Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Socialinės rizikos suaugęs asmuo darbingo amžiaus asmuo, esantis socialiai atskirtas dėl to, kad elgetauja, valkatauja, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą, yra patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys (šeimos) patiria ar yra pavojus jiems patirti socialinę atskirtį: suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti nepilnamečius vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; nepilnamečių vaikų (įvaikių) visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; išnaudojimas prekybai žmonėmis; smurtas; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis; priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas.“
ir ją išdėstyti taip: „6.
Socialinės globos norma – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinės rizikos socialinę riziką patiriantiems vaikams (toliau – socialinės rizikos vaikas), suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims (toliau – socialinės rizikos suaugęs asmuo) principai ir charakteristikos.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Budintis globėjas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) taikomus reikalavimus ir išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir konsultavimo kursus, skirtus budinčiam globėjui, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams (toliau – globėjų centras), atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais.“
straipsnio 9 dalį. 9.
rizikos vaikas – vaikas iki 18 metų, kuris valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą, yra patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir dėl šių priežasčių jo galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos. 4. Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Vaikus globojanti šeima – sutuoktiniai (ar vienas gyvenantis asmuo, vyresnis ne jaunesnis kaip (išskyrus vaiko artimąjį giminaitį) 21 metų asmuo), įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys (besirūpinantys) nesusietus giminystės ryšiais likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia.“2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atskirais savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globėjai kartu su globėjų centrais, arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, globėjų centrui arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai“. 3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
14 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Teikia metodinę pagalbą savivaldybėms dėl socialinės priežiūros socialinę riziką patiriančioms šeimoms (toliau – socialinės rizikos šeima) organizavimo, taip pat dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontrolės;“. 2.
14 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) kontroliuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti poreikio nustatymą, jų skyrimą, teikimą bei asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už šias paslaugas vertinimą;“. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų, ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, taip pat valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jos globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.“
pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmens (šeimos), pageidaujančio gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto, ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, taip pat valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti, socialinių paslaugų poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų, ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, taip pat valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.“
pakeitimas
18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Socialinės paslaugos socialinės rizikos
šeimai, įskaitant tėvus, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba) ar laikinai apribota tėvų valdžia, teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų, visapusį vystymąsi ir ugdymą bei organizuojant su sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Vaikus globojančiai šeimai, budintiems globėjams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat teikiama atestuotų socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą“. 8 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vaikus globojanti šeima, budintis globėjas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turėti savivaldybės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą apie vaikus globojančios šeimos, budinčio globėjo tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).“
2Papildyti 19 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Globėjų centrai įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą) ir vykdo šias pagrindines funkcijas:
tinkamą vaiko priežiūrą budinčio globėjo šeimoje, organizuoja ir koordinuoja budinčio globėjo veiklą, ir kas mėnesį pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perveda budinčiam globėjui už vaiko priežiūrą vaiko (globos (rūpybos) išmoką, numatytą Išmokų vaikams įstatyme ir pagalbos pinigus;
su budinčiu globėju planuoja pagalbą vaikui, konsultuoja budintį globėją dėl vaiko priežiūros;
ar organizuoja pagalbą budinčiam globėjui ir jo prižiūrimiems vaikams;
budinčiam globėjui dėl švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų jų prižiūrimiems vaikams;
budinčių globėjų paiešką, atranką ir parengimą;
budinčių globėjų profesinės kompetencijos tobulinimą;
pagalbą vaiko biologiniams tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą.“
dalimi: „5. Globėjų centrų veiklos ir vaiko priežiūros budinčio globėjo šeimoje organizavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ 4.
Buvusias straipsnio 4–8 dalis laikyti atitinkamai 6–10 dalimis. 9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
dalimi: „4. Socialinis darbuotojas socialinių paslaugų teikimo tikslu turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle ir teistumu, be asmens sutikimo. Šie duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“
laikyti atitinkamai 5–7 dalimis. 10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, skirtų vaikų globos (rūpybos) išmokoms globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Vaikų priežiūra ar globa
(rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, budinčio globėjo kartu su globėjų centru vykdoma vaiko priežiūra ir vaiko globa (rūpyba), globėjų centro teikiamos socialinės paslaugos finansuojama finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, o kai vaikui nustatyta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba), - ir vaikų globos (rūpybos) išmokoms globos (rūpybos) išmokai, globos (rūpybos) tiksliniam priedui pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įgyvendinimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Dovilė Šakalienė Monika Navickienė
Projekto XIIIP-358(2) lyginamasis variantas
16, 18, 20, 21, 26, 29
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Asmuo su sunkia negalia:
1) vaikas su sunkia negalia – asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) pripažintas sunkaus neįgalumo lygis;
2) suaugęs asmuo su sunkia negalia
3) senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo su sunkia negalia – sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis. 2. Budintis globotojas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą. 3.
paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. 2. 4. Likęs be tėvų globos vaikas – vaikas iki 18 metų, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). 3. 5. Senyvo amžiaus asmuo – sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu
(šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. 4. 6. Sielovados darbuotojas – pagal darbo sutartį socialinių paslaugų įstaigoje dirbantis asmuo, turintis tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos leidimą arba siuntimą religinės bendruomenės ar bendrijos pavedimu teikti religinius patarnavimus ir sielovados pagalbą. 5. 7. Socialinės globos įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka turinti teisę teikti socialinę globą socialinių paslaugų įstaiga. 6. 8. Socialinės globos norma – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims principai ir charakteristikos. 7. 9.
darbingo amžiaus asmuo, esantis socialiai atskirtas dėl to, kad elgetauja, valkatauja, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą, yra patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys (šeimos) patiria ar yra pavojus jiems patirti socialinę atskirtį: suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti nepilnamečius vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; nepilnamečių vaikų (įvaikių) visapusio fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; išnaudojimas prekybai žmonėmis; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis; priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas. 8. Socialinės rizikos šeima
Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba) arba (ir) apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia. 9. Socialinės rizikos vaikas – vaikas iki 18 metų, kuris valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą, yra patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir dėl šių priežasčių jo galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos. 10. Socialinių paslaugų įstaiga
Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. 11. Suaugęs asmuo su negalia
Pakeisti 14 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir
socialinės priežiūros šeimoms organizavimo, taip pat dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontrolės;“. 3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą, socialinių paslaugų skyrimą, sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti asmens
(šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas bei socialinės globos poreikio likusiam be tėvų globos vaikui, vaikui su negalia, socialinės rizikos vaikui, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinės rizikos socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui nustatymo metodikos.“
išdėstyti taip:
„2. Socialinės paslaugos socialinės rizikos
socialinę riziką patiriančiam vaikui, likusiam be tėvų globos vaikui teikiamos kuriant saugią ir sveiką vaiko ugdymosi ir vystymosi aplinką, formuojant savarankiško gyvenimo įgūdžius, atkuriant, palaikant ir stiprinant socialinius ryšius su šeima, artimaisiais, visuomene ir organizuojant su švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą bei išnaudojant visas galimybes, kad vaikas gyventų šeimoje.“
išdėstyti taip: „7.
Socialinės paslaugos socialinės rizikos socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui teikiamos padedant ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimo ir ugdymo, užimtumo, sveikatos priežiūros priemonėmis, užtikrinančią rūpinimąsi asmeniniu
(šeimos) gyvenimu ir dalyvavimą darbo rinkoje.“
3Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Socialinės paslaugos socialinės rizikos
šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos šeimos narius, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, ar tuos tėvus, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą bei organizuojant su sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu ir ugdymu suderintą ir koordinuotai teikiamą pagalbą, o jeigu tėvų valdžia apribota, – sudaryti sąlygas tėvų (tėvo ar motinos) elgesio pokyčiams, kurie leistų grąžinti vaiką į šeimą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.“
pakeitimas
jį išdėstyti taip: „3) asmuo, įgijęs socialinės pedagogikos kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ar socialinio pedagogo kvalifikaciją, jeigu jis dirbs su vaikais ir (arba) socialinės rizikos šeimomis.“
2Papildyti 20 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Socialinis darbuotojas socialinių paslaugų teikimo tikslu turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle ar teistumu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“ 3.
Buvusias straipsnio 4, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 5, 6 ir 7 dalimis. 6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigai gali būti išduodamos šių rūšių
veiklos licencijos:
1) institucinės socialinės globos (dienos) vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims;
2) institucinės socialinės globos (ilgalaikės, trumpalaikės) vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, likusiems be tėvų globos vaikams socialinės globos įstaigoje, išskyrus šeimyną;
3) institucinės socialinės globos (ilgalaikės, trumpalaikės) suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims;
4) institucinės socialinės globos (trumpalaikės) socialinės rizikos socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims;
5) institucinės socialinės globos (ilgalaikės, trumpalaikės) likusiems be tėvų globos vaikams šeimynoje;
6) socialinės globos vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims namuose.“
Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta
tvarka gaunančiam (gaunančiai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio
(kurios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra teikiamos nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos patiriantis socialinę riziką suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.“
Pakeisti 29 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Socialinių paslaugų, kurias planuoja ir
savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja savivaldybė, finansavimo šaltiniai
socialinė priežiūra senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, socialinės rizikos socialinę riziką patiriantiems vaikams, socialinės rizikos socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims ir jų šeimoms finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų. 2. Socialinė priežiūra socialinės rizikos šeimoms finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. 3. Socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia (išskyrus asmenis su sunkia negalia), socialinės rizikos socialinę riziką patiriantiems vaikams, socialinės rizikos socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų. 4. Socialinė globa asmenims su sunkia negalia finansuojama iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. 5. Socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, skirtų vaikų globos (rūpybos) išmokoms globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti. 6. Vaikų priežiūra ar globa
(rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, o kai vaikui nustatyta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba), – ir vaikų globos (rūpybos) išmokoms pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti. 7.
tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams panaudojimą socialinėms paslaugoms finansuoti reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. XI-1954 „Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtino Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepciją (toliau – Koncepcija). Koncepcijos tikslas – suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems. Koncepcijoje nustatyta tobulinti esamos vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos sistemos funkcionavimą, plėtoti nepakankamą paslaugų vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą sistemą, apibrėžti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, uždavinius, funkcijas, vietą valstybės institucijų sistemoje, nustatyti konkrečios atsakomybės ribas, stiprinti savivaldybių institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą savivaldybėse, veiklą ir koordinavimą, tobulinti jų struktūrą ir nustatyti specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus šiems specialistams, stiprinti vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo ir kontrolės funkcijas. Septynioliktosios Vyriausybės 2014–2020 metų programa, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, strateginiais prioritetais laiko visų pirma šeimos, atsirandančios iš vyro ir moters santuokos arba giminystės ryšių ir siekiančios puoselėti gyvybę, stiprinimą ir palaikymą. Šeima yra valstybės pagrindas, nes būtent šeimoje yra ugdomos patriotinės, pilietinės, ekologinės ir kitos dorybės, perduodama kultūra.
Siekdama kurti darnią visuomenę ir darnų žmogų, Vyriausybė įsipareigojo teikti kompetentingą ir veiksmingą pagalbą vaikui ir šeimai (25–27 punktai), vaiko teisių apsaugos sistemą formuoti vaiko interesų, pagarbos visoms šeimoms ir efektyvaus skirtingų institucijų bendradarbiavimo principais (26 punktas), vaikų globos ir įvaikinimo problemas spręsti kompleksiškai (11–15 punktai) ir formuoti nuostatas, kurios padėtų visuomenei atpažinti, netoleruoti ir stabdyti bet kokį smurtą prieš vaiką ir padėti smurto ir patyčių aukoms (22–24 punktai). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
(toliau – Įstatymo projektas Nr. 6) ir Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr.
7) parengti siekiant patobulinti šiuo metu galiojančią vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą. Kadangi Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. spalio 20 d. įstatymu Nr. XII-1965
„Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1,
43, 47 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu“, perkėlė ir įgyvendino 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva), todėl Įstatymo projekte Nr. 1 taip pat priimama bei įgyvendama Direktyva. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principus, pagrindines vaiko teises ir laisves, vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklos pagrindus, pagrindines jų funkcijas. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia būtų grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku ir šeima, ir tik jam pasibaigus būtų svarstomas klausimas dėl vaiko paėmimo tikslingumo, o nusprendus vaiką paimti, tai atlikti tik tam gavus teismo leidimą. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 norima galiojantį Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymą pripažinti netekusiu galios, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą dėstant nauja redakcija, reglamentuojamas ir jo įgyvendinimas. Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama užtikrinti vaiko teisių apsaugos sritį reguliuojančių nuostatų suderinamumą su kitais teisės aktais. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma išplėsti vaiko teisę į bendravimą ne tik su artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais, kaip galbūt ypač svarbiais asmenimis, padedančiais formuoti vaiko tapatybę. Taip pat siūloma, kad savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius arba prokuroras, veikdamas išimtinai dėl vaiko interesų ir esant tėvų rašytiniam prašymui, galėtų kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu siūloma įteisinti ad hoc (liet. šiam atvejui) globėjo institutą, skirtą atstovauti vaikui ne tik tėvams sprendžiant teisme ginčą dėl vaiko, bet ir tėvams laikinai išvykus iš Lietuvos Respublikos, kad jų likusiu vaiku tinkamai pasirūpintų tėvų teismui pasiūlytas ad hoc globėjas. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų sprendžiamas teismo leidimu. Kartu siūloma tobulinti vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje institutus, mažinant šeimose ir šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių, suteikiant galimybę ne tik vienam asmeniui, bet ir sutuoktiniams tapti vaiko globėjais (rūpintojais). Tokiu būdu vaiko globėjai (rūpintojai) galėtų skirti daugiau laiko ir dėmesio individualiam socialiniam ir ugdomajam darbui su vaiku, jo poreikiams tenkinti ir interesams užtikrinti bei globėjo (rūpintojo) kompetencijai ir teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 4 siekiama suderinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas su siūlomais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimais dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismo sprendimų dėl įvaikinimo skubaus vykdymo. Įstatymo projektu Nr. 5 siekiama stiprinti socialinį darbą su vaiku ir šeima, plėsti alternatyvias stacionarios globos likusiems be tėvų globos vaikams paslaugas, numatant socialinių globėjų, kaip profesionalių darbuotojų, paslaugas vaikams, sudaryti galimybes vaiko globėjams (rūpintojams) gauti būtinąją specialistų pagalbą (informavimo, konsultavimo, krizių įveikimo ir kt. klausimais), padedančią užtikrinti vaiko globos (rūpybos) įgyvendinimą ir tinkamą vaiko poreikių ir teisėtų interesų užtikrinimą. Įstatymo projektu Nr. 6 siekiama, kad savivaldybės dalyvautų vaiko teisių apsaugos centralizuotame įgyvendinime, užtikrindamos vaikui ir šeimai reikiamos pagalbos ir paslaugų teikimą ir toliau priimdamos administracinius sprendimus dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo (tam gavus teismo leidimą) ir jos įgyvendinimo. Įstatymo projektu Nr. 7 siekiama suderinti šeimynų veiklos reglamentavimą su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimais dėl globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus šeimose ir šeimynose sumažinimo. Kartu siūloma nustatyti, kad šeimynos dalyviu, kartu su šeimynos steigėju, galėtų tapti ne tik sutuoktinis, bet ir kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas (jei toks yra ir jis davė tam sutikimą). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Dovilė Šakalienė, Monika Navickienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Robertas Šarknickas, Mykolas Majauskas, Rima Baškienė, Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė, Simonas Gentvilas, Tomas Tomilinas. 3.
teisiniai santykiai Šiuo metu dalis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų yra pasenusios ir neatitinka galiojančių teisės aktų normų, apsiribojant pagrindine nuostata – nustatyti su Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinės teisės normomis bei principais suderintus vaiko teisių apsaugos pagrindus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos suprantamos kaip specialiojo įstatymo normos, reguliuojančios specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje. Daugelį vaiko teisių apsaugą užtikrinančių nuostatų reguliuoja ir specialieji įstatymai, todėl anksčiau nurodyto įstatymo nuostatos neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. Be to, galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nenustato konkrečių pagrindinių kiekvienos ministerijos, dalyvaujančios užtikrinant vaiko teisių apsaugą, funkcijų bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vaiko paėmimas iš šeimos ar kitų jo atstovų pagal įstatymą Lietuvoje vykdomas savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui priėmus vienasmenišką sprendimą, o tai, manoma, prieštarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatoms, kurios nurodo, kad sprendimas dėl vaiko išskyrimo su tėvais turėtų būti priimtas kompetentingos institucijos, išnagrinėtas teisme, priimtas pagal įstatymą ir nepažeidžiant procedūrų. Galiojanti praktika ydinga, nes vaiko paėmimas administracine tvarka gali pažeisti šeimos, kaip privataus instituto, teises, nes tarptautiniai pilietinių ir politinių teisių dokumentai pabrėžia šeimos teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą, o asmuo neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ar šeiminį gyvenimą.
Galiojantis teisinis reguliavimas pagalbą vaikui ir šeimai dažniau grindžia administraciniais sprendimais, procedūriniais veiksmais ir kontrole, o ne prevencinių priemonių ir būtinųjų paslaugų teikimu. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja prevencinio darbo su vaiku ir jo tėvų šeima organizavimo. Todėl viena aktualiausių problemų – darbo su vaiku ir jo tėvų šeima stoka ar visiškas nebuvimas. Vaikas dažniausiai paimamas iš šeimos, kai situacija joje tampa kritinė, nes tėvai nesulaukia reikiamos pagalbos ir dėl to skaudžiausiai nukenčia vaikas. Tai lemia, kad kasmet Lietuvoje per 2 tūkstančius vaikų paimami iš tėvų, nustatant vaikams globą (rūpybą). Esamas teisinis reguliavimas apsiriboja civilinių teisinių santykių reguliavimu, kai vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą ir jo apgyvendinimas šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos įstaigoje iš esmės yra grindžiamas vaiko laikinosios ar nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, organizavimo, vykdymo, priežiūros ir pasibaigimo procedūromis. Tačiau paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam globą (rūpybą), tuo metu paprastai apsiribojama šeimų lankomosios priežiūros praktika ir su vaiko tėvais nevyksta nuoseklus ir intensyvus socialinis darbas, dėl to labai lėtai nyksta priežastys, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui nesuteikta teisė paneigti tėvystę, kuri nesutampa su biologine tėvyste.
Situacija tokiais atvejais praktikoje gana sudėtinga, kai vaiko tėvystė de jure pripažinta ne vaiko biologiniam tėvui, o vaiko motinos buvusiam sutuoktiniui, sugyventiniui ar kitam asmeniui, su kuriuo vaiko nesieja jokie emociniai ar faktiniai ryšiai. Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais atitiktų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatą dėl vaiko teisės žinoti abu tėvus. Galiojančio Civilinio kodekso nuostatos kelia kliūčių vaikui bendrauti su tetomis ir dėdėmis, pusseserėmis ir pusbroliais bei proseneliais, nes tėvai (globėjai (rūpintojai) privalo sudaryti sąlygas bendrauti tik su artimaisiais giminaičiais – tėvais, seneliais bei broliais ir seserimis. Tokios nuostatos sudaro prielaidas riboti vaiko galimybes matytis ir bendrauti su kitais giminaičiais, kurie užima svarbią vietą vaiko gyvenime. Ypač užtikrinti šį bendravimą svarbu iširus šeimai, nes vaiko bendravimas su giminaičiais, nesusietais artimais giminystės ryšiais, gali užpildyti vaiko raidai svarbias bendravimo spragas. Galiojančiame Civiliniame kodekse nustatyta, kad dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo į teismą gali kreiptis tik patys tėvai. Vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai pažymi, kad pasitaiko atvejų, kai tėvai, kuriems teismo tvarka buvo apribota tėvų valdžia, nesistengia vaiko susigrąžinti į šeimą, nes jų vaiku rūpinasi paskirtasis globėjas (rūpintojas), o vaiko išlaikymą užtikrina valstybės skiriama globos (rūpybos) išmoka. Kadangi tik nuo tėvų noro ir požiūrio priklauso, kada vaikas galės sugrįžti į tėvų šeimą, jie neskuba teikti teismui ieškinio dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tai lemia ne tik vengimas susigrąžinti vaiką į šeimą, bet ir pačių tėvų nežinojimas, kaip pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise kreiptis į teismą.
Tačiau tai nekeičia situacijos – tokia praktika neatitinka vaiko teisėtų interesų – gyventi su savo tėvais. Galiojančios nuostatos nenumato, kad tėvų valdžios panaikinimo pagrindų atsiradimą lemtų ne tik tėvai (kaip subjektyvioji pusė), bet ir vaiko teisių apsaugą užtikrinantis savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius arba prokuroras (kaip objektyviosios pusės), kurie, nustatę pasikeitusį tėvų elgesį ir gebėjimą vėl tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, primintų tėvams pareigą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, arba šia teise galėtų pasinaudoti patys, gavę tam tėvų pritarimą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra išlaikytas nuoseklumas sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus. Teismui nutraukiant santuoką, privalo būti išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, tačiau tokia procedūra nėra numatyta ribojant tėvų valdžią. Nacionaliniais įstatymais yra įtvirtinta absoliuti tėvų (ne valstybės institucijų) pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir tik šiems neturint galimybių vaikus išlaikyti, vaikams gali būti skiriamos išmokos iš valstybės biudžeto lėšų. Pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat pasibaigia vaiką įvaikinus. Todėl tėvų valdžios apribojimo bylose nepriteisiant vaikui išlaikymo, atsakovai (šiuo atveju – tėvai) tarsi įgyja privilegijuotą (lengvatinį) statusą prieš kitus tėvus, užtikrinančius vaiko išlaikymą. Galiojančios galimų įvaikinti vaikų apskaitos (sąrašo) nuostatos yra netikslios, nes į šią apskaitą (sąrašą) gali būti neįrašomas vaikas, gyvenantis norinčio jį įvaikinti įvaikintojo šeimoje. Be to, galiojančios nuostatos ne visiškai užtikrina biologinio vaiko interesus, kad jį galėtų įvaikinti tik biologinės motinos
(tėvo) sutuoktinis.
Galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria palankesnių sąlygų vaikams būti įvaikintiems į geriausiai jų poreikius atitinkančias šeimas, nes leidimas įvaikinti kūdikį ir penkiasdešimties metų sulaukusiems asmenims ne visada atitinka geriausius vaiko interesus. Tuo labiau, kad teismai praktikoje rekomenduoja tokio amžiaus asmenims įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus ir pagrindinį dėmesį kreipia ne į būsimų įtėvių amžių, bet į amžiaus skirtumus tarp vaiko ir jo būsimų įtėvių. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, įvaikinamas vaikas ne visada turi palankias sąlygas augti visavertėje šeimoje, nes įstatymas reikalauja, kad įvaikinant globojamą (rūpinamą) vaiką, globėjas (išskyrus valstybės globos instituciją) duotų rašytinį sutikimą, patvirtintą teismo. Įstatymo išimtis turėtų būti taikoma ne tik valstybiniams vaikų globos namams, bet ir visoms vaikų socialinės globos institucijoms, turinčioms juridinio asmens statusą. Be to, praktikoje neretai globėjas (rūpintojas), nors ir nepajėgia tinkamai pasirūpinti vaiku, neužtikrina jam deramų sąlygų gyventi, sveikai augti ir lavintis, sutikimo įvaikinti taip pat neduoda. Galiojančios teisinio reguliavimo nuostatos dėl asmenų pasirengimo įvaikinti patikrinimo atlikimo nenurodo, kokius veiksmus turi atlikti valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti socialiniai darbuotojai. Tikslintinas teisinis reguliavimas dėl duomenų apie galimus įvaikinti vaikus pateikimo, nes šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso nuostatos įpareigoja duomenis apie visus galimus įvaikinti vaikus pateikti visiems asmenims, įrašytiems į norinčių įvaikinti vaikus eilę. Tačiau manytina, kad turi būti nustatyta atitinkama duomenų pateikimo procedūra.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, Vyriausybė įstaigos prie ministerijos nuostatus gali pavesti tvirtinti atitinkamos valdymo srities ministrui. Galiojančio Civilinio kodekso 3.219 straipsnis šios galimybės nenustato. Pagal Civilinio kodekso 3.219 straipsnio 3 dalį, suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, jei šis apribojimas nepanaikintas, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, o pagal Civilinio kodekso 3.214 straipsnį, laikinas tėvų valdžios apribojimas nėra pagrindas įvaikinti vaiką be tėvų sutikimo. Todėl galiojantis teisinis reguliavimas apsunkina įvaikinimo ikiteisminių procedūrų vykdymą. Tikslintinos Civilinio kodekso nuostatos dėl įvaikinimo bylų teismingumo dėl įvaikinimo kreipiantis Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, užsienyje, ir užsieniečiams, derinant su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nors galiojančio Civilinio kodekso nuostatos reglamentuoja vaikų įvaikinimą užsienio valstybės piliečiams, tačiau 1993 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje įvaikintojo pilietybės neįtvirtina kaip vieno pagrindinių kriterijų, lemiančių įvaikinimo pobūdį. Pagrindinis dėmesys, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, tenka įvaikinamo vaiko ir įvaikintojo gyvenamajai vietai. Todėl tikslintinas teisinis reguliavimas dėl įvaikinimo asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Galiojančios Civilinio kodekso nuostatos dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo grindžiamos tik savivaldybės administracijos sprendimu ir vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu. Šiuo metu pati savivaldybė sprendžia paslaugų šeimai poreikį, vertina vaikui ir šeimai teiktų paslaugų kokybę ir efektyvumą, vaiko paėmimo iš šeimos būtinumą ir vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.
Tai labai svarbūs ir vaiko likimą lemiantys veiksniai ir sprendimai, tačiau jie priklauso tik nuo vienos institucijos ir yra sprendžiami tik administracine tvarka. Tokia galiojanti praktika neužtikrina vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo administracine tvarka legitimumo ir atitikties Vaiko teisių konvencijos nuostatoms. Įstatymu nėra nustatyta, kas turėtų įvertinti, ar prieš paimant vaiką iš šeimos buvo atliktas prevencinis darbas su šeima ir kokie jo rezultatai, ar vaiko paėmimas buvo teisėtas, pagrįstas ir atitinkantis vaiko teisėtus interesus. Tokios teisinės nuostatos neužkerta galimybių sumažinti piktnaudžiavimo ar aplaidumo atvejų organizuojant pagalbą šeimai ar paimant vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Galiojantis vaiko teisių apsaugos teisinis reguliavimas yra nepakankamas dėl skirtingo šios srities valdymo – tos pačios reikšmės klausimai, kaip vaiko laikinosios ir nuolatinės globos organizavimo pagrindai, reguliuojami skirtingo lygmens valstybės institucijų, t. y., vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, o vaiko nuolatinės globos (rūpybos) organizavimas nustatomas Vyriausybės nutarimu. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 ,,Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ pavedė vaiko teisių apsaugos politiką formuoti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Galiojančios Civilinio kodekso nuostatos neskatina šeimų ar fizinių asmenų šeimos aplinką pasiūlyti likusiems be tėvų globos vaikams, nes vaiko globai (rūpybai) šeimoje nustatytas skaičius iki 5 vaikų, o šeimynoje – iki 12 ir daugiau, jeigu neišskiriami seserys ir broliai.
Dėl didelio vaikų skaičiaus, nustatytų reikalavimų globėjui (rūpintojui) ir socialinių garantijų stokos asmenys dažnai nesiryžta atsakingam žingsniui – savo šeimoje globoti likusius be tėvų vaikus. Todėl dažniausiai vaiko globa (rūpyba) šeimoje nustatoma vaiko artimųjų ir kitų giminaičių šeimoje. Be to, atstovaujant šeimoje globojamo (rūpinamo) vaiko interesams sveikatos priežiūros, švietimo ar kitoje įstaigoje praktikoje kyla problemų, jeigu paskirtasis vaiko globėjas (rūpintojas) pats tiesiogiai negali atstovauti vaikui. Tobulintinos Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo nuostatos, nes šiuo metu juridinį asmenį šeimyną gali steigti tik 3 metų vaiko globėjo (rūpintojo) patirtį turintis veiksnus fizinis asmuo. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai pažymi, kad asmenų, norinčių steigti šeimynas, yra daugiau, tačiau šie asmenys dažnai neatitinka Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui keliamų didelių reikalavimų. Tais atvejais, kai šeimynoje sumažėja įstatymais nustatytas vaikų skaičius, neretai vilkinama šeimyną papildyti kitais vaikais, nes įstatymas leidžia šiuos klausimus spręsti 3 mėnesius. Tokia praktika sunkina šeimynų finansinę padėtį (nes sumažėja šeimynos finansavimas), o šeimynos dalyviams sumažėja išlaikymo pajamos, nes jų dydis priklauso nuo globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus šeimynoje. Praktikai pažymi, kad kasmet blogėja šeimų, patiriančių socialinę riziką, padėtis, sunkėja jose augančių vaikų elgesys ir tai yra taip pat viena iš priežasčių, kodėl asmenys vengia imti vaikus globai (rūpybai) šeimoje ar steigti naujas šeimynas.
Pastebėta, kad vaiko globėjui (rūpintojui) šeimoje ir šeimynos dalyviui šeimynoje dažnai trūksta kvalifikuotos kitų specialistų pagalbos. Todėl fiziniai vaiko globėjai (rūpintojai) ir šeimynų dalyviai neretai patiria „perdegimo sindromą“ ir to pasekmė – atsisakymas globoti vaiką ir (ar) jo grąžinimas vaikų globos namams. Praktikų jau nestebina, kad vaiko globos (rūpybos) sistemoje atsiranda netinkama konkurencija – vaikus globojančios šeimos ir šeimynos labiau nori imti globai (rūpybai) mažiau socialiai pažeistus vaikus, o sunkesnio elgesio vaikus tuomet belieka siūlyti tik į vaikų socialinės globos įstaigas. Vaiko globos (rūpybos) sistemai ypač trūksta profesionalių paslaugų, kurias galėtų teikti socialiniai globėjai, kurie tinkamai ir kvalifikuotai pasirūpintų kūdikiais, neįgaliais vaikais, sutrikusio elgesio nepilnamečiais. Tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, įtvirtinančių tokių globėjų atsiradimą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 patobulinamas vaiko teisių apsaugos sistemos teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų vaiko teisių apsaugą ir vaiko visapusiškai raidai saugią aplinką. Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatos įteisins smurto prieš vaiką sąvoką, apibrėš šio smurto formas ir nurodys smurto prieš vaiką bei kiekvienos smurto formos žalą vaiko gyvybei, sveikatai ir jo visapusiškam asmenybės vystymuisi. Tarp Įstatymo projekte Nr. 1 apibrėžtų vaiko teisių ir laisvių ypatingas dėmesys bus skiriamas vaiko teisei būti apsaugotam nuo visų smurto formų. Į Įstatymo projektą Nr. 1 perkeliamos Direktyvai įgyvendinti reikalingos nuostatos. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, pakeičiant deleguotą (perduotą savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkciją į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją. Tuo tikslu siūloma savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumą keisti į jų pavaldumą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurią siūloma įteisinti centrine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucija valstybėje. Įstatymo projektu Nr. 1 bus siekiama apsaugoti vaiką nuo žalingos socialinės aplinkos, jos įtakos ir pasekmių – vaiko psichiką veikiančių medžiagų, vaiko skatinimo ar propagavimo negerbti kitų, žiauriai elgtis ar smurtauti, vaiko seksualinio išnaudojimo. Kartu bus nustatoma, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, būtų taikomi apribojimai dirbti darbą, tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusį su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, arba verstis susijusia individualia veikla. Tuo pagrindu įstatymas suteiks papildomas teises darbdaviui išsiaiškinti, ar asmuo nėra teistas už anksčiau nurodytas nusikalstamas veikas prieš vaiką. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma didinti vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. Vaiko atstovai pagal įstatymą turės pasirūpinti, kad vaikas, iki pradės lankyti pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, o pradėjęs lankyti pradinio ugdymo programą – iki 14 metų jaustųsi saugus nakties metu.
Viena svarbiausių tėvų pareigų – suteikti vaikui saugią aplinką ir užtikrinti tinkamą jo priežiūrą. Augimo hormonas vaiko smegenyse gaminasi tik miegant, per giliojo (lėtųjų bangų) miego fazę, ir jeigu vaikas laiku nemiega, gali sutrikti jo raida. Taip pat ir emocinis vaiko saugumas formuojasi per nuolatines teigiamas nuostatas ir rūpestingą vaiko priežiūrą. Todėl tėvai turėtų laikytis vaiko miego, mitybos, fizinio aktyvumo ir pasyvumo režimo. Įstatymo projektas Nr. 1 įpareigos tėvus atsakingiau rūpintis tinkama savo vaikų apsauga. Bus priminta tėvų pareiga – pasirūpinti vaiko sveikata ir jo saugumu bet kuriuo paros metu, kad būtų užtikrinta tinkama vaiko raida. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma priemonė – vaiko apsaugos užtikrinimas bus vykdomas nagrinėjant pranešimus apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Siūloma nustatyti fizinių ir juridinių asmenų pareigą nedelsiant pranešti įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Kartu įstatyme siūloma nustatyti šių pranešimų išnagrinėjimo tvarką ir jų apskaitą. Siekiant užtikrinti vienodą pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo praktiką, siūloma, kad nagrinėjimo tvarka būtų nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama sukurti prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį, kurį įgyvendins šalyje dirbantys socialiniai darbuotojai darbui su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Prevencinio darbo su vaiku ir šeima nustatymas pakeis su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų veiklos prioritetus – jie pirmiausia vyks į šeimą dar iki joje iškils krizė, o socialinį darbą su tėvais pradės tik po to, kai vaikas teismo leidimu bus paimtas iš šeimos.
Šie pokyčiai nedarys poveikio administracinei naštai, nes bus atsisakyta Vaiko laikinosios globos (rūpybos) plano, kuris sudaromas įprastai tik po to, kai vaikas paimtas iš tėvų ir jam nustatyta globa (rūpyba) ir pereita prie Pagalbos vaikui ir šeimai plano, kuris bus sudaromas iki vaiko paėmimo ir tam, kad jo įgyvendinimas padėtų išvengti vaiko atskirties nuo tėvų. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma įtvirtinti aktyvinti pagalbos ir paslaugų vaikui ir šeimai suteikimą, tam skiriant ypatingą dėmesį skubesniam ir kokybiškesniam vaiko situacijos įvertinimui, socialinės rizikos lygio nustatymui, aktyvaus darbo su vaiku ir šeima organizavimui, ta, įtraukiant mobilias, iš specialistų, kurių stinga savivaldybėse, komandas, kad per intensyvų ir kvalifikuotą pagalbą būtų galima pasiekti efektyvesnio darbo su šeima rezultatų. Kartu siūloma įteisinti Pagalbos planą, skirtą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims. Pagalbos plano tikslas – suteikti šeimai reikalingą pagalbą ir būtinąsias paslaugas, kad laiku pasirūpinus vaiku ir šeima būtų galima įveikti joje bręstančią krizę ir išvengti vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą. Tam siūloma įteisinti socialinio darbo su vaiku ir tėvais atvejo vadybą, kad atvejo vadybininkas užtikrintų Pagalbos plano sudarymą ir jo įgyvendinimą, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą būtų tinkamai pasirūpinta vaiko saugumu ir šeiminių santykių atkūrimu. Siūloma, kad Pagalbos plano sudarymo, peržiūros pagrindus ir tvarką, pagrindinius paslaugų šeimai turinio reikalavimus nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Pagalbos plane nustatytomis priemonėmis ir teiktomis paslaugomis nepavykus pakeisti tėvų požiūrio į vaiką, elgesio su juo ir dėl to išlikus grėsmei vaiko saugumui, šis įstatymas įpareigos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreiptis į teismą leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Įstatymo projektas Nr. 1 nustatys ne tik planuotą, bet ir skubų vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti, kad skubiu vaiko paėmimu iš atstovų pagal įstatymą atveju vaikas galėtų būti apgyvendintas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba sveikatos priežiūros įstaigoje, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. Socialinių globėjų institutas apibrėžiamas ir įtvirtinamas Įstatymo projektuose Nr. 5 ir Nr. 7. Siekiant paskatinti vaiko globą (rūpybą) šeimos aplinkoje (šeimoje ir šeimynoje), pagal Įstatymo projekto Nr. 5 nuostatas socialiniais globėjais galės tapti asmenys, nesusiję su globojamu (rūpinamu) vaiku artimosios giminystės ryšiais, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šio instituto reikalingumą numatoma įvertinti įgyvendinant bandomuosius projektus 2014–2020 metais, skiriant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Įstatymo projekte Nr. 1 taip pat numatoma, kad teismui leidus paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, savivaldybės administracijos sprendimu bus nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos.
Teismui neleidus paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, turės būti koreguojamas Pagalbos planas ir užtikrinamas jame nustatytų (ar patikslintų) priemonių įgyvendinimas bei paslaugų teikimas vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą. Tik pasibaigus vaiko laikinajai globai (rūpybai) ir tėvams nepakeitus požiūrio į vaiką ir savo elgseną, bus galima kreiptis į teismą ne tik dėl tėvų valdžios ribojimo ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, bet ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Atitinkamai teikiami Įstatymo projektai Nr. 3 ir Nr. 4 dėl išlaikymo vaikui priteisimo įteisinimo. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti pagrindines vaiko teisių apsaugą užtikrinančias institucijas bei apibrėžti jų kompetenciją vaiko teisių apsaugos srityje. Siekiant efektyvinti vaiko teisių apsaugos skyrių darbą siūloma juos padaryti pavaldžius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, nustatyti specialiuosius reikalavimus vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojams. Įstatymo projektas Nr. 1 numato, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras sudaro tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą ir tvirtina jos veiklos nuostatus. Ši kolegiali patariamoji institucija bus sudaroma siekiant ne tik gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje, bet ir teikti siūlymus Vyriausybei dėl vaiko teisių apsaugos sistemos tobulinimo. Įstatymo projektu Nr. 1 bus stiprinamas vaiko teisių apsaugos administravimas ir koordinavimas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdys vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos valdymą, teiks joms metodinę pagalbą, savivaldybės prašymu arba kilus ginčui tarp savivaldybių dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo teiks rekomendacijas savivaldybėms, kilus ginčui tarp valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos, atstovaujančios vaikui, ir pačios savivaldybės savo iniciatyva įstos į teisme nagrinėjamą bylą ir pateiks išvadą arba pareikš ieškinį viešajam interesui ginti, teiks Vyriausybės atstovui savivaldybėje ir atitinkamai savivaldybės institucijai ar įstaigai informaciją apie tai, kad savivaldybė galbūt pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, teiks motyvuotas rašytines išvadas savivaldybės administracijai dėl savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojo tinkamumo užimamoms pareigoms. Įstatymo projekte Nr. 3 numatoma, kad valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, turėdama duomenų apie vaiko biologinį tėvą ar kitų įrodomųjų faktų – bendrą vaiko motinos ir biologinio tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą (ypač tada, kai socialiniams darbuotojams, vykdžiusiems šios šeimos stebėseną, paprastai gerai žinomi tarpasmeniniai šeiminiai santykiai), esant pripažintam tėvystės faktui kitam asmeniui (gimus vaikui praėjus mažiau kaip 300 dienų nuo santuokos nutraukimo ir kt.), galės efektyviau užtikrinti Konvencijos 7 straipsnio ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų – vaiko teisės žinoti savo tėvus ir vaiko, kuris išskiriamas su tėvais, teisės nuolat su jais bendrauti – laikymąsi. Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais nepažeis vaiko interesų, nes taip pat bus siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas bus taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama nustatyti, kad vaikas galėtų bendrauti ne tik su savo artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais (tetomis, dėdėmis, pusbroliais, pusseserėmis, proseneliais), kurie gali užimti svarbią vietą vaiko gyvenime. Siūloma giminaičių ratą išplėsti iki tiesiosios linijos giminaičių ir
(ar) šoninės linijos giminaičių iki šeštojo laipsnio. Vaiko ir giminaičių teisė bendrauti vieniems su kitais yra savarankiška jų teisė į giminystės ryšius, kuri negali būti išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir priklausyti nuo vaiko tėvų teisių. Pagrindinis kriterijus, lemiantis kitų giminaičių ir vaiko ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šeimos ryšio vertinimas. Vaiko bendravimas su giminaičiais yra labai svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl bus sudarytos sąlygos vaikui bendrauti ir su kitais giminaičiais. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 3 bus suteikta teisė vaiko teisių apsaugos skyriui arba prokurorui kreiptis į teismą tėvams sutinkant dėl laikino jų valdžios apribojimo panaikinimo, o tai atvers galimybes objektyviau vertinti aplinkybių, dėl kurių tėvams buvo taikytas valdžios ribojimas, išnykimą ir pagrindų grąžinti jiems valdžią atsiradimą. Naujas teisinis reguliavimas nepanaikins tėvų teisės ir toliau patiems kreiptis į teismą dėl anksčiau nurodyto instituto jų šeimoje atkūrimo. Įstatymų projektais Nr. 3 ir Nr. 4 siūloma įtvirtinti vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisę į išlaikymą, kaip prigimtinės konstitucinės asmeninės turtinės teisės užtikrinimą, teismui priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią ir nustatant vaiko globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Tokiu būdu teismas pasirūpins, kad tėvams apribojus valdžią ir nustačius globą (rūpybą), šių tėvų vaikas nebus paliktas ne tik be atstovo pagal įstatymą, jo priežiūros ir globos, bet ir be vaikui išlaikyti reikalingų lėšų. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama patikslinti galimų įvaikinti vaikų apskaitos (sąrašo) nuostatas, kad į šią apskaitą (sąrašą) galėtų būti įrašomas ir vaikas, gyvenantis norinčio jį įvaikinti įvaikintojo šeimoje. Šiais siūlymais siekiama apsaugoti ne tik įvaikinto, bet ir biologinio vaiko interesus, leidžiant jį įvaikinti tik biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma nustatyti, kad įvaikintojai negali būti asmenys, ne tik teisti už tyčinius nusikaltimus, kaip yra įtvirtinta galiojančiose nuostatose dėl asmenų, kurie gali būti skiriami vaiko globėju (rūpintoju), bet ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, taip pat asmenys, teisti už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI ir XXIII skyriuose, nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija, ar prostitucija, vaiko pirkimu ar pardavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ar gyvybei, neatsižvelgiant į teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybes. Įstatymo projektas Nr. 3 išplės grupę asmenų, kurie galės kreiptis į teismą dėl įvaikinimo, ir taip sudarys palankesnes sąlygas vaikams būti įvaikintiems geriausiai jų poreikius atitinkančiose šeimose. Naujas teisinis reguliavimas akcentuos ne būsimų įtėvių amžių, bet amžiaus skirtumo tarp įvaikinamo vaiko ir jo būsimų įtėvių svarbą. Įstatymų projektais Nr. 3 ir Nr. 4 teismui siūloma suteikti teisę Lietuvos Respublikos piliečiams įvaikinti vaiką ir be globėjo (rūpintojo) sutikimo įvaikinti (kaip ir užsienio valstybių piliečiams pagal Civilinio kodekso 3.224 str. 3 d.).
paskirti vaiko globėjai (rūpintojai) negalės piktnaudžiauti savo teisėmis ir netrukdys įvaikinamam vaikui augti visavertėje įtėvių šeimoje. Kartu siūlomos nuostatos leisti vaikus įvaikinti ne tik be valstybės vaikų globos institucijos, bet ir be kitų globėjų (rūpintojų), turinčių juridinio asmens statusą, sutikimo užtikrins efektyvesnę ir lengvesnę įvaikinimo procedūrą. Tokiu būdu kiti juridiniai asmenys, kaip nevyriausybiniai vaikų globos namai, neprivalės duoti rašytinio sutikimo dėl vaiko įvaikinimo. Šios nuostatos atitiks vieną pagrindinių Konvencijos principų – vaiko interesus geriausiai atitinka jo įvaikinimas. Vadovaujantis šiuo principu kartu teikiamas siūlymas suteikti teisę teismui, atsižvelgus į geriausius vaiko interesus, priimti sprendimą jį įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma stiprinti asmenų pasirengimo įvaikinti tvarką. Įstatymo projekto Nr. 3 siūlymas reglamentuoti duomenų apie galimus įvaikinti vaikus pateikimą asmenims, įrašytiems į norinčių įvaikinti vaikus eilę, sudarys sąlygas greičiau spręsti teisinio reguliavimo tobulinimo klausimus ir praktikoje kels mažiau problemų užtikrinant įvaikinimo procedūras. Įstatymo projektu Nr. 3 Civilinio kodekso nuostatos dėl įvaikinimo bylų teismingumo dėl įvaikinimo kreipiantis Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, užsienyje, ir užsieniečiams bus suderintos su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad nagrinėjant įvaikinimo bylą apylinkės teisme turi dalyvauti ne tik valstybinės įvaikinimo institucijos atstovas, bet ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 3 numatoma nustatyti papildomas taisykles asmenims, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje, neatsižvelgiant į jų pilietybę, taip pat praplėsti Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių įvaikinimą, taikymo asmenims, nuolat gyvenantiems užsienyje, ribas bei patikslinti sutikimus, kuriuos reikia pateikti teismui sprendžiant tarptautinio įvaikinimo klausimą. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma atsisakyti 3.253 straipsnio 2 dalies galiojančio teisinio reglamentavimo kaip perteklinio, jeigu bus pritarta siūlymui, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) klausimus nagrinės ir spręs teismas, o ne Vyriausybės įgaliota institucija. Įstatymo projektu Nr. 3 numatoma į vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus įrašyti, kad vaiko laikinajai globai (rūpybai) nustatyti prieš tai turi būti gautas teismo leidimas vaiką paimti iš tėvų dėl šiame straipsnyje įtvirtintų vaikui nesaugios aplinkos pagrindų. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma sumažinti globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių šeimose ir šeimynose. Tai sukurs palankesnes prielaidas atsirasti daugiau fizinių ir juridinių asmenų, globojančių vaikus, formuotis tinkamesnėms globos (rūpybos) sąlygoms ir užtikrinti kokybiškesnes vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugas. Įstatymų projektai Nr. 5 ir Nr. 7 apibrėš ir nustatys socialinių globėjų statusą. Tai, tikėtina, mažins institucinės globos įtaką vaiko globos (rūpybos) sistemoje. Remdamosi šiais projektais savivaldybės pajėgs spręsti bet kuriuo paros metu iškilusias likusių be tėvų globos vaikų laikino apgyvendinimo ir pagalbos teikimo problemas. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma įtvirtinti galimybę vaiko globėju (rūpintoju), kai nustatoma vaiko globa (rūpyba) šeimoje, skirti vieną asmenį arba sutuoktinius. Taip būtų užtikrintas visapusiškas vaiko geriausių interesų užtikrinimas ir atstovavimas, kai dėl objektyvių priežasčių vienas iš sutuoktinių negalės atstovauti vaikui. Įstatymo projektas Nr.
Įstatymo projektas Nr. 3 užtikrins vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo administracine tvarka įteisinimą ir atitiktį Konvencijos nuostatoms. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) galės būti nustatyta tik po to, kai vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą 12 mėnesių bus teikta pagalba pagal Įstatymo projekte Nr. 1 nustatytą Pagalbos planą, kurį įvertinęs teismas priims sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Naujas teisinis reguliavimas užtikrins, kad iki kreipimosi į teismą ir gavus jo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą bus įgyvendinamas Pagalbos planas – būtinų priemonių ir paslaugų visuma, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą ir nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Naujoji vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tvarka stiprins prevencinį ir socialinį darbą su vaiku ir jo atstovais pagal įstatymą, tėvai atsakingiau žiūrės į vaiko teisių užtikrinimą, nes tai vertins teismas, o vaiko likimą lemiantys sprendimai bus priimami tik atidžiai išnagrinėjus klausimą, įvertinus vaiko poreikius ir atsižvelgus į teisėtus jo interesus. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) organizavimo tvarka būtų pavesta reguliuoti už šios srities politikos formavimą atsakingam ministrui – socialinės apsaugos ir darbo ministrui, tuo išvengiant skirtingo šios srities valdymo, kai tos pačios reikšmės klausimai, kaip vaiko laikinosios ir nuolatinės globos organizavimo pagrindai, reguliuojami skirtingo lygmens valstybės institucijų. Toks siūlymas atitiks teisės aktais nustatytą vaiko teisių apsaugos politikos formavimo reguliavimą. Įstatymo projektas Nr.
Įstatymo projektas Nr. 5 užtikrins vaiko globėjams (rūpintojams) reikiamą pagalbą dėl tinkamos globos (rūpybos) užtikrinimo ir savo pareigų atlikimo. Sumažintas globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius šeimose ir šeimynose suteiks globėjams (rūpintojams) ir šeimynų dalyviams daugiau galimybių skirti laiko kiekvieno vaiko individualiems poreikiams, mažės šių vaikų grąžinimo globos namams atvejų, nes globėjai (rūpintojai) dažniau sulauks profesionalios pagalbos, padedančios išvengti ,,perdegimo sindromo“, gerės globojamų (rūpinamų) vaikų parengimas savarankiškam gyvenimui. Vaiko globos (rūpybos) sistemoje atsiras socialiniai globėjai bei daugiau kvalifikuotų ir profesionalių specialistų, daugės paslaugų vaikui ir šeimai, gerės paslaugų kokybė. Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma įteisinti socialinių globėjų institutą. Likusiu be tėvų globos vaiku, neįgaliu vaiku ar vaiku, patiriančiu socialinę riziką, pasirūpins socialinių globėjų centras, kuris bus vaiko atstovas pagal įstatymą (toliau – Globėjų centras). Globėjų centras sudarys sutartį su fiziniu asmeniu, kuris turės atitikti visus Civiliniame kodekse fiziniam globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus ir gebėti suteikti šiam vaikui profesionalią pagalbą savo šeimoje. Globėjų centras užtikrins šiam fiziniam asmeniui kvalifikuotą pagalbą, mokymus, atokvėpio paslaugas ir atlygį už vaiko priežiūrą ir nuosekliai bei intensyviai dirbs socialinį darbą su vaiko tėvais, kad išnyktų vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priežastys. Socialinių globėjų centras (kaip vaiko atstovas pagal įstatymą kartu su vaiką prižiūrinčiu asmeniu) per trumpą laikotarpį (iki 6 mėn.) sieks ne tik efektyvios globojamo vaiko pozityviosios socializacijos, bet intensyviai bendradarbiaus su socialiniais darbuotojais, socialiniais pedagogais, psichologais, sveikatos priežiūros specialistais, todėl proporcingai didės kaštai vaikų poreikiams tenkinti.
Tačiau vaiko atstovu pagal įstatymą galės tapti ne kiekvienas Globėjų centras, bet tik tas, kuris atitiks teisės aktuose nustatytus reikalavimus, turės žinių, kompetencijos ir patirties suteikti intensyvią kompleksinę pagalbą socialinę riziką patiriančiai šeimai ir jos vaikui, kad per trumpą laiką (iki 6 mėn.) būtų pasiekti tokie rezultatai, kad vaikas sugrįžtų į savo šeimą ir jos tinkamą bei saugią aplinką. Šių Globėjų centrų darbas iš esmės skirsis nuo šiandien globą vykdančių globėjų veiklos, kurie nedirba su biologine vaiko šeima, o kartais net vengia bendravimo su vaiko tėvais, be to, yra suinteresuoti ilgalaike vaiko priežiūra, už kurią valstybė skiria vaiko poreikiams globos (rūpybos) išmoką. Globėjų centrams, vaikus globojančioms šeimoms, šeimynoms numatoma Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymu įteisinti atestuotų darbuotojų (šiuo metu vykdoma per globėjų ir įtėvių mokymo programą) bei kitų specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo) pagalbą siekiant užtikrinti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) vaikų visapusišką vystymąsi ir ugdymą. Socialinių globėjų, kaip ir vaikus globojančių šeimų, atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus pavedama vertinti valstybinėms vaiko teisių apsaugos institucijoms.
Projekte taip pat siūloma atsisakyti socialinės rizikos suaugusio asmens, socialinės rizikos šeimos ir socialinės rizikos vaiko apibrėžimų, įvedant bendrą apibrėžimą „socialinė rizika“, kartu patikslinamas vaikus globojančios šeimos apibrėžimas, numatant, kad tai yra vaikus globojanti šeima, kuri nesusijusi su globojamais (rūpinamais) vaikais giminystės ryšiais, tiek šeima, kuri susijusi su vaikais giminystės ryšiais. Įstatymo projektu Nr. 7 bus išplėsta teisė steigti šeimynas ne tik globėjams (rūpintojams), bet ir kitiems fiziniams asmenims, turintiems tiesioginio darbo su vaikais patirtį ar turintiems išsilavinimą. Kartu siūloma šeimynos dalyviams garantuoti išlaikymo pajamos, kurios negali būti mažesnės negu Vyriausybės nustatytos 1.5 minimalios mėnesinės algos (MMA) nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus. Kartu Įstatymo projektu Nr. 7 siūloma suteikti galimybę šeimynos dalyviu tapti ir šeimynos steigėjo pilnamečiam vaikui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 neigiamų pasekmių nenumatoma. Tačiau tikėtina, kad gali kilti dalies tėvų nepasitenkinimas, jog jiems teks imtis papildomų priemonių vaikų priežiūrai užtikrinti. Kadangi teikiami projektai nesiūlys naujų imperatyvių nuostatų ir griežtos jų įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos, o tik bandys priminti tėvų prigimtinę pareigą patiems pasirūpinti tinkama savo vaikų priežiūra ir poilsiu laiku, manome, kad turi pakakti išsamaus ir nuoseklaus šių nuostatų aiškinimo visuomenei.
Dėl to bendram darbui ketinama pasitelkti socialinius partnerius – skėtines nevyriausybinių organizacijų asociacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 įtakos verslo sąlygoms, jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, pripažinti netekusiais galios ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Įstatymų projektams Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės atitinkamai priimti naujus ar pakeisti galiojančius arba pripažinti netekusiais galios teisės aktus. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Terminų banko ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
kas ir iki kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybių vykdomosios institucijos priims Įstatymų projektų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams Nr. 1, 5, 6 ir 7 įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka tam reikalingų lėšų paskaičiavimus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 buvo aptarti su valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Iš esmės konstatuota būtinybė tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą, akcentuojant prevencinio ir socialinio darbo su vaiku ir jo tėvų šeima svarbą, socialinių globėjų ir profesionalių šeimynų įteisinimą, mažinant vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių, reglamentuoti įstatymu vaiko paėmimą iš šeimos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „tėvai“, „vaiko globa“,
„įvaikinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia: Seimo nariai Dovilė Šakalienė Monika Navickienė
Vilnius
2, 9, 14, 15, 16,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymas) 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių pakeitimus dėstyti eilės tvarka (7 dalies pakeitimą dėstyti po šio straipsnio 6 dalies pakeitimo). 2. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse apibrėžtų sąvokų „Socialinės rizikos suaugęs asmuo“, „Socialinės rizikos šeima“ ir „Socialinės rizikos vaikas“, tačiau šios sąvokos ir jų santrumpos keičiamame įstatyme vartojamos, todėl neaišku kodėl jų siūloma atsisakyti ir, ar toks atsisakymas nesukels nuostatų praktinio taikymo problemų. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siūloma apibrėti sąvoką „Socialinė rizika“. Pagal pateiktą apibrėžimą, socialine rizika, be kita ko, yra nurodyta psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau - įstatymo projektas Nr. XIIIP-354) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir 3 straipsnyje analogiškos veikos apibrėžtos kaip smurtas ir jo (smurto) rūšys.
Be to, šio įstatymo III skyriuje „Vaikas ir socialinė aplinka“ (24 straipsnio 6 dalis, 27 straipsnio 1 ir 2 dalys) taip pat nurodomos savo esme analogiškos veikos, tačiau jas gali būti sunku kvalifikuoti ir atriboti administracinės ar baudžiamosios teisės požiūriu, todėl vartojamą terminiją reikėtų suvienodinti. Taip pat svarstytina, ar šiame įstatyme nereikėtų atsisakyti reguliuoti tas veikas ir tuos teisinius santykius, kuriuos reguliuoja administracinė ir baudžiamoji teisė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatytos specialios normos, kurios taikomos kai asmuo ar šeima patiria smurtą, todėl, priklausomai nuo pasirinktų apibrėžimų, reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies formuluotes. 4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Budintis globėjas“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, budintis globėjas veiktų kaip fizinis asmuo, atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp globėjų centro ir budinčio globėjo. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, vaiko laikinąją globą (rūpybą) įgyvendintų „Globėjų centrai“, o budinčiam globėjui tektų ne vaiko globos (rūpybos), o priežiūros funkcija, todėl sąvokos
„Budintis globėjas“ pavadinimas laikytinas nederančiu su jo turiniu.
Pažymėtina, kad sampratos „budintis“, „laikinasis“, „nuolatinis“ atspindi globėjo (rūpintojo) statuso terminuotumą, bet ne patį globėjo (rūpintojo) teisinį statusą, todėl šio įstatymo bei Civilinio kodekso trečios knygos kontekste globėju negali būti apibrėžiamas asmuo, kuris neturi globėjo teisinio statuso. Antra, projektą būtina papildyti nuostatomis, nustatančiomis konkrečias „budinčių globėjų“ teises ir pareigas, atsakomybę, įtvirtinti pagrindines nuostatas, kokiais atvejais ir kokia tvarka likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai, vaikai su negalia atiduodami į „budinčių globėjų“ šeimą. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar, o jeigu taip, tai kodėl ir kada (visą parą ar tik tam tikru paros metu) socialinės rizikos vaikai ir vaikai su negalia, turintys tėvus, nuo kurių jie neatskirti ar kurių tėvų valdžia neapribota, prižiūrimi „budinčių globėjų“ šeimoje. Trečia, projekto nuostatos nesuderintos su galiojančiomis CK nuostatomis, pvz.: 3.252 straipsniu, nustatančiu globos (rūpybos) rūšis, 3.243 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu (kai nepilnamečio globėjas yra globėjų centras, o nepilnamečiai gyvena ne globėjų centre, bet „budinčių globėjų“ šeimose), 3.265 straipsniu, nustatančiu vaiko globos (rūpybos) vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad
„budinčiam globėjui“ negalėtų būti taikomos CK 3.259 straipsnio, nustatančio
vaiko globą (rūpybą) šeimoje, nuostatos, nes vaiko globėju (rūpintoju) yra ne
„budintis globėjas“, bet globėjų centras.
CK nuostatoms prieštarautų ir globojamo vaiko perdavimas į „budinčio globėjo“ šeimą, nes CK 3.271 straipsnyje nustatytas vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas turi vykdyti pats vaiko globėjas (rūpintojas), t.y. globėjų centras. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.273 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka; vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi įstatymu nustatyta atsakomybė negalėtų būti taikomas asmenims, kuriems vaiko globėjas (rūpintojas) yra patikėjęs vaiką prižiūrėti ir auklėti, t.y. „budintiems globėjams“. Todėl „budintys globėjai“ už netinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą atsakytų tik pagal civilinę sutartį su globėjų centru. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Rerspublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-354) skirsnio „Pagalbos organizavimas“ nuostatas, pagalbos priemonės teikiamos vaiko atstovams pagal įstatymą, t.y. jos galėtų būti teikiamos globėjų centrui, bet ne budinčiam globėjui, pas kurį faktiškai gyventų vaikai. 5. Keičiamo įstatymo 14, 15, 16 ir 17 straipsniuose siūlomi pakeitimai, susiję su globos (rūpybos) išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą tobulintini. Pirma, keičiamo įstatymo ketvirtajame skirsnyje, kuriame yra siūlomi keisti straipsniai, reguliuojamas socialinių paslaugų skyrimas.
Antra, šių pakeitimų turinys (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti poreikį nustato socialiniai darbuotojai) nevisiškai suprantamas ir nedera su Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, valstybės ir savivaldybių biudžetų sandarą reguliuojančiais įstatymais. Siekiant tinkamai sureguliuoti šiuos teisinius santykius taip pat turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 6. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 51 straipsnio 10 dalies nuostatomis, kad nekiltų neaiškumo dėl globėjų centrų ir savivaldybės institucijų kompetencijai priskiriamų klausimų. Minėto punkto formuluotė būtų tinkama, jeigu būtų atsisakyta „budinčiojo globėjo“ sąvokos. 7. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 7 punkte reikėtų išbraukti žodį
„biologiniams“, nes toks tėvų skirstymas nėra įtvirtintas ir primtinas. 8. Įstatymo
projekte reikėtų aiškiau apibrėžti „Globėjų centrą“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą santrumpą ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą). Galima preziumuoti, kad globėjų centrų, kaip socialinių paslaugų įstaigų, steigėjais, būtų ne tik valstybė ar savivaldybės, todėl tikslintina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatoma pareiga nustatyti globėjų centrų veiklos tvarką, nes manytina, kad tokią tvarką turėtų nustatyti steigėjas. Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta, kad globėjų centras yra vaiko, kuriam nustatyta laikinoji globa, atstovas pagal įstatymą.
Be to, iš įstatymo projekto neaišku, kaip bus užtikrinami globojamo vaiko interesai, kai vaiko globėjas yra juridinis asmuo, o vaikas auklėjamas fizinio asmens, sudariusio civilinę sutartį su globėju, šeimoje. Pavyzdžiui, neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi konkrečiu atveju, kai vaikui reikalinga skubi operacija (pagal CK sutikimą operuoti vaiką gali duoti tik jo atstovas pagal įstatymą) ir pan. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad globėjų centras yra institucija, todėl jam patikėtų nepilnamečių globa laikytina institucine globa. Tačiau nuo kitų globos institucijų globėjų centras skirtųsi tuo, kad vaikai būtų auklėjami šeimose. Taigi globėjų centrui netiktų CK 3.261 straipsnyje nustatytos taisyklės, o specialių taisyklių jam CK nėra. 9. Įstatymo
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-02-10 Nr. S-2017-1294 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-358, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
2, 4, 16, 18, 20,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
2017 m. kovo 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-246, kuris įsigalios 2018 m. sausio 1 d., todėl įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, įvertinus tai, kad jie įsigaliotų 2018 m. liepos 1 d., turėtų būti teikiami atsižvelgiant į Socialinių paslaugų įstatymo aktualią redakciją, kuri galios siūlomų pakeitimų įsigaliojimo dieną. Projekto lyginamasis variantas turėtų atspindėti visus pakeitimus. 2. Įstatymo projektu siūloma įvesti sąvoką „socialinė rizika“ ir atsisakyti sąvokos „socialinės rizikos vaikas“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti sąvokų „Budintis globotojas“, „Globos centras“ apibrėžimus ir įstatymo 19¹ straipsnį. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje išimtis „(išskyrus vaiko artimąjį giminaitį)“ siekiant teisinio aiškumo turėtų būti tikslinama. Jeigu norėta pasakyti, kad vaiko artimasis giminaitis gali būti skiriamas vaiko globėju ir neturėdamas 21 metų, išimtį siūlytina formuluoti pavyzdžiui taip: „(reikalavimas būti sukakusiam 21 metų amžių netaikomas vaiko artimajam giminaičiui)“. 4. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 ir 8 dalyse apibrėžiami socialinių paslaugų teikimo socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui ir šeimai tikslai ir turinys.
Atsižvelgiant į tai, kad šiose dalyse nurodyti socialinių paslaugų gavėjai gali sutapti, jiems būtų teikiamos tapačios, tačiau atskirose dalyse skirtingai apibrėžtos paslaugos, todėl svarstytina, ar šiose dalyse kai kurių formuluočių nereikėtų suvienodinti (pavyzdžiui, formuluotes „ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją“, „ugdyti <...> socialinius įgūdžius ir motyvaciją“) ir tokiu būdu vienodus tikslus ir socialinių paslaugų turinį apibrėžti tapačiomis sampratomis. 5. Galiojančio įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, kurios projektu nesiūloma keisti, vartojamas terminas „atestuoti socialiniai darbuotojai“. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 20 straipsnyje, kuriame nustatomi reikalavimai socialiniams darbuotojams, nėra numatytas socialinių darbuotojų atestavimas, o kartu su projektu teikiamo Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-356(2)) 4 straipsniu siūloma pakeisti Civilinio kodekso 3.217 straipsnio 2 dalį ir vietoj valstybinės įvaikinimo institucijos „atestuoto socialinio darbuotojo“ įrašyti „atestuotų asmenų“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti galimybę tobulinant projektą atitinkamai pakeisti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatą. 6. Galiojančio įstatymo 19¹ straipsnyje nustatytos budinčio globotojo ir su juo sutartį sudariusio globos centro tarpusavio teisės ir pareigos. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko globėju ir atstovu pagal įstatymą yra skiriamas globos centras, kuris turi teisę patikėti jo globojamo vaiko priežiūrą budinčiam globotojui. Kartu su projektu teikiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr.
Nr. XIII-354(2)) yra nustatyta, kad socialinių paslaugų įstaiga skiria atvejo vadybininką, kuris turi koordinuoti kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą ir teikimą, įskaitant atvejus, kai vaikas yra paimamas iš tėvų ir jam nustatoma globa. Taikant abu keičiamus įstatymus praktikoje gali būti neaišku, kaip turėtų bendradarbiauti tarpusavyje atvejo vadybininkas, globos centras ir budintis globotojas tuo atveju, kai globos centras paskiriamas iš šeimos paimto vaiko globėju, o vaiko priežiūra perduodama budinčiam globotojui. Svarstytina galimybė papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. 7. Galiojančio įstatymo 19¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad globos centrų veiklos kokybės priežiūrą vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau neaišku, kokiu būdu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba galėtų įgyvendinti šią veiklos kokybės priežiūrą, nes įstatymas nenustato jokių globos centro pareigų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atžvilgiu, kaip pavyzdžiui yra nustatyta Socialinių paslaugų priežiūros departamento atžvilgiu galiojančio įstatymo 24¹ straipsnio 2 dalies
papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. 8. Prieš įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje esančią datą
„2018 m. birželio 30 d.“ įrašytinas žodis „iki“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 IR 34
pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė; Jūratė Mikulskienė; Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė;
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
keičiamas įstatymas) 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių pakeitimus dėstyti eilės tvarka (7 dalies pakeitimą dėstyti po šio straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13222789
dalyse apibrėžtų sąvokų „Socialinės rizikos suaugęs asmuo“, „Socialinės rizikos šeima“ ir „Socialinės rizikos vaikas“, tačiau šios sąvokos ir jų santrumpos keičiamame įstatyme vartojamos, todėl neaišku kodėl jų siūloma atsisakyti ir, ar toks atsisakymas nesukels nuostatų praktinio taikymo problemų.
Pritarti Atsižvelgti į 2017-03-30 Seime priimtus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus;
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-1327
rizika“. Pagal pateiktą apibrėžimą, socialine rizika, be kita ko, yra nurodyta psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau - įstatymo projektas Nr. XIIIP-354) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir 3 straipsnyje analogiškos veikos apibrėžtos kaip smurtas ir jo (smurto) rūšys. Be to, šio įstatymo III skyriuje „Vaikas ir socialinė aplinka“ (24 straipsnio
veikos, tačiau jas gali būti sunku kvalifikuoti ir atriboti administracinės ar baudžiamosios teisės požiūriu, todėl vartojamą terminiją reikėtų suvienodinti. Taip pat svarstytina, ar šiame įstatyme nereikėtų atsisakyti reguliuoti tas veikas ir tuos teisinius santykius, kuriuos reguliuoja administracinė ir baudžiamoji teisė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatytos specialios normos, kurios taikomos kai asmuo ar šeima patiria smurtą, todėl, priklausomai nuo pasirinktų apibrėžimų, reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies formuluotes.
Atsižvelgti Derinti su projekto XIIIP-354 pataisomis ir atsižvelgiant į Seime priimtus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus (2017-03-30). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-1321984
sąvoką „Budintis globėjas“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, budintis globėjas veiktų kaip fizinis asmuo, atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp globėjų centro ir budinčio globėjo. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, vaiko laikinąją globą (rūpybą) įgyvendintų „Globėjų centrai“, o budinčiam globėjui tektų ne vaiko globos (rūpybos), o priežiūros funkcija, todėl sąvokos
„Budintis globėjas“ pavadinimas laikytinas nederančiu su jo turiniu. Pažymėtina, kad sampratos „budintis“, „laikinasis“, „nuolatinis“ atspindi
globėjo (rūpintojo) statuso terminuotumą, bet ne patį globėjo (rūpintojo) teisinį statusą, todėl šio įstatymo bei Civilinio kodekso trečios knygos kontekste globėju negali būti apibrėžiamas asmuo, kuris neturi globėjo teisinio statuso. Atsižvelgti Derinti su projektų XIIIP-354 –XIIIP-357 pataisomis ir atsižvelgti į Seime priimtus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus (2017-03-30). 5.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13 N Antra, projektą būtina papildyti nuostatomis, nustatančiomis konkrečias „budinčių globėjų“ teises ir pareigas, atsakomybę, įtvirtinti pagrindines nuostatas, kokiais atvejais ir kokia tvarka likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai, vaikai su negalia atiduodami į „budinčių globėjų“ šeimą. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar, o jeigu taip, tai kodėl ir kada (visą parą ar tik tam tikru paros metu) socialinės rizikos vaikai ir vaikai su negalia, turintys tėvus, nuo kurių jie neatskirti ar kurių tėvų valdžia neapribota, prižiūrimi „budinčių globėjų“ šeimoje. Atsižvelgti Derinti su projektų XIIIP-354 –XIIIP-357 pataisomis ir atsižvelgti į Seime priimtus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus (2017-03-30),. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13 Trečia, projekto nuostatos nesuderintos su galiojančiomis CK nuostatomis, pvz.: 3.252 straipsniu, nustatančiu globos (rūpybos) rūšis,
rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu (kai nepilnamečio globėjas yra globėjų centras, o nepilnamečiai gyvena ne globėjų centre, bet „budinčių globėjų“ šeimose), 3.265 straipsniu, nustatančiu vaiko globos (rūpybos) vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „budinčiam globėjui“ negalėtų būti taikomos CK 3.259 straipsnio, nustatančio vaiko globą (rūpybą) šeimoje, nuostatos, nes vaiko globėju (rūpintoju) yra ne „budintis globėjas“, bet globėjų centras. CK nuostatoms prieštarautų ir globojamo vaiko perdavimas į
„budinčio globėjo“ šeimą, nes CK 3.271 straipsnyje nustatytas vaiko globėjo
(rūpintojo) pareigas turi vykdyti pats vaiko globėjas (rūpintojas), t.y. globėjų centras.
Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.273 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka; vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi įstatymu nustatyta atsakomybė negalėtų būti taikomas asmenims, kuriems vaiko globėjas (rūpintojas) yra patikėjęs vaiką prižiūrėti ir auklėti, t.y. „budintiems globėjams“. Todėl „budintys globėjai“ už netinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą atsakytų tik pagal civilinę sutartį su globėjų centru. Atsižvelgti Derinti su projektų XIIIP-354 –XIIIP-357 pataisomis ir atsižvelgti į Seime priimtus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus (2017-03-30). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13 Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-354) skirsnio
„Pagalbos organizavimas“ nuostatas, pagalbos priemonės teikiamos vaiko
atstovams pagal įstatymą, t.y. jos galėtų būti teikiamos globėjų centrui, bet ne budinčiam globėjui, pas kurį faktiškai gyventų vaikai. Atsižvelgti Derinti su projektų XIIIP-354 –XIIIP-357 pataisomis ir atsižvelgti į Seime priimtus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus (2017-03-30),. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-1314151617
su globos (rūpybos) išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą tobulintini. Pirma, keičiamo įstatymo ketvirtajame skirsnyje, kuriame yra siūlomi keisti straipsniai, reguliuojamas socialinių paslaugų skyrimas. Pritarti 9.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13166 Antra, šių pakeitimų turinys (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti poreikį nustato socialiniai darbuotojai) nevisiškai suprantamas ir nedera su Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, valstybės ir savivaldybių biudžetų sandarą reguliuojančiais įstatymais. Siekiant tinkamai sureguliuoti šiuos teisinius santykius taip pat turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-131945
reikėtų tarpusavyje derinti su įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 51 straipsnio
savivaldybės institucijų kompetencijai priskiriamų klausimų. Minėto punkto formuluotė būtų tinkama, jeigu būtų atsisakyta „budinčiojo globėjo“ sąvokos. Atsižvelgti Derinti su projektų XIIIP-354 –XIIIP-357 pataisomis ir atsižvelgti į Seime priimtus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus (2017-03-30). 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-131947
įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 7 punkte reikėtų išbraukti žodį
„biologiniams“, nes toks tėvų skirstymas nėra įtvirtintas ir primtinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13
8Įstatymo projekte reikėtų aiškiau apibrėžti „Globėjų centrą“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą santrumpą ir keičiamo
įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą).
Galima preziumuoti, kad globėjų centrų, kaip socialinių paslaugų įstaigų, steigėjais, būtų ne tik valstybė ar savivaldybės, todėl tikslintina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatoma pareiga nustatyti globėjų centrų veiklos tvarką, nes manytina, kad tokią tvarką turėtų nustatyti steigėjas. Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta, kad globėjų centras yra vaiko, kuriam nustatyta laikinoji globa, atstovas pagal įstatymą. Be to, iš įstatymo projekto neaišku, kaip bus užtikrinami globojamo vaiko interesai, kai vaiko globėjas yra juridinis asmuo, o vaikas auklėjamas fizinio asmens, sudariusio civilinę sutartį su globėju, šeimoje. Pavyzdžiui, neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi konkrečiu atveju, kai vaikui reikalinga skubi operacija (pagal CK sutikimą operuoti vaiką gali duoti tik jo atstovas pagal įstatymą) ir pan. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad globėjų centras yra institucija, todėl jam patikėtų nepilnamečių globa laikytina institucine globa. Tačiau nuo kitų globos institucijų globėjų centras skirtųsi tuo, kad vaikai būtų auklėjami šeimose. Taigi globėjų centrui netiktų CK 3.261 straipsnyje nustatytos taisyklės, o specialių taisyklių jam CK nėra. Atsižvelgti Derinti su projektų XIIIP-354 –XIIIP-357 pataisomis ir atsižvelgti į Seime priimtus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus (2017-03-30),13
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13112
straipsnio 2 dalis koreguotina loginiu požiūriu, nes įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-02-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-358, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
5Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektui Nr. XIIIP-358 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-358), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas:
Respublikos Vyriausybė 2017-06-217
socialines paslaugas, jas derinant su koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų atstovams pagal įstatymą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-358 7 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 8 dalį – įrašyti pirmajame sakinyje po žodžio
„suderintą“ žodžius „bei koordinuotai teikiamą“. Pritarti
27810322
įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymą Nr.
XIII-246, įsigaliosiantį
veiklos teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti kaip nebeaktualių Įstatymo projekto Nr. XIIIP-358 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio ir 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pakeitimų. Pritarti
su juo susijusių teisės aktų projektų nuostatų įgyvendinimą, vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai reikalingos papildomos lėšos bus numatytos Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Pritarti
susijusių įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai būtų nustatytas pakankamas laikotarpis įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti, siūloma nurodytų įstatymų projektų įsigaliojimą nustatyti 2018 m. sausio
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui;
teisių komiteto išvadą: atsižvelgiant į Seimo teisės departamento nuomonę; vertinant 2017-03-30 Seime priimtus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus bei tobulinant projektą pagal Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: 3 – „už“; „prieš“ - nėra; 1-susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 IR 34
2017 m. rugsėjo 4 d. Nr. 102 -P-30
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narės padėjėja Lina Pabedinskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė, Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė – Garbštienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja Eivilė Žemaitytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jan Maciejevski, Paramos vaikams centro atstovė Ieva Daniūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 (toliau – keičiamas įstatymas) 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių pakeitimus dėstyti eilės tvarka (7 dalies pakeitimą dėstyti po šio straipsnio
22789
dalyse apibrėžtų sąvokų „Socialinės rizikos suaugęs asmuo“, „Socialinės rizikos šeima“ ir „Socialinės rizikos vaikas“, tačiau šios sąvokos ir jų santrumpos keičiamame įstatyme vartojamos, todėl neaišku kodėl jų siūloma atsisakyti ir, ar toks atsisakymas nesukels nuostatų praktinio taikymo problemų. Pritarti
7
rizika“. Pagal pateiktą apibrėžimą, socialine rizika, be kita ko, yra nurodyta psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau - įstatymo projektas Nr. XIIIP-354) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir 3 straipsnyje analogiškos veikos apibrėžtos kaip smurtas ir jo (smurto) rūšys. Be to, šio įstatymo III skyriuje „Vaikas ir socialinė aplinka“ (24 straipsnio 6 dalis, 27 straipsnio 1 ir 2 dalys) taip pat nurodomos savo esme analogiškos veikos, tačiau jas gali būti sunku kvalifikuoti ir atriboti administracinės ar baudžiamosios teisės požiūriu, todėl vartojamą terminiją reikėtų suvienodinti. Taip pat svarstytina, ar šiame įstatyme nereikėtų atsisakyti reguliuoti tas veikas ir tuos teisinius santykius, kuriuos reguliuoja administracinė ir baudžiamoji teisė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatytos specialios normos, kurios taikomos kai asmuo ar šeima patiria smurtą, todėl, priklausomai nuo pasirinktų apibrėžimų, reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies formuluotes. Pritarti
1984
siūloma apibrėžti sąvoką „Budintis globėjas“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, budintis globėjas veiktų kaip fizinis asmuo, atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp globėjų centro ir budinčio globėjo. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, vaiko laikinąją globą (rūpybą) įgyvendintų „Globėjų centrai“, o budinčiam globėjui tektų ne vaiko globos (rūpybos), o priežiūros funkcija, todėl sąvokos „Budintis globėjas“ pavadinimas laikytinas nederančiu su jo turiniu. Pažymėtina, kad sampratos „budintis“, „laikinasis“, „nuolatinis“ atspindi globėjo (rūpintojo) statuso terminuotumą, bet ne patį globėjo (rūpintojo) teisinį statusą, todėl šio įstatymo bei Civilinio kodekso trečios knygos kontekste globėju negali būti apibrėžiamas asmuo, kuris neturi globėjo teisinio statuso. Pritarti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246 įtvirtinta „budinčio globotojo“ ir „globos centro“ sąvokos. Atitinkamai tobulintinas šis projektas. 5.
N Antra, projektą būtina papildyti nuostatomis, nustatančiomis konkrečias „budinčių globėjų“ teises ir pareigas, atsakomybę, įtvirtinti pagrindines nuostatas, kokiais atvejais ir kokia tvarka likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai, vaikai su negalia atiduodami į
„budinčių globėjų“ šeimą. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar,
o jeigu taip, tai kodėl ir kada (visą parą ar tik tam tikru paros metu) socialinės rizikos vaikai ir vaikai su negalia, turintys tėvus, nuo kurių jie neatskirti ar kurių tėvų valdžia neapribota, prižiūrimi „budinčių globėjų“ šeimoje. Pritarti Projekto nuostatos derintinos su jau priimtu ir 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13 Trečia, projekto nuostatos nesuderintos su galiojančiomis CK nuostatomis, pvz.: 3.252 straipsniu, nustatančiu globos (rūpybos) rūšis, 3.243 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu (kai nepilnamečio globėjas yra globėjų centras, o nepilnamečiai gyvena ne globėjų centre, bet „budinčių globėjų“ šeimose), 3.265 straipsniu, nustatančiu vaiko globos (rūpybos) vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „budinčiam globėjui“ negalėtų būti taikomos CK 3.259 straipsnio, nustatančio vaiko globą
(rūpybą) šeimoje, nuostatos, nes vaiko globėju (rūpintoju) yra ne „budintis globėjas“, bet globėjų centras. CK nuostatoms prieštarautų ir globojamo vaiko perdavimas į „budinčio globėjo“ šeimą, nes CK 3.271 straipsnyje nustatytas vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas turi vykdyti pats vaiko globėjas (rūpintojas), t.y. globėjų centras.
Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.273 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka; vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi įstatymu nustatyta atsakomybė negalėtų būti taikomas asmenims, kuriems vaiko globėjas (rūpintojas) yra patikėjęs vaiką prižiūrėti ir auklėti, t.y. „budintiems globėjams“. Todėl „budintys globėjai“ už netinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą atsakytų tik pagal civilinę sutartį su globėjų centru. Pritarti iš dalies Pastabai pritartina, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos iš dalies suderintos 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.180, 3.183, 3.210, 3.212, 3.217, 3.219, 3.222, 3.223, 3.224, 3.243, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.264, 3.265, 3.266, 3.267, 3.269, 3.271, 3.274 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu Įstatymo VIII-241 nuostatomis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13 Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-354) skirsnio „Pagalbos organizavimas“ nuostatas, pagalbos priemonės teikiamos vaiko atstovams pagal įstatymą, t.y. jos galėtų būti teikiamos globėjų centrui, bet ne budinčiam globėjui, pas kurį faktiškai gyventų vaikai. Pritarti
151617
su globos (rūpybos) išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą tobulintini.
Pirma, keičiamo įstatymo ketvirtajame skirsnyje, kuriame yra siūlomi keisti straipsniai, reguliuojamas socialinių paslaugų skyrimas. Pritarti
6 Antra, šių pakeitimų turinys (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti poreikį nustato socialiniai darbuotojai) nevisiškai suprantamas ir nedera su Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, valstybės ir savivaldybių biudžetų sandarą reguliuojančiais įstatymais. Siekiant tinkamai sureguliuoti šiuos teisinius santykius taip pat turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti
45
tarpusavyje derinti su įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 51 straipsnio 10 dalies nuostatomis, kad nekiltų neaiškumo dėl globėjų centrų ir savivaldybės institucijų kompetencijai priskiriamų klausimų. Minėto punkto formuluotė būtų tinkama, jeigu būtų atsisakyta „budinčiojo globėjo“ sąvokos. Atsižvelgti
47
įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 7 punkte reikėtų išbraukti žodį
„biologiniams“, nes toks tėvų skirstymas nėra įtvirtintas ir primtinas. Pritarti
8Įstatymo projekte reikėtų aiškiau apibrėžti „Globėjų centrą“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą santrumpą ir keičiamo
įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą).
Galima preziumuoti, kad globėjų centrų, kaip socialinių paslaugų įstaigų, steigėjais, būtų ne tik valstybė ar savivaldybės, todėl tikslintina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatoma pareiga nustatyti globėjų centrų veiklos tvarką, nes manytina, kad tokią tvarką turėtų nustatyti steigėjas. Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta, kad globėjų centras yra vaiko, kuriam nustatyta laikinoji globa, atstovas pagal įstatymą. Be to, iš įstatymo projekto neaišku, kaip bus užtikrinami globojamo vaiko interesai, kai vaiko globėjas yra juridinis asmuo, o vaikas auklėjamas fizinio asmens, sudariusio civilinę sutartį su globėju, šeimoje. Pavyzdžiui, neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi konkrečiu atveju, kai vaikui reikalinga skubi operacija (pagal CK sutikimą operuoti vaiką gali duoti tik jo atstovas pagal įstatymą) ir pan. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad globėjų centras yra institucija, todėl jam patikėtų nepilnamečių globa laikytina institucine globa. Tačiau nuo kitų globos institucijų globėjų centras skirtųsi tuo, kad vaikai būtų auklėjami šeimose. Taigi globėjų centrui netiktų CK 3.261 straipsnyje nustatytos taisyklės, o specialių taisyklių jam CK nėra. Pritarti Projekto nuostatos derintinos su jau priimtu ir 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18,
2
straipsnio 2 dalis koreguotina loginiu požiūriu, nes įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo.
Pritarti Patikslinti projekto 11 straipsnio 2 dalį vietoj žodžio
„įgyvendinimo“ įrašant žodį „įsigaliojimo“ . 14. Europos teisės
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-02-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-358, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
8
teisės aktuose nėra reglamentuotas nei šių nuolatinį darbą su globojamais vaikais dirbančių žmonių darbo apmokėjimas, nei jų atsakomybė, teisės, socialinės garantijos ir kt. Todėl būtina reglamentuoti Budinčio globėjo institutą – jo neįteisinus savivaldybės neturi aiškių argumentų, kurie motyvuotų ir skatintų žmones tapti budinčiais globėjais. Projekte pasigendame tikslesnio budinčio globėjo veiklos reglamentavimo - nėra apibrėžta nei jų įdarbinimo tvarka, nei apmokėjimo dydis, kas svarbu potencialiems budintiems globėjams. Esame įsitikinę, kad šiuo metu atskirų savivaldybių iniciatyva pradėti taikyti skirtingi budinčių globėjų įdarbinimo modeliai, kuomet budintys globėjai įdarbinami pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymėjimus ar socialiniais darbuotojais biudžetinėje įstaigoje ir kai jiems mokamos skirtingo dydžio ir paskirties išmokos (vienkartinės įsikūrimo pašalpos, pagalbos pinigai ir kt. ) neturi būti taikoma kaip tęstinė praktika.
Ši praktika turėtų būti išanalizuota ir teisės aktuose įteisinti vienodi budinčių globėjų įdarbinimo, darbo apmokėjimo ir darbo sąlygų standartai. Atkreipiame dėmesį, kad budinčių globėjų įdarbinimas socialinių darbuotojų pareigybėse prieštarauja Socialinių paslaugų įstatymo 20 str., kuriame socialiniam darbuotojui keliami išsilavinimo reikalavimai (turi turėti socialinio darbo kvalifikacinį laipsnį ir kt.), kas neatitinka daugelio globėjų realios situacijos. Atsižvelgti Projekto nuostatos derintinos su jau priimtu ir 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246. 2. LSA29
globėjų centrui iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti mokami pagalbos pinigai. Tai reiškia, kad Lietuvoje vėl turėtume 60 skirtingų globėjų apmokėjimo tvarkų. Manome, kad turėtų būti vienodas budinčių globėjų darbo apmokėjimo standartas. Šiuo metu pagal skirtingas savivaldybių tarybų nustatytas tvarkas skiriamos lėšos ir laikiniesiems globėjams, todėl susidarė paradoksalios situacijos, kuomet laikiniesiems globėjams, pvz. pasiėmus globoti 2 vaikus iš tų pačių globos namų, tačiau nukreiptų iš skirtingų savivaldybių, skirtingai mokama - už vieną vaiką gali būti skiriami 304 eurai, o už-kitą daugiau nei 600 eurų.?! ( vaikai - iš skirtingų savivaldybių ir savivaldybės skiria skirtingas sumas pagal savivaldybių tarybų patvirtintas globėjų apmokėjimo tvarkas).
Manome, būtų tikslinga svarstyti galimybę globėjų apmokėjimui lėšas skirti iš valstybės biudžeto, o savivaldybėms finansuoti socialines paslaugas, pagalbą globėjams ir kitas prevencines bendruomenines paslaugas. Tokia finansavimo tvarka skatintų ir realiai motyvuotų savivaldybes surasti kuo daugiau globėjų, o nemokant papildomų išmokų globėjams, savivaldybėms atsirastų daugiau galimybių plėtoti bendruomeninių paslaugų ir pagalbos šeimoms tinklą. Neatsižvelgti Siūlytina šios nuostatos atsisakyti, atsižvelgiant į 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios šios normos pataisas:
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos
globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globotojai arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, budintiems globotojams per globos centrą arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.“
3147
apie socialinių paslaugų poreikio nustatymo, paslaugų skyrimo ir teikimo kontrolę, todėl neaišku, kodėl siūloma kontroliuoti globos ( rūpybos) išmokų poreikį ir skyrimą. Tai reglamentuojama Išmokų vaikams įstatyme. Pritarti
194
4Dėl globėjų centrų – 19 str. 4 d. pakeitimas.
savivaldybių specialistais globėjų centro funkcijos: pagal esamą reglamentavimą darbą su biologiniais tėvais, kai iš jų paimamas vaikas, vykdo socialiniai darbuotojai darbui su rizikos šeimoms. Neaišku, kas ir iš kokių lėšų finansuos globėjų centro darbuotojus, kurie teiks pagalbą biologiniams tėvams ( 19 str. 4 d. 7 p. ). Atsižvelgti Pažymėtina, kad Globos centrai ir budintys globotojai jau įteisinti 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatyme XIII-246. 5. LSA346
teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos iš globos (rūpybos) išmokai, globos (rūpybos) tiksliniam priedui pagal Išmokų vaikams įstatymą, lėšų. Manome, kad minėtos lėšos turi būti skiriamos tik globėjui ir vaikui, o ne tarpininkams. Projekto nuostatos derintinos su jau priimtu ir 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246, kuriuo įstatymo 34 straipsnio 6 dalis išdėstyta taip: „6. Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, pas budintį globotoją, taip pat globos centro vykdoma vaikų globa (rūpyba) ir kitos teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, o kai vaikui nustatyta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba), – ir iš lėšų, skirtų vaikų globos (rūpybos) išmokoms, globos (rūpybos) tiksliniams priedams pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“ 6.
Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (VTAS vadovų asociacija),
8 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pakeitimo – Nėra aiški budinčiojo globėjo sąvoka, kaip matyti iš pateikto straipsnio pakeitimo, tai fizinis asmuo, kuris pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį už atlygį laikinai savo šeimoje prižiūri be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia. Realiai budinčiojo globėjo sąvoka atitinka įstatymuose jau esančiai laikinojo vaiko globėjo sąvokai. Pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktą įstatymo projekto straipsnio pakeitimą budintysis globėjas vaiko atžvilgiu neturės jokių teisių, pareigų bei atsakomybės, o tai šiurkščiai pažeistų vaiko teises. Toks reglamentavimas nesuderintas su LR CK bei Vaiko teisių konvencijos nuostatomis, nes vaikas gali augti ir būti prižiūrimas įstatyminių atstovų šeimoje t. y. – tėvų, įtėvių, globėjų (rūpintojų) šeimoje. Siūlytina keisti straipsnį sekančiai: „8.
Budintis Laikinasis (budintis) globėjas (rūpintojas) – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) taikomus reikalavimus ir išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir konsultavimo kursus, skirtus vaiko globėjui (rūpintojui), pagal sudaręs tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams (toliau – globėjų centras), bet kuriuo paros metu savo šeimoje priimantis ir atlygintinai laikinai prižiūrintis globojantis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais.“ Pritarti iš dalies Remiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246 įtvirtinta „budinčio globotojo“ ir „globos centro“ sąvokos. Atitinkamai tobulintinas šis projektas. 7. VTAS vadovų asociacija213 Dėl 2 straipsnio 13 dalies pakeitimo – atsižvelgiant į aukščiau minėtas pastabas dalis keistina sekančiai: „13. Vaikus globojanti šeima – sutuoktiniai ar vienas gyvenantis asmuo, ne jaunesnis kaip (išskyrus vaiko artimąjį giminaitį) 21 metų, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys (besirūpinantys) likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia.“ Atsižvelgti Projekto nuostatos derintinos su jau priimtu ir 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246, kuriuo vaikus globojanti šeima apibrėžta taip: „15.
Vaikus globojanti šeima – sutuoktiniai (ar vienas gyvenantis vyresnis kaip 21 metų asmuo), įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys (besirūpinantys) likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia.“
9 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo – atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pakeitimas turėtų atrodyti sekančiai: „„1. Atskirais savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, laikinieji (budintys) globėjai kartu su globėjų centrais, arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, globėjų centrui arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai“. Nepritarti Projekto nuostatos derintinos su jau priimtu ir 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246 ir jame išdėstyta 9 str. 1 d. redakcija įsigaliosiančia 2018 m. sausio 1 d. 9. VTAS vadovų asociacija189 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pakeitimo – atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pakeitimas koreguotinas sekančiai: „9. Vaikus globojančiai šeimai, budintiems laikiniesiems ir nuolatiniams vaiko globėjams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą“.
Nepritarti Projekto nuostatos derintinos su jau priimtu ir 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246 ir jame išdėstyta 18 str. 9 d. redakcija įsigaliosiančia 2018 m. sausio 1 d. 10. VTAS vadovų asociacija193 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimo – Nepritartina, nes galiojančiose teisės aktuose nėra numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę ir galią teikti išvadą apie vaikus globojančios šeimos, budinčio globėjo tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais). Manytina, kad tokias išvadas turėtų teikti globėjus rengiančios įstaigas. Atsižvelgti Projekto nuostatos derintinos su jau priimtu ir 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246 ir jame išdėstyta 19 str. 3 d. redakcija įsigaliosiančia 2018 m. sausio 1 d. 11. VTAS vadovų asociacija194 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio papildymo 4 dalimi – nepritartina iš dalies, nes vartojama budinčiojo globėjo sąvoka neatitinka LR CK numatytus reikalavimus. Straipsnio papildymui pritartume jei vietoje budinčiojo globėjo būtų vartojama „laikinojo“ globėjo sąvoka. Pažymėtina ir tai, straipsnio 1 punktas turėtų būti įvertintas ir korupciniu požiūriu, nes nėra aišku kodėl vaiko globos (rūpybos) išmoka globėjui turėtų būti mokama per tarpininką?
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Globėjų centrai turėtų bendradarbiauti ir teikti pagalbą visiems (laikiniesiems ir nuolatiniams) vaiko globėjams (rūpintojams), todėl sąvokos budintis globėjas vartojimas susiaurina asmenų, galinčių gauti pagalbą iš minėto centro ratą. Todėl manytina, kad 4 dalis tobulintina sekančiai: „4. Globėjų centrai įgyvendina vaiko laikinąją (nuolatinę) globą (rūpybą) ir vykdo šias pagrindines funkcijas:
1) užtikrindami tinkamą vaiko priežiūrą budinčio laikinojo (nuolatinio) globėjo (rūpintojo) šeimoje, organizuoja ir koordinuoja budinčio laikinojo (nuolatinio) globėjo (rūpintojo) veiklą, ir kas mėnesį pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perveda budinčiam globėjui už vaiko priežiūrą vaiko (globos (rūpybos) išmoką, numatytą Išmokų vaikams įstatyme ir pagalbos pinigus;
2) kartu su budinčiu laikinuoju (nuolatiniu) globėju (rūpintoju) planuoja pagalbą vaikui, konsultuoja budintį globėją jį dėl vaiko priežiūros;
3) teikia ar organizuoja pagalbą budinčiam laikinajam (nuolatiniam) globėjui (rūpintojui) ir jo prižiūrimiems globojamiems vaikams;
4) tarpininkauja budinčiam laikinajam (nuolatiniam) globėjui (rūpintojui) dėl švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų jų prižiūrimiems globojamiems vaikams;
5) vykdo budinčių laikinųjų (nuolatinių) globėjų (rūpintojų) paiešką, atranką ir parengimą;
6) organizuoja budinčių laikinųjų (nuolatinių) globėjų (rūpintojų) profesinės kompetencijos tobulinimą;
7) teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą.“ Atsižvelgti Projekto nuostatos derintinos su jau priimtu ir 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246 12.
346 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pakeitimo – nepritartina iš dalies, nes straipsnio pakeitime neturėtų būti vartojama sąvoka „priežiūra“. Minėtos sąvokos nėra vaiko globą (rūpybą) reglamentuojančiuose teisės aktuose. Manytina, kad vartojama sąvoka neatitinka vaiko teisių bei teisėtų interesų augti įstatyminio atstovo - globėjo (rūpintojo) šeimoje. Todėl straipsnio 6 keistina sekančiai: „6. Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, budinčio globėjo (rūpintojo) šeimoje kartu su globėjų centru vykdoma vaiko priežiūra ir vaiko globa (rūpyba), globėjų centro teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai, globos (rūpybos) tiksliniam priedui pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“ Neatsižvelgti Projekto nuostatos derintinos su jau priimtu ir 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246 įsigaliosiančia 34 str. 6 d. 13. VTAS vadovų asociacija1415161720 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 14, 15, 16, 17, 20 straipsnių pakeitimo – iš esmės pritartina. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2
budinčių globėjų statusas yra neaiškus vertinant jį CK ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektų nuostatų kontekste. Neaišku, ar budintis globėjas ir socialinis globėjas (ši sąvoka vartojama Projekte Nr. 1) yra tas pats subjektas. Pagal Projekto Nr.
Pagal Projekto Nr. 4 8 straipsnyje numatytą Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 4 dalį globėjų centrai įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą), tačiau siūlomoje 9 straipsnio 1 dalyje (Projekto Nr. 4 2 straipsnis) numatyta, kad vaikus prižiūri arjuos globoja budintys globėjai kartu su globėjų centrais, o pagal įstatymo 2 straipsnio 8 dalį (Projekto Nr. 4 1 straipsnis) budintis globėjas yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus ir kt. Iš šių nuostatų neaišku, kas yra laikomas teisėtu vaiko globėju ir kaip įgyvendinama vaiko globa, t. y. kokios teisės, pareigos ir atsakomybė tenka globėjų centrui ir budinčiam globėjui. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Remiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246 įtvirtinta „budinčio globotojo“ ir „globos centro“ sąvokos. Atitinkamai tobulintinas šis projektas. 2. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2014-03-14 * Dėl daugelio įstatymo projekto XIIIP-358 nuostatų, reglamentuojančių naujai įvedamus budinčio globėjo, globėjų centro teisinius institutus, taip pat socialinės rizikos apibrėžimo korekcijos vyko išsamiai diskusijos ir dėl jų Lietuvos Respublikos Seimo komitetai priėmė sprendimus svarstant įstatymo projektą Nr. XIIIP-293 (2), todėl būtų tikslinga atsisakyti šio įstatymo projekto nuostatų, dubliuojančių įstatymo projektą Nr. XIIIP-293 arba suderinti šių projektų nuostatas dėl sąvokų (budintis globotojas, globos centras, jų statuso, teisių bei pareigų, atliekamų funkcijų turinio). Pritarti3 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2017-03-20 g-2017-31947 Dėl Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 358: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas ir siekiant teisės aktų dermės, siūlome 7 straipsniu keičiamo 18 straipsnio 8 dalyje žodžius „organizuojant su sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą“ tikslinti ir rašyti: „koordinuotai teikiant švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas“. Atitinkamai taisytini ir 8 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktai. Pritarti
4Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija,
2017-03-202 Dėl Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-359: siūlome projekto
taip: „turi aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą ir ne mažiau kaip vienerių metų tiesioginio darbo su vaikais patirtį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, specialiosios pedagogikos, psichologinės pagalbos teikimo, ikimokyklinio ugdymo srityse“. Pritarti
5Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-03-219 Pastebėtina, kad Projekto Nr. XIIIP-358 9 straipsnis prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei Civilinio kodekso nuostatoms. Galioja paaiškinimas, nurodytas šio rašto 1.6 papunktyje. Pritarti
2017-03-24 * Svarstytina, ar Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-358 siūlomos nuostatos dėl globos (rūpybos) išmokos neturėtų būti reglamentuotos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme. Pritarti 7.
2014-04-18 * Administracija, susipažinusi su Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-358, pažymi, kad šio įstatymo nuostatos turėtų būti suderintos su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-354 (pvz., numatytas „bendruomeninių paslaugų“ apibrėžimas ir apimtis, aptariamas socialinių paslaugų teikimas kartu su vaiku gyvenantiems asmenims, kurie nėra įstatyminiai vaiko atstovai ir pan.). Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
5Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektui Nr. XIIIP-358 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-358), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas:
2017-06-217
socialines paslaugas, jas derinant su koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų atstovams pagal įstatymą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-358 7 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 8 dalį – įrašyti pirmajame sakinyje po žodžio
„suderintą“ žodžius „bei koordinuotai teikiamą“. Pritarti
27810322
įstatymo Nr.
X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-246, įsigaliosiantį
veiklos teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti kaip nebeaktualių Įstatymo projekto Nr. XIIIP-358 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio ir 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pakeitimų. Pritarti
su juo susijusių teisės aktų projektų nuostatų įgyvendinimą, vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai reikalingos papildomos lėšos bus numatytos Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. 7. Siekiant, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir kitų susijusių įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai būtų nustatytas pakankamas laikotarpis įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti, siūloma nurodytų įstatymų projektų įsigaliojimą nustatyti 2018 m. sausio
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymas XIII-246, o šiuo projektu būtų keičiami kai kurie tie patys straipsniai, siūlytina svarstomo projekto įsigaliojimą numatyti ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 2 d. Pasiūlymas:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m.
liepos 1 d. 2018 m. liepos 1 d.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-358 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
* Pasiūlymas: Projektas sistemiškai tobulintinas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246 įtvirtintą budinčio globotojo ir globos centro reglamentavimą. Pritarti
111 Argumentai: Projekto įsigaliojimo data derintina su Civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-356 ir su Civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-357 įsigaliojimo data. Komitetas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso pataisas (įstatymas Nr. XIII-241) ir Civilinio proceso kodekso pataisas (įstatymas Nr. XIII-242), įsigaliosiančias 2018 m. sausio d. atkreipia dėmesį į tai, kad paketo projektai, negali įsigalioti anksčiau nei 2018 m. sausio 2 d., nes Projektu XIIIP-356 teikiamos nuostatos taip pat keičia kai kuriuos straipsnius, kurių pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad projektų paketu siūloma iš esmės pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą bei atkreipiant dėmesį į šiai pertvarkai po įstatymų priėmimo reikalingą pasirengimo laikotarpį, turi būti imtasi visų priemonių, kad dėl per trumpo laiko pertvarkai iš esmės nenukentėtų vaikai. Todėl siūlytina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.1234 pakeitimo įstatymo bei lydimųjų projektų įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 1 d. Atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186, 188, 272, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-217, kuriuo siekiama sumažinti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui, apginti jo interesus, užtikrinti sudėtingų, specialių žinių reikalaujančių ikiteisminių tyrimų kokybę, nepilnamečių apklausos profesionalumą, galintį turėti lemiamą įtaką smurtautojo nuteisimui, įsigalios 2018 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 2018
m. liepos 1 d.“
112 Pasiūlymas:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija iki 2018 m. birželio 30 d. šio įstatymo įgyvendinimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Sabatauskas, R. Šalaševičiūtė, S. Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 IR 34
2017 m. birželio 28 d. Nr. 102 -P-24
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Dovilė Šakalienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė, Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė – Garbštienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja Eivilė Žemaitytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja, vykdanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas Dalia Skučaitė, Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jan Maciejevski. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 (toliau – keičiamas įstatymas) 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių pakeitimus dėstyti eilės tvarka (7 dalies pakeitimą dėstyti po šio straipsnio
22789
dalyse apibrėžtų sąvokų „Socialinės rizikos suaugęs asmuo“, „Socialinės rizikos šeima“ ir „Socialinės rizikos vaikas“, tačiau šios sąvokos ir jų santrumpos keičiamame įstatyme vartojamos, todėl neaišku kodėl jų siūloma atsisakyti ir, ar toks atsisakymas nesukels nuostatų praktinio taikymo problemų. Nesvarstyta
7
rizika“. Pagal pateiktą apibrėžimą, socialine rizika, be kita ko, yra nurodyta psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau - įstatymo projektas Nr. XIIIP-354) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir 3 straipsnyje analogiškos veikos apibrėžtos kaip smurtas ir jo (smurto) rūšys. Be to, šio įstatymo III skyriuje „Vaikas ir socialinė aplinka“ (24 straipsnio 6 dalis, 27 straipsnio 1 ir 2 dalys) taip pat nurodomos savo esme analogiškos veikos, tačiau jas gali būti sunku kvalifikuoti ir atriboti administracinės ar baudžiamosios teisės požiūriu, todėl vartojamą terminiją reikėtų suvienodinti. Taip pat svarstytina, ar šiame įstatyme nereikėtų atsisakyti reguliuoti tas veikas ir tuos teisinius santykius, kuriuos reguliuoja administracinė ir baudžiamoji teisė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatytos specialios normos, kurios taikomos kai asmuo ar šeima patiria smurtą, todėl, priklausomai nuo pasirinktų apibrėžimų, reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies formuluotes. Nesvarstyta
1984
siūloma apibrėžti sąvoką „Budintis globėjas“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, budintis globėjas veiktų kaip fizinis asmuo, atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp globėjų centro ir budinčio globėjo. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, vaiko laikinąją globą (rūpybą) įgyvendintų „Globėjų centrai“, o budinčiam globėjui tektų ne vaiko globos (rūpybos), o priežiūros funkcija, todėl sąvokos „Budintis globėjas“ pavadinimas laikytinas nederančiu su jo turiniu. Pažymėtina, kad sampratos „budintis“, „laikinasis“, „nuolatinis“ atspindi globėjo (rūpintojo) statuso terminuotumą, bet ne patį globėjo (rūpintojo) teisinį statusą, todėl šio įstatymo bei Civilinio kodekso trečios knygos kontekste globėju negali būti apibrėžiamas asmuo, kuris neturi globėjo teisinio statuso. Nesvarstyta
N Antra, projektą būtina papildyti nuostatomis, nustatančiomis konkrečias „budinčių globėjų“ teises ir pareigas, atsakomybę, įtvirtinti pagrindines nuostatas, kokiais atvejais ir kokia tvarka likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai, vaikai su negalia atiduodami į „budinčių globėjų“ šeimą.
Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar, o jeigu taip, tai kodėl ir kada (visą parą ar tik tam tikru paros metu) socialinės rizikos vaikai ir vaikai su negalia, turintys tėvus, nuo kurių jie neatskirti ar kurių tėvų valdžia neapribota, prižiūrimi „budinčių globėjų“ šeimoje. Nesvarstyta
Trečia, projekto nuostatos nesuderintos su galiojančiomis CK nuostatomis, pvz.: 3.252 straipsniu, nustatančiu globos (rūpybos) rūšis, 3.243 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu (kai nepilnamečio globėjas yra globėjų centras, o nepilnamečiai gyvena ne globėjų centre, bet „budinčių globėjų“ šeimose), 3.265 straipsniu, nustatančiu vaiko globos (rūpybos) vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „budinčiam globėjui“ negalėtų būti taikomos CK 3.259 straipsnio, nustatančio vaiko globą
(rūpybą) šeimoje, nuostatos, nes vaiko globėju (rūpintoju) yra ne „budintis globėjas“, bet globėjų centras. CK nuostatoms prieštarautų ir globojamo vaiko perdavimas į „budinčio globėjo“ šeimą, nes CK 3.271 straipsnyje nustatytas vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas turi vykdyti pats vaiko globėjas (rūpintojas), t.y. globėjų centras. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.273 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka; vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Taigi įstatymu nustatyta atsakomybė negalėtų būti taikomas asmenims, kuriems vaiko globėjas (rūpintojas) yra patikėjęs vaiką prižiūrėti ir auklėti, t.y. „budintiems globėjams“. Todėl „budintys globėjai“ už netinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą atsakytų tik pagal civilinę sutartį su globėjų centru. Nesvarstyta
2017-02-13 Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-354) skirsnio „Pagalbos organizavimas“ nuostatas, pagalbos priemonės teikiamos vaiko atstovams pagal įstatymą, t.y. jos galėtų būti teikiamos globėjų centrui, bet ne budinčiam globėjui, pas kurį faktiškai gyventų vaikai. Nesvarstyta
151617
su globos (rūpybos) išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą tobulintini. Pirma, keičiamo įstatymo ketvirtajame skirsnyje, kuriame yra siūlomi keisti straipsniai, reguliuojamas socialinių paslaugų skyrimas. Nesvarstyta
6 Antra, šių pakeitimų turinys (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti poreikį nustato socialiniai darbuotojai) nevisiškai suprantamas ir nedera su Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, valstybės ir savivaldybių biudžetų sandarą reguliuojančiais įstatymais.
Siekiant tinkamai sureguliuoti šiuos teisinius santykius taip pat turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Nesvarstyta
45
tarpusavyje derinti su įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 51 straipsnio 10 dalies nuostatomis, kad nekiltų neaiškumo dėl globėjų centrų ir savivaldybės institucijų kompetencijai priskiriamų klausimų. Minėto punkto formuluotė būtų tinkama, jeigu būtų atsisakyta „budinčiojo globėjo“ sąvokos. Nesvarstyta
47
įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 7 punkte reikėtų išbraukti žodį
„biologiniams“, nes toks tėvų skirstymas nėra įtvirtintas ir primtinas. Nesvarstyta
8Įstatymo projekte reikėtų aiškiau apibrėžti „Globėjų centrą“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą santrumpą ir keičiamo
įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą). Galima preziumuoti, kad globėjų centrų, kaip socialinių paslaugų įstaigų, steigėjais, būtų ne tik valstybė ar savivaldybės, todėl tikslintina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatoma pareiga nustatyti globėjų centrų veiklos tvarką, nes manytina, kad tokią tvarką turėtų nustatyti steigėjas.
Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta, kad globėjų centras yra vaiko, kuriam nustatyta laikinoji globa, atstovas pagal įstatymą. Be to, iš įstatymo projekto neaišku, kaip bus užtikrinami globojamo vaiko interesai, kai vaiko globėjas yra juridinis asmuo, o vaikas auklėjamas fizinio asmens, sudariusio civilinę sutartį su globėju, šeimoje. Pavyzdžiui, neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi konkrečiu atveju, kai vaikui reikalinga skubi operacija (pagal CK sutikimą operuoti vaiką gali duoti tik jo atstovas pagal įstatymą) ir pan. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad globėjų centras yra institucija, todėl jam patikėtų nepilnamečių globa laikytina institucine globa. Tačiau nuo kitų globos institucijų globėjų centras skirtųsi tuo, kad vaikai būtų auklėjami šeimose. Taigi globėjų centrui netiktų CK 3.261 straipsnyje nustatytos taisyklės, o specialių taisyklių jam CK nėra. Nesvarstyta13
2
straipsnio 2 dalis koreguotina loginiu požiūriu, nes įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Nesvarstyta
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-02-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-358, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Nesvarstyta Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
8
teisės aktuose nėra reglamentuotas nei šių nuolatinį darbą su globojamais vaikais dirbančių žmonių darbo apmokėjimas, nei jų atsakomybė, teisės, socialinės garantijos ir kt. Todėl būtina reglamentuoti Budinčio globėjo institutą – jo neįteisinus savivaldybės neturi aiškių argumentų, kurie motyvuotų ir skatintų žmones tapti budinčiais globėjais. Projekte pasigendame tikslesnio budinčio globėjo veiklos reglamentavimo - nėra apibrėžta nei jų įdarbinimo tvarka, nei apmokėjimo dydis, kas svarbu potencialiems budintiems globėjams. Esame įsitikinę, kad šiuo metu atskirų savivaldybių iniciatyva pradėti taikyti skirtingi budinčių globėjų įdarbinimo modeliai, kuomet budintys globėjai įdarbinami pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymėjimus ar socialiniais darbuotojais biudžetinėje įstaigoje ir kai jiems mokamos skirtingo dydžio ir paskirties išmokos (vienkartinės įsikūrimo pašalpos, pagalbos pinigai ir kt. ) neturi būti taikoma kaip tęstinė praktika. Ši praktika turėtų būti išanalizuota ir teisės aktuose įteisinti vienodi budinčių globėjų įdarbinimo, darbo apmokėjimo ir darbo sąlygų standartai. Atkreipiame dėmesį, kad budinčių globėjų įdarbinimas socialinių darbuotojų pareigybėse prieštarauja Socialinių paslaugų įstatymo 20 str., kuriame socialiniam darbuotojui keliami išsilavinimo reikalavimai (turi turėti socialinio darbo kvalifikacinį laipsnį ir kt.), kas neatitinka daugelio globėjų realios situacijos. Nesvarstyta
29
globėjų centrui iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti mokami pagalbos pinigai. Tai reiškia, kad Lietuvoje vėl turėtume 60 skirtingų globėjų apmokėjimo tvarkų.
Manome, kad turėtų būti vienodas budinčių globėjų darbo apmokėjimo standartas. Šiuo metu pagal skirtingas savivaldybių tarybų nustatytas tvarkas skiriamos lėšos ir laikiniesiems globėjams, todėl susidarė paradoksalios situacijos, kuomet laikiniesiems globėjams, pvz. pasiėmus globoti 2 vaikus iš tų pačių globos namų, tačiau nukreiptų iš skirtingų savivaldybių, skirtingai mokama - už vieną vaiką gali būti skiriami 304 eurai, o už-kitą daugiau nei 600 eurų.?! ( vaikai - iš skirtingų savivaldybių ir savivaldybės skiria skirtingas sumas pagal savivaldybių tarybų patvirtintas globėjų apmokėjimo tvarkas). Manome, būtų tikslinga svarstyti galimybę globėjų apmokėjimui lėšas skirti iš valstybės biudžeto, o savivaldybėms finansuoti socialines paslaugas, pagalbą globėjams ir kitas prevencines bendruomenines paslaugas. Tokia finansavimo tvarka skatintų ir realiai motyvuotų savivaldybes surasti kuo daugiau globėjų, o nemokant papildomų išmokų globėjams, savivaldybėms atsirastų daugiau galimybių plėtoti bendruomeninių paslaugų ir pagalbos šeimoms tinklą. Nesvarstyta
3147
apie socialinių paslaugų poreikio nustatymo, paslaugų skyrimo ir teikimo kontrolę, todėl neaišku, kodėl siūloma kontroliuoti globos ( rūpybos) išmokų poreikį ir skyrimą. Tai reglamentuojama Išmokų vaikams įstatyme. Nesvarstyta
194
savivaldybių specialistais globėjų centro funkcijos: pagal esamą reglamentavimą darbą su biologiniais tėvais, kai iš jų paimamas vaikas, vykdo socialiniai darbuotojai darbui su rizikos šeimoms. Neaišku, kas ir iš kokių lėšų finansuos globėjų centro darbuotojus, kurie teiks pagalbą biologiniams tėvams ( 19 str. 4 d. 7 p. ). Nesvarstyta
346
5Nepritariame 34 str.
Nepritariame 34 str. 6 d. pakeitimui, kad „globėjų centro teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos iš globos (rūpybos) išmokai, globos (rūpybos) tiksliniam priedui pagal Išmokų vaikams įstatymą, lėšų. Manome, kad minėtos lėšos turi būti skiriamos tik globėjui ir vaikui, o ne tarpininkams. Nesvarstyta
asociacija (VTAS vadovų asociacija),
8 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pakeitimo – Nėra aiški budinčiojo globėjo sąvoka, kaip matyti iš pateikto straipsnio pakeitimo, tai fizinis asmuo, kuris pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį už atlygį laikinai savo šeimoje prižiūri be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia. Realiai budinčiojo globėjo sąvoka atitinka įstatymuose jau esančiai laikinojo vaiko globėjo sąvokai. Pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktą įstatymo projekto straipsnio pakeitimą budintysis globėjas vaiko atžvilgiu neturės jokių teisių, pareigų bei atsakomybės, o tai šiurkščiai pažeistų vaiko teises. Toks reglamentavimas nesuderintas su LR CK bei Vaiko teisių konvencijos nuostatomis, nes vaikas gali augti ir būti prižiūrimas įstatyminių atstovų šeimoje t. y. – tėvų, įtėvių, globėjų (rūpintojų) šeimoje. Siūlytina keisti straipsnį sekančiai: „8.
Budintis Laikinasis (budintis) globėjas (rūpintojas) – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) taikomus reikalavimus ir išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir konsultavimo kursus, skirtus vaiko globėjui (rūpintojui), pagal sudaręs tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams (toliau – globėjų centras), bet kuriuo paros metu savo šeimoje priimantis ir atlygintinai laikinai prižiūrintis globojantis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais.“
213 Dėl 2 straipsnio 13 dalies pakeitimo – atsižvelgiant į aukščiau minėtas pastabas dalis keistina sekančiai: „13. Vaikus globojanti šeima – sutuoktiniai ar vienas gyvenantis asmuo, ne jaunesnis kaip (išskyrus vaiko artimąjį giminaitį) 21 metų, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys (besirūpinantys) likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia.“
9 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo – atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pakeitimas turėtų atrodyti sekančiai: „„1. Atskirais savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, laikinieji (budintys) globėjai kartu su globėjų centrais, arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, globėjų centrui arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai“. Nesvarstyta 9.
189 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pakeitimo – atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pakeitimas koreguotinas sekančiai: „9. Vaikus globojančiai šeimai, budintiems laikiniesiems ir nuolatiniams vaiko globėjams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą“. Nepritarti
193 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimo – Nepritartina, nes galiojančiose teisės aktuose nėra numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę ir galią teikti išvadą apie vaikus globojančios šeimos, budinčio globėjo tinkamumą globoti
globėjus rengiančios įstaigas. Nesvarstyta
194 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio papildymo 4 dalimi – nepritartina iš dalies, nes vartojama budinčiojo globėjo sąvoka neatitinka LR CK numatytus reikalavimus. Straipsnio papildymui pritartume jei vietoje budinčiojo globėjo būtų vartojama „laikinojo“ globėjo sąvoka. Pažymėtina ir tai, straipsnio 1 punktas turėtų būti įvertintas ir korupciniu požiūriu, nes nėra aišku kodėl vaiko globos (rūpybos) išmoka globėjui turėtų būti mokama per tarpininką? Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Globėjų centrai turėtų bendradarbiauti ir teikti pagalbą visiems (laikiniesiems ir nuolatiniams) vaiko globėjams (rūpintojams), todėl sąvokos budintis globėjas vartojimas susiaurina asmenų, galinčių gauti pagalbą iš minėto centro ratą. Todėl manytina, kad 4 dalis tobulintina sekančiai: „4.
Globėjų centrai įgyvendina vaiko laikinąją (nuolatinę) globą (rūpybą) ir vykdo šias pagrindines funkcijas:
1) užtikrindami tinkamą vaiko priežiūrą budinčio laikinojo (nuolatinio) globėjo (rūpintojo) šeimoje, organizuoja ir koordinuoja budinčio laikinojo (nuolatinio) globėjo (rūpintojo) veiklą, ir kas mėnesį pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perveda budinčiam globėjui už vaiko priežiūrą vaiko (globos (rūpybos) išmoką, numatytą Išmokų vaikams įstatyme ir pagalbos pinigus;
2) kartu su budinčiu laikinuoju (nuolatiniu) globėju (rūpintoju) planuoja pagalbą vaikui, konsultuoja budintį globėją jį dėl vaiko priežiūros;
3) teikia ar organizuoja pagalbą budinčiam laikinajam (nuolatiniam) globėjui (rūpintojui) ir jo prižiūrimiems globojamiems vaikams;
4) tarpininkauja budinčiam laikinajam (nuolatiniam) globėjui (rūpintojui) dėl švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų jų prižiūrimiems globojamiems vaikams;
5) vykdo budinčių laikinųjų (nuolatinių) globėjų (rūpintojų) paiešką, atranką ir parengimą;
6) organizuoja budinčių laikinųjų (nuolatinių) globėjų (rūpintojų) profesinės kompetencijos tobulinimą;
7) teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą.“
346 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pakeitimo – nepritartina iš dalies, nes straipsnio pakeitime neturėtų būti vartojama sąvoka „priežiūra“. Minėtos sąvokos nėra vaiko globą (rūpybą) reglamentuojančiuose teisės aktuose. Manytina, kad vartojama sąvoka neatitinka vaiko teisių bei teisėtų interesų augti įstatyminio atstovo - globėjo (rūpintojo) šeimoje. Todėl straipsnio 6 keistina sekančiai: „6.
Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, budinčio globėjo (rūpintojo) šeimoje kartu su globėjų centru vykdoma vaiko priežiūra ir vaiko globa (rūpyba), globėjų centro teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai, globos (rūpybos) tiksliniam priedui pagal
Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 14, 15, 16, 17, 20 straipsnių pakeitimo – iš esmės pritartina. Nesvarstyta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2
budinčių globėjų statusas yra neaiškus vertinant jį CK ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektų nuostatų kontekste. Neaišku, ar budintis globėjas ir socialinis globėjas (ši sąvoka vartojama Projekte Nr. 1) yra tas pats subjektas. Pagal Projekto Nr. 4 8 straipsnyje numatytą Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 4 dalį globėjų centrai įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą), tačiau siūlomoje 9 straipsnio 1 dalyje (Projekto Nr. 4 2 straipsnis) numatyta, kad vaikus prižiūri arjuos globoja budintys globėjai kartu su globėjų centrais, o pagal įstatymo 2 straipsnio 8 dalį (Projekto Nr. 4 1 straipsnis) budintis globėjas yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus ir kt.
Iš šių nuostatų neaišku, kas yra laikomas teisėtu vaiko globėju ir kaip įgyvendinama vaiko globa, t. y. kokios teisės, pareigos ir atsakomybė tenka globėjų centrui ir budinčiam globėjui. Nesvarstyta
2Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2014-03-14 * Dėl daugelio įstatymo projekto XIIIP-358 nuostatų, reglamentuojančių naujai įvedamus budinčio globėjo, globėjų centro teisinius institutus, taip pat socialinės rizikos apibrėžimo korekcijos vyko išsamiai diskusijos ir dėl jų Lietuvos Respublikos Seimo komitetai priėmė sprendimus svarstant įstatymo projektą Nr. XIIIP-293 (2), todėl būtų tikslinga atsisakyti šio įstatymo projekto nuostatų, dubliuojančių įstatymo projektą Nr. XIIIP-293 arba suderinti šių projektų nuostatas dėl sąvokų (budintis globotojas, globos centras, jų statuso, teisių bei pareigų, atliekamų funkcijų turinio). Nesvarstyta 3.1 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2017-03-20 g-2017-31947 Dėl Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 358: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas ir siekiant teisės aktų dermės, siūlome 7 straipsniu keičiamo 18 straipsnio 8 dalyje žodžius „organizuojant su sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą“ tikslinti ir rašyti: „koordinuotai teikiant švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas“. Atitinkamai taisytini ir 8 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktai. Nesvarstyta 3.2.
Nesvarstyta 3.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2017-03-202 Dėl Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-359: siūlome projekto
taip: „turi aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą ir ne mažiau kaip vienerių metų tiesioginio darbo su vaikais patirtį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, specialiosios pedagogikos, psichologinės pagalbos teikimo, ikimokyklinio ugdymo srityse“. Nesvarstyta
4Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-03-219 Pastebėtina, kad Projekto Nr. XIIIP-358 9 straipsnis prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei Civilinio kodekso nuostatoms. Galioja paaiškinimas, nurodytas šio rašto 1.6 papunktyje. Nesvarstyta
2017-03-24 * Svarstytina, ar Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-358 siūlomos nuostatos dėl globos (rūpybos) išmokos neturėtų būti reglamentuotos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme. Nesvarstyta
2014-04-18 * Administracija, susipažinusi su Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-358, pažymi, kad šio įstatymo nuostatos turėtų būti suderintos su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-354 (pvz., numatytas „bendruomeninių paslaugų“ apibrėžimas ir apimtis, aptariamas socialinių paslaugų teikimas kartu su vaiku gyvenantiems asmenims, kurie nėra įstatyminiai vaiko atstovai ir pan.). Nesvarstyta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
5Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektui Nr. XIIIP-358 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-358), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas:
2017-06-217
socialines paslaugas, jas derinant su koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų atstovams pagal įstatymą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-358 7 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 8 dalį – įrašyti pirmajame sakinyje po žodžio
„suderintą“ žodžius „bei koordinuotai teikiamą“. Nesvarstyta
27810322
įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-246, įsigaliosiantį
veiklos teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti kaip nebeaktualių Įstatymo projekto Nr. XIIIP-358 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio ir 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pakeitimų. Nesvarstyta
6Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 ir su juo susijusių teisės aktų projektų nuostatų įgyvendinimą, vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai reikalingos papildomos lėšos bus numatytos Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. 7. Siekiant, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir kitų susijusių įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai būtų nustatytas pakankamas laikotarpis įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti, siūloma nurodytų įstatymų projektų įsigaliojimą nustatyti 2018 m. sausio
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir lydimųjų projektų Nr. XIIIP-355 - XIIIP-358 svarstyme ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti darbo grupę šiems Įstatymų projektams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Šalaševičiūtė, S. Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 IR 34
2017-09-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė, biuro patarėjos:
D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: D. Šakalienė – Seimo narė, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, D. Bernackienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja, R. Černiauskas
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13, (toliau–Teisės departamentas)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 (toliau – keičiamas įstatymas) 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių pakeitimus dėstyti eilės tvarka (7 dalies pakeitimą dėstyti po šio straipsnio 6 dalies pakeitimo). Pritarti
1
atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse apibrėžtų sąvokų
„Socialinės rizikos suaugęs asmuo“, „Socialinės rizikos šeima“ ir „Socialinės
rizikos vaikas“, tačiau šios sąvokos ir jų santrumpos keičiamame įstatyme vartojamos, todėl neaišku kodėl jų siūloma atsisakyti ir, ar toks atsisakymas nesukels nuostatų praktinio taikymo problemų. Pritarti
1
straipsnio 7 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Socialinė rizika“. Pagal pateiktą apibrėžimą, socialine rizika, be kita ko, yra nurodyta psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau - įstatymo projektas Nr. XIIIP-354) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir 3 straipsnyje analogiškos veikos apibrėžtos kaip smurtas ir jo (smurto) rūšys. Be to, šio įstatymo III skyriuje „Vaikas ir socialinė aplinka“ (24 straipsnio 6 dalis, 27 straipsnio
gali būti sunku kvalifikuoti ir atriboti administracinės ar baudžiamosios teisės požiūriu, todėl vartojamą terminiją reikėtų suvienodinti.
Taip pat svarstytina, ar šiame įstatyme nereikėtų atsisakyti reguliuoti tas veikas ir tuos teisinius santykius, kuriuos reguliuoja administracinė ir baudžiamoji teisė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatytos specialios normos, kurios taikomos kai asmuo ar šeima patiria smurtą, todėl, priklausomai nuo pasirinktų apibrėžimų, reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies formuluotes. Nepritarti. Socialinės rizikos sąvoka nėra susijusi tik su vaiku ir šeima, bet bus taikoma ir suaugusiems asmenims. Ši sąvoka vartojama siekiant užtikrinti socialinių paslaugų teikimą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams, šeimoms ar suaugusiems asmenims, bet ne kvalifikuojant veikas pagal administracinę ar baudžiamąją teisę, todėl manytina, kad nėra tikslinga suvienodinti sąvokas. Pažymėtina, kad socialinės rizikos sąvoka analogiškai apibrėžiama Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme
1
globėjas“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, budintis globėjas veiktų kaip fizinis asmuo, atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp globėjų centro ir budinčio globėjo. Projekto nuostatos diskutuotinos.
Pirma, pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, vaiko laikinąją globą (rūpybą) įgyvendintų „Globėjų centrai“, o budinčiam globėjui tektų ne vaiko globos (rūpybos), o priežiūros funkcija, todėl sąvokos „Budintis globėjas“ pavadinimas laikytinas nederančiu su jo turiniu. Pažymėtina, kad sampratos
„budintis“, „laikinasis“, „nuolatinis“ atspindi globėjo (rūpintojo) statuso
terminuotumą, bet ne patį globėjo (rūpintojo) teisinį statusą, todėl šio įstatymo bei Civilinio kodekso trečios knygos kontekste globėju negali būti apibrėžiamas asmuo, kuris neturi globėjo teisinio statuso. Pritarti Remiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymu Nr. XIII-246 įtvirtinta „budinčio globotojo“ ir „globos centro“ sąvokos. Atitinkamai tobulinamas šis projektas. 1.4.2 Teisės departamentas * Antra, projektą būtina papildyti nuostatomis, nustatančiomis konkrečias „budinčių globėjų“ teises ir pareigas, atsakomybę, įtvirtinti pagrindines nuostatas, kokiais atvejais ir kokia tvarka likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai, vaikai su negalia atiduodami į „budinčių globėjų“ šeimą. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar, o jeigu taip, tai kodėl ir kada (visą parą ar tik tam tikru paros metu) socialinės rizikos vaikai ir vaikai su negalia, turintys tėvus, nuo kurių jie neatskirti ar kurių tėvų valdžia neapribota, prižiūrimi „budinčių globėjų“ šeimoje. Pritarti. Pastabai pritartina, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos jau nustatytos 2018-01-01 įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatyme Nr. XIII-246.
Teisės departamentas * Trečia, projekto nuostatos nesuderintos su galiojančiomis CK nuostatomis, pvz.: 3.252 straipsniu, nustatančiu globos (rūpybos) rūšis, 3.243 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu (kai nepilnamečio globėjas yra globėjų centras, o nepilnamečiai gyvena ne globėjų centre, bet „budinčių globėjų“ šeimose),
dėmesys ir į tai, kad „budinčiam globėjui“ negalėtų būti taikomos CK 3.259 straipsnio, nustatančio vaiko globą (rūpybą) šeimoje, nuostatos, nes vaiko globėju (rūpintoju) yra ne „budintis globėjas“, bet globėjų centras. CK nuostatoms prieštarautų ir globojamo vaiko perdavimas į „budinčio globėjo“ šeimą, nes CK 3.271 straipsnyje nustatytas vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas turi vykdyti pats vaiko globėjas (rūpintojas), t.y. globėjų centras. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.273 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka; vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi įstatymu nustatyta atsakomybė negalėtų būti taikomas asmenims, kuriems vaiko globėjas (rūpintojas) yra patikėjęs vaiką prižiūrėti ir auklėti, t.y. „budintiems globėjams“. Todėl „budintys globėjai“ už netinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą atsakytų tik pagal civilinę sutartį su globėjų centru. Pritarti. Pastabai pritartina, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos iš dalies suderintos 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.180, 3.183, 3.210, 3.212, 3.217, 3.219, 3.222, 3.223, 3.224, 3.243, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.264, 3.265, 3.266, 3.267, 3.269, 3.271, 3.274 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu Įstatymo VIII-241 nuostatomis.
1.4.4 Teisės departamentas Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-354) skirsnio „Pagalbos organizavimas“ nuostatas, pagalbos priemonės teikiamos vaiko atstovams pagal įstatymą, t.y. jos galėtų būti teikiamos globėjų centrui, bet ne budinčiam globėjui, pas kurį faktiškai gyventų vaikai. Pritarti 1.5.1 Teisės departamentas 3, 4, 5,6
siūlomi pakeitimai, susiję su globos (rūpybos) išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą tobulintini. Pirma, keičiamo įstatymo ketvirtajame skirsnyje, kuriame yra siūlomi keisti straipsniai, reguliuojamas socialinių paslaugų skyrimas. Pritarti
5 Antra, šių pakeitimų turinys (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti poreikį nustato socialiniai darbuotojai) nevisiškai suprantamas ir nedera su Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, valstybės ir savivaldybių biudžetų sandarą reguliuojančiais įstatymais. Siekiant tinkamai sureguliuoti šiuos teisinius santykius taip pat turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti
8 6.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 51 straipsnio 10 dalies nuostatomis, kad nekiltų neaiškumo dėl globėjų centrų ir savivaldybės institucijų kompetencijai priskiriamų klausimų. Minėto punkto formuluotė būtų tinkama, jeigu būtų atsisakyta „budinčiojo globėjo“ sąvokos. Pritarti. 1.7
8
išbraukti žodį „biologiniams“, nes toks tėvų skirstymas nėra įtvirtintas ir primtinas. Pritarti 1.8
apibrėžti „Globėjų centrą“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą santrumpą ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą). Galima preziumuoti, kad globėjų centrų, kaip socialinių paslaugų įstaigų, steigėjais, būtų ne tik valstybė ar savivaldybės, todėl tikslintina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatoma pareiga nustatyti globėjų centrų veiklos tvarką, nes manytina, kad tokią tvarką turėtų nustatyti steigėjas. Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta, kad globėjų centras yra vaiko, kuriam nustatyta laikinoji globa, atstovas pagal įstatymą. Be to, iš įstatymo projekto neaišku, kaip bus užtikrinami globojamo vaiko interesai, kai vaiko globėjas yra juridinis asmuo, o vaikas auklėjamas fizinio asmens, sudariusio civilinę sutartį su globėju, šeimoje. Pavyzdžiui, neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi konkrečiu atveju, kai vaikui reikalinga skubi operacija (pagal CK sutikimą operuoti vaiką gali duoti tik jo atstovas pagal įstatymą) ir pan. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad globėjų centras yra institucija, todėl jam patikėtų nepilnamečių globa laikytina institucine globa.
Tačiau nuo kitų globos institucijų globėjų centras skirtųsi tuo, kad vaikai būtų auklėjami šeimose. Taigi globėjų centrui netiktų CK 3.261 straipsnyje nustatytos taisyklės, o specialių taisyklių jam CK nėra. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos jau nustatytos 2018-01-01 įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatyme
102
koreguotina loginiu požiūriu, nes įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Pritarti
Teisingumo ministerijos, 2017-02-24 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-358, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA),
dalies pakeitimo. Iki šiol teisės aktuose nėra reglamentuotas nei šių nuolatinį darbą su globojamais vaikais dirbančių žmonių darbo apmokėjimas, nei jų atsakomybė, teisės, socialinės garantijos ir kt. Todėl būtina reglamentuoti Budinčio globėjo institutą – jo neįteisinus savivaldybės neturi aiškių argumentų, kurie motyvuotų ir skatintų žmones tapti budinčiais globėjais.
Projekte pasigendame tikslesnio budinčio globėjo veiklos reglamentavimo - nėra apibrėžta nei jų įdarbinimo tvarka, nei apmokėjimo dydis, kas svarbu potencialiems budintiems globėjams. Esame įsitikinę, kad šiuo metu atskirų savivaldybių iniciatyva pradėti taikyti skirtingi budinčių globėjų įdarbinimo modeliai, kuomet budintys globėjai įdarbinami pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymėjimus ar socialiniais darbuotojais biudžetinėje įstaigoje ir kai jiems mokamos skirtingo dydžio ir paskirties išmokos (vienkartinės įsikūrimo pašalpos, pagalbos pinigai ir kt. ) neturi būti taikoma kaip tęstinė praktika. Ši praktika turėtų būti išanalizuota ir teisės aktuose įteisinti vienodi budinčių globėjų įdarbinimo, darbo apmokėjimo ir darbo sąlygų standartai. Atkreipiame dėmesį, kad budinčių globėjų įdarbinimas socialinių darbuotojų pareigybėse prieštarauja Socialinių paslaugų įstatymo 20 str., kuriame socialiniam darbuotojui keliami išsilavinimo reikalavimai (turi turėti socialinio darbo kvalifikacinį laipsnį ir kt.), kas neatitinka daugelio globėjų realios situacijos. Atsižvelgti
1
2Nepritariame 2 str. 9 str. pakeitimui,
kuriame reglamentuota, kad globėjų centrui iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti mokami pagalbos pinigai. Tai reiškia, kad Lietuvoje vėl turėtume 60 skirtingų globėjų apmokėjimo tvarkų. Manome, kad turėtų būti vienodas budinčių globėjų darbo apmokėjimo standartas.
Šiuo metu pagal skirtingas savivaldybių tarybų nustatytas tvarkas skiriamos lėšos ir laikiniesiems globėjams, todėl susidarė paradoksalios situacijos, kuomet laikiniesiems globėjams, pvz. pasiėmus globoti 2 vaikus iš tų pačių globos namų, tačiau nukreiptų iš skirtingų savivaldybių, skirtingai mokama - už vieną vaiką gali būti skiriami 304 eurai, o už-kitą daugiau nei 600 eurų.?! ( vaikai - iš skirtingų savivaldybių ir savivaldybės skiria skirtingas sumas pagal savivaldybių tarybų patvirtintas globėjų apmokėjimo tvarkas). Manome, būtų tikslinga svarstyti galimybę globėjų apmokėjimui lėšas skirti iš valstybės biudžeto, o savivaldybėms finansuoti socialines paslaugas, pagalbą globėjams ir kitas prevencines bendruomenines paslaugas. Tokia finansavimo tvarka skatintų ir realiai motyvuotų savivaldybes surasti kuo daugiau globėjų, o nemokant papildomų išmokų globėjams, savivaldybėms atsirastų daugiau galimybių plėtoti bendruomeninių paslaugų ir pagalbos šeimoms tinklą. Atsižvelgti. 1.3
2
3Tikslintinas 3 str. 14 str. 7 p. Nepakeistame straipsnyje kalbama apie socialinių paslaugų poreikio nustatymo,
paslaugų skyrimo ir teikimo kontrolę, todėl neaišku, kodėl siūloma kontroliuoti globos ( rūpybos) išmokų poreikį ir skyrimą. Tai reglamentuojama Išmokų vaikams įstatyme. Pritarti
8
4Dėl globėjų centrų – 19 str. 4 d.
pakeitimas. Neišdiskutuotos su savivaldybių specialistais globėjų centro funkcijos: pagal esamą reglamentavimą darbą su biologiniais tėvais, kai iš jų paimamas vaikas, vykdo socialiniai darbuotojai darbui su rizikos šeimoms. Neaišku, kas ir iš kokių lėšų finansuos globėjų centro darbuotojus, kurie teiks pagalbą biologiniams tėvams ( 19 str. 4 d. 7 p. ). Atsižvelgti
10
5Nepritariame 34 str.
Nepritariame 34 str. 6 d. pakeitimui, kad
„globėjų centro teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos iš globos
(rūpybos) išmokai, globos (rūpybos) tiksliniam priedui pagal Išmokų vaikams įstatymą, lėšų. Manome, kad minėtos lėšos turi būti skiriamos tik globėjui ir vaikui, o ne tarpininkams. Atsižvelgti. Atsisakyta šios dalies pakeitimo. 2.1 Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (VTAS vadovų asociacija), 2017-03-14
Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pakeitimo – Nėra aiški budinčiojo globėjo sąvoka, kaip matyti iš pateikto straipsnio pakeitimo, tai fizinis asmuo, kuris pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį už atlygį laikinai savo šeimoje prižiūri be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia. Realiai budinčiojo globėjo sąvoka atitinka įstatymuose jau esančiai laikinojo vaiko globėjo sąvokai. Pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktą įstatymo projekto straipsnio pakeitimą budintysis globėjas vaiko atžvilgiu neturės jokių teisių, pareigų bei atsakomybės, o tai šiurkščiai pažeistų vaiko teises. Toks reglamentavimas nesuderintas su LR CK bei Vaiko teisių konvencijos nuostatomis, nes vaikas gali augti ir būti prižiūrimas įstatyminių atstovų šeimoje t. y. – tėvų, įtėvių, globėjų (rūpintojų) šeimoje. Siūlytina keisti straipsnį sekančiai: „8.
Budintis Laikinasis (budintis) globėjas (rūpintojas) – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) taikomus reikalavimus ir išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir konsultavimo kursus, skirtus vaiko globėjui (rūpintojui), pagal sudaręs tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams (toliau – globėjų centras), bet kuriuo paros metu savo šeimoje priimantis ir atlygintinai laikinai prižiūrintis globojantis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais.“ Pritarti iš dalies Remiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu
1 Dėl 2 straipsnio 13 dalies pakeitimo – atsižvelgiant į aukščiau minėtas pastabas dalis keistina sekančiai: „13. Vaikus globojanti šeima – sutuoktiniai ar vienas gyvenantis asmuo, ne jaunesnis kaip (išskyrus vaiko artimąjį giminaitį) 21 metų, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys (besirūpinantys) likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia.“ Atsižvelgti
5 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo – atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pakeitimas turėtų atrodyti sekančiai: „„1.
Atskirais savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, laikinieji (budintys) globėjai kartu su globėjų centrais, arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, globėjų centrui arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai“. Atsižvelgti. 2.4
7 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pakeitimo – atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pakeitimas koreguotinas sekančiai: „9. Vaikus globojančiai šeimai, budintiems laikiniesiems ir nuolatiniams vaiko globėjams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą“. Atsižvelgti. 2.5
8 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimo – Nepritartina, nes galiojančiose teisės aktuose nėra numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę ir galią teikti išvadą apie vaikus globojančios šeimos, budinčio globėjo tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais). Manytina, kad tokias išvadas turėtų teikti globėjus rengiančios įstaigas. Atsižvelgti.
8 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio papildymo 4 dalimi – nepritartina iš dalies, nes vartojama budinčiojo globėjo sąvoka neatitinka LR CK numatytus reikalavimus. Straipsnio papildymui pritartume jei vietoje budinčiojo globėjo būtų vartojama „laikinojo“ globėjo sąvoka. Pažymėtina ir tai, straipsnio 1 punktas turėtų būti įvertintas ir korupciniu požiūriu, nes nėra aišku kodėl vaiko globos (rūpybos) išmoka globėjui turėtų būti mokama per tarpininką? Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Globėjų centrai turėtų bendradarbiauti ir teikti pagalbą visiems (laikiniesiems ir nuolatiniams) vaiko globėjams (rūpintojams), todėl sąvokos budintis globėjas vartojimas susiaurina asmenų, galinčių gauti pagalbą iš minėto centro ratą. Todėl manytina, kad 4 dalis tobulintina sekančiai: „4.
Globėjų centrai įgyvendina vaiko laikinąją (nuolatinę) globą (rūpybą) ir vykdo šias pagrindines funkcijas:
1) užtikrindami tinkamą vaiko priežiūrą budinčio laikinojo (nuolatinio) globėjo (rūpintojo) šeimoje, organizuoja ir koordinuoja budinčio laikinojo (nuolatinio) globėjo (rūpintojo) veiklą, ir kas mėnesį pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perveda budinčiam globėjui už vaiko priežiūrą vaiko (globos (rūpybos) išmoką, numatytą Išmokų vaikams įstatyme ir pagalbos pinigus;
2) kartu su budinčiu laikinuoju (nuolatiniu) globėju (rūpintoju) planuoja pagalbą vaikui, konsultuoja budintį globėją jį dėl vaiko priežiūros;
3) teikia ar organizuoja pagalbą budinčiam laikinajam (nuolatiniam) globėjui (rūpintojui) ir jo prižiūrimiems globojamiems vaikams;
4) tarpininkauja budinčiam laikinajam (nuolatiniam) globėjui (rūpintojui) dėl švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų jų prižiūrimiems globojamiems vaikams;
5) vykdo budinčių laikinųjų (nuolatinių) globėjų (rūpintojų) paiešką, atranką ir parengimą;
6) organizuoja budinčių laikinųjų (nuolatinių) globėjų (rūpintojų) profesinės kompetencijos tobulinimą;
7) teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą.“ Atsižvelgti
10 Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pakeitimo – nepritartina iš dalies, nes straipsnio pakeitime neturėtų būti vartojama sąvoka „priežiūra“. Minėtos sąvokos nėra vaiko globą (rūpybą) reglamentuojančiuose teisės aktuose. Manytina, kad vartojama sąvoka neatitinka vaiko teisių bei teisėtų interesų augti įstatyminio atstovo - globėjo (rūpintojo) šeimoje. Todėl straipsnio 6 keistina sekančiai: „6.
Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, budinčio globėjo (rūpintojo) šeimoje kartu su globėjų centru vykdoma vaiko priežiūra ir vaiko globa (rūpyba), globėjų centro teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai, globos (rūpybos) tiksliniam priedui pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“ Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT)
2
Nr. 4 numatomų globėjų̨ centrų ir budinčių̨ globėjų̨ statusas yra neaiškus vertinant jį CK ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektų nuostatų kontekste. Neaišku, ar budintis globėjas ir socialinis globėjas (ši sąvoka vartojama Projekte Nr. 1) yra tas pats subjektas. Pagal Projekto Nr. 4 8 straipsnyje numatytą Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 4 dalį globėjų̨ centrai įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą̨), tačiau siūlomoje
ar juos globoja budintys globėjai kartu su globėjų̨ centrais, o pagal įstatymo
fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų̨ globos vaikus, socialinės rizikos vaikus ir kt. Iš šių̨ nuostatų neaišku, kas yra laikomas teisėtu vaiko globėju ir kaip įgyvendinama vaiko globa, t. y. kokios teises, pareigos ir atsakomybė tenka globėjų centrui ir budinčiam globėjui. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246 įtvirtinta „budinčio globotojo“ ir „globos centro“ sąvokos. Atitinkamai tobulintas šis projektas. 2. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2014-03-14 g-2017-3176 * Dėl daugelio įstatymo projekto XIIIP-358 nuostatų, reglamentuojančių naujai įvedamus budinčio globėjo, globėjų centro teisinius institutus, taip pat socialinės rizikos apibrėžimo korekcijos vyko išsamiai diskusijos ir dėl jų Lietuvos Respublikos Seimo komitetai priėmė sprendimus svarstant įstatymo projektą Nr. XIIIP-293 (2), todėl būtų tikslinga atsisakyti šio įstatymo projekto nuostatų, dubliuojančių įstatymo projektą Nr. XIIIP-293 arba suderinti šių projektų nuostatas dėl sąvokų (budintis globotojas, globos centras, jų statuso, teisių bei pareigų, atliekamų funkcijų turinio). Pritarti 3.1 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2017-03-20 g-2017-31944 Dėl Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 358: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas ir siekiant teisės aktų dermės, siūlome 7 straipsniu keičiamo 18 straipsnio 8 dalyje žodžius „organizuojant su sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą“ tikslinti ir rašyti: „koordinuotai teikiant švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas“. Atitinkamai taisytini ir 8 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktai. Pritarti
1 Dėl Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
siūlome projekto 2 straipsniu keičiamo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto c) papunktį išdėstyti taip: „turi aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą ir ne mažiau kaip vienerių metų tiesioginio darbo su vaikais patirtį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, specialiosios pedagogikos, psichologinės pagalbos teikimo, ikimokyklinio ugdymo srityse“. Atsižvelgti. 4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2017-03-21 g-2017-35545 Pastebėtina, kad Projekto Nr. XIIIP-358 9 straipsnis prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei Civilinio kodekso nuostatoms. Galioja paaiškinimas, nurodytas šio rašto 1.6 papunktyje. Atsižvelgti. 5. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2017-03-24 g-2017-3765 * Svarstytina, ar Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-358 siūlomos nuostatos dėl globos (rūpybos) išmokos neturėtų būti reglamentuotos Lietuvos
2014-04-18 g-2017-3881 * Administracija, susipažinusi su Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-358, pažymi, kad šio įstatymo nuostatos turėtų būti suderintos su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-354 (pvz., numatytas „bendruomeninių paslaugų“ apibrėžimas ir apimtis, aptariamas socialinių paslaugų teikimas kartu su vaiku gyvenantiems asmenims, kurie nėra įstatyminiai vaiko atstovai ir pan.). Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-21 * 5.
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-358 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-358), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas: Pritarti
7
paslaugų įstaigas organizuoti socialines paslaugas, jas derinant su koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų atstovams pagal įstatymą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-358 7 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 8 dalį – įrašyti pirmajame sakinyje po žodžio „suderintą“ žodžius „bei koordinuotai
Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-246, įsigaliosiantį 2018 m. sausio 1 d., kuriame įtvirtintas budinčių globotojų ir globos centrų veiklos teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti kaip nebeaktualių Įstatymo projekto Nr. XIIIP-358 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio ir 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pakeitimų. Pritarti Žr. komiteto
10
7Siekiant, kad Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 ir kitų susijusių įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai būtų nustatytas pakankamas laikotarpis įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti, siūloma nurodytų įstatymų projektų įsigaliojimą nustatyti 2018 m. sausio 1 dieną. Pritarti iš dalies. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 3.2 pasiūlymui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-07-03 Daryti pertrauką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir lydimųjų projektų Nr. XIIIP-355 - XIIIP-358 svarstyme ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti darbo grupę šiems Įstatymų projektams tobulinti Nepritarti. Komiteto 2017-07-05 posėdyje nutarta nepritarti šiam sprendimui ir kreiptasi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą su prašymu pateikti papildomo komiteto išvadas minėtiems įstatymų projektams. 2. Žmogaus teisių komitetas, 2017-07-05 6.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui;
pagal Žmogaus teisių komiteto išvadą: atsižvelgiant į Seimo teisės departamento nuomonę; vertinant 2017-03-30 Seime priimtus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus bei tobulinant projektą pagal Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Pritarti. 3. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-04 Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-358 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti.
Pritarti. 3.1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-04 * Pasiūlymas: Projektas sistemiškai tobulintinas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu XIII-246 įtvirtintą budinčio globotojo ir globos centro reglamentavimą. Pritarti. 3.2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1 Argumentai: Projekto įsigaliojimo data derintina su Civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-356 ir su Civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-357 įsigaliojimo data. Komitetas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso pataisas (įstatymas Nr. XIII-241) ir Civilinio proceso kodekso pataisas (įstatymas Nr. XIII-242), įsigaliosiančias 2018 m. sausio d. atkreipia dėmesį į tai, kad paketo projektai, negali įsigalioti anksčiau nei 2018 m. sausio 2 d., nes Projektu XIIIP-356 teikiamos nuostatos taip pat keičia kai kuriuos straipsnius, kurių pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad projektų paketu siūloma iš esmės pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą bei atkreipiant dėmesį į šiai pertvarkai po įstatymų priėmimo reikalingą pasirengimo laikotarpį, turi būti imtasi visų priemonių, kad dėl per trumpo laiko pertvarkai iš esmės nenukentėtų vaikai. Todėl siūlytina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.1234 pakeitimo įstatymo bei lydimųjų projektų įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 1 d. Atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186, 188, 272, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XIII-217, kuriuo siekiama sumažinti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui, apginti jo interesus, užtikrinti sudėtingų, specialių žinių reikalaujančių ikiteisminių tyrimų kokybę, nepilnamečių apklausos profesionalumą, galintį turėti lemiamą įtaką smurtautojo nuteisimui, įsigalios 2018 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
Pritarti. Atsižvelgiant į pasiūlymą atitinkamai išdėstyti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį. 3.3 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2 Pasiūlymas: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. birželio 30 d. šio įstatymo įgyvendinimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. Atsižvelgiant į pasiūlymą atitinkamai išdėstyti projekto 10 straipsnio 2 dalį. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-09-131 Argumentai. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir siekiant projektą suderinti su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymu Nr. XIII-246, siūlome atitinkamai tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „7.
Socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys (šeimos) patiria ar yra pavojus jiems patirti socialinę atskirtį: suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti nepilnamečius vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; nepilnamečių vaikų (įvaikių) visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; išnaudojimas prekybai žmonėmis; smurtas; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis; priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas.“
išdėstyti taip:
„6. Socialinės globos norma – Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinę riziką patiriantiems vaikams (toliau – socialinės rizikos vaikas), suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims (toliau – socialinės rizikos suaugęs asmuo) principai ir charakteristikos.“
išdėstyti taip: „8.
Budintis globėjas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) taikomus reikalavimus ir išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir konsultavimo kursus, skirtus budinčiam globėjui, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams (toliau – globėjų centras), atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais.“ Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Asmuo su sunkia negalia:
1) vaikas su sunkia negalia – asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) pripažintas sunkaus neįgalumo lygis;
2) suaugęs asmuo su sunkia negalia – asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir kuris pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą yra pripažintas nedarbingu;
3) senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo su sunkia negalia – sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis. 2.
2Budintis globotojas – fizinis asmuo,
atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą. 3. Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. 4. Likęs be tėvų globos vaikas – vaikas iki
nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). 5. Senyvo amžiaus asmuo – sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. 6. Sielovados darbuotojas – pagal darbo sutartį socialinių paslaugų įstaigoje dirbantis asmuo, turintis tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos leidimą arba siuntimą religinės bendruomenės ar bendrijos pavedimu teikti religinius patarnavimus ir sielovados pagalbą. 7. Socialinės globos įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka turinti teisę teikti socialinę globą socialinių paslaugų įstaiga. 8.
Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims principai ir charakteristikos. 9. Socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys (šeimos) patiria ar yra pavojus jiems patirti socialinę atskirtį: suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti nepilnamečius vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; nepilnamečių vaikų (įvaikių) visapusio fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; išnaudojimas prekybai žmonėmis; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis; priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas. 10. Socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. 11. Suaugęs asmuo su negalia – darbingo amžiaus asmuo, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. 12. Vaikas su negalia – vaikas iki 18 metų, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amžių atitinkančio savarankiškumo ir kurio galimybės ugdytis bei dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos. 13.
ar vienas gyvenantis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų (išskyrus vaiko artimąjį giminaitį), įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys (besirūpinantys) vaikus (vaikais).“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
Argumentai. Atsižvelgiant į Vyriausybės 5.2 pasiūlymą ir Teisės departamento pastabas, siūlome atsisakyti pateikto įstatymo projekto Nr. XIIIP-358 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
straipsniu keičiamos 15 straipsnio 1 dalies, 5 straipsniu keičiamo 16 straipsnio 6 dalies, 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio ir 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pakeitimų. Pasiūlymas. Išbraukti pateikto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio ir
straipsnius, atitinkamai pakeičiant likusių straipsnių numeraciją: „2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atskirais savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globėjai kartu su globėjų centrais, arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, globėjų centrui arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai“. 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų, iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, taip pat valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jos globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.“ Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmens (šeimos), pageidaujančio gauti
socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto, iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, taip pat valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti, socialinių paslaugų poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių
teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų, iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, taip pat valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„9. Vaikus globojančiai šeimai, budintiems
globėjams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą“. 8 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „3.
Vaikus globojanti šeima, budintis globėjas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą apie vaikus globojančios šeimos, budinčio globėjo tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).“
2Papildyti 19 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Globėjų centrai įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą) ir vykdo šias pagrindines funkcijas:
1) užtikrindami tinkamą vaiko priežiūrą budinčio globėjo šeimoje, organizuoja ir koordinuoja budinčio globėjo veiklą, ir kas mėnesį pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perveda budinčiam globėjui už vaiko priežiūrą vaiko (globos (rūpybos) išmoką, numatytą Išmokų vaikams įstatyme ir pagalbos pinigus;
2) kartu su budinčiu globėju planuoja pagalbą vaikui, konsultuoja budintį globėją dėl vaiko priežiūros;
3) teikia ar organizuoja pagalbą budinčiam globėjui ir jo prižiūrimiems vaikams;
4) tarpininkauja budinčiam globėjui dėl švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų jų prižiūrimiems vaikams;
5) vykdo budinčių globėjų paiešką, atranką ir parengimą;
6) organizuoja budinčių globėjų profesinės kompetencijos tobulinimą;
7) teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą.“
3Papildyti 19 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Globėjų centrų veiklos ir vaiko priežiūros budinčio globėjo šeimoje organizavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
laikyti atitinkamai 6–10 dalimis. 2. Pakeisti 34 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, budinčio globėjo kartu su globėjų centru vykdoma vaiko priežiūra ir vaiko globa (rūpyba), globėjų centro teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai, globos (rūpybos) tiksliniam priedui pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-09-132 Pasiūlymas: atsižvelgiant į pateiktas pastabas, siūlome įstatymo projekto 2 (buvusį 3) straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:
išdėstyti taip:
„2) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms dėl
socialinės priežiūros socialinę riziką patiriančioms šeimoms (toliau
Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-09-133 N Argumentai: Siekiant projekte suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlome įstatymo projektą papildyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projektą papildyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą, socialinių paslaugų skyrimą, sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti: asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas bei socialinės globos poreikio vaikui, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui nustatymo metodikos.“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-09-134 Argumentai: Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir siekiant projekte suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlome papildyti įstatymo projekto 4 (buvusį 7) straipsnį. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 4 (buvusį 7) straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Socialinės paslaugos socialinę riziką
patiriančiam vaikui, likusiam be tėvų globos vaikui teikiamos kuriant saugią ir sveiką vaiko ugdymosi ir vystymosi aplinką, formuojant savarankiško gyvenimo įgūdžius, atkuriant, palaikant ir stiprinant socialinius ryšius su šeima, artimaisiais, visuomene ir organizuojant su švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą bei išnaudojant visas galimybes, kad vaikas gyventų šeimoje.“
išdėstyti taip:
„7. Socialinės paslaugos socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui teikiamos padedant ugdyti socialinius
įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimo ir ugdymo, užimtumo, sveikatos priežiūros priemonėmis, užtikrinančią rūpinimąsi asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvavimą darbo rinkoje.“
3Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai, įskaitant tėvus, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba) ar laikinai apribota tėvų valdžia, teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos šeimos narius, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, ar tuos tėvus, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų, visapusį vystymąsi ir ugdymą bei organizuojant su sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu ir ugdymu suderintą ir koordinuotai teikiamą pagalbą, o jeigu tėvų valdžia apribota, – sudaryti sąlygas tėvų (tėvo ar motinos) elgesio pokyčiams, kurie leistų grąžinti vaiką į šeimą. Teikiant socialines paslaugas šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.“ Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-09-135 Argumentai: atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlome papildyti projekto 5 (buvusį 9) straipsnį. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „3) asmuo, įgijęs socialinės pedagogikos kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ar socialinio pedagogo kvalifikaciją, jeigu jis dirbs su vaikais ir (arba) šeimomis.“
12. Papildyti 20 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Socialinis darbuotojas socialinių paslaugų teikimo tikslais turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle ir ar teistumu, be asmens sutikimo. Šie duomenys tvarkomi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“
atitinkamai 5, 6 ir 7 dalimis.“ Pritarti. 7.
7Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2017-09-136 N Argumentai: Atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlome projektą papildyti 6 straipsniu. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigai gali būti išduodamos šių rūšių
veiklos licencijos:
1) institucinės socialinės globos (dienos) vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims;
2) institucinės socialinės globos (ilgalaikė, trumpalaikė) vaikams socialinės globos įstaigoje, išskyrus šeimyną;
3) institucinės socialinės globos (ilgalaikė, trumpalaikė) suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims;“
4) institucinės socialinės globos (trumpalaikė) socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims;
5) institucinės socialinės globos (ilgalaikė, trumpalaikė) vaikams šeimynoje;
6) socialinės globos vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims namuose.“ Pritarti. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-09-137 N Argumentai: atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlome projektą papildyti 7 straipsniu. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta
tvarka gaunančiam (gaunančiai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (kurios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra teikiamos nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra patiriantis socialinę riziką suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.“ Pritarti. 9.
reikalų ir darbo komitetas, 2017-09-138 N Argumentai: atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlome projektą papildyti 8 straipsniu. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Socialinė globa likusiam be tėvų globos
vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.“ Pritarti. 10. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-09-139 Argumentai: atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlome papildyti 9 (buvusį 10) straipsnį. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „1. Bendrosios socialinės paslaugos ir socialinė priežiūra senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, socialinę riziką patiriantiems vaikams, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims ir jų šeimoms finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų.“
2Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Socialinė priežiūra šeimoms finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia (išskyrus asmenis su sunkia negalia), socialinę riziką patiriantiems vaikams, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų.“
taip:
„5. Socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams
finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“ Pritarti. 10.
reikalų ir darbo komitetas, 2017-09-13 I Pasiūlymas: Kadangi projektas papildytas naujomis nuostatomis, siūlome pakeisti įstatymo pavadinimą ir išdėstyti taip:
14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 26, 29
ĮSTATYMAS“. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė