Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KOOPERATINIŲ BENDROVIŲ (KOOPERATYVŲ) ĮSTATYMO NR. I-164 3¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 3¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3¹ straipsnis. Žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)
1Žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) – kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), kuri (kuris) pagal šio straipsnio reikalavimus yra pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu).
Teisę būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) turi įregistruota kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), jeigu ji (jis) atitinka šiuos reikalavimus:
1) iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė yra didesnė kaip 50 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės;
finansinių metų) pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra didesnės už šio straipsnio 7 dalyje nustatytą mažiausią pardavimo pajamų dydį;
3) neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
4) nė vienas kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys nėra kitos tokios pačios rūšies produktus superkančios arba tokios pačios rūšies prekes parduodančios, arba tokios pačios rūšies paslaugas teikiančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys;
įrodantį narių – fizinių ir (ar) juridinių asmenų, atitinkančių ir neatitinkančių kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pasirinktą pripažinimo kriterijų, sąrašą, kuriame nurodomi kiekvieno nario tapatybės nustatymo, įskaitant nario – fizinio asmens – asmens kodą arba nario – juridinio asmens – kodą, duomenys. 2.
kooperatine bendrove (kooperatyvu) kriterijai:
1) daugiau kaip 80 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė daugiau kaip
kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) parduotų žemės ūkio produktų, superkamų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), sudaro daugiau kaip 50 procentų pajamų, gautų iš šių žemės ūkio produktų, parduotų visiems ūkio subjektams, ir kurių kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) parduoto kiekvieno žemės ūkio produkto, superkamo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), kiekis sudaro daugiau kaip 50 procentų šio žemės ūkio produkto, parduoto visiems ūkio subjektams, kiekio, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 80 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės.
Šiame punkte žemės ūkio produktai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme;
2) daugiau kaip 80 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 50 procentų visų pajamų ir kurių praėjusiais metais iš kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nupirktų prekių ir (ar) paslaugų, parduodamų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), vertė sudaro daugiau kaip 50 procentų šių prekių ir paslaugų, nupirktų iš visų ūkio subjektų, vertės, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 80 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;
3) turi daugiau kaip 30 narių ir daugiau kaip 70 procentų jos narių yra fiziniai ir
(ar) juridiniai asmenys, kurių produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centro atliktus skaičiavimus per praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne mažesnis kaip 2 000 eurų, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 70 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;
4) daugiau kaip 90 procentų jos narių pajų vertės sudaro narių – žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajų vertė.
Šiame punkte žemės ūkio produktai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme;
2) daugiau kaip 80 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 50 procentų visų pajamų ir kurių praėjusiais metais iš kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nupirktų prekių ir (ar) paslaugų, parduodamų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), vertė sudaro daugiau kaip 50 procentų šių prekių ir paslaugų, nupirktų iš visų ūkio subjektų, vertės, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 80 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;
3) turi daugiau kaip 30 narių ir daugiau kaip 70 procentų jos narių yra fiziniai ir
(ar) juridiniai asmenys, kurių produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centro atliktus skaičiavimus per praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne mažesnis kaip 2 000 eurų, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 70 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;
4) daugiau kaip 90 procentų jos narių pajų vertės sudaro narių – žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajų vertė. 3. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), siekianti būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu), pateikia valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centrui prašymą pripažinti žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) ir Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkos apraše nurodytus dokumentus. 4. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) nepripažįstama, jeigu:
Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkos apraše nurodyti dokumentai arba pateikti neteisingi duomenys. 5. Kooperatines bendroves (kooperatyvus) žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija pagal valstybės įmonės Žemės ūkio ir erdvinės informacijos ir kaimo verslo Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centro teikime pateiktą išvadą dėl pripažinimo ir įgalioja valstybės įmonę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centrą išduoti pažymėjimą. Teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius valstybinės įmonės Žemės ūkio ir erdvinės informacijos ir kaimo verslo centro prašymu teikia šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją. Pripažinimas suteikiamas ir pažymėjimas išduodamas dvejiems kalendoriniams metams.
Kooperatinė bendrovė
bendrovė (kooperatyvas) visą pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) laikotarpį privalo atitikti šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, pagal kuriuos ji yra pripažinta. Valstybės įmonė Žemės ūkio ir erdvinės informacijos ir kaimo verslo Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centras pripažinimą atliekančios Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka inicijuoja kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) atitikties šiame straipsnyje nurodytiems reikalavimams patikras. Pripažinimą atliekanti Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir verslo Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centro išvadą, kad kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) ir nustačiusi, kad kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) yra pripažinta pagal pateiktus neteisingus duomenis arba neatitinka šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų, priima sprendimą dėl suteikto pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) panaikinimo. 7. Mažiausias pardavimo pajamų, nurodytų praėjusio ataskaitinio laikotarpio (praėjusių finansinių metų) pelno (nuostolių) ataskaitoje, dydis:
eurų, o jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą, – 10 000 eurų;
2) kitų sektorių kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) – 10 000 eurų, o jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą, – 5 000 eurų.“
prašymai pripažinti žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. 2.
(kooperatyvams), kurios žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažintos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas, šio įstatymo nuostatos netaikomos iki laikotarpio, kuriam suteiktas pripažinimas, pabaigos. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktoje Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgoje rekomenduota valstybės valdomų įmonių teisinių formų peržiūra, įskaitant valstybės įmonių pertvarkymą į bendroves. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
sistemos pertvarką, mažinti ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų ir verslą reguliuojančių įstaigų skaičių, panaikinant dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, kurios dubliuojamos, ir jas įgyvendinančias institucijas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.1.6 darbo veiksmą „Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrinimas ir grąžos visuomenei didinimas“ numatytas valstybės valdomų įmonių vykdomų perteklinių ir neaktualių funkcijų atsisakymas bei įmonių konsolidavimas, įvertinant funkcijas, kurios neturi valstybei strateginės reikšmės, bei teisinės formos tinkamumo įvertinimas ir pakeitimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasitarime pritarta pakeistam Valstybės įmonių pertvarkos priemonių planui ir pavesta Žemės ūkio ministerijai derinti su Ekonomikos ir inovacijų ministerija visus su valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro
„Gis-centras“ (toliau – „Gis-centras“) pertvarka susijusius veiksmus.
Valstybės įmonių pertvarkos priemonių plane yra numatyta – valstybės įmonę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (toliau – ŽŪIKVC), „Gis-centras“, valstybės įmonę Valstybės žemės fondą (toliau – VŽF) reorganizuoti jungimo būdu į valstybės įmonę Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centrą (toliau – ŽŪEIC). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, parengti šių įstatymų pakeitimo projektai: 1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – ŽŪMŪKPĮ), 2) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ), 3) Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ),
4) Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo (toliau – GKĮ), 5) Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (toliau – MĮ), 6) Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – KBĮ), 7) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ),
8) Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ), 9) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ), 10) Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ), 11) Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymo (toliau – FĮ), 12) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo.
Įstatymų projektais siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, naujoje valstybės įmonėje ŽŪEIC konsoliduojant daugiausia informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijas, kurios šiuo metu atliekamos 3 valstybės įmonėse, o dalį likusių funkcijų, nesusijusių su informaciniais ištekliais, perduoti biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių technologijų (toliau – IT) kūrimo ir palaikymo funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, operatyviau reaguoti į poreikį keisti ir /ar tobulinti /kurti naujus registrus ar sistemas. Tokiu būdu būtų išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos /supratimo ir interpretavimo, kuriant ir diegiant informacinius sprendimus.
ŽŪEIC nuo 2020 m. sausio 1 d. būtų koncentruota IT analitika, IT programavimas ir IT eksploatavimas tų informacinių sistemų ir registrų, kurių tvarkytojai šiuo metu yra ŽŪIKVC,
„GIS-Centras“ ir VŽF. GKĮ projektu siūlomą dalį
valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų – t. y. Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus pavesti vykdyti geoinformacinių technologijų, geodezinės ir kartografinės veiklos srityje veiksiančiai valstybės įmonei ŽŪEIC. Pagal siūlomas nuostatas ŽŪEIC vykdytų funkciją, kuri pagal pobūdį nepriskirtina viešajam administravimui, tačiau valstybei yra būtina. Siekiant Žemės ūkio ministerijai atsisakyti nebūdingų funkcijų, kurios susijusių su politikos įgyvendinimu, bet ne su politikos formavimu, siūloma ŽŪMŪKPĮ projekto 4 straipsnį papildyti 3¹ dalimi, kuria numatoma, kad ŽŪEIC yra kompetentinga institucija dėl žemės ar miškų ūkio transporto priemonių atitikties įvertinimo ir tipo patvirtinimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Žemės ūkio ministerija. Įstatymų projektai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3D-373 „Dėl projekto inicijavimo“ sudarytos darbo grupės sprendimais. Tiesioginis rengėjas – Žemės ūkio ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus (vedėjas Andrius Burlėga, tel. (8 5) 239 1283), patarėjas Modestas Važnevičius, tel. (8 5) 239 1041, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai ŽŪIKVC, „Gis-centras“ ir VŽF yra Žemės ūkio ministerijos valdymo srities įmonės, kuriose šiuo metu didžiąja dalimi atliekamos šios srities informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijos.
Pagal ŽŪMŪKPĮ 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatas ŽŪIKVC yra viena iš valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruojančių ir įgyvendinančių bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą ir Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinę sistemą tvarkančių institucijų. Šiuo metu ši įmonė atlieka daugumos Žemės ūkio ministerijos valdomų valstybės registrų (Ūkininkų ūkių, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų, Fitosanitarinio ir kitų registrų) ir informacinių sistemų (Paraiškų priėmimo, Tiesioginių išmokų už pieną ir kitų informacinių sistemų) tvarkytojo funkcijas. Be to, ŽŪIKVC atlieka viešojo administravimo funkcijas pagal KBĮ (nagrinėja prašymus ir teikia išvadas dėl kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove), pagal ŽŪMŪKPĮ 10 straipsnį atlieka statistikos skaičiavimus, kurie, be kita ko, naudojami ir VSDĮ, SDĮ ir EEĮ reguliavimo srityse. GKĮ 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Gis-centras“ yra Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojas. „Gis-centras“ taip pat, kaip privatus subjektas, teikia įprastas ir specializuotas geografinės informacijos sistemų (GIS) paslaugas, kuria teminius duomenų rinkinius, skaitmeninius ir spausdintus žemėlapius, plėtoja specializuotų GIS informacinių sistemų kūrimą. GKĮ 4 straipsnio 1 dalyje pateiktas valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų sąrašas, o 7 straipsnyje nustatyta galimybė juos finansuoti valstybės biudžeto lėšomis. Šiuo metu valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai vykdomi viešųjų pirkimų būdu atrinkto rangovo.
Pagal ŽŪPŽĮĮ 4 ir 5 straipsniuose, ŽĮ 7, 13, 32, 34 ir 35 straipsniuose suteiktus įgaliojimus VŽF: rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną; tvarko Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą; įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus; organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą; veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti; vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus bei melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą. Pagal Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243, 5 punktą melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos pirminius duomenis formuoja ir saugo institucijos, patikėjimo teise valdančios ir naudojančios valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius,
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, naujoje valstybės įmonėje konsoliduojant informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijas, kurios šiuo metu atliekamos 3 valstybės įmonėse. Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių technologijų kūrimo ir palaikymo funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, operatyviau reaguoti į poreikį keisti ir /ar tobulinti /kurti naujus registrus ar sistemas. Tokiu būdu būtų išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos /supratimo ir interpretavimo kuriant ir diegiant informacinius sprendimus. Naujoje valstybės įmonėje – ŽŪEIC nuo 2020 m. sausio 1 d. bus koncentruojama Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių išteklių analitika, programavimas ir eksploatavimas tų informacinių sistemų ir registrų, kurių tvarkytojai šiuo metu yra ŽŪIKVC, „GIS-centras“ ir VŽF. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija, arba Europos Sąjungos teisės aktas. Pagal šio įstatymo nuostatas tiek valstybės registrų tvarkytojai, tiek valstybės informacinių sistemų valdytojai ir tvarkytojai skiriami žemesnės teisinės galios aktais. Todėl keičiami įstatymai (FĮ, GGAĮ, ŽĮ ir GKĮ) yra tikslinami pagal minėtus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti. Atsižvelgiant į šią nuostatą, visos valstybės funkcijos, kurias šiuo metu vykdo pertvarkyme dalyvaujančios įmonės, ir vykdytų būsima įmonė, bei galimybė šias funkcijas finansuoti valstybės biudžeto lėšomis yra įtvirtinama įstatymuose (ŽŪMŪKPĮ, KBĮ, ŽĮ, MĮ) (taip pat ir tos funkcijos, kurios šiuo metu konkrečiai ŽŪIKVC vykdomos žemesnio lygmens teisės aktų pagrindu (pvz., galvijų ir kiaulių genetinis vertinimas). Kadangi, kaip minėta, valstybės registrų ir informacinių sistemų atžvilgiu taikomos specialios Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos, šių informacinių išteklių tvarkytojo funkcija nustatytina ne įstatymuose, bet Vyriausybės nutarimuose, o bendra galimybė finansuoti šios funkcijos vykdymą įtvirtinta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 45 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra pagrindinė valstybinės žemės patikėtinė ir turi kitus plačius įgaliojimus žemės tvarkymo ir administravimo politikos įgyvendinimo srityje, keičiamais ŽĮ ir ŽŪPŽĮĮ siūloma pagal šios institucijos veiklos pobūdį jai perduoti šias VŽF funkcijas: valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemonių, gerinančių žemės valdų struktūras ir mažinančių apleistos žemės plotus įgyvendinimą; veikimą valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti. Pastebėtina, kad NŽT šiuo metu jau dalyvauja žemės konsolidacijos procese kaip žemės konsolidacijos projektą tvirtinanti institucija, be to, iki 2010 m. pagal tuo metu galiojusį reguliavimą pati organizavo 14 žemės konsolidacijos projektų. Todėl šią VŽF vykdomą funkciją siūloma grąžinti vykdyti NŽT. Pagal ŽĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas Žemės informacinė sistema skirta naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos charakteristikas.
Taigi, Žemės informacinės sistemos duomenis sudaro erdvinių duomenų apie žemę rinkiniai. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita taip pat apima visumą žinių apie teisinę, geografinę ir ūkinę melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę. ŽŪEIC pagal siūlomas nuostatas vykdytų valstybei svarbią funkciją, kuri pagal pobūdį nepriskirtina viešajam administravimui – valstybės sienos kartografavimą. Darbus prie Lietuvos valstybės sienos planuoja ir organizuoja Vyriausybės komisija Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti, išskirtinei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti ir valstybės sienos priežiūros klausimams spręsti, Lietuvos–Latvijos, Lietuvos–Rusijos, Lietuvos–Lenkijos, Lietuvos–Baltarusijos Bendros tarpvalstybinės sienos komisijos. Pažymėtina, kad kaip rodo praktika, perkant sienos kartografavimo paslaugas viešųjų pirkimų būdu, ne visada galima tiksliai nustatyti darbų apimtis, galutinių rezultatų priėmimo tikslius terminus, nes rezultatų priėmimas ir vertinimas priklauso ir nuo kitos valstybės politikos ir sprendimų priėmimo procesų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai komisijų iškeltas užduotis dėl sunaikintų valstybės sienos ženklų ar hidrografinių pasikeitimų reikia spręsti greitai, profesionaliai, objektyviai ir trumpais laiko terminais su esamomis priemonėmis ir turimais darbo resursais.
Todėl komisijų darbui būtinas tiek ekspertų, tiek rangovų pastovumas, jų nuolatinis dalyvavimas demarkavimo komisijos posėdžiuose, techninių darbo grupių veikloje ir bendravimas su užsienio valstybių sienos demarkavimo ir sienos priežiūros partneriais, kurie ypač vertina įgytą pasitikėjimą. Atsižvelgiant į tai, Geodezijos ir kartografijos įstatymo projektu siūlomą dalį valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus pavesti vykdyti geoinformacinių technologijų, geodezinės ir kartografinės veiklos srityje veiksiančiai valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendins Žemės ūkio ministerija. Pagal siūlomas nuostatas valstybės įmonė ŽŪEIC vykdytų funkciją, kuri pagal pobūdį nepriskirtina viešajam administravimui, tačiau valstybei yra būtina. Paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbams vykdyti pasirinkta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kadangi tik esant tokiam santykiui tarp šių abiejų viešojo administravimo subjektų (t. y. pavaldumo ryšiais tarpusavyje susijusioms institucijai ir įmonei), ministerija turėtų galimybę pavesti spręsti Lietuvos Respublikos valstybės sienos kartografavimo klausimus ar įgyvendinti tarpvalstybinių komisijų sprendimus. Nors valstybės įmonė ŽŪEIC centras rinkoje veiktų ir kaip privatus subjektas, tačiau didžioji dalis šios įmonės atliekamų funkcijų būtų priskirtina prie viešojo administravimo - apie 70 proc. įmonės veiklos sudarys administracinių paslaugų teikimas. Paminėtina, kad dar 2004 m.
Paminėtina, kad dar 2004 m. Valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ įstatuose, patvirtintuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2004 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1P-86 „Dėl Valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ įstatų tvirtinimo“, buvo įtvirtinta, kad ši įmonė, be kita ko, vykdys veiklą, reikalingą siekiant tenkinti viešuosius interesus geoinformacinių technologijų, kartografijos ir geodezijos srityse; toks šios įmonės veiklos tikslas išliko iki šiol. Taigi, pavedus valstybės įmonei ŽŪEIC vykdyti valstybei būtiną funkciją, tokia veikla (t. y. Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbų vykdymas) atitiktų tikslą, kurį įmonei pavesta įgyvendinti. Svarbu pažymėti, kad nei viena Lietuvoje veikianti įmonė neturi patirties atliekant Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus, o užsienio subjektų dalyvavimas vykdant šiuos darbus, galimai keltų grėsmę valstybės sienos duomenų konfidencialumui. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad valstybės sienos kartografavimo darbų rezultatai svarbūs visai valstybei, todėl reikalauja ypatingai patikimo tokių darbų vykdytojo, manome, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus tikslinga pavesti vykdyti valstybės įmonei ŽŪEIC. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. gegužės 29 d. priimtas Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymo Nr. VIII-1481 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 2, 3, 10, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymo Nr.
IX-618 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4 straipsnio pakeitimo įstatymo <...> projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, kuriuo Seimui teikiama to paties Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnio skirtinga redakcija. Todėl Lietuvos Respublikos Seimui priėmus minėtą įstatymą, su jo nuostatomis reikės suderinti Žemės ūkio plėtros įstatymo projekto nuostatas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, reikės keisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus: 2016 m. gruodžio 28 d. Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“; 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 1268 „Dėl Gyvūnų augintinių registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir registro veiklos pradžios nustatymo“; 2015 m. birželio
ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“; 2015 m. vasario 11 d. Nr. 128 „Dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“; 2015 m. vasario 4 d. Nr. 104 „Dėl Gazolių, skirtų naudoti akvakultūros ir verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“; 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. 907 „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos valdymą ir kontrolę, paskyrimo“; 2014 m. liepos 22 d. Nr.
Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“; 2013 m. lapkričio 27 d. Nr. 1111 „Dėl Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro nuostatų patvirtinimo“; 2010 m. spalio 13 d. Nr. 1460
„Dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų
patvirtinimo“; 2009 m. liepos 22 d. Nr. 813 „Dėl Valstybės turto informacinės paieškos sistemos steigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“; 2007 m. rugsėjo 11 d. Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“; 2007 m. vasario 13 d. Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“; 2006 m. lapkričio 10 d. Nr. 1100 „Dėl Kompensacijų žemės savininkams ir valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2006 m. spalio 11 d. Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“; 2006 m. kovo 14 d. Nr. 247 „Dėl Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“; 2003 m. gruodžio 31 d. Nr.
Nr. 1706 „Dėl Nuostolių dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo dalinio kompensavimo taisyklių patvirtinimo“; 2003 m. birželio 25 d. Nr. 817 „Dėl Ūkininkų ūkių registro reorganizavimo ir Ūkininkų ūkių registro nuostatų patvirtinimo“; 2002 m. spalio 29 d. Nr. 1704 „Dėl Paramos žemės ūkio subjektams, nukentėjusiems nuo sausros, teikimo taisyklių patvirtinimo“; 2002 m. spalio 16 d. Nr. 1637 „Dėl Sausros padarinių žemės ūkyje dalinio kompensavimo programos“; 2002 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 1351 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“; 2002 m. vasario 6 d. Nr. 178 „Dėl valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro steigimo“; 2013 m. kovo 13 d. Nr. 215 „Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo“; 2004 m. birželio 10 d. Nr. 715 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos adresų registro įsteigimo“;
ūkio ministerijos įsteigimo“; 2014 m. kovo 19 d. Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“;
sklypų pardavimo“; 2010 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 1169 „Dėl valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto pavadinimo pakeitimo ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“; 2007 m. lapkričio 21 d. Nr. 1257 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti“; 2005 m. birželio 27 d. Nr. 697 „Dėl Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“; 2003 m. birželio 25 d. Nr.
Nr. 841 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2003 m. vasario 18 d. Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“; 2002 m. vasario 26 d. Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 įgyvendinimo“; 1999 m. birželio 2 d. Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“; 1999 m. vasario 24 d. Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“; 2012 m. gruodžio 12 d. Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“; 2002 m. vasario 15 d. Nr. 241
„Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“. Būtina parengti Vyriausybės nutarimus dėl valstybės įmonių reorganizavimo. Taip pat ministerijoms ir kitoms įnstitucijoms pagal jų valdymo sritis reikės keisti ir kitus įgyvendinamuosius teisės aktus – įsakymus (ŽŪIKVC yra paminėtas 669 galiojančiuose įsakymuose, „Gis-centras“
ŽŪIKVC ir VŽF savo veikloje naudojasi ESRI programinės įrangos įmonės licencija (toliau – ELA (Enterprise licensing agreement), o „Gis-centras“ naudoja ESRI programinės įrangos licencijas darbo vietoms (Desktop). Šiuo metu ŽŪIKVC yra įsigijęs ELA su trejų metų palaikymu, kuris baigsis 2021 m. sausio 31 d., tuo tarpu VŽF ELA palaikymas baigėsi 2019 m. vasario mėnesį.
Reorganizuojant šias įmones, ŽŪIKVC turimos ELA licencijos kaina ir naudojamų licencijų kiekis neišaugs, tačiau kitų reorganizuojamų įmonių (VŽF ir „Gis-centras“) licencijos, pagal ESRI nustatytą licencijavimo tvarką, turės būti atnaujintos iki naujausios versijos (šiuo metu turimos ŽŪIKVC) ir įskaičiuotos į naujos įmonės naudojamų licencijų kiekį. Tai papildomai kainuos apie 520 000 Eur. ELA nauda: galimybė lanksčiai plėtoti GIS naudojimą; mažesni programinės įrangos kaštai skaičiuojant per darbo vietą, ypač plėtros atveju; sumažinti administravimo kaštai – vienas pirkimas trejiems metams; pašalinamas netikėtumo efektas (dėl nenumatyto poreikio) ir priklausomybė nuo biudžeto, nes licencijų kiekiai sutarties galiojimo metu iš esmės yra neriboti; pastovi naujumo garantija – užtikrina naujausių versijų naudojimą, palaikymą, mokymus ir konsultacijas: naujausių technologijų ir pasaulinių tendencijų panaudojimą; visų įmonių naudojamumo vientisumą – vieningi formatai, versijos; architektūros lankstumas (projektuojant sistemas, jas modifikuojant, leistų remtis neribotais licencijų kiekiais ir versijomis, produktais); vyksta vidinio bendradarbiavimo stiprinimas, standartizavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad visos sujungiamos valstybės įmonės turi geografinių informacinių sistemų infrastruktūras, todėl jų sujungimo atveju gali prireikti konsultacinių paslaugų GIS infrastruktūrai sutvarkyti, kurios kainuotų apie 50 000 Eur. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Valstybės įmonė“, „registras“, „duomenų apdorojimas“, „žemės ūkis“, „žemės ūkio politika“ „žemės sklypas“, „žemės ūkio statistika“, „geografinė informacijos sistema“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sakinio nuostatos kad „Pripažinimą atliekanti Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi valstybės įmonės Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centro išvadą, kad kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) ir nustačiusi, kad kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) yra pripažinta <...>.“ (past. - cituojama, kalba neredaguota) stokoja logiškumo kalbiniu aspektu. Pažymėtina, kad iš šių nuostatų nėra aišku, kuri institucija – pripažinimą atliekanti Vyriausybės įgaliota institucija ar valstybės įmonė Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centras savo išvadoje – turi nustatyti, kad kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) yra pripažinta pagal pateiktus neteisingus duomenis arba neatitinka šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. 2. Projekto 2 straipsnyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pripažinimas kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kurių prašymai pripažinti žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal „iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas“ kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo procedūrose dalyvauja valstybės įmonė Žemės ūkio ir erdvinės informacijos ir kaimo verslas (teikia išvadas, išduoda pažymėjimus), tačiau pagal projekto aiškinamąjį raštą ši įmonė kartu su kitomis valstybės įmonėmis 2020 m. sausio 1 d. būtų reorganizuota jungimosi būdu į valstybės įmonę Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centrą, t. y., pasibaigtų. Todėl pagal projekto nuostatas nėra aišku, kuri valstybės įmonė, įsigaliojus įstatymui, tęstų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo procedūras. Pažymėtina ir tai, kad pagal Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas reorganizuotų sujungimo būdu juridinių asmenų teisės ir pareigos pereina naujajam juridiniam asmeniui. Antra, projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kurios žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažintos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas, šio įstatymo nuostatos netaikomos iki laikotarpio, kuriam suteiktas pripažinimas, pabaigos“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 6 dalį kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) visą pripažinimo žemės ūkio bendrove (kooperatyvu) laikotarpį privalo atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos ji yra pripažinta. Tuo tikslu yra atliekamos patikros, po kurių, esant pažeidimams, gali būti priimtas sprendimas dėl suteikto pripažinimo panaikinimo.
Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokios patikros būtų vykdomos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurioms pripažinimas suteiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atžvilgiu. 3. Projekto lyginamasis variantas turi būti daromas galiojančios įstatymo redakcijos pagrindu, todėl projekto lyginamajame variante tikslintinas 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 5 dalies tekstas įrašant visus siūlomus naujus pakeitimus. 4. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje žodžiai „ne vėliau kaip“ brauktini kaip pertekliniai. 5. Po įstatymo projekto pavadinimo eilutės centre turi būti rašoma įstatymo priėmimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2019-10-02
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė, Gintarė Remeikienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius, Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė, Žemės ūkio ministerijos Turto ir viešųjų pirkimų skyriaus patarėjas Nerijus Gudelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-03 1(31)
nuostatos kad „Pripažinimą atliekanti Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi valstybės įmonės Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centro išvadą, kad kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) ir nustačiusi, kad kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) yra pripažinta <...>.“ (past. - cituojama, kalba neredaguota) stokoja logiškumo kalbiniu aspektu. Pažymėtina, kad iš šių nuostatų nėra aišku, kuri institucija – pripažinimą atliekanti Vyriausybės įgaliota institucija ar valstybės įmonė Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centras savo išvadoje – turi nustatyti, kad kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) yra pripažinta pagal pateiktus neteisingus duomenis arba neatitinka šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas,
aspektais: Pirma, projekto
bendrovėms (kooperatyvams), kurių prašymai pripažinti žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal „iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas“ kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo procedūrose dalyvauja valstybės įmonė Žemės ūkio ir erdvinės informacijos ir kaimo verslas (teikia išvadas, išduoda pažymėjimus), tačiau pagal projekto aiškinamąjį raštą ši įmonė kartu su kitomis valstybės įmonėmis 2020 m. sausio
erdvinės informacijos centrą, t. y., pasibaigtų. Todėl pagal projekto nuostatas nėra aišku, kuri valstybės įmonė, įsigaliojus įstatymui, tęstų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo procedūras. Pažymėtina ir tai, kad pagal Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas reorganizuotų sujungimo būdu juridinių asmenų teisės ir pareigos pereina naujajam juridiniam asmeniui. Antra, projekto
(kooperatyvams), kurios žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažintos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas, šio įstatymo nuostatos netaikomos iki laikotarpio, kuriam suteiktas pripažinimas, pabaigos“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalį kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) visą pripažinimo žemės ūkio bendrove (kooperatyvu) laikotarpį privalo atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos ji yra pripažinta.
Tuo tikslu yra atliekamos patikros, po kurių, esant pažeidimams, gali būti priimtas sprendimas dėl suteikto pripažinimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokios patikros būtų vykdomos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurioms pripažinimas suteiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atžvilgiu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-03 1(31)
lyginamasis variantas turi būti daromas galiojančios įstatymo redakcijos pagrindu, todėl projekto lyginamajame variante tikslintinas 1 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies tekstas įrašant visus siūlomus naujus pakeitimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto pavadinimo eilutės centre turi būti rašoma įstatymo priėmimo data. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3595) atmesti, kadangi jis yra susijęs su Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3590), kurį komitetas taip pat siūlo atmesti. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė