Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba . VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą. Atitinkamo Komisijos nario įgaliojimams pasibaigus šio įstatymo 14 straipsnio 2–5 punktuose nurodytais pagrindais, VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas naują VTEK nario kandidatūrą privalo pateikti Seimui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo Komisijos nario įgaliojimų pasibaigimo dienos.“
Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai pareigas eina tol, kol jų įgaliojimai pasibaigia Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pasibaigus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, naujas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys skiriamas Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų tarybos teikimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba . VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą. Atitinkamo Komisijos nario įgaliojimams pasibaigus šio įstatymo 14 straipsnio 2–5 punktuose nurodytais pagrindais, VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas naują VTEK nario kandidatūrą privalo pateikti Seimui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo Komisijos nario įgaliojimų pasibaigimo pabaigos dienos.“
Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai pareigas eina tol, kol jų įgaliojimai pasibaigia Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pasibaigus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, naujas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys skiriamas Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų tarybos teikimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Siekiant aktyvesnio pilietinės visuomenės įsitraukimo į valstybės valdymą ir pasitikėjimo priimamais sprendimais didinimo siūloma įtraukti nevyriausybinio sektoriaus atstovus į svarbių valstybės institucijų formavimo procesą. Šiame kontekste svarbu paminėti ir VTEK paskirtį – užtikrinti, kad valdžios įstaigos ir jose dirbantys asmenys etiškai tarnautų žmonėms. Taip pat atkreipiame dėmesį į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme įtvirtintą viešųjų interesų sąvoka, kuri apibrėžiama kaip visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Taigi būtent siūloma VTEK formavimo tvarka, kuomet 3 kandidatai į jos narius būtų teikiami valstybės vadovų, 1 kandidatas profesionalių teisininkų ir 1 nevyriausybinio sektoriaus, geriausiai atspindėtų VTEK, kaip tarnybinės etikos pagalbininko, atliepiančio visuomenės ir valstybės interesus, statusą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą inicijavo ir parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. K aip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog po kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, o du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu
siūloma nustatyti, jog vieną kandidatą į VTEK narius teiks Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba, vietoj vieno iš dviejų pagal galiojantį VTEK įstatymą Lietuvos teisininkų draugijos teikiamų kandidatų.
Tokiu būdu bus prisidedama prie vieno iš 2016-12-13 Seimo nutarimu Nr. XIII-82 patvirtintos Vyriausybės programos siekių įgyvendinimo – nevyriausybinio sektoriaus didesnio įtraukimo į valstybės valdymą (pavyzdžiui, Vyriausybės programos 227, 274 ir kiti punktai). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikis vertintas nebuvo. 6. K okią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės
statymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia. 9. Ar įstatymų projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
r įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Valstybės biudžeto lėšų įstatymo projekto įgyvendinimui neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-07- Nr. Į 2019-06-28 Nr. S-2019-4055 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3609 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3609, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė administracinės teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojo s funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. X-1666 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-04 Nr. XIIIP-3609 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. jurgita.meskiene @lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. X-1666 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-15 Nr. XIIIP-3609(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-07-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Eglė Jonevičienė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas, 2019-07-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti2 Europos teisės departamentas, 2019-07-08 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3609, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisininkų draugija, 2019-07-08 Lietuvos teisininkų draugija (toliau – ir LTD), remiantis LTD Statutu, yra atkurta 1920-1940 metais Lietuvoje gyvavusi teisininkų organizacija, tęsianti pažangias jos veiklos tradicijas ir savo veiklą siejanti su dabarties visuomenės atgimimo siekiais.
LTD vienija Lietuvos teisininkus tokiems pagrindiniams tikslams: aktyviai dalyvauti kuriant teisinę Lietuvos valstybę, stiprią pilietinę visuomenę; dalyvauti teisėkūroje ir valstybės vadyme įtvirtinant demokratinius valdymo pagrindus ir kuriant bei tobulinant juos atitinkančius įstatymus, kitus teisės aktus; siekti visapusiško, pilnaverčio ir realaus žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus; stiprinti teisės mokslo ir teisinės praktikos ryšius, rūpintis mokslinių rekomendacijų įdiegimu į teisėkūrą ir teisinę praktiką; padėti formuoti gyventojų teisinę sąmonę. Kad Lietuvos teisininkų draugija kryptingai ir nuosekliai dirba, siekdama minėtų tikslų įgyvendinimo, patvirtina taip pat ir tik ką pasibaigęs 2019 07 04 - 05 d. d. Lietuvos Respublikos Seime vykęs jau VI-asis Pasaulio lietuvių teisininkų kongresas „Žmogus ir teisinė valstybė:
Lietuva globaliame pasaulyje”. Faktologija dėl LR Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo keitimo chronologine tvarka 2017-05-25 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-385 (įsigaliojo 2017- 06-01), kuriuo nusprendė pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija.“ Šiai nuostatai pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-05-03 išvada Nr.
113-P-18 ), atsižvelgęs į 2017-04-05 Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, pateiktą įvertinus 2017-04-03 Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto nuomonę. 2019-06-27 Seimas priėmė svarstymui Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (Nr. XIIIP-3168(3)), kurio 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas,
Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba.“. Šis įstatymo pakeitimo įstatymas įsigaliotų 2020-01-01. 2019 m. gruodžio mėn. baigsis Savivaldybių asociacijos prezidento teikto VTEK nario, paskirto 2014 metais, kadencija. Šiuo metu galiojantis VTEK įstatymas suteikia LTD teisę pateikti Seimui kandidatūrą į VTEK narius rugsėjo mėnesį (likus ne mažiau trims mėnesiams iki minėto VTEK nario kadencijos pabaigos). 2019-07-09 Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje (r-4 klausimas) numatytas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3609 pateikimas.
XIIIP-3609 pateikimas. Šiuo projektu siūloma išdėstyti minėtą nuostatą taip: „Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba." Lietuvos teisininkų draugijos pozicija bei faktiniai ir teisiniai argumentai dėl tikrųjų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu galimai siekiamų tikslų Lietuvos teisininkų draugija, susipažinusi su įstatymo pakeitimo įstatymo projekto turiniu bei teikiamu projektu viešai deklaruojamais/siekiamais tikslais, teikia savo poziciją. Lietuvos teisininkų draugijos nuomone, įstatymo pakeitimo įstatymo projektu bus pasiekti ne viešai deklaruojamieji tikslai (Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3609 aiškinamajame rašte nurodyta, kad:
„Siekiant aktyvesnio pilietinės visuomenės įsitraukimo į valstybės valdymą ir
pasitikėjimo priimamais sprendimais didinimo siūloma įtraukti nevyriausybinio sektoriaus atstovus į svarbių valstybės institucijų formavimo procesą.“ Šiuo aspektu pažymėtina, kad Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba nėra nevyriausybinė organizacija, ji yra patariamoji institucija, užtikrinanti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą nustatant, formuojant ir įgyvendinant nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką, todėl nuostata, kad kandidatą į VTEK narius teikia Taryba visiškai nedera su Tarybos paskirtimi ir funkcijomis), o visiškai kitas rezultatas, t.y. būtų nustatyta tokia tvarka, kuri leistų sumažinti į VTEK deleguojamųjų LTD teikiamų kandidatų - nepriklausomų teisininkų skaičių (lyginant su šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu), tuo pačiu padidinant vykdomosios valdžios įtaką VTEK veiklai (pagal Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų Tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Vyriausybė, pusę jos narių sudaro vykdomosios valdžios institucijų atstovai, todėl nuostata, kad kandidatą į VTEK narius teikia Taryba sudaro prielaidas nepagrįstai didinti vykdomosios valdžios įtaką formuojant VTEK (du VTEK nariai iš penkių iš esmės būtų deleguoti Vyriausybės ir (ar) Ministro Pirmininko), lyginant su kitais konstituciniais subjektais (Respublikos Prezidentu ir Seimo Pirmininku), kurie yra ne mažiau atsakingi už valstybės valdymą) panaikinti LTD teisę deleguoti antrą asmenį į VTEK nė karto ta teise LTD taip ir nepasinaudojus nuo pat 2017 05 25 d., kai minėta teisė įstatyme LTD buvo suteikta (kaip jau minėta, Šiai nuostatai pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-05-03 išvada Nr. 113-P-18 ), atsižvelgęs į 2017-04-05 Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą).
Tai vertintina ir LTD, kaip juridinio asmens, teisėtų lūkesčių pažeidimu. Kad LTD pozicija dėl galimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikrųjų tikslų (didinti vykdomosios valdžios įtaką VTEK veiklai) yra pagrįsta, papildomai patvirtina ir Nevyriausybinių organizacijų tarybos statusas ir sudėtis: Nevyriausybinių organizacijų taryba (toliau – Taryba) yra patariamoji institucija, užtikrinanti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą nustatant, formuojant ir įgyvendinant nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką. Taryba: 1) teikia pasiūlymus Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką, dėl nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos ir jos įgyvendinimo prioritetų; 2) teikia pasiūlymus Vyriausybei, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl nevyriausybinių organizacijų programų ir priemonių finansavimo prioritetų; 3) kas dveji metai viešai skelbia nevyriausybinių organizacijų būklės Lietuvos Respublikoje ataskaitą;
4) atlieka kitas Tarybos nuostatuose numatytas funkcijas. Tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu. (Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 6 ir 7 straipsniai). Tarybą techniškai aptarnauja ir pirmąjį Tarybos posėdį šaukia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jeigu Tarybos pirmininku išrenkamas valstybės institucijos ar įstaigos atstovas, pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Jeigu Tarybos pirmininku išrenkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas, pavaduotoju turi būti renkamas valstybės institucijos ar įstaigos atstovas.
Pasibaigus metams, pirmininkas ir pavaduotojas perrenkami rotacijos principu – vienus metus pirmininku turi būti išrinktas valstybės institucijos ar įstaigos, o kitus – nevyriausybinių organizacijų atstovas. 2014 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 641 patvirtinta ši Tarybos sudėtis: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos deleguotas atstovas; Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos deleguotas atstovas; Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguotas atstovas; 10 (dešimt) nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos deleguotas atstovas;
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos deleguotas atstovas; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos deleguotas atstovas; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos deleguotas atstovas; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos deleguotas atstovas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos deleguotas atstovas; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos deleguotas atstovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra aišku, kodėl būtent Nevyriausybinių organizacijų tarybai siūloma suteikti teisę teikti VTEK nario kandidatūrą, kokiais objektyviais kriterijais remiantis buvo atrinktas šis subjektas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Lietuvos teisininkų draugijos nuomone, Nevyriausybinių organizacijų tarybai neturėtų būti suteikti jai nebūdingi įgaliojimai, kurie nėra susiję su Tarybos paskirtimi ir funkcijomis. Neatsižvelgti Analogiška nuostata dėl Nevyriausybinių organizacijų tarybos teisės teikti vieną kandidatą į VTEK narius yra įtvirtinta Nr. 2019
(paskelbta TAR 2019-07-05) ir įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.
Čia svarbu paminėti, jog VTEK ir atskiri jos nariai yra nepriklausomi ir neatskaitingi juos teikiantiems subjektams, todėl manome, kad nuogąstavimai dėl galimos įtakos yra nepagrįsti. Taip pat nesutinkame su argumentu, kad NVO Tarybos dalyvavimas teikiant kandidatūrą į VTEK narius nedera su Tarybos paskirtimi ir funkcijomis. Pažymėtina, kad NVO plėtros įstatyme numatyta, jog NVO taryba yra patariamoji institucija (institucionalizuotas subjektas), užtikrinanti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą nustatant, formuojant ir įgyvendinant nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką. Taigi tarybos pagrindinis tikslas yra užtikrinti NVO balso girdimumą priimant svarbius viešojo sektoriaus sprendimus. NVO tarybą sudaro
sektoriaus atstovų, kurie yra deleguojami NVO tarybos nuostatuose numatyta tvarka (bendru sutarimu deleguoja nacionalinės skėtinės nevyriausybinių organizacijų asociacijos). Nacionalinės skėtinės asociacijos, deleguojančios narius į NVO tarybą, atstovauja tūkstančius piliečių, susivienijusių atstovaujamose organizacijose. Taigi manome, kad suteikus NVO tarybai teisę teikti 1 kandidatą į VTEK narius, būtų geriausiai užtikrintas NVO įtraukimas į valstybės valdymo procesus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Sprendimas:
Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3609(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė