Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Vilnius1 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje;“. 2 straipsnis. 282 straipsnio pakeitimas Papildyti 282 straipsnį 5 dalimi: „5) dėl įvaikinimo.“
Pakeisti 404 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo, išskyrus atvejus, kai ieškinį paduoda pati valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.“4 straipsnis. 407 straipsnio pakeitimas Pakeisti 407 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „407 straipsnis. Globos (rūpybos) nustatymas Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą), ir jo gyvenamąją vietą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą ir priteisia išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.“
Pakeisti 481 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, ar įrašytas į asmenų, norinčių įvaikinti, sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta ar Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, institucijų išvada, ar jis tinka būti tarptautiniu įvaikintoju);“
išdėstyti taip: „3) jeigu yra galimybė ir vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją), išskyrus valstybinę globos instituciją vaikų globos institucijas ar šeimynas, – teismo nutartis, patvirtinanti globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti;“. 2. Pakeisti 482 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) duomenys, kad įvaikintojas yra įrašytas į norinčiųjų įvaikinti sąrašą, išskyrus vaiko motinos (tėvo) ar įmotės (įtėvio) sutuoktinį, ir kad įvaikinamasis yra įrašytas į įvaikinamų vaikų sąrašą, išskyrus atvejus, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų ir vaiką nori įvaikinti jo motinos (tėvo) sutuoktinis arba kai įvaikinamasis gyvena įvaikintojo šeimoje;“. 3. Pakeisti 482 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, paduodami pareiškimą įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.“
Pakeisti 483 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jeigu įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės arba Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje (TD, BIFK), – paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar pagal Civilinį kodeksą įvykdyta įvaikinimo procedūra iki teismo.“
Pakeisti 487 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „487 straipsnis. Teismo sprendimas
įvaikinti atmetamas. 2. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. 2. 3. Patenkinus pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikintieji – įvaikintojų vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas į šeimą iki įvaikinimo, tai įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai pažymi sprendime. 3. 4.
individualybę išsaugantys duomenys: gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir (ar) pavardė, jeigu jie nekeičiami. 4. 5. Kai įvaikina užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į kurią valstybę leidžiama įvaikinti. 5. 6. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įvaikinti per tris dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kuri yra įregistravusi vaiko gimimą. 6. 7. Teismo sprendimas įvaikinti yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą. 7. 8. Visas teismo sprendimas skelbiamas uždarame teismo posėdyje. 9. Teismo sprendimai dėl įvaikinimo vykdomi skubiai.“9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įgyvendinimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Dovilė Šakalienė Monika Navickienė
Projekto XIIIP-357(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Vilnius1 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, taip pat pagal asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškimus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienio valstybėje;“. 2 straipsnis. 404 straipsnio pakeitimas Pakeisti 404 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia pati valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.“
Pakeisti 480 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „480 straipsnis. Pareiškimo padavimas
„1. Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškimą dėl įvaikinimo įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, paduoda apylinkės teismui pagal savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą. 2. Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis užsienyje, užsienio valstybės pilietis, asmuo be pilietybės arba asmuo, turintis ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, pareiškimą dėl įvaikinimo įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvoje, asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje, pareiškimą įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienyje, paduoda Vilniaus apygardos teismui.“
Pakeisti 481 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, ar įrašytas į asmenų, norinčių įvaikinti, sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo pareiškėjo gyvenamoji vieta institucijų išvada, ar jis tinka būti tarptautiniu įvaikintoju);“
1Pakeisti 482 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jeigu yra galimybė ir vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą nuolatinį globėją (rūpintoją) ir šiam vaikui nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, išskyrus valstybinę globos instituciją – teismo nutartis, patvirtinanti globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti;“. 2. Pakeisti 482 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) duomenys, kad įvaikintojas yra įrašytas į norinčiųjų įvaikinti sąrašą ir kad įvaikinamasis yra įrašytas į įvaikinamų vaikų sąrašą, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus;“. 3. Pakeisti 482 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, paduodami pareiškimą įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas atvykti į tą valstybę ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.“
Pakeisti 483 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jeigu įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės arba Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, – paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar pagal Civilinį kodeksą įvykdyta įvaikinimo procedūra iki teismo.“
1Pakeisti 487 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai įvaikina užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į kurią valstybę leidžiama įvaikinti.“
2Papildyti 487 straipsnį 8 dalimi:
„8. Teismas sprendimą dėl įvaikinimo gali leisti
vykdyti skubiai.“8 straipsnis. 582 straipsnio pakeitimas Pakeisti 582 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį.
Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.“9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m.
birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. XI-1954 „Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtino Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepciją (toliau – Koncepcija). Koncepcijos tikslas – suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems. Koncepcijoje nustatyta tobulinti esamos vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos sistemos funkcionavimą, plėtoti nepakankamą paslaugų vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą sistemą, apibrėžti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, uždavinius, funkcijas, vietą valstybės institucijų sistemoje, nustatyti konkrečios atsakomybės ribas, stiprinti savivaldybių institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą savivaldybėse, veiklą ir koordinavimą, tobulinti jų struktūrą ir nustatyti specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus šiems specialistams, stiprinti vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo ir kontrolės funkcijas. Septynioliktosios Vyriausybės 2014–2020 metų programa, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, strateginiais prioritetais laiko visų pirma šeimos, atsirandančios iš vyro ir moters santuokos arba giminystės ryšių ir siekiančios puoselėti gyvybę, stiprinimą ir palaikymą. Šeima yra valstybės pagrindas, nes būtent šeimoje yra ugdomos patriotinės, pilietinės, ekologinės ir kitos dorybės, perduodama kultūra.
Siekdama kurti darnią visuomenę ir darnų žmogų, Vyriausybė įsipareigojo teikti kompetentingą ir veiksmingą pagalbą vaikui ir šeimai (25–27 punktai), vaiko teisių apsaugos sistemą formuoti vaiko interesų, pagarbos visoms šeimoms ir efektyvaus skirtingų institucijų bendradarbiavimo principais (26 punktas), vaikų globos ir įvaikinimo problemas spręsti kompleksiškai (11–15 punktai) ir formuoti nuostatas, kurios padėtų visuomenei atpažinti, netoleruoti ir stabdyti bet kokį smurtą prieš vaiką ir padėti smurto ir patyčių aukoms (22–24 punktai). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
(toliau – Įstatymo projektas Nr. 6) ir Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr.
7) parengti siekiant patobulinti šiuo metu galiojančią vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą. Kadangi Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. spalio 20 d. įstatymu Nr. XII-1965
„Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1,
43, 47 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu“, perkėlė ir įgyvendino 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva), todėl Įstatymo projekte Nr. 1 taip pat priimama bei įgyvendama Direktyva. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principus, pagrindines vaiko teises ir laisves, vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklos pagrindus, pagrindines jų funkcijas. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia būtų grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku ir šeima, ir tik jam pasibaigus būtų svarstomas klausimas dėl vaiko paėmimo tikslingumo, o nusprendus vaiką paimti, tai atlikti tik tam gavus teismo leidimą. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 norima galiojantį Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymą pripažinti netekusiu galios, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą dėstant nauja redakcija, reglamentuojamas ir jo įgyvendinimas. Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama užtikrinti vaiko teisių apsaugos sritį reguliuojančių nuostatų suderinamumą su kitais teisės aktais. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma išplėsti vaiko teisę į bendravimą ne tik su artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais, kaip galbūt ypač svarbiais asmenimis, padedančiais formuoti vaiko tapatybę. Taip pat siūloma, kad savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius arba prokuroras, veikdamas išimtinai dėl vaiko interesų ir esant tėvų rašytiniam prašymui, galėtų kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu siūloma įteisinti ad hoc (liet. šiam atvejui) globėjo institutą, skirtą atstovauti vaikui ne tik tėvams sprendžiant teisme ginčą dėl vaiko, bet ir tėvams laikinai išvykus iš Lietuvos Respublikos, kad jų likusiu vaiku tinkamai pasirūpintų tėvų teismui pasiūlytas ad hoc globėjas. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų sprendžiamas teismo leidimu. Kartu siūloma tobulinti vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje institutus, mažinant šeimose ir šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių, suteikiant galimybę ne tik vienam asmeniui, bet ir sutuoktiniams tapti vaiko globėjais (rūpintojais). Tokiu būdu vaiko globėjai (rūpintojai) galėtų skirti daugiau laiko ir dėmesio individualiam socialiniam ir ugdomajam darbui su vaiku, jo poreikiams tenkinti ir interesams užtikrinti bei globėjo (rūpintojo) kompetencijai ir teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 4 siekiama suderinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas su siūlomais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimais dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismo sprendimų dėl įvaikinimo skubaus vykdymo. Įstatymo projektu Nr. 5 siekiama stiprinti socialinį darbą su vaiku ir šeima, plėsti alternatyvias stacionarios globos likusiems be tėvų globos vaikams paslaugas, numatant socialinių globėjų, kaip profesionalių darbuotojų, paslaugas vaikams, sudaryti galimybes vaiko globėjams (rūpintojams) gauti būtinąją specialistų pagalbą (informavimo, konsultavimo, krizių įveikimo ir kt. klausimais), padedančią užtikrinti vaiko globos (rūpybos) įgyvendinimą ir tinkamą vaiko poreikių ir teisėtų interesų užtikrinimą. Įstatymo projektu Nr. 6 siekiama, kad savivaldybės dalyvautų vaiko teisių apsaugos centralizuotame įgyvendinime, užtikrindamos vaikui ir šeimai reikiamos pagalbos ir paslaugų teikimą ir toliau priimdamos administracinius sprendimus dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo (tam gavus teismo leidimą) ir jos įgyvendinimo. Įstatymo projektu Nr. 7 siekiama suderinti šeimynų veiklos reglamentavimą su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimais dėl globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus šeimose ir šeimynose sumažinimo. Kartu siūloma nustatyti, kad šeimynos dalyviu, kartu su šeimynos steigėju, galėtų tapti ne tik sutuoktinis, bet ir kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas (jei toks yra ir jis davė tam sutikimą). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Dovilė Šakalienė, Monika Navickienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Robertas Šarknickas, Mykolas Majauskas, Rima Baškienė, Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė, Simonas Gentvilas, Tomas Tomilinas. 3.
teisiniai santykiai Šiuo metu dalis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų yra pasenusios ir neatitinka galiojančių teisės aktų normų, apsiribojant pagrindine nuostata – nustatyti su Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinės teisės normomis bei principais suderintus vaiko teisių apsaugos pagrindus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos suprantamos kaip specialiojo įstatymo normos, reguliuojančios specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje. Daugelį vaiko teisių apsaugą užtikrinančių nuostatų reguliuoja ir specialieji įstatymai, todėl anksčiau nurodyto įstatymo nuostatos neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. Be to, galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nenustato konkrečių pagrindinių kiekvienos ministerijos, dalyvaujančios užtikrinant vaiko teisių apsaugą, funkcijų bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vaiko paėmimas iš šeimos ar kitų jo atstovų pagal įstatymą Lietuvoje vykdomas savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui priėmus vienasmenišką sprendimą, o tai, manoma, prieštarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatoms, kurios nurodo, kad sprendimas dėl vaiko išskyrimo su tėvais turėtų būti priimtas kompetentingos institucijos, išnagrinėtas teisme, priimtas pagal įstatymą ir nepažeidžiant procedūrų. Galiojanti praktika ydinga, nes vaiko paėmimas administracine tvarka gali pažeisti šeimos, kaip privataus instituto, teises, nes tarptautiniai pilietinių ir politinių teisių dokumentai pabrėžia šeimos teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą, o asmuo neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ar šeiminį gyvenimą.
Galiojantis teisinis reguliavimas pagalbą vaikui ir šeimai dažniau grindžia administraciniais sprendimais, procedūriniais veiksmais ir kontrole, o ne prevencinių priemonių ir būtinųjų paslaugų teikimu. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja prevencinio darbo su vaiku ir jo tėvų šeima organizavimo. Todėl viena aktualiausių problemų – darbo su vaiku ir jo tėvų šeima stoka ar visiškas nebuvimas. Vaikas dažniausiai paimamas iš šeimos, kai situacija joje tampa kritinė, nes tėvai nesulaukia reikiamos pagalbos ir dėl to skaudžiausiai nukenčia vaikas. Tai lemia, kad kasmet Lietuvoje per 2 tūkstančius vaikų paimami iš tėvų, nustatant vaikams globą (rūpybą). Esamas teisinis reguliavimas apsiriboja civilinių teisinių santykių reguliavimu, kai vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą ir jo apgyvendinimas šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos įstaigoje iš esmės yra grindžiamas vaiko laikinosios ar nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, organizavimo, vykdymo, priežiūros ir pasibaigimo procedūromis. Tačiau paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam globą (rūpybą), tuo metu paprastai apsiribojama šeimų lankomosios priežiūros praktika ir su vaiko tėvais nevyksta nuoseklus ir intensyvus socialinis darbas, dėl to labai lėtai nyksta priežastys, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui nesuteikta teisė paneigti tėvystę, kuri nesutampa su biologine tėvyste.
Situacija tokiais atvejais praktikoje gana sudėtinga, kai vaiko tėvystė de jure pripažinta ne vaiko biologiniam tėvui, o vaiko motinos buvusiam sutuoktiniui, sugyventiniui ar kitam asmeniui, su kuriuo vaiko nesieja jokie emociniai ar faktiniai ryšiai. Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais atitiktų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatą dėl vaiko teisės žinoti abu tėvus. Galiojančio Civilinio kodekso nuostatos kelia kliūčių vaikui bendrauti su tetomis ir dėdėmis, pusseserėmis ir pusbroliais bei proseneliais, nes tėvai (globėjai (rūpintojai) privalo sudaryti sąlygas bendrauti tik su artimaisiais giminaičiais – tėvais, seneliais bei broliais ir seserimis. Tokios nuostatos sudaro prielaidas riboti vaiko galimybes matytis ir bendrauti su kitais giminaičiais, kurie užima svarbią vietą vaiko gyvenime. Ypač užtikrinti šį bendravimą svarbu iširus šeimai, nes vaiko bendravimas su giminaičiais, nesusietais artimais giminystės ryšiais, gali užpildyti vaiko raidai svarbias bendravimo spragas. Galiojančiame Civiliniame kodekse nustatyta, kad dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo į teismą gali kreiptis tik patys tėvai. Vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai pažymi, kad pasitaiko atvejų, kai tėvai, kuriems teismo tvarka buvo apribota tėvų valdžia, nesistengia vaiko susigrąžinti į šeimą, nes jų vaiku rūpinasi paskirtasis globėjas (rūpintojas), o vaiko išlaikymą užtikrina valstybės skiriama globos (rūpybos) išmoka. Kadangi tik nuo tėvų noro ir požiūrio priklauso, kada vaikas galės sugrįžti į tėvų šeimą, jie neskuba teikti teismui ieškinio dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tai lemia ne tik vengimas susigrąžinti vaiką į šeimą, bet ir pačių tėvų nežinojimas, kaip pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise kreiptis į teismą.
Tačiau tai nekeičia situacijos – tokia praktika neatitinka vaiko teisėtų interesų – gyventi su savo tėvais. Galiojančios nuostatos nenumato, kad tėvų valdžios panaikinimo pagrindų atsiradimą lemtų ne tik tėvai (kaip subjektyvioji pusė), bet ir vaiko teisių apsaugą užtikrinantis savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius arba prokuroras (kaip objektyviosios pusės), kurie, nustatę pasikeitusį tėvų elgesį ir gebėjimą vėl tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, primintų tėvams pareigą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, arba šia teise galėtų pasinaudoti patys, gavę tam tėvų pritarimą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra išlaikytas nuoseklumas sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus. Teismui nutraukiant santuoką, privalo būti išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, tačiau tokia procedūra nėra numatyta ribojant tėvų valdžią. Nacionaliniais įstatymais yra įtvirtinta absoliuti tėvų (ne valstybės institucijų) pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir tik šiems neturint galimybių vaikus išlaikyti, vaikams gali būti skiriamos išmokos iš valstybės biudžeto lėšų. Pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat pasibaigia vaiką įvaikinus. Todėl tėvų valdžios apribojimo bylose nepriteisiant vaikui išlaikymo, atsakovai (šiuo atveju – tėvai) tarsi įgyja privilegijuotą (lengvatinį) statusą prieš kitus tėvus, užtikrinančius vaiko išlaikymą. Galiojančios galimų įvaikinti vaikų apskaitos (sąrašo) nuostatos yra netikslios, nes į šią apskaitą (sąrašą) gali būti neįrašomas vaikas, gyvenantis norinčio jį įvaikinti įvaikintojo šeimoje. Be to, galiojančios nuostatos ne visiškai užtikrina biologinio vaiko interesus, kad jį galėtų įvaikinti tik biologinės motinos
(tėvo) sutuoktinis.
Galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria palankesnių sąlygų vaikams būti įvaikintiems į geriausiai jų poreikius atitinkančias šeimas, nes leidimas įvaikinti kūdikį ir penkiasdešimties metų sulaukusiems asmenims ne visada atitinka geriausius vaiko interesus. Tuo labiau, kad teismai praktikoje rekomenduoja tokio amžiaus asmenims įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus ir pagrindinį dėmesį kreipia ne į būsimų įtėvių amžių, bet į amžiaus skirtumus tarp vaiko ir jo būsimų įtėvių. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, įvaikinamas vaikas ne visada turi palankias sąlygas augti visavertėje šeimoje, nes įstatymas reikalauja, kad įvaikinant globojamą (rūpinamą) vaiką, globėjas (išskyrus valstybės globos instituciją) duotų rašytinį sutikimą, patvirtintą teismo. Įstatymo išimtis turėtų būti taikoma ne tik valstybiniams vaikų globos namams, bet ir visoms vaikų socialinės globos institucijoms, turinčioms juridinio asmens statusą. Be to, praktikoje neretai globėjas (rūpintojas), nors ir nepajėgia tinkamai pasirūpinti vaiku, neužtikrina jam deramų sąlygų gyventi, sveikai augti ir lavintis, sutikimo įvaikinti taip pat neduoda. Galiojančios teisinio reguliavimo nuostatos dėl asmenų pasirengimo įvaikinti patikrinimo atlikimo nenurodo, kokius veiksmus turi atlikti valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti socialiniai darbuotojai. Tikslintinas teisinis reguliavimas dėl duomenų apie galimus įvaikinti vaikus pateikimo, nes šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso nuostatos įpareigoja duomenis apie visus galimus įvaikinti vaikus pateikti visiems asmenims, įrašytiems į norinčių įvaikinti vaikus eilę. Tačiau manytina, kad turi būti nustatyta atitinkama duomenų pateikimo procedūra.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, Vyriausybė įstaigos prie ministerijos nuostatus gali pavesti tvirtinti atitinkamos valdymo srities ministrui. Galiojančio Civilinio kodekso 3.219 straipsnis šios galimybės nenustato. Pagal Civilinio kodekso 3.219 straipsnio 3 dalį, suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, jei šis apribojimas nepanaikintas, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, o pagal Civilinio kodekso 3.214 straipsnį, laikinas tėvų valdžios apribojimas nėra pagrindas įvaikinti vaiką be tėvų sutikimo. Todėl galiojantis teisinis reguliavimas apsunkina įvaikinimo ikiteisminių procedūrų vykdymą. Tikslintinos Civilinio kodekso nuostatos dėl įvaikinimo bylų teismingumo dėl įvaikinimo kreipiantis Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, užsienyje, ir užsieniečiams, derinant su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nors galiojančio Civilinio kodekso nuostatos reglamentuoja vaikų įvaikinimą užsienio valstybės piliečiams, tačiau 1993 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje įvaikintojo pilietybės neįtvirtina kaip vieno pagrindinių kriterijų, lemiančių įvaikinimo pobūdį. Pagrindinis dėmesys, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, tenka įvaikinamo vaiko ir įvaikintojo gyvenamajai vietai. Todėl tikslintinas teisinis reguliavimas dėl įvaikinimo asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Galiojančios Civilinio kodekso nuostatos dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo grindžiamos tik savivaldybės administracijos sprendimu ir vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu. Šiuo metu pati savivaldybė sprendžia paslaugų šeimai poreikį, vertina vaikui ir šeimai teiktų paslaugų kokybę ir efektyvumą, vaiko paėmimo iš šeimos būtinumą ir vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.
Tai labai svarbūs ir vaiko likimą lemiantys veiksniai ir sprendimai, tačiau jie priklauso tik nuo vienos institucijos ir yra sprendžiami tik administracine tvarka. Tokia galiojanti praktika neužtikrina vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo administracine tvarka legitimumo ir atitikties Vaiko teisių konvencijos nuostatoms. Įstatymu nėra nustatyta, kas turėtų įvertinti, ar prieš paimant vaiką iš šeimos buvo atliktas prevencinis darbas su šeima ir kokie jo rezultatai, ar vaiko paėmimas buvo teisėtas, pagrįstas ir atitinkantis vaiko teisėtus interesus. Tokios teisinės nuostatos neužkerta galimybių sumažinti piktnaudžiavimo ar aplaidumo atvejų organizuojant pagalbą šeimai ar paimant vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Galiojantis vaiko teisių apsaugos teisinis reguliavimas yra nepakankamas dėl skirtingo šios srities valdymo – tos pačios reikšmės klausimai, kaip vaiko laikinosios ir nuolatinės globos organizavimo pagrindai, reguliuojami skirtingo lygmens valstybės institucijų, t. y., vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, o vaiko nuolatinės globos (rūpybos) organizavimas nustatomas Vyriausybės nutarimu. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 ,,Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ pavedė vaiko teisių apsaugos politiką formuoti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Galiojančios Civilinio kodekso nuostatos neskatina šeimų ar fizinių asmenų šeimos aplinką pasiūlyti likusiems be tėvų globos vaikams, nes vaiko globai (rūpybai) šeimoje nustatytas skaičius iki 5 vaikų, o šeimynoje – iki 12 ir daugiau, jeigu neišskiriami seserys ir broliai.
Dėl didelio vaikų skaičiaus, nustatytų reikalavimų globėjui (rūpintojui) ir socialinių garantijų stokos asmenys dažnai nesiryžta atsakingam žingsniui – savo šeimoje globoti likusius be tėvų vaikus. Todėl dažniausiai vaiko globa (rūpyba) šeimoje nustatoma vaiko artimųjų ir kitų giminaičių šeimoje. Be to, atstovaujant šeimoje globojamo (rūpinamo) vaiko interesams sveikatos priežiūros, švietimo ar kitoje įstaigoje praktikoje kyla problemų, jeigu paskirtasis vaiko globėjas (rūpintojas) pats tiesiogiai negali atstovauti vaikui. Tobulintinos Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo nuostatos, nes šiuo metu juridinį asmenį šeimyną gali steigti tik 3 metų vaiko globėjo (rūpintojo) patirtį turintis veiksnus fizinis asmuo. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai pažymi, kad asmenų, norinčių steigti šeimynas, yra daugiau, tačiau šie asmenys dažnai neatitinka Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui keliamų didelių reikalavimų. Tais atvejais, kai šeimynoje sumažėja įstatymais nustatytas vaikų skaičius, neretai vilkinama šeimyną papildyti kitais vaikais, nes įstatymas leidžia šiuos klausimus spręsti 3 mėnesius. Tokia praktika sunkina šeimynų finansinę padėtį (nes sumažėja šeimynos finansavimas), o šeimynos dalyviams sumažėja išlaikymo pajamos, nes jų dydis priklauso nuo globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus šeimynoje. Praktikai pažymi, kad kasmet blogėja šeimų, patiriančių socialinę riziką, padėtis, sunkėja jose augančių vaikų elgesys ir tai yra taip pat viena iš priežasčių, kodėl asmenys vengia imti vaikus globai (rūpybai) šeimoje ar steigti naujas šeimynas.
Pastebėta, kad vaiko globėjui (rūpintojui) šeimoje ir šeimynos dalyviui šeimynoje dažnai trūksta kvalifikuotos kitų specialistų pagalbos. Todėl fiziniai vaiko globėjai (rūpintojai) ir šeimynų dalyviai neretai patiria „perdegimo sindromą“ ir to pasekmė – atsisakymas globoti vaiką ir (ar) jo grąžinimas vaikų globos namams. Praktikų jau nestebina, kad vaiko globos (rūpybos) sistemoje atsiranda netinkama konkurencija – vaikus globojančios šeimos ir šeimynos labiau nori imti globai (rūpybai) mažiau socialiai pažeistus vaikus, o sunkesnio elgesio vaikus tuomet belieka siūlyti tik į vaikų socialinės globos įstaigas. Vaiko globos (rūpybos) sistemai ypač trūksta profesionalių paslaugų, kurias galėtų teikti socialiniai globėjai, kurie tinkamai ir kvalifikuotai pasirūpintų kūdikiais, neįgaliais vaikais, sutrikusio elgesio nepilnamečiais. Tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, įtvirtinančių tokių globėjų atsiradimą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 patobulinamas vaiko teisių apsaugos sistemos teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų vaiko teisių apsaugą ir vaiko visapusiškai raidai saugią aplinką. Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatos įteisins smurto prieš vaiką sąvoką, apibrėš šio smurto formas ir nurodys smurto prieš vaiką bei kiekvienos smurto formos žalą vaiko gyvybei, sveikatai ir jo visapusiškam asmenybės vystymuisi. Tarp Įstatymo projekte Nr. 1 apibrėžtų vaiko teisių ir laisvių ypatingas dėmesys bus skiriamas vaiko teisei būti apsaugotam nuo visų smurto formų. Į Įstatymo projektą Nr. 1 perkeliamos Direktyvai įgyvendinti reikalingos nuostatos. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, pakeičiant deleguotą (perduotą savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkciją į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją. Tuo tikslu siūloma savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumą keisti į jų pavaldumą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurią siūloma įteisinti centrine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucija valstybėje. Įstatymo projektu Nr. 1 bus siekiama apsaugoti vaiką nuo žalingos socialinės aplinkos, jos įtakos ir pasekmių – vaiko psichiką veikiančių medžiagų, vaiko skatinimo ar propagavimo negerbti kitų, žiauriai elgtis ar smurtauti, vaiko seksualinio išnaudojimo. Kartu bus nustatoma, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, būtų taikomi apribojimai dirbti darbą, tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusį su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, arba verstis susijusia individualia veikla. Tuo pagrindu įstatymas suteiks papildomas teises darbdaviui išsiaiškinti, ar asmuo nėra teistas už anksčiau nurodytas nusikalstamas veikas prieš vaiką. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma didinti vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. Vaiko atstovai pagal įstatymą turės pasirūpinti, kad vaikas, iki pradės lankyti pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, o pradėjęs lankyti pradinio ugdymo programą – iki 14 metų jaustųsi saugus nakties metu.
Viena svarbiausių tėvų pareigų – suteikti vaikui saugią aplinką ir užtikrinti tinkamą jo priežiūrą. Augimo hormonas vaiko smegenyse gaminasi tik miegant, per giliojo (lėtųjų bangų) miego fazę, ir jeigu vaikas laiku nemiega, gali sutrikti jo raida. Taip pat ir emocinis vaiko saugumas formuojasi per nuolatines teigiamas nuostatas ir rūpestingą vaiko priežiūrą. Todėl tėvai turėtų laikytis vaiko miego, mitybos, fizinio aktyvumo ir pasyvumo režimo. Įstatymo projektas Nr. 1 įpareigos tėvus atsakingiau rūpintis tinkama savo vaikų apsauga. Bus priminta tėvų pareiga – pasirūpinti vaiko sveikata ir jo saugumu bet kuriuo paros metu, kad būtų užtikrinta tinkama vaiko raida. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma priemonė – vaiko apsaugos užtikrinimas bus vykdomas nagrinėjant pranešimus apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Siūloma nustatyti fizinių ir juridinių asmenų pareigą nedelsiant pranešti įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Kartu įstatyme siūloma nustatyti šių pranešimų išnagrinėjimo tvarką ir jų apskaitą. Siekiant užtikrinti vienodą pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo praktiką, siūloma, kad nagrinėjimo tvarka būtų nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama sukurti prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį, kurį įgyvendins šalyje dirbantys socialiniai darbuotojai darbui su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Prevencinio darbo su vaiku ir šeima nustatymas pakeis su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų veiklos prioritetus – jie pirmiausia vyks į šeimą dar iki joje iškils krizė, o socialinį darbą su tėvais pradės tik po to, kai vaikas teismo leidimu bus paimtas iš šeimos.
Šie pokyčiai nedarys poveikio administracinei naštai, nes bus atsisakyta Vaiko laikinosios globos (rūpybos) plano, kuris sudaromas įprastai tik po to, kai vaikas paimtas iš tėvų ir jam nustatyta globa (rūpyba) ir pereita prie Pagalbos vaikui ir šeimai plano, kuris bus sudaromas iki vaiko paėmimo ir tam, kad jo įgyvendinimas padėtų išvengti vaiko atskirties nuo tėvų. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma įtvirtinti aktyvinti pagalbos ir paslaugų vaikui ir šeimai suteikimą, tam skiriant ypatingą dėmesį skubesniam ir kokybiškesniam vaiko situacijos įvertinimui, socialinės rizikos lygio nustatymui, aktyvaus darbo su vaiku ir šeima organizavimui, ta, įtraukiant mobilias, iš specialistų, kurių stinga savivaldybėse, komandas, kad per intensyvų ir kvalifikuotą pagalbą būtų galima pasiekti efektyvesnio darbo su šeima rezultatų. Kartu siūloma įteisinti Pagalbos planą, skirtą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims. Pagalbos plano tikslas – suteikti šeimai reikalingą pagalbą ir būtinąsias paslaugas, kad laiku pasirūpinus vaiku ir šeima būtų galima įveikti joje bręstančią krizę ir išvengti vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą. Tam siūloma įteisinti socialinio darbo su vaiku ir tėvais atvejo vadybą, kad atvejo vadybininkas užtikrintų Pagalbos plano sudarymą ir jo įgyvendinimą, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą būtų tinkamai pasirūpinta vaiko saugumu ir šeiminių santykių atkūrimu. Siūloma, kad Pagalbos plano sudarymo, peržiūros pagrindus ir tvarką, pagrindinius paslaugų šeimai turinio reikalavimus nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Pagalbos plane nustatytomis priemonėmis ir teiktomis paslaugomis nepavykus pakeisti tėvų požiūrio į vaiką, elgesio su juo ir dėl to išlikus grėsmei vaiko saugumui, šis įstatymas įpareigos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreiptis į teismą leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Įstatymo projektas Nr. 1 nustatys ne tik planuotą, bet ir skubų vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti, kad skubiu vaiko paėmimu iš atstovų pagal įstatymą atveju vaikas galėtų būti apgyvendintas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba sveikatos priežiūros įstaigoje, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. Socialinių globėjų institutas apibrėžiamas ir įtvirtinamas Įstatymo projektuose Nr. 5 ir Nr. 7. Siekiant paskatinti vaiko globą (rūpybą) šeimos aplinkoje (šeimoje ir šeimynoje), pagal Įstatymo projekto Nr. 5 nuostatas socialiniais globėjais galės tapti asmenys, nesusiję su globojamu (rūpinamu) vaiku artimosios giminystės ryšiais, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šio instituto reikalingumą numatoma įvertinti įgyvendinant bandomuosius projektus 2014–2020 metais, skiriant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Įstatymo projekte Nr. 1 taip pat numatoma, kad teismui leidus paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, savivaldybės administracijos sprendimu bus nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos.
Teismui neleidus paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, turės būti koreguojamas Pagalbos planas ir užtikrinamas jame nustatytų (ar patikslintų) priemonių įgyvendinimas bei paslaugų teikimas vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą. Tik pasibaigus vaiko laikinajai globai (rūpybai) ir tėvams nepakeitus požiūrio į vaiką ir savo elgseną, bus galima kreiptis į teismą ne tik dėl tėvų valdžios ribojimo ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, bet ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Atitinkamai teikiami Įstatymo projektai Nr. 3 ir Nr. 4 dėl išlaikymo vaikui priteisimo įteisinimo. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti pagrindines vaiko teisių apsaugą užtikrinančias institucijas bei apibrėžti jų kompetenciją vaiko teisių apsaugos srityje. Siekiant efektyvinti vaiko teisių apsaugos skyrių darbą siūloma juos padaryti pavaldžius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, nustatyti specialiuosius reikalavimus vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojams. Įstatymo projektas Nr. 1 numato, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras sudaro tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą ir tvirtina jos veiklos nuostatus. Ši kolegiali patariamoji institucija bus sudaroma siekiant ne tik gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje, bet ir teikti siūlymus Vyriausybei dėl vaiko teisių apsaugos sistemos tobulinimo. Įstatymo projektu Nr. 1 bus stiprinamas vaiko teisių apsaugos administravimas ir koordinavimas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdys vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos valdymą, teiks joms metodinę pagalbą, savivaldybės prašymu arba kilus ginčui tarp savivaldybių dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo teiks rekomendacijas savivaldybėms, kilus ginčui tarp valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos, atstovaujančios vaikui, ir pačios savivaldybės savo iniciatyva įstos į teisme nagrinėjamą bylą ir pateiks išvadą arba pareikš ieškinį viešajam interesui ginti, teiks Vyriausybės atstovui savivaldybėje ir atitinkamai savivaldybės institucijai ar įstaigai informaciją apie tai, kad savivaldybė galbūt pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, teiks motyvuotas rašytines išvadas savivaldybės administracijai dėl savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojo tinkamumo užimamoms pareigoms. Įstatymo projekte Nr. 3 numatoma, kad valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, turėdama duomenų apie vaiko biologinį tėvą ar kitų įrodomųjų faktų – bendrą vaiko motinos ir biologinio tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą (ypač tada, kai socialiniams darbuotojams, vykdžiusiems šios šeimos stebėseną, paprastai gerai žinomi tarpasmeniniai šeiminiai santykiai), esant pripažintam tėvystės faktui kitam asmeniui (gimus vaikui praėjus mažiau kaip 300 dienų nuo santuokos nutraukimo ir kt.), galės efektyviau užtikrinti Konvencijos 7 straipsnio ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų – vaiko teisės žinoti savo tėvus ir vaiko, kuris išskiriamas su tėvais, teisės nuolat su jais bendrauti – laikymąsi. Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais nepažeis vaiko interesų, nes taip pat bus siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas bus taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama nustatyti, kad vaikas galėtų bendrauti ne tik su savo artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais (tetomis, dėdėmis, pusbroliais, pusseserėmis, proseneliais), kurie gali užimti svarbią vietą vaiko gyvenime. Siūloma giminaičių ratą išplėsti iki tiesiosios linijos giminaičių ir
(ar) šoninės linijos giminaičių iki šeštojo laipsnio. Vaiko ir giminaičių teisė bendrauti vieniems su kitais yra savarankiška jų teisė į giminystės ryšius, kuri negali būti išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir priklausyti nuo vaiko tėvų teisių. Pagrindinis kriterijus, lemiantis kitų giminaičių ir vaiko ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šeimos ryšio vertinimas. Vaiko bendravimas su giminaičiais yra labai svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl bus sudarytos sąlygos vaikui bendrauti ir su kitais giminaičiais. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 3 bus suteikta teisė vaiko teisių apsaugos skyriui arba prokurorui kreiptis į teismą tėvams sutinkant dėl laikino jų valdžios apribojimo panaikinimo, o tai atvers galimybes objektyviau vertinti aplinkybių, dėl kurių tėvams buvo taikytas valdžios ribojimas, išnykimą ir pagrindų grąžinti jiems valdžią atsiradimą. Naujas teisinis reguliavimas nepanaikins tėvų teisės ir toliau patiems kreiptis į teismą dėl anksčiau nurodyto instituto jų šeimoje atkūrimo. Įstatymų projektais Nr. 3 ir Nr. 4 siūloma įtvirtinti vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisę į išlaikymą, kaip prigimtinės konstitucinės asmeninės turtinės teisės užtikrinimą, teismui priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią ir nustatant vaiko globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Tokiu būdu teismas pasirūpins, kad tėvams apribojus valdžią ir nustačius globą (rūpybą), šių tėvų vaikas nebus paliktas ne tik be atstovo pagal įstatymą, jo priežiūros ir globos, bet ir be vaikui išlaikyti reikalingų lėšų. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama patikslinti galimų įvaikinti vaikų apskaitos (sąrašo) nuostatas, kad į šią apskaitą (sąrašą) galėtų būti įrašomas ir vaikas, gyvenantis norinčio jį įvaikinti įvaikintojo šeimoje. Šiais siūlymais siekiama apsaugoti ne tik įvaikinto, bet ir biologinio vaiko interesus, leidžiant jį įvaikinti tik biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma nustatyti, kad įvaikintojai negali būti asmenys, ne tik teisti už tyčinius nusikaltimus, kaip yra įtvirtinta galiojančiose nuostatose dėl asmenų, kurie gali būti skiriami vaiko globėju (rūpintoju), bet ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, taip pat asmenys, teisti už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI ir XXIII skyriuose, nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija, ar prostitucija, vaiko pirkimu ar pardavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ar gyvybei, neatsižvelgiant į teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybes. Įstatymo projektas Nr. 3 išplės grupę asmenų, kurie galės kreiptis į teismą dėl įvaikinimo, ir taip sudarys palankesnes sąlygas vaikams būti įvaikintiems geriausiai jų poreikius atitinkančiose šeimose. Naujas teisinis reguliavimas akcentuos ne būsimų įtėvių amžių, bet amžiaus skirtumo tarp įvaikinamo vaiko ir jo būsimų įtėvių svarbą. Įstatymų projektais Nr. 3 ir Nr. 4 teismui siūloma suteikti teisę Lietuvos Respublikos piliečiams įvaikinti vaiką ir be globėjo (rūpintojo) sutikimo įvaikinti (kaip ir užsienio valstybių piliečiams pagal Civilinio kodekso 3.224 str. 3 d.).
paskirti vaiko globėjai (rūpintojai) negalės piktnaudžiauti savo teisėmis ir netrukdys įvaikinamam vaikui augti visavertėje įtėvių šeimoje. Kartu siūlomos nuostatos leisti vaikus įvaikinti ne tik be valstybės vaikų globos institucijos, bet ir be kitų globėjų (rūpintojų), turinčių juridinio asmens statusą, sutikimo užtikrins efektyvesnę ir lengvesnę įvaikinimo procedūrą. Tokiu būdu kiti juridiniai asmenys, kaip nevyriausybiniai vaikų globos namai, neprivalės duoti rašytinio sutikimo dėl vaiko įvaikinimo. Šios nuostatos atitiks vieną pagrindinių Konvencijos principų – vaiko interesus geriausiai atitinka jo įvaikinimas. Vadovaujantis šiuo principu kartu teikiamas siūlymas suteikti teisę teismui, atsižvelgus į geriausius vaiko interesus, priimti sprendimą jį įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma stiprinti asmenų pasirengimo įvaikinti tvarką. Įstatymo projekto Nr. 3 siūlymas reglamentuoti duomenų apie galimus įvaikinti vaikus pateikimą asmenims, įrašytiems į norinčių įvaikinti vaikus eilę, sudarys sąlygas greičiau spręsti teisinio reguliavimo tobulinimo klausimus ir praktikoje kels mažiau problemų užtikrinant įvaikinimo procedūras. Įstatymo projektu Nr. 3 Civilinio kodekso nuostatos dėl įvaikinimo bylų teismingumo dėl įvaikinimo kreipiantis Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, užsienyje, ir užsieniečiams bus suderintos su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad nagrinėjant įvaikinimo bylą apylinkės teisme turi dalyvauti ne tik valstybinės įvaikinimo institucijos atstovas, bet ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 3 numatoma nustatyti papildomas taisykles asmenims, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje, neatsižvelgiant į jų pilietybę, taip pat praplėsti Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių įvaikinimą, taikymo asmenims, nuolat gyvenantiems užsienyje, ribas bei patikslinti sutikimus, kuriuos reikia pateikti teismui sprendžiant tarptautinio įvaikinimo klausimą. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma atsisakyti 3.253 straipsnio 2 dalies galiojančio teisinio reglamentavimo kaip perteklinio, jeigu bus pritarta siūlymui, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) klausimus nagrinės ir spręs teismas, o ne Vyriausybės įgaliota institucija. Įstatymo projektu Nr. 3 numatoma į vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus įrašyti, kad vaiko laikinajai globai (rūpybai) nustatyti prieš tai turi būti gautas teismo leidimas vaiką paimti iš tėvų dėl šiame straipsnyje įtvirtintų vaikui nesaugios aplinkos pagrindų. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma sumažinti globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių šeimose ir šeimynose. Tai sukurs palankesnes prielaidas atsirasti daugiau fizinių ir juridinių asmenų, globojančių vaikus, formuotis tinkamesnėms globos (rūpybos) sąlygoms ir užtikrinti kokybiškesnes vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugas. Įstatymų projektai Nr. 5 ir Nr. 7 apibrėš ir nustatys socialinių globėjų statusą. Tai, tikėtina, mažins institucinės globos įtaką vaiko globos (rūpybos) sistemoje. Remdamosi šiais projektais savivaldybės pajėgs spręsti bet kuriuo paros metu iškilusias likusių be tėvų globos vaikų laikino apgyvendinimo ir pagalbos teikimo problemas. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma įtvirtinti galimybę vaiko globėju (rūpintoju), kai nustatoma vaiko globa (rūpyba) šeimoje, skirti vieną asmenį arba sutuoktinius. Taip būtų užtikrintas visapusiškas vaiko geriausių interesų užtikrinimas ir atstovavimas, kai dėl objektyvių priežasčių vienas iš sutuoktinių negalės atstovauti vaikui. Įstatymo projektas Nr.
Įstatymo projektas Nr. 3 užtikrins vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo administracine tvarka įteisinimą ir atitiktį Konvencijos nuostatoms. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) galės būti nustatyta tik po to, kai vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą 12 mėnesių bus teikta pagalba pagal Įstatymo projekte Nr. 1 nustatytą Pagalbos planą, kurį įvertinęs teismas priims sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Naujas teisinis reguliavimas užtikrins, kad iki kreipimosi į teismą ir gavus jo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą bus įgyvendinamas Pagalbos planas – būtinų priemonių ir paslaugų visuma, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą ir nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Naujoji vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tvarka stiprins prevencinį ir socialinį darbą su vaiku ir jo atstovais pagal įstatymą, tėvai atsakingiau žiūrės į vaiko teisių užtikrinimą, nes tai vertins teismas, o vaiko likimą lemiantys sprendimai bus priimami tik atidžiai išnagrinėjus klausimą, įvertinus vaiko poreikius ir atsižvelgus į teisėtus jo interesus. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) organizavimo tvarka būtų pavesta reguliuoti už šios srities politikos formavimą atsakingam ministrui – socialinės apsaugos ir darbo ministrui, tuo išvengiant skirtingo šios srities valdymo, kai tos pačios reikšmės klausimai, kaip vaiko laikinosios ir nuolatinės globos organizavimo pagrindai, reguliuojami skirtingo lygmens valstybės institucijų. Toks siūlymas atitiks teisės aktais nustatytą vaiko teisių apsaugos politikos formavimo reguliavimą. Įstatymo projektas Nr.
Įstatymo projektas Nr. 5 užtikrins vaiko globėjams (rūpintojams) reikiamą pagalbą dėl tinkamos globos (rūpybos) užtikrinimo ir savo pareigų atlikimo. Sumažintas globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius šeimose ir šeimynose suteiks globėjams (rūpintojams) ir šeimynų dalyviams daugiau galimybių skirti laiko kiekvieno vaiko individualiems poreikiams, mažės šių vaikų grąžinimo globos namams atvejų, nes globėjai (rūpintojai) dažniau sulauks profesionalios pagalbos, padedančios išvengti ,,perdegimo sindromo“, gerės globojamų (rūpinamų) vaikų parengimas savarankiškam gyvenimui. Vaiko globos (rūpybos) sistemoje atsiras socialiniai globėjai bei daugiau kvalifikuotų ir profesionalių specialistų, daugės paslaugų vaikui ir šeimai, gerės paslaugų kokybė. Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma įteisinti socialinių globėjų institutą. Likusiu be tėvų globos vaiku, neįgaliu vaiku ar vaiku, patiriančiu socialinę riziką, pasirūpins socialinių globėjų centras, kuris bus vaiko atstovas pagal įstatymą (toliau – Globėjų centras). Globėjų centras sudarys sutartį su fiziniu asmeniu, kuris turės atitikti visus Civiliniame kodekse fiziniam globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus ir gebėti suteikti šiam vaikui profesionalią pagalbą savo šeimoje. Globėjų centras užtikrins šiam fiziniam asmeniui kvalifikuotą pagalbą, mokymus, atokvėpio paslaugas ir atlygį už vaiko priežiūrą ir nuosekliai bei intensyviai dirbs socialinį darbą su vaiko tėvais, kad išnyktų vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priežastys. Socialinių globėjų centras (kaip vaiko atstovas pagal įstatymą kartu su vaiką prižiūrinčiu asmeniu) per trumpą laikotarpį (iki 6 mėn.) sieks ne tik efektyvios globojamo vaiko pozityviosios socializacijos, bet intensyviai bendradarbiaus su socialiniais darbuotojais, socialiniais pedagogais, psichologais, sveikatos priežiūros specialistais, todėl proporcingai didės kaštai vaikų poreikiams tenkinti.
Tačiau vaiko atstovu pagal įstatymą galės tapti ne kiekvienas Globėjų centras, bet tik tas, kuris atitiks teisės aktuose nustatytus reikalavimus, turės žinių, kompetencijos ir patirties suteikti intensyvią kompleksinę pagalbą socialinę riziką patiriančiai šeimai ir jos vaikui, kad per trumpą laiką (iki 6 mėn.) būtų pasiekti tokie rezultatai, kad vaikas sugrįžtų į savo šeimą ir jos tinkamą bei saugią aplinką. Šių Globėjų centrų darbas iš esmės skirsis nuo šiandien globą vykdančių globėjų veiklos, kurie nedirba su biologine vaiko šeima, o kartais net vengia bendravimo su vaiko tėvais, be to, yra suinteresuoti ilgalaike vaiko priežiūra, už kurią valstybė skiria vaiko poreikiams globos (rūpybos) išmoką. Globėjų centrams, vaikus globojančioms šeimoms, šeimynoms numatoma Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymu įteisinti atestuotų darbuotojų (šiuo metu vykdoma per globėjų ir įtėvių mokymo programą) bei kitų specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo) pagalbą siekiant užtikrinti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) vaikų visapusišką vystymąsi ir ugdymą. Socialinių globėjų, kaip ir vaikus globojančių šeimų, atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus pavedama vertinti valstybinėms vaiko teisių apsaugos institucijoms.
Projekte taip pat siūloma atsisakyti socialinės rizikos suaugusio asmens, socialinės rizikos šeimos ir socialinės rizikos vaiko apibrėžimų, įvedant bendrą apibrėžimą „socialinė rizika“, kartu patikslinamas vaikus globojančios šeimos apibrėžimas, numatant, kad tai yra vaikus globojanti šeima, kuri nesusijusi su globojamais (rūpinamais) vaikais giminystės ryšiais, tiek šeima, kuri susijusi su vaikais giminystės ryšiais. Įstatymo projektu Nr. 7 bus išplėsta teisė steigti šeimynas ne tik globėjams (rūpintojams), bet ir kitiems fiziniams asmenims, turintiems tiesioginio darbo su vaikais patirtį ar turintiems išsilavinimą. Kartu siūloma šeimynos dalyviams garantuoti išlaikymo pajamos, kurios negali būti mažesnės negu Vyriausybės nustatytos 1.5 minimalios mėnesinės algos (MMA) nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus. Kartu Įstatymo projektu Nr. 7 siūloma suteikti galimybę šeimynos dalyviu tapti ir šeimynos steigėjo pilnamečiam vaikui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 neigiamų pasekmių nenumatoma. Tačiau tikėtina, kad gali kilti dalies tėvų nepasitenkinimas, jog jiems teks imtis papildomų priemonių vaikų priežiūrai užtikrinti. Kadangi teikiami projektai nesiūlys naujų imperatyvių nuostatų ir griežtos jų įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos, o tik bandys priminti tėvų prigimtinę pareigą patiems pasirūpinti tinkama savo vaikų priežiūra ir poilsiu laiku, manome, kad turi pakakti išsamaus ir nuoseklaus šių nuostatų aiškinimo visuomenei.
Dėl to bendram darbui ketinama pasitelkti socialinius partnerius – skėtines nevyriausybinių organizacijų asociacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 įtakos verslo sąlygoms, jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, pripažinti netekusiais galios ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Įstatymų projektams Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės atitinkamai priimti naujus ar pakeisti galiojančius arba pripažinti netekusiais galios teisės aktus. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Terminų banko ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
kas ir iki kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybių vykdomosios institucijos priims Įstatymų projektų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams Nr. 1, 5, 6 ir 7 įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka tam reikalingų lėšų paskaičiavimus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 buvo aptarti su valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Iš esmės konstatuota būtinybė tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą, akcentuojant prevencinio ir socialinio darbo su vaiku ir jo tėvų šeima svarbą, socialinių globėjų ir profesionalių šeimynų įteisinimą, mažinant vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių, reglamentuoti įstatymu vaiko paėmimą iš šeimos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „tėvai“, „vaiko globa“,
„įvaikinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia: Seimo nariai Dovilė Šakalienė Monika Navickienė
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkto nuostata nesuderinta su kartu teikiamo įstatymo projekto, kuriuo siūloma keisti Civilinį kodeksą (reg. Nr. XIIIP-356) nuostatomis, taip pat su vertinamo projekto kitų straipsnių nuostatomis, kuriose vartojama sąvoka „nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta“. Kita vertus, neaišku, kodėl yra siūloma papildyti CPK dėl pagrindinės gyvenamosios vietos. Pastebėtina, kad kituose kodekso straipsniuose sąvoka „pagrindinė gyvenamoji vieta“ nevartojama, taigi ji, pritarus projektui, būtų vartojama tik projektu keičiamuose straipsniuose. Pastebėtina ir tai, kad Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose teismų jurisdikcijos taisykles, įskaitant Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, vartojama sąvoka nuolatinė gyvenamoji vieta, o sąvokos pagrindinė gyvenamoji vieta ten nėra. 2. Projekto
teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Svarstytina, ar visais atvejais skubus sprendimų dėl įvaikinimo vykdymas atitiks geriausius vaiko interesus. Pastebėtina, kad vaikai ne visais atvejais perkeliami į būsimų įtėvių šeimą iki įvaikinimo, o teismo sprendimas dėl įvaikinimo gali būti nuginčytas.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba projekto nuostatos atsisakyti, arba ją papildyti sąlyga, pavyzdžiui „jeigu dėl to nenukentės vaiko interesai“,
„jeigu tai atitinka geriausius vaiko interesus“ ir pan. Ši pastaba taikytina ir
projekto 8 straipsnyje dėstomo CPK 487 straipsnio 9 daliai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 282 straipsnio 5 punktas yra pripažintas netekusiu galios, todėl, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, straipsnis turėtų būti papildytas ne 5, bet 7 punktu. Taip pat taisytina straipsnio pakeitimo esmė, nes straipsnis pildomas punktu, o ne dalimi. 3. Projekto
imperatyviai nustatyti, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Pasiūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, jog išlaikymo nustatymui reikalingi tam tikri finansiniai duomenys - įrodymai, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti išlaikymo dydį. Tokių duomenų surinkimas ir pateikimas teismui gali užtrukti ir nepagrįstai užtęsti proceso trukmę. Pažymėtina, jog esminis teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią tikslas yra užtikrinti vaiko teises ir kaip įmanoma greičiau nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kad vaikui nebūtų daroma žala. Taigi priėmus siūlomą reguliavimą, galimai bus atidedamas esminio sprendimo priėmimas dėl šiuo atveju antraeilių klausimų. Svarstytina galimybė nustatyti įpareigojimą teismui priteisti išlaikymą vaikui tuo pačiu sprendimu, kuriuo sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, tik tuo atveju, jei dėl to nereikia atidėti teismo sprendimo priėmimo ir jei tai netrukdo proceso operatyvumui. 4.
atvejus, kai nereikia pateikti duomenų, kad įvaikintojas ar įvaikinamasis yra įrašyti į tam tikrus sąrašus. Manytina, jog pakeitimas yra perteklinis, nes analogiškas normas aiškiau ir plačiau siūloma išdėstyti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Manytina, jog punktą užtektų papildyti žodžiais: „išskyrus atvejus, kai įrašymas į sąrašus nėra būtinas pagal Civilinio kodekso 3.209 ir 3.210 straipsnių nuostatas“. 5. Projekto
aiškumo principu, šioje nuostatoje nurodytina apie kurią „savo“ valstybę kalbama tuo atveju, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su Lietuvos Respublikos piliečiais, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Neturėtų kelti abejonių, jog bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio „savo“ valstybe turėtų būti laikoma Lietuvos Respublika, tačiau pagal nuostatos esmę, manytina, jog turėtų būti pateikiami užsienio valstybės, kurioje nuolat gyvena Lietuvos Respublikos piliečiai, nustatyta tvarka įforminti dokumentai. Siūlytina nuostatos turinį koreguoti, kad jos esmė ir praktinis taikymas būtų aiškūs. 6. Projekto
papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Nuostatų kartojimas keliuose teisės aktuose neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. 7. Projekto
buvusius šio straipsnio pakeitimus.
Siūlytume vietoj nauja redakcija dėstomo straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų, įrašyti nuostatą iš galiojančio įstatymo:
„Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti
įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.“
dėmesys, kad galiojančiame CPK ir vertinamame projekte minimos dvi institucijos: valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir valstybinė įvaikinimo institucija. Tačiau pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo NR. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354, numatoma viena institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 9. Projekto
įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected];
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-02-10 Nr. S-2017-1294 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-357, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-356(2)), kurio 4 straipsniu siūloma pakeisti Civilinio kodekso 3.217 straipsnio 2 dalį ir vietoj valstybinės įvaikinimo institucijos „atestuoto socialinio darbuotojo“ įrašyti formuluotę „atestuotų asmenų“. Tuo tarpu vertinamu projektu nesiūloma padaryti analogiškų pakeitimų Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 490 straipsnyje. Taigi įsigaliojus kodeksų pataisoms, juose bus nesuderinta terminija. Siūlytina apsvarstyti galimybę papildyti vertinamo projekto nuostatas dėl nurodytų straipsnių pakeitimo. 2. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinamu projektu nesiūloma pakeisti Civilinio proceso kodekso 489 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta įvaikinimo bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar nuo tėvų valdžios apribojimo yra praėję vieneri metai. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 3.219 straipsnio 3 dalies nuostata dėl vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, netenka galios 2018 m. sausio 1 d. Siūlytina apsvarstyti galimybę papildyti vertinamo projekto nuostatas dėl nurodyto straipsnio pakeitimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected];
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė; Jūratė Mikulskienė; Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė;
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė. 2. Ekspertų, išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kanceliarijos
punkto nuostata nesuderinta su kartu teikiamo įstatymo projekto, kuriuo siūloma keisti Civilinį kodeksą (reg. Nr. XIIIP-356) nuostatomis, taip pat su vertinamo projekto kitų straipsnių nuostatomis, kuriose vartojama sąvoka
„nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta“. Kita vertus, neaišku, kodėl yra siūloma papildyti CPK dėl pagrindinės
gyvenamosios vietos. Pastebėtina, kad kituose kodekso straipsniuose sąvoka
„pagrindinė gyvenamoji vieta“ nevartojama, taigi ji, pritarus projektui, būtų
vartojama tik projektu keičiamuose straipsniuose.
Pastebėtina ir tai, kad Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose teismų jurisdikcijos taisykles, įskaitant Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, vartojama sąvoka nuolatinė gyvenamoji vieta, o sąvokos pagrindinė gyvenamoji vieta ten nėra. Pritari
kanceliarijos
teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Svarstytina, ar visais atvejais skubus sprendimų dėl įvaikinimo vykdymas atitiks geriausius vaiko interesus. Pastebėtina, kad vaikai ne visais atvejais perkeliami į būsimų įtėvių šeimą iki įvaikinimo, o teismo sprendimas dėl įvaikinimo gali būti nuginčytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba projekto nuostatos atsisakyti, arba ją papildyti sąlyga, pavyzdžiui „jeigu dėl to nenukentės vaiko interesai“, „jeigu tai atitinka geriausius vaiko interesus“ ir pan. Ši pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnyje dėstomo CPK 487 straipsnio 9 daliai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 282 straipsnio 5 punktas yra pripažintas netekusiu galios, todėl, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, straipsnis turėtų būti papildytas ne 5, bet 7 punktu. Taip pat taisytina straipsnio pakeitimo esmė, nes straipsnis pildomas punktu, o ne dalimi. Pritarti
Teisės departamentas 2017-02-134 3.
Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti CPK 407 straipsnį ir imperatyviai nustatyti, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Pasiūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, jog išlaikymo nustatymui reikalingi tam tikri finansiniai duomenys - įrodymai, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti išlaikymo dydį. Tokių duomenų surinkimas ir pateikimas teismui gali užtrukti ir nepagrįstai užtęsti proceso trukmę. Pažymėtina, jog esminis teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią tikslas yra užtikrinti vaiko teises ir kaip įmanoma greičiau nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kad vaikui nebūtų daroma žala. Taigi priėmus siūlomą reguliavimą, galimai bus atidedamas esminio sprendimo priėmimas dėl šiuo atveju antraeilių klausimų. Svarstytina galimybė nustatyti įpareigojimą teismui priteisti išlaikymą vaikui tuo pačiu sprendimu, kuriuo sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, tik tuo atveju, jei dėl to nereikia atidėti teismo sprendimo priėmimo ir jei tai netrukdo proceso operatyvumui. Nepritarti Atsižvelgti į 2017-03-30 priimtus CPK pakeitimus: 3 straipsnis. 407 straipsnio pakeitimas Pakeisti 407 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„407 straipsnis. Gyvenamosios vietos nustatymas ir
išlaikymo priteisimas Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.“
kanceliarijos
atvejus, kai nereikia pateikti duomenų, kad įvaikintojas ar įvaikinamasis yra įrašyti į tam tikrus sąrašus. Manytina, jog pakeitimas yra perteklinis, nes analogiškas normas aiškiau ir plačiau siūloma išdėstyti kartu teikiamame įstatymo projekte reg. Nr.
Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Manytina, jog punktą užtektų papildyti žodžiais: „išskyrus atvejus, kai įrašymas į sąrašus nėra būtinas pagal Civilinio kodekso 3.209 ir
kanceliarijos
aiškumo principu, šioje nuostatoje nurodytina apie kurią „savo“ valstybę kalbama tuo atveju, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su Lietuvos Respublikos piliečiais, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Neturėtų kelti abejonių, jog bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio „savo“ valstybe turėtų būti laikoma Lietuvos Respublika, tačiau pagal nuostatos esmę, manytina, jog turėtų būti pateikiami užsienio valstybės, kurioje nuolat gyvena Lietuvos Respublikos piliečiai, nustatyta tvarka įforminti dokumentai. Siūlytina nuostatos turinį koreguoti, kad jos esmė ir praktinis taikymas būtų aiškūs. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Nuostatų kartojimas keliuose teisės aktuose neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Pritarti
kanceliarijos
buvusius šio straipsnio pakeitimus.
Siūlytume vietoj nauja redakcija dėstomo straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų, įrašyti nuostatą iš galiojančio įstatymo:
„Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti
įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.“
kanceliarijos
dėmesys, kad galiojančiame CPK ir vertinamame projekte minimos dvi institucijos: valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir valstybinė įvaikinimo institucija. Tačiau pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo NR. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354, numatoma viena institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgti Derinti su projektu Nr. XIIIP-354. 10. Seimo kanceliarijos
2
įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Pritarti 3.-. 4.-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-357 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-357), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas: <...>
2017-06-21 1,4 4.1.
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktu siūloma tikslinti bylų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, sąrašą. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama tikslinti įvaikinimo teisinį reguliavimą asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, t. y. pagrindiniu kriterijumi, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, siūloma laikyti asmenų gyvenamąją vietą. Civilinio kodekso 1.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvaikinimo santykiai nustatomi pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę; to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta kolizinė norma, pagal kurią bylos, susijusios su įvaikinimu, priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu vaiko ar jo įtėvių (įtėvio) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktas turėtų būti tikslinamas taip, kad būtų užtikrinta, jog Vilniaus apygardos teismui būtų priskirtos nagrinėti tik tokios bylos dėl įvaikinimo, kuriose vieno iš subjektų (būsimo įtėvio ar įtėvių arba įvaikinamo vaiko) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos teismui neturėtų būti teismingos bylos dėl įvaikinimo, kuriose ir būsimi įtėviai, ir įvaikinamas vaikas, neatsižvelgiant į jų pilietybę, nuolat gyvena užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-357 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) dėl įvaikinimo pagal Lietuvos Respublikos piliečių,
kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, taip pat pagal asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienio valstybėje;“. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, atitinkamai turėtų būti keičiamos ir Civilinio proceso kodekso 480 straipsnio
2017-06-212
projekto Nr. XIIIP-357 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimai dėl įvaikinimo gali būti skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, todėl, pritarus siūlomam pakeitimui, vaikas būtų perkeliamas į būsimų įtėvių šeimą dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo, o jeigu teismo sprendimas dėl įvaikinimo būtų ginčijamas ir panaikintas, vaikas būtų vėl perkeliamas į kitą aplinką iš būsimų įtėvių šeimos. Be to, Civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį bet kurioje byloje, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.
Taigi teismui sudaryta galimybė atsižvelgti į individualios situacijos aplinkybes ir tam tikrais atvejais leisti teismo sprendimą dėl įvaikinimo vykdyti skubiai. Toks vaiko perkėlimas neatitiktų vaiko interesų. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas užtikrinti vaiko padėties stabilumą iki įsiteisėjant teismo sprendimui dėl įvaikinimo, todėl teismo sprendimai dėl įvaikinimo neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po to, kai įsiteisėja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu ir palikti teismui diskrecijos teisę nustatyti skubų sprendimų įvaikinimo bylose vykdymą. Pritarti Pritariant ir LRV pasiūlymui 4.9. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-212 Kartu siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalį 7 punktu – nustatyti, kad nutartis dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo turėtų būti vykdoma skubiai. Pritarti
2017-06-214
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-242, kuris įsigalios 2018 m. sausio 1 d., jau yra pakeistas Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis ir jame įtvirtintos analogiškos siūlomoms Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 4 straipsnyje nuostatos, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 4 straipsniu siūlomo Civilinio proceso kodekso 407 straipsnio keitimo. Pritarti
2017-06-215 4.4.
Galiojanti Civilinio proceso kodekso 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata „užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta“ apima ir tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 5 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 481 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, asmens
kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, ar įrašytas į asmenų, norinčių įvaikinti, sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo pareiškėjo gyvenamoji vieta, institucijų išvada, ar jis tinka būti tarptautiniu įvaikintoju);“. Pritarti
1
Įstatymu pakeistos Civilinio kodekso 3.212 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl tėvų sutikimo įvaikinti, taip pat siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma po žodžių „globėją (rūpintoją)“ įrašyti žodžius „ir šiam vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje“, o formuluotę „išskyrus vaikų globos institucijas ar šeimynas“ išbraukti. Pritarti
2017-06-216
atvejus, kada įvaikintojas ar įvaikinamas vaikas nėra įrašomi atitinkamai į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, apskaitą ir į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), reglamentuoja Civilinio kodekso 3.209 ir 3.210 straipsniai, reikėtų tikslinti Įstatymo projekto Nr.
nustatytos išimtys, kada nereikia pateikti duomenų dėl asmenų įrašymo į atitinkamas apskaitas (sąrašus), ir pateikti nuorodas į nurodytus Civilinio kodekso straipsnius, o kitų Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu siūlomų Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimų tikslinga atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti Arba atsižvelgti į 4. TD pastabą. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-216
nuoseklumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu siūlomas Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalies pakeitimas turėtų būti suderintas su Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 1 straipsniu siūlomu Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punkto pakeitimu, t. y. Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalyje nurodytas siekiančių įvaikinti subjektų sąrašas turėtų sutapti su Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punkte nurodytu subjektų sąrašu. Šiuo atveju taip pat siūloma kaip perteklinės atsisakyti nuorodos į asmens pagrindinę gyvenamąją vietą, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.16 straipsnio 2 dalimi, asmens pagrindinė gyvenamoji vieta nurodoma tik kaip vienas iš kriterijų, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Analogiškos pastabos taikytinos Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 3 punkto ir 487 straipsnio 5 dalies pakeitimams. Dėl Įstatymo projektu Nr.
Dėl Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalies papildomai reikėtų atkreipti dėmesį, kad šioje dalyje vartojama sąvoka „savo valstybė“ yra neaiški, todėl ją reikėtų patikslinti – pateikti nuorodą į užsienio valstybę, kurioje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be
pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai arba asmenys, turintys ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, paduodami pareiškimą įvaikinti, pateikia savo gyvenamosios vietos valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.“
2017-06-217
straipsniu keičiamame Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 3 punkte įtvirtinti trumpiniai „TD“, „BIFK“, kurie nėra apibrėžti, todėl siūloma jų atsisakyti ar apibrėžti jų turinį. Pritarti
2017-06-218
proceso kodekso 487 straipsnio papildymo nauja 2 dalimi turėtų būti atsisakyta kaip perteklinio, nes analogišką nuostatą taip pat siūloma įtvirtinti Įstatymo projektu Nr. XIIIP-356 keičiamo Civilinio kodekso 3.212 straipsnio 4 dalyje.
Siekiant sudaryti galimybes įvaikinamam vaikui kuo greičiau būti apgyvendintam įtėvių šeimoje, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 8 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 487 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Teismo sprendimą dėl įvaikinimo teismas gali
nukreipti vykdyti skubiai.“
reikėtų laikyti atitinkamai 9 ir 10 dalimis. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui;
komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą. 7. Balsavimo rezultatai: 3-„už“; „prieš“ – nėra; 1- susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktorija Čmilytė, Justas Džiugelis. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2017 m. birželio 28 d. Nr. 102-P-24
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Dovilė Šakalienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė, Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė – Garbštienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja Eivilė Žemaitytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja, vykdanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas Dalia Skučaitė, Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jan Maciejevski. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
TD), 2017-02-13 * Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame CPK ir vertinamame projekte minimos dvi institucijos: valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir valstybinė įvaikinimo institucija. Tačiau pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo NR. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354, numatoma viena institucija
ministerijos, 2017-02-24 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-357, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Nesvarstyta
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau - CPK) 28 straipsnio 3 punkto nuostata nesuderinta su kartu teikiamo įstatymo projekto, kuriuo siūloma keisti Civilinį kodeksą (reg. Nr. XIIIP-356) nuostatomis, taip pat su vertinamo projekto kitų straipsnių nuostatomis, kuriose vartojama sąvoka „nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta“. Kita vertus, neaišku, kodėl yra siūloma papildyti CPK dėl pagrindinės gyvenamosios vietos. Pastebėtina, kad kituose kodekso straipsniuose sąvoka „pagrindinė gyvenamoji vieta“ nevartojama, taigi ji, pritarus projektui, būtų vartojama tik projektu keičiamuose straipsniuose. Pastebėtina ir tai, kad Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose teismų jurisdikcijos taisykles, įskaitant Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr.
pagrindinė gyvenamoji vieta ten nėra. Nesvarstyta
asociacija (VTAS vadovų asociacija),
567835 Asociacija iš esmės pritaria pateiktiems pakeitimams, tačiau atkreiptinas dėmesys į straipsniuose vartojamą „asmens nuolatinės (pagrindinės) gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje“ sąvoką. Manytina, kad šį sąvoka turėtų būti suderinta su LR CK 2 knygos nuostatomis bei LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, tai įneštų aiškumo į teisinį straipsniuose minimų procedūrų reglamentavimą. Nesvarstyta
5Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (TM),
straipsnio 3 punkte siūloma tikslinti bylų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, sąrašą. Iš esmės šis bylų sąrašas yra derinamas su galiojančio CPK 480 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurių nėra siūloma keisti. Pastebėtina, kad CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama tikslinti teisinį reguliavimą dėl įvaikinimo asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, t. y. pagrindiniu kriterijumi, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, siūloma laikyti asmenų gyvenamąją vietą. Vis dėlto, nors CPK šiuo aspektu nėra keičiamas, CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra aiškiai atskleidžiama, kodėl tikslinga keisti kriterijus, pagal kuriuos įvaikinimas laikytinas tarptautiniu, ir kokią pridėtinę vertę sąlygotų atitinkami teisės aktų pakeitimai, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą Vilniaus apygardos teismui yra priskirtos bylos dėl tarptautinio įvaikinimo, o tarptautiniu įvaikinimu iš esmės laikomas procesas su užsienio elementu, t. y. tai siejama arba su asmenų gyvenamąja vieta užsienio valstybėje, arba su asmenų pilietybe. Manytina, kad tokia sistema padeda užtikrinti vaiko interesus, kai įvaikinimo procesas yra su tarptautiniu elementu, ir ši sistema neturėtų būti keičiama. Juo labiau, kad CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte neatskleisti esamos sistemos trūkumai. Pažymėtina, kad nuolatinė gyvenamoji vieta, vadovaujantis CK 2.12 straipsniu, yra kintanti kategorija, kuri gali pasikeisti teismo proceso metu, todėl, susiejus tarptautinį įvaikinimą tik su asmenų nuolatine gyvenamąja vieta, praktikoje galėtų būti situacijų, kai, pavyzdžiui, teismo proceso pradžioje įvaikinimas būtų tik nacionalinis procesas, tačiau bylos nagrinėjimo metu asmenys, siekiantys įvaikinti, pakeistų nuolatinę gyvenamąją vietą ir įvaikinimas taptų su tarptautiniu elementu, tačiau procesas teisme ir toliau vyktų kaip dėl nacionalinio įvaikinimo. Apibendrinant tai, kas nurodyta, CPK ir CK 3.220 straipsnis neturėtų būti keičiami CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytu būdu, kiek tai susiję su bylų dėl įvaikinimo su tarptautiniu elementu teismingumu Vilniaus apygardos teismui. Taigi, CPK 28 straipsnio pakeitimai turėtų būti derinami su galiojančiomis CPK 480 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Nesvarstyta
28 2.
28
galiojančio CPK 282 straipsnį, nustatant, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Svarstytina, ar visais atvejais skubus sprendimų dėl įvaikinimo vykdymas atitiks geriausius vaiko interesus. Pastebėtina, kad vaikai ne visais atvejais perkeliami į būsimų įtėvių šeimą iki įvaikinimo, o teismo sprendimas dėl įvaikinimo gali būti nuginčytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba projekto nuostatos atsisakyti, arba ją papildyti sąlyga, pavyzdžiui „jeigu dėl to nenukentės vaiko interesai“,
„jeigu tai atitinka geriausius vaiko interesus“ ir pan. Ši pastaba taikytina
ir projekto 8 straipsnyje dėstomo CPK 487 straipsnio 9 daliai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 282 straipsnio
technikos taisykles, straipsnis turėtų būti papildytas ne 5, bet 7 punktu. Taip pat taisytina straipsnio pakeitimo esmė, nes straipsnis pildomas punktu, o ne dalimi. Nesvarstyta
2
keičiamo CPK 282 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Teismo sprendimai dėl įvaikinimo gali būti skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, todėl, įtvirtinus siūlomą pakeitimą, vaikas būtų perkeliamas į būsimų įtėvių šeimą dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo, o jei teismo sprendimas dėl įvaikinimo būtų ginčijamas ir panaikintas, vaikas būtų vėl perkeliamas į kitą aplinką iš būsimų įtėvių šeimos. Pažymėtina, kad toks vaiko perkėlimas neatitiktų vaiko interesų, o šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas užtikrinti vaiko padėties stabilumą iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo, todėl teismo sprendimai dėl įvaikinimo neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po įsiteisėjimo.
Be to, pastebėtina, kad CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį bet kurioje byloje, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti, taigi, teismui sudaryta galimybė atsižvelgti į individualios situacijos aplinkybes ir tam tikrais atvejais leisti teismo sprendimą dėl įvaikinimo vykdyti skubiai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tikslinga atsisakyti CPK 282 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu. Analogiška pastaba taikytina siūlymui CPK projektu keičiamo CPK 487 straipsnį papildyti 9 dalimi. Nesvarstyta
g-2017-48812
projekto 2 straipsniu siūloma CPK 282 straipsnį papildyti 5 dalimi. Pastebėtina, kad nurodytą CPK straipsnį sudaro tik dvi dalys, o nukreipimo skubiai vykdyti sprendimą (nutartį) atvejai nurodyti 2 dalyje, juos išdėstant punktais. Atsižvelgiant į tai, CPK pakeitimų projekto 2 straipsnio formuluotė koreguotina. Nesvarstyta
4
valdžią teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Pasiūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, jog išlaikymo nustatymui reikalingi tam tikri finansiniai duomenys - įrodymai, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti išlaikymo dydį.
Tokių duomenų surinkimas ir pateikimas teismui gali užtrukti ir nepagrįstai užtęsti proceso trukmę. Pažymėtina, jog esminis teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią tikslas yra užtikrinti vaiko teises ir kaip įmanoma greičiau nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kad vaikui nebūtų daroma žala. Taigi priėmus siūlomą reguliavimą, galimai bus atidedamas esminio sprendimo priėmimas dėl šiuo atveju antraeilių klausimų. Svarstytina galimybė nustatyti įpareigojimą teismui priteisti išlaikymą vaikui tuo pačiu sprendimu, kuriuo sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, tik tuo atveju, jei dėl to nereikia atidėti teismo sprendimo priėmimo ir jei tai netrukdo proceso operatyvumui. Nesvarstyta
straipsnio pakeitimo - žr. pastabą dėl Projekto Nr. 2 7 straipsniu siūlomo CK 3.183 straipsnio 4 dalies reglamentavimo (šio rašto 9 punktas: „Taip pat abejojame ir dėl Projekto Nr. 2 7 straipsniu siūlomo CK 3.183 straipsnio
apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu ne tik nustatytų vaiko gyvenamąją vietą ir skirtų globą (rūpybą), bet ir priteistų išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Neaišku, kodėl siūloma išlaikymą priteisti tik iki vaiko globos (rūpybos) nustatymo. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus išlieka nepaisant teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią ir globos (rūpybos) nustatymo ir pasibaigia tik vaiką įvaikinus (CK 3.195 straipsnis), todėl globos nustatymas nėra pagrindas nemokėti išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai koreguoti 3.183 straipsnio 4 dalies normą“). Nesvarstyta
11Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga (VTAKĮ),
2017-03-14 g-2017-31764 1.
Tobulinti Įstatymo projekto 4 straipsnį, išbraukiant žodžius „iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo“, nes neaiškūs argumentai kuo grindžiamas siūlomas išlaikymo priteisimo laikotarpis ir kodėl vaiko teisė į išlaikymą yra siejama su terminu, skirtu apeliaciniam skundui paduoti. Nesvarstyta
4
teisinio aiškumo, CPK projektu keičiamo CPK 407 straipsnio nuostatos turėtų būti formuluojamos analogiškai kaip Seime registruotu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-289(2) siūlomas CPK 407 straipsnio pakeitimas. Nesvarstyta
5
siūlomo CPK 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo siūlytina atsisakyti kaip perteklinio, kadangi šiuo metu galiojanti CPK 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata „užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta“ apima ir tuos atvejus, kai Lietuvos
6
straipsnio 1 dalies 5 punktą ir nustatyti atvejus, kai nereikia pateikti duomenų, kad įvaikintojas ar įvaikinamasis yra įrašyti į tam tikrus sąrašus. Manytina, jog pakeitimas yra perteklinis, nes analogiškas normas aiškiau ir plačiau siūloma išdėstyti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Manytina, jog punktą užtektų papildyti žodžiais: „išskyrus atvejus, kai įrašymas į sąrašus nėra būtinas pagal Civilinio kodekso 3.209 ir 3.210 straipsnių nuostatas“. Nesvarstyta
6
straipsnio 2 dalį.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šioje nuostatoje nurodytina apie kurią „savo“ valstybę kalbama tuo atveju, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su Lietuvos Respublikos piliečiais, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Neturėtų kelti abejonių, jog bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio „savo“ valstybe turėtų būti laikoma Lietuvos Respublika, tačiau pagal nuostatos esmę, manytina, jog turėtų būti pateikiami užsienio valstybės, kurioje nuolat gyvena Lietuvos Respublikos piliečiai, nustatyta tvarka įforminti dokumentai. Siūlytina nuostatos turinį koreguoti, kad jos esmė ir praktinis taikymas būtų aiškūs. Nesvarstyta
61
į Projektu Nr. XIIIP-288(2) siūlomus CK 3.212 straipsnio 2 dalies pakeitimus, taip pat siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, CPK projektu keičiamo CPK 482 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „globėją (rūpintoją)“ siūlytina įrašyti „ir šiam vaikui nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje“, o formuluotę „išskyrus vaikų globos institucijas ar šeimynas“ siūlytina išbraukti. Nesvarstyta
62
į tai, kad atvejus, kada įvaikintojas ar įvaikinamas vaikas nėra įrašomi atitinkamai į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, apskaitą ir į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), reglamentuoja CK 3.209 ir 3.210 straipsniai, CPK projektu keičiamo CPK 482 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nustatant išimtis, kada nereikia pateikti duomenų dėl asmenų įrašymo į atitinkamas apskaitas (sąrašus), siūlytina pateikti nuorodas į minėtus CK straipsnius ir kitų CPK 482 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimų siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. Nesvarstyta
63
teisinio reguliavimo nuoseklumo, CPK projektu keičiamo CPK 482 straipsnio 2 dalies pakeitimas turėtų būti derinamas su CPK 480 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y.
CPK 482 straipsnio 2 dalyje nurodytas siekiančių įvaikinti subjektų sąrašas turėtų sutapti su CPK 480 straipsnio 2 dalyje nurodytu subjektų sąrašu. Šiuo atveju taip pat atsisakytina nuorodos į asmens pagrindinę gyvenamąją vietą kaip perteklinės, kadangi, vadovaujantis CK 2.16 straipsnio 2 dalimi, asmens pagrindinė gyvenamoji vieta nurodoma tik kaip vienas iš kriterijų, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Analogiškos pastabos taikytinos CPK projektu keičiamo CPK 483 straipsnio 3 punkto pakeitimui, taip pat keičiamo CPK 487 straipsnio 5 dalies pakeitimui. Dėl keičiamo CPK 482 straipsnio 2 dalies papildomai pastebėtina, kad šioje dalyje vartojama sąvoka „savo valstybė“ yra neaiški, todėl turėtų būti tikslinama, pateikiant nuorodą į užsienio valstybę, kurioje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Nesvarstyta
7
2Tobulinti Įstatymo projekto 7 straipsnio formuluotę,
atsisakant nurodytų santrumpų. Nesvarstyta
7
pakeitimo projekto 7 straipsniu (CPK 483 straipsnio 3 punktas) siūlomoje redakcijoje yra įtvirtinti trumpiniai „TD“, „BIFK“. Siūlytina šių trumpinių atsisakyti ar juos patikslinti, nes nėra aiškus jų turinys, taip pat įvertinti dėl tikslingumo į kodifikuojantį (sisteminantį) įstatymą įtraukti instrukcinio pobūdžio nuostatas. Nesvarstyta
8
straipsnį nauja redakcija siūloma straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas.
ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Nesvarstyta
8
straipsnį nauja redakcija, neatsižvelgta į buvusius šio straipsnio pakeitimus. Siūlytume vietoj nauja redakcija dėstomo straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų, įrašyti nuostatą iš galiojančio įstatymo: „Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.“
23Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija,
2017-03-20 g-2017-34948 Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407,481, 482,483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-357: siekiant teisinio aiškumo ir konkretumo, siūlome 8 straipsniu keičiamo 487 straipsnio 9 dalyje terminą „skubiai” konkrečiai. Nesvarstyta
8
pakeitimo projekto 8 straipsniu (CPK 487 straipsnis) siūloma įtraukti nuostatą dėl teismo teisės, atsižvelgiant į vaiko interesus, priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad tokią pat nuostatą siūloma įtvirtinti CK 3.212 straipsnio siūlomos redakcijos
straipsnio papildymas šia apimtimi yra perteklinis, juolab kad materialinės teisės klausimai, manytina, neturėtų būti teismo procesą reglamentuojančio įstatymo dalykas. Nesvarstyta
82
keičiamo CPK 487 straipsnio papildymo nauja 2 dalimi siūlytina atsisakyti kaip perteklinio, kadangi analogišką nuostatą taip pat siūloma įtvirtinti Projektu keičiamo CK 3.212 straipsnio 4 dalyje.
Be to, CPK projekte siūlant
redakcija. Nesvarstyta
92
loginiu požiūriu, nes įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Nesvarstyta
92
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „įgyvendinimo“ įrašytinas žodis
„įsigaliojimo“ arba galėtų būti nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nesvarstyta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
4Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282,
404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-357 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-357), tačiau pasiūlyti
2017-06-21 1,4 4.1. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktu siūloma tikslinti bylų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, sąrašą. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama tikslinti įvaikinimo teisinį reguliavimą asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, t. y. pagrindiniu kriterijumi, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, siūloma laikyti asmenų gyvenamąją vietą.
Civilinio kodekso 1.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvaikinimo santykiai nustatomi pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę; to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta kolizinė norma, pagal kurią bylos, susijusios su įvaikinimu, priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu vaiko ar jo įtėvių (įtėvio) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktas turėtų būti tikslinamas taip, kad būtų užtikrinta, jog Vilniaus apygardos teismui būtų priskirtos nagrinėti tik tokios bylos dėl įvaikinimo, kuriose vieno iš subjektų (būsimo įtėvio ar įtėvių arba įvaikinamo vaiko) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos teismui neturėtų būti teismingos bylos dėl įvaikinimo, kuriose ir būsimi įtėviai, ir įvaikinamas vaikas, neatsižvelgiant į jų pilietybę, nuolat gyvena užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) dėl įvaikinimo pagal Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, taip pat pagal asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienio valstybėje;“.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, atitinkamai turėtų būti keičiamos ir
2017-06-212 4.2. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimai dėl įvaikinimo gali būti skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, todėl, pritarus siūlomam pakeitimui, vaikas būtų perkeliamas į būsimų įtėvių šeimą dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo, o jeigu teismo sprendimas dėl įvaikinimo būtų ginčijamas ir panaikintas, vaikas būtų vėl perkeliamas į kitą aplinką iš būsimų įtėvių šeimos. Be to, Civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį bet kurioje byloje, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Taigi teismui sudaryta galimybė atsižvelgti į individualios situacijos aplinkybes ir tam tikrais atvejais leisti teismo sprendimą dėl įvaikinimo vykdyti skubiai. Toks vaiko perkėlimas neatitiktų vaiko interesų.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas užtikrinti vaiko padėties stabilumą iki įsiteisėjant teismo sprendimui dėl įvaikinimo, todėl teismo sprendimai dėl įvaikinimo neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po to, kai įsiteisėja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu ir palikti teismui diskrecijos teisę nustatyti skubų sprendimų įvaikinimo bylose vykdymą. Nesvarstyta
2017-06-212 Kartu siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalį 7 punktu – nustatyti, kad nutartis dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo turėtų būti vykdoma skubiai. Nesvarstyta
2017-06-214
proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-242, kuris įsigalios 2018 m. sausio 1 d., jau yra pakeistas Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis ir jame įtvirtintos analogiškos siūlomoms Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 4 straipsnyje nuostatos, siūloma atsisakyti
straipsniu siūlomo Civilinio proceso kodekso 407 straipsnio keitimo. Nesvarstyta
2017-06-215
dalies 1 punkto nuostata „užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta“ apima ir tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-357 5 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 481 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, ar įrašytas į asmenų, norinčių įvaikinti, sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo pareiškėjo gyvenamoji vieta, institucijų išvada, ar jis tinka būti tarptautiniu įvaikintoju);“. Nesvarstyta
1
straipsnio 2 dalies nuostatos dėl tėvų sutikimo įvaikinti, taip pat siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma po žodžių
„globėją (rūpintoją)“ įrašyti žodžius „ir šiam vaikui nustatyta nuolatinė
globa (rūpyba) šeimoje“, o formuluotę „išskyrus vaikų globos institucijas ar šeimynas“ išbraukti. Nesvarstyta
2
įvaikinamas vaikas nėra įrašomi atitinkamai į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, apskaitą ir į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), reglamentuoja Civilinio kodekso 3.209 ir 3.210 straipsniai, reikėtų tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame nustatytos išimtys, kada nereikia pateikti duomenų dėl asmenų įrašymo į atitinkamas apskaitas (sąrašus), ir pateikti nuorodas į nurodytus Civilinio kodekso straipsnius, o kitų Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu siūlomų Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimų tikslinga atsisakyti kaip perteklinių. Nesvarstyta
3 4.7.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu siūlomas Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalies pakeitimas turėtų būti suderintas su Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 1 straipsniu siūlomu Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punkto pakeitimu, t. y. Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio
įvaikinti subjektų sąrašas turėtų sutapti su Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punkte nurodytu subjektų sąrašu. Šiuo atveju taip pat siūloma kaip perteklinės atsisakyti nuorodos į asmens pagrindinę gyvenamąją vietą, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.16 straipsnio 2 dalimi, asmens pagrindinė gyvenamoji vieta nurodoma tik kaip vienas iš kriterijų, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Analogiškos pastabos taikytinos Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 3 punkto ir 487 straipsnio 5 dalies pakeitimams. Dėl Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalies papildomai reikėtų atkreipti dėmesį, kad šioje dalyje vartojama sąvoka „savo valstybė“ yra neaiški, todėl ją reikėtų patikslinti – pateikti nuorodą į užsienio valstybę, kurioje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai arba asmenys, turintys ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, paduodami pareiškimą įvaikinti, pateikia savo gyvenamosios vietos valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.“
2017-06-217
kodekso 483 straipsnio 3 punkte įtvirtinti trumpiniai „TD“, „BIFK“, kurie nėra apibrėžti, todėl siūloma jų atsisakyti ar apibrėžti jų turinį. Nesvarstyta
2017-06-218 4.9. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 8 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 487 straipsnio papildymo nauja 2 dalimi turėtų būti atsisakyta kaip perteklinio, nes analogišką nuostatą taip pat siūloma įtvirtinti Įstatymo projektu Nr. XIIIP-356 keičiamo Civilinio kodekso 3.212 straipsnio 4 dalyje. Siekiant sudaryti galimybes įvaikinamam vaikui kuo greičiau būti apgyvendintam įtėvių šeimoje, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 8 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 487 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Teismo sprendimą dėl įvaikinimo teismas gali nukreipti vykdyti skubiai.“
Civilinio proceso kodekso 487 straipsnio 8 ir 9 dalis reikėtų laikyti atitinkamai 9 ir
6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir lydimųjų projektų Nr. XIIIP-355 - XIIIP-358 svarstyme ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti darbo grupę šiems Įstatymų projektams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Šalaševičiūtė, S. Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2017 m. rugsėjo 4 d. Nr. 102-P-30
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narės padėjėja Lina Pabedinskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė, Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė – Garbštienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja Eivilė Žemaitytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jan Maciejevski, Paramos vaikams centro atstovė Ieva Daniūnaitė. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-02-13 * Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame CPK ir vertinamame projekte minimos dvi institucijos: valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir valstybinė įvaikinimo institucija.
Tačiau pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo NR. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354, numatoma viena institucija
Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-354 nurodomas konkretus institucijos pavadinimas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tuo tarpu tiek Civilinio proceso kodekse, tiek Civiliniame kodekse nurodomas ne konkretus tarnybos pavadinimas, o bendri institucijų pavadinimai, sietini su vaiko teisių apsaugos ar įvaikinimo funkcijomis, t.y. valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, valstybinė įvaikinimo institucija. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-02-24 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-357, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ,
2017-02-131 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau - CPK) 28 straipsnio 3 punkto nuostata nesuderinta su kartu teikiamo įstatymo projekto, kuriuo siūloma keisti Civilinį kodeksą (reg. Nr. XIIIP-356) nuostatomis, taip pat su vertinamo projekto kitų straipsnių nuostatomis, kuriose vartojama sąvoka „nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta“.
Kita vertus, neaišku, kodėl yra siūloma papildyti CPK dėl pagrindinės gyvenamosios vietos. Pastebėtina, kad kituose kodekso straipsniuose sąvoka „pagrindinė gyvenamoji vieta“ nevartojama, taigi ji, pritarus projektui, būtų vartojama tik projektu keičiamuose straipsniuose. Pastebėtina ir tai, kad Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose teismų jurisdikcijos taisykles, įskaitant Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, vartojama sąvoka nuolatinė gyvenamoji vieta, o sąvokos pagrindinė gyvenamoji vieta ten nėra. Pritarti
esmės pritaria pateiktiems pakeitimams, tačiau atkreiptinas dėmesys į straipsniuose vartojamą „asmens nuolatinės (pagrindinės) gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje“ sąvoką. Manytina, kad šį sąvoka turėtų būti suderinta su LR CK 2 knygos nuostatomis bei LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, tai įneštų aiškumo į teisinį straipsniuose minimų procedūrų reglamentavimą. Atsižvelgti
5Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,
straipsnio 3 punkte siūloma tikslinti bylų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, sąrašą. Iš esmės šis bylų sąrašas yra derinamas su galiojančio CPK 480 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurių nėra siūloma keisti.
Pastebėtina, kad CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama tikslinti teisinį reguliavimą dėl įvaikinimo asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, t. y. pagrindiniu kriterijumi, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, siūloma laikyti asmenų gyvenamąją vietą. Vis dėlto, nors CPK šiuo aspektu nėra keičiamas, CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra aiškiai atskleidžiama, kodėl tikslinga keisti kriterijus, pagal kuriuos įvaikinimas laikytinas tarptautiniu, ir kokią pridėtinę vertę sąlygotų atitinkami teisės aktų pakeitimai, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą Vilniaus apygardos teismui yra priskirtos bylos dėl tarptautinio įvaikinimo, o tarptautiniu įvaikinimu iš esmės laikomas procesas su užsienio elementu, t. y. tai siejama arba su asmenų gyvenamąja vieta užsienio valstybėje, arba su asmenų pilietybe. Manytina, kad tokia sistema padeda užtikrinti vaiko interesus, kai įvaikinimo procesas yra su tarptautiniu elementu, ir ši sistema neturėtų būti keičiama. Juo labiau, kad CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte neatskleisti esamos sistemos trūkumai. Pažymėtina, kad nuolatinė gyvenamoji vieta, vadovaujantis CK 2.12 straipsniu, yra kintanti kategorija, kuri gali pasikeisti teismo proceso metu, todėl, susiejus tarptautinį įvaikinimą tik su asmenų nuolatine gyvenamąja vieta, praktikoje galėtų būti situacijų, kai, pavyzdžiui, teismo proceso pradžioje įvaikinimas būtų tik nacionalinis procesas, tačiau bylos nagrinėjimo metu asmenys, siekiantys įvaikinti, pakeistų nuolatinę gyvenamąją vietą ir įvaikinimas taptų su tarptautiniu elementu, tačiau procesas teisme ir toliau vyktų kaip dėl nacionalinio įvaikinimo.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, CPK ir CK 3.220 straipsnis neturėtų būti keičiami CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytu būdu, kiek tai susiję su bylų dėl įvaikinimo su tarptautiniu elementu teismingumu Vilniaus apygardos teismui. Taigi, CPK 28 straipsnio pakeitimai turėtų būti derinami su galiojančiomis CPK 480 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ,
8
galiojančio CPK 282 straipsnį, nustatant, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Svarstytina, ar visais atvejais skubus sprendimų dėl įvaikinimo vykdymas atitiks geriausius vaiko interesus. Pastebėtina, kad vaikai ne visais atvejais perkeliami į būsimų įtėvių šeimą iki įvaikinimo, o teismo sprendimas dėl įvaikinimo gali būti nuginčytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba projekto nuostatos atsisakyti, arba ją papildyti sąlyga, pavyzdžiui „jeigu dėl to nenukentės vaiko interesai“, „jeigu tai atitinka geriausius vaiko interesus“ ir pan. Ši pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnyje dėstomo CPK 487 straipsnio 9 daliai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 282 straipsnio
technikos taisykles, straipsnis turėtų būti papildytas ne 5, bet 7 punktu.
Taip pat taisytina straipsnio pakeitimo esmė, nes straipsnis pildomas punktu, o ne dalimi. Pritarti
7Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,
keičiamo CPK 282 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Teismo sprendimai dėl įvaikinimo gali būti skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, todėl, įtvirtinus siūlomą pakeitimą, vaikas būtų perkeliamas į būsimų įtėvių šeimą dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo, o jei teismo sprendimas dėl įvaikinimo būtų ginčijamas ir panaikintas, vaikas būtų vėl perkeliamas į kitą aplinką iš būsimų įtėvių šeimos. Pažymėtina, kad toks vaiko perkėlimas neatitiktų vaiko interesų, o šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas užtikrinti vaiko padėties stabilumą iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo, todėl teismo sprendimai dėl įvaikinimo neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po įsiteisėjimo. Be to, pastebėtina, kad CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį bet kurioje byloje, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti, taigi, teismui sudaryta galimybė atsižvelgti į individualios situacijos aplinkybes ir tam tikrais atvejais leisti teismo sprendimą dėl įvaikinimo vykdyti skubiai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tikslinga atsisakyti CPK 282 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu. Analogiška pastaba taikytina siūlymui CPK projektu keičiamo CPK 487 straipsnį papildyti 9 dalimi. Pritarti
8Nacionalinė teismų administracija ,
2017-04-182 1.
CPK pakeitimų projekto 2 straipsniu siūloma CPK 282 straipsnį papildyti 5 dalimi. Pastebėtina, kad nurodytą CPK straipsnį sudaro tik dvi dalys, o nukreipimo skubiai vykdyti sprendimą (nutartį) atvejai nurodyti 2 dalyje, juos išdėstant punktais. Atsižvelgiant į tai, CPK pakeitimų projekto 2 straipsnio formuluotė koreguotina. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ,
valdžią teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Pasiūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, jog išlaikymo nustatymui reikalingi tam tikri finansiniai duomenys - įrodymai, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti išlaikymo dydį. Tokių duomenų surinkimas ir pateikimas teismui gali užtrukti ir nepagrįstai užtęsti proceso trukmę. Pažymėtina, jog esminis teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią tikslas yra užtikrinti vaiko teises ir kaip įmanoma greičiau nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kad vaikui nebūtų daroma žala. Taigi priėmus siūlomą reguliavimą, galimai bus atidedamas esminio sprendimo priėmimas dėl šiuo atveju antraeilių klausimų. Svarstytina galimybė nustatyti įpareigojimą teismui priteisti išlaikymą vaikui tuo pačiu sprendimu, kuriuo sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, tik tuo atveju, jei dėl to nereikia atidėti teismo sprendimo priėmimo ir jei tai netrukdo proceso operatyvumui. Nepritarti Pažymėtina, kad dėl siūlomo reguliavimo apsispręsta 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis CPK pataisomis (įstatymas XIII-242). Todėl pritartina Vyriausybės siūlymui tobulinti Projektą, atsisakant CPK 407 str. pataisų. 10. Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT)
straipsnio pakeitimo - žr. pastabą dėl Projekto Nr.
CK 3.183 straipsnio 4 dalies reglamentavimo (šio rašto 9 punktas: „Taip pat abejojame ir dėl Projekto Nr. 2 7 straipsniu siūlomo CK 3.183 straipsnio
apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu ne tik nustatytų vaiko gyvenamąją vietą ir skirtų globą (rūpybą), bet ir priteistų išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Neaišku, kodėl siūloma išlaikymą priteisti tik iki vaiko globos (rūpybos) nustatymo. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus išlieka nepaisant teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią ir globos (rūpybos) nustatymo ir pasibaigia tik vaiką įvaikinus (CK 3.195 straipsnis), todėl globos nustatymas nėra pagrindas nemokėti išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai koreguoti 3.183 straipsnio 4 dalies normą“). Atsižvelgti iš dalies
11Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga,
žodžius „iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo“, nes neaiškūs argumentai kuo grindžiamas siūlomas išlaikymo priteisimo laikotarpis ir kodėl vaiko teisė į išlaikymą yra siejama su terminu, skirtu apeliaciniam skundui paduoti. Atsižvelgti
12Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,
teisinio aiškumo, CPK projektu keičiamo CPK 407 straipsnio nuostatos turėtų būti formuluojamos analogiškai kaip Seime registruotu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-289(2) siūlomas CPK 407 straipsnio pakeitimas. Pritarti
13Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,
2017-03-175 4.
CPK projektu siūlomo CPK 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo siūlytina atsisakyti kaip perteklinio, kadangi šiuo metu galiojanti CPK 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata „užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta“ apima ir tuos atvejus, kai Lietuvos
14Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,
1
į Projektu Nr. XIIIP-288(2) siūlomus CK 3.212 straipsnio 2 dalies pakeitimus, taip pat siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, CPK projektu keičiamo CPK 482 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „globėją (rūpintoją)“ siūlytina įrašyti „ir šiam vaikui nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje“, o formuluotę „išskyrus vaikų globos institucijas ar šeimynas“ siūlytina išbraukti. Pritarti
15Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,
2
į tai, kad atvejus, kada įvaikintojas ar įvaikinamas vaikas nėra įrašomi atitinkamai į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, apskaitą ir į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), reglamentuoja CK 3.209 ir 3.210 straipsniai, CPK projektu keičiamo CPK 482 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nustatant išimtis, kada nereikia pateikti duomenų dėl asmenų įrašymo į atitinkamas apskaitas (sąrašus), siūlytina pateikti nuorodas į minėtus CK straipsnius ir kitų CPK 482 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimų siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ,
2
straipsnio 1 dalies 5 punktą ir nustatyti atvejus, kai nereikia pateikti duomenų, kad įvaikintojas ar įvaikinamasis yra įrašyti į tam tikrus sąrašus. Manytina, jog pakeitimas yra perteklinis, nes analogiškas normas aiškiau ir plačiau siūloma išdėstyti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr.
XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Manytina, jog punktą užtektų papildyti žodžiais: „išskyrus atvejus, kai įrašymas į sąrašus nėra būtinas pagal Civilinio kodekso 3.209 ir 3.210 straipsnių nuostatas“. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ,
3
straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šioje nuostatoje nurodytina apie kurią „savo“ valstybę kalbama tuo atveju, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su Lietuvos Respublikos piliečiais, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Neturėtų kelti abejonių, jog bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio „savo“ valstybe turėtų būti laikoma Lietuvos Respublika, tačiau pagal nuostatos esmę, manytina, jog turėtų būti pateikiami užsienio valstybės, kurioje nuolat gyvena Lietuvos Respublikos piliečiai, nustatyta tvarka įforminti dokumentai. Siūlytina nuostatos turinį koreguoti, kad jos esmė ir praktinis taikymas būtų aiškūs. Pritarti iš dalies
18Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,
3
teisinio reguliavimo nuoseklumo, CPK projektu keičiamo CPK 482 straipsnio 2 dalies pakeitimas turėtų būti derinamas su CPK 480 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. CPK 482 straipsnio 2 dalyje nurodytas siekiančių įvaikinti subjektų sąrašas turėtų sutapti su CPK 480 straipsnio 2 dalyje nurodytu subjektų sąrašu. Šiuo atveju taip pat atsisakytina nuorodos į asmens pagrindinę gyvenamąją vietą kaip perteklinės, kadangi, vadovaujantis CK 2.16 straipsnio 2 dalimi, asmens pagrindinė gyvenamoji vieta nurodoma tik kaip vienas iš kriterijų, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Analogiškos pastabos taikytinos CPK projektu keičiamo CPK 483 straipsnio 3 punkto pakeitimui, taip pat keičiamo CPK 487 straipsnio 5 dalies pakeitimui.
Dėl keičiamo CPK 482 straipsnio 2 dalies papildomai pastebėtina, kad šioje dalyje vartojama sąvoka „savo valstybė“ yra neaiški, todėl turėtų būti tikslinama, pateikiant nuorodą į užsienio valstybę, kurioje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Pritarti
19Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga,
2Tobulinti Įstatymo projekto 7 straipsnio formuluotę,
atsisakant nurodytų santrumpų. Pritarti
20Nacionalinė teismų administracija ,
pakeitimo projekto 7 straipsniu (CPK 483 straipsnio 3 punktas) siūlomoje redakcijoje yra įtvirtinti trumpiniai „TD“, „BIFK“. Siūlytina šių trumpinių atsisakyti ar juos patikslinti, nes nėra aiškus jų turinys, taip pat įvertinti dėl tikslingumo į kodifikuojantį (sisteminantį) įstatymą įtraukti instrukcinio pobūdžio nuostatas. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ,
straipsnį nauja redakcija siūloma straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti
neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ,
straipsnį nauja redakcija, neatsižvelgta į buvusius šio straipsnio pakeitimus.
Siūlytume vietoj nauja redakcija dėstomo straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų, įrašyti nuostatą iš galiojančio įstatymo: „Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.“
23Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija,
2017-03-20 g-2017-34948 Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407,481, 482,483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-357: siekiant teisinio aiškumo ir konkretumo, siūlome 8 straipsniu keičiamo 487 straipsnio 9 dalyje terminą „skubiai” konkrečiai. Neatsižvelgti
24Nacionalinė teismų administracija ,
pakeitimo projekto 8 straipsniu (CPK 487 straipsnis) siūloma įtraukti nuostatą dėl teismo teisės, atsižvelgiant į vaiko interesus, priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad tokią pat nuostatą siūloma įtvirtinti CK 3.212 straipsnio siūlomos redakcijos
straipsnio papildymas šia apimtimi yra perteklinis, juolab kad materialinės teisės klausimai, manytina, neturėtų būti teismo procesą reglamentuojančio įstatymo dalykas. Pritarti
25Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,
2
keičiamo CPK 487 straipsnio papildymo nauja 2 dalimi siūlytina atsisakyti kaip perteklinio, kadangi analogišką nuostatą taip pat siūloma įtvirtinti Projektu keičiamo CK 3.212 straipsnio 4 dalyje. Be to, CPK projekte siūlant CPK 487 straipsnio pakeitimus, nėra vadovaujamasi galiojančia šio straipsnio redakcija. Pritarti 26.
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ,
2
loginiu požiūriu, nes įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Pritarti
27Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,
2
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „įgyvendinimo“ įrašytinas žodis
„įsigaliojimo“ arba galėtų būti nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-06-21
4Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282,
404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-357 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-357), tačiau pasiūlyti
2017-06-21 1,4 4.1. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktu siūloma tikslinti bylų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, sąrašą. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama tikslinti įvaikinimo teisinį reguliavimą asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, t. y. pagrindiniu kriterijumi, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, siūloma laikyti asmenų gyvenamąją vietą.
Civilinio kodekso 1.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvaikinimo santykiai nustatomi pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę; to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta kolizinė norma, pagal kurią bylos, susijusios su įvaikinimu, priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu vaiko ar jo įtėvių (įtėvio) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktas turėtų būti tikslinamas taip, kad būtų užtikrinta, jog Vilniaus apygardos teismui būtų priskirtos nagrinėti tik tokios bylos dėl įvaikinimo, kuriose vieno iš subjektų (būsimo įtėvio ar įtėvių arba įvaikinamo vaiko) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos teismui neturėtų būti teismingos bylos dėl įvaikinimo, kuriose ir būsimi įtėviai, ir įvaikinamas vaikas, neatsižvelgiant į jų pilietybę, nuolat gyvena užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr.
straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje taip pat pagal asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienio valstybėje;“. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, atitinkamai turėtų būti keičiamos ir Civilinio proceso kodekso 480 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pritarti iš dalies Komiteto klausymuose diskutuota, kad šiuo atveju asmuo su dviguba (Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės) pilietybe pirmiausiai vertintinas kaip LR pilietis (o į kurį teismą kreiptis priklauso nuo jo gyvenamosios vietos- Lietuvoje ar užsienio valstybėje). Todėl projekto nuostatos atitinkamai tobulintinos. Pasiūlymas:
Pakeisti 28 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, taip pat pagal asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienio valstybėje;“.
Atitinkamai tobulintinas 480 straipsnis. Pasiūlymas:
Pakeisti 480 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „480 straipsnis. Pareiškimo padavimas
„1. Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškimą dėl įvaikinimo įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, paduoda apylinkės teismui pagal savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą. 2. Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis užsienyje, užsienio valstybės pilietis, asmuo be pilietybės arba asmuo, turintis ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, pareiškimą dėl įvaikinimo įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvoje, asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje, pareiškimą įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienyje, paduoda Vilniaus apygardos teismui.“
2017-06-212 4.2. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo.
Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimai dėl įvaikinimo gali būti skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, todėl, pritarus siūlomam pakeitimui, vaikas būtų perkeliamas į būsimų įtėvių šeimą dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo, o jeigu teismo sprendimas dėl įvaikinimo būtų ginčijamas ir panaikintas, vaikas būtų vėl perkeliamas į kitą aplinką iš būsimų įtėvių šeimos. Be to, Civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį bet kurioje byloje, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Taigi teismui sudaryta galimybė atsižvelgti į individualios situacijos aplinkybes ir tam tikrais atvejais leisti teismo sprendimą dėl įvaikinimo vykdyti skubiai. Toks vaiko perkėlimas neatitiktų vaiko interesų. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas užtikrinti vaiko padėties stabilumą iki įsiteisėjant teismo sprendimui dėl įvaikinimo, todėl teismo sprendimai dėl įvaikinimo neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po to, kai įsiteisėja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu ir palikti teismui diskrecijos teisę nustatyti skubų sprendimų įvaikinimo bylose vykdymą. Pritarti
2017-06-212 N Kartu siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalį 7 punktu – nustatyti, kad nutartis dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo turėtų būti vykdoma skubiai.
Pritarti iš dalies Argumentai: Siūlymui iš esmės pritartina, tačiau nuostatą, kad teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai, siūlytina įtvirtinti CPK 582 straipsnyje. Pasiūlymas: Pakeisti 582 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį. Teismo nutartis, išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.“
2017-06-214
proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-242, kuris įsigalios 2018 m. sausio 1 d., jau yra pakeistas Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis ir jame įtvirtintos analogiškos siūlomoms Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 4 straipsnyje nuostatos, siūloma atsisakyti
straipsniu siūlomo Civilinio proceso kodekso 407 straipsnio keitimo. Pritarti
2017-06-215 4.4.
Galiojanti Civilinio proceso kodekso 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata „užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta“ apima ir tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 5 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 481 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, ar įrašytas į asmenų, norinčių įvaikinti, sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo pareiškėjo gyvenamoji vieta, institucijų išvada, ar jis tinka būti tarptautiniu įvaikintoju);“. Pritarti
1
straipsnio 2 dalies nuostatos dėl tėvų sutikimo įvaikinti, taip pat siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma po žodžių
„globėją (rūpintoją)“ įrašyti žodžius „ir šiam vaikui nustatyta nuolatinė
globa (rūpyba) šeimoje“, o formuluotę „išskyrus vaikų globos institucijas ar šeimynas“ išbraukti. Pritarti
2
įvaikinamas vaikas nėra įrašomi atitinkamai į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, apskaitą ir į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), reglamentuoja Civilinio kodekso 3.209 ir 3.210 straipsniai, reikėtų tikslinti Įstatymo projekto Nr.
straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame nustatytos išimtys, kada nereikia pateikti duomenų dėl asmenų įrašymo į atitinkamas apskaitas (sąrašus), ir pateikti nuorodas į nurodytus Civilinio kodekso straipsnius, o kitų Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu siūlomų Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimų tikslinga atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti Pasiūlymas: ,,5) duomenys, kad įvaikintojas yra įrašytas į norinčiųjų įvaikinti sąrašą, ir kad įvaikinamasis yra įrašytas į įvaikinamų vaikų sąrašą, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus;“. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3
projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu siūlomas Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalies pakeitimas turėtų būti suderintas su Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 1 straipsniu siūlomu Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punkto pakeitimu, t. y. Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio
įvaikinti subjektų sąrašas turėtų sutapti su Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punkte nurodytu subjektų sąrašu. Šiuo atveju taip pat siūloma kaip perteklinės atsisakyti nuorodos į asmens pagrindinę gyvenamąją vietą, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.16 straipsnio 2 dalimi, asmens pagrindinė gyvenamoji vieta nurodoma tik kaip vienas iš kriterijų, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Analogiškos pastabos taikytinos Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 3 punkto ir 487 straipsnio 5 dalies pakeitimams. Dėl Įstatymo projektu Nr.
Dėl Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalies papildomai reikėtų atkreipti dėmesį, kad šioje dalyje vartojama sąvoka „savo valstybė“ yra neaiški, todėl ją reikėtų patikslinti – pateikti nuorodą į užsienio valstybę, kurioje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos,
kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai arba asmenys, turintys ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, paduodami pareiškimą įvaikinti, pateikia savo gyvenamosios vietos valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant Vyriausybės siūlymams ir atsižvelgiant į Komiteto siūlymus Projekto 1 straipsniui (siūlančiam keisti CPK 28 straipsnį) ir siūlymus keisti CPK 480 straipsnį, atitinkamai turi būti tikslinamas ir Projekto 6 straipsnis, keičiantis CPK 482 straipsnį. Pasiūlymas: „2.
Pasiūlymas:
„2. Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos,
kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai arba asmenys, turintys ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, paduodami pareiškimą įvaikinti, pateikia savo gyvenamosios vietos valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.“
2017-06-217
kodekso 483 straipsnio 3 punkte įtvirtinti trumpiniai „TD“, „BIFK“, kurie nėra apibrėžti, todėl siūloma jų atsisakyti ar apibrėžti jų turinį. Pritarti Siūlytina atsisakyti trumpinimų. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-218 4.9. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 8 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 487 straipsnio papildymo nauja 2 dalimi turėtų būti atsisakyta kaip perteklinio, nes analogišką nuostatą taip pat siūloma įtvirtinti Įstatymo projektu Nr. XIIIP-356 keičiamo Civilinio kodekso 3.212 straipsnio 4 dalyje. Siekiant sudaryti galimybes įvaikinamam vaikui kuo greičiau būti apgyvendintam įtėvių šeimoje, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 8 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 487 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Teismo sprendimą dėl įvaikinimo teismas gali nukreipti vykdyti skubiai.“
Civilinio proceso kodekso 487 straipsnio 8 ir 9 dalis reikėtų laikyti atitinkamai 9 ir
Pasiūlymas: „8.
Teismoas sprendimą dėl įvaikinimo teismas gali nukreipti leisti vykdyti skubiai.“ Pažymėtina, kad CPK 487 straipsnis turi tik 7 dalis. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 480, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-357 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose diskutuota, kad šiuo atveju asmuo su dviguba (Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės) pilietybe pirmiausiai vertintinas kaip LR pilietis (o į kurį teismą kreiptis priklauso nuo jo gyvenamosios vietos- Lietuvoje ar užsienio valstybėje). Todėl projekto nuostatos atitinkamai tobulintinos. Pasiūlymas:
Pakeisti 28 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, taip pat pagal asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienio valstybėje;“. Pritarti
2 Argumentai: Pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui, siūlytina atsisakyti Projekto 2 straipsnio, keičiančio CPK 282 straipsnį. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:2 straipsnis. 282 straipsnio pakeitimas Papildyti 282 straipsnį 5 dalimi: „5) dėl įvaikinimo.“
4 N Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto siūlymą tobulinti Projekto 1 straipsnį, keičiantį CPK 28 straipsnio 3 punktą, projektas turi būti papildytas nauju straipsniu keičiančiu CPK 480 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 480 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „480 straipsnis. Pareiškimo padavimas
„1. Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškimą dėl įvaikinimo įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, paduoda apylinkės teismui pagal savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą. 2. Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis užsienyje, užsienio valstybės pilietis, asmuo be pilietybės arba asmuo, turintis ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, pareiškimą dėl įvaikinimo įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvoje, asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje, pareiškimą įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienyje, paduoda Vilniaus apygardos teismui.“
6 Argumentai: Pritariant Vyriausybės siūlymams ir atsižvelgiant į Komiteto siūlymus Projekto 1 straipsniui (siūlančiam keisti CPK 28 straipsnį) ir siūlymus keisti CPK 480 straipsnį, atitinkamai turi būti tikslinamas ir
jį išdėstyti taip:
„3) jeigu yra galimybė ir vaikas turi įstatymų nustatyta
tvarka paskirtą nuolatinį globėją (rūpintoją) ir šiam vaikui nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, išskyrus valstybinę globos instituciją vaikų globos institucijas ar šeimynas – teismo nutartis, patvirtinanti globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti;“. 2.
taip: ,,5) duomenys, kad įvaikintojas yra įrašytas į norinčiųjų įvaikinti sąrašą, išskyrus vaiko motinos (tėvo) ar įmotės (įtėvio) sutuoktinį ir kad įvaikinamasis yra įrašytas į įvaikinamų vaikų sąrašą, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų ir vaiką nori įvaikinti jo motinos (tėvo) sutuoktinis arba kai įvaikinamasis gyvena įvaikintojo šeimoje;“. 3. Pakeisti 482 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės,
išskyrus tuos, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, paduodami pareiškimą įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.“
7 Pasiūlymas:
„3) jeigu įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis ar asmuo be
pilietybės arba Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje (TD, BIFK), – paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar pagal Civilinį kodeksą įvykdyta įvaikinimo procedūra iki teismo.“
8 Argumentai: Pritariant Vyriausybės pasiūlymui dėl Projekto 8 straipsnio tobulinimo, bei atsižvelgiant į tai, kad šis straipsnis turi 7 dalis (ne 10 dalių), taip pat sistemiškai derinant CPK nuostatas, Projekto 8 straipsnį siūlytina tobulinti: Pasiūlymas: 1.
Pakeisti 487 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai įvaikina užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be
pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė pagrindinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į kurią valstybę leidžiama įvaikinti.“
2Papildyti 487 straipsnį 8 dalimi:
„8. Teismas sprendimą dėl įvaikinimo gali leisti vykdyti skubiai.“
9 N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Nacionalinės teismų administracijos bei Teisės departamento pastabas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.1234 pakeitimo įstatymo paketo projekto 42 straipsnio „Kreipimasis į teismą dėl leidimo vaiką paimti“ nuostatoms, kad prašymas paimti vaiką nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje, nustatančio supaprastinto proceso taisykles, nustatyta tvarka, turi būti tobulinamos tiek Civilinio kodekso, tiek Civilinio proceso kodekso nuostatos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 582 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. T.y. teismas įvertinęs, kad prašymas leisti paimti vaiką turi būti nagrinėjamas žodžiu, bylą nagrinės ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka. Be to, siūlymu užtikrinama asmenų teisė skųsti teismo priimtą sprendimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 582 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį.
Teismo nutartis, išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.“
8
9 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso pataisas (įstatymas Nr. XIII-241) ir Civilinio proceso kodekso pataisas (įstatymas Nr. XIII-242), įsigaliosiančias 2018 m. sausio d. atkreipia dėmesį į tai, kad tiek šis, tiek su juo susiję kiti paketo projektai, negali įsigalioti anksčiau nei 2018 m. sausio 2 d., nes Projektu XIIIP-357 teikiamos nuostatos taip pat keičia kai kuriuos straipsnius, kurių pataisos įsigalios
paketu siūloma iš esmės pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą bei atkreipiant dėmesį į šiai pertvarkai po įstatymų priėmimo reikalingą pasirengimo laikotarpį, turi būti imtasi visų priemonių, kad dėl per trumpo laiko pertvarkai iš esmės nenukentėtų vaikai. Todėl siūlytina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.1234 pakeitimo įstatymo bei lydimųjų projektų įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 1 d. Atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186, 188, 272, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XIII-217, kuriuo siekiama sumažinti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui, apginti jo interesus, užtikrinti sudėtingų, specialių žinių reikalaujančių ikiteisminių tyrimų kokybę, nepilnamečių apklausos profesionalumą, galintį turėti lemiamą įtaką smurtautojo nuteisimui, įsigalios 2018 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įgyvendinimo 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Sabatauskas, R. Šalaševičiūtė, S. Šedbaras. Komiteto
pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2017-09-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė, biuro patarėjos:
D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: D. Šakalienė – Seimo narė, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, D. Bernackienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja, R. Černiauskas
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-02-131 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
punkto nuostata nesuderinta su kartu teikiamo įstatymo projekto, kuriuo siūloma keisti Civilinį kodeksą (reg. Nr. XIIIP-356) nuostatomis, taip pat su vertinamo projekto kitų straipsnių nuostatomis, kuriose vartojama sąvoka
„nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta“. Kita
vertus, neaišku, kodėl yra siūloma papildyti CPK dėl pagrindinės gyvenamosios vietos. Pastebėtina, kad kituose kodekso straipsniuose sąvoka „pagrindinė gyvenamoji vieta“ nevartojama, taigi ji, pritarus projektui, būtų vartojama tik projektu keičiamuose straipsniuose. Pastebėtina ir tai, kad Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose teismų jurisdikcijos taisykles, įskaitant Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, vartojama sąvoka nuolatinė gyvenamoji vieta, o sąvokos pagrindinė gyvenamoji vieta ten nėra. Pritarti 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Svarstytina, ar visais atvejais skubus sprendimų dėl įvaikinimo vykdymas atitiks geriausius vaiko interesus. Pastebėtina, kad vaikai ne visais atvejais perkeliami į būsimų įtėvių šeimą iki įvaikinimo, o teismo sprendimas dėl įvaikinimo gali būti nuginčytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba projekto nuostatos atsisakyti, arba ją papildyti sąlyga, pavyzdžiui „jeigu dėl to nenukentės vaiko interesai“, „jeigu tai atitinka geriausius vaiko interesus“ ir pan. Ši pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnyje dėstomo CPK 487 straipsnio 9 daliai.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 282 straipsnio 5 punktas yra pripažintas netekusiu galios, todėl, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, straipsnis turėtų būti papildytas ne 5, bet 7 punktu. Taip pat taisytina straipsnio pakeitimo esmė, nes straipsnis pildomas punktu, o ne dalimi. Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 straipsniu siūloma pakeisti CPK 407 straipsnį ir imperatyviai nustatyti, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Pasiūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, jog išlaikymo nustatymui reikalingi tam tikri finansiniai duomenys - įrodymai, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti išlaikymo dydį. Tokių duomenų surinkimas ir pateikimas teismui gali užtrukti ir nepagrįstai užtęsti proceso trukmę. Pažymėtina, jog esminis teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią tikslas yra užtikrinti vaiko teises ir kaip įmanoma greičiau nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kad vaikui nebūtų daroma žala. Taigi priėmus siūlomą reguliavimą, galimai bus atidedamas esminio sprendimo priėmimas dėl šiuo atveju antraeilių klausimų. Svarstytina galimybė nustatyti įpareigojimą teismui priteisti išlaikymą vaikui tuo pačiu sprendimu, kuriuo sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, tik tuo atveju, jei dėl to nereikia atidėti teismo sprendimo priėmimo ir jei tai netrukdo proceso operatyvumui. Nepritarti Pažymėtina, kad dėl siūlomo reguliavimo apsispręsta 2018-01-01 įsigaliosiančiomis CPK pataisomis (įstatymas XIII-242). Todėl pritarta Vyriausybės 1.5 siūlymui tobulinti Projektą, atsisakant CPK 407 str. pataisų. 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-02-135 4.
Projekto
atvejus, kai nereikia pateikti duomenų, kad įvaikintojas ar įvaikinamasis yra įrašyti į tam tikrus sąrašus. Manytina, jog pakeitimas yra perteklinis, nes analogiškas normas aiškiau ir plačiau siūloma išdėstyti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas. Manytina, jog punktą užtektų papildyti žodžiais: „išskyrus atvejus, kai įrašymas į sąrašus nėra būtinas pagal Civilinio kodekso 3.209 ir
1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
aiškumo principu, šioje nuostatoje nurodytina apie kurią „savo“ valstybę kalbama tuo atveju, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su Lietuvos Respublikos piliečiais, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Neturėtų kelti abejonių, jog bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio „savo“ valstybe turėtų būti laikoma Lietuvos Respublika, tačiau pagal nuostatos esmę, manytina, jog turėtų būti pateikiami užsienio valstybės, kurioje nuolat gyvena Lietuvos Respublikos piliečiai, nustatyta tvarka įforminti dokumentai. Siūlytina nuostatos turinį koreguoti, kad jos esmė ir praktinis taikymas būtų aiškūs. Pritarti iš dalies Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 3.4 pasiūlymui. 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildyti nauja 2 dalimi, nustatančia, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis, nes analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti kartu teikiamame įstatymo projekte reg.Nr. XIIIP-356, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso nuostatas.
Nuostatų kartojimas keliuose teisės aktuose neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Pritarti 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
buvusius šio straipsnio pakeitimus. Siūlytume vietoj nauja redakcija dėstomo straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų, įrašyti nuostatą iš galiojančio įstatymo:
„Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti
įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.“ Pritarti 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad galiojančiame CPK ir vertinamame projekte minimos dvi institucijos: valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir valstybinė įvaikinimo institucija. Tačiau pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo NR. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354, numatoma viena institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pritarti Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-354 nurodomas konkretus institucijos pavadinimas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tuo tarpu tiek Civilinio proceso kodekse, tiek Civiliniame kodekse nurodomas ne konkretus tarnybos pavadinimas, o bendri institucijų pavadinimai, sietini su vaiko teisių apsaugos ar įvaikinimo funkcijomis, t.y. valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, valstybinė įvaikinimo institucija. 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 9.
Projekto
įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Pritarti
Teisingumo ministerijos, 2017-02-24 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-357, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (VTAS vadovų asociacija), 2017-03-14
* Asociacija iš esmės pritaria pateiktiems pakeitimams, tačiau atkreiptinas dėmesys į straipsniuose vartojamą „asmens nuolatinės (pagrindinės) gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje“ sąvoką. Manytina, kad šį sąvoka turėtų būti suderinta su LR CK 2 knygos nuostatomis bei LR
straipsniuose minimų procedūrų reglamentavimą. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausias Teismas,
straipsniu siūlomo CPK 407 straipsnio pakeitimo - žr. pastabą dėl Projekto Nr. 2 7 straipsniu siūlomo CK 3.183 straipsnio 4 dalies reglamentavimo (šio rašto 9 punktas: „Taip pat abejojame ir dėl Projekto Nr. 2 7 straipsniu siūlomo CK 3.183 straipsnio 4 dalies reglamentavimo.
Projekte siūloma, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu ne tik nustatytų vaiko gyvenamąją vietą ir skirtų globą (rūpybą), bet ir priteistų išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Neaišku, kodėl siūloma išlaikymą priteisti tik iki vaiko globos (rūpybos) nustatymo. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus išlieka nepaisant teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią ir globos (rūpybos) nustatymo ir pasibaigia tik vaiką įvaikinus (CK 3.195 straipsnis), todėl globos nustatymas nėra pagrindas nemokėti išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai koreguoti 3.183 straipsnio 4 dalies normą“). Atsižvelgti 2.1 Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga,
g-2017-31764
Įstatymo projekto 4 straipsnį, išbraukiant žodžius „iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo“, nes neaiškūs argumentai kuo grindžiamas siūlomas išlaikymo priteisimo laikotarpis ir kodėl vaiko teisė į išlaikymą yra siejama su terminu, skirtu apeliaciniam skundui paduoti. Atsižvelgti
6
straipsnio formuluotę, atsisakant nurodytų santrumpų. Pritarti 3.1 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,
kodekso (toliau – CPK) 28 straipsnio 3 punkte siūloma tikslinti bylų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, sąrašą. Iš esmės šis bylų sąrašas yra derinamas su galiojančio CPK 480 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurių nėra siūloma keisti.
Pastebėtina, kad CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama tikslinti teisinį reguliavimą dėl įvaikinimo asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, t. y. pagrindiniu kriterijumi, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, siūloma laikyti asmenų gyvenamąją vietą. Vis dėlto, nors CPK šiuo aspektu nėra keičiamas, CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra aiškiai atskleidžiama, kodėl tikslinga keisti kriterijus, pagal kuriuos įvaikinimas laikytinas tarptautiniu, ir kokią pridėtinę vertę sąlygotų atitinkami teisės aktų pakeitimai, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą Vilniaus apygardos teismui yra priskirtos bylos dėl tarptautinio įvaikinimo, o tarptautiniu įvaikinimu iš esmės laikomas procesas su užsienio elementu, t. y. tai siejama arba su asmenų gyvenamąja vieta užsienio valstybėje, arba su asmenų pilietybe. Manytina, kad tokia sistema padeda užtikrinti vaiko interesus, kai įvaikinimo procesas yra su tarptautiniu elementu, ir ši sistema neturėtų būti keičiama. Juo labiau, kad CPK projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte neatskleisti esamos sistemos trūkumai. Pažymėtina, kad nuolatinė gyvenamoji vieta, vadovaujantis CK 2.12 straipsniu, yra kintanti kategorija, kuri gali pasikeisti teismo proceso metu, todėl, susiejus tarptautinį įvaikinimą tik su asmenų nuolatine gyvenamąja vieta, praktikoje galėtų būti situacijų, kai, pavyzdžiui, teismo proceso pradžioje įvaikinimas būtų tik nacionalinis procesas, tačiau bylos nagrinėjimo metu asmenys, siekiantys įvaikinti, pakeistų nuolatinę gyvenamąją vietą ir įvaikinimas taptų su tarptautiniu elementu, tačiau procesas teisme ir toliau vyktų kaip dėl nacionalinio įvaikinimo.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, CPK ir CK
projektų aiškinamajame rašte nurodytu būdu, kiek tai susiję su bylų dėl įvaikinimo su tarptautiniu elementu teismingumu Vilniaus apygardos teismui. Taigi, CPK 28 straipsnio pakeitimai turėtų būti derinami su galiojančiomis CPK 480 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pritarti 3.2 Teisingumo ministerija,
nustatyti, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Teismo sprendimai dėl įvaikinimo gali būti skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, todėl, įtvirtinus siūlomą pakeitimą, vaikas būtų perkeliamas į būsimų įtėvių šeimą dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo, o jei teismo sprendimas dėl įvaikinimo būtų ginčijamas ir panaikintas, vaikas būtų vėl perkeliamas į kitą aplinką iš būsimų įtėvių šeimos. Pažymėtina, kad toks vaiko perkėlimas neatitiktų vaiko interesų, o šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas užtikrinti vaiko padėties stabilumą iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo, todėl teismo sprendimai dėl įvaikinimo neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po įsiteisėjimo.
Be to, pastebėtina, kad CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį bet kurioje byloje, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti, taigi, teismui sudaryta galimybė atsižvelgti į individualios situacijos aplinkybes ir tam tikrais atvejais leisti teismo sprendimą dėl įvaikinimo vykdyti skubiai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tikslinga atsisakyti CPK 282 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu. Analogiška pastaba taikytina siūlymui CPK projektu keičiamo CPK 487 straipsnį papildyti 9 dalimi. Pritarti 3.3 Teisingumo ministerija,
straipsnio nuostatos turėtų būti formuluojamos analogiškai kaip Seime registruotu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 404, 407 ir
straipsnio pakeitimas. Pritarti 3.4 Teisingumo ministerija,
pakeitimo siūlytina atsisakyti kaip perteklinio, kadangi šiuo metu galiojanti CPK 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata „užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta“ apima ir tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Atsižvelgti 3.5 Teisingumo ministerija,
1
5Atsižvelgiant į Projektu Nr.
Atsižvelgiant į Projektu Nr. XIIIP-288(2) siūlomus CK 3.212 straipsnio 2 dalies pakeitimus, taip pat siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, CPK projektu keičiamo CPK 482 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „globėją (rūpintoją)“ siūlytina įrašyti „ir šiam vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje“, o formuluotę „išskyrus vaikų globos institucijas ar šeimynas“ siūlytina išbraukti. Pritarti 3.6 Teisingumo ministerija,
2
į tai, kad atvejus, kada įvaikintojas ar įvaikinamas vaikas nėra įrašomi atitinkamai į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, apskaitą ir į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), reglamentuoja CK 3.209 ir 3.210 straipsniai, CPK projektu keičiamo CPK 482 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nustatant išimtis, kada nereikia pateikti duomenų dėl asmenų įrašymo į atitinkamas apskaitas (sąrašus), siūlytina pateikti nuorodas į minėtus CK straipsnius ir kitų CPK 482 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimų siūlytina atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti 3.7 Teisingumo ministerija,
3
CPK 482 straipsnio 2 dalies pakeitimas turėtų būti derinamas su CPK 480 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. CPK 482 straipsnio 2 dalyje nurodytas siekiančių įvaikinti subjektų sąrašas turėtų sutapti su CPK 480 straipsnio 2 dalyje nurodytu subjektų sąrašu. Šiuo atveju taip pat atsisakytina nuorodos į asmens pagrindinę gyvenamąją vietą kaip perteklinės, kadangi, vadovaujantis CK 2.16 straipsnio 2 dalimi, asmens pagrindinė gyvenamoji vieta nurodoma tik kaip vienas iš kriterijų, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Analogiškos pastabos taikytinos CPK projektu keičiamo CPK 483 straipsnio 3 punkto pakeitimui, taip pat keičiamo CPK 487 straipsnio 5 dalies pakeitimui.
Dėl keičiamo CPK 482 straipsnio 2 dalies papildomai pastebėtina, kad šioje dalyje vartojama sąvoka „savo valstybė“ yra neaiški, todėl turėtų būti tikslinama, pateikiant nuorodą į užsienio valstybę, kurioje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Pritarti iš dalies 3.8 Teisingumo ministerija,
2
siūlytina atsisakyti kaip perteklinio, kadangi analogišką nuostatą taip pat siūloma įtvirtinti Projektu keičiamo CK 3.212 straipsnio 4 dalyje. Be to, CPK projekte siūlant CPK 487 straipsnio pakeitimus, nėra vadovaujamasi galiojančia šio straipsnio redakcija. Pritarti 3.9 Teisingumo ministerija,
2
įrašytinas žodis „įsigaliojimo“ arba galėtų būti nurodoma, kad Lietuvos
d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2017-03-20 g-2017-34947 Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407,481, 482,483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-357: siekiant teisinio aiškumo ir konkretumo, siūlome 8 straipsniu keičiamo 487 straipsnio 9 dalyje terminą „skubiai” konkrečiai. Atsižvelgti 5.1 Nacionalinė teismų administracija,
g-2017-48812
papildyti 5 dalimi. Pastebėtina, kad nurodytą CPK straipsnį sudaro tik dvi dalys, o nukreipimo skubiai vykdyti sprendimą (nutartį) atvejai nurodyti 2 dalyje, juos išdėstant punktais. Atsižvelgiant į tai, CPK pakeitimų projekto
5.2
teismų administracija6 2.
CPK pakeitimo projekto 7 straipsniu (CPK 483 straipsnio 3 punktas) siūlomoje redakcijoje yra įtvirtinti trumpiniai „TD“, „BIFK“. Siūlytina šių trumpinių atsisakyti ar juos patikslinti, nes nėra aiškus jų turinys, taip pat įvertinti dėl tikslingumo į kodifikuojantį (sisteminantį) įstatymą įtraukti instrukcinio pobūdžio nuostatas. Pritarti 5.3
teismų administracija7
siūloma įtraukti nuostatą dėl teismo teisės, atsižvelgiant į vaiko interesus, priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad tokią pat nuostatą siūloma įtvirtinti CK 3.212 straipsnio siūlomos redakcijos 4 dalyje (nuostatos vertinimas pateiktas pirmiau šiame rašte), CPK
materialinės teisės klausimai, manytina, neturėtų būti teismo procesą reglamentuojančio įstatymo dalykas. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-21, Nutarimas Nr. 487
proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-357 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-357), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas: <...> Pritarti 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-21 1,4
projekto Nr. XIIIP-357 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktu siūloma tikslinti bylų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, sąrašą. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama tikslinti įvaikinimo teisinį reguliavimą asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, t. y. pagrindiniu kriterijumi, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, siūloma laikyti asmenų gyvenamąją vietą. Civilinio kodekso 1.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvaikinimo santykiai nustatomi pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę; to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta kolizinė norma, pagal kurią bylos, susijusios su įvaikinimu, priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu vaiko ar jo įtėvių (įtėvio) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktas turėtų būti tikslinamas taip, kad būtų užtikrinta, jog Vilniaus apygardos teismui būtų priskirtos nagrinėti tik tokios bylos dėl įvaikinimo, kuriose vieno iš subjektų (būsimo įtėvio ar įtėvių arba įvaikinamo vaiko) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos teismui neturėtų būti teismingos bylos dėl įvaikinimo, kuriose ir būsimi įtėviai, ir įvaikinamas vaikas, neatsižvelgiant į jų pilietybę, nuolat gyvena užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-357 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje taip pat pagal asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienio valstybėje;“. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, atitinkamai turėtų būti keičiamos ir Civilinio proceso kodekso 480 straipsnio
iš dalies Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 3.1 ir 3.3 pasiūlymams. 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-212
proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl įvaikinimo. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimai dėl įvaikinimo gali būti skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, todėl, pritarus siūlomam pakeitimui, vaikas būtų perkeliamas į būsimų įtėvių šeimą dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo, o jeigu teismo sprendimas dėl įvaikinimo būtų ginčijamas ir panaikintas, vaikas būtų vėl perkeliamas į kitą aplinką iš būsimų įtėvių šeimos.
Be to, Civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį bet kurioje byloje, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Taigi teismui sudaryta galimybė atsižvelgti į individualios situacijos aplinkybes ir tam tikrais atvejais leisti teismo sprendimą dėl įvaikinimo vykdyti skubiai. Toks vaiko perkėlimas neatitiktų vaiko interesų. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas užtikrinti vaiko padėties stabilumą iki įsiteisėjant teismo sprendimui dėl įvaikinimo, todėl teismo sprendimai dėl įvaikinimo neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po to, kai įsiteisėja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 2 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies papildymo nauju 5 punktu ir palikti teismui diskrecijos teisę nustatyti skubų sprendimų įvaikinimo bylose vykdymą. Pritarti 1.4
8 N Kartu siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso
paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo turėtų būti vykdoma skubiai. Pritarti iš dalies Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 3.7 pasiūlymui. 1.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-214 4.3.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-242, kuris įsigalios 2018 m. sausio 1 d., jau yra pakeistas Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis ir jame įtvirtintos analogiškos siūlomoms Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 4 straipsnyje nuostatos, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 4 straipsniu siūlomo Civilinio proceso kodekso 407 straipsnio keitimo. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, išbraukti pateikto įstatymo projekto 4 straipsnį, keičiantį CPK 407 straipsnį, atitinkamai pernumeruoti kitus projekto straipsnius. 1.6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-214
Civilinio proceso kodekso 481 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata „užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta“ apima ir tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 5 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 481 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, asmens
kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, ar įrašytas į asmenų, norinčių įvaikinti, sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo pareiškėjo gyvenamoji vieta, institucijų išvada, ar jis tinka būti tarptautiniu įvaikintoju);“. Pritarti Atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 4 (buvusį 5) straipsnį. 1.7
1
straipsnio 2 dalies nuostatos dėl tėvų sutikimo įvaikinti, taip pat siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-357 6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma po žodžių „globėją (rūpintoją)“ įrašyti žodžius „ir šiam vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje“, o formuluotę
„išskyrus vaikų globos institucijas ar šeimynas“ išbraukti. Pritarti
1.8
2
į tai, kad atvejus, kada įvaikintojas ar įvaikinamas vaikas nėra įrašomi atitinkamai į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, apskaitą ir į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), reglamentuoja Civilinio kodekso 3.209 ir 3.210 straipsniai, reikėtų tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame nustatytos išimtys, kada nereikia pateikti duomenų dėl asmenų įrašymo į atitinkamas apskaitas (sąrašus), ir pateikti nuorodas į nurodytus Civilinio kodekso straipsnius, o kitų Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu siūlomų Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimų tikslinga atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti 1.9
3
teisinio reguliavimo nuoseklumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu siūlomas Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalies pakeitimas turėtų būti suderintas su Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 1 straipsniu siūlomu Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punkto pakeitimu, t. y. Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio
sąrašas turėtų sutapti su Civilinio proceso kodekso 28 straipsnio 3 punkte nurodytu subjektų sąrašu.
Šiuo atveju taip pat siūloma kaip perteklinės atsisakyti nuorodos į asmens pagrindinę gyvenamąją vietą, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.16 straipsnio 2 dalimi, asmens pagrindinė gyvenamoji vieta nurodoma tik kaip vienas iš kriterijų, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Analogiškos pastabos taikytinos Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 3 punkto ir 487 straipsnio 5 dalies pakeitimams. Dėl Įstatymo projektu Nr. XIIIP-357 keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalies papildomai reikėtų atkreipti dėmesį, kad šioje dalyje vartojama sąvoka
„savo valstybė“ yra neaiški, todėl ją reikėtų patikslinti – pateikti nuorodą
į užsienio valstybę, kurioje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 6 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be
pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai arba asmenys, turintys ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, paduodami pareiškimą įvaikinti, pateikia savo gyvenamosios vietos valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka.
Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.“ Pritarti iš dalies Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 3.4 pasiūlymui. 1.11 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-216
projekto Nr. XIIIP-357 7 straipsniu keičiamame Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 3 punkte įtvirtinti trumpiniai „TD“, „BIFK“, kurie nėra apibrėžti, todėl siūloma jų atsisakyti ar apibrėžti jų turinį. Pritarti 1.12
2
proceso kodekso 487 straipsnio papildymo nauja 2 dalimi turėtų būti atsisakyta kaip perteklinio, nes analogišką nuostatą taip pat siūloma įtvirtinti Įstatymo projektu Nr. XIIIP-356 keičiamo Civilinio kodekso 3.212 straipsnio 4 dalyje. Siekiant sudaryti galimybes įvaikinamam vaikui kuo greičiau būti apgyvendintam įtėvių šeimoje, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-357
straipsnį papildyti nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Teismo sprendimą dėl įvaikinimo teismas gali
nukreipti vykdyti skubiai.“ Civilinio proceso kodekso 487 straipsnio 8 ir 9 dalis reikėtų laikyti atitinkamai 9 ir 10 dalimis. Pritarti iš dalies Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 3.6 pasiūlymui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-06-28 * Daryti pertrauką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir lydimųjų projektų Nr. XIIIP-355 - XIIIP-358 svarstyme ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti darbo grupę šiems Įstatymų projektams tobulinti.
Nepritarti Komiteto 2017-07-05 posėdyje nutarta nepritarti šiam sprendimui ir kreiptasi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą su prašymu pateikti papildomo komiteto išvadas minėtiems įstatymų projektams. 2. Žmogaus teisių komitetas, 2017-07-05 * Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą. Pritarti
Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 480, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-357 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti 3.1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-041 Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose diskutuota, kad šiuo atveju asmuo su dviguba (Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės) pilietybe pirmiausiai vertintinas kaip LR pilietis (o į kurį teismą kreiptis priklauso nuo jo gyvenamosios vietos - Lietuvoje ar užsienio valstybėje). Todėl projekto nuostatos atitinkamai tobulintinos. Pasiūlymas:
Pakeisti 28 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, taip pat pagal asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienio valstybėje;“.
Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį. 3.2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-042 Argumentai: Pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui, siūlytina atsisakyti Projekto 2 straipsnio, keičiančio CPK 282 straipsnį. Pasiūlymas:
Papildyti 282 straipsnį 5 dalimi: „5) dėl įvaikinimo.“ Pritarti Pateiktame įstatymo projekte išbraukti 2 straipsnį, keičiantį CPK 282 straipsnį, o buvusį 3 straipsnį laikyti 2 straipsniu. 3.3 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-043 N Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto siūlymą tobulinti Projekto 1 straipsnį, keičiantį CPK 28 straipsnio 3 punktą, projektas turi būti papildytas nauju straipsniu keičiančiu CPK 480 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 480 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „480 straipsnis. Pareiškimo padavimas „1. Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškimą dėl įvaikinimo įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, paduoda apylinkės teismui pagal savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą. 2.
gyvenantis užsienyje, užsienio valstybės pilietis, asmuo be pilietybės arba asmuo, turintis ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, pareiškimą dėl įvaikinimo įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvoje, asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje, pareiškimą įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienyje, paduoda Vilniaus apygardos teismui.“ Pritarti Įstatymo projektą papildyti 3 straipsniu, jį išdėstyti, kaip pateikta pasiūlyme. 3.4 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-045 Argumentai: Pritariant Vyriausybės siūlymams ir atsižvelgiant į Komiteto siūlymus Projekto 1 straipsniui (siūlančiam keisti CPK 28 straipsnį) ir siūlymus keisti CPK 480 straipsnį, atitinkamai turi būti tikslinamas ir
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jeigu yra galimybė ir vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą nuolatinį globėją (rūpintoją) ir šiam vaikui nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, išskyrus valstybinę globos instituciją vaikų globos institucijas ar šeimynas – teismo nutartis, patvirtinanti globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti;“. 2. Pakeisti 482 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) duomenys, kad įvaikintojas yra įrašytas į norinčiųjų įvaikinti sąrašą, išskyrus vaiko motinos (tėvo) ar įmotės (įtėvio) sutuoktinį ir kad įvaikinamasis yra įrašytas į įvaikinamų vaikų sąrašą, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų ir vaiką nori įvaikinti jo motinos (tėvo) sutuoktinis arba kai įvaikinamasis gyvena įvaikintojo šeimoje;“. 3. Pakeisti 482 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, paduodami pareiškimą įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.“ Pritarti Atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 5 (buvusį 6) straipsnį. 3.5 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-046 Pasiūlymas:
„3) jeigu įvaikinti prašo užsienio valstybės
pilietis ar asmuo be pilietybės arba Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje (TD, BIFK), – paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar pagal Civilinį kodeksą įvykdyta įvaikinimo procedūra iki teismo.“ Pritarti Atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 6 (buvusį 7) straipsnį. 3.6 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-047 Argumentai: Pritariant Vyriausybės pasiūlymui dėl Projekto 8 straipsnio tobulinimo, bei atsižvelgiant į tai, kad šis straipsnis turi 7 dalis (ne 10 dalių), taip pat sistemiškai derinant CPK nuostatas, Projekto 8 straipsnį siūlytina tobulinti:
Pasiūlymas:
dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai įvaikina užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė pagrindinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į kurią valstybę leidžiama įvaikinti.“
dalimi: „8. Teismas sprendimą dėl įvaikinimo gali leisti vykdyti skubiai.“ Pritarti Žr. komiteto 1 pasiūlymą. 3.7 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-048 N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Nacionalinės teismų administracijos bei Teisės departamento pastabas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.1234 pakeitimo įstatymo paketo projekto 42 straipsnio
„Kreipimasis į teismą dėl leidimo vaiką paimti“ nuostatoms, kad prašymas paimti vaiką nagrinėjamas Civilinio proceso
kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje, nustatančio supaprastinto proceso taisykles, nustatyta tvarka, turi būti tobulinamos tiek Civilinio kodekso, tiek Civilinio proceso kodekso nuostatos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 582 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. T. y. teismas įvertinęs, kad prašymas leisti paimti vaiką turi būti nagrinėjamas žodžiu, bylą nagrinės ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka. Be to, siūlymu užtikrinama asmenų teisė skųsti teismo priimtą sprendimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 582 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį.
Teismo nutartis, išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.“ Pritarti Įstatymo projektą papildyti nauju 8 straipsniu, jį išdėstyti, kaip pateikta pasiūlyme. 3.8 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-049 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso pataisas (įstatymas Nr. XIII-241) ir Civilinio proceso kodekso pataisas (įstatymas Nr. XIII-242), įsigaliosiančias 2018 m. sausio d. atkreipia dėmesį į tai, kad tiek šis, tiek su juo susiję kiti paketo projektai, negali įsigalioti anksčiau nei 2018 m. sausio 2 d., nes Projektu XIIIP-357 teikiamos nuostatos taip pat keičia kai kuriuos straipsnius, kurių pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad projektų paketu siūloma iš esmės pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą bei atkreipiant dėmesį į šiai pertvarkai po įstatymų priėmimo reikalingą pasirengimo laikotarpį, turi būti imtasi visų priemonių, kad dėl per trumpo laiko pertvarkai iš esmės nenukentėtų vaikai. Todėl siūlytina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.1234 pakeitimo įstatymo bei lydimųjų projektų įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 1 d. Atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186, 188, 272, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XIII-217, kuriuo siekiama sumažinti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui, apginti jo interesus, užtikrinti sudėtingų, specialių žinių reikalaujančių ikiteisminių tyrimų kokybę, nepilnamečių apklausos profesionalumą, galintį turėti lemiamą įtaką smurtautojo nuteisimui, įsigalios 2018 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
įgyvendinimas
įstatymo įgyvendinimo 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-09-137 Pasiūlymas. Atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto 3.6 pasiūlymą, siūlome apkeisti įstatymo projekto 7 (buvusį 8) straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 7 straipsnis. 487 straipsnio pakeitimas Pakeisti 487 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „487 straipsnis. Teismo sprendimas
įvaikinamas arba pareiškimas įvaikinti atmetamas. 2. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. 3. Patenkinus pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikintieji – įvaikintojų vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas į šeimą iki įvaikinimo, tai įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai pažymi sprendime. 4.
rezoliucinėje dalyje paliekami vaiko individualybę išsaugantys duomenys: gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir (ar) pavardė, jeigu jie nekeičiami. 5. Kai įvaikina užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į kurią valstybę leidžiama įvaikinti. 6. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įvaikinti per tris dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kuri yra įregistravusi vaiko gimimą. 7. Teismo sprendimas įvaikinti yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą. 8. Visas teismo sprendimas skelbiamas uždarame teismo posėdyje. 9. Teismo sprendimai dėl įvaikinimo vykdomi skubiai. 1. Pakeisti 487 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai įvaikina užsienio valstybių piliečiai ar
asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į kurią valstybę leidžiama įvaikinti.“
dalimi: „8. Teismas sprendimą dėl įvaikinimo gali leisti vykdyti skubiai.“
I Argumentai: Kadangi siūloma dalį įstatymo projekto straipsnių išbraukti bei projektą papildyti naujais straipsniais, siūlome tikslinti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis
variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė