Projekto lyginamasis variantas
APLINKOS apsaugos ĮSTATYMO NR. I-2223 19¹
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ir ūkio ekonomikos ir inovacijų ministrais; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.“
pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės
ūkio ministerijos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Respublikos Prezidentas
1.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektai parengti siekiant konsoliduoti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – VAT) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) funkcijas ir vykdant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, 232 punkto nuostatą „Vykdydami valstybės administravimo sistemos pertvarką, mažinsime ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų ir verslą reguliuojančių įstaigų skaičių, panaikindami dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, kurios dubliuojasi, ir jas įgyvendinančias institucijas“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, III prioriteto
„Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas“ 3.1.1. darbo „Viešojo
sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas“, 3.1.2. darbo „Viešojo sektoriaus įstaigų vidinių procesų optimizavimas“ bei 3.1.5. darbo „Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, didinant orientaciją į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą“ nuostatas. Įstatymų projektais siūloma mažinti ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų skaičių, konsoliduojant VAT ir VMVT funkcijas. Priėmus įstatymų projektus VAT bus reorganizuojama skaidymo būdu išdalijant VAT teises ir pareigas VMVT ir Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui (toliau – NMVRVI). Viešosios įstaigos „Ekoagros“ (toliau – VšĮ „Ekoagros“) nesiūloma prijungti prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, nes Europos Komisijai 2015 metais atlikus Lietuvoje auditą (Nr.
DG(SANTE)2015-7365-MR) buvo įvertinta, kad VšĮ „Ekoagros“ atitinka visus Europos Sąjungos ekologinės gamybos sertifikavimo /kontrolės institucijoms keliamus reikalavimus. VšĮ „Ekoagros“ visas pajamas veiklai vykdyti uždirba iš sertifikavimo veiklos Lietuvoje bei trečiosiose šalyse sertifikuodama pagal Europos Sąjungos, VšĮ „Ekoagros“ ekvivalentiškumo standartą ir pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio departamento (USDA) Nacionalinės ekologijos programos (NOP) reikalavimus, vykdydama patikras pagal privačius standartus ir taip pat pagal pasirašytas bendradarbiavimo sutartis su kitų šalių sertifikavimo įstaigomis. Prijungus VšĮ „Ekoagros“ prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir perėmus tik valstybines funkcijas, Lietuvos ūkio subjektai prarastų galimybę gauti paslaugas pagal privačius standartus ir dėl šios priežasties būtų prarasta šiuo metu sukuriama pridėtinė vertė ir turimos eksporto rinkos, pavyzdžiui, į JAV, Kanadą, sumažėtų eksportas ir į Europos Sąjungos rinkas. Žemės ūkio ekologiškų produktų sertifikavimas ir sertifikavimas pagal kitų šalių privačių standartų reikalavimus yra svarbūs ateities eksporto klausimai. Šiuo metu VšĮ „Ekoagros“ turi susitarimus ir atlieka patikras pagal privačius gerai žinomus Vokietijos („Demeter International“, „Bioland“, „Naturland“) standartus, Šveicarijos rinkai skirtų ekologiškų produktų „Bio Suisse“ standartą, Švedijos rinkai skirtų ekologiškų produktų „KRAV“ standartą, Italijos rinkai skirtų ekologiškų produktų
„CCPB“ standartą. Tai suteikia galimybę Lietuvos ūkininkams realizuoti grūdus
pirmumo teise ir didesne kaina. Ekologinės gamybos sertifikavimas pagal USDA NOP reikalavimus leidžia ūkio subjektams tiesiogiai be jokių papildomų importo procedūrų gabenti ekologiškus produktus į JAV rinką, taip pat ir į Kanadą.
Šiomis galimybėmis domisi vis daugiau ūkio subjektų. Pagal turimą bendradarbiavimo sutartį VšĮ „Ekoagros“ dalyvauja sertifikavimo procese pagal Kinijos Liaudies Respublikos ekologinės gamybos standartą. Atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ
„Ekoagros“ sertifikuoja ne tik ekologinį ūkininkavimą, maisto produktų gamybą,
prekybą, importą, bet sertifikuoja ir ne maisto produktus, tokius kaip kosmetika, tekstilė, eteriniai aliejai. Be to, atsižvelgiant į naujas Europos Sąjungos reglamentų nuostatas, ateityje bus sertifikuojami ne tik maistui skirti žemės ūkio produktai ar pašarai, bet ir kiti žemės ūkio produktai, tokie kaip bičių vaškas, eteriniai aliejai, nekaršta ir nešukuota vilna, neapdorota oda, todėl tikslinga ekologinės gamybos sertifikavimo kompetenciją išsaugoti vienoje įstaigoje. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, parengti šių įstatymų pakeitimo projektai: 1) Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, 2) Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymo Nr. VIII-1481 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo, 3) Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 2, 3, 10, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, 4) Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo, 5) Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymo Nr. IX-618 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, 6) Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, 7) Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, 8) Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymo Nr. XIII-1927 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, 9) Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo Nr.
IX-375 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, 10) Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 14,
apsaugos įstatymo Nr. I-2223 19¹ ir 37 straipsnio pakeitimo įstatymo, 12) Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, 13) Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatymo Nr. IX-456 13 straipsnio pakeitimo įstatymo, 14) Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 17 straipsnio pakeitimo įstatymo ir 15) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Žemės ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 3D-5 „Dėl projekto inicijavimo“ sudaryta darbo grupė (vadovė Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė, tel. 8 5 239 1421, el. p. [email protected], tiesioginis rengėjas – Žemės ūkio ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjas Andrius Burlėga, tel. 8 5 239 1283, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai VAT yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybinę fitosanitarijos, augalų apsaugos, trąšų, augalų dauginamosios medžiagos, pluoštinių kanapių, augalų veislių registravimo ir teisinės apsaugos, grūdų ir jų produktų kokybės gerinimo politiką Lietuvos Respublikoje. Tam tikros VAT šiuo metu atliekamos funkcijos ir įgaliojimai yra nurodyti įstatymuose arba suteikti Žemės ūkio ministerijos vadovaujantis įstatymais.
Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatyme nustatyta, kad VAT registruoja augalų apsaugos produktus, išduoda Gerosios augalų apsaugos produktų veiksmingumo bandymų praktikos sertifikatus, išduoda Augalų apsaugos produktų platinimo leidimus, išduoda Įvežimo iš ne Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių vienkartinius leidimus, išduoda Vienkartinius leidimus purkšti augalų apsaugos produktus iš oro, taip pat atlieka kitus su tuo susijusius veiksmus, bei nustatoma VAT kompetencija fizinių ir juridinių asmenų veiklos priežiūros srityje. Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatyme nustatyta, kad VAT atlieka augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinės būklės valstybinę kontrolę, išduoda fitosanitarinius sertifikatus, atlieka fitosanitarinius tikrinimus, suteikta teisė VAT naudoti fitosanitarijos priemones bei nustatytos VAT pareigūnų teisės tikrinant įvežamus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus. Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas numato, kad taip pat valstybinės pašarų kontrolės institucijos yra VMVT ir VAT bei įstatymas nustato abiejų institucijų funkcijas pašarų kontrolės srityje bei institucijų pareigūnų funkcijas ir teises. Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatyme nustatyta, kad VAT sertifikuoja dauginamąją medžiagą, sudaro ir tvarko Nacionalinį augalų veislių sąrašą, atlieka dauginamosios medžiagos vegetacinius bandymus, kontroliuoja, kad tiekiama rinkai dauginamoji medžiaga atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatyme nustatyta, kad Saugomų veislių sąrašą sudaro ir tvarko Saugomų veislių sąrašo tvarkytojas – Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Žemės ūkio ministerija yra suteikusi įgaliojimus tvarkyti sąrašą VAT.
Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme nustatyta, kad VAT prižiūri pluoštinių kanapių auginimą, kontroliuoja jų tiekimą rinkai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas nustato, kad Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija yra kompetentinga institucija dėl žemės ar miškų ūkio transporto priemonių atitikties įvertinimo ir tipo patvirtinimo bei apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos plėtros. Vadovaujantis įstatymu Žemės ūkio ministerija nustatė, kad VAT atsakinga už apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos plėtrą. Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymu nustatyta žemės ūkio ministrui pareiga paskirti tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūros instituciją. Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas nustato, kad genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų teikimo į rinką saugos kontrolę ir rinkos priežiūrą pagal kompetenciją atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija ar jų įgaliotos institucijos. Žemės ūkio ministerija yra suteikusi įgaliojimus vykdyti šią funkciją VAT. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme numatyta, kad duomenys ir informacija apie tiekiamus rinkai cheminius augalų apsaugos produktus turi būti teikiami Žemės ūkio ministerijai ar jos įgaliotai institucijai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Tačiau Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, kad galiojančiuose teisės aktuose jau yra nustatyta duomenų teikimo tvarka, sukurti IT instrumentai rinkti, saugoti ir apdoroti šiuos duomenis bei siekdama sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams dėl duomenų teikimo dubliavimo, teisės aktuose nenustatė kitos duomenų teikimo tvarkos nei šiuo metu jau yra nustatyta Aplinkos ministerijos teisės aktuose.
Atsižvelgiant į tai, papildomi įgaliojimai nei vienai institucijai nebuvo suteikti. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu suteikta teisė VAT pareigūnams tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėti vyriausiesiems valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams dėl augalų apsaugos produktų, sudėtyje turinčių gyvsidabrio, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir dėl augalų apsaugos produktų, sudėtyje turinčių gyvsidabrio, tiekimo rinkai pažeidimų. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas numato, kad į Invazinių rūšių kontrolės tarybą taip pat įtraukiami VAT atstovai. Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija (įgaliojimai suteikti VAT) yra viena iš institucijų, prižiūrinčių veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis. VAT suteikti įgaliojimai prižiūrėti, ar veikla, susijusi su fumigantais, priskiriamais nuodingosioms medžiagoms, vykdoma turint leidimą ir nepažeidžiant veiklos, susijusios su nuodingosiomis medžiagomis, vykdymo sąlygų. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme numatyta, kad pasienio kontrolės punktuose pagal kompetenciją patikrinimus atlieka ir VAT.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse VAT pareigūnams suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl šio kodekso 139, 156, 224 straipsniuose, 308¹ straipsnio 5, 7 dalyse, 312, 337, 338, 341, 342, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma mažinti žemės ūkio ministro valdymo srities ūkio subjektų priežiūrą atliekančių įstaigų skaičių, VMVT konsoliduojant VAT vykdytas funkcijas. Iš esmės įstatymų projektais nustatoma, kad funkcijas, kurias vykdė VAT, vykdys VMVT, t. y. įstatymuose, kur buvo įvardyta VAT, įvardijama VMVT. Taip pat VMVT nurodoma ir tuose įstatymuose, kur buvo nurodyta, kad tam tikras funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, kadangi VMVT statusas – Vyriausybės įstaiga ir žemės ūkio ministras negali suteikti įgaliojimų nepavaldžiai įstaigai. Siūlomu teisiniu reguliavimu sumažinus ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų skaičių, bus sudarytos prielaidos kompleksiškai gerinti verslo aplinką šalyje, nes verslo sąlygų kontrolė ir ūkio subjektų konsultavimas bus vieningas, aiškesnis ir skaidresnis, taps efektyvesnis skundų, ginčų sprendimas. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas taip pat patikslinamas, atsižvelgiant į tai, kad 2016 metais Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos buvo prijungta prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir jos įgaliotos institucijos nevykdo keičiamame Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 19 straipsnyje nustatytos cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinės kontrolės, todėl siūloma iš Įstatymo išbraukti Ūkio ministeriją ir jos įgaliotą instituciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas pagerins verslo sąlygas, sumažėjus verslo priežiūros institucijų skaičiui sumažės administracinė našta verslui bei bus sudarytos sąlygos vieno langelio principui įgyvendinti. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, reikės keisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus:
Nr. 1706 „Dėl Nuostolių dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo dalinio kompensavimo taisyklių patvirtinimo“; 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 1111
„Dėl Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro reorganizavimo ir Lietuvos
Respublikos fitosanitarinio registro nuostatų patvirtinimo“; 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 1486 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymą“; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr.
reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“; 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“; 2003 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1666 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės prekybos sistemos priemones“; 2006 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“; 2016 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 475 „Dėl kompetentingų institucijų, atsakingų už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 taikymą, paskyrimo“; 2007 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“; 2014 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“; 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“; 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“; 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr.
1026 „Dėl žemės, suteiktos kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotoms sėklininkystės, veislininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašų patvirtinimo“; 2010 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“; 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“; 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“; 2018 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“; 1999 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl Prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“;
statuto patvirtinimo“; 2001 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 490 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinio saugos plano patvirtinimo“; 2001 m. rugsėjo
aprašo patvirtinimo“; 2005 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 239 „Dėl 2004 m. balandžio
organinių teršalų ir iš dalies keičiančio direktyvą 79/117/EEB įgyvendinimo“; 2004 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr.
institucijų darbo vežant prekes (krovinius) geležinkelių transportu per Stasylų–Vaidotų geležinkelio stotis taisyklių patvirtinimo“; 2007 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 1082 „Dėl Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo ir lėšų, likusių atnaujinus valstybės nekilnojamąjį turtą, naudojimo“; 2011 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 565 „Dėl 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nuostatų įgyvendinimo“; 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 937 „Dėl Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“;
valstybės nekilnojamojo turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti centralizuotai“; 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 1224 „Dėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1332 „Dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“; 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 1224 „Dėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1332 „Dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr.
2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
ir 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008, įgyvendinimo“; 2018 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 340 „Dėl Valstybės investicijų 2018–2020 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“; 2004 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“; 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 1618 „Dėl Lielupės upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Lielupės upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“; 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 1617 „Dėl Ventos upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Ventos upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“;1999 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl Prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“. Turės būti parengtas Vyriausybės nutarimas dėl sutikimo reorganizuoti VAT ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo. Taip pat Žemės ūkio ministerijai reikės keisti ir kitus įgyvendinamuosius teisės aktus – įsakymus (VAT yra paminėtas daugiau kaip 80 galiojančių įsakymų). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Šiuo metu prognozuojama, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks įstatymams įgyvendinti.
Įvertinant tai, kad įstaigų vykdomos funkcijos nenaikinamos ir toliau bus vykdomos, bei tai, kad sujungimo procese dalyvaujančios įstaigos jau yra atlikusios struktūrinius pokyčius ir optimizavusios bendrąsias funkcijas, planuojama, kad jungimo metu bus galima atsisakyti iki 6 pareigybių, o tai leis sutaupyti iki 100 tūkst. eurų per metus. Taip pat bus optimizuotas įstaigų valdomas nekilnojamasis turtas, planuojama atsisakyti apie 1500 kv. m šiuo metu naudojamo administracinės ir kitos paskirties nekilnojamojo turto, o tai leis sutaupyti apie 47 tūkst. eurų per metus dėl patalpų išlaikymo, tačiau pirmaisiais metais šios sumos reikės VMVT ir NMVRVI patalpų remontui ir pritaikymui (vienkartinio pobūdžio išlaidos). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, „Valstybinė augalininkystės tarnyba“, „augalų apsauga“,
„fitosanitarija“ „augalų veislių apsauga“, „augalų dauginamoji medžiaga“,
„augalų apsaugos produktai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Pažymėtina, kad VMVT turi pavaldžią biudžetinę įstaigą NMVRVI, kuri atlieka Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais jai pavestas laboratorinių tyrimų atlikimo, nacionalinių referentinių laboratorijų ir rizikos vertinimo funkcijas.
VAT struktūroje yra Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija (skyrius), kurioje atliekami grūdų ir jų produktų kokybės tyrimai užtikrina valstybės rezervo maistinių grūdų atsargų, intervenciniuose ir licencijuotuose grūdų sandėliuose laikomų grūdų kokybę; laboratorijos specialistai kontroliuoja, kaip grūdus superkantys ūkio subjektai, supirkdami grūdus ir įvertindami jų kokybės rodiklius, laikosi valstybės standartų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlieka grūdus superkančių ūkio subjektų grūdų kokybės tyrimo laboratorijų tikrinimą ir atestavimą; atlieka laboratorinius dauginamosios medžiagos (sėklos) kokybės tyrimus pagal tarptautines taisykles bei nacionalines metodikas; išduoda tarptautinius sėklos sertifikatus; vykdo augalų veislių kokybės tyrimus ; atlieka arbitražinius kokybės tyrimus, reikalingus nesutarimams tarp grūdų pardavėjų ir pirkėjų dėl grūdų ir jų produktų kokybės spręsti, organizuoja grūdų ir jų produktų kokybės vertinimo infraraudonųjų spindulių grūdų analizatoriais šalies bendro tinklo darbą ir jam metodiškai vadovauja. VAT Fitosanitarinių tyrimų laboratorija (skyrius) veikia aštuoniuose tyrimų sektoriuose: bakteriologijos, mikologijos, entomologijos, herbologijos, nematologijos, virusologijos, viroidologijos ir fitoplazmologijos, molekulinės biologijos bei karatininiame šiltnamyje. Viena svarbiausių VAT Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) funkcijų – padėti užtikrinti augalų sveikatingumą mūsų šalyje ir tai yra dalis fitosanitarinės kontrolės, kuri vykdoma atliekant tiek nacionalinę priežiūrą, Europos Sąjungos stebėseną, tiek gabenamų krovinių per šalies pasienio postus patikrinimus.
Be to, VAT organizuoja privalomų išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimų atlikimą kompetentingose Europos Sąjungos valstybių narių institucijose, ūkinio vertingumo tyrimų atlikimą, tikrina siūlomus augalų veislių pavadinimus. Ūkinio vertingumo tyrimai atliekami skirtingose Lietuvos dirvožemio ir klimato zonose išsidėsčiusiuose VAT augalų veislių tyrimo skyriuose. Atsižvelgdami į tai, VAT jungimo metu prie VMVT siūlome visus pirmiau paminėtus VAT padalinius jungti prie NMVRVI. Todėl siūlomas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 3 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas, pagal kurį VMVT būtų suteikta teisė įgalioti kitą įstaigą atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus. Sujungiant abiejų įstaigų laboratorijas, bus optimizuojamas laboratorijų bendrųjų funkcijų atlikimas – sukuriama bendra logistika, suvienodinamas apmokėjimas už paslaugas (šiuo metu VAT už dalį tyrimų ima rinkliavas, NMVRVI – per biudžetą ir kt.).
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamo projekto 2 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies
padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėti įstatyme nurodytiems pareigūnams turės Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. Iki 2020 m. sausio 1 d. šią funkciją vykdytų Valstybinė augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tuo atveju, kai Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai iki 2020 m. sausio 1 d. nebūtų spėję užbaigti tirti atskirus juridinių asmenų pažeidimus, nebaigtus tyrimus nuo 2020 m. sausio 1 d. turėtų perimti ir užbaigti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 3 straipsnyje nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą, kuriomis būtų pašalintas aukščiau nurodytas neaiškumas. 2. Po įstatymo tekstu įrašytini žodžiai „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2019-09-25
pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys (išvadų rengėjas), Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas (išvadų rengėjas), Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis; Komiteto biuro patarėjai Simantė Kairienė, Gintarė Remeikienė, Augustė Matulevičienė, Rolandas Juknevičius. Kviestieji asmenys:
Žemės ūkio viceministras – Evaldas Gustas, Žemės ūkio ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėjas – Andrius Burlėga, ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė
Rasa Rimkutė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius – Darius Remeika (toliau – VMVT), VMVT direktoriaus pavaduotoja – Jurgita Bakasėnienė, VMVT direktoriaus pavaduotojas – Mantas Staškevičius, VMVT l. e. p. Teisės skyriaus vedėja – Aleksandra Fedotova, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Aplinkos ir infrastruktūros grupės konsultantė – Gerda Gintautė, ŽŪM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjas – Jurij Kornijenko, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė – Zita Varanavičienė, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas –Algis Baravykas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius – Jonas Sviderskis, Žemės ūkio rūmų direktorius – Sigitas Dimaitis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas – Jonas Talmantas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2019-06-18 Nr. XIIIP-35502
keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pakeitimų seka, kad nuo
padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėti įstatyme nurodytiems pareigūnams turės Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. Iki 2020 m. sausio 1 d. šią funkciją vykdytų Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tuo atveju, kai Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai iki 2020 m. sausio 1 d. nebūtų spėję užbaigti tirti atskirus juridinių asmenų pažeidimus, nebaigtus tyrimus nuo 2020 m. sausio 1 d. turėtų perimti ir užbaigti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 3 straipsnyje nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą, kuriomis būtų pašalintas aukščiau nurodytas neaiškumas. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti kartu su Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3540). 2. Seimo kanceliarijos
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“. Nesvarstyta Komitetas nusprendė projektą atmesti kartu su Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3540). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
bendrovių asociacija 2019-07-09 Nr. 5-2780 (g-2019-5937) * Išrašas iš Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos 2019-07-09 rašto Nr. 5-2780:
„<...> Prijungus VATŽŪM prie VM VT, minėtų problemų atstovavimas gali tapti
antraeilis ir šalies žemdirbiai būtų pastatyti j blogesnes konkurencines sąlygas kitų ES narių bei trečiųjų šalių gamintojų atžvilgiu. Tuo labiau, kad VM VT visai neseniai jau buvo pavestos dar vienos, VM VT visai nebūdingos, veislininkystės funkcijos. Žemės ūkio ministerijos aiškinamajame rašte pažymima, kad numatoma sutaupyti 147.000 Eur, atsisakius kelių pareigybių ir perkeliant VATŽŪM regioninius skyrius j VM VT patalpas. Asociacijos nuomone, tokia nauda yra niekinė, įvertinus problemas, su kuriomis žemdirbiams gali tekti susidurti po prijungimo. Tuo labiau, kad bendromis patalpomis galima naudotis ir neatliekant tarnybų jungimo. ŽŪM teigia, kad sujungimas papildomų lėšų nepareikalaus. Vien tik iškabų, logotipų, interneto svetainių pakeitimui prireiks papildomų lėšų, nekalbant apie laboratorijų akreditacijas, informacines sistemas, darbuotojų išeitines kompensacijas ir t.t. Ūkio ministerija, vertindama kontroliuojančias įstaigas, 2018 metais VM VT ir VATŽŪM skyrė, atitinkamai 5 ir 7 vietas iš visų Lietuvoje veikiančių 56 priežiūros įstaigų. Todėl stebina planai reformuoti pažangiausiai dirbančias įstaigas, užtikrinančias tinkamą žemdirbių interesų atstovavimo ir aptarnavimo lygį. Todėl Asociacija kreipiasi į LR Seimo Kaimo reikalų komitetą, prašydama nutraukti VATŽŪM funkcijų perdavimo VMVT veiksmus.<....>“
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
veterinarijos tarnyba 2019-09- Nr.
B6-(1.9.)-2722 (G-2019-7577) * Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) pagal kompetenciją susipažino su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktais įstatymų projektais, kuriais siūloma mažinti ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų skaičių, konsoliduojant Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – VAT ŽŪM) ir VMVT funkcijas. Priėmus įstatymų projektus VAT ŽŪM bus reorganizuojama skaidymo būdu išdalijant VAT ŽŪM teises ir pareigas VMVT ir Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui (toliau – NMVRVI). VMVT, siekdama, kad VAT ŽŪM reorganizavimas perduodant teises ir pareigas VMVT ir NMVRVI būtų tinkamai įgyvendintas, atliko detalią žmogiškųjų išteklių, lėšų, turto, vykdomų funkcijų, laboratorijų, valstybinių mėginių ėmimo, laboratorijų paslaugų teikimo analizę. VMVT atkreipia dėmesį, kad rengiant įstatymų projektus buvo prognozuojama, kad įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks, tačiau VAT ŽŪM ir VMVT funkcijoms konsoliduoti bus reikalingos papildomos lėšos, kurių rengiant įstatymo projektus nebuvo galimybės numatyti. VMVT kartu su VAT ŽŪM atliko žmogiškųjų išteklių vertinimą ir nustatė, kad papildomos biudžeto lėšos bus reikalingos VAT ŽŪM darbuotojų, kurių pareigybės po VAT ŽŪM ir VMVT funkcijų konsolidavimo bus panaikintos bei kurie nesutiks būti perkelti į VMVT ar NMVRVI, išeitinėms išmokoms, išmokoms už nepanaudotas atostogas išmokėti. Šios lėšos sudaro apie 61 000 eurų.
Teikiant Įstatymų projektus, buvo įvertintas lėšų poreikis įstatymams įgyvendinti ir nustatyta, kad bus optimizuotas įstaigų valdomas nekilnojamasis turtas, atsisakant apie 1500 kv. m šiuo metu naudojamo administracinės ir kitos paskirties nekilnojamojo turto, o tai leistų sutaupyti apie 47 tūkst. eurų per metus, skiriamų patalpoms išlaikyti, tačiau pirmaisiais metais šios sumos reikės VMVT ir NMVRVI patalpų remontui ir pritaikymui (vienkartinio pobūdžio išlaidos). Vis dėlto atlikus išsamesnius skaičiavimus nustatyta, kad perkėlus regioninių VAT ŽŪM padalinių darbuotojus į VMVT patalpas (Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos), minėtų patalpų pritaikymas naujiems darbuotojams (darbo vietų sukūrimas VMVT patalpose, patalpų remonto darbai (pertvarų pastatymas, tinklų pajungimas ir kt.) papildomai VMVT kainuos apie 193 000 eurų. Papildomas lėšų poreikis susidaro dėl VAT ŽŪM ir VMVT informacinių sistemų sujungimo. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas informacinių sistemų veikimas, papildomai reikės apie 1 mln. eurų. Svarbu pažymėti, kad NMVRVI po VAT ŽŪM Fitosanitarinių tyrimų ir Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijų funkcijų perdavimo privalo būti akredituotas pagal standartą ISO 17025 ir pagal ISTA (Tarptautinė sėklų tyrimo asociacija) taisykles. Atsižvelgiant į tai, tam, kad būtų tinkamai konsoliduotos VAT ŽŪM laboratorijų funkcijos NMVRVI, laboratorijų akreditavimui pagal standartus bei tam, kad būtų tinkamai įgyvendintos perimtos teisės ir pareigos, NMVRVI atliktos analizės duomenimis, papildomų lėšų poreikis sudarys apie 1,5 mln. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad Fitosanitarinių tyrimų ir Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos yra VAT ŽŪM struktūriniai padaliniai ir abiejų laboratorijų veikla finansuojama 100 proc. iš valstybės biudžeto lėšų, už atliekamus laboratorinius tyrimus yra imama valstybinė rinkliava.
Vadovaujantis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto nuostatų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. B1-245 „Dėl Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašų patvirtinimo ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto nuostatų patvirtinimo“, 3 punktu NMVRVI finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, naudojamų NMVRVI išlaikyti ir sąmatose numatytoms priemonėms finansuoti. NMVRVI atlieka laboratorinius tyrimus, kurių kaina nustatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. B1-574 „Dėl laboratorinių įkainių patvirtinimo“ patvirtintuose įkainiuose, todėl perdavus VAT ŽŪM laboratorijų funkcijas, reikia įvertinti tai, kad augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų laboratorinių tyrimų įkainiai bus patvirtinti vadovaujantis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų atliekamų tyrimų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. B1-894 „Dėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų atliekamų tyrimų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“, įvertinus kiekvieno laboratorinio tyrimo sąnaudas.
NMVRVI pagal VAT ŽŪM pateiktus duomenis atliko skaičiavimus ir nustatė, kad laboratorinių tyrimų sąnaudos gali dešimtimis kartų viršyti šiuo metu imamos atliekamų laboratorinių tyrimų valstybinės rinkliavos dydį. Pažymėtina, kad ūkio subjektams kaštai už minėtus laboratorinius tyrimus gali padidėti 10, 20 ar net 90 kartų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu VAT ŽŪM vykdo funkcijas, kurios yra nebūdingos VMVT, kaip institucijai, vykdančiai oficialią kontrolę. Konsoliduojant VAT ŽŪM ir VMVT funkcijas siūloma naikinti šias funkcijas: metodiškai vadovauja grūdų ir jų produktų kokybės vertinimo infraraudonųjų spindulių grūdų analizatoriais tinklui ir atlieka jo techninį administravimą, eksploatavimo priežiūrą, tiria kontrolinius grūdų mėginius, tobulina bei koreguoja kalibracines lygtis, nuomoja infraraudonųjų spindulių grūdų analizatorius; atlieka, prireikus, žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotų apžiūrą piktžolių paplitimo atvejams nustatyti ir įvertinti; vykdo kasmetinius grūdų derliaus kokybės tyrimus ir stebėseną. VAT ŽŪM Augalų veislių tyrimo skyrius (toliau – AVTS) vykdo augalų veislių tyrimus, atlieka ūkinio vertingumo tyrimus, kurie atliekami skirtingose Lietuvos dirvožemio ir klimato zonose, išsidėsčiusiuose penkiuose VAT ŽŪM augalų veislių tyrimo skyriuose. Tyrimo metu yra vertinamas derlius, išaugintos produkcijos kokybė, veislių atsparumas nepalankioms auginimo sąlygoms ir kitos jų savybės. Žemės ūkio ministerija dėl šių funkcijų perdavimo kreipėsi į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą (toliau – LAMMC), nes ši funkcija nebūdinga viešojo administravimo institucijai.
LAMMC pažymėjo, kad augalų veislių tyrimų funkcijos priimtinos pagal LAMMC veiklą ir galėtų būti perimamos iš VAT ŽŪM, numatant valstybės investicijas į veislių tyrimo įrangą (ypač įsigyti tikslesnes derliaus nuėmimo mašinas), atlikus investicijas bei peržiūrėjus paslaugų įkainius veislių tyrimams. VMVT mano, kad viešojo administravimo institucijai būdingos viešojo administravimo funkcijos, kurios yra susijusios su administraciniu reglamentavimu, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrole, vykdoma pavaldžių subjektų atžvilgiu, administracinių paslaugų teikimu arba viešųjų paslaugų teikimo administravimu. VMVT, kaip institucijai, vykdančiai oficialią kontrolę, augalų veislių tyrimai yra nebūdinga funkcija. VMVT, atsižvelgdama į aukščiau pateiktą informaciją, paskaičiavo, kad funkcijoms sujungti ir joms efektyviai vykdyti papildomai reikės apie 2 750
įstaigų įstatymo 4 straipsnio 8 dalis numato, kad sprendimas dėl biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki finansinių metų pabaigos. Pažymėtina, kad šiuo metu įstatymų projekte nurodytu įstatymų įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminu 2020 m. sausio 1 d. įstatymų pakeitimai negalės būti įgyvendinti. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 19¹ ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3550 atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymo projektas yra lydintysis Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-3540, kurį Komitetas nusprendė atmesti, todėl jis atmetamas kartu. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurimas Gaidžiūnas ir Juozas Baublys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)