lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga , nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, turi užtikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis, taip pat pavojingus darbus, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė . Nuteistieji prieš viešųjų darbų pradžią instruktuojami apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus , kaip saugiai dirbti jiems paskirtus darbus, ir , jei reikia, nemokamai aprūpinami asmens asmeninėmis apsaugos priemonėmis.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Žala, kurią padaro nuteistasis atlikdamas viešuosius darbus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų arba kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai , nevyriausybinei organizacijai, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretiesiems asmenims, taip pat žala, kurią viešųjų darbų atlikimu nuteistajam padaro sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga , nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretieji asmenys, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga , nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, turi užtikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis, taip pat pavojingus darbus, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė . Nuteistieji prieš viešųjų darbų pradžią instruktuojami apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus , kaip saugiai dirbti jiems paskirtus darbus, ir , jei reikia, nemokamai aprūpinami asmens asmeninėmis apsaugos priemonėmis.“
2Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žala, kurią padaro nuteistasis atlikdamas viešuosius darbus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar ba kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai , nevyriausybinei organizacijai, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretiesiems asmenims, taip pat žala, kurią viešųjų darbų atlikimu nuteistajam padaro sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga , nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretieji asmenys, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 3, 4, 6, 25, 27, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DSSĮ projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) siūlymą atsisakyti nuostatų dėl konkretaus pavojingų darbų sąrašo nustatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nes konkretus pavojus darbe nustatomas įvertinus profesinę riziką (vertinimo metu nustatomi kenksmingi ir pavojingi veiksniai darbe ir jų keliama rizika). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, darbdavys privalo įvertinti profesinę riziką įmonėje, padaliniuose ir darbo vietose ir sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams. Įvertinus profesinę riziką konkrečioje darbo vietoje ar dirbant konkrečius darbus užpildomas profesinės rizikos įvertinimo dokumentas, kuriame nurodomi konkretūs pavojai.
Pavojingų darbų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Pavojingų darbų sąrašas), nustatyti darbai, kuriuos dirbant gali kilti tam tikras pavojus, nevertinant konkrečios profesinės rizikos darbuotojui. Pavojingų darbų sąrašo tikslas – nustatyti darbus, kuriuos dirbant darbuotojai privalo būti mokomi, kaip saugiai atlikti tokius darbus. Tačiau, kintant technologijoms, darbų pobūdžiui, neįmanoma ir netikslinga apibrėžti visus darbus, kuriuos dirbant kyla pavojus darbuotojams. Konkretūs pavojai darbe nustatomi atsižvelgiant į konkretų darbo pobūdį, naudojamas technologijas, prevencines priemones. DSSĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostata, kad darbdavys nustato pavojingus darbus dirbančių darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką, yra perteklinė, nes dubliuoja DSSĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatą (visi darbuotojai turi būti instruktuojami, o kai jiems nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai, mokomi), yra papildoma našta darbdaviams, nes darbuotojų, kuriems pakanka profesinių įgūdžių saugiai atlikti darbą, papildomai mokyti nereikia, ir sudaro nevienodas darbuotojų mokymo sąlygas, nes, ar mokyti darbuotojus, dirbančius darbus, kuriuos atliekant veikia pavojingi profesinės rizikos veiksniai, tačiau neįtrauktus į pavojingų darbų sąrašą, sprendžia darbdavys.
Įgyvendinant teisėkūros ekonomiškumo principą kartu siūloma atsisakyti DSSĮ nuostatos dėl darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo, nes tai nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, vartoti sąvoką „vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“ pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, įsigaliojusį 2019 m. sausio 1 d. DSSĮ projekto tikslas
DSSĮ projekto uždaviniai :
1) atsisakyti nuostatos, kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys;
2) nustatyti, jog darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti, kad darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas, o kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą, kad instruktavimas ir mokymas vykdomi darbuotojo darbo laiku, atnaujinami pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojami;
3) nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma įvertinus profesinę riziką pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kokie kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai nustatyti, kokie rizikos įvertinimo rezultatai, kokių prevencijos priemonių imtasi rizikai šalinti ar mažinti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą, kai darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir
(ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų ir kai darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių;
4) atsisakyti perteklinės nuostatos, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
5) atlikti redakcinius pakeitimus: konkrečias nuostatas dėl darbuotojų instruktavimo ir mokymo perkelti iš 25 į 27 straipsnį, atsisakyti perteklinės nuostatos, kad darbo priemonių ir darbo sąlygų atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus rizikos įvertinimą, patikslinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nurodomų įstatymų pavadinimus, atsisakyti perteklinių trumpinių, vietoj žodžių „vidaus reikalų sistemos ir muitinės pareigūnai“ vartoti sąvoką „vidaus tarnybos sistemos pareigūnai“.
DSSĮ projekto uždaviniai :
1) atsisakyti nuostatos, kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys;
2) nustatyti, jog darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti, kad darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas, o kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą, kad instruktavimas ir mokymas vykdomi darbuotojo darbo laiku, atnaujinami pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojami;
3) nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma įvertinus profesinę riziką pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kokie kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai nustatyti, kokie rizikos įvertinimo rezultatai, kokių prevencijos priemonių imtasi rizikai šalinti ar mažinti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą, kai darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir
(ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų ir kai darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių;
4) atsisakyti perteklinės nuostatos, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
5) atlikti redakcinius pakeitimus: konkrečias nuostatas dėl darbuotojų instruktavimo ir mokymo perkelti iš 25 į 27 straipsnį, atsisakyti perteklinės nuostatos, kad darbo priemonių ir darbo sąlygų atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus rizikos įvertinimą, patikslinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nurodomų įstatymų pavadinimus, atsisakyti perteklinių trumpinių, vietoj žodžių „vidaus reikalų sistemos ir muitinės pareigūnai“ vartoti sąvoką „vidaus tarnybos sistemos pareigūnai“. Kartu su DSSĮ projektu, siekiant kodeksuose ir kituose įstatymuose atsisakyti nuostatų, susijusių su pavojingais darbais, parengtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BVK projektas), Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.
VIII-1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SDĮ projektas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SĮ projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
kartu – Įstatymų projektai). ANK projekto uždavinys
SDĮ projekto uždavinys
VDI teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Fondo valdyba). SĮ projekto uždavinys
Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Bužinskaitė (tel. 8 706 68 196, el. p. [email protected] ). 3.
yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
nustatyta :
1) reglamentuojant pavojingus darbus dirbančių darbuotojų mokymą – kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką;
2) reglamentuojant darbuotojų instruktavimą ir mokymą – kad darbdaviui atstovaujantis asmuo užtikrina darbuotojų instruktavimą juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus; nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką; kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais; nustato darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje;
3) reglamentuojant darbuotojų saugos ir sveikatos būklę – kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku; kad darbo priemonių, darbo sąlygų, iš jų – darbo aplinkos atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus profesinės rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus; kad darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą, nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų;
4) reglamentuojant darbuotojų darbo laiko apskaitą – kad darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
5) reglamentuojant įstatymo taikymą – kad vidaus reikalų sistemos, muitinės ir kitų institucijų pareigūnams šio Įstatymo nuostatos netaikomos tik tais atvejais, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
nustatyta :
1) reglamentuojant pavojingus darbus dirbančių darbuotojų mokymą – kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką;
2) reglamentuojant darbuotojų instruktavimą ir mokymą – kad darbdaviui atstovaujantis asmuo užtikrina darbuotojų instruktavimą juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus; nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką; kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais; nustato darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje;
3) reglamentuojant darbuotojų saugos ir sveikatos būklę – kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku; kad darbo priemonių, darbo sąlygų, iš jų – darbo aplinkos atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus profesinės rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus; kad darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą, nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų;
4) reglamentuojant darbuotojų darbo laiko apskaitą – kad darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
5) reglamentuojant įstatymo taikymą – kad vidaus reikalų sistemos, muitinės ir kitų institucijų pareigūnams šio Įstatymo nuostatos netaikomos tik tais atvejais, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatyta : darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas atliekant pavojingus darbus užtraukia darbuotojui 30–90 eurų baudą, kai pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia darbuotojui 90–290 eurų baudą; neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo, dirbančio pavojingus darbus, nenušalinimas nuo darbo užtraukia darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims 550–1 500 eurų baudą.
Darbuotojams, pažeidusiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus atliekant pavojingus darbus, VDI pagal ANK 96 straipsnio 1 dalį 2017 m. surašė 45 protokolus (pagal administracinius nurodymus skirtos 42 baudos), 2018 m. – 21 protokolą (pagal administracinius nurodymus skirta 21 bauda). Darbuotojams, dirbusiems pavojingus darbus būnant neblaiviems ar apsvaigusiems arba vengusiems pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, VDI pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį 2017 m. surašė 3 protokolus (pagal administracinius nurodymus skirtos 3 baudos po 45 eurus), 2018 m. nebuvo surašyta nė 1 protokolo. Darbuotojams, buvusiems neblaiviems arba apsvaigusiems darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat vengusiems pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, VDI pagal ANK 98 straipsnio 1 dalį
baudos), 2018 m. – 71 protokolą (pagal administracinius nurodymus skirtos 63 baudos).
Dėl neblaivaus arba apsvaigusio darbuotojo nenušalinimo nuo darbo VDI pagal ANK
kitiems atsakingiems asmenims (pagal administracinius nurodymus skirta 21 bauda), 2018 m. – 21 protokolą (pagal administracinius nurodymus skirta 18 baudų). Dėl neblaivaus arba apsvaigusio darbuotojo, dirbančio pavojingus darbus, nenušalinimo nuo darbo VDI pagal ANK 98 straipsnio 3 dalį 2017 m. ir 2018 m. surašė po 1 protokolą darbdaviams, pagal administracinius nurodymus skirtos baudos po 275 eurų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta : viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis, taip pat pavojingus darbus, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė; nuteistieji prieš viešųjų darbų pradžią instruktuojami apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus ir nemokamai aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatyta : nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų dydis priklauso nuo nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičiaus ir pavojingus darbus dirbančių darbuotojų skaičiaus santykio; šį rodiklį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Fondo valdybai teikia VDI. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta : ypatingiesiems statiniams priskiriami statiniai, kuriuose atliekami potencialiai pavojingi darbai.
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta : tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas statinių, kuriuose atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų ; tas, kas padarė minėtą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas statinių, kuriuose atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama DSSĮ projektu siūloma pakeisti DSSĮ:
1) siekiant užtikrinti darbuotojų instruktavimą ir mokymą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais: 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja darbuotojų instruktavimą ir mokymą ir nustato darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką; 27 straipsnio 1 dalį papildyti nuostatomis, jog darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti, kad darbuotojas turi būti instruktuojamas, kad darbuotojas mokomas atsižvelgiant į jį veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, kad instruktavimas ir mokymas vykdomi darbuotojo darbo laiku, atnaujinami pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojami; 27 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios;
2) siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimą: 25 straipsnio 1 dalies
prevencijos priemones, kai darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kai darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių; 39 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma įvertinus profesinę riziką pagal tai, ar užtikrinami teisės aktų reikalavimai, ar yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, pagal profesinės rizikos įvertinimo rezultatus ir pagal tai, ar įgyvendintos prevencijos priemonės;
3) atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nesukuriančių teisinio reguliavimo nuostatų (25 straipsnio
darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimą (3 straipsnio 2 dalis), nurodyti nesutrumpintus įstatymų pavadinimus (4 straipsnio
pareigūnas“ (4 straipsnio 2 dalis).
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama DSSĮ projektu siūloma pakeisti DSSĮ:
1) siekiant užtikrinti darbuotojų instruktavimą ir mokymą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais: 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja darbuotojų instruktavimą ir mokymą ir nustato darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką; 27 straipsnio 1 dalį papildyti nuostatomis, jog darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti, kad darbuotojas turi būti instruktuojamas, kad darbuotojas mokomas atsižvelgiant į jį veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, kad instruktavimas ir mokymas vykdomi darbuotojo darbo laiku, atnaujinami pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojami; 27 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios;
2) siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimą: 25 straipsnio 1 dalies
prevencijos priemones, kai darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kai darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių; 39 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma įvertinus profesinę riziką pagal tai, ar užtikrinami teisės aktų reikalavimai, ar yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, pagal profesinės rizikos įvertinimo rezultatus ir pagal tai, ar įgyvendintos prevencijos priemonės;
3) atsisakyti perteklinių, pridėtinės vertės nesukuriančių teisinio reguliavimo nuostatų (25 straipsnio
darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimą (3 straipsnio 2 dalis), nurodyti nesutrumpintus įstatymų pavadinimus (4 straipsnio
pareigūnas“ (4 straipsnio 2 dalis). Priėmus DSSĮ projektą, DSSĮ nuostatos dėl darbuotojų instruktavimo ir mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais užtikrins tinkamą jų instruktavimo ir mokymo tvarką, nes darbdaviai organizuos darbuotojų mokymą saugiai dirbti atsižvelgdami į darbuotojų turimas profesines žinias ir įgūdžius ir į konkrečius jiems kylančius pavojus darbe, atitiks 1989 m. birželio 12 d.
Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 5 skyrius, 1 tomas, p. 349) nuostatas, konkrečios nuostatos dėl instruktavimo ir mokymo organizavimo bus tame pačiame straipsnyje. DSSĮ nuostatos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo aiškiai nustatys, pagal kokias sąlygas ji įvertinama. DSSĮ nebus nuostatų dėl darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo, dubliuojančių Darbo kodekso nuostatas, vartojama ta pati sąvoka „vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“, kaip ir Vidaus tarnybos statute.
ANK projektu siūloma nustatyti, kad:
1) darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą darbuotojui (96 straipsnio 1 dalis);
2) atsisakyti nuostatos dėl baudų nustatymo darbuotojui dėl darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo atliekant pavojingus darbus, jam būnant neblaiviam ar apsvaigusiam, taip pat dėl darbuotojo vengimo pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo (96 straipsnio 2 dalis) ir pagal 96 straipsnio 2 dalį patikslinti maksimalų baudų dydį darbuotojui dėl buvimo neblaiviu ar apsvaigusiu darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat darbuotojo vengimo pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo (98 straipsnio 1 dalis);
3) atsisakyti atskiros nuostatos dėl baudos nustatymo darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui dėl neblaivaus ar apsvaigusio darbuotojo, atliekančio pavojingus darbus, nenušalinimo nuo darbo (98 straipsnio 3 dalis), šioje dalyje nustatytus baudų dydžius nustatant darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui dėl neblaivaus ar apsvaigusio darbuotojo nenušalinimo nuo darbo (98 straipsnio 2 dalis). Priėmus ANK projektą ANK 96 straipsnio 1 dalis bus taikoma visiems darbuotojams, todėl visi darbuotojai bus motyvuojami laikytis savo pareigų, jiems nustatytų DSSĮ
nuo darbo, bus taikoma ANK 98 straipsnio 2 dalis.
ANK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse atitinkamai padidinus baudų dydžius iki šiuo metu nustatytų ANK 96 straipsnio 2 dalyje (iki 290 eurų darbuotojams) ir 98 straipsnio 3 dalyje (iki
principas, kad sankcijos turi būti atgrasančios (2018 m. IV ketvirtyje vidutinis atlyginimas šalyje siekė 970 eurus), o darbdaviai bus motyvuojami atidžiau kontroliuoti savo darbuotojus ir siekti, kad galimai patekę į darbą ar dirbantys neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių ar psichiką veikiančių medžiagų darbuotojai būtų pastebėti laiku ir nušalinti nuo darbo. BVK projektu siūloma atsisakyti draudimo nuteistuosius skirti dirbti pavojingus darbus, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes DSSĮ projektu pavojingų darbų sąrašas panaikinamas, taip pat perteklinės, neapibrėžtos nuostatos „draudžiama skirti dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis“, nes teisės aktai nenustato, kas yra kenksmingos ir labai kenksmingos darbo sąlygos. Taip pat papildomas juridinių asmenų, kuriuose atliekami viešieji darbai, sąrašas kitomis valstybės ar savivaldybės įstaigomis ir patikslinama nuostata dėl nuteistųjų instruktavimo ir aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis – nustatoma, kad asmenys instruktuojami, kaip saugiai dirbti jiems paskirtus darbus, ir aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis tik tais atvejais, kai to reikia jų saugai ir sveikatai užtikrinti.
Priėmus BVK projektą bus užtikrinama nuteistųjų sauga ir sveikata, nes 41 straipsnio 3 dalis nustato, kad sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, turi užtikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. SDĮ projektu siūloma pakeisti SDĮ:
1) atsisakyti nuostatos, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų dydis priklauso nuo nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičiaus ir pavojingus darbus dirbančių darbuotojų skaičiaus santykio;
2) atsisakyti perteklinės nuostatos, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato SDĮ 29 straipsnio
sveikatos teisės aktų pažeidimai) teikimo Fondo valdybai tvarką. 2018 m., VDI duomenimis, 42 proc. mirtinų ir 34 proc. sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dirbant pavojingus darbus, 2017 m. – atitinkamai 40 proc. ir 38 proc., 2016 m.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad visoms įmonėms draudimo įmokos tarifų dydis priklauso nuo nelaimingų atsitikimų darbe sunkumo ir nukentėjusiųjų dėl šių įvykių skaičiaus. VDI rodiklių duomenis Fondo valdybai teikia pagal duomenų teikimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad įmonėms nustatomas metinis nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų dydis, nustatoma SDĮ projekto įsigaliojimo data – 2020 m. sausio
atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms, nevertinant nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičiaus ir pavojingus darbus dirbančių darbuotojų skaičiaus santykio nuo 2021 metų. SĮ projektu siūloma atsisakyti Statybos įstatymo nuostatos, kad ypatingasis statinys – statinys, kuriame atliekami potencialiai pavojingi darbai. Teisės aktai nenustato, kas yra potencialiai pavojingi darbai. Pavojingi darbai, nurodyti DSSĮ, yra darbai, keliantys grėsmę darbuotojo saugai ar sveikatai, tokie darbai nėra nesusiję su statinio sauga, tam tikrais laikotarpiais gali būti vykdomi bet kuriame statinyje. Priėmus SĮ projektą bus patikslinta ypatingojo statinio sąvoka, atsisakant neapibrėžtos nuostatos, nesukuriančios pridėtinės vertės. Keičiant Statybos įstatymo nuostatas, kartu keičiamos susijusios Baudžiamojo kodekso nuostatos. BK projektu siūloma atsisakyti nuostatos dėl statinių, kuriuose atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimų. Priėmus BK projektą, Baudžiamojo kodekso nuostatos atitiks Statybos įstatymo nuostatas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Kiekvienas darbdavys, vadovaudamasis DSSĮ, privalo vertinti profesinę riziką darbuotojams, nustatyti konkrečius pavojus darbo vietose ar kitose įmonės vietose ir imtis prevencijos priemonių rizikai šalinti ar mažinti, mokyti darbuotojus, kuriems nepakanka profesinių įgūdžių ar instruktavimo metu suteiktų žinių, kad jie galėtų dirbti saugiai. Priėmus SDĮ projektą visoms įmonėms nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų dydis bus nustatomas vienodai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su DSSĮ projektu parengti šie įstatymų projektai: ANK projektas, BVK projektas, SDĮ projektas, SĮ projektas, BK projektas. 9.
projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. Patikslintas Statybos įstatymo sąvoką „ypatingas statinys“ įvardijantis terminas įvertintas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus DSSĮ projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki DSSĮ pakeitimų įsigaliojimo pateikti juos tvirtinti Vyriausybei. Priėmus SDĮ projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A1-387 „Dėl Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikos patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki įsigaliojant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.
VIII-1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymui pateikti jį tvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Priėmus SĮ projektą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir, iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio pakeitimo įstatymui, pateikti jį tvirtinti aplinkos ministrui. Priėmus ANK projektą, BVK projektą, BK projektą įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės. Sutaupyti lėšų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai DSSĮ projekto, SDĮ projekto, BVK projekto, ANK projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „darbų sauga“. Reikšminiai SĮ projekto, BK projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „statinys“. 15.
Nėra.
DĖL
2019-07-04
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomus pakeitimus (viešųjų darbų atlikimo vieta bus laikoma ne tik valstybės ar savivaldybės institucija, bet ir įstaiga) bei siekiant nuostatų tarpusavio suderinamumo, siūlytina atitinkamai pakeisti ir kodekso 39 straipsnio 2 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
2019-11-20 Nr. XIIIP-3619(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
NR xiiip-3619 2019-11-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus patarėja Vilija Kondrotienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 07-04 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 41 straipsnio
ne tik valstybės ar savivaldybės institucija, bet ir įstaiga) bei siekiant nuostatų tarpusavio suderinamumo, siūlytina atitinkamai pakeisti ir kodekso
BVK 39 straipsnis yra keistas įstatymu Nr. XIII-2264, kuris įsigalios tik 2020 07 01 d., todėl keisti reikėtų šį straipsnį ne šiuo projektu , o įstatymo Nr. XIII-2264 pakeitimo projektu. Atsižvelgiant į tai, kad Seime svarstomas Vyriausybės pateiktas įstatymo Nr. XIII-2264 pakeitimo projektas, todėl šios nuostatos bus suderintos svarstant šį projektą. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
nėra
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3619(2) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už –6 , prieš –nėra , susilaikė –nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Petras Valiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3619(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė