Projekto lyginamasis variantas
40, 46, 48, 49, 531 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88
IR 672
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,3 straipsnis. Konstitucinio Teismo reglamentas Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio elgesio taisykles, aparato kanceliarijos struktūrą, raštvedybą ir kitus klausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo reglamentas, kurį tvirtina Konstitucinis Teismas.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,13 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininkas Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:
1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui;
2) vadovauja klausimų, teikiamų svarstyti Konstituciniam Teismui, rengimui;
3) šaukia Konstitucinio Teismo posėdžius ir jiems pirmininkauja;
4) siūlo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus;
5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisėjams;
6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo aparato kanceliarijos struktūrą, tvirtina Konstitucinio Teismo aparato valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus kanclerio pareigybės aprašymą ;
7) leidžia įsakymus ir potvarkius;
8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus. Įsakymai leidžiami sprendžiant aparato kanceliarijos darbo ir kitus vidaus klausimus, o potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas procesines teises. Konstitucinio Teismo pirmininkas yra Konstituciniam Teismui skirtų lėšų tvarkytojas .“
1Papildyti 24 straipsnio 3 dalį 4 punktu:
,,
4) nustato, ar šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 671 straipsnio, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus bei trečiąją dalį, nustatytų reikalavimų. “ 2.
Papildyti 24 straipsnį 4 dalimi: „ Pasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti, išankstinis tyrimas tęsiamas toliau . “
1Papildyti 25 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu:
„
3) Konstitucinio Teismo pirmininkui siūlydamas priimti potvarkį ir nustatyti pakankamą, bet ne trumpesnį kaip 7 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą trūkumams pašalinti ;
“. 2. Buvusį 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu. 5 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 28 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu:
,,
4) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl klausimų, susijusių su Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimu ar galiojimu;
“. 2. Buvusį 28 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikyti 5
punktu. 6 straipsnis.
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi:
narių grupė, kuriems įstatymai suteikia pagal Konstituciją suteikta teisę teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai ar įstatymams arba duoti išvadą, bei ir jų atstovai , taip pat Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti asmenys, kuriems pagal Konstituciją suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, ir jų atstovai ;
institucija, priėmusi teisės aktą, kurio atitikimą Konstitucijai ar įstatymams reikia ištirti, bei jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybės pareigūnas, kurio veiksmų atitikimą Konstitucijai reikia ištirti dėl jam pradėtos Seime apkaltos bylos, bei jo atstovas; Respublikos Prezidentas, kai teikiama išvada dėl jo sveikatos būklės, bei jo atstovas.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,32 straipsnis. Atstovavimas Konstituciniame Teisme Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovus. Juridinių asmenų vardu bylas Konstituciniame Teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Jie pateikia Konstituciniam Teismui tai patvirtinančius dokumentus. Valstybės institucijų ir įstaigų atstovais Atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų ir įstaigų vadovai, veikiantys pagal įstatymuose jiems suteiktus įgaliojimus. Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas.
Atstovu pagal įstatymą laikomas ir Seimo narių grupei atstovaujantis Seimo narys (nariai), kurį (kuriuos) savo prašyme nurodo pasirašydami po juo visi Seimo nariai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą, jeigu jų parašai patvirtinti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo. Teismui, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą, atstovauja nutartį priėmęs teisėjas (arba kolegijos pirmininkas). N epilnamečio ar asmens, įstatymų nustatyta tvarka pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas. Dalyvaujančių byloje asmenų įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme gali būti:
, mokslo laipsnius turintys teisininkai, taip pat teisinio darbo aukščiausiose valstybės institucijose patirtį turintys asmenys. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokato orderiu . Kitiems šioje dalyje nurodytiems asmenims įgaliojimus išduoda atitinkamų institucijų, kurioms jie atstovauja, vadovai arba Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą. Institucijos vadovas savo įstaigai atstovauti gali įpareigoti ir kitą tos įstaigos specialistą, išduodamas jam įgaliojimą. 2) juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;
3) Seimo atstovais Seimo pirmininko pavedimu gali būti ir kiti Seimo nariai;
4) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų, kuriems suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme taip pat gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).
Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Advokato įgaliojimai patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu arba sprendimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo . Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytiems asmenims įgaliojimus išduoda atitinkamų institucijų, kurioms jie atstovauja, vadovai arba Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą. Kai nagrinėjant bylas dėl išvados, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, taip pat dėl išvados, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, suinteresuoto asmens buvimo vieta nėra žinoma arba jis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti byloje ir įgalioti savo atstovo, Konstitucinis Teismas priima sprendimą kreiptis į Vilniaus v V alstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl suinteresuoto asmens atstovo paskyrimo.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,39 straipsnis.
Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų apmokėjimas Dalyvaujantiems byloje asmenims , išskyrus Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus asmenis, kuriems suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, patirtas išlaidas, susijusias su buvimu ir dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka įstaigos, kurioms jie atstovauja. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, prašymą Konstituciniam Teismui pripažinus, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas, kurio pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, pareiškėjo patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka valstybės institucija, kurios priimtas teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Šių išlaidų dydis nustatomas Konstitucinio Teismo nutarime. Neišsprendus šioje dalyje nurodyto pareiškėjo patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimo klausimo priimtame Konstitucinio Teismo nutarime, Konstitucinis Teismas pareiškėjo prašymu gali šį klausimą išspręsti sprendimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato išlaidų, susijusių su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką . 9 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 6 punktu: ,,
6) dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. “
46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Nepilnamečiai, jeigu jie nėra pareiškėjai ar liudytojai, į posėdžių salę neįleidžiami.“ 11 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 48 straipsnį nauja 3 dalimi:
,, Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja atliekant gauto prašymo ar paklausimo išankstinį tyrimą, teisėjas privalo raštu apie tai pareikšti ir prašyti Konstitucinio Teismo pirmininko spręsti jo nusišalinimo klausimą. Teisėjo nusišalinimo nuo išankstinio prašymo ar paklausimo tyrimo klausimą pirmininko teikimu sprendžia Konstitucinis Teismas. “
1Papildyti 49 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:
,,
4) Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą, nusprendžia kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl klausimų, susijusių su Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimu ar galiojimu;
“. 2. Buvusį 49 straipsnio 1 dalies 4 punktą laikyti 5 punktu. 3. Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,, Atidėjus bylos nagrinėjimą šio straipsnio pirmosios dalies 3 ir 4 punkte punktuose nustatytu nustatytais p agrindu pagrindais , atidėtas bylos nagrinėjimas atnaujinamas atitinkamai iš Europos Žmogaus Teisių Teismo gavus konsultacinę išvadą arba iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo gavus prejudicinį sprendimą .“ 13 straipsnis. 531 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 531 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„531 straipsnis. Bylos nagrinėjimas nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka“. 2.
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Konstitucinio Teismo motyvuotu sprendimu byla gali būti nagrinėjama
žodinio rašytinio proceso tvarka, jeigu iki šio sprendimo priėmimo dalyvaujantys byloje asmenys raštu ne pateikia prašymo prašymą nagrinėti bylą viešame Konstitucinio Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.“
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ir sprendimą oficialiai gali aiškinti tik pats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ar šio įstatymo 60 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų ar asmenų prašymą, taip pat savo iniciatyva.“
Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,65 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai padavimas Konstituciniam Teismui Prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:
1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas. Asmuo turi teisę paduoti prašymą Konstituciniam Teismui dėl įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai arba įstatymams, jeigu:
1) tokių aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves; ir
2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas; ir
3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip trys mėnesiai.
Jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto asmens prašymas įteiktas paštui arba išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės šio straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatyto prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, šis terminas nelaikomas praleistu. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytam asmeniui, dėl svarbių priežasčių praleidusiam šio straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatytą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. “
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis.
Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta:
1) adresatas – Konstitucinis Teismas;
2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas;
3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;
4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas;
5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;
6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas);
7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas;
8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus;
9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui;
10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo saugiu pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo saugiu pažangiuoju elektroniniu parašu.
Prie prašymo pridedama:
1) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas;12 ) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;23 ) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, notaro patvirtinti vertimai, kurių vertimo į lietuvių kalbą tikrumas paliudytas notaro . Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti priedai pateikiami Konstituciniam Teismui su nuorašais po 9 egzempliorius. Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus gali įpareigoti pareiškėją pateikti ir kitų priedų nuorašus – iki 9 egzempliorių kiekvieno iš jų . Tais atvejais, kai prašymas Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma , reikalavimas pateikti 9 egzempliorius netaikomas . Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
1Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Prie teismo nutarties pridedama :
;
.“ 2.
Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teismo nutartis ir ginčijamo teisės akto nuorašas pateikiami pateikiama Konstituciniam Teismui po 9 egzempliorius , išskyrus atvejus, kai Konstituciniame Teisme dėl to paties dalyko jau yra priimtas prašymas.
ar Teismo teismo nutartis ir ginčijamų teisės aktų nuorašai pateikti gali būti pateikiama elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Teismo nutarčių ir ginčijamų teisės aktų nuorašų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“ 18 straipsnis. Įstatymo papildymas 671 straipsniu Papildyti Įstatymą 671 straipsniu: ,,67
Asmens prašymo Konstituciniam Teismui turinys Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, prašyme turi būti nurodyta:
asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu šis asmuo turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono numeris, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono numeris;
aktą, pavadinimas ir adresas;
priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo paskelbtas);
priimtas sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos prašymą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės, ir šį sprendimą priėmęs subjektas;
asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;
per šiame įstatyme nustatytą terminą arba kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;
į šio įstatymo normas;
asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;
Asmens prašymo Konstituciniam Teismui turinys Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, prašyme turi būti nurodyta:
asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu šis asmuo turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono numeris, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono numeris;
aktą, pavadinimas ir adresas;
priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo paskelbtas);
priimtas sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos prašymą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės, ir šį sprendimą priėmęs subjektas;
asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;
per šiame įstatyme nustatytą terminą arba kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;
į šio įstatymo normas;
asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;
aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta informacija.
Prašymą pasirašo jį teikiantis asmuo arba jo atstovas. Kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, prašymą teikiantis asmuo jį pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu. Už prašymą teikiantį asmenį, kuris negali pasirašyti, prašymą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats prašymą teikiantis asmuo negalėjo jo pasirašyti. Šios dalies reikalavimų neatitinkantis prašymas neregistruojamas ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Prie prašymo pridedama:
teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;
Konstitucinį Teismą prašymą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;
įstatyme nustatytą terminą, įrodymai, patvirtinantys, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
grindžia savo prašymą;
atstovo, jeigu toks yra, įgaliojimus;
lietuvių kalba, vertimai, kurių vertimo į lietuvių kalbą tikrumas paliudytas notaro. Prašymas ir šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti priedai pateikiami Konstituciniam Teismui . Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami ir elektroninių ryšių priemonėmis. Prašymo ir jo priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente. “
Teismo sprendimo vykdymo sustabdymas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, prašymo padavimas Konstituciniam Teismui, tokio prašymo (jo dalies) priėmimas nagrinėti šio įstatymo nustatyta tvarka nesustabdo teismo sprendimo vykdymo. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą motyvuotą prašymą, Konstitucinis Teismas gali sustabdyti teismo sprendimo vykdymą išimtiniais atvejais, kai dėl tokio vykdymo būtų neatitaisomai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės arba kai tai būtina dėl viešojo intereso. Prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą turi būti pateiktas kartu su prašymu ištirti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją arba įstatymus. Spręsdamas dėl šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto klausimo, Konstitucinis Teismas priima motyvuotą sprendimą. Šis sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo ištirti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją arba įstatymus, priėmimo nagrinėti Konstituciniame Teisme. Pakartotiniai pareiškėjo prašymai sustabdyti teismo sprendimo vykdymą nepriimami ir nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių. “
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai atšaukimas Konstitucinio Teismo pirmininkui sutinkant, prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai gali atšaukti jį padavusi institucija , Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, tol, kol ta byla nepaskirta nagrinėti teisminiame posėdyje.“
Papildyti 69 straipsnio 1 dalį 6 punktu: ,,
6) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, prašymas paduotas praleidus šiame įstatyme nustatytą jo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, išskyrus šio įstatymo 65 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą atvejį. “
Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, jeigu :
įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatytų reikalavimų ; . 2) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo , neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą;
3) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, nepašalino trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytu atveju ir tvarka. “
Pakeisti 76 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba,
notaro patvirtinti vertimai , kurių vertimo į lietuvių kalbą tikrumas paliudytas notaro .“
Papildyti 84 straipsnį 6 dalimi: ,, Konstitucinio Teismo pirmininkas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 31 dienos paskelbia praėjusių metų Konstitucinio Teismo veiklos pranešimą, kuriame apžvelgiamos išnagrinėtos bylos, gautų prašymų priimtinumo praktika, tarptautinio bendradarbiavimo ir kitos veiklos aktualijos. “
Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
aparatas kanceliarija Konstitucinis Teismas turi aparatą kanceliariją . Jos struktūrą ir nuostatus tvirtina Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo aparatui kanceliarijai vadovauja Konstitucinio Teismo kancleris. Jis pavaldus Konstitucinio Teismo pirmininkui. Konstitucinio Teismo kancleris tvirtina Konstitucinio Teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus. Konstitucinio Teismo kancleris, Konstitucinio Teismo aparato valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai į pareigas priimami įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 88 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, Konstitucinio Teismo teisėjai posėdžiauja su mantijomis, kurių aprašą ir pavyzdį tvirtina Konstitucinis Teismas. Kol jų pavyzdys nepatvirtintas, gali būti naudojamos Aukščiausiojo Teismo teisėjams patvirtinto pavyzdžio mantijos. “
įgyvendinimas
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3578(2) lyginamasis variantas
46, 48, 49, 531 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88
IR 672
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,3 straipsnis. Konstitucinio Teismo reglamentas Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio elgesio taisykles, aparato kanceliarijos struktūrą, raštvedybą dokumentų valdymą ir kitus klausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo reglamentas, kurį tvirtina Konstitucinis Teismas.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,13 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininkas Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:
1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui;
2) vadovauja klausimų, teikiamų svarstyti Konstituciniam Teismui, rengimui;
3) šaukia Konstitucinio Teismo posėdžius ir jiems pirmininkauja;
4) siūlo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus;
5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisėjams;
6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo aparato kanceliarijos struktūrą, tvirtina Konstitucinio Teismo aparato valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus kanclerio pareigybės aprašymą ;
7) leidžia įsakymus ir potvarkius;
8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus. Įsakymai leidžiami sprendžiant aparato Konstitucinio Teismo kanceliarijos darbo ir kitus vidaus klausimus, o potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas procesines teises. Konstitucinio Teismo pirmininkas yra Konstituciniam Teismui skirtų lėšų tvarkytojas .“
1.
1Papildyti 24 straipsnio 3 dalį 4 punktu:
,,
4) nustato, ar šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai atitinka šio įstatymo 671 straipsnyje, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus ir trečiąją dalį, nustatytus reikalavimus. “
2Papildyti 24 straipsnį 4 dalimi:
„ Jeigu teisėjas pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą nustato, kad šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 671 straipsnyje, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus ir trečiąją dalį, nustatytų reikalavimų, jis surašo pažymą Konstitucinio Teismo pirmininkui, kurioje siūlo nustatyti pakankamą, bet ne trumpesnį kaip 7 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą trūkumams pašalinti. Spręsdamas šį klausimą, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkį. Pasibaigus Konstitucinio Teismo pirmininko nustatytam terminui šio įstatymo 671 straipsnyje nurodyto prašymo ir (ar) jo priedų trūkumams pašalinti, pradėtas išankstinis tyrimas tęsiamas toliau.“
1Papildyti 28 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu:
,,
4) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl klausimų, susijusių su Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimu ar galiojimu;
“. 2. Buvusį 28 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikyti 5
punktu. 5 straipsnis.
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi:
narių grupė, kuriems įstatymai suteikia pagal Konstituciją suteikta teisę teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai ar įstatymams arba duoti išvadą, bei ir jų atstovai , taip pat Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti asmenys ir jų atstovai ;
institucija, priėmusi teisės aktą, kurio atitikimą Konstitucijai ar įstatymams reikia ištirti, bei ir jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybės pareigūnas, kurio veiksmų atitikimą Konstitucijai reikia ištirti dėl jam pradėtos Seime apkaltos bylos, bei ir jo atstovas; Respublikos Prezidentas, kai teikiama išvada dėl jo sveikatos būklės, bei ir jo atstovas.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,32 straipsnis. Atstovavimas Konstituciniame Teisme Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovus. Juridinių asmenų, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, vardu bylas Konstituciniame Teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Jie pateikia Konstituciniam Teismui tai patvirtinančius dokumentus. Valstybės institucijų ir įstaigų atstovais Atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų šių institucijų ir įstaigų vadovai, veikiantys pagal įstatymuose jiems suteiktus įgaliojimus. Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas.
Atstovu pagal įstatymą laikomas ir Seimo narių grupei atstovaujantis Seimo narys (nariai), kurį (kuriuos) savo prašyme nurodo pasirašydami po juo visi Seimo nariai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą, jeigu jų parašai patvirtinti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo. Teismui, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą, atstovauja nutartį priėmęs teisėjas (arba kolegijos pirmininkas). N epilnamečio ar asmens, įstatymų nustatyta tvarka pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, interesams turi teisę Konstituciniame Teisme atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas. Dalyvaujančių byloje asmenų įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme gali būti advokatai. , mokslo laipsnius turintys teisininkai, taip pat teisinio darbo aukščiausiose valstybės institucijose patirtį turintys asmenys. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokato orderiu . Kitiems šioje dalyje nurodytiems asmenims įgaliojimus išduoda atitinkamų institucijų, kurioms jie atstovauja, vadovai arba Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą. Institucijos vadovas savo įstaigai atstovauti gali įpareigoti ir kitą tos įstaigos specialistą, išduodamas jam įgaliojimą. Juridinio asmens atstovais (pagal pavedimą) taip pat gali būti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys šio juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai. Seimo atstovais Seimo Pirmininko pavedimu gali būti ir kiti Seimo nariai. Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme taip pat gali būti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).
Kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Advokato įgaliojimai patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo . Atstovauti pagal pavedimą juridiniams asmenims, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka išduoda atitinkamo juridinio asmens organas, valstybės institucijoms ir įstaigoms įgaliojimus išduoda tų institucijų ir įstaigų, kurioms jie atstovauja, vadovai, o Seimo narių grupei – Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą. Kai nagrinėjant bylas dėl išvados, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, taip pat dėl išvados, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, suinteresuoto asmens buvimo vieta nėra žinoma arba jis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti byloje ir įgalioti savo atstovo, Konstitucinis Teismas priima sprendimą kreiptis į Vilniaus v V alstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl suinteresuoto asmens atstovo paskyrimo.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,39 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų apmokėjimas Dalyvaujantiems Dalyvaujančių byloje asmenims asmenų, išskyrus Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus asmenis, patirtas išlaidas, susijusias su buvimu ir dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka institucijos ir įstaigos, kurioms jie atstovauja. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą Konstituciniam Teismui pripažinus, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas, kurio pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, pareiškėjo patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka valstybės institucija, kurios priimtas teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Dėl šių išlaidų atlyginimo pareiškėjas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos Konstituciniam Teismui pateikia motyvuotą rašytinį prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Neišsprendus šioje dalyje nurodyto pareiškėjo patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimo klausimo priimtame Konstitucinio Teismo nutarime, Konstitucinis Teismas šį klausimą išsprendžia atskiru sprendimu.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato išlaidų, susijusių su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, atlyginimo didžiausius dydžius ir jų mokėjimo tvarką .“
Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 6 punktu: ,,
6) dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. “
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Nepilnamečiai, jeigu jie kurie nėra pareiškėjai ar liudytojai, į posėdžių salę neįleidžiami.“
1Papildyti 48 straipsnį nauja 3 dalimi:
,, Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja atliekant gauto prašymo ar paklausimo išankstinį tyrimą, išankstinį tyrimą atliekantis teisėjas privalo raštu apie tai pareikšti ir prašyti Konstitucinio Teismo pirmininko spręsti jo nusišalinimo klausimą. Teisėjo nusišalinimo nuo prašymo ar paklausimo išankstinio tyrimo klausimą Konstitucinio Teismo pirmininko teikimu sprendžia Konstitucinis Teismas. “
dalį laikyti 4 dalimi. 11 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 49 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:
,,
4) Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą, nusprendžia kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl klausimų, susijusių su Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimu ar galiojimu;
“. 2. Buvusį 49 straipsnio 1 dalies 4 punktą laikyti 5
punktu. 3.
3Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,, Atidėjus bylos nagrinėjimą šio straipsnio pirmosios dalies 3 ir 4 punkte punktuose nustatytu nustatytais p agrindu pagrindais , atidėtas bylos nagrinėjimas atnaujinamas gavus atitinkamai iš Europos Žmogaus Teisių Teismo gavus konsultacinę išvadą arba iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą .“ 12 straipsnis. 531 straipsnio pakeitimas Pakeisti 531 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ Byla nagrinėjama Konstitucinio Teismo motyvuotu sprendimu byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas nusprendžia, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas jeigu iki šio sprendimo priėmimo dalyvaujantys byloje asmenys raštu nepateikia prašymo nagrinėti bylą viešame Konstitucinio Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka .“ 13 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,, Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ir sprendimą oficialiai gali aiškinti tik pats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ar šio įstatymo 60 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų ar asmenų prašymą, taip pat savo iniciatyva.“ 14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,65 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai padavimas Konstituciniam Teismui Prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:
1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.
Asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams, jeigu:
1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir
2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir
3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai. Jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto asmens prašymas įteiktas paštui, kurjeriui arba išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis iki šio straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatyto prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino paskutinės dienos dvidešimt ketvirtos valandos, šis terminas nelaikomas praleistu. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytas asmuo turi teisę prašyti atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą šio straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatytą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą. Nustačius, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendimas dėl praleisto termino atnaujinimo priimamas šio įstatymo 25 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka . “
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai
turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta:
1) adresatas – Konstitucinis Teismas;
2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas;
3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;
4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas;
5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;
6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas);
7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas;
8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus;
9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui;
10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu.
Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo saugiu pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo saugiu pažangiuoju elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama:
1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas viso teksto nuorašas ;
2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;
3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, notaro patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui su nuorašais po 9 egzempliorius. Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus gali įpareigoti pareiškėją pateikti ir kitų priedų nuorašus – iki 9 egzempliorių kiekvieno iš jų . Tais atvejais, kai prašymas Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma , reikalavimas pateikti 9 egzempliorius netaikomas . Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
1.
1Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Prie teismo nutarties pridedama:
1) sustabdytoji teismo byla;
2) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas viso teksto nuorašas .“
2Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teismo nutartis ir ginčijamo teisės akto nuorašas pateikiami pateikiama Konstituciniam Teismui po 9 egzempliorius , išskyrus atvejus, kai Konstituciniame Teisme dėl to paties dalyko jau yra priimtas prašymas.
ar Teismo teismo nutartis ir ginčijamų teisės aktų nuorašai pateikti gali būti pateikiama elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Teismo nutarčių ir ginčijamų teisės aktų nuorašų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“ 17 straipsnis. Įstatymo papildymas 671 straipsniu Papildyti Įstatymą 671 straipsniu: ,,67
Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymo Konstituciniam Teismui turinys Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašyme Konstituciniam Teismui turi būti nurodyta:
(pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė) ir elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu šis asmuo juos turi), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, atstovo elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu žinomi);
aktą, pavadinimas ir adresas;
priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo paskelbtas);
priimtas sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos prašymą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės, ir šį sprendimą priėmęs subjektas;
asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;
per šiame įstatyme nustatytą terminą, arba prašymas atnaujinti praleistą terminą ir aplinkybės, patvirtinančios, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;
į šio įstatymo normas;
asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;
Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymo Konstituciniam Teismui turinys Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašyme Konstituciniam Teismui turi būti nurodyta:
(pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė) ir elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu šis asmuo juos turi), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, atstovo elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu žinomi);
aktą, pavadinimas ir adresas;
priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo paskelbtas);
priimtas sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos prašymą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės, ir šį sprendimą priėmęs subjektas;
asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;
per šiame įstatyme nustatytą terminą, arba prašymas atnaujinti praleistą terminą ir aplinkybės, patvirtinančios, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;
į šio įstatymo normas;
asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;
aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta informacija.
Prašymą surašo advokatas. Juridinio asmens prašymą taip pat gali surašyti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys šio juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai. Jeigu prašymą teikia fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti prašymą turi teisę jis pats. Be to, fizinio asmens teikiamą prašymą gali surašyti jo artimasis giminaitis ar sutuoktinis (sugyventinis), turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Prašymą pasirašo jį teikiantis asmuo ir prašymą surašęs asmuo. Už prašymą teikiantį asmenį, kuris negali pasirašyti, prašymą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios prašymą teikiantis asmuo pats negali jo pasirašyti. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkantis prašymas neregistruojamas ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Prie prašymo pridedama:
(jo nuostatos) tekstas;
teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;
Konstitucinį Teismą prašymą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;
įstatyme nustatytą terminą, įrodymai, patvirtinantys, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
grindžia savo prašymą;
atstovo, jeigu šis yra, įgaliojimus;
lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai.
Prašymas ir šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami ir elektroninių ryšių priemonėmis. Prašymo ir jo priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente. “
straipsnis. Teismo sprendimo vykdymo sustabdymas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymo padavimas Konstituciniam Teismui, šio prašymo (jo dalies) priėmimas nagrinėti šio įstatymo nustatyta tvarka nesustabdo teismo sprendimo vykdymo. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą motyvuotą prašymą sustabdyti teismo sprendimo vykdymą, Konstitucinis Teismas gali sustabdyti teismo sprendimo vykdymą išimtiniais atvejais, kai dėl teismo sprendimo vykdymo būtų neatitaisomai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės arba kai tai būtina dėl viešojo intereso.
Prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą turi būti pateiktas kartu su prašymu ištirti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją arba įstatymus. Spręsdamas šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytą klausimą, Konstitucinis Teismas priima motyvuotą sprendimą. Šis sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo ištirti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją arba įstatymus, priėmimo nagrinėti Konstituciniame Teisme. Pakartotiniai pareiškėjo prašymai sustabdyti teismo sprendimo vykdymą nepriimami ir nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių . “
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai atšaukimas Konstitucinio Teismo pirmininkui sutinkant, prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai gali atšaukti jį padavusi institucija , Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo tol, kol ta byla nepaskirta nagrinėti teisminiame posėdyje.“
Papildyti 69 straipsnio 1 dalį 6 punktu: ,,
6) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymas paduotas praleidus šiame įstatyme nustatytą jo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, išskyrus šio įstatymo 65 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą atvejį. “
Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, jeigu :
įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatytų reikalavimų ; .
straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą;
3) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo nepašalino trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytu atveju ir terminais. “
Pakeisti 76 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba,
notaro patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą .“
Papildyti 84 straipsnį 6 dalimi: ,, Konstitucinio Teismo pirmininkas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 31 dienos paskelbia praėjusių metų Konstitucinio Teismo veiklos pranešimą, kuriame apžvelgiamos išnagrinėtos bylos, gautų prašymų priimtinumo praktika, tarptautinio bendradarbiavimo ir kitos veiklos aktualijos. “
Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
aparatas kanceliarija Konstitucinis Teismas turi aparatą kanceliariją . Jos struktūrą ir nuostatus tvirtina Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo aparatui kanceliarijai vadovauja Konstitucinio Teismo kancleris. Jis pavaldus Konstitucinio Teismo pirmininkui. Konstitucinio Teismo kancleris tvirtina Konstitucinio Teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus.
Konstitucinio Teismo kancleris, Konstitucinio Teismo aparato valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai į pareigas priimami įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 88 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, Konstitucinio Teismo teisėjai posėdžiauja su mantijomis. , Konstitucinio Teismo teisėjo mantijos kurių aprašą ir pavyzdį tvirtina Konstitucinis Teismas. Kol jų pavyzdys nepatvirtintas, gali būti naudojamos Aukščiausiojo Teismo teisėjams patvirtinto pavyzdžio mantijos. “
įgyvendinimas
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3578(3) lyginamasis variantas
46, 48, 49, 531 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88
IR 672
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,3 straipsnis. Konstitucinio Teismo reglamentas Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio elgesio taisykles, aparato kanceliarijos struktūrą, raštvedybą dokumentų valdymą ir kitus klausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo reglamentas, kurį tvirtina Konstitucinis Teismas.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,13 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininkas Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:
1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui;
2) vadovauja klausimų, teikiamų svarstyti Konstituciniam Teismui, rengimui;
3) šaukia Konstitucinio Teismo posėdžius ir jiems pirmininkauja;
4) siūlo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus;
5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisėjams;
6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo aparato kanceliarijos struktūrą, tvirtina Konstitucinio Teismo aparato valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus kanclerio pareigybės aprašymą ;
7) leidžia įsakymus ir potvarkius;
8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus. Įsakymai leidžiami sprendžiant aparato Konstitucinio Teismo kanceliarijos darbo ir kitus vidaus klausimus, o potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas procesines teises. Konstitucinio Teismo pirmininkas yra Konstituciniam Teismui skirtų lėšų tvarkytojas .“
1.
1Papildyti 24 straipsnio 3 dalį 4 punktu:
,,
4) nustato, ar šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai atitinka šio įstatymo 671 straipsnyje, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus ir trečiąją dalį, nustatytus reikalavimus. “
2Papildyti 24 straipsnį 4 dalimi:
„ Jeigu teisėjas pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą nustato, kad šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 671 straipsnyje, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus ir trečiąją dalį, nustatytų reikalavimų, jis surašo pažymą Konstitucinio Teismo pirmininkui, kurioje siūlo nustatyti pakankamą, bet ne trumpesnį kaip 7 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą trūkumams pašalinti. Spręsdamas šį klausimą, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkį. Pasibaigus Konstitucinio Teismo pirmininko nustatytam terminui šio įstatymo 671 straipsnyje nurodyto prašymo ir (ar) jo priedų trūkumams pašalinti, pradėtas išankstinis tyrimas tęsiamas toliau.“
1Papildyti 28 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu:
,,
4) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl klausimų, susijusių su Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimu ar galiojimu;
“. 2. Buvusį 28 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikyti 5
punktu. 5 straipsnis.
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi:
narių grupė, kuriems įstatymai suteikia pagal Konstituciją suteikta teisę teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai ar įstatymams arba duoti išvadą, bei ir jų atstovai , taip pat Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti asmenys ir jų atstovai ;
institucija, priėmusi teisės aktą, kurio atitikimą Konstitucijai ar įstatymams reikia ištirti, bei ir jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybės pareigūnas, kurio veiksmų atitikimą Konstitucijai reikia ištirti dėl jam pradėtos Seime apkaltos bylos, bei ir jo atstovas; Respublikos Prezidentas, kai teikiama išvada dėl jo sveikatos būklės, bei ir jo atstovas.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,32 straipsnis. Atstovavimas Konstituciniame Teisme Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovus. Juridinių asmenų, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, vardu bylas Konstituciniame Teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Jie pateikia Konstituciniam Teismui tai patvirtinančius dokumentus. Valstybės institucijų ir įstaigų atstovais Atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų šių institucijų ir įstaigų vadovai, veikiantys pagal įstatymuose jiems suteiktus įgaliojimus. Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas.
Atstovu pagal įstatymą laikomas ir Seimo narių grupei atstovaujantis Seimo narys (nariai), kurį (kuriuos) savo prašyme nurodo pasirašydami po juo visi Seimo nariai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą, jeigu jų parašai patvirtinti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo. Teismui, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą, atstovauja nutartį priėmęs teisėjas (arba kolegijos pirmininkas). N epilnamečio ar asmens, įstatymų nustatyta tvarka pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, interesams turi teisę Konstituciniame Teisme atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas. Dalyvaujančių byloje asmenų įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme gali būti advokatai. , mokslo laipsnius turintys teisininkai, taip pat teisinio darbo aukščiausiose valstybės institucijose patirtį turintys asmenys. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokato orderiu . Kitiems šioje dalyje nurodytiems asmenims įgaliojimus išduoda atitinkamų institucijų, kurioms jie atstovauja, vadovai arba Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą. Institucijos vadovas savo įstaigai atstovauti gali įpareigoti ir kitą tos įstaigos specialistą, išduodamas jam įgaliojimą. Juridinio asmens atstovais (pagal pavedimą) taip pat gali būti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys šio juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai. Seimo atstovais Seimo Pirmininko pavedimu gali būti ir kiti Seimo nariai. Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme taip pat gali būti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).
Kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Advokato įgaliojimai patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo . Atstovauti pagal pavedimą juridiniams asmenims, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka išduoda atitinkamo juridinio asmens organas, valstybės institucijoms ir įstaigoms įgaliojimus išduoda tų institucijų ir įstaigų, kurioms jie atstovauja, vadovai, o Seimo narių grupei – Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą. Kai nagrinėjant bylas dėl išvados, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, taip pat dėl išvados, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, suinteresuoto asmens buvimo vieta nėra žinoma arba jis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti byloje ir įgalioti savo atstovo, Konstitucinis Teismas priima sprendimą kreiptis į Vilniaus v V alstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl suinteresuoto asmens atstovo paskyrimo.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,39 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų apmokėjimas Dalyvaujantiems Dalyvaujančių byloje asmenims asmenų, išskyrus Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus asmenis, patirtas išlaidas, susijusias su buvimu ir dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka institucijos ir įstaigos, kurioms jie atstovauja. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą Konstituciniam Teismui pripažinus, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas, kurio pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, pareiškėjo patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka valstybės institucija, kurios priimtas teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Dėl šių išlaidų atlyginimo pareiškėjas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos Konstituciniam Teismui pateikia motyvuotą rašytinį prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Neišsprendus šioje dalyje nurodyto pareiškėjo patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimo klausimo priimtame Konstitucinio Teismo nutarime, Konstitucinis Teismas šį klausimą išsprendžia atskiru sprendimu.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato išlaidų, susijusių su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, atlyginimo didžiausius dydžius ir jų mokėjimo tvarką .“
Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 6 punktu: ,,
6) dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. “
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Nepilnamečiai, jeigu jie kurie nėra pareiškėjai ar liudytojai, į posėdžių salę neįleidžiami.“
1Papildyti 48 straipsnį nauja 3 dalimi:
,, Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja atliekant gauto prašymo ar paklausimo išankstinį tyrimą, išankstinį tyrimą atliekantis teisėjas privalo raštu apie tai pareikšti ir prašyti Konstitucinio Teismo pirmininko spręsti jo nusišalinimo klausimą. Teisėjo nusišalinimo nuo prašymo ar paklausimo išankstinio tyrimo klausimą Konstitucinio Teismo pirmininko teikimu sprendžia Konstitucinis Teismas. “
dalį laikyti 4 dalimi. 11 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 49 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:
,,
4) Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą, nusprendžia kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl klausimų, susijusių su Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimu ar galiojimu;
“. 2. Buvusį 49 straipsnio 1 dalies 4 punktą laikyti 5
punktu. 3.
3Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,, Atidėjus bylos nagrinėjimą šio straipsnio pirmosios dalies 3 ir 4 punkte punktuose nustatytu nustatytais p agrindu pagrindais , atidėtas bylos nagrinėjimas atnaujinamas gavus atitinkamai iš Europos Žmogaus Teisių Teismo gavus konsultacinę išvadą arba iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą .“ 12 straipsnis. 531 straipsnio pakeitimas Pakeisti 531 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ Byla nagrinėjama Konstitucinio Teismo motyvuotu sprendimu byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas nusprendžia, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas jeigu iki šio sprendimo priėmimo dalyvaujantys byloje asmenys raštu nepateikia prašymo nagrinėti bylą viešame Konstitucinio Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka .“ 13 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,, Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ir sprendimą oficialiai gali aiškinti tik pats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ar šio įstatymo 60 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų ar asmenų prašymą, taip pat savo iniciatyva.“ 14 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,65 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai padavimas Konstituciniam Teismui Prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:
1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.
Asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams, jeigu:
1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir
2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir
3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai. Jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto asmens prašymas įteiktas paštui, kurjeriui arba išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis iki šio straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatyto prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino paskutinės dienos dvidešimt ketvirtos valandos, šis terminas nelaikomas praleistu. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytas asmuo turi teisę prašyti atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą šio straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatytą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą. Nustačius, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendimas dėl praleisto termino atnaujinimo priimamas šio įstatymo 25 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka . “
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai
turinys Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta:
1) adresatas – Konstitucinis Teismas;
2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas;
3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;
4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas;
5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;
6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas);
7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas;
8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus;
9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui;
10) pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu.
Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo saugiu pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo saugiu pažangiuoju elektroniniu parašu. Prie prašymo pridedama:
1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas viso teksto nuorašas ;
2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;
3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, notaro patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą. Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti. Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui su nuorašais po 9 egzempliorius. Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus gali įpareigoti pareiškėją pateikti ir kitų priedų nuorašus – iki 9 egzempliorių kiekvieno iš jų . Tais atvejais, kai prašymas Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma , reikalavimas pateikti 9 egzempliorius netaikomas . Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
1.
1Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Prie teismo nutarties pridedama:
1) sustabdytoji teismo byla;
2) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas viso teksto nuorašas .“
2Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teismo nutartis ir ginčijamo teisės akto nuorašas pateikiami pateikiama Konstituciniam Teismui po 9 egzempliorius , išskyrus atvejus, kai Konstituciniame Teisme dėl to paties dalyko jau yra priimtas prašymas.
ar Teismo teismo nutartis ir ginčijamų teisės aktų nuorašai pateikti gali būti pateikiama elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Teismo nutarčių ir ginčijamų teisės aktų nuorašų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“ 17 straipsnis. Įstatymo papildymas 671 straipsniu Papildyti Įstatymą 671 straipsniu: ,,67
Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymo Konstituciniam Teismui turinys Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašyme Konstituciniam Teismui turi būti nurodyta:
(pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė) ir elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu šis asmuo juos turi), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, atstovo elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu žinomi);
aktą, pavadinimas ir adresas;
priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo paskelbtas);
priimtas sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos prašymą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės, ir šį sprendimą priėmęs subjektas;
asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;
per šiame įstatyme nustatytą terminą, arba prašymas atnaujinti praleistą terminą ir aplinkybės, patvirtinančios, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;
į šio įstatymo normas;
asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;
Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymo Konstituciniam Teismui turinys Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašyme Konstituciniam Teismui turi būti nurodyta:
(pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė) ir elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu šis asmuo juos turi), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, atstovo elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu žinomi);
aktą, pavadinimas ir adresas;
priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo paskelbtas);
priimtas sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos prašymą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės, ir šį sprendimą priėmęs subjektas;
asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;
per šiame įstatyme nustatytą terminą, arba prašymas atnaujinti praleistą terminą ir aplinkybės, patvirtinančios, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;
į šio įstatymo normas;
asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;
aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta informacija.
Prašymą pasirašo jį teikiantis asmuo arba jo atstovas. Kai prašymas teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, prašymą teikiantis asmuo jį pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu. Už prašymą teikiantį asmenį, kuris negali pasirašyti, prašymą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios prašymą teikiantis asmuo pats negali jo pasirašyti. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkantis prašymas neregistruojamas ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Prie prašymo pridedama:
(jo nuostatos) tekstas;
teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;
Konstitucinį Teismą prašymą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;
įstatyme nustatytą terminą, įrodymai, patvirtinantys, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
grindžia savo prašymą;
atstovo, jeigu šis yra, įgaliojimus;
lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai. Prašymas ir šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami ir elektroninių ryšių priemonėmis. Prašymo ir jo priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente. “
Teismo sprendimo vykdymo sustabdymas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymo padavimas Konstituciniam Teismui, šio prašymo (jo dalies) priėmimas nagrinėti šio įstatymo nustatyta tvarka nesustabdo teismo sprendimo vykdymo. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą motyvuotą prašymą sustabdyti teismo sprendimo vykdymą, Konstitucinis Teismas gali sustabdyti teismo sprendimo vykdymą išimtiniais atvejais, kai dėl teismo sprendimo vykdymo būtų neatitaisomai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės arba kai tai būtina dėl viešojo intereso. Prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą turi būti pateiktas kartu su prašymu ištirti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją arba įstatymus. Spręsdamas šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytą klausimą, Konstitucinis Teismas priima motyvuotą sprendimą. Šis sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo ištirti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją arba įstatymus, priėmimo nagrinėti Konstituciniame Teisme. Pakartotiniai pareiškėjo prašymai sustabdyti teismo sprendimo vykdymą nepriimami ir nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių . “
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai atšaukimas Konstitucinio Teismo pirmininkui sutinkant, prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai gali atšaukti jį padavusi institucija , Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo tol, kol ta byla nepaskirta nagrinėti teisminiame posėdyje.“
Papildyti 69 straipsnio 1 dalį 6 punktu: ,,
6) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymas paduotas praleidus šiame įstatyme nustatytą jo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, išskyrus šio įstatymo 65 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą atvejį. “
Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, jeigu :
įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatytų reikalavimų ; . 2) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą;
3) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo nepašalino trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytu atveju ir terminais. “
Pakeisti 76 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba,
notaro patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą .“
Papildyti 84 straipsnį 6 dalimi: ,, Konstitucinio Teismo pirmininkas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 31 dienos paskelbia praėjusių metų Konstitucinio Teismo veiklos pranešimą, kuriame apžvelgiamos išnagrinėtos bylos, gautų prašymų priimtinumo praktika, tarptautinio bendradarbiavimo ir kitos veiklos aktualijos. “
Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
aparatas kanceliarija Konstitucinis Teismas turi aparatą kanceliariją . Jos struktūrą ir nuostatus tvirtina Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo aparatui kanceliarijai vadovauja Konstitucinio Teismo kancleris. Jis pavaldus Konstitucinio Teismo pirmininkui. Konstitucinio Teismo kancleris tvirtina Konstitucinio Teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus. Konstitucinio Teismo kancleris, Konstitucinio Teismo aparato valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai į pareigas priimami įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 88 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, Konstitucinio Teismo teisėjai posėdžiauja su mantijomis. , Konstitucinio Teismo teisėjo mantijos kurių aprašą ir pavyzdį tvirtina Konstitucinis Teismas. Kol jų pavyzdys nepatvirtintas, gali būti naudojamos Aukščiausiojo Teismo teisėjams patvirtinto pavyzdžio mantijos. “
įgyvendinimas
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
,
IR 672
ir
658, 659,
Lietuvos Respublikos valstybės Garantuojamos teisinės pagalbos
2, 14, 18 IR 20 straipsni
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Individualaus konstitucinio skundo institutą turi dauguma Europos Sąjungos valstybių, jų tarpe mūsų kaimyninės valstybės Latvija, Estija, Lenkija. Pagrindinis šio instituto tikslas – įgyvendinti asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir konstituciniuose teismuose. 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo Lietuvoje ir įteisinamas individualaus konstitucinio skundo institutas, sukuriant galimybę kiekvienam asmeniui, manančiui, kad jo konstitucinės teisės pažeistos, šias teises ginti kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teisminės gynybos garantija yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo. Kaip rodo Europos valstybių patirtis, individualus konstitucinis skundas ne tik sustiprina žmogaus teisių apsaugą, bet ir sumažina skundų į tarptautinius teismus skaičių.
Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitime įtvirtintas ne actio populiaris , o ribotas konstitucinio skundo instituto modelis, t. y. konstituciniu skundu yra ginamos ne visos, o tik konstitucinės teisės ir laisvės, asmuo gali kreiptis į konstitucinį teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Taip pat nustatoma, kad teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė asmens konstitucines teises ar laisves ir asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones, įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas, o byloje pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo. Įvertinant tai, kas išdėstyta, bei tai, kad asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įtvirtinimas įtrauktas į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, o pagal minėtos Vyriausybės programos priemonių planą individualų konstitucinį skundą numatyta įteisinti iki 2019 m. III ketvirčio, taip pat siekiant nustatyti šios teisės įgyvendinimo tvarką ir aiškiai reglamentuoti šios teisės panaudojimo teisines pasekmes, teikiami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr.
I-67 3, 13, 24, 25, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo (toliau – KTĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXV skyriaus pavadinimo ir 456, 457, 458 ir 459 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 658, 659, 660 ir 663 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 156 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-159 12, 14, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (toliau nurodant kartu – įstatymų projektai). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Projektai parengti bendradarbiaujant su Konstitucinio Teismo kanceliarijos atstovais. 3. Dabartinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Lietuvos Respublikos Seimo aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktai – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai arba įstatymams.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse reglamentuojama, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams: Respublikos Prezidento aktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimtų aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo metu asmuo kreiptis dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves, neturi teisės. Ši galimybė asmenims atsiras 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymui. Asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimo tvarka ir jos įgyvendinimo pasekmės šiuo metu nėra reglamentuotos. 4.
rezultatai KTĮ pakeitimo projektu siūloma reglamentuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Respublikos Konstituciją suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo (toliau – asmuo), kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarką ir šio kreipimosi pateikimo ir nagrinėjimo procedūras. Asmens kreipimasis į Konstitucinį Teismą KTĮ pakeitimo projekte siekiama nustatyti, kad asmuo turi teisę paduoti prašymą Konstituciniam Teismui dėl įstatymų ar kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tokių aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teise kreiptis į teismą, ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip trys mėnesiai. Taip siekiama nustatyti, kad, prieš paduodamas prašymą dėl savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, pareiškėjas turi būti pasinaudojęs visomis galimomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynimo instancinės kontrolės priemonėmis. Tai reiškia, kad asmens prašymas galėtų būti paduotas Konstituciniam Teismui, jei pareiškėjas išnaudojo visas jo konkrečiu atveju galimas teisminės gynybos priemones, t. y., jei pasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, apskundė priimtą teismo sprendimą apeliacine ir (ar) kasacine tvarka.
Tik tada, kai būtų priimtas galutinis, bylą iš esmės išsprendžiantis teismo sprendimas, ir asmuo atsidurtų situacijoje, kai savo konstitucinių teisių ar laisvių apginti kitu būdu nebebūtų galimybės, asmuo galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir
skundo instituto modelį, teisena Konstituciniame Teisme turi būti vertinama tik kaip subsidiari savo konstitucinių teisių ar laisvių gynimo priemonė ordinariniams teismams. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad proceso atnaujinimas (civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose, ir administracinių nusižengimų bylose) laikomas išimtine įsiteisėjusių sprendimų kontrolės priemone, todėl reikalavimas prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą išnaudoti visas teisinės gynybos priemones neturėtų apimti pareigos pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. KTĮ pakeitimo projekte siūloma nustatyti trijų mėnesių asmens prašymo padavimo terminą atsižvelgiant į siekį apginti dabartyje egzistuojančius asmens konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimus, taip pat siekiant išvengti teisinių santykių srityje ilgą laiką egzistuojančio (besitęsiančio) neaiškumo ir neapibrėžtumo.
Protingo termino kreiptis į Konstitucinį Teismą nustatymas leistų užtikrinti, kad civilinės, administracinės, baudžiamosios ar administracinių nusižengimų bylos šalims nebus sukurtas teisinis netikrumas ir nesaugumas: po galutinio ir neskundžiamo bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimo civilinėje, administracinėje baudžiamojoje ar administracinių nusižengimų byloje priėmimo praėjus nustatytam kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminui ir nei vienai iš bylos šalių nesikreipus į Konstitucinį Teismą, bylos šalys galės būti tikros įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių stabilumu. Priešingu atveju viena iš bylos šalių net praėjus dešimt metų po galutinio ir neskundžiamo ordinarinio teismo sprendimo galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, o šiam pripažinus, kad teisės aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, reikalauti atnaujinti procesą jau prieš dešimtmetį užbaigtoje byloje. KTĮ pakeitimo projekte taip pat siekiama įtvirtinti galimybę atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą asmens prašymo Konstituciniam Teismui padavimo terminą. Asmens kreipimosi į Konstitucinį Teismą prašymo turinys ir prašymo trūkumų šalinimas KTĮ pakeitimo projekte siūloma Konstitucinio Teismo įstatymą papildyti atskiru, t. y. 671 straipsniu, kuriame būtų aiškiai ir tiksliai įtvirtinti visi reikalavimai asmens prašymo turiniui.
Atsižvelgiant į tai, kad asmens prašymo padavimo termino įtvirtinimas Konstitucinio Teismo įstatyme tokį prašymą teikiančiam asmeniui galės lemti neigiamas pasekmes – šį terminą praleidus toks prašymas nebus priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme, tokiems pareiškėjams tikslinga būtų suteikti galimybę ištaisyti jų prašymų turinio trūkumus. Siekiant apibrėžtumo siūloma nustatyti pakankamą, tačiau ne trumpesnį nei 7 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą minėtiems trūkumams pašalinti. Konkretus terminas priklausytų nuo trūkumų šalinimo apimties. Atsižvelgiant į tai, kad kitiems Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytiems į Konstitucinį Teismą kreiptis teisę turintiems subjektams jų kreipimosi terminas Konstitucinio Teismo įstatyme nėra nustatytas, šiems subjektams prašymo trūkumų šalinimo galimybė nenumatoma. Klausimas dėl asmens prašymo turinio trūkumų šalinimo būtų sprendžiamas išankstinio medžiagos tyrimo metu. Atstovavimas ir kiti konstitucinės justicijos bylų nagrinėjimo ypatumai Siekiant užtikrinti konstitucinio teisingumo prieinamumą, siūloma įtvirtinti pareiškėjams teisę patiems pasirinkti, ar teisenos Konstituciniame Teisme metu jie naudosis atstovo pagalba. Kartu siūloma įvardyti konkrečius visų pareiškėjų – tiek juridinių, tiek fizinių asmenų – atstovus pagal įstatymą bei įgaliotuosius atstovus pagal pavedimą. Siekiant užtikrinti vienodas atstovavimo sąlygas visiems juridiniams asmenims, KTĮ pakeitimo projektu apibrėžiama, kad juridinio asmens atstovais pagal pavedimą konstitucinės justicijos bylose gali būti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atsisakant nuostatų, kurių pagrindu institucijos vadovas savo įstaigai atstovauti galėjo įpareigoti ir kitą tos įstaigos specialistą.
Kartu atsisakoma neapibrėžtos nuostatos, suteikiančios teisę dalyvaujančių byloje asmenų atstovais (pagal pavedimą) būti mokslo laipsnius turintiems teisininkams, teisinio darbo aukščiausiose valstybės institucijose patirtį turintiems asmenims. Atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką Konstituciniame Teisme ir įvertinant Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo – Lietuvos Respublikos Seimo struktūros specifiškumą KTĮ pakeitimo projektu numatoma, kad Lietuvos Respublikos Seimo atstovais Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavedimu gali būti ir kiti Lietuvos Respublikos Seimo nariai (kadangi pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 29 straipsnio 1 dalies
Respublikos Seimo darbui ir atstovauja Lietuvos Respublikos Seimui). Atsižvelgiant į tai, kad praplečiamas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą ratas, KTĮ pakeitimo projekte Konstituciniam Teismui suteikiama galimybė bausti už byloje dalyvaujančių asmenų piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, t. y. už atvejus, kai asmenys pateikia žinomai neteisingais faktais paremtą prašymą, nepateikia prašomos ir bylai nagrinėti reikšmingos informacijos ar nurodo ne visą ar klaidinančią informaciją, nepagrįstai teikia pakartotinius nušalinimus teisėjams, susirašinėdamas su Konstituciniu Teismu vartoja itin nemalonią, įžeidžiamą, grasinamą ar provokuojamą kalbą ar kitaip trukdo operatyviam ir ekonomiškam bylos nagrinėjimui konstitucinėje teisenoje.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisinių santykių subjektai yra įpareigoti elgtis sąžiningai. Šios pareigos turi laikytis ir dalyvaujantys byloje asmenys – jie privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kai dalyvaujantys byloje asmenys savo procesines teises įgyvendina piktnaudžiaujančiu būdu, ilgėja kitų prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme terminai, sudaromos kliūtys Konstituciniam Teismui veiksmingai įgyvendinti konstitucinį teisingumą. Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės klausimus. Atsižvelgiant į tai, Konstituciniame Teisme bylos dažniausiai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o poreikis konstitucinės justicijos bylas nagrinėti žodinio proceso tvarka atsiranda tik retkarčiais. KTĮ pakeitimo projektu numatomos nuostatos įtvirtina šią susiklosčiusią bylų nagrinėjimo Konstituciniame Teisme praktiką, kartu numatant galimybę Konstituciniam Teismui nuspręsti, kad atitinkama konstitucinės justicijos byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Taip pat numatoma, kad teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą turintys subjektai gali prašyti Konstitucinio Teismo konstitucinės justicijos bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Paprastai asmens prašymo dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo padavimas Konstituciniam Teismui, šio prašymo priėmimas nagrinėti Konstituciniame Teisme neturėtų įtakos jau priimtam galutiniam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ar kito teismo sprendimui (jo vykdymui). Visgi išskirtinai išimtiniais atvejais KTĮ pakeitimo projekte siūlytina įtvirtinti bendrosios kompetencijos ar specializuoto (administracinio) teismo sprendimo, priimto asmeniui išnaudojus visas teisinės gynybos priemones, vykdymo sustabdymo galimybę, kai dėl tokio vykdymo būtų neatitaisomai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės arba kai tai būtina dėl viešojo intereso. Atsižvelgiant į klausimo dėl teismo sprendimo sustabdymo reikšmingumą ir išimtinumą, jį Konstitucinis Teismas spręstų in corpore . Kadangi, KTĮ pakeitimo projekte siūloma nustatyti trijų mėnesių asmens prašymo dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo padavimo terminą, atitinkamai šiame projekte siūloma įtvirtinti ir atsisakymo nagrinėti minėtą prašymą pagrindą, susijusį su šio prašymo padavimo termino praleidimu.
Kartu siūloma įtvirtinti du naujus prašymo grąžinimo pagrindus – prašymas būtų grąžinamas, kai Konstitucinis Teismas nustatytų, kad 1) asmuo kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, neišnaudojęs visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą (pvz., būtų nustatoma, kad asmens atžvilgiu priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas neužkerta kelio asmeniui toliau ginti savo konstitucines teises ar laisves kitomis teisminės gynybos priemonėmis); 2) asmuo per nustatytą terminą nepašalino Konstitucinio Teismo nurodytų asmens prašymo trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka. Proceso išlaidų atlyginimas KTĮ pakeitimo įstatymo projekte taip pat siekiama nustatyti, kad Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kad įstatymas ar kitas Lietuvos Respublikos Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kurio pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai arba įstatymams, Konstituciniame Teisme patirtos, būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje į šį teismą besikreipusiam asmeniui būtų atlyginamos.
Taip pat, įvertinant tai, kad Konstituciniam Teismui nutarimo priėmimo metu ne visos dalyvavimo išlaidos galėtų atitikti jau patirtų išlaidų kriterijų (nes vis dar būtų patiriamos), numatoma, kad tokiais atvejais Konstitucinis Teismas pareiškėjo prašymu priima sprendimą, ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo išsprendžia patirtų, būtinų ir pagrįstų išlaidų apmokėjimo klausimą. Kiekvienu konkrečiu atveju Konstitucinio Teismo nutarime būtų nurodoma priteisiamų išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje, suma ir institucija, kuri turėtų šias išlaidas atlyginti. Išlaidų didžiausi dydžiai ir išmokėjimo tvarka būtų detalizuojami poįstatyminiame teisės akte. Analogiškas proceso išlaidų atlyginimo modelis šiuo metu egzistuoja ir ordinariniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 88 straipsnį ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį), tad siekiant nuoseklumo, būtų tikslinga numatyti, kad asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės buvo pažeistos priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą, būtų dalinai atlyginamos ne tik ordinariniuose teismuose, tačiau ir Konstituciniame Teisme patirtos išlaidos.
Asmens kreipimosi į Konstitucinį Teismą pasekmės Siekiant užtikrinti realią asmens, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, teisių apsaugą tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad teisės aktai, dėl kurių asmuo kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, procesiniuose įstatymuose numatomas papildomas pagrindas atnaujinti teisminį procesą, tokiu būdu sukuriant galimybę šiam asmeniui kreiptis į teismą ir jame ginti savo pažeistas teises. Šiuo tikslu parengti ir kartu su KTĮ pakeitimo įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXV skyriaus pavadinimo ir 456, 457, 458 ir 459 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 658, 659, 660 ir 663 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 156 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai.
Įvertinant tai, kad šiais atvejais bylos būtų atnaujinamos dėl byloje taikytų teisės normų, t. y. dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų, bei tai, kad šiuo metu dėl bylų atnaujinimo dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų sprendžia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, siūloma analogiškai nustatyti, kad dėl bylų, kuriose buvo remtasi Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu teisės aktu, dėl kurio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai į Konstitucinį Teismą kreipėsi asmuo, atnaujinimo spręstų atitinkamai Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis ar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. KTĮ pakeitimo projektu atliekami ir kiti Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimai, keičiant aktualumą praradusias Konstitucinio Teismo įstatymo formuluotes (pvz., vietoj Konstitucinio Teismo aparato nurodoma Konstitucinio Teismo kanceliarija, atsisakoma neaktualių nuostatų dėl teisėjų mantijų), suderinant šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73) nuostatas. Taip pat, remiantis Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 13 d. sprendime Nr.
KT3-S3/2016 „Dėl atsisakymo pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro prašymą aiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas“ pateiktu išaiškinimu, kad prašyti oficialiai aiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą gali Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems išsiunčiamas tas nutarimas, o asmenys, kuriems nutarimas išsiunčiamas pagal šio įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, tokios teisės nebeturi, atitinkamai koreguojamas Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnis. Be to, Konstitucinio Teismo įstatyme aiškiai įvardijama šio teismo teisė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą dėl klausimų, susijusių su Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimu ar galiojimu, numatoma norma, kuria įtvirtinama susiklosčiusi praktika Konstituciniam Teismui paskelbti praėjusių metų Konstitucinio Teismo veiklos pranešimą. Papildomai, siekiant suvienodinti į Konstitucinį Teismą turinčių teisę kreiptis subjektų prašymų pateikimo Konstituciniame Teismui tvarką, Konstitucinio Teismo įstatyme atsisakoma reikalavimų pateikti 9 visų teikiamų dokumentų nuorašų egzempliorius bei ginčijamų teisės aktų nuorašus. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus KTĮ pakeitimo projekto nuostatas į Konstitucinį Teismą galės kreiptis ne tik valstybės institucijų atstovai, tačiau ir fiziniai asmenys, bei siekiant užtikrinti, kad šie asmenys turėtų galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ne tik ordinariniuose teismuose, tačiau ir Konstituciniame Teisme, teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.
ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame aiškiai įvardijama, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo sąlygas atitinkantys asmenys turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir konstitucinės justicijos bylose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektuose numatytą teisinį reguliavimą, būtų sukuriamos prielaidos ne tik sumažinti kreipimųsi į Europos Žmogaus Teisių teismą skaičių, bet ir Lietuvoje sukurti dar vieną reikšmingą teisminę žmogaus teisių apsaugos priemonę. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymų projektus nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės, tačiau sukūrus sėkmingai taikomą individualaus konstitucinio skundo institutą, verslo subjektai taip pat įgytų galimybę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti įstatymų projektų siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir terminai įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Įstatymų projektais nėra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Tam, kad įgyvendinti KTĮ pakeitimo projekte numatomas nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybei reiktų patvirtinti arba atitinkamą instituciją įgalioti patvirtinti patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, didžiausius dydžius ir jų apmokėjimo tvarką. Taip pat turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įvertinus ribotą (siaurą) Lietuvoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo apimtį ir jau egzistuojančios šios teisės įgyvendinimo sąlygas (reikalavimą kreiptis per tris mėnesius nuo visų teisinės gynybos priemonių išnaudojimo) ir tai, kad panašų konstitucinio skundo modelį turinčių valstybių (pvz., Lenkijos, Latvijos) konstituciniai teismai per metus išnagrinėja apie 30 bylų, planuojama, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti gali reikėti apie 14000 eurų (šiais ir ateinančiais metais). Taip pat turėtų būti numatomos lėšos Seimo, Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoms jų galimoms išlaidoms, susijusiomis su asmenų dalyvavimu konstitucinės justicijos bylose, apmokėti (remiantis praėjusių metų Konstitucinio Teismo metiniame pranešime nurodytais duomenimis tikėtina bendra skirtinų lėšų suma galėtų būti apie 5000 eurų). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamento 2014 m gruodžio 22 d. studiją „Individualaus konstitucinio skundo institutas Europos valstybėse“, Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. X-1264 „Dėl Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintą Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją, Linos Beliūninės 2014 m. monografiją „Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo institutu“. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „konstitucinės justicijos byla“, „teismas“, „asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
,
IR 672
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamą keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakciją siūloma nustatyti, kad teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą nustato, ar šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 671 straipsnio, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus bei trečiąją dalį, nustatytų reikalavimų . Nelabai aišku, dėl kokių motyvų aptariama nuostata formuluojama vartojant neiginį (neatitinka), dėl ko siūloma redakcija vertintina kaip neaiški, klaidinanti. Jei aptariamoje projekto nuostatoje siekiama nustatyti, kad teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą nustato, ar prašymas ir (ar) jo priedai atitinka įstatymo 671 straipsnio reikalavimus (su čia nurodomomis išimtimis), reikėtų taip ir formuluoti projekto tekstą. 2. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje dėstomose keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose siūlytina aiškiai nurodyti, kokio objekto trūkumų pašalinimas turimas omenyje. 3. Projekto 3 ir 4 straipsniuose (keičiamo įstatymo 24 ir 25 straipsniai) siūloma įtvirtinti trūkumų šalinimo institutą, apibrėžiamas teisėjo siūlymas Konstitucinio Teismo pirmininkui priimti potvarkį nustatant trūkumų šalinimo terminą. Tačiau projektas stokoja nuostatų, apibrėžiančių Konstitucinio Teismo pirmininko diskreciją priimti tokį potvarkį. 4.
įstatymo 24 straipsnio 4 dalis) siūloma nustatyti, kad pasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti išankstinis tyrimas tęsiamas, tačiau projekte nėra nuostatos, kad nustačius terminą trūkumams pašalinti išankstinis tyrimas būtų sustabdomas. 5. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
individualaus konstitucinio skundo subjekto – apibrėžimas „Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti asmenys, kuriems pagal Konstituciją suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo“. Svarstytina, ar apibrėžimas „Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalye nurodyti asmenys“ nebūtų pakankamas, ir ar kita apibrėžimo dalis, nurodanti konstitucinės tokio asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrindą, nėra perteklinė. 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosianti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalies nuostata apibrėžia asmenis, atitinkančius dvi sąlygas – priimtas asmens konstitucines teises ir laisves pažeidžiantis sprendimas bei išnaudotos teisinės gynybos priemonės. Nuoroda į Konstitucijos
nurodytas asmens kreipimosi į Konstitucinį Teismą sąlygas, todėl jų papildomai nurodyti projekto tekste nėra būtina. Be to, projekte nurodoma tik viena teisės įgyvendinimo sąlyga – asmens konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimas, tačiau nenurodoma kita Konstitucijoje įtvirtinta sąlyga – teisminės gynybos priemonių išnaudojimas. 6. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo
ir „valstybės įstaigų ir institucijų“ atstovavimo tvarką. Pažymime, kad
„juridinių asmenų“ sąvoka apima valstybės institucijas ir įstaigas (jos taip
pat yra juridiniai asmenys), todėl šias dvi dalyvaujančių byloje asmenų kategorijas reikėtų aiškiai atskirti. 7.
nurodytiems asmenims įgaliojimus išduoda atitinkamų institucijų, kuriems jie atstovauja, vadovai arba Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą“. Pažymime, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodomi nepilnamečiai ir neveiksniais pripažinti asmenys ir jų atstovai pagal įstatymą, kurie institucijoms neatstovauja ir Seimo narių grupei nepriklauso. 8. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo
nusišalinimą privalo pranešti ne bet kuris, o išankstinį tyrimą atliekantis teisėjas. 9. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo531 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad žodinio proceso tvarka byla gali būti nagrinėjama motyvuotu Konstitucinio Teismo sprendimu. Pagal šią nuostatą Konstitucinis Teismas privalėtų priimti motyvuotą sprendimą ir dėl rašytinio proceso (galiojančios keičiamo įstatymo nuostatos), ir dėl žodinio proceso, todėl lieka neaišku, kodėl nesiūloma atitinkamai keisti šio straipsnio 3 dalies, numatančios pranešimą byloje dalyvaujantiems asmenims tik apie sprendimą skirti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. 10. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo
pasinaudojimo visomis teisinės gynybos priemonėmis turinys – „yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas“. Svarstytina, ar nereiktų šios nuostatos tikslinti nurodant, ar turimas omenyje institucijos ar aukščiausios instancijos teismo sprendimas, kuris pagal įstatymą nebegali būti skundžiamas iš principo, ar ir toks sprendimas, kuris nors ir galėjo būti skundžiamas, tačiau asmeniui šia teise nepasinaudojus jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir nebeskundžiamas. 11. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo
elektroninių ryšių priemonėmis arba įteikiant paštui.
Nėra aišku, kodėl nenumatoma įteikimo kurjeriui galimybė, nors pavyzdžiui Konstitucinio Teismo šaukimai pagal keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį gali būti įteikiami ir šiuo būdu. 12. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo
galimybę, projekte turėtų būti reglamentuotas ir atnaujinimo pagrindas – asmens prašymas atnaujinti praleistą terminą bei atnaujinimo būdas – Konstitucinio Teismo sprendimas. 13. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo
aptartas ir Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų pasirašymas. 14. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo671 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustačius, kad prašyme nurodomos aplinkybės, patvirtinančios, kad prašymo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, turėtų būti suformuluota ir pareiškėjo teisė prašyti šį terminą atnaujinti, nes tik toks prašymas galėtų būti termino atnaujinmo pagrindu. 15. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo672 straipsnio 4 dalyje numatomas pagrindas priimti ir nagrinėti pakartotinį pareiškėjo prašymą – „kai paaiškėja naujų aplinkybių“. Svarstytina, ar tokios aplinkybės neturėtų būti detalizuojamos, pavyzdžiui, kaip keičiamo įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatant Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ar sprendimo peržiūrėjimo pagrindus. 16.
pirmininkas savo iniciatyva arba teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, nepašalino trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka , tačiau 24 straipsnio 4 dalyje joks atvejis ir tvarka nėra nustatyti, o tik nurodoma, kad „Pasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti, išankstinis tyrimas tęsiamas toliau“. Projekto 22 straipsnio redakcija tikslintina, atsižvelgiant į tai, ką ir kaip aptariama nuostata siekiama reguliuoti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. jurgita.meskiene @lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 671 IR 672
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO NR. I-67 3, 13, 24, 25, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70,
672
1Komiteto posėdyje dalyvavo : komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė, Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-213 (24) 1 (3) (4) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Pagal projekto 3 straipsnio 1 dalimi teikiamą keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakciją siūloma nustatyti, kad teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą nustato, ar šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo
67 1 straipsnio, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus bei trečiąją dalį, nustatytų reikalavimų . Nelabai aišku, dėl kokių motyvų aptariama nuostata formuluojama vartojant neiginį (neatitinka), dėl ko siūloma redakcija vertintina kaip neaiški, klaidinanti.
Jei aptariamoje projekto nuostatoje siekiama nustatyti, kad teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą nustato, ar prašymas ir (ar) jo priedai atitinka įstatymo671 straipsnio reikalavimus (su čia nurodomomis išimtimis), reikėtų taip ir formuluoti projekto tekstą. Pritarti Projektas patobulintas : ,,
4) nustato, ar šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai atitinka šio įstatymo 671 straipsnyje, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus ir trečiąją dalį, nustatytus reikalavimus. “
dėstomose keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies
pašalinimas turimas omenyje. Pritarti Nuostatos sistemiškai patobulintos „<...> šio įstatymo 671 straipsnyje nurodyto prašymo ir (ar) jo priedų trūkumams pašalinti <...>“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-213
siūloma įtvirtinti trūkumų šalinimo institutą, apibrėžiamas teisėjo siūlymas Konstitucinio Teismo pirmininkui priimti potvarkį nustatant trūkumų šalinimo terminą. Tačiau projektas stokoja nuostatų, apibrėžiančių Konstitucinio Teismo pirmininko diskreciją priimti tokį potvarkį.
Pritarti Projekto 3 straipsniu keičiamas Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnis patobulintas pagal Konstitucinio Teismo pirmininko rašte pateiktą siūlymą ir Teisės departamento pastabas: „ Jeigu teisėjas pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą nustato, kad šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 671 straipsnyje, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus ir trečiąją dalį, nustatytų reikalavimų, jis surašo pažymą Konstitucinio Teismo pirmininkui, kurioje siūlo nustatyti pakankamą, bet ne trumpesnį kaip 7 dienų ir ne ilgesnį kaip
Teismo pirmininkas priima potvarkį. Pasibaigus Konstitucinio Teismo pirmininko nustatytam terminui šio įstatymo 671 straipsnyje nurodyto prašymo ir (ar) jo priedų trūkumams pašalinti, pradėtas išankstinis tyrimas tęsiamas toliau.“
2019-06-213
nustatyti, kad pasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti išankstinis tyrimas tęsiamas, tačiau projekte nėra nuostatos, kad nustačius terminą trūkumams pašalinti išankstinis tyrimas būtų sustabdomas. Atsižvelgti Projekto 3 straipsniu (keičiamo Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis) siūloma nuostata, kad pasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti, išankstinis tyrimas tęsiamas toliau , tikslinga kad būtų aišku, kad pašalinus trūkumus nepradedamas naujas išankstinis tyrimas, o tęsiamas jau pradėtas. Pasiūlymas : „<...> Pasibaigus Konstitucinio Teismo pirmininko nustatytam terminui šio įstatymo 671 straipsnyje nurodyto prašymo ir (ar) jo priedų trūkumams pašalinti, pradėtas išankstinis tyrimas tęsiamas toliau.“
2019-06-215
Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei toliau projekte vartojamas asmens – individualaus konstitucinio skundo subjekto – apibrėžimas „Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti asmenys, kuriems pagal Konstituciją suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo“. Svarstytina, ar apibrėžimas „Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti asmenys“ nebūtų pakankamas, ir ar kita apibrėžimo dalis, nurodanti konstitucinės tokio asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrindą, nėra perteklinė. 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosianti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalies nuostata apibrėžia asmenis, atitinkančius dvi sąlygas – priimtas asmens konstitucines teises ir laisves pažeidžiantis sprendimas bei išnaudotos teisinės gynybos priemonės. Nuoroda į Konstitucijos 106 straipsnyje nurodytą asmenį savaime suponuoja ir šiame straipsnyje nurodytas asmens kreipimosi į Konstitucinį Teismą sąlygas, todėl jų papildomai nurodyti projekto tekste nėra būtina. Be to, projekte nurodoma tik viena teisės įgyvendinimo sąlyga – asmens konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimas, tačiau nenurodoma kita Konstitucijoje įtvirtinta sąlyga – teisminės gynybos priemonių išnaudojimas. Pritarti
2019-06-216
skirtingą „juridinių asmenų (straipsnio 2 dalis)“ ir „valstybės įstaigų ir institucijų“ atstovavimo tvarką. Pažymime, kad „juridinių asmenų“ sąvoka apima valstybės institucijas ir įstaigas (jos taip pat yra juridiniai asmenys), todėl šias dvi dalyvaujančių byloje asmenų kategorijas reikėtų aiškiai atskirti.
Pritarti Projektas patobulintas :
„Juridinių asmenų, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, vardu
bylas Konstituciniame Teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Jie pateikia Konstituciniam Teismui tai patvirtinančius dokumentus.“
2019-06-216
„šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytiems asmenims įgaliojimus išduoda
atitinkamų institucijų, kuriems jie atstovauja, vadovai arba Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą“. Pažymime, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodomi nepilnamečiai ir neveiksniais pripažinti asmenys ir jų atstovai pagal įstatymą, kurie institucijoms neatstovauja ir Seimo narių grupei nepriklauso. Pritarti Aptariama nuostata patobulinta pagal Konstitucinio Teismo pirmininko rašte pateiktą siūlymą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-2110
tikslintinas nurodant, kad apie nusišalinimą privalo pranešti ne bet kuris, o išankstinį tyrimą atliekantis teisėjas. Pritarti Projektas patobulintas : ,, Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja atliekant gauto prašymo ar paklausimo išankstinį tyrimą, išankstinį tyrimą atliekantis teisėjas privalo raštu apie tai pareikšti ir prašyti Konstitucinio Teismo pirmininko spręsti jo nusišalinimo klausimą. Teisėjo nusišalinimo nuo prašymo ar paklausimo išankstinio tyrimo klausimą Konstitucinio Teismo pirmininko teikimu sprendžia Konstitucinis Teismas. “ 9.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-2112 (531 )2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad žodinio proceso tvarka byla gali būti nagrinėjama motyvuotu Konstitucinio Teismo sprendimu. Pagal šią nuostatą Konstitucinis Teismas privalėtų priimti motyvuotą sprendimą ir dėl rašytinio proceso (galiojančios keičiamo įstatymo nuostatos), ir dėl žodinio proceso, todėl lieka neaišku, kodėl nesiūloma atitinkamai keisti šio straipsnio 3 dalies, numatančios pranešimą byloje dalyvaujantiems asmenims tik apie sprendimą skirti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgti Pateikta pastaba susijusi Konstitucinio Teismo pirmininko rašte pateiktu pasiūlymu, kuriam pritarta ir atsisakant įstatymo 531 straipsnio pavadinimo keitimo, patobulinta šio straipsnio 2 dalis: „ Byla nagrinėjama Konstitucinio Teismo motyvuotu sprendimu byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas nusprendžia, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas jeigu iki šio sprendimo priėmimo dalyvaujantys byloje asmenys raštu nepateikia prašymo nagrinėti bylą viešame Konstitucinio Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka .“ Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 531 straipsnio reguliavimo dalykas - bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, todėl ir šio straipsnio 3 dalyje nurodomas pranešimas tik apie sprendimą skirti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Tuo tarpu žodinio bylos nagrinėjimo atveju, dalyvaujantiems byloje asmenims ir jų atstovams apie Konstitucinio Teismo posėdžio laiką ir vietą, atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą, pranešama Konstitucinio Teismo šaukimais, kaip tai įtvirtinta Konstitucinio Teismo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje.
Be to, kad apie žodinį nagrinėjimą bus pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims, užtikrinama Konstitucinio Teismo įstatymo 44 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad byla Konstitucinio Teismo posėdyje nagrinėjama tik, kai dalyvaujantiems asmenims apie tai pranešta. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-2114
(2,
toliau projekte apibrėžiamas asmens pasinaudojimo visomis teisinės gynybos priemonėmis turinys – „yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas“. Svarstytina, ar nereiktų šios nuostatos tikslinti nurodant, ar turimas omenyje institucijos ar aukščiausios instancijos teismo sprendimas, kuris pagal įstatymą nebegali būti skundžiamas iš principo, ar ir toks sprendimas, kuris nors ir galėjo būti skundžiamas, tačiau asmeniui šia teise nepasinaudojus jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir nebeskundžiamas. Pritarti Komiteto organizuotų klausymų metu atkreiptas dėmesys į tai, kad Projekto 15 straipsniu (patobulinto projekto – 14 str.) keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas reikalavimas, kad asmuo turi būti pasinaudojęs visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemonėmis , todėl sistemiškai vertinant aptariamą nuostatą, matyti, kad tolesnis reikalavimas „ yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas
“ reiškia institucijos ar aukščiausios instancijos teismo sprendimą,
kuris pagal įstatymą nebegali būti skundžiamas iš principo.
Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad sprendimai, kurie nors ir galėjo būti skundžiami, asmens nebuvo apskųsti, negali būti laikomi visų teisinės gynybos priemonių išnaudojimu. Tačiau siekiant išvengti taikymo neaiškumų, klausymų metu nutarta siūlyti tobulinti projektu siūlomą Konstitucinio Teismo įstatymo 65 str. 2 d. 2 p.: „2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas; ir“ . Atitinkamai turi būti patikslintas Konstitucinio Teismo įstatymo 671 str. 1d. 6 p. ir 4 d. 3 p. Taip pat pažymėtina, kad Komiteto organizuotuose klausymuose, aptariant siūlomas Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio pataisas, nutarta siūlyti tobulinti šio straipsnio 2 dalies 3 punktą: „3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip trys keturi mėnesiai.“
2019-06-2114
galimybės pateikti prašymą išsiunčiant elektroninių ryšių priemonėmis arba įteikiant paštui.
Nėra aišku, kodėl nenumatoma įteikimo kurjeriui galimybė, nors pavyzdžiui Konstitucinio Teismo šaukimai pagal keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį gali būti įteikiami ir šiuo būdu. Pritarti Projektas patobulintas: „ Jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto asmens prašymas įteiktas paštui, kurjeriui arba išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis iki šio straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatyto prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino paskutinės dienos dvidešimt ketvirtos valandos, šis terminas nelaikomas praleistu. “
2019-06-2114
praleisto termino prašymui paduoti atnaujinimo galimybę, projekte turėtų būti reglamentuotas ir atnaujinimo pagrindas – asmens prašymas atnaujinti praleistą terminą bei atnaujinimo būdas – Konstitucinio Teismo sprendimas. Pritarti Projekto 14 straipsnyje dėstoma Konstitucinio Teismo įstatymo 65 str. 4 d. patobulinta: „ Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytas asmuo turi teisę prašyti atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą šio straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatytą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą. Nustačius, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendimas dėl praleisto termino atnaujinimo priimamas šio įstatymo 25 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.“
2019-06-2115
(671 )
reikalavimus prašymo pasirašymui turėtų būti aptartas ir Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų pasirašymas. Atsižvelgti Pažymėtina, kad asmens prašymo pasirašymą siūloma reglamentuoti Projekto 17 str. (Konstitucinio Teismo įstatymo 671 str.
Teismo įstatymo 66 str. skirtas tik institucijų prašymams, t.y., asmenų prašymams 66 str. netaikomas. Siekiant išvengti įstatymo taikymo neaiškumo siūloma patobulinti Konstitucinio Teismo Įstatymo 671 straipsnio pavadinimą: ,,671 straipsnis. Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymo Konstituciniam Teismui turinys“
2019-06-2117 (671 )
Projekto
straipsnio 1 dalies 7 punkte nustačius, kad prašyme nurodomos aplinkybės, patvirtinančios, kad prašymo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, turėtų būti suformuluota ir pareiškėjo teisė prašyti šį terminą atnaujinti, nes tik toks prašymas galėtų būti termino atnaujinimo pagrindu. Pritarti Projektas patobulintas : „7) aplinkybės, patvirtinančios, kad prašymas pateiktas per šiame įstatyme nustatytą terminą arba prašymas atnaujinti praleistą terminą ir aplinkybės, patvirtinančios, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;“
2019-06-2118 (672 )
straipsnio 4 dalyje numatomas pagrindas priimti ir nagrinėti pakartotinį pareiškėjo prašymą –
„kai paaiškėja naujų aplinkybių“. Svarstytina, ar tokios aplinkybės neturėtų
būti detalizuojamos, pavyzdžiui, kaip keičiamo įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatant Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ar sprendimo peržiūrėjimo pagrindus.
Neatsižvelgti Pritarus siūlymui, nuostata būtų patobulinta, įtvirtinant, kad pakartotiniai pareiškėjo prašymai sustabdyti teismo sprendimo vykdymą nepriimami ir nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų esminių aplinkybių, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos Konstituciniam Teismui šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo metu, būtų galėjusios lemti kitokį priimto sprendimo turinį. Tačiau Konstitucinio Teismo pirmininko rašte pagrįstai nurodoma, kad diskutuotina, ar į tokią formuluotę patektų naujai atsiradusios aplinkybės, kurios apskritai negalėjo būti žinomos Konstituciniam Teismui sprendimo dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo metu. Todėl tikslinti formuluotę netikslinga. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-2121
siūloma nustatyti, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, nepašalino trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka , tačiau 24 straipsnio 4 dalyje joks atvejis ir tvarka nėra nustatyti, o tik nurodoma, kad „Pasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti, išankstinis tyrimas tęsiamas toliau“. Projekto 22 straipsnio redakcija tikslintina, atsižvelgiant į tai, ką ir kaip aptariama nuostata siekiama reguliuoti. Pritarti Pritarus Konstitucinio Teismo siūlymui iš esmės patobulinta Projekto 3 straipsnio 2 dalis (Konstitucinio Teismo įstatymo 24 str. 4 d.), todėl pastaboje nurodyto neatitikimo nelieka.
Atsižvelgiant į siūlomas įstatymo 24 straipsnio pataisas, Projekto 21 str. (70 str. 1 d. 3 p.) tobulintinas: „3) Konstitucijos
įstatymo 24 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytu atveju ir tvarka terminais . “
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra 2019-06-1917 (671 )
Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau - Konstitucinio Teismo įstatymas) Nr. 1-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531, 61, 65, 66, 68, 69, 70,
ir672 straipsniais įstatymo projektu (toliau -Projektas), teikia sekančias pastabas. Projekto 16 straipsnyje pateiktas Konstitucinio Teismo įstatymo papildymas 671 straipsniu „Asmens prašymo Konstituciniam Teismui turinys“, kuriame nėra įtvirtintas specialias žinias turinčio asmens privalomas dalyvavimas rengiant asmens prašymą Konstituciniam Teismui. Siame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 347 straipsnio 3 dalį, kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso
reguliavimą lemia tai, kad kasacijos dalyką sudaro tik teisės klausimai, todėl būtinas profesionalus teisinio reguliavimo išmanymas.
Tinkamai surašyti kasacinį skundą gali tik specialias žinias turintys asmenys, nes tik tai leidžia užtikrinti itin kvalifikuotą procesą kasaciniame teisme, t. y. gerai parengtą kasacinį procesą ir tikrų profesionalų ginčą. Asmeniui, neturinčiam reikalingų žinių ir kvalifikacijos, nesuformulavus ar netinkamai suformulavus kasacinio skundo pagrindus, šis skundas net nebus nagrinėjamas, nes kasacinių skundų atrankos procese bus atrinktas kaip nenagrinėtinas kasaciniame teisme (CPK 350 str.). Taip pat paminėtina, kad net jei kasacinis skundas ir atrenkamas nagrinėti kasaciniame teisme, tai dar nereiškia, kad bus tinkamai apginti kasatoriaus interesai, nes kasacinis skundas įprastai negali peržengti kasacinio skundo ribų, kurias, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12 ir 13 str.) lemia pačios proceso šalys, suformuluodamos kasacijos pagrindus4, o tai, kaip jau minėta, reikalauja specialių žinių ir kvalifikacijos. Taigi tik privalomas specialisto dalyvavimas kasacijos procese užtikrina teisę į teisingą teismą ir tai, kad skundai bus be trūkumų. Specialias žinias turintys asmenys užtikrina galimybę pasinaudoti kasacija, taip pat kasacinio proceso operatyvumą, efektyvumą ir mažesnį kasacinio teismo darbo krūvį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 1 straipsniu, Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Tai darydamas, Konstitucinis Teismas neišvengiamai turi aiškinti Konstituciją. Patys Lietuvos konstitucinės teisės specialistai pripažįsta, kad aiškinti Konstituciją yra ypač sudėtingas .
Taigi kiekviena Konstitucinio Teismo sprendžiama byla, kaip ir kasacijoje civiliniame procese, yra sudėtingas teisinis klausimas. Pažymėtina ir tai, kad Projekto 16 straipsnyje yra nurodyta, jog peticiją teikiantis asmuo turės pats nurodyti peticijos pagrindą ir jį pagrindžiančius teisinius argumentus. Konstitucinis Teismas atkreipia dėmesį, kad Konstitucinio Teismo darbo veiksmingumas labai priklauso ir nuo kreipimųsi kokybės - pareiškėjų gebėjimo įžvelgti ir iškelti svarbias konstitucines problemas, prašymams ir paklausimams keliamų reikalavimų laikymosi, argumentavimo aiškumo ir įtikinamumo. Taigi, ar žmogaus teisės bus tinkamai apgintos, ypač priklausys nuo peticijos Konstituciniam Teismui parengimo. Taip pat svarbu paminėti, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnyje įtvirtintas peticijos grąžinimo pareiškėjui pagrindas - neatitikimas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsniui, kuris nustato prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinį. Todėl asmuo, negalės realizuoti savo teisės į peticiją Konstituciniam Teismui, jei neturės kvalifikacijos tinkamai surašyti peticiją. Be to, peticijos trūkumai, kurių manoma, kad dėl konstitucinės teisės jurisprudencijos sudėtingumo bus daug, labai apkraus Konstitucinio Teismo darbo krūvį. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad kaip ir kasacinio skundo civiliniame procese parengimas, taip ir peticijos Konstituciniam Teismui parengimas, tinkamai užtikrins asmens teisę į tinkamą teismą, peticijos trūkumų nebuvimą, proceso operatyvumą, efektyvumą ir mažesnį Konstitucinio Teismo darbo krūvį tik jei peticija bus surašyta specialias žinias turinčio asmens. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad advokatai privalo vadovautis aukštais etikos standartais (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau - AĮ) 39 str. 1 d.
advokatūra, taikydama advokatams atitinkamas sankcijas (AĮ 52 str. 1 d., 53 str. 1 p.). Tai garantuoja advokato profesionalumą, kuris užtikrina tinkamą kasacinio skundo parengimą, asmens teisę į tinkamą teismą bei teismo proceso koncentracijos, operatyvumo ir bendradarbiavimo principų įgyvendinimą. Tuo tarpu asmenų, neįpareigotų vadovautis etikos standartais, dalyvavimas konstituciniame procese neužtikrina minėtų asmens teisių ir teismo proceso principų. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, manytina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio projekte turėtų būti įtvirtinti tokie privalomi peticiją surašančiam asmeniui keliami reikalavimai, kokie įtvirtinti CPK 347 straipsnio 3 dalyje. Pritarti Projekto 17 straipsniu dėstoma 671 straipsnio 3 dalis patobulinta: „ Prašymą surašo advokatas. Juridinio asmens prašymą taip pat gali surašyti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys šio juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai. Jeigu prašymą teikia fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti prašymą turi teisę jis pats. Be to, fizinio asmens teikiamą prašymą gali surašyti jo artimasis giminaitis ar sutuoktinis (sugyventinis), turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Prašymą pasirašo jį teikiantis asmuo ir prašymą surašęs asmuo. Už prašymą teikiantį asmenį, kuris negali pasirašyti, prašymą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios prašymą teikiantis asmuo pats negali jo pasirašyti. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų neatitinkantis prašymas neregistruojamas ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas 2019-06-253
Respublikos Seime 2019 m. birželio 19 d. užregistruotas Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 25, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3578 (toliau – KTĮ pakeitimo projektas). Susipažinę su KTĮ pakeitimo projektu ir iš esmės jam pritardami, teikiame pastabas bei pasiūlymus dėl siūlomų nuostatų tobulinimo. 1. KTĮ pakeitimo projektu siūloma papildyti Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir KTĮ) 24 ir 25 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias išankstinio medžiagos tyrimo stadiją: numatoma įtvirtinti išankstinio tyrimo metu nustatytų asmens prašymo dėl jo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo (toliau – asmens prašymas) turinio trūkumų šalinimo institutą ir jį reglamentuoti tokiu būdu: ¾ KTĮ
siūloma įtvirtinti, kad teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą, nustato, ar šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 671 straipsnio, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus bei trečiąją dalį, nustatytų reikalavimų . Pasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti, išankstinis tyrimas tęsiamas toliau. ¾ KTĮ
siūloma įtvirtinti, kad a tlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius veiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir praneša apie ją Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas priimti potvarkį ir nustatyti pakankamą, bet ne trumpesnį kaip 7 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą trūkumams pašalinti . Šis teisinis reguliavimas koreguotinas dėl toliau nurodytų priežasčių. 1.1. Pastebėtina, kad šios nuostatos nedera tarpusavyje, siūlomų nuostatų išdėstymas stokoja teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo.
Siūlomame KTĮ 24 straipsnyje nurodoma, kad pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, išankstinis tyrimas tęsiamas toliau , tačiau pagal KTĮ 25 straipsnio nuostatas išankstinį tyrimą atliekančio teisėjo siūlymas dėl trūkumų pašalinimo teikiamas jau kaip išankstinio tyrimo rezultatas . Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad KTĮ 24 ir 25 straipsniai skirti reguliuoti skirtingus teisenos Konstituciniame Teisme etapus: 24 straipsnis – išankstinio tyrimo pradžią ir jo eigą, o 25 straipsnis – jau atlikto išankstinio tyrimo rezultatus. Todėl lieka neaišku, ar KTĮ pakeitimo projekto rengėjai siekia, kad asmens prašymo išankstinis tyrimas dėl to paties asmens prašymo būtų atliekamas du kartus (t. y. pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, iš naujo skiriamas išankstinį tyrimą atliekantis teisėjas, visais atvejais iš naujo vertinamas asmens prašymas ir pan.) , ar visgi šį tyrimą mato kaip vieną tęstinį etapą. Šiuo antruoju atveju, nustačius terminą trūkumams šalinti, išankstinis tyrimas tiesiog laikinai būtų sustabdytas, o šiam terminui pasibaigus tas pats teisėjas – akcentuotina, jau būdamas susipažinęs su pirminiu asmens prašymu ir žinodamas jo trūkumus – išankstinį tyrimą tęstų toliau. Įvertinęs pirminį prašymą kartu su šalinant trūkumus asmens pateikta papildoma medžiaga ir vadovaudamasis KTĮ 25 straipsniu, išankstinį tyrimą atliekantis teisėjas surašytų pažymą su atitinkamais pasiūlymais dėl asmens prašymo (jo dalies) priėmimo, grąžinimo ar atsisakymo jį nagrinėti. Manytina, kad konstitucinės justicijos proceso ekonomiškumo principą ir protingą jo trukmę žymiai labiau atitiktų antrasis modelis: dėl to paties asmens prašymo turėtų būti atliekamas vienas išankstinis tyrimas, kurio atlikimas, esant nustatytam terminui prašymo trūkumams pašalinti, tiesiog laikinai būtų sustabdytas. 1.2.
atsisakyti numatomo KTĮ 25 straipsnio keitimo, o KTĮ 24 straipsnio 4 dalį papildyti tokiu būdu: „ Jeigu teisėjas pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą nustato, kad šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 671 straipsnio, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus bei trečiąją dalį, nustatytų reikalavimų, jis surašo pažymą Konstitucinio Teismo pirmininkui, kurioje siūlo nustatyti pakankamą, bet ne trumpesnį kaip 7 dienų ir ne ilgesnį kaip
Teismo pirmininkas priima potvarkį. Pasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti, išankstinis tyrimas tęsiamas toliau .“ Pritarti Pasiūlymui pritartina. Papildomai nuostata tobulintina, atsižvelgiant į Teisės departamento 2 ir 4 pastabas. Projekto
dalis patobulinta: „ Jeigu teisėjas pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą nustato, kad šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 671 straipsnyje, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus ir trečiąją dalį, nustatytų reikalavimų, jis surašo pažymą Konstitucinio Teismo pirmininkui, kurioje siūlo nustatyti pakankamą, bet ne trumpesnį kaip 7 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą trūkumams pašalinti. Spręsdamas šį klausimą, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkį. Pasibaigus Konstitucinio Teismo pirmininko nustatytam terminui šio įstatymo 671 straipsnyje nurodyto prašymo ir (ar) jo priedų trūkumams pašalinti, pradėtas išankstinis tyrimas tęsiamas toliau.“ Tuo tarpu Projekto 4 str. siūlyto Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio keitimo atsisakyta. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas 2019-06-256
KTĮ pakeitimo projektu numatoma koreguoti KTĮ 32 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, susijusį su atstovavimo teisiniais santykiais.
KTĮ pakeitimo projekte numatoma atsisakyti šiuo metu KTĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos „ Institucijos vadovas savo įstaigai atstovauti gali įpareigoti ir kitą tos įstaigos specialistą, išduodamas jam įgaliojimą “. Šis teisinis reguliavimas koreguotinas dėl toliau nurodytų priežasčių. 2.1. Numatomas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai teisinio išsilavinimo neturintys institucijos specialistai negalės atstovauti institucijai pagal pavedimą nei vieni, nei kartu su teisininku. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad praktikoje dalyvaujantiems byloje asmenimis (pvz., Vyriausybei) paprastai pavedama atstovauti teisinį išsilavinimą turintiems asmenims kartu su konkrečios srities, su kuria būna susijusi nagrinėjama byla Konstituciniame Teisme, specialistais (ne teisininkais). Taigi numatomas teisinis reguliavimas, manytina, iš esmės pakeistų iki šiol susiklosčiusią ir sėkmingai taikomą atstovavimo Konstituciniame Teisme praktiką, nes būtent institucijos specialistai (ne teisininkai), besispecializuojantys konkrečioje srityje, geriausiai gali atskleisti (paaiškinti) ginčijamą teisinį reguliavimą (jo kilmę, tikslus, esmę, taikymo aspektus). Ypač tai aktualu vertinant teisinį reguliavimą specialiose, pvz., energetikos, konkurencijos, aplinkos apsaugos, srityse. Siūlydami atsisakyti galimybės dalyvaujantiems byloje asmenims atstovu pagal pavedimą paskirti specialistą (ne teisininką), KTĮ projekto rengėjai , be kita ko, nurodo, kad Konstitucinis Teismas dalyvaujančio byloje asmens darbuotoją ne teisininką galėtų kviestis kaip ekspertą ar specialistą (žr. KTĮ 27 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 33, 37 ir 38 straipsnius).
Šiuo aspektu pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti proceso dalyviai (pvz., ekspertai, specialistai) konstitucinės justicijos procese turi skirtingą procesinį statutą. Vienas iš esminių ekspertų ir specialistų procesinio statuso elementų yra jų nepriklausomumas. Teikdami minėtus siūlymus, KTĮ pakeitimo projekto rengėjai į šį aspektą neatsižvelgia. 2.2. Įvertinę visa tai, siūlome palikti nekeistą KTĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą „Institucijos vadovas savo įstaigai atstovauti gali įpareigoti ir kitą tos įstaigos specialistą, išduodamas jam įgaliojimą“. Pritarti Komiteto organizuotų klausymų metu išklausius argumentus dėl siūlomos nuostatos, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad kitas specialistas galėtų atstovauti įstaigai tik kartu su teisininku, todėl nuostata patobulinta. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas 2019-07-026
Susipažinę su po klausymų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pakoreguotu Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo projektu (toliau – KTĮ pakeitimo projektas), teikiame šiuos pasiūlymus dėl siūlomų nuostatų tobulinimo. 1. Siekiant suvienodinti visų dalyvaujančių byloje asmenų atstovavimą pagal pavedimą, KTĮ pakeitimo projektu keičiamo Konstitucinio Teismo įstatymo 32 straipsnio 5 dalį siūlytina koreguoti, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) 3 dalį, tokiu būdu: ,,Dalyvaujančių byloje asmenų atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme gali būti advokatai. Juridinio asmens atstovais (pagal pavedimą) taip pat gali būti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys šio juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai. Seimo atstovais Seimo pirmininko pavedimu gali būti ir kiti Seimo nariai.
Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme taip pat gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai atstovauti valstybės institucijai ar įstaigai gali būti paskirtas ir kitas tos institucijos ar įstaigos specialistas .“
pirmininkas 2019-07-026
Susipažinę su po klausymų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pakoreguotu Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo projektu (toliau – KTĮ pakeitimo projektas), teikiame šiuos pasiūlymus dėl siūlomų nuostatų tobulinimo.
<...>
asmenis, KTĮ pakeitimo projektu keičiamo Konstitucinio Teismo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį siūlytina koreguoti, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalį, tokiu būdu: ,,Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Advokato įgaliojimai patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu arba sprendimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.
Atstovauti pagal pavedimą juridiniams asmenims, išskyrus valstybės institucijoms ir įstaigoms, įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka išduoda atitinkamo juridinio asmens organas, valstybės institucijoms ir įstaigoms įgaliojimus išduoda atitinkamų institucijų ir įstaigų, kurioms jie atstovauja, vadovai, o Seimo narių grupei – Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą.“
Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas 2019-06-257
teisinį reguliavimą – Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nustatyti teisę gauti išlaidų, susijusių su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, atlyginimą. KTĮ 39 straipsnio 2 dalyje siūloma, be kita ko, įtvirtinti, kad tokių „išlaidų dydis nustatomas Konstitucinio Teismo nutarime. Neišsprendus šio klausimo priimtame Konstitucinio Teismo nutarime, Konstitucinis Teismas pareiškėjo prašymu gali šį klausimą išspręsti sprendimu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo .“ Šis teisinis reguliavimas koreguotinas dėl toliau nurodytų priežasčių. 3.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik gavęs asmens motyvuotą prašymą dėl išlaidų atlyginimo, Konstitucinis Teismas galėtų pradėti šio klausimo nagrinėjimą. Numatomame teisiniame reguliavime šiuo metu nėra įtvirtinta aiški šio prašymo dėl išlaidų atlyginimo pateikimo tvarka, tokio prašymo pateikimo terminai. Pastebėtina, kad kituose procesiniuose įstatymuose yra nustatomas aiškus terminas pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo pateikimui (žr. Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį).
Priešingai, KTĮ pakeitimo projekto nuostatomis numatoma įtvirtinti konkretų, išimtinai Konstitucinį Teismą saistantį, terminą prašymui dėl išlaidų atlyginimo išspręsti, jį susiejant išskirtinai su Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo momentu ir visiškai neatsižvelgiant į tokio prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui momentą (ne vėliau kaip 14 dienų nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo). Atsižvelgiant į tai, kad minėtuosius prašymus nagrinėtų Konstitucinis Teismas in corpore , taip pat į tai, kad joks terminas prašymui dėl išlaidų atlyginimo pateikti nėra nustatytas, siūlomas teisinis reguliavimas, manytina, yra praktiškai neįgyvendinamas. Įvertinus visa tai, manytina, kad 14 dienų termino, skaičiuojamo nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, sprendimui dėl išlaidų atlyginimo priimti įtvirtinimas neatitiktų konstitucinio reikalavimo nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų reikalaujama neįmanomų dalykų. Atitinkamai siūlytina 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, numatyti prašymui dėl išlaidų atlyginimo pateikti. 3.2. Atsižvelgiant į visa tai, Konstitucinio Teismo įstatymo 39 straipsnio 2 dalį siūlytina išdėstyti taip: ,, Pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, prašymą Konstituciniam Teismui pripažinus, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas, kurio pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, pareiškėjo patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka valstybės institucija, kurios priimtas teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Dėl šių išlaidų atlyginimo pareiškėjas ne vėliau kaip 14 dienų nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo Konstituciniam Teismui pateikia motyvuotą prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Neišsprendus šioje dalyje nurodyto pareiškėjo patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimo klausimo priimtame Konstitucinio Teismo nutarime, Konstitucinis Teismas šį klausimą išsprendžia sprendimu. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato išlaidų, susijusių su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką. “
Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas 2019-06-2512 (531 )
531 straipsnio 2 dalyje numatoma įtvirtinti, kad „ Konstitucinio Teismo motyvuotu sprendimu byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu iki šio sprendimo priėmimo dalyvaujantys byloje asmenys raštu pateikia prašymą nagrinėti bylą viešame Konstitucinio Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka
“. Šią formuluotę siūlytina tikslinti dėl toliau nurodytų
priežasčių. 4.1.
4.1. Numatomoje formuluotėje aiškiai nėra įtvirtinama, kad konstitucinės justicijos bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka galėtų nuspręsti pats Konstitucinis Teismas savo iniciatyva, t. y. nesant atitinkamo dalyvaujančio byloje asmens prašymo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nagrinėjant konstitucinės justicijos bylas teisminiuose posėdžiuose vyrauja rašytinis procesas. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, teisminis posėdis žodinio proceso tvarka privalo vykti tuomet, kai to prašo dalyvaujantis byloje asmuo arba Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad tai yra būtina. Pažymėtina, kad rašytinis procesas suteikia galimybę supaprastinti ir paspartinti teiseną Konstituciniame Teisme, ši priemonė taip pat leidžia išvengti savitikslių žodinių procesų. Tais atvejais, kai įvertinus visą bylos medžiagą teisėjams yra būtina išsiaiškinti svarbias nagrinėjamai konstitucinės justicijos bylai aplinkybes, Konstituciniam Teismui neturėtų būti užkertamas kelias savo iniciatyva priimti sprendimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka net ir nesant dalyvaujančio byloje asmens prašymo. Priešingu atveju, būtų sudaromos kliūtys Konstituciniam Teismui vykdyti konstitucinį teisingumą. 4.2. Atsižvelgdami į visa tai, Konstitucinio Teismo įstatymo 531 straipsnio 2 dalį siūlome išdėstyti taip: ,, Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas nusprendžia, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. “ Pritarti Projektas patobulintas. 7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
su po klausymų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pakoreguotu Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo projektu (toliau – KTĮ pakeitimo projektas), teikiame šiuos pasiūlymus dėl siūlomų nuostatų tobulinimo.
<...>
3.
Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlome koreguoti Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 2 punktą taip: ,,2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas , jeigu buvo išnaudotos visos įstatymuose numatytos teisinės teismo sprendimo apskundimo galimybės ; ir“. Atitinkamai tikslintinas ir Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio 1 dalies 6 punktas: ,,6) aplinkybės, patvirtinančios, kad prašymą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir , išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas ir išnaudotos visos įstatymuose numatytos teisinės teismo sprendimo apskundimo galimybės
Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas
pareigos kartu su prašymu pateikti ir ginčijamo teisės akto nuorašą. 5.1. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas teisės aktas (jo dalis) yra konstitucinės justicijos bylos tyrimo objektas, būtent jo analizė atitikties Konstitucijai požiūriu sudaro Konstituciniame Teisme sprendžiamo ginčo esmę ir atitinkamai apibrėžia konstitucinės justicijos byloje atliekamo tyrimo ribas.
Pažymėtina, kad Konstituciniam Teismui pateikiamuose prašymuose ginčijamas teisinis reguliavimas neretai nurodomas apibendrintai, netiksliai, nepateikiamos nuorodos į konkrečias ginčijamo teisės akto (jo dalies) redakcijas ir pan. Todėl būtent pridėtas ginčijamo teisės akto nuorašas, vertinant jį kartu su prašyme nurodyta informacija ir argumentais, leidžia teismui aiškiau suprasti pareiškėjo keliamo klausimo esmę, tiksliai apibrėžti Konstitucinio Teismo atliekamo tyrimo objektą ir jo ribas. Pažymėtina, kad siūlomo teisinio reguliavimo priėmimas (pareigos pateikti ginčijamo teisės akto nuorašą atsisakymas) apsunkintų išankstinio tyrimo atlikimą bei galėtų užprogramuoti nuolatinį poreikį nustatyti terminą prašymo trūkumams šalinti. 5.2. Atsižvelgdami į tai, siūlome: ¾ palikti galioti KTĮ nuostatas, įtvirtinančias pareigą kartu su prašymu pateikti ir ginčijamo teisės akto nuorašą (66 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 67 straipsnio 3 dalies 2 punktas); ir ¾ analogišką pareigą įtvirtinti ir Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, t. y. siūlomo KTĮ 671 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata, kad prie prašymo pridedama ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas. ¾ Pritarti iš dalies Projektas patobulintas, įtvirtinant reikalavimą prie prašymo Konstituciniam Teismui pateikti ir ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstą. 9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas 2019-07-0217 (672 )
Susipažinę su po klausymų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pakoreguotu Konstitucinio Teismo įstatymo Nr.
I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo projektu (toliau – KTĮ pakeitimo projektas), teikiame šiuos pasiūlymus dėl siūlomų nuostatų tobulinimo.
<...>
straipsnio 1 dalies 7 punkte atsisakytina perteklinio žodžio ,,arba“: ,,7) aplinkybės, patvirtinančios, kad prašymas pateiktas per šiame įstatyme nustatytą terminą, arba prašymas atnaujinti praleistą terminą ir aplinkybės, patvirtinančios, arba kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;“. Pritarti
pirmininkas 2019-07-0218 (672 )
su po klausymų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pakoreguotu Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531 , 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo projektu (toliau – KTĮ pakeitimo projektas), teikiame šiuos pasiūlymus dėl siūlomų nuostatų tobulinimo.
<...>
straipsnio
numatoma įtvirtinti, kad pakartotiniai pareiškėjo prašymai sustabdyti teismo sprendimo vykdymą nepriimami ir nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų esminių aplinkybių, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos Konstituciniam Teismui šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo metu, būtų galėjusios lemti kitokį priimto sprendimo turinį. Diskutuotina, ar į tokią formuluotę pateks naujai atsiradusios aplinkybės, kurios apskritai net negalėjo būti žinomos Konstituciniam Teismui sprendimo dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo priėmimo metu.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina Konstitucinio Teismo įstatymo 672 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: ,,Pakartotiniai pareiškėjo prašymai sustabdyti teismo sprendimo (nuosprendžio, nutarties) vykdymą nepriimami ir nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujos aplinkybės.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Mindaugas Puidokas 2019-07-036
Argumentai: Lietuva – teisinė valstybė ir visi klausimai sprendžiami teisme, tačiau bendraujant su eiliniais žmonėmis, ypač tais atvejais, kai jie yra patyrę neteisybes iš valstybinių institucijų, galima išgirsti daugumos nuomonę, kad žmonės bijosi ginti savo teises ir ieškoti teisybės teismuose, kadangi supranta, kad tai ne tik kainuoja laiko, sveikatos, bet taip pat brangiai kainuoja advokatai, o šią finansinę naštą ryžtasi ant savo pečių prisiimti ne bet kuris eilinis žmogus. Pagal įstatymo projekte numatomą įteisinti teisinį reglamentavimą, atstovauti Konstituciniame teisme juridinius asmenis pagal pavedimą gali advokatai arba bet kuris asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o štai fizinius asmenis – tik advokatai arba asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Šiuo atveju, galima įžvelgti fizinių asmenų ir juridinių asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimus, kadangi akivaizdu, kad fizinius asmenis pagal siūlomą teisinį reglamentavimą gali tik advokatas arba giminaitis, turintis teisinį universitetinį išsilavinimą.
Šiuo atveju, manytina, kad įstatymo projekte yra ribojama fizinių asmenų teisė ir laisvė rinktis atstovą pagal pavedimą, todėl būtina sudaryti ne tik, lygias teises tiek jurdiniams asmenims, tiek fiziniams asmenims Konstituciniame teisme atstovauti pagal pavedimą asmenims turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bet ir sudaryti platesnį ratą asmenų, į kuriuos fiziniai asmenys galėtų kreiptis teisinės pagalbos dėl savo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių. Atkreiptinas dėmesys, kad pavyzdžiui, fiziniam asmeniui visuomeninais ar sutartiniais pagrindais (pažymėtina, kad teisinės paslaugos įeina į ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių ir asmuo turintis teisinį universitetinį išsilavinimą gali veikti pagal individualio veiklos pažymą) atstovauti Konstituciniame teisme dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo gali sutikti mokslo laipsnį turintis teisininkas, kuris su fiziniu asmeniu nėra susijęs giminystės ryšiais, tačiau pagal siūlomą teisinį reglamentavimą, jis atstovauti asmens Konstituciniame teisme negalės, kadangi įstatymų leidėjas apriboja galimybę fiziniams asmenims pagal pavedimą atstovauti galinčių asmenų turinčių teisinį universitetinį išsilavinimą ratą, todėl siūloma įstatymo pataisa siūloma sudaryt galimybę fizinius asmenis Konstitciniame teisme atstovauti asmenims turintiems teisinį universitetinį išsilavinimą neatsžvelgiant į jų giminystės ryšį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjams pritarus šiai įstatymo pataisai, atitinkamai tikslinga būtų pakeisti civiliniame proceso kodekse, administracinių nusižengimų kodekse, administracinių bylų teisenos įstatymuose numatytas atstovavimo pagal pavedimą nuostatas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Atstovavimas Konstituciniame Teisme
Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovus. Juridinių asmenų vardu bylas Konstituciniame Teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Jie pateikia Konstituciniam Teismui tai patvirtinančius dokumentus. Valstybės institucijų ir įstaigų atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų ir įstaigų vadovai, veikiantys pagal įstatymuose jiems suteiktus įgaliojimus. Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Atstovu pagal įstatymą laikomas ir Seimo narių grupei atstovaujantis Seimo narys (nariai), kurį (kuriuos) savo prašyme nurodo pasirašydami po juo visi Seimo nariai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą, jeigu jų parašai patvirtinti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo. Teismui, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą, atstovauja nutartį priėmęs teisėjas (arba kolegijos pirmininkas). Nepilnamečio ar asmens, įstatymų nustatyta tvarka pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas.
Dalyvaujančių byloje asmenų atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme gali būti:
1) advokatai;
2) juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;
3) Seimo atstovais Seimo pirmininko pavedimu gali būti ir kiti Seimo nariai;
4) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų, kuriems suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme taip pat gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Advokato įgaliojimai patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu arba sprendimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Šio straipsnio trečiojoje ir penktojoje dalyse nurodytiems asmenims įgaliojimus išduoda atitinkamų institucijų, kurioms jie atstovauja, vadovai arba Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą.
Kai nagrinėjant bylas dėl išvados, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, taip pat dėl išvados, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, suinteresuoto asmens buvimo vieta nėra žinoma arba jis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti byloje ir įgalioti savo atstovo, Konstitucinis Teismas priima sprendimą kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl suinteresuoto asmens atstovo paskyrimo. “ Nepritarti Argumentai :
Teikiamu siūlymu nepagrįstai siekiama išplėsti ratą asmenų, kurie be advokatų galėtų būti Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų atstovais. Svarstomame projekte siūloma nurodyti, kad Konstitucijos
Konstituciniame Teisme taip pat gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Toks reguliavimas dera su kituose procesiniuose įstatymuose įtvirtintais atstovavimo principais (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 56 str. 1 d. 4 p.). Pritarus siūlymui būtų iškreipta asmenų atstovavimo teisminiuose procesuose sistema. Be to, pasiūlymo argumentuose neteisingai teigiama, kad projektu siekiama nustatyti, kad atstovauti Konstituciniame teisme juridinius asmenis pagal pavedimą gali advokatai arba bet kuris asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Iš tiesų j uridinio asmens atstovais (pagal pavedimą) be advokatų gali būti tik tie aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kurie yra šio juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai. Komitetas bendru sutarimu nepritarė pasiūlymui. 2.
narys Mindaugas Puidokas 2019-07-037
Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį teismą ar administracinį teismą apskundimo“ atkreipė dėmesį, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis ; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga, todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs ir neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai. Kartu Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.
Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant; nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento. Įstatymo pataisa, siūloma sudaryti galimybę asmenims kreiptis į Konstitucinį teismą dėl jų konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo su individualiu pareiškimu, ir tais atvejais, kai asmuo mano jog teismų precedentai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas jo asmenį liečiančioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai. Šiuo atveju būtų suformuota aiški ir nedviprasmiška oficialioji konstitucinė doktrina, pagal kurią būtų formuojama vientisa teismų sistema. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis.
Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų apmokėjimas Dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus Konstitucijos
kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, patirtas išlaidas, susijusias su buvimu ir dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka įstaigos, kurioms jie atstovauja. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, prašymą Konstituciniam Teismui pripažinus, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, teismų precedentai, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas, kurio pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, pareiškėjo patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka valstybės institucija, kurios priimtas teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Šių išlaidų dydis nustatomas Konstitucinio Teismo nutarime. Neišsprendus šioje dalyje nurodyto pareiškėjo patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimo klausimo priimtame Konstitucinio Teismo nutarime, Konstitucinis Teismas pareiškėjo prašymu gali šį klausimą išspręsti sprendimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato išlaidų, susijusių su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką.“ Nepritarti Argumentai : Siūlymas neatitinka su svarstomais įgyvendinamaisiais įstatymais susijusių Konstitucijos pakeitimų, kurie įsigalios 2019 m. rugsėjo 1 d. (žiūrėti žemiau), taip pat ir galiojančių Konstitucijos 102 str. (Konstitucinio Teismo kompetencija), 106 str. (nustatančio, kokie nustatyti subjektai ir dėl ko jie gali kreiptis į Konstitucinį Teismą). Priimtas Konstitucijos pakeitimas:
1Papildyti 106 straipsnį nauja ketvirtąja dalimi:
„Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį
Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.“
šeštąją dalis laikyti atitinkamai penktąja, šeštąja ir septintąja dalimis. 2 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 107 straipsnį nauja trečiąja dalimi:
„Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje
dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.“
ketvirtąja dalimi. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d.“ Taigi, Konstitucinis Teismas teismų precedentų nevertina, Konstitucinio Teismo įstatyme išvardytas aiškus ir išsamus sąrašas, kokių teisės aktų konstitucingumą vertina Konstitucinis Teismas. Be to, pagal Konstitucijos 68 straipsnio nuostatas, teismai nėra įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kai kuriuose 2006–2007 m. aktuose yra suformulavęs oficialią konstitucinę teismo precedento doktriną . P recedentas, kaip teisės šaltinis, ne konkuruoja su įstatymu ar jį pakeičia, o su juo koegzistuoja ir jį papildo. Žinoma, precedentai yra reikšmingi, tačiau nėra teisės aktai. Rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, taigi ir visaverčio teisingumo vykdymo, sąlyga. Todėl teismų precedentų negalima nemotyvuotai ignoruoti sprendžiant analogiškas bylas. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, tačiau, kaip minėta aukščiau, nėra teisinio pagrindo vertinti jų konstitucingumą Konstituciniame Teisme. Komitetas bendru sutarimu nepritarė pasiūlymui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra . 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8.
8Balsavimo rezultatai:
už –8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė