P rojekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO NR. VIII-342 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikom a o s specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), taip pat asmenys, gimę tremtinių šeimose praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo bent vieno iš tėvų tremties pabaigos ;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos P rezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Antanas Vinkus
Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas ir teikiamas tikslu atstatyti teisingumą tų asmenų atžvilgiu, kurie grįžo į Lietuvą dar motinų, buvusių tremtyje, įsčiose, bet gimė ir pasaulį išvydo jau Lietuvoje. Kai kurie iš šių asmenų prieš atitinkamą laiką tokį statusą yra gavę, vadovaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymo nuostatomis. Tačiau, įsigaliojus tokiai praktikai, vėliau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija šią įsakymo nuostatą pripažino neteisėta, teigdama, kad tokia nuostata turėtų būti įrašyta Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas Įstatymo projekto tikslas yra įteisinti nukentėjusiųjų nuo okupacijos statusą asmenims, kurie gimė tremtinių šeimose praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo bent vieno iš tėvų tremties pabaigos. Trys šimtai dienų nuo grįžimo į Lietuvą dienos terminas siūlomas atsižvelgiant į tokį terminą įtvirtintą Civilinio kodekso 3.140 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko kilmės juridinius santykius. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas tokiems asmenims nepriskiria nukentėjusiųjų nuo okupacijų statuso. Kai kurie asmenys tokį statusą gavo vadovaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymo nuostatomis, tačiau vėliau šis įsakymas buvo pripažintas neteisėtu. 4.
reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymo projektą būtų įteisintas nukentėjusiųjų nuo okupacijų statusas asmenims, kurie grįžo iš tremties motinų įsčiose, bet gimė jau Lietuvoje, tai yra būtų išspręstas socialinio teisingumo klausimas šių asmenų atžvilgiu. Tokių asmenų nėra daug, todėl tai nepareikalautų reikšmingesnių valstybės biudžeto lėšų. Tikslių duomenų apie konkretų tokių asmenų skaičių nėra. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai. Teikiamas įstatymo projektas nėra skirtas įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 8. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų poreikis nebus reikšmingas, nes tokių asmenų yra labai nedaug. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai Įstatymo projekto parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Vinkus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „tremtinio statusas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Antanas Vinkus
DĖL
2019-06-19
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos asmenų,
nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad tremtiniais būtų pripažįstami ir asmenys, gimę tremtinių šeimose praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo bent vieno iš tėvų tremties pabaigos. Svarstytina, ar tokie asmenys neturėtų būti pripažįstami tremtiniams prilygintais asmenims, kaip numatyta keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342
pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2442(2) , kuriuo siūloma tremtiniams prilyginti asmenis, gimusius politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų), jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys arba buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu yra plečiama nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupė, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-06-14
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-3565 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė Ieva Visockienė, tel. 8 706 63 696, el. p. [email protected]
2023-05-31
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Antanas Vinkus – Seimo narys, Svajūnė Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vyresnioji patarėja, Gintaras Šidlauskas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-19 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos asmenų,
nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau
daugiau kaip trims šimtams dienų nuo bent vieno iš tėvų tremties pabaigos. Svarstytina, ar tokie asmenys neturėtų būti pripažįstami tremtiniams prilygintais asmenims, kaip numatyta keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2442(2), kuriuo siūloma tremtiniams prilyginti asmenis, gimusius politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų), jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys arba buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą. Pritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupė, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada gauta (2020 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 18). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė (2020 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 18). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3565 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų,
nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau
specialybę; dėl okupacinių režimų struktūrų veiksmų patyrė kitokią žalą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „priėmus Įstatymo projektą būtų įteisintas nukentėjusiųjų nuo okupacijų statusas asmenims, kurie grįžo iš tremties motinų įsčiose, bet gimė jau Lietuvoje, tai yra būtų išspręstas socialinio teisingumo klausimas šių asmenų atžvilgiu“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Statuso įstatymo 2 straipsnį nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami tik nukentėję ar kitaip patyrę žalą nuo okupacinių režimų asmenys, buvusių tremtinių šeimose jau pasibaigus tremčiai gimę vaikai negali būti traktuojami taip pat kaip asmenys, kuriems šiuo metu pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas. 2.
tremtinio teisinis statusas, kurį Įstatymo projekte siūloma pripažinti asmenims, gimusiems tremtinių šeimose praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo bent vieno iš tėvų tremties pabaigos, tiesiogiai susijęs su teise gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, taip pat transporto lengvatas pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą. Pažymėtina, kad valstybės parama teikiama tik labiausiai nukentėjusiems asmenims, nes karo ir pokario metais dėl nacistinių ir sovietinių okupantų kaltės žuvo, buvo suluošinta dešimtys tūkstančių niekuo nekaltų taikių gyventojų, o kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą prarado kone kiekviena šeima.
Prie asmenų, kuriems yra pripažįstamas nukentėjusio asmens teisinis statusas, tačiau valstybės parama neskiriama, taip pat priskiriami asmenys, suimti dėl politinių motyvų ar baudžiamųjų akcijų metu tardymų, apklausų ar kitokiais tikslais, bet nenuteisti ir paleisti, jei kalėjo trumpiau negu 6 mėnesius (nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas pagal Statuso įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą); asmenys, kurie buvo suluošinti ar sužaloti dėl karo veiksmų, prarado kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą (nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas pagal Statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčius); politinių kalinių šeimos nariai (nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas pagal Statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto d papunktį); pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų į Lietuvą atkeltų asmenų 1941 m. sausio 10 d.
Statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą), ir kiti.
Prie asmenų, kuriems yra pripažįstamas nukentėjusio asmens teisinis statusas, tačiau valstybės parama neskiriama, taip pat priskiriami asmenys, suimti dėl politinių motyvų ar baudžiamųjų akcijų metu tardymų, apklausų ar kitokiais tikslais, bet nenuteisti ir paleisti, jei kalėjo trumpiau negu 6 mėnesius (nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas pagal Statuso įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą); asmenys, kurie buvo suluošinti ar sužaloti dėl karo veiksmų, prarado kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą (nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas pagal Statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčius); politinių kalinių šeimos nariai (nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas pagal Statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto d papunktį); pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų į Lietuvą atkeltų asmenų 1941 m. sausio 10 d.
Statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą), ir kiti. Skirtingas nukentėjusių asmenų grupių vertinimas valstybės paramos teikimo prasme grindžiamas tuo, kad nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas ir neteisėtai represuotiems Lietuvos gyventojams, kurie ilgus tremties, kalinimo metus be jokio atlyginimo turėjo dirbti kasyklose, miško paruošimo ir kitus darbus esant mažai išgyvenimo tikimybei, ir mažiau ar netiesiogiai nukentėjusiems asmenims (praradusiems turtą ar negalėjusiems siekti mokslo ir eiti aukštesnių pareigų asmenims, taip pat nukentėjusių asmenų šeimos nariams).
Buvusių tremtinių šeimose jau pasibaigus tremčiai gimusius vaikus priskyrus prie labiausiai nukentėjusių asmenų grupių, būtų pažeistos asmenų, kuriems nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas, tačiau valstybės parama neskiriama, teisės. 3. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, tremtinių šeimose, praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo bent vieno iš tėvų tremties pabaigos, gimusių asmenų, kuriems būtų pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas
„Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja
susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“), „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 1 d. pradėtų įgyvendinti šešių struktūrinių reformų, didinančių ekonomikos augimo potencialą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, kaštus bei Vyriausybės prisiimtus ir teisės aktais nustatytus įsipareigojimus, pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintas fiskalinės drausmės taisykles prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, susijusių su Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimu, finansinių galimybių nebus. 4.
teisinis reguliavimas iš dalies tampa nebeaktualus, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIII-2325, pagal kurį tremtiniams prilyginamais asmenimis pripažįstami asmenys, kurie gimė ar buvo įvaikinti politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties laikas, tačiau nėra archyvinių įrodymų, kad jam leista grįžti į Lietuvą arba buvo suvaržytos galimybės grįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl to jis ne mažiau kaip 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo grįžęs į Lietuvą. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2022-12-01 Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3565 (toliau – Įstatymo projektas), teikiame nuomonę:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija dėl Įstatymo projekto pateikta 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 18 “Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3565
“. Manome, kad argumentai, kuriais pagrindžiama nepritarimo pozicija, yra
aktualūs ir šiuo metu. Įvertinta. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Papildomais paskirtų Komitetų sprendimai ir pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgia nt į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 15 d. išvadą ( nutarimo Nr.
18) bei komiteto posėdžio metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovo išsakytas pastabas bei pasiūlymus. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė