Projekto lyginamasis variantas
dalimi:
„3¹. Depozitinė virtualiųjų valiutų piniginė – viešuoju raktu sugeneruojami
virtualiųjų valiutų adresai, skirti kitų fizinių ar juridinių asmenų (trečiųjų šalių) patikėtoms, tačiau jų nuosavybe liekančioms virtualiosioms valiutoms saugoti ir tvarkyti.“
dalimi:
„3². Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius – depozitinių virtualiųjų
valiutų piniginių valdymo klientų vardu paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas.“
punktu: „10) virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai;“. 4. Papildyti 2 straipsnio 10 dalį 11 punktu: „11) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai.“
dalimi:
„17¹. Pirminis virtualiosios valiutos siūlymas (ICO) (angl. initial coin
offering, ICO) – Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialo pirmą kartą tiesiogiai ar per tarpininką vykdomas siūlymas jo virtualiąją valiutą įsigyti už lėšas arba kitą virtualiąją valiutą siekiant pritraukti kapitalo ar investicijų.“
6Papildyti 2 straipsnį 22¹dalimi:
„22¹. Viešasis raktas – raidžių, skaitmenų ir (ar) simbolių kodas, skirtas
klientui identifikuoti ir kliento virtualiosios valiutos adresui sugeneruoti.“
dalimi: „22².
Virtualioji valiuta – skaitmeninę vertę turinti, bet teisinio valiutos ar pinigų statuso neturinti priemonė, kurios neleidžia ar už kurią nelaiduoja centrinis bankas ar kita valstybės institucija ir kuri nėra būtinai susieta su valiuta, tačiau kurią fiziniai ar juridiniai asmenys pripažįsta kaip mainų priemonę ir kuri gali būti pervedama, saugoma ir parduodama elektroninėmis priemonėmis.“
dalimi:
„22³. Virtualiosios valiutos adresas – viešuoju raktu iš raidžių, skaitmenų ir (ar)
simbolių blokų grandinėje sugeneruojamas adresas (sąskaita), pagal kurį blokų grandinė priskiria virtualiąją valiutą savininkui ar gavėjui.“
9Papildyti 2 straipsnį 22⁴ dalimi:
„22⁴. Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius – už lėšas virtualiosios valiutos
keitimo, pirkimo ir (arba) pardavimo paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina kitiems subjektams,
nenurodytiems šio straipsnio 1–8 dalyse, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų piniginių operatoriams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvirtinami suderinus su Lietuvos banku ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauti iš šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų, kitų valstybės institucijų (toliau šiame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdančių asmenų savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ar operacijas virtualiąja valiuta ir sandorius, kitą informaciją, reikalingą šio įstatymo nustatytoms funkcijoms ir uždaviniams vykdyti;“
punktu: „6) prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, kurios suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas (virtualiosios valiutos vertė nustatoma piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), išskyrus kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;“. 2. Buvusius 9 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 7 ir 8 punktais. 3.
3Papildyti 9 straipsnio 11 dalį 9 punktu:
„9) per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos įnešimo į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba išėmimo iš jos operacijas, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta;“. 4. Papildyti 9 straipsnio 11 dalį 10 punktu: „10) per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos įgijimo iš pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdančio asmens operacijas, kurių suma lygi arba viršija 3 000 eurų arba ją atitinkančią sumą virtualiąja valiuta.“5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 10 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento pačiam pateikti minėtus dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina (pažangiuoju elektroniniu ar kvalifikuotuoju elektroniniu) parašu. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.“
10 straipsnio 4–6 dalis laikyti atitinkamai 5–7 dalimis. 6 straipsnis.
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento, ir naudos gavėjo tapatybę, gauti šio įstatymo 10 ir 12 straipsniuose nurodytus duomenis, kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar papildomą informaciją, kuri leistų įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu, patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, turi šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytas teises.“
1Papildyti 19 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų
piniginių operatoriai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų registracijos žurnalą.“
2Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus šio straipsnio 3, 4,
straipsnio 1, 2, 3 ir 3¹ dalyse nurodytų piniginių operacijų registracijos žurnalą.“
3Papildyti 19 straipsnį 13¹ dalimi:
„13¹. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų
piniginių operatoriai privalo saugoti informaciją, pagal kurią virtualiosios valiutos adresą galima susieti su virtualiosios valiutos savininko tapatybe, šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą.“
1Papildyti 20 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹.
Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta, jeigu tokios piniginės operacijos ar sandorio vertė lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas. Keliomis tarpusavyje susijusiomis piniginėmis operacijomis šio straipsnio tikslais laikomos per parą atliekamos kelios virtualiosios valiutos keitimo operacijos ar sandoriai virtualiąja valiuta lėšomis, kai operacijų ir sandorių bendra suma lėšomis lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta.“
2Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 3¹ dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Advokatai ir advokatų padėjėjai šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją Lietuvos advokatūrai pateikia nedelsdami, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo perduoda ją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“
3Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 3¹ dalyse nurodytų duomenų ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis.
Reikalavimai juridiniams asmenims ir asmenims, susijusiems su patikos, virtualiųjų valiutų keityklų, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ar bendrovių paslaugų teikėjais ir nekilnojamojo turto agentais“. 2. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento, virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“
3Papildyti 25 straipsnį 4 dalimi:
„4. Juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar
depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 25¹ straipsniu: „25¹ straipsnis.
virtualiosios valiutos siūlymo (ICO) reikalavimai
siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo nustatyti ir patikrinti asmens, įsigyjančio virtualiąją valiutą, ir naudos gavėjo tapatybę šio įstatymo 9–15 straipsniuose nustatyta tvarka prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ar operacijas virtualiąja valiuta arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 3 000 eurų ar ją atitinkančią sumą virtualiąja valiuta (virtualiosios valiutos vertė nustatoma operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas, taip pat imtis reikiamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti. 2. Pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimu pateikti prašomą informaciją per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo momento. Jeigu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavime pateikti prašomą informaciją motyvuotai nustatytas trumpesnis informacijos pateikimo terminas, pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo šią informaciją pateikti per Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavime pateikti prašomą informaciją nustatytą informacijos pateikimo terminą. 3. Pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius ar bet kokia kita informacija pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai. 4.
siūlymą (ICO) vykdantys asmenys šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, naudos gavėjo tapatybės duomenis, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašus, kitus duomenis, gautus asmens, įsigyjančio virtualiąją valiutą, tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentaciją (dokumentų originalus) bei piniginės operacijos, operacijos virtualiąja valiuta ar sandorio patvirtinimo dokumentus ir duomenis ar kitus teisinę galią turinčius dokumentus ir duomenis, susijusius su piniginių operacijų, operacijų virtualiąja valiuta atlikimu ar sandorių sudarymu, turi saugoti 8 metus nuo sandorio su asmeniu, įsigyjančiu virtualiąją valiutą, pabaigos dienos.“
Pakeisti Įstatymo priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (OL 2018 L 156, p. 43).“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, valstybės įmonės Registrų centro direktorius iki 2019 m. rugpjūčio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 4, 7, 9, 10, 11, 19, 20, 25 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 7, 9, 10, 11, 19, 20, 25 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas iš dalies įgyvendinant 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES)2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES)2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (toliau – Direktyva), bei siekiant sureguliuoti virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą, nustatyti pirminiu virtualiosios valiutos siūlymu (ICO) užsiimančių juridinių asmenų naudos gavėjų ir jų leidžiamos virtualiosios valiutos pirkėjų tapatybę, taip pat užtikrinti šių veiklų skaidrumą, efektyvią pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją. Atliekant pirminius virtualiosios valiutos siūlymus (ICO), kuriais siekiama pritraukti investicijų naujam produktui ar paslaugai kurti, įmonei vystyti ar jos veiklai plėsti, kurių daugumą organizuoja Lietuvos Respublikos piliečiai, nuo 2017 m. iki 2018 m. III ketvirčio, skirtingų šaltinių duomenimis, surinkta 340–420 mln. Eur. Tai sudaro apie 3–4 proc. visų pasaulyje naudojantis virtualiosios valiutos siūlymu (ICO) pritrauktų lėšų. Kita vertus, pastebėtina, kad virtualiųjų valiutų rinkos kapitalizacija per 2018 m.
I–III ketvirčius sumažėjo apie tris kartus. Kadangi atliekant daugumą pirminių virtualiosios valiutos siūlymų (ICO) sudaromos galimybės asmens virtualiąją valiutą kotiruoti antrinėse rinkose, tai kelia pinigų plovimo riziką. Todėl būtina virtualiųjų valiutų keityklų operatorių, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių, taip pat siauresne apimtimi pirminiu virtualiosios valiutos siūlymu (ICO) užsiimančių asmenų veiklą reglamentuoti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas). Tokiu būdu ne tik virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai bus įpareigojami laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų, bet ir pirminiu virtualiosios valiutos siūlymu (ICO) užsiimantys asmenys privalės atlikti kliento tapatybės nustatymo ir kitas saugumo patikros procedūras. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius
Šumskaitė, tel. (8 5) 239 0180, ir Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vyr. specialistas Paulius Mačionis, tel. (8 5) 219 4451. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu virtualiųjų valiutų, virtualiųjų valiutų keityklų operatorių, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ir pirminio virtualiosios valiutos siūlymo (ICO) veikla užsiimančių asmenų veikla Lietuvos Respublikos teisės aktais nereglamentuota. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą reglamentuoti Įstatyme, priskiriant juos prie kitų įpareigotųjų subjektų ir nustatant jiems įpareigojimus nustatyti bei patikrinti kliento tapatybę prieš pradedant teikti virtualiųjų valiutų keityklos ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių paslaugas ir prieš atliekant virtualiosios valiutos keitimo operacijas, kurių bendra suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias susijusias operacijas. Taip pat virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai privalės pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatytą informaciją, kai piniginės operacijų ir sandorių bendra suma lėšomis lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta. Įstatymo projekte nustatomas įpareigojimas asmenims, besiverčiantiems virtualiųjų valiutų keityklų arba depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veikla, tinkamai pranešti apie veiklos pradžią Juridinių asmenų registrui. Priėmus Įstatymo projektą juridinių asmenų, užsiimančių virtualiųjų valiutų keityklų operatoriaus arba depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veikla, valdymo ir stebėjimo organų nariais bei naudos gavėjais negalės būti asmenys, teisti už nusikaltimus arba baudžiamuosius nusižengimus, išvardytus Įstatymo projekte. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai taip pat privalės laikytis kitų kitiems įpareigotiesiems subjektams Įstatyme nustatytų reikalavimų, tokių kaip įdiegti procedūras ir sistemas, skirtas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti veiksmingas šios rizikos mažinimo priemones ir kita.
Priėmus Įstatymo projektą, asmenims, ketinantiems verstis virtualiųjų valiutų keityklų operatorių, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veikla, bus nustatytos pagrindinės veiklos sąlygos ir pinigų plovimo prevencijos prievolės. Šios prievolės kils iš Įstatymo ir susijusių teisės aktų, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymo, parengto suderinus su Lietuvos banku ir Finansų ministerija, dėl virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Tokiu būdu minėtoms ir kitoms su virtualiosiomis valiutomis susijusioms veikloms, kaip pirminiam virtualiosios valiutos siūlymui (ICO), bus suteikta daugiau patikimumo ir skaidrumo, kas skatins darnią ir tinkamai prižiūrimą šio sektoriaus ir alternatyvių finansavimo būdų plėtrą. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti reikalavimus pirminiu virtualiosios valiutos siūlymu (ICO) užsiimantiems juridiniams asmenims atlikti virtualiosios valiutos pirkėjų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymą, kai su jais sudaromų sandorių suma yra lygi arba viršija 3 000 eurų, kaip tai numatyta Įstatymo 9–15 straipsniuose, saugoti Įstatymo projekte nurodytą informaciją, bendradarbiauti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, tačiau pirminiu virtualiosios valiutos siūlymu (ICO) užsiimantys asmenys nebus įtraukiami į Įstatymo įpareigotųjų subjektų sąrašą.
Numatyta 3 000 eurų sumos riba, kai vykdant pirminį virtualiosios valiutos siūlymą turi būti nustatoma virtualiosios valiutos pirkėjų ir naudos gavėjų tapatybė, yra kompromisinis variantas tarp rinkos dalyvių ir priežiūros institucijų siūlymų dėl rizikų valdymo. Siūloma suma siekiama palaikyti inovacijas, ypač decentralizuotas sistemas, kurios veikia kaip alternatyvus ūkio subjektų finansavimo šaltinis ir skirtos kuo labiau skatinti socialinių grupių dalyvavimą virtualiųjų valiutų rinkose, siekiant plėsti ICO dalyvių sąrašą. Sumažinta sandorių sumos riba dėl klientų ar naudos gavėjų tapatybės nustatymo padidintų verslo administravimo kaštus ir toks sprendimas taptų nepatrauklus ICO projektų iniciatoriams. Už Įstatymo projekte nustatytų įpareigojimų nesilaikymą pirminiu virtualiosios valiutos siūlymu (ICO) užsiimančių juridinių asmenų vadovams bus taikomos Administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos. Įstatymo projekte siūloma virtualiosios valiutos pirkėjų ir naudos gavėjų tapatybę nustatyti, kai su jais sudaromų sandorių suma yra lygi arba viršija 1 000 eurų suma, analogiškai kaip pagal Įstatymą nustatoma elektroninių pinigų klientų ir naudos gavėjų tapatybė, nes savo esme tai yra panašios piniginės operacijos.
Pagal Įstatymo projektą operatoriams, kurie teikia prieigos paslaugas asmenims, norintiems pasiekti depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių ar virtualiųjų valiutų keitimo platformas, nebus taikomas šis Įstatymas. Asmenys, teikiantys minėtas paslaugas, neturės vykdyti nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Taip pat asmenims, besinaudojantiems virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių paslaugomis savo asmeniniams poreikiams, šis Įstatymas nebus taikomas. Įstatymo projekte sąvoka „virtualiosios valiutos keitimas“ apima ne tik virtualiosios valiutos keitimą, bet ir virtualiosios valiutos pirkimą bei pardavimą. Virtualiųjų valiutų rinkai būdingi turtiniai teisiniai santykiai, t. y. pirkimo–pardavimo sandoriai – asmenys, perkantys virtualiąsias valiutas, atitinkamai keičia teisinį valiutos statusą turinčias valiutas į virtualiąsias valiutas ir virtualiąsias valiutas į alternatyvias virtualiąsias valiutas. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti reikalavimą, kad depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių veiklą galėtų vykdyti tik juridiniai asmenys arba juridinio asmens filialai. Šis reikalavimas grindžiamas viešuoju interesu, siekiant užtikrinti virtualiųjų valiutų rinkos dalyvių veiklos kontrolę, skaidrumą ir atsakomybę kompetentingoms valstybės institucijoms.
Taip pat, atsižvelgiant į virtualiųjų valiutų rinkoje būdingas rizikas, siekiama apsaugoti virtualiųjų valiutų operatorių ar kitų šios rinkos dalyvių teises, numatant papildomas pareigas ir prievoles asmenims, siekiantiems vykdyti Įstatymo projekte numatytas veiklas. Atitinkamai fiziniai asmenys neturi pareigos registruotis ir verstis Įstatymo projekte numatyta veikla, nes dėl ribotų išteklių ir mažesnės priežiūros nei juridiniai asmenys jie nesugebės įgyvendinti numatytų Įstatymo įsipareigojimų ir valdyti rizikų. Taip pat juridinis asmuo ir jo organai užtikrins tvarią virtualiųjų valiutų keityklų bei depozitinių piniginių veiklą ir neleis juridinio asmens vadovui piktnaudžiauti padėtimi. Virtualiųjų valiutų rinka yra itin nestabili, kyla didesnė bankroto rizika. Tai rodo kelerių metų virtualiųjų valiutų keityklų rinkos tendencijos – bankrutavo virtualiųjų valiutų operatoriai „Mt. Gox“, „BitGrail“,
„Coinbin“, „Quadriga“ ir kt. Svarbus aspektas yra keityklų likvidumo
užtikrinimas. Fiziniai asmenys nebūtų pajėgūs užtikrinti keliamų likvidumo reikalavimų. Įstatymo projektu siekiama nustatyti taikymo jurisdikciją tik Lietuvoje registruotiems operatoriams, kurie teikia virtualiųjų valiutų keitimo ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių valdymo paslaugas. Atitinkamai Europos Sąjungos valstybėse narėse ir užsienio valstybėse įsteigti juridiniai asmenys arba jų filialai pinigų plovimo reguliavimo apimtimi bus prižiūrimi savo jurisdikcijų kompetentingų institucijų. Atsižvelgianti į tai, kad per 2018 metų 9 mėnesius virtualiųjų valiutų rinkos kapitalizacija nuo
kurti atskiro virtualiųjų valiutų reglamentavimo.
Įstatymo projektas užtikrins didesnę klientų apsaugą bei sumažins pinigų plovimo riziką, būdingą virtualiųjų valiutų rinkai ir pirminiam virtualiosios valiutos siūlymui (ICO). Įstatymo projektu išplečiama Direktyvos taikymo sritis įtraukiant pirminius virtualiosios valiutos siūlymus (ICO) bei virtualiosios valiutos konvertavimo į kitą virtualiąją valiutą operacijas, atsižvelgiant į naujausias Tarptautinės kovos su pinigų plovimu organizacijos (FATF) rekomendacijas dėl virtualiųjų valiutų keityklų operatorių veiklos. FATF rekomendacijose siūloma pinigų plovimo prevencijos priemones taikyti ne tik virtualiųjų valiutų ir teisinį valiutos statusą turinčių valiutų (t. y. teisėtomis mokėjimo priemonėmis paskelbtų valstybės monetų ir banknotų bei elektroninių pinigų, kurie jų emisijos valstybėje pripažįstami kaip atsiskaitymo priemonė) konvertavimo operacijoms, bet ir virtualiųjų valiutų konvertavimo į kitas virtualiąsias valiutas operacijoms bei finansinių paslaugų, susijusių su išleidėjo siūlymu įsigyti virtualiąją valiutą, teikimui. Priėmus šį Įstatymo projektą, nacionalinis reglamentavimas atitiks tarptautinių organizacijų nustatytus virtualiųjų valiutų operacijų atlikimo reikalavimus. Siūlomas ankstesnis, nei nustatyta Direktyvoje, Įstatymo projekto įsigaliojimas numatytas siekiant kuo greičiau sudaryti aiškias ir skaidrias sąlygas virtualiosios valiutos rinkos dalyvių veiklai, sumažinti pinigų plovimo riziką virtualiųjų valiutų investuotojams ir virtualiųjų valiutų keityklų vartotojams bei užtikrinti vartotojų apsaugą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos piliečių inicijuoti pirminiai virtualiosios valiutos siūlymai (ICO) pritraukė sumas, siekiančias 340–420 mln.
Eur, ankstesnis, nei numatytas, Įstatymo projekto įgyvendinimas sukurs palankesnes sąlygas ne tik naujiems rinkos dalyviams ar pirminiams virtualiosios valiutos siūlymams (ICO) vykdyti, bet ir pritrauktas investicijas nukreips į realią Lietuvos rinką ir darbo vietų sukūrimą bei bus užtikrinta alternatyvių finansavimo būdų plėtra. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką – prisidės prie vartotojų apsaugos stiprinimo bei kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Numatytas reguliavimas suteiks teisinį užtikrintumą virtualiųjų valiutų rinkai, kas didins vartotojų pasitikėjimą skaidriai dalyvauti virtualiųjų valiutų rinkoje. Didesnis vartotojų apsaugos lygis gali būti laikomas vienu iš pagrindinių virtualiųjų valiutų rinkos reguliavimo privalumų. Šiuo metu virtualiosios valiutos siūlymas (ICO) įgyvendinamas ne pagal teisės aktus, dėl ko tai laikytina rizikinga veikla tiek ūkio subjektams, tiek ir vartotojams. Virtualiosios valiutos siūlymo (ICO) reglamentavimas išspręs šią problemą. Atitinkamai Įstatymo projektas padarys teigiamą įtaką depozitinių virtualiųjų valiutų operatorių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių veiklai.
Įsigaliojus Įstatymo projektui, vartotojai savo turtą galės patikėti žinomiems virtualiųjų valiutų operatoriams, nes informacija apie virtualiųjų valiutų keityklų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius bus prieinama visuomenei ir valstybės institucijoms. Tikimasi, kad rinkoje išnyks būdingi atvejai, kai vartotojų lėšas pasisavina anoniminiai virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ar jų savininkai. Taip pat tikimasi, kad priimtas Įstatymo projektas virtualiųjų valiutų rinkai suteiks papildomo stabilumo ir gerokai sumažins jos nepastovumą bei pritrauks investuotojų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, bus reglamentuotos tam tikros veiklos ir nustatytos pradinės veiklos sąlygos. Teisinis aiškumas sudarys sąlygas spartesnei verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų nereikės keisti arba panaikinti. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Turės būti priimti (pakeisti) šie įgyvendinamieji teisės aktai:
vidaus reikalų ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 16313 „Dėl Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo ir Informacijos apie grynųjų pinigų operacijas ir sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai reikės papildomai
asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Virtualioji valiuta, virtualiųjų valiutų keityklos operatorius, depozitinė virtualiųjų valiutų piniginė, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius, pirminis virtualiosios valiutos siūlymas (ICO).
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22⁴ dalyje vietoje žodžio „lėšas“ vartoti žodį „atlygį“. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad
„virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų piniginių
operatoriams skirti nurodymai <...> tvirtinami suderinus su Lietuvos banku ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija“. Pastebėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus derinimo su šiomis institucijomis tikslas, nes atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22² dalį nei Lietuvos banko, nei Finansų ministerijos kompetencija nėra susijusi su virtualiąja valiuta. 3. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinamas reikalavimas finansų įstaigos ir kitų įpareigotųjų subjektų klientui patvirtinti pažangiuoju elektroniniu arba kvalifikuotuoju elektroniniu parašu finansų įstaigos ir kitų įpareigotųjų subjektų tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją. Pastebėtina, jog šis reikalavimas yra perteklinis bei didinantis administracinę naštą klientui. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis numato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šio perteklinio reikalavimo. 4. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo
„<...> imtis reikiamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais
santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti. Pastebėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys nustatinės minėtus turto ir lėšų šaltinius, kokios yra jų teisės ir pareigos šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. 5. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas turi įsigalioti 2019 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu įgyvendinamos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/843 (toliau – Direktyva) 4 straipsnyje yra nurodyta, jog „<...> šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2020 m. sausio 10 d.“ Atsižvelgiant į tai bei į įstatymo projekto priėmimo stadijas ir terminus, svarstytina, ar šis terminas yra realus. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis projektas parengtas iš dalies įgyvendinant Direktyvą, tačiau nenurodytos priežastys, kodėl nėra iš karto įgyvendinama visa Direktyva. Atsižvelgiant į šią pastabą, manytina, jog to paties įstatymo keitimas atskirais projektais neatitinka teisėkūros ekonomiškumo principo. 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
Respublikos gyventojų registro pavadinimas;
į projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹straipsnio turinį, siūlytina šio straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „Reikalavimai pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Kabišaitis, tel. (8 5) 239 6161, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-2619 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo
„atlygį“. Pritarti Pakeisti projekto 1 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22⁴ dalį ir ją išdėstyti taip:
„22⁴. Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius
(arba) pardavimo paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-06-262 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad
„virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų
piniginių operatoriams skirti nurodymai <...> tvirtinami suderinus su Lietuvos banku ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija“. Pastebėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus derinimo su šiomis institucijomis tikslas, nes atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22² dalį nei Lietuvos banko, nei Finansų ministerijos kompetencija nėra susijusi su virtualiąja valiuta. Nepritarti Pabrėžtina, kad reguliavimo objektas yra virtualiosios valiutos, kurios yra paremtos itin inovatyvia blokų grandinės technologija. Siūlomu reguliavimu pasitelkiamos institucijos, veikiančios finansinių technologijų ir inovacijų srityje, siekiant užtikrinti aukštos kompetencijos lūkesčius, virtualiųjų valiutų rizikų valdymą bei efektyvią pinigų plovimo/terorizmo finansavimo (PP/TF) prevenciją bei vartotojų apsaugą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinamas reikalavimas finansų įstaigos ir kitų įpareigotųjų subjektų klientui patvirtinti pažangiuoju elektroniniu arba kvalifikuotuoju elektroniniu parašu finansų įstaigos ir kitų įpareigotųjų subjektų tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją. Pastebėtina, jog šis reikalavimas yra perteklinis bei didinantis administracinę naštą klientui. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis numato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šio perteklinio reikalavimo. Pritarti iš dalies Pakeisti projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai
turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento pačiam pateikti minėtus dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį arba kvalifikuotą elektroninį) pažangiuoju elektroniniu ar kvalifikuotuoju elektroniniu) parašu<...>.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo
„<...> imtis reikiamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais
santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti. Pastebėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys nustatinės minėtus turto ir lėšų šaltinius, kokios yra jų teisės ir pareigos šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. Nepritarti Nuostatos turi būti taikomos įpareigotiems subjektams pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bendrąsias nuostatas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 5.
Projekto 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas turi įsigalioti 2019 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu įgyvendinamos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/843 (toliau – Direktyva) 4 straipsnyje yra nurodyta, jog „<...> šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2020 m. sausio 10 d.“ Atsižvelgiant į tai bei į įstatymo projekto priėmimo stadijas ir terminus, svarstytina, ar šis terminas yra realus. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis projektas parengtas iš dalies įgyvendinant Direktyvą, tačiau nenurodytos priežastys, kodėl nėra iš karto įgyvendinama visa Direktyva. Atsižvelgiant į šią pastabą, manytina, jog to paties įstatymo keitimas atskirais projektais neatitinka teisėkūros ekonomiškumo principo. Pritarti Pakeisti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 10 d. 2019 m. rugsėjo
Vyriausybė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, valstybės įmonės Registrų centro direktorius iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.2020 m. sausio 9 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Įstatymo projektu perkeliama dalis 2018 m. gegužės
sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, siekiant užtikrinti virtualiąsias valiutas siūlančių įmonių, jų keityklų operatorių ir depozitinių piniginių operatorių veiklos finansinį skaidrumą ir stiprinti kovą su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu. Įstatymo projekte papildomai nustatyti reikalavimai pirminiu virtualiosios valiutos siūlymu (ICO) užsiimantiems juridiniams asmenims, siekiant kuo greičiau reglamentuoti šią veiklą.
Taip pat, numatomos pinigų plovimo prevencijos priemones taikyti ne tik virtualiųjų valiutų ir teisinį valiutos statusą turinčių valiutų (t. y. teisėtomis mokėjimo priemonėmis paskelbtų valstybės monetų ir banknotų bei elektroninių pinigų, kurie jų emisijos valstybėje pripažįstami kaip atsiskaitymo priemonė) konvertavimo operacijoms, bet ir virtualiųjų valiutų konvertavimo į kitas virtualiąsias valiutas operacijoms bei finansinių paslaugų, susijusių su išleidėjo siūlymu įsigyti virtualiąją valiutą, teikimui. Likusi direktyvos dalis perkeliama įstatymų paketu TAIS Nr. 18-15330(5). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje vartotinas oficialus Lietuvos Respublikos gyventojų registro pavadinimas; Pritarti Pakeisti projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę
gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento pačiam pateikti minėtus dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį arba kvalifikuotą elektroninį).
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro Gyventojų registro. “
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-06-2610
projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹straipsnio turinį, siūlytina šio straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „Reikalavimai pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims“. Pritarti Pakeisti 10 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„25¹ straipsnis. Pirminio virtualiosios valiutos siūlymo
(ICO) reikalavimaiReikalavimai pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
UAB Spectro Finance, 2019-09-1112 UAB Spectro Finance (toliau – Įmonė) išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (toliau – Įstatymas) 2, 4, 7, 9, 10, 11, 19, 20, 25 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3584 (toliau – Įstatymo projektas) teikia šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus. Įstatymo projekte be kitų nuostatų numatyta, jog virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams (toliau – Įpareigotieji subjektai) taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – PP/TF) prevencijos nuostatos, numatytos Įstatymo projekte, t. y. priėmus Įstatymo projektą ir jam įsigaliojus virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams pirmą kartą taps taikomas PP/TF prevencijos reguliavimas. Dėl teisėtų lūkesčių Įstatymo projekto
pereinamasis laikotarpis ir/arba Įstatymo įsigaliojimo atidėjimas rinkoje jau veikiantiems Įpareigotiesiems subjektams. Tai reikštų, jog Įstatymo nuostatos įsigalioja kitą dieną po Įstatymo paskelbimo tokiu būdu pažeidžiant Įpareigotųjų subjektų teisę į laikotarpį, skirtą prisitaikyti prie naujo reguliavimo ir tinkamai jam pasirengti. Maža to, dar nėra parengta ir visuomenei pateikta net poįstatyminių aktų, kurie nustatys detalius reikalavimus, įgyvendinančius kai kurias Įstatymo nuostatas, projektų. Esant tokiai situacijai pažeidžiami Įpareigotųjų subjektų teisėti lūkesčiai. Svarbu priminti, jog PP/TF prevencijos reikalavimai šiems Įpareigotiesiems subjektams niekada nebuvo taikomi. Taigi, PP/TF rizikų supratimas ir įvertinimas bei jų valdymo priemonių pritaikymas tokiose bendrovėse yra visiškai nauja vidaus kontrolės sfera.
Bendrovėms norint tinkamai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, būtina atlikti daugybę parengiamųjų veiksmų, tame tarpe įvertinti konkrečias rizikas, susijusias su atitinkamos bendrovės teikiamomis paslaugomis ir produktais, jų teikimo kanalais, aptarnaujama geografine teritorija ir klientais, atitinkamai pasirengti procesų aprašymus ir numatyti procedūras, nuspręsti dėl reikalingų tapatybės nustatymo, sandorių stebėsenos ir kitų PP/TF rizikų valdymo techninių sprendinių, juos suprogramuoti ar parinkti ir užsakyti iš trečiųjų šalių, testuoti jų veikimą, pasisamdyti ir apmokyti tokias funkcijas atliekančius darbuotojus ir pan. Visi šie veiksmai yra itin daug laiko, žmogiškųjų, IT ir finansinių resursų reikalaujantis procesas, be kita ko priklausantis nuo detalių reikalavimų, kurie šiuo metu, esant tik Įstatymo projektui, nėra aiškūs. Pavyzdžiui, Įmonė yra nuo 2013 m. veikiantis subjektas, turintis sudėtingas, specifines vidaus operacines sistemas ir didelę klientų bazę. Kiekvienos Įstatymo nuostatos įgyvendinimas Įmonei reiškia didelius pokyčius: reikia keisti vidinius procesus, koreguoti turimas ir diegti naujas operacines sistemas, apmokyti darbuotojus ir kelti jų kvalifikaciją PP/TF prevencijos srityje ir kt., nekalbant apie tai, jog Įstatymo projektui įsigaliojus be pereinamojo laikotarpio, Įmonė turėtų per vieną dieną nustatyti šimtų tūkstančių klientų tapatybes – kas savaime yra neįmanoma. Tokia situacija užprogramuotų jog šioje srityje jau veikiantiems Įpareigotiesiems subjektams būtų tiesiog neįmanoma atitikti Įstatymo reikalavimų ir jie patektų į sunkesnę padėtį nei analogiški subjektai, kurie savo veiklą pradės po Įstatymo įsigaliojimo. Įmonė ir, esame tikri, kiti Lietuvos rinkoje veikiantys Įpareigotieji subjektai yra linkę įgyvendinti visus be išimties Įstatymo reikalavimus laiku.
Mūsų manymu, tam, kad Įpareigotieji subjektai galėtų įgyvendinti Įstatymo reikalavimus, reikalingos dvi būtinosios sąlygos:
a) Įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatyti PP/TF prevencijos reikalavimai turi būti aiškūs, teisės aktų normos turi būti tikslios ir galiojančios (ne projektai), kad Įpareigotieji subjektai pagal tai galėtų orientuoti savo elgesį, ir
b) Turi būti numatytas pereinamasis laikotarpis, skirtas jau veikiantiems Įpareigotiesiems subjektams tinkamai pasirengti Įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytų reikalavimų įgyvendinimui, ypatingai tų, kurie taikomi atgal, t. y. iki Įstatymo įsigaliojimo užmegztiems dalykiniams santykiams. Taigi, pirma, prieš pradedant kurti ir diegti PP/TF rizikų valdymo vidaus kontrolės sistemas, Įpareigotieji subjektai turi aiškiai žinoti, kokius Įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose numatytus reikalavimus jiems reikės įgyvendinti. Antra, tik tada, kai bus nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, t. y. Įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatyti reikalavimai bus galiojantys, Įpareigotiesiems subjektams turi būti numatytas protingas ir proporcingas laiko tarpas su minėtais reikalavimais tinkamai susipažinti ir juos įgyvendinti. Dėl įstatymo negaliojimo atgal Svarbu pabrėžti, jog Įpareigotiesiems subjektams Įstatymo nuostatos (taigi, PP/TF prevencijos priemonių taikymas) bus privalomas tik po Įstatymo įsigaliojimo. Jei po Įstatymo įsigaliojimo atsiranda pareiga taikyti PP/TF prevencijos priemones veiklai, vykdytai iki Įstatymo įsigaliojimo, pažeidžiamas įstatymo negaliojimo atgal principas.
Pažymėtina, kad jau veikiančių Įpareigotųjų subjektų klientų bazę sudaro esami klientai (tie, su kuriais dalykiniai santykiai jau yra užmegzti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo) ir nauji klientai (tie, su kuriais dalykiniai santykiai bus užmegzti po Įstatymo projekto įsigaliojimo). Vienas kertinių PP/TF prevencijos reikalavimų yra įpareigojimas nustatyti kliento tapatybę, taikomas Įstatyme numatytiems subjektams: finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams. Virtualiųjų valiutų keityklos ir depozitinių piniginių teikėjai įpareigoti pagal Įstatymą taps tik įsigaliojus Įstatymo projektui. Atsižvelgiant į tai, būtų galima daryti išvadą, jog minėta pareiga bus taikoma tik tada, kai Įpareigotieji subjektai apskritai tokiais taps (taigi, po Įstatymo projekto įsigaliojimo) ir tik tiems dalykiniams santykiams, kuriuos Įpareigotieji subjektai užmegs po Įstatymo projekto įsigaliojimo. Vis dėlto, pasikonsultavę su Įpareigotųjų subjektų veiklai prižiūrėti numatyta institucija, įžvelgiame grėsmę, kad reikalavimas nustatyti kliento tapatybę bus taikomas ne tik dalykiniams santykiams, užmegztiems po Įstatymo įsigaliojimo, bet ir visiems esamiems Įmonės klientams, t.y. tiems, su kuriais dalykiniai santykiai buvo užmegzti dar iki Įstatymo įsigaliojimo, jei Įstatyme nebus numatyta kitaip. Laikantis nuomonės, jog klientų tapatybės nustatymo reikalavimas turi būti taikomas visa apimtimi, t. y. ir esamiems, ir naujiems klientams, ir Įstatymo projekte nesant numatytos jokios galiojimo ar taikymo išimties, susiklosto situacija, kai Įstatymas dalyje dėl esamų klientų yra taikomas atgal.
Kaip žinia, kliento tapatybės nustatymas yra detali ir daug resursų reikalaujanti procedūra: reikia surinkti tinkamus kliento tapatybės dokumentus saugiu kanalu, kuris turi atitikti tam tikrus poįstatyminiu aktu patvirtintus reikalavimus, tada juos patikrinti, paliekant laiko trūkumams ištaisyti ir pan. Taigi, jei toks reikalavimas būtų taikomas jau kitą dieną po Įstatymo įsigaliojimo ir net laikant kad Įpareigotieji subjektai jau turi visas reikiamas procedūras ir IT priemones bei daugybę parengtų ir apmokytų darbuotojų, ir tą pačią dieną nedelsdami imtųsi visų reikiamų veiksmų kliento tapatybei nustatyti – fiziškai neįmanoma, kad pavyktų surinkti ir patikrinti informaciją apie šimtus tūkstančių esamų klientų per vieną dieną. O tinkamai nenustatę tapatybės, Įpareigotieji subjektai negalės vykdyti ir tinkamos dalykinių santykių stebėsenos ir kitų Įstatymo reikalavimų. Tokiu atveju, tai reikštų, jog Įpareigotieji subjektai būtų priversti pažeisti Įstatymo reikalavimus taip ir neturėję realios galimybės jų atitikti. Jeigu bus laikomasi nuomonės, jog Įstatymo reikalavimai gali būti taikomi atgal, t. y., jau užmegztų dalykinių santykių su klientais atžvilgiu, svarbu suprasti, jog tokių reikalavimų įgyvendinimui reikia numatyti laiko, ir numatyti Įstatymo galiojimo atidėjimą Įpareigotųjų subjektų esamų klientų atžvilgiu. Išvados
subjektams, kurie jau veikia rinkoje, įsigaliojus Įstatymo projektui, turi būti suteikiamas protingas ir proporcingas laiko tarpas (pereinamasis laikotarpis), skirtas pasirengti naujam reguliavimui, t. y. įgyvendinti Įstatymo reikalavimus dalykiniams santykiams, užmegztiems po Įstatymo įsigaliojimo ir iki tol. 2.
laikotarpio Įpareigotiesiems subjektams įgyvendinti Įstatymo nuostatų, galimai pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. 3. Įstatymo nuostatų taikymas dalykiniams santykiams, kuriuos Įpareigotieji subjektai užmezgė iki Įstatymo projekto įsigaliojimo, galimai pažeidžia įstatymo negaliojimo atgal principą. Siekiant to išvengti, Įstatymo projektu turėtų būti suteikiamas protingas ir proporcingas laiko tarpas (pereinamasis laikotarpis), skirtas įgyvendinti Įstatymo nuostatas klientų, su kuriais dalykiniai santykiai užmegzti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo, atžvilgiu. Pasiūlymai Siūlome Įstatymo projekto 12 straipsnio formuluotę keisti, kaip nurodyta žemiau:
šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2020 m. sausio 10 d. 2. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, valstybės įmonės Registrų centro direktorius iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus per 1 mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. 3. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams, įsteigtiems Lietuvos
įstatymo nuostatos įsigalioja 2020 m. liepos 10 d. ARBA
šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2020 m. sausio 10 d. 2. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, valstybės įmonės Registrų centro direktorius iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus per 1 mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. 3.
depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių klientų, su kuriais dalykiniai santykiai užmegzti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, atžvilgiu šio įstatymo nuostatos įsigalioja 2020 m. liepos 10 d. Pritarti iš dalies Argumentai: Dėl teisėtų lūkesčių: Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) buvo rengiamas ir koreguojamas atsižvelgiant į suinteresuotų šalių pasiūlymus ir nuostatas. Įstatymo projekto nuostatos suinteresuotosioms šalims jau buvo žinomos nuo pat pirmo pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Abejotina, ar įstatymo projekto nuostatų buvimas įstatymo projekte nesudarė sąlygų suinteresuotoms šalims ruoštis naujam reguliavimui. Be to, Įstatymo įsigaliojimo data tikslinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
laikotarpio nustatymo:
d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843(toliau – Direktyva) (OJ L 156, 19.6.2018, p. 43–74), numato Valstybėms narėms prievolę nacionalinę teisę perkelti direktyvos nuostatas ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d. Siūlomas pereinamasis laikotarpis dėl virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams ir įstatymo įsigaliojimas nuo 2020 m. liepos 10 d. galimai sukeltų Direktyvos nuostatų pažeidimą. Direktyvoje nėra numatyta galimybė suteikti pereinamąjį laikotarpį virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams.
Dėl įstatymo negaliojimo atgal: Įstatymo projektas numatys prievolę įpareigotiesiems asmenims nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę prieš pradedant teikti virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių paslaugas (jei operacijų suma viršija 1 000 eurų) ir pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai FNTT) nustatytą informaciją, jei operacijų suma yra lygi arba viršija 15 000 eurų. Kliento tapatybės nustatymas bus privalomas, tik įpareigotųjų subjektų klientams, jei jų operacijos viršys atitinkamas sumas. Šiuo atžvilgiu, esamiems klientams, kurių operacijos neviršys įstatymo projekte nurodytų sumų neturi kilti klientų tapatybės nustatymo reikalavimas. Pasiūlymas:
Žr. Seimo narės V.Ačienės pasiūlymą šių išvadų 5 lentelėje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo narė Vida Ačienė, 2019-09-1912 Argumentai: Įstatymo projektui įsigaliojus be pereinamojo laikotarpio, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių ir virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai (toliau – įpareigotieji subjektai) privalėtų per vieną dieną nustatyti šimtų tūkstančių esamų klientų tapatybes. Įsigaliojus įstatymo projektui įpareigotiesiems subjektams, kurie jau veikia rinkoje, turi būti suteiktas pereinamasis laikotarpis, skirtas pasirengti naujam reguliavimui, t. y. įgyvendinti Įstatymo reikalavimus dalykiniams santykiams, užmegztiems ir iki Įstatymo įsigaliojimo. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 12 straipsnį 3 dalimi:
„12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, valstybės įmonės Registrų centro direktorius iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus ir virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus esamų klientų atžvilgiu turi būti taikomos atsižvelgiant į jų rizikos lygį nedelsiant, ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 1 d.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2019-10-165 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui XIIIP-3584ES ir jį tobulinti atsižvelgiant į gautas pastabas bei pasiūlymus. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projekto 5 straipsnį, nustatant prievolę pateikti/reikalauti pateikti tinkamą dokumentą kliento tapatybei nustatyti. Pritarti Žiūrėti BFK pasiūlymą 7.2 lentelėje. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIIIP-3584, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narės pasiūlymą, bei Komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. BFK, 2019-11-0651 Argumentai: Siekiant nepanaikinti prievolės tinkamai nustatyti kliento tapatybę, kai duomenys gaunami iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, siūlytina papildyti straipsnį atitinkama nuostata.
Taip pat siekiama sudaryti galimybes duomenis ar informaciją apie juridinio asmens vadovą gauti tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento pačiam pateikti minėtus duomenis ar informaciją. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Papildyti 10 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti
šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento pačiam pateikti minėtus dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį arba kvalifikuotą elektroninį). Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, jeigu iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija yra apie juridinio asmens vadovą, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Visais šioje dalyje nurodytais atvejais turi būti laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.“ Pritarti 2.
BFK, 2019-11-06 Argumentai: Kadangi BFK yra pateikti svarstyti du Pinigų plovimo ir teroristų prevencijos įstatymo keitimo projektai (šis ir projektas Nr. XIIIP-3856), tikslinga šių įstatymų nuostatas derinti tarpusavyje. Pasiūlymas:
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vida Ačienė, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3856(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, Komiteto biuro padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis, Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Vilius Pečkaitis, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Draudimo veiklos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos l.e.p. direktorius Arūnas Raišutis, atstovas Vykintas Virbalis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Andrius Šaparnis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-26 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo
„atlygį“. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-26 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad
„virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų
piniginių operatoriams skirti nurodymai <...> tvirtinami suderinus su Lietuvos banku ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija“. Pastebėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus derinimo su šiomis institucijomis tikslas, nes atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22² dalį nei Lietuvos banko, nei
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinamas reikalavimas finansų įstaigos ir kitų įpareigotųjų subjektų klientui patvirtinti pažangiuoju elektroniniu arba kvalifikuotuoju elektroniniu parašu finansų įstaigos ir kitų įpareigotųjų subjektų tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją. Pastebėtina, jog šis reikalavimas yra perteklinis bei didinantis administracinę naštą klientui. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis numato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šio perteklinio reikalavimo. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo
„<...> imtis reikiamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais
santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti.
Pastebėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys nustatinės minėtus turto ir lėšų šaltinius, kokios yra jų teisės ir pareigos šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas turi įsigalioti 2019 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu įgyvendinamos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/843 (toliau – Direktyva) 4 straipsnyje yra nurodyta, jog „<...> šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2020 m. sausio 10 d.“ Atsižvelgiant į tai bei į įstatymo projekto priėmimo stadijas ir terminus, svarstytina, ar šis terminas yra realus. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis projektas parengtas iš dalies įgyvendinant Direktyvą, tačiau nenurodytos priežastys, kodėl nėra iš karto įgyvendinama visa Direktyva. Atsižvelgiant į šią pastabą, manytina, jog to paties įstatymo keitimas atskirais projektais neatitinka teisėkūros ekonomiškumo principo. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje vartotinas oficialus Lietuvos Respublikos gyventojų registro pavadinimas;
šio straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „Reikalavimai pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Vida Ačienė Argumentai:
Įstatymo projektui įsigaliojus be pereinamojo laikotarpio, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių ir virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai (toliau – įpareigotieji subjektai) privalėtų per vieną dieną nustatyti šimtų tūkstančių esamų klientų tapatybes. Įsigaliojus įstatymo projektui įpareigotiesiems subjektams, kurie jau veikia rinkoje, turi būti suteiktas pereinamasis laikotarpis, skirtas pasirengti naujam reguliavimui, t. y. įgyvendinti Įstatymo reikalavimus dalykiniams santykiams, užmegztiems ir iki Įstatymo įsigaliojimo. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 12 straipsnį 3 dalimi:
„12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2.
Respublikos vidaus reikalų ministras, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, valstybės įmonės Registrų centro direktorius iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus ir virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus esamų klientų atžvilgiu turi būti taikomos atsižvelgiant į jų rizikos lygį nedelsiant, ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos
įstatymo projektui XIIIP-3584ES ir jį tobulinti atsižvelgiant į gautas pastabas bei pasiūlymus. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projekto 5 straipsnį, nustatant prievolę pateikti/reikalauti pateikti tinkamą dokumentą kliento tapatybei nustatyti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Parengė:
Vitalij Dmitrijev