finansavimo šaltinis: siūlome 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „Lėšos Fondui sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, NVO fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė dalis nuo praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams". Šiuo siūlymu keičiama NVO plėtros įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies formuluotė, kuri dabar yra tokia: “Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai slariami asignavimai,numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktai 9 straipsnio 3 dalies formuluotei. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba
1 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904
nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Nr. XIIIP-3623 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
finansavimas gali būti skiriamas iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų jų veiklai stiprinti; tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti; gebėjimų, reikalingų viešosioms paslaugoms teikti, stiprinimo projektams įgyvendinti. Projekto 9 straipsnis reglamentuoja Nevyriausybinių organizacijų fondo, į kurį bus pervedamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtos biudžeto lėšos, numatytos nevyriausybinių organizacijų plėtros politikai įgyvendinti. Projekto nuostatose nėra aiškiai nustatyta, kokiai veiklai finansuoti gali būti naudojamos į šį fondą pervestos biudžeto lėšos, taip pat neaišku, ar valstybė ir savivaldybės gali finansuoti nevyriausybines organizacijas biudžeto lėšomis ne per numatomą kurti fondą. Neaiškus nevyriausybinių organizacijų finansavimo biudžeto lėšomis reglamentavimas didina korupcijos riziką panaudojant biudžeto lėšas, todėl siūlome tikslinti Projekto nuostatas aiškiai nurodant, kokiems konkretiems tikslams gali būti naudojamos biudžeto lėšos, bei aiškias nevyriausybinių organizacijų finansavimo biudžeto lėšomis procedūras. Nepritarti. Įstatymo projekto
1 dalyje nustatyta, kad NVO finansavimas gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų:
1) jų veiklai stiprinti;
2) tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti;
3) gebėjimų, reikalingų viešosioms paslaugoms teikti, stiprinimo projektams įgyvendinti. Šiomis nuostatomis siekiama reglamentuoti kryptis, kurioms finansuoti gali būti teikiamas finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Atskiro straipsnio nuostatomis sudaromas teisinis pagrindas NVO fonui veikti. 9 str. 1
patvirtintus fondo nuostatus.
Taip pat, vadovaujantis gerąja užsienio valstybių praktiką (pvz. Estija, Lenkija) manytina, kad detalios finansavimo teikimo procedūros turi būti numatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, atitinkamai įstatymų lygmenyje reglamentuojant svarbiausius principus ir kryptis. 2. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba
<...Asignavimų valdytojas, skirstydamas valstybės ir savivaldybių lėšas nevyriausybinių organizacijų veiklai finansuoti, atsižvelgia į organizacijos veiklos pobūdį, juridinio asmens dalyvius, kuriems skirta organizacijos veikla, konkrečią siūlomą finansuoti organizacijos iniciatyvą ar projektą, ir priskiria nevyriausybinę organizaciją grupinės ar viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms...> . Šioje nuostatoje išvardinti kriterijai, kuriais vadovaudamasis asignavimų valdytojas priskirs nevyriausybines organizacijas prie grupinės ar viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų. Projekte nėra nustatyta, kaip išvardinti kriterijai ar jų reikšmės lemia, kuriai nevyriausybinių organizacijų grupei bus priskiriama konkreti nevyriausybinė organizacija. Kadangi grupinės ir viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimo dydis skiriasi, todėl nenustačius, kaip nuostatoje išvardinti kriterijai įtakoja konkrečios nevyriausybinės organizacijos priskyrimą konkrečiai grupei, padidėja korupcijos rizika, kad asignavimų valdytojas, pasinaudodamas nepakankamai aiškiu ir skaidriu teisiniu reglamentavimu, savo nuožiūra nuspręstų konkrečios nevyriausybinės organizacijos priskyrimą konkrečiai grupei. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti aiškius kriterijus, kuriais vadovaujantis nevyriausybinė organizacija būtų priskiriama grupinės naudos ar viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Įstatymo projekte yra numatyti kriterijai, į ką asignavimų valdytojas turėtų atsižvelgti, siekdamas įvertinti ar organizacija priskirtina viešosios ar grupinės naudos NVO. Tačiau svarstytina galimybė nacionaliniu mastu patvirtinti taisykles asignavimų valdytojams, kuriose būtų numatyti detalizuoti kriterijai, kuriais vadovaujantis konkrečios NVO bus priskiriamos viešosios arba grupinės naudos organizacijos tipui. 3. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba
3
<...Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriami asignavimai, numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos...> . Iš šios nuostatos neaišku, kokios kitos teisėtai įgytos ir kokių asmenų ar institucijų skirtos lėšos gali būti pervedamos į fondą. Aiškiai nenustatyti fondo lėšų finansavimo šaltiniai gali padidinti korupcijos riziką ir tuo pasinaudojant išvengti kitų įstatymų nustatytų apribojimų, pavyzdžiui, dėl politinių partijų finansavimo ar labdaros paramos įstatymo apribojimų, todėl siūlome aiškiai nustatyti, kokios kitos teisėtai įgytos lėšos bei kokių asmenų ar institucijų skiriamos, gali būti naudojamos finansuoti Nevyriausybinių organizacijų fondą. Nepritarti. Nėra aišku kokie įstatymų nustatyti apribojimai turimi omenyje. Manytina, kad lėšos iš visų šaltinių į NVO fondą gali pateikti tik laikantis visų įstatymuose numatytų reikalavimų ar apribojimų. Dirbtinai siaurinant galimų lėšų ratą, tikėtina, kad ateityje kitiems asignavimų valdytojams siekiant prisidėti prie Nacionalinio NVO fondo stiprinimo, tam galimai būtų užkirstas kelias. 4. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba
6 4.
Projekto
<...Sprendimus dėl Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms fondo veiklos kryptims skyrimo Nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba (toliau – Taryba), kurios institucinę sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu 3 metams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Personalinę Fondo sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tarybos sudarymo tvarka, Tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Nuostatuose...>. Pagal šią nuostatą siūloma, kad Fondo lėšų skirstymo procedūras įgyvendintų socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta Fondo taryba. Kadangi Fondo taryba skirstytų Fondui skirtas biudžeto lėšas, todėl siekdami skaidraus biudžeto lėšų skirstymo ir panaudojimo proceso, siūlome institucinę Fondo tarybos sudėtį, narių kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tarybos sudarymo ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoti įstatyme. Pritarti. 5. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba
1
iš valstybės ar savivaldybės biudžetų nevyriausybinėms organizacijoms neskiriamas, 4 punkte nustatyta, kad <...juridinis asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšas, buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir (ar) savivaldybės institucija, kuri priėmė sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų skyrimo, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis (kaip nurodyta sutartyje) valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas...> . Pagal šią nuostatą darytina išvada, kad finansavimas juridiniam asmeniui neskiriamas tik tais atvejais jeigu jis neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartį tik su ta institucija, kuri buvo priėmusi sprendimą skirti lėšas.
Manome, kad toks finansavimo neskyrimo pagrindas yra ydingas antikorupciniu požiūriu ir sudaro juridiniams asmenims sąlygas piktnaudžiauti, kai neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs lėšų panaudojimo sutartį, gali gauti lėšas iš kitos valstybės ir savivaldybės institucijos, su kuri dar nebuvo jam skyrusi lėšų, be jokių pasekmių, todėl siūlome tikslinti nuostatą nustatant, kad finansavimas neskiriamas tais atvejais, kai juridinis asmuo neįvykdė ar netinkamai įvykdė su bet kuria valstybės ar savivaldybės institucija sudarytą sutartį pagal šioje nuostatoje nustatytas sąlygas. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai S. Gentvilas, D. Šakalienė, R. Miliūtė, ir kt. 93 Argumentai: Remiantis įstatymo projekto rengėjo aiškinamojo rašto duomenimis nevyriausybinių organizacijų fondui įsteigti ir jo veiklai užtikrinti reikės 3-5 milijonų. Taip pat rengėjai informuoja, kad „Šiuo metu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamas priemones nevyriausybinių organizacijų gebėjimams stiprinti: 2018 m. lėšų poreikis – 2 027 612,90 Eur, 2019 m. lėšų poreikis –
didėjantį aktyvumą, profesionalumą bei ekonomines aplinkybes siūloma didinti nevyriausybinių organizacijų fondo lėšas, finansus skiriant iš nepaskirstytos gyventojų pajamų mokesčių dalies skirtos paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms. Tokiu būdu būtų užtikrintas pakankamas lėšų kiekis nevyriausybinių organizacijų stiprinimui. Pasiūlymas parengtas kartu su NVO koalicija.
Pasiūlymas: Siūloma pakeisto 9 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriami asignavimai, numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, NVO fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė dalis, ne mažesnė negu 20 procentų, nuo praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams“. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktai 9 straipsnio 3 dalies formuluotei. 6. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3623 ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei institucijų pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už - 7 , prieš – 0, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjas:
Tomas Tomilinas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-10-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys, Vytautas Kamblevičius. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė. Kviestieji asmenys:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Eitvydas Bingelis, SADM vyriausioji patarėja nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros klausimais Aurelija Olendraitė, Nacionalinės NVO Tarybos pirmininkas /Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovas Edvinas Regelskis, NVO informacijos ir paramos centro atstovas Martinas Žaltauskas, Nacionalinio švietimo NVO tinklo atstovė Judita Akromienė, NVO teisės instituto atstovas Rytis Jokubauskas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos atstovė Neringa Čiakienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas Aivaras Raišys, Vyriausybės kanceliarijos atstovė Diana Varnaitė, Laisvos visuomenės instituto atstovas Ramūnas Aušrotas, ALF atstovė Sandra Adomavičiūtė, Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, NVO ekspertė Gaja Šavelė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atstovė Virginija Šetkienė, Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė, Ministro Pirmininko patarėjas Paulius Gradeckas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, NVO teisės instituto atstovė Agnė Černiauskaitė, Vyriausybės kanceliarijos Socialinės politikos grupės patarėja Daiva Buivydaitė-Garbštienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas, 2019-07-082 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, teikiame šias pastabas:
skaitmeniu nepažymėta pastraipa turi būti sunumeruota atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4. punkte išdėstytą nuostatą, įtvirtinančią, kad „įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės“. Iš dalies pritarti Netikslinga dalį apibrėžimo išskirti į atskirą pastraipą ir suteikti atskirą numeraciją, nes tokiu atveju ši pastraipa nebegalės būti straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ dalimi. Todėl atsižvelgiant į pastabą, atsisakoma išskyrimo į atskirą pastraipą ir ši dalis sujungiama su 2 straipsnio 1 dalimi (taip apibrėžimas yra suformuluotas šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje). Pasiūlymas:
Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:
dalyvių – juridinių asmenų, nėra nevyriausybinės organizacijos;
jų susivienijimai;
tikros profesijos atstovams;
ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;
6) šeimynos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
23
įstatymo
nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, be kita ko, „atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas“. Ši nuostata suponuoja, kad dalis funkcijų gali būti nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose. Pažymime, kad asmens teisės ir pareigos, o taip pat ir funkcijos negali būti nustatomos ne įstatymo pagrindu, todėl formuluotė „kituose <...> teisės aktuose <...>“ tikslintina į „kituose <...> įstatymuose <...>“. Nepritarti S ocialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose ( 2019 m. birželio 26 d. Vyriausybės nutarimo Nr.
Vyriausybės nutarimo Nr. 673 redakcija) nustatyta, jog Ministerija „
Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas.“ Taigi nėra pagrindo sutikti, jog SADM įgyvendinant jai įstatyme pavestą nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimo, koordinavimo ar priežiūros funkciją negalimas jos aspektų nurodymas ar sukonkretinamas kituose teisės aktuose. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
643
įstatymo
reglamentuojant Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimus, stokojama nuostatų, numatančių rinkimų tvarką ir formą (kaip vykdomi rinkimai, koks reikalingas kvorumas, kaip vyksta balsavimas, kokia balsų dauguma išrenkami šios tarybos pirmininkas ir pavaduotojas ir pan.). Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytų savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir pavaduotojo rinkimų tvarkos. Be to, šio straipsnio 5 dalies nuostata
„atlieka kitas Nevyriausybinių organizacijų
tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas“ tikslintina, nes funkcijos negali būti nustatomos ne įstatymo pagrindu , todėl „kitos“ Nevyriausybinių organizacijų tarybos funkcijos Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose negali būti nustatytos. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko
pavaduotoją vienų metų kadencijai iš Nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka Nevyriausybinių organizacijų taryba Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka . Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus valstybės institucijos ar įstaigos atstovą arba Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas.
Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas valstybės institucijos arba įstaigos atstovas arba Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.“
. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų metų kadencijai iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka . Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas.“ * Nepritarti siūlymui dėl 5 dalies, Žr. Komiteto argumentus prie Teisės departamento pastabos Nr. 2. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo
, reglamentuojančiame Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo klausimus, be kita ko, reikėtų nurodyti kas ją techniškai aptarnauja , nes pvz., keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 5.
Tikslintina keičiamo įstatymo
, prieš žodžius „Nevyriausybinių organizacijų atstovus“ įrašant žodį „Savivaldybės “. Nepritarti Šiame straipsnyje kalbama tik apie atitinkamoje savivaldybėje veikiančias nevyriausybines organizacijas, todėl papildomai tik viename sakinyje nurodyti požymio „Savivaldybės“ nereikėtų. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad keičiamo įstatymo III skyriaus nuostatos , reglamentuojančios nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimą, nėra pakankamai aiškios . Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, nevyriausybinių organizacijų veikla galėtų būti finansuojama iš 3 šaltinių
veiklos kryptys, kurių finansavimo šaltiniai yra skirtingi. Todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip konkrečiu atveju bus pasirenkama - ar konkretus poreikis finansuojamas Nevyriausybinių organizacijų fondo, ar valstybės biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Iš dalies pritarti Siekiant teisinio aiškumo, siūlome 7 straipsnyje numatyti nuostatą, kurioje būtų aiškiai apibrėžti subjektai skiriantys finansavimą (asignavimų valdytojai, Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba). 7 ir 9 įstatymo straipsniai turėtų būti vertinami kaip bendroji (7 straipsnis) ir specialioji (9 straipsnis) taisyklės. 7 ir 9 straipsniuose siūlome patikslinti sritis, kurioms galėtų būti skiriamas finansavimas iš Fondo ar iš asignavimų valdytojų. Žr.
Žr. Komiteto patobulintas šių straipsnių redakcijas. Papildomai atkreipiame dėmesį, jog 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatoma, kad finansavimas gali būti skiriamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų tais atvejais, kai stiprinami nevyriausybinių organizacijų gebėjimai reikalingi viešosioms paslaugoms teikti. (Viešojo administravimo įstatyme numatyta, kad „ Viešoji paslauga
juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.“)
dalyje siūlome numatyti, kad Fondo lėšos gali būti skiriamos būtent pačių nevyriausybinių organizacijų institucinių gebėjimų stiprinimui. Instituciniai gebėjimai turėtų būti suprantami kaip darbuotojų ir savanorių žinios, įgūdžiai, įrankiai ar priemonės, kiti ištekliai, reikalingi siekiant vykdyti organizacijos veiklą ar pagerinti jos veiklos kokybę. Taigi Teisės departamento pastaboje išskirtu aspektu aiškumo projekto nuostatose pakanka. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-082 3,4
2 straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti, kad asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal atitinkamą programą, keičiamo įstatymo
nustatyta nevyriausybinės organizacijos sąvoka taikoma tik nuo 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas yra dėstomas nauja redakcija ir jo įsigaliojimas yra numatytas 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai , iš projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, koks teisės aktas nustatys minėtų programose jau dalyvaujančių asociacijų, kaip nevyriausybinių organizacijų, sąvoką nuo 2020 iki 2024 metų. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga nurodyti, kad šioms asociacijoms būtų taikomas iki 2020 m. sausio 1 d. galiojęs nevyriausybinių organizacijų sąvokos apibrėžimas.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Dokumentų departamento redakcinius pasiūlymus, siūloma tokia 2 straipsnio 3 ir 4 dalių redakcija. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo
3 dalies nuostatos asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos. “ Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo
3 dalies nuostatos viešajai įstaigai Rytų Europos studijų centrui taikoma nuo 2023
. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Rytų Europos studijų centrui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-08
3 Svarstytina ir tai, ar, suredagavus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies numeraciją (atsiradus
tikslinti ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų , nuorodą teikiant tik į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Nepritarti Komitetas nusprendė papildomos numeracijos pastraipai nesuteikti, todėl projekte pateikiama nuoroda į yra korektiška.
Atkreipiame dėmesį, jog sąvokų numeracija pasikeitė įstatymo projektą sunumeravus pagal Dokumentų departamento redakcines pastabas dėl sąvokų dėstymo abėcėlės tvarka. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-08
4
2 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Nepritarti Komitetas nusprendė papildomos numeracijos pastraipai nesuteikti, todėl projekte pateikiama nuoroda yra korektiška. Atkreipiame dėmesį, jog sąvokų numeracija pasikeitė įstatymo projektą sunumeravus pagal Dokumentų departamento redakcines pastabas dėl sąvokų dėstymo abėcėlės tvarka. 3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalimi ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, pateikiu pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3623. 1. Siūlau Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3623 (toliau – Projektas) 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo
(toliau – šis įstatymas) tikslas – kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų veiklos ir plėtros sąlygas , įgalinti jas dalyvauti viešojoje politikoje .“.
Nepritarti Palankios aplinkos nevyriausybinėms organizacijoms kūrimas yra plati sąvoka apimanti visapusišką NVO sektorių stiprinančios aplinkos kūrimą. Pažymėtina tai, kad demokratinės valstybės siekia įgalinti visuomenę dalyvauti sprendimų priėmime, o ne atskiras NVO. NVO laikytinos priemone, padedančia efektyviau užtikrinti didesnį visuomenės dalyvavimą priimant visuomenei svarbius sprendimus. 2. Edas Kizelevičius
2
nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės
politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, subjektus, formuojančius ir įgyvendinančius nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, nevyriausybinių organizacijų tarybos ir nevyriausybinių organizacijų veiklą savivaldybėje, savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų sudarymo tvarką ir funkcijas, nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis (toliau – finansavimas) ir atsiskaitymo tvarką, nevyriausybinių organizacijų duomenų tvarkymą.“. Nepritarti Tiek galiojančiame NVO plėtros įstatyme, tiek įstatymo projekte, įtvirtinamas institucinis subjektas – nevyriausybinių organizacijų taryba. Pasiūlymo teikėjas nenurodė pasiūlymo argumentų, todėl nėra aišku, kodėl siūloma šią nuostatą išbraukti. Čia pažymėtina, kad nevyriausybinės organizacijos yra nepriklausomos nuo valstybės ir savivaldybių, taigi nėra aišku, kas konkrečiai turima omenyje siūlant reglamentuoti NVO veiklą savivaldybėje. 3.
4 Siūlau Projekto
plėtros įstatymo Nr. XII-717 1 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
4Jeigu yra prieštaravimų tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų,
vadovaujamasi ir taikomas šis įstatymas.“. Nepritarti Teisės normų kolizijoms pašalinti yra taikomos įvairios priemonės (pavyzdžiui, bendrosios ir specialios normų santykio taisyklė ir kt.). Todėl Komiteto nuomone nėra poreikio įtvirtinti siūlomo reguliavimo. 4. Edas Kizelevičius
3
Projekto 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir
valstybės institucijos bei įstaigos, įgyvendinančios nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką su toje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir
(arba) Nevyriausybinių organizacijų taryba , o savivaldybės institucijos – su savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba, konsultuojasi dėl:
1) rengiamų teisės aktų projektų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų veikla;
2) planuojamų programų, pagal kurias konkurso būdu finansuojami nevyriausybinių organizacijų projektai.“. Nepritarti Nėra aišku dėl kokių priežasčių siūloma išbraukti svarbų NVO ir valstybės institucijų bendradarbiavimo instrumentą iš įstatymo projekto. 5. Edas Kizelevičius
4
Projekto 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Savivaldybės taryba pagal kompetenciją:
1) atsižvelgiant į valstybės politiką nevyriausybinių organizacijų plėtros srityje, nustatytus nacionalinius prioritetus bei vietos bendruomenės poreikius, nustato ilgalaikius nevyriausybinių organizacijų plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis;
2) nustato viešosios ir grupinės naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką ;
3) tvirtina savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį . “. Nepritarti Nepateikta argumentacija kas, priėmus siūlymą, savivaldybėje tvirtintų savivaldybės NVO tarybos sudėtį. Komiteto nuomone siekiant nacionalinio ir savivaldybių lygmens institucionalizuotų subjektų reguliavimo sistemiškumo, įstatymo projekte siūlomas reguliavimas yra tinkamas. 6. Edas Kizelevičius
Projekto 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 5 straipsnį išdėstyti taip: „
Skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų nagrinėjami klausimai ir pasiūlymų teikimas
institucija, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų. 2. Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro dvidešimt narių: devyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir dešimt nevyriausybinių organizacijų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė. Atstovai į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguojami Nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė, nustatyta tvarka. 3.
socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nevyriausybinių organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai. 4. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš Nevyriausybinių organizacijų tarybos narių renka Nevyriausybinių organizacijų taryba. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus valstybės institucijos ar įstaigos atstovą ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas valstybės institucijos ar įstaigos atstovas ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. 5. Nevyriausybinių organizacijų taryba Skėtinės nacionalinės nevyriausybinės organizacijos nagrinėja nevyriausybinių organizacijų plėtros klausimus ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos, jos įgyvendinimo, nevyriausybinių organizacijų programų ir projektų finansavimo prioritetų. Kas dveji metai atlieka ir skelbia nevyriausybinių organizacijų veiklos Lietuvos Respublikoje vertinimą, atlieka kitas Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas. “. Nepritarti Pritarus pasiūlymui būtų teisiškai susilpnintos NVO sektoriaus pozicijos. Visos NVO (skėtinės, nacionalinės bei regioninės) gali nagrinėti sektoriaus plėtros klausimus bei, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu, teikti siūlymus valstybės institucijoms ir įstaigoms. Nėra aišku kokiu pagrindu siūloma atsisakyti Nacionalinės NVO tarybos, vienintelio intitucionalizuoto NVO ir valstybės institucijų bendradarbiavimo instrumento. 7. Edas Kizelevičius 2019-07-19 6(N) 7.
Siūlau Projekto 1 straipsnyje dėstomą Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą Nr. XII-717 papildyti nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijų veiklos vykdymas ir jos deklaravimas savivaldybės administracijoje (alternatyva: deklaravimas ne savivaldybės administracijoje)
administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą vykdyti draudžiama. 2. Nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijos šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą vykdo per savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą. Nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijoms šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą vykdyti ne per savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą draudžiama. 3. Šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla privalo būti deklaruojama. 4. Šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą turi teisę deklaruoti tik nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijos. 5.
administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir nevyriausybinių organizacijų asociacijos šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaruoja savivaldybės administracijoje. 6. Nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų asociacijomis, savivaldybės administracijoje deklaravusiomis šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, laikomos nevyriausybinės organizacijos ar jų asociacijos, kurioms nėra draudžiama vykdyti šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą. 7. Draudžiama vykdyti šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą šioms nevyriausybinėms organizacijoms ar jų asociacijoms:
1) nedeklaravusioms savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos veiklos nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės;
2) nevyriausybinių organizacijų asociacijoms, nedeklaravusioms šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos veiklos savivaldybės administracijoje;
3) pateikusioms savivaldybės administracijai rašytinį pareiškimą dėl šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos veiklos deklaravimo nevyriausybinėms organizacijoms, kurios yra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės;
4) savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios yra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės. 8.
administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ar nevyriausybinių organizacijų asociacijos, pateikusios savivaldybės administracijai rašytinį pareiškimą, kuriuo atsisakoma vykdyti šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, nuo jo pateikimo savivaldybės administracijoje momento nelaikomos nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų asociacijomis, deklaravusiomis savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą. 9. Nevyriausybinė organizacija, vykdžiusi šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, kuri pasibaigia, kai nevyriausybinių organizacijų asociacija, kurios narė ji yra, pateikia savivaldybės administracijai rašytinį pareiškimą, kuriuo deklaruojama šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, nelaikoma nevyriausybine organizacija, deklaravusia savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, nuo šio pareiškimo pateikimo savivaldybės administracijoje momento. 10. Savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos veiklos deklaravimo, o šio straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju – nuo rašytino pareiškimo, kuriuo atsisakoma vykdyti šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, pateikimo savivaldybės administracijoje, raštiškai nurodo kiekvienai savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusiai nevyriausybinei organizacijai ir nevyriausybinių organizacijų asociacijai savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusią ar šią veiklą vykdyti atsisakiusią nevyriausybinę organizaciją, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ar nevyriausybinių organizacijų asociaciją.“ .
Nepritarti Siūlymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintam asociacijų laisves principui ir ribotų pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų veiklą. Teikiamo siūlymo nuostatos nedera su Administracinės naštos mažinimo įstatymo nuostatomis, kadangi siūlo numatyti papildomus biurokratinius reikalavimus NVO. 8. Edas Kizelevičius 2019-07-19 7(N)
nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą Nr. XII-717 papildyti nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Vienasmenių valdymo organų susirinkimo sprendimai
1.
Savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų ir savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, vienasmenių valdymo organų susirinkimas: (alternatyva: vienasmeniai valdymo organai bendru įsakymu)
1) tvirtina savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus (alternatyva: veiklos nuostatus) ;
2) sudaro savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą. 2. Jei savivaldybės administracijoje nėra šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą savo sprendimu sudaro ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus savo sprendimu patvirtina savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, vienasmenių valdymo organų susirinkimas. Jei savivaldybės administracijoje nėra šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą savo sprendimu sudaro ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus savo sprendimu patvirtina savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų vienasmenių valdymo organų susirinkimas. 3.
sudarymo ir sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo priimami bendru sutarimu ir registruojami kiekvienoje nevyriausybinių organizacijų asociacijoje, deklaravusioje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą savivaldybės administracijoje, ir deklaravusioje savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą nevyriausybinėje organizacijoje, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Jei savivaldybės administracijoje nėra šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka registruojami kiekvienoje deklaravusioje savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą nevyriausybinėje organizacijoje, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė.
Jei savivaldybės administracijoje nėra šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka registruojami kiekvienoje nevyriausybinių organizacijų asociacijoje, deklaravusioje šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą savivaldybės administracijoje. 5. Savivaldybės administracijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo priėmimo pateikiama šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. 6. Sprendimą dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo ir sprendimą dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo pasirašo visi vienasmeniai valdymo organai. 7.
tarybos sudarymo ir sprendimas dėl savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. 8. Vienasmenių valdymo organų susirinkimo posėdį šaukia ir jam vadovauja jauniausias pagal amžių vienasmenis valdymo organas. 9. Vienasmenių valdymo organų susirinkimo posėdyje privalo dalyvauti ir jame balsuoti visi vienasmeniai valdymo organai.“ . Nepritarti Siūlymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintam asociacijų laisves principui ir ribotų pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų veiklą. Teikiamo siūlymo nuostatos nedera su Administracinės naštos mažinimo įstatymo nuostatomis, kadangi siūlo numatyti papildomus biurokratinius reikalavimus NVO. 9. Edas Kizelevičius 2019-07-19 8(N)
organizacijų plėtros įstatymą Nr. XII-717 papildyti nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Draudimas būti savivaldybės nevyriausybinių
organizacijų tarybos nariais 1.
Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nariais negali būti:
savivaldybių įstaigų vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų narių, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus valstybę, savivaldybes, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas), vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų nariai;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) ne valdymo organų narių, kurie yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyviai fiziniai asmenys, taip pat dalyvių, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus valstybę ir savivaldybes), vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų nariai;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančių valstybės institucijų vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – savivaldybių administracijų direktoriai, taip pat dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų valstybės politikai – savivaldybių tarybų nariai, vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
pareigūnai, teisėjai, kariai.
Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nariais negali būti:
savivaldybių įstaigų vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų narių, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus valstybę, savivaldybes, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas), vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų nariai;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) ne valdymo organų narių, kurie yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyviai fiziniai asmenys, taip pat dalyvių, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus valstybę ir savivaldybes), vienasmeniai valdymo organai, kolegialių organų nariai, darbuotojai, ne valdymo organų nariai;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančių valstybės institucijų vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
valstybės valdomų juridinių asmenų (įskaitant savivaldybių, kurių administracijose nedeklaruota šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodyta veikla, valdomus juridinius asmenis) dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – savivaldybių administracijų direktoriai, taip pat dalyvių teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų valstybės politikai – savivaldybių tarybų nariai, vadovai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;
pareigūnai, teisėjai, kariai. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje vartojama juridinio asmens dalyvio (akcininko, nario,
dalininko ir pan.) sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tai yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.“ . Nepritarti Projekto 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo principas (1/2 iš NVO, 1/2 savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai). Pasiūlymas nedera su nevyriausybinių organizacijų plėtros formavimo pariteto principu (3 straipsnio 1 punktas „ pariteto
Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 6 straipsnį laikyti 9 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6
taryba
nevyriausybinių organizacijų taryba. 2. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma taip, kad ne daugiau kaip 1/2 tarybos narių būtų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių būtų nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių kadencija yra dveji metai. Nevyriausybinių organizacijų atstovus pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. Jei savivaldybės teritorijoje nėra veikiančių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos. 3.
pirmininko pavaduotoją iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas. 4. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba veikia vadovaudamasi savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais, patvirtintais savivaldybės tarybos. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija. 1. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių kadencija yra dveji metai. Atstovus pasiūlo savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos ir savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės. 2. Jei savivaldybės administracijoje nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, atstovus pasiūlo savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės.
Jei savivaldybės administracijoje nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, atstovus pasiūlo savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. 3. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. 4. Nevyriausybinei organizacijai, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ar nevyriausybinių organizacijų asociacijai atsisakius vykdyti šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, nevyriausybinės organizacijos, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ar nevyriausybinių organizacijų asociacijos, atsisakiusios vykdyti šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, deleguoto atstovo įgaliojimai savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryboje nutrūksta. Nutrūkus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nario, kuris yra jos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, įgaliojimams, nutrūksta ir jo, kaip savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo, įgaliojimai. 5.
administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios (alternatyva: vykdžiusios) nevyriausybinės organizacijos, kuri yra savivaldybės administracijoje šio straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, deleguoto atstovo įgaliojimai savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryboje nutrūksta. Nutrūkus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nario, kuris yra jos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, įgaliojimams, nutrūksta ir jo, kaip savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo, įgaliojimai. 6. Atstovų delegavimo į savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą ir prireikus jų atšaukimo tvarka, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimo tvarka, taip pat savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos darbo organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatomos savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose. 7. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais. Savivaldybės administracija savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos techniškai neaptarnauja. 58 .
5
8. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba:
1) teikia pasiūlymus savivaldybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų stiprinimo;
2) dalyvauja rengiant savivaldybės institucijų teisės aktų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų plėtra, projektus;
3) dalyvauja savivaldybei atliekant analizę dėl savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimo ir teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo;
4) dalyvauja darbo ar ekspertų grupėse nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos klausimams svarstyti ; . 5) atlieka kitas savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose numatytas funkcijas. “. Nepritarti Siūlymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintam asociacijų laisves principui ir ribotų pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų veiklą. Teikiamo siūlymo nuostatos nedera su Administracinės naštos mažinimo įstatymo nuostatomis, kadangi siūlo numatyti papildomus biurokratinius reikalavimus NVO. 11. Edas Kizelevičius 2019-07-19 2(P)
11Siūlau Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„
taikymas
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo
ir šio straipsnio 2 , ir5 , 6, 7, ir 8 dalį dalis , įsigalioja 2020 m. sausio balandžio
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3.
organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta nevyriausybinės organizacijos sąvoka asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta nevyriausybinės organizacijos sąvoka viešajai įstaigai Rytų Europos studijų centrui taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d. 5. Nevyriausybinės organizacijos ir jų asociacijos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą savivaldybės administracijoje deklaruoja iki 2020 m. sausio 15 d. Jei nevyriausybinė organizacija yra nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ji, deklaruodama šio įstatymo
straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, privalo nurodyti ir nevyriausybinių organizacijų asociaciją, kurios narė ji yra. Nevyriausybinių organizacijų asociacija, deklaruodama šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą, privalo nurodyti ir nevyriausybines organizacijas, kurios yra jos narės. 6.
6Savivaldybės administracijos direktorius iki 2020 m. vasario 1 d.
raštiškai pateikia kiekvienai savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą deklaravusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusios nevyriausybinių organizacijų asociacijos narė, ir savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusiai nevyriausybinių organizacijų asociacijai savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusių nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra savivaldybės administracijoje šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų narės, ir savivaldybės administracijoje šio įstatymo
straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą iki 2020 m. sausio 15 d. deklaravusių nevyriausybinių organizacijų asociacijų sąrašą. 7. Visi vienasmeniai valdymo organai iki 2020 m. kovo 31 d. susirenka į vienasmenių valdymo organų susirinkimo posėdžius. 58 .
5
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, socialinės apsaugos ir darbo ministras, teisingumo ministras , bei savivaldybių institucijos bei vienasmenių valdymo organų susirinkimas iki 2019 2020
kovo
teisės aktus ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima ir (ar) pakeičia įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnio įgyvendinimu.“. Nepritarti Siūlymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintam asociacijų laisves principui ir ribotų pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų veiklą. Teikiamo siūlymo nuostatos nedera su Administracinės naštos mažinimo įstatymo nuostatomis, kadangi siūlo numatyti papildomus biurokratinius reikalavimus NVO. 12. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-07-3071 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904
Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Nr. XIIIP-3623 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas:
nevyriausybinėms organizacijoms finansavimas gali būti skiriamas iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų jų veiklai stiprinti; tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti; gebėjimų, reikalingų viešosioms paslaugoms teikti, stiprinimo projektams įgyvendinti . Projekto 9 straipsnis reglamentuoja Nevyriausybinių organizacijų fondo, į kurį bus pervedamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtos biudžeto lėšos, numatytos nevyriausybinių organizacijų plėtros politikai įgyvendinti.
Projekto nuostatose nėra aiškiai nustatyta, kokiai veiklai finansuoti gali būti naudojamos į šį fondą pervestos biudžeto lėšos, taip pat neaišku, ar valstybė ir savivaldybės gali finansuoti nevyriausybines organizacijas biudžeto lėšomis ne per numatomą kurti fondą. Neaiškus nevyriausybinių organizacijų finansavimo biudžeto lėšomis reglamentavimas didina korupcijos riziką panaudojant biudžeto lėšas , todėl siūlome tikslinti Projekto nuostatas aiškiai nurodant, kokiems konkretiems tikslams gali būti naudojamos biudžeto lėšos, bei aiškias nevyriausybinių organizacijų finansavimo biudžeto lėšomis procedūras. Iš dalies pritarti Siekiant teisinio aiškumo, siūlome 7 straipsnyje numatyti nuostatą, kurioje būtų aiškiai apibrėžti subjektai skiriantys finansavimą (finansuojant pagal 7 str. asignavimų valdytojai, o pagal 9 str. Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba). 7 ir 9 straipsniuose siūlome patikslinti sritis, kurioms galėtų būti skiriamas finansavimas iš Fondo ar iš asignavimų valdytojų. Žr. Komiteto patobulintas šių straipsnių redakcijas. 13. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-07-308
<...Asignavimų valdytojas, skirstydamas valstybės ir savivaldybių lėšas nevyriausybinių organizacijų veiklai finansuoti, atsižvelgia į organizacijos veiklos pobūdį, juridinio asmens dalyvius, kuriems skirta organizacijos veikla, konkrečią siūlomą finansuoti organizacijos iniciatyvą ar projektą, ir priskiria nevyriausybinę organizaciją grupinės ar viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms...> . Šioje nuostatoje išvardinti kriterijai, kuriais vadovaudamasis asignavimų valdytojas priskirs nevyriausybines organizacijas prie grupinės ar viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų.
Projekte nėra nustatyta, kaip išvardinti kriterijai ar jų reikšmės lemia, kuriai nevyriausybinių organizacijų grupei bus priskiriama konkreti nevyriausybinė organizacija. Kadangi grupinės ir viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimo dydis skiriasi, todėl nenustačius, kaip nuostatoje išvardinti kriterijai įtakoja konkrečios nevyriausybinės organizacijos priskyrimą konkrečiai grupei, padidėja korupcijos rizika, kad asignavimų valdytojas, pasinaudodamas nepakankamai aiškiu ir skaidriu teisiniu reglamentavimu, savo nuožiūra nuspręstų konkrečios nevyriausybinės organizacijos priskyrimą konkrečiai grupei. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti aiškius kriterijus, kuriais vadovaujantis nevyriausybinė organizacija būtų priskiriama grupinės naudos ar viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. Iš dalies pritarti Numatyta, kad tvarką, kaip nevyriausybinės organizacijos bus priskiriamos viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms patvirtins Vyriausybės įgaliota institucija. Taip pat straipsnyje aiškiai įvardijama, kad asignavimų valdytojas gali numatyti, jog viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms gali būti teikiamas finansavimo prioritetas. Pasiūlymas:
Pakeiti keičiamo įstatymo 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Nevyriausybinių organizacijų skirstymas į grupinės naudos ir viešosios naudos nevyriausybines organizacijas Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimas Asignavimų valdytojai skirstydami nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas , skirstydamas valstybės ir savivaldybių lėšas nevyriausybinių organizacijų veiklai finansuoti , atsižvelgia į organizacijos veiklos pobūdį, juridinio asmens dalyvius, kuriems skirta organizacijos veikla, konkrečią siūlomą finansuoti organizacijos iniciatyvą ar projektą, ir priskiria nevyriausybinę organizaciją grupinės ar viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas. Nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. “
tarnyba, 2019-07-3093
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriami asignavimai, numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos...> . Iš šios nuostatos neaišku, kokios kitos teisėtai įgytos ir kokių asmenų ar institucijų skirtos lėšos gali būti pervedamos į fondą. Aiškiai nenustatyti fondo lėšų finansavimo šaltiniai gali padidinti korupcijos riziką ir tuo pasinaudojant išvengti kitų įstatymų nustatytų apribojimų, pavyzdžiui, dėl politinių partijų finansavimo ar labdaros paramos įstatymo apribojimų, todėl siūlome aiškiai nustatyti, kokios kitos teisėtai įgytos lėšos bei kokių asmenų ar institucijų skiriamos, gali būti naudojamos finansuoti Nevyriausybinių organizacijų fondą. Nepritarti Atsižvelgiant į Fondo sudarymo tikslus ir paskirtį, netikslinga įstatyme riboti fondo finansavimo šaltinių.
Pakanka projekto nuostatos, kad tokios į Fondo pervedamos lėšos turi būti gautos teisėtai. 15. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-07-3096
<...Sprendimus dėl Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms fondo veiklos kryptims skyrimo Nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba (toliau – Taryba), kurios institucinę sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu 3 metams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Personalinę Fondo sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tarybos sudarymo tvarka, Tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Nuostatuose...>. Pagal šią nuostatą siūloma, kad Fondo lėšų skirstymo procedūras įgyvendintų socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta Fondo taryba . Kadangi Fondo taryba skirstytų Fondui skirtas biudžeto lėšas, todėl siekdami skaidraus biudžeto lėšų skirstymo ir panaudojimo proceso, siūlome institucinę Fondo tarybos sudėtį, narių kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tarybos sudarymo ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoti įstatyme . Iš dalies pritarti Keičiamas įstatymas papildytas nuostata, kad Fondo tarybos narys turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme. Keičiamas įstatymas papildytas nuostata dėl Fondo tarybos sudėties (numatyta į sudėtį:
vienas šios srities mokslininkas). Atsižvelgiant į tai, kad finansavimas būtų skiriamas konkurso būdu, o sprendimų dėl konkursų laimėtojų priėmimo procedūros būtų nustatytos konkursų nuostatuose arba Fondo nuostatuose, netikslinga finansavimo skyrimo procedūrų išsamiai reglamentuoti įstatyme. 16. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-07-301014 5.
Projekto 10 straipsnio 1 dalies, kurioje reglamentuota, kokiais atvejais finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų nevyriausybinėms organizacijoms neskiriamas, 4 punkte nustatyta, kad <...juridinis asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšas, buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir (ar) savivaldybės institucija, kuri priėmė sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų skyrimo, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis (kaip nurodyta sutartyje) valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas...> . Pagal šią nuostatą darytina išvada, kad finansavimas juridiniam asmeniui neskiriamas tik tais atvejais jeigu jis neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartį tik su ta institucija, kuri buvo priėmusi sprendimą skirti lėšas . Manome, kad toks finansavimo neskyrimo pagrindas yra ydingas antikorupciniu požiūriu ir sudaro juridiniams asmenims sąlygas piktnaudžiauti, kai neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs lėšų panaudojimo sutartį, gali gauti lėšas iš kitos valstybės ir savivaldybės institucijos, su kuri dar nebuvo jam skyrusi lėšų, be jokių pasekmių, todėl siūlome tikslinti nuostatą nustatant, kad finansavimas neskiriamas tais atvejais, kai juridinis asmuo neįvykdė ar netinkamai įvykdė su bet kuria valstybės ar savivaldybės institucija sudarytą sutartį pagal šioje nuostatoje nustatytas sąlygas.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) juridinis asmuo, naudodamas valstybės ir ( ar ) savivaldybės biudžetų lėšas, buvo neįvykdęs valstybės ir ( ar ) savivaldybės biudžetų lėšų naudojimo sutarties, sudarytos
kuri priėmė sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų skyrimo, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis (kaip nurodyta sutartyje) valstybės ir ( ar ) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas ;“
3 Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, atsižvelgdama į LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo naujos redakcijos projektą, kuris 2019 m. liepos 11 dieną LR Seimo posėdyje po pateikimo buvo vienbalsiai priimtas. teikia siūlymą dėl 9 straipsnio pakeitimo, reglamentuojant nevyriausybinių organizacijų (NVO) fondo finansinį šaltinį. Pažymėtina, kad ir LR Vyriausybės išvadoje teigiama, jog NVO fondas turi turėti aiškiai nurodytą finansinį šaltinį: , Jš NVO plėtros įstatymo projekto nėra aišku kas sudaro NVO fondo lėšas, kuo remiantis tvirtinamas jų dydis ir kaip jos bus numatomos planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus.
Vyriausybės programoje numatyta, kad NVO fondas finansuojamas iš gyventojų nepaskirtos 2 proc. GPM dalies (278 p.). Iš pateikto projekto nėra aišku, ar šio fondo finansavimą numatoma sieti su minėtu finansavimo šaltiniu. Jei būtų nuspręsta fondą finansuoti iš minėtos GPM dalies, svarstytina ar nėra tikslinga kartu teikti ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektą “ LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projekte siūlome reglamentuoti NVO fondo įkūrimą (9 straipsnis), nustatant NVO fondo lėšų šaltinį, finansuojamas sritis ir veikimo schemą:
Finansavimo šaltinis: siūlome 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„Lėšos Fondui sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų
nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, NVO fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė dalis nuo praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams". Šiuo siūlymu keičiama NVO plėtros įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies formuluotė, kuri dabar yra tokia:
“Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministerijai slariami asignavimai,numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Iš dalies pritarti. Argumentai: Komitetas patikslinęs formuluotę (įtraukęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimus ir kitas teisėtai gautas lėšas) iš esmės pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlytai 9 straipsnio 3 dalies (pasikeitus numeracijai 2 dalies) redakcijai:
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,32 .
Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriami asignavimai, numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir iš kitų kitos teisėtai įgytos lėšos. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu
ų. “
bendruomenių sąjunga 2019-09-17 Nr. 19/-22 2(N) Siekiant stiprinti bendruomenines organizacijas, prašome įtraukti sąvoką ,,Bendruomeninė organizacija“ į Lietuvos Respublikos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnį, apibrėžiant Bendruomenines organizacijas, kaip atskirą nevyriausybinių organizacijų grupę. Nepritarti Sąvoka bendruomeninė organizacija apibrėžta Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, todėl netikslinga jos atkartoti šiame įstatyme. Papildomai pažymime, jog atsižvelgiant į šį pasiūlymą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis (pateikianti nuorodą į kituose įstatymuose apibrėžtas sąvokas) papildyta nuoroda į Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymą. Atkreipiame dėmesį, jog Bendruomeninės organizacijos bus laikomos nevyriausybinėmis organizacijomis ir šis Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas jų veiklai bus taikomas kaip bendrąsias taisykles nustatantis teisės aktas. 19.
bendruomenių sąjunga
1 Siūlome Lietuvos Respublikos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatyti Nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimui skirtų lėšų paskirstymą procentais atskiroms veikloms numatytoms Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto (2019-06-28, XIII-3623) III skyrius 7 str. 1 p. , t.y. kiek procentų visų finansavimo lėšų bus skiriama veiklos stiprinimui, kiek – tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti ir kiek – gebėjimų, reikalingų viešosioms paslaugoms teikti, stiprinimo projektams įgyvendinti. Nepritarti Keičiamame įstatyme nustačius konkrečius finansavimo procentus kiekvienam tikslui, būtų apsunkintas lėšų skyrimas ir administravimas. Atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projektas papildytas 2 naujais finansavimo tikslais, žr. Komiteto pasiūlymą
onkologiniams ligoniams asociacija, 2019-10-0325 Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) susipažino su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas ). Siekdama užtikrinti, kad Įstatymo projektas tinkamai sureguliuotų nevyriausybinių organizacijų veiklą, POLA teikia Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (toliau – Komitetas ), žemiau nurodytus savo pasiūlymus ir pastabas. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad POLA dėl šio Įstatymo projekto yra ne kartą teikusi savo pasiūlymus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – SADM), tiek dalyvaudama SADM organizuotame 2018 m. birželio 27 d. susitikime, tiek ir SADM pateikdama 2018 m. birželio 28 d. raštą (pridedama). Taip pat POLA pozicija buvo pristatyta ir Įstatymo projektą svarstant 2019 m. birželio 19 d. vykusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje.
Visų pirma, Įstatymo projekto I skyriaus 2 straipsnio 5 dalyje pateikta skėtinė nacionalinės nevyriausybinės organizacijos sąvoka nėra tiksli ir yra ribojanti galimą skėtinių organizacijų veiklą . Šiuo atveju nėra aišku, koks juridinis faktas būtų nustatinėjamas tuo atveju, jeigu asociacija vienytų ne tik juridinius asmenis (asociacijas, bendrijas ir kt.) bet ir fizinius asmenis. Pažymėtina, kad nemažas skaičius nevyriausybinių organizacijų savo įstatuose yra nusimatę, kad organizacijos nariais gali būti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys t. y. buvę valdybos nariai, revizijos komiteto nariai, organizacijos garbės nariai. Dabartinė Įstatymo projekte įtvirtinama sąvoka nenumato, ar tokiems fiziniams asmenims tapus skėtinės nevyriausybinės organizacijos nariais, ji vis dar būtų laikoma skėtine organizacija ar ne. Įvertinus tokią spragą, manytina, kad Įstatymo projekte įtvirtinama sąvoka turėtų būti tikslinama. Antra, įtvirtinus sąlygą, jog asociacija, vienijanti fizinius asmenis arba fizinius ir juridinius asmenis, nėra laikoma skėtine nacionaline nevyriausybine organizacija, būtų ribojamos nevyriausybinių nacionalinių skėtinių organizacijų galimybes atstovauti savo narių ir bendruomenės interesus siekiant ir visuomeninės, o ne tik grupinės naudos tikslų t. y. savo narių interesų tenkinimo . Taip pat tokiu būdu būtų silpninamos nevyriausybinio sektoriaus galimybės teikti viešąsias paslaugas ir ginti skirtingų asmenų interesus. Pažymėtina, kad nevyriausybinės organizacijos daro didelę įtaką politikos procesui ne tik palaikydamos dialogą su valdžios institucijoms, bet ir identifikuodama trūkumus esančius tam tikruose sektoriuose bei siekdamos bendradarbiavimo kuriant bendrą gerovę.
Trečia, per kelis pastaruosius dešimtmečius įvairiose šalyse susiformavo įprasta praktika, kad nevyriausybinės skėtinės organizacijos gali vienyti tiek juridinius, tiek fizinius asmenis, tačiau balso teisė priimant sprendimus visuotiniame narių susirinkime suteikiama tik juridiniams asmenims . Pvz. EUPHA: Europos visuomenės sveikatos asociacija, kuri yra skėtinė Europos visuomenės sveikatos asociacijų ir institutų organizacija. Šiuo metu EUPHA [1] turi 72 narius iš 42 nacionalinių visuomenės sveikatos asociacijų, 15 institucijų narių, 8 Europos NVO, 7 pavienius narius. EUPHA yra tarptautinė, multidiciplininė, mokslinė organizacija, vienijanti 12 000 visuomenės sveikatos ekspertų profesiniams mainams ir bendradarbiavimui visoje Europoje. EUPHA skatina multidisciplininį požiūrį į visuomenės sveikatos tyrimus, praktiką ir politikos formavimą. Pažymėtina, kad šios gerosios praktikos laikomės vykdydami savo veiklą Lietuvoje. POLA yra skėtinė nevyriausybinė organizacija, šiuo metu vienijanti 29 narius – nevyriausybines organizacijas, veikiančias onkologinės pagalbos srityje, kurios misija – atstovauti onkologinių pacientų ir jų artimųjų interesus ir dėti maksimalias pastangas siekiant pagerinti onkologinių pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę. POLA taip pat turi daugiau nei12
(onkologinių pacientų), kurie kiekvieną mėnesį naudojasi socialinėmis paslaugomis: nemokamomis teisinėmis konsultacijomis, nemokamomis psichologinėmis konsultacijomis, nemokamais kvietimais į kultūros ir socialinius renginius, nuolaidomis socialinėms prekėms ir paslaugoms.
Tokiu būdu POLA veikla teikia naudą ne tik tiesioginiams organizacijos nariams, tenkinant grupinės veiklos interesus, bet ir teikia viešąją naudą visuomenei. Patvirtinus Įstatymo projektu siūlomą nacionalinės skėtinė nacionalinės nevyriausybinės organizacijos sąvoka, bus ribojama ne tik POLA, bet ir kitų nevyriausybinių nacionalinių skėtinių organizacijų, pavyzdžiui tokių kaip Vaikų retų ligų asociacijos, veikla. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta aukščiau ir įvertinus tai, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme Nr. XII-717 nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos esamas apibrėžimas minėto ribojimo narių atžvilgiu neturi, siūlome nevyriausybinės nacionalinės skėtinės organizacijos sąvokos nekeisti . Vis dėlto, jeigu ši sąvoka būtų koreguojama, siūlytume naudoti šią formuluotę: „ Skėtinė nacionalinė nevyriausybinė organizacija
organizacija, įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir vienijanti nacionalines bei kitas nevyriausybines organizacijas, siekiančias bendrų tikslų. Asociacijos nariais taip pat gali būti ir fiziniai asmenys, tuo atveju, jeigu visuotiniame narių susirinkime balso teisė suteikiama tik juridiniams asmenims .“ Nepritarti Pagal Asociacijų įstatymą narystė asociacijoje tiesiogiai susijusi su balso teise. Neturintys teisės balsuoti, nesvarbu fiziniai ar juridiniai asmenys, teisiškai nėra laikomi nariais (nepaisant to, ar organizacija juos vadina nariais). Taigi teikiamas siūlymas nedera su Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi: „4.
Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai.<...>“. 21. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, 2019-10-03101 Ketvirta, Įstatymo projekto 10 str. siūlome nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos nevyriausybinėms organizacijoms negali būti skiriamos tuomet, kai šios organizacijos neviešina savo finansinių dokumentų, veiklos ataskaitų ir informacijos apie gautą finansinę ir/arba nefinansinę naudą. Asociacijų įstatymo 8 str. 1 d. 5 p. nustato, kad pasibaigus finansiniams metams per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos asociacijos privalo parengti, ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti tvirtinti veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Ne vėliau kaip per 30 d. nuo asociacijos dokumentų patvirtinimo, asociacijos valdymo organai yra įpareigojami šiuos dokumentus pateikti Registrų centrui bei kartu paviešinti internetiniame puslapyje (tuo atveju jeigu asociacija tokį interneto puslapį turi), Asociacijų įstatymo 101 str. pagrindu. Taip pat tuo atveju, jeigu asociacija per ataskaitinius finansinius metus gavo finansinę ir/arba nefinansinę paramą, ji įpareigojama Registrų centrui ir internetiniame puslapyje taip pat pateikti informaciją apie skirtą paramą, jos panaudojimo būdus ir paramos teikėjus. Pažymėtina, kad praktikoje labai dažnai sutinkama organizacijų, kurios šių įsipareigojimų nevykdo. Iš dalies pritarti Komitete pritarta siūlymui 10 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 6 punktu, kuriame numatyta, kad finansavimas negali būti skiriamas tais atvejais, kai nevyriausybinė organizacija teisės aktų nustatyta tvarka neteikia veiklos ataskaitų ir finansinių ataskaitų rinkinio ir neviešina informacijos apie įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 10. 22. Lietuvos vyskupų konferencija, 2019-10-0433 Susipažinę su Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr.
XII – 717 pakeitimo įstatymo projektu (projekto Nr. XIIIP- 3623) (toliau - Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
pilietinės demokratinės visuomenės funkcionavimo principų, įpareigojantis valdžios institucijas neperimti vaidmenų, atsakomybės ir funkcijų iš atskirų visuomenės grupių ar bendruomenių tais atvejais, kai jos pačios gali savarankiškai spręsti joms iškylančius uždavinius. Vadovaujantis šiuo principu „aukštesnio lygmens bendruomenė neturi kištis į žemesnio lygmens bendruomenės vidaus gyvenimą siaurindama jos kompetenciją; veikiau ji turi ją remti iškilus būtinybei ir jai padėti derinti savo veiklą su kitų visuomeninių grupių veikla siekiant bendrojo gėrio“ (šv. Jonas Paulius II, Centesimus annus , 48). Šis principas neapsiriboja tik viešojo administravimo subjektų kompetencijų ribų nustatymu bei sprendimų veiksmingumo užtikrinimu, bet taip pat užtikrina pilietinę visuomenę sudarančių bendruomenių bei organizacijų savarankiškumą ir apsaugą nuo perteklinio valdžios kišimosi bei reguliavimo . Atsižvelgiant į tai, siūlome koreguoti Projekto 3 straipsnio
jį taip: « subsidiarumo – valstybė gerbia nevyriausybinių organizacijų savitumą bei savarankiškumą ir teikdama joms reikalingą paramą, nereglamentuoja jų veiklos daugiau nei būtina, atsižvelgiant į nevyriausybinėms organizacijoms teikiamos paramos bei bendradarbiavimo pobūdį». Nepritarti Komitetas siūlo išbraukti subsidiarumo principą įš keičiamo įstatymo, kadangi jis iš esmės atkartoja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintą principą „7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi“.
Taigi teisėkūroje šis principas yra taikomas. Dėl šios priežasties netikslinga subsidiarumo principo atkartoti ar kitaip apibrėžti šiame įstatyme. Žr. Komiteto pasiūlymą
konferencija, 2019-10-0412
nevyriausybinės organizacijos statusą, yra perteklinis ir prieštaraujantis demokratinės pilietinės visuomenės principams. Piliečių naudojimasis savo teise įvairiais (tarp jų ir tikėjimo) pagrindais burtis į nuo valstybės nepriklausomas asociacijas yra viena iš pamatinių žmogaus teisių, įtvirtintų tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje, tiek kituose tarptautiniuose dokumentuose. Ši teisė negali būti varžoma jokiais pertekliniais reikalavimais. Nuostatos, kad nevyriausybinė organizacijos statusas yra suteikiamas tik jį užregistravus, įtvirtinimas įstatyme, taip pat teisės savo iniciatyva panaikinti registraciją suteikimas valstybės institucijoms suteiktų joms papildomus svertus kontroliuoti bei spręsti, kurios nevyriausybinės organizacijos gali būti valstybės pripažįstamos kaip nevyriausybinės organizacijos, o kurios - ne. Priėmus tokią nuostatą, nevyriausybinės organizacijos statusas būtų susietas su papildomais, kitų demokratinių šalių praktikoje netaikomais kriterijais. Tai būtų nesuderinama su šiuolaikinės teisinės demokratinės valstybės principais. Projekto 12 straipsnyje numatytas reguliavimas taip pat sukurtų situaciją, kuomet Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančios organizacijos nebūtų pripažįstamos nevyriausybinėmis, nes netenkintų 12 straipsnyje nurodytų papildomų reikalavimų.
Be to, 12 straipsnyje nurodytų reikalavimų nebūtų įmanoma įgyvendinti kai kurių teisinių formų nevyriausybinėms organizacijoms dėl jų specifikos. Viena iš tokių teisinių formų - religinės bendruomenės, veikiančios pagal savo religinės bendrijos kanonus. Projekto 12 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas sudarytų prielaidas valstybės institucijoms atsisakyti bendradarbiauti su piliečių iniciatyva įsteigtomis nevyriausybinėmis organizacijomis, dėl kokių nors priežasčių neįgijusioms formalaus nevyriausybinės organizacijos statuso. Toks reguliavimas neatitiktų demokratinėms visuomenėms įprastų standartų, kuriais remiantis nevyriausybinės organizacijos statusas kyla ne iš valstybės reguliavimo, o iš pačios organizacijos prigimties. Toks reguliavimas taip pat neatitiktų principo, kad valstybė ne suteikia šį statusą, bet jį pripažįsta be jokių papildomų sąlygų, jei organizacija tenkina esminius nevyriausybinės organizacijos kriterijus. Atsižvelgiant į tai, siūlome išbraukti iš Projekto 12 straipsnį kaip perteklinį, sukuriantį prielaidas papildomai varžyti nevyriausybinių organizacijų veiklos galimybes bei nepagrįstai atimantį galimybę kai kurioms organizacijoms būti pripažintomis nevyriausybinėmis. Nepritarti Pasiūlymas nedera su Vyriausybės programos nuostata:
„280. Sieksime suformuoti nevyriausybinių organizacijų registrą,
administruojamą VĮ Registrų centro, ir sudaryti sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms teikti ir keisti duomenis (apie narių skaičių, valdybos sudėtį, vadovą, ataskaitas, kt.) nemokamai.“ Vyriausybės programos įgyvendinimo plane ( 2017 m. kovo 13 d. Nr. 167), įgyvendinti 280.
167), įgyvendinti 280. Vyriausybės programos punktą numatyta būtent 2019 metais, kas ir yra daroma šiame įstatymo projekte
įgyvendinimas, užtikrinant nevyriausybinių organizacijų sektoriaus skaidrumą ir viešumą.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 Argumentai: Subsidiarumo principas - vienas iš pagrindinių pilietinės demokratinės visuomenės funkcionavimo principų, įpareigojantis valdžios institucijas neperimti vaidmenų, atsakomybės ir funkcijų iš atskirų visuomenės grupių ar bendruomenių tais atvejais, kai jos pačios gali savarankiškai spręsti iškylančius uždavinius. Pasiūlymas :
Pakeisti keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punktą: „3 straipsnis.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos principai Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika formuojama ir įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:
1) pariteto – valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai;
2) dalyvavimo ir įtraukimo – klausimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, sprendžiami iš anksto derinant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir dalyvaujant jų atstovams;
3) subsidiarumo – sprendimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų veikla, turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo yra veiksmingiausi;
4) tarpžinybinio bendradarbiavimo – spręsdamos su nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja;
5) informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos keičiasi informacija, susijusia su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, ir teikia ją visuomenei;
6) savanoriškumo – asmuo nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvauja savo noru, niekieno neverčiamas;
7) lygybės – nevyriausybinės organizacijos pagal kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones.“ Nepritarti Komitetas siūlo išbraukti subsidiarumo principą įš keičiamo įstatymo, kadangi jis iš esmės atkartoja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintą principą „7) subsidiarumo.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos principai Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika formuojama ir įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:
1) pariteto – valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai;
2) dalyvavimo ir įtraukimo – klausimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, sprendžiami iš anksto derinant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir dalyvaujant jų atstovams;
3) subsidiarumo – sprendimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų veikla, turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo yra veiksmingiausi;
4) tarpžinybinio bendradarbiavimo – spręsdamos su nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja;
5) informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos keičiasi informacija, susijusia su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, ir teikia ją visuomenei;
6) savanoriškumo – asmuo nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvauja savo noru, niekieno neverčiamas;
7) lygybės – nevyriausybinės organizacijos pagal kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones.“ Nepritarti Komitetas siūlo išbraukti subsidiarumo principą įš keičiamo įstatymo, kadangi jis iš esmės atkartoja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintą principą „7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi“.
Taigi teisėkūroje šis principas yra taikomas. Dėl šios priežasties netikslinga subsidiarumo principo atkartoti ar kitaip apibrėžti šiame įstatyme. 2. Simonas Gentvilas, Guoda Burokienė, Rūta Miliūtė, Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė, Gintarė Skaistė, Dovilė Šakalienė,
2 Argumentai: Remiantis įstatymo projekto rengėjo aiškinamojo rašto duomenimis nevyriausybinių organizacijų fondui įsteigti ir jo veiklai užtikrinti reikės 3-5 milijonų. Taip pat rengėjai informuoja, kad „Šiuo metu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamas priemones nevyriausybinių organizacijų gebėjimams stiprinti: 2018 m. lėšų poreikis – 2 027 612,90 Eur,
nevyriausybinių organizacijų didėjantį aktyvumą, profesionalumą bei ekonomines aplinkybes siūloma didinti nevyriausybinių organizacijų fondo lėšas, finansus skiriant iš nepaskirstytos gyventojų pajamų mokesčių dalies skirtos paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms. Tokiu būdu būtų užtikrintas pakankamas lėšų kiekis nevyriausybinių organizacijų stiprinimui. Pasiūlymas parengtas kartu su NVO koalicija. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisto 9 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
ministerijai skiriami asignavimai, numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, NVO fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė dalis, ne mažesnė negu 20 procentų, nuo praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams“.
Iš dalies pritarti Argumentai: Įstatyme turi būti numatyta galimybė fondo lėšas gauti ne tik iš pasiūlymo teikėjų nurodyto šaltinio, bet ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir kitų teisėtų šaltinių. Todėl iš esmės pritariant pasiūlymo teikėjų siūlymui, jis patikslintas minėtais aspektais. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
lėšas sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriami asignavimai, numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos
nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu20 procent ų. “
Povilas Urbšys 2019-10-0812 Argumentai : Siūlau išbraukti 12 straipsnį, nes šis straipsnis perteklinis ir prieštaraujantis demokratinės pilietinės visuomenės principams. Pasiūlymas : Išbraukti keičiamo įstatymo projekto 12 straipsnį:
„12 straipsnis. Nevyriausybinės organizacijos
statusas
straipsnio 1 dalyje nurodytą sąvoką, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikęs duomenis apie savo dalyvius, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikdamas prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą. 2.
prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą:
1) patikrina pagal Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis ir (arba) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamus klasifikatorius, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų nuostatas, gali būti laikomas nevyriausybine organizacija;
2) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus. 3. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nevyriausybinės organizacijos statusą išregistruoja Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu, savo iniciatyva arba paties juridinio asmens prašymu. 4. Į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo kreipiasi Vyriausybės įgaliota institucija, turinti duomenų, kad:
1) juridinis asmuo neatitinka reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje;
2) juridinis asmuo neatitinka Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. 5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva išregistruoja nevyriausybinės organizacijos statusą, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šį statusą turinčio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat, kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros. 6. Tuo atveju, kai nevyriausybinės organizacijos statusas juridiniam asmeniui buvo išregistruotas pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimą, dėl nevyriausybinės organizacijos statuso suteikimo toks juridinis asmuo pakartotinai gali kreiptis praėjus ne mažiau nei vieneriems metams nuo statuso išregistravimo dienos. “ Nepritarti Pasiūlymas nedera su Vyriausybės programos nuostata: „280.
Sieksime suformuoti nevyriausybinių organizacijų registrą, administruojamą VĮ Registrų centro, ir sudaryti sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms teikti ir keisti duomenis (apie narių skaičių, valdybos sudėtį, vadovą, ataskaitas, kt.) nemokamai.“ Vyriausybės programos įgyvendinimo plane (
punktą numatyta būtent 2019 metais, kas ir yra daroma šiame įstatymo projekte
sukūrimas bei įgyvendinimas, užtikrinant nevyriausybinių organizacijų sektoriaus skaidrumą ir viešumą.“ * Dėl siūlomos priemonės buvo konsultuotasi su nevyriausybinių organizacijų sektoriaus atstovais. Siūlomoms teisinėms ir techninėms priemonėms buvo pritarta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3623(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto / Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas, 2019-10-0912 Argumentai: Įstatymo projekte įtvirtinus bendrąsias nevyriausybinių organizacijų finansavimo nuostatas, tarp kurių yra ir finansavimo tikslai, tikslinga tai paminėti šioje straipsnio („Įstatymo tikslas ir paskirtis“) dalyje.
Atsižvelgiant į finansavimo tikslus, siūlome atsisakyti žodžio „veiklos“, kadangi finansuojama galės būti ir institucinių gebėjimų stiprinimas, nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos įgyvendinimo priemonės ir kt. Atitinkamai atsisakant žodžio „veiklos“ patikslintini ir įstatymo III skyriaus pavadinimas ir atitinkami straipsniai. Įstatyme atskirai nėra reglamentuojama atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarka, nes šiems santykiams reguliuoti pateikiama nuoroda į poįstatyminius teisės aktus. Taigi šiame straipsnyje („Įstatymo tikslas ir paskirtis“) atsiskaitymo tvarka neturėtų būti paminėta. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
plėtros valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką formuojančius ir įgyvendinančius subjektus, Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų sudarymo tvarką ir funkcijas, nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis (toliau – finansavimas) tikslus ir atsiskaitymo tvarką, nevyriausybinių organizacijų duomenų tvarkymą.“
ir savivaldybių komitetas, 2019-10-0927 Argumentai: Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas (2018 m. gruodžio 13 d. Nr. XIII-1774). Atkreipiame dėmesį, jog bendruomeninės organizacijos bus viena iš nevyriausybinių organizacijų rūšių, todėl Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatos bus taikomos ir bendruomeninių organizacijų plėtrai, atsižvelgiant į bendruomeninių organizacijų ypatumus.
Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme vartojama sąvoka „bendruomeninė organizacija“, daroma nuoroda į savivaldybių bendruomeninių organizacijų tarybas ir kt. Dėl šių priežasčių, tikslinga projekto 2 straipsnio 7 dalyje pateikti nuorodą ir į Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme .“
ir savivaldybių komitetas, 2019-10-0933 Argumentai: Subsidiarumo principas yra įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme, todėl netikslinga jo atkartoti ar kaip kitaip apibrėžti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Atsižvelgiant į tai, siūlome subsidiarumo principą iš 3 straipsnio ištraukti ir atitinkamai pernumeruoti kitus šio straipsnio punktus. Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą: „
3) subsidiarumo
ir savivaldybių komitetas, 2019-10-094 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog keičiamos 4 iš 5 straipsnio dalių, 4 straipsnis pateikiamas nauja redakcija, žemiau argumentuose aptariant kiekvienos dalies pakeitimo motyvus ir esmę. * Straipsnio 1 dalyje patikslinama Vyriausybės kompetencija.
Numatoma, kad nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos prioritetai, tikslai, uždaviniai ir numatomi pasiekti rezultatai nustatomi valstybės planavimo dokumentuose (sąvokos derintos su rengiamu Strateginio valdymo įstatymu). * Straipsnio 2 dalies 1 punkte patikslinta, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau
Keičiamo įstatymo 4 straipsnį išdėstyti taip: „
politikos formavimas ir įgyvendinimas 1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos kryptis, atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
1) formuoja nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) r engia ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei nevyriausybinių organizacijų plėtros srityje;
organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 3 . Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir valstybės institucijos bei įstaigos, įgyvendinančios nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką su toje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir (arba) Nevyriausybinių organizacijų taryba, o savivaldybės institucijos – su savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba, konsultuojasi dėl:
veikla;
organizacijų projektai. 4. Savivaldybės taryba pagal kompetenciją:
1) atsižvelgiant į valstybės politiką nevyriausybinių organizacijų plėtros srityje, nustatytus nacionalinius prioritetus bei vietos bendruomenės poreikius, nustato ilgalaikius nevyriausybinių organizacijų plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis;
nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;
3) tvirtina savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį. 5 . Savivaldybės administracija įgyvendina nevyriausybinių organizacijų plėtros savivaldybėje priemones. 1.
nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir numatomus pasiekti rezultatus. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
1) formuoja nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir prižiūri jos įgyvendinimą;
2) r engia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei nevyriausybinių organizacijų plėtros srityje;
3) renka ir analizuoja duomenis apie nevyriausybinėms organizacijoms valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiamą finansavimą;
nevyriausybinių organizacijų būklę Lietuvos Respublikoje, inicijuoja su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų veikla susijusius tyrimus ;
nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 3 . Įgyvendindamos nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, valstybės institucijos ir įstaigos su toje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir
(arba) Nevyriausybinių organizacijų taryba, o savivaldybės institucijos ir įstaigos – su savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba konsultuojasi dėl:
1) rengiamų teisės aktų projektų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų veikla;
2) planuojamų programų, pagal kurias konkurso būdu finansuojami nevyriausybinių organizacijų projektai. 4.
4Savivaldybės taryba pagal kompetenciją:
1) atsižvelgdama į nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir nustatytus nacionalinius prioritetus bei įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, planavimo dokumentuose nustato ilgalaikius nevyriausybinių organizacijų plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis;
viešosios naudos ir grupinės naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;
3) tvirtina savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį. 5 . Savivaldybės administracija įgyvendina nevyriausybinių organizacijų plėtros savivaldybėje priemones. “
ir savivaldybių komitetas, 2019-10-0951 Argumentai:
įgyvendinama Vyriausybės programos nuostata „
pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, funkcijas, perkeliant jas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į Vyriausybės lygmenį.“ Taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 4 , patikslinta, kas aptarnauja šią tarybą. Dalis suredaguota pagal Dokumento departamento redakcinius pasiūlymus. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo
į ir ją išdėstyti taip: „
institucija, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir . Nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. “ Pritarti 6.
ir savivaldybių komitetas, 2019-10-0966 N Argumentai: Siūlome savivaldybės tarybai suteikti diskreciją nuspręsti (tokį sprendimą suderinus su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis), kad savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai būtų pavesta atlikti ir bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas. Atsižvelgiant į tai, jog bendruomeninės organizacijos atitinka įstatymo projekte numatytus nevyriausybinių organizacijų požymius, tiek nevyriausybinių organizacijų, tiek bendruomeninių organizacijų tarybų funkcijos yra panašios, todėl siekiant užtikrinti, kad vien formaliai nebūtų kuriamos dvi patariamosios institucijos, įstatymo projekte siūlomas numatyti galimybę abiejų šių patariamųjų institucijų funkcijas pavesti atlikti tik nevyriausybinių organizacijų tarybai. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo
į papildyti
veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas. “
ir savivaldybių komitetas, 2019-10-097 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas siūlo tikslinti visas straipsnio dalis, straipsnis pateikiamas nauja redakcija, žemiau argumentuose aptariant kiekvienos dalies pakeitimo motyvus ir esmę. * 1 dalyje patikslinta preambulė, nurodant, kad finansavimas skiriamas konkurso būdu. Dalis papildyta nauju 4 punktu, kuriame nurodoma, kad finansavimas gali būti skiriamas Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymui įgyvendinti.
Bendruomeninės organizacijos yra NVO dalis, kurių politikos formavimą reglamentuoja naujas nuo 2019-01-01 galiojantis Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas, kuriame finansavimo santykiai išsamiai nėra reglamentuojami. Dalis papildyta 5 punktu, kuriame numatoma, kad Vyriausybės nustatyta tvarka būtų galima sudaryti strateginio finansavimo sutartis su tam tikroje viešojo gyvenimo srityje veikiančiomis asociacijomis. Pretenduoti pasinaudoti šiuo įrankiu galėtų, pavyzdžiui, Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija (LEPTA), įvairioms socialinėms grupėms teikianti emocinės pagalbos telefonu paslaugas ir kt. * Straipsnis papildytas nauja 2 dalimi atsižvelgiant į STT (1 pastaba) ir Teisės departamento (6 pastaba) pastabas, atkreipiančias dėmesį į siūlomo III skyriaus finansavimo reguliavimo aiškumo stoką. Šioje dalyje aiškiai išskiriami subjektai teikiantys finansavimą iš atskirų finansavimo šaltinių (asignavimų valdytojai, NVO fondo taryba). * 3 dalyje patikslinta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtiną bendrą finansavimo administravimo tvarkos aprašą. Taip pat nurodyta, kad asignavimų valdytojai tvirtina finansavimo konkursų nuostatus kiekvienai įgyvendinamai programai ar priemonei. * 5 straipsnis papildytas 5 dalimi, kurioje nurodoma, kad finansavimas teikiamas tik nevyriausybinės organizacijos požymius atitinkančiam juridiniam asmeniui. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 7 straipsnį išdėstyti taip: „
veiklos finansavimas „
būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų:
1) jų veiklai stiprinti;
įgyvendinti. 2.
institucijos nustato nevyriausybinių organizacijų finansavimo teikimo iš valstybės biudžeto ir lėšų administravimo tvarką, finansuotinas nevyriausybinių organizacijų programų ar projektų veiklas ir projektų vertinimo procedūras, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką, nevyriausybinių organizacijų vykdomos visuomenei naudingos veiklos naudos ir pasiektų rezultatų vertinimo tvarką. 3. Finansavimo teikimo iš savivaldybės biudžeto ir lėšų administravimo tvarką bei finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklas, atsižvelgusi į nacionalinę nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės taryba. 1. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimas konkurso būdu gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų šiems tikslams:
1) jų veiklai stiprinti;
2) tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti;
3) teikiant viešąsias paslaugas reikalingų gebėjimų stiprinimo projektams įgyvendinti;
4) Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymui įgyvendinti;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromoms strateginės valstybės ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės sutartims įgyvendinti. 2. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą iš Nevyriausybinių organizacijų fondo (toliau – Fondas) šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytoms sritims skiria Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba (toliau – Fondo taryba). 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto ir šių lėšų administravimo tvarką, projektų vertinimo procedūras, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką.
Asignavimų valdytojai, įgyvendindami nevyriausybinių organizacijų finansavimo programas ir priemones, tvirtina finansavimo konkursų nuostatus, kuriuose nustato finansavimo kryptis, siekiamus tikslus ir projektų įgyvendinimo rezultatų vertinimo tvarką. 4. Nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarką, šių lėšų administravimo tvarką ir finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis, atsižvelgusi į nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės taryba. 5. Dalyvauti nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursuose gali juridiniai asmenys, kuriems šio įstatymo 12 straipsnio nustatyta tvarka yra suteiktas nevyriausybinės organizacijos statusas. “
ir savivaldybių komitetas, 2019-10-098 Argumentai: Įstatymo projekte nebuvo numatyta, kokiu tikslu nevyriausybinės organizacijos skirstomos į grupinės ir viešosios naudos nevyriausybines organizacijas. Siūlome numatyti, kad skirstydamas lėšas asignavimų valdytojas gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms gali būti teikiamas finansavimo prioritetas. Taip pat siūlome numatyti, kad nevyriausybinių organizacijų priskyrimo viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms kriterijus nustatytų Vyriausybės įgaliota institucija ir atsisakyti kriterijų išskyrimo įstatyme. Straipsnis patikslintas pagal Dokumentų departamento redakcinius pasiūlymus. Atsižvelgiant į straipsnio turinį, patikslintas straipsnio pavadinimas. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 8 straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis.
Nevyriausybinių organizacijų skirstymas į grupinės naudos ir viešosios naudos nevyriausybines organizacijas Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimas Asignavimų valdytojai skirstydami nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas , skirstydamas valstybės ir savivaldybių lėšas nevyriausybinių organizacijų veiklai finansuoti , atsižvelgia į organizacijos veiklos pobūdį, juridinio asmens dalyvius, kuriems skirta organizacijos veikla, konkrečią siūlomą finansuoti organizacijos iniciatyvą ar projektą, ir priskiria nevyriausybinę organizaciją grupinės ar viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas. Nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. “
ir savivaldybių komitetas, 2019-10-099 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas siūlo tikslinti visas straipsnio dalis, straipsnis teikiamas nauja redakcija, žemiau argumentuose aptariant kiekvienos dalies pakeitimo motyvus ir esmę. Straipsnis patikslintas pagal Dokumentu departamento redakcines pastabas. * Straipsnio 1 dalis patikslinama atsižvelgiant į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas dėl reguliavimo aiškumo stokos. Komitetas siūlo nustatyti, kad iki 20 proc. Fondo lėšų gali būti skiriama nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti. Likusios fondo lėšos konkurso būdų skiriamos nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, instituciniams gebėjimams stiprinti ir Fondo nuostatuose nustatytoms veikloms finansuoti.
Pastaruoju pagrindu Fondo lėšos galės būti skiriamos nevyriausybinių organizacijų projektams visiškai arba iš dalies finansuoti. * Straipsnio 2 dalis keičiama atsižvelgiant į Seimo narių 2019-07-16 pasiūlymą, Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje suformuluotą pasiūlymą. Papildomai numatoma, kad į Fondą gali būti pervedamos ir SADM arba kitos teisėtai gautos lėšos. Siekiant užtikrinti tvarų nevyriausybinio sektoriaus finansavimą nustatoma, kad į Fondą pervedama ne mažesnė nei 20 procentų praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis. * Kaip perteklinės atsisakoma projekto nuostatos, kad Fondas nėra juridinis asmuo. * 4 dalyje, atsižvelgiant į STT pastabas, nustatoma Fondo tarybos sudėtis: iš viso 7 nariai, kurių 3 iš nevyriausybinio sektoriaus atstovai, 3 valstybės institucijų ar įstaigų atstovai ir 1 nevyriausybinio sektoriaus mokslininkas. Patikslinama, kad Fondo tarybos narys turi atitikti Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 9 straipsnį išdėstyti taip: „
organizacijų fondas
žinios, įgūdžiai, įrankiai ar priemonės, kiti ištekliai, reikalingi siekiant vykdyti organizacijos veiklą ar pagerinti jos veiklos kokybę) stiprinimas vykdomas per Nevyriausybinių organizacijų fondą (toliau – Fondas). 2. Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir paskirstyti jas nevyriausybinėms organizacijoms konkurso būdu.
Fondo lėšos gali būti skiriamos nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai įgyvendinti, Fondo nuostatuose (toliau – Nuostatai), kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, numatytoms nevyriausybinių organizacijų veikloms finansuoti šių Nuostatų numatyta tvarka. 3. Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriami asignavimai, numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Fondas administruojamas pagal šį ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Nuostatus. Fondą administruoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Fondo lėšos laikomos atskiroje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą programą. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais biudžetiniais metais Nuostatuose numatytoms nevyriausybinių organizacijų veikloms finansuoti. 5 . F ondas nėra juridinis asmuo. 6. Sprendimus dėl Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms fondo veiklos kryptims skyrimo Nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba (toliau – Taryba), kurios institucinę sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu 3 metams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Personalinę Fondo sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tarybos sudarymo tvarka, Tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Nuostatuose. 1. Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir jas paskirstyti nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant bendruomenines organizacijas, taip pat nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti gali būti skiriama ne daugiau negu 20 procentų Fondo lėšų. Fondo lėšos konkurso būdu gali būti skiriamos:
instituciniams gebėjimams stiprinti;
2) Fondo nuostatuose numatytoms nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, veikloms finansuoti Fondo nuostatuose nustatyta tvarka. 2. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies ne pelno subjektams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu
ų. 3. Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Fondą administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais biudžetiniais metais. 4. Sprendimus dėl Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms Fondo veiklos kryptims skyrimo Fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba.
Fondo tarybą sudaro septyni nariai: trys nevyriausybinių organizacijų atstovai, trys valstybės institucijų ir įstaigų atstovai ir vienas nevyriausybinių organizacijų srities mokslininkas . Fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Fondo tarybos institucinę sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Personalinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Fondo tarybos sudarymo tvarka, Fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Fondo nuostatuose. “
ir savivaldybių komitetas, 2019-10-091016 N Argumentai: Atsižvelgiant į Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos pasiūlymą Nr. 4 dėl finansinių ir veiklos ataskaitų ir įgyvendinamų projektų viešinimo, siūlome papildyti straipsnio 1 dalį 6 punktu. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog specialiuose atskirų rūšių viešųjų juridinių asmenų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyta pareiga juridiniams asmenims teikti finansines ir veiklos ataskaitas. Šio įstatymo 11 straipsnio
įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus, nurodant jų finansavimo šaltinius. Kadangi tokių bendrųjų teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas keltų abejonių dėl nevyriausybinių organizacijų, pretenduojančių gauti valstybės finansavimą, patikimumo, todėl siūlome įtvirtinti žemiau suformuluotą atsisakymo skirti finansavimą pagrindą.
Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį 6 punktu: „
6) teisės aktų nustatyta tvarka juridinis asmuo nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitų ar viešai neskelbia informacijos apie įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus. “
ir savivaldybių komitetas, 2019-10-091223 N Argumentai: Atskirų rūšių viešųjų juridinių asmenų ypatumus reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyta pareiga šių rūšių juridiniams asmenims teikti finansines ir veiklos ataskaitas. Kadangi tokių teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas keltų abejonių dėl nevyriausybinių organizacijų, pretenduojančių į nevyriausybinių organizacijų statusą, patikimumo, siūlytume kaip vieną iš nevyriausybinės organizacijos pripažinimo sąlygų numatyti reikalavimą būti pateikusiems finansinių ataskaitų rinkinius ir veiklos ataskaitas. Ši nuostata neturėtų būti vertinama kaip sukurianti papildomą administracinę naštą, nes teikti ataskaitas viešieji juridiniai asmenys specialiuose įstatymuose yra įpareigoti jau nuo 2017 metų. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį 3 punktu: „
3) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinius ir veiklos ataskaitas. “
ir savivaldybių komitetas, 2019-10-09123 N Argumentai: Įstatymuose turi būti aiškiai suformuluoti įgaliojimai valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ar kitiems valstybės valdomiems juridiniams asmenims. Projekte nebuvo nuostatos, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas įregistruoja NVO statusą. Taigi siūlome atitinkamai papildyti įstatymo projektą ir atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis.
Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 12 straipsnį nauja 4 dalimi: „
3Juridinių asmenų registro tvarkytojas, nustatęs, kad juridinis asmuo atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas nevyriausybinės organizacijos statuso įgijimo sąlygas, juridiniam asmeniui įregistruoja nevyriausybinės organizacijos statusą.
“ Pritarti
4 Argumentai: Siūlome numatyti, kad bet kuri valstybės ar savivaldybės institucija ir įstaiga galėtų kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo. Netikslinga Vyriausybei pavesti įgalioti konkrečią instituciją. Atitinkamai patikslintos 4 ir 6 straipsnio dalys (pernumeruotos 5 ir 7 dalys). Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „
34 . Juridinių asmenų registro tvarkytojas nevyriausybinės organizacijos statusą išregistruoja Vyriausybės įgaliotos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos teikimu, savo iniciatyva arba paties juridinio asmens prašymu “. Pritarti
5 Argumentai: Žr. Komiteto argumentus prie pasiūlymo Nr. 13. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„4. 5. Į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo kreipiasi Vyriausybės įgaliota valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga , turinti duomenų, kad:
1) juridinis asmuo neatitinka reikalavimų nustatytų šio įstatymo
1 3 dalyje dalies nuostatų ;
2) juridinis asmuo neatitinka Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.“ Pritarti 15.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-0912 7 Argumentai: Sistemiškai su 4 dalies pakeitimu keičiama ir 7 dalis, atsisakant nuorodos į Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimą. Dalis patikslinta pagal Dokumentų departamento redakcines pastabas. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „6
7Tuo atveju, kai Juridinis asmuo , kurio nevyriausybinės organizacijos statusas juridiniam asmeniui buvo išregistruotas pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimą , dėl nevyriausybinės organizacijos statuso suteikimo pakartotinai gali kreiptis praėjus ne mažiau negu vieneriems metams nuo nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo dienos.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 5, prieš – 2, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3623(2). Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė [1] Nuoroda internete: https://eupha.org/eupha-members