tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. XI-1954 „Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtino Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepciją (toliau – Koncepcija). Koncepcijos tikslas – suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems. Koncepcijoje nustatyta tobulinti esamos vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos sistemos funkcionavimą, plėtoti nepakankamą paslaugų vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą sistemą, apibrėžti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, uždavinius, funkcijas, vietą valstybės institucijų sistemoje, nustatyti konkrečios atsakomybės ribas, stiprinti savivaldybių institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą savivaldybėse, veiklą ir koordinavimą, tobulinti jų struktūrą ir nustatyti specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus šiems specialistams, stiprinti vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo ir kontrolės funkcijas. Septynioliktosios Vyriausybės 2014–2020 metų programa, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, strateginiais prioritetais laiko visų pirma šeimos, atsirandančios iš vyro ir moters santuokos arba giminystės ryšių ir siekiančios puoselėti gyvybę, stiprinimą ir palaikymą. Šeima yra valstybės pagrindas, nes būtent šeimoje yra ugdomos patriotinės, pilietinės, ekologinės ir kitos dorybės, perduodama kultūra.
Siekdama kurti darnią visuomenę ir darnų žmogų, Vyriausybė įsipareigojo teikti kompetentingą ir veiksmingą pagalbą vaikui ir šeimai (25–27 punktai), vaiko teisių apsaugos sistemą formuoti vaiko interesų, pagarbos visoms šeimoms ir efektyvaus skirtingų institucijų bendradarbiavimo principais (26 punktas), vaikų globos ir įvaikinimo problemas spręsti kompleksiškai (11–15 punktai) ir formuoti nuostatas, kurios padėtų visuomenei atpažinti, netoleruoti ir stabdyti bet kokį smurtą prieš vaiką ir padėti smurto ir patyčių aukoms (22–24 punktai). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
(toliau – Įstatymo projektas Nr. 6) ir Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr.
7) parengti siekiant patobulinti šiuo metu galiojančią vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą. Kadangi Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. spalio 20 d. įstatymu Nr. XII-1965
„Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1,
43, 47 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu“, perkėlė ir įgyvendino 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva), todėl Įstatymo projekte Nr. 1 taip pat priimama bei įgyvendama Direktyva. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principus, pagrindines vaiko teises ir laisves, vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklos pagrindus, pagrindines jų funkcijas. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia būtų grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku ir šeima, ir tik jam pasibaigus būtų svarstomas klausimas dėl vaiko paėmimo tikslingumo, o nusprendus vaiką paimti, tai atlikti tik tam gavus teismo leidimą. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 norima galiojantį Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymą pripažinti netekusiu galios, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą dėstant nauja redakcija, reglamentuojamas ir jo įgyvendinimas. Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama užtikrinti vaiko teisių apsaugos sritį reguliuojančių nuostatų suderinamumą su kitais teisės aktais. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma išplėsti vaiko teisę į bendravimą ne tik su artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais, kaip galbūt ypač svarbiais asmenimis, padedančiais formuoti vaiko tapatybę. Taip pat siūloma, kad savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius arba prokuroras, veikdamas išimtinai dėl vaiko interesų ir esant tėvų rašytiniam prašymui, galėtų kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu siūloma įteisinti ad hoc (liet. šiam atvejui) globėjo institutą, skirtą atstovauti vaikui ne tik tėvams sprendžiant teisme ginčą dėl vaiko, bet ir tėvams laikinai išvykus iš Lietuvos Respublikos, kad jų likusiu vaiku tinkamai pasirūpintų tėvų teismui pasiūlytas ad hoc globėjas. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų sprendžiamas teismo leidimu. Kartu siūloma tobulinti vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje institutus, mažinant šeimose ir šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių, suteikiant galimybę ne tik vienam asmeniui, bet ir sutuoktiniams tapti vaiko globėjais (rūpintojais). Tokiu būdu vaiko globėjai (rūpintojai) galėtų skirti daugiau laiko ir dėmesio individualiam socialiniam ir ugdomajam darbui su vaiku, jo poreikiams tenkinti ir interesams užtikrinti bei globėjo (rūpintojo) kompetencijai ir teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 4 siekiama suderinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas su siūlomais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimais dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismo sprendimų dėl įvaikinimo skubaus vykdymo. Įstatymo projektu Nr. 5 siekiama stiprinti socialinį darbą su vaiku ir šeima, plėsti alternatyvias stacionarios globos likusiems be tėvų globos vaikams paslaugas, numatant socialinių globėjų, kaip profesionalių darbuotojų, paslaugas vaikams, sudaryti galimybes vaiko globėjams (rūpintojams) gauti būtinąją specialistų pagalbą (informavimo, konsultavimo, krizių įveikimo ir kt. klausimais), padedančią užtikrinti vaiko globos (rūpybos) įgyvendinimą ir tinkamą vaiko poreikių ir teisėtų interesų užtikrinimą. Įstatymo projektu Nr. 6 siekiama, kad savivaldybės dalyvautų vaiko teisių apsaugos centralizuotame įgyvendinime, užtikrindamos vaikui ir šeimai reikiamos pagalbos ir paslaugų teikimą ir toliau priimdamos administracinius sprendimus dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo (tam gavus teismo leidimą) ir jos įgyvendinimo. Įstatymo projektu Nr. 7 siekiama suderinti šeimynų veiklos reglamentavimą su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimais dėl globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus šeimose ir šeimynose sumažinimo. Kartu siūloma nustatyti, kad šeimynos dalyviu, kartu su šeimynos steigėju, galėtų tapti ne tik sutuoktinis, bet ir kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas (jei toks yra ir jis davė tam sutikimą). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Dovilė Šakalienė, Monika Navickienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Robertas Šarknickas, Mykolas Majauskas, Rima Baškienė, Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė, Simonas Gentvilas, Tomas Tomilinas. 3.
teisiniai santykiai Šiuo metu dalis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų yra pasenusios ir neatitinka galiojančių teisės aktų normų, apsiribojant pagrindine nuostata – nustatyti su Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinės teisės normomis bei principais suderintus vaiko teisių apsaugos pagrindus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos suprantamos kaip specialiojo įstatymo normos, reguliuojančios specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje. Daugelį vaiko teisių apsaugą užtikrinančių nuostatų reguliuoja ir specialieji įstatymai, todėl anksčiau nurodyto įstatymo nuostatos neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. Be to, galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nenustato konkrečių pagrindinių kiekvienos ministerijos, dalyvaujančios užtikrinant vaiko teisių apsaugą, funkcijų bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vaiko paėmimas iš šeimos ar kitų jo atstovų pagal įstatymą Lietuvoje vykdomas savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui priėmus vienasmenišką sprendimą, o tai, manoma, prieštarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatoms, kurios nurodo, kad sprendimas dėl vaiko išskyrimo su tėvais turėtų būti priimtas kompetentingos institucijos, išnagrinėtas teisme, priimtas pagal įstatymą ir nepažeidžiant procedūrų. Galiojanti praktika ydinga, nes vaiko paėmimas administracine tvarka gali pažeisti šeimos, kaip privataus instituto, teises, nes tarptautiniai pilietinių ir politinių teisių dokumentai pabrėžia šeimos teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą, o asmuo neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ar šeiminį gyvenimą.
Galiojantis teisinis reguliavimas pagalbą vaikui ir šeimai dažniau grindžia administraciniais sprendimais, procedūriniais veiksmais ir kontrole, o ne prevencinių priemonių ir būtinųjų paslaugų teikimu. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja prevencinio darbo su vaiku ir jo tėvų šeima organizavimo. Todėl viena aktualiausių problemų – darbo su vaiku ir jo tėvų šeima stoka ar visiškas nebuvimas. Vaikas dažniausiai paimamas iš šeimos, kai situacija joje tampa kritinė, nes tėvai nesulaukia reikiamos pagalbos ir dėl to skaudžiausiai nukenčia vaikas. Tai lemia, kad kasmet Lietuvoje per 2 tūkstančius vaikų paimami iš tėvų, nustatant vaikams globą (rūpybą). Esamas teisinis reguliavimas apsiriboja civilinių teisinių santykių reguliavimu, kai vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą ir jo apgyvendinimas šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos įstaigoje iš esmės yra grindžiamas vaiko laikinosios ar nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, organizavimo, vykdymo, priežiūros ir pasibaigimo procedūromis. Tačiau paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam globą (rūpybą), tuo metu paprastai apsiribojama šeimų lankomosios priežiūros praktika ir su vaiko tėvais nevyksta nuoseklus ir intensyvus socialinis darbas, dėl to labai lėtai nyksta priežastys, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui nesuteikta teisė paneigti tėvystę, kuri nesutampa su biologine tėvyste.
Situacija tokiais atvejais praktikoje gana sudėtinga, kai vaiko tėvystė de jure pripažinta ne vaiko biologiniam tėvui, o vaiko motinos buvusiam sutuoktiniui, sugyventiniui ar kitam asmeniui, su kuriuo vaiko nesieja jokie emociniai ar faktiniai ryšiai. Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais atitiktų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatą dėl vaiko teisės žinoti abu tėvus. Galiojančio Civilinio kodekso nuostatos kelia kliūčių vaikui bendrauti su tetomis ir dėdėmis, pusseserėmis ir pusbroliais bei proseneliais, nes tėvai (globėjai (rūpintojai) privalo sudaryti sąlygas bendrauti tik su artimaisiais giminaičiais – tėvais, seneliais bei broliais ir seserimis. Tokios nuostatos sudaro prielaidas riboti vaiko galimybes matytis ir bendrauti su kitais giminaičiais, kurie užima svarbią vietą vaiko gyvenime. Ypač užtikrinti šį bendravimą svarbu iširus šeimai, nes vaiko bendravimas su giminaičiais, nesusietais artimais giminystės ryšiais, gali užpildyti vaiko raidai svarbias bendravimo spragas. Galiojančiame Civiliniame kodekse nustatyta, kad dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo į teismą gali kreiptis tik patys tėvai. Vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai pažymi, kad pasitaiko atvejų, kai tėvai, kuriems teismo tvarka buvo apribota tėvų valdžia, nesistengia vaiko susigrąžinti į šeimą, nes jų vaiku rūpinasi paskirtasis globėjas (rūpintojas), o vaiko išlaikymą užtikrina valstybės skiriama globos (rūpybos) išmoka. Kadangi tik nuo tėvų noro ir požiūrio priklauso, kada vaikas galės sugrįžti į tėvų šeimą, jie neskuba teikti teismui ieškinio dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tai lemia ne tik vengimas susigrąžinti vaiką į šeimą, bet ir pačių tėvų nežinojimas, kaip pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise kreiptis į teismą.
Tačiau tai nekeičia situacijos – tokia praktika neatitinka vaiko teisėtų interesų – gyventi su savo tėvais. Galiojančios nuostatos nenumato, kad tėvų valdžios panaikinimo pagrindų atsiradimą lemtų ne tik tėvai (kaip subjektyvioji pusė), bet ir vaiko teisių apsaugą užtikrinantis savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius arba prokuroras (kaip objektyviosios pusės), kurie, nustatę pasikeitusį tėvų elgesį ir gebėjimą vėl tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, primintų tėvams pareigą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, arba šia teise galėtų pasinaudoti patys, gavę tam tėvų pritarimą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra išlaikytas nuoseklumas sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus. Teismui nutraukiant santuoką, privalo būti išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, tačiau tokia procedūra nėra numatyta ribojant tėvų valdžią. Nacionaliniais įstatymais yra įtvirtinta absoliuti tėvų (ne valstybės institucijų) pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir tik šiems neturint galimybių vaikus išlaikyti, vaikams gali būti skiriamos išmokos iš valstybės biudžeto lėšų. Pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat pasibaigia vaiką įvaikinus. Todėl tėvų valdžios apribojimo bylose nepriteisiant vaikui išlaikymo, atsakovai (šiuo atveju – tėvai) tarsi įgyja privilegijuotą (lengvatinį) statusą prieš kitus tėvus, užtikrinančius vaiko išlaikymą. Galiojančios galimų įvaikinti vaikų apskaitos (sąrašo) nuostatos yra netikslios, nes į šią apskaitą (sąrašą) gali būti neįrašomas vaikas, gyvenantis norinčio jį įvaikinti įvaikintojo šeimoje. Be to, galiojančios nuostatos ne visiškai užtikrina biologinio vaiko interesus, kad jį galėtų įvaikinti tik biologinės motinos
(tėvo) sutuoktinis.
Galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria palankesnių sąlygų vaikams būti įvaikintiems į geriausiai jų poreikius atitinkančias šeimas, nes leidimas įvaikinti kūdikį ir penkiasdešimties metų sulaukusiems asmenims ne visada atitinka geriausius vaiko interesus. Tuo labiau, kad teismai praktikoje rekomenduoja tokio amžiaus asmenims įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus ir pagrindinį dėmesį kreipia ne į būsimų įtėvių amžių, bet į amžiaus skirtumus tarp vaiko ir jo būsimų įtėvių. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, įvaikinamas vaikas ne visada turi palankias sąlygas augti visavertėje šeimoje, nes įstatymas reikalauja, kad įvaikinant globojamą (rūpinamą) vaiką, globėjas (išskyrus valstybės globos instituciją) duotų rašytinį sutikimą, patvirtintą teismo. Įstatymo išimtis turėtų būti taikoma ne tik valstybiniams vaikų globos namams, bet ir visoms vaikų socialinės globos institucijoms, turinčioms juridinio asmens statusą. Be to, praktikoje neretai globėjas (rūpintojas), nors ir nepajėgia tinkamai pasirūpinti vaiku, neužtikrina jam deramų sąlygų gyventi, sveikai augti ir lavintis, sutikimo įvaikinti taip pat neduoda. Galiojančios teisinio reguliavimo nuostatos dėl asmenų pasirengimo įvaikinti patikrinimo atlikimo nenurodo, kokius veiksmus turi atlikti valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti socialiniai darbuotojai. Tikslintinas teisinis reguliavimas dėl duomenų apie galimus įvaikinti vaikus pateikimo, nes šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso nuostatos įpareigoja duomenis apie visus galimus įvaikinti vaikus pateikti visiems asmenims, įrašytiems į norinčių įvaikinti vaikus eilę. Tačiau manytina, kad turi būti nustatyta atitinkama duomenų pateikimo procedūra.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, Vyriausybė įstaigos prie ministerijos nuostatus gali pavesti tvirtinti atitinkamos valdymo srities ministrui. Galiojančio Civilinio kodekso 3.219 straipsnis šios galimybės nenustato. Pagal Civilinio kodekso 3.219 straipsnio 3 dalį, suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, jei šis apribojimas nepanaikintas, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, o pagal Civilinio kodekso 3.214 straipsnį, laikinas tėvų valdžios apribojimas nėra pagrindas įvaikinti vaiką be tėvų sutikimo. Todėl galiojantis teisinis reguliavimas apsunkina įvaikinimo ikiteisminių procedūrų vykdymą. Tikslintinos Civilinio kodekso nuostatos dėl įvaikinimo bylų teismingumo dėl įvaikinimo kreipiantis Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, užsienyje, ir užsieniečiams, derinant su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nors galiojančio Civilinio kodekso nuostatos reglamentuoja vaikų įvaikinimą užsienio valstybės piliečiams, tačiau 1993 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje įvaikintojo pilietybės neįtvirtina kaip vieno pagrindinių kriterijų, lemiančių įvaikinimo pobūdį. Pagrindinis dėmesys, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, tenka įvaikinamo vaiko ir įvaikintojo gyvenamajai vietai. Todėl tikslintinas teisinis reguliavimas dėl įvaikinimo asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Galiojančios Civilinio kodekso nuostatos dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo grindžiamos tik savivaldybės administracijos sprendimu ir vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu. Šiuo metu pati savivaldybė sprendžia paslaugų šeimai poreikį, vertina vaikui ir šeimai teiktų paslaugų kokybę ir efektyvumą, vaiko paėmimo iš šeimos būtinumą ir vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.
Tai labai svarbūs ir vaiko likimą lemiantys veiksniai ir sprendimai, tačiau jie priklauso tik nuo vienos institucijos ir yra sprendžiami tik administracine tvarka. Tokia galiojanti praktika neužtikrina vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo administracine tvarka legitimumo ir atitikties Vaiko teisių konvencijos nuostatoms. Įstatymu nėra nustatyta, kas turėtų įvertinti, ar prieš paimant vaiką iš šeimos buvo atliktas prevencinis darbas su šeima ir kokie jo rezultatai, ar vaiko paėmimas buvo teisėtas, pagrįstas ir atitinkantis vaiko teisėtus interesus. Tokios teisinės nuostatos neužkerta galimybių sumažinti piktnaudžiavimo ar aplaidumo atvejų organizuojant pagalbą šeimai ar paimant vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Galiojantis vaiko teisių apsaugos teisinis reguliavimas yra nepakankamas dėl skirtingo šios srities valdymo – tos pačios reikšmės klausimai, kaip vaiko laikinosios ir nuolatinės globos organizavimo pagrindai, reguliuojami skirtingo lygmens valstybės institucijų, t. y., vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, o vaiko nuolatinės globos (rūpybos) organizavimas nustatomas Vyriausybės nutarimu. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 ,,Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ pavedė vaiko teisių apsaugos politiką formuoti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Galiojančios Civilinio kodekso nuostatos neskatina šeimų ar fizinių asmenų šeimos aplinką pasiūlyti likusiems be tėvų globos vaikams, nes vaiko globai (rūpybai) šeimoje nustatytas skaičius iki 5 vaikų, o šeimynoje – iki 12 ir daugiau, jeigu neišskiriami seserys ir broliai.
Dėl didelio vaikų skaičiaus, nustatytų reikalavimų globėjui (rūpintojui) ir socialinių garantijų stokos asmenys dažnai nesiryžta atsakingam žingsniui – savo šeimoje globoti likusius be tėvų vaikus. Todėl dažniausiai vaiko globa (rūpyba) šeimoje nustatoma vaiko artimųjų ir kitų giminaičių šeimoje. Be to, atstovaujant šeimoje globojamo (rūpinamo) vaiko interesams sveikatos priežiūros, švietimo ar kitoje įstaigoje praktikoje kyla problemų, jeigu paskirtasis vaiko globėjas (rūpintojas) pats tiesiogiai negali atstovauti vaikui. Tobulintinos Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo nuostatos, nes šiuo metu juridinį asmenį šeimyną gali steigti tik 3 metų vaiko globėjo (rūpintojo) patirtį turintis veiksnus fizinis asmuo. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai pažymi, kad asmenų, norinčių steigti šeimynas, yra daugiau, tačiau šie asmenys dažnai neatitinka Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui keliamų didelių reikalavimų. Tais atvejais, kai šeimynoje sumažėja įstatymais nustatytas vaikų skaičius, neretai vilkinama šeimyną papildyti kitais vaikais, nes įstatymas leidžia šiuos klausimus spręsti 3 mėnesius. Tokia praktika sunkina šeimynų finansinę padėtį (nes sumažėja šeimynos finansavimas), o šeimynos dalyviams sumažėja išlaikymo pajamos, nes jų dydis priklauso nuo globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus šeimynoje. Praktikai pažymi, kad kasmet blogėja šeimų, patiriančių socialinę riziką, padėtis, sunkėja jose augančių vaikų elgesys ir tai yra taip pat viena iš priežasčių, kodėl asmenys vengia imti vaikus globai (rūpybai) šeimoje ar steigti naujas šeimynas.
Pastebėta, kad vaiko globėjui (rūpintojui) šeimoje ir šeimynos dalyviui šeimynoje dažnai trūksta kvalifikuotos kitų specialistų pagalbos. Todėl fiziniai vaiko globėjai (rūpintojai) ir šeimynų dalyviai neretai patiria „perdegimo sindromą“ ir to pasekmė – atsisakymas globoti vaiką ir (ar) jo grąžinimas vaikų globos namams. Praktikų jau nestebina, kad vaiko globos (rūpybos) sistemoje atsiranda netinkama konkurencija – vaikus globojančios šeimos ir šeimynos labiau nori imti globai (rūpybai) mažiau socialiai pažeistus vaikus, o sunkesnio elgesio vaikus tuomet belieka siūlyti tik į vaikų socialinės globos įstaigas. Vaiko globos (rūpybos) sistemai ypač trūksta profesionalių paslaugų, kurias galėtų teikti socialiniai globėjai, kurie tinkamai ir kvalifikuotai pasirūpintų kūdikiais, neįgaliais vaikais, sutrikusio elgesio nepilnamečiais. Tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, įtvirtinančių tokių globėjų atsiradimą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 patobulinamas vaiko teisių apsaugos sistemos teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų vaiko teisių apsaugą ir vaiko visapusiškai raidai saugią aplinką. Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatos įteisins smurto prieš vaiką sąvoką, apibrėš šio smurto formas ir nurodys smurto prieš vaiką bei kiekvienos smurto formos žalą vaiko gyvybei, sveikatai ir jo visapusiškam asmenybės vystymuisi. Tarp Įstatymo projekte Nr. 1 apibrėžtų vaiko teisių ir laisvių ypatingas dėmesys bus skiriamas vaiko teisei būti apsaugotam nuo visų smurto formų. Į Įstatymo projektą Nr. 1 perkeliamos Direktyvai įgyvendinti reikalingos nuostatos. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, pakeičiant deleguotą (perduotą savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkciją į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją. Tuo tikslu siūloma savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumą keisti į jų pavaldumą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurią siūloma įteisinti centrine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucija valstybėje. Įstatymo projektu Nr. 1 bus siekiama apsaugoti vaiką nuo žalingos socialinės aplinkos, jos įtakos ir pasekmių – vaiko psichiką veikiančių medžiagų, vaiko skatinimo ar propagavimo negerbti kitų, žiauriai elgtis ar smurtauti, vaiko seksualinio išnaudojimo. Kartu bus nustatoma, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, būtų taikomi apribojimai dirbti darbą, tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusį su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, arba verstis susijusia individualia veikla. Tuo pagrindu įstatymas suteiks papildomas teises darbdaviui išsiaiškinti, ar asmuo nėra teistas už anksčiau nurodytas nusikalstamas veikas prieš vaiką. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma didinti vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. Vaiko atstovai pagal įstatymą turės pasirūpinti, kad vaikas, iki pradės lankyti pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, o pradėjęs lankyti pradinio ugdymo programą – iki 14 metų jaustųsi saugus nakties metu.
Viena svarbiausių tėvų pareigų – suteikti vaikui saugią aplinką ir užtikrinti tinkamą jo priežiūrą. Augimo hormonas vaiko smegenyse gaminasi tik miegant, per giliojo (lėtųjų bangų) miego fazę, ir jeigu vaikas laiku nemiega, gali sutrikti jo raida. Taip pat ir emocinis vaiko saugumas formuojasi per nuolatines teigiamas nuostatas ir rūpestingą vaiko priežiūrą. Todėl tėvai turėtų laikytis vaiko miego, mitybos, fizinio aktyvumo ir pasyvumo režimo. Įstatymo projektas Nr. 1 įpareigos tėvus atsakingiau rūpintis tinkama savo vaikų apsauga. Bus priminta tėvų pareiga – pasirūpinti vaiko sveikata ir jo saugumu bet kuriuo paros metu, kad būtų užtikrinta tinkama vaiko raida. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma priemonė – vaiko apsaugos užtikrinimas bus vykdomas nagrinėjant pranešimus apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Siūloma nustatyti fizinių ir juridinių asmenų pareigą nedelsiant pranešti įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Kartu įstatyme siūloma nustatyti šių pranešimų išnagrinėjimo tvarką ir jų apskaitą. Siekiant užtikrinti vienodą pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo praktiką, siūloma, kad nagrinėjimo tvarka būtų nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama sukurti prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį, kurį įgyvendins šalyje dirbantys socialiniai darbuotojai darbui su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Prevencinio darbo su vaiku ir šeima nustatymas pakeis su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų veiklos prioritetus – jie pirmiausia vyks į šeimą dar iki joje iškils krizė, o socialinį darbą su tėvais pradės tik po to, kai vaikas teismo leidimu bus paimtas iš šeimos.
Šie pokyčiai nedarys poveikio administracinei naštai, nes bus atsisakyta Vaiko laikinosios globos (rūpybos) plano, kuris sudaromas įprastai tik po to, kai vaikas paimtas iš tėvų ir jam nustatyta globa (rūpyba) ir pereita prie Pagalbos vaikui ir šeimai plano, kuris bus sudaromas iki vaiko paėmimo ir tam, kad jo įgyvendinimas padėtų išvengti vaiko atskirties nuo tėvų. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma įtvirtinti aktyvinti pagalbos ir paslaugų vaikui ir šeimai suteikimą, tam skiriant ypatingą dėmesį skubesniam ir kokybiškesniam vaiko situacijos įvertinimui, socialinės rizikos lygio nustatymui, aktyvaus darbo su vaiku ir šeima organizavimui, ta, įtraukiant mobilias, iš specialistų, kurių stinga savivaldybėse, komandas, kad per intensyvų ir kvalifikuotą pagalbą būtų galima pasiekti efektyvesnio darbo su šeima rezultatų. Kartu siūloma įteisinti Pagalbos planą, skirtą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims. Pagalbos plano tikslas – suteikti šeimai reikalingą pagalbą ir būtinąsias paslaugas, kad laiku pasirūpinus vaiku ir šeima būtų galima įveikti joje bręstančią krizę ir išvengti vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą. Tam siūloma įteisinti socialinio darbo su vaiku ir tėvais atvejo vadybą, kad atvejo vadybininkas užtikrintų Pagalbos plano sudarymą ir jo įgyvendinimą, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą būtų tinkamai pasirūpinta vaiko saugumu ir šeiminių santykių atkūrimu. Siūloma, kad Pagalbos plano sudarymo, peržiūros pagrindus ir tvarką, pagrindinius paslaugų šeimai turinio reikalavimus nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Pagalbos plane nustatytomis priemonėmis ir teiktomis paslaugomis nepavykus pakeisti tėvų požiūrio į vaiką, elgesio su juo ir dėl to išlikus grėsmei vaiko saugumui, šis įstatymas įpareigos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreiptis į teismą leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Įstatymo projektas Nr. 1 nustatys ne tik planuotą, bet ir skubų vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti, kad skubiu vaiko paėmimu iš atstovų pagal įstatymą atveju vaikas galėtų būti apgyvendintas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba sveikatos priežiūros įstaigoje, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. Socialinių globėjų institutas apibrėžiamas ir įtvirtinamas Įstatymo projektuose Nr. 5 ir Nr. 7. Siekiant paskatinti vaiko globą (rūpybą) šeimos aplinkoje (šeimoje ir šeimynoje), pagal Įstatymo projekto Nr. 5 nuostatas socialiniais globėjais galės tapti asmenys, nesusiję su globojamu (rūpinamu) vaiku artimosios giminystės ryšiais, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šio instituto reikalingumą numatoma įvertinti įgyvendinant bandomuosius projektus 2014–2020 metais, skiriant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Įstatymo projekte Nr. 1 taip pat numatoma, kad teismui leidus paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, savivaldybės administracijos sprendimu bus nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos.
Teismui neleidus paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, turės būti koreguojamas Pagalbos planas ir užtikrinamas jame nustatytų (ar patikslintų) priemonių įgyvendinimas bei paslaugų teikimas vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą. Tik pasibaigus vaiko laikinajai globai (rūpybai) ir tėvams nepakeitus požiūrio į vaiką ir savo elgseną, bus galima kreiptis į teismą ne tik dėl tėvų valdžios ribojimo ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, bet ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Atitinkamai teikiami Įstatymo projektai Nr. 3 ir Nr. 4 dėl išlaikymo vaikui priteisimo įteisinimo. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti pagrindines vaiko teisių apsaugą užtikrinančias institucijas bei apibrėžti jų kompetenciją vaiko teisių apsaugos srityje. Siekiant efektyvinti vaiko teisių apsaugos skyrių darbą siūloma juos padaryti pavaldžius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, nustatyti specialiuosius reikalavimus vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojams. Įstatymo projektas Nr. 1 numato, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras sudaro tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą ir tvirtina jos veiklos nuostatus. Ši kolegiali patariamoji institucija bus sudaroma siekiant ne tik gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje, bet ir teikti siūlymus Vyriausybei dėl vaiko teisių apsaugos sistemos tobulinimo. Įstatymo projektu Nr. 1 bus stiprinamas vaiko teisių apsaugos administravimas ir koordinavimas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdys vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos valdymą, teiks joms metodinę pagalbą, savivaldybės prašymu arba kilus ginčui tarp savivaldybių dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo teiks rekomendacijas savivaldybėms, kilus ginčui tarp valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos, atstovaujančios vaikui, ir pačios savivaldybės savo iniciatyva įstos į teisme nagrinėjamą bylą ir pateiks išvadą arba pareikš ieškinį viešajam interesui ginti, teiks Vyriausybės atstovui savivaldybėje ir atitinkamai savivaldybės institucijai ar įstaigai informaciją apie tai, kad savivaldybė galbūt pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, teiks motyvuotas rašytines išvadas savivaldybės administracijai dėl savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojo tinkamumo užimamoms pareigoms. Įstatymo projekte Nr. 3 numatoma, kad valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, turėdama duomenų apie vaiko biologinį tėvą ar kitų įrodomųjų faktų – bendrą vaiko motinos ir biologinio tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą (ypač tada, kai socialiniams darbuotojams, vykdžiusiems šios šeimos stebėseną, paprastai gerai žinomi tarpasmeniniai šeiminiai santykiai), esant pripažintam tėvystės faktui kitam asmeniui (gimus vaikui praėjus mažiau kaip 300 dienų nuo santuokos nutraukimo ir kt.), galės efektyviau užtikrinti Konvencijos 7 straipsnio ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų – vaiko teisės žinoti savo tėvus ir vaiko, kuris išskiriamas su tėvais, teisės nuolat su jais bendrauti – laikymąsi. Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais nepažeis vaiko interesų, nes taip pat bus siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas bus taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama nustatyti, kad vaikas galėtų bendrauti ne tik su savo artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais (tetomis, dėdėmis, pusbroliais, pusseserėmis, proseneliais), kurie gali užimti svarbią vietą vaiko gyvenime. Siūloma giminaičių ratą išplėsti iki tiesiosios linijos giminaičių ir
(ar) šoninės linijos giminaičių iki šeštojo laipsnio. Vaiko ir giminaičių teisė bendrauti vieniems su kitais yra savarankiška jų teisė į giminystės ryšius, kuri negali būti išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir priklausyti nuo vaiko tėvų teisių. Pagrindinis kriterijus, lemiantis kitų giminaičių ir vaiko ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šeimos ryšio vertinimas. Vaiko bendravimas su giminaičiais yra labai svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl bus sudarytos sąlygos vaikui bendrauti ir su kitais giminaičiais. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 3 bus suteikta teisė vaiko teisių apsaugos skyriui arba prokurorui kreiptis į teismą tėvams sutinkant dėl laikino jų valdžios apribojimo panaikinimo, o tai atvers galimybes objektyviau vertinti aplinkybių, dėl kurių tėvams buvo taikytas valdžios ribojimas, išnykimą ir pagrindų grąžinti jiems valdžią atsiradimą. Naujas teisinis reguliavimas nepanaikins tėvų teisės ir toliau patiems kreiptis į teismą dėl anksčiau nurodyto instituto jų šeimoje atkūrimo. Įstatymų projektais Nr. 3 ir Nr. 4 siūloma įtvirtinti vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisę į išlaikymą, kaip prigimtinės konstitucinės asmeninės turtinės teisės užtikrinimą, teismui priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią ir nustatant vaiko globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Tokiu būdu teismas pasirūpins, kad tėvams apribojus valdžią ir nustačius globą (rūpybą), šių tėvų vaikas nebus paliktas ne tik be atstovo pagal įstatymą, jo priežiūros ir globos, bet ir be vaikui išlaikyti reikalingų lėšų. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama patikslinti galimų įvaikinti vaikų apskaitos (sąrašo) nuostatas, kad į šią apskaitą (sąrašą) galėtų būti įrašomas ir vaikas, gyvenantis norinčio jį įvaikinti įvaikintojo šeimoje. Šiais siūlymais siekiama apsaugoti ne tik įvaikinto, bet ir biologinio vaiko interesus, leidžiant jį įvaikinti tik biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma nustatyti, kad įvaikintojai negali būti asmenys, ne tik teisti už tyčinius nusikaltimus, kaip yra įtvirtinta galiojančiose nuostatose dėl asmenų, kurie gali būti skiriami vaiko globėju (rūpintoju), bet ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, taip pat asmenys, teisti už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI ir XXIII skyriuose, nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija, ar prostitucija, vaiko pirkimu ar pardavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ar gyvybei, neatsižvelgiant į teistumo išnykimo ar panaikinimo aplinkybes. Įstatymo projektas Nr. 3 išplės grupę asmenų, kurie galės kreiptis į teismą dėl įvaikinimo, ir taip sudarys palankesnes sąlygas vaikams būti įvaikintiems geriausiai jų poreikius atitinkančiose šeimose. Naujas teisinis reguliavimas akcentuos ne būsimų įtėvių amžių, bet amžiaus skirtumo tarp įvaikinamo vaiko ir jo būsimų įtėvių svarbą. Įstatymų projektais Nr. 3 ir Nr. 4 teismui siūloma suteikti teisę Lietuvos Respublikos piliečiams įvaikinti vaiką ir be globėjo (rūpintojo) sutikimo įvaikinti (kaip ir užsienio valstybių piliečiams pagal Civilinio kodekso 3.224 str. 3 d.).
paskirti vaiko globėjai (rūpintojai) negalės piktnaudžiauti savo teisėmis ir netrukdys įvaikinamam vaikui augti visavertėje įtėvių šeimoje. Kartu siūlomos nuostatos leisti vaikus įvaikinti ne tik be valstybės vaikų globos institucijos, bet ir be kitų globėjų (rūpintojų), turinčių juridinio asmens statusą, sutikimo užtikrins efektyvesnę ir lengvesnę įvaikinimo procedūrą. Tokiu būdu kiti juridiniai asmenys, kaip nevyriausybiniai vaikų globos namai, neprivalės duoti rašytinio sutikimo dėl vaiko įvaikinimo. Šios nuostatos atitiks vieną pagrindinių Konvencijos principų – vaiko interesus geriausiai atitinka jo įvaikinimas. Vadovaujantis šiuo principu kartu teikiamas siūlymas suteikti teisę teismui, atsižvelgus į geriausius vaiko interesus, priimti sprendimą jį įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma stiprinti asmenų pasirengimo įvaikinti tvarką. Įstatymo projekto Nr. 3 siūlymas reglamentuoti duomenų apie galimus įvaikinti vaikus pateikimą asmenims, įrašytiems į norinčių įvaikinti vaikus eilę, sudarys sąlygas greičiau spręsti teisinio reguliavimo tobulinimo klausimus ir praktikoje kels mažiau problemų užtikrinant įvaikinimo procedūras. Įstatymo projektu Nr. 3 Civilinio kodekso nuostatos dėl įvaikinimo bylų teismingumo dėl įvaikinimo kreipiantis Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, užsienyje, ir užsieniečiams bus suderintos su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad nagrinėjant įvaikinimo bylą apylinkės teisme turi dalyvauti ne tik valstybinės įvaikinimo institucijos atstovas, bet ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 3 numatoma nustatyti papildomas taisykles asmenims, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje, neatsižvelgiant į jų pilietybę, taip pat praplėsti Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių įvaikinimą, taikymo asmenims, nuolat gyvenantiems užsienyje, ribas bei patikslinti sutikimus, kuriuos reikia pateikti teismui sprendžiant tarptautinio įvaikinimo klausimą. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma atsisakyti 3.253 straipsnio 2 dalies galiojančio teisinio reglamentavimo kaip perteklinio, jeigu bus pritarta siūlymui, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) klausimus nagrinės ir spręs teismas, o ne Vyriausybės įgaliota institucija. Įstatymo projektu Nr. 3 numatoma į vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus įrašyti, kad vaiko laikinajai globai (rūpybai) nustatyti prieš tai turi būti gautas teismo leidimas vaiką paimti iš tėvų dėl šiame straipsnyje įtvirtintų vaikui nesaugios aplinkos pagrindų. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma sumažinti globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių šeimose ir šeimynose. Tai sukurs palankesnes prielaidas atsirasti daugiau fizinių ir juridinių asmenų, globojančių vaikus, formuotis tinkamesnėms globos (rūpybos) sąlygoms ir užtikrinti kokybiškesnes vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugas. Įstatymų projektai Nr. 5 ir Nr. 7 apibrėš ir nustatys socialinių globėjų statusą. Tai, tikėtina, mažins institucinės globos įtaką vaiko globos (rūpybos) sistemoje. Remdamosi šiais projektais savivaldybės pajėgs spręsti bet kuriuo paros metu iškilusias likusių be tėvų globos vaikų laikino apgyvendinimo ir pagalbos teikimo problemas. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma įtvirtinti galimybę vaiko globėju (rūpintoju), kai nustatoma vaiko globa (rūpyba) šeimoje, skirti vieną asmenį arba sutuoktinius. Taip būtų užtikrintas visapusiškas vaiko geriausių interesų užtikrinimas ir atstovavimas, kai dėl objektyvių priežasčių vienas iš sutuoktinių negalės atstovauti vaikui. Įstatymo projektas Nr.
Įstatymo projektas Nr. 3 užtikrins vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo administracine tvarka įteisinimą ir atitiktį Konvencijos nuostatoms. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) galės būti nustatyta tik po to, kai vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą 12 mėnesių bus teikta pagalba pagal Įstatymo projekte Nr. 1 nustatytą Pagalbos planą, kurį įvertinęs teismas priims sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Naujas teisinis reguliavimas užtikrins, kad iki kreipimosi į teismą ir gavus jo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą bus įgyvendinamas Pagalbos planas – būtinų priemonių ir paslaugų visuma, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą ir nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Naujoji vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tvarka stiprins prevencinį ir socialinį darbą su vaiku ir jo atstovais pagal įstatymą, tėvai atsakingiau žiūrės į vaiko teisių užtikrinimą, nes tai vertins teismas, o vaiko likimą lemiantys sprendimai bus priimami tik atidžiai išnagrinėjus klausimą, įvertinus vaiko poreikius ir atsižvelgus į teisėtus jo interesus. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) organizavimo tvarka būtų pavesta reguliuoti už šios srities politikos formavimą atsakingam ministrui – socialinės apsaugos ir darbo ministrui, tuo išvengiant skirtingo šios srities valdymo, kai tos pačios reikšmės klausimai, kaip vaiko laikinosios ir nuolatinės globos organizavimo pagrindai, reguliuojami skirtingo lygmens valstybės institucijų. Toks siūlymas atitiks teisės aktais nustatytą vaiko teisių apsaugos politikos formavimo reguliavimą. Įstatymo projektas Nr.
Įstatymo projektas Nr. 5 užtikrins vaiko globėjams (rūpintojams) reikiamą pagalbą dėl tinkamos globos (rūpybos) užtikrinimo ir savo pareigų atlikimo. Sumažintas globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius šeimose ir šeimynose suteiks globėjams (rūpintojams) ir šeimynų dalyviams daugiau galimybių skirti laiko kiekvieno vaiko individualiems poreikiams, mažės šių vaikų grąžinimo globos namams atvejų, nes globėjai (rūpintojai) dažniau sulauks profesionalios pagalbos, padedančios išvengti ,,perdegimo sindromo“, gerės globojamų (rūpinamų) vaikų parengimas savarankiškam gyvenimui. Vaiko globos (rūpybos) sistemoje atsiras socialiniai globėjai bei daugiau kvalifikuotų ir profesionalių specialistų, daugės paslaugų vaikui ir šeimai, gerės paslaugų kokybė. Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma įteisinti socialinių globėjų institutą. Likusiu be tėvų globos vaiku, neįgaliu vaiku ar vaiku, patiriančiu socialinę riziką, pasirūpins socialinių globėjų centras, kuris bus vaiko atstovas pagal įstatymą (toliau – Globėjų centras). Globėjų centras sudarys sutartį su fiziniu asmeniu, kuris turės atitikti visus Civiliniame kodekse fiziniam globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus ir gebėti suteikti šiam vaikui profesionalią pagalbą savo šeimoje. Globėjų centras užtikrins šiam fiziniam asmeniui kvalifikuotą pagalbą, mokymus, atokvėpio paslaugas ir atlygį už vaiko priežiūrą ir nuosekliai bei intensyviai dirbs socialinį darbą su vaiko tėvais, kad išnyktų vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priežastys. Socialinių globėjų centras (kaip vaiko atstovas pagal įstatymą kartu su vaiką prižiūrinčiu asmeniu) per trumpą laikotarpį (iki 6 mėn.) sieks ne tik efektyvios globojamo vaiko pozityviosios socializacijos, bet intensyviai bendradarbiaus su socialiniais darbuotojais, socialiniais pedagogais, psichologais, sveikatos priežiūros specialistais, todėl proporcingai didės kaštai vaikų poreikiams tenkinti.
Tačiau vaiko atstovu pagal įstatymą galės tapti ne kiekvienas Globėjų centras, bet tik tas, kuris atitiks teisės aktuose nustatytus reikalavimus, turės žinių, kompetencijos ir patirties suteikti intensyvią kompleksinę pagalbą socialinę riziką patiriančiai šeimai ir jos vaikui, kad per trumpą laiką (iki 6 mėn.) būtų pasiekti tokie rezultatai, kad vaikas sugrįžtų į savo šeimą ir jos tinkamą bei saugią aplinką. Šių Globėjų centrų darbas iš esmės skirsis nuo šiandien globą vykdančių globėjų veiklos, kurie nedirba su biologine vaiko šeima, o kartais net vengia bendravimo su vaiko tėvais, be to, yra suinteresuoti ilgalaike vaiko priežiūra, už kurią valstybė skiria vaiko poreikiams globos (rūpybos) išmoką. Globėjų centrams, vaikus globojančioms šeimoms, šeimynoms numatoma Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymu įteisinti atestuotų darbuotojų (šiuo metu vykdoma per globėjų ir įtėvių mokymo programą) bei kitų specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo) pagalbą siekiant užtikrinti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) vaikų visapusišką vystymąsi ir ugdymą. Socialinių globėjų, kaip ir vaikus globojančių šeimų, atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus pavedama vertinti valstybinėms vaiko teisių apsaugos institucijoms.
Projekte taip pat siūloma atsisakyti socialinės rizikos suaugusio asmens, socialinės rizikos šeimos ir socialinės rizikos vaiko apibrėžimų, įvedant bendrą apibrėžimą „socialinė rizika“, kartu patikslinamas vaikus globojančios šeimos apibrėžimas, numatant, kad tai yra vaikus globojanti šeima, kuri nesusijusi su globojamais (rūpinamais) vaikais giminystės ryšiais, tiek šeima, kuri susijusi su vaikais giminystės ryšiais. Įstatymo projektu Nr. 7 bus išplėsta teisė steigti šeimynas ne tik globėjams (rūpintojams), bet ir kitiems fiziniams asmenims, turintiems tiesioginio darbo su vaikais patirtį ar turintiems išsilavinimą. Kartu siūloma šeimynos dalyviams garantuoti išlaikymo pajamos, kurios negali būti mažesnės negu Vyriausybės nustatytos 1.5 minimalios mėnesinės algos (MMA) nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus. Kartu Įstatymo projektu Nr. 7 siūloma suteikti galimybę šeimynos dalyviu tapti ir šeimynos steigėjo pilnamečiam vaikui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 neigiamų pasekmių nenumatoma. Tačiau tikėtina, kad gali kilti dalies tėvų nepasitenkinimas, jog jiems teks imtis papildomų priemonių vaikų priežiūrai užtikrinti. Kadangi teikiami projektai nesiūlys naujų imperatyvių nuostatų ir griežtos jų įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos, o tik bandys priminti tėvų prigimtinę pareigą patiems pasirūpinti tinkama savo vaikų priežiūra ir poilsiu laiku, manome, kad turi pakakti išsamaus ir nuoseklaus šių nuostatų aiškinimo visuomenei.
Dėl to bendram darbui ketinama pasitelkti socialinius partnerius – skėtines nevyriausybinių organizacijų asociacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 įtakos verslo sąlygoms, jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, pripažinti netekusiais galios ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Įstatymų projektams Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės atitinkamai priimti naujus ar pakeisti galiojančius arba pripažinti netekusiais galios teisės aktus. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Terminų banko ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
kas ir iki kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybių vykdomosios institucijos priims Įstatymų projektų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams Nr. 1, 5, 6 ir 7 įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka tam reikalingų lėšų paskaičiavimus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 buvo aptarti su valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Iš esmės konstatuota būtinybė tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą, akcentuojant prevencinio ir socialinio darbo su vaiku ir jo tėvų šeima svarbą, socialinių globėjų ir profesionalių šeimynų įteisinimą, mažinant vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių, reglamentuoti įstatymu vaiko paėmimą iš šeimos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „tėvai“, „vaiko globa“,
„įvaikinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia: Seimo nariai Dovilė Šakalienė Monika Navickienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-02-10 Nr. S-2017-1294 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas), manome, kad jo nuostatos tinkamai perkelia kai kurias 2011 m. gruodžio
seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva 2011/93/ES), nuostatas. Vis dėlto pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą turi būti parengta Direktyvos 2000/43/EB ir Projekto atitikties lentelė. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo įstatymo (toliau – įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies formuluotė nėra aiški. Jeigu ketinama ginti vaikų pareigas, tai pareigų vykdymas paprastai užtikrinamas, nes jų ginti nėra nuo ko, o jeigu ketinama nustatyti tik vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, tai nėra aišku, kur bus nustatomos pačios teisės, pareigos ir laisvių gynimas. Formuluotė tikslintina. 2. Įstatymo 1 straipsnio pavadinime bei jo 1 ir 2 dalyse minimi įstatymo paskirtis ir tikslas. Akcentuotina, kad šie terminai savo turiniu iš dalies sutampa – įstatymo paskirtis apima įstatymo tikslus. Dėl tos priežasties keičiamo įstatymo 1 straipsnyje turėtų būti akcentuojama tik įstatymo paskirtis. 3. Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata – „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau pastebėtina, kad šio įstatymo priedas yra pavadintas, vartojant vienaskaitos formą – „Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas“ (t. y. šiuo įstatymu yra įgyvendinamas tik vienas Europos Sąjungos teisės aktas). Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje – „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.“
straipsnio 5 dalis išbrauktina, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisyklės nėra šio įstatymo dalykas.
Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pvz., 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose). Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, tai 1 straipsnio pavadinime ir jo 5 dalyje minimas terminas „taikymas“ keistinas žodžiu „galiojimas“, nes įstatymas galioja visiems asmenims, atitinkantiems nustatytus kriterijus, bet gali būti jiems nė karto netaikytas. Antra vertus, akcentuotina, kad iš įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatos („Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims“) nėra aišku, ar įstatymas galioja ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. 5. Svarstytina, ar įstatymo 2 straipsnyje reikėtų apibrėžti sąvoką „atvejo vadybininkas“. Įstatymo
administracija, projekte aprašomos jo funkcijos, todėl darytina prielaida, kad savivaldybės administracijoje turės būti numatytos atitinkamos pareigybės. Sąvokos apibrėžimas kaip tik įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina šios sąvokos apibrėžimo atsisakyti arba ją patikslinti. 6. Svarstytina, ar įstatyme pasirinkta terminija „atvejo vadyba“, „atvejo vadybininkas“, „vaiko atvejo nagrinėjimas“, „atvejo vadybos procesas“ yra tinkama tiek bendrinės kalbos, tiek teisės požiūriu. Iš įstatymo turinio neaišku kas yra „atvejis“, kurio vadyba čia reguliuojama. Galima preziumuoti, kad atveju laikytinas įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžto smurto prieš vaiką faktas, kuris gali būti pasireiškęs viena iš įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtų smurto formų.
Atsižvelgiant į įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, galima preziumuoti, kad „atveju“ galėtų būti vaiko teisių pažeidimas, o pagal įstatymo 38 straipsnio 1 dalį – vaiko situacijos grėsmės lygis, nes būtent nustačius bent pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį inicijuojamas vaiko atvejo nagrinėjimas (įstatymo
keisti į Lietuvos Respublikos teisėje ir bendrinėje kalboje įtvirtintą terminiją. 7. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje reikia įvardyti kokia bendruomenė turima galvoje. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad įstatymo projekte kalbama apie savivaldybės bendruomenę. Kiti įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas– savivaldybės bendruomenė, vietos bendruomenė, religinė bendruomenė ir kt. Pastebėtina ir tai, kad „bendruomenės“ sąvoka įstatyme vartojama nenuosekliai, kai kur ji vartojama vienaskaita, įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje vartojama daugiskaita (tai kelia klausimą ar kalbama apie tą patį subjektą), įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse kalbama apie vietos bendruomenių tarybas, įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje kalbama apie bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, aktyvius bendruomenių narius. Būtina aiškiai sureguliuoti visų šių sąvokų vartojimą, jų turinį
įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir projekto 2 straipsnio 6 dalies santykis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 punkte fizines bausmes laiko fiziniu smurtu.
Siekiant fizines bausmes apibrėžti, reikia pirmiausia šiame įstatyme apibrėžti bausmės sąvoką, kadangi pvz., Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 5 dalis numato, kad “Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą.” (čia ir toliau – išskirta mūsų). Teikiamame projekte numatoma, kad „Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką“. Šis apibrėžimas tikslintinas. Visų pirma, akcentuojama, kad fizinė bausmė yra „bet kokia bausmė“, kuria sukeliamas net ir nedidelis fizinis skausmas. Akcentuotina, kad teikiamas apibrėžimas yra pernelyg platus ir turėtų būti konkretizuotas. Priešingu atveju, dabartinis apibrėžimas apimtų valstybės legaliai taikomas bausmes ir kitokias poveikio priemones nepilnamečiams, taip sukeldamas skirtingų įstatymų nuostatų koliziją. Akcentuotina, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XI skyriuje įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Vadovaujantis BK 13 straipsniu, pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o už tam tikras sąrašo principu surašytas nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, už nužudymą, išžaginimą, vagystę ir kt.) atsako asmenys nuo keturiolikos metų. Vadovaujantis BK 90 straipsniu, nepilnamečiui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės, skiriamos nepilnamečiams: įspėjimas; turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas; nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai; atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti; elgesio apribojimas; atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.
Atkreipiame dėmesį, kad plačiąja prasme pagal teikiamą apibrėžimą kaip „fizinės bausmės, sukeliančios fizinį skausmą“ galėtų būti traktuojamos ir kai kurios procesinės prievartos priemonės – nepilnamečio asmens sulaikymas, suėmimas ir kt. Atsižvelgiant į tai, galiojantys įstatymai nors tam tikru mastu riboja, bet absoliučiai nedraudžia bausmių už padarytas nusikalstamas veikas nepilnamečiams taikymo. Antra, teikiamame apibrėžime nėra akcentuojamas fizinės bausmės objektas (t. y. kam taikoma ši bausmė). Atsižvelgiant į tai, siūlytina po žodžių „bet kokia bausmė“ įrašyti žodį „vaikui“. Trečia, svarstytina, ar apibrėžime vartojamas terminas „fiziškai kankinti“ nėra per siauro turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (Žin., 2006-07-22, Nr. 80-3141) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama visuotinai pripažįstama kankinimo sąvoka, kuri siejama ne tik su fiziniu, bet ir psichiniu skausmu („<...> „kankinimas“ – tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas <...>“). Be to, apibrėžiant fizinės bausmės sąvoką, rekomenduotina pasiremti Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 1 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtintu reguliavimo pavyzdžiu, nustatančiu, kad „šis apibrėžimas neapima tik teisėtomis sankcijomis sukeliamo, joms būdingo arba su jomis susijusio skausmo ar kančios.“
suprantama. 10.
ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.“ Apibrėžimas turėtų būti patikslintas, atsižvelgus į šias pastabas:
turinys (formuluotė „garbės ir orumo nepaisymas“) tarpusavyje derintinas su įstatymo 3 straipsnio ir 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis
smurto prieš vaiką apibrėžimas nesutampa su bendruoju smurto apibrėžimu, pateiktu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje („Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“). Manytina, kad smurto požymiai, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo, turėtų būti suvienodinti. 10.3. Svarstytina, ar apibrėžime pateikiamas smurto būdas – „tiesioginis ar netiesioginis“ – nėra perteklinis požymis; ir ar šis požymis nesidubliuoja su prieš tai apibrėžime vartojamais žodžiais „veikimu ar neveikimu“. 10.4. Psichologinio smurto sąvoka, pateikiama šiame apibrėžime, taip pat keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte bei 24 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti suvienodinta su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme vartojamu „psichinio smurto“ terminu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK vartojamas „psichinės prievartos“ (past. – ne
„psichologinės“) terminas. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina teikiamame
projekte vartojamą „psichologinio smurto“ terminą keisti „psichinio smurto“ terminu. 10.5. Teikiamame smurto prieš vaiką apibrėžime nustatoma, kad smurtas gali būti tik tyčinis. Kita vertus, ši kaltės forma nedera su į smurto turinį įtrauktos nepriežiūros samprata ir apibrėžimu.
Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte apibrėžta, kad „nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai“. Vaiko poreikių tenkinimo aplaidumas yra ne tyčinės, o neatsargios kaltės formos požymis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vaiko „nepriežiūra“ pagal apibrėžimą gali pasireikšti tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma, praktikoje paprastai ji pasireiškia neatsargumu (past. – asmuo nenumatė nepriežiūros padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo juos numatyti). Atsižvelgiant į tai, jog smurto prieš vaiką apibrėžimas siejamas ir su vaiko nepriežiūra, šiame apibrėžime neturėtų būti akcentuojama tik tyčinė smurto kaltės forma. 10.6. Teikiamame apibrėžime smurtas siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas. Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.) Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina dėl prieš vaiką naudoto smurto kilusius padarinius apibrėžti taip – „<...> jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba buvo sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai“. 11.
neaiškaus žodžio „iki“ ir vietoje jo vartojant žodį „neturintis“, ir taip suderinant vaiko apibrėžtį su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu. 12. Įstatymo
tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“ Pastebėtina, kad pagal CK 2.132 straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Atstovai pagal įstatymą turi įstatyme nustatytas teises ir pareigas, tuo tarpu atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nustatomos ne tik įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose – įgaliojime, pavedime, teismo sprendime ir pan. CK nustatyta, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, - įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. Vaiko atstovų pagal įstatymą ir atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nėra ir negali būti tos pačios. Pastebėtina ir tai, kad įstatymo 30 straipsnyje išvardintos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, o 31 straipsnyje nustatyta, kokia tvarka vaiko atstovai pagal įstatymą gali įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius teisinius veiksmus atstovaujant vaiką. Taigi vertinama nuostata nedera ir su kitomis projekto nuostatomis. 13. Svarstytina, ar įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje reikėtų įtvirtinti sąvoką „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“, atsižvelgiant į tai, kad čia pateikiamas institucijos pavadinimo trumpinys, o ne atskleidžiamas sąvokos turinys. Vietoj to siūlytina projekto tekste pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste. 14. Įstatymo
numatyta, kad ši smurto forma apima ir fizines bausmes.
Atsižvelgiant į tai ir į 10 bei kitas pastabas, įstatymo 19 straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose, kur vartojama formuluotė „visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant ir fizines bausmes“ kaip pertekliniai brauktini žodžiai „įskaitant ir fizines bausmes“. 15. Akcentuotina, kad įstatymo 3 straipsnio apibrėžimai nevisiškai atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį:
straipsnyje tik keturios (past. – neapibrėžiama, kaip šio įstatymo kontekste turėtų būti suvokiama vaiko garbės ir orumo nepaisymas). 15.2. Įstatymo
neveikimu“, taip pat „tiesiogiai ar netiesiogiai“. Įstatymo 3 straipsnyje smurto požymis „veikimu ar neveikimu“ nėra akcentuojamas, o požymis „tiesiogiai ar netiesiogiai“ yra susietas tik su fizinio smurto apibrėžimu. 16. Įstatymo 3 straipsnyje pateikiami smurto formų apibrėžimai tikslintini:
fizinį smurtą, nėra aišku, ką reiškia „tiesioginiai ar netiesioginiai veiksmai“. 16.2. Apibrėžiant fizinį smurtą, „fizinių veiksmų prieš vaiką“ formuluotė tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad apibrėžiant fizinę bausmę naudojama kita formuluotė –
„fizinės jėgos naudojimas“. Svarstytina, ar „fizinių veiksmų“ ir „fizinės
jėgos“ formuluotės savo turiniu sutampa, o jeigu ne, koks yra jų tarpusavio santykis. 16.3. Apibrėžiant fizinį smurtą, turėtų būti akcentuojama ne daugiskaitinė fizinių veiksmų prieš vaiką forma, o šio žodžių junginio vienaskaita. Priešingu atveju, siūlomas reguliavimas sudaro įspūdį, kad vienkartinis „fizinis veiksmas“ prieš vaiką įstatymo prasme nelaikytinas fiziniu smurtu. 16.4. Teikiamame fizinio smurto apibrėžime fizinis smurtas siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai.
Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ kokia nors liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas. Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.). 16.5. Teikiamame fizinio smurto apibrėžime atitinkama smurto forma taip pat yra siejama su padariniais, kurių nėra bendrame smurto apibrėžime (įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) – žala garbei ir orumui. Tai yra įstatymo spraga, nes normos dalis traktuojama plačiau už visumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fizinės bausmės apibrėžimas, pateiktas įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, taip pat nėra siejamas su kilusia žala garbei ir orumui. Be to, akcentuotina, kad garbė ir orumas yra dvi skirtingos, savarankišką turinį turinčios vertybės. Tam tikrais veiksmais gali būti pažeidžiama garbė, bet ne orumas, ir atvirkščiai. Dėl tos priežasties koreguotinas šių padarinių jungtukas, vietoje „ir“ vartojant „ir (ar)“. Taip pat akcentuotina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto formuluotė
„<...> ar žalą garbei ir orumui“ nėra tiksli. Siūlytina ją keisti
formuluote – „<...> ar žeminantys vaiko garbę ir (ar) orumą“. 16.6. Apibrėžiant psichologinį smurtą, akcentuotina, kad tikslesnis yra psichinio smurto terminas. 16.7. Apibrėžiant psichologinį smurtą, nėra aiškus jame vartojamo žodžio „nuolatinis“ turinys. 16.8. Apibrėžiant psichologinį smurtą, jo sukeliami padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas, teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų. 16.9.
seksualinį smurtą, svarstytina, kuo šis terminas skiriasi nuo „seksualinio išnaudojimo“ termino, vartojamo ne tik JTO Vaiko teisių konvencijoje (Žin., 1995, Nr. 60-1501; 200) ar BK, bet ir vieninteliame ES teisės akte, kurį įgyvendina keičiamas įstatymas, - 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/93/ES „Dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR“ (OL 2011 L 335, p.1). 16.10. Apibrėžiant seksualinį smurtą, tikslintinas terminas „seksualiniai veiksmai su vaiku“. 16.11. Apibrėžiant seksualinį smurtą, vartojami terminai turėtų būti suderinti su BK XXI skyriuje vartojamais terminais. Pavyzdžiui, „seksualiniai veiksmai“ turėtų būti detalizuoti, kaip apimantys lytinį santykiavimą; kitokį lytinės aistros tenkinimą; tvirkinimą ir pan. Apibrėžime vartojama formuluotė „<...> kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai <...>“ tikslintina, nes prievartos samprata savo turiniu apima tiek jėgą, tiek ir grasinimus. 16.12. Apibrėžiant seksualinį smurtą, vartojama formuluotė „<...> kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės <...>“ yra perkrauta informacija ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo. Be to, BK yra tiksliai nustatytas amžius, nuo kurio santykiavimas su nepilnamečiu, turint pastarojo sutikimą, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės – 16 metų (žr. BK 151¹ straipsnio 1 dalį). Dėl tos priežasties atitinkama keičiamo įstatymo nuostata turėtų būti konkretizuota, nurodant tikslų nepilnamečio amžių. 16.13. Apibrėžiant seksualinį smurtą, šio apibrėžimo antrasis sakinys yra lingvistiškai taisytinas, nes pradedamas nuo jungtuko „taip pat“. 16.14. Seksualinio smurto apibrėžimo antrasis sakinys yra kazuistinio pobūdžio.
Viena vertus, jame vardinamos veikos pagal požymius iš dalies dubliuojasi su apibrėžimo pirmajame sakinyje vardinamais seksualinio smurto požymiais. Antra vertus, šiame sakinyje išvardintų veikų sąrašas nėra pagrįstas sistemiškai. Pavyzdžiui, seksualiniu smurtu pripažįstamas vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, bet nepripažįstamas vaiko įtraukimas į prostituciją (past. – nors vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje seksualiniu smurtu pripažįstamas) ar vaiko vertimas užsiimti prostitucija. Be to, pastebėtina, kad į šį sąrašą nėra įrašyta vaiko įtraukimo į seksualinę vergovę veika, įtvirtinta BK 100 straipsnyje ir 103 straipsnio 2 dalyje. 16.15. Apibrėžiant vaiko nepriežiūrą, jos sukeliami padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų. 17. Įstatymo
4 straipsnio 1 punkte žodis „prioritetiškumo“ keistinas žodžiu „prioriteto“. 19. Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, atsižvelgiant į teikiamos nuostatos turinį ir tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“. 20. Svarstytina, ar įstatymo 4 straipsnio 6 punkto formuluotė „kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus“ dera su Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatomis. 21. Įstatymo 5 straipsnis pradedama žodžiu „Kai“. Toks teisės nuostatos formulavimo būdas neatitinka teisės technikos taisyklių. Be to, šiame straipsnyje taisytina klaidinga nuoroda į projekto 3 straipsnį, kadangi vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti projekto 4 straipsnyje. 22. Įstatymo 5 straipsnyje pateikiama nuoroda ne į tą straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, žodžiai ir skaičius – „šio įstatymo 3 straipsnyje“ keistini į žodžius ir skaičių – „šio įstatymo 4 straipsnyje“. 23. Įstatymo
kolizijos taisykles, raiška yra klaidinanti. Teikiamame projekte nustatoma:
„Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja
santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai <...>“. Iš šios nuostatos nėra aišku, kada taikytinos šio įstatymo sureguliuotos nuostatos, o kada vaiko teisių apsaugos pagrindiniai principai, nurodyti įstatymo 4 (past. – ne 3) straipsnyje. Akcentuotina, kad šio įstatymo reglamentavimas turėtų būti taikomas, kai kiti įstatymai ar teisės aktai reglamentuoja kitaip. Atvejais, kai tam tikri vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo įstatymu, nei kitais teisės aktais, turėtų būti vadovaujamasi pagrindiniais vaiko teisių apsaugos principais. 24. Įstatymo
ir ratifikuotas konvencijas <...>“ turinys ir jos veikimo taisyklės tikslintini. Visų pirma, iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kokiai bendrajai taisyklei daromas ši išimtis. Antra, tikslintini formuluotėje vartojami terminai – pastebėtina, kad konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių. 25. Įstatymo
arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“) taip pat trūksta aiškumo. Visų pirma, akcentuotina, kad terminas
„kodifikuotas įstatymas“ keistinas žodžiu „kodeksas“. Antra vertus, atitinkamai
suformuota normų kolizijos sprendimo taisyklė yra nepagrįsta ir galimai prieštarauja teisėtumo principui.
Pastebėtina, kad kodeksai nėra konstituciniai įstatymai, o jų teisinis statusas ir galia yra tokie patys kaip paprastų įstatymų. Be to, nėra aišku, koks kodeksas, kokiais atvejais ir kokiems įstatymams suteiktų viršenybę vaiko teisės apsaugos klausimus spręsti kitaip nei tai numato Vaiko teisių pagrindų įstatymas. 26. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises, taip pat į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūlytina pakeisti skyriaus pavadinimą, pavyzdžiui, į
„Pagrindinių vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimas“ ar pan. 27. Įstatymo
8 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Akivaizdu, kad tik gimęs vaikas negali pats įgyvendinti teisės į tautybę, nes tautybei nustatyti nėra aiškiai apibrėžtų teisinių taisyklių. 28. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2-5 dalys, 18 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys, jog kitų įstatymų nuostatų kartojimas projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo.
Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Siūlytina paminėtų įstatymo projekto nuostatų atsisakyti. 29. Svarstytina ar projekto 9 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytos teisių ir laisvių įgyvendinimo ribos kaip tai nustatyta projekto 4 straipsnio 3 punkte, nes akivaizdu, kad vaiko tam tikras bendravimas, susirašinėjimo slaptumas gali kenkti jo interesams. Analogiška pastaba teiktina ir projekto 9 straipsnio 2 daliai. 30. Įstatymo
atstovą pagal įstatymą“. 31. Įstatymo
gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams.” Suformuluota nekorektiškai. Gyvenimas skyrium savaime nėra priežastis vertinti ar bendravimas su tokiu tėvu ar motina yra prieštaraujantis vaiko interesams. Teisės aktai gali tik nustatyti ribojimus, kurie užtikrintų, kad vaikui nebūtų daroma žala. 32. Atsižvelgiant į projekto 16 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 3-5 dalys yra deklaratyvios ir perteklinės. 33. Įstatymo
žodžiai „nuo smurto“. 34. Įstatymo
straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 6 dalies nuostatos yra deklaratyvios. 35. Įstatymo 22, 25 straipsniuose reikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pavadinimą, o įstatymo 25 straipsnio 3 dalį tikslinti, nes baudžiamoji atsakomybė nustatyta Baudžiamajame kodekse. 36.
teisėkūros stabilumo ir efektyvumo, įstatymo 22 straipsnio 4 dalį siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis. Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir šio įstatymo. 37. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinama, jog „vaikas – žmogus iki 18 metų“, įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje esanti formuluotė „iki 18 metų“ brauktina kaip perteklinė. 38. Įstatymo
teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas <...>“. Ši nuostata yra klaidinanti. Minimus dalykus reguliuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Pabrėžtina, kad vaikų procesinių ypatumų BK nereglamentuoja. BK numato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tačiau nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir ribos yra materialinės teisės normos, o ne procesinės. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostata yra tikslintina. 39. Įstatymo
dviprasmis, be to, neatitinka suformuoto straipsnio turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančio įstatymo 48 straipsnyje. Akcentuotina, kad tarp vaiko (past. – kaip ir bet kurio kito asmens) teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas. Įstatyme detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (žr. keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį). Pabrėžtina, kad bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas – asmens teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas.
Šiuo konkrečiu atveju keičiamo įstatymo 23 straipsnyje detalizuotos tik dvi vaiko pareigos – 1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi Konstitucijos 38 straipsnio septintoje dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“), nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu. 40. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad “Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.” Siekiant užtikrinti išsamų teisinį reguliavimą, būtina nustatyti “kitų fizinių ir juridinių asmenų” įgaliojimus vykdant jiems nustatytą pareigą. 41. Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Ši nuostata tikslintina pagal pastabas: 41.1. Neaišku, kodėl atsakomybė numatoma tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą, nors įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiamos keturios smurto formos, o įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atsakomybė turėtų būti nustatoma ne tik už fizinio ar psichologinio smurto demonstravimą, bet ir už demonstravimą seksualinio smurto, nepriežiūros ar vaiko garbės ir orumo nepaisymo. 41.2. Įstatymo
atsakomybė gali būti taikoma ne tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą, bet ir kitą neteisėtą veiką.
Akcentuotina, kad BK 159 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už vaiko įtraukimą į į administracinio nusižengimo, civilinio delikto ar kitos nei nusikalstama neteisėtos veikos darymą prieštarautų teisėtumo principui. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik BK pagrindu, ir tik jeigu asmens padaryta veika atitinka konkrečią nusikalstamos veikos sudėtį. 41.3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad smurto demonstravimas vaikams pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą gali užtraukti administracinę, bet ne baudžiamąją atsakomybę. 42. Įstatymo
nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Akcentuotina, kad kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą – „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūlytina cituojamą keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti taip: „Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. 43. Atsižvelgiant į BK terminiją, įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje žodžiai „sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“. 44.
informuoti policiją ir (ar) vaiko teisių apsaugų tarnybą, jeigu sužinoma apie vaiką, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos „ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos“, kuriam dėl to gali reikėti pagalbos. Svarstytinas
„vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys. Be to, manytina, kad
jungtukas „ir (ar)“ šioje vietoje nėra tinkamas. 45. Įstatymo
nepašalinus iš įstatymo projekto, galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad “Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.” Baudžiamojo kodekso 24, 25 ir 26 str. nustato bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan.
Be to, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo („Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ (past. – kalba neredaguota)) prieštarauja BK reglamentavimui. Visų pirma, pastebėtina, kad bendrininkavimas, vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi galimas tik tarp fizinių asmenų („Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso
veiką“), o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. Antra, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo. Trečia, nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 238 straipsnio 1 dalį). Administracinę atsakomybę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 1 dalimi, gali sukelti nepranešimas apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą.
Ketvirta, BK 238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.“ Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo
Konstitucijos 31 straipsnio trečiajai daliai. Taip pat, manytina, kad neteisinga nepranešimą traktuoti kaip aplaidų pareigų atlikimą. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip aplaidus pareigų atlikimas, o kaip pareigos neatlikimas. Įstatymo
žodžiai „ir (ar) galimą vaiką“, vietoje jų įrašant žodžius „ar kitą vaiko“. 46. Įstatymo
apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“ Akcentuotina, kad įstatyme apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą. Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo „bet kokio smurto“. 47. Įstatymo 25 straipsnio pavadinime antrą kartą vartojamas žodis „vaiko“ yra perteklinis, dėl to brauktinas. 48. Įstatymo
disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus. 50.
administracinių teisės pažeidimų kodeksas. 51. Įstatymo
prieštaraujanti nuostata – „<...> taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (past. – turėtų būti – ANK), taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma nei už senajame ATPK, nei už naujajame ANK numatytas veikas. Akcentuotina ir tai, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už ANK nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Pabrėžtina, kad joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų. Priešingai – įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais. Įstatymai taikomi ne pavieniui, o sistemiškai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. 52. Įstatymo
nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“) yra deklaratyvi. Pastebėtina, kad galiojančiame teisiniame reguliavime ne už visas iš keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje išvardintų veikų yra numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. 53.
pavadinimas įstatyme vartojamas ir ankstesniame straipsnyje (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalį). 54. Svarstytina, ar nusikalstamų veikų, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas, sąrašas, nustatomas įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, yra išsamus. 55. Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostata yra deklaratyvi, be to, klaidinanti (past.
vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas“. Pastebėtina, kad šioje formuluotėje dubliuojamas pripažinimo kaltu aspektas. Atsižvelgiant į tai, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas (past. – kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu), šią mintį suformuojant taip: „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas“. 59.
ar įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai neturėtų būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi pvz., analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui. 60. Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, siekiant kad nekiltų normos taikymo problemų, rekomenduotina nurodyti tikslius BK straipsnius ir jų dalis. Atsižvelgtina ir į tai, kad į šį sąrašą yra įtrauktos ir analogiškos veikos, numatytos kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Be to, žodžiai „labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis – „sunkius ar labai sunkius“. 61. Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje, ar kitur projekto tekste, nurodytina kaip ir kas kontroliuos straipsnyje aptariamos veiklos organizatorių, kuriais gali būti ir fiziniai asmenys, atitiktį įstatymo reikalavimui. 62. Įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokį fizinį asmenį duomenis privaloma pateikti. 63. Įstatymo
pavadinimo. 64. Įstatymo 30 straipsnyje vartojamos formuluotė „vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai“, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, kurioje vartojama formuluotė „vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai)“. Siūlytina vienodinti vartojamas formuluotes. 65. Įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostata: „įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.“ nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, todėl laikytina pertekline ir neturinčia teisinio krūvio. 66. Įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 2 punkte žodis „straipsnio“ keistinas žodžiu „dalies“. 67.
31 straipsnio 2 dalies nuostatos diskutuotinos. Pirma, šios dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui: „Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Antra, siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuos klausimus reguliuoti, projektą tobulinti. Manytina, kad tėvai įstatyme nustatytais atvejais galėtų pavesti kitiems asmenims atlikti tik konkrečius teisinius veiksmus, tokius kaip sutarčių su konkrečiomis sveikatos ar švietimo įstaigomis sudarymą. Tėvams laikinai išvykus ir dėl to negalint vykdyti pareigų vaikų atžvilgiu, turėtų būti taikomas globos institutas, esant reikalui jį atitinkamai patobulinus (pvz., leidžiant tėvams patiems parinkti globėją, nustatant tokiais atvejais paprastesnę laikinų globėjų (rūpintojų) skyrimo tvarką). Pastebėtina, jog Civiliniame kodekse yra nustatytos skirtingos įgaliojimų formos, tačiau iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku kaip ši nuostata turėtų būti taikoma Civilinio kodekso nuostatų kontekste. Be to, atskleistina kur tokie veiksmai turėtų būti apibrėžti – įgaliojime, ar kitame teisė akte. Vertinamo straipsnio nuostatos dalis, dėstoma skliaustuose: „(vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį), taisytina teisės technikos požiūriu.
Siūlytina skliaustų atsisakyti ir nuostatą dėstyti taip: „Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį <...>“. 68. Teigtina, jog įstatymo 32 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis <...>, nustatomas pernelyg platus ir neapibrėžtas reguliavimas, kurio pagrindu vaiko teisių apsaugos tarnyba galėtų tvarkyti ypatingus asmens duomenis. Manytina, jog toks reguliavimas nedera su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytu tikslu: „ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis.“ Teigtina, jog teisė tvarkyti ypatingus asmens duomenis turėtų būti aiškiai apibrėžta ir apribota konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui, ją susiejant su įstatymo 32 straipsnio 2, 3 dalimis, įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, tam, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama. 69. Įstatymo
atstovų pagal įstatymą“. 70. Įstatymo
nuoroda į konkretų įstatymo straipsnį. 71. Įstatymo
tinkamas žodžių junginio vaiko teisių apsaugos tarnyba linksnis. 73. Įstatymo
derintinos tarpusavyje ir dėstytinos straipsnyje, reguliuojančiame atsakomybę už šias veikas.
Be to, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė. 74. Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog asmens, pateikusio informaciją anonimiškumas gali būti išlaikytas jo „pageidavimu“. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas stokoja jo įgyvendinimo tvarkos, nes nėra aišku nei kokia forma, nei kokiu būdu asmens „pageidavimas“ turėtų būti išreikštas, kaip toks pageidavimas turėtų būti užfiksuotas, kokių procedūrų būdu būtų užtikrinamas asmens anonimiškumas. Šioje dalyje pateikiama išimtis dėl anonimiškumo išlaikymo prieš ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Svarstytina, ar šiame sąraše neturėtų būti įtraukta ir prokuratūra. 75. Įstatymo 34 straipsnio 3 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, jog ne bet kokio amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų. 76. Įstatymo 36 straipsnyje įtvirtinama, kad „Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas“. Neaišku, ar čia turima omenyje atvejo vadyba (neaiškus santykis su įstatymo 40 straipsnyje nustatytu reguliavimu) ir procesai bei bendruomeninės paslaugos, ar platesnis teisinis reguliavimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad visas įstatymo VI skyriaus antrasis skirsnis, taip pat ir kitos projekto nuostatos, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, turėtų būti derinamas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-358) nuostatomis, reguliuojančiomis vaiko paėmimą iš vaiko atstovų pagal įstatymą, apgyvendinimą, globėjų centro funkcijas, teikiamą pagalbą ir kt. 77. Įstatymo
yra pateiktos projekto 22 straipsnio 9 dalyje. 78. Tikslintinas įstatymo 37 straipsnio pavadinimas, po žodžio „vaiko“ įrašytinas žodis „teisių“, kad pavadinimas būtų logiškas ir suprantamas. 79. Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba turi reaguoti gavusi pranešimą iš „iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų“. Įstatymo 27 straipsnyje numatoma pareiga pranešti tik apie tame straipsnyje numatytas veikas, todėl neaišku, kodėl nuoroda teikiama tik į šį straipsnį. Pastebėtina, kad bendra pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą įtvirtinta įstatymo 34 straipsnyje. Svarstytina, ar įstatymo 37 straipsnyje apskritai reikia vardinti visus asmenis, pateikusius pranešimą, nes vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų reaguoti į bet kokį pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą. Šioje dalyje reikėtų atsisakyti ir pranešimų formų (raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu), kaip perteklinių ir viena kitą dubliuojančių. Atsižvelgiant į projekto 37 straipsnio 1 dalyje numatytą platų priemonių, kuriomis galima gauti pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nėra aišku ar bus reaguojama į visus gautus pranešimus ar tik tuos, kai galima identifikuoti pranešusį asmenį.
Be to, svarstytina nuostata, kad su vaiku visais atvejais bendraujama nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Manytume, kad šis imperatyvas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidė tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. 80. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog norint baigti pranešimo nagrinėjimą, pirmiausia derėtų nustatyti, jog toks nagrinėjimas apskritai yra pradedamas. Taip pat pažymėtina, jog derėtų nustatyti ir tai, kokie veiksmai turėtų būti atliekami, kai nustatoma, jog pranešimas yra pagrįstas. 81. Įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaiko situacijos grėsmės lygis įvertinamas ir nustatomas „socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Visų pirma, neaišku, kokia tai galėtų būti institucija, antra, svarstytina, ar tokios tvarkos neturėtų nustatyti aukštesnės teisinės hierarchijos subjektas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje tvarkoje turėtų būti nustatoma tik situacijos grėsmės lygio įvertinimo tvarka. Tuo tarpu pagrindiniai principai, kuriais remiantis būtų įvertinamas situacijos grėsmės lygis konkretaus fakto atveju, turėtų būti nustatyti įstatyme. 82. Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 39 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „bendrojo pobūdžio paslaugos“. Neaišku, kokios paslaugos turimos omenyje – ar tai tas pats, kas bendrosios paslaugos, kaip jos apibrėžtos Socialinių paslaugų įstatyme. Taip pat neaišku, koks šių paslaugų santykis su bendruomeninėmis paslaugomis.
Be to, pastebėtina, kad 38 straipsnio 2 dalies ir 39 straipsnio 1 dalis dubliuojasi tarpusavyje. Projektas tobulintinas šiais aspektais. 83. Įstatymo
vaikui“ turimas omenyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vaiko situacijos trečiojo grėsmės lygio atveju yra taikoma pati griežčiausia priemonė
būdu „pateikia“ vaiko nuomonę. 85. Įstatymo 38 straipsnio 7 ir 8 dalies terminologija derintina tarpusavyje, nes 7 dalyje kalbama apie priimamą sprendimą, o 8 dalyje apie susitarimą
sprendimą skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas. 87. Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti formuluotės „kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema“ kaip neapibrėžtos ir vertinamojo pobūdžio. 88. Iš įstatymo
veiksmų – atvejo vadybininkas, vaiko teisių apsaugos tarnyba, policija ar kiti subjektai. Taip pat neaiškus šios normos santykis su įstatymo 42 straipsnyje numatyta vaiko paėmimo tvarka, jeigu abi normos pakartoja viena kitą, jos turi būti išdėstytos viena norma. 89. Įstatymo
santykį” ir nustatyti veiksmus, kurie turi būti atlikti, jeigu toks santykis neužmezgamas. Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatyti aiškūs įgaliojimai atvejo vadybininkui telkiant bendruomenės narius ir specialistus.
Iš normos formuluotės nėra aišku ar atvejo vadybininkas turi valdingus įgaliojimus bet kurių iš minėtų asmenų atžvilgiu. Be to, yra būtina aiškiai įvardyti, kokie “specialistai” turimi omenyje, kadangi galimi atvejai, kad specialistų darbą reguliuojantys teisės aktai nenumatys jiems darbinės pareigos būti pasitelktiems atvejo vadybininko. Taip pat atskleistinas šios normos santykis su projekto 51 straipsnio 3 dalimi, t.y. ar specialistai bus išimtinai tik paskirti savivaldybės ar be savivaldybės paskirtų specialistų bus pasitelkiami ir kt. Taip pat būtina sukonkretinti ko siekiama nuostata “Atvejo vadybininkas ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo, įgalina šeimą ją spręsti, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.” Jei atvejo vadybininkas tik “ieško sprendimo”, “stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus”, kyla klausimas kas “randa sprendimą” ir vykdo intensyvų prevencinį ir socialinį darbą, kur nustatoma, koks darbas turi būti atliktas. 90. Įstatymo
informacijos iš įvairių subjektų. Tokios informacijos parengimas gali reikalauti darbuotojų darbo laiko, materialinių sąnaudų, todėl norma papildytina nuostatomis apie tai ar informacija atvejo vadybininkui teikiama atlygintinai ir kas atitinkamą atlyginimą moka. 91. Įstatymo
nustatyta, taigi ir vadybininkas gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl jos nustatymo, tik esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems laikinosios globos nustatymo pagrindams. Pagalbos plano vykdymo neefektyvumas savaime negali būti pagrindas nustatyti vaiko globą. 92. Įstatymo
teisinį institutą.
Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra naujas, t.y. iki šiol nereguliuotas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Todėl jo esmę, taikymo nuostatas ir teisines pasekmes būtina aptarti. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal savo esmę teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą yra nauja tėvų valdžios apribojimo forma, todėl nuostatos, susijusios su šiuo teisiniu reguliavimu – sąlygos, būdai ir teisinės pasekmės, turi būti įtvirtintos ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, o Civiliniame kodekse. Antra, aptariamo straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog prašymas paimti vaiką nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK XXXIX skyriuje nustatomos supaprastinto proceso taisyklės. Pagal šio skyriaus taisykles nagrinėjamos bylos, kuriose dažniausia nėra ginčo dėl teisės, t.y. dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, kuriais dažniausiai patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės. Bylose dažniausia nedalyvauja jokia antra šalis ir nėra jokių suinteresuotų asmenų, nes pareiškėjų teisių įgyvendinimo klausimas dažniausia nėra susijęs su kitų asmenų teisėtais interesais. Be to, bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas mano, jog būtinas žodinis procesas, arba kai žodinį nagrinėjimą numato tam tikras įstatymas. Taip pat pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog šio proceso metu dažniausia patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės, CPK 582 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog „Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos <...>“.
Vertinant išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, jog leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą proceso tikslas nėra pozityvus, nes šio leidimo pasekmė yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (atstovų pagal įstatymą). Todėl šio proceso modelio taikymas leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą klausimo sprendimui kelia abejonių dėl jo proporcingumo siekiamiems tikslams. Taip pat manytina, jog CPK XXXIX skyrių taikant be jokių išimčių, ir neatsižvelgiant į tai kokios teisinės reikšmės klausimas yra sprendžiamas, t.y.: nenustačius privalomo bylos žodinio nagrinėjimo; nenustačius imperatyvo išklausyti vaiko nuomonės, jei tai yra įmanoma; nenustačius imperatyvo pagal galimybes išklausyti vaiko atstovų pagal įstatymą; nenustačius teisės apskųsti teismo nutartį, kuria leidimas paimti vaiką būtų išduodamas, turėtų būti vertinama, jog siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos nuostatų, tiesiogiai įtvirtinančių valstybės globą šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei (Konstitucijos 38 straipsnis) ir kiekvienos asmens teisę į teisingą teismą (Konstitucijos 30 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlomas reguliavimas privalo būti tobulinamas ir išdėstytas jam deramuose teisės aktuose. 93. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į šios nuostatos turinį, vartojama sąvoka „policija“ keistina į sąvoką „policijos pareigūnais“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl įstatymo 44 straipsnio. 94. Įstatymo
iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos.
Iš vienos pusės nėra aišku, kodėl nustatomas vienos darbo dienos terminas veiksmui atlikti, jis turi būti atliekamas nedelsiant. Iš kitos pusės, nėra reguliuojamos pasekmės, kurios atsirastų vaiko teisių apsaugos tarnybai nespėjus kreiptis ar nesikreipus į teismą per vieną darbo dieną, t.y. ar toks vaikas turėtų būti kitą darbo dieną grąžintas atstovams, ar teismas gavęs pavėluotą prašymą jį turėtų atmesti. 95. Nėra aišku kaip įstatymo 43 straipsnio 4 dalis siejasi su pirmosiomis trimis. Taip pat nėra aišku nuo kokio momento bus skaičiuojamas 14 dienų terminas. 96. Kelia abejonių įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje numatytas 14 dienų termino pagrįstumas. Nesuprantama kodėl atvejo vadybininkas negali inicijuoti Pagalbos plano sudarymo ir kt. veiksmų anksčiau, jei juos atlikti galima. Kadangi norma numato taip pat Pagalbos plano peržiūrų koordinavimą, kyla klausimas nuo kokio momento 14 dienų terminas bus skaičiuojamas šiam veiksmui, kadangi įstatymas nenumato, kad mobilios komandos bus sudaromos kokiomis nors sąlygomis pakartotinai. 97. Įstatymo
nuoroda į įstatymo 45 straipsnio 1 dalį. 98. Įstatymo
būti apgyvendintas. Tačiau nei minėtame straipsnyje, nei kitur projekte nėra pateikiama aiški eiliškumo sistema, pagal kurią vaikas apgyvendinamas, t.y. nėra aišku pas kurį subjektą (kuriame subjekte) vaiką būtu siekiama apgyvendinti pirmiausia. 99. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies 1 punkte pateiktos institucijos - Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius.
Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šiame punkte įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. 100. Įstatymo projekto 47 straipsnio punktų tekstas neišplaukia iš pirmosios pastraipos, todėl pirmoji pastraipa ir punktai turėtų būti dėstomos kaip atskiros struktūrinės dalys. 101. Įstatymo
reguliuoti ne vaikams padarytas nusikalstamas veikas, o vaikų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas. 102. Svarstytinas įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktų tarpusavio santykis, t.y. ar turimi galvoje tie patys duomenys, jei taip, derėtų jų gavimą reguliuoti viename punkte, jei ne, būtina nurodyti, ar projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyti duomenys gaunami atlygintinai ar ne. Duomenų gavimo atlygintinumo klausimas spręstinas ir projekto 49 straipsnio 4 dalies 5 punkte. 103. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įvestinas Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos pavadinimo trumpinys, pavyzdžiui, „Taryba“, kuris vartotinas tolesniame straipsnio tekste. 104. Įstatymo
patalpas suteikia, posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 105.
teisinio reguliavimo, įstatymu įtvirtinama institucinė pertvarka, t. y. savivaldybių administracijų struktūroje nebelieka vaiko teisių apsaugos skyrių, jų funkcijos perduodamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti numatytas vėlesnis nei 2017 m. liepos 1 d. įstatymo įsigaliojimas, kad būtų pakankamai laiko tinkamai pasiruošti numatytai pertvarkai, priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus ir pan. Taip pat turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, reguliuojančios iki įstatymo priėmimo pradėtų procedūrų užbaigimą, funkcijų perėmimą ir pan. 106. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. kovo 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu įstatymo Nr. XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio 6 d. Įstatyme įtvirtintos įgyvendinimo nuostatos turėtų būti suderintos su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu įstatymo Nr. XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis, kitaip būtų paneigtas esamas teisinis reguliavimas. 107. Teikiamo projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „įsigaliojamas“ keistinas žodžiu „įsigaliojimas“. 108. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda „šio straipsnio 2 dalį“ keistina nuoroda „šio straipsnio
loginiu požiūriu, nes įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. 110. Koreguojant šį įstatymą, atsižvelgtina į pastabas, pateiktas Teisės departamento išvadose dėl kartu su šiuo įstatymu teikiamų įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIIP-356 – XIIIP-360) 111.
kalbos požiūriu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906 , el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vaiko teisių apsaugos skyriaus teises ir pareigas, įskaitant teisę kreiptis į teismą. Pastebėtina, kad Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, kaip struktūrinis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūrinis padalinys, pagal galiojančius įstatymus neturi juridinio asmens teisių, taigi neturi civilinio ir civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo. Todėl įstatyme reikia nustatyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri turi juridinio asmens teises, o ne jos struktūrinio padalinio teises ir pareigas. Kitu atveju, priimtas įstatymas nederės su kitais įstatymais, įskaitant Civilinį kodeksą ir Civilinio proceso kodeksą. Be to, pastebėtina, kad įstatyme nustačius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių struktūrinių padalinių teises ir taip apribojus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos galias, šiai tarnybai bus sunku efektyviai administruoti veiklą vaiko teisių apsaugos srityje, koordinuoti įvaikinimą, globos (rūpybos) priežiūrą valstybės mastu, spręsti konfliktines situacijas, nes ji negalės priimti jokių sprendimų tose srityse, kurias įstatymas patikėjo jos struktūriniams padaliniams.
Jeigu būtų nepritarta šiai pastabai ir būtų siekiama nuostatas dėl teritorinių vaiko teisių apsaugos skyrių teisių ir pareigų įtvirtinti įstatymo lygmeniu, siūlytina įstatyme vietoj „Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius“ visur rašyti „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius“, taip išvengiant įstatymo nuostatų nesuderinamumo su kitų įstatymų nuostatomis ir kartu paliekant teisę nurodytai tarnybai, esant reikalui, pačiai spręsti, kas turėtų konkrečiu atveju priimti sprendimą, pavyzdžiui, gavus atitinkamą informaciją ar skundą pakeisti teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatytą grėsmės vaikui lygį, išimtinais atvejais operatyviai organizuoti vaiko grąžinimą tėvams ir pan. 2. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – nauja redakcija dėstomo įstatymo) 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 8 dalyse, apibrėžiant subjektus, kuriems teikiama pagalba, nurodomi vaiko atstovai pagal įstatymą, kartu su vaiku gyvenantys asmenys, todėl šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. 3. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama sąvoka „Bendruomenėje teikiamos paslaugos“. Tiek pati sąvoka, tiek jos turinys svarstytini.
Iš teikiamos formuluotės galima suprasti, kad čia siekiama apibrėžti tam tikrą paslaugų gavėjo gyvenamosios vietos teritoriją, tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymą gyvenamosios vietos bendruomenė suprantama kaip savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis. Bendruomenė suprantama kaip tam tikrais interesais susijusių gyventojų grupė ir projekto 34, 37, 39, 41 ir kt. straipsniuose. 4. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 4, 6,
paslaugų apibrėžtis. Pavyzdžiui, pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, bendruomenėje turėtų būti teikiamos „įvairių formų ir rūšių socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologo, teisinės, kultūrinės ir kitokios“ paslaugos, pagal įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, būtų teikiama kompleksinė pagalba, kuri apima socialinės, pedagoginės, psichologinės ir kitokios pagalbos priemonių įvairovę ir visumą, pagal šio straipsnio 7 dalį turėtų būti teikiama medicininė, psichologinė, socialinė, teisinė pagalba, o pagal šio straipsnio 8 dalį – socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitos paslaugos ir socialinė pagalba. Kai kurių paslaugų turinys yra nesuprantamas, pavyzdžiui,
„kultūrinės paslaugos“, juo labiau neaišku, kokios paslaugos turėtų būti
teikiamos, kurios apibrėžtos kaip „kitokios“, neaišku, kuo skiriasi socialinė paslauga nuo socialinės pagalbos. Toks neapibrėžtumas gali sukelti praktinio taikymo problemų, todėl nuostatas reikėtų tikslinti. 5. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje kaip perteklinis brauktinas žodis „profesionalių“. 6.
6Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įvedama sąvoka „Vaiko atstovai pagal įstatymą“,
pagal kurią vaiko atstovais laikomi vaiko tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) ar valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Toliau tekste sąvoka vartojama nenuosekliai, iš vaiko atstovų pagal įstatymą išskiriant tėvus, apsunkinant teisės akto tekstą. Atsižvelgiant į tai, kad įvedama sąvoka, siūlytina ją nuosekliai vartoti visame nauja redakcija dėstomo įstatymo tekste. 7. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte, apibrėžiant fizinį smurtą, siūlytina vartoti ne tik vienaskaitinę žodžio „veiksmas“ formą, bet ir šio žodžio daugiskaitą – „<...> veiksmas ar veiksmai prieš vaiką <...>“. 8. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 5 straipsnio 2 punkte po žodžių „nei kitais įstatymais“ įrašytini žodžiai „ar teisės aktais“. 9. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 7 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną“. Ši norma nevisiškai suprantama. Kadangi čia kalbama apie vaiko prigimtinę teisę, nuostata laikytina pertekline, nes visuotinai žinoma, kad biologine prasme vaikas turi tėvą ir motiną. Kitu atveju neaiškus teisės
„turėti“ turinys. Neaišku, ar vaiko prigimtinė teisė būtų pažeista, jeigu tėvai
ar vienas iš tėvų būtų mirę. 10. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatos kartojamos ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje. Siūlytina atsisakyti vienos iš šių normų kaip perteklinės. 11. Nauja redakcija dėstomame įstatyme siūlytina atsisakyti deklaratyvių ir blanketinio pobūdžio nuostatų, nes jos nenustato jokių teisių, neaišku kas ir kaip jas turi įgyvendinti. Pavyzdžiui, šio įstatymo
valstybės paramą atsiskleidžiant ir ugdant talentus bei gabumus, tačiau neaišku kas ir kaip šią teisę turi įgyvendinti.
Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos valstybės skatinamos priemonės, tačiau neaišku kur jos įtvirtintos ir kaip ši vaiko teisė įgyvendinama. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, sporto žaidynėse, tačiau neaišku kas turi tai užtikrinti. Ši nuostata svarstytina ir dėl to, kad „galimybė“ nėra teisė, o tik prielaida teisei įgyvendinti, todėl nuostata nedera su straipsnio pavadinimo turiniu. Be to, svarstytina, ar vaiko teisė į saviraišką sietina su meno kūrinių kūrimu, juo labiau, kad meno kūrinio samprata gali būti įvairiai interpretuojama. 12. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti: „Valstybė imasi priemonių, kurios skatintų vaikus nuolat lankyti mokyklą, mažintų mokyklos nebaigusių mokinių skaičių.“ Neaišku, kokia mokykla turima mintyje. Pastebėtina, kad pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nustatyta: „Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas.“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti vertinamo projekto nuostatas. 13.
dalyje siūloma nustatyti: „Vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.“ Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje ši vaiko teisė apibrėžiama kiek kitaip: „Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.“ Siūlytina suderinti įstatymų, reguliuojančių tuos pačius teisinius santykius, nuostatas. 14. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „ir savivaldybių“ įrašytinas žodis „valstybės“. 15. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nenurodomas konkretus asmenų su negalia socialinę integraciją reglamentuojančio įstatymo pavadinimas, tačiau toliau tame pačiame sakinyje minimas Švietimo įstatymas. Siekiant nuoseklumo siūlytina tiek šioje dalyje, tiek kituose nauja redakcija dėstomo įstatymo straipsniuose nurodyti konkrečius įstatymų pavadinimus. 16. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į savivaldos institucijų kompetenciją, siūlytina po žodžio „Valstybė“ įrašyti žodžius „ir savivaldybės“. 17. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnį siūlytina braukti, nes jame tik teikiamos blanketinės nuorodos į kitus įstatymus. 18. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Nacionalinis transliuotojas pagal pasirašytą susitarimą su Vyriausybės įgaliota institucija neatlygintinai skiria eterio laiką laidoms, susijusioms su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog įstatymuose nėra apibrėžta sąvoka „nacionalinis transliuotojas“, todėl nuostatos taikymas būtų komplikuotas dėl jos aiškumo stokos.
Tuo atveju, jei nuostatoje turėta omenyje Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau - LRT), nuostata turėtų būti atitinkamai patobulintina. Be to, šiuo atveju teigtina, jog teikiama nuostata yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas ir turėtų būti išdėstyta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnyje, nustatančiame LRT teises ir pareigas. Tuo tarpu nauja redakcija dėstomame įstatyme turėtų būti įtvirtinta šios pareigos realizavimo tvarka, pavyzdžiui, nustatanti šių laidų rengimo taisykles, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų apimtį ir trukmę. Kitu atveju, jei omenyje turėta Visuomenės informavimo įstatyme apibrėžiama Nacionalinė radijo ir (ar) televizijos programa, kiltų abejonių dėl nuostatos atitikties Konstitucijos nuostatoms, kadangi šiuo atveju, tarp transliuotojų, privalančių neatlygintinai skirti laiko laidoms, susijusioms su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu, patektų ir privataus kapitalo visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai. Šiuo atveju būtų tiesiogiai ribojama tokių paslaugų teikėjų teisė į jų privačią nuosavybę, nes, pavyzdžiui, turimą įrangą jie turėtų naudoti įstatymo tikslams pasiekti, o ne suplanuotai veiklai vykdyti. Todėl abejotina, ar toks reguliavimas būtų pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams ir ar jis nepažeistų Konstitucijos nuostatų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą, kuriame konstatuota: „Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia ir tai, kad negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ne valstybės nuosavybės subjektams būtų nustatyta nuolatinė pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms, kurios turi būti finansuojamos valstybės lėšomis, vykdyti; ne valstybės nuosavybės subjektams gali būti nustatyta pareiga savo nuosavybe prie visuomenės ypatingų reikmių užtikrinimo prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie šių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sąlygoms išplaukia iš Konstitucijos.“ Antra, atkreiptinas dėmesys, jog kituose įstatymuose, kalbant apie eterio laiko suteikimą, vartojamas terminas
„nemokamai“, todėl siūlytina analizuojamą nauja redakcija
dėstomo įstatymo nuostatą derinti su kitais įstatymais ir atsisakyti termino „neatlygintinai“. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Civilinio kodekso 6.154 straipsnyje nustatoma, kad „Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius <...>“, siūlytina atsisakyti termino „susitarimas“ ir aiškiai įvardinti, jog tarp šalių turėtų būti sudaroma rašytinė sutartis. 19. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti ir vietoj formuluotės „Vyriausybės įgaliota institucija“ įrašyti „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, nes pagal teikiamą formuluotę Vyriausybė turėtų tik teisę įgalioti kitą instituciją veikti jos vardu, kas nedera su Vyriausybės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, statusu. 20. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje dėstoma nuostata, atsižvelgiant į vertinamo straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytina pertekline.
Jeigu manoma, kad vertinamo straipsnio 2 dalies formuluotė „vaikas saugomas nuo“, 27 straipsnio 1 dalies formuluotė „vaikui draudžiama“ neapima draudimo
„vaiką įtraukti į darbą“, susijusį su tabako gaminių ar
alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu, tai neaišku, kodėl nėra draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų ar apkvaišinančių nenarkotinių priemonių gamyba arba realizavimu. 21. Svarstytina, ar nauja redakcija dėstomo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 1 dalį nereikėtų įrašyti nuorodos į šio straipsnio 1 ir 2 dalis. 22. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatos laikytinos perteklinėmis, nes jos nenustato konkrečios atsakomybės, o nukreipia į kitus įstatymus. Kita vertus, neaišku, kodėl vertinamoje straipsnio dalyje apsiribojama atsakomybe už vaiko įtraukimą į girtavimą, nugirdymą, įtraukimą į vaistų ar kitų apkvaišinančių nenarkotinių priemonių, dopingo medžiagų vartojimą ne gydymo tikslais, nors pagal kitas straipsnio nuostatas vaikui draudžiama vartoti ir kitus gėrimus, taip pat kitas medžiagas ne gydymo tikslais. 23. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 29 straipsnio pavadinimą siūlytina tikslinti. Prieš tai dėstomuose straipsniuose nurodytos veikos ar aplinkybės, nuo kurių vaikas saugomas, todėl aptariamo straipsnio pavadinime arba reikėtų patikslinti kokia apsauga čia turima omeny, arba formuluotės atsisakyti. 24. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje žodis „nurodytų“ keistinas žodžiu „įtvirtintų“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl įstatymo 30 straipsnio 1 dalies. 25. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūlytina vietoj skaičiaus ir žodžio „1 dalyje“ įrašyti skaičius ir žodžius „1 ir 2 dalyse“.
Taip pat šioje dalyje reikėtų atsisakyti vartojamos formuluotės „nepaisydamas konfidencialių taisyklių“ kaip perteklinės, nes neaišku, kokios taisyklės turimos omeny ir kas jas nustatytų. 26. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos („Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, asmuo traukiamas atsakomybėn Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, asmuo traukiamas atsakomybėn Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka“) yra deklaratyvios. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad „patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tvarka“ yra nustatyta ne tik Baudžiamojo kodekso, bet ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. 27. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 29 straipsnio 5 dalies formuluotė „<...> atsako <...> nustatyta tvarka“ keistina formuluote
„atsako pagal <...>“. Taip pat šioje dalyje
tikslintina formuluotė „jiems tolygūs asmenys“, nes neaišku, kokie asmenys turimi omenyje. 28.
dalyje įtvirtinamas 25 metų terminas, draudžiantis asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius šiame straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas: „1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2) dirbti darbą kitose, negu nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu; 3) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.“ Keltina prielaida, kad nurodytas terminas yra neproporcingas. Atsižvelgtina į Baudžiamojo kodekso 68² straipsnio, kuriame įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas, reguliavimą. Baudžiamojo kodekso 68²straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.“ Šio straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje įtvirtinta, jog „teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų.“ Atitinkama pastaba teiktina ir dėl kitų nauja redakcija dėstomo įstatymo nuostatų, kuriuose minimas 25 metų terminas. Taip pat šios dalies pirmame sakinyje po žodžio „pripažintiems“ įrašytinas žodis „kaltais“. 29.
ir 7 dalyse vartojamas „nusikaltimo“ terminas keistinas į „nusikalstamos veikos“ terminą. 30. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje kaip pertekliniai brauktini žodis ir skaičius
„įstatymo 30“. 31. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 30 straipsnio 9
dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „priimami“ įrašytinas žodis „priimti“. 32. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 30 straipsnio 10 straipsnyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai ir skaičiai „nustatyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 papunkčiuose ir“. 33. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti: „Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių jie neišsprendžia bendru sutarimu, pirmiausia turi spręsti pasinaudodami savivaldybėje teikiamomis neteisminės taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis.“ Savivaldybėje teikiamos neteisminės taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugos minimos ir kituose projekto straipsniuose, o pagal nauja redakcija dėstomo įstatymo 52 straipsnio 1 punktą, savivaldybė atsakinga ir už šių paslaugų finansavimą. Pastebėtina, kad neaišku, kaip šios nuostatos turėtų būti įgyvendintos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą yra numatytas valstybės užtikrinamas neteisminis taikinamasis tarpininkavimas, šis institutas pagal naujos redakcijos Mediacijos įstatymo nuostatas, kurios įsigalios 2019 m. sausio 1 d., bus ir toliau tobulinamas. Savivaldybės pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą yra atsakingos už pirminės teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą. Atsižvelgiant į tai, nauja redakcija dėstomo įstatymo nuostatos tobulintinos. 34. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 32 straipsniu siūloma reguliuoti tėvų valdžios ir atstovavimo nepilnamečiams taisykles kiek kitaip nei Civiliniame kodekse (3.155, 3.158, 3.159 ir 3.271 straipsniai).
Svarstytina, ar šio straipsnio nereikėtų atsisakyti, nes teisinis reguliavimas, kai tapačius teisinius santykius įstatymai reguliuoja skirtingai, teisės požiūriu laikytinas ydingu. Jeigu straipsnio nebūtų atsisakyta, jo pavadinimas ir turinys tobulintini. 35. Nauja redakcija dėstomo įstatymo V skyriuje siūloma įtvirtinti naujos redakcijos Pirmąjį skirsnį pavadinimu „Pagrindinis vaiko apsaugos institutas“. Šis skirsnis būtų sudarytas tik iš 33 straipsnio, kurio pavadinimas „Pagrindinis vaiko apsaugą ir pagalbą užtikrinantis institutas“. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame įstatymo skirsnyje, t.y. projekto 33 straipsnyje nėra įtvirtinta nė vienos norminio pobūdžio nuostatos, todėl kelia abejonių, ar skirsnio ir straipsnio turinys atitinka įstatymo turiniui keliamus reikalavimus. Kita vertus, nors straipsnyje nėra norminio pobūdžio teisės normų, tačiau straipsnio deklaratyvaus pobūdžio nuostatos nedera su nauja redakcija dėstomo įstatymo esme ir nuostatomis, Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nuolat deklaruojamas geriausių vaiko interesų prioriteto principo pirmumas prieš kitus principus, tačiau analizuojamame straipsnyje šis principas yra paneigiamas.
Pavyzdžiui, analizuojamo straipsnio 4 dalyje siūloma įstatymiškai nustatyti, jog „Vaikas turi augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų.“ Pažymėtina, jog tokia nuostata paneigtų kitas šio įstatymo nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus, nes įstatyme būtų preziumuota, kad neatsižvelgiant į jokias vaikui kylančias grėsmes jo biologinėje šeimoje, pavyzdžiui, nuolatinį smurtą, vaikui biologinė šeima yra geriausia alternatyva, nepaisant tokių problemų. Kartu pažymėtina, jog nauja redakcija dėstomo įstatymo kontekste nėra suprantama ir aptariamo straipsnio 6 dalies nuostata, jog „Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas.“ Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamas įstatymo projektas, kiti kartu teikiami įstatymų projektai ir galiojantys įstatymai nustato aiškias procedūras ir tvarką, kai vaikui ir jo šeimai gali būti taikomos prevencinės ir kompleksinės pagalbos paslaugos, atvejai kai vaikas paimamas iš šeimos, pagrindai globai (rūpybai) nustatyti, aiški įvaikinimo tvarka ir pagrindai. Tuo tarpu pagal analizuojamą nuostatą galima būtų susidaryti nuomonę, jog nuolatinės globos ir įvaikinimo esminė sąlyga yra laikinosios globos „neperspektyvumas“. Pažymėtina, jog nėra aišku kokia institucija ir kokia tvarka turėtų ir galėtų konstatuoti laikinosios globos neperspektyvumą, kaip toks neperspektyvumo konstatavimas įsilietų į galiojančią ir siūlomą teisinių veiksmų seką.
Kita vertus, pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog straipsnyje naudojama „vaiko biologinės šeimos“ sąvoka, o ne „vaiko šeimos“ sąvoka, tampa neaiški šio straipsnio sąsaja su kitomis įstatymo nuostatomis. Nėra aišku, ar šiame straipsnyje siekiama pasakyti, jog vaikai, augantys ne biologinėse šeimose, neturi įstatymo projekte numatomų garantijų ir teisių ir įstatymo nuostatos taikomos tik vaikams, augantiems biologinėse šeimose, ar galbūt norėta pasakyti, jog vaikai, augantys biologinėse šeimose turi daugiau teisių, pavyzdžiui, jog tik biologinėse šeimose augantys vaikai turi pilietines teises. Šiame kontekste pastebėtina, kad analizuojamo straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti nuostatą, jog
„vaiko pilietinės teisės prasideda vaiko biologinėje šeimoje“, vertintina kaip
ypač kontraversiška ir nesuprantama. Pastebėtina, kad teisinėje literatūroje pilietinės teisės tapatinamos su žmogaus teisėmis, taigi nėra aišku, ar šioje nuostatoje siekiama pasakyti, jog tais atvejais, kai vaikas neturi biologinės šeimos, pavyzdžiui, vaiko tėvas nežinomas, o motina mirė gimdymo metu, šis vaikas neturi teisės į gyvybę, nes įstatymu siekiama įtvirtinti, jog ši jo teisė gali prasidėti tik biologinėje šeimoje. Be to, pažymėtina, kad vaiko pilietinių teisių siejimas tik su jo biologinės šeimos buvimu neatitinka ir Konstitucijos 18 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios, jog
„Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“, ir nesiejančios šių teisių ir
laisvių su biologinės šeimos buvimu ar nebuvimu.
Antra, išdėstytų pastabų kontekste pažymėtina, jog minėtoje nauja redakcija dėstomo įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje ir kitose šio straipsnio dalyse vartojama sąvoka „biologinė šeima“ kelia abejonių ne tik dėl suderinamumo su kitomis nauja redakcija dėstomo įstatymo nuostatomis, tačiau ir dėl suderinamumo su kitomis Konstitucijos nuostatomis. Pastebėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje nedviprasmiškai nustatyta, jog „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Taigi Konstitucija neįtvirtina jokių galimų teisiškai reikšmingų skirtumų tarp šeimos ir biologinės šeimos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią nuostatą ir kitas Konstitucijos nuostatas, susijusias su šeima, 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, jog „<...> konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
Iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja ne tik valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir valstybės pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.).“ Kaip matyti iš šios Konstitucinio Teismo doktrinos nuostatos, konstitucinė šeimos samprata negali būti prilyginama vien tik tiems atvejams, kai šeimos nariai yra tiesiogiai susiję biologiniais ryšiais. Todėl vertintina, jog analizuojamame straipsnyje vartojama sąvoka „biologinė šeima“ neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, susijusios su šeimos sąvoka. Trečia, pažymėtina, jog analizuojamame straipsnyje vartojama sąvoka „biologinė šeima“ neatitinka ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų dėl „šeimos“ sąvokos sampratos.
Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) aiškindamas šeimos gyvenimo sampratą, ne kartą nurodė, jog „<...> nustatant, kokius santykius apima „šeimos gyvenimas“, gali būti atsižvelgiama į daugelį faktorių, tokių kaip bendras gyvenimas, ryšių pastovumas, demonstruojamų tarpusavio įsipareigojimų pobūdis ir kt.“[1] Be to, kaip nurodoma teisinėje literatūroje, „Apibendrinant galima konstatuoti, kad Konvencijos[2] taikymo praktikoje apibrėžiant šeimos gyvenimo ribas pirmenybė teikiama vaiko ir kitų šeimos narių tarpusavio ryšių pobūdžiui <...>. Pabrėžtina, kad aiškinant šeimos gyvenimo sampratą negalima apsiriboti vien vaikų santykiais su jų tėvais. „Šeimos gyvenimo“ nustatymas priklauso nuo to, ar asmenis sieja realūs tarpusavio ryšiai. <...>. Būtent tai leido Strasbūro institucijoms pripažinti, jog EŽTK 8 straipsnio apsaugos sfera apima brolių ir seserų „šeimos gyvenimą“ <...>, įtėvių ir įvaikių „šeimos gyvenimą“.“[3] Vertinant šias įžvalgas, pažymėtina, jog EŽTK kontekste įstatyme siūloma vartoti sąvoka
„biologinė šeima“, siejama su vaiko teisėmis ir jų pradžia, turėtų būti
vertinama kaip nepagrįstai ribojanti žmogaus (vaiko) teises. Išdėstytų pastabų kontekste teigtina, jog tuo atveju, jei būtų nuspręsta neatsisakyti norminio pobūdžio nuostatų neįtvirtinančio ir deklaratyvaus pobūdžio nauja redakcija dėstomo įstatymo 33 straipsnio, šiame straipsnyje vartojama sąvoka „biologinė šeima“ turėtų būti pakeista į sąvoką
„šeima“, kad būtų išvengta galimai kontraversiško straipsnio turinio
traktavimo. 36. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „principais ir“. 37.
dėstomo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, nes neaišku, kokią konkrečiai tvarką turės tvirtinti šioje dalyje nurodyti ministrai. 38. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama nuostata, jog mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Manytina, jog tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, kadangi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte yra įtvirtinta, jog ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Be to, šios dalies paskutiniame sakinyje įtvirtinta nuostata tikslintina atsižvelgiant į nauja redakcija dėstomo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį. 39. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, numeruojant V skyriaus III-V skirsnius vartotini žodžiai „TREČIASIS“, „ KETVIRTASIS“, „PENKTASIS“. 40. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 35 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio, nes straipsnyje reguliuojami teisiniai santykiai susiję ne tik su pareiga pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau ir, pavyzdžiui, su pareiga sudrausminti vaikus, kai jie nesilaiko visuotinai pripažintų elgesio normų (nuostata nesusijusi su galimu vaikų teisių pažeidimu ir pranešimu apie tai), su institucijų atliekamų veiksmų pobūdžiu ir tvarka, todėl siūlytina straipsnio pavadinimą tikslinti, kad jis atitiktų straipsnio turinį. 41. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatos derintinos su šio įstatymo 29 straipsnio
dalyje nustatyta: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, pagrįstai žinantis apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešęs apie tai policijai ar teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui, įstatymų nustatyta tvarka traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas asmuo, nepranešęs apie kitus vaiko teisių pažeidimus, traukiamas kituose įstatymuose numatyton atsakomybėn.“ Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojon atsakomybėn asmuo traukiamas tik pagal Baudžiamąjį kodeksą. Be to, atitinkama nuostata dubliuoja Baudžiamojo kodekso 238 straipsnį (past. – nenumatant šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos išimties). 43. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje reikėtų atsisakyti trumpinio, nes ministro pareigos jau yra paminėtos šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje. 44. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina grėsmės vaikui lygių kriterijus, tačiau iš šio straipsnio 2 ir 3 dalių turinio galima manyti, kad atitinkami kriterijai jau yra įtvirtinti, todėl neaišku, ką dar papildomai turėtų tvirtinti ministras. Be to, šioje dalyje minimame „Grėsmės vaikui nustatymo tvarkos apraše“ įrašytinas žodis
„lygio“. 45. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 38 straipsnio 2
dalies nuostatos tikslintinos, įrašant veiksnį šalutiniame sakinyje „tačiau nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.“
dalyje siūloma nustatyti, kad „Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatęs pirmąjį grėsmės vaikui lygį, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą.“ Atsižvelgiant į tai, kad geriausiais vaiko interesais svarbu atvejo vadybininką paskirti kuo greičiau, svarstytina galimybė nustatyti, per kiek laiko turi būti išreikšta iniciatyva ir jis turi būti paskirtas.
Iš teikiamos formuluotės galima preziumuoti, kad ne visais atvejais, kai yra išreikšta iniciatyva paskirti atvejo vadybininką, jis gali būti paskirtas, todėl svarstytina, ar ši teisinė situacija neturėtų būti sureguliuota šiame įstatyme. 47. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 39 straipsnio 6 dalies nuostatos tikslintinos, nustatant kas priima sprendimą baigti atvejo vadybą. 48. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta mobiliosios komandos sąvoka. Iš teikiamos mobiliosios komandos sąvokos turinio ir šio įstatymo 40 ir 50 straipsnių nuostatų, reguliuojančių mobiliosios komandos sudarymą, neaišku, ar mobiliosios komandos specialistai yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai (valstybės tarnautojai), ar tik esant prašymui dėl mobiliosios komandos sudarymo ad hoc priimami specialistai. Jeigu taip, svarstytina, kaip praktikoje galėtų būti įgyvendintos šio įstatymo 40 straipsnio
teisinis reguliavimas tikslintinas šiais aspektais. 49. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „Teismui atsisakius tenkinti ieškinį“ įrašytini žodžiai
„Teismui atmetus ieškinį“. 50. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atvejo vadybininku skiriamas
veiksnus fizinis asmuo. Manytina, jog nuostata dėl šio asmens veiksnumo yra perteklinė. Be to, numatyta, jog atvejo vadybininkas turi atitikti kituose teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus.
Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nurodyti konkrečius reikalavimus arba teisės aktus, kuriuose šie reikalavimai nustatyti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuostata yra tiesiogiai susijusi su asmens teise tapti atvejo vadybininku, todėl minėti reikalavimai gali būti išdėstyti tik įstatymuose ir negali būti įtvirtinami poįstatyminiuose teisės aktuose. 51. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 5 punkto paskutiniajame sakinyje nuoroda teiktina ne į dalį, bet į punktą. 52. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje derėtų nustatyti, jog Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėjamas ne „leidimas paimti vaiką“, o „prašymas dėl leidimo paimti vaiką“. 53. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos į „38 straipsnio 3 dalį“ įrašytina nuoroda į „40 straipsnio 3 dalį“. 54. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje siūloma imperatyviai nustatyti, jog laikino vaiko apgyvendinimo klausimas sprendžiamas Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta „prioriteto tvarka“. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Vaikas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti laikinai apgyvendinamas pas Civilinio kodekso 3.264 straipsnio
vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu <...>.“ Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų atskleisti, ar minėtoje straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti galimybę nesilaikyti Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatytos prioriteto tvarkos, ar galbūt ši nuostata siejama tik su reikalavimu tam tikriems asmenims būti įtrauktiems į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą.
Ir vienu, ir kitu atveju nuostatą derėtų koreguoti, kad būtų aiškus jos turinys. Be to, šioje dalyje pateikta neteisinga nuoroda į 39 straipsnio 5 dalį. Projektas tikslintinas. 55. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Socialinės globos įstaigose“ įrašytini žodžiai „Vaikų globos (rūpybos) institucijose“. 56. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje siūloma imperatyviai nustatyti, kad „Procesinius veiksmus dėl teisę pažeidusių vaikų atlieka, pažeidimus tiria ir nagrinėja, teisinės atsakomybės priemones taiko asmenys, turintys darbui su vaikais tinkamų gebėjimų, specialių žinių apie vaikų neteisėto elgesio ypatumus, išmanantys vaikų socialinės ir psichologinės brandos procesus, vaikams taikomų poveikio priemonių įtaką ir veiksmingumą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimų, kad asmenys, atliekantys procesinius veiksmus ir taikantys teisinės atsakomybės priemones vaikų atžvilgiu, turėtų darbui su vaikais tinkamų gebėjimų, specialių žinių apie vaikų neteisėto elgesio ypatumus, išmanytų vaikų socialinės ir psichologinės brandos procesus, vaikams taikomų poveikio priemonių įtaką ir veiksmingumą, galiojančiame teisiniame reguliavime nėra.
Šiame kontekste primintina, jog Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnis nustato, kad „Šioje Konvencijoje vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau.“ Taigi neabejotina, jog vaikų atžvilgiu gali ir yra taikomos tiek administracinio, tiek baudžiamojo proceso normos ir sankcijos atitinkamai. Kartu pažymėtina, jog nei kiti įstatymai, nei kiti teisės aktai, nenustato minėto pobūdžio reikalavimų ikiteisminio tyrimo vykdytojams ir teisėjams. Taigi įsigaliojus įstatymui, susiklostytų situacija, kai turėtų būti sustabdomi visi ikiteisminiai tyrimai ir teisminiai procesai, vykdomi vaikų atžvilgiu, nes jie neatitiktų analizuojamos įstatymo nuostatos, kadangi asmenų, atliekančių procesinius veiksmus ir taikančių teisinės atsakomybės priemones vaikų atžvilgiu, kurie atitiktų minėtus reikalavimus, nėra. Antra, pažymėtina, kad nustatant tam tikrus reikalavimus asmenims, reikia nustatyti ir tvarką bei kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar asmenys atitinka tam tikrus reikalavimus, o kartu ir instituciją, atsakingą už šios tvarkos įgyvendinimą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata pagal savo turinį yra specialioji, nes joje nustatomi tam tikri reikalavimai asmenims, atliekantiems procesinius veiksmus ir taikantiems teisinės atsakomybės priemones vaikų atžvilgiu. Todėl ši nuostata negali būti įtvirtinta straipsnyje, kurio pavadinimas „Bendrosios nuostatos“.
Ketvirta, atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, svarstytina, ar analizuojama nuostata pagal teisines pasekmes, kurias ji galėtų sukelti, yra proporcinga siekiamiems tikslams. 57. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „vaikui draugiška fizinė aplinka“. Atsižvelgiant į tai, jog nuostatoje kalbama apie teisės pažeidimą padariusį asmenį (vaiką) ir vietų, kuriose yra atliekami procesiniai veiksmai pobūdį, šios sąvokos turinys nėra pakankamai aiškus, todėl šios sąvokos turinį derėtų apibrėžti įstatymo projekto 2 straipsnyje, kad nuostatą būtų įmanoma taikyti praktiškai. 58. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje siūlytina po žodžio „vaikui“ įrašyti žodžius „ir jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą“, nes pagalba, pvz. psichologo, socialinio darbuotojo, gali būti reikalinga ne tik vaikui, bet ir jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą. 59. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas formuoja vaiko teisių apsaugos politiką. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą politikai formuoti tam tikrose srityse yra steigiamos ministerijos, todėl ši nuostata tikslintina. Pastebėtina, kad ir Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra, kad kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kad institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su kitomis valdžiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų ir jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais. 60.
įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje formuluotė „atsako už ją“ išbrauktina arba tikslintina, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija negali būti atsakinga už visą vaiko teisių apsaugos politiką, kurią formuoja kelios institucijos. 61. Tikslintinas nauja redakcija dėstomo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nes neaišku apie kokius pavedimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai kalbama. 62. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „ir vykdo ją“. 63. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punkto siūlytume atsisakyti, nes ministerijos kompetencija vykdant vaiko minimalią ir vidutinę priežiūrą yra nustatyta Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, projektas tobulintinas derinant jo nuostatas su nurodyto galiojančio įstatymo nuostatomis. 64. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 5 punkto formuluotė „sudaro teisines prielaidas sveikatos priežiūros įstaigų medikams turėti pareigą<...>“ ir šio straipsnio 5 dalies 3 punkto formuluotė „užtikrina, kad Policijos departamento generalinis komisaras sudarytų teisines ir administracines prielaidas<...>“ yra sunkiai suprantamos, tad neaišku, kaip jos turėtų būti įgyvendintos praktikoje. 65. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 49 straipsnio 5 dalies pirmojoje pastraipoje kaip perteklinis brauktinas žodis „dalyvauja“ ir brauktini žodžiai „ir ją įgyvendina šiais būdais“, nes ministerijos politiką formuoja. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. 66. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas tikslintinas, nes neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio nuostatų.
Taip pat pastebėtina, kad kvalifikaciniai reikalavimai yra įtvirtinami pareigybių aprašymuose, todėl ši keičiamo įstatymo nuostata neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio
būtų nustatomi aukštesni nei dabar esami, svarstytina, ar tikrai asmenys, priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo galėtų tinkamai atlikti pareigybių aprašymuose numatytas funkcijas. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl laikotarpio, per kurį, pvz., asmenys turėtų įgyti atitinkamą išsilavinimą. 67. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos derintinos su nauja redakcija dėstomo įstatymo 40 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, pagal kurias Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus ir atvejo vadybininko prašymu sudaro mobiliąją komandą. 68. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 52 straipsnio 5 punkto nuostatų dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymo siūlytume atsisakyti, nes savivaldybės kompetencija šioje srityje nustatyta Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, projektas tobulintinas derinant jo nuostatas su nurodyto galiojančio įstatymo nuostatomis. 69. Svarstytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 52 straipsnio 7 punkto nuostata. Seniūnų funkcijos ir pareigos yra įtvirtintos Vietos savivaldos įstatyme, todėl šio straipsnio 7 punkto siūlytina atsisakyti. 70. Siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 52 straipsnio 15 punktą dėstyti atskiroje straipsnio dalyje, nes jo nuostatos neišplaukia iš šio straipsnio pirmosios pastraipos. 71.
klaidinga nuoroda į Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, todėl taisytina. 72. Projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj skaičiaus „3“ įrašytinas skaičius „4“. 73. Projekto 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „asmenims, nurodytiems Įstatymo 30 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse“ siūlytina įrašyti formuluotę „asmenims, dirbantiems Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus, taip pat užsiimantiems Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta veikla“. 74. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekte vartojami trumpiniai „kt.“, „t.t.“ keistini žodžiais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] EŽTT byla: Berrehab v. Netherlands // Appl. No. 00010730/84. [2] Turima omenyje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. [3] G. Sagatys. Vaiko teisė į šeimos ryšius. Vilnius. Teisinės informacijos centras, 2006, p.55.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-07-04
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai:
Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriaus patarėja Vaiva Bernotaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vyr. specialistė Ligita Čeledinienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jan Maciejevski, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja, l.e.p. direktoriaus pavaduotoja Dalia Skučaitė, Seimo narė Dovilė Šakalienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyr. patarėja Eivilė Žemaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(2017-02-13)11 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies formuluotė nėra aiški. Jeigu ketinama ginti vaikų pareigas, tai pareigų vykdymas paprastai užtikrinamas, nes jų ginti nėra nuo ko, o jeigu ketinama nustatyti tik vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, tai nėra aišku, kur bus nustatomos pačios teisės, pareigos ir laisvių gynimas. Formuluotė tikslintina. Pritarti
(2017-02-13)11123
straipsnio pavadinime bei jo 1 ir 2 dalyse minimi įstatymo paskirtis ir tikslas. Akcentuotina, kad šie terminai savo turiniu iš dalies sutampa – įstatymo paskirtis apima įstatymo tikslus. Dėl tos priežasties keičiamo įstatymo 1 straipsnyje turėtų būti akcentuojama tik įstatymo paskirtis. Pritarti
(2017-02-13)13
straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata – „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau pastebėtina, kad šio įstatymo priedas yra pavadintas, vartojant vienaskaitos formą – „Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas“ (t. y. šiuo įstatymu yra įgyvendinamas tik vienas Europos Sąjungos teisės aktas). Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje – „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.“
(2017-02-13)15
straipsnio 5 dalis išbrauktina, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisyklės nėra šio įstatymo dalykas.
Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pvz., 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose). Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, tai 1 straipsnio pavadinime ir jo 5 dalyje minimas terminas „taikymas“ keistinas žodžiu
„galiojimas“, nes įstatymas galioja visiems asmenims, atitinkantiems
nustatytus kriterijus, bet gali būti jiems nė karto netaikytas. Antra vertus, akcentuotina, kad iš įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatos („Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat
įstatymas galioja ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Pritarti
(2017-02-13)2
įstatymo 2 straipsnyje reikėtų apibrėžti sąvoką „atvejo vadybininkas“. Įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atvejo vadybininką skiria savivaldybės administracija, projekte aprašomos jo funkcijos, todėl darytina prielaida, kad savivaldybės administracijoje turės būti numatytos atitinkamos pareigybės. Sąvokos apibrėžimas kaip tik įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina šios sąvokos apibrėžimo atsisakyti arba ją patikslinti. Pritarti
(2017-02-13)
įstatyme pasirinkta terminija „atvejo vadyba“, „atvejo vadybininkas“, „vaiko atvejo nagrinėjimas“, „atvejo vadybos procesas“ yra tinkama tiek bendrinės kalbos, tiek teisės požiūriu. Iš įstatymo turinio neaišku kas yra „atvejis“, kurio vadyba čia reguliuojama.
Galima preziumuoti, kad atveju laikytinas įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžto smurto prieš vaiką faktas, kuris gali būti pasireiškęs viena iš įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtų smurto formų. Atsižvelgiant į įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, galima preziumuoti, kad „atveju“ galėtų būti vaiko teisių pažeidimas, o pagal įstatymo 38 straipsnio 1 dalį – vaiko situacijos grėsmės lygis, nes būtent nustačius bent pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį inicijuojamas vaiko atvejo nagrinėjimas (įstatymo 38 straipsnio 2 dalis). Siūlytina aptariamą reguliavimą tikslinti, o terminiją keisti į Lietuvos Respublikos teisėje ir bendrinėje kalboje įtvirtintą terminiją. Pritarti
(2017-02-13)23
dalyje reikia įvardyti kokia bendruomenė turima galvoje. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad įstatymo projekte kalbama apie savivaldybės bendruomenę. Kiti įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas– savivaldybės bendruomenė, vietos bendruomenė, religinė bendruomenė ir kt. Pastebėtina ir tai, kad „bendruomenės“ sąvoka įstatyme vartojama nenuosekliai, kai kur ji vartojama vienaskaita, įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje vartojama daugiskaita (tai kelia klausimą ar kalbama apie tą patį subjektą), įstatymo 51 straipsnio
straipsnio 7 dalyje kalbama apie bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, aktyvius bendruomenių narius. Būtina aiškiai sureguliuoti visų šių sąvokų vartojimą, jų turinį
(2017-02-13)2246
straipsnio 4 dalies ir projekto 2 straipsnio 6 dalies santykis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 punkte fizines bausmes laiko fiziniu smurtu.
Siekiant fizines bausmes apibrėžti, reikia pirmiausia šiame įstatyme apibrėžti bausmės sąvoką, kadangi pvz., Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 5 dalis numato, kad “Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą.” (čia ir toliau – išskirta mūsų). Teikiamame projekte numatoma, kad „Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką“. Šis apibrėžimas tikslintinas. Visų pirma, akcentuojama, kad fizinė bausmė yra „bet kokia bausmė“, kuria sukeliamas net ir nedidelis fizinis skausmas. Akcentuotina, kad teikiamas apibrėžimas yra pernelyg platus ir turėtų būti konkretizuotas. Priešingu atveju, dabartinis apibrėžimas apimtų valstybės legaliai taikomas bausmes ir kitokias poveikio priemones nepilnamečiams, taip sukeldamas skirtingų įstatymų nuostatų koliziją. Akcentuotina, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XI skyriuje įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Vadovaujantis BK 13 straipsniu, pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o už tam tikras sąrašo principu surašytas nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, už nužudymą, išžaginimą, vagystę ir kt.) atsako asmenys nuo keturiolikos metų. Vadovaujantis BK 90 straipsniu, nepilnamečiui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės, skiriamos nepilnamečiams: įspėjimas; turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas; nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai; atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti; elgesio apribojimas; atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.
Atkreipiame dėmesį, kad plačiąja prasme pagal teikiamą apibrėžimą kaip
„fizinės bausmės, sukeliančios fizinį skausmą“ galėtų būti traktuojamos ir
kai kurios procesinės prievartos priemonės – nepilnamečio asmens sulaikymas, suėmimas ir kt. Atsižvelgiant į tai, galiojantys įstatymai nors tam tikru mastu riboja, bet absoliučiai nedraudžia bausmių už padarytas nusikalstamas veikas nepilnamečiams taikymo. Antra, teikiamame apibrėžime nėra akcentuojamas fizinės bausmės objektas (t. y. kam taikoma ši bausmė). Atsižvelgiant į tai, siūlytina po žodžių „bet kokia bausmė“ įrašyti žodį „vaikui“. Trečia, svarstytina, ar apibrėžime vartojamas terminas „fiziškai kankinti“ nėra per siauro turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (Žin., 2006-07-22, Nr. 80-3141) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama visuotinai pripažįstama kankinimo sąvoka, kuri siejama ne tik su fiziniu, bet ir psichiniu skausmu („<...> „kankinimas“ – tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas <...>“). Be to, apibrėžiant fizinės bausmės sąvoką, rekomenduotina pasiremti Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 1 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtintu reguliavimo pavyzdžiu, nustatančiu, kad „šis apibrėžimas neapima tik teisėtomis sankcijomis sukeliamo, joms būdingo arba su jomis susijusio skausmo ar kančios.“
(2017-02-13)25
požiūriu, kad jos esmė būtų suprantama.
(2017-02-13)26
dalyje įtvirtinamas smurto prieš vaiką apibrėžimas – „veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.“ Apibrėžimas turėtų būti patikslintas, atsižvelgus į šias pastabas:
orumo nepaisymas“) tarpusavyje derintinas su įstatymo 3 straipsnio ir 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis
(2017-02-13)
nesutampa su bendruoju smurto apibrėžimu, pateiktu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje („Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“). Manytina, kad smurto požymiai, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo, turėtų būti suvienodinti. Pritarti
(2017-02-13)26
būdas – „tiesioginis ar netiesioginis“ – nėra perteklinis požymis; ir ar šis požymis nesidubliuoja su prieš tai apibrėžime vartojamais žodžiais „veikimu ar neveikimu“. Spręsti pagrindiniame komitete
(2017-02-13)2324622
įstatymo 3 straipsnio 2 punkte bei 24 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti suvienodinta su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme vartojamu
„psichinio smurto“ terminu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK vartojamas
„psichinės prievartos“ (past.– ne „psichologinės“) terminas.
„psichologinio smurto“ terminą keisti „psichinio smurto“ terminu. Pritarti
(2017-02-13)
gali būti tik tyčinis. Kita vertus, ši kaltės forma nedera su į smurto turinį įtrauktos nepriežiūros samprata ir apibrėžimu. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte apibrėžta, kad „nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai“. Vaiko poreikių tenkinimo aplaidumas yra ne tyčinės, o neatsargios kaltės formos požymis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vaiko
„nepriežiūra“ pagal apibrėžimą gali pasireikšti tiek tyčine, tiek neatsargia
kaltės forma, praktikoje paprastai ji pasireiškia neatsargumu (past. – asmuo nenumatė nepriežiūros padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo juos numatyti). Atsižvelgiant į tai, jog smurto prieš vaiką apibrėžimas siejamas ir su vaiko nepriežiūra, šiame apibrėžime neturėtų būti akcentuojama tik tyčinė smurto kaltės forma. Spręsti pagrindiniame komitete
(2017-02-13)26
su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas.
Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.) Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina dėl prieš vaiką naudoto smurto kilusius padarinius apibrėžti taip – „<...> jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba buvo sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai“. Pritarti
(2017-02-13)28
neaiškaus žodžio „iki“ ir vietoje jo vartojant žodį „neturintis“, ir taip suderinant vaiko apibrėžtį su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu. Pritarti
(2017-02-13)29
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“ Pastebėtina, kad pagal CK 2.132 straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Atstovai pagal įstatymą turi įstatyme nustatytas teises ir pareigas, tuo tarpu atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nustatomos ne tik įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose – įgaliojime, pavedime, teismo sprendime ir pan. CK nustatyta, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, - įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. Vaiko atstovų pagal įstatymą ir atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nėra ir negali būti tos pačios. Pastebėtina ir tai, kad įstatymo 30 straipsnyje išvardintos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, o 31 straipsnyje nustatyta, kokia tvarka vaiko atstovai pagal įstatymą gali įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius teisinius veiksmus atstovaujant vaiką. Taigi vertinama nuostata nedera ir su kitomis projekto nuostatomis. Pritarti 18.
(2017-02-13)210
įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje reikėtų įtvirtinti sąvoką „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“, atsižvelgiant į tai, kad čia pateikiamas institucijos pavadinimo trumpinys, o ne atskleidžiamas sąvokos turinys. Vietoj to siūlytina projekto tekste pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste. Pritarti
(2017-02-13)3191
straipsnio 1 punkte apibrėžiama fizinio smurto prieš vaiką forma, kur numatyta, kad ši smurto forma apima ir fizines bausmes. Atsižvelgiant į tai ir į 10 bei kitas pastabas, įstatymo 19 straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose, kur vartojama formuluotė „visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant ir fizines bausmes“ kaip pertekliniai brauktini žodžiai „įskaitant ir fizines bausmes“. Pritarti
(2017-02-13)326
straipsnio apibrėžimai nevisiškai atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį:
akcentuojamos penkios smurto formos, o įstatymo 3 straipsnyje tik keturios (past.
(2017-02-13)
smurtas gali būti daromas „veikimu ar neveikimu“, taip pat „tiesiogiai ar netiesiogiai“. Įstatymo 3 straipsnyje smurto požymis „veikimu ar neveikimu“ nėra akcentuojamas, o požymis „tiesiogiai ar netiesiogiai“ yra susietas tik su fizinio smurto apibrėžimu. Pritarti
(2017-02-13)311
pateikiami smurto formų apibrėžimai tikslintini: 16.1. Apibrėžiant fizinį smurtą, nėra aišku, ką reiškia „tiesioginiai ar netiesioginiai veiksmai“.
(2017-02-13)311
vaiką“ formuluotė tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad apibrėžiant fizinę bausmę naudojama kita formuluotė – „fizinės jėgos naudojimas“. Svarstytina, ar „fizinių veiksmų“ ir „fizinės jėgos“ formuluotės savo turiniu sutampa, o jeigu ne, koks yra jų tarpusavio santykis. Pritarti
(2017-02-13)311
akcentuojama ne daugiskaitinė fizinių veiksmų prieš vaiką forma, o šio žodžių junginio vienaskaita. Priešingu atveju, siūlomas reguliavimas sudaro įspūdį, kad vienkartinis „fizinis veiksmas“ prieš vaiką įstatymo prasme nelaikytinas fiziniu smurtu. Pritarti
(2017-02-13)311
smurto apibrėžime fizinis smurtas siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ kokia nors liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas. Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.). Pritarti
(2017-02-13)311
atitinkama smurto forma taip pat yra siejama su padariniais, kurių nėra bendrame smurto apibrėžime (įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) – žala garbei ir orumui. Tai yra įstatymo spraga, nes normos dalis traktuojama plačiau už visumą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fizinės bausmės apibrėžimas, pateiktas įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, taip pat nėra siejamas su kilusia žala garbei ir orumui. Be to, akcentuotina, kad garbė ir orumas yra dvi skirtingos, savarankišką turinį turinčios vertybės. Tam tikrais veiksmais gali būti pažeidžiama garbė, bet ne orumas, ir atvirkščiai. Dėl tos priežasties koreguotinas šių padarinių jungtukas, vietoje „ir“ vartojant „ir (ar)“. Taip pat akcentuotina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto formuluotė
„<...> ar žalą garbei ir orumui“ nėra tiksli. Siūlytina ją keisti
formuluote – „<...> ar žeminantys vaiko garbę ir (ar) orumą“. Pritarti
(2017-02-13)32 16.6. Apibrėžiant psichologinį smurtą, akcentuotina, kad tikslesnis yra psichinio smurto terminas. Spręsti pagrindiniame komitete
(2017-02-13)32
vartojamo žodžio „nuolatinis“ turinys. Pritarti
(2017-02-13)32
konstruotini, atsižvelgiant į pastabas, teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų. Pritarti
(2017-02-13)33
šis terminas skiriasi nuo „seksualinio išnaudojimo“ termino, vartojamo ne tik JTO Vaiko teisių konvencijoje (Žin., 1995, Nr. 60-1501; 200) ar BK, bet ir vieninteliame ES teisės akte, kurį įgyvendina keičiamas įstatymas, - 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/93/ES „Dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR“ (OL 2011 L 335, p.1). Spręsti pagrindiniame komitete 31.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)33
terminas „seksualiniai veiksmai su vaiku“. Pritarti
(2017-02-13)
turėtų būti suderinti su BK XXI skyriuje vartojamais terminais. Pavyzdžiui,
„seksualiniai veiksmai“ turėtų būti detalizuoti, kaip apimantys lytinį
santykiavimą; kitokį lytinės aistros tenkinimą; tvirkinimą ir pan. Apibrėžime vartojama formuluotė „<...> kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai <...>“ tikslintina, nes prievartos samprata savo turiniu apima tiek jėgą, tiek ir grasinimus. Pritarti
(2017-02-13)33
formuluotė „<...> kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės <...>“ yra perkrauta informacija ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo. Be to, BK yra tiksliai nustatytas amžius, nuo kurio santykiavimas su nepilnamečiu, turint pastarojo sutikimą, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės – 16 metų (žr. BK 151¹ straipsnio 1 dalį). Dėl tos priežasties atitinkama keičiamo įstatymo nuostata turėtų būti konkretizuota, nurodant tikslų nepilnamečio amžių. Pritarti
(2017-02-13)33
antrasis sakinys yra lingvistiškai taisytinas, nes pradedamas nuo jungtuko „taip pat“. Pritarti
(2017-02-13)33
pobūdžio. Viena vertus, jame vardinamos veikos pagal požymius iš dalies dubliuojasi su apibrėžimo pirmajame sakinyje vardinamais seksualinio smurto požymiais. Antra vertus, šiame sakinyje išvardintų veikų sąrašas nėra pagrįstas sistemiškai.
Pavyzdžiui, seksualiniu smurtu pripažįstamas vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, bet nepripažįstamas vaiko įtraukimas į prostituciją (past. – nors vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje seksualiniu smurtu pripažįstamas) ar vaiko vertimas užsiimti prostitucija. Be to, pastebėtina, kad į šį sąrašą nėra įrašyta vaiko įtraukimo į seksualinę vergovę veika, įtvirtinta BK 100 straipsnyje ir 103 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
(2017-02-13)34
padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų. Pritarti
(2017-02-13)4
straipsnio pavadinime po žodžių „vaiko teisių“ įrašytinas žodis „apsaugos“. Pritarti
(2017-02-13)41
straipsnio 1 punkte žodis „prioritetiškumo“ keistinas žodžiu „prioriteto“. Pritarti
(2017-02-13)44
teikiamos nuostatos turinį ir tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“. Pritarti
(2017-02-13)46
gimus“ dera su Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatomis. Spręsti pagrindiniame komitete
(2017-02-13)5
teisės nuostatos formulavimo būdas neatitinka teisės technikos taisyklių.
Be to, šiame straipsnyje taisytina klaidinga nuoroda į projekto 3 straipsnį, kadangi vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti projekto 4 straipsnyje. Pritarti
(2017-02-13)5
straipsnyje pateikiama nuoroda ne į tą straipsnį. Atsižvelgiant į tai, žodžiai ir skaičius – „šio įstatymo 3 straipsnyje“ keistini į žodžius ir skaičių – „šio įstatymo 4 straipsnyje“. Pritarti
(2017-02-13)5
23Įstatymo 5 straipsnio,
kuriuo siekiama aprašyti pagrindines normų konkurencijos ir kolizijos taisykles, raiška yra klaidinanti. Teikiamame projekte nustatoma: „Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo
šios nuostatos nėra aišku, kada taikytinos šio įstatymo sureguliuotos nuostatos, o kada vaiko teisių apsaugos pagrindiniai principai, nurodyti įstatymo 4 (past. – ne 3) straipsnyje. Akcentuotina, kad šio įstatymo reglamentavimas turėtų būti taikomas, kai kiti įstatymai ar teisės aktai reglamentuoja kitaip. Atvejais, kai tam tikri vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo įstatymu, nei kitais teisės aktais, turėtų būti vadovaujamasi pagrindiniais vaiko teisių apsaugos principais. Pritarti
(2017-02-13)5
straipsnio formuluotės „<...> išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas <...>“ turinys ir jos veikimo taisyklės tikslintini. Visų pirma, iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kokiai bendrajai taisyklei daromas ši išimtis.
Antra, tikslintini formuluotėje vartojami terminai – pastebėtina, kad konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių. Pritarti
(2017-02-13)5
straipsnyje numatytai antrajai bendrosios taisyklės išimčiai („<...> arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“) taip pat trūksta aiškumo. Visų pirma, akcentuotina, kad terminas „kodifikuotas įstatymas“ keistinas žodžiu „kodeksas“. Antra vertus, atitinkamai suformuota normų kolizijos sprendimo taisyklė yra nepagrįsta ir galimai prieštarauja teisėtumo principui. Pastebėtina, kad kodeksai nėra konstituciniai įstatymai, o jų teisinis statusas ir galia yra tokie patys kaip paprastų įstatymų. Be to, nėra aišku, koks kodeksas, kokiais atvejais ir kokiems įstatymams suteiktų viršenybę vaiko teisės apsaugos klausimus spręsti kitaip nei tai numato Vaiko teisių pagrindų įstatymas. Pritarti
(2017-02-13)
tai, kad įstatymo II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises, taip pat į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūlytina pakeisti skyriaus pavadinimą, pavyzdžiui, į „Pagrindinių vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimas“ ar pan. Pritarti
(2017-02-13)81
straipsnio 1 dalis nustato, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Akivaizdu, kad tik gimęs vaikas negali pats įgyvendinti teisės į tautybę, nes tautybei nustatyti nėra aiškiai apibrėžtų teisinių taisyklių. Pritarti
dalis, 16 straipsnio 2-5 dalys, 18 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys, jog kitų įstatymų nuostatų kartojimas projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Siūlytina paminėtų įstatymo projekto nuostatų atsisakyti. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)91
projekto 9 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytos teisių ir laisvių įgyvendinimo ribos kaip tai nustatyta projekto 4 straipsnio 3 punkte, nes akivaizdu, kad vaiko tam tikras bendravimas, susirašinėjimo slaptumas gali kenkti jo interesams. Analogiška pastaba teiktina ir projekto 9 straipsnio 2 daliai. Pritarti
(2017-2-13)10
straipsnyje esanti formuluotė „per atstovą“ keistina formuluote „per vaiko atstovą pagal įstatymą“. Pritarti
(2017-02-13)111 31.
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata “Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams.” Suformuluota nekorektiškai. Gyvenimas skyrium savaime nėra priežastis vertinti ar bendravimas su tokiu tėvu ar motina yra prieštaraujantis vaiko interesams. Teisės aktai gali tik nustatyti ribojimus, kurie užtikrintų, kad vaikui nebūtų daroma žala. Pritarti
(2017-02-13)16
projekto 16 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 3-5 dalys yra deklaratyvios ir perteklinės. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)191
straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje po žodžių „vaiko apsaugą“ įrašytini žodžiai „nuo smurto“. Pritarti
straipsnio 4 dalies ir 20 straipsnio antrojo sakinio, 22 straipsnio, 24 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 6 dalies nuostatos yra deklaratyvios. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)2225
straipsniuose reikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pavadinimą, o įstatymo 25 straipsnio 3 dalį tikslinti, nes baudžiamoji atsakomybė nustatyta Baudžiamajame kodekse. Pritarti
(2017-02-13)224
stabilumo ir efektyvumo, įstatymo 22 straipsnio 4 dalį siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis. Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir šio įstatymo. Pritarti
(2017-02-13)225 37.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinama, jog „vaikas – žmogus iki 18 metų“, įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje esanti formuluotė „iki 18 metų“ brauktina kaip perteklinė. Pritarti
(2017-02-13)2210
straipsnio 10 dalyje rašoma, kad „nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas <...>“. Ši nuostata yra klaidinanti. Minimus dalykus reguliuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Pabrėžtina, kad vaikų procesinių ypatumų BK nereglamentuoja. BK numato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tačiau nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir ribos yra materialinės teisės normos, o ne procesinės. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostata yra tikslintina. Pritarti
(2017-02-13)23
straipsnio pavadinimas – „Vaiko teisių naudojimas“ – tikslintinas, nes yra dviprasmis, be to, neatitinka suformuoto straipsnio turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančio įstatymo 48 straipsnyje. Akcentuotina, kad tarp vaiko (past. – kaip ir bet kurio kito asmens) teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas. Įstatyme detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (žr. keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį). Pabrėžtina, kad bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas
1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių.
Atkreiptinas dėmesys, kad netgi Konstitucijos 38 straipsnio septintoje dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“), nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu. Pritarti
(2017-02-13)241
“Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti
vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.” Siekiant užtikrinti išsamų teisinį reguliavimą, būtina nustatyti “kitų fizinių ir juridinių asmenų” įgaliojimus vykdant jiems nustatytą pareigą. Pritarti
(2017-02-13)242
nustatyta, kad „už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Ši nuostata tikslintina pagal pastabas:
už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą, nors įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiamos keturios smurto formos, o įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atsakomybė turėtų būti nustatoma ne tik už fizinio ar psichologinio smurto demonstravimą, bet ir už demonstravimą seksualinio smurto, nepriežiūros ar vaiko garbės ir orumo nepaisymo. Pritarti
(2017-02-13)242 41.2.
Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostata yra klaidinanti, informuojanti, jog baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą, bet ir kitą neteisėtą veiką. Akcentuotina, kad BK 159 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už vaiko įtraukimą į į administracinio nusižengimo, civilinio delikto ar kitos nei nusikalstama neteisėtos veikos darymą prieštarautų teisėtumo principui. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik BK pagrindu, ir tik jeigu asmens padaryta veika atitinka konkrečią nusikalstamos veikos sudėtį. Pritarti
(2017-02-13)
demonstravimas vaikams pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą gali užtraukti administracinę, bet ne baudžiamąją atsakomybę. Pritarti
(2017-02-13)243
straipsnio 3 dalyje nustatoma: „Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Akcentuotina, kad kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą – „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūlytina cituojamą keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti taip: „Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Pritarti
(2017-02-13)243 43.
Atsižvelgiant į BK terminiją, įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje žodžiai „sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“. Pritarti
(2017-02-13)244
straipsnio 4 dalyje įtvirtinama pareiga fiziniams ir juridiniams asmenims informuoti policiją ir (ar) vaiko teisių apsaugų tarnybą, jeigu sužinoma apie vaiką, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos „ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos“, kuriam dėl to gali reikėti pagalbos. Svarstytinas
„vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys. Be to, manytina,
kad jungtukas „ir (ar)“ šioje vietoje nėra tinkamas. Pritarti
(2017-02-13)245
dalyje siūlomas reguliavimas dėl bendrininkavimo, jo nepašalinus iš įstatymo projekto, galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad “Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.” Baudžiamojo kodekso 24, 25 ir 26 str. nustato bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan.
Be to, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo („Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ (past. – kalba neredaguota)) prieštarauja BK reglamentavimui. Visų pirma, pastebėtina, kad bendrininkavimas, vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi galimas tik tarp fizinių asmenų („Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką“), o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. Antra, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo. Trečia, nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 1 dalimi, gali sukelti nepranešimas apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą.
Ketvirta, BK 238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.“ Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio trečiajai daliai. Taip pat, manytina, kad neteisinga nepranešimą traktuoti kaip aplaidų pareigų atlikimą. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip aplaidus pareigų atlikimas, o kaip pareigos neatlikimas. Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje po žodžių „žinančio apie smurtą prieš vaiką“ brauktini žodžiai „ir (ar) galimą vaiką“, vietoje jų įrašant žodžius „ar kitą vaiko“. Pritarti
(2017-02-13)246
straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad „Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“ Akcentuotina, kad įstatyme apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą. Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo „bet kokio smurto“. Pritarti
(2017-02-13)25
straipsnio pavadinime antrą kartą vartojamas žodis „vaiko“ yra perteklinis, dėl to brauktinas. Pritarti
(2017-02-13)25
žodis „kitų“. Pritarti
(2017-02-13)252 49.
Įstatymo 25 straipsnyje 2 dalyje kazuistiškai vardijamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus. Pritarti
(2017-02-13)253
straipsnyje 3 dalyje minimas jau nebegaliojantis įstatymas – Lietuvos
(2017-02-13)253
dalyje įtvirtinama klaidinanti ir teisinei logikai prieštaraujanti nuostata –
„<...> taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekse (past. – turėtų būti – ANK), taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma nei už senajame ATPK, nei už naujajame ANK numatytas veikas. Akcentuotina ir tai, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už ANK nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Pabrėžtina, kad joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų. Priešingai – įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais. Įstatymai taikomi ne pavieniui, o sistemiškai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. Pritarti
(2017-02-13) 52.
Įstatymo 26 straipsnio 2 dalis („Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“) yra deklaratyvi. Pastebėtina, kad galiojančiame teisiniame reguliavime ne už visas iš keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje išvardintų veikų yra numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Pritarti
(2017-02-13)271
straipsnio 1 dalyje įvedamas Baudžiamojo kodekso trumpinys, nors šis pavadinimas įstatyme vartojamas ir ankstesniame straipsnyje (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalį). Pritarti
(2017-2-13)271
nusikalstamų veikų, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas, sąrašas, nustatomas įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, yra išsamus. Pritarti
(2017-02-13)272
straipsnio 2 dalies nuostata yra deklaratyvi, be to, klaidinanti (past. – baudžiamąją atsakomybę numato ne įstatymai, o vienintelis kodifikuotas įstatymas – BK), dėl to turi būti išbraukta. Pritarti
(2017-02-13)273
įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nusikalstamų veikų sąrašas išsamus. Be to, rekomenduotina, nurodyti ne veikų pavadinimus, o tikslius BK specialiosios dalies straipsnius bei jų dalis. Tokiu būdu būtų išvengta galimų nuostatos taikymo problemų. Manytina, kad įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostata
„nepaisydami konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio.
Nėra aišku, kokios „konfidencialumo taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pritarti
(2017-02-13)28
veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažintų kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Atitinkamai ši formuluotė koreguotina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio bei kitų straipsnių tekstuose. Pritarti
(2017-02-13)282
1
straipsnio 1 ir 3 dalyse bei projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas“. Pastebėtina, kad šioje formuluotėje dubliuojamas pripažinimo kaltu aspektas. Atsižvelgiant į tai, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas (past. – kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu), šią mintį suformuojant taip: „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Pritarti
(2017-02-13)281
įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai neturėtų būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi pvz., analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui. Pritarti
(2017-02-13)281
straipsnio 1 dalyje, siekiant kad nekiltų normos taikymo problemų, rekomenduotina nurodyti tikslius BK straipsnius ir jų dalis.
Atsižvelgtina ir į tai, kad į šį sąrašą yra įtrauktos ir analogiškos veikos, numatytos kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Be to, žodžiai „labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis – „sunkius ar labai sunkius“. Pritarti
(2017-02-13)285
tekste, nurodytina kaip ir kas kontroliuos straipsnyje aptariamos veiklos organizatorių, kuriais gali būti ir fiziniai asmenys, atitiktį įstatymo reikalavimui. Pritarti
(2017-02-13)286
teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokį fizinį asmenį duomenis privaloma pateikti. Pritarti
(2017-02-13)291
straipsnio 1 punkto nuostatos dėl tėvų pareigų neatitinka šio straipsnio pavadinimo. Pritarti
(2017-02-13)30
straipsnyje vartojamos formuluotė „vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai“, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, kurioje vartojama formuluotė „vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai)“. Siūlytina vienodinti vartojamas formuluotes. Pritarti
(2017-02-13)304
65Įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostata: „įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo
tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.“ nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, todėl laikytina pertekline ir neturinčia teisinio krūvio. Pritarti
(2017-02-13)3052
straipsnio 5 dalies 2 punkte žodis „straipsnio“ keistinas žodžiu „dalies“. Pritarti 89.
(2017-02-13)312
dalies nuostatos diskutuotinos. Pirma, šios dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui:
„Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko
atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Antra, siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuos klausimus reguliuoti, projektą tobulinti. Manytina, kad tėvai įstatyme nustatytais atvejais galėtų pavesti kitiems asmenims atlikti tik konkrečius teisinius veiksmus, tokius kaip sutarčių su konkrečiomis sveikatos ar švietimo įstaigomis sudarymą. Tėvams laikinai išvykus ir dėl to negalint vykdyti pareigų vaikų atžvilgiu, turėtų būti taikomas globos institutas, esant reikalui jį atitinkamai patobulinus (pvz., leidžiant tėvams patiems parinkti globėją, nustatant tokiais atvejais paprastesnę laikinų globėjų (rūpintojų) skyrimo tvarką). Pastebėtina, jog Civiliniame kodekse yra nustatytos skirtingos įgaliojimų formos, tačiau iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku kaip ši nuostata turėtų būti taikoma Civilinio kodekso nuostatų kontekste. Be to, atskleistina kur tokie veiksmai turėtų būti apibrėžti – įgaliojime, ar kitame teisė akte. Vertinamo straipsnio nuostatos dalis, dėstoma skliaustuose: „(vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį), taisytina teisės technikos požiūriu.
Siūlytina skliaustų atsisakyti ir nuostatą dėstyti taip: „Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį <...>“. Pritarti
(2017-02-13)321
straipsnio 1 dalies formuluotėje „Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis <...>, nustatomas pernelyg platus ir neapibrėžtas reguliavimas, kurio pagrindu vaiko teisių apsaugos tarnyba galėtų tvarkyti ypatingus asmens duomenis. Manytina, jog toks reguliavimas nedera su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytu tikslu: „ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis.“ Teigtina, jog teisė tvarkyti ypatingus asmens duomenis turėtų būti aiškiai apibrėžta ir apribota konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui, ją susiejant su įstatymo 32 straipsnio 2, 3 dalimis, įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, tam, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama. Pritarti
(2017-02-13)321
straipsnio 1 dalyje po žodžio „tėvų“ įrašytina formuluotė „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“. Pritarti
(2017-02-13)322
straipsnio 2 dalyje po formuluotės „nurodytas šio įstatymo“ įrašytina nuoroda į konkretų įstatymo straipsnį. Pritarti
(2017-02-13)331
straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „vaiko atstovų“ įrašytinas žodis „kitų“. Pritarti
(2017-02-13)341 72.
Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies tiek pirmame, tiek antrame sakiniuose parinktinas tinkamas žodžių junginio vaiko teisių apsaugos tarnyba linksnis. Pritarti
(2017-02-13)343512
straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio, 35 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje ir dėstytinos straipsnyje, reguliuojančiame atsakomybę už šias veikas. Be to, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė. Pritarti
(2017-02-13)342
74Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
jog asmens, pateikusio informaciją anonimiškumas gali būti išlaikytas jo
„pageidavimu“. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas stokoja jo įgyvendinimo
tvarkos, nes nėra aišku nei kokia forma, nei kokiu būdu asmens „pageidavimas“ turėtų būti išreikštas, kaip toks pageidavimas turėtų būti užfiksuotas, kokių procedūrų būdu būtų užtikrinamas asmens anonimiškumas. Šioje dalyje pateikiama išimtis dėl anonimiškumo išlaikymo prieš ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Svarstytina, ar šiame sąraše neturėtų būti įtraukta ir prokuratūra. Pritarti
(2017-02-13)343
atsižvelgiant į tai, jog ne bet kokio amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų. Pritarti
(2017-02-13)36
straipsnyje įtvirtinama, kad „Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas“.
Neaišku, ar čia turima omenyje atvejo vadyba (neaiškus santykis su įstatymo
paslaugos, ar platesnis teisinis reguliavimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad visas įstatymo VI skyriaus antrasis skirsnis, taip pat ir kitos projekto nuostatos, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, turėtų būti derinamas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-358) nuostatomis, reguliuojančiomis vaiko paėmimą iš vaiko atstovų pagal įstatymą, apgyvendinimą, globėjų centro funkcijas, teikiamą pagalbą ir kt. Pritarti
(2017-02-13)364
straipsnio 4 dalis brauktina kaip perteklinė, nes analogiškos nuostatos jau yra pateiktos projekto 22 straipsnio 9 dalyje. Pritarti
(2017-02-13)37
įstatymo 37 straipsnio pavadinimas, po žodžio „vaiko“ įrašytinas žodis
„teisių“, kad pavadinimas būtų logiškas ir
suprantamas. Pritarti
(2017-02-13)371
79Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata,
kad vaiko teisių apsaugos tarnyba turi reaguoti gavusi pranešimą iš „iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų“. Įstatymo 27 straipsnyje numatoma pareiga pranešti tik apie tame straipsnyje numatytas veikas, todėl neaišku, kodėl nuoroda teikiama tik į šį straipsnį.
Pastebėtina, kad bendra pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą įtvirtinta įstatymo 34 straipsnyje. Svarstytina, ar įstatymo 37 straipsnyje apskritai reikia vardinti visus asmenis, pateikusius pranešimą, nes vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų reaguoti į bet kokį pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą. Šioje dalyje reikėtų atsisakyti ir pranešimų formų (raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu), kaip perteklinių ir viena kitą dubliuojančių. Atsižvelgiant į projekto 37 straipsnio 1 dalyje numatytą platų priemonių, kuriomis galima gauti pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nėra aišku ar bus reaguojama į visus gautus pranešimus ar tik tuos, kai galima identifikuoti pranešusį asmenį. Be to, svarstytina nuostata, kad su vaiku visais atvejais bendraujama nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Manytume, kad šis imperatyvas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidė tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Pritarti102 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)372
80Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog norint baigti pranešimo nagrinėjimą, pirmiausia derėtų nustatyti, jog toks nagrinėjimas apskritai yra pradedamas. Taip pat pažymėtina, jog derėtų nustatyti ir tai, kokie veiksmai turėtų būti atliekami, kai nustatoma, jog pranešimas yra pagrįstas. Pritarti103 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)381
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaiko situacijos grėsmės lygis įvertinamas ir nustatomas „socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“.
Visų pirma, neaišku, kokia tai galėtų būti institucija, antra, svarstytina, ar tokios tvarkos neturėtų nustatyti aukštesnės teisinės hierarchijos subjektas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje tvarkoje turėtų būti nustatoma tik situacijos grėsmės lygio įvertinimo tvarka. Tuo tarpu pagrindiniai principai, kuriais remiantis būtų įvertinamas situacijos grėsmės lygis konkretaus fakto atveju, turėtų būti nustatyti įstatyme. Pritarti104 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)3839211
straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 39 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka
„bendrojo pobūdžio paslaugos“. Neaišku, kokios paslaugos turimos omenyje – ar
tai tas pats, kas bendrosios paslaugos, kaip jos apibrėžtos Socialinių paslaugų įstatyme. Taip pat neaišku, koks šių paslaugų santykis su bendruomeninėmis paslaugomis. Be to, pastebėtina, kad 38 straipsnio 2 dalies ir 39 straipsnio 1 dalis dubliuojasi tarpusavyje. Projektas tobulintinas šiais aspektais. Pritarti105 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)3824
tikslintinos, nurodant, koks „pavojus vaikui“ turimas omenyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vaiko situacijos trečiojo grėsmės lygio atveju yra taikoma pati griežčiausia priemonė – vaiko paėmimas iš šeimos (vaiko atstovų pagal įstatymą). Be to, po formuluotės „jo atstovais“ įrašytina formuluotė „pagal įstatymą“. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo 42 straipsnio 4 daliai, 44 straipsniui. Pritarti106 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)386
straipsnio 6 dalies nuostata tobulintina, nes iš jos neaišku, kas ir kokiu būdu „pateikia“ vaiko nuomonę. Pritarti107 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)38 7-8 85.
Įstatymo 38 straipsnio
priimamą sprendimą, o 8 dalyje apie susitarimą. Pritarti108 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)391
straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, kas priima sprendimą skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas. Pritarti109 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)402
straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti formuluotės „kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema“ kaip neapibrėžtos ir vertinamojo pobūdžio. Pritarti110 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)404
straipsnio 4 dalies nuostatos nėra aišku, kas konkrečiai turi imtis skubių veiksmų – atvejo vadybininkas, vaiko teisių apsaugos tarnyba, policija ar kiti subjektai. Taip pat neaiškus šios normos santykis su įstatymo 42 straipsnyje numatyta vaiko paėmimo tvarka, jeigu abi normos pakartoja viena kitą, jos turi būti išdėstytos viena norma. Pritarti111 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)411
straipsnio 1 dalyje būtina apibrėžti ką reiškia sąvoka “užmegzti pagalbos santykį” ir nustatyti veiksmus, kurie turi būti atlikti, jeigu toks santykis neužmezgamas. Įstatymo 41 straipsnio
bendruomenės narius ir specialistus. Iš normos formuluotės nėra aišku ar atvejo vadybininkas turi valdingus įgaliojimus bet kurių iš minėtų asmenų atžvilgiu. Be to, yra būtina aiškiai įvardyti, kokie “specialistai” turimi omenyje, kadangi galimi atvejai, kad specialistų darbą reguliuojantys teisės aktai nenumatys jiems darbinės pareigos būti pasitelktiems atvejo vadybininko.
Taip pat atskleistinas šios normos santykis su projekto 51 straipsnio 3 dalimi, t.y. ar specialistai bus išimtinai tik paskirti savivaldybės ar be savivaldybės paskirtų specialistų bus pasitelkiami ir kt. Taip pat būtina sukonkretinti ko siekiama nuostata “Atvejo vadybininkas ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo, įgalina šeimą ją spręsti, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.” Jei atvejo vadybininkas tik “ieško sprendimo”, “stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus”, kyla klausimas kas “randa sprendimą” ir vykdo intensyvų prevencinį ir socialinį darbą, kur nustatoma, koks darbas turi būti atliktas. Pritarti112 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)4121
straipsnio 2 dalies 1 punktas numato atvejo vadybininko teisę reikalauti informacijos iš įvairių subjektų. Tokios informacijos parengimas gali reikalauti darbuotojų darbo laiko, materialinių sąnaudų, todėl norma papildytina nuostatomis apie tai ar informacija atvejo vadybininkui teikiama atlygintinai ir kas atitinkamą atlyginimą moka. Pritarti113 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)4155
straipsnio 5 dalies 5 punktas taisytinas. Laikinoji vaiko globa gali būti nustatyta, taigi ir vadybininkas gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl jos nustatymo, tik esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems laikinosios globos nustatymo pagrindams. Pagalbos plano vykdymo neefektyvumas savaime negali būti pagrindas nustatyti vaiko globą. Pritarti114 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)42
į teismą dėl leidimo paimti vaiką teisinį institutą.
Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra naujas, t.y. iki šiol nereguliuotas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Todėl jo esmę, taikymo nuostatas ir teisines pasekmes būtina aptarti. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal savo esmę teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą yra nauja tėvų valdžios apribojimo forma, todėl nuostatos, susijusios su šiuo teisiniu reguliavimu – sąlygos, būdai ir teisinės pasekmės, turi būti įtvirtintos ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, o Civiliniame kodekse. Antra, aptariamo straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog prašymas paimti vaiką nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK XXXIX skyriuje nustatomos supaprastinto proceso taisyklės. Pagal šio skyriaus taisykles nagrinėjamos bylos, kuriose dažniausia nėra ginčo dėl teisės, t.y. dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, kuriais dažniausiai patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės. Bylose dažniausia nedalyvauja jokia antra šalis ir nėra jokių suinteresuotų asmenų, nes pareiškėjų teisių įgyvendinimo klausimas dažniausia nėra susijęs su kitų asmenų teisėtais interesais. Be to, bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas mano, jog būtinas žodinis procesas, arba kai žodinį nagrinėjimą numato tam tikras įstatymas. Taip pat pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog šio proceso metu dažniausia patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės, CPK 582 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog „Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos <...>“.
Vertinant išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, jog leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą proceso tikslas nėra pozityvus, nes šio leidimo pasekmė yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (atstovų pagal įstatymą). Todėl šio proceso modelio taikymas leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą klausimo sprendimui kelia abejonių dėl jo proporcingumo siekiamiems tikslams. Taip pat manytina, jog CPK XXXIX skyrių taikant be jokių išimčių, ir neatsižvelgiant į tai kokios teisinės reikšmės klausimas yra sprendžiamas, t.y.: nenustačius privalomo bylos žodinio nagrinėjimo; nenustačius imperatyvo išklausyti vaiko nuomonės, jei tai yra įmanoma; nenustačius imperatyvo pagal galimybes išklausyti vaiko atstovų pagal įstatymą; nenustačius teisės apskųsti teismo nutartį, kuria leidimas paimti vaiką būtų išduodamas, turėtų būti vertinama, jog siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos nuostatų, tiesiogiai įtvirtinančių valstybės globą šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei (Konstitucijos 38 straipsnis) ir kiekvienos asmens teisę į teisingą teismą (Konstitucijos 30 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlomas reguliavimas privalo būti tobulinamas ir išdėstytas jam deramuose teisės aktuose. Pritarti115 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)431
šios nuostatos turinį, vartojama sąvoka „policija“ keistina į sąvoką
„policijos pareigūnais“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl įstatymo 44
straipsnio. Pritarti116 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)422 94.
Įstatymo 43 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. Iš vienos pusės nėra aišku, kodėl nustatomas vienos darbo dienos terminas veiksmui atlikti, jis turi būti atliekamas nedelsiant. Iš kitos pusės, nėra reguliuojamos pasekmės, kurios atsirastų vaiko teisių apsaugos tarnybai nespėjus kreiptis ar nesikreipus į teismą per vieną darbo dieną, t.y. ar toks vaikas turėtų būti kitą darbo dieną grąžintas atstovams, ar teismas gavęs pavėluotą prašymą jį turėtų atmesti. Pritarti117 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)434
įstatymo 43 straipsnio 4 dalis siejasi su pirmosiomis trimis. Taip pat nėra aišku nuo kokio momento bus skaičiuojamas 14 dienų terminas. Pritarti118 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)435
įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje numatytas 14 dienų termino pagrįstumas. Nesuprantama kodėl atvejo vadybininkas negali inicijuoti Pagalbos plano sudarymo ir kt. veiksmų anksčiau, jei juos atlikti galima. Kadangi norma numato taip pat Pagalbos plano peržiūrų koordinavimą, kyla klausimas nuo kokio momento 14 dienų terminas bus skaičiuojamas šiam veiksmui, kadangi įstatymas nenumato, kad mobilios komandos bus sudaromos kokiomis nors sąlygomis pakartotinai. Pritarti119 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)44
straipsnyje esanti nuoroda į įstatymo 45 straipsnio 2, 3, 4 dalis keistina nuoroda į įstatymo 45 straipsnio 1 dalį. Pritarti120 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)45
straipsnyje numatyti subjektai, pas kuriuos (kuriuose) vaikas laikinai gali būti apgyvendintas.
Tačiau nei minėtame straipsnyje, nei kitur projekte nėra pateikiama aiški eiliškumo sistema, pagal kurią vaikas apgyvendinamas, t.y. nėra aišku pas kurį subjektą (kuriame subjekte) vaiką būtu siekiama apgyvendinti pirmiausia. Pritarti121 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-2-13)461
straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies
kontrolierius. Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šiame punkte įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203,
vaiko teisėms užtikrinti. Pritarti122 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)47
pirmoji pastraipa ir punktai turėtų būti dėstomos kaip atskiros struktūrinės dalys. Pritarti123 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)4851
tikslintinas, jog šiame punkte siekiama reguliuoti ne vaikams padarytas nusikalstamas veikas, o vaikų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas. Pritarti124 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)494 1,4
įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktų tarpusavio santykis, t.y. ar turimi galvoje tie patys duomenys, jei taip, derėtų jų gavimą reguliuoti viename punkte, jei ne, būtina nurodyti, ar projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyti duomenys gaunami atlygintinai ar ne. Duomenų gavimo atlygintinumo klausimas spręstinas ir projekto 49 straipsnio 4 dalies 5 punkte.
125 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)501
103Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu,
įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įvestinas Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos pavadinimo trumpinys, pavyzdžiui, „Taryba“, kuris vartotinas
126 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)505
104Įstatymo 50 straipsnio 5 dalis tikslintina,
nustatant, jog „Tarybai patalpas suteikia, posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės apsaugos ir darbo ministerija tolesniame straipsnio tekste. Pritarti127 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)
siūlomo teisinio reguliavimo, įstatymu įtvirtinama institucinė pertvarka, t. y. savivaldybių administracijų struktūroje nebelieka vaiko teisių apsaugos skyrių, jų funkcijos perduodamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti numatytas vėlesnis nei 2017 m. liepos 1 d. įstatymo įsigaliojimas, kad būtų pakankamai laiko tinkamai pasiruošti numatytai pertvarkai, priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus ir pan. Taip pat turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, reguliuojančios iki įstatymo priėmimo pradėtų procedūrų užbaigimą, funkcijų perėmimą ir pan. Pritarti128 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)
dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. kovo 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu įstatymo Nr. XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu įstatymo Nr. XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis, kitaip būtų paneigtas esamas teisinis reguliavimas. Pritarti129 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)2
„įsigaliojimas“. Pritarti130 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)22
straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda „šio straipsnio 2 dalį“ keistina nuoroda „šio straipsnio 3 dalį“. Pritarti131 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)23
įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Pritarti132 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)
įstatymą, atsižvelgtina į pastabas, pateiktas Teisės departamento išvadose dėl kartu su šiuo įstatymu teikiamų įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIIP-356 –
133 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-13)
tikslintinas kalbos požiūriu. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2017-02-24) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas), manome, kad jo nuostatos tinkamai perkelia kai kurias
dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva 2011/93/ES), nuostatas.
Vis dėlto pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą turi būti parengta Direktyvos 2000/43/EB ir Projekto atitikties lentelė. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-03-10)21 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką reglamentuojančių teisės aktų paketu. Pažymime, kad šis paketas nebuvo pristatytas ir išdiskutuotas su savivaldybių specialistais, todėl savivaldybės akcentavo, kad negali pateikti detalesnių pastabų, nes projektų nuostatos praktikams kelia daug klausimų ir neaiškumų. Nemažai savivaldybių pažymėjo, kad po vaiko teisių skyrių centralizavimo, neaišku, kaip bus organizuojama šių padalinių veikla nesant savivaldybės administracijos pavaldume. Savivaldybių nuomone, vykdant šią valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją buvo visos galimybės aiškiai ir detaliai ją reglamentuoti, t.y. patvirtinti vienodus vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų veiklos standartus, apibrėžti bendradarbiavimo mechanizmus, parengti kitus būtinus teisės aktus ir priemones, kas rekomenduota ir LR Valstybės kontrolės 2012 m. gruodžio 31 d. audito ataskaitoje, bet realiai nebuvo įgyvendinta. Lietuvos savivaldybių asociacija neprieštarauja savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos centralizavimui, tačiau pasigenda pagrindimo, kad vaiko teisių skyrių centralizavimas įtakos veiksmingesnę vaiko teisių apsaugą. Įvertinę iš savivaldybių gautus raštu, teikiame šias išvadas bei pasiūlymus. I.
ĮSTATYMO. 1. Dėl neaiškių, prieštaringų sąvokų. Pateikiamos sąvokos yra skirtingai apibrėžiamos pačiame projekte, jos neatitinka ir kituose šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamų analogiškų sąvokų, todėl jas būtina peržiūrėti ir suvienodinti:
„atvejo vadyba“, kuri apibrėžiama [koordinuotos kompleksinės ir ilgalaikės
pagalbos vaikui ir vaiko atstovams...], o projekto 24 str. 3 dalyje reglamentuojama, kad turi būti teikiama [... sisteminė kompleksinė pagalba...]. Savivaldybių specialistams neaišku, ar kalbama apie tą pačią ar kitokią pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad kompleksinės pagalbos sąvoka (apibrėžimas) nėra įtvirtinta kituose teisės aktuose, pvz. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-03-10 įsakymu Nr. Al-133 patvirtintame kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2020 m. veiksmų plane vartojama sąvoka „kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai“, 2016-07-14 įsakymu Nr. Al-353 patvirtintose kompleksinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo rekomendacijose vartojamos sąvokos - „ilgalaikė kompleksinė pagalba“, „trumpalaikė kompleksinė pagalba“, Kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) tvarkos apraše (LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2011-11-04 įsakymas Nr. V-2068/Al-467/V-946) vartojama sąvoka „kompleksiškai teikiama pagalba“. Minėtas sąvokas reikėtų arba tiksliau apibrėžti, jei jos turi skirtingą sampratą, arba jas suvienodinti. Pritarti
(2017-03-10)25
komandos sąvoka, nurodant, kad [mobili komanda - tai valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų komandos...].
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apibrėžiama sąvoka - Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri vartojama ir visose kitose projekto nuostatose. Savivaldybių teritorijose esančių dabartinių vaiko teisių apsaugos skyrių, kurie, kaip numatoma, bus teritoriniai šios tarnybos padaliniai, t.y, priklausys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ( projekte – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) - projekte nerasta. Todėl lieka neaišku, kuri tarnyba (centrinė ar teritoriniai padaliniai) vykdys kokias funkcijas: kas sudarys mobilias komandas (2 str. 5 p.), kam reikės teikti informaciją (27 str. 3 d.) ir kt. Savivaldybėms kyla daug kitų klausimų: iš kokių specialistų bus sudaromos mobilios komandos, ar jos veiks kiekvienoje savivaldybėje, kas jas finansuos, kaip jos bendradarbiaus su savivaldybėmis, kaip mobilių komandų darbas derės su savivaldybės socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis funkcijomis ir kt. Savivaldybės akcentavo; kad mobilių komandų steigimas netaptų dar viena biurokratine kontroliuojančia ir „rekomendacijas“ teikiančia struktūra, o būtų tiesioginę pagalbą teikianti darbuotojų grupė veikianti kiekvienoje savivaldybėje. Ankstesnių iš Vilniaus į savivaldybes atvykusių mobilių komandų darbas, savivaldybių nuomone, nepasiteisino. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte įtvirtinta mobili komanda, o Bendro darbo su šeimomis apraše rekomenduojama savivaldybėms sudaryti nuolat veikiančias ar sudaromas konkrečiam atvejui mobilias tarpinstitucines profesionalių specialistų komandas, įkurti tarpinstitucines grupes - lieka neaišku, ar tai tos pačios, ar skirtingos struktūros. Pritarti
(2017-03-10)23 1.3. Projekto 2 str.
Projekto 2 str. 3 dalyje įtvirtintą sąvoką „bendruomeninės paslaugos“ siūlome tikslinti paaiškinant konkrečiau, kokios tai paslaugos, nes Ši sąvoka nėra įteisinta nei LR socialinių paslaugų įstatyme, nei Socialinių paslaugų kataloge. Atkreiptinas dėmesys, kad
pobūdžio paslaugos. Nėra aišku, kas yrą bendrojo pobūdžio paslaugos. Pritarti
(2017-03-10)27
apibrėžta „Pagalbos plano“ sąvoka. Siūlome šią sąvoką apibrėžti tiksliau ir aiškiau, pvz. Pagalbos planas - tai dokumentas, kuriame vadovaujantis vaiko ir jo šeimos psicho-socialinės situacijos įvertinimu, planuojamos paslaugos, priemonės ir veiksmai, kad išvengti vaiko atskyrimo nuo šeimos, padėti šeimai spręsti iškylančias problemas arba atskyrus vaiką nuo šeimos, jį integruoti į saugią šeimos aplinką per galimai trumpiausią laikotarpį. Norime akcentuoti, kad būtina keisti šiuo metu taikomą šeimos poreikių vertinimo tvarką, kaip netinkamą, į standartizuotą vaiko ir jo šeimos psicho-socialinės situacijos vertinimą. Pritarti
(2017-03-10)
apsaugos, kaip sistemos, sampratą. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte išbraukiant vaiko teisių apsaugos funkciją, kaip valstybinę funkciją, kituose teisės aktuose savivaldybėms lieka kitos vaiko teisių apsaugos srities funkcijos. Todėl tikslinga būtų sąvokoje akcentuoti, kad vaiko teisių apsauga - tai tarpsektorinė tarpžinybinė koordinuota veikla, apimanti prevencinį darbą, paslaugų vaikams ir šeimai organizavimą ir teikimą, stebėseną, kontrolę ir kt., taip pat kitas priemones, skirtas vaiko teisių užtikrinimui. Pritarti
(2017-03-10)41
dėl praktinio šių nuostatų įgyvendinimo: 2.1. Dėl 41 str.
Dėl 41 str. Neaiškus savivaldybių administracijos paskirto atvejo vadybininko vaidmuo ir jo galios. Nėra aišku, kodėl atvejo vadybininkas nėra seniūnijos socialinis darbuotojas, dirbantis su tokia šeima, nes apibrėžtos funkcijos (užmezga pagalbos santykį su vaiku1 ir šeima, įgalina šeimą spręsti šeimos problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus ir kt.) - yra seniūnijos socialinio darbuotojo darbas. Pastebėtina tai, kad iki. šiol daugelyje savivaldybių vyksta atvejų peržiūros, kurias organizuoja vaiko teisių skyrių darbuotojai į peržiūrą pasikviesdami, priklausomai nuo situacijos, kitus reikalingus specialistus. Pritarti
(2017-03-10)422
teisių apsaugos skyrius, manome, savivaldybės administracijos direktorius neturėtų nustatinėti vaiko laikinąją globą (rūpybą). Lieka neaišku, kas bus atsakingas už globos priežiūrą. Pritarti
(2017-03-10)431
vaiko paėmimo iš šeimos tvarka. 43 str. 1 p. reglamentuoja, kad vaiką paimti iš šeimos bus galima tik su policija, kas praktiniame darbe ne visuomet yra būtina. Neaišku, kokia tvarka bus paimami vaikai vaiko teisių apsaugos specialistų nedarbo metu. Pritarti
(2017-03-10)28 Dėl budinčių globėjų, t.y. 2 str. 8 dalies pakeitimo. Iki šiol teisės aktuose nėra reglamentuotas nei šių nuolatinj darbą su globojamais vaikais dirbančių žmonių darbo apmokėjimas, nei jų atsakomybė, teisės, socialinės garantijos ir kt. Todėl būtina reglamentuoti Budinčio globėjo institutą - jo neįteisinus savivaldybės neturi aiškių argumentų, kurie motyvuotų ir skatintų žmones tapti budinčiais globėjais. Projekte pasigendame tikslesnio budinčio globėjo veiklos reglamentavimo – nėra apibrėžta nei jų įdarbinimo tvarka, nei apmokėjimo dydis, kas svarbu potencialiems budintiems globėjams.
Esame įsitikinę, kad šiuo metu atskirų savivaldybių iniciatyva pradėti taikyti skirtingi budinčių globėjų įdarbinimo modeliai, kuomet budintys globėjai įdarbinami pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymėjimus ar socialiniais darbuotojais biudžetinėje įstaigoje ir kai jiems mokamos skirtingo dydžio ir paskirties išmokos (vienkartinės įsikūrimo pašalpos, pagalbos pinigai ir k t.) neturi būti taikoma kaip tęstinė praktika. Si praktika turėtų būti išanalizuota ir teisės aktuose įteisinti vienodi budinčių globėjų įdarbinimo, darbo apmokėjimo ir darbo sąlygų standartai. Atkreipiame dėmesį, kad budinčių globėjų įdarbinimas socialinių darbuotojų pareigybėse prieštarauja Socialinių paslaugų įstatymo
daugelio globėjų realios situacijos. Pritarti
(2017-03-10)29 Nepritariame 2 str. 9 d. pakeitimui, kuriame reglamentuota, kad globėjų centrui iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti mokami pagalbos pinigai. Tai reiškia, kad Lietuvoje vėl turėtume 60 skirtingų globėjų apmokėjimo tvarkų. Manome, kad turėtų būti vienodas budinčių globėjų darbo apmokėjimo standartas. Šiuo metu pagal skirtingas savivaldybių tarybų nustatytas tvarkas skiriamos lėšos ir laikiniesiems globėjams, todėl susidarė paradoksalios situacijos, kuomet laikiniesiems globėjams, pvz. pasiėmus globoti 2 vaikus iš tų pačių globos namų, tačiau nukreiptų iš skirtingų savivaldybių, skirtingai mokama - už vieną vaiką gali būti skiriami 304 eurai, o už-kitą daugiau nei 600 eurų.?! ( vaikai - iš skirtingų savivaldybių ir savivaldybės skiria skirtingas sumas pagal savivaldybių tarybų patvirtintas globėjų apmokėjimo tvarkas).
Manome, būtų tikslinga svarstyti galimybę globėjų apmokėjimui lėšas skirti iš valstybės biudžeto, o savivaldybėms finansuoti socialines paslaugas, pagalbą globėjams ir kitas prevencines bendruomenines paslaugas. Tokia finansavimo tvarka skatintų ir realiai motyvuotų savivaldybes surasti kuo daugiau globėjų, o nemokant papildomų išmokų globėjams, savivaldybėms atsirastų daugiau galimybių plėtoti bendruomeninių paslaugų ir pagalbos šeimoms tinklą. Pritarti
(2017-03-10)147 Tikslintinas 14 str. 7 p. Nepakeistame straipsnyje kalbama apie socialinių paslaugų poreikio nustatymo, paslaugų skyrimo ir teikimo kontrolę, todėl neaišku, kodėl siūloma kontroliuoti globos
įstatyme. Pritarti
(2017-03-10)194 Dėl globėjų centrų - 19 str. 4 d. pakeitimas. Neišdiskutuotos su savivaldybių specialistais globėjų centro funkcijos: pagal esamą reglamentavimą darbą su biologiniais tėvais, kai iš jų paimamas vaikas, vykdo socialiniai darbuotojai darbui su rizikos šeimoms. Neaišku, kas ir iš kokių lėšų finansuos globėjų centro darbuotojus, kurie teiks pagalbą biologiniams tėvams ( 19 str. 4 d. 7 p .). Pritarti
(2017-03-10)346 Nepritariame 34 str.
„globėjų centro teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos iš globos
(rūpybos) išmokai, globos (rūpybos) tiksliniam priedui pagal Išmokų vaikams įstatymą, lėšų. Manome, kad minėtos lėšos turi būti skiriamos tik globėjui ir vaikui, o ne tarpininkams. Spręsti pagrindiniame komitete
vadovų asociacija (2017-03-13) Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacijos (toliau – Asociacija) narių nuomone, Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka turėtų ir teigiamų , ir neigiamų momentų. Teigiama tai, kad galimai būtų:
apsaugos sistema Lietuvoje. 2. Išgrynintos vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS) funkcijos, aiškiai apibrėžtos veiklos ribos, atskiriančios VTAS veiklą nuo socialinių darbuotojų veiklos, būtų atsisakyta perteklinių, nebūdingų VTAS funkcijų. 3. Vienoda apmokėjimo už darbą sistema. Sustiprėtų VTAS savarankiškumas, nes sprendimų priėmimo neįtakotų savivaldybių administracijos direktoriai, savivaldos politikai. 5. Vieninga dokumentacijos vedimo, dokumentų archyvavimo tvarka. Neigiama tai, kad:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asociacija vertina neigiamai. Tai neduotų jokios naudos, kadangi tai neturės jokios teigiamos įtakos vaiko teisių apsaugos sistemos efektyvumui, pagalbos vaikui ir šeimai kokybei ar kitų pranašumų. Priešingai, manome, kad tai įneštų į vaiko teisių apsaugos sistemą visišką destrukciją, neduotų norimo efekto. Manome, kad jei valstybė mato vaiko teisių apsaugą kaip prioritetinę sritį, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumą nustačius minėtai tarnybai, ji turėtų būti pavaldi Lietuvos respublikos Vyriausybei.
Dabartinė situacija susidarė ir dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neveiklumo: vangiai keičiamos pasenusios tvarkos, įstatymai, kliudantys VTAS darbo efektyvumui, nepakankamai bendradarbiaujama su savivaldybėmis, Vaiko teisių apsaugos skyriais, ne visuomet įsiklausoma į praktikų nuomonę. Kaip pavyzdys galėtų būti ministerijos 2017-01-17 prašymas savivaldybių administracijų direktoriams skubiai pateikti informaciją dėl papildomų pareigybių skaičiaus Vaiko teisių apsaugos skyriuje įsteigimo ir jų išlaikymui reikalingų lėšų poreikis, jeigu teisės aktuose būtų įtvirtinta nuostata dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbo organizavimo visą parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Neturime duomenų, kad per beveik du mėnesius kas nors šiuo klausimu būtų nuveikta. Tuo tarpu apskričių policijos pareigūnai vyksta į savivaldybes ir „spaudžia“ savival;dybių vadovus užtikrinti VTAS darbuotojų budėjimą su esamais resursais. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Asociacijos žiniomis, dėl galimos Pertvarkos nepradėjusi pokalbių, konsultacijų su savivaldybių vadovais, todėl lieka neaišku: 2.1. Ar išėmus VTAS iš savivaldos, savivaldybėse bus suformuoti kiti padaliniai (įsteigtos naujos VTAS specialistų pareigybės), kurie bus atsakingi už atvejų vadybą, koordinavimą, kaip tai atsilieptų pagalbos vaikui ir šeimai kokybei, kitų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte numatytų funkcijų vykdymą. 2.2. Ar savivaldybės paliks VTAS už savivaldybių lėšas nupirktus kompiuterius, kitą darbui būtiną techniką, garantuos patalpas, garažus, kaip bus sprendžiamas vairuotojų klausimas, kitos problemos.
Asociacijos nuomone, būtent teisės aktų projektų, numatančių savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių centralizaciją rengėjai privalo atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, t.y. nustatyti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, o ne VTAS turėtų patys daryti prielaidas, bandyti įsivaizduoti galimos centralizacijos privalumus. Manome, kad centralizavimas neturės įtakos specialistų kompetencijai, požiūriui į darbą, negarantuos, kad psichozės, galimai sukeltos dėl besaikio alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo veikiamas asmuo, nepadarys naujų nusikaltimų prieš vaikus, o atskiras Vaiko teisių apsaugos specialistas ar socialinis darbuotojas padarys viską, kas nuo jo priklauso, kad nekiltų grėsmė vaikų saugumui. Manome, kad sprengimas centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą turėtų būti išdiskutuotas su praktikais bei vykti etapais. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybės nutarimas Nr. 487 (2017-06-21) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-354 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-354), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) jį tobulinti pagal šias pastabas:
12018 m. gegužės 25 d. bus pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679). Pagal Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 2 dalį fizinių asmenų (tarp jų ir vaikų) pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma jų teisė į asmens duomenų apsaugą, bus saugomos vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, todėl siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 5 straipsnį, kuriame kartu su valstybės tarptautinėmis sutartimis ir ratifikuotomis konvencijomis nurodyti ir Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuose santykiai gali būti reguliuojami kitaip nei Įstatymo projekte Nr. XIIIP-354. Pritarti
(2017-06-21)33
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 3 straipsnio 3 punkte vartojamą seksualinio smurto sąvoką suderinti su Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos 18–23 straipsnių ir
skyriaus bei 162, 307, 308 ir 309 straipsnių nuostatomis. Pritarti
(2017-06-21)9
projekto Nr. XIIIP-354 9 straipsnį – nurodyti, kad vaikas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą, nes ši teisė įtvirtinta Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 2 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties dėl Europos
asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Pritarti
(2017-06-21)4 4.
487 (2017-06-21)4
ir nepakankamos brandos nėra pajėgus tinkamai įvertinti galimas neigiamas pasekmes ir pavojus, kylančius dėl neriboto ir nekontroliuojamo naudojimosi teise bendrauti, susirašinėti ir panašiai, kas tam tikrais atvejais net gali pakenkti jo geriausiems interesams, siūloma numatyti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas – Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 9 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, bendravimo
privatumą, susirašinėjimo slaptumą, teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei apsaugoti ar konstitucinei santvarkai ginti.“
(2017-06-21)51
teisių apsaugos sistemą, savivaldybės visa apimtimi nebeįgyvendins valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcijos, siūloma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyti, kad savivaldybė užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą, koordinavimą. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 51 straipsnį – papildyti jį nuostata, kad savivaldybės organizuoja prevencinę pagalbą vaikui ir šeimai ir koordinuoja švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą jos teritorijoje, teikimą, taip pat įtvirtinti savivaldybės administracijai pareigą užtikrinti, kad būtų sudarytos prielaidos savivaldybės įstaigoms ir savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui bendradarbiauti su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
teritoriniu padaliniu (toliau – teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobilios komandos specialistais, kai vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą reikalinga koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. Pritarti
(2017-06-21)245
reguliavimo, susijusio su nepranešimu apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuris suprantamas kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas, siūloma atsisakyti kaip perteklinio, nes atsakomybė už nepranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą jau nustatyta galiojančiame teisės akte – Baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 1 dalyje, o bendrininkavimo sąvoka apibrėžta Baudžiamojo kodekso 24 straipsnyje. Pritarti
(2017-06-21)27
7Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 27 straipsnyje nurodant nusikalstamas veikas,
numatytas Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 27 straipsnio 1 dalį – nurodyti konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnius ir šią dalį išdėstyti taip: „1.
Vaikas saugomas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso 149–151¹, 152¹, 153, 162, 307, 308 ir 309 straipsniuose, taip pat bet kokių kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, įskaitant, bet neapsiribojant, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei brandai, vaiko gyvybei, laisvei, pirkimo arba pardavimo, įtraukimo į nusikalstamą veiką, žalingo sau ir visuomenei elgesio formavimo ir kt.“
(2017-06-21)28
8Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnyje nurodant nusikalstamas veikas,
numatytas Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnio 1 dalį – nurodyti atitinkamus straipsnius ir jų dalis ir šios dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip: „1.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso 149–151¹, 152¹, 153, 162, 307, 308, 309 straipsniuose, ir (ar) kitas nusikalstamas veikas, susijusias su seksualiniu išnaudojimu, pornografija ar prostitucija, t. y. už išnaudojimą pornografijai, pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš prostitucijos, įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, taip pat už tyčinius nusikaltimus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:“. Pritarti
(2017-06-21)
Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ne tik tvirtintų sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnyje, tačiau ir užtikrinti, kad būtų vykdoma nurodytos įstatymo nuostatos laikymosi kontrolė, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija
apie asmenų teistumą teikiama ir šio straipsnio 1 dalies laikymosi kontrolė vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti 10.
Vyriausybės nutarimas Nr. 487 (2017-06-21)343
civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 3.164 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę kreiptis į teismą turi ne bet kokio amžiaus vaikas, o tik sukakęs 14 metų, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos
Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą dėl jo teisių pažeidimų.“
(2017-06-21)
Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 19 straipsniu, fizinių asmenų apsauga kompetentingoms valdžios institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, ir laisvas tokių duomenų judėjimas reglamentuojami specialiu Europos Sąjungos teisės aktu. Siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas su Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas, reglamentuojančias asmens duomenų tvarkymą, pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL 2016 L 119, p. 89), reikalavimus.
(2017-06-21)3051
straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą“ įrašyti žodžius „vaikas iki 6 metų“, nes netikslinga vaiko amžių, iki kurio jis negalėtų likti be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, sieti su ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžia. Pritarti
(2017-06-21)32334945
dalies 5 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatoms. Asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kita) ir kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą, kuri laikoma konfidencialia, gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas, bet ne vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai, kaip siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 32, 33 straipsniuose ir 49 straipsnio 4 dalies 5 punkte, todėl siūloma atsisakyti šiuose straipsniuose siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
(2017-06-21)361
šeimomis organizavimą savivaldybėje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai
teikiamos ir (ar) kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis.
Organizuodamos ir teikdamos prevencinę, kompleksiškai teikiamą pagalbą ar kitą pagalbą šeimoms ir vaikams, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. Bendro darbo koordinavimo organizavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo ir mokslo ministro, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“
(2017-06-21)371
straipsnio 1 dalimi būtų išvengta nepagrįsto tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisių apribojimo ir suvaržymo, kai teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai visais atvejais siūloma su vaiku bendrauti nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba ne
vėliau kaip per 3 dienas nuo pranešimo gavimo pradeda nagrinėti pareiškimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrindama galimybę su juo pabendrauti be apribojimų, prireikus nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą.“
(2017-06-21)38
augančiam vaikui gauti socialinę ir švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros ir kitas reikalingas paslaugas, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 38–44 straipsnius – įtvirtinti prevencinės pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui teikimo pagrindus, apibrėžti grėsmės vaikui lygius ir pagrindinius institucijų veiksmus nustatant šiuos lygius. Pritarti
(2017-06-21)4121
17Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus,
siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą – nurodyti, kad, esant tarnybiniam būtinumui, vaiko atvejo vadybininkas turi teisę neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje priregistruotas vaikas, išvadas dėl vaikui suteiktų ir reikalingų suteikti sveikatos priežiūros paslaugų, arba išvadas dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie priregistruoti (asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai nurodo, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaiku). Pritarti
(2017-06-21)4151
vietos ar bendravimo su juo tvarkos nustatymo, kiti ginčai dėl vaiko būtų sprendžiami greičiau ir mažėtų teismų darbo krūvis, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 41 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) siunčia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti paslaugų ir koordinuoja jų teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;“. Pritarti
(2017-06-21)42
įtvirtinti prašymo dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą teismo tvarka, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 42 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, šio įstatymo 38 straipsnyje
nustatyta tvarka paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos arba nustačiusi, kad yra pagrindas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, ne vėliau kaip per 1 dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Leidimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir kiti įstatymai nenustato kitaip.“ Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnio 2, 3,
(2017-06-21)42
arba atsisakyti leisti paimti vaiką iš šeimos skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismo nutartis leisti ar atsisakyti leisti
paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą sustabdo šios nutarties vykdymą.“
pagrindiniame komitete
(2017-06-21)451
tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinamas pas budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos įstaigoje, įtrauktose į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą. Prireikus ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.“
(2017-06-21)461
užtikrinančių institucijų kompetenciją ir jų atribojimą, taip pat atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad priemonių vaiko teisėms užtikrinti gali imtis vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras, ir Civilinio kodekso 3.182 straipsnio nuostatą, kad prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, tikslinga apibrėžti Lietuvos Respublikos prokuratūrą kaip atskirą vaiko teisių apsaugą užtikrinančią instituciją, taip pat siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 46 straipsnio 1 dalį – papildyti nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Vyriausybės funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje:
kontrolierius gerina vaiko teisinę apsaugą, gina vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrina tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlieka vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje. 22.2. Vyriausybė užtikrina vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Pritarti 23.
(2017-06-21)47
užtikrinti visapusišką vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 47 straipsnį 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
„4) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos
prokuratūra, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais.“
(2017-06-21)482
24Siekiant gerinti teisėjų, nagrinėjančių bylas,
susijusias su vaiko teisių apsauga, kompetenciją, tikslinga nuolat organizuoti teisėjų mokymus, susijusius su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu. Siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 48 straipsnio 2 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus.“
(2017-06-21)485
25. Siekiant, kad baudžiamojo proceso veiksmus, susijusius su vaikais, tirtų pareigūnai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su nepilnamečiais, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 48 straipsnio 5 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) užtikrina, kad Policijos departamento generalinis komisaras sudarytų teisines ir administracines prielaidas tam, kad policijos pareigūnai, pagal savo kompetenciją vykdantys vaiko teisių apsaugą, turėtų specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais.“
(2017-06-21)48
užtikrinti veiksmingą viešojo intereso gynimą vaiko teisių srityje, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 48 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos Respublikos prokuratūra, vykdydama Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu ir viešojo intereso gynimu, atlieka ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauja. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko ir viešąjį interesą gina prokurorai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais. Generalinė prokuratūra bendradarbiauja pagal pasirašytą susitarimą su socialinės apsaugos ir darbo ministru, vykdo kitas pagal kompetenciją vaiko teisių apsaugos srities funkcijas.“
(2017-06-21)49414
projekto Nr. XIIIP-354 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose siūloma įtvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisę gauti ir tvarkyti asmens duomenis, siekiant teisinio aiškumo ir vadovaujantis teisinio ekonomiškumo principu. Atsižvelgiant į tai, siūloma nurodytas nuostatas išdėstyti viename punkte ir papildyti – numatyti, kad Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi teisę gauti tiek minėtų asmens duomenų, kiek jų būtina šios tarnybos funkcijoms atlikti. Pritarti
(2017-06-21)4941
suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūlomą įtvirtinti nuostatą su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, siūloma vietoj žodžių
„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama
konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo“ įrašyti žodžius „asmens duomenis, įskaitant ir ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, tvarkyti vadovaujantis Lietuvos
(2017-03-21) Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 (toliau - projektas): Siūlome projekte numatyti ir reglamentuoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus vaidmenį bendroje vaiko teisių apsaugos užtikrinimo sistemoje. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 7, 8, 9, 10, 11,12,14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatyme. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veikla – koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą savivaldybėje koordinavimas, šios pagalbos ir paslaugų poreikio nustatymas, prieinamumo ir kokybės stebėsena, vietos bendruomenės informavimas apie vaikų ir jų atstovų pagal įstatymą galimybes gauti švietimo pagalbos, socialines, sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje, koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros plano rengimas ir specialistų subūrimas, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo planavimas, koordinavimas ir vertinimas, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų ir jų teikiamų paslaugų prieinamumo ir poreikio nustatymas, vaiko socialinės integracijos į bendruomenę procesų koordinavimas. Ši veikla yra sudėtinė vaiko teisių apsaugos sistemos dalis ir prisideda prie vaiko teisių apsaugos užtikrinimo. Taip pat manome, kad projekte tikslinga numatyti ir reglamentuoti savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos vaidmenį vaiko teisių apsaugos sistemoje. Pažymėtina, kad šios komisijos funkcijos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme ir reglamentuoja tik šio įstatymo reguliavimo sritį. Pritarti
(2017-03-21)21 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr.
1-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas ir siekiant teisės aktų dermės, siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamoje „atvejo vadybos“ sąvokoje žodžius „koordinuotos kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos“ tikslinti ir rašyti: „koordinuotai teikiamos švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų“. Siūlome šiuo aspektu suderinti vartojamas sąvokas visame projekte, nes pvz., 24 straipsnio 3 dalyje kalbama apie sisteminės kompleksinės pagalbos teikimą, 36 straipsnio 1 dalyje - apie koordinuojamą ir organizuojamą pagalbos teikimą, 40 straipsnio 2 dalyje - koordinuotos pagalbos procesų organizavimą, paslaugų teikimą ir įvairios pagalbos taikymą, kompleksinę ilgalaikę tęstinę pagalbą. Pritarti
(2017-03-21)34 Siekiant teisės aktų dermės, siūlome projekto 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtą „nepriežiūros“ sąvoką suderinti su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 1,2, 19, 23, 43, 46, 47,
straipsniais įstatyme apibrėžta „vaiko nepriežiūros“ sąvoka. Pritarti
(2017-03-21)305 1,2 Siūlome projekto 30 straipsnio 5 dalies 1 ir
priežiūros, amžių. Pradinio ugdymo programą nurodyti netikslinga, nes numatoma ankstinti privalomą priešmokyklinį ir pradinį ugdymą atitinkami nuo 5 ir 6 metų. Pritarti
(2017-03-21)3837211 Neaiškus projekto 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 39 straipsnio 1 dalyje minimų bendrojo pobūdžio paslaugų turinys, kas jas ir kam skiria, kuo jos skiriasi nuo projekte apibrėžtų bendruomeninių paslaugų. Pritarti 34.
(2017-03-21)4833 Siūlome projekto 48 straipsnio 3 dalies 3 punktą išbraukti kaip perteklinį, nes jis dubliuoja Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje nurodytas
(2017-03-21)46
1Dėl Projekto Nr. XIIIP-354:
nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - įstatymas) 4 straipsnio 6 punkto formuluotė „kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek gimus“ atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatas, t. y, iki gimimo - vaisius, gimus — vaikas. Pritarti
(2017-03-21)225 1.2. Pastebėtina, kad pagrindinės nuostatos, susijusios su asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, įtvirtintos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti įstatymo 22 straipsnio 5 dalį. Pritarti
(2017-03-21)62
straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nustatytas vaikų dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose sąlygas. Pritarti
(2017-03-21)251
dalis, jos antrajame sakinyje nurodant ir narkotines, psichotropines bei psichiką veikiančias medžiagas. Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje prieš „tokių medžiagų“ įrašytini tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 161 straipsnį, įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įrašytini ir su tabako gaminiais susiję gaminiai.
Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kad joje minimi vaistai ir kitos priemonės (beje, neaišku, kokios), neatitinka straipsnio pavadinimo. Pritarti
(2017-03-21)312
nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui:
„Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams
įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Manytina, kad tėvai įstatyme nustatytais atvejais galėtų pavesti kitiems asmenims atlikti tik konkrečius teisinius veiksmus, tokius kaip sutarčių su konkrečiomis sveikatos ar švietimo įstaigomis sudarymą. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - Civilinis kodeksas) yra nustatytos skirtingos įgaliojimų formos, tačiau iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma Civilinio kodekso nuostatų kontekste. Be to, atskleistina, kur tokie veiksmai turėtų būti apibrėžti - įgaliojime ar kitame teisės akte. Pritarti
(2017-03-21)4842
straipsnio 4 dalies 2 punkto formuluotę kalbiniu požiūriu, kad jos esmė būtų suprantama. Pritarti
(2017-03-21)32334945
straipsniai ir 49 straipsnio 4 dalies 5 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) bei Civilinio kodekso nuostatoms.
Visa informacija apie konkretaus paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidencialia. Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsniu, asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kt.) gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. Asmens sveikatos paslaptis turi būti saugoma pagal Civilinį kodeksą, pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato, kad duomenų tvarkymas yra bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Vaiko teisių apsaugos tarnyba negali tvarkyti (pvz., taisyti ir kt.) asmens sveikatos duomenų, nes nėra kompetentinga tai daryti. Abejotina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, neturėdami medicininio išsilavinimo, gali teisingai suprasti sveikatos įrašus ir priimti sprendimą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės.
Manome, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba esant tarnybiniam būtinumui gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (greičiausiai pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvados dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, kur galėtų būti surašyta, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais. Duomenų apie sveikatą perdavimas kitam asmeniui, kad ir šeimos nariui, be asmens sutikimo yra grubus sveikatos duomenų konfidencialumo pažeidimas. Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog asmens, pateikusio informaciją anonimiškumas gali būti išlaikytas jo ..pageidavimu“. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas stokoja jo įgyvendinimo tvarkos, nes nėra aišku nei kokia forma, nei kokiu būdu asmens „pageidavimas“ turėtų būti išreikštas, kaip toks pageidavimas turėtų būti užfiksuotas, kokių procedūrų būdu būtų užtikrinamas asmens anonimiškumas. Pritarti
(2017-03-21)4121
punkto nuostatos tikslintinos nurodant, kokiu tikslu ir kokia informacija apie vaiko sveikatą reikalinga atvejo vadybininkui. Tikėtina, kad medicininio išsilavinimo neturinčiam specialistui reikalingos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kurioje vaikas yra prirašytas, išvados, ar vaikas gauna visas pagal amžių reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas (profilaktinis sveikatos patikrinimas, skiepai ir kt.). Pritarti
(2017-03-21)451
išbraukiant žodžius „sveikatos priežiūros įstaigą“, nes vaikai neturėtų būti apgyvendinami sveikatos priežiūros įstaigose. Pritarti
(2017-03-21)27 1.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 27 straipsnyje išskiriama tik vienos grupės nusikalstamos veikos, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas, o atitinkamos institucijos nedelsdamos turi informuoti apie jas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ir (ar) policiją. Manytina, kad, siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą, turi būti reaguojama ir pranešama ne tik apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 27 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet ir apie kitas nusikalstamas veikas, galimai padarytas vaikui (nusikalstamas veikas sveikatai, gyvybei ir pan.). Pritarti
(2017-03-21)32334945
pagrindų įstatymo projekto 32, 33 straipsniai, taip pat 49 straipsnio 4 dalies 5 punktas, kuriuose nustatyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisė tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu, bei perduoti šios duomenis tretiesiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) valdytojas ir registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojas. Vadovaujantis ĮKNR nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, ĮKNR registro tvarkytojai ir registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojai, be IRD, taip pat yra Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, ikiteisminio tyrimo įstaigos, bausmių vykdymo institucijos – laisvės atėmimo vietos ir probacijos tarnybos.
ĮKNR tvarkomi duomenys apie įtariamuosius, kaltinamuosius ir nuteistuosius fizinius bei juridinius asmenis, t. y. apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus pareiškus įtarimą baudžiamojoje byloje už padarytą nusikalstamą veiką, kardomąsias priemones, ikiteisminio tyrimo nutraukimą, teismo priimtus procesinius sprendimus, bausmės vykdymą ir atlikimą. ĮKNR tvarkomi duomenys apie vaikus iki 18 metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą atsako asmenys, kuriems iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 arba 14 metų, taip pat apie kitus fizinius asmenis, kuriems daugiau nei 18 metų. Manytina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba galėtų pasinaudoti ĮKNR registre kaupiama ir tvarkoma informacija ir gauti ją vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 49 straipsnio
(2017-03-21)485
straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta Vidaus reikalų ministerijos kompetencija, susijusi su vaiko teisių apsauga. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovos 14 dienos nutarimu Nr.
nuostatų patvirtinimo“, 1 punktą, Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse. Vadovaudamasi minėtais nuostatais, Vidaus reikalų ministerija neformuoja vaiko teisių apsaugos politikos ir jai nėra priskirti vaiko teisių apsaugos klausimai. Vidaus reikalų ministerija formuodama valstybės politiką viešojo saugumo srityse, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, pagal kompetenciją tik dalyvauja įgyvendinant priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo 1 punktą, Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos (IRD ir Policijos departamentas) valdo registrus ir valstybės informacines sistemas pagal joms priskirtą kompetenciją.
Šiuose registruose ir sistemose renkami duomenys ne tik apie fizinius asmenis, vyresnius nei 18 metų, bet ir apie vaikus iki 18 metų (ĮNKR, Nusikalstamų veikų žinybinis registras, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybinis registras, Policijos registruojamų įvykių registras, Eismo įvykių informacinė sistema, Policijos licencijuojamos veiklos informacinė sistema, DNR duomenų registras ir Prevencinio poveikio priemonių taikymo registras). Vidaus reikalų ministerija analizuoja viešojo saugumo būklę šalyje ir atlieka kitus tyrimus ir analizes viešojo saugumo klausimais (nusikalstamumo prevencija, smurtas artimoje aplinkoje ir pan.), kurių objektai būna ir vaikai iki 18 metų. Atitinkamai pagal kompetenciją rengia nusikaltimų prevencijos ir kontrolės, prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programas, taip pat pagal kompetenciją dalyvauja rengiant tarpinstitucines programas ar veiksmų planus ir įgyvendina jų priemones. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 48 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje:
1) kaupia, sistemina ir analizuoja pagal priskirtą kompetenciją duomenis apie vaikus iki 18 metų;
2) pagal kompetenciją rengia nusikaltimų prevencijos ir kontrolės, prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programas, taip pat dalyvauja rengiant tarpinstitucines programas ar veiksmų planus ir įgyvendina jų priemones.“
321 Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) 1.
Projekto 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, ADTAĮ tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Taip pat ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, jog asmens duomenys būtų tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Taigi ADTAĮ įtvirtintas asmens duomenų tvarkymo apimties proporcingumo siekiamiems tikslams principas reiškia, kad asmens duomenų turi būti tvarkoma tik tiek, kiek jų yra būtina teisėtam ir apibrėžtam tikslui pasiekti. Vadovaujantis šia ADTAĮ nuostata, negali būti tvarkomi pertekliniai asmens duomenys Taip pat atkreipiame dėmesį į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas), kuris bus pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d., 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, susijusį su Europos Sąjungos valstybės narės teise kaip teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu.
Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas valstybės narės teise, Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tokiame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta aukščiau bei siekdami išvengti, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba netvarkytų perteklinių asmens duomenų, siūlome Projekto 32 straipsnio 1 dalyje numatyti, su kokiomis konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, susijusius asmens duomenis, Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę tvarkyti. Taip pat atitinkamai siūlome papildyti Projekto 32 straipsnį pateikiant atvejus, kada laikoma, kad vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. Pritarti
(2017-03-17)322 2.
Siūlome papildyti Projekto 32 straipsnio 2 dalį pateikiant nuorodą į konkretų šio įstatymo straipsnį, kuriame būtų numatyta, už kokias konkrečias nusikalstamas veikas pripažintų kaltais asmenų asmens duomenis
(2017-03-17)332
3Projekto 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš
vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustačiusi, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdama privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. Pažymėtina, kad iš šios Projekto nuostatos nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos tarnyba privalės įvertinti prašymo pagrįstumą, kad galėtų teikti ypatingus asmens duomenis. Atsižvelgdami į tai, siūlome tokio prašymo pagrįstumo vertinimą sieti su vaiko situacijos grėsmės lygiais (Projekto 38 straipsnis) bei nustatyti Vaiko teisių apsaugos tarnybai teises ir pareigas teikiant ypatingus asmens duomenis. Pritarti
(2017-03-17)3331
teisių apsaugos tarnyba perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims, o pagal šios dalies 2 punktą, perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims.
Atkreipiame dėmesį, kad nurodytu atveju vienas iš vaiko tėvų, gavęs ypatingus asmens duomenis, susijusius su kito vaiko tėvo teistumu arba sveikatos būkle, negalėtų atskleisti šių asmens duomenų jokiems kitiems tretiesiems asmenims, pvz., advokatui. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti
vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena arba su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą saugoti gautų asmens duomenų paslaptį bei neatskleisti šių asmens duomenų tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“. Pritarti
(2017-03-17)342
šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Siekdami, kad asmuo galėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl asmenų, piktnaudžiaujančių minėta teise ir suteikiančių melagingą informaciją, siūlome papildyti Projekto 34 straipsnio
ir tada, kai nustatomas melagingas informacijos suteikimas (Projekto 35 straipsnio 2 dalis). Pritarti 52.
(2017-03-17)494 1,4
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai gauti ir tvarkyti informaciją ir asmens duomenis iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų. Atsižvelgdami į tai, kad šiuose 49 straipsnio 4 dalies punktuose yra įtvirtinama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teisė gauti ir tvarkyti asmens duomenis, siūlome šiuos punktus apjungti į vieną punktą bei papildyti numatant, kad Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi teisę gauti tiek minėtų asmens duomenų, kiek jų būtina šios tarnybos funkcijoms vykdyti. Taip pat Projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo turi teisę gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą. Atkreipiame dėmesį, kad ADTAĮ 3 straipsnis nustato reikalavimus asmens duomenų tvarkymui. Siekdami suderinti šią Projekto 49 straipsnio 4 dalies
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo“ nurodyti, kad „Asmens duomenys, įskaitant ir ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“. Pritarti
(2017-03-20)11234 I. Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 1.
pagrindinis teisės aktas vaiko teisių apsaugos srityje, kuriame būtų įtvirtintos visos vaiko teisės ir laisvės, jų turinys bei įgyvendinimo, užtikrinimo ir apsaugos mechanizmai, taip pat atsižvelgiant į Įstatymo projekto turinį bei juo reglamentuojamus teisinius santykius, tikslintinos 1 straipsnio 1-4 dalių formuluotės, jas suderinant tarpusavyje. Pritarti
(2017-03-20)11
nuostatos, jog šiuo įstatymu siekiama užtikrinti vaiko pareigų gynimo pagrindus, nes Įstatymo projekte neatskleista kaip bus ginamos vaiko pareigos ar užtikrinamas pareigų vykdymas, taip pat abejotina ar vaiko pareigų reglamentavimas galėtų (turėtų) būti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. Svarstytina galimybė Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko gerovę ir tinkamą vaiko, kaip
savarankiško teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, atitinkančią Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teises ir jų apsaugą, nuostatas, Lietuvoje.“ Pritarti iš dalies Pritariama pastabai dėl vaiko pareigų gynimo ir jų vykdymo užtikrinimo reglamentavimo. 55. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)14
3Tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalies formuluotę, įvertinant tai,
kad pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Civilinis kodeksas, o šiame Įstatymo projekte įtvirtintos tik bendrosios nuostatos bei, atsisakant atskirų vaiko teisių išskyrimo (pvz., „reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos“), išdėstyti jį taip: „4.
Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija ir jos fakultatyviniais protokolais, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato pagrindines vaiko teises ir laisves, jų įgyvendinimo, apsaugos ir gynimo principus bei garantijas, reagavimo į vaiko teisių pažeidimą bei pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą organizavimo ir teikimo pagrindines sąlygas, vaiko atstovų pagal įstatymą ir kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas bei vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.“ Nesutinkant su pasiūlyta formuluote, tikslinga 1 straipsnio 4 dalyje po žodžio
„konvencija“ įrašyti žodžius „ir jos fakultatyviniais protokolais“; išbraukti
žodžius „bei pareigas“ (argumentas – pareigos yra nustatytos kituose, konkrečios srities teisės aktuose, tarp jų ir tuose, į kuriuos projekto rengėjai daro nuorodas). Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžti šio įstatymo paskirtį, 1 straipsnio 4 dalyje esančios nuostatos tampa nebeaktualios. 56. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)212 4.
Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintas sąvokas „atvejo vadyba“ ir „atvejo vadybininkas“, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, nuoseklumo ir turint omenyje tai, kad kompleksinės pagalbos teikimas yra įtvirtintas ir kituose teisės aktuose, taip pat atsižvelgiant ir atitinkamai suderinant Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas su atitinkamomis Įstatymo projekto Antrojo skirsnio „Pagalbos organizavimas“ nuostatomis. Iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kas yra „atvejis“ bei koks yra atvejo vadybininko vaidmuo, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, ir jo santykis, įgalinimai kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. Sąvoka
„atvejo vadyba“ turėtų būti tikslinama, išplečiant ją. Manytina, kad atvejo
vadybos tikslas – negali būti vienintelis ir išimtinis, t. y. tik vaiko atstovų pagal įstatymą įgalinimas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atvejo vadyba yra apibrėžiama kaip koordinuota kompleksinė pagalba vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą ir turint omenyje Įstatymo tikslą, manytina, kad praktikoje yra daugybė įvairių vaiko teisių pažeidimo atvejų, kai visų pirma vaikui (taip pat ir vaiko atstovams pagal įstatymą) turi būti suteikta visa reikalinga pagalba tam, kad jis galėtų sugrįžti į socialinę aplinką ir joje pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje. Formuluotė tikslintina ir atsisakant žodžio
„ilgalaikės“, nes iš Įstatymo projekto VI skyriaus Antro skirsnio turinio
nėra aišku kas laikytina ilgalaike, kas trumpalaike pagalba (nustatytas tik maksimalus 12 mėnesių pagalbos teikimo terminas, Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalis, 5 dalies 5 punktas). Be to, neretai paslaugų (pagalbos) teikimo trukmę lemia jos efektyvumas. Pritarti
(2017-03-20)23 5.
Tobulinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotę, prieš žodžių junginį „bendruomenėje teikiamos“ įrašant žodžius „gyvenamosios vietos“. Formuluotė tikslintina ir turint omenyje tai, kad ne visi vaikai auga (savo) šeimoje, šeimos aplinkoje, tačiau jiems, taip pat jų atstovams pagal įstatymą, gali būti reikalingos paslaugos bendruomenėje (t. y. kuo arčiau jų gyvenamosios vietos). Pritarti
(2017-03-20)25
komandos sąvokos apibrėžimą, nes neaišku, ar tai bus komandos, sudarytos iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, ar iš jos teritorinių padalinių savivaldybėse, specialistų, taip pat neaišku kokią pagalbą, pagal šiai tarnybai ir jos teritoriniams padaliniams priskirtą kompetenciją, teiks šios komandos. Įvertinant tai, kad jog šios normos bei Įstatymo projekto VI skyriaus Antro skirsnio turinys suponuoja, kad bus sudaryta ne viena mobilioji komanda, vietoj žodžio „kuri“ įrašyti „kurios“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos turint omenyje ir tai, kad mobilios komandos paslaugos ir pagalba gali būti reikalinga ir jų teikimas turėtų būti užtikrintas ir tais atvejais, kai vaikas negyvena savo šeimoje (su savo tėvais), o gyvena su kitais atstovais pagal įstatymą ar kitais teisėtais atstovais. Pritarti
(2017-03-20)26
sąvoka „Pagalbos planas“, atitinkamai trumpinant ir konkretizuojant šios dalies nuostatas, pvz., svarstytina, ar pateiktas pavyzdinis asmenims būtinų priemonių sąrašas nėra atitinkamų paslaugų dalis.
Taip pat svarstytina, ar kriterijai, į kuriuos privalomai turėtų būti atsižvelgiama sudarant pagalbos planą, plano turinys ir kitos aplinkybės neturėtų būti išsamiau reglamentuoti atskirame Įstatymo straipsnyje (pvz., individualus pagalbos planas turėtų atitikti vaiko amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius ir kt.; pagalbos plane turėtų būti nustatyti pagalbos tikslai, konkrečios priemonės, situacijos pokyčių stebėsena, laukiami rezultatai, vykdymo laikotarpis, tvarka, atsakingi asmenys ir kt.). Siekiant vieningo teisės normų supratimo, aiškinimo ir taikymo, siūlytina Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti kartu su vaiku gyvenančių asmenų sąvoką. Pritarti
(2017-03-20)27
dalyje išbraukti žodį „tai“. Pritarti
(2017-03-20)28
amžius nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų, jis laikomas vaiku, iki bus nustatyta priešingai.“
(2017-03-20)29
nuostatomis, reglamentuojančiomis vaiko atstovavimą pagal įstatymą ir svarstyti tikslingumą įtvirtinti dvi sąvokas: „vaiko atstovai pagal įstatymą“ ir „kiti teisėti vaiko atstovai“.
Pastebėtina ir tai, kad Įstatymo projekte sąvoka „vaiko atstovai pagal įstatymą“ yra vartojama, siekiant reglamentuoti išimtinai vaiko ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) atitinkamus santykius, asmenines tėvų teises ir pareigas, todėl neužtikrinus sąvokų atskyrimo ir tikslaus jų vartojimo, praktikoje gali kilti nesklandumų. Pritarti
(2017-03-20)210
Vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoką, atsižvelgiant į tai, kad kuriamas centralizuotas vaiko teisių apsaugos institucijų modelis ir Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bus pavaldūs šiuo metu savivaldybių administracijų sudėtyje esantys vaiko teisių apsaugos skyriai. Atitinkamai Įstatyme turėtų būti atskirtos Vaiko teisių apsaugos tarnybos (centrinės nacionalinės institucijos) ir jos teritorinių padalinių – vaiko teisių apsaugos skyrių ar pan. funkcijos, įgaliojimai ir t.t. Pritarti
(2017-03-20)41
išdėstyti ją taip: „1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių;“
(2017-03-20)43
taip: „3) vaiko nuomonės išklausymo.
Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti atsižvelgiama;“
(2017-03-20)44
Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio nuostatomis ir išdėstyti ją taip: „4) nediskriminavimo. Kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir jos fakultatyviniuose protokoluose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose įtvirtintos teisės ir laisvės.“
(2017-03-20)45
15Tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 punkto formuluotę, po žodžio „savybes“ įrašant žodžius „bei
poreikius“. Pritarti
(2017-03-20)46
neaišku, kodėl ir kokiais argumentais vadovaujantis viena iš vaiko teisių
kaip principas. Pritarti
(2017-03-20)48
17Siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:
„8) bendradarbiavimo.
Vaiko teisių užtikrinimas ir apsauga grindžiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenės ir kitų šiame procese dalyvaujančių asmenų koordinuotu ir nuosekliu bendradarbiavimu su vaiko atstovais pagal įstatymą ir tarpusavyje, reikalingos informacinės ir kitokios pagalbos teikimu.“
(2017-03-20)49
18Įstatymo projekto 4 straipsnio 9 punktą siūlytina išdėstyti taip:
„9) prieinamumo. Vaikui reikalinga pagalba ir
paslaugos organizuojamos ir teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus) ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą poreikius bei interesus;“
pagrindiniame komitete
(2017-03-20)410
19Siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip:
„10) efektyvumo. Vaikui ir jo atstovams pagal
įstatymą būtinos paslaugos ir pagalba, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą, organizuojama ir teikiama, ekonomiškai ir racionaliai naudojant turimus išteklius;“
pagrindiniame komitete
(2017-03-20)411
nėra aiškus šios normos turinys ir tikslas – kokios priemonės turimos omenyje, taip pat neaišku kaip sveikatos priežiūros paslaugų visuma gali būti derinama su sveikatos priežiūra, kokios yra specialiosios vaiko apsaugą užtikrinančios priemonės, ir išdėstyti jį taip: „11. visapusiškumo. Siekiant sudaryti sąlygas tinkamam vaiko teisių įgyvendinimui ir jų apsaugai, įvertinamas vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą būtinos pagalbos, paslaugų poreikis ir užtikrinamas suderintas jų teikimas.“
(2017-03-20)5 21.
Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnį, įtvirtinant, kad Įstatymui teikiama pirmenybė, kai kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip arba kai konkretūs vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti (galimai paliekant galiojančią 5 straipsnio redakciją). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos principai išdėstyti 4, ne
(2017-03-20)
ir laisvių spektras yra platesnis, nei pateiktas projekte. Todėl siūlytina atitinkamai keisti skyriaus pavadinimą, taip pat, įvertinant aplinkybę, jog vaiko teisės įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, siūlytina svarstyti galimybę šiame skyriuje įtvirtinti vaiko teisių įgyvendinimo, užtikrinimo bei gynimo mechanizmus ir valstybės įsipareigojimus šioje srityje. Spręsti pagrindiniame komitete
(2017-03-20)72
žodį „tėvų“, kadangi šio įstatymo nuostatos nereglamentuoja ir neturėtų reglamentuoti vaiko tėvų teisės į sveikatos priežiūrą ir šios teisės įgyvendinimo. Pritarti
(2017-03-20)73
24Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip:
„3) vaikų ligų profilaktikos, kvalifikuotos medicinos pagalbos užtikrinimu“. Pritarti
(2017-03-20)8
lingvistinę reikšmę (psichinių asmenybės savybių savitas derinys; asmenybės unikalumas), siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinime žodį „individualumą“ pakeisti žodžiu „identiškumą“. Ta pati pastaba taikytina ir 8 straipsnio 1 dalies formuluotei. Pritarti
(2017-03-20)9 26.
Keisti iš esmės Įstatymo projekto 9 straipsnio pavadinimą bei straipsnio dalių formuluotes, kadangi jame nurodytos kelios savarankiškos vaiko laisvės, kurios negali būti sutapatinamos bei susiaurinamos ir kurias tikslinga dėstyti atskiruose straipsniuose ar atskirose straipsnių dalyse (atitinkamai keičiant straipsnio pavadinimą): vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę negali būti sutapatinama su vaiko žodžio, minties, religijos ir sąžinės laisve (9 straipsnio 1 dalis) ir vaiko teisė dalyvauti visuomenės gyvenime, teisė į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę negali būti sutapatinama su teise reikšti savo pažiūras, juo labiau šios laisvės negali būti laikomos vaiko laisvės į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę sudėtinėmis dalimis (9 straipsnio 2 dalyje). Siūlytina svarstyti tikslingumą šį straipsnį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, kitas socialines teises
neliečiamybę, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, garbę ir orumą, asmens neliečiamybę ir laisvę. 2. Vaikas turi teisę į minties, sąžinės laisvę, teisę laisvai pasirinkti, išpažinti ir skelbti religiją arba tikėjimą. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą vadovauti vaikui įgyvendinant šias jo teises taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko gebėjimus. 3. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytas vaiko teises ir laisves ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 5.
susirinkimuose ir organizacijose gali būti ribojama tik įstatymu ir kai būtina garantuoti valstybės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, kitų asmens pagrindines teises ir laisves.“
(2017-03-20)10
27Įstatymo projekto 10 straipsnį siūlytina išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais ir jam turi būti suteikta galimybė būti išklausytam tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka. Vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriamas deramas dėmesys. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras ir būti išklausytam garantuojama, sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, visą būtiną informaciją ir patarimus bei kitais teisės aktuose nustatytais būdais. Pritarti
(2017-03-20)11
projekto 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, keistinas 11 straipsnio pavadinimas, po žodžio „gyventi“ įrašant žodžių junginį „ir bendrauti“. Pritarti
(2017-03-20)111
29Iš esmės tobulinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies formuluotę,
suderinant ją su Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatomis ir atskleidžiant vaiko teisės gyventi su abiem tėvais turinį, nes neaišku kaip ir kokių veiksmų įpareigotos imtis valstybės ir savivaldybių institucijos, užtikrindamos vaiko teisę gyventi su abiem tėvais tėvų skyrybų atvejais, taip pat tais atvejais, kai vaikas gimsta tėvams nesudarius santuokos ir gyvenant skyrium. Pritarti
(2017-03-20)112 30.
Tikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies formuluotę, vaiko skubaus paėmimo iš tėvų pagrindus (sąlygas) suderinti su Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais bei Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalies, 3.250 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio nuostatomis. Pritarti
(2017-03-20)11
straipsnį vaiko teise gauti informaciją apie tėvus, gyvenančius atskirai nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus. Pritarti
(2017-03-20)12
žodį „gyvenimo“ įrašant žodį „tinkamas“. Ta pati pastaba taikytina ir šio straipsnio turiniui. Pritarti
(2017-03-20)12
33Keltina abejonė dėl Įstatymo projekto 12 straipsnio formuluotės korektiškumo,
kadangi Įstatymo projekte nėra nurodytas valstybės, savivaldybių institucijų bei įstaigų pareigos užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, mechanizmas. Todėl siūlytina šį straipsnį išdėstyti taip:
„12. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas
Vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka padeda tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę“. Pritarti
(2017-03-20)15
34Įstatymo projekto 15 straipsnį siūlytina išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją
informaciją
medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. 2.
naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kultūriniam identitetui ir kitais teisės aktuose nustatytais švietimo tikslais bei formuoti principus ir numatyti priemones, padedančias apsaugoti vaiką nuo neigiamą poveikį jam darančios informacijos. 3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei priemones, užtikrinančias vaiko teisių apsaugos principų ir nuostatų sklaidą.“
pagrindiniame komitete
(2017-03-20)17
pavadinimą, papildant vaiko teise į saviraiškos laisvę ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos
laisvę, poilsį ir laisvalaikį, žaisti ir dalyvauti kultūrinėje veikloje
būklę bei poreikius. 2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas bei imasi kitų veiksmų ir priemonių, siekdamos sudaryti tinkamas sąlygas šio straipsnio 1 ir
pagrindiniame komitete
(2017-03-20)18 36.
Įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatos, lyginant su dabar galiojančia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, susiaurina neįgalaus vaiko teisių užtikrinimo garantijas, todėl siūlytina papildyti Įstatymo projekto 18 straipsnį nuostatomis dėl darbuotojų (mokytojų, auklėtojų, socialinių darbuotojų), dirbančių su neįgaliais vaikais, specialaus rengimo (galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnis) ir nuostatomis dėl valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos užtikrinti neįgaliems vaikams ir jų šeimoms reikalingų paslaugų teikimą jų gyvenamosios vietos bendruomenėje. Pritarti
(2017-03-20)191
frazę „užtikrinti vaiko apsaugą“. Pritarti
(2017-03-20)20
38Siūlytina svarstyti galimybę papildyti Įstatymo projektą nauju 20 straipsniu,
įtvirtinančiu vaiko teisę į mokslą, ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Vaiko teisė mokytis
1Vaikas turi teisę mokytis, siekiant kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą,
protinius ir fizinius gebėjimus ir padėti juos nuolat tobulinti, ugdyti pilietiškumą, pagarbą tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms bei įgyvendinti kitus švietimo tikslus, parengti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje. 2. Atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai arba kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę. 3. Kiekvienas vaikas turi į teisę valstybės paramą atskleidžiant ir ugdant talentus bei gabumus. 4. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, turi būti sudarytos sąlygos mokytis. 5.
imasi priemonių, kurios skatintų vaikus nuolat lankyti mokyklą, mažintų mokinių palikusių mokyklą, skaičių. 6. Vaiko teisę mokytis garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“
pagrindiniame komitete
(2017-03-20)
gali būti taikomos vaikui, tarp jų ir mokykloje. Šių nuostatų nėra Įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos Įstatymo projekto nuostatos arba Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies
nuorodos į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kaip teisės aktą, nustatantį drausmines auklėjimo priemones nepilnamečiui (mokiniui). Pritarti
(2017-03-20)23
turiniu ir svarstytinas tokio turinio normų įtvirtinimo tikslingumas. Pritarti
(2017-03-20)242
nuostatomis, apibrėžiančiomis visas smurto formas. Priešingu atveju lieka neaiškūs argumentai, kuriais remiantis numatyta atsakomybė tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą. Svarstytinas tikslingumas frazę
„įskaitant fizines bausmes“ perkelti po žodžio „fizinio“ arba jos atsisakyti
kaip perteklinės, nes 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta fizinės bausmės apibrėžtis apima ir fizines bausmes. Pritarti
(2017-03-20)243 43.
Siūlytina Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalies 1 sakinį patikslinti, nurodant, kad kiekvienam vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos ar tapusiam jos liudytoju, turi būti užtikrintas nuoseklus, sisteminis reikalingos pagalbos ir paramos teikimas bei apsauga. Minėtos 3 dalies 2 sakinį siūlytina patikslinti, numatant, kad pagalba, parama ir apsauga teikiama tol, kol yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltus padarinius ir (ar) užtikrinti vaiko saugumą. Pritarti
(2017-03-20)244
„nedelsiant“. Pritarti
(2017-03-20)245
kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ įrašyti „užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę“. Pritarti
(2017-03-20)246
„formų, įskaitant fizines bausmes“ įrašyti žodžius arba kitų jo teisių
pažeidimo“ bei po žodžio „amžių“ įrašyti žodį „brandą“. Pritarti
(2017-03-20)247
nurodytas platesnis priemonių sąrašas, skirtas ne tik apsaugoti vaiką nuo smurto, bet ir nuo kitų jo teisių pažeidimo, taip pat garantuojančios galimybę gauti informaciją apie jo teises ir jų įgyvendinimo bei gynimo galimybes. Pritarti
(2017-03-20)253
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o į Lietuvos
100 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)27 49.
Nepaneigiant svarbos apsaugoti vaiką nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ir prostitucijai, vaiko pirkimo ar pardavimo, diskutuotina, ar neturėtų būti užtikrinama vaiko apsauga ir nuo kitų nusikalstamų veikų (27 straipsnio 1 dalis), o Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams įtvirtinta pareiga informuoti apie galimas nusikalstamas veikas vaiko teisių apsaugos tarnybą ir (ar) policiją. Taip pat keltinas klausimas kodėl nenumatyta pareiga pranešti apie kitas galimas nusikalstamas veikas prieš vaiką ir nenumatytas pagalbos teikimas vaikams, nukentėjusiems nuo kitų nusikalstamų veikų. Ta pati pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Jeigu nebūtų atsižvelgta į pateiktą pastabą, siūlytina tikslinti Įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą pranešti gavus pagrįstos informacijos apie galimai padarytas išvardytas nusikalstamas veikas. Manytina, jog nuostata „gavus pagrįstos informacijos“ yra netiksli ir ribojanti pranešimo pareigą, turint omenyje Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, nuostatas.
Paminėtina, jog minėtos Konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad dirbti su vaikais pakviestiems specialistams taikomos konfidencialumo taisyklės turi neriboti jų galimybės pranešti už vaiko apsaugą atsakingoms tarnyboms apie visus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad vaikas tapo seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos auka; taip pat, kad kiekvienas asmuo, žinantis arba sąžiningai įtariantis, kad vaikas yra seksualiai išnaudojamas ar seksualiai prievartaujamas, būtų skatinamas pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms. Taip pat minėtos Direktyvos 16 straipsnyje įtvirtinta, kad tam tikriems specialistams, kurių pagrindinis darbas susijęs su vaikais, taikomos konfidencialumo taisyklės turi netrukdyti jiems teikti pranešimų už vaikų apsaugą atsakingoms tarnyboms, jeigu pagrįstai mano, kad vaikas yra nukentėjęs nuo atitinkamų nusikalstamų veikų; taip pat, kad kiekvienas asmuo, kuris žino arba pagrįstai įtaria, kad padaryta atitinkama nusikalstama veika, būti skatinamas pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms. Be to, paminėtina, jog Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje turėtų būti numatyta pareiga informuoti ne Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o jos teritorinį padalinį pagal nukentėjusio vaiko buvimo vietą.
Siekiant užtikrinti informacijos, duomenų apie galimai nukentėjusius vaikus kaupimo ir sisteminimo, atsakingo reagavimo į nurodytus atvejus bei pagalbos ir paramos vaikams užtikrinimą, siūlytina įtvirtinti pareigą teritoriniams Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos padaliniams ir policijai, prokuratūrai apie galimai nuo atitinkamos nusikalstamos veikos nukentėjusį vaiką ar tapusį jos liudytoju, nedelsiant informuoti Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Pritarti101 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)274
nuostatą įtvirtinant 2 straipsnio 8 dalyje (vaiko sąvokoje). Pritarti102 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)283
paslaugas vaikui“. Svarstytina, ar tokiu būdu nėra susiaurinamas asmenų, kuriems taikomas šis draudimas ratas, turint omenyje tai, kad galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas „vertis individualia veikla“ (ne „teikti paslaugas“). Pritarti103 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)29
52Siekiant suderinti Įstatymo projekto 29 straipsnio pavadinimą ir jo turinį,
104 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)304
nuostatą, kad priimant sprendimus bet kokiu su vaikus susijusiu klausimu turi būti vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais bei turi būti išklausoma vaiko nuomonė ir į ją atsižvelgiama, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą bei jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams.
105 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)312
pasirinkti kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir Įstatymo projekto autoriai tokių pakeitimų neteikia, taip pat į tai, kad paskyrus kitą vaiko atstovą pagal įstatymą vaiko tėvai netenka galimybės įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius veiksmus, susijusius su vaikų atstovavimu ir toks atstovavimas netenka prasmės, įvertinant tai, kad 31 straipsnio 2 dalies nuostatos
„suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš
Lietuvos Respublikos atveju“ prieštarauja projekto 31 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tikslintina 31 straipsnio 2 dalies formuluotė. Pritarti106 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)321
žodžiai „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“. Pritarti107 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)322
projekto straipsnį. Taip pat svarstytina, jog būtų tikslinga neapsiriboti vien tik nesunkiais ar apysunkiais nusikaltimais prieš nepilnametį, nes vaiko teisių užtikrinimo požiūriu gali būti reikšminga informacija apie asmens teistumą ir padarytas nusikalstamas veikas ir kitų asmenų atžvilgiu (pvz., smurtas artimoje aplinkoje). Pritarti108 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)341
dalies nuostatas siūlytina suderinti su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir išdėstyti ją taip: „1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (žiaurus tėvų elgesys su vaikais, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir kiti vaiko teisių pažeidimai), privalo apie tai nedelsdami informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“. Pritarti109 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)343
„Įstatymų nustatyta tvarka“. Pritarti110 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)362
pagalbos teikimo, tikslintina Įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalies formuluotė arba turėtų būti pateikti atitinkami lydimųjų teisės aktų ar kitų svarstomo įstatymo straipsnių nuostatų pakeitimai ir įtvirtintos bendros prevencinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimo ir organizavimo nuostatos (pagrindai, principai, institucijų bendradarbiavimas ir sprendimų koordinavimas ir kt.). Pritarti111 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)371
straipsnio 1 dalį, taip pat po žodžių junginio „jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą“ įrašyti „ir (ar) kitais kartu gyvenančiais asmenimis“. Pritarti112 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)372 61.
Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda į 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus reiškia pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką, todėl manytina, kad visais atvejais duomenis apie šias aplinkybes turėtų patikrinti ir įvertinti teisėsaugos pareigūnai, kurie, pagal jiems priskirtą kompetenciją, turėtų priimti sprendimus dėl pranešimo apie nusikalstamą veiką pagrįstumo. Todėl šiuo aspektu turėtų būti taisytina 37 straipsnio 2 dalies formuluotė. Pritarti113 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)37
62Svarstytinas tikslingumas papildyti Įstatymo projekto 37 straipsnį,
įtvirtinant bendrą nuostatą dėl teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus ir centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos reagavimo į gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (nenurodant konkretaus Įstatymo straipsnio). Taip pat būtų tikslinga įtvirtinti vaiko teisių apsaugos skyriaus (ir tarnybos) specialistų teisę įeiti į patalpas, siekiant užtikrinti jiems pavestų funkcijų, pareigų vykdymą. Pritarti114 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)38
įrašant „teisių pažeidimo“. Ta pati pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio bei įstatymo nuostatoms, kuriose vartojama sąvoka „vaiko atvejo“. Pritarti115 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)381
antrasis skirsnis), neesant argumentų kodėl atvejo vadybos tvarka ir vaiko situacijos grėsmės lygiai nustatomi skirtingo lygmens teisės aktuose, siūlytina Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „įgaliotos institucijos“. Spręsti pagrindiniame komitete116 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)381 65.
Siūlytina svarstyti tikslingumą Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „vaiko situacijos grėsmės“ naudoti sąvoką „grėsmės vaikui“. Ta pati pastaba galioja ir kitoms šio straipsnio dalims bei kitiems įstatymo straipsniams, kuriose vartojama sąvoka „vaiko situacijos grėsmės lygis“. Pritarti117 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)3821
pobūdžio paslaugas“ pakeisti į teisės aktuose vartojamas sąvokas, kadangi neaišku kokios paslaugos turimos omenyje arba šios sąvokos apibrėžimą įtvirtinti šio įstatymo 2 straipsnyje. Ta pati pastaba taikytina ir kitiems šio Įstatymo projekto straipsniams, kuriuose ši sąvoka vartojama. Pritarti118 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)382
nurodyti pagrindai (aplinkybės), kuriems esant grėsmė vaikui priskiriama konkrečiam (trečiam) lygiui, siūlytina tobulinti šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktų formuluotes, jose taip pat nustatant skirtingo lygių grėsmių nustatymo kriterijus. Pritarti119 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)3824
gyvybei“ įrašant žodį „sveikatai“. Pritarti120 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)3824
neaiškus mobiliosios komandos santykis su savivaldybių teritorijose paslaugas teikiančiais socialiniais darbuotojais, taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar vaiko teisių apsaugos tarnyba turės pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių per nustatytą laiką vykti į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybę ir teikti vaikui ir jo šeimai paslaugas.
Taip pat įstatyme turėtų būti nurodyta, kokias paslaugas, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijas, specialistų kvalifikaciją, galės teikti ir teiks vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų komanda. Pritarti121 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)385
neaišku kokiu tikslu vaiko atvejo nagrinėjimo susitikime, kuriame atskleidžiamos vaiko, jo atstovų pagal įstatymą bei kitų kartu gyvenančių asmenų privataus gyvenimo detalės ir asmens duomenys, dalyvauja bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai (pagal siūlomą formuluotę – nebūtinai susiję su vaiku ir paslaugų jam teikimu). Pritarti122 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)386
71Patikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 6 dalies formuluotę, nurodant,
kas pateikia vaiko nuomonę ir kaip ji išklausoma tais atvejais, jei vaikas nedalyvauja nagrinėjant vaiko teisių pažeidimo atvejį. Pritarti123 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)387
teisėkūroje nevartojamų sąvokų „pasidalinama informacija“ „aplinkos situacija“, taip pat nurodant konkretų subjektą, priimantį sprendimą dėl atvejos vadybos taikymo. Pritarti124 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)388 73.
Tikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 8 dalies formuluotę, ją suderinant su 38 straipsnio 7 dalyje vartojamomis sąvokomis, t. y. vietoj žodžio
„sutarus“ įrašyti „Priėmus sprendimą“, vietoj žodžio „esančiais“ įrašant
„nurodytais“. Pritarti125 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)38
126 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)39
gauti bendruomenines paslaugas ne tik vaiko atstovams pagal įstatymą, bet ir pačiam vaikui, taip pat įvertinant, kad vaiko atstovais pagal įstatymą gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Pritarti127 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)391
skyrimo suderinti su 38 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį skiriamos bendrojo pobūdžio paslaugos, taip pat nurodyti subjektą(-us), kurie priima sprendimą dėl bendruomeninių paslaugų teikimo. Pritarti128 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)39123
formuluotes, kadangi neaiški takoskyra tarp bendruomeninių ir kompleksinių paslaugų, taip pat bendruomeninių ir naujos rūšies – bendrojo pobūdžio – paslaugų. Taip pat neaišku, kodėl paslaugos bendruomenėje (t.y. arti vaiko ir jo teisėtų atstovų gyvenamosios vietos) teikiamos tik nustačius nulinį grėsmės lygį, o esant didesnėms grėsmėms (grėsmės lygiui) jos „gali būti“ skiriamos. Pritarti129 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)402
įrašyti žodį „orientuota“, išbraukti kaip perteklinius, pasikartojančius ir neturinčius teisinio krūvio (nes neaišku kokia „įvairi pagalba“ turima omenyje) žodžių junginį „įvairios pagalbos taikymą“.
Taip pat neaišku, kodėl atvejo vadybą numatyta orientuoti ne į rezultatą (vaiko ir šeimos problemų išsprendimą), o į procesą (paslaugų ir pagalbos teikimą). Pritarti130 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)402
vadybos tikslas – organizuoti ir užtikrinti įvairių rūšių pagalbos ir paslaugų (socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.) teikimą, todėl keltinas klausimas dėl atvejo vadybininko santykio ir siūlomų nuostatų dermės su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi ir jo funkcijomis. Pritarti131 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)403
subjektus, atsakingus už 1-4 punktuose nurodytų veiksmų (priemonių) atlikimą, taip pat patikslinti šios dalies 2 punkte nurodyto pagalbos plano santykį su socialinio darbo su šeima planu. Pritarti132 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)411
nekonkrečių ir teisiškai neapibrėžtų formuluočių „užmezga pagalbos santykį su šeima“, „telkia bendruomenės narius“, „ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo“, „prevencinio“ (nes įstatymo projekto nuostatos suponuoja, kad atvejo vadyba taikoma esant vaiko teisių pažeidimui). Tobulinant minėtą teisės normą atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendruomenės įtraukimas į šeimos problemų sprendimą turėtų būti išsamiau reglamentuotas, siekiant vaiko ir šeimos privataus gyvenimo bei asmens duomenų apsaugos ir dermės su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis.
Ta pati pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio dalims ir kitiems šio įstatymo projekto straipsniams. Taip pat paminėtina, kad asmens ir šeimos socialinių paslaugų poreikis yra įvertinamas pagal patvirtintą metodiką, todėl lieka neaišku koks atvejo vadybininko santykis su socialiniu darbuotoju, vertinančiu minėtų paslaugų poreikį (kokiais atvejais socialinių paslaugų poreikį vertins atvejo vadybininkas, kokiais – socialinis darbuotojas, kokiu teisiniu pagrindu atvejo vadybininkas koreguos socialinio darbo procesus ir pan.), kokias kriterijais ir kokiu teisės aktu vadovaudamasis atvejo vadybininkas (ar kitas subjektas) vertins kitų (švietimo, sveikatos priežiūros ir pan.) paslaugų poreikį. Manytina, kad reglamentuojant pagalbos teikimą ir atvejo vadybą turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis metodikomis, tvarkomis ar kitais teisės aktais, kad periodiškai turi būti vertinamas teikiamų paslaugų ir pagalbos efektyvumas ir vadovaujantis vertinimo rezultatais gali būti priimamas sprendimas dėl paslaugų keitimo, kokie subjektai vertina paslaugų poreikį ir teikiamų paslaugų efektyvumą, taip pat nustatyti tokio vertinimo periodiškumą. Pritarti133 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)4122
aplinkybę, kad jis vertins paslaugų ir pagalbos poreikį). Pritarti134 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)4155
83Suderinti Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas,
susijusias su globos vaikui nustatymu, su Civilinio kodekso 3.524 straipsnio nuostatomis.
135 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)431
atvejais gali būti (bus) reikalingas policijos pareigūnų dalyvavimas vaiko paėmimo procese. Pritarti136 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)432
85Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalies formuluotę,
įvertinant aplinkybes dėl kurių vaikas gali būti paimamas iš šeimos, taip pat tai, kad turėtų būti nustatyta galimybė vaiką grąžinti į šeimą grėsmei išnykus (kai vieno iš tėvų ligos, suėmimo, dingimo ir kt. Civiliniame kodekse nustatytais atvejais, vaiku gali pasirūpinti kitas iš tėvų). Ši pastaba taip pat aktuali ir šio straipsnio 4, 5 punktuose nurodytiems terminams. Pritarti137 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)4341
86Patikslinti Įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalies 1 punkto formuluotę,
nurodant kokį konkrečiai komandinį darbą atlieka mobilioji komanda
funkcijas). Pritarti138 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)434
87Patikslinti Įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas,
atskleidžiant motyvacinės, konsultacinės, korekcinės pagalbos turinį. Pritarti139 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)434
straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu terminu. Pritarti140 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)436
aktualios ir šio įstatymo 42 straipsnio kontekste (esant planuotam globos vaikui nustatymui) ir, ar neturėtų būti dėstomos atskiru įstatymo straipsniu. Spręsti pagrindiniame komitete141 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)44 90.
Įvertinant tai, kad Įstatymo projekto 44 straipsnio normų reguliuojami santykiai patenka į Įstatymo projekto 43 straipsnio reguliavimo sritį, siūlytina juos sujungti, atitinkamai koreguojant 43 straipsnio 2 dalies formuluotę pagal aukščiau pateiktus siūlymus, taip pat 45 straipsnio formuluotes. Pritarti142 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)45
suderinti su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-293 ir Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-288(2) vartojamomis sąvokomis. Pritarti iš dalies Siūloma suderinti su Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymu Nr. XIII-246 ir Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymu Nr. XIII-241. 143 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)
projekto tikslų – patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką, tačiau projekto VI skyriaus nuostatos šio tikslo ir jam įgyvendinti skirtų priemonių neatskleidžia.
Dėl fragmentiško reglamentavimo lieka neaišku, ar Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba turės teritorinius padalinius, kokia veiklos teritorija (sutampančia su savivaldybių teritorija ar ne) bus priskirta teritoriniams (struktūriniams) padaliniams, koks bus (jei jie bus) šių padalinių teisinis statusas, kokios bus jų funkcijos ir kaip jos bus atribotos nuo centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų. Pasiūlytas teisinis reguliavimas palieka neatsakytą klausimą, kas savivaldybės teritorijoje užtikrins vaiko teisių apsaugą (vykdys šiuo metu priskirtas funkcijas) ir kaip veiks patobulinta sistema. Todėl siūlytina iš esmės tobulinti Įstatymo projekto VI skyrių, konkrečiai apibrėžiant institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių vaiko teisių apsaugos politiką šalyje uždavinius, pagrindines funkcijas (kurios gali būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose) bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, įtvirtinti konkrečias atsakomybės ribas, kt. Įstatyme tikslinga nustatyti, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriai veiks jiems priskirtose teritorijose, jų skaičius ir veiklos teritorijos ribos sutaps su savivaldybių skaičiumi ir ribomis (išlaikomas esamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių skaičių ir veiklos ribas apsprendžiantis principas), teritoriniai skyriai bus pavaldūs ir atskaitingi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Ši pastaba dėl teritorinių skyrių kompetencijos ir veiklos teritorijos yra aktuali viso Įstatymo projekto, jo lydimųjų teisės aktų bei galiojančio teisinio reguliavimo įgyvendinimo kontekste, kadangi priėmus siūlomą Įstatymo projekto redakciją liktų neaišku, kas atstovaus vaiko interesus teismuose (išvadų teikimas, ieškinių, prašymų teismams teikimas) ir atliks kitas šiuo metu savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams priskirtas funkcijas – ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos centrinio padalinio, ar teritorinių padalinių tarnautojai. Paminėtina, kad iniciatyvos pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą kyla ne pirmą kartą, buvo parengti ir svarstyti su tuo susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai (pvz., įstatymo projektas Nr. IXP-3637), todėl būtų tikslinga įvertinti galimybę pasinaudoti anksčiau teiktomis teisėkūros iniciatyvomis ir jų pagrindu tobulinti įstatymo projekto VI skyrių. Pritarti144 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)4611
skyriaus nuostatų tobulinimo, siūlytume:
institucijų funkcijas ir jų paskirtį, jas nurodyti skirtinguose šios dalies punktuose, atitinkamai papildant šią straipsnio dalį nauju 2 punktu, o esamus 2–7 punktus laikant 3–8 punktais;
145 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)46 93.2.
Papildyti Įstatymo projekto 46 straipsnį nuostatomis dėl kitų valstybės institucijų ir įstaigų dalyvavimo užtikrinant vaiko teisių apsaugą;
146 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)4615
ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“;
147 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)
politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje;
148 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)47
atskiromis dalimis (po dvitaškio nurodytos veiklos iš esmės susiaurina ministerijos funkcijas vaiko teisių apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje, nurodytas ministerijos nuostatuose) ir įžanginį normos sakinį papildant žodžiu „įgyvendina“;
149 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)4851
įrašyti „jų atžvilgiu“;
150 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)49
įrašant „politikos“;
151 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)492
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, nukentėjusiems ir galimai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo. Pritarti152 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)4942 93.9.
Tobulinti Įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, sukonkretinant normos formuluotę, nes lieka neaišku kokioms institucijoms apie nustatytus (t.y. atliktas veiksmų vertinimas) vaiko teisių apsaugos pažeidimus informuoja, ar ši teisė nesutaps su Civiliniame kodekse nustatyta ir šios įstatymo projekte numatyta pareiga informuoti kompetentingas institucijas apie vaiko teisių pažeidimą ar nusikalstamą veiką prieš vaiką, taip pat neaišku kodėl tokia teisė suteikiama tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidžia savivaldybių institucijos ar įstaigos (susiaurinamas subjektų ratas);
153 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)49
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrą (teritorinius padalinius), atskirti tarnybos kaip centrinės institucijos, ir jos teritorinių padalinių
(skyrių) funkcijas, nurodyti kas tvirtina šios tarnybos nuostatus (suderinant su kartu pateikto Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-356
funkcijų sąrašą, lieka neaišku kokiu teisiniu pagrindu teritoriniai skyriai vykdys kituose įstatymuose (Civilinis kodeksas ir kt.) ir teisės aktuose nustatytas funkcijas, kurias atlieka šiuo metu. Pritarti154 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)501
apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“;
155 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)503
apsaugos ir darbo ministras“ įrašyti „Vyriausybė“;
156 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)505 93.13.
apsaugos ir darbo ministerija“ įrašyti „Vyriausybės kanceliarija“. Pritarti157 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)51
straipsnio normas, sukonkretinant subjektus, kuriems priskiriamos šiame straipsnyje nurodytos funkcijos, nes projekto formuluotės neatskleidžia koks subjektas (įvertinant savivaldybės institucijų ir įstaigų daugėtą ir skirtingas jų funkcijas bei suteiktas kompetencijas) yra atsakingas už socialinių globėjų paiešką, įpareigojimus seniūnijoms ir vietos bendruomenių taryboms dėl šeimų įgalinimo tinkamai rūpintis vaikais ir pan. Pritarti158 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-20)
vaiko gerovės komisijų, mokyklų vaiko gerovės komisijų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veiklą. Pastebėtina, kad šiuo metu savivaldybių vaiko gerovės ir mokyklų vaiko gerovės komisijų veikla reglamentuota Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme, tačiau šių komisijų veikla yra susijusi ne tik su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros klausimų svarstymu, o yra platesnė, nukreipta į vaikų gerovę. Pritarti159 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė (2017-03-14) Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu, teikdama nuomonę dėl vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos, ją centralizuojant, norėtų pažymėti, kad pertvarkos sėkmė, centralizavimo pranašumai ir galimi reformuotos sistemos trūkumai didžiąja dalimi gali būti susiję su pačios pertvarkos esme ir numatytomis jos kryptimis, tinkamu pasirengimu įgyvendinti pertvarkos priemones ir jų įgyvendinimu.
Tačiau manytina, kad institucinės sistemos pertvarka išspręstų centrinės, valstybės ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą ir veiksmus koordinuojančios institucijos klausimą, aiškiai apibrėžtų institucijų uždavinius bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, būtų išvengta funkcijų dubliavimo, įtvirtintos konkrečios atsakomybės ribos, kt. Lietuvoje vaiko teisių apsaugos institucijų sistema laikoma suformuota ir esama institucinė sistemos sandara veikia pakankamai ilgą laiką, tačiau tenka pripažinti, kad esama sistema veikia neefektyviai ir neretais atvejais negeba apsaugoti, užtikrinti ar apginti konkretaus vaiko teisių ir (ar) jo interesų. Viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos problemų - valstybės ir savivaldybių institucijų gebėjimai nustatyti (įžvelgti) vaiko teisių apsaugos problemas ir galimybės jas spręsti, skirtingas suteiktų įgaliojimų interpretavimas ir aiškinimas, taip pat ribotas gebėjimas pasinaudoti suteiktomis teisėmis ar kartais - vengimas įgyvendinti pavestas funkcijas. Ypač aktualios visų vaiko teisių apsaugos sistemą sudarančių institucijų funkcijų įgyvendinimo, veiklos damos, koordinavimo ir bendradarbiavimo trūkumo problemos bei institucijų, kurioms vaiko teisių apsauga yra papildoma funkcija, formalus požiūris į vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą.
Efektyviam bei realiam vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui yra būtina pasiekti, kad:
Vienas iš pirmųjų žingsnių, būtinų sprendžiant vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos efektyvumo ir vaiko teisių apsaugos problemas, yra pirminės ir arčiausiai vaiko esančios bei privalančios būti grandies - savivaldybių teritorijose veikiančių vaiko teisių apsaugos skyrių stiprinimas:
1) priimant politinį sprendimą dėl vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumo, t.y. šių skyrių vietos vaiko teisių apsaugos sistemoje;
2) sudarant galimybes vaiko teisių apsaugos skyriams kompetentingai vykdyti pavestas funkcijas;
3) įtvirtinant vieningą vaiko teisių apsaugos skyrių struktūrą bei formuojant skyrius (parinkti specialistus), atsižvelgiant į jiems pavestas funkcijas (atstovauti vaiko teises teismuose, išklausyti vaiko nuomonę, teikti išvadas dėl ginčo ir kt.);
4) suformuojant savivaldybėse vienodą vaiko teisių apsaugos užtikrinimo pasibaigus savivaldybės administracijos darbo laikui ir darbo apmokėjimo vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams už viršvalandžius, darbą ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, praktiką. 5) atskiriant vaikų ir jaunimo apsaugos funkcijas (kai kuriose savivaldybėse šias funkcijas vykdo VTAS);
6) išsamiau reglamentuojant atskirus vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir užtikrinimo apsektus; Siekiant veiksmingo savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos koordinavimo bei metodinio vadovavimo šiems skyriams, būtina stiprinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ši tarnyba turi atitikti paskirtį, kuri buvo numatytąją steigiant ir tapti „centrine vaiko institucija, kuri spręsdama vaiko ir šeimos problemas ne tik įgyvendintų vaiko gerovės stebėseną, analizuotų, koordinuotų įvairių žinybų šioje srityje veiksmus, teiktų metodinę pagalbą specialistams, bet ir turėtų realius veikimo svertus“. Kalbant apie institucinę pertvarką būtina pabrėžti, kad vaiko teisių apsaugos sistema negali būti sutapatinama su paslaugų vaikui ir šeimai teikimu ir šias paslaugas teikiančių institucijų sistema. Neabejotinai, paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų) plėtra ir jų kokybės užtikrinimas yra vienas iš vaiko teisių apsaugos užtikrinimo veiksnių ir garantų, tačiau svarbu suprasti, kad vaiko teisių apsaugos institucijos, įstaigos ir organizacijos, teikiančios paslaugas priklauso skirtingoms institucijų sistemoms. Tačiau manytina, jog stipri, nepriklausomas nuo kitų savivaldybės struktūrinių padalinių ir efektyviai veikianti vaiko teisių apsaugos institucijų grandis turėtų turėti teigiamą įtaką ir paslaugų, būtinų vaikui ir šeimai, plėtrai ir jų kokybės bei efektyvumo užtikrinimui. Centrinės vaiko teisių apsaugos institucijos santykio ir bendradarbiavimo su savivaldybėmis modelių galėtų būti įvairių. Pagal anksčiau teiktus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos siūlymus, turėtų būti sukurta iš esmės nauja vaiko teisių apsaugos institucijų sistema - centrinė institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ir jos teritoriniai struktūriniai padaliniai (skyriai).
Manyta, kad centrinė įstaiga turėtų vadovautis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais nuostatais, įstaigai vadovautų socialinės apsaugos ir darbo ministro skiriamas ir jam tiesiogiai pavaldus direktorius. Vaiko teisių apsaugos įstaigos skyriai turėtų veikti jiems priskirtose teritorijose, jų skaičius ir veiklos teritorijos ribos sutaptų su savivaldybių skaičiumi ir ribomis (išlaikomas esamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių skaičių ir veiklos ribas apsprendžiantis principas). Siūlyta, kad teritoriniai įstaigos skyriai būtų pavaldūs ir atskaitingi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Valstybinės (centrinės) vaiko teisių apsaugos institucijos veikla apimtų valstybės politikos vaiko teisių apsaugos srityje užtikrinimo koordinavimą ir įgyvendinimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perduotų funkcijų, numatytų vaiko teisių apsaugos srities tarptautiniuose tiesės aktuose, vykdymą, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų, Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje nuostatų įgyvendinimą, kitų tarptautinių sutarčių pagal priskirtą kompetenciją bei vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, vaiko teisių ir jo teisėtų interesų gynimą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus matymu, institucijų sistemos pertvarkos tikslas nėra (ir neturėtų būti) išeliminuoti savivaldybių dalyvavimą vaiko teisių apsaugos srityje ar vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime, nes būtinas bendradarbiavimas tiek su savivaldybių administracijomis, tiek su savivaldybių teritorijose veikiančiomis institucijomis, įstaigomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių įgyvendinimu (socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros, švietimo ir kt. paslaugos). Valstybės ir savivaldybės institucijų bendradarbiavimas ir pertvarkius institucinę vaiko teisių apsaugos sistemą liktų privalomas, ir, manytina, pagrindiniai bendradarbiavimo principai turėtų būti įtvirtinti įstatymuose. Tačiau manytina, kad šiuo metu yra aktualesnis klausimas ir diskusijos kokį centralizavimo ir bendradarbiavimo modelį bei centrinės institucijos ir savivaldybių santykį mato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parengusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų pakeitimo įstatymo projektą, kokiomis kryptimis, priemonėmis ir terminais ketina atlikti pertvarką, kokių veiksmų ir priemonių (iki pertvarkytos sistemos funkcionavimo pradžios) ketina imtis (išskyrus savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumo pakeitimą) nurodytoms problemoms šalinti.
Todėl tikslingiausia būtų analizuoti ir nagrinėti šiame projekte pristatomą modelį, jį tobulinti ir ieškoti optimaliausio ir geriausiai mūsų šaliai tinkančio varianto. Atsakant į klausimą dėl kitų valstybių patirčių vaiko teisių institucinės sandaros kontekste, pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje nėra atlikta kitų valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos, pasirinktų modelių (centralizuota, decentralizuotas ar kt.) privalumų ir trūkumų analizė. Tačiau remiantis informacija, gaunama tarptautinio bendradarbiavimo kontekste, kiekviena šalis pasirenka sau tinkamiausią modelį. Manytina, jog aktualia informacija apie užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, įgaliojimus ir pan., gali disponuoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas. Remiantis viešai skelbiama informacija, Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūra (European Union A gencyfor Fundamentai Rights, FRA), Europos Komisijos prašymu surinko ir 2014 metais paskelbė duomenis apie 28 Europos Sąjungos valstybių nacionalines vaiko teisių apsaugos sistemas ir kt Pagal ES Pagrindinių Teisių Agentūros paskelbtus duomenis:
apsaugos srityje decentralizavimo:
1) Taip, regioniniu lygmeniu, atsakė 3 šalys
2) Taip, vietos lygmeniu, atsakė 12 šalių — Belgija, Vokietija, Danija, Estija, Ispanija, Suomija, Lietuva, Latvija, Portugalija, Švedija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė. 3) Taip, tiek regioniniu, tiek vietos lygmeniu, atsakė 9 šalys - Bulgarija, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija ir Slovakija. 4). Ne, atsakė 4 šalys - Kipras, Airija, Liuksemburgas ir Malta. 2. Dėl centrinės valdžios institucijos, turinčios koordinavimo funkciją, vaidmenį:
1) Atskira institucija, koordinuoti ir dažnai stebėti nacionalinės politikos ir teisės aktų įgyvendinimą, yra įsteigta 13 šalių - Belgija, Bulgarija, Vokietija, Danija, Kroatija, Lietuva, Latvija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Švedija, Slovakija. 2) Koordinavimo atsakomybė, įskaitant stebėseną, tenka ministerijai, turinčiai pirminę vaiko apsaugos atsakomybę (ministerijoje šiam tikslui įsteigtas departamentas-sekretoriatas), 10 šalių
Italija, Slovėnija. 3) Abu atvejus, nurodė 1 šalis - Graikija. 4) Kita, nurodė 1 šalis - Jungtinė Karalystė. Nacionaliniame lygmenyje trūksta koordinavimo. Pagrindinės ministerijos specializuoti departamentai įsteigti kiekviename regione, pavedant koordinavimo pareigas. 5) Nėra informacijos 3 šalių - Austrija, Liuksemburgas, Lenkija. Siekiant įvertinti pasirinktus užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos modelius, turėtų būti atlikta gilesnė ir išsamesnė teisinio reglamentavimo bei institucijų veiklos analizė.
Atsakant į Jūsų suformuotus klausimus, paminėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nereglamentuoja vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos, tačiau įpareigoja ir reikalauja, kad kiekviena valstybė dalyvė imtųsi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Paminėtina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos įžanginę (CRC/C/15/Add. 146, 2001 m.), antrąją (CRC/C/LTU/CO/2, 2006 m.) bei trečiąją ir ketvirtąją (CRC/C/LTU/CO/3-4, 2013 m.) periodines ataskaitas dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje teikė pastabas, rekomendacijas dėl vaiko teisių apsaugos koordinavimo tiek centriniu, tiek vietiniu lygmeniu. 2001 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktose rekomendacijose buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad trūksta centrinės institucijos (focal point) vyriausybiniame (centriniame) lygmenyje bei koordinavimo mechanizmo tiek centriniame, tiek vietiniame lygmenyse, kuris koordinuotų politiką susijusią su vaikais, prižiūrėtų bei vertintų Konvencijos įgyvendinimą.
Komitetas rekomendavo valstybei svarstyti galimybę įsteigti centrinę vaikų instituciją vyriausybiniame lygmenyje, kuri būtų atsakinga už įvairių ministerijų veiklos, centrinės ir vietos valdžios veiklos koordinavimą, siekiant sudaryti sąlygas geriau koordinuojamai politikai ir veiksmams vaiko teisių įgyvendinimui, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis 2006 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktos rekomendacijose buvo atkreiptas dėmesys į priemones, kurias priėmė valstybė, siekdama pagerinti Konvencijos įgyvendinimo damą ir koordinavimą tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis, įskaitant Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkūrimą. Vis dėlto Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl koordinavimo ir damos stokos, įgyvendinant Konvenciją tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis, ypač vietos savivaldos Komitetas rekomendavo ir toliau stiprinti pastangas siekiant gerinti Konvencijos įgyvendinimo damą ir koordinavimą, kad būtų užtikrintas atitinkamas centrinės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas su vaikais, jaunimu, tėvais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. 2013 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktos rekomendacijose buvo pažymėta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atsakinga už vaiko teisių tarnybų veiklos tarpinstitucinį koordinavimą.
Tačiau Komitetui rūpestį kėlė tai, kad ši įstaiga neturi reikiamų įgaliojimų, kad galėtų tinkamai atlikti šias pareigas, ir jos veikla apsiriboja tik metodiniais patarimais. Komitetas rekomendavo valstybei dalyvei imtis būtinųjų priemonių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai sustiprinti ir aprūpinti ją pakankamais įgaliojimais ir žmogiškaisiais, techniniais bei finansiniais ištekliais, kad užtikrintų efektyvų su vaikų teisėmis susijusių veiksmų koordinavimą visuose sektoriuose nacionaliniu, savivaldybių bei vietos lygmeniu. Atsižvelgti160
37 Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos susipažinome su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas) ir teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnis nustato Vaiko teisių apsaugos tarnybai pareigą, gavus iš policijos ir (ar kitų) asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tą pačią dieną fiziškai susitikti su vaiku. Projekto 43 straipsnyje nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką.
Siekdami, kad efektyviau ir operatyviau būtų užtikrinama vaiko teisių apsauga, siūlome tikslinti Projekto nuostatas ir nustatyti, kad tais atvejais, kai iš policijos gaunamas pranešimas, jog yra požymių, kad prieš vaiką gali būti vartojamas smurtas ar kitaip sukeliamas pavojus vaikui piktnaudžiaujant tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, Vaiko teisių apsaugos tarnyba bet kuriuo paros laiku nedelsiant turi reaguoti į tokį pranešimą, įvertinti atvejį ir nustatyti vaiko situacijos grėsmės lygį bei skubiai spręsti klausimą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos. Pritarti161
4344
vykdant kiekvieną skubų vaiko paėmimą (iš vaiko atstovų pagal įstatymą ir iš jam nesaugios aplinkos) turi dalyvauti policijos pareigūnai. Manome, kad policijos dalyvavimas paimant vaiką yra būtinas tik tais atvejais, kai paimant vaiką gali kilti grėsmė vaiko ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojo gyvybei ar sveikatai ir būtina užtikrinti jų saugumą. Siūlome įtvirtinti teisę Vaiko teisių apsaugos tarnybai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos tiek su policija, tiek ir be policijos. Pritarti162
271
3Manome, kad nusikalstamų veikų, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas,
sąrašas, nustatomas įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, nėra išsamus, o kompetentingos institucijos, įskaitant policiją, turi būti informuojamos ir apie kitas vaiko atžvilgiu galimai padarytas nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVIII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“).
Šis straipsnis įpareigoja Vaiko teisių apsaugos tarnybą nedelsiant ir skubiai reaguoti į pranešimus, susijusius su vaiko teisių pažeidimais, įtvirtintais Projekto 27 str. 1 dalyje. Manome, kad būtina taip pat operatyviai reaguoti ne tik į pranešimus, susijusius su vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, bet ir į pranešimus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje, nusikalstamomis veikomis sveikatai ir gyvybei ir pan. Pritarti163
262
4Siūlome išplėsti Projekto 26 straipsnio 2 dalyje numatytų vaiko fiziniam,
protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi kenkiančių informacijos platinimo būdų sąrašą ir Projekto 26 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti arba kitaip platinti vaikams žaislus ar kitokius daiktus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius arba kitokią vaizdinę medžiagą, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti164
25373
5Siūlome tikslinti:
5.1.
Siūlome tikslinti:
straipsnio 3 dalį ir vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse“;
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)1 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, siekiant užtikrinti darną su konstituciniais principais bei įtvirtinti, kad įstatymu būtų atsižvelgiama į šeimos, kaip valstybės pagrindo, gerovę ir interesus. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto (toliau – Projektas) 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Spręsti pagrindiniame komitete
2Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)12 Argumentai: Teisinį subjektiškumą turi visi žmonės. LR Konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, kad jos neatskiriamos nuo individo ir nepriklauso nuo žmogaus amžiaus, nuo to, ar jos įtvirtintos teisės aktuose. Vaiko teises ir galimybę pačiam vaikui dalyvauti įgyvendinant jo teises užtikrina Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, Civilinis kodeksas ir įstatymai. Tai, kad vaikas yra laikomas teisės subjektu, patvirtina ir daugybė paties Projekto nuostatų, kuriose įtvirtinamos vaiko teisės.
Nė vienas asmuo, net tėvai, negali panaikinti ar nustatyti vaiko teisių ribų. Tačiau dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl psichinio ir fizinio nebrandumo vaikas negali pats pilnai naudotis savo teisėmis ir įstatymų numatyta tvarka didele dalimi jas įgyvendina ne savarankiškai, bet per atstovus. Todėl Projekto 1 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui“ yra perteklinė ir neatitinkanti tikrovės. Nėra tikslinga įstatymo paskirtyje nustatyti, kieno apsaugą vaikui užtikrina įstatymas, nes formuluotė „šeimos ir valstybės apsaugą“ yra labai abstrakti, o už apsaugos užtikrinimą atsakingi subjektai yra numatyti konkrečiuose Projekto straipsniuose ir kai kurie nepatenka į šeimos ar valstybės kategorijas (fiziniai asmenys, kurie turi pranešti apie smurtą prieš vaiką, nevyriausybinės organizacijos ir kt.). Be to, išskyrus išimtinius atvejus, šeima yra ta vieta, kur vaikas yra labiausiai mylimas, tėvai daugiausiai juo rūpinasi ir natūraliai „suteikia“ geriausią įmanomą apsaugą vaikui, net nesant galiojančių įstatymų ar jiems jų nežinant. Ši šeimos (tėvų) apsauga kyla iš biologinės, socialinės šeimos/tėvystės/motinystės prigimties, o ne iš įstatymų, todėl netikslu teigti, kad įstatymas vaikui suteikia šeimos apsaugą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kuriąi užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visumaą.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma įstatymo paskirtį apibrėžti 1 straipsnio 1 dalyje. 3. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)1 Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017-02-13 išvadoje Nr.
XIIIP-354 pateiktas pastabas, Lietuvos Respublikos Seimo narių pateiktus pasiūlymus, visuomeninių organizacijų, kitų asmenų Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuotų klausymų metu išdėstytus pasiūlymus, įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 tobulinimo aptarimą su Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atstovais, bei siekiant inkorporuoti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. vasario 14 d. įstatymu Nr. XIII-204 priimtas galiojančio vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, teikiamas šis pasiūlymas (toliau - Pasiūlymas) dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto 1 str. nauja redakcija išdėstomo vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau nauja redakcija išdėstomas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas - Įstatymo projektas; atitinkamai Pasiūlymo nuorodas į atitinkamus Įstatymo projekto skyrius, straipsnius, dalis ar punktus reiškia nuorodos į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos įstatymo atitinkamus skyrius, straipsnius, dalis ar punktus, o nuoroda į Pasiūlymo dalį, reiškia nuorodą į atitinkamą Pasiūlymo eilės numerį). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1.
Šio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – šis įstatymas) tikslas paskirtis – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus nustatyti pagrindines vaiko teises ir laisves, pagrindines vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat valstybės teises, pareigas, atsakomybę, pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. 2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma. 3. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais aktu, nurodytais nurodytu šio įstatymo priede. 4. Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus. 5.
Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos
4Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)13 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) išvadą. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau Projekto priede yra nurodytas tik vienas ES teisės aktas, todėl siūloma Projekto 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje: „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede“. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktaisu, nurodytaisu šio įstatymo priede“. Pritarti
5Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)15 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad Projekto 1 straipsnio 5 dalis išbrauktina, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisyklės nėra šio įstatymo dalykas. Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pavyzdžiui, 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose). Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 1 straipsnio 5 dalį: „5. Šis įstatymas taikomas
(2017-06-08)21 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą
„Atvejo vadybos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2
dalyje), taip: „1 2. Atvejo vadyba
ir vaiko atstovams pagal įstatymą organizavimas beiteikimas, siekiant įgalinti vaiko atstovus pagal įstatymą savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus vaikointeresus.“
7Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)22 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad atvejo vadybininko sąvokos apibrėžimas įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Kadangi Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo sąvokos reikėtų atsisakyti arba ją patikslinti, siūlomas jos patikslinimas. Nurodyti reikalavimai (valstybės tarnyba, išsilavinimas, patirtis, nepriekaištinga reputacija ir kt.) parinkti atsižvelgiant į Projektu planuojamas reikšmingas atvejo vadybininko funkcijas. Apibendrinant, atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą, siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininkas savo darbą atliktų itin profesionaliai, kompetentingai ir neštų už jį atsakomybę. Projekto 41 straipsnyje numatytų atvejo vadybininko funkcijų pavyzdžiai: ‒ siūlyti Vaiko teisių apsaugos tarnybai kreiptis dėl vaikų paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą; ‒ koordinuoti atvejo vadybos procesą; ‒ inicijuoti Pagalbos plano sudarymą; ‒ atlikti šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių įvertinimą; ‒ megzti santykius su šeima, vertinti jų poreikius, aplinką, telkti bendruomenę ir specialistus, kurių reikia pagalbai šeimai suteikti.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atvejo vadybininkas – asmuo valstybės tarnautojas, koordinuojantis įgaliotas koordinuoti atvejo vadybos procesą ir atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) turi universitetinį socialinio darbo, pedagoginį, psichologinį ar medicininį išsilavinimą;
2) turi ne mažiau kaip tris metus darbo su vaikais ir šeimomis patirties;
3) yra pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą;
4) yra deklaravęs privačius interesus;
5) kartą per metus kelia savo kvalifikaciją specialiuose mokymuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka;
6) yra nepriekaištingos reputacijos“. Pritarti iš dalies Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Atvejo vadybininkas – savivaldybės socialinių
paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje ar jos dalyje, vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas socialinis darbuotojas, asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą., turintis ne mažesnę kaip vienerių metų darbo ar savanorystės patirtį su šeima arba vaikais bei atitinkantis kitus jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“
8Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E.
Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)2 N Argumentai: Atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą, siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininko reputacija nekeltų jokių abejonių. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 2 straipsnį 2¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „2¹ straipsnis. Atvejo vadybininko nepriekaištinga reputacija Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali eiti atvejo vadybininko pareigų, jeigu jis:
1) yra pripažintas kaltu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą, taip pat pripažintas kaltu už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) yra pripažintas kaltu už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus apsisprendimo laisvei ir
neliečiamumui“ ir XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį, kol teistumas neišnykęs;
4) yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;
alkoholiu;
6) yra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
7) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;
8) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;
9) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai“.
Atvejo vadybininko nepriekaištinga reputacija Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali eiti atvejo vadybininko pareigų, jeigu jis:
1) yra pripažintas kaltu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą, taip pat pripažintas kaltu už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) yra pripažintas kaltu už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus apsisprendimo laisvei ir
neliečiamumui“ ir XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį, kol teistumas neišnykęs;
4) yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;
alkoholiu;
6) yra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
7) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;
8) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;
9) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai“. Nepritarti Atsižvelgiant į valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlomą atvejo vadybininko sąvokos apibrėžimą, nepriekaištingos reputacijos, kaip vieno iš reikalavimų, apibrėžimas šiame įstatyme yra netikslingas. 9. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)22 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą
„Atvejo vadybininko“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo
2 dalyje), taip: „2 3. Atvejo vadybininkas – asmuos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje ar jos dalyje, vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Atvejo vadybininku skiriamas darbuotojas turi būti įgijęs universitetinį socialinio darbo, socialinės pedagogikos ar psichologijos (bakalauro arba magistro) kvalifikacinį laipsnį ir turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo ar savanorystės patirtį su vaikais arba šeima bei atitikti kitus jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“ Pritarti iš dalies
pasiūlymą
10Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)23 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas: savivaldybės, vietos, religinė bendruomenė ir taip toliau, todėl sąvoka
„bendruomeninės paslaugos“ yra pernelyg plati ir neleidžia suprasti, kokia
bendruomenė turėtų atlikti Projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatytas funkcijas. Dėl šios priežasties siūlomas dalies patikslinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Bendruomeninės paslaugos – įvairių formų ir rūšių, savivaldybės, vietos ir (ar) religijos bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį“. Pritarti iš dalies Manytina, kad bendruomenės apibrėžimas atsižvelgiant į teritoriją, kurioje bendruomenė veikia (savivaldybės, vietos bendruomenė) būtų pakankamas. Religijos bendruomenė taip pat veikia tam tikroje geografinėje vietovėje. 11. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)23 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą
„Bendruomeninių paslaugų“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta
Pasiūlymo 2 dalyje), taip:
„3 4. Bendruomeninės Bendruomenėje teikiamos paslaugos – įvairių formų ir rūšių,
bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologo, teisinės, kultūros ir kitos paslaugos savivaldybės, valstybės, nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudaro galimybęvaikui augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauką.“
(2017-06-08)24 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą
„Fizinės bausmės“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2
dalyje), taip: „4. 5.
toks vaiko drausminimas bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką.“
pagrindiniame komitete
(2017-06-08)25 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą
„Mobilios komandos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2
dalyje), taip:
„5 6. Mobili komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) specialistų komandos grupė, kuri teikia gebanti skubiai suteikti intensyvią individualią ir grupinę medicininę, psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą vaikui ir šeimai pagalbą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką., patekusiai į krizę. Mobilių komandų sudarymo, specialistų atrankos bei jų darbo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
(2017-06-08)26 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą
„Smurto prieš vaiką“ sąvoką, bei šios dalies numerį taip:
„68. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas
tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra dėl kurių vaikas patiria žalą,jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.
Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais vaiko atžvilgiu panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnės grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei ir to nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis, tačiau ši išimtis netaikoma, kai fizinę jėgą prieš vaiką naudojo asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas ir sukėlė šią siektą išvengti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“
(2017-06-08)27 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pagalbos planas – tai vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių (skirtų įgalinti asmenis pasirūpinti užimtumu, sveikata, profesijos ir (ar) kompetencijų įgijimu, pozityvaus elgesio stiprinimu ir kt.) ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų ir socialinės paramos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones, paslaugas ir paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą.“
16Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)28 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Jis skirtas tam, kad Projekto nuostata būtų suderinta su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Vaikas – žmogus iki, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip“. Pritarti
(2017-06-08)28 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą „Vaiko“ sąvoką, bei numeravimą, taip:
„810. Vaikas – žmogus, iki, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose
nustatyta kitaip. Jeigu asmens amžius yra nežinomas, ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku iki bus nustatyta priešingai.“
18Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)29 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Siūloma suderinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį su Civilinio kodekso nuostata, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, ‒ įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, nepilnametį įvaikinus –
įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti įgalioti teisėti vaiko atstovai“. Pritarti
(2017-06-08)29 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą
„Vaiko atstovų pagal įstatymą“ sąvoką, laikant šią dalį 11 dalimi taip:
„9. 11. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“
(2017-06-08)2 N9 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 9 dalimi, atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeravimą, įvedamą naują dalį, apibrėžiančią sąvoką „Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba“, išdėstyti taip: „9.
Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrinis padalinys, kuris tiesiogiai gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jam priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.“
21Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)210 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“ yra ne sąvoka, bet institucijos pavadinimo trumpinys, todėl siūloma ne įvesti sąvoką, bet pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie
(2017-06-08)210 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą „Vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoką“ ir vietoje jos šioje dalyje apibrėžti „Vaiko interesų“ sąvoką, atitinkamai pakeičiant šios dalies numerį, taip:
„10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 12. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka, kurioje gerbiamos žmogaus laisvės bei orumas, ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius pagal jo amžių, raidą, gebėjimus ir brandą, bei užtikrinančios tinkamą vaiko fizinį, protinį, dorovinį, dvasinį ir socialinį vystymąsi, vaiko nuomonės gerbimą.“ Spręsti pagrindiniame komitete 23.
Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)2 N Argumentai: Sąvoka „geriausi vaiko interesai“ įstatymo Projekto kontekste yra labai svarbi: geriausiais vaiko interesais grindžiamas vienas iš vaiko teisių įgyvendinimo principų, taip pat atsižvelgiant į juos nustatoma, ar šeimai taikytinos sankcijos. Vis dėlto ši sąvoka Projekte nėra apibrėžta, todėl asmeniškai gali būti itin subjektyviai suprantama, priklausomai nuo asmens socialinio statuso, įpročių ir kitų veiksnių. Siekiant užtikrinti Projekto taikymo objektyvumą, siūloma sąvoką apibrėžti. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 2 straipsnio nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „Geriausi vaiko interesai – sąlygos, kurios kyla iš vaiko prigimtinių poreikių ir yra reikalingos pasirengimui savarankiškai gyventi visuomenėje, saugo vaiko sveikatą, kiek įmanoma, užtikrina visapusiškai darnią fizinę ir psichinę raidą bei dorovinį auklėjimą“. Spręsti pagrindiniame komitete
24Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)2 N Argumentai: Projektu siekiama reguliuoti vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, tačiau nenurodoma, kas tai yra, todėl siūloma nustatyti sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „Žalinga socialinė aplinka ‒ socialinė aplinka, kurioje vaikas patiria pavojų gyvybei, sveikatai ir (ar) kuri yra žalinga vaiko psichinei ir fizinei raidai“. Spręsti pagrindiniame komitete
(2017-06-08)2 N1 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai buvusias 1-5 dalis laikant 2-6 dalimis, naują 1 dalį, apibrėžiančią sąvoką „Atvejis“ išdėstyti taip: „1. Atvejis – galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) vaikui grėsmės lygmuo nustatytas pagal šį įstatymą.“
(2017-06-08)2 N13 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi, ją išdėstant taip: „13. Vaikui nesaugi aplinka - vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kelianti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“
pagrindiniame komitete
(2017-06-08)311 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai
tyčiniai fiziniai veiksmai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės fizinė bausmė, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus jo gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar žalą pažeminta vaiko garbeiėir(ar) orumuias;“
pagrindiniame komitete
(2017-06-08)312 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) psichologinis smurtas –nuolatinis tyčinis sistemingas vaiko teisės į individualumą
pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), sukeliantys žalą ar pavojų dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai, ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar)orumuias;“
pagrindiniame komitete
(2017-06-08)313 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) seksualinis smurtas – tyčiniai seksualiniai veiksmai su vaiku,
kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas)nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojamaapgaulė, prievarta (jėga ar grasinimai) arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo.
Seksualiniu smurtu Taip taip patlaikomas vaiko įtraukimas į prostituciją, vertimas užsiimti prostitucija, vaikų vaiko išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, pornografijos rodymas, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymasarba išnaudojimas vaiko pornografinei produkcijai gaminti, pelnymasis iš tokios vaiko veiklos, vaiko tvirkinimas, vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę arba kitos vaikų vaiko seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas. Seksualiniu smurtu prieš vaiką taip pat laikomas vaiko seksualinis išnaudojimas;“
pagrindiniame komitete
(2017-06-08)314 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nepriežiūra – nuolatinis sistemingas vaikui būtinų fizinių, emocinių
ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai.“
(2017-06-08)4 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Vaiko teisių ir laisvių apsaugosįgyvendinimo principai
Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais:
1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo prioriteto. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;
2) įstatymo teisės viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais;
3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;
4) nediskriminavimo lygybės. Visi Vvaikaisyra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojamias dėl jųo ar vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės;
5) individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama į vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;
6) vaiko sveikatoso ir vystymosi užtikrinimo.Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikami ir normaliai vystytis;
7) subsidiarumo.
Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko interesus atitinkančių ir jogerovei reikalingų sąlygų;
8) bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos,vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas,pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas, nuosekliaibendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą bei tarpusavyje ir teikia viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų vaiko ir šeimos poreikius bei interesus reikalinga pagalba, paslaugos teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą poreikius, vaiko interesus;
10) efektyvumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama siekiant tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo ir racionaliai naudojant turimus išteklius;
socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama derinant su užimtumu, sveikatos priežiūra, socialinio būsto suteikimu, specialiųjų vaiko apsaugą užtikrinančių priemonių taikymu.
Vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti kompleksiškai, laikantis prieinamumo principo,teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitos paslaugos, socialinės paramos, užimtumo skatinimo ir kitos priemonės, kurios būtinos vaiko gerovei užtikrinti. 11) vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo. Vaiko nuomonė išklausoma ir kitisu vaiko teisių įgyvendinimu susiję klausimai sprendžiami dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus atvejus, nustatytus įstatyme ar kai tai prieštarauja vaiko interesams.“
32Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)41 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekto 4 straipsnio 1 punkte žodis „prioritetiškumo“ keistinas žodžiu „prioriteto“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo prioriteto. Priimant sprendimus ar imantis
bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais“. Pritarti
33Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)42 Argumentai: Projekto 4 straipsnio 2 punktą siūloma patikslinti atsižvelgiant į tai, kad vadovautis privaloma tik ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir tai, kad tarptautiniai susitarimai nėra tiesiogiai teisiškai įpareigojantys. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įstatymo viršenybės.
Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos
34Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)44 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Atsižvelgiant į teikiamos nuostatos turinį ir tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar
vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės“. Pritarti
35Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)49 Argumentai: Vaikas yra sudėtinė šeimos dalis, o ne atskirtas nuo šeimos subjektas, kuriuo rūpinasi šeima ir valstybė. Pagal esamą Projekto apibrėžimą, šeima ir vaikas traktuojami kaip atskiri subjektai, kurių vienas rūpinasi kitu. Toks atskyrimas yra dirbtinis ir prieštarauja Lietuvos teisinėje sistemoje nusistovėjusiai logikai: pirmiausiai, vaikas, būdamas šeimos dalimi, negali rūpintis pats savimi lyg iš šalies, kaip formuluojama Projekte, be to, šeimos poreikiai apima ir vaiko poreikius. Vaikas gali būti traktuojamas atskirai nuo šeimos tik kraštutiniais, išimtinai šiame Projekte numatytais atvejais.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės,
sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų šeimos ir joje augančio vaiko ir šeimos poreikius bei geriausius interesus“. Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo projekto nuostatų inkorporavimo į teisinę sistemą, žodžių junginį „geriausius interesus“ tikslinga keisti „teisėtus interesus“. 36. Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)4 N Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatas, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos gyvenimas, ir valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. 1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją: „3) privataus gyvenimo neliečiamumo.
Teikiant paramą ir pagalbą šeimai bei įgyvendinant vaiko teisų apsaugą, užtikrinama, kad šeima, kurios dalis yra vaikas, nepatirs neteisėto, nebūtino ir neproporcingo kišimosi į privatų gyvenimą, o informacija apie privatų šeimos gyvenimą nebus atskleista tretiesiems asmenims“. Spręsti pagrindiniame komitete
37Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)4 N Argumentai: Pilnaverčiam vaiko vystymuisi yra svarbus tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo. Tėvas ir motina (ar įtėvis ir įmotė) vienas kito nepakeičia, tačiau vienas kitą papildo tėvystės ir motinystės prigimčiai unikaliu būdu taip sukurdami palankiausią socialinę aplinką visaverčiam vaiko ugdymui, brandai bei tapatybės formavimui. Valstybės institucijos, sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus, turi paisyti šio prigimtinio vaiko intereso ir dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir motiną, nors valstybė visais atvejais negali garantuoti, jog kiekvienas vaikas turės tėvą ir motiną. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją:
„2) tėvystės ir motinystės papildomumo. Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį
turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“. Spręsti pagrindiniame komitete
38Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)4 N Argumentai: Tai, kad vaiko teisės yra įgyvendinamos per jo atstovus, nustato Konstitucijos 26, 38 straipsniai.
Civilinio kodekso 3.155 straipsnis teigia, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi; tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civilinio kodekso 3.163 straipsnis nustato bendrą taisyklę, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai arba globėjas (rūpintojas). Šios ir kitos tėvų (vaiko atstovų) teisės ir pareigos dalyvauti vaiko priežiūros, teisių gynimo procese bei priimant su vaiku susijusius sprendimus negali būti įgyvendinamos be vaiko atstovų (teisių ir pareigų subjektų) žinios ar jiems nedalyvaujant. Išimtis iš šios taisyklės gali numatyti tik įstatymai. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją: „N) vaiko atstovų dalyvavimo. Vaiko nuomonės išklausoma ir kiti su vaiko teisių įgyvendinimu ir pagalba šeimai susiję klausimai sprendžiami, dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus įstatymuose nurodytus atvejus“. Pritarti
39Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E.
Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)5 Argumentai: Pirma, su vaiko teisių apsaugos įgyvendinimu yra susijusi eilė kitų įstatymų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Darbo kodeksas, Pilietybės įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Socialinės paramos mokiniams įstatymas, Švietimo įstatymas, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, Patentų įstatymas ir daugybė kitų) ir neretai jie detaliau reguliuoja konkrečios srities aspektus, todėl nereikėtų automatiškai nuneigti jų galiojimo vaikams. Antra, vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti 4 Projekto straipsnyje. Trečia, negali būti prievolės taikyti neratifikuotas tarptautines sutartis. Ketvirta, konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys vaiko teises ir laisves bei
reguliuojantys jų apsaugą Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie susiję santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės ratifikuotas tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“. Pritarti
(2017-06-08)5 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių vaiko teises ir laisves bei reguliuojančių jų apsaugą, taikymas Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo
valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. 1. Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, išskyrus ratifikuotas tarptautines sutartis, Europos Sąjungos teisės aktus tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai. 2. Kai atitinkami vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo, nei kitais įstatymais, vadovaujamasi šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytais principais.“
pagrindiniame komitete
41Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23) Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, siūloma skyriaus pavadinimą papildyti nurodant, kad jame reglamentuojamas ir vaiko pareigų įgyvendinimas, kadangi nurodomas Projekto tikslas – „užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus“.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad Projekto II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises ir į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūloma pakeisti skyriaus pavadinimą į „Pagrindinių vaiko teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimas“. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad vaiko pareigų įgyvendinimas įstatymo projekte atskleistas nepakankamai, svarstytinas žodžio
„pareigų“ vartojimo skyriaus pavadinime tikslingumas. 42. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas
(2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
pagrindiniame komitete
43Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)61 Argumentai: Siūloma Projekto 6 straipsnio 1 dalį papildyti, ją suderinant su kitomis Projekto nuostatomis bei JTO Vaiko teisių konvencijos preambule. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kiekvienas vaikas – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis“. Pritarti
44Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E.
Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)62 Argumentai: Projekto 6 straipsnio 2 dalis suformuluota taip, kad draustų bet kokių, net ir vaikui naudingų biomedicininių tyrimų atlikimą, kadangi visi biomedicininiai tyrimai (kaip ir bet kuri sveikatos priežiūros paslauga, medicininė intervencija) yra susiję su didesne ar mažesne rizika žmogaus (vaiko) sveikatai ir gali sukelti nepageidaujamus reiškinius. Tačiau tam tikromis, retomis ligomis sergančių vaikų sveikatai dalyvavimas klinikiniame tyrime gali duoti daugiau naudos nei žalos ar net gelbėti vaiko gyvybę, jei nėra prieinamas patvirtintas gydymas, dar nesukurti veiksmingi vaistai ar pan. Todėl geriausių vaiko interesų neatitinka absoliutus tyrimų, „galinčių pakenkti sveikatai“, draudimas. Tikslinga vaiko įtraukimo į mokslinius tyrimus bendrą taisyklę formuluoti taip, kaip ji formuluojama Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų įstatyme, ir numatyti blanketinę normą į šį įstatymą dėl kitų biomedicininių tyrimų su vaikais aspektų reguliavimo. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku yra leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Biomedicininiai tyrimai su vaiku atliekami Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka“. Pritarti
(2017-06-08)67 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 6 straipsnį, jo nuostatas sujungiant su 7 straipsniu, kuris keičiamas ir išdėstomas taip: „6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis 1.
Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. 7 6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būtisveikami vystytis
neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. 2. Vaiko teisė būti sveikam garantuojamasveikai vystytis įgyvendinama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) teikiant moterims reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu, pogimdyminiu laikotarpiu ir krizinio nėštumo atveju; 2)3) vaikų ir tėvų sveikatos priežiūra; 3)4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba; 4)5) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba ir prieinamumu teisinių, organizacinių prielaidų tinkamos kokybės vaiko maisto produktų gamybai sudarymu ir jų prieinamumu; 5)6) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu; 6)7) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 3. Prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 4. Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Nurodyti biomedicininiai tyrimai su vaiku gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka. Spręsti pagrindiniame komitete 46.
Seimo narė Agnė Širinskienė (2017-06-27)7 Argumentai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje yra numatyta skatinti atsakingą požiūrį į negimusio vaiko gyvybę, kad šeimos ir nėščios moterys kuo rečiau atsidurtų tokiose krizinėse situacijose, kuriose svarstomas nėštumo nutraukimas; užtikrinti, kad šeimos arba vienišos moterys, išgyvenančios krizę nėštumo metu, laiku gautų konsultacijas ir socialines paslaugas iki gimdymo ir po jo. Kad pagalbos krizinėse situacijose priemonės adekvačiai veiktų ir būtų vienodai taikomos, reikalinga parengti ir patvirtinti valstybinę Krizinio nėštumo programą, kuri nustatytų krizinio nėštumo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, turėtų tinkamą finansavimą bei būtų centralizuotai koordinuojama. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Vaiko teisė būti sveikam
garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui ir nėščiai moteriai sveiką ir saugią aplinką;
2) vaikų ir tėvų sveikatos priežiūra;
3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba ir prieinamumu;
5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;
6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas priemones, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia Krizinio nėštumo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis.“
(2017-06-08) N7 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Vaiko teisė mokytis
Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – Švietimo įstatymas), šis įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 2.
visapusiškiau ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti. 3. Vaikui garantuojamas nemokamas mokymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. 4. Vaikui iki 16 metų mokymasis pagal privalomojo švietimo programas yra privalomas. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nevykdantys šio reikalavimo atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) nustatyta tvarka. 5. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti vaikui švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą labiausiai atitinkančią vaiko interesus. 6. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, valstybė sudaro sąlygas mokytis. 7. Likusiam be tėvų globos ar neturinčiam reikiamos materialinės paramos vaikui, besimokančiam bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje teikiama įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta valstybės ir savivaldybių parama.“
pagrindiniame komitete
48Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)81 Argumentai: Siekiant išvengti diskriminacijos, siūloma papildyti Projekto 8 straipsnio 1 dalį teisėmis, kurios Projekte nustatomos tik tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams, bei religijos laisve, garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius giminystės ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas bei teisę į religijos laisvę.“ Pritarti 49.
Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)82 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 8 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2-5 dalys, 18 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Kitų įstatymų nuostatų kartojimas Projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo Projekto paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 8 straipsnio 2 dalį: „2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai“. Spręsti pagrindiniame komitete
(2017-06-08)8 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Vaiko teisė į individualumą identiškumą, ir jo išsaugojimą ir atkūrimą
1Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę, ir pilietybę, ir teisę į šeimos bei kitus emocinius ir socialinius su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą,
kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę.
Pažeidus šią vaiko teisę, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų įgyvendinimo garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“
pagrindiniame komitete
(2017-06-08)9 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę
gyvenimą,bendravimą bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. 2. Vaikas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. 3. Vaikas turi minties, tikėjimo, sąžinės laisvę, teisę pasirinkti religiją arba tikėjimą, juos išpažinti ir skelbti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą. Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, tačiau įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas, vaiko teisių pažeidimas, šio ar kitų įstatymų nevykdymas. 2. 4. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, organizacijose ir taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią teisę laisvai reikšti savo pažiūras įsitikinimus, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 5.
straipsnyje nurodytas vaiko teises garantuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai. 6. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, žodžio laisvę, teisė dalyvauti organizacijose ir taikiuose susirinkimuose negali būti ribojama išskyrus, kiek tai būtina apsaugoti paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“
pagrindiniame komitete
52Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)9 N Argumentai: Projekto 9 straipsnio dalims reikalinga nustatyti teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas (kaip jos nustatytos Projekto 4 straipsnio 3 punkte), kadangi tam tikras vaiko bendravimas, susirašinėjimo slaptumas, dalyvavimas organizacijų veikloje ir pan. gali kenkti geriausiems jo interesams, kelti pavojų arba varžyti vaiko atstovų pagal įstatymą teisę auklėti vaikus. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 9 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytos teisės negali būti savavališkai ribojamos, išskyrus atvejus, kai jos prieštarauja geriausiems vaiko interesams, siekiama apsaugoti vaiką nuo neigiamos informacijos įtakos, galimo pavojaus jo sveikatai, gyvybei, normaliai fizinei ar psichinei raidai arba kai vaiko atstovai pagal įstatymą įgyvendina pareigą auklėti vaiką“. Spręsti pagrindiniame komitete
53Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)10 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 10 straipsnyje esanti formuluotė „per atstovą“ keistina formuluote „per vaiko atstovą pagal įstatymą“. Taip pat siūloma Projektą papildyti nuostata, kas vaiką atstovauja atveju, kai yra apribotos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės jį atstovauti. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis, o vaiko atstovo pagal įstatymą teisių atstovauti vaiką apribojimo atveju – per valstybės paskirtą gynėją“. Pritarti
(2017-06-08)10 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam
amžių ir brandumą, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais, ir į jo nuomonę atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas visais jam priimtinais būdais tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės, o jei tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis ar per įstatymu nurodytus asmenis. 2. Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimus, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, esant poreikiui pasitelkiami specialių žinių turintys asmenys.“
pagrindiniame komitete
55Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)11 Argumentai: Siūloma patikslinti Projekto 11 straipsnio 1 dalį, suderinant su visu Projektu ir nurodant, kad turi būti paisoma ne bet kokių, o geriausių vaikų interesų bei tai, jog tik išimtai šis įstatymas reglamentuoja vaiko paėmimą iš šeimos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo tėvais
abiem tėvais.
Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą“. Spręsti pagrindiniame komitete
(2017-06-08)11 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais bei giminaičiais
turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai šią vaiko teisei užtikrinti teisę. 2. Vaiko teisė bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, jei toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Kiek tai įmanoma, vaikas turi teisę gauti informaciją apie savo tėvus ar vieną iš jų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus. 2. 3. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi įstatymais, taip pat teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Esant Šio šioįstatymo ir ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įstatymų nustatytoms sąlygoms, vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ar sveikatą. 4.
galimybė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.“
pagrindiniame komitete
(2017-06-08)12
Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12-18 straipsnius ir juos išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas
jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti. 13 straipsnis. Vaiko teisė į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę paramą
išlaikymo iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir skyrimo sąlygas nustato įstatymai bei, teikimo tvarką – kiti teisės aktai. 2. Vaikas gali pasinaudoti socialinio draudimo teikiamomis garantijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. 2. Likusiam be tėvų globos vaikui skiriamas išlaikymas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas
patalpas nustato ir saugo šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 2. Likęs be tėvų globos vaikas, neturintis gyvenamųjų patalpų, jomis aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka. apgyvendinamas Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
(vaiko gyvenamųjų patalpų), nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos
viešąją informaciją
galimybė Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, taip pat bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio ugdymo įstaigos užtikrina vaikui galimybę naudotis viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, emocinį, dorovinį vystymąsi. 2. Valstybė skatina visuomenės informavimo priemones skleisti informaciją, naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. 3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei kitas priemones, skirtas vaiko teisių apsaugos nuostatų, principų įgyvendinimui užtikrinti. 16 straipsnis. Vaiko turtinės teisės
nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. 2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinisCivilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5.
jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus. 17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę,poilsį ir laisvalaikį
laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, brandą, sveikatos būklę bei poreikius. 2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, sporto žaidynėse ir jo amžių bei brandą atitinkančiuose kituose pramoginiuose renginiuose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus centrų, vaikų dienos centrų, stovyklas stovyklų veiklą. Pagal valstybės ir savivaldybių finansines galimybes yra remiami nevyriausybinių organizacijų įsteigti vaikų dienos bei kiti centrai, skirti vaikų saviraiškai, jų gebėjimams ir įgūdžiams ugdyti. 18 straipsnis. Neįgalių vaikų Vaikų su negalia teisės
1Neįgalūs vaikai Vaikams su negalia užtikrinamos galimybės turi lygias teises lygiai su kitais visais vaikais į visapusišką įgyvendinti visų žmogaus teisiųes ir pagrindinių naudotis laisviųėmis įgyvendinimą. 2. Neįgaliems vaikams Vaikams su negalia ar jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės
visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse.:
1) tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse;
2) teisė naudotis visomis šiems vaikams skirtomis programomis: kompleksiškai teikiamomis paslaugomis nuo ankstyvosios intervencijos iki Bendruomenėje teikiamų paslaugų;
3) teisė pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir su kitais vaikais dalyvauti neformaliojo švietimo, saviugdos, kūrybinėje veikloje;
4) visuomeninių pastatų, gatvių ir transporto priemonių, kuriomis naudojasi vaikai su negalia, pritaikymas jų poreikiams. 3.
įgyvendinti šio straipsnio 2 dalyje įvardinti vaikų su negalia poreikiai. 3. 4. Neįgalių vaikų Vaikų su negalia teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos nustato asmenų su negalia socialinę integraciją reglamentuojantis įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.“
pagrindiniame komitete
58Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)131 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vaikas pats nesirūpina savo pragyvenimu, netvarko namų ūkio finansų ir yra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išlaikomas įstatymų nustatyta tvarka, socialinė apsauga ir finansinė parama turi būti skiriama šeimai, o ne vaikui atskirai. Atskirai nuo šeimos gyvenančių vaikų teisę į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę apsaugą reglamentuoja kita šio straipsnio dalis Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaikaso, negaunantisčio pakankamo išlaikymo iš tėvų ar kitų
atstovų pagal įstatymą, šeima turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad socialinės apsaugos priemonės ir socialinė parama skiriama vaiko poreikiams ir teisėtiems interesams užtikrinti, siūloma pritarti įstatymo projekto iniciatorių pateiktai formuluotei. 59. Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)143 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 14 straipsnio 3 dalį: „3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų) nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas“. Spręsti pagrindiniame komitete 60.
Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)162345 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 16 straipsnio 2-5 dalis:
„2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus“. Pritarti
61Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)1723 Argumentai: Projektu nustatytas praktiškai jokių ribojimų neturintis įpareigojimas „užtikrinti galimybes ir sudaryti sąlygas“ kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose reginiuose, žaidynėse ir pan. yra nerealistiškas, atsižvelgiant į objektyvias Lietuvos piliečių gyvenimo sąlygas ir iš valstybės ekonomikos kylančias jų finansines galimybes. Net ir pasiturinti šeimai gali trūkti finansinių pajėgumų neribotai užtikrinti numatytas veiklas ir užsiėmimus vaikui. Todėl siūloma patikslinti Projekto 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, naudojant teisės realizavimui įprastesnius terminus, suderintus su JTO Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnio terminais.
Taip pat siūloma papildyti Projekto 17 straipsnio 3 dalį galiojančiame Vaiko teisių apsaugos įstatyme numatyta nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis, kadangi šie elementai yra lygiai svarbūs pilnaverčiam vaiko laisvalaikiui. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 17 straipsnio 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Vaikui Vaikas turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos teisę žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas, šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis“. Pritarti
62Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)183 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 18 straipsnio 3 dalį: „3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai“. Pritarti
63Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)191 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 19 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje po žodžių „vaiko apsaugą“ įrašytini žodžiai „nuo smurto“, kitaip lieka neaišku, nuo to turi būti užtikrina apsauga. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes.
įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto“. Pritarti
(2017-06-08)19 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto
įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizinesę bausmesę. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą. 2. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, turi teisę į jo poreikius ir geriausius vaiko interesus atitinkančią pagalbą. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizinesės bausmesės, ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. 4. Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir(ar) orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fiziniųėsbausmiųės taikymą vaikui ar bet kokį kitą smurtą prieš vaiką taikoma įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“
pagrindiniame komitete
65. Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)20 Argumentai: Siūloma papildyti Projekto 20 straipsnį, numatant tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams teisę į religijos laisvę, kadangi neretų atveju ji yra neatsiejama nuo jų kultūros, tradicijų ir identiteto. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis.
Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Šią teisę užtikrina Lietu
pagrindiniame komitete
(2017-06-08)20 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai.“
(2017-06-08)21 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Vaiko užsieniečio prieglobsčio prašytojo, pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio vaiko teisės
prieglobsčio prašytojas ar, kuriam yra suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, nelydimas nepilnametis užsienietis vaikas, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi nelydimo nepilnamečio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas, vaikui garantuojant apsaugą ir jo teisių užtikrinimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Ddėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančiųir kitų teisės aktų nuostatos.“
68Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E.
Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)212 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 21 straipsnio 2 dalį: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos“
69Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)22 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 22 straipsnį ir atitinkamai pakoreguoti sekančių straipsnių numeraciją: „22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose
pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos), civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius teisinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 4. Mokinių nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas. 5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 7. Vaiko autoriaus teisių į savo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. 8.
įstatymas. 9. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas ir kiti teisės aktai. 10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai“. Pritarti
(2017-06-08)22 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose
neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustatoLietuvos Respublikos švietimo Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatosSveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos) nustatymą, civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius santykius nustatoLietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai civilinės būklės aktų registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo tvarkos įstatymas. 4. Mokinių nemokamo maitinimo ir kitosparamos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas,paramos jos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas. 5.
jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas,Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 7. Vaiko autoriaus teisių į savo jo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 8.Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 9. 8. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (toliau - Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas) ir kiti teisės aktai. 10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.“
pagrindiniame komitete
71Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)23 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 23 straipsnio pavadinimas „Vaiko teisių naudojimas“ tikslintinas, nes yra dviprasmis ir neatitinka suformuoto straipsnio turinio. Antra, Projekto 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, taigi jis Projektu siaurinamas.
Teisės departamento teigimu, tarp vaiko, kaip ir bet kurio kito asmens, teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas, kadangi bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas – asmens teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas. Projekte detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (1 straipsnio 4 dalis). Projekto 23 straipsnyje detalizuotos tik dvi vaiko pareigos – 1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Netgi Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“) nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu. Todėl vaiko pareigų katalogą siūloma papildyti. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Vaiko teisių naudojimas Pagrindinės vaiko pareigos ir jo
atsakomybės ugdymas
nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises. Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi: 2.
Pagrindinės vaiko pareigos yra šios:
1) gerbti savo tėvus, ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 3. Vaikas šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje ir visuomenės rengėjų bei skleidėjų pagalba turi būti ugdomas atlikti pareigas ir atsakyti už savo poelgius“. Pritarti
(2017-06-08)23 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Vaiko atsakomybės ir pagarbos ugdymas Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir švietimo įstaiga turi:
1) kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą, jo protinius bei fizinius gebėjimus, suteikti vaikui pasitikėjimo savimi ir įgūdžių, kurių reikia priimant savarankiškus sprendimus ir prisiimant už juos atsakomybę;
2) ugdyti vaiko pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, savo tėvams, kultūriniam tapatumui, kalbai ir vertybėms, ugdyti vaiko pilietiškumą, pagarbą Lietuvos valstybei, kitoms tautoms, etninėms, nacionalinėms ir religinėmsgrupėms;
3) ugdyti vaiko pagarbą gamtai;
4) parengti vaiką savarankiškam gyvenimui laisvoje visuomenėje, kad jis taptų doru žmogumi, atsakingu visuomenės nariu, kuris gerbia visuomenėje nustatytas elgesio normas, nevaržo kitų žmonių teisių ir laisvių, gerbia lyčių lygybę, geba tinkamai pasirūpinti savimi ir artimaisiais.“
pagrindiniame komitete
73Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E.
Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)242 Argumentai: Teisės departamento nuomone, neaišku, kodėl atsakomybė numatoma tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą, nors Projekto 3 straipsnyje apibrėžiamos keturios smurto formos, o įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad atsakomybė būtų nustatyta už visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą. Trečia, Projekto 24 straipsnio 2 dalies nuostata netiksliai nurodo atsakomybę už vaiko įtraukimą į kitą neteisėtą veiką bei smurto demonstravimą, todėl siūloma tiksliau nurodyti, kad taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 24 straipsnio 2 dalį ir jas išdėstyti taip: „2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką šio straipsnio pirmoje dalyje išvardintiems subjektams taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Spręsti pagrindiniame komitete
74Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)243 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekto
nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina.
Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūloma cituojamą Projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti. Antra, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius teisės aktus, „psichinio smurto“ terminas yra tikslesnis nei „psichologinio smurto“ terminas, todėl siūloma atitinkamai tikslinti ir susijusius terminus. Trečia, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso terminiją, įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje žodžiai „sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo smurto ar nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės psichinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes sukeltus padarinius“. Pritarti
75Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)2445 Argumentai: Įstatymo iniciatoriai akcentuoja būtinybę kiekvienam visuomenės nariui prisiimti atsakomybę už mūsų visuomenėje augančių vaikų saugumą. Dėl to Projektu siūloma skatinti pranešti apie smurto prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimo atvejus. Pasiūlymas teikiamas, kadangi už nepranešimą arba melagingą pranešimą atsakomybė turėtų būti personalinė, nepriklausomai nuo to, kokio juridinio asmens dalyvis žmogus yra, tik taip galima tikėtis pokyčių.
Turint omenyje juridinius asmenis, visiškai neaišku, kas atsakytų, pavyzdžiui, už nepranešimą apie mušamą vaiką: akcininkai, savininkai, direktoriai, kažkurie darbuotojai ar kt. Atsakomybė juridiniams asmenims gali sukurti priešingą nei siekiamą efektą: sudaryti sąlygas žmonėms nesiimti veiksmų ir neprisiimti už tai atsakomybės, nes tai turėtų padaryti visas juridinis asmuo. Antra, siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose ir skunduose. Teisės departamento teigimu, nėra aiškus „vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys, todėl nuostatą siūloma performuluoti. Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūlomo reguliavimo dėl bendrininkavimo nepašalinus iš Projekto, jis galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas“, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“. Bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę nustato Baudžiamojo kodekso 24-26 straipsniai. Remiantis jais,
„bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje
susitarusių“ pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.
Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan. Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo prieštarauja Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reglamentavimui:
1) Vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimas galimas tik tarp fizinių asmenų, o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. 2) Projekto 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo. 3) Nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 238 straipsnio 1 dalį). Administracinę atsakomybę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 1 dalimi, gali sukelti nepranešimas apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą. 4) BK 238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai“. Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai.
Taip pat, neteisinga „nepranešimą“ traktuoti kaip „aplaidų pareigų atlikimą“. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip „aplaidus pareigų atlikimas“, o kaip „pareigos neatlikimas“. Todėl siūloma 24 straipsnio 5 dalį patikslinti, nesukeliant teisės aktų kolizijos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: „4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo arba kenčia nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos kurio teisės buvo pažeistos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai. 5. Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaikąo teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas atsakomybės klausimas sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka“. Spręsti pagrindiniame komitete
76Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)246 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekte apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą, todėl jų minėjimas yra perteklinis ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo. Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo
„bet kokio smurto“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 6 dalį
ir ją išdėstyti taip: „6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi“. Pritarti
77Seimo nariai R. J.
J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)247 Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 24 straipsnio 7 dalies patikslinimas. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos,
nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas, įtraukia į jų įgyvendinimą nevyriausybines organizacijas“. Pritarti
(2017-06-08)24 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį (dalį jo nuostatų perkeliant į 28 ir 37 straipsnius (Įstatymo projekto str. numeriai 27 ir 34)), ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės
aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. 2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką.
Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes. 4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir
(ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai
5Fizinio ar juridinio asmens,
žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi. 7. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdošviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto vaiko teisių apsaugai įgyvendinti skirtas programas, kurias įgyvendindamos pasitelkia nevyriausybines organizacijas. 3. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pagal pasirašytą susitarimą su Vyriausybės įgaliota institucija turi skirti eterio laiko laidoms, susijusioms su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu, tėvų švietimu.“
pagrindiniame komitete
79Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A.
Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)2512 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 25 straipsnio pavadinime antrą kartą vartojamas žodis „vaiko“ yra perteklinis, dėl to brauktinas. Antra, 25 straipsnio 1 dalyje po žodžio „bei“ įrašytinas žodis „kitų“. Trečia, Projekto
disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, Projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus, todėl jį siūloma papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Vaiko apsauga nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų
gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, jų laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“
80Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)253 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Be to, Teisės departamento išvadoje informuojama, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų: įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais ir taikomi ne pavieniui, o sistemingai.
Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 25 straipsnio 3 dalį: „3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti
(2017-06-08)25 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Vaiko apsaugaos nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų ir priklausomybių
bendrosios nuostatos
nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo. 3.
girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 2. Vaikui draudžiama vartoti, gaminti, perdirbti, įsigyti, laikyti, gabenti, siųsti ar platinti energetinius ar alkoholinius gėrimus, tabako ar susijusius gaminius (elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos), narkotines ar psichotropines medžiagas, vaistus (išskyrus teisėtai, gydymo tikslais įsigyjamus, laikomus ar vartojamus vaistus), taip pat kitas apkvaišinančias nenarkotines medžiagas, bei Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas. Vaikui taip pat draudžiama dalyvauti azartiniuose lošimuose. 3. Vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių priežiūroje yra vaikas, arba kurių veikla susijusi su vaikui draudžiamų vartoti medžiagų ar draudžiamų naudoti gaminių gamyba, perdirbimu, saugojimu, gabenimu, siuntimu ar platinimu arba lošimų organizavimu turi užtikrinti šiame straipsnyje nustatytų draudimų laikymąsi. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti apribojimai netaikomi, kai vaistai, turintys narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydymo tvarką vadovaujantis vaisto charakteristikų santrauka.“
pagrindiniame komitete
82Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E.
Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)25 N Argumentai: Projekto 25 straipsnio 2 dalyje suformuluota norma, jog „Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“. Tuo tarpu 3 dalyje įtvirtinama nuostata, kad „Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Atkreiptinas dėmesys, jog narkotinės, psichotropinės medžiagos gali būti vaistų sudėtyje ir naudojamos vaikui gydyti. Dėl to, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas gydymo prieinamumas bei vaikui skiriamų vaistinių preparatų racionalus vartojimas, yra tikslintina, kokiais atvejais nebus taikomi 2 ir 3 dalyje nustatyti apribojimai. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 25 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio antroje ir trečioje dalyje nurodyti apribojimai netaikomi tais atvejais, kai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydimo metodiką (protokolą) bei vadovaujantis preparato charakteristikų santrauka“. Pritarti
83Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)263 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 26 straipsnio 3 dalį: „3.
Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato
informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai“. Pritarti
(2017-06-08)26 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip: „2627 straipsnis. Vaikas ir žaidimai, filmai, visuomenės informavimo priemonės Vaiko apsauga nuo neigiamą poveikį jam darančių veiksnių
nuo viešosios informacijos poveikio, galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. 2. Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti arba kitaip platinti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus, ir kitus leidinius arba gaminius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“
pagrindiniame komitete
(2017-06-08) N26 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 26 straipsniu, atitinkamai laikant Įstatymo projekto 26-28 straipsnius 27 -29, ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Atsakomybė už vaiko įtraukimą į girtavimą ar kitų draudžiamų medžiagų vartojimą 1.
Asmeniui, įtraukusiam vaiką girtauti ar nugirdžiusiam vaiką arba įtraukusiam vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, taikoma baudžiamoji atsakomybė. 2. Asmeniui, kuris platino narkotines ar psichotropines medžiagas vaikui arba padėjo vaikui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas taikoma baudžiamoji atsakomybė. 3. Asmeniui taikoma administracinė atsakomybė už vaikui:
1) alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;
2) tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;
3) energinių gėrimų pardavimą ar nupirkimą arba kitokį energinių gėrimų perdavimą vaikui.“
pagrindiniame komitete
86Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)2723 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 27 straipsnio 2 dalies nuostata yra deklaratyvi, be to, klaidinanti (baudžiamąją atsakomybę numato ne įstatymai, o vienintelis kodifikuotas įstatymas – Baudžiamasis kodeksas), dėl to turi būti išbraukta. Atsižvelgiant į tai ir tam, kad nereikėtų nuostatos išbraukti, siūloma ją patikslinti. Antra, valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 27 straipsnio 3 dalies patikslinimas. Trečia, remiantis Teisės departamento išvada, Projekto 27 straipsnio 3 dalies nuostata „nepaisydami konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio.
Nėra aišku, kokios „konfidencialumo taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, toks terminas neegzistuoja, todėl siūloma jo atsisakyti ir palikti konfidencialumo klausimo reguliavimą tą jau darantiems galiojantiems teisės aktams. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1
dalyje, atsakoma taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. 3. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją“. Pritarti
(2017-06-08)27 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo
atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus 1.
Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, taip pat bet kokių kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, įskaitant bet neapsiribojant, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei brandai, vaiko gyvybei, laisvei, pirkimo arba pardavimo, įtraukimo į nusikalstamą veiką, žalingo sau ir visuomenei elgesio formavimo ir kt. 2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė. 2. Draudžiama trukdyti vaikui įgyvendinti savo teises ir naudotis savo laisvėmis, vaikas taip pat turi būti apsaugotas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui, bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje. 3.
priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją. 3. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, atsakoma Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, atsakoma Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. 4. Švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių yra prižiūrimas vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys nevykdantys savo pareigų arba jas vykdantis netinkamai, pažeidžiantys vaiko teises atsako Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. 4. 5. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ar smurto už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, taip patšio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinėpagalba (medicininė, psichologinė, socialinė, teisinė ir kt.), parama ir kita apsauga, kad vaikas, jo tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos.
Ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius. 6. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą, dėl jo teisių pažeidimo, nurodyto šio straipsnio
pagrindiniame komitete
88Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)27 N Argumentai: Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal Lietuvos teisinę sistemą nevykdo teisingumo, todėl reikalinga numatyta jai prievolę informuoti tas institucijas, kurios yra atsakingos už aptariamų veikų užkardymą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 27 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi informaciją apie šio straipsnio pirmoje ir trečioje dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, ne vėliau kaip per 24 valandas kreipiasi į policiją ir kitas teisėsaugos institucijas“. Pritarti
89Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E.
Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)281 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas, kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Antra, formuluotė
„pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę –
„pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Trečia, Projekto
asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui. Ketvirta, žodžiai
„labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis – „sunkius ar labai sunkius“. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu“. Pritarti
90Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)283 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas, kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Antra, formuluotė
„pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę –
„pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas“.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje“. Pritarti
(2017-06-08)28 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:
„2829 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais užpadarius nusikalstamas veikas, darbo
apribojimai 1.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas padarius veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 152¹straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaikoišnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus taip pat už tyčinius labai sunkius ar sunkiusnusikaltimus prieš vaikus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ar arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai,draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir ar sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais (nuolat ar laikinai) yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) tiesioginiais ir reguliariais kontaktaissusijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas padarius veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 152¹straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaikoišnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus taip pat už tyčinius labai sunkius ar sunkiusnusikaltimus prieš vaikus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ar arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai,draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir ar sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais (nuolat ar laikinai) yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) tiesioginiais ir reguliariais kontaktaissusijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. 2.
nustatyti darbo apribojimai negalioja asmenims, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, išskyrus sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, padarymo metu nebuvo sukakę 14 metų, o jiems sulaukus 14 metų – nepadarė naujų nusikaltimų. 2. 3. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. 4. Asmenys, ketinantys dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar dirbti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, prieš įsidarbindami darbdaviui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 5. Asmenys, norintys užsiimti savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar vykdyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą savanorišką veiklą, prieš pradėdami vykdyti šią veiklą ir (ar) sudarydami savanoriškos veiklos sutartį savanoriškos veiklos organizatoriui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 5.
5. Darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti profesinę ar priimti savanorius veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti tokį asmenį į darbą ar vykdyti savanorišką veiklą, kai:
1) asmuo pateikia sutikimą dėl darbdavio kreipimosi į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą gauti informaciją apie jo teistumą;
2) darbdavys gauna iš registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai. 6. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turiteisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį save. 7. Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs arba paslaugų teikimo sutartį sudaręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 8. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodyta informacija apie asmenų teistumą teikiama periodiškai Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Jeigu šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veiklai pasamdomas asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, dėl to, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui.
Asmenys, kurie priimami į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis. Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas.“
pagrindiniame komitete
(2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
pagrindiniame komitete93 Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)29 Argumentai: Siūloma Projekto 29 ir 30 straipsnius, nustatančius tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigas ir atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai. Sąrašą taip pat siūloma papildyti. Projekte numatyta, kad „Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis“, tačiau nenumatyta, kas šias paslaugas privalo teikti. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos situaciją mediacijos klausimu, užsibrėžti mediacija užsiimančių padalinių steigimą kiekvienoje savivaldybėje būtų per ankstyva ir brangu, todėl siūlomas centralizuotas mechanizmas.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės Vaiko tėvai turi Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės yra šios: 1). Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Taip pat vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu; 2). Vaiko atstovai pagal įstatymą turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. 3. Vaiko atstovų pagal įstatymą teisė rūpintis vaiko doroviniu, religiniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus yra nevaržoma. 4. Vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė rūpintis vaiko auklėjimu, sveikata bei fiziniu, protiniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. Taip pat jiems tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė tinkamai vaiką prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui saugiai augti, visapusiškai vystytis bei tobulėti. 5. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą parinkti savo vaikui mokymą. 7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikams, teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti vaiko interesams, atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaikui. 8.
8Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti informaciją,
susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku, išskyrus atvejus, kai ši teisė yra apribota įstatymu. 9. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis, kurias teikia Meditacijos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. 10. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, nuolat be objektyvios būtinybės nebūtų paliekamas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu, išskyrus nuo vaiko atstovų pagal įstatymą nepriklausančias aplinkybes
ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti
(2017-06-08)2930 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Sujungti Įstatymo projekto 29 ir 30 straipsnius į vieną 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų teisės Vaiko tėvai turi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. 30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė
yra prigimtinės.
Vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. 12. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 23. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis:
1) Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos sukūrimąu, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, vaiko mokymu nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose, taip pat informacijos suteikimu kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą;
2) sąlygų vaikui mokytis iki 16 metųsudarymu, dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programos parinkimu savo vaikui iki 14 metų;
3) informacijos suteikimu vaikui apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę;
4) vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. 3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo, bei gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausytiems dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. 4 5.
4 5. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.Nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių neišsprendžia bendru sutarimu, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pirmiausiai turi spręsti pasinaudodami savivaldybėje teikiamomis neteisminės taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Kilus tarp tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisiniam ginčui dėl vaiko, jie privalo siekti išspręsti tokį ginčą pasinaudodami ikiteismine mediacija, vadovaudamiesi taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas reglamentuojančiu įstatymu. 5 6. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad: užtikrina, kad vaikas iki 6 metų1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu. 7. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą ar kitą pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais, vaiko mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas. 68. Vaiko tėvams ir ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimusą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“
pagrindiniame komitete
95Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E.
Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)30 Argumentai: Siūloma Projekto 29 ir
atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai. Projekto 30 straipsnio dalis siūloma patikslinti ir perkelti: 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ‒ į 29 straipsnio 4 dalį, 30 straipsnio 3 dalį ‒ į 29 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 9 dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 10 dalį, 30 straipsnio 5 dalį ‒ į 29 straipsnio 11 dalį, Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 30 straipsnį
„Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir
atsakomybė “, jį sujungiant su 29 straipsniu „Pagrindinės vaiko tėvų teisės“: „30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė
ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 2. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. 3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 4. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. 5.
ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu. 6. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti
96Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)31 Argumentai: Įstatymai jau šiuo metu numato tėvų asmeninių teisių perdavimo galimybes. Pavyzdžiui, asmeninė teisė ir pareiga
„rūpintis vaikų sveikata“, suformuluota CK 3.165 straipsnyje, yra tėvams
apribojama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatant nepilnamečio paciento nuo 16 metų teisę priimti sprendimus dėl savo pačių gydymo ir tokio amžius vaikas gali pats priimti sprendimus dėl jo atstovavimo duodant sutikimą gydymui (21 str.). Dėl to taisytina 31 straipsnio 1 dalis. Be to, Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad Projekto 31 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui:
„Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko
atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Pastebima, kad siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą.
Taip pat neaišku, kas nuostata konkrečiai turime omenyje, ir ji taisytina teisės technikos požiūriu. Atsižvelgiant į išdėstytą ir Teisės departamento pasiūlymą šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuo klausimu Projektą tobulinti, siūloma nuostatos atsisakyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka. 2. Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai)“. Spręsti pagrindiniame komitete
(2017-06-08)31 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnį, pakeičiant jo numerį, ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims. 2.
pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį)atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai) pagal įgaliojimą.“
pagrindiniame komitete
98Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė,
A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)32123 Argumentai: Duomenys apie asmenų sveikatos būklę ir teistumą yra ypatingi, todėl jų išdavimas tretiesiems asmenims (šiuo atveju, Vaiko teisių apsaugos tarnybai) turi būti vykdomas tik esant neišvengiamai būtinybei ir įstatymuose nustatyta tvarka, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir užtikrinta duomenų apsauga. Be to, neaišku, ką reikštų Vaiko teisių apsaugos tarnybai suteikta diskrecija tvarkyti šiuos duomenis ir kaip ji veiktų, atsižvelgiant į galiojančius Civilinį kodeksą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, pacientų teises reglamentuojančius ir kitus ypatingus asmens duomenis liečiančius įstatymus. Siekiant pernelyg subjektyvių interpretacijų siūloma, kad Vyriausybė turėtų nustatyti sveikatos būklių, apie kurias Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką. Seimo Teisės departamento teigimu, formuluotė pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas keistina į tikslesnę – pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas.
Siūloma atsisakyti 32 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi tai pažeidžia nekalto asmens reabilitaciją. Siūloma atsisakyti Projekto 32 straipsnio 3 dalies, kadangi ji kartoja to paties straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1-3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio
įstatymo tikslą, turi teisę gauti informaciją apie vaiko atstovų pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenančių asmenų teistumą ir (ar) sveikatos būklę įstatymuose nustatyta tvarka tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo sveikatai ar gyvybei. Vyriausybė nustato sveikatos būklių, apie kurias Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo beitaip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiuiatvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami įstatymuose nustatyta tvarka tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų s veikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui“. Pritarti
322 Argumentai: Pagal 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatą, žinodamas vaiko teisių pažeidimą, bet nepranešęs asmuo, atsako įstatymų nustatyta tvarka, bet jo anonimiškumą nuo pat pranešimo pradžios, įstatymai negina. Pagal siūlomą 34 straipsnio 2 dalį reikia sulaukti teismo, kur ir sprendžiama, ar taikyti jam anonimiškumą, ar ne. Asmenims už melagingos informacijos pateikimą, galiojančių įstatymų tvarka, yra taikoma atsakomybė, tad baimintis piktnaudžiavimo dėl piktybinių ar melagingų pranešimų, nėra pagrindo. Siekiant apsaugoti pranešėjo anonimiškumą, tikslintina Projekto 32 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenimss, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas joanonimiškumas prieš trečiuosius asmenis turi būti užtikrintas iki išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas irteismusas priims atitinkamą sprendimą dėl anonimiškumo išlaikymo. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams.
Už pateiktą melagingą informaciją asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
pagrindiniame komitete100 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)3233 N34 N35 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto V skyriaus pavadinimą, pakeisti buvusius šio skyriaus 32 – 33 straipsnius ir papildyti Įstatymo projekto V skyrių naujais 34 - 35 straipsniais ir Įstatymo projekto V skyrių išdėstyti taip:
duomenų tvarkymas
tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. 33 straipsnis.
duomenų perdavimas tretiesiems asmenims
vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;
2) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. 32 straipsnis. Bendrosios nuostatos
priemones teisę pažeidusių vaikų atžvilgiu, siekiama šių vaikų gerovės, taikomos minimalios ir jų poreikius labiausiai atitinkančios poveikio priemonės. 2. Teisę pažeidusiems vaikams taikomų poveikio priemonių paskirtis – pozityvios socialinės brandos siekis, aktyviai dalyvaujant tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, pasitelkiant bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas. 3. Teisę pažeidę vaikai, atsižvelgiant į jų brandą, skatinami prisiimti asmeninę atsakomybę už savo elgesį, taikant jiems atkuriamojo teisingumo priemones.
pažeidusiam vaikui
1Su vaiku, pažeidusiu teisę,
visose teisinės atsakomybės taikymo proceso stadijose elgiamasi atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir pagarbiai, įvertinant jo amžių ir brandos lygį, ypatingą dėmesį skiriant vaiko poreikių įvertinimui, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. 2. Vaikų, pažeidusių teisę, atžvilgiu procesinius veiksmus atlieka, pažeidimus tiria ir nagrinėja bei teisinės atsakomybės priemones taiko asmenys, turintys darbui su vaikais tinkamus gebėjimus, specialių žinių apie vaikų neteisėto elgesio ypatumus, išmanantys vaikų socialinės ir psichologinės brandos procesus, vaikams taikomų poveikių priemonių įtaką ir veiksmingumą. 3. Procesiniai veiksmai vaiko atžvilgiu atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje. 4. Vaikui, kurio atžvilgiu atliekami baudžiamojo proceso veiksmai, užtikrinamas psichologinės, socialinės ir kitos vaikui reikalingos pagalbos prieinamumas, nuoseklumas ir tęstinumas viso baudžiamojo proceso metu. 5. Vaiko, įtariamo, kaltinamo ar teisiamo už neatsargų arba tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, atžvilgiu bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali būti taikomos alternatyvios konflikto sprendimo priemonės, skatinant vaiką ieškoti būdų taikiam susitarimui su nukentėjusiuoju. 34 straipsnis. Priemonių taikymo ir bausmių vykdymo teisę pažeidusiems vaikams ypatumai
pažeidusiems vaikams turi būti taikomos ir vykdomos taip, kad taptų kuo naudingesnės teisę pažeidusiam vaikui. 2. Taikant priemones ir vykdant bausmes su teisę pažeidusiais vaikais dirba asmenys, turintys specialių žinių apie vaikų nusikalstamo elgesio ypatumus, jų socialinės ir psichologinės brandos procesus, įvairių jiems taikomų priemonių poveikį ir veiksmingumą. 35 straipsnis. Pagalba vaikui, kuriam atimta laisvė 1.
Bet kokia su laisvės atėmimu susijusi poveikio priemonė (suėmimas, laisvės atėmimo, arešto bausmė, auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, vidutinės priežiūros priemonė) teisę pažeidusiam vaikui taikoma tik išimtiniais atvejais ir įmanomai trumpiausiam laikotarpiui. 2. Paskyrus teisę pažeidusiam vaikui su laisvės atėmimu susijusią poveikio priemonę, negali būti ribojamos jo teisės, tiesiogiai nesusijusios su laisvės atėmimu. Toks vaikas turi teisę palaikyti ryšius su tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kitais šeimos nariais ir giminaičiais, susirašinėdamas ir matydamasis su jais, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tai gali pažeisti vaiko teises ir
(arba) teisėtus interesus, neigiamai paveikti jo resocializaciją. Šios teisės negali būti ribojamos, siekiant nubausti teisę pažeidusį vaiką su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės vykdymo įstaigoje. 3. Taikant su laisvės atėmimu susijusią poveikio priemonę vaikas resocializuojamas, rengiamas gyvenimui laisvėje, skatinamas savo tikslų siekti ir poreikius tenkinti teisėtais būdais ir priemonėmis. Rengiant teisę pažeidusio vaiko socialinės integracijos planą, individualiai įvertinami jo emociniai ir fiziniai poreikiai, ryšiai su šeimos nariais ir kitais giminaičiais, mokymosi ar įsidarbinimo ir kitos svarbios aplinkybės ir galimybės, dalyvaujant pačiam vaikui bei įgyvendinant vaiko socialinės integracijos planą bendradarbiaujančių institucijų atstovai. 4. Teisę pažeidusiam vaikui grįžus į bendruomenę iš su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės taikymo įstaigos, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja būtinos tokiam vaikui paramos ir pagalbos teikimą.“
pagrindiniame komitete101 Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E.
Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)34 Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 34 straipsnio 1 dalies patikslinimas. Taip nevyriausybinių organizacijų darbuotojai nepraranda prievolės informuoti, kadangi ji šioje dalyje numatyta ir asmeniškai („ar asmuo, turintis informacijos apie [...] vaiko teisių pažeidimą“), tikėtina, kad asmeninė atsakomybė kaip tik labiau įpareigos. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė. Taip pat siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose ir skunduose. Vaiko atstovai pagal įstatymą pagal apibrėžimo logiką turi dalyvauti sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, išskyrus, kai ši teisė jiems yra apribota įstatymų nustatyta tvarka. 34 straipsnyje aptariami pranešimai gali baigtis sankcijomis šeimos nariams ar kitiems asmenims, todėl už veiksmų prieš juos inicijavimą turi galioti atsakomybė. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti skaidrius procesus, siūloma, kad sprendimą dėl pranešėjo anonimiškumo priimtų teismas. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Projekto 34 straipsnio 3 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, jog ne bet kokio amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą 1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu jų teisės neapribotos įstatymu, vaiko teisių apsaugos tarnybaą arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vVaiko teisių apsaugos tarnybai arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Sprendimą dėl Aasmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus anonimiškumo išlaikymo priima teismas. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vVaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. Vaikas, sulaukęs 14 metų amžiaus, įstatymų nustatyta tvarka gali savarankiškai kreiptis į teismą“. Pritarti102 Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša ir kt. (2017-03-23)35 Argumentai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro2013-12-23 įsakymo Nr. 1R-298 Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo 40 punkte nurodoma, kad „Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios“.
Dėl to atsakomybę nusakančios 35 straipsnio nuostatos yra perkeltinos į Projekto pabaigą. Pasiūlymas: Perkelti Projekto 35 straipsnį į Projekto pabaigą ir parinkti atitinkamą numeraciją:
„35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą,
kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos inf
pagrindiniame komitete103 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)3435 N36 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ pirmo skirsnio „BENDROSIOS NUOSTATOS“ 34-35 straipsnius ir į šį skyrių papildyti nauju 36 straipsniu: „34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policiją.
Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. 35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. 36 straipsnis. Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas 1.
Savivaldybė atsako už kompleksišką pagalbos vaikui ir šeimai teikimą organizuodama koordinuotą socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuojant ir teikiant pagalbą vaikui ir šeimai, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. 2. Bendro darbo koordinavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Koordinatorius nuolat stebi ir vertina vaiko teisių apsaugos ir šeimos gerovės situaciją, nustato koordinuotai teikiamų savivaldybėje švietimo, socialinių, sveikatos priežiūros, teisinių paslaugų vaikams ir šeimai, bendrą poreikį, rengia paslaugų plėtros planą, formuoja vaikams ir šeimoms reikalingų paslaugų pasiūlą, atlieka Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas. Savivaldybėse sudaromos galimybės gauti reikalingą pagalbą visiems vaikams ir šeimoms pagal poreikį: psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą, specializuotą pagalbą skyrybų, smurto, krizės, savižudybės, priklausomybės ir kitais atvejais. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka. 3. Siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir bendruomenėse atsirasti, taip pat apsaugoti vaikus nuo socialinės rizikos veiksnių, savivaldybėse ir seniūnijose vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės. Savivaldybės administracija kasmet įvertina socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos vaikui ir šeimoms poreikį savivaldybėje. 4.
4Savivaldybės administracija,
seniūnai, seniūnaičiai pasitelkdami nevyriausybines organizacijas, savanorius, organizuoja renginius bei kitas priemones, įtraukiančias šeimas į bendruomeninę veiklą, prisideda prie šeimų švietimo organizavimo, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas. 5. Savivaldybėje tėvams, taip pat vaikų besilaukiantiems asmenims sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose programose. Šiuose mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Savivaldybė kuria ar prisideda prie programų kūrimo, kurių paskirtis yra mokyti asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, sudaromos sąlygos pravesti mokymus specialistams, dirbantiems su smurto veiksmų aukomis arba tokių veiksmų vykdytojais, smurto prevencijos ir jo atvejų nustatymo. Savivaldybė prisideda prie vaikų dienos centrų veiklos, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms dėl joms būtinos pagalbos gavimo, taip pat sudaro galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, kurios susiduria su krize dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti neteisminės mediacijos paslaugomis. 6. Savivaldybės socialinės paramos centrų ar kitų institucijų, turinčių įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai ar jos nariui konkrečioje savivaldybės teritorijoje, socialiniai darbuotojai siūlo šeimai socialinių problemų sprendimų alternatyvas, ugdo ir palaiko šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, tarpininkauja šeimai dėl kitų pagalbos priemonių, vertina šeimai teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą.
Gavę informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų institucijų dėl pagalbos šeimai reikalingumo ar šeimos nariams savo iniciatyva pasikreipusiems dėl pagalbos, susijusios su vaiko teisių užtikrinimu, teikia informaciją, konsultacijas šioms šeimoms dėl joms būtinos pagalbos (psichologinės, mediacijos, paslaugų vaikų dienos centre, specialiųjų pagalbos priemonių ir kt.) gavimo. 7. Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos, kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie vaikus, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti vaiko teises ar vaiko interesus (tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“
pagrindiniame komitete104 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)3738 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 37, 38 straipsnius ir juos išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Pranešimas apie galimą vaiko
pažeidimą 1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. 38 straipsnis. Vaiko atvejo nagrinėjimas
socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką įvertina ir nustato vaiko situacijos grėsmės lygį. Vaiko situacijos grėsmės lygiai yra keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio lygio grėsmės. 2.
tarnyba, nustačiusi:
1) nulinį vaiko situacijos grėsmės lygį, priima sprendimą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas;
2) pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį, per penkias darbo dienas inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą;
3) antrą vaiko situacijos grėsmės lygį, per vieną darbo dieną inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjamą ir intensyvią vaiko situacijos stebėjimą jo gyvenamoje vietoje, kurią atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas, kol atvejo vadybos metu nebus nustatyta kitaip;
4) trečią vaiko situacijos grėsmės lygį, kaivaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis arba nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui, vaiką skubiai paima iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir siunčia mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais. 5. Nustačius pirmą ar antrą grėsmės lygį, vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimo susitikimą, kuriame dalyvauja savivaldybės administracijos paskirtas atvejo vadybininkas ir pagal poreikį dalyvauja:
1) socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai;
2) vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 6. Nagrinėjant vaiko atvejį yra išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba ji pateikiama. 7.
pasidalinama turima informacija apie vaiko ir jo aplinkos situaciją ir priimamas sprendimas dėl atvejo vadybos taikymo ir specialistų, kurie dalyvaus vaiko atvejo vadyboje, pasitelkimo, šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių bei pagalbos įvertinimo, pagalbos plano sudarymo bei jo peržiūrų organizavimo, tolesnių atvejo vadybos susitikimų. 8. Sutarus šio straipsnio 7 dalyje esančiais klausimais, tolesnius atvejo vadybos veiksmus koordinuoja atvejo vadybininkas. 37 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti fiziniai asmenys, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu ar informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, arba apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ar gyvybei, privalo nedelsdami apie tai informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą arba policiją. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, išskyrus vaiko giminaičius ir šeimos narius, pagrįstai žinančiam apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešusiam apie tai policijai ar teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, įstatymų nustatyta tvarka kyla baudžiamoji atsakomybė. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojui, nepranešusiam apie kitą vaiko teisių pažeidimą, o kitiems asmenims – apie smurto prieš vaiką atvejį, kyla kituose įstatymuose numatyta atsakomybė. 3. Vaiko giminaičiai ar šeimos nariai, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepranešę apie jiems žinomą vaiko teisių pažeidimą pažeidžia vaiko teises. 4.
straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu, turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams. 5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba 2 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su galimo smurto prieš vaiką atveju, taip pat gavusi tokią informaciją iš kitų šaltinių privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui. 38 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą
apsaugos tarnyba, žodžiu ar raštu gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda pranešimo nagrinėjimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, kai yra prielaidų spręsti apie galimą smurtą prieš vaiką ar kitą vaiko atstovų pagal įstatymą įvykdytą vaiko teisių pažeidimą), atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Esant įtarimui, kad vaikas patyrė smurtą vaikas turi būti išklausytas psichologo. Teritorinė vaiko teisių pasaugos tarnyba atlikusi šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka nustato grėsmės vaikui lygį, o nenustačiusi galimo vaiko teisių pažeidimo ar vaiko buvimo vaikui nesaugioje aplinkoje priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2.
apsaugos tarnyba, reaguodama į pranešimą apie galimą smurto vaiko atžvilgiu naudojimą, galimą vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus privalo atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento. 3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsiant imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekti su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą (kurių nebuvo toje įvykio vietoje) ir žodžiu, o papildomai ir raštu informuoti juos, o taip pat teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą apie tokį įvykį. 4. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, skubiai paima vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, prireikus, pasitelkdama policijos pareigūnus ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekia su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kurie nedalyvavo paimant vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, ir informuoja juos apie vaiko paėmimą iš vaikui nesaugios aplinkos, vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą sąlygas ir procedūrą. 5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba paėmusi vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, ir nustačiusi, kad vaiko atstovai pagal įstatymą (bent vienas jų) nėra susiję su vaiko teisių pažeidimu (vaiko buvimu vaikui nesaugioje aplinkoje), imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą (tam iš jų, kuris nėra susijęs su vaiko teisių pažeidimu). 6.
apsaugos tarnyba nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei konstatuoja antrą grėsmės vaikui lygį ir imasi žemiau nurodytų veiksmų:
1) užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsniu, inicijuoja atvejo vadybos procesą;
3) vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo;
4) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą. 7. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą.“
pagrindiniame komitete105 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)39 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Bendruomeninių paslaugų skyrimas
lygį, kad nėra egzistuojančių rizikos faktorių, dėl kurių būtina teikti intervencinę pagalbą, tačiau išlieka būtinybė vaiko atstovams pagal įstatymą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas, priimamas sprendimas skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas, kurių organizavimą užtikrina savivaldybė. 2. Vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos ir kito grėsmės lygio situacijose, jeigu tai numatoma Pagalbos plane. 3. Bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos pagal vaiko, jo atstovų pagal įstatymą pageidavimu ar vaiko teisių apsaugos tarnybos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovų siūlymu. 39 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai
yra du: pirmo ir antro lygio grėsmės.
Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir grėsmės vaikui nustatymo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Grėsmės vaikui pirmas lygis
pagrindiniame komitete106 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)40 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 40 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip: „40 42 straipsnis. Atvejo vadyba
vaiko situacijos grėsmių lygiui, kai dar nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Atvejo vadyba taikoma nustačius pirmą ar antrą grėsmės vaikui lygį.
Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami atstovai iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų, taip pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pagal vaiko poreikius. 2. Atvejo vadyba turi būti akcentuotaorientuota į koordinuotos kompleksinės pagalbos vaikui, jo tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymąprocesų organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos taikymą, kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriai, kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba. Bet kuriame atvejo vadybos proceso etape atvejo vadybininkas, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl metodinės pagalbos suteikimo ar mobilios komandos sudarymo. 3. Atvejo vadybos procesą sudaro:
1) šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių nustatymas šeimoje vertinimas ir pagalbos organizavimas, vaiko individualiųporeikių ir šeimos poreikių socialinės aplinkos, jos aplinkos situacijos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas;
2) Ppagalbos plano sudarymas ir įgyvendinimas;
3) pagalbos plano įgyvendinimas;
3) 4) šeimos stebėsena pagalbos plano įgyvendinimo kontrolės tikslu;
4) 5) periodinis pPagalbos plano peržiūrų organizavimas, tačiau ne rečiau kaip kartą į pusmetį nustačius pirmą grėsmės vaikui lygį, o nustačius antrą grėsmės vaikui lygį – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kas keturis mėnesius, ir pPagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas.Esant poreikiui, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau nei nurodyta šiame punkte. 4.
etape turi būti imamasi skubių veiksmų užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui. 4. Nepriklausomai nuo grėsmės vaikui lygio nustatymo bet kuriame atvejo vadybos proceso etape, jeigu iškyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba turi imtis skubių veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu. 5. Atvejo vadybos tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
pagrindiniame komitete107 Seimo narys G. Kindurys (2017-07-04)4043431454 Argumentai: siekiant efektyvesnio vaiko teisių apsaugos užtikrinimo, vaikui ir šeimai teikiamų paslaugų kokybės gerinimo ir įstatymo nuostatų įgyvendinimo, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 40 ir 43 straipsnyje esančią sąvoką
„rekomendacijos“ keisti sąvoka „nurodymai“. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Esant pirmo ir antro vaiko situacijos
grėsmių lygiui, kai dar nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas nurodymus atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka“ Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pateikia rekomendacijas nurodymus atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo“. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas nurodymus, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas“. Pritarti108 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08) N40 N41 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antrą skirsnį naujais 40 ir 41 straipsniais, kuriuos išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Veiksmai, nustačius pirmą grėsmės
vaikui lygį
apsaugos tarnyba, nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą. 2. Atvejo vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą, taip pat pagal poreikį:
1) socialinį darbuotoją, dirbantį su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, sveikatos priežiūros įstaigos specialistą, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovą, policijos pareigūną, kitus specialistus. Posėdyje gali dalyvauti atvejo vadybininko kviesti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys, galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai, jei jie pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą;
2) vaiką ir jo tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 3. Nagrinėjant atvejį išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba vaiko nuomonę pateikia teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paaiškinimai arba šie paaiškinimai pateikiami raštu. 4.
grėsmės vaikui lygio, atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo 42 straipsnio ir 43 straipsnio nustatyta tvarka. 5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje išlieka ir gali gilėti, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, jog situacijai nesikeičiant kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei - konstatuojamas antras grėsmės vaikui lygis, ir atliekami šio įstatymo 41 straipsnio nustatyti veiksmai. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pakeitė elgesį, tinkamai rūpinasi vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, priimamas sprendimas baigti atvejo vadybą. 41 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrą grėsmės vaikui lygį
apsaugos tarnyba nustačiusi antrą grėsmės vaikui lygį nedelsdama:
1) paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus, tam pasitelkdama policijos pareigūnus;
2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl mobilios komandos sudarymo. 2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 44 straipsnio nustatyta tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. 3.
tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per vieną darbo dieną sudaro mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną nuo jos sudarymo pradeda intensyvų darbą su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą ir jį vykdo iki keturioliktos dienos nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su šeima bendradarbiaudama su atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina šeimos poreikius pagalbai ir socialinės rizikos lygį šeimoje;
3) teikia intensyvią konsultacinę, korekcinę pagalbą šeimai, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos, sukuriant vaikui saugią gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo. 4. Mobiliai komandai baigus intensyvų komandinį darbą su šeima ir pateikus atvejo vadybininkui rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, atvejo vadybininkas vykdo atvejo vadybą, sudaro pagalbos planą ir vykdo kitas funkcijas šio įstatymo 42 straipsnio ir mutatis mutandis šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka. 5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio darbo su šeima ir pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa
(rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Teismui atsisakius tenkinti ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, laikinoji globa (rūpyba) tęsiama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pradeda keisti elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau išlieka pirmam grėsmės vaikui lygiui priskirtini rizikos veiksniai, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, koreguojamas pagalbos planas bei atliekami kiti šio įstatymo 40 straipsnio 4–6 dalyse numatyti veiksmai.“
pagrindiniame komitete109 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)41 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip: „41 43 straipsnis. Atvejo vadybininkas ir jo sudaromas pagalbos planas
bei jo šeima, įvertina vaiko ir šeimosporeikius bei jos aplinką, telkia vietos bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkasieško padeda šeimai rasti geriausio geriausią šeimos problemų sprendimo būdo būdą, įgalina šeimą spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus. 2.
tarnybaiNustačius nustačius pirmą ir antrą grėsmės vaikui lygiuslygį per 7 darbo dienas, atvejo vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo:
1) atlieka šeimos poreikių pagalbai irsocialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių ir pagalbosšeimoje įvertinimą, pareikalaudamas iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo atstovus pagal įstatymą, kitus kartu su vaiku gyvenančius ar svarbius atvejo vadybai asmenis šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Ši informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai;
2) inicijuoja pPagalbos plano sudarymą kartu su specialistais, kurie dalyvauja vaiko atvejo vadyboje, teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovu, vaiko tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą, taip pat kitais šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais subjektais. 3. Pagalbos planas sudaromas atvejo vadyboje dalyvaujančių specialistų ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Atvejo vadybininkas koordinuoja ir užtikrinapPagalbos plano įgyvendinimą. Pagalbos plane nustatytų institucijų specialistai privalo dalyvauti įvardintų veiksmų ir priemonių įgyvendinime. 4. Pagalbos plane gali būti numatytas komandinis darbas su vaiko atstovais pagal įstatymą dėl individualizuoto paslaugų teikimo ir koordinuotų prevencinių veiksmų sudarymo, užtikrinant šeimai mokymo, konsultavimo, elgesio keitimo procesus. Trukmę Teikiamų paslaugų trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai dalyvaujančių specialistų rekomendacijas. 5.
5Pagalbos plano įgyvendinimo metu,
atvejoAtvejo vadybininkas:
1) nukreipia vaiko atstovus pagal įstatymą gauti tinkamiausias paslaugas ir koordinuoja jų teikimą, pagal poreikį suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdyme, kitas šeimai reikalingas paslaugas;
2) palaiko nuolatinius kontaktus su vaiko atstovais pagal įstatymą, atvejo vadybos dalyviais, siekiant įsitikinti, kad vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai ir laiku teikiamos numatytos paslaugos ir pagalba;
2) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą neteisminės arba ikiteisminės mediacijos paslaugoms gauti;
3) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti;
3) 4) organizuoja atvejo vadybos susirinkimusnagrinėjimo posėdžius, kuriuose derinami veiksmai, pagal poreikį keičiamas pPagalbos planas;
4) 5) užbaigia atvejo vadybos procesą, jeigu atlikus vaiko ir šeimos situacijos įvertinimą nustato, kadišnyko grėsmės vaiko saugumui ir šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, užbaigia atvejo vadybą;
5) 6) nustatęs, kad pPagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku bei būtinų sąlygų užtikrinti toliau, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to būtina nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ar pakeisti vaiko globėją (rūpintoją) kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi įteritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą ir teikia jai siūlymą dėl vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo.“
pagrindiniame komitete110 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)42 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 42 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip:
„42 44 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo
vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą
1Teritorinė Vaiko vaiko teisių apsaugos tarnyba šio įstatymo nustatytais atvejais gavusi atvejo vadybininko
siūlymą kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarkatiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjant prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka, toks prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Apie bylos dėl vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą pranešama vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Į teismo posėdį kviečiami vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir kiti suinteresuoti asmenys. 3. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
Teismo nutartis atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą neatima iš teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnybos teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo. 24. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnybapriima sprendimą teikti teikia savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą nustatyti vaiko vaikui laikinąją globą (rūpybą) bei paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos arba grąžinti vaiką teisėtiems atstovams. 3. Teismui neleidus vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, peržiūrimas Pagalbos planas, patikslinant nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą. 5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties įsiteisėjimo, grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamas pagalbos plane nustatytų priemonių įgyvendinimas ir paslaugų teikimas vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 4. 6.
6Paaiškėjus Nustačius, kad patikslintospagalbos pagalbos plano priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjo vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pasiekti teigiamų
pokyčių, jie toliau piktnaudžiauja tėvų valdžia, pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;
2) esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vaikui nesaugios aplinkos ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
2) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;
3) gavęs gavusi teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.“
pagrindiniame komitete111 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)4344 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 43 - 44 straipsnius: „43 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą
tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. 3. Skubaus vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą atveju teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir šeimai teikiama pagalba vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis. 4.
sudaro mobilią komandą, kuri per 14 dienų:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su vaiko atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudama su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina vaiko atstovų pagal įstatymą socialinės rizikos lygį;
3) teikia intensyvią motyvacinę, konsultacinę, korekcinę pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą ar kartu gyvenantiems asmenims, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos vaiko grįžimui į jo gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo. 5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas. 6. Vaiką paėmus iš vaiko tėvų (motinos ar tėvo) ir nustačius jam laikinąją globą (rūpybą), ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio socialinio darbo su šeima ir Pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai (motina ar tėvas) nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais:
1) vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo;
2) vaiko laikinoji globa
(rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. 44 straipsnis.
paėmimas iš jam nesaugios aplinkos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei ir nėra galimybės nedelsiant susisiekti su jo atstovais pagal įstatymą, pasitelkdamas policiją privalo nedelsdamas vykti į vaiko buvimo (radimo) vietą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka vaiko teisių apsaugos tarnyba turi įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai (iki vaiko atstovai pasiims vaiką) apgyvendinti vaiką vienoje iš šio įstatymo 45 straipsnio 2, 3,
paėmimo dienos telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir panašiai apie tai pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą.“
pagrindiniame komitete112 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)45 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Vaiko laikinas apgyvendinimas
1Vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, kai vaikas šio įstatymo 38
straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą negali būti grąžintas, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas neutralioje aplinkoje, taikant Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatytą prioriteto tvarką.
1) vaiko artimuosius giminaičius, kitus vaiko giminaičius, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai ar kitą asmenį (šeimą), su kuriuo (kuria) vaiką sieją ilgalaikis artimas bendravimas ir emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;
2) budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje;
3) šeimynoje;
4) vaikų socialinės globos įstaigoje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas iki trejų metų:
1) laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje;
2) laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik išimtinais atvejais (kai nėra galimybės jo apgyvendinti šeimos ar šeimynos aplinkoje) ir šio vaiko globa (rūpyba) institucijoje trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje. 4.
vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 2–3 dalių nuostatomis. Vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami institucijoje vadovaujantis Civilinio kodekso 3.261 straipsnio nuostatomis, o vyresni vaikai – vaikų socialinės globos įstaigoje tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 2. Vaikas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti laikinai apgyvendinamas pas Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytus asmenis, jeigu jie įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. 3. Socialinės globos įstaigose vaikai apgyvendinami Civilinio kodekso 3.261 straipsnyje nustatytais atvejais.“
pagrindiniame komitete113 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
pagrindiniame komitete114 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)46
Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 46-52 straipsniu ir juos išdėstyti taip: „46 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos 1.
Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius leisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) Vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
2) 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama Vyriausybės nutarimus ir kitus aktus;
4) Ministro Pirmininko patarėjas vaiko teisių klausimams;
3) 5) Lietuvos Respublikos socialinėsSocialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijosLietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija. 4) 6) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai padaliniai;
5) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
7) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) ir jos teritoriniai padaliniai;
ministerijos;
6) 9) savivaldybių institucijos ir įstaigossavivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje,kitos savivaldybių institucijos ir įstaigos;
10) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
7) 11) nevyriausybinės Nevyriausybinėsorganizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, užtikrindamos vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti. 2. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 47 straipsnis.
apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje
1Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,formuoja ir koordinuoja vaiko teisių apsaugos politiką,formuoja šeimos stiprinimo politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą:. 2. Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija koordinuodama vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą:
1) kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą šiame įstatyme nustatyta apimtimi;
2) analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais, vertina vaiko teisių apsaugos būklę šalyje, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, savivaldybėms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
3) teikia Vyriausybei tvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatų projektą, taip pat kitus teisės aktų projektus, duoda pavedimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, pasiūlymus savivaldybių institucijoms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
3) 4) formuoja šeimos stiprinimo politiką,finansuoja šeimas stiprinančias programas, skirtas šeimų stiprinimui, bei vaiko gerovę užtikrinančias programasgerovės užtikrinimui;
5) bendradarbiauja su Generaline prokuratūra, Policijos departamentu ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais. 48 straipsnis. Kitų ministerijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje
priskirtą kompetenciją ir ministrams pavestas valdymo sritis užtikrina tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, kartu su savivaldybių institucijomis rūpinasi atitinkamų paslaugų vaikams prieinamumu, teikia siūlymus Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl teisės aktų pagal ministerijoms priskirtą kompetenciją tobulinimo. 2.
apsaugos politiką bei vykdo ją ministerijos reguliavimo srityje:
1) pagal kompetenciją teikia išvadas dėl įstatymų projektų atitikties vaiko teisėms ir laisvėms;
2) įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vaikams;
3) užtikrina jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų veiklą, įgyvendinant priskirtose institucijose ir įstaigose vaiko teisių apsaugą teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse.;
4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas. 3. Švietimo ir mokslo ministerija dalyvauja įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką vykdomos valstybinės švietimo politikos srityje:
1) teisės aktų nustatyta tvarka rūpinasiužtikrina formaliojo ir neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos prieinamumu prieinamumą ir švietimo kokybekokybę;
2) teisės aktų įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina švietimo priemones, kuriomis siekiama apginti vaiką nuo visų formų smurto, kitų vaiko teisių pažeidimų,rengia rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose;
3) koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai;
3) 4) organizuoja koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo srityje ir koordinuoja bei prižiūri vaiko vidutinės priežiūros priemonių vykdymą;
4) 5) kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais valstybės švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka. 4.
ministerija formuoja vaiko teisių apsaugos politiką sveikatos priežiūros srityje ir įgyvendina ją šiais būdais:
1) garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrina jos valdymo sričiai pavestų institucijų ir įstaigų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą vykdant sveikatinimo veiklą;
3) rengia ir vykdo su vaikų sveikatos būklės gerinimu susijusias programas;
4) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų sveikatos klausimais.;
5) sudaro teisines prielaidas, kad sveikatos priežiūros įstaigų medikai turėtų pareigą nukreipti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą. 5. Vidaus reikalų ministerija formuojadalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką ministerijos reguliavimo srityje ir ją įgyvendina šiais būdais:
1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vaikų ir jiems jų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją – apie administracinius teisės pažeidimus nusižengimus, kitais ministerijos kompetencijai priskirtais vaiko teisių apsaugos klausimais;
2) pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina programas vaikų nusikalstamumo, smurto prieš vaikus, prekybos vaikais ir kitais vaiko teisių pažeidimų prevencijos klausimais.;
3) nustato reikalavimus pareigūnams, kurie skiriami tirti nepilnamečių atžvilgiu padarytus pažeidimus arba nepilnamečių padarytus pažeidimus;
4) vykdo prevenciją nepilnamečių pažeidimų užkardinimo srityje;
5) sudaro teisines ir administracines prielaidas, kad kilus grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, būtų užtikrintas teritorinių policijos padalinių bendradarbiavimas su teritorine vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos. 49 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdo vaiko teisių apsaugosįgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje.įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje: 2.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
1) vykdo tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje;
1) 2) per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą;
2) 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimoteisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją;
4) teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti kiekvienos Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautojų konkrečią sudėtį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes;
3) 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;
4) 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais;
5) 7) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;
6) 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius
7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;
9) priima valstybės tarnautojus į teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas ir atleidžia juos iš pareigų, priima į darbą mobilių komandų specialistus;
8) 10) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą;
9) 11) koordinuoja teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;
10) 12) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
11) 13) formuoja sudaro mobilias komandas, koordinuoja ir užtikrina mobilių komandų jų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo, ypatingų atvejų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.;
14) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
1) vykdo tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje;
1) 2) per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą;
2) 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimoteisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją;
4) teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti kiekvienos Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautojų konkrečią sudėtį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes;
3) 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;
4) 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais;
5) 7) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;
6) 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius
7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;
9) priima valstybės tarnautojus į teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas ir atleidžia juos iš pareigų, priima į darbą mobilių komandų specialistus;
8) 10) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą;
9) 11) koordinuoja teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;
10) 12) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
11) 13) formuoja sudaro mobilias komandas, koordinuoja ir užtikrina mobilių komandų jų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo, ypatingų atvejų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.;
14) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2.
apsaugos tarnybos yra pavaldžios ir atskaitingos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrindamos vaiko teisių apsaugą joms priskirtose teritorijose vykdo šias funkcijas:
1) nuostatuose nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių apsaugą jai priskirtoje teritorijoje visą parą;
2) užtikrindama visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų;
3) organizuoja vaiko globą
(rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą;
4) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie vaikus, kurių laikinoji globą
(rūpybą) trunka ilgiau nei 12 mėnesių, bei teikia motyvuoto sprendimo grąžinti vaiką į šeimą, tęsti laikinąją globą (rūpybą), kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo, motinos ar vienintelio iš tėvų) valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo) kopiją;
5) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie kiekvieną vaiką iki 3 metų, kurio laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje tęsiasi ilgiau nei trys mėnesiai, bei nurodo esant vienam iš šių pagrindų (vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba, kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje;
6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais;
7) tikrina, ar ir kaip savivaldybėse užtikrinamos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisės;
8) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;
9) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą;
10) atstovauja vaiko interesams Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;
11) Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje;
12) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse bei perduoda ją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrindamos vaiko teisių apsaugą joms priskirtose teritorijose vykdo šias funkcijas:
1) nuostatuose nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių apsaugą jai priskirtoje teritorijoje visą parą;
2) užtikrindama visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų;
3) organizuoja vaiko globą
(rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą;
4) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie vaikus, kurių laikinoji globą
(rūpybą) trunka ilgiau nei 12 mėnesių, bei teikia motyvuoto sprendimo grąžinti vaiką į šeimą, tęsti laikinąją globą (rūpybą), kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo, motinos ar vienintelio iš tėvų) valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo) kopiją;
5) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie kiekvieną vaiką iki 3 metų, kurio laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje tęsiasi ilgiau nei trys mėnesiai, bei nurodo esant vienam iš šių pagrindų (vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba, kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje;
6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais;
7) tikrina, ar ir kaip savivaldybėse užtikrinamos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisės;
8) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;
9) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą;
10) atstovauja vaiko interesams Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;
11) Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje;
12) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse bei perduoda ją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4.
ir įvaikinimo tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai turi teisęšias teises ir pareigas:
1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo,neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;
2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
3) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais;
ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų, įskaitant ypatingus asmens duomenis;
2) 5) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamomsatsakingoms institucijoms;
3) 6) kreiptis į savivaldybės administracijosstruktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai turi teisęšias teises ir pareigas:
1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo,neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;
2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
3) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais;
ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų, įskaitant ypatingus asmens duomenis;
2) 5) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamomsatsakingoms institucijoms;
3) 6) kreiptis į savivaldybės administracijosstruktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo. 4) neatlygintinai gauti jos funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
5) šio įstatymo nustatytais atvejais tvarkyti vaiko tėvų, kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, taip pat kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai tai būtina, siekiant apsaugoti vaiko teises ir apginti jo teisėtus interesus, taip pat šiuos duomenis gauti iš kitų juos tvarkančių institucijų ar įstaigų.
vaiko gerovės taryba
taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Taryba)yra kolegiali institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje. 2. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Tarybasudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliotų paskirtų atstovų bei nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų. 3. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybosTarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 4.
4Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba:
1) analizuoja vaiko teisių apsaugos padėtį ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, reglamentuojančių vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, rengimo ar galiojančių teisės aktųpakeitimo;
2) analizuoja, ar įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su vaiko teisių apsauga, neprieštarauja vaiko teisėms ir laisvėms, bei teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus atitinkamoms ministerijoms dėl įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo;
3) vykdo kitas veiklos nuostatuose numatytas funkcijas. 5. Tarpžinybinės vaiko gerovės Tarybosposėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnaujasocialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 51 straipsnis. Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje
socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui vietos bendruomenėje. 1. 2. Pagal kompetenciją analizuojaAnalizuoja vaiko gerovės būklę savivaldybėje, planuoja ir užtikrina vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą;
apsaugos funkcijos įgyvendinime ir bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje; 3. 4.
informacinę, konsultacinę pagalbą, organizuoja socialinių paslaugų teikimą šeimai, užtikrina, kad socialinių paslaugų įstaigų ar kitų įstaigų, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, vadovai laiku paskirtų skiria atvejo vadybininkus bei pagal poreikį kitus specialistus atvejo vadybos procesams šiame įstatyme ir teisės aktuose nustatyta tvarka užtikrinti procese, rūpinasi pPagalbos planuose nustatytų priemonių ir paslaugų suteikimu ir finansavimu. 4. 5. Užtikrina koordinuotai teikiamų paslaugų šeimai, kuriose auga vaikai, turintys specialiųjų poreikių, vengiantys lankyti mokyklą, darantys teisės pažeidimus, tinkamą organizavimą.Organizuoja vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymą Už tinkamą šių paslaugų organizavimą atsako savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui bendruomenėje. 5. 6. Skatina ir remia vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 6. 7. Įpareigoja seniūnijas bei vietos bendruomenių tarybas seniūnus rūpintis šeimų įgalinimutinkamai rūpintis vaikų saugumu, priežiūra ir auklėjimu. 7. 8. Telkia bendram darbui su vaiku ir šeima vietos bendruomenių tarybas, šeimų tarybas, švietimo tarybas, bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, neformalius šeimų judėjimus, aktyvius vietos bendruomenių narius ir savivaldybėje veikiančias nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje. 8. 9. Organizuoja ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, vaikų neformalųjį švietimą, nustato neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą per mokinių atostogas.
savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą; užtikrina, kad visi vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;
švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai teikimą;
(ugdymosi) poreikių, teisių įgyvendinimą. 10. 13. Ieško Sudaro ir tvirtina socialinių globėjų, budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) šeimų,šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčiųsutinkančių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą. 11. 14. Užtikrina paslaugų teikimą teikimo organizavimą asmenims, siekiantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, ir jau taip pat globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems vaiką. 15. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu kasmet tvirtina savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose ar kitose įstaigose, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje, dirbančių socialinių darbuotojų, galinčių teikti atvejo vadybininko paslaugas konkrečioje savivaldybės teritorijoje sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti socialiniai darbuotojai, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. 52 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.
Nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis gali:
1) teikia teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir įgyvendinimo tobulinimo;
2) teikia teikti teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai savo turimą informaciją apie vaiką ir šeimą dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo tikslais;
3) dalyvauja dalyvauti atvejo vertinimenagrinėjime, užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą.;
4) užtikrinti paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą atitinkamoje savivaldybėje ar jos teritorijos dalyje, kuri jai priskiriama savivaldybės, jei atitinka teisės aktų nustatytus socialinių paslaugų teikėjams keliamus reikalavimus;
5) steigti vaikų dienos centrus, šeimos centrus, kurie teikia pagalbą vaikui ir/arba šeimai;
6) padėti šeimai ugdyti specialių poreikių turinčius vaikus, vaikus su negalia, socialinės rizikos vaikus, teisę pažeidusius vaikus; teikti pagalbą vaikams, nukentėjusius nuo nusikaltimų. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, teikdamos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą pagalbos priemones ir paslaugas, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.“115 Seimo narės M. Navickienė, D. Šakalienė (2017-03-01)49 Argumentai: Teikiamame pasiūlyme yra įtraukiamos teritorinių padalinių atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, koreguojamas straipsnio pavadinimas. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir jos teritorinių padalinių savivaldybėse prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje.“
pagrindiniame komitete116 Seimo narės M. Navickienė, D.
Navickienė, D. Šakalienė (2017-03-01)491 Argumentai: Akcentuojama ne tik valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos, bet ir jos teritorinių padalinių atsakomybė įgyvendinant vaiko teisių užtikrinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje.“
117 Seimo narės M. Navickienė, D. Šakalienė (2017-03-01)4921 Argumentai: Stebint susiklosčiusią situaciją Lietuvoje dėl vaikų teisių gynimo užtikrinimo, matomas poreikis nepertraukiamam vaiko teisių apsaugos specialistų darbui ištisą parą. Šiandien teritoriniai vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai padaliniai savivaldybėse dirba tik iki 17:00 valandos. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
1) Gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams
pagrindiniame komitete118 Seimo narės M. Navickienė, D. Šakalienė (2017-03-01)493 Argumentai: Trečiąja dalimi apibrėžiama teritorinių padalinių funkciją. Pasiūlymas: Papildyti 49 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip: „3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai padaliniai gina ir užtikrina vaiko teises, atstovauja vaiko teisėms ir interesams savivaldybių teritorijose vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais nuostatais.“119 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas (2017-06-08)2 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojamas 1.
Šio įstatymo įsigaliojimo dieną:
1) asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, dirbantys šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus ar užsiimantys savanoriška veikla, privalo nedelsdami nutraukti darbo sutartį ar vykdomą savanorišką veiklą;
2) darbdavys ar savanoriškos veiklos organizatorius turi pareikalauti iš asmenų, dirbančių darbus ar užsiimančių savanoriška veikla, nurodyta šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies
organizatoriui pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Asmeniui nepristačius pažymos per darbdavio nustatytą terminą, jis nušalinamas nuo darbo ar savanoriškos veiklos vykdymo. Jeigu asmuo nepateikia pažymos per 1 mėnesį nuo nušalinimo nuo darbo ar savanoriškos veiklos dienos, su juo sudaryta darbo sutartis ar savanoriška veikla nutraukiama;
3) paslaugų, įtrauktų į šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą ir teikiamų vaikui šio įstatymo įsigaliojimo dieną, gavėjas turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį;
4) asmenims, nurodytiems šio įstatymo 28 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reikalaujamas pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, jų pakartotinai teikti nereikia. 1.
į pareigas priimti ir ne mažiau kaip 3 metų darbo stažą turintys savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) darbuotojai, kurie neturi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, būtinų eiti pareigas teritorinėse vaiko teisių apsaugos tarnybose, eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį būtino išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos neįgiję darbuotojai, jeigu nėra galimybės jų sutikimu juos perkelti į kitas lygiavertes (arba jų prašymu į žemesnes) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, atleidžiami iš einamų pareigų. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo organizuoja valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) savivaldybių funkcijų Vaiko teisių apsaugos skyriams funkcijų perdavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priima su tuo susijusius teisės aktus. 2. 3. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 3 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su šio įstatymo nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje nurodytų teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų funkcijų vykdymu visą parą, įgyvendinimu bei mobilių komandų, nurodytų nauja redakcija išdėstyto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, funkcijų vykdymo įgyvendinimu, įsigalioja 2018 m. balandžio 1 d. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įgyvendinimo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektą Nr.
XIIIP-354 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų suinteresuotų institucijų pastabas, kurioms komitetas pritarė, Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-07-04)1
Argumentai: Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kad įstatymo paskirtis apima ir jo tikslus, o vaiko pareigos Įstatymo projekte atskleistos neišsamiai. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau
teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus nustatyti pagrindines vaiko teises ir laisves, pagrindines vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymus teises, pareigas, atsakomybę, pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindus, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus ,vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. “
(2017-07-04)1
Argumentai: Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siekiant aiškiau apibrėžti atvejo vadybininko pareigybę ir jai keliamus reikalavimus. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Atvejo vadybininkas – savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje ar jos dalyje, vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas socialinis darbuotojas, asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą., turintis ne mažesnę kaip vienerių metų darbo ar savanorystės patirtį su šeima arba vaikais bei atitinkantis kitus jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“
(2017-07-04) Argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš šio projekto tikslų – patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, tačiau Įstatymo projekto VI skyriaus nuostatos šiam tikslui įgyvendinti skirtas priemones atskleidžia fragmentiškai. Neaišku, ar Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba turės teritorinius padalinius, kokia veiklos teritorija (sutampančia su savivaldybių teritorija ar ne) bus priskirta teritoriniams (struktūriniams) padaliniams, koks bus (jei jie bus) šių padalinių teisinis statusas, kokios bus jų funkcijos ir kaip jos bus atribotos nuo centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų. Pasiūlytas teisinis reguliavimas palieka neatsakytą klausimą, kas savivaldybės teritorijoje užtikrins vaiko teisių apsaugą (vykdys šiuo metu priskirtas funkcijas) ir kaip veiks patobulinta sistema.
Pasiūlymas: Siūloma iš esmės tobulinti Įstatymo projekto VI skyrių, konkrečiai apibrėžiant institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių vaiko teisių apsaugos politiką šalyje uždavinius, pagrindines funkcijas (kurios gali būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose) bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, įtvirtinti konkrečias atsakomybės ribas, vaiko interesų atstovavimą teismuose (išvadų teikimas, ieškinių, prašymų teismams teikimas) ir kitas šiuo metu savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams priskirtas funkcijas. Pritarti
(2017-07-04)1
Siūloma papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo projekto 49 straipsnį nuostatomis apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrą (teritorinius padalinius), atskirti tarnybos kaip centrinės institucijos, ir jos teritorinių padalinių (skyrių) funkcijas, nurodyti, kas tvirtina šios tarnybos nuostatus, apibrėžti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis teritoriniai skyriai vykdys kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pritarti
(2017-07-04)1
Įstatymo projekto formuluotės neatskleidžia koks subjektas (įvertinant skirtingas savivaldybės institucijų ir įstaigų funkcijas bei suteiktas kompetencijas) yra atsakingas už socialinių globėjų paiešką, įpareigojimus seniūnijoms ir vietos bendruomenių taryboms dėl šeimų įgalinimo tinkamai rūpintis vaikais ir pan. Pasiūlymas:
Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 51 straipsnį, sukonkretinant subjektus, kuriems priskiriamos šiame straipsnyje nurodytos funkcijos. Pritarti 6.
(2017-07-04)2 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, tačiau Įstatymo projekto 2 straipsnyje „Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojimas“ nėra numatytas pereinamasis laikotarpis. Todėl neaišku, kaip bus užtikrintas sklandus dalies Vaiko teisių apsaugos skyrių vykdomų funkcijų ir darbų perėjimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai; ar keičiantis sistemai, bus užtikrintos socialinės garantijos ir sudarytos galimybė po pertvarkos išsaugoti darbo vietas savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) darbuotojams. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį „Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojimas“ nuostatomis, apibrėžiančiomis Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos (savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijų centralizacijos) pereinamojo laikotarpio procesų įgyvendinimą ir savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimą. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas
Urbšys Komiteto biuro patarėja Monika Urmonienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017 m. birželio 28 d. Nr. 102-P-24
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Dovilė Šakalienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė, Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė – Garbštienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja Eivilė Žemaitytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja, vykdanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas Dalia Skučaitė, Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jan Maciejevski. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (TD),
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies formuluotė nėra aiški. Jeigu ketinama ginti vaikų pareigas, tai pareigų vykdymas paprastai užtikrinamas, nes jų ginti nėra nuo ko, o jeigu ketinama nustatyti tik vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, tai nėra aišku, kur bus nustatomos pačios teisės, pareigos ir laisvių gynimas. Formuluotė tikslintina. Nesvarstyta
1112
1 straipsnio pavadinime bei jo 1 ir 2 dalyse minimi įstatymo paskirtis ir tikslas. Akcentuotina, kad šie terminai savo turiniu iš dalies sutampa – įstatymo paskirtis apima įstatymo tikslus. Dėl tos priežasties keičiamo įstatymo 1 straipsnyje turėtų būti akcentuojama tik įstatymo paskirtis. Nesvarstyta
13
suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau pastebėtina, kad šio įstatymo priedas yra pavadintas, vartojant vienaskaitos formą – „Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas“ (t. y. šiuo įstatymu yra įgyvendinamas tik vienas Europos Sąjungos teisės aktas). Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje – „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.“
15
taisyklės nėra šio įstatymo dalykas. Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pvz., 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose).
Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, tai 1 straipsnio pavadinime ir jo 5 dalyje minimas terminas „taikymas“ keistinas žodžiu
„galiojimas“, nes įstatymas galioja visiems asmenims, atitinkantiems
nustatytus kriterijus, bet gali būti jiems nė karto netaikytas. Antra vertus, akcentuotina, kad iš įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatos („Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat
įstatymas galioja ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Nesvarstyta
2
5Svarstytina,
ar įstatymo 2 straipsnyje reikėtų apibrėžti sąvoką „atvejo vadybininkas“. Įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atvejo vadybininką skiria savivaldybės administracija, projekte aprašomos jo funkcijos, todėl darytina prielaida, kad savivaldybės administracijoje turės būti numatytos atitinkamos pareigybės. Sąvokos apibrėžimas kaip tik įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina šios sąvokos apibrėžimo atsisakyti arba ją patikslinti. Nesvarstyta
2
6Svarstytina,
ar įstatyme pasirinkta terminija „atvejo vadyba“, „atvejo vadybininkas“,
„vaiko atvejo nagrinėjimas“, „atvejo vadybos procesas“ yra tinkama tiek
bendrinės kalbos, tiek teisės požiūriu. Iš įstatymo turinio neaišku kas yra
„atvejis“, kurio vadyba čia reguliuojama. Galima preziumuoti, kad atveju
laikytinas įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžto smurto prieš vaiką faktas, kuris gali būti pasireiškęs viena iš įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtų smurto formų.
Atsižvelgiant į įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, galima preziumuoti, kad „atveju“ galėtų būti vaiko teisių pažeidimas, o pagal įstatymo 38 straipsnio 1 dalį – vaiko situacijos grėsmės lygis, nes būtent nustačius bent pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį inicijuojamas vaiko atvejo nagrinėjimas (įstatymo 38 straipsnio 2 dalis). Siūlytina aptariamą reguliavimą tikslinti, o terminiją keisti į Lietuvos Respublikos teisėje ir bendrinėje kalboje įtvirtintą terminiją. Nesvarstyta
23
galvoje. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad įstatymo projekte kalbama apie savivaldybės bendruomenę. Kiti įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas– savivaldybės bendruomenė, vietos bendruomenė, religinė bendruomenė ir kt. Pastebėtina ir tai, kad „bendruomenės“ sąvoka įstatyme vartojama nenuosekliai, kai kur ji vartojama vienaskaita, įstatymo
apie tą patį subjektą), įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse kalbama apie vietos bendruomenių tarybas, įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje kalbama apie bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, aktyvius bendruomenių narius. Būtina aiškiai sureguliuoti visų šių sąvokų vartojimą, jų turinį
2246
aiškus įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir projekto 2 straipsnio 6 dalies santykis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 punkte fizines bausmes laiko fiziniu smurtu.
Siekiant fizines bausmes apibrėžti, reikia pirmiausia šiame įstatyme apibrėžti bausmės sąvoką, kadangi pvz., Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 5 dalis numato, kad “Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą.” (čia ir toliau – išskirta mūsų). Teikiamame projekte numatoma, kad „Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką“. Šis apibrėžimas tikslintinas. Visų pirma, akcentuojama, kad fizinė bausmė yra „bet kokia bausmė“, kuria sukeliamas net ir nedidelis fizinis skausmas. Akcentuotina, kad teikiamas apibrėžimas yra pernelyg platus ir turėtų būti konkretizuotas. Priešingu atveju, dabartinis apibrėžimas apimtų valstybės legaliai taikomas bausmes ir kitokias poveikio priemones nepilnamečiams, taip sukeldamas skirtingų įstatymų nuostatų koliziją. Akcentuotina, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XI skyriuje įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Vadovaujantis BK 13 straipsniu, pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o už tam tikras sąrašo principu surašytas nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, už nužudymą, išžaginimą, vagystę ir kt.) atsako asmenys nuo keturiolikos metų. Vadovaujantis BK 90 straipsniu, nepilnamečiui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės, skiriamos nepilnamečiams: įspėjimas; turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas; nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai; atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti; elgesio apribojimas; atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.
Atkreipiame dėmesį, kad plačiąja prasme pagal teikiamą apibrėžimą kaip
„fizinės bausmės, sukeliančios fizinį skausmą“ galėtų būti traktuojamos ir
kai kurios procesinės prievartos priemonės – nepilnamečio asmens sulaikymas, suėmimas ir kt. Atsižvelgiant į tai, galiojantys įstatymai nors tam tikru mastu riboja, bet absoliučiai nedraudžia bausmių už padarytas nusikalstamas veikas nepilnamečiams taikymo. Antra, teikiamame apibrėžime nėra akcentuojamas fizinės bausmės objektas (t. y. kam taikoma ši bausmė). Atsižvelgiant į tai, siūlytina po žodžių „bet kokia bausmė“ įrašyti žodį „vaikui“. Trečia, svarstytina, ar apibrėžime vartojamas terminas „fiziškai kankinti“ nėra per siauro turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (Žin., 2006-07-22, Nr. 80-3141) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama visuotinai pripažįstama kankinimo sąvoka, kuri siejama ne tik su fiziniu, bet ir psichiniu skausmu („<...> „kankinimas“ – tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas <...>“). Be to, apibrėžiant fizinės bausmės sąvoką, rekomenduotina pasiremti Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 1 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtintu reguliavimo pavyzdžiu, nustatančiu, kad „šis apibrėžimas neapima tik teisėtomis sankcijomis sukeliamo, joms būdingo arba su jomis susijusio skausmo ar kančios.“
25
suprantama. Nesvarstyta
26 10.
26
ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.“ Apibrėžimas turėtų būti patikslintas, atsižvelgus į šias pastabas:
231964
turinys (formuluotė „garbės ir orumo nepaisymas“) tarpusavyje derintinas su įstatymo 3 straipsnio ir 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis
26
smurto prieš vaiką apibrėžimas nesutampa su bendruoju smurto apibrėžimu, pateiktu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje („Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“). Manytina, kad smurto požymiai, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo, turėtų būti suvienodinti. Nesvarstyta
26 10.3. Svarstytina, ar apibrėžime pateikiamas smurto būdas – „tiesioginis ar netiesioginis“ – nėra perteklinis požymis; ir ar šis požymis nesidubliuoja su prieš tai apibrėžime vartojamais žodžiais „veikimu ar neveikimu“. Nesvarstyta
2324622
smurto sąvoka, pateikiama šiame apibrėžime, taip pat keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte bei 24 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti suvienodinta su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme vartojamu „psichinio smurto“ terminu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK vartojamas „psichinės prievartos“ (past. – ne „psichologinės“) terminas. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina teikiamame projekte vartojamą „psichologinio smurto“ terminą keisti „psichinio smurto“ terminu. Nesvarstyta
2364
smurto prieš vaiką apibrėžime nustatoma, kad smurtas gali būti tik tyčinis.
Kita vertus, ši kaltės forma nedera su į smurto turinį įtrauktos nepriežiūros samprata ir apibrėžimu. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte apibrėžta, kad „nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai“. Vaiko poreikių tenkinimo aplaidumas yra ne tyčinės, o neatsargios kaltės formos požymis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vaiko „nepriežiūra“ pagal apibrėžimą gali pasireikšti tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma, praktikoje paprastai ji pasireiškia neatsargumu (past. – asmuo nenumatė nepriežiūros padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo juos numatyti). Atsižvelgiant į tai, jog smurto prieš vaiką apibrėžimas siejamas ir su vaiko nepriežiūra, šiame apibrėžime neturėtų būti akcentuojama tik tyčinė smurto kaltės forma. Nesvarstyta
26
apibrėžime smurtas siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas. Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.) Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina dėl prieš vaiką naudoto smurto kilusius padarinius apibrėžti taip – „<...> jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba buvo sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai“. Nesvarstyta
28 11.
28
jo vartojant žodį „neturintis“, ir taip suderinant vaiko apibrėžtį su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu. Nesvarstyta
29
vaiko tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“ Pastebėtina, kad pagal CK 2.132 straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Atstovai pagal įstatymą turi įstatyme nustatytas teises ir pareigas, tuo tarpu atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nustatomos ne tik įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose – įgaliojime, pavedime, teismo sprendime ir pan. CK nustatyta, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, - įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. Vaiko atstovų pagal įstatymą ir atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nėra ir negali būti tos pačios. Pastebėtina ir tai, kad įstatymo 30 straipsnyje išvardintos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, o 31 straipsnyje nustatyta, kokia tvarka vaiko atstovai pagal įstatymą gali įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius teisinius veiksmus atstovaujant vaiką. Taigi vertinama nuostata nedera ir su kitomis projekto nuostatomis. Nesvarstyta
210
13Svarstytina,
ar įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje reikėtų įtvirtinti sąvoką „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“, atsižvelgiant į tai, kad čia pateikiamas institucijos pavadinimo trumpinys, o ne atskleidžiamas sąvokos turinys. Vietoj to siūlytina projekto tekste pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste. Nesvarstyta
3191
numatyta, kad ši smurto forma apima ir fizines bausmes.
Atsižvelgiant į tai ir į 10 bei kitas pastabas, įstatymo 19 straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose, kur vartojama formuluotė „visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant ir fizines bausmes“ kaip pertekliniai brauktini žodžiai „įskaitant ir fizines bausmes“. Nesvarstyta
326
15Akcentuotina,
kad įstatymo 3 straipsnio apibrėžimai nevisiškai atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį:
326
straipsnyje tik keturios (past. – neapibrėžiama, kaip šio įstatymo kontekste turėtų būti suvokiama vaiko garbės ir orumo nepaisymas). Nesvarstyta
326
neveikimu“, taip pat „tiesiogiai ar netiesiogiai“. Įstatymo 3 straipsnyje smurto požymis „veikimu ar neveikimu“ nėra akcentuojamas, o požymis
„tiesiogiai ar netiesiogiai“ yra susietas tik su fizinio smurto apibrėžimu. Nesvarstyta
3
3 straipsnyje pateikiami smurto formų apibrėžimai tikslintini:
311
fizinį smurtą, nėra aišku, ką reiškia „tiesioginiai ar netiesioginiai veiksmai“. Nesvarstyta
311
fizinį smurtą, „fizinių veiksmų prieš vaiką“ formuluotė tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad apibrėžiant fizinę bausmę naudojama kita formuluotė
311
fizinį smurtą, turėtų būti akcentuojama ne daugiskaitinė fizinių veiksmų prieš vaiką forma, o šio žodžių junginio vienaskaita.
Priešingu atveju, siūlomas reguliavimas sudaro įspūdį, kad vienkartinis „fizinis veiksmas“ prieš vaiką įstatymo prasme nelaikytinas fiziniu smurtu. Nesvarstyta
311
fizinio smurto apibrėžime fizinis smurtas siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ kokia nors liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas. Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.). Nesvarstyta
311
fizinio smurto apibrėžime atitinkama smurto forma taip pat yra siejama su padariniais, kurių nėra bendrame smurto apibrėžime (įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) – žala garbei ir orumui. Tai yra įstatymo spraga, nes normos dalis traktuojama plačiau už visumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fizinės bausmės apibrėžimas, pateiktas įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, taip pat nėra siejamas su kilusia žala garbei ir orumui. Be to, akcentuotina, kad garbė ir orumas yra dvi skirtingos, savarankišką turinį turinčios vertybės. Tam tikrais veiksmais gali būti pažeidžiama garbė, bet ne orumas, ir atvirkščiai. Dėl tos priežasties koreguotinas šių padarinių jungtukas, vietoje „ir“ vartojant „ir (ar)“. Taip pat akcentuotina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto formuluotė „<...> ar žalą garbei ir orumui“ nėra tiksli. Siūlytina ją keisti formuluote – „<...> ar žeminantys vaiko garbę ir (ar) orumą“. Nesvarstyta
312 16.6.
312
psichologinį smurtą, akcentuotina, kad tikslesnis yra psichinio smurto terminas. Nesvarstyta
312
psichologinį smurtą, nėra aiškus jame vartojamo žodžio „nuolatinis“ turinys. Nesvarstyta
312
psichologinį smurtą, jo sukeliami padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas, teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų. Nesvarstyta
313
seksualinį smurtą, svarstytina, kuo šis terminas skiriasi nuo „seksualinio išnaudojimo“ termino, vartojamo ne tik JTO Vaiko teisių konvencijoje (Žin., 1995, Nr. 60-1501; 200) ar BK, bet ir vieninteliame ES teisės akte, kurį įgyvendina keičiamas įstatymas, - 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/93/ES „Dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas
313
seksualinį smurtą, tikslintinas terminas „seksualiniai veiksmai su vaiku“. Nesvarstyta
313
seksualinį smurtą, vartojami terminai turėtų būti suderinti su BK XXI skyriuje vartojamais terminais. Pavyzdžiui, „seksualiniai veiksmai“ turėtų būti detalizuoti, kaip apimantys lytinį santykiavimą; kitokį lytinės aistros tenkinimą; tvirkinimą ir pan. Apibrėžime vartojama formuluotė „<...> kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai <...>“ tikslintina, nes prievartos samprata savo turiniu apima tiek jėgą, tiek ir grasinimus. Nesvarstyta
313
seksualinį smurtą, vartojama formuluotė „<...> kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės <...>“ yra perkrauta informacija ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo.
Be to, BK yra tiksliai nustatytas amžius, nuo kurio santykiavimas su nepilnamečiu, turint pastarojo sutikimą, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės – 16 metų (žr. BK 1511 straipsnio 1 dalį). Dėl tos priežasties atitinkama keičiamo įstatymo nuostata turėtų būti konkretizuota, nurodant tikslų nepilnamečio amžių. Nesvarstyta
313
seksualinį smurtą, šio apibrėžimo antrasis sakinys yra lingvistiškai taisytinas, nes pradedamas nuo jungtuko „taip pat“. Nesvarstyta
313
smurto apibrėžimo antrasis sakinys yra kazuistinio pobūdžio. Viena vertus, jame vardinamos veikos pagal požymius iš dalies dubliuojasi su apibrėžimo pirmajame sakinyje vardinamais seksualinio smurto požymiais. Antra vertus, šiame sakinyje išvardintų veikų sąrašas nėra pagrįstas sistemiškai. Pavyzdžiui, seksualiniu smurtu pripažįstamas vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, bet nepripažįstamas vaiko įtraukimas į prostituciją (past. – nors vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje seksualiniu smurtu pripažįstamas) ar vaiko vertimas užsiimti prostitucija. Be to, pastebėtina, kad į šį sąrašą nėra įrašyta vaiko įtraukimo į seksualinę vergovę veika, įtvirtinta BK 100 straipsnyje ir 103 straipsnio 2 dalyje. Nesvarstyta
314
vaiko nepriežiūrą, jos sukeliami padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų. Nesvarstyta
4
41
44 19.
44
tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“. Nesvarstyta
46
20Svarstytina,
ar įstatymo 4 straipsnio 6 punkto formuluotė „kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus“ dera su Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatomis. Nesvarstyta
5
neatitinka teisės technikos taisyklių. Be to, šiame straipsnyje taisytina klaidinga nuoroda į projekto 3 straipsnį, kadangi vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti projekto 4 straipsnyje. Nesvarstyta
5
5 straipsnyje pateikiama nuoroda ne į tą straipsnį. Atsižvelgiant į tai, žodžiai ir skaičius – „šio įstatymo 3 straipsnyje“ keistini į žodžius ir skaičių – „šio įstatymo 4 straipsnyje“. Nesvarstyta
5
kolizijos taisykles, raiška yra klaidinanti. Teikiamame projekte nustatoma:
„Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja
santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai <...>“. Iš šios nuostatos nėra aišku, kada taikytinos šio įstatymo sureguliuotos nuostatos, o kada vaiko teisių apsaugos pagrindiniai principai, nurodyti įstatymo 4 (past. – ne 3) straipsnyje. Akcentuotina, kad šio įstatymo reglamentavimas turėtų būti taikomas, kai kiti įstatymai ar teisės aktai reglamentuoja kitaip.
Atvejais, kai tam tikri vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo įstatymu, nei kitais teisės aktais, turėtų būti vadovaujamasi pagrindiniais vaiko teisių apsaugos principais. Nesvarstyta
5
sutartis ir ratifikuotas konvencijas <...>“ turinys ir jos veikimo taisyklės tikslintini. Visų pirma, iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kokiai bendrajai taisyklei daromas ši išimtis. Antra, tikslintini formuluotėje vartojami terminai – pastebėtina, kad konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių. Nesvarstyta
5
arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“) taip pat trūksta aiškumo. Visų pirma, akcentuotina, kad terminas
„kodifikuotas įstatymas“ keistinas žodžiu „kodeksas“. Antra vertus,
atitinkamai suformuota normų kolizijos sprendimo taisyklė yra nepagrįsta ir galimai prieštarauja teisėtumo principui. Pastebėtina, kad kodeksai nėra konstituciniai įstatymai, o jų teisinis statusas ir galia yra tokie patys kaip paprastų įstatymų. Be to, nėra aišku, koks kodeksas, kokiais atvejais ir kokiems įstatymams suteiktų viršenybę vaiko teisės apsaugos klausimus spręsti kitaip nei tai numato Vaiko teisių pagrindų įstatymas. Nesvarstyta
II Y 26.
TD
į tai, kad įstatymo II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises, taip pat į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūlytina pakeisti skyriaus pavadinimą, pavyzdžiui, į „Pagrindinių vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimas“ ar pan. Nesvarstyta
81
vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Akivaizdu, kad tik gimęs vaikas negali pats įgyvendinti teisės į tautybę, nes tautybei nustatyti nėra aiškiai apibrėžtų teisinių taisyklių. Nesvarstyta
straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys, jog kitų įstatymų nuostatų kartojimas projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Siūlytina paminėtų įstatymo projekto nuostatų atsisakyti. Nesvarstyta
9912 29.
9912
ar projekto 9 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytos teisių ir laisvių įgyvendinimo ribos kaip tai nustatyta projekto 4 straipsnio 3 punkte, nes akivaizdu, kad vaiko tam tikras bendravimas, susirašinėjimo slaptumas gali kenkti jo interesams. Analogiška pastaba teiktina ir projekto 9 straipsnio 2 daliai. Nesvarstyta
10
vaiko atstovą pagal įstatymą“. Nesvarstyta
111
gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams.” Suformuluota nekorektiškai. Gyvenimas skyrium savaime nėra priežastis vertinti ar bendravimas su tokiu tėvu ar motina yra prieštaraujantis vaiko interesams. Teisės aktai gali tik nustatyti ribojimus, kurie užtikrintų, kad vaikui nebūtų daroma žala. Nesvarstyta
į projekto 16 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 3-5 dalys yra deklaratyvios ir perteklinės. Nesvarstyta
191
žodžiai „nuo smurto“. Nesvarstyta
straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 6 dalies nuostatos yra deklaratyvios. Nesvarstyta
22253
22, 25 straipsniuose reikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pavadinimą, o įstatymo 25 straipsnio 3 dalį tikslinti, nes baudžiamoji atsakomybė nustatyta Baudžiamajame kodekse. Nesvarstyta
224
teisėkūros stabilumo ir efektyvumo, įstatymo 22 straipsnio 4 dalį siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis.
Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir šio įstatymo. Nesvarstyta
225
į tai, kad įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinama, jog „vaikas – žmogus iki 18 metų“, įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje esanti formuluotė „iki
2210
procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas <...>“. Ši nuostata yra klaidinanti. Minimus dalykus reguliuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Pabrėžtina, kad vaikų procesinių ypatumų BK nereglamentuoja. BK numato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tačiau nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir ribos yra materialinės teisės normos, o ne procesinės. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostata yra tikslintina. Nesvarstyta
2323
dviprasmis, be to, neatitinka suformuoto straipsnio turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančio įstatymo 48 straipsnyje. Akcentuotina, kad tarp vaiko (past. – kaip ir bet kurio kito asmens) teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas. Įstatyme detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (žr. keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį).
Pabrėžtina, kad bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas – asmens teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas. Šiuo konkrečiu atveju keičiamo įstatymo 23 straipsnyje detalizuotos tik dvi vaiko pareigos – 1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi Konstitucijos 38 straipsnio septintoje dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“), nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu. Nesvarstyta
241
ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.” Siekiant užtikrinti išsamų teisinį reguliavimą, būtina nustatyti
“kitų fizinių ir juridinių asmenų” įgaliojimus vykdant jiems nustatytą
pareigą. Nesvarstyta
242
24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Ši nuostata tikslintina pagal pastabas:
242 41.1. Neaišku, kodėl atsakomybė numatoma tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą, nors įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiamos keturios smurto formos, o įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atsakomybė turėtų būti nustatoma ne tik už fizinio ar psichologinio smurto demonstravimą, bet ir už demonstravimą seksualinio smurto, nepriežiūros ar vaiko garbės ir orumo nepaisymo. Nesvarstyta
242 41.2.
242
baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą, bet ir kitą neteisėtą veiką. Akcentuotina, kad BK 159 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už vaiko įtraukimą į į administracinio nusižengimo, civilinio delikto ar kitos nei nusikalstama neteisėtos veikos darymą prieštarautų teisėtumo principui. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik BK pagrindu, ir tik jeigu asmens padaryta veika atitinka konkrečią nusikalstamos veikos sudėtį. Nesvarstyta
242 41.3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad smurto demonstravimas vaikams pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą gali užtraukti administracinę, bet ne baudžiamąją atsakomybę. Nesvarstyta
243
nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Akcentuotina, kad kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą – „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūlytina cituojamą keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti taip: „Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Nesvarstyta
243
į BK terminiją, įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje žodžiai „sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“. Nesvarstyta
244 44.
244
informuoti policiją ir (ar) vaiko teisių apsaugų tarnybą, jeigu sužinoma apie vaiką, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos „ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos“, kuriam dėl to gali reikėti pagalbos. Svarstytinas
„vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys. Be to, manytina,
kad jungtukas „ir (ar)“ šioje vietoje nėra tinkamas. Nesvarstyta
245
nepašalinus iš įstatymo projekto, galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad “Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad
“Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai,
vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.” Baudžiamojo kodekso 24, 25 ir 26 str. nustato bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan.
Be to, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo („Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ (past. – kalba neredaguota)) prieštarauja BK reglamentavimui. Visų pirma, pastebėtina, kad bendrininkavimas, vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi galimas tik tarp fizinių asmenų („Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką“), o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. Nesvarstyta
245 Antra, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo. Trečia, nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 238 straipsnio 1 dalį). Administracinę atsakomybę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 1 dalimi, gali sukelti nepranešimas apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą.
Ketvirta, BK 238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
„Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens
artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.“ Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio trečiajai daliai. Nesvarstyta
245 Taip pat, manytina, kad neteisinga nepranešimą traktuoti kaip aplaidų pareigų atlikimą. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip aplaidus pareigų atlikimas, o kaip pareigos neatlikimas. Nesvarstyta
245 Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje po žodžių „žinančio apie smurtą prieš vaiką“ brauktini žodžiai „ir (ar) galimą vaiką“, vietoje jų įrašant žodžius „ar kitą vaiko“. Nesvarstyta
246
24 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad „Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“ Akcentuotina, kad įstatyme apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą. Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo „bet kokio smurto“. Nesvarstyta
25
perteklinis, dėl to brauktinas. Nesvarstyta
25
252
neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus. Nesvarstyta
253
253
prieštaraujanti nuostata – „<...> taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (past. – turėtų būti – ANK), taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma nei už senajame ATPK, nei už naujajame ANK numatytas veikas. Akcentuotina ir tai, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už ANK nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Pabrėžtina, kad joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų. Priešingai – įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais. Įstatymai taikomi ne pavieniui, o sistemiškai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. Nesvarstyta
262
nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“) yra deklaratyvi. Pastebėtina, kad galiojančiame teisiniame reguliavime ne už visas iš keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje išvardintų veikų yra numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Nesvarstyta
271
pavadinimas įstatyme vartojamas ir ankstesniame straipsnyje (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalį). Nesvarstyta
271
54Svarstytina,
ar nusikalstamų veikų, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas, sąrašas, nustatomas įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, yra išsamus. Nesvarstyta
272
atsakomybę numato ne įstatymai, o vienintelis kodifikuotas įstatymas – BK), dėl to turi būti išbraukta. Nesvarstyta
273
56Svarstytina,
ar įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nusikalstamų veikų sąrašas išsamus. Be to, rekomenduotina, nurodyti ne veikų pavadinimus, o tikslius BK specialiosios dalies straipsnius bei jų dalis. Tokiu būdu būtų išvengta galimų nuostatos taikymo problemų. Manytina, kad įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostata „nepaisydami konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio. Nėra aišku, kokios „konfidencialumo taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Nesvarstyta
28 57.
28
įstatymo 28 straipsnio pavadinime formuluotė „pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažintų kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Atitinkamai ši formuluotė koreguotina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio bei kitų straipsnių tekstuose. Nesvarstyta
vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas“. Pastebėtina, kad šioje formuluotėje dubliuojamas pripažinimo kaltu aspektas. Atsižvelgiant į tai, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas (past. – kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu), šią mintį suformuojant taip: „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Nesvarstyta
281
ar įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai neturėtų būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi pvz., analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui. Nesvarstyta
281
28 straipsnio 1 dalyje, siekiant kad nekiltų normos taikymo problemų, rekomenduotina nurodyti tikslius BK straipsnius ir jų dalis. Atsižvelgtina ir į tai, kad į šį sąrašą yra įtrauktos ir analogiškos veikos, numatytos kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Be to, žodžiai „labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis – „sunkius ar labai sunkius“. Nesvarstyta
285
kontroliuos straipsnyje aptariamos veiklos organizatorių, kuriais gali būti ir fiziniai asmenys, atitiktį įstatymo reikalavimui. Nesvarstyta
286 62.
286
apie kokį fizinį asmenį duomenis privaloma pateikti. Nesvarstyta
291
pavadinimo. Nesvarstyta
30
30 straipsnyje vartojamos formuluotė „vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai“, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, kurioje vartojama formuluotė „vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai)“. Siūlytina vienodinti vartojamas formuluotes. Nesvarstyta
304
tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.“ nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, todėl laikytina pertekline ir neturinčia teisinio krūvio. Nesvarstyta
3052
312
31 straipsnio 2 dalies nuostatos diskutuotinos. Pirma, šios dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui: „Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Antra, siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuos klausimus reguliuoti, projektą tobulinti.
Manytina, kad tėvai įstatyme nustatytais atvejais galėtų pavesti kitiems asmenims atlikti tik konkrečius teisinius veiksmus, tokius kaip sutarčių su konkrečiomis sveikatos ar švietimo įstaigomis sudarymą. Tėvams laikinai išvykus ir dėl to negalint vykdyti pareigų vaikų atžvilgiu, turėtų būti taikomas globos institutas, esant reikalui jį atitinkamai patobulinus (pvz., leidžiant tėvams patiems parinkti globėją, nustatant tokiais atvejais paprastesnę laikinų globėjų (rūpintojų) skyrimo tvarką). Pastebėtina, jog Civiliniame kodekse yra nustatytos skirtingos įgaliojimų formos, tačiau iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku kaip ši nuostata turėtų būti taikoma Civilinio kodekso nuostatų kontekste. Be to, atskleistina kur tokie veiksmai turėtų būti apibrėžti – įgaliojime, ar kitame teisė akte. Vertinamo straipsnio nuostatos dalis, dėstoma skliaustuose: „(vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį), taisytina teisės technikos požiūriu. Siūlytina skliaustų atsisakyti ir nuostatą dėstyti taip: „Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį
321 68. Teigtina, jog įstatymo 32 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis <...>, nustatomas pernelyg platus ir neapibrėžtas reguliavimas, kurio pagrindu vaiko teisių apsaugos tarnyba galėtų tvarkyti ypatingus asmens duomenis.
Manytina, jog toks reguliavimas nedera su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytu tikslu: „ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis.“ Teigtina, jog teisė tvarkyti ypatingus asmens duomenis turėtų būti aiškiai apibrėžta ir apribota konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui, ją susiejant su įstatymo 32 straipsnio 2, 3 dalimis, įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, tam, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama. Nesvarstyta
321
atstovų pagal įstatymą“. Nesvarstyta
322
įrašytina nuoroda į konkretų įstatymo straipsnį. Nesvarstyta
331
331
tinkamas žodžių junginio vaiko teisių apsaugos tarnyba linksnis. Nesvarstyta
343512
nuostatos derintinos tarpusavyje ir dėstytinos straipsnyje, reguliuojančiame atsakomybę už šias veikas. Be to, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė. Nesvarstyta
342
siūloma nustatyti, jog asmens, pateikusio informaciją anonimiškumas gali būti išlaikytas jo „pageidavimu“.
Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas stokoja jo įgyvendinimo tvarkos, nes nėra aišku nei kokia forma, nei kokiu būdu asmens „pageidavimas“ turėtų būti išreikštas, kaip toks pageidavimas turėtų būti užfiksuotas, kokių procedūrų būdu būtų užtikrinamas asmens anonimiškumas. Šioje dalyje pateikiama išimtis dėl anonimiškumo išlaikymo prieš ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Svarstytina, ar šiame sąraše neturėtų būti įtraukta ir prokuratūra. Nesvarstyta
343
amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų. Nesvarstyta
36
kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas“. Neaišku, ar čia turima omenyje atvejo vadyba (neaiškus santykis su įstatymo
paslaugos, ar platesnis teisinis reguliavimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad visas įstatymo VI skyriaus antrasis skirsnis, taip pat ir kitos projekto nuostatos, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, turėtų būti derinamas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-358) nuostatomis, reguliuojančiomis vaiko paėmimą iš vaiko atstovų pagal įstatymą, apgyvendinimą, globėjų centro funkcijas, teikiamą pagalbą ir kt. Nesvarstyta
364 77.
364
jau yra pateiktos projekto 22 straipsnio 9 dalyje. Nesvarstyta
37
įstatymo 37 straipsnio pavadinimas, po žodžio „vaiko“ įrašytinas žodis
„teisių“, kad pavadinimas būtų logiškas ir suprantamas. Nesvarstyta
371
turi reaguoti gavusi pranešimą iš „iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų“. Įstatymo 27 straipsnyje numatoma pareiga pranešti tik apie tame straipsnyje numatytas veikas, todėl neaišku, kodėl nuoroda teikiama tik į šį straipsnį. Pastebėtina, kad bendra pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą įtvirtinta įstatymo 34 straipsnyje. Svarstytina, ar įstatymo 37 straipsnyje apskritai reikia vardinti visus asmenis, pateikusius pranešimą, nes vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų reaguoti į bet kokį pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą. Šioje dalyje reikėtų atsisakyti ir pranešimų formų (raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu), kaip perteklinių ir viena kitą dubliuojančių. Atsižvelgiant į projekto 37 straipsnio 1 dalyje numatytą platų priemonių, kuriomis galima gauti pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nėra aišku ar bus reaguojama į visus gautus pranešimus ar tik tuos, kai galima identifikuoti pranešusį asmenį. Be to, svarstytina nuostata, kad su vaiku visais atvejais bendraujama nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Manytume, kad šis imperatyvas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidė tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Nesvarstyta
372
37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą.
Atkreiptinas dėmesys, jog norint baigti pranešimo nagrinėjimą, pirmiausia derėtų nustatyti, jog toks nagrinėjimas apskritai yra pradedamas. Taip pat pažymėtina, jog derėtų nustatyti ir tai, kokie veiksmai turėtų būti atliekami, kai nustatoma, jog pranešimas yra pagrįstas. Nesvarstyta
381
įvertinamas ir nustatomas „socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Visų pirma, neaišku, kokia tai galėtų būti institucija, antra, svarstytina, ar tokios tvarkos neturėtų nustatyti aukštesnės teisinės hierarchijos subjektas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje tvarkoje turėtų būti nustatoma tik situacijos grėsmės lygio įvertinimo tvarka. Tuo tarpu pagrindiniai principai, kuriais remiantis būtų įvertinamas situacijos grėsmės lygis konkretaus fakto atveju, turėtų būti
„bendrojo pobūdžio paslaugos“. Neaišku, kokios paslaugos turimos omenyje – ar
tai tas pats, kas bendrosios paslaugos, kaip jos apibrėžtos Socialinių paslaugų įstatyme. Taip pat neaišku, koks šių paslaugų santykis su bendruomeninėmis paslaugomis. Be to, pastebėtina, kad 38 straipsnio 2 dalies ir 39 straipsnio 1 dalis dubliuojasi tarpusavyje. Projektas tobulintinas
„pavojus vaikui“ turimas omenyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad
vaiko situacijos trečiojo grėsmės lygio atveju yra taikoma pati griežčiausia priemonė – vaiko paėmimas iš šeimos (vaiko atstovų pagal įstatymą).
Be to, po formuluotės „jo atstovais“ įrašytina formuluotė „pagal įstatymą“. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo 42 straipsnio 4 daliai, 44 straipsniui. Nesvarstyta
386
būdu „pateikia“ vaiko nuomonę. Nesvarstyta
383878
kalbama apie priimamą sprendimą, o 8 dalyje apie susitarimą
391
sprendimą skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas. Nesvarstyta
402
problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema“ kaip neapibrėžtos ir vertinamojo pobūdžio. Nesvarstyta
40424
įstatymo 40 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra aišku, kas konkrečiai turi imtis skubių veiksmų – atvejo vadybininkas, vaiko teisių apsaugos tarnyba, policija ar kiti subjektai. Taip pat neaiškus šios normos santykis su įstatymo 42 straipsnyje numatyta vaiko paėmimo tvarka, jeigu abi normos pakartoja viena kitą, jos turi būti išdėstytos viena norma. Nesvarstyta
411
santykį” ir nustatyti veiksmus, kurie turi būti atlikti, jeigu toks santykis neužmezgamas. Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatyti aiškūs įgaliojimai atvejo vadybininkui telkiant bendruomenės narius ir specialistus. Iš normos formuluotės nėra aišku ar atvejo vadybininkas turi valdingus įgaliojimus bet kurių iš minėtų asmenų atžvilgiu.
Be to, yra būtina aiškiai įvardyti, kokie “specialistai” turimi omenyje, kadangi galimi atvejai, kad specialistų darbą reguliuojantys teisės aktai nenumatys jiems darbinės pareigos būti pasitelktiems atvejo vadybininko. Taip pat atskleistinas šios normos santykis su projekto 51 straipsnio 3 dalimi, t.y. ar specialistai bus išimtinai tik paskirti savivaldybės ar be savivaldybės paskirtų specialistų bus pasitelkiami ir kt. Taip pat būtina sukonkretinti ko siekiama nuostata
“Atvejo vadybininkas ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo, įgalina
šeimą ją spręsti, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.” Jei atvejo vadybininkas tik “ieško sprendimo”,
“stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus”, kyla
klausimas kas “randa sprendimą” ir vykdo intensyvų prevencinį ir socialinį darbą, kur nustatoma, koks darbas turi būti atliktas. Nesvarstyta
4121
informacijos iš įvairių subjektų. Tokios informacijos parengimas gali reikalauti darbuotojų darbo laiko, materialinių sąnaudų, todėl norma papildytina nuostatomis apie tai ar informacija atvejo vadybininkui teikiama atlygintinai ir kas atitinkamą atlyginimą moka. Nesvarstyta
4155
nustatyta, taigi ir vadybininkas gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl jos nustatymo, tik esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems laikinosios globos nustatymo pagrindams. Pagalbos plano vykdymo neefektyvumas savaime negali būti pagrindas nustatyti vaiko globą. Nesvarstyta
42
teisinį institutą.
Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra naujas, t.y. iki šiol nereguliuotas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Todėl jo esmę, taikymo nuostatas ir teisines pasekmes būtina aptarti. Nesvarstyta
42 Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal savo esmę teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą yra nauja tėvų valdžios apribojimo forma, todėl nuostatos, susijusios su šiuo teisiniu reguliavimu – sąlygos, būdai ir teisinės pasekmės, turi būti įtvirtintos ne
421 Antra, aptariamo straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog prašymas paimti vaiką nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK XXXIX skyriuje nustatomos supaprastinto proceso taisyklės. Pagal šio skyriaus taisykles nagrinėjamos bylos, kuriose dažniausia nėra ginčo dėl teisės, t.y. dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, kuriais dažniausiai patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės. Bylose dažniausia nedalyvauja jokia antra šalis ir nėra jokių suinteresuotų asmenų, nes pareiškėjų teisių įgyvendinimo klausimas dažniausia nėra susijęs su kitų asmenų teisėtais interesais. Be to, bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas mano, jog būtinas žodinis procesas, arba kai žodinį nagrinėjimą numato tam tikras įstatymas. Taip pat pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog šio proceso metu dažniausia patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės, CPK 582 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog „Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos <...>“.
Vertinant išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, jog leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą proceso tikslas nėra pozityvus, nes šio leidimo pasekmė yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (atstovų pagal įstatymą). Todėl šio proceso modelio taikymas leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą klausimo sprendimui kelia abejonių dėl jo proporcingumo siekiamiems tikslams. Taip pat manytina, jog CPK XXXIX skyrių taikant be jokių išimčių, ir neatsižvelgiant į tai kokios teisinės reikšmės klausimas yra sprendžiamas, t.y.: nenustačius privalomo bylos žodinio nagrinėjimo; nenustačius imperatyvo išklausyti vaiko nuomonės, jei tai yra įmanoma; nenustačius imperatyvo pagal galimybes išklausyti vaiko atstovų pagal įstatymą; nenustačius teisės apskųsti teismo nutartį, kuria leidimas paimti vaiką būtų išduodamas, turėtų būti vertinama, jog siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos nuostatų, tiesiogiai įtvirtinančių valstybės globą šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei (Konstitucijos 38 straipsnis) ir kiekvienos asmens teisę į teisingą teismą (Konstitucijos 30 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlomas reguliavimas privalo būti tobulinamas ir išdėstytas jam deramuose teisės aktuose. Nesvarstyta
43441
sąvoka „policija“ keistina į sąvoką „policijos pareigūnais“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl įstatymo 44 straipsnio. Nesvarstyta
432
vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos.
Iš vienos pusės nėra aišku, kodėl nustatomas vienos darbo dienos terminas veiksmui atlikti, jis turi būti atliekamas nedelsiant. Iš kitos pusės, nėra reguliuojamos pasekmės, kurios atsirastų vaiko teisių apsaugos tarnybai nespėjus kreiptis ar nesikreipus į teismą per vieną darbo dieną, t.y. ar toks vaikas turėtų būti kitą darbo dieną grąžintas atstovams, ar teismas gavęs pavėluotą prašymą jį turėtų atmesti. Nesvarstyta
434
aišku kaip įstatymo 43 straipsnio 4 dalis siejasi su pirmosiomis trimis. Taip pat nėra aišku nuo kokio momento bus skaičiuojamas 14 dienų terminas. Nesvarstyta
435
abejonių įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje numatytas 14 dienų termino pagrįstumas. Nesuprantama kodėl atvejo vadybininkas negali inicijuoti Pagalbos plano sudarymo ir kt. veiksmų anksčiau, jei juos atlikti galima. Kadangi norma numato taip pat Pagalbos plano peržiūrų koordinavimą, kyla klausimas nuo kokio momento 14 dienų terminas bus skaičiuojamas šiam veiksmui, kadangi įstatymas nenumato, kad mobilios komandos bus sudaromos kokiomis nors sąlygomis pakartotinai. Nesvarstyta
44
nuoroda į įstatymo 45 straipsnio 1 dalį. Nesvarstyta
45
gali būti apgyvendintas. Tačiau nei minėtame straipsnyje, nei kitur projekte nėra pateikiama aiški eiliškumo sistema, pagal kurią vaikas apgyvendinamas, t.y. nėra aišku pas kurį subjektą (kuriame subjekte) vaiką būtu siekiama apgyvendinti pirmiausia. Nesvarstyta
461 99.
461
46 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies
kontrolierius. Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šiame punkte įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182,
priemonių vaiko teisėms užtikrinti. Nesvarstyta
47
projekto 47 straipsnio punktų tekstas neišplaukia iš pirmosios pastraipos, todėl pirmoji pastraipa ir punktai turėtų būti dėstomos kaip atskiros struktūrinės dalys. Nesvarstyta
4851
reguliuoti ne vaikams padarytas nusikalstamas veikas, o vaikų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas. Nesvarstyta
įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktų tarpusavio santykis, t.y. ar turimi galvoje tie patys duomenys, jei taip, derėtų jų gavimą reguliuoti viename punkte, jei ne, būtina nurodyti, ar projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyti duomenys gaunami atlygintinai ar ne. Duomenų gavimo atlygintinumo klausimas spręstinas ir projekto 49 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Nesvarstyta
501
teisės akto glaustumo reikalavimu, įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įvestinas Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos pavadinimo trumpinys, pavyzdžiui, „Taryba“, kuris vartotinas tolesniame straipsnio tekste. Nesvarstyta
505
50 straipsnio 5 dalis tikslintina, nustatant, jog „Tarybai patalpas suteikia, posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nesvarstyta
2 P 105.
2
matyti iš siūlomo teisinio reguliavimo, įstatymu įtvirtinama institucinė pertvarka, t. y. savivaldybių administracijų struktūroje nebelieka vaiko teisių apsaugos skyrių, jų funkcijos perduodamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti numatytas vėlesnis nei 2017 m. liepos 1 d. įstatymo įsigaliojimas, kad būtų pakankamai laiko tinkamai pasiruošti numatytai pertvarkai, priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus ir pan. Taip pat turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, reguliuojančios iki įstatymo priėmimo pradėtų procedūrų užbaigimą, funkcijų perėmimą ir pan. Nesvarstyta
124273
dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. kovo 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu įstatymo Nr. XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio 6 d. Įstatyme įtvirtintos įgyvendinimo nuostatos turėtų būti suderintos su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu įstatymo Nr. XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis, kitaip būtų paneigtas esamas teisinis reguliavimas. Nesvarstyta
2
projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „įsigaliojamas“ keistinas žodžiu „įsigaliojimas“. Nesvarstyta
22
„šio straipsnio 3 dalį“. Nesvarstyta
23
įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Nesvarstyta
* 110.
šį įstatymą, atsižvelgtina į pastabas, pateiktas Teisės departamento išvadose dėl kartu su šiuo įstatymu teikiamų įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIIP-356 –
tikslintinas kalbos požiūriu. Nesvarstyta
ministerijos, 2017-02-24 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas), manome, kad jo nuostatos tinkamai perkelia kai kurias 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva 2011/93/ES), nuostatas. Vis dėlto pažymime, kad pagal Lietuvos
parengta Direktyvos 2000/43/EB ir Projekto atitikties lentelė. Nesvarstyta
143A. Petrulis,
2017-02-10 Nr. g-2017-17883 Komisijos, ruošiančios Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas, nuostatose pabrėžiamos tik 4 smurto prieš vaikus formos, kuriose nieko nesakoma apie rūkorių tėvų ir kitų šeimos narių vertimą pasyviai rūkyti savo vaikus - nuolat kvėpuoti narkotinių medžiagų dūmais. Juk visiems žinoma, kad ne tik patalpoje rūkantis, bet ir lauke ar balkone prisirūkęs asmuo net kelias valandas kenkia aplinkiniams iškvepiamomis nuodingomis medžiagomis. Įstatymo pataisose turėtų būti kategoriškai pabrėžta, kad rūkorių šeimos neturi teisės kenkti savo vaikų ir kitų aplinkinių sveikatai minėta narkomanijos forma, kad šios šeimos neišvengiamai bus įrašomos į socialinės rizikos šeimų sąrašus, bus tikrinamos, persekiojamos, kol bus pasiekti teigiami rezultatai. Nesvarstyta 144. D.
D. Guogienė 2017-02-10, g-2017-1805236 Siūlo skubos tvarka priimti Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, bei apibrėžti smurto sąvoką prieš vaikus, kad vaiko auklėjimas naudojant fizinę jėga nebūtų pateisinamas. Nesvarstyta
145Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija,
36 Kasdieniniame darbe padėdami vaikams ir šeimoms bei domėdamiesi naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis, norime pareikšti savo, kaip Lietuvos gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų, poziciją. Visų rūšių smurtas ankstyvame amžiuje lemia smegenų struktūrų ir jų veiklos pokyčius, kurie sutrikdo vaiko pažintinę ir emocinę raidą, pažeidžia savivertę bei yra viena iš svarbių sudedamųjų dalių, lemiančių psichikos ir elgesio sutrikimus paauglystėje ir suaugusiųjų amžiuje. Smurtas yra susijęs su tokių sunkių psichikos sutrikimų, kaip prieraišumo, elgesio ir emocijų, potrauminio streso, nerimo ir depresijos, priklausomybių nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų suaugusiųjų amžiuje, išsivystymą. Šiomis dienomis, suaktyvėjus visuomenėje diskusijoms apie smurtą patiriančių vaikų apsaugą, norime išsakyti savo poziciją ir paremti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, apibrėžiančias keturias smurto rūšis pagal JT Vaiko teisių konvenciją ir PSO bei EK rekomendacijas. Nesvarstyta
36 Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) ir Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA), reaguodama į pastarųjų savaičių ivykius, atkreipia dėmesį, kad tai nera vienetiniai atvejai, o keli iš daugelio, vykstančių nuolat. Nepaisant to, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (JT VTK) buvo priimta dar 1989 metais, daugelyje šalių fizines bausmės yra teisiškai legalios ir socialiai priimtinos.
Suprasdami, kad sveikata - tai ne tik fizinė, bet ir psichikos, ir socialinė gerovė, manome jog: Socialinės apsaugos sektorius, kaip ir šiuolaikinė medicinos praktika, privalo remtis mokslu pagrįstais įrodymais bei pasaulyje pripažintais didelės apimties moksliniais tyrimais. Remiantis Pasaulines sveikatos organizacijos dokumentu „Globot Sfotus Report on Violence prevention 2014“ ir JT VTK pabrėžia, kad visų rūšių fizinės bausmės ir visos kitos žiaurios ir žeminančios bausmių formos privalo būti kaip įmanoma greičiau teisiškai uždraustos ir eliminuotos. Į fizinio smurto sąvoką aiškiai įeina: emocinis, fizinis, seksualinis smurtas ir vaiko nepriežiūra. Svarbu užtikrinti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tinkamai vykdytų savo tiesiogines pareigas. Vaikų ligų gydytojai, vaikų ir paauglių psichiatrai aktyviai kreipiasi į Tarnybą, informuodami apie nustatytą smurtą prieš vaiką artimoje aplinkoje, tačiau dažnai Tarnybos raštiški atsakymai būna formalūs, smurtas tose pačiose šeimose kartojasi ir tie patys vaikai pakartotinai patenka į vaikų ligų bei psichiatrijos skyrius dėl fizinio, emocinio, seksualinio smurto ar nepriežiūros nulemtų sveikatos sutrikimų. Manome, kad turi būti užtikrintas efektyvus socialinių darbuotojų darbas, pakankamas gerai paruoštų dirbančių specialistų skaičius. Be to, būtina garantuoti Tarnybos ir medikų efektyvų bendradarbiavimą, teikiant adekvačią ir realią pagalbą vaikui. Siūlome kiek įmanoma mažinti biurokratinę šio proceso dalį situacijose, kai būtinas greitas reagavimas.
Tikslinga didinti socialinės ir psichologinės pagalbos prieinamumą labiau pažeidžiamoms šeimoms (turinčioms mažamečių vaikų, daugiavaikėms šeimoms, šeimoms, turinčioms neįgalių ar sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančių vaikų), raginti pažeidžiamas šeimas kreiptis psichologinės ar socialinės pagalbos sprendžiant šeimoje kylančias problemas. Norime pabrėžti jog psichologų, ypač teikiančių nemokamas paslaugas, labai trūksta mažesniuose Lietuvos miestuose ir kaimuose. Labai svarbu skirti ypatingą dėmesį šeimoms, kurios identifikuojamos kaip socialinės rizikos grupė dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog šeimose, kuriose tėvai vartoja narkotines medžiagas, vaikai dažniau patiria visų formų smurtą. Derėtų aiškiai suformuluoti ir visuomenei viešojoje erdvėje išaiškinti 49 straipsnio 1 punktą, kuriame nurodoma vaiko atsakomybė už jo pareigas ir tų pareigų laikymąsi bei pasekmės jų nesilaikant. Dalis šeimų Lietuvoje šiuo metu yra susirūpinusios dėl smurto prieš vaikus įstatymo pataisų patvirtinimo, kuriose draudžiamos fizinės bausmės, draudžiamas vaiko laisvės ribojimas. Šeimos, interpretuodamos įstatymą, baiminasi, jog tuo atveju neturės teisės auklėdami savo vaikus formuoti aiškių vaiko elgesio ribų ir struktūruoti jų aplinkos, kai už taisyklių pažeidimus vaikas turėtų susilaukti atitinkamų pasėkmių pagal susitarimą. Pateikiame esminius vaiko žmogiškąjį orumą paremiančius punktus, išvardintus Suomijos Nacionaliniame veiksmų plane, siekiančiame sumažinti fizines bausmes vaikams 2010-2015:
Vaikai ir suaugusieji privalo vieni kitus gerbti ir vertinti. Vaikai turi teisę būti auginami pozityviai, turėti saugų ir gerą gyvenimą. Vaikai nėra suaugusiųjų veiksmų objektai, bet žmonės su savo teisėmis. Žmogiškasis orumas įpareigoja visos smurto formas laikyti nepriimtinomis. Vaikystė yra vertingas gyvenimo etapas.
Fizinės bausmės yra rimta grėsmė vaiko augimui ir vystymuisi. Jaunųjų gydytojų asociacija ir Lietuvos medicinos studentų asociacija tiki, kad suvienijus jėgas, drąsiai kalbant apie esamas problemas ir imantis jų sprendimo, galima pasiekti, kad Lietuvoje nebeliktų skriaudžiamų vaikų. Raginame visas valstybės institucijas kuo labiau sumažinti biurokratinę naštą sprendžiant šias problemas bei siūlo savo pagalbą ir bendradarbiavimą. Nesvarstyta
psichiatrų draugijos tarybos narė 2017-02-14 Nr. g-2017-1920 * 2017-02-10 dienos Lietuvos vaikų ir paauglių draugijos pareiškimas, pasirašytas G.Bačienės, nebuvo pateiktas svarstyti nei draugijos nariams, nei draugijos tarybai. Neturėjome galimybės dėl šio pareiškimo diskutuoti, balsuoti. Ragindami visuomenę atsisakyti smurto, norime atkreipti dėmesį, kad viena iš didžiausių psichologinių traumų vaikui gali būti jo prievartinis atskyrimas nuo motinos ir šeimos. Todėl raginame visokeriopai stiprinti šeimos instituciją, sudaryti sąlygas vaikams pilnavertiškai ir saugiai augti savo šeimoje. Siūlome ne tik kovoti su nedarbu, alkoholizmu, įstatymų (probacijos, smurto artimoje aplinkoje) ignoravimu, bet ir stiprinti pagalbą šeimai, plėtojant socialines, pirminės asmens ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, nėščiųjų, tėvystės mokymus, nemokamą vaikų užimtumą. Nesvarstyta
148VšĮ „Paramos vaikams centras“ ir kt. 2017-02-14 Nr.
g-2017-1924236 Siunčiame Jums visuomenės kreipimąsi „Užtikrinkime saugią vaikystę kiekvienam vaikui!". Kreipimąsi pasirašo 32253 (trisdešimt du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt trys) asmenys ir 68 (šešiasdešimt aštuonios) organizacijos ir bendruomenės, dirbančios vaikų ir šeimos gerovės srityje. Prašome Jūsų atsižvelgti j šį kreipimąsi svarstant LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimus.
Mes, Lietuvos piliečiai, esame įsitikinę, kad valstybė privalo pasirūpinti kiekvieno Lietuvos vaiko saugumu ir apsaugoti nuo visų rūšių smurto. Pasaulyje jau 52 šalys įstatymais uždraudė fizines bausmes. Keturios smurto rūšys (psichologinis, fizinis, seksualinis ir nepriežiūra) yra išskiriamos JTO Vaiko teisiu konvencijoje, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos dokumentuose bei rekomendacijose, tačiau Lietuvoje iki šiol jos nėra aiškiai įvardintos. JTO vaiko teisių komitetas įvardinęs smurto prieš vaikus problemą Lietuvoje, rekomendavo valstybei įstatymiškai uždrausti taikyti visų formų fizines bausmes prieš vaikus bet kokioje aplinkoje, ypač namuose ir alternatyvios priežiūros institucijose, taip pat imtis smurto prieš vaikus prevencijos priemonių skatinant pozityvius vaikų auklėjimo būdus. Lietuvoje nėra aiškaus psichologinio, fizinio smurto ir nepriežiūros apibrėžimo. Nesant tokio apibrėžimo ir aiškaus fizinių bausmių kaip fizinio smurto įvardijimo bei draudimo, įstatymų numatyta atsakomybė taikoma nevienodai arba apskritai netaikoma. Baudžiamojo kodekso nuostatų (konkrečiai
išvedžiojimams ir paskatintų tėvus rinktis pozityvias drausminimo priemones. Tačiau svarbiausia - ne bausti, o laiku padėti. Smurtas turi būti kuo anksčiau atpažintas ir sustabdytas, vaikai ir šeimos turi laiku gauti pagalbą, nelaukiant kol ištiks tragedija. Nesant tinkamo smurto apibrėžimo įstatymuose, tarnybos neturi atspirties taško, skirdamos prevencines ir pagalbos priemones.
Aiškūs apibrėžimai ir jais besiremiantis situacijos įvertinimas leistų tarnyboms veiksmingiau organizuoti pagalbą: mokymus tėvams, psichologines ir socialines konsultacijas, savipagalbos grupes, pagalbą namuose ir kt. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus reikalaujame: 1.Priimti įstatymą, kuris apibrėžtų ir draustų visų rūšių smurtą prieš vaikus (fizinį smurtą, psichologinį smurtą, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą), įskaitant fizines bausmes; 2.Užtikrinti pagalbą vaikams ir šeimoms esant poreikiui; 3.Užtikrinti, kad visi specialistai, dirbantys su vaikais ar šeima gebėtų atpažinti ir įvertinti smurto prieš vaikus riziką;
tinkamos pagalbos vaikui ir šeimai suteikimą. Kreipimąsi pasirašo: 32253 asmenys, 68 organizacijos NVO koalicija „Už vaiko teises", kuri vienija šias nevyriausybines organizacijas
Makštutienė ir kt., 2017-02-14 Nr. g-2017-1956 *
Mes, nevyriausybinės organizacijos, daugiau nei
situaciją Lietuvoje dėl smurto prieš vaikus bei dėl to kylančias visuomenės ir pačių vaikų reakcijas, siūlome jau nuo pirmųjų metų mokyklose ugdyti vaikų socialinius įgūdžius. Siūlome, kad Lietuvos mokyklose būtų įvestos socialinių įgūdžių ugdymo programos nuo pirmųjų klasių, joms skiriant bent 1 valandą per savaitę ir taip užtikrinant geresnį vaikų tarpusavio bendravimą, paauglių ir jaunimo bendruomeniškumo ir pozityvaus bendravimo, saugią aplinką, geresnes galimybes jaunimui integruotis į visuomenę ir darbo rinką bei kurti tolesnį šeiminį gyvenimą.
Atsižvelgdami į paskutinius Lietuvą sukrėtusius įvykius, kai Kėdainiuose 2017 m. sausio 24 d. smurto auka tapo patėvio nužudytas mažametis, vasario 3 d. visuomenė informuota, kad Raseiniuose globėjas naudojo fizinį smurtą prieš mažamečius savo globotinius, vasario 5 d. Šiauliuose girta motina sumušė savo 14 metų dukrą ir dar daug kitų smurtinių įvykių papildančių nuo smurto nukentėjusių vaikų Lietuvoje statistiką kasmet, siūlome vykdyti aktyvią ankstyvojo amžiaus smurto prevenciją. Kaip rodo Lietuvos socialiniame pranešime pateikta statistika pagal vaiko teisių tarnybų duomenis, per 2012-2016 metus nuo smurto nukentėjo 7775 vaikai. 2012 m. nuo smurto galimai nukentėjo 1261 vaikas, 2013 m. – 1362, 2014 m. – 1192,
aiškiai matomas nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius leidžia manyti, kad visuomenė darosi aktyvesnė ir vis labiau netoleruoja smurto artimoje aplinkoje, taip pat vaiko teisių tarnybų ir kiti specialistai yra labiau apmokomi atpažinti smurtą, aktyviau ir sėkmingiau atpažįsta smurtą patyrusius vaikus ir imasi atitinkamų priemonių jį sustabdyti. Taigi matoma, kad smurto pasekmių sprendimo sistema veikia. Mūsų organizacijų nuomone, sustiprinta smurto prieš vaikus prevencija Lietuvoje yra svarbi sąlyga mūsų vaikams Lietuvoje augti saugiai. Mūsų organizacijų darbuotojų ir ekspertų patirtis rodo, kad veiksmingiausia alternatyva smurtui yra pozityvios tėvystės mokymo politika ir socialinių įgūdžių ugdymo pamokų įtraukimas į bendrojo lavinimo programas.
Remiantis tarptautine patirtimi, matome, kad Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje taikomos socialinių įgūdžių programos mokyklose ir darželiuose: šių pamokų metu formuojasi vaikų gebėjimas geriau bendrauti, išlaikyti santykius, suprasti kitus vaikus ir suaugusius, kurie kitaip mąsto, elgiasi, ar turi negalią, taip pat tokie vaikai moka labiau valdyti emocijas pyktį, stresą ir kt. Kaip geroji Lietuvos praktika mokyklose paminėtimos socialinių įgūdžių programos, tokios kaip „Zipio draugai“, „Antras žingsnis“, „Paauglystės kryžkelės“ turi būti įtrauktos į ugdymo planą ir būti privalomos bent 1 kartą per savaitę. Tai turi būti valstybės, bet ne atskirų mokyklų reikalas. Dabar tos programos vykdomos chaotiškai, savanorystės principu, yra mokamos, taigi ne kiekviena mokykla jas vykdo. Be to, šiuos užsiėmimus turi vesti specialistai, profesionaliai parengti žmonės, o ne patys mokytojai, kuriems tai būtų papildomas ir ne visada pagal jėgas ir kompetencijas tinkamas darbas. Auginame kartą po kartos, mesdami visas pajėgas kuo geresniems mokymosi rezultatams ir nesusimąstome, kokį žmogų išleidžiame į pasaulį. Ne dalykų žinios, o socialiniai įgūdžiai (gebėjimas spręsti problemas, priimti sprendimus, pažinti, valdyti emocijas, būti žmogumi tarp žmonių ir su žmonėmis) yra svarbiausi žmogaus gyvenime, leidžiantys jam rasti vietą visuomenėje. Socialinių įgūdžių ugdymas turėtų būti pilnai finansuojama privaloma pamoka mokykloje, kurią dėstytų specialistai (psichologai, socialiniai pedagogai). Nesvarstyta
Žukauskas, Lietuvos Respublikos Eksparlamentarų klubo prezidentas (H. Žukauskas),
188 Vaiko apibrėžimą yra būtina praplėsti įtraukiant į sąvoką ir neįgalaus vaiko sąvoką ir straipsnio 8 dalį skaityti taip: 8.
Vaikas
210 Pagal rengiamo įstatymo nuostatas bei įstatymo 1 straipsnio nuostatas „šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko teisių apsaugą nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą.<...>,o tai savaime reikštų, kad kalbama apie teisių, teisės, teisminio reguliavimo sritis. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos, jos veiklos sritys, bei veikla susijusi su socialinėmis paslaugomis, darbo klausimais, Sodros veikla ir t.t., šiuo atveju nėra tinkama funkcija. Reiškia ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turėtų funkcionuoti prie Teisingumo ministerijos ir būti jos pavaldume. Siūlau 2 str. 10 dalį skaityti taip:
įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo Teisingumo
Įstatymo 23 straipsnio pavadinimas – „Vaiko teisių naudojimas“ – tikslintinas, į „Vaiko pareigos ir teisių naudojimas“ nes yra dviprasmis, be to, neatitinka suformuoto straipsnio turinio.
Atkreiptinas dėmesys, kad būtina papildyti 1 ir 2 straipsnio punktus ir straipsnį papildyti 3,4,5 punktais:
1) gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą, kitus šeimos narius, pedagogus, kitus suaugusius ir vaikus ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose;
2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, buityje. 3) gerbti ir tausoti visuomenės ir privačią nuosavybę, gamtą, kultūros ir istorijos vertybes. 4) Vaiko pareigos išplaukia iš tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiku. Vaikas turi paklusti tėvų valiai, kuri yra nukreipta parengti jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje. 5) Vaiko parengimas savarankiškai gyventi visuomenėje yra susijęs ir su visos visuomenės gyvenimo organizavimu – elgesio ir bendravimo visuomenėje, mokykloje, tarp pačių vaikų nusistovėjusiomis taisyklėmis. Įstatymo nuostatos turi nustatyti ne tik vaiko teises bet ir pareigas, kurių jis privalo laikytis. Įstatyme reglamentavus vaiko teises, toks pat dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, nebus išlaikytas proporcingumo principas. Nesvarstyta
323214 Siūlau 32 str. 1 ir 4 dalis praplėsti galimybe Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai neatlygintinai, iš kitų valstybinių tarnybų, gauti ypatingus duomenis apie asmens, registro, operatyvinės informacijos ir kitus duomenis susijusius su vaiko tėvų, ar kartu su vaiku gyvenančių asmenų padėtimi prevenciniais tikslais, vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Nes tik turint informaciją apie galimus pažeidimus galima užkardinti galimus vaikų teisių pažeidimus ir nelaimingus atvejus. 32 straipsnis.
1Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą,
turi teisę iš kitų valstybinių institucijų gauti ir tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu, socialia ir sveikatos būkle ar žalingais pomėgiais, kai būtina prevencine tvarka išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis neatlygintinai gauna, tvarko, jais dalinasi su kitomis valstybinėmis institucijomis, vadovaudamasis
333312 Siūlau apriboti ypatingų asmens duomenų perdavimą tretiems asmenims atsisakant 2 ir
šalims (išskyrus valstybines ar valdžios institucijas) gali sukelti šių duomenų naudojimą ne vaiko teisių apsaugos tikslams įgyvendinti, o sprendžiant asmeninius šeimos ar partnerių santykius susijusius su skyrybomis, turto dalinimosi ar kitus atvejus. 33 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų perdavimas tretiesiems asmenims 1.Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę ar kitus vaiko grėsmei keliančius veiksmus privalo kuo skubiau informuoti tarnybas ar turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme. 2.
vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio
neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;
2) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. Nesvarstyta
373713 N Šio siūlymo tikslas greitas reagavimas į susidariusią situaciją, nes įstatymo tekste (38 straipsnis) yra įtvirtinta nuostata, kad gavus pranešimą yra atliekamos biurokratinės procedūros: situacijos įvertinimas, grėsmės lygio nustatymas, galimų sprendimų priėmimas, informacijos rinkimas ir t.t. tačiau procedūrų vykdymo laikas gali kainuoti vaiko sveikatos sutrikimus, gyvybę, vystymąsi ir dar daug faktorių, kurių reikėtų išvengti pirminiame etape. Todėl siūloma sukeisti veiksmus t. y. laikantis įstatymo 44 straipsnio nuostatomis izoliuoti vaiką nuo galimai neigiamų pasekmių ir tik po to spręsti kitus procedūrinius klausimus. 37 straipsnis. Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą 1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, nedelsiant, per galimai trumpiausią laiką, nepriklausomai nuo paros laiko tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku jo gyvenamoje vietoje ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. 3. Jei nustatyta, kad pranešimas yra pagrįstas, laikantis įstatymo 44 straipsnio reikalavimų Vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir pradeda vaiko atvejo nagrinėjimo procedūras numatytas šiame įstatyme. Atlikus vaiko atvejo nagrinėjimo procedūras priimamas sprendimas dėl vaiko grąžinimo arba negrąžinimo laikantis šio įstatymo nuostatų. Nesvarstyta
46, 46,47471
T Argumentai yra pateikti siūlymų 2 eilės numeryje. t. y, kad Teisingumo ministerijai turi būti perduotos formavimo ir koordinavimo funkcijos susiję su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veikla bei politikos formavimas, o pati Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. 46 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos 1.
Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos;
tarnyba prie Teisingumo ministerijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
apsaugos ir darbo ministerijos;
susijusi su vaiko teisių apsauga. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 47 straipsnis. Teisingumo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje Teisingumo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, formuoja ir koordinuoja vaiko teisių apsaugos politiką:
institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą šiame įstatyme nustatyta apimtimi;
bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais, vertina vaiko teisių apsaugos būklę šalyje, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, savivaldybėms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
šeimas stiprinančias bei vaiko gerovę užtikrinančias programas. Nesvarstyta
Siūlymas papildyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijas nuostata, kad jos vadovauja ir reguliuoja savivaldybių vaikų teisių apsaugos skyrių veiklą. 49 straipsnis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
1) gina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams;
2) teikia teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
3) vadovauja ir reguliuoja savivaldybių vaikų teisių apsaugos skyrių veiklą; (Toliau kaip įstatymo projekte atitinkamai pakeičiant numeraciją.)
512 Siūlymo
įgaliojimų papildymas pavaldumo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Teisingumo ministerijos. 51 straipsnis. Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje
kompetenciją analizuoja vaiko gerovės būklę, planuoja ir užtikrina vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą. 2. Pagal kompetenciją dalyvauja valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime ir yra pavaldi bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, bendradarbiauja su kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje. (Toliau kaip įstatymo projekte) Nesvarstyta Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), 2017-03-10 Nr. g- 2017-3040 * Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką reglamentuojančių teisės aktų paketu.
Pažymime, kad šis paketas nebuvo pristatytas ir išdiskutuotas su savivaldybių specialistais, todėl savivaldybės akcentavo, kad negali pateikti detalesnių pastabų, nes projektų nuostatos praktikams kelia daug klausimų ir neaiškumų. Nemažai savivaldybių pažymėjo, kad po vaiko teisių skyrių centralizavimo, neaišku, kaip bus organizuojama šių padalinių veikla nesant savivaldybės administracijos pavaldume. Savivaldybių nuomone, vykdant šią valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją buvo visos galimybės aiškiai ir detaliai ją reglamentuoti, t.y. patvirtinti vienodus vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų veiklos standartus, apibrėžti bendradarbiavimo mechanizmus, parengti kitus būtinus teisės aktus ir priemones, kas rekomenduota ir LR Valstybės kontrolės 2012 m. gruodžio 31 d. audito ataskaitoje, bet realiai nebuvo įgyvendinta. Lietuvos savivaldybių asociacija neprieštarauja savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos centralizavimui, tačiau pasigenda pagrindimo, kad vaiko teisių skyrių centralizavimas įtakos veiksmingesnę vaiko teisių apsaugą. Įvertinę iš savivaldybių gautus raštu, teikiame šias išvadas bei pasiūlymus. I. DĖL VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO. 1. Dėl neaiškių, prieštaringų sąvokų.
Pateikiamos sąvokos yra skirtingai apibrėžiamos pačiame projekte, jos neatitinka ir kituose šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamų analogiškų sąvokų, todėl jas būtina peržiūrėti ir suvienodinti:
21 1.1. Projekto 2 str. 1 d. Pateikiama sąvoka „atvejo vadyba“, kuri apibrėžiama kaip [koordinuotos kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos vaikui ir vaiko atstovams...], o projekto 24 str. 3 dalyje reglamentuojama, kad turi būti teikiama [... sisteminė kompleksinė pagalba...]. Savivaldybių specialistams neaišku, ar kalbama apie tą pačią ar kitokią pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad kompleksinės pagalbos sąvoka (apibrėžimas) nėra įtvirtinta kituose teisės aktuose, pvz. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-03-10 įsakymu Nr.A1-133 patvirtintame kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų plane vartojama sąvoka „kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai“, 2016-07-14 įsakymu Nr.A1-353 patvirtintose kompleksinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo rekomendacijose vartojamos sąvokos – „ilgalaikė kompleksinė pagalba“, „trumpalaikė kompleksinė pagalba“, Kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) tvarkos apraše (LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2011-11-04 įsakymas Nr.V-2068/A1-467/V-946) vartojama sąvoka „kompleksiškai teikiama pagalba“. Minėtas sąvokas reikėtų arba tiksliau apibrėžti, jei jos turi skirtingą sampratą, arba jas suvienodinti. Nesvarstyta
22753 1.2. Projekto 2 str. 5 d. pateikta mobilios komandos sąvoka, nurodant, kad [mobili komanda – tai valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų komandos...].
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apibrėžiama sąvoka - Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri vartojama ir visose kitose projekto nuostatose. Savivaldybių teritorijose esančių dabartinių vaiko teisių apsaugos skyrių, kurie, kaip numatoma, bus teritoriniai šios tarnybos padaliniai, t.y. priklausys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ( projekte - Vaiko teisių apsaugos tarnyba) - projekte nerasta. Todėl lieka neaišku, kuri tarnyba ( centrinė ar teritoriniai padaliniai ) vykdys kokias funkcijas: kas sudarys mobilias komandas ( 2 str. 5 p.), kam reikės teikti informaciją (27 str. 3 d.) ir kt. Savivaldybėms kyla daug kitų klausimų: iš kokių specialistų bus sudaromos mobilios komandos, ar jos veiks kiekvienoje savivaldybėje, kas jas finansuos, kaip jos bendradarbiaus su savivaldybėmis, kaip mobilių komandų darbas derės su savivaldybės socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis funkcijomis ir kt. Savivaldybės akcentavo, kad mobilių komandų steigimas netaptų dar viena biurokratine kontroliuojančia ir „rekomendacijas“ teikiančia struktūra, o būtų tiesioginę pagalbą teikianti darbuotojų grupė veikianti kiekvienoje savivaldybėje. Ankstesnių iš Vilniaus į savivaldybes atvykusių mobilių komandų darbas, savivaldybių nuomone, nepasiteisino. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte įtvirtinta mobili komanda, o Bendro darbo su šeimomis apraše rekomenduojama savivaldybėms sudaryti nuolat veikiančias ar sudaromas konkrečiam atvejui mobilias tarpinstitucines profesionalių specialistų komandas, įkurti tarpinstitucines grupes
238321
str.
Projekto 2 str. 3 dalyje įtvirtintą sąvoką „bendruomeninės paslaugos“ siūlome tikslinti paaiškinant konkrečiau, kokios tai paslaugos, nes ši sąvoka nėra įteisinta nei LR socialinių paslaugų įstatyme, nei Socialinių paslaugų kataloge. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 38 str. 2 d. 1 punkte nurodomos ne bendruomeninės, o bendrojo pobūdžio paslaugos. Nėra aišku, kas yra bendrojo pobūdžio paslaugos. Nesvarstyta
27
apibrėžta „Pagalbos plano“ sąvoka. Siūlome šią sąvoką apibrėžti tiksliau ir aiškiau, pvz. Pagalbos planas - tai dokumentas, kuriame vadovaujantis vaiko ir jo šeimos psicho-socialinės situacijos įvertinimu, planuojamos paslaugos, priemonės ir veiksmai, kad išvengti vaiko atskyrimo nuo šeimos, padėti šeimai spręsti iškylančias problemas arba atskyrus vaiką nuo šeimos, jį integruoti į saugią šeimos aplinką per galimai trumpiausią laikotarpį. Norime akcentuoti, kad būtina keisti šiuo metu taikomą šeimos poreikių vertinimo tvarką, kaip netinkamą, į standartizuotą vaiko ir jo šeimos psicho-socialinės situacijos vertinimą. Nesvarstyta
N 1.5. Projekte siūlome apibrėžti vaiko teisių apsaugos, kaip sistemos, sampratą. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte išbraukiant vaiko teisių apsaugos funkciją, kaip valstybinę funkciją, kituose teisės aktuose savivaldybėms lieka kitos vaiko teisių apsaugos srities funkcijos. Todėl tikslinga būtų sąvokoje akcentuoti, kad vaiko teisių apsauga – tai tarpsektorinė tarpžinybinė koordinuota veikla, apimanti prevencinį darbą, paslaugų vaikams ir šeimai organizavimą ir teikimą, stebėseną, kontrolę ir kt., taip pat kitas priemones, skirtas vaiko teisių užtikrinimui. Nesvarstyta
41
taip pat iškilo klausimų dėl praktinio šių nuostatų įgyvendinimo: 2.1. Dėl 41 str. Neaiškus savivaldybių administracijos paskirto atvejo vadybininko vaidmuo ir jo galios.
Nėra aišku, kodėl atvejo vadybininkas nėra seniūnijos socialinis darbuotojas, dirbantis su tokia šeima, nes apibrėžtos funkcijos ( užmezga pagalbos santykį su vaiku ir šeima, įgalina šeimą spręsti šeimos problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus ir kt.) – yra seniūnijos socialinio darbuotojo darbas. Pastebėtina tai, kad iki šiol daugelyje savivaldybių vyksta atvejų peržiūros, kurias organizuoja vaiko teisių skyrių darbuotojai į peržiūrą pasikviesdami, priklausomai nuo situacijos, kitus reikalingus specialistus. Nesvarstyta
422 2.2. Dėl 42 str. 2 d. Centralizavus vaiko teisių apsaugos skyrius, manome, kad savivaldybės administracijos direktorius neturėtų nustatinėti vaiko laikinąją globą
431
p. Abejonių kelia skubaus vaiko paėmimo iš šeimos tvarka. 43 str. 1 p. reglamentuoja, kad vaiką paimti iš šeimos bus galima tik su policija, kas praktiniame darbe ne visuomet yra būtina. Neaišku, kokia tvarka bus paimami vaikai vaiko teisių apsaugos specialistų nedarbo metu. Nesvarstyta
167Lietuvos teisės institutas (LTI),
2017-03-13 g-2017-3063 I Susipažinę su parengtais teisės aktų projektais, įvertinę juos sisteminiu, istoriniu, socialiniu, kriminologiniu ir lyginamuoju požiūriu, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų ¡statymo projektui (toliau — Įstatymo projektas). 1. Pirmiausia, labai abejotina, ar naujas įstatymas tokiu pačiu pavadinimu ir iš esmės labai panašiu turiniu, kaip ir senasis, Lietuvai tebėra reikalingas ir aktualus. Ši abejonė grindžiama dviem argumentais: 1.1. 1995 m. liepos 3 d.
valstybei iškilo pareiga ir būtinybė su joje įtvirtintomis nuostatomis suderinti nacionalinę teisę, kurios esminiai kodeksai ir įstatymai tuo metu dar tik buvo kuriami. Aktyviai dalyvaujant tuometiniam Lietuvos teisės instituto direktoriui Antanui Dapšiui buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurios parengtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas buvo priimtas 1996 m. kovo 14d. Šiais pagrindais turėjo būti remiamasi rengiant nacionalinius kodeksus ir kitus įstatymus, todėl šis įstatymas ir buvo pavadintas „pagrindų“ įstatymu. Laikui bėgant didžioji dalis šio įstatymo nuostatų prarado savo prasmę, nes daugelis jų buvo įtvirtintos naujuose kodeksuose ir kituose įstatymuose, netgi pasirenkant iš dalies kitas formuluotes bei jų turinį. Todėl ir visas įstatymas bendrai (kaip „pagrindų“ įstatymas), ir atskiros jo nuostatos neteko aktualumo, kuris praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje dar buvo akivaizdus. Lietuvai reikia nebe „vaiko teisių apsaugos“ ir ne „pagrindų“ įstatymo, bet kokybiškai naujo, aktualių socialinių problemų vaikystės metu sprendimą įvairiais lygmenimis reglamentuojančio įstatymo. Tai taikytina ne vien tik įstatymo pavadinimui, bet ir jo turiniui, kuriame nėra prasmės kartoti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kitose konvencijose, kodeksuose ir kituose įstatymuose jau įtvirtintų nuostatų. 1.2. Anuomet Lietuvoje pasirinkta vaiko teisių apsaugos kryptis, ją faktiškai atskiriant nuo realios socialinės pagalbos, sukūrė mąstymo, funkcinę ir organizacinę dichotomiją, dėl kurios laikui bėgant iš dalies ir susidarė dabartinė prasta padėtis realios socialinės pagalbos vaikams srityje, o jos požymiai buvo ryškūs jau prieš 10 metų. Šią problemą dar 2007 m. pastebėjo viena žymiausių pagalbos vaikams ir jaunimui teisinių sistemų Europoje ekspertė iš Vokietijos prof. H.
H. Oberloskamp, anuomet pusę metų praleidusi Lietuvoje ir atlikusį mokslinį tyrimą apie socialinės pagalbos vaikams sistemą Lietuvoje. Ji pagrįstai teigė, kad „Lietuvoje paramos jaunimui sistema pasidalinusi į dvi dalis: teisinę ir faktinę. Teisinė yra sukoncentruota vaiko teisių apsaugos tarnybų kompetencijoje. Pastarosios veikia bendradarbiaudamos su teismais ir su socialinės paramos skyriais. Jų veiklos pagrindas - vaiko teisės, kurios Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos pavyzdžiu buvo perkeltos į Lietuvos teisę. Šias vaiko teises vaiko teisių apsaugos tarnybos gina teisme. Tačiau šių teisių įgyvendinimas kasdieniame vaiko gyvenime nėra jų užduotis. Už tai atsakingi savivaldybių socialinės paramos skyriai, kurie turi rūpintis visomis socialinėmis problemomis <...>. Vaiko teisių apsaugos tarnybų veikla dažniausiai apsiriboja rašomuoju stalu. Jos savo veiklą mato daugiau per teisinę, nei faktinę prizmę. Tokia sistema turi daug trūkumų, kurių ištakos prasideda nuo realių poreikių nebeatitinkančio teisinio reguliavimo ir pagal jį kuriamų institucijų tinklo - pirmiausia orientuojantis į abstrakčių vaiko teisių gynimą, o ilgalaiki praktinį jų įgyvendinimą ir realią socialinę pagalbą nustumiant į antrą planą. Tuo įstatymas, kurio pavadinime yra orientuojamasi vien tik į „vaiko teises“ yra ydingas ir nebeatitinka šiuolaikinių poreikių bei realijų, ¡statymas savo pavadinimu ir turiniu pirmiausia turi būti orientuotas į socialinę pagalbą vaikams, reglamentuoti esmines procedūras įvairiais pagalbos poreikio atvejais, tokios pagalbos turinį, reglamentuoti organizacinį modelį, numatyti ilgalaikę perspektyvą, o ne (pirmiausia) deklaruoti abstrakčias vaiko teises bei kurti epizodinio jų laikymosi „tikrinimo“ sistemą.
Tokio pobūdžio įstatymai pasaulyje yra labai reti, daugumos valstybių įstatymuose, kokio aktualiai reikia ir Lietuvoje, pirmiausia (jų pavadinimuose ir turinyje) orientuojamasi į socialinę pagalbą, o ne vaiko teisių deklaracijas (kurios jau yra įtvirtintos JT Vaiko teisių konvencijoje) ir vaiko teisių gynimą, kas iš esmės yra Seimo kontrolierių (ar į ją panašių) institucijų funkcija, kuomet vaiko ar bendrai žmogaus teisių pažeidimai yra tik konstatuojami, be realios (socialinės) pagalbos. Pavyzdžiui, Vokietijoje tai yra 1991 m. priimtas Paramos vaikams ir jaunimui įstatymas (vok. Kinder-und Jugendhilfegesetz, KJHG)6, Švedijoje - 1980 m. priimtas Pagalbos jauniems asmenims įstatymas (angį. Care of Young Persons Act), Norvegijoje -
Youth Act) ir t.t. Taigi tik įstatymas visiškai ar bent iš dalies nauju pavadinimu ir pirmiausia - su visiškai nauja struktūra ir turiniu yra reikalingas siekiant vaikų gerovės Lietuvoje. Nesvarstyta
3
įstatymą nuo smurto apibrėžimų (jau 3 straipsnyje) yra neperspektyvus sisteminis nesusipratimas.
Žinoma, kad buvo, yra ir bus smurtą patiriančių vaikų, bet jį patiria ne visi ir ne patiriamas smurtas turi būti socialinės pagalbos sistemos ašis. Įstatymo pradžioje turi būti dėstomi esminiai socialinės pagalbos vaikams principai, apibrėžiamos probleminės ir valstybės įsikišimo reikalaujančios situacijos, kertinės pagalbos sistemos nuostatos, prevencinės priemonės, pagalbos formos, institucinė atsakomybė, pagalbos priemonių grandinės kryptys ir pan., o ne smurto formos, kurių teisinis reglamentavimas (žr. toliau) apskritai yra beprasmis. Nesvarstyta
3
neturi būti - tai yra mokslinės kategorijos, kurių įtvirtinimas įstatymuose „įšaldo“ iš esmės mokslinių apibrėžimų raidą, be to, tai yra perteklinis reguliavimas, kuris neturi jokios praktinės pridėtinės vertės teisės taikymo prasme. Sunku būtų rasti valstybę, kurioje įstatymais būtų apibrėžiamos mokslinės smurto kategorijos. Įstatymuose paprastai įtvirtinami fizinių bausmių ar kitų smurto formų draudimai, bet ne jų apibrėžimai. Nesvarstyta
4
principų, dalis kurių pertekliniai, nes jie nėra vaiko gerovės, bet bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, įstatymo viršenybė, nediskriminavimas), apibrėžti netiksliai ir nesuderinti su kitais įstatymais (pavyzdžiui, subsidiarumas), yra bendrieji viešojo administravimo, o ne vaiko gerovės principai (pavyzdžiui, efektyvumas), iš viso nėra jokie principai, bet teisės arba pareigos (pavyzdžiui, vaiko nuomonės išklausymas, vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimas, bendradarbiavimas), jų konkretus turinys yra neaiškus ir deklaratyvus (pavyzdžiui, prieinamumas, visapusiškumas). Ir priešingai - nėra vaiko gerovės užtikrinimui iš tiesų svarbių principų.
Pavyzdžiui, socialinės pagalbos vaikams vieningumo (vienovės) principo, nestigmatizavimo principo, pagalbos priemonių viršenybės prieš baudžiamąsias priemones principo, nestacionarių priemonių pirmenybės prieš stacionarias ir pan. Nesvarstyta
skirsnį) yra pertekliniai (išskyrus 19 straipsnį ir 34 straipsnį), visa tai jau yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, JT Vaiko teisių konvencijoje, kitose konvencijose, nacionaliniuose kodeksuose ir įstatymuose. Nėra prasmės kartoti tas pačias nuostatas, jei jose nėra jokio naujo turinio. Nesvarstyta
23
visas vaiko neva jos galioja tik tuomet, kai vaikas laikosi savo „pareigų“. Vaiko teisės išlieka ir tada, kai jis savo pareigų nesilaiko, o pareigų nesilaikymas tik sukuria kitas pareigas. Toks manipuliavimas vaiko teisėmis pažeidžia kertinę žmogaus (vaiko) teisių idėją ir JT Vaiko teisių konvencijos nuostatas. Nesvarstyta
ir pritaikyti jį prie realių gyvenimo situacijų. Tikrai ne apie kiekvieną galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą būtina pranešti vaiko teisių apsaugos tarnybai arba policijai, bet tik apie esminius, be to, tam tikrais atvejais patys darbuotojai turėtų privalėti imtis veiksmų, o ne pulti kažkam apie tai pranešinėti.
Įvairių įstaigų, organizacijų, susiduriančių su vaiku, pareiga informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą ir/ar policiją apie nusikalstamą veiką padarytą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, atsakomybė už nepranešimą numatyta ir iš esmės atkartojama bent keturiose Įstatymo projekto vietose: 24 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje. Nesvarstyta
VI
Antras skirsnis, tačiau jame:
36
kituose įstatymuose numatyta pagalba“ neturi jokio naujo turinio;
37 8.2. pirmiausia turėtų būti įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios nuoseklią, individualią ir planingą pagalbą vaikui ir jo šeimai; tuo tarpu 37 straipsnis pirmiausia orientuoja į epizodinį akcionizmą, kuris dažniausiai, išskyrus išimtinius atvejus, kai pagal gautą informaciją vaikui gresia realus pavojus, yra niekam nereikalingas, realiai neįgyvendinamas (turint mintyje didelį vaikų ir mažą darbuotojų skaičių) ir be ilgalaikės perspektyvos;
Nesvarstyta 177.
38
grėsmės vaikui požymiai, tačiau neatrodo, kad dabartiniame 38 straipsnyje tai padaryta tinkamai:
a) lieka neaišku, kam kyla „vaiko situacijos grėsmė“ ir kas sudaro jos turinį;
b) numatomas absoliučiai metodinio pobūdžio grėsmės lygių skirstymas, kuris negali ir neturi būti reglamentuojamas įstatymu - tai yra praktinio darbo metodų klausimas, kurio įstatyminis reglamentavimas užkerta kelią juos toliau vystyti, atsižvelgiant į praktinius poreikius; siūlytina įstatyme numatyti tik dvi požymių kategorijas ir atitinkamos intervencijos lygius - kai vaikui kyla akivaizdi grėsmė, numatant atitinkamą tokios grėsmės turinį (1), ir kai realios grėsmės nėra, bet šeimai reikia socialinės pagalbos (2), smulkesnių požymių išgryninimą paliekant veiklos standartams, o ne įstatymui;
c) tolesni vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, priklausomai nuo „grėsmės lygio“, lieka labai abejotini, ypatingai - nulinio „grėsmės lygio“ atveju, kai nepaisant grėsmės (kažkam) nebuvimo vis tiek skiriamos bendrojo pobūdžio paslaugos, ir antro „grėsmės lygio“ atveju - kai turi būti inicijuojamas „intensyvus vaiko situacijos stebėjimas jo gyvenamojoje vietoje, kurį atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas (kaip tai realiai turėtų atrodyti, kiek darbuotojų tokioje sistemoje turėtų dirbti, norint tokį stebėjimą“ organizuoti ir ką toks „stebėjimas“ turėtų parodyti?);
d) straipsnio 5 dalyje įtvirtinama padėtis, apie kurią jau rašyta šios nuomonės 1.2. punkte, nes jei vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas nėra „atvejo vadybininkas“, o juo dar yra kažkas kitas, tai tada kyla klausimas, kam tų vaiko teisių apsaugos darbuotojų apskritai reikia?; Nesvarstyta 178.
38
grėsmės vaikui požymiai, tačiau neatrodo, kad dabartiniame 38 straipsnyje tai padaryta tinkamai:
a) lieka neaišku, kam kyla „vaiko situacijos grėsmė“ ir kas sudaro jos turinį;
b) numatomas absoliučiai metodinio pobūdžio grėsmės lygių skirstymas, kuris negali ir neturi būti reglamentuojamas įstatymu - tai yra praktinio darbo metodų klausimas, kurio įstatyminis reglamentavimas užkerta kelią juos toliau vystyti, atsižvelgiant į praktinius poreikius; siūlytina įstatyme numatyti tik dvi požymių kategorijas ir atitinkamos intervencijos lygius - kai vaikui kyla akivaizdi grėsmė, numatant atitinkamą tokios grėsmės turinį (1), ir kai realios grėsmės nėra, bet šeimai reikia socialinės pagalbos (2), smulkesnių požymių išgryninimą paliekant veiklos standartams, o ne įstatymui;
c) tolesni vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, priklausomai nuo „grėsmės lygio“, lieka labai abejotini, ypatingai - nulinio „grėsmės lygio“ atveju, kai nepaisant grėsmės (kažkam) nebuvimo vis tiek skiriamos bendrojo pobūdžio paslaugos, ir antro „grėsmės lygio“ atveju - kai turi būti inicijuojamas „intensyvus vaiko situacijos stebėjimas jo gyvenamojoje vietoje, kurį atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas (kaip tai realiai turėtų atrodyti, kiek darbuotojų tokioje sistemoje turėtų dirbti, norint tokį stebėjimą“ organizuoti ir ką toks „stebėjimas“ turėtų parodyti?);
d) straipsnio 5 dalyje įtvirtinama padėtis, apie kurią jau rašyta šios nuomonės 1.2. punkte, nes jei vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas nėra „atvejo vadybininkas“, o juo dar yra kažkas kitas, tai tada kyla klausimas, kam tų vaiko teisių apsaugos darbuotojų apskritai reikia?;
3923
paslaugos (39 straipsnis kartu su 2 straipsnio 3 punktu) yra svarbi ir reglamentuotina sritis, nors jos turėtų būti skiriamos visais atvejais, išskyrus „nulinį grėsmės“ lygį pagal dabartinę formuluotę; tačiau, šis terminas nėra suderintas su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu - ten tokių paslaugų nėra numatyta; be to, turi būti numatytas privalomas bendruomeninių (ar socialinių) paslaugų katalogas, kuris kiekvienai savivaldybei būtų privalomas vaiko gerovės užtikrinimo srityje, galbūt jų skaičių netgi siejant su savivaldy bėje gyvenančių vaikų skaičiumi ar kitais kiekybiniais ar kokybiniais kriterijais; būtent bendruomeninių (ar socialinių paslaugų) kompleksas, privalomai užtikrinant jų organizavimą ir numatant, kokiais atvejais jos turi ar gali būti skiriamos, sudaro daugelio jau minėtų šalių analogiškų įstatymų kertinę ašį - tokia ji turėtų būti ir šiame įstatyme, tačiau čia jos aptariamos tik labai fragmentuotai ir paviršutiniškai;
Nesvarstyta 179.
40412212
kartu su 2 straipsnio 1 ir 2 punktais) yra svarbus ir reglamentuotinas darbo su šeima ir vaiku metodas; primygtinai siūlytina atvejo vadybos nereglamentuoti jokiais „socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais“, esminiai dalykai turi būti surašyti įstatyme, o tolesnis praktinis veikimas yra atvejo vadybininko (greičiausiai - socialinio darbuotojo) išsilavinimo ir kompetencijos klausimas - būtent tai turi būti įtvirtinta įstatyme - kokie išsilavinimo ir kompetencijos reikalavimai keliami atvejo vadybininkui; be to, Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 5 punktas dirbtinai kuria jau aptartą „dvigubos priežiūros“ sistemą, nereikalingai ją dalina į teisinę ir faktinę. Nesvarstyta 180.
4011421
projekto skirsnyje, turbūt trumparegiškai mėginant reaguoti į pastaraisiais mėnesiais žiniasklaidoje išgarsintus grubaus smurto prieš vaikus atvejus, jaučiamas kardinalus požiūrio į vaiko paėmimą iš šeimos pokytis - lyginant su dabartine ir ypač - dar ankstesnėmis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis. Šioje srityje būtina išlaikyti pragmatišką, pirmiausia - vaiko ir šeimos interesus atitinkančią lygsvarą, kurią subalansuoti teisės normomis ir jų įgyvendinimo praktika nėra paprasta. Pirmiausia svarbu laikytis nuostatos, kad vaikas turi augti savo biologinėje šeimoje - ten jam yra geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar ne ilgalaikių socialinių problemų. Kita vertus - jei vaikui kyla akivaizdi grėsmė ir gyventi biologinėje šeimoje jis akivaizdžiai toliau negali, jis turi būti iš šeimos laikinai ar visam laikui paimamas. Toliau, jei yra bent minimalių galimybių, įvairiomis socialinėmis paslaugomis vaikui, vaiko tėvams ir visai šeimai turi būti stengiamasi jį grąžinti į šeimą, o jei tai nepavyksta arba yra visiškai neperspektyvu - jis įvaikinamas arba atiduodamas globai. Tačiau dabartinės Įstatymo projekto formuluotės akivaizdžiai pakrypo intensyvesnio vaiko paėmimo iš šeimos linkme.
Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Esant pirmo ir antro vaiko situacijos grėsmių lygiui, kai dar nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą <...>“ žodžiai „kai dar nėra“, to paties straipsnio 4 dalies formuluotėje „Bet kuriame atvejo vadybos etape turi būti imamasi skubių veiksmų užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui“ žodžiai „grėsmė vaiko <...> saugumui“, taip pat Įstatymo projekto 11 ir 42 straipsnio nuostatos sudaro įspūdį, kad vaiko paėmimas iš šeimos nebėra laikomas kraštutine ir paskutine priemone, nors tokia jis privalo būti ir tai būtina aiškiai pabrėžti įstatyme. Nesvarstyta
46474849505152
9Antrąjį VI skyrių (46-52 straipsniai) būtina performuluoti taip,
kad pirmiausia būtų pabrėžiamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o ne pavienių institucijų funkcijos. Pirma, dauguma jų jau yra įtvirtintos kituose teisės aktuose, antra, atskiras funkcijų išvardijimas toliau skatina tą pačią aktualią problemą - visos institucijos jaučiasi atsakingos tik už tai, kas konkrečiai joms numatyta. Nesvarstyta
52 10.
52
organizacijų vaidmens šiuolaikinės vizijos, jų statuso pokyčio, finansavimo schemų, veiklos kokybės užtikrinimo, subsidiarumo principo įgyvendinimo, o 1 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią jos neva
„<...> užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą
<...>“, tinkamai nereglamentavus prieš tai minėtų klausimų, yra paprasčiausias nesusipratimas, nes jų neišsprendus jos jokių paslaugų vaikui ir šeimai organizuoti neturi ir neprivalo, tai privalo daryti valstybė ir savivaldybės, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, jas tinkamai finansuodamos, pirkdamos paslaugas ir t.t. Nesvarstyta
skiriamas pagalbos organizavimui vaiko teisių pažeidimų atvejais. Tačiau pagal pranešimo apie vaiko teisių pažeidimą, vaiko atvejo nagrinėjimo ir kitus su tuo susijusius dalykus, numatytus Įstatymo projekte, matyti, kad labiausiai orientuojamasi į smurto prieš vaiką atvejus. Pasigendama platesnio požiūrio, daugiau dėmesio skiriant įvairioms vaikų grupėms, kurių teisių realizavimo specifiškumas neatsispindi ar nepakankamai atsispinti specialiuose tam tikros srities įstatymuose. Pavyzdžiui, vaikai, pažeidę teisę. Šiuo metu trys teisės normų sistemos reglamentuoja atsakomybės, proceso, poveikio priemonių už įvairius vaikų padarytus teisės pažeidimus klausimus: vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistema - vaikų, nesulaukusių baudžiamosios ar administracinės atsakomybės amžiaus bei nelankančių mokyklos; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas — administracinį nusižengimą padariusių vaikų, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodeksas - nusikalstamą veiką padariusių vaikų atsakomybės ir jos realizavimo klausimus.
Šios trys sistemos tarpusavyje persidengia, kartais konkuruoja (pavyzdžiui, auklėjamojo poveikio priemonės pagal BK ir vaiko minimalios bei vidutinės priežiūros priemonės, baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemos ir pan.), jų tarpusavio dermė neišspręsta. Tam tikrais bendrais principais (pavyzdžiui, pagal bos priemonių viršenybės prieš baudžiamąsias priemones principo), šioms teisės normų sistemoms svarbiomis nuostatomis galėtų būti įtvirtinamos jų sąsajos ir tarpusavio sistema. 11.1.Vienas iš svarbių šio klausimo aspektų - specializuoti pareigūnai. Ši Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra įtvirtinta teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, policijos pareigūnų, kitų specialistų specializacija nepilnamečių padarytiems teisės pažeidimams nagrinėti. Vykdant tris Vyriausybės patvirtintas Nepilnamečių justicijos programas buvo kryptingai siekiama, kad atsirastų specializuoti darbui su vaikais policijos pareigūnai, prokurorai, teisėjai. Ilgainiui įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose šie pareigūnai, dirbantys su nepilnamečiais, buvo išskirti. Tačiau tai neužtikrino pareigūnų, dirbančių su vaikais, pažeidusiais teisę (taip pat ir nukentėjusiais nuo teisės pažeidimų) specializacijos sistemiškumo ir pastovumo.
Šiuo metu Lietuvos policijoje vykdant struktūrines reformas nepilnamečių reikalų policijos pareigūnų neliko. Specializuoti pareigūnai aktualūs visoms trims minėtoms sistemoms, į kurias patenka vaikas, pažeidęs teisę. Su jais susiduria ir vaikai, nukentėję nuo nusikaltimų ar administracinių teisės pažeidimų. Todėl svarbu įstatyme įtvirtinti pareigūnų, dirbančių su teisę pažeidusiais vaikais, specializaciją. 11.2. Antra, Lietuvoje šiuo metu nėra nuoseklios sistemos, užtikrinančios socialinio darbuotojo, psichologo, vaiko teisių apsaugos ar kito specialisto dalyvavimą teisę pažeidusio vaiko procese: baudžiamajame, administraciniame ar minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ir vykdymo proceso metu. Šiuo metu numatytas specialistų dalyvavimas konkrečiuose procesiniuose veiksmuose ar teisminio nagrinėjimo metu. Tokiu būdu suteikiama tik epizodinė pagalba ir parama nepilnamečiui, dažnai formali, tačiau neužtikrinamas nepilnamečio „lydėjimas“ per visą procesą, įsigilinimas į konkretų atvejį, informacijos apie jo socialines ir kitas gyvenimo aplinkybes surinkimas ir pateikimas, taip pat tos informacijos ir pagalbos perimamumas nepilnamečiui keliaujant per proceso stadijas bei skirtingas įstaigas. Įstatymo projekte nustatant pagalbos organizavimo vaikui modelį, svarbu, kad jis apimtų, būtų tinkamas ir prieinamas ir vaika ms, pažeidusiems teisę, jame numatomos socialinės paslaugos butų teikiamos, kai sprendžiamas nepilnamečių vienokios ar kitokios atsakomybės ar jos realizavimo klausimas. 11.3. Trečia, svarstytina, koks bus Įstatymo projekte numatytos pagalbos teikimo sistemos santykis su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistema.
Šiuo metu pastaroji sistema priskiriama švietimo sričiai, tačiau akivaizdu, jog, atsižvelgiant j minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindus, tikslą, uždavinius, įtvirtintus Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme, į šios sistemos akiratį patenkantiems vaikams švietimo pagalba nėra pirmaeilė, kurios jiems pirmiausia ir labiausiai reikia. Tai - kompleksinė, bet labiausiai - socialinės ar psichologinės pagalbos teikimo vaikui sritis. Daugelyje Europos valstybių vaikai, nesulaukę baudžiamosios atsakomybės amžiaus, padarę nusikalstamą veiką, patenka būtent į socialinės apsaugos sistemą. Pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimus minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vadyba savivaldybėse užsiims tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai. Todėl svarstytina, ar pats pagalbos teikimo mechanizmas, atvejo vadyba /koordinavimas neturėtų būti tas pats (toks pats), kaip ir planuojamas diegti šiuo Įstatymo projektu. Tokiu būdu būtų išvengta paraleliai vykstančių kelių atvejų vadybos, susijusių su tuo pačiu vaiku, visapusiškiau įvertinta vaiko situacija, nesidubliuotų savivaldybės ir kitų su vaiku dirbančių darbuotojų funkcijos ir pan. Nesvarstyta
28
siūloma įtvirtinti apribojimus dirbti, savanoriška veikla, teikti paslaugas vaikui asmenims, nuteistiems už tam tikrus nusikaltimus. Iš esmės pritariame, jog asmenims, teistiems už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus, būtų ribojama galimybė dirbti su vaikais.
Tačiau kyla klausimų dėl Įstatymo projekte nurodytų nusikalstamų veikų sąrašo ir apribojimo dirbti termino bei galimybės sprendimą dėl draudimo dirbti peržiūrėjimo įtvirtinimo. 12.1. Įstatymo projekte siūloma apriboti galimybę dirbti asmenims, padariusiems BK XXI skyriuje numatytą, taip pat kitą seksualinio pobūdžio nusikaltimą pries arba bet kokį labai sunkų ar sunkų nusikaltimą prieš vaiką. Pirmiausia, tarp minėtų nuteistų asmenų patenka labai skirtingo pavojingumo kaltininkai. Vien vertinant tik seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaiką: tai ir asmuo, ilgą laiką tvirkinęs vaikus, asmuo, pardavinėjęs vaikus siekiant juos seksualiai išnau doti, ir 18-metis išsiuntęs savo 15-metės merginos pornografinę nuotrauką savo draugui mobiliuoju telefonu. Be to, tai labai skirtingos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos situacijos. Pripažįstama, jog seksualiniai nusikaltimai (nebūtinai prieš vaikus) pasižymi pakankamai aukštu recidyvizmo lygiu, todėl dažnai kalbama apie būtinumą taikyti papildomas poveikio priemones net ir po bausmės atlikimo laikotarpio. Tačiau tai būdinga ne visus seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims, o juo labiau bet kokį kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką padariusiems asmenims. Nemažai daliai kaltininkų uždraudimas visą gyvenimą dirbti Įstatymo projekte minimose įstaigose būtų neadekvatus ir nepagrįstas. Todėl būtina tikslinti nusikalstamų veikų ratą, kurias padariusiems asmenims galėtų būti apribota teisė dirbti su vaikais, atsisakant bendrai visų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, apsvarstant kai kurių iš jų įtraukimą į sąrašą (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams (BK 264 str.)). 12.2.
12.2. Praktika visiems asmenims, nuteistiems už Įstatymo projekte nurodytus timus prieš vaikus, neterminuotai uždrausti dirbti Įstatymo projekte numatytose darbovietėse, be galimybės peržiūrėti tokį draudimą, pažeistų nuteistų asmenų teises. Pabrėžtina sprendimo dėl uždraudimo užsiimti tam tikra veikla individualizavimo būtinybė: asmens pavojingumą ir recidyvo riziką įvertina teismas arba kita institucija ir tik tada yra priimamas sprendimas, ar būtina uždrausti asmeniui užsiimti veikla, kur jis turės nuolatinių kontaktų su vaikais, ir jei būtina - kokiam terminui (laikinai ar neterminuotai). 2011 m. gruodžio
seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, preambulės 40 punkte pabrėžiamas šios priemonės tikslingumas - ,jeigų, atsižvelgiant į nusikaltusių asmenų keliamą pa vojų ir galimą grėsmę, kad nusikalstamos veikos bus pakartotos, yra tikslinga, nuteistiems nusikal tusiems asmenims turėtų būti laikinai arba visam laikui užkirstas kelias užsiimti bent profesine veikla, susijusia su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais“. Be to, ši direktyva nurodo, jog tai, kas yra iesioginiai bei reguliarus kontaktai su vaikais, turėtų būti nustatyta pagal nacionalinę teisę. Taigi siūlome įtvirtinti galimybę įvertinti kiekvienu atveju, ar būtina nuteistam asmeniui skirti draudimą dirbti įstaigose, kur asmuo turės reguliarų ir tiesioginį kontaktą su vaikais, ir individualizuoti tokio draudimo terminą, arba diferencijuoti draudimo terminą pagal padaryto nusi kaltimo pavojingumą. Be to, svarbu numatyti galimybę peržiūrėti sprendimą, ypač jei paskirtas ne terminuotas draudimas dirbti ar savanoriauti Įstatymo projekte minimose įstaigose, teikti paslaugas. Nesvarstyta 185.
12232640 13.Įstatymo projekte gausu struktūros, loginio dėstymo, teisės technikos trūkumų, taip pat prieštaraujančių kitiems teisės aktams, nederančių su kitų teisės šakų nusistovėjusiais teisės institutais nuostatų. Pateikiame kelias svarbesnes tokio pobūdžio pastabas, liudijančias Įstatymo projekto parengimo skubotumą ir neišbaigtumą:
1
užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant, be kita ko, ir pareigų gynimo pagrindus. Paprastai pareigos nėra ginamos ir jų gynimo pagrindai nėra nustatomi įstatyme. Šio straipsnio 3 ir 5 dalys brauktinos. Nesvarstyta
5
242
243
245
247
273
Įstatymo projekto 3 straipsnio apibrėžtos kaip seksualinis smurtas. Sąvokos Įstatymo projekte turėtų būti vartojamos nuosekliai ir vieningai. Nesvarstyta
304
daugybės klausimų dėl vaiko tėvams nesutarus nori patikėti teismui. Pagal Įstatymo projekto raidę klausimus dėl vaikų būrelių, atostogų ar pan. tėvams nesutarus turėtų spręsti teismas. Nesvarstyta 194.
37441
* Apibendrinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto nuostatų vertinimą darytina išvada, kad toks Įstatymo projektas su dabartiniu pavadinimu ir turiniu neatitinka šiuolaikinių vaiko gerovės užtikrinimo realijų, didžiąją dalį jo nuostatų sudaro nebeaktualios senojo įstatymo nuostatos ir jame numatoma per mažai naujovių ir kertinių sisteminių nuostatų, kurios leistų iš esmės pakeisti ir pagerinti vaiko gerovės užtikrinimo sistemą Lietuvoje, padidinti atskirų institucijų ir darbuotojų veiklos kokybę. Taisant Įstatymo projektą būtina sisteminiu požiūriu persvarstyti nuostatų turinį, taip pat kardinaliai pertvarkyti jo struktūrą ir laikytis teisinės technikos taisyklių. Nesvarstyta
ir tėvų asociacija (NŠTA), 2017-03-13, g-2017-3113 * Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. teigia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Šeima yra pagrindas, bet ne vaikas ir ne vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Jei pagrindas yra šeima, tai valstybės institucijų pirminė pareiga yra padėti šeimai vykdyti savo funkcijas, o ne perimti rūpinimąsi vaiku iš šeimos. Įstatymo projektu, akcentuojant vienų šeimos narių teises prieš kitų teises, šeima skaidoma į sudėtines dalis. Taip didinamos valstybės ir kitų asmenų galimybės kištis į šeimą, dėl ko įtampa ir smurto galimybė šeimos gyvenime dar padidėja.
Spręsti, kaip šeima turi elgtis, kas vaikui geriau, turėtų tik didelę kompetenciją šeimos klausimais turintys darbuotojai kartu su šeima ir paimti vaiką iš šeimos tik tada, kai realiai išnaudojamos visos pagalbos šeimai galimybės. Įstatymo projektas teikiamas neišanalizavus, kodėl neveikia dabartinė sistema. Kokią problemą juo stengiamasi išspręsti? Jei sprendžiamas smurto prieš vaikus klausimas, visai neanalizuojama situacija, dėl ko suaugę smurtauja prieš vaikus kitose šalyse, dėl ko smurtauja Lietuvoje. Jei pripažintume mokslininkų išvadas, kad agresyviai besielgiantys žmonės taip daro iš pykčio jausmo, jautimosi atstumtais, nesaugiais, baikščiais, pažeidžiamais, tai susiduriame su rizika, kad spręsdami smurto klausimą instituciniu smurtu (didesniu VTAT ir visų aplinkinių kišimusi), tik pabloginame situaciją. Priešingai, turėtume galvoti, kaip suteikti pagalbą, plėsti paslaugų galimybes draugišku šeimai būdu. Įstatymo projektas kuria naują sistemą neišbandžius, kaip ji veiks - o juk jau turime gražios patirties, kai įstatymai kuriami išmėginus pilotinius projektus keliose savivaldybėse (taip buvo su paramos socialiai remtiniems asmenims įstatymu, su integralia pagalba slaugos reikalingiems žmonėms namuose). Kokias problemas sukurs, o kokias išspręs
atskleisti, jei būtų lydimi analitinės stebėsenos. Nesvarstyta
22 Pagal įstatymo projektą VTAT pradeda atlikti naują funkciją - socialinio darbo su šeima (mobilios komandos). Iki šiol šią funkciją atlikdavo savivaldybių socialiniai darbuotojai, taip atskiriant baudžiančią/kontroliuojančią instituciją nuo teikiančios pagalbą, nes abiejų funkcijų suplakimas labai trukdo užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su šeima. Socialiniai darbuotojai studijuodami įgyja kompetenciją dirbti su atveju per atvejo vadybos procesą.
Dėl to manome, jog „atvejo vadybininkas“ turėtų būti apibrėžtas kaip „socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima ir koordinuojantis atvejo vadybos procesą“ (2 str. 2), o mobilios komandos irgi galėtų dirbti ne VTAT struktūroje. Nesvarstyta
11
tėvų,kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą“ nėra labai aiški ir palieka daug erdvės piktnaudžiavimui, apsidraudėliškam vaiko paėmimui iš šeimos, nes sveikatos sąvoka gali būti labai plačiai
19 str. : neaišku, ar valstybė padeda šeimai (3), ar baudžia tėvus(4;
38383941253 Šiuo metu, praktiškai nesant paslaugų šeimai, iš dviejų įstatymo projekte nuolat siūlomų būdų, kaip elgtis su vaiko teisių pažeidėjais
Tėvų siekis riboti netinkamą vaikų elgesį gali būti kriminalizuojamas, o visi, kas nepraneša apie „galimą“
„nusikaltimą“, suvokiami kaip nusikaltimo bendrininkai. Nesvarstyta
333
asmenims - bet kartais tai gali būti reikalinga, tarkime, socialiniam darbuotojui, kuris su jais dirba, ar policijai. Nesvarstyta
436
"nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo
pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais“, vaikas iš jų gali būti paimamas nuolatinei globai. Kaip tėvai, iš kurių paimti vaikai, gali juos auklėti ar piktnaudžiauti savo valdžia? Formuluotė „nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio“ turėtų būti tikslesnė - kaip bus įvertinta, ar tėvai dėjo, ar nedėjo pastangas; ar mėgino keisti elgesį? Koks pasikeitimas bus vertinamas kaip „pasikeitimas“, o koks - ne? Nesvarstyta
44
sąlygas lengvai paimti vaikus, norint apsidrausti, kad tik ko nenutiktų. Kaip specialistai nutaria, kas yra grėsmė vaiko sveikatai, ir kokia ji turi būti, kad vaikai būtų paimti? Jei Lietuvoje paimti vaiką iš šeimos užtenka fakto, kad tėvai išgėrę, tai kitur užsienyje svarbiausia, kaip tėvai išgėrę elgiasi: ar smurtauja, ar būna ramūs ir t.t. Reikia pripažinti, kad pagalbos priklausomoms nuo alkoholio šeimoms paslaugos Lietuvoje neišvystytos. Socialiniai darbuotojai dažnai neturi ką pasiūlyti šeimai. Panašiai užsienyje yra sudaromos sąlygos psichikos liga sergantiems tėvams auginti savo vaikus, o Lietuvoje trūksta adekvačios psichiatrinės pagalbos. Nesvarstyta
45 45 str.
45
savivaldybės turimą globėjų sąrašą - matome, kaip tikrovėje tai neveikia, nes trūksta globėjų, nėra krizių centrų. Nesvarstyta
N Įstatymo projekte nenurodyta, kur tėvai galėtų kreiptis manydami, jog buvo neteisingai apkaltinti vaiko teisių pažeidimu, iš jų neteisingai buvo paimtas vaikas (vaikai); taip pat kur galėtų kreiptis vaikas, jei jis mano, kad VTAT pažeidė jo teises. Įstatymo projekte neužtikrinama, kad VTAT vaiko paėmimo metu nesmurtaus prieš tėvus (kas šiuo metu vis dar pasitaiko). Tikimės, kad Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pateikta nuomonė prisidės prie Įstatymo tobulinimo ir šeimų gerovės Lietuvoje didinimo. Nesvarstyta
apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (VTAS vadovų asociacija), 2017-03-14 Nr. g-2017-3211 Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (toliau - Asociacija), susipažinusi su Jūsų 2017-02-24 raštu Nr. S-2017-1756 teikia nuomonę dėl LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto ir jo lydimųjų teisės aktų projektų Nr. XIIIP-354 –
Dėl LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto: detali nuomonė pateikta priede, atskiroje lentelėje (žr. priedą). Manytina, kad Projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų, jame įtvirtintų teisėkūros principų, Projektu įtvirtinamos teisės normos nedera tarpusavyje, konkuruoja su kitais teisės aktais, teisės normų turinys dėstomas neaiškiai. PRIEDAS: Pastabos ir pasiūlymai dėl L
Nesvarstyta VTAPĮ straipsnis Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) asociacijos Pastabos ir pasiūlymai
asociacija1
1.
Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo bei apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą. 2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma. 3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede. 4. Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.? 5. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims. Pažymėtina, kad įstatymo 1 str. 1 d. numatytas tikslas nėra aiškus, nes teisine prasme yra ginamos vaiko teisės ir laisvės bei užtikrinamas jų įgyvendinimas, o vaiko pareigos yra vykdomos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimas turėtų būti išskirtas atskiru punktu ar sakiniu.
Pastebėtina, kad pateiktame įstatymo projekte nenumatytas konkretus ir aiškus vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimas, nes jame nėra konkrečių sistemos pertvarkos veiksmų, terminų, struktūros, nėra aišku, kas ir kokiu būdu vykdys vaiko teisių apsaugą Savivaldybėse: ar tai bus atskiros tarnybos prijungtos prie Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos?, ar tai bus atskiros vaiko teisių apsaugos teisininkų institucijos, kurios bus tiesiogiai atskaitingos Vyriausybei ar kt. valstybės institucijai? ar Skyriai išliks Savivaldybių administracijų struktūroje? Konkretizuotina ir 2 d., nes įstatymo projekte nėra aiškių nuorodų į tai, kokiu būdu šeima ir valstybė užtikrins vaikui būtinų paslaugų ir priemonių visumą? 3 d. vartojama daugiskaita, tačiau įstatymo projekto priede nurodomas tik vienas Europos Sąjungos teisės aktas. 4 d. kalbama, kad įstatymas nustato vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus, tačiau pačiame įstatyme realiai nėra numatyta konkreti vaiko teisių apsaugos institucija, vykdanti LR Vyriausybės nutarimu patvirtintuose Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) nuostatuose numatytas funkcijas. Galima drąsiai teigti, jog teikiant įstatymo projektą nebuvo atlikta atitinkama sistemos analizė, nebuvo išsiaiškinta, kokias konkrečias funkcijas vykdo Vaiko teisių apsaugos skyriai vykdydami vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą savivaldybės lygmenyje, atstovaudami vaikams teismuose, organizuodami vaiko globą bei įvaikinimą, nagrinėdami vaiko teisių pažeidimus. Manytina, kad straipsnio 5 dalis naikintina, nes ji nėra aiški ir nėra suderinta su kitais aukštesniais teisės aktais (pvz. LR
asociacija2
sąvokos 1.
Atvejo vadyba - koordinuotos kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant įgalinti vaiko atstovus pagal įstatymą savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. 2. Atvejo vadybininkas – asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. 3. Bendruomeninės paslaugos – Savivaldybės bendruomenėje teikiamos įvairių formų ir rūšių, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudaro galimybę vaikui
bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių (skirtų įgalinti asmenis pasirūpinti užimtumu, sveikata, profesijos ir (ar) kompetencijų įgijimu, pozityvaus elgesio stiprinimu ir kt.) ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų ir socialinės paramos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones, paslaugas ir paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko atstovų pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. 8. Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. 9. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai). ir kiti teisėti vaiko atstovai. 10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Arba 10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, į kurios sudėtį įeina 60 savivaldybių teritorijose veikiančios bei vaiko teisių apsaugą vykdančios Vaiko teisių apsaugos tarnybos
organizacijos ar sistemos valdymą, strateginį planavimą, veiksmingų sisteminių struktūrų kūrimą bei kt. todėl vartojama sąvoka “atvejo vadyba“ neatitinka sąvokos paaiškinimo. Turėtų būti keistina ar nevartojama. 2 d. sąvoka visiškai nesuprantama, nes įstatymo projekte nėra numatytų konkrečių reikalavimų atvejo vadybininko pareigybei, darytina išvada, kad atvejo vadybininku gali būti bet kuris savivaldybės administracijos paskirtas asmuo norintis užsiimti minėta veikla. Siūlytina konkretizuoti sąvoką arba jos atsisakyti. 3 d. nėra aišku apie kokios konkrečios bendruomenės teikiamas paslaugas eitų kalba.
Manytina, kad reikėtų vartoti Savivaldybių bendruomenių sąvoką. 4 d. Pažymėtina, kas 2017-02-14 Seime priimtame VTAPĮ pakeitimo ir papildymo įstatyme jau vartojama tokia sąvoka, kuri pateikta taip: „Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti.“ Manytina, kad taip pat turėtų skambėti ir 4 d. numatytas sąvokos paaiškinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatyme nėra nurodomas fizinės bausmės taikymo objektas, t. y. – vaikas. 5 d. Nereali komanda, kuri tikrai fiziškai nepajėgtų teikti intensyvią pagalbą vaikui ir šeimai esant tokios pagalbos poreikiui kiekvienai Lietuvos šeimai, kurioje įvyksta ypatingi atvejai, yra šiurkščiai pažeidžiamos vaiko teisės. Manytina, kad tokios komandos turėtų būti sudaromos kiekvienoje savivaldybėje į jų sudėti įtraukiant atskirų sričių specialistus (pvz. psichologus, psichiatrus, socialinius pedagogus, socialinius darbuotojus, teisininkus). Papildomos mobilios komandos steigimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje vertintinas kaip perteklinis, galimai dar vienos kontroliuojančios, o ne pagalbą teikiančios biurokratinės struktūros steigimas. 9 d. sąvoka neatitinka galiojančių teisės aktų, nes LR CK numatyta, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, - įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. 10 d. Sąvoka turėtų būti tikslinama, vadovaujantis aiškinamuoju raštu, kuriame nurodoma, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrą galimai bus įtraukti šiuo metu veikiantys vaiko teisių apsaugos skyriai. Jei įstatyme tokios pertvarkos nebus numatytos - ši sąvoka naikintina. Nesvarstyta
asociacija3
Smurto prieš vaiką formos Smurto prieš vaiką formos yra šios:
1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui;
2) psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas?, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui?;
3) seksualinis smurtas – seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas;
4) nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 3 straipsnio formuluotės neatitinka 2 str. 6 d. apibrėžimo todėl straipsnis turėtų būti tikslinamas. Būtina konkretizuoti ir 3 str. 1 p., nes nėra aišku, kas yra laikoma tiesioginiais ar netiesioginiais tyčiniais fiziniais veiksmais. Manytina, kad fiziniu smurtu turėtų būti laikomi tiesiogine tyčia vaiko atžvilgiu atliekami veiksmai. Fizinės bausmės sąvoka buvo paaiškinta 2 str.
vaiko raidai būtinos veiklos trikdymas laikomas psichologiniu smurtu? Kodėl minima žala garbei ir orumui ? įstatymo punktas turėtų būti koreguojamas kalbine, teisine bei logine prasme derinant sąvoką su galiojančiais teisės aktais pvz. LR BK ir kt. 3 str. 3 p. apibrėžimas turėtų būti tikslinamas atsižvelgiant į tarptautines sutartis bei į galiojančius baudžiamuosius įstatymus, kur naudojamos „seksualinės prievartos, priekabiavimo“ ar „seksualinio išnaudojimo“ sąvokos. 3 str. 4 p. tikslinamas atskiriant žalos ir pavojaus sąvokas, manytina, kad nepriežiūros padariniu turėtų būti realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei. Nesvarstyta
asociacija46
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis;
„vaikui iki gimimo“ žodžių derinį, nes nėra aišku ar LR yra numatytas vaiko
iki gimimo teisių gynimo teisinis reglamentavimas. Nesvarstyta
asociacija5
reguliuojantys jų apsaugą Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principai yra numatyti 4, o ne 3 str. Nesvarstyta
asociacija8
Vaiko teisė į individualumą ir jo išsaugojimą Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. Naikintina 2 d., nes joje kartojama, kas jau yra numatyta įstatymuose. Nesvarstyta
asociacija9
slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę jei tai neprieštarauja jo teisėtiems interesams. 2. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. 9 str. 1 d. formuluotė turėtų būti keičiama atsižvelgiant į galiojančių įstatymų nuostatas. Taip būtų apsaugoti teisėti vaiko interesai. Nesvarstyta
asociacija11
tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą.
Atsižvelgiant į prigimtines vaiko ir tėvų teises, numatytas LR
pildytini tam tikri straipsnio apibrėžimai. Nesvarstyta
asociacija12
sąlygas Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai bei kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas privalo užtikrinti vaiko tėvai, įtėviai ar globėjai (rūpintojai), nes nurodant valstybes bei savivaldybių institucijas ir įstaigas yra neįgyvendinama tėvų ir kitų įstatyminių vaiko atstovų teisė ir pareiga užtikrinti vaiko gyvenimo sąlygas
asociacija133
apsaugą ir valstybės finansinę paramą
išlaikymo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai. 2. Vaikas gali pasinaudoti socialinio draudimo teikiamomis garantijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Likusiam be tėvų globos vaikui skiriamas išlaikymas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 13 str. 3 d. patikslinti sąvoką „iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų“ ir įrašyti tinkamą teisės akto pavadinimą. Nesvarstyta
asociacija142
patalpas
įstatymai bei teisės aktai. 2. Likęs be tėvų globos vaikas, neturintis gyvenamųjų patalpų, jomis aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka. 3.
teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 14 str. 2 d. po žodžio „įstatymų“ įrašyti žodžius „ ir kitų teisės aktų“. Nesvarstyta
asociacija16
Respublikos Konstitucija ir įstatymai. 2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus. 16 str. 2-5 dalys naikintinos, kaip perteklinės, nes jos yra numatytos kitose įstatymuose
asociacija183
vaikais į visapusišką visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą. 2. Neįgaliems vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse. 3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai. 3 d. naikintina, kaip perteklinė, nes nurodoma galiojanti įstatymo nuostata Nesvarstyta 220.
asociacija19
vaiką, įskaitant fizines bausmes. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą. 2. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, turi teisę į jo poreikius ir geriausius interesus atitinkančią pagalbą. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. 4. Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fizinių bausmių taikymą vaikui įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. fizinių bausmių prilyginimas smurto formoms jau buvo aptartas aukščiau paminėtuose straipsniuose
asociacija212 21 straipsnis. Vaiko užsieniečio prieglobsčio prašytojo, pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio teisės
pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, nelydimas nepilnametis užsienietis, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi nelydimo nepilnamečio tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas, vaikui garantuojant apsaugą ir jo teisių užtikrinimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos. 2 d. naikintina, kaip perteklinė
asociacija222235
3.
Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos) organizavimą, civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius teisinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 3 d. tikslinama pagal LR CK numatytą reglamentavimą
asociacija23
laisvėmis, vaikas turi privalo:
suaugusiuosius bei savo vaikus ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose;
normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 2. Vaikas turi būti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad straipsnis turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į tai, kad nurodant tik kelias vaiko pareigas bus pažeistas vaiko teisių ir pareigų balansas, nebus atsižvelgta į galiojančių teisės aktų nuostatas. Siūlytina palikti galiojančio įstatymo nuostatas. Nesvarstyta
asociacija24
socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys ? privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. 2.
2Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes,
demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes. 4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai
(ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ? ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi. 7. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas.
Sąvoka „fizinė bausmė“ kartojasi ir yra šiame straipsnyje perteklinė
fiziniai ir juridiniai asmenys“ būtina nurodyti konkrečias asmenų grupes bei konkretizuoti jų įgaliojimus užtikrinant vaiko apsaugą, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas. 4 d. nėra aišku kokiai konkrečiai vaiko teisių apsaugos tarnybai yra pranešama t. y. ar Valstybinei ar Savivaldybės teritorijoje veikiančiai tarnybai. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie vaiko atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus būtina pranešti ir teisėsaugos ir vaiko teisių apsaugos institucijoms todėl žodis (ar) naikintinas
konkretizuoti, kokios konkrečiai institucijos ir įstaigos yra atsakingos už minimų programų rengimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad straipsnyje nenumatyta vaiko patyrusio seksualinį bei nepriežiūros smurtą apsauga todėl straipsnis turėtų būti papildomas atitinkamomis nuostatomis atsižvelgiant į 3 str. apibrėžimus. Taip pat pažymėtina, kad straipsnis turėtų būti derinamas su galiojančiais LR BK ir LR ANK, nes pateiktos sąvokos ir apibrėžimai skiriasi, tai gali trukdyti tinkamai vykdyti nukentėjusiojo vaiko apsaugą. Nesvarstyta
asociacija
nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo. 3.
priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.??? Straipsnyje supainiotos baudžiamosios ir administracinės teisės normos, menamas jau negaliojantis LR administracinių teisės pažeidimų kodeksas bei jame numatytos priemonės. Tikslinamas visas straipsnis derinant jį su galiojančių teisės aktų nuostatomis. Nesvarstyta
asociacija26
1Vaikas turi būti apsaugotas nuo viešosios informacijos poveikio,
galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. 2. Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Turėtų būti konkretizuojama 2 d., nes ne už visus numatytus veiksmus yra taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Įstatymo pozicija nesuderinta su galiojančiais LR BK ir LR ANK
asociacija27
Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo
1Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų,
nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų LR BK numatyta baudžiamoji atsakomybė. 3. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją. 4. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta pagalba, parama ir apsauga turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius.
Straipsnis turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į tai, kokios veikos numatytos LR BK. Pažymėtina ir tai, kad šalia baudžiamojo kodekso sąvokos nevartotinos kitų įstatymų sąvokos, nes nusikalstamas veikas reglamentuoja tik aukščiau minėtas kodeksas. 3 d. Pažymėtina, kad nėra aišku ką būtina informuoti ar Savivaldybėje veikiančią Vaiko teisių apsaugos instituciją ar vis dėlto centrinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad informuoti apie minėtas veikas galima ne tik policijos instituciją bei ir prokuratūrą. Manytina, kad tam, kad efektyviau ir greičiau būtų užtikrinta vaiko teisių apsauga, informuoti būtina teritorinį vaiko teisių apsaugos padalinį t. y. Savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą. (suderinti su 2 str. 10 dalimi)
asociacija2930
Vaiko tėvai turi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Straipsnio pavadinimas papildomas žodžiu „pareigos“. Suderinti tarpusavyje 29 ir 30 straipsnius – suderinti sąvokas „vaiko tėvai“ ir „vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai“. Nesvarstyta
asociacija304
atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė
(rūpintojai) ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.
perteklinė, nes nurodytas procedūras reglamentuoja kiti įstatymai. Manytina, kad nereikalingas papildomas taikaus ginčo sprendimo procedūros aiškinimas. Nesvarstyta
asociacija31
vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims. 2. Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai). Straipsnis dalinai naikintinas, kaip neatitinkantis galiojančių teisės normų, nes LR CK aiškiai apibrėžia vaiko teisių bei teisėtų interesų atstovaujančių asmenų ratą : tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai). Pažymėtina ir tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra prigimtinės ir negali būti perduotos kitiems ( įstatymuose nenumatytiems asmenims). Tuo atveju, kai tėvai negali atstovauti vaikui dėl objektyvių priežasčių vaikui privalo būti užtikrintas tinkamas atstovavimas skiriant vaikui globėją, kaip tai ir numatyta gailojančiuose teisės aktuose pvz. vaiko globėjas (rūpintojas) tėvų prašymu. Toks reglamentavimas pažeistų vaiko teises, tėvams sudarytų galimybes piktnaudžiausi savo pareigomis vaiko atžvilgiu. Nesvarstyta
asociacija32
1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Straipsnio nuostatos visiškai nesuderintos su galiojančiu LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Duomenys apie asmenų teistumus bei kiti ypatingi asmens duomenys yra tvarkomi atitinkamus leidimus turinčių institucijų. Straipsnis turėtų būti keičiamas atitinkamai galiojančiame VTAPĮ numatytai pataisai t .y. numatant vaiko teisių apsaugos institucijos galimybę gauti informaciją apie vaiko tėvų, kitų įstatyminių atstovų bei kartu gyvenančių asmenų ypatingus duomenis nepažeidžiant LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų
asociacija
asmenims 1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustatęs teisėtais būdais gavusi informaciją, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavęs gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;
2) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. 2 d. koreguotina ar naikintina, kaip neatitinkanti LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų, nes tai pažeistų žmogaus teises
asociacija34
1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vaiko teisių apsaugos tarnyba tarnybai arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą,??? Arba į Savivaldybės teritorijoje veikiančią vaiko teisių apsaugos tarnybą policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą?, dėl jo teisių pažeidimo. 3 d. nuostata yra klaidinanti, nes n4ra aišku, kokiai konkrečiai valstybės ar savivaldybės teritorijoje veikiančiai vaiko teisių apsaugos tarnybai tiektinas pranešimas. Įstatymo projekte nereglamentuota vaiko teisių apsaugą savivaldybės lygmeniu užtikrinančių institucijų struktūra, pavaldumas, funkcijos ir kompetencijos. Todėl galimai nebus užtikrinta tinkama ir efektyvi vaiko teisių apsauga savivaldybės lygmenyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į teismą tiesiogiai vaikas gali kreiptis tik sulaukęs tam tikro amžiaus, todėl nurodant teismą, kaip vieną iš galimų vaiko kreipimosi objetų būtina konkretizuoti ir vaiko amžių
asociacija35
fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Galimai perteklinė nuostata, nes įstatymo projekto straipsniuose jau buvo aptartos atsakomybės
asociacija36
su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas
gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos Socialinės apsaugos ir darbo Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas. 2. Siekiant mažinti ar išvengti socialinės atskirties, vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims teikiama ir prevencinė pagalba socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Teikiant pagalbą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, savivaldybės institucijos bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis bei įstaigomis, savivaldybių įstaigomis. 4.
įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vaikui gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Taisytinas straipsnio pavadinimas
šeimai galimybės yra aptartos LR socialinių paslaugų įstatyme, taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reglamentuojant vaiko teisių apsaugos funkciją, kaip valstybine neturėtų būti perduodami įgaliojimai Savivaldybės taryboms, todėl įstatyme turėtų būti minimos valstybės institucijos pvz. Socialinės apsaugos ir darbo bei kitos ministerijos. Taip pat nėra aišku kodėl vartojama sąvoka „kartu su vaiku gyvenantys ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusieji asmenys“ Šios sąvokos neturi teisinio pagrindo bei paaiškinimo, todėl turėtų būti koreguojamos. 2 d. naikintina, kaip perteklinė, nes 1 d. jau numatytos pagalbos galimybės
turėtų būti braukiama, kaip perteklinė
asociacija37
1Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu,
elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą jei vaiko teisų pažeidimą galimai padarė vaiko įstatyminiai atstovai), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą.???
Įstatymo projekte nėra numatyta konkreti ir aiški vaiko teisių apsaugos tarnybų veikla, teisės, pareigos bei atsakomybė dirbant ne darbo valandomis, todėl 1 d. nuostata tikslinama atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. Pažymėtina ir tai, kad jei savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriuose dirbs toks minimalus specialistų skaičius, koks jis yra dabar, tai Skyrių specialistai negalės realiai įgyvendinti įstatymo normos t.y. fiziškai susitikti su vaiku tą pačią dieną dėl objektyvių priežasčių : t. y. žmogiškųjų išteklių stokos. Taip pat kritiškai vertinama ir nuostata dėl bendravimo su vaiku nedalyvaujant vaiko teisėtiems atstovams: jei jie nėra įtariami padarę nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jie privalo dalyvauti pokalbyje kartu su vaiku ir atstovauti jam, kai vaikas bendraus su specialistu. Jei ši nuostata nebus keičiama, manytina, kad taip bus pažeistos konstitucinės tėvų teisės. Nuostata turėtų būti taikoma tik tada, kai patys įstatyminiai vaiko atstovai įtariami padarę nusikaltimą ar pažeidimą. Pažymėtina ir tai, jei įvykdyta nusikalstama veika, vaiką privalo apklausti teisėsaugos atstovai, o ne vaiko teisių apsaugos tarnybos, nes taip būtų pažeidžiama vaiko nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje teisė būti apklaustam vieną kartą. 2 d. numatyta nuostata nėra suderinta su
procedūra, terminai ir kt. Nesvarstyta
asociacija38
ministro įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką įvertina ir nustato vaiko situacijos grėsmės lygį. Vaiko situacijos grėsmės lygiai yra keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio lygio grėsmės. ??? 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi:
1) nulinį vaiko situacijos grėsmės lygį, priima sprendimą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas;???
2) pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį, per penkias darbo dienas inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą;
3) antrą vaiko situacijos grėsmės lygį, per vieną darbo dieną inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjamą ir intensyvią vaiko situacijos stebėjimą jo gyvenamoje vietoje, kurią atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas, kol atvejo vadybos metu nebus nustatyta kitaip;??? 4) trečią vaiko situacijos grėsmės lygį, kai vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis arba nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui, vaiką skubiai paima iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir siunčia mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais. ??? 5. Nustačius pirmą ar antrą grėsmės lygį, vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimo susitikimą, kuriame dalyvauja savivaldybės administracijos paskirtas atvejo vadybininkas ar pagal poreikį dalyvauja:
1) socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai;
2) vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 6. Nagrinėjant vaiko atvejį yra išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba ji pateikiama. 7.
apie vaiko ir jo aplinkos situaciją ir priimamas sprendimas dėl atvejo vadybos taikymo ir specialistų, kurie dalyvaus vaiko atvejo vadyboje, pasitelkimo, šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių bei pagalbos įvertinimo, pagalbos plano sudarymo bei jo peržiūrų organizavimo, tolesnių atvejo vadybos susitikimų. 8. Sutarus šio straipsnio 7 dalyje esančiais klausimais, tolesnius atvejo vadybos veiksmus koordinuoja atvejo vadybininkas. Neaiškus straipsnio reglamentavimas, nes įstatymo projekte numatyta, kad paslaugas bei pagalbą šeimai organizuoja savivaldybės, darytina išvada, kad už bendrojo pobūdžio paslaugas turėtų būti atsakingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys pvz. Socialinės paramos skyrius. Todėl nėra aišku, kokiu būdu savivaldybės administracijai nepavaldi vaiko teisių apsaugos tarnyba priims sprendimą skirti bendrąsias paslaugas? Ar toks Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimas bus privalomai vykdomas savivaldybės? Pažymėtina ir tai, kad įstatymo projekto sąvokose t. y. 2 str. nėra sąvokos „vaiko situacijos grėsmės lygis“ paaiškinimo, todėl nėra aišku, kokių procedūrų būdu tai bus įmanoma padaryti? Nėra aiškiai apibrėžtų atvejo vadybininko bei vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų inicijuojant bei organizuojant vaiko atvejo nagrinėjimą. Kam reikalingas atvejo vadybininkas, jei 5 p. numatyta, kad atvejo nagrinėjimą inicijuoja ir vykdo vaiko teisių apsaugos tarnyba? Manytina, kad funkcijos dubliuojasi. Atkreiptinas dėmesys į 2 bei 3 p. nurodytus terminus jie neatitinka realybės nėra suderinti su LR viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nes per 5 ar 1 darbo dieną Savivaldybėje nebus organizuotas atvejo nagrinėjimas, nes jam nebus tinkamai pasiruošta, nebus galimybės surinkti visą būtiną informaciją bei sukviesti suinteresuotus asmenis. 4 p. nėra aišku, koks kitas pavojus kyla vaikui todėl sąvoka turėtų būti konkretizuojama.
Pažymėtina ir tai, kad nurodytas skubus mobilios komandos išsiuntimas į šeimą nėra aiškus ir pagrįstas. Jei iš šeimos paimamas vaikas, tai su kokiu vaiku dirbama? Nuostata neįvertinta realybėje, neaišku, kokie specialistai turėtų dirbti mobilioje komandoje, ar ji turėtų būti sudaroma kiekvienu konkrečiu atveju? ar tai būtų nuolatinai veikianti komanda? Įstatymo projekte minima, kad mobilią komandą sudaro Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, jei taip būtų iš tikrųjų viena mobili komanda tikrai neaprūpintų savo paslaugomis visų pagalbos būtinų Lietuvos šeimų. 6 d. nuostata keistina, nes iš jos neaišku, kas ir kokiu būdu „pateikia“ vaiko nuomonę. 7 ir 8 d. nėra aiškios ir suderintos tarpusavyje, nes 7 d. kalbama apie priimtą sprendimą ir teisine prasme procedūros užbaigimą, o 8 d. tęsiami tolimesni veiksmai, nėra aišku kokie ir kokiu tikslu? Nesvarstyta
asociacija39
1Nustačius nulinį grėsmės lygį, kad nėra egzistuojančių rizikos faktorių, dėl kurių būtina
teikti intervencinę pagalbą, tačiau išlieka būtinybė vaiko atstovams pagal įstatymą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas, priimamas sprendimas skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas, kurių organizavimą užtikrina savivaldybė. 2. Vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos ir kito grėsmės lygio situacijose, jeigu tai numatoma Pagalbos plane. 3. Bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos pagal vaiko, jo atstovų pagal įstatymą pageidavimu ar vaiko teisių apsaugos tarnybos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovų siūlymu. Nėra aišku apie kokias konkrečias bendruomenines paslaugas eina kalba, ar tai paslaugos, kurios yra numatytos LR socialinių paslaugų įstatyme? Straipsnis turėtų būti konkretizuojamas. Nesvarstyta
4040 straipsnis. Atvejo vadyba 1.
būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 2. Atvejo vadyba turi būti akcentuota į koordinuotos pagalbos vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą procesų organizavimą, paslaugų teikimą ir įvairios pagalbos taikymą, kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba. 3. Atvejo vadybos procesą sudaro:
1) šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių nustatymas ir pagalbos organizavimas, vaiko individualių ir šeimos poreikių, jos aplinkos situacijos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas);
2) pagalbos plano sudarymas ir įgyvendinimas;
3) šeimos stebėsena;
4) pagalbos plano peržiūrų organizavimas ir pagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. 4. Bet kuriame atvejo vadybos etape turi būti imamasi skubių veiksmų užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui. 1 d. nėra aiški ir logiška, persipina atvejo vadybininko bei mobilios komandos funkcijos. Įstatymo projekte numatyta, kad mobili komanda teiks intensyvią bei kompleksinę pagalbą šeimai, o šioje dalyje kalbama apie rekomendacijų pateikimą atvejo vadybininkui. Nėra aišku, kodėl tame procese nėra vaiko teisių apsaugos tarnybos? Kokios tarnybos, mobilios komandos ir atvejo vadybininko funkcijos? Nėra aišku, kas nustato šeimos socialinės rizikos lygį ir poreikius, kas vykdo šeimos stebėseną bei kt. neįvertinta ir tai, kad esant dabartiniam socialinių paslaugų prieinamumui, kompleksinės pagalbos šeimai teikimas gali strigti dėl šeimos narių motyvacijos, dėl atstumo iki rajono centro, nes kaimuose specialistų nėra bei kt.
asociacija41
Straipsnyje minimas funkcijas šiuo metu sėkmingai atlieka socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis. Todėl nėra aišku, kam ir kokiu tikslu atvejo vadybininkas atliks jau įstatymuose numatytas funkcijas (pvz. LR Socialinių paslaugų įstatymas, Rekomendacijos dėl bendro darbo su šeimomis ir kt. Kyla abejonių ir dėl atvejo vadybininko galių. Kiek jis turės galių suburti įvairių institucijų atstovus? Kaip privalomumas dalyvauti atvejų aptarimuose ir pagalbos šeimai teikimas atsispindės kituose teisės aktuose – sveikatos priežiūros, švietimo ir t.t.? Nesvarstyta
asociacija42
siūlymą, kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 2. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą teikti savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą nustatyti vaiko laikinąją globą (rūpybą) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos arba grąžinti vaiką teisėtiems atstovams. 3. Teismui neleidus vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, peržiūrimas pagalbos planas, patikslinant nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą. 4.
nepadėjo vaiko atstovams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti ? vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;
2) esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
3) gavęs teismo leidimą šios dalies 1 ir 2 punkte nustatytais atvejais, organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą. 1 d. Nėra aišku, kas gali būti atvejo vadybininku ir kodėl būtent jis turėtų teikti siūlymus vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl kreipimosi į teismą. Pažymėtina ir tai, kad galiojančiame LR CK ir LR CPK nėra numatytas teisinis teismo leidimo dėl vaiko paėmimo iš šeimos reglamentavimas. Todėl nuostata naikintina ar keistina atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų normas. 2 d. Jei VTAT centralizuota, tai Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie LR SADM padalinys rajone kiekvieną kartą kreipiasi į savivaldybės administraciją su teikimu steigti laikinąją globą? Neaišku, kas vykdo globos priežiūrą. Nuostata keistina, atsižvelgiant ir į tai, kad galiojantys įstatymai
atvejo vadybininko veikla. Nesvarstyta
asociacija43
teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. 3.
teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir šeimai teikiama pagalba vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba sudaro mobilią komandą, kuri per 14 dienų:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su vaiko atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudama su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina vaiko atstovų pagal įstatymą socialinės rizikos lygį;
3) teikia intensyvią motyvacinę, konsultacinę, korekcinę pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą ar kartu gyvenantiems asmenims, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos vaiko grįžimui į jo gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo. 5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas. 6. Vaiką paėmus iš vaiko tėvų (motinos ar tėvo) ir nustačius jam laikinąją globą (rūpybą), ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio socialinio darbo su šeima ir Pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per
ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais:
1) vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo;
2) vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. 1 d.
eiga. 2 d. 3 d. nerealios, nes jos neatitinka galiojančių įstatymų nuostatos, nes LR CK teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos nereglamentuotas, todėl tokios nuostatos į įstatymo projektą neturėtų būti teikiamos tol, kol jos neatitiks galiojančių įstatymų. 4 d. Kokie VTAT įgaliojimai sudaryti mobilią komandą iš savivaldybei pavaldžių institucijų atstovų? Neaišku, kol neaiškūs Mobiliosios komandos sudarymo ir veikimo principai, jos įgaliojimai, jos atstovų darbo laiko organizavimas (jei tai praktikuojantys gydytojai ar visą darbo krūvį turintys kiti specialistai, kaip jie pasiskirsto darbo laiką?), funkcijos, atskaitomybė ir t.t. Ši dalis nesisieja su pirmomis straipsnio dalimis todėl turėtų būti keistina. 5 d. neaišku iš kur atsiranda 14 d. terminas ir kodėl atvejo vadybininkas negali inicijuoti Pagalbos plano sudarymo ir kt. veiksmų anksčiau, jei juos atlikti galima. 6 d. nurodomas terminas taip pat tikslintinas, nes nėra aišku kodėl būtent po 60 dienų vyksta šeimos įvertinimas. Nesvarstyta
asociacija45
aplinkos, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. 3.
metų:
1) laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje;
2) laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik išimtinais atvejais (kai nėra galimybės jo apgyvendinti šeimos ar šeimynos aplinkoje) ir šio vaiko globa (rūpyba) institucijoje trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje. 4. Vyresnis kaip trejų metų vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 2–3 dalių nuostatomis. Vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami institucijoje vadovaujantis Civilinio kodekso 3.261 straipsnio nuostatomis, o vyresni vaikai – vaikų socialinės globos įstaigoje tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Nei straipsnyje, nei įstatyme nenumatyta vaiko laikino apgyvendinimo tvarka bei eiliškumas, nėra aišku, kas tokie socialiniai globėjai ir kuo jie skiriasi nuo laikinųjų ar nuolatinių globėjų rūpintojų? Straipsnyje išdėstytos nuostatos chaotiškos. Iš esmės straipsnyje kalbama apie laikinosios globos nustatymą, o ne apie vaiko apgyvendinimą, todėl straipsnis taip pat keistinas. Nesvarstyta
asociacija VI Y Siūlome patikslinti VI skyriaus nuostatas, suderinant straipsnių nuostatas tarpusavyje, konkrečiai apibrėžiant, kaip Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrins vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje, kokios konkrečios savivaldybių įstaigos ir institucijos turimos omenyje apibrėžiant jų įgaliojimus vaiko teisų apsaugos srityje. Taip pat manytina, kad nėra apgalvotas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos planas, jame nenurodyta kokiomis priemonėmis ir kokiais terminais bei kokiu būdu bus reorganizuoti vaiko teisių apsaugos skyriai.
Pateiktas įstatymo projektas galimai buvo rengiamas neįvertinant realios vaiko teisių apsaugos situacijos Lietuvoje, nebuvo vadovautasi Valstybės kontrolieriaus išvadomis, neatsižvelgta į galiojančių tarptautinės bei nacionalinės teisės aktų nuostatas ir reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad aiškinamajame įstatymo projekto rašte nurodoma, kad įstatymo projektu siekiama reorganizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą, tačiau pačiame įstatyme nėra nurodoma naujos vaiko teisių apsaugos sistemos struktūra, neaptartos konkrečios vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) funkcijos, teisės, pareigos bei atsakomybės vykdant vaiko teisių apsaugą Savivaldybės lygmenyje, nėra numatyti pereinamojo laikotarpio terminai bei socialinės garantijos. Nesvarstyta
tėvų atstūmimą (APTA) 2017-03-14 g-2017-1684 * Lygiavertė tėvystė - vaikų psichologinio stabilumo pagrindas Asociacija Prieš Tėvų Atstūmimą (APTA), kurios nariai yra mamos, tėvai, seneliai ir kiti artimi vaiko giminaičiai, po vaiko tėvų skyrybų patiriantys didžiulius sunkumus, siekiant jų vaikų teisės, yra pažeidžiamos dėl jų psichologinio žalojimo iš kito tėvo pusės, reiškia didžiulį susirūpinimą dėl vaiko teisių apsaugos padėties Lietuvoje ir tikisi, jog tėvų atstūmimas (TA) taip pat bus įtrauktas į psichologinio (emocinio) smurto prieš vaikus sąvoką. Tėvų atstūmimas bei šio proceso pasekmė - Tėvų Atstūmimas Sindromas -nieko bendro neturi su vieno iš tėvų atskyrimo dėl svarbių ir faktais įrodomų aplinkybių (vaiko žalojimo, apleidimo ir nesirūpinimo, dėl alkoholio ar narkotikų priklausomybės ir kt.). Apie tokį pasireiškiantį psichologinį smurtą prieš vaikus Lietuvoje nekalbama arba jis menkinamas ir nepripažįstamas, arba net prilyginamas „pseudoteorijai“.
Apmaudu, jog dabartinės LRS narės D.Šakalienės (buv. žmogaus teisių ekspertės) viešai žiniasklaidoje išsakytos ne tik įžeidžiančios, bet ir, mūsų nuomone, klaidingos nuostatos ir tvirtinimai savo vaikus praradusių ir tėvų atstūmimą patiriančių visų (kitų) tėvų atžvilgiu, nepaneigti iki šiol, nors ji APTA-i žadėjo tai padaryti dar iki 2016 metų Seimo rinkimų. Pateikdama galimai tendencingai atrinktą informaciją arba interpretavimą, įtakojo neigiamos nuomonės formavimą apie tėvų atstūmimą patiriančius tėvus, mamas bei kitus vaiko artimus giminaičius, išvedant paralelę tarp tėvų atstūmimo ir pedofilų, disproporcijas tarp vyrų (tėvų) ir moterų (motinų) smurto. Tokiomis įžvalgomis ir „ekspertinėmis“ išvadomis dabar paranku vadovautis motinoms/tėvams, kurie po skyrybų ir toliau manipuliuoja vaikais. Taip pat galimai ir VTAT, kurios žinomo asmens pasisakymus laiko savo darbo gairėmis. Tuo tarpu į tėvų atstūmimo „smagratį“ patekę tėvai toliau nepgrįstai yra eliminuojami iš vaikų gyvenimo. P.D. Šakalienė turėjo ir vis dar turi didelę įtaką LR vaikų teisių įstatymų formavime, tačiau mums kelia abejonių jos tendencingas požiūris į tėvų atstūmimą, kaip reiškinį, ir mes turime pagrindo abejoti jos kompetencija šioje srityje ( žiūrėti priedus). Jungtinių tautų vaiko teisių Konvencija numato, jog vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos CK numato, jog vaikas turi teisę su jais netrukdomai bendrauti. Ši prigimtinė vaiko teisė yra pirmiausia pažeidžiama, jeigu vaikas sąmoningai nuteikinėjamas prieš kitą tėvą ir jam vystomas ar išsivysto Tėvų Atstūmimo Sindromas – elgesys, kai vaikas be jokio realaus pagrindo visiškai atmeta savo skyrium gyvenantį tėvą, jo bijo, vengia, niekina ir net nekenčia.
Be realios priežasties, o vien todėl, kad, būdamas jį auginančio tėvo (dažniausiai Lietuvoje tai yra vaiko mama) įtakoje, perima jo/jos elgesio su skyrium gyvenančiu tėvu modelį ir jausmus (psichologijoje tai žinoma kaip folie à deux). Tarptautiniai ir Lietuvos įstatymai, turintys užtikrinti nenutrūkstamą vaiko ir jo tėvų bendravimą, yra priimti ne šiaip sau, o remiantis moksliniais tyrimais įrodytais vaiko raidos ypatumais. Normaliam vaiko vystymuisi jam būtinas meilės, supratimo bei saugumo jausmas, kurį gali suteikti žinojimas, kad vaikas yra mylimas ir juo rūpinamasi abiejų jo tėvų, nežiūrint jų gyvenamos vietos. Vakarų valstybių psichologų supratimu, daugiau, nei trims menesiams nutraukus vaiko nuolatinį pastovų bendravimą su vienu iš tėvų, sutrinka sveiko prieraišumo vystymasis, o po dar ilgesnio laikotarpio jis gali tapti praktiškai neatstatomu. Žinant, jog daugiau, kaip pusė Lietuvos vaikų yra išsiskyrusių šeimų vaikai ir gyvena su vienu iš tėvų, suprantama, jog skyrium gyvenantį vaiko tėvą/motiną pakeičia patėvis ar pamotė. Gerai, jei viskas klostosi sėkmingai, tačiau Vakarų valstybių atliktų tyrimų statistika (Lietuvoje tokios rasti nepavyko) rodo, jog: be tėvo augantys vaikai 5 kartus dažniau tampa fizinio ir psichologinio smurto aukomis, tokie vaikai nuo patėvių smurto kenčia iki 70 kartų dažniau, nei nuo biologinių tėvų (Rebecca O`Neill„ Šeimų be tėvo poveikis suaugusiems, vaikams ir visuomenei“, CIVITAS (Institute for the study of civil society), 2002 m.). Visas tyrimas http://atstumimosindromas.info/seima-tevo-ir-pasekmes-vaikui/. Pastaruoju metu skaudūs vaikų žalojimo ir net nužudymo Lietuvoje atvejai, deja, tai patvirtina.
Po skyrybų be jokios oficialiai įrodomos priežasties nutraukus vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą, vaikas nebetenka atramos. Jam nelieka galimybės pasisakyti skyrium gyvenančiam tėvui apie jo baimes, skausmą, nerimą ir pan. Taip pat ir apie tai, jei jis yra skriaudžiamas ir/ar kitaip žalojamas. Nuolatinis ir pastovus vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas yra kliuvinys vaiko skriaudimui, nes sudaro realią galimybę smurto išaiškėjimui. Vaikas visada žinotų, jog yra dar ir kitas iš tėvų, kuris gali jį apginti ir juo pasirūpinti. Lietuvos teismų praktika, kai skyrium gyvenantis tėvas gauna galimybę bendrauti su savo skyrium gyvenančiais vaikais vos du savaitgalius (t.y. 2-4 dienas) per mėnesį, yra netoleruotina, nes ji diskriminuoja vyrus-tėvus ir pažeidžia LR CK, kuris garantuoja maksimalų bendravimą su skyrium gyvenančiais vaikais. Taip pat pažeidžia vaiko teises. Beje, vaiko teisės į bendravimą su skyrium gyvenančiu savo tėvu labai dažnai pažeidžiamos, teisininkams priimant sprendimą, remiantis tuo, kas „geriausia vaiko interesams“. Dažniausiai pamirštant rekomendacijas, jog toks sprendimas privalo būti motyvuotas įrodymais, kas konkretaus vaiko interesams yra geriausia. Ko dažniausiai nepadaroma (plačiau apie tai: https://www.mruni.eu/mru_lt_dokumentai/katedros/edukologijos/Vaiko_teisiu_konvencijos_igyvendinimo_vadovas.pdf). Į konfliktiškų skyrybų verpetą pakliuvęs vaikas išgyvena didžiulį stresą, yra įtraukiamas į suaugusiųjų
„varžytines“ būtent dėl jo ir dėl įtakos jam (kitais žodžiais tariant,
patiria tėvų atstūmimą).
Svarstant LR Civilinio Kodekso pataisas, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atkreipė dėmesį, jog vaiko bendravimo su skyrium gyvenčiau tėvu/motina ir teisės į šeimos ryšius pažeidimas (kai trukdoma antrajam iš tėvų dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo) neretai nelaikomas vaiko teisių pažeidimu, už kurį turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė). Norint apsaugoti vaiką nuo tokios situacijos, APTA narių nuomone, privalu pasiekti, jog toks vieno iš tėvų elgesys, pažeidžiant vaiko teises ir antrojo iš tėvų teises į šeimos ryšius po santuokos nutraukimo ( kitaip sakant, tėvų atstūmimas), būtų teisingai įvardijamas kaip psichologinis – emocinis vaiko žalojimas ne vien LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, bet ir valstybės mastu ir kad už tai piktnaudžiaujantys tėvo pareigomis susilauktų konkrečios atsakomybės. Kaip tai jau daroma daugelyje Vakarų valstybių. Nors LT įstatymai numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams (ATKP 181 str. 1 dalys) ir baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, arba kai prieš vaiką naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, tačiau iki šiol nei viena motina ar tėvas realiai nėra nubaustas už vaikų psichologinį žalojimą. Tą patį galima pasakyti ir apie neteisėtą vaikų išvežimą į užsienį. Iki šiol galiojanti tvarka leido piktnaudžiauti savo teisėmis motinoms/tėvams (su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta), be kito tėvo sutikimo ne tik keisti vaikų gyvenamąją vietą, bet išvežti juos visam laikui į užsienį. Lietuvoje likę tėvai praktiškai praranda ne tik fizinį, bet ir emocinį ryšį su išvežtais vaikais.
Antstoliams nesunku užtikrinti, kad užsienyje gyvenanti motina gautų alimentus iš Lietuvoje likusio tėvo, bet jie nepajėgūs užtikrinti tėvo bendravimo teisės su vaikais. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais, kurie gyvena užsienyje, tampa praktiškai neįgyvendinamas, nes antstoliai tokius teismo sprendimus atsisako vykdyti, motyvuodami tuo, kad tai ne jų sprendimų vykdymo teritorija. 2013.10.04 dieną APTA kartu su LR Seimo nare p. R. Šalaševičiūte surengė tarptautinę konferenciją: "Lygiavertė tėvystė po skyrybų - vaikų psichologinio stabilumo pagrindas. Teisiniai ir psichologiniai aspektai." Deja, mūsų iniciatyvos ir rezoliucija taip ir liko tik popieriuje. Tikimės, kad dabar, svarstant naująjį LR Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta į mūsų anksčiau pateiktus pasiūlymus dėl įstatymo pataisų, susijusių su vaikų ir tėvų teisėmis LR Civilinio Kodekso pataisos dėl bendravimo su vaikais po skyrybų, bei lygiavertės tėvystės, priimti 2016 m. birželio mėnesį, yra mažas žingsnelis apsaugoti vaikus nuo konfliktiškų skyrybų pasėkmių, jiems sukeliant emocinį sąmyšį ir „amputuojant“ iš jų gyvenimo skyrium gyvenantį tėvą – dažniausiai vaiko tėtį. Tačiau tos pataisos
Raginame LR Seimą bei Vyriausybę, o taip pat VTAT, juristus bei psichologus nedelsiant imtis priemonių šios problemos pripažinimui ir sprendimui. „Rūpestis kiekvienu vaiku – tai valstybės prioritetas“ (prezidentė p. D. Grybauskaitė). Belieka tikėtis, jog taip pat bus valstybės pasirūpinta ir vaikais iš išsiskyrusių šeimų, kurie dėl tėvų atstūmimo padarinių negali bendrauti su jų skyrium gyvenančiu savo tėvu/motina. APTA pasiūlymai dėl įstatymo pataisų:
nuostatas ir, vadovaujantis pažangių Europos ir pasaulio šalių praktika, įtvirtinti bendros (kooperatinės, jungtinės) tėvystės po skyrybų institutą, t.y. prezumpciją, jog po skyrybų vaikas turi dvi gyvenamąsias vietas ir praleidžia lygiai tiek pat laiko tiek su tėvu, tiek su motina, ar šis laikas skiriasi nežymiai. Ši prezumpcija užtikrina vaiko teises į abu tėvus, o tėvams – lygiavertę tėvytę. Vakarų valstybių tyrimais nustatyta, jog tokia bendravimo forma po skyrybų yra pati geriausia vaikui, po gyvenimo šeimoje. 2. pripažinti vieno iš tėvų vaiko nuteikinėjimą priešiskai skyrium gyvenančiam tėvui/motinai bei jų giminei be jokios konkrečios ir faktais įrodomos priežasties (tėvų atstūmimas) kaip vieną is psichologinio-emocinio vaiko žalojimo rūšių ir už tai taikyti realias nuobaudas pagal LT galiojančius įstatymus. 3. Reformuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybas, nustatant jų darbo laiko grafikus 24 val. per parą. Įsteigti prie VTAT profesionalių psichologų etatus. Atsisakyti stereotipų vyrų (tėvų) atžvilgiu, išlaikant įstatymais garantuojamą abiejų vaiko tėvų lygybę ir lygiateisiškumą. 4. reglamentuoti mediaciją šeimos bylose, siekiant pirmiausia taikiai spręsti ginčus. 5.
įstatymiškai ir privalomai garantuoti vaiko tėvų psichologinį ištyrimą tikslu nustatyti jų psichologinę sveikatą, nustatant vaiko gyvenamą vietą bei bendravimo sąlygas su skyrium gyvenančiu tėvu/motina. 6. įsteigti specializuotus šeimos bylų teismus ar šeimos bylų skyrius ir/ar teismuose skirti specializuotus šeimos bylų teisėjus, turinčus bent jau teorinį supratimą apie konfliktiškų skyrybų pasekmes vaikams. 7. Organizuoti vaikų besilaukiančioms poroms ir/ar vienišoms moterims privalomus tėvystės kursus. Nesvarstyta
Asociacija, įvertinusi pranešimus, šeimos teisinių santykių reguliavimą bei praktinį įgyvendinimą, teikia šiuos konferencijos rezoliucijos papildymus: Ø Lietuvos Respublikos Seime, vietoj Vaiko gerovės parlamentinės grupės, įkurti nuolatinę Šeimos ir vaikų teisių gynimo komisiją; Ø Sukurti darbo grupę, kuri kompleksiškai ištirtų, kaip dabar egzistuojanti, iš esmės ydinga ir vaiko teises pažeidžianti “vieno tėvo” modelio sistema, turėtų būti reformuota Lietuvoje. Sukuriant prezumpcinę “dviejų tėvų” ir “dviejų namų” modelio sistemą, kurioje tėvams gyvenant atskirai, būtų preziumuojama, automatiškai nustatoma kintama/dviguba vaiko gyvenamoji vieta su abiem tėvais ir realiai užtikrinamas motinos ir tėvo lygiavertis ir nuolatinis dalyvavimas vaiko gyvenime ir auklėjime. Šioje grupėje turėtų dalyvauti įvairių institucijų specialistai (teisininkai, vaikų psichologai, vaiko apsaugos tarnybų darbuotojai, visuomenės atstovai). Grupė turėtų paruošti kompleksines įstatymų pataisas ir teisinį reguliavimą, kaip reformuoti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tvarką, ir parengti dvigubos/kintamos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui būtinus naujus teisės aktus ir egzistuojančių teisės aktų pakeitimus;
Ø Inicijuoti 2003 m.
Strasbūre pasirašytos Europos Sąjungos Konvencijos dėl bendravimo su vaiku (Convention on Contact concerning Children, Strasbourg, 15.V.2003) pasirašymą ir ratifikavimą; Ø Būtina įkurti Šeimos mediacijos centrus, kuriuose dirbtų profesionalūs mediatoriai, psichologai, teisininkai, numatant konkrečias centrų funkcijas, besiskiriantiems tėvams ir jų vaikams teikiama psichologinę pagalbą turi būti prieinama ir nemokama;
Ø Papildyti LR teisės aktus ir įteisinti tėvų atstūmimą ir kontaktų su kitu tėvu, o taip pat ir šeimos nariais blokavimą, kaip psichologinę prievartą vaiko atžvilgiu ir neteisėtą bei įstatymiškai baudžiamą veiką, už kurią būtų numatyta reali civilinė (neturtinės žalos atlyginimo) ir baudžiamoji atsakomybė. Nustatyti metodikas dėl tėvų atstūmimo veikos nustatymo ir vertinimo. Siūlyti vaikų teisių institucijoms organizuoti mokymus dėl tėvų atstūmimo nustatymo, numatyti prevencijos būdus. Taip pat siūlyti įsteigti profesionalių psichologų etatus vaikų teisių institucijose ar šias funkcijas pavesti Šeimos mediacijos centrams. Keisti teisės aktus ir įtvirtinti reikalavimus psichologams, esantiems teismo ekspertų sąraše, specializuotis tėvų atstūmimo nustatyme.
Ø Ypatingai svarbi problema Lietuvoje yra realus teismo sprendimų įgyvendinimas neturtinio pobūdžio bylose, užtikrinant vaiko bendravimą su abiem tėvais ir giminaičiais.
Būtina tobulinti neturtinio pobūdžio sprendimų vykdymą, numatant realias ir neišvengiamas bausmes už kliudymą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina ir Baudžiamajame kodekse numatyti atsakomybę (baudas, viešuosius darbus, tėvų valdžios apribojimus, kt.) už tėvų atstūmimo veiką, kuri pripažįstama kaip psichologinė prievarta vaiko atžvilgiu. Siūlytina vadovautis pažangių valstybių praktika, vykdant teismų sprendimus, susijusius dėl bendravimo su vaikais.² Taip pat keisti sprendimų vykdymo instrukciją bei pašalinti bet kokias interpretacijas, nustatant, jog esant poreikiui psichologas dalyvauja tiek vaiko perdavimo dėl sprendimų, tiek dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl bendravimo tvarkos vykdymo. Nepritarta, jog sprendimų vykdymas turėtų būti perduotas tik socialines funkcijas vykdančioms institucijoms (vaikų teisių gynimo institucijoms) ir antstolis vykdymo procese nedalyvautų. Įtvirtinti, jog pagal grafiką vienas ar keli antstoliai esant poreikiui savaitgaliais atlieka vykdymo funkcijas tam tikroje teritorijoje dėl neturtinio pobūdžio sprendimų, susijusių dėl bendravimo su vaikais vykdymo.
Ø Keisti CK ir įtvirtinti įstatyminę asmens, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareigą skatinti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir giminaičiais. Ø Teisės aktais įtvirtinti draudimą išvežti vaiką visam laikui gyventi į užsienio valstybę be kito tėvo sutikimo ar teismo leidimo.
Už neteisėtą vaiko(-ų) išvežimą numatyti baudžiamąją atsakomybę (vaiko grobimas) Ø Siūlome įstatymais reglamentuoti skyrybų bylų, kuriose būtina išspręsti nepilnamečių vaikų likimus, sprendimo terminą iki šešių savaičių, atsižvelgiant į vaikų prieraišumo vystymosi psichologinius aspektus. Nesvarstyta
2017-03-17 g-2017-3430 * Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) teikia savo pastabas dėl esminių nuostatų vaiko teisių apsaugos srityje:
1LŽTA nuostatos grindžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje,
Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos žm ogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Vaiko teisių konvencijoje ir kituose tarptautiniuose žmogaus teisių dokum entuose (Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonom inių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas bei kt.) įtvirtintais principais. LŽTA netoleruoja jokio smurto, įskaitant smurtą šeimoje. LŽTA taip pat netoleruoja bet kokių valstybės institucijų veiksmų varžant tėvų teises ir laisves, įskaitant tėvų pirm um o teisę parinkti savo vaikams mokymą (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 str. 3 dalis). 2. Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis yra biologinių tėvų šeimoje. 3.
netinkama aplinka (kelianti grėsmę jo sveikatai ir gyvybei), nepateisina valstybės mėginimų įstatymais ir teisės aktais visuotinai riboti šeim os gyvenim o privatumą ir tėvų teisę rūpintis vaikų doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus (LR Konstitucijos 26 str.). 4. Siekiant gerinti sąlygas aplinkos, kurioje vaikas auga ir vystosi, būtina visapusiškai remti šeimos institutą, pirmiausia teikiant paslaugas vaikui ir jo tėvams šeimoje, kad pastarieji gebėtų vykdyti savo pareigas ir neperkeltų šių pareigų valstybei. 5. Siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto, valstybė pirm iausia turi pareigą m ažinti skurdą ir socialinę atskirtį, įstatymais riboti alkoholio ir kitokių psichotropinių medžiagų prieinam um ą ir vartojim ą, viešąją sm urto propagandą (žiniasklaida, kino produkcija, pramogų kultūra ir kt.), taip siekdama užtikrinti tinkamą vaiko dorovinio auklėjimo aplinką šeimoje. 6. Kova su smurtu (įskaitant smurtą artimoje aplinkoje) turi būti koordinuojam atarpžinybiniu lygm eniu. Tačiau žmogaus teisių požiūriu neleistina, kad valstybės institucijų veiksmai rūpinantis vaiko saugum u ir jo gerove keltų nepagrįstą grėsmę vaiko tėvams ir šeimai. 7. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatym as (VTAPĮ) privalo suteikti reikiamus įgaliojim us vaiko teisių apsaugos institucijoms. Tačiau šio įstatymo normos negali prieštarauti pagrindinės asmens teisėms ir laisvėms, kurias reglamentuoja tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai. O tai reiškia, kad m inėtas įstatym as negali suteikti teisės valstybės ir valdžios institucijoms be pagrindo kištis į šeimos santykius, riboti asmens gyvenimo privatumą ir tėvų teises. T. y. minėtu įstatymu negali būti sukuriamos teisinės kolizijos, kai vienų asmenų konstitucinės teisės ima neigti kitų asmenų konstitucines teises. 8.
(pareiga mokytis, gerbti tėvus ir kt.), priešingu atveju būtų paneigta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. nuostata (vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikim ą) ir pažeista asmens teisių ir pareigų vienovė. Nesvarstyta
2017.03.17 g-2017-3437 Nacionalinė teismų administracija (toliau — Administracija) susipažino su Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIllP-354, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XlIIP-356, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-357, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIlP-358, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir
Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIlIP-360, ir šiuo metu rengia raštą dėl nuomonės (pastabų, pasiūlymų), susijusios su šiais įstatymų projektais, pateikimo. Atsižvelgdama į didelę darbų apimtį Administracija informuoja, kad nuomonę (pastabas, pasiūlymus) minėtiems įstatymų projektams pateiks iki 2017 m. kovo 24 d. Dėkojame už bendradarbiavimą. Nesvarstyta
apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija, 2017-03-22 G-2017-3657 * Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui nuomonė DĖL VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS PERTVARKYMO (toliau -Pertvarka).
Asociacijos narių nuomone, galima pertvarka turėtų ir teigiamų ir neigiamų momentų. Teigiama tai, kad galimai būtų:
sistema Lietuvoje;
VTAS) funkcijos, aiškiai apibrėžtos veiklos ribos, atskiriančios VTAS veiklą nuo socialinių darbuotojų veiklos, būtų atsisakyta perteklinių, nebūdingų VTAS funkcijų;
3Vienoda apmokėjimo už darbą sistema;
priėmimo neįtakotų savivaldybių administracijų direktoriai, savivaldos politikai;
tvarka. Neigiama tai, kad:
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asociacija vertina neigiamai. Tai neduotų jokios naudos, kadangi tai neturės jokios teigiamos įtakos Vaiko teisių apsaugos sistemos efektyvumui, pagalbos vaikui ir šeimai kokybei ar kitų pranašumų. Priešingai, manome, kad tai įneštų į Vaiko teisių apsaugos sistemą visišką destrukciją, neduotų norimo efekto. Manome, kad, jei valstybė mato vaiko teisių apsaugą kaip prioritetinę sritį, savivaldybių Vaiko skyrių pavaldumą nustačius minėtai tarnybai, ji turėtų būti pavaldi LR Vyriausybei. Dabartinė situacija susidarė ir dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neveiklumo: vangiai keičiamos pasenusios tvarkos, įstatymai, kliudantys VTAS darbo efektvumui, nepakankamai bendradarbiaujama su savivaldybėmis, Vaiko teisių apsaugos skyriais, ne visuomet įsiklausoma į praktikų nuomonę.
Kaip pavyzdys galėtų būti ministerijos 2017-01-17 prašymas savivaldybių direktoriams skubiai pateikti informaciją dėl papildomų pareigybių skaičiaus Vaiko teisių apsaugos skyriuje įsteigimo ir jų išlaikymui reikalingų lėšų poreikio, jeigu teisės aktuose būtų įtvirtinta nuostata dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbo organizavimo visa parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Neturime duomenų, kad per beveik du mėnesius kas nors šiuo klausimu būtų nuveikta. Tuo tarpu apskričių policijos pareigūnai vyksta į savivaldybes ir “spaudžia” savivaldybių vadovus užtikrinti VTAS darbuotojų budėjimą su esamais resursais. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Asociacijos žiniomis, dėl galimos Pertvarkos nepradėjusi pokalbių, konsultacijų su savivaldybių vadovais, todėl lieka neaišku:
suformuoti kiti padaliniai ( įsteigtos naujos VTAS specialistų pareigybės), kurie bus atsakingi už atvejų vadybą, koordinavimą, kaip tai atsilieptų pagalbos vaikui ir šeimai kokybei, kitų LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekte numatytų funkcijų vykdymą. 2.2.ar savivaldybės paliks VTAS už savivaldybių lėšas nupirktus kompiuterius, kitą darbui būtiną techniką, garantuos patalpas, garažus, kaip bus sprendžiamas vairuotojų klausimas, kitos problemos. Asociacijos nuomone, būtent teisės aktų projektų, numatančių savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių centralizaciją rengėjai privalo atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, t.y., nustatyti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, o ne VTAS turėtų patys daryti prielaidas, bandyti įsivaizduoti galimos centralizacijos privalumus.
Manome, kad centralizavimas neturės įtakos specialistų kompetencijai, požiūriui į darbą, negarantuos, kad psichozės, galimai sukeltos dėl besaikio alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo veikiamas asmuo, nepadarys naujų nusikaltimų prieš vaikus, o atskiras Vaiko teisių apsaugos specialistas ar socialinis darbuotojas padarys viską, kas nuo jo priklauso, kad nekiltų grėsmė vaikų saugumui. Manome, kad sprendimas centralizuoti Vaiko teisių apsaugos sistemą turėtų būti išdiskutuotas su praktikais, bei vykti etapais. Nesvarstyta
gyvybę“ Lietuvos asociacija, 2017-03-24 G-2017-3738 * Siūlomame įstatymo projekte yra visiškas neatitikimas tarp įstatymo pavadinimo ir jo turinio. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi apimti visas vaiko teisių apsaugos sritis. Tuo tarpu siūlomajame projekte akcentuojama tiktai socialinė sfera ir remiantis kova su smurtu šioje srityje išskiriamas vienintelis prioritetas-vaiko paėmimas iš šeimos ir pagalbos organizavimas šiam tikslui. Tokia projekto struktūra ir turinys prieštarauja JT Vaiko teisių konvensijos vienai iš pagrindinių nuostatų, jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai turi būti suteikta rekiama apsauga ir pagalba. Būtent reikiamos šeimai apsaugos ir pagalbos reglamentavimo šiame projekte ir pasigendama.
Nežiūrint to, kad LR Seime planuojama svarstyti ir priimti šeimos stiprinimo įstatymą, šeimos apsaugos ir paramos įstatyminis reguliavimas šiame įstatyme yra būtinas, nes ryšio su prigimtine šeima nutraukimas sukelia didžiulę žalą vaiko raidai, sveikatai ir gerovei. Tokį vaiko iš šeimos paėmimo mechanizmą, kuriame būtinai dalyvauja policija, kaip nurodyta 43 ir 44 projekto straipsniuose, galima prilyginti nepateisinamai institucinio smurto formai. Yra nemažai pastarųjų metų mokslinių studijų, kuriose atskleidžiama.kad patyrusioje paėmimą iš biologinės šeimos vaikų grupėje yra dešimteriopai padidėjęs psichikos susirgimų ir savižudybių lygis. Tokios situacijos auginimas Lietuvoje, pirmaujančioje savižudybių ir nelaimingų vaikų skaičiais ES blogaja prasme, yra visiškai nepateisinamas. Beje, ir policijos atstovai savo dalyvavimą paimant vaiką visais atvejais vertina neigiamai, todėl policijos departamentas prie LR VRM siūlo, paimant vaiką iš šeimos, policijai dalyvauti tiktai kai, paimant vaiką iš šeimos, kyla grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei. Įstatymo projektas neapima vaiko teisių apsaugos nei sveikatos, nei švietimo, nei specialiųjų apsaugos priemonių, pagrįstų nepilnamečių justicija sričių, yra deklaratyvus, turintis gausybę poįstatyminių teisės aktų pozicijų. Pagal savo struktūrą ir apimtį įstatymo projektas vadintinas antismurtiniu arba nemušimo įstatymo projektu. Siūlomo įstatymo projektas yra sulaukęs labai išsamios LR Seimo kanceliarijos teisės departamento analizės ir daugybės išvadų, kurios yra esminės, daug kur besiremiančios ir dabar galiojančiu vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Būtina į visas jas atsižvelgti ir taisyti šį įstatymo projektą. Atsižvelgiant į valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų pateiktas pastabas, būtina šį projektą tobulinti iš esmės.
Vaiko paėmimas iš šeimos šiame įstatyme, kaip paskutinė ir kraštutinė sankcionuota priemonė, turi būti taip reglamentuotas, kad neliktų vietos bet kokioms laisvoms interpretacijoms. Šeimos pasitaisymo vienų metų terminas diskutuotinas, nes, priklausomai nuo situacijos, jis gali būti ir trumpesnis, ir viršijantis metus. Svarstytinos atvejo vadybininko ir atvejo vadybos sąvokos bei jų turinys, o taip pat veiklos atsakomybės perkėlimas nevyriausybinėms organizacijoms. Aplamai pristatomos įstatymo projekte pozicijos yra išdėstytos šiuo metu galiojančiuose Lietuvos įstatymuose, išskyrus nebent smurto sąvokų suskirstymą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo keitimas buvo visiškai nereikalingas. Atskirose srityse iškilusių vaiko teisių apsaugos problemų teisinį reglamentavimą galima buvo išspręsti specialių įstatymų pagalba. Nesvarstyta
teisininkų sąjunga „Nuomonės“ (NUOMONĖS),
512256733 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), pažymime: Įstatymo projektas parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių, įstatymo stiliui būdingo logiškumo ir nuoseklumo, ekonomiškumo ir racionalumo, teisės nuostatų tikslumo, aiškumo ir vienareikšmiškumo. Įstatymo projektas perkrautas informacija, perteklinėmis, deklaratyvaus pobūdžio nuostatomis neturinčiomis teisės krūvio, neatitinka teisės akto glaustumo reikalavimo, neaiškumų sukelia netvarkingas teisės terminijos vartojimas, pvz. „bendruomenės“ sąvoka vartojama nenuosekliai, tad neaiškus jų turinys.
Įstatymo projekto 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse kalbama apie vietos bendruomenių tarybas, o Įstatymo projekto 51 straipsnio 7 dalyje kalbama apie bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, aktyvius bendruomenių narius, Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatomos „bendruomeninės paslaugos“, bet tokios paslaugos nėra numatytos Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatyme. Siejant Įstatymo projekto straipsnius su kitais įstatymais, nurodomas jau nebegaliojantis teisės aktas (25 straipsnio 3 dalyje minimas nebegaliojantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). Nesvarstyta
242425 Siejant Įstatymo projekto straipsnius su kitais teisės aktais pasitaiko ir klaidinančių nuostatų, pvz. BK 159 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką, o Įstatymo projekto
ne tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą, bet ir kitą neteisėtą veiką. Įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo, kuri prieštarauja BK reglamentavimui. Bendrininkavimas, vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, galimas tik tarp fizinių asmenų. Juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. LR Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje numatytas imperatyvus draudimas „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Įstatymo projekte stebima ir daugiau tokių klaidinančių ir prieštaraujančių savo turiniu nuostatų. Nesvarstyta
23 I Įstatymo projekto 23 straipsnio pavadinimas „Vaiko teisių naudojimas“ neatitinka straipsnio turinio, nes turinyje nurodomos vaiko pareigos.
Tačiau numatant tik dvi pareigas, pažeidžiamas vaiko teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas, tarp teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas, todėl nepagrįstai vaiko pareigų katalogas siauresnis, nei įtvirtintas LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų VIII skyriaus 48 straipsnyje. Abejotina, ar pagrįstai atsisakoma vaiko, vengiančio atlikti savo pareigas, atsakomybės ir drausminimo reglamentavimo. LR Konstitucijoje įtvirtintas platesnis pareigų nustatymas („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“). Nesvarstyta
304 Įstatymo projekto 30 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka“. Atrodytų, kad teisės norma nenustato jokio teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, todėl gali būti laikytina neturinčia teisinio krūvio. Tačiau šeimos gyvenime glaudžiai susipina socialiniai, materialiniai, doroviniai ir psichologiniai procesai, tad šeimos santykiai (o vaikas auga šeimoje) yra specifinio teisinio reguliavimo dalykas, tad abejotina, ar nepasiekus sutarimo „visais“ klausimais, teismams tikslinga priskirti spręsti visus ginčijamus klausimus dėl nesutarimų visais vaiko reikalais šeimoje, pavyzdžiui, dėl aprangos stiliaus, laisvalaikio praleidimo ir pan. Nesvarstyta
343 Įstatymo projekto 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaikas savarankiškai gali kreiptis į teismą. Bet kokio amžiaus vaikas savarankiškai į teismą kreiptis negali, nes dalinis veiksnumas pripažįstamas tik sulaukus 14 metų. Nesvarstyta 256.
2212 Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytos sąvokos „atvejo vadyba“,
„atvejo vadybininkas“, „atvejo procesas“ – neaiškios ir nėra tinkamos teisės
terminijos požiūriu. Siūlytina terminiją keisti. Nesvarstyta
411 Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „atvejo vadybininkas užmezga pagalbos santykį su vaiku bei jo šeima, įvertina poreikius bei jos aplinką, telkia bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkas ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo, įgalina šeimą ją spręsti, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.“Analizuojant 41 straipsnio 1 dalį kyla daug klausimų: ką reiškia sąvoka „užmegzti pagalbos santykį“ ir kokie numatomi veiksmai, kokios pasekmės, jei toks santykis neužmezgamas? Ar atvejo vadybininkas turi valdingus įgaliojimus bet kurių iš minėtų asmenų atžvilgiu ir ar tokie įgaliojimai neviršija kitų asmenų teisės į privatumą? Pagal kokius kriterijus įvertinami poreikiai bei aplinka? Manome, kad priklausomai nuo atvejo vadybininko asmenybinių poreikių ir požiūrio, vertinimas gali būti labai skirtingas ir subjektyvus. Kokie „specialistai“ įvardinami, kadangi galimi atvejai, kad specialistų darbą reguliuojantys teisės aktai nenumatys jiems darbinės pareigos būti pasitelktiems „atvejo vadybininko“? Ar specialistai išimtinai bus paskirti savivaldybės, ar bus pasitelkiami ir kiti? Tokiu atveju, kas privalės atlyginti jiems už atliktą darbą? Atvejo vadybininkas
„ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdų“, bet jas spręsti įgalina
šeimą. Kalbama apie šeimą, atsidūrusią tam tikroje krizinėje situacijoje, tai ne visais atvejais ji pajėgi tuos įgalinimus vykdyti, ir jai dažnai reikalinga reali pagalba, o ne įgalinimai. Atvejo vadybininkas „nuolat stebi“. Ar praktiškai įmanoma nuolat stebėti? Galima stebėti sistemingai, tam tikrais nustatytais terminais ar pan.
523 Įstatymo projekto VI Skyriaus 52 straipsnio, reglamentuojančio nevyriausybinių organizacijų kompetenciją vaiko teisių apsaugos srityje, 3 dalyje, atvejo vadybininkas dalyvauja vaiko atvejo vertinime, užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą. Nevyriausybinės organizacijos jokių paslaugų vaikui ir šeimai organizuoti neturi ir neprivalo, tai privalo daryti valstybė ir savivaldybės, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, jas tinkamai finansuodamos, pirkdamos paslaugas ir t. t. Ar tokių organizacijų teikiamos paslaugos šiuo metu užtikrina ir užtikrins vaikų gerovę, jei tiek daug vaikų, kuriuos reikia atskirti nuo tėvų ir atiduoti į tariamai geresnes sąlygas globėjams, šeimynai ar pan.? Vaikas, kokie geri bebūtų jo globėjai, laimingas gali augti tik šeimoje, tad nepagrįstai Įstatymo projekte tiek menkai beliko vietos sąvokoms „vaikas ir šeima“. Pagrinde projektuojant Įstatymo projekto turinį tik į vaikus patiriančius smurtą ir vaiko atskyrimą nuo šeimos, įstatymas prieštarauja vaikų gerovės interesams. Įstatymo projektas parengtas nesilaikant ir vieno iš pagrindinių teisėkūros konstitucingumo principo. Nesvarstyta
12 Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis numatanti įstatymo paskirtį
„suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą
šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visumą“, menkai atsispindi viso Įstatymo projekto normų turinyje, kuriame didžiausias ir pagrindinis dėmesys yra skiriamas vaikų atskyrimo nuo tėvų mechanizmo įtvirtinimui. Todėl 1 straipsnio 2 dalyje numatyta Įstatymo projekto paskirtis neatitinka pagrindinių teisėkūros principų ir tėra deklaratyvaus pobūdžio. Minėtu projektu siekiama kovoti ne su socialinių problemų priežastimis, o su jų pasekmėmis, dar labiau didinant augančių be šeimos vaikų skaičių.
Tai prieštarauja LR Konstitucijai, tarptautinės teisės normoms ir iš esmės yra skirtas ne stiprinti, o silpninti šeimos institutą. LR Konstitucijos 39 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose ir teikia joms paramą. Taigi, procesas, užtikrinantis vaikų saugumą, turi būti peržiūrimas kompleksiškai, ne vien kuriant įstatymą, deklaruojantį vaiko teisių apsaugą, bet kuriant įstatymą, užtikrinantį jo įgyvendinimo kokybę kuriant ir aktyvią socialinę politiką. Vaiko teisių Konvencijos preambulėje teigiama, kad Vaiko teisių Konvencijos dalyvės „būdamos įsitikinusios, jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei, pripažįstant, jog vaikas gali visapusiškai ir harmoningai vystytis tik augdamas šeimoje. LR Seimas Vaiko teisių Konvenciją ratifikavo. Todėl tikslinga į Įstatymo projektą įtraukti skyrių su straipsniais, numatančiais ir realią valstybės apsaugą ir pagalbą šeimai, rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui, bei pagalbą šeimai, sprendžiant socialines problemas. Nesvarstyta
26 Įstatymo projekto kertinė ašis, deja – įvairių smurto prieš vaikus grėsmės ir vaikų atskyrimo nuo šeimos mechanizmo įtvirtinimas (kaip ir kada vaikus atskirti nuo šeimos). Kadangi Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje yra numatytas ir psichologinis smurtas, tad apibūdinant grėsmės lygius, derėjo numatyti ir kokiam lygiui priklauso vaiko atskyrimo nuo šeimos momentu patirtas stresas, galintis turėti neigiamas pasekmes vaiko psichikos sveikatai, orumui ir jo raidai ateityje, o galbūt, net visam gyvenimui.
Taigi, siekiant apsaugoti vaiką nuo psichologinio smurto, psichologinis smurtas smarkiai padidinamas vaiką paimant iš jam įprastos aplinkos, nuo tėvų, šeimos. Tokiu būdu, vaiko paėmimą iš šeimos reikia vertinti kaip smurtinį veiksmą, ne tik pažeidžiantį vaiko teisę į šeimą, bet ir galintį sukelti žalą vaiko raidai. Paėmimas vaiko nuo tėvų ir perdavimas jį kitiems, neužtikrina vaiko teisių ir neskatina tėvų vykdyti konstitucinių pareigų auklėti savo vaiką. Tokia vaiko teisių apsauga tėra mėginimas vieną blogį pakeisti kitu. Todėl tokio turinio Įstatymo projektas nepakeis auklėjimo kultūros Lietuvoje. Daug psichologinio smurto vaikai patiria ir iš savo bendraamžių mokyklose. Vaiko atskyrimas nuo šeimos turėtų būti numatytas, kaip išimtinai kraštutinė priemonė ir tik tais atvejais, kai atsiranda reali grėsmė vaiko gyvybei ir (ar) sveikatos sutrikdymui. Lietuvoje daug šeimų skursta, o įvairių krizių atvejais šeimai pagalba nėra efektyvi. Pritariame Lietuvos teisės instituto nuomonei, kad šiame laikmetyje Lietuvos vaikams ir šeimoms reikia kokybiškai naujo, aktualių socialinių problemų vaikystės metu sprendimą įvairiais lygmenimis reglamentuojančio įstatymo. Nesvarstyta
Apibendrinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo projekto vertinimą darytina išvada, kad Įstatymo projektas neatitinka teisėkūros principų, teisės technikos taisyklių. Pateikiame tik esmingesnio pobūdžio pastabas. Įstatymo projektas iš esmės orientuojamas ne į visų Lietuvoje šeimose gyvenančių vaikų gerovės užtikrinimą, o pagrinde tik į vaikus, patiriančius įvairių formų smurtą ir jų atskyrimo nuo šeimos mechanizmo įtvirtinimą.
Valstybė, užtikrindama vaiko teisių apsaugą, turėtų daugiau dėmesio skirti ir į vaikus, pažeidusius teisę. Įstatymo projekte per mažai skiriama dėmesio visų Lietuvos vaikų gerovės užtikrinimui, šeimos instituto stiprinimui, tad Įstatymo projekto turinys turi būti iš esmės persvarstytas. Nesvarstyta
konfederacija, 2017-04-05 G-2017-4339 N Atsižvelgiant į tai, kad šiais metais tėvų nužudytų vaikų panaudojant žiaurų smurtą (7 mėnesių mergaitės ir 4-mečio berniuko) bylose teisėsaugos pareigūnams pritrūko kvalifikuoto ankstesnio ir esamo smurto prieš vaikus įvertinimo, o taip pat 2017 m.kovo 27d. įvykusioje LRS savižudybių ir smurto prevencijos komisijos bei LR Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos organizuotoje konferencijoje „ Ko reikia, kad vaiko teisės būtų užtikrintos“ dėl teisėsaugos atstovų pranešimuose išsakyto tyrėjų, prokurorų ir teisėjų specializacijos būtinumo, siūlome svarstomą LR Seime vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I- 234 pakeitimo įstatymo projektą papildyti straipsniu dėl teisėsaugos pareigūnų būtinos specializacijos vaikų teisenos praktikoje. Tenka tik apgailestauti, kad šiuo metu galiojančio vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996 m. redakcijoje po priėmimo, buvęs 59 straipsnis, įtvirtinęs specializuotų teismų ir specialių teisėjų nuostatas, buvo nepagrįstai pakeistas. Nesvarstyta
2017-04-21 Nr. g-2017-5008 * Mes, Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ narės, prieš metus pradėjome vaikų globos skatinimo projektą. Gilinamės į problemas ir siekiame, kad visuomenė išsivaduotų iš stereotipų ir kuo daugiau vaikų rastų šeimas, o norintieji globoti gautų tinkamą ir savalaikę pagalbą.
Esame įsitikinusios, kad visuomenės supratimas ir parama valdžiai padės spręsti socialines problemas, todėl skubame į talką. Juo labiau, kad apie problemas žinome iš pirmų lūpų. Mūsų klubo narė Enrika globoja du paauglius. Daug bendraujame ir su kitais globėjais, kartu ieškodami būdų, kaip paskatinti visuomenę atverti savo namų duris vaikams iš vaikų namų. Patirtis rodo, kad reikėtų tobulinti administracinius procesus, kurie sukuria problemas, ir tuo pačiu mažina galimybes vaikams sėkmingai patekti į šeimas ir įsitvirtinti jose. Problema. Savivaldybės nesidalina informacija apie vaikus ir globėjus. Šiuo metu savivaldybės organizuoja vaikų, likusių be tėvų, globą; globėjams siūloma globoti vaikus, kurie gyvena tik toje savivaldybėje. Vaikų teisių apsaugos tarnybos mažai tarpusavyje bendradarbiauja ir tarpusavyje informacija praktiškai nesidalina. Susidaro situacija, jog globos institucijos yra pilnos vaikų, kurių neva niekas nenori globoti, o kitose savivaldybėse yra globėjų, kurie vaikų nesulaukia. Tokia tvarka labai sumažina vaikų galimybes patekti į šeimą. Bendra informacija (duomenų bazė) apie visoje šalyje esančius beglobius vaikus sudarytų palankesnes galimybes vaikams rasti globėjus. Problema. Nenumatyta globėjų ir vaikų suporavimo procedūra. Šiuo metu suporavimo procedūra numatyta tik įvaikinimo atveju, o vaiko ir potencialių globėjų suporavimo procedūra nėra numatyta. Nors Tarptautinio informacinio centro, užtikrinančio šeimos netekusių vaikų teises, informaciniame biuletenyje Nr. 26, yra pažymima, jog tai yra viena svarbiausių globos (įvaikinimo) studijų ir akcentuojama, kad: „Parinktos šeimos savybės turi atitikti vaiko temperamento, asmenines, fizines, psichologines ir emocines savybes ir poreikius.
Šeima turi būti pajėgi susidoroti su problemomis, kurios <<...>> gali kilti dėl patirtų traumų ar trūkumų.“ Problema. Informacijos apie globojamą vaiką trūkumas. Kiekvienoje savivaldybėje apie norimą globoti vaiką ir jo šeimą potencialiems globėjams pateikiami duomenys neišsamūs, informacija neretai subjektyvi. Vėliau globėjas susiduria su situacijomis, kai reikia atsakyti į gydytojų, psichologų, pedagogų, o taip pat ir paties vaiko užduodamus klausimus apie jo kilmę, vaiko raidą, jo biologinei šeimai būdingas ligas, kitas aplinkybes, galėjusias ar galinčias daryti įtaką vaiko fizinei ar psichinei būsenai. Netiksli ir nepilna informacija apsunkina ir prailgina adaptacinį laikotarpį šeimoje, o neretai tampa ir globos nesėkmės priežastimi. Manome, kad išsamesni duomenys apie vaiką (vaiko psichologinis paveikslas, sveikata, aplinka, kurioje jis augo, emocinė būklė ir kt.), palengvintų globėjui įgyvendinti savo pareigą rūpintis vaiku, užtikrinti jo poreikius, laiku kreiptis į atitinkamus specialistus ir pan. Problema. Trumpas svečiavimosi laikas. Kai imami globoti vyresnio amžiaus vaikai, vieni kitų pažinimui ir abipusiam apsisprendimui dėl nuolatinės globos nepakanka svečiavimosi savaitgalių ir vaikų atostogų dienomis (ypač, jei vaiką ir šeimą skiria didesnis atstumas). Tokiais atvejais būtų palanku numatyti galimybę pratęsti vyresnio vaiko svečiavimąsi šeimoje (pvz. nustatant laikiną globą), taip būtų galima geriau pažinti vieniems kitus kasdienėje rutinoje ir tik tada abipusiu sutarimu atsakingai priimti sprendimą dėl nuolatinės globos. Problema. Su globa susijusių formalumų tvarkymas tik pagal vaiko gyvenamąją vietą.
Šiuo metu visi teisiniai formalumai (ieškiniai teismams dėl nuolatinės globos nustatymo, dėl išmokų ir kiti dokumentai) yra tvarkomi pagal vaiko gyvenamąją vietą, neinformuojant globėjų apie jų teisę tvarkyti formalumus ir pagal savo gyvenamąją vietą. Tokia praktika apsunkina globėjų veiksmus, ypač tais atvejais, kai globėjų ir vaikų gyvenamąją vietą skiria gana dideli atstumai. Galimybė su vaiko globa šeimoje susijusius formalumus tvarkyti globėjų pasirinktoje vietoje žymiai palengvintų globos procesus. Nesvarstyta
2017-03-10 Nr. g-2017-3123 Atsakydami į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. vasario 27 d. gautą Jūsų prašymą, pateikiame nuomonę (pastabas, pasiūlymus) dėl šių įstatymų projektų: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas Nr. 1), Civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 (toliau – Projektas Nr. 2), Civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir
Projektas Nr. 3), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14,
245
neaiški, todėl gali sukelti keblumų ją taikant. Neaišku, kokia šios normos paskirtis.
Jeigu joje siekiama įtvirtinti asmenų atsakomybę už tam tikrų pareigų nevykdymą, turi būti aiškiai įvardyti subjektai, kuriems tokios pareigos kyla, taip pat apibrėžtas pareigų turinys (pvz., neaišku, ką reiškia formuluotė
„galimą vaiką[o] teisių pažeidimą“) ir nustatytos atsakomybės sąlygos
bei atsakomybės rūšis. Pagal siūlomą formuluotę neaišku, kokias pasekmes sukelia veiksmų kvalifikavimas kaip bendrininkavimo ir (ar) aplaidaus pareigų atlikimo. Šioje normoje pavartota sąvoka „bendrininkavimas“ yra baudžiamojoje teisėje vartojamas terminas, kuris suponuotų baudžiamąją atsakomybę, tačiau tokiu atveju atsakomybė turėtų būti reglamentuojama Baudžiamajame kodekse. Be to, terminas
„bendrininkavimas“ baudžiamojoje teisėje turi konkretų turinį (žr. BK 24,
25, 26 straipsnius), su kuriuo šioje normoje vartojama sąvoka nėra suderinta. Taip pat nesuprantamai pavartoti jungtukai ir (ar), tai kelia neaiškumų, kokiais atvejais veiksmai (neveikimas) bus vertinami kaip bendrininkavimas, o kokiais atvejais - kaip aplaidus pareigų atlikimas. Be to, neaišku, koks turinys suteikiamas žodžių junginiui „aplaidus pareigų atlikimas“, kokiems subjektams tai taikoma ir kokias pasekmes sukelia bei kokią atsakomybę užtraukia taip kvalifikuoti veiksmai. BK yra savarankiška nusikalstamos veikos sudėtis - nepranešimas apie nusikaltimą (BK 238 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad pagal BK 238 straipsnio 2 dalį už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai. Be to, šio nusikaltimo subjektas gali būti tik fizinis asmuo. Jeigu Projekto Nr.
Jeigu Projekto Nr. 1 24 straipsnio 5 dalies norma siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę, svarstytinas jos suderinimas su šia BK norma, o esant siekiui nustatyti švelnesnę atsakomybės rūšį - tai taip pat turi būti aiškiai ir konkrečiai įvardyta, nurodant atsakomybę užtraukiančius veiksmus, jų
Taip pat pažymėtina, kad Projekto Nr. 1 24 straipsnio 4, 5 straipsnio nuostatos turėtų būti suderintos su to paties įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei 35 straipsniu ir išdėstytos nuosekliai viename straipsnyje. Nesvarstyta
281
išplėsti galiojančios redakcijos įstatymo 57¹ straipsnyje įtvirtintus darbo apribojimus asmenims, pripažintiems kaltais už išvardytas nusikalstamas veikas, įtraukiant ir kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus. 28 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio formuluotė „neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą“ (esanti ir galiojančios įstatymo redakcijos 57¹straipsnyje) reiškia, kad draudimai dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla būtų taikomi iki gyvenimo pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad asmenims, pripažintiems kaltais dėl bent vieno iš nurodytų nusikaltimų, taikomi itin griežti ribojimai (draudimai) be teisės pasitaisyti, siūlytume apsvarstyti šių ribojimų proporcingumo klausimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl teisės į privatų gyvenimą ribojimo proporcingumo panašioje situacijoje, kai asmens duomenys apie padarytą lytinio pobūdžio nusikaltimą prieš nepilnametį buvo įrašyti į atitinkamą registrą, sukeldami tam tikrus apribojimus asmeniui, ir atmestas jo prašymas šiuos duomenis panaikinti, vertino tai, kad pagal nacionalinę teisę duomenys, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, saugomi ilgą laikotarpį (20-30 m.), tačiau šiam pasibaigus ir nepadarius naujų nusikaltimų asmuo turi teisę reikalauti juos panaikinti. Be to, Teismas akcentavo asmens galimybę pateikti prašymą prokurorui (turint galimybę šio sprendimą vėliau skųsti teismui) panaikinti duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką, jeigu jų saugojimas nebėra tikslingas atsižvelgiant į duomenų kaupimo tikslą, padaryto nusikaltimo pobūdį, asmens amžių, buvusį nusikaltimo padarymo metu, nuo nusikaltimo padarymo praėjusį laiką, asmenybės pasikeitimą. Atsižvelgdamas į tai Teismas sprendė, kad valstybėje egzistuojanti teisinė duomenų apie teistumą panaikinimo procedūra užtikrina nepriklausomą duomenų saugojimo teisėtumo kontrolę, grindžiamą apibrėžtais kriterijais, ir suteikia pakankamą bei adekvačią teisės į privatų gyvenimą apsaugos garantiją, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, pateisinantį duomenų įrašymą į registrą. EŽTT pripažino, kad duomenų saugojimas labai ilgą laikotarpį galėtų kelti Žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio pažeidimo grėsmę, tačiau pabrėždamas asmens galimybę kreiptis dėl duomenų panaikinimo sprendė, kad nagrinėjamu atveju duomenų saugojimo laikas nebuvo neproporcingas siekiant konkretaus jų saugojimo tikslo (žr.
Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą byloje B. B. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 5335/06). Atsižvelgiant į galimą EŽTK 8 straipsnio pažeidimo grėsmę, svarstytina, ar neturėtų būti numatyta Projekto Nr. 1 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų (draudimų) taikymo peržiūrėjimo galimybė praėjus tam tikram konkrečiai apibrėžtam, net jeigu ir labai ilgam, laiko tarpui, pvz., 20 ar 25 metams. Nesvarstyta
42
paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, diskutuotina. Sutiktina, kad CPK XXXIX skyriuje („Bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka“) reglamentuojamo teismo leidimo instituto paskirtis yra užtikrinti vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių teisių apsaugą. Kita vertus, reikėtų įvertinti, ar teismo leidimo institutas yra tinkama procesinė bylų dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo tvarka. Abejonės dėl šio instituto tinkamumo kyla dėl to, kad teismo leidimo išdavimo tvarka paprastai sprendžiami klausimai, kai nėra ginčo, t. y. procesas yra supaprastintas, prioritetiškai rašytinis (CPK 582 straipsnio 1 dalis). Be to, šiuo atveju ypač svarbu tai, kad pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį teismo nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti išduoti teismo leidimą neskundžiama apeliacine tvarka.
Atsižvelgiant į bylų dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjimo tvarkos ypatumus, svarstytina, ar tai yra tinkama procesinė tvarka spręsti klausimams dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta, kad ši procesinė tvarka nurodytu atveju taikytina, siūlytume inicijuoti CPK XXXIX skyriaus nuostatų pakeitimus, taikytinus nagrinėjant bylas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą, numatant tokių bylų nagrinėjimą žodinio proceso tvarka bei įtvirtinant galimybę apskųsti teismo nutartį apeliacine tvarka. Nesvarstyta
41535
straipsnio 3 dalies ir 5 dalies 5 punkto suderinamumą: 3 dalyje numatyta, kad pagalbos planas sudaromas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, o
priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku <...>, atvejo vadybininkas kreipiasi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Neaišku, ar pagal 5 dalies 5 punktą būtina laukti 12 mėnesių, ar šis terminas gali būti trumpesnis, jeigu jis pakankamas atitinkamoms
straipsnio 1 dalies 4 punktas, 40 straipsnio 4 dalis, 42, 43 straipsniai) neaiškus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą teisinis kvalifikavimas ir sukeliamos pasekmės.
Vaiko paėmimas iš esmės traktuojamas kaip faktinis, o ne juridinis, t. y. teisines pasekmes sukeliantis, veiksmas, taigi lieka neaišku, kokius teisinius padarinius faktinis vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo teisėtų atstovų sukelia tiek pačiam vaikui, tiek jo atstovams pagal įstatymą. Projekto Nr. 1 nuostatose vaiko paėmimas nesiejamas su vaiko atstovų statusu vaiko atžvilgiu, t. y. jų teisėmis ir pareigomis vaikui. Numatyta tik galimybė spręsti klausimą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, tačiau globos (rūpybos) nustatymas savaime nereiškia tėvų (ar kitų vaiko atstovų) teisių ar pareigų vaikams pasikeitimo. Pagal CK 3.160 straipsnį, reglamentuojantį tėvų valdžios pasibaigimą, tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų šios knygos nustatyta tvarka.
CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi; tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; pagal 3.157 straipsnį tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus,
pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja; už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose; ir pan. Taigi lieka neaiškus šių ir kitų tėvų teises ir pareigas vaikams nustatančių normų santykis su siūlomu reglamentavimu dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą. Šie neaiškumai turėtų būti išspręsti, o reglamentavimas - nuoseklus ir suderintas. Projekto Nr. 2 25 straipsniu siūloma išdėstyti nauja redakcija CK 3.262 straipsnį, o jo 2 dalyje numatyti, kad nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju (t. y. teismo leidimo pagrindu paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą), vaiko globėjas (rūpintojas) savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu įgyvendina subsidiariai, t. y. tiek, kiek šių teisių ir pareigų neturi galimybės įgyvendinti vaiko tėvai, kurių valdžia nėra apribota.
Tačiau ši nuostata neišsprendžia pirmiau minėtų klausimų, nes neaišku, kokie atvejai vertintini kaip tėvų negalėjimas įgyvendinti savo teisių ir pareigų (ar tai faktinė, ar teisinė sąvoka ir kokiu pagrindu ji nustatytina), taip pat kaip ir kokias teises galės įgyvendinti tėvai, kai vaikas iš jų paimtas (atsižvelgiant į vaiko paėmimo pagrindą, kitas aplinkybes), kaip bus sprendžiami klausimai dėl tėvų atsakomybės už jų pareigų nevykdymą ir pan. Nesvarstyta
454512
straipsnio 1 ir 2 dalies normas, reglamentuojančias vaiko apgyvendinimą, nustatant apgyvendinimo prioritetus. Pagal siūlomą reglamentavimą pirmiausia numatyta, kad vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaiko socialinės globos institucijoje (1 dalis), ir tik 2 dalyje kaip papildoma galimybė numatytas vaiko laikinas apgyvendinimas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Siūlytume nustatyti, kad pirmiausia būtų įvertinta galimybė apgyvendinti vaiką pas jo artimuosius, jeigu tai neprieštarauja jo interesams, ir tik nesant tokios galimybės - globėjų
16.
Teisės departamento išvadose dėl teikiamų įstatymų projektų pateiktoms pastaboms dėl esamų netikslumų, pasikartojimų, nukrypimo nuo teisės technikos ir panašaus pobūdžio trūkumų ir jų nekartojame. 17. Dėl kitų įstatymų projektų pastabų ir pasiūlymų neturime. Nesvarstyta
1 Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas)
1Projekto 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą,
turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, ADTAĮ tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Taip pat ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, jog asmens duomenys būtų tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Taigi ADTAĮ įtvirtintas asmens duomenų tvarkymo apimties proporcingumo siekiamiems tikslams principas reiškia, kad asmens duomenų turi būti tvarkoma tik tiek, kiek jų yra būtina teisėtam ir apibrėžtam tikslui pasiekti.
Vadovaujantis šia ADTAĮ nuostata, negali būti tvarkomi pertekliniai asmens duomenys Taip pat atkreipiame dėmesį į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas), kuris bus pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d., 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, susijusį su Europos Sąjungos valstybės narės teise kaip teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas valstybės narės teise, Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tokiame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta aukščiau bei siekdami išvengti, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba netvarkytų perteklinių asmens duomenų, siūlome Projekto 32 straipsnio 1 dalyje numatyti, su kokiomis konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, susijusius asmens duomenis, Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę tvarkyti.
Taip pat atitinkamai siūlome papildyti Projekto 32 straipsnį pateikiant atvejus, kada laikoma, kad vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. Nesvarstyta
322
konkretų šio įstatymo straipsnį, kuriame būtų numatyta, už kokias konkrečias nusikalstamas veikas pripažintų kaltais asmenų asmens duomenis Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę tvarkyti. Nesvarstyta
333
3Projekto 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų,
vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustačiusi, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdama privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. Pažymėtina, kad iš šios Projekto nuostatos nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos tarnyba privalės įvertinti prašymo pagrįstumą, kad galėtų teikti ypatingus asmens duomenis. Atsižvelgdami į tai, siūlome tokio prašymo pagrįstumo vertinimą sieti su vaiko situacijos grėsmės lygiais (Projekto 38 straipsnis) bei nustatyti Vaiko teisių apsaugos tarnybai teises ir pareigas teikiant ypatingus asmens duomenis. Nesvarstyta
3333321 4.
3333321
apsaugos tarnyba perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims, o pagal šios dalies 2 punktą, perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad nurodytu atveju vienas iš vaiko tėvų, gavęs ypatingus asmens duomenis, susijusius su kito vaiko tėvo teistumu arba sveikatos būkle, negalėtų atskleisti šių asmens duomenų jokiems kitiems tretiesiems asmenims, pvz., advokatui. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti
perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena arba su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą saugoti gautų asmens duomenų paslaptį bei neatskleisti šių asmens duomenų tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“. Nesvarstyta
343522
straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Siekdami, kad asmuo galėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl asmenų, piktnaudžiaujančių minėta teise ir suteikiančių melagingą informaciją, siūlome papildyti Projekto 34 straipsnio
ir tada, kai nustatomas melagingas informacijos suteikimas (Projekto
49494414 6.
49494414
apsaugos ir įvaikinimo tarnybai gauti ir tvarkyti informaciją ir asmens duomenis iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų. Atsižvelgdami į tai, kad šiuose 49 straipsnio 4 dalies punktuose yra įtvirtinama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teisė gauti ir tvarkyti asmens duomenis, siūlome šiuos punktus apjungti į vieną punktą bei papildyti numatant, kad Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi teisę gauti tiek minėtų asmens duomenų, kiek jų būtina šios tarnybos funkcijoms vykdyti. Taip pat Projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo turi teisę gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą. Atkreipiame dėmesį, kad ADTAĮ 3 straipsnis nustato reikalavimus asmens duomenų tvarkymui. Siekdami suderinti šią Projekto 49 straipsnio 4 dalies
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo“ nurodyti, kad
„Asmens duomenys, įskaitant ir ypatingus asmens duomenis, susijusius su
teistumu ir sveikatos būkle, tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“. Nesvarstyta
kontrolieriaus įstaiga (VTAKĮ) 2017-03-14 Nr. G-2017-3176 Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 Nesvarstyta 280.
pagrindų įstatymas turėtų būti pagrindinis teisės aktas vaiko teisių apsaugos srityje, kuriame būtų įtvirtintos visos vaiko teisės ir laisvės, jų turinys bei įgyvendinimo, užtikrinimo ir apsaugos mechanizmai, taip pat atsižvelgiant į Įstatymo projekto turinį bei juo reglamentuojamus teisinius santykius, tikslintinos 1 straipsnio 1-4 dalių formuluotės, jas suderinant tarpusavyje. Nesvarstyta
11
formuluotę, atsisakant nuostatos, jog šiuo įstatymu siekiama užtikrinti vaiko pareigų gynimo pagrindus, nes Įstatymo projekte neatskleista kaip bus ginamos vaiko pareigos ar užtikrinamas pareigų vykdymas, taip pat abejotina ar vaiko pareigų reglamentavimas galėtų (turėtų) būti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. Svarstytina galimybė Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko gerovę ir tinkamą vaiko, kaip
savarankiško teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, atitinkančią Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teises ir jų apsaugą, nuostatas, Lietuvoje.“
14
formuluotę, įvertinant tai, kad pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Civilinis kodeksas, o šiame Įstatymo projekte įtvirtintos tik bendrosios nuostatos bei, atsisakant atskirų vaiko teisių išskyrimo (pvz., „reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos“), išdėstyti jį taip: „4.
Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija ir jos fakultatyviniais protokolais, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato pagrindines vaiko teises ir laisves, jų įgyvendinimo, apsaugos ir gynimo principus bei garantijas, reagavimo į vaiko teisių pažeidimą bei pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą organizavimo ir teikimo pagrindines sąlygas, vaiko atstovų pagal įstatymą ir kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas bei vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.“ Nesutinkant su pasiūlyta formuluote, tikslinga 1 straipsnio 4 dalyje po žodžio „konvencija“ įrašyti žodžius „ir jos fakultatyviniais protokolais“; išbraukti žodžius „bei pareigas“ (argumentas – pareigos yra nustatytos kituose, konkrečios srities teisės aktuose, tarp jų ir tuose, į kuriuos projekto rengėjai daro nuorodas). Nesvarstyta
2212 4.
2212
sąvokas „atvejo vadyba“ ir „atvejo vadybininkas“, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, nuoseklumo ir turint omenyje tai, kad kompleksinės pagalbos teikimas yra įtvirtintas ir kituose teisės aktuose, taip pat atsižvelgiant ir atitinkamai suderinant Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas su atitinkamomis Įstatymo projekto Antrojo skirsnio
„Pagalbos organizavimas“ nuostatomis. Iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra
aišku, kas yra „atvejis“ bei koks yra atvejo vadybininko vaidmuo, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, ir jo santykis, įgalinimai kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. Sąvoka „atvejo vadyba“ turėtų būti tikslinama, išplečiant ją. Manytina, kad atvejo vadybos tikslas – negali būti vienintelis ir išimtinis, t. y. tik vaiko atstovų pagal įstatymą įgalinimas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atvejo vadyba yra apibrėžiama kaip koordinuota kompleksinė pagalba vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą ir turint omenyje Įstatymo tikslą, manytina, kad praktikoje yra daugybė įvairių vaiko teisių pažeidimo atvejų, kai visų pirma vaikui (taip pat ir vaiko atstovams pagal įstatymą) turi būti suteikta visa reikalinga pagalba tam, kad jis galėtų sugrįžti į socialinę aplinką ir joje pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje. Formuluotė tikslintina ir atsisakant žodžio „ilgalaikės“, nes iš Įstatymo projekto VI skyriaus Antro skirsnio turinio nėra aišku kas laikytina ilgalaike, kas trumpalaike pagalba (nustatytas tik maksimalus 12 mėnesių pagalbos teikimo terminas, Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalis, 5 dalies
efektyvumas. Nesvarstyta
23 5.
23
formuluotę, prieš žodžių junginį „bendruomenėje teikiamos“ įrašant žodžius
„gyvenamosios vietos“. Formuluotė tikslintina ir turint omenyje tai, kad ne visi vaikai auga (savo)
šeimoje, šeimos aplinkoje, tačiau jiems, taip pat jų atstovams pagal įstatymą, gali būti reikalingos paslaugos bendruomenėje (t. y. kuo arčiau jų gyvenamosios vietos). Nesvarstyta
25
įtvirtintą mobiliosios komandos sąvokos apibrėžimą, nes neaišku, ar tai bus komandos, sudarytos iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, ar iš jos teritorinių padalinių savivaldybėse, specialistų, taip pat neaišku kokią pagalbą, pagal šiai tarnybai ir jos teritoriniams padaliniams priskirtą kompetenciją, teiks šios komandos. Įvertinant tai, kad jog šios normos bei Įstatymo projekto VI skyriaus Antro skirsnio turinys suponuoja, kad bus sudaryta ne viena mobilioji komanda, vietoj žodžio „kuri“ įrašyti „kurios“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos turint omenyje ir tai, kad mobilios komandos paslaugos ir pagalba gali būti reikalinga ir jų teikimas turėtų būti užtikrintas ir tais atvejais, kai vaikas negyvena savo šeimoje (su savo tėvais), o gyvena su kitais atstovais pagal įstatymą ar kitais teisėtais atstovais. Nesvarstyta
26
sąvoka „Pagalbos planas“, atitinkamai trumpinant ir konkretizuojant šios dalies nuostatas, pvz., svarstytina, ar pateiktas pavyzdinis asmenims būtinų priemonių sąrašas nėra atitinkamų paslaugų dalis.
Taip pat svarstytina, ar kriterijai, į kuriuos privalomai turėtų būti atsižvelgiama sudarant pagalbos planą, plano turinys ir kitos aplinkybės neturėtų būti išsamiau reglamentuoti atskirame Įstatymo straipsnyje (pvz., individualus pagalbos planas turėtų atitikti vaiko amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius ir kt.; pagalbos plane turėtų būti nustatyti pagalbos tikslai, konkrečios priemonės, situacijos pokyčių stebėsena, laukiami rezultatai, vykdymo laikotarpis, tvarka, atsakingi asmenys ir kt.). Siekiant vieningo teisės normų supratimo, aiškinimo ir taikymo, siūlytina Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti kartu su vaiku gyvenančių asmenų sąvoką. Nesvarstyta
27
28
nauju sakiniu: „Jeigu asmens amžius nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų, jis laikomas vaiku, iki bus nustatyta priešingai.“
29
nuostatomis, reglamentuojančiomis vaiko atstovavimą pagal įstatymą ir svarstyti tikslingumą įtvirtinti dvi sąvokas: „vaiko atstovai pagal įstatymą“ ir „kiti teisėti vaiko atstovai“. Pastebėtina ir tai, kad Įstatymo projekte sąvoka „vaiko atstovai pagal įstatymą“ yra vartojama, siekiant reglamentuoti išimtinai vaiko ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) atitinkamus santykius, asmenines tėvų teises ir pareigas, todėl neužtikrinus sąvokų atskyrimo ir tikslaus jų vartojimo, praktikoje gali kilti nesklandumų. Nesvarstyta
210 11.
210
tai, kad kuriamas centralizuotas vaiko teisių apsaugos institucijų modelis ir Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bus pavaldūs šiuo metu savivaldybių administracijų sudėtyje esantys vaiko teisių apsaugos skyriai. Atitinkamai Įstatyme turėtų būti atskirtos Vaiko teisių apsaugos tarnybos (centrinės nacionalinės institucijos) ir jos teritorinių padalinių – vaiko teisių apsaugos skyrių ar pan. funkcijos, įgaliojimai ir t.t. Nesvarstyta
411
punkto formuluotę ir išdėstyti ją taip:
„1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant
sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių;“
413
formuluotę ir ją išdėstyti taip: „3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti atsižvelgiama;“
414
su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio nuostatomis ir išdėstyti ją taip: „4) nediskriminavimo. Kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitų aplinkybių.
Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir jos fakultatyviniuose protokoluose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose įtvirtintos teisės ir laisvės.“
415
punkto formuluotę, po žodžio „savybes“ įrašant žodžius „bei poreikius“. Nesvarstyta
416
punkto formuluotę, kadangi neaišku, kodėl ir kokiais argumentais vadovaujantis viena iš vaiko teisių (teisė į sveikas ir normaliam vystymuisi reikalingas sąlygas) yra išskirta kaip principas. Nesvarstyta
418
17Siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:
„8) bendradarbiavimo. Vaiko teisių užtikrinimas ir apsauga grindžiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenės ir kitų šiame procese dalyvaujančių asmenų koordinuotu ir nuosekliu bendradarbiavimu su vaiko atstovais pagal įstatymą ir tarpusavyje, reikalingos informacinės ir kitokios pagalbos teikimu.“
419
18Įstatymo projekto 4 straipsnio 9 punktą siūlytina išdėstyti taip:
„9) prieinamumo. Vaikui reikalinga pagalba ir paslaugos organizuojamos ir teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus) ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą poreikius bei interesus;“
4110
19Siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip:
„10) efektyvumo.
Vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą būtinos paslaugos ir pagalba, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą, organizuojama ir teikiama, ekonomiškai ir racionaliai naudojant turimus išteklius;“
4111
nėra aiškus šios normos turinys ir tikslas – kokios priemonės turimos omenyje, taip pat neaišku kaip sveikatos priežiūros paslaugų visuma gali būti derinama su sveikatos priežiūra, kokios yra specialiosios vaiko apsaugą užtikrinančios priemonės, ir išdėstyti jį taip:
„11. visapusiškumo. Siekiant sudaryti sąlygas tinkamam
vaiko teisių įgyvendinimui ir jų apsaugai, įvertinamas vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą būtinos pagalbos, paslaugų poreikis ir užtikrinamas suderintas jų teikimas.“
5
straipsnį, įtvirtinant, kad Įstatymui teikiama pirmenybė, kai kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip arba kai konkretūs vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti (galimai paliekant galiojančią 5 straipsnio redakciją). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos principai išdėstyti 4, ne 3 straipsnyje, kaip nurodoma Įstatymo projekte. Nesvarstyta
22Įvertinus Įstatymo projekto II skyriaus turinį,
pastebėtina, jog vaiko teisių ir laisvių spektras yra platesnis, nei pateiktas projekte. Todėl siūlytina atitinkamai keisti skyriaus pavadinimą, taip pat, įvertinant aplinkybę, jog vaiko teisės įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, siūlytina svarstyti galimybę šiame skyriuje įtvirtinti vaiko teisių įgyvendinimo, užtikrinimo bei gynimo mechanizmus ir valstybės įsipareigojimus šioje srityje. Nesvarstyta
712 23.
712
punkto formuluotę, išbraukiant žodį „tėvų“, kadangi šio įstatymo nuostatos nereglamentuoja ir neturėtų reglamentuoti vaiko tėvų teisės į sveikatos priežiūrą ir šios teisės įgyvendinimo. Nesvarstyta
713
taip:
„3) vaikų ligų profilaktikos, kvalifikuotos
medicinos pagalbos užtikrinimu“. Nesvarstyta
881
ir žodžio „individualumas“ lingvistinę reikšmę (psichinių asmenybės savybių savitas derinys; asmenybės unikalumas), siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinime žodį „individualumą“ pakeisti žodžiu „identiškumą“. Ta pati pastaba taikytina ir 8 straipsnio 1 dalies formuluotei. Nesvarstyta
9
pavadinimą bei straipsnio dalių formuluotes, kadangi jame nurodytos kelios savarankiškos vaiko laisvės, kurios negali būti sutapatinamos bei susiaurinamos ir kurias tikslinga dėstyti atskiruose straipsniuose ar atskirose straipsnių dalyse (atitinkamai keičiant straipsnio pavadinimą): vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę negali būti sutapatinama su vaiko žodžio, minties, religijos ir sąžinės laisve (9 straipsnio
taikių susirinkimų laisvę negali būti sutapatinama su teise reikšti savo pažiūras, juo labiau šios laisvės negali būti laikomos vaiko laisvės į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę sudėtinėmis dalimis (9 straipsnio 2 dalyje). Siūlytina svarstyti tikslingumą šį straipsnį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, kitas socialines teises
neliečiamybę, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, garbę ir orumą, asmens neliečiamybę ir laisvę. 2.
pasirinkti, išpažinti ir skelbti religiją arba tikėjimą. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą vadovauti vaikui įgyvendinant šias jo teises taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko gebėjimus. 3. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytas vaiko teises ir laisves ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 5. Vaiko teisė į tikėjimo laisvę, žodžio laisvę ir teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose gali būti ribojama tik įstatymu ir kai būtina garantuoti valstybės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, kitų asmens pagrindines teises ir laisves.“
10
taip: „10 straipsnis. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais ir jam turi būti suteikta galimybė būti išklausytam tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka. Vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriamas deramas dėmesys. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras ir būti išklausytam garantuojama, sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, visą būtiną informaciją ir patarimus bei kitais teisės aktuose nustatytais būdais. Nesvarstyta
111 28.
111
straipsnio pavadinimas, po žodžio „gyventi“ įrašant žodžių junginį „ir bendrauti“. Nesvarstyta
111
straipsnio 1 dalies formuluotę, suderinant ją su Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatomis ir atskleidžiant vaiko teisės gyventi su abiem tėvais turinį, nes neaišku kaip ir kokių veiksmų įpareigotos imtis valstybės ir savivaldybių institucijos, užtikrindamos vaiko teisę gyventi su abiem tėvais tėvų skyrybų atvejais, taip pat tais atvejais, kai vaikas gimsta tėvams nesudarius santuokos ir gyvenant skyrium. Nesvarstyta
1138224
dalies formuluotę, vaiko skubaus paėmimo iš tėvų pagrindus (sąlygas) suderinti su Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais bei Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalies, 3.250 straipsnio 1 dalies,
11
gauti informaciją apie tėvus, gyvenančius atskirai nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus. Nesvarstyta
12
straipsnio pavadinimą, prieš žodį „gyvenimo“ įrašant žodį „tinkamas“. Ta pati pastaba taikytina ir šio straipsnio turiniui. Nesvarstyta
12
formuluotės korektiškumo, kadangi Įstatymo projekte nėra nurodytas valstybės, savivaldybių institucijų bei įstaigų pareigos užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, mechanizmas. Todėl siūlytina šį straipsnį išdėstyti taip:
„12. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas
Vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka padeda tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę“. Nesvarstyta
15
34Įstatymo projekto 15 straipsnį siūlytina išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją
ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. 2. Valstybė skatina visuomenės informavimo priemones skleisti informaciją naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kultūriniam identitetui ir kitais teisės aktuose nustatytais švietimo tikslais bei formuoti principus ir numatyti priemones, padedančias apsaugoti vaiką nuo neigiamą poveikį jam darančios informacijos. 3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei priemones, užtikrinančias vaiko teisių apsaugos principų ir nuostatų sklaidą.“
17
pavadinimą, papildant vaiko teise į saviraiškos laisvę ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį,
žaisti ir dalyvauti kultūrinėje veikloje
1Vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių,
sveikatos būklę bei poreikius. 2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. 3.
remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas bei imasi kitų veiksmų ir priemonių, siekdamos sudaryti tinkamas sąlygas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų vaiko teisių įgyvendinimui.“
18
projekto 18 straipsnio nuostatos, lyginant su dabar galiojančia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, susiaurina neįgalaus vaiko teisių užtikrinimo garantijas, todėl siūlytina papildyti Įstatymo projekto 18 straipsnį nuostatomis dėl darbuotojų (mokytojų, auklėtojų, socialinių darbuotojų), dirbančių su neįgaliais vaikais, specialaus rengimo (galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnis) ir nuostatomis dėl valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos užtikrinti neįgaliems vaikams ir jų šeimoms reikalingų paslaugų teikimą jų gyvenamosios vietos bendruomenėje. Nesvarstyta
191
dalies formuluotę, tikslinant frazę „užtikrinti vaiko apsaugą“. Nesvarstyta
20
38Siūlytina svarstyti galimybę papildyti Įstatymo projektą nauju 20 straipsniu,
įtvirtinančiu vaiko teisę į mokslą, ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Vaiko teisė mokytis
asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir padėti juos nuolat tobulinti, ugdyti pilietiškumą, pagarbą tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms bei įgyvendinti kitus švietimo tikslus, parengti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje. 2. Atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai arba kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę. 3.
paramą atskleidžiant ir ugdant talentus bei gabumus. 4. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, turi būti sudarytos sąlygos mokytis. 5. Valstybė imasi priemonių, kurios skatintų vaikus nuolat lankyti mokyklą, mažintų mokinių palikusių mokyklą, skaičių. 6. Vaiko teisę mokytis garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“
teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnyje įtvirtintos drausmės ir auklėjimo poveikio priemonės, kurios gali būti taikomos vaikui, tarp jų ir mokykloje. Šių nuostatų nėra Įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos Įstatymo projekto nuostatos arba Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 59 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatos, kuriose įtvirtintos nuorodos į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kaip teisės aktą, nustatantį drausmines auklėjimo priemones nepilnamečiui (mokiniui). Nesvarstyta
2
nauja redakcija ir jo nuostatos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugos garantijas įvairiose situacijose, aplinkose iš esmės keičiasi, svarstytina, ar Įstatymo projekte neturėtų būti numatyta pareiga Vyriausybei peržiūrėti ir, esant poreikiui, inicijuoti atitinkamų sričių įstatymų pakeitimus, įtvirtinant vaiko teisių įgyvendinimo ir apsaugos garantijas. Nesvarstyta
23
derintinas su šio straipsnio turiniu ir svarstytinas tokio turinio normų įtvirtinimo tikslingumas. Nesvarstyta
2432
nuostatos derintinos su 3 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis visas smurto formas.
Priešingu atveju lieka neaiškūs argumentai, kuriais remiantis numatyta atsakomybė tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą. Svarstytinas tikslingumas frazę „įskaitant fizines bausmes“ perkelti po žodžio „fizinio“ arba jos atsisakyti kaip perteklinės, nes 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta fizinės bausmės apibrėžtis apima ir fizines bausmes. Nesvarstyta
2431
dalies 1 sakinį patikslinti, nurodant, kad kiekvienam vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos ar tapusiam jos liudytoju, turi būti užtikrintas nuoseklus, sisteminis reikalingos pagalbos ir paramos teikimas bei apsauga. Minėtos 3 dalies 2 sakinį siūlytina patikslinti, numatant, kad pagalba, parama ir apsauga teikiama tol, kol yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltus padarinius ir (ar) užtikrinti vaiko saugumą. Nesvarstyta
244
žodžio „privalo“ įrašyti žodį „nedelsiant“. Nesvarstyta
245
žodžių junginio „suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ įrašyti „užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę“. Nesvarstyta
246
„formų, įskaitant fizines bausmes“ įrašyti žodžius arba kitų jo teisių
pažeidimo“ bei po žodžio „amžių“ įrašyti žodį „brandą“. Nesvarstyta
247
apsaugoti vaiką nuo smurto, bet ir nuo kitų jo teisių pažeidimo, taip pat garantuojančios galimybę gauti informaciją apie jo teises ir jų įgyvendinimo bei gynimo galimybes. Nesvarstyta
253 48.
253
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o į Lietuvos
272735132
pornografijai ir prostitucijai, vaiko pirkimo ar pardavimo, diskutuotina, ar neturėtų būti užtikrinama vaiko apsauga ir nuo kitų nusikalstamų veikų (27 straipsnio 1 dalis), o Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams įtvirtinta pareiga informuoti apie galimas nusikalstamas veikas vaiko teisių apsaugos tarnybą ir (ar) policiją. Taip pat keltinas klausimas kodėl nenumatyta pareiga pranešti apie kitas galimas nusikalstamas veikas prieš vaiką ir nenumatytas pagalbos teikimas vaikams, nukentėjusiems nuo kitų nusikalstamų veikų. Ta pati pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Jeigu nebūtų atsižvelgta į pateiktą pastabą, siūlytina tikslinti Įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą pranešti gavus pagrįstos informacijos apie galimai padarytas išvardytas nusikalstamas veikas. Manytina, jog nuostata „gavus pagrįstos informacijos“ yra netiksli ir ribojanti pranešimo pareigą, turint omenyje Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, nuostatas.
Paminėtina, jog minėtos Konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad dirbti su vaikais pakviestiems specialistams taikomos konfidencialumo taisyklės turi neriboti jų galimybės pranešti už vaiko apsaugą atsakingoms tarnyboms apie visus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad vaikas tapo seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos auka; taip pat, kad kiekvienas asmuo, žinantis arba sąžiningai įtariantis, kad vaikas yra seksualiai išnaudojamas ar seksualiai prievartaujamas, būtų skatinamas pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms. Taip pat minėtos Direktyvos 16 straipsnyje įtvirtinta, kad tam tikriems specialistams, kurių pagrindinis darbas susijęs su vaikais, taikomos konfidencialumo taisyklės turi netrukdyti jiems teikti pranešimų už vaikų apsaugą atsakingoms tarnyboms, jeigu pagrįstai mano, kad vaikas yra nukentėjęs nuo atitinkamų nusikalstamų veikų; taip pat, kad kiekvienas asmuo, kuris žino arba pagrįstai įtaria, kad padaryta atitinkama nusikalstama veika, būti skatinamas pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms. Be to, paminėtina, jog Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje turėtų būti numatyta pareiga informuoti ne Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o jos teritorinį padalinį pagal nukentėjusio vaiko buvimo vietą.
Siekiant užtikrinti informacijos, duomenų apie galimai nukentėjusius vaikus kaupimo ir sisteminimo, atsakingo reagavimo į nurodytus atvejus bei pagalbos ir paramos vaikams užtikrinimą, siūlytina įtvirtinti pareigą teritoriniams Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos padaliniams ir policijai, prokuratūrai apie galimai nuo atitinkamos nusikalstamos veikos nukentėjusį vaiką ar tapusį jos liudytoju, nedelsiant informuoti Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Nesvarstyta
272482
sakinį, atitinkamą (bendrą) nuostatą įtvirtinant 2 straipsnio 8 dalyje (vaiko sąvokoje). Nesvarstyta
283
paslaugas vaikui“. Svarstytina, ar tokiu būdu nėra susiaurinamas asmenų, kuriems taikomas šis draudimas ratas, turint omenyje tai, kad galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas „vertis individualia veikla“ (ne „teikti paslaugas“). Nesvarstyta
291
straipsnio pavadinimą ir jo turinį, 29 straipsnio 1 punkte brauktinas žodis „pareigas“. Nesvarstyta
304
įtvirtinti nuostatą, kad priimant sprendimus bet kokiu su vaikus susijusiu klausimu turi būti vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais bei turi būti išklausoma vaiko nuomonė ir į ją atsižvelgiama, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą bei jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams. Nesvarstyta
312 54.
312
nenumato galimybės tėvams pasirinkti kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir Įstatymo projekto autoriai tokių pakeitimų neteikia, taip pat į tai, kad paskyrus kitą vaiko atstovą pagal įstatymą vaiko tėvai netenka galimybės įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius veiksmus, susijusius su vaikų atstovavimu ir toks atstovavimas netenka prasmės, įvertinant tai, kad 31 straipsnio 2 dalies nuostatos „suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju“ prieštarauja projekto 31 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tikslintina 31 straipsnio 2 dalies formuluotė. Nesvarstyta
321
žodžių „vaiko tėvų“ įrašytini žodžiai „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“. Nesvarstyta
322
nuorodą į konkretų Įstatymo projekto straipsnį. Taip pat svarstytina, jog būtų tikslinga neapsiriboti vien tik nesunkiais ar apysunkiais nusikaltimais prieš nepilnametį, nes vaiko teisių užtikrinimo požiūriu gali būti reikšminga informacija apie asmens teistumą ir padarytas nusikalstamas veikas ir kitų asmenų atžvilgiu (pvz., smurtas artimoje aplinkoje). Nesvarstyta
341
dalies nuostatas siūlytina suderinti su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir išdėstyti ją taip: „1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (žiaurus tėvų elgesys su vaikais, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir kiti vaiko teisių pažeidimai), privalo apie tai nedelsdami informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“. Nesvarstyta
343
dalį, prieš žodį „vaikas“ įrašant „Įstatymų nustatyta tvarka“. Nesvarstyta
362
pagalbos teikimo, tikslintina Įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalies formuluotė arba turėtų būti pateikti atitinkami lydimųjų teisės aktų ar kitų svarstomo įstatymo straipsnių nuostatų pakeitimai ir įtvirtintos bendros prevencinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimo ir organizavimo nuostatos (pagrindai, principai, institucijų bendradarbiavimas ir sprendimų koordinavimas ir kt.). Nesvarstyta
373411
nuoroda į šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, taip pat po žodžių junginio „jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą“ įrašyti „ir (ar) kitais kartu gyvenančiais asmenimis“. Nesvarstyta
373712 61.
373712
nuoroda į 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus reiškia pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką, todėl manytina, kad visais atvejais duomenis apie šias aplinkybes turėtų patikrinti ir įvertinti teisėsaugos pareigūnai, kurie, pagal jiems priskirtą kompetenciją, turėtų priimti sprendimus dėl pranešimo apie nusikalstamą veiką pagrįstumo. Todėl šiuo aspektu turėtų būti taisytina 37 straipsnio 2 dalies formuluotė. Nesvarstyta
37
projekto 37 straipsnį, įtvirtinant bendrą nuostatą dėl teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus ir centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos reagavimo į gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (nenurodant konkretaus Įstatymo straipsnio). Taip pat būtų tikslinga įtvirtinti vaiko teisių apsaugos skyriaus (ir tarnybos) specialistų teisę įeiti į patalpas, siekiant užtikrinti jiems pavestų funkcijų, pareigų vykdymą. Nesvarstyta
38
įrašant „teisių pažeidimo“. Ta pati pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio bei įstatymo nuostatoms, kuriose vartojama sąvoka „vaiko atvejo“. Nesvarstyta
381
reglamentavimą (Įstatymo projekto antrasis skirsnis), neesant argumentų kodėl atvejo vadybos tvarka ir vaiko situacijos grėsmės lygiai nustatomi skirtingo lygmens teisės aktuose, siūlytina Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „įgaliotos institucijos“. Nesvarstyta
381
dalyje vietoj sąvokos „vaiko situacijos grėsmės“ naudoti sąvoką „grėsmės vaikui“. Ta pati pastaba galioja ir kitoms šio straipsnio dalims bei kitiems įstatymo straipsniams, kuriose vartojama sąvoka „vaiko situacijos grėsmės lygis“. Nesvarstyta
38221 66.
38221
punkte vartojamą sąvoką „bendrojo pobūdžio paslaugas“ pakeisti į teisės aktuose vartojamas sąvokas, kadangi neaišku kokios paslaugos turimos omenyje arba šios sąvokos apibrėžimą įtvirtinti šio įstatymo 2 straipsnyje. Ta pati pastaba taikytina ir kitiems šio Įstatymo projekto straipsniams, kuriuose ši
straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti pagrindai (aplinkybės), kuriems esant grėsmė vaikui priskiriama konkrečiam (trečiam) lygiui, siūlytina tobulinti šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktų formuluotes, jose taip pat nustatant skirtingo lygių grėsmių nustatymo kriterijus. Nesvarstyta
3824
dalies 4 punktą, po žodžių „vaiko gyvybei“ įrašant žodį „sveikatai“. Nesvarstyta
3824
dalies 4 punkto formuluotę, nes neaiškus mobiliosios komandos santykis su savivaldybių teritorijose paslaugas teikiančiais socialiniais darbuotojais, taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar vaiko teisių apsaugos tarnyba turės pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių per nustatytą laiką vykti į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybę ir teikti vaikui ir jo šeimai paslaugas. Taip pat įstatyme turėtų būti nurodyta, kokias paslaugas, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijas, specialistų kvalifikaciją, galės teikti ir teiks vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų komanda. Nesvarstyta
3851 70.
3851
dalies 1 punkto formuluotę, nes neaišku kokiu tikslu vaiko atvejo nagrinėjimo susitikime, kuriame atskleidžiamos vaiko, jo atstovų pagal įstatymą bei kitų kartu gyvenančių asmenų privataus gyvenimo detalės ir asmens duomenys, dalyvauja bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai (pagal siūlomą formuluotę – nebūtinai susiję su vaiku ir paslaugų jam teikimu). Nesvarstyta
386
71Patikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 6 dalies formuluotę,
nurodant, kas pateikia vaiko nuomonę ir kaip ji išklausoma tais atvejais, jei vaikas nedalyvauja nagrinėjant vaiko teisių pažeidimo atvejį. Nesvarstyta
387
dalies formuluotę, atsisakant teisėkūroje nevartojamų sąvokų „pasidalinama informacija“ „aplinkos situacija“, taip pat nurodant konkretų subjektą, priimantį sprendimą dėl atvejos vadybos taikymo. Nesvarstyta
383887
dalies formuluotę, ją suderinant su 38 straipsnio 7 dalyje vartojamomis sąvokomis, t. y. vietoj žodžio „sutarus“ įrašyti „Priėmus sprendimą“, vietoj žodžio „esančiais“ įrašant „nurodytais“. Nesvarstyta
38
straipsnio dalių numeraciją. Nesvarstyta
39
nuostatas, įtvirtinant galimybę gauti bendruomenines paslaugas ne tik vaiko atstovams pagal įstatymą, bet ir pačiam vaikui, taip pat įvertinant, kad vaiko atstovais pagal įstatymą gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Nesvarstyta
3938121
nuostatos dalyje dėl paslaugų rūšies skyrimo suderinti su 38 straipsnio 2 dalies
subjektą(-us), kurie priima sprendimą dėl bendruomeninių paslaugų teikimo. Nesvarstyta
393939123 77.
393939123
bendruomeninių ir kompleksinių paslaugų, taip pat bendruomeninių ir naujos rūšies – bendrojo pobūdžio – paslaugų. Taip pat neaišku, kodėl paslaugos bendruomenėje (t.y. arti vaiko ir jo teisėtų atstovų gyvenamosios vietos) teikiamos tik nustačius nulinį grėsmės lygį, o esant didesnėms grėsmėms
402
žodžio „akcentuota“ siūlytina įrašyti žodį „orientuota“, išbraukti kaip perteklinius, pasikartojančius ir neturinčius teisinio krūvio (nes neaišku kokia „įvairi pagalba“ turima omenyje) žodžių junginį „įvairios pagalbos taikymą“. Taip pat neaišku, kodėl atvejo vadybą numatyta orientuoti ne į rezultatą (vaiko ir šeimos problemų išsprendimą), o į procesą (paslaugų ir pagalbos teikimą). Nesvarstyta
402
nuostatos suponuoja, kad atvejo vadybos tikslas – organizuoti ir užtikrinti įvairių rūšių pagalbos ir paslaugų (socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.) teikimą, todėl keltinas klausimas dėl atvejo vadybininko santykio ir siūlomų nuostatų dermės su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi ir jo funkcijomis. Nesvarstyta
404032
straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektus, atsakingus už 1-4 punktuose nurodytų veiksmų (priemonių) atlikimą, taip pat patikslinti šios dalies 2 punkte nurodyto pagalbos plano santykį su socialinio darbo su šeima planu. Nesvarstyta
411 81.
411
nekonkrečių ir teisiškai neapibrėžtų formuluočių „užmezga pagalbos santykį su šeima“, „telkia bendruomenės narius“, „ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo“, „prevencinio“ (nes įstatymo projekto nuostatos suponuoja, kad atvejo vadyba taikoma esant vaiko teisių pažeidimui). Tobulinant minėtą teisės normą atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendruomenės įtraukimas į šeimos problemų sprendimą turėtų būti išsamiau reglamentuotas, siekiant vaiko ir šeimos privataus gyvenimo bei asmens duomenų apsaugos ir dermės su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio dalims ir kitiems šio įstatymo projekto straipsniams. Taip pat paminėtina, kad asmens ir šeimos socialinių paslaugų poreikis yra įvertinamas pagal patvirtintą metodiką, todėl lieka neaišku koks atvejo vadybininko santykis su socialiniu darbuotoju, vertinančiu minėtų paslaugų poreikį (kokiais atvejais socialinių paslaugų poreikį vertins atvejo vadybininkas, kokiais – socialinis darbuotojas, kokiu teisiniu pagrindu atvejo vadybininkas koreguos socialinio darbo procesus ir pan.), kokias kriterijais ir kokiu teisės aktu vadovaudamasis atvejo vadybininkas (ar kitas subjektas) vertins kitų (švietimo, sveikatos priežiūros ir pan.) paslaugų poreikį. Manytina, kad reglamentuojant pagalbos teikimą ir atvejo vadybą turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis metodikomis, tvarkomis ar kitais teisės aktais, kad periodiškai turi būti vertinamas teikiamų paslaugų ir pagalbos efektyvumas ir vadovaujantis vertinimo rezultatais gali būti priimamas sprendimas dėl paslaugų keitimo, kokie subjektai vertina paslaugų poreikį ir teikiamų paslaugų efektyvumą, taip pat nustatyti tokio vertinimo periodiškumą. Nesvarstyta
4122 82.
4122
projekto 41 straipsnio 2 dalies 2 punktą, įgalinant atvejo vadybininką sudaryti pagalbos planą (įvertinant aplinkybę, kad jis vertins paslaugų ir pagalbos poreikį). Nesvarstyta
4155
dalies 5 punkto nuostatas, susijusias su globos vaikui nustatymu, su
431
atvejais gali būti (bus) reikalingas policijos pareigūnų dalyvavimas vaiko
straipsnio 2 dalies formuluotę, įvertinant aplinkybes dėl kurių vaikas gali būti paimamas iš šeimos, taip pat tai, kad turėtų būti nustatyta galimybė vaiką grąžinti į šeimą grėsmei išnykus (kai vieno iš tėvų ligos, suėmimo, dingimo ir kt. Civiliniame kodekse nustatytais atvejais, vaiku gali pasirūpinti kitas iš tėvų). Ši pastaba taip pat aktuali ir šio straipsnio 4,
4341
dalies 1 punkto formuluotę, nurodant kokį konkrečiai komandinį darbą atlieka mobilioji komanda (įvertinant vaiko teisių apsaugos tarnybos ir jos specialistų pareigines funkcijas). Nesvarstyta
4343
dalies 3 punkto nuostatas, atskleidžiant motyvacinės, konsultacinės, korekcinės pagalbos turinį. Nesvarstyta
4338424
dalyje nustatytą terminą su 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu terminu. Nesvarstyta
43426
nuostatos nėra aktualios ir šio įstatymo 42 straipsnio kontekste (esant planuotam globos vaikui nustatymui) ir, ar neturėtų būti dėstomos atskiru įstatymo straipsniu. Nesvarstyta
444345 90.
444345
straipsnio normų reguliuojami santykiai patenka į Įstatymo projekto 43 straipsnio reguliavimo sritį, siūlytina juos sujungti, atitinkamai koreguojant 43 straipsnio 2 dalies formuluotę pagal aukščiau pateiktus siūlymus, taip pat 45 straipsnio formuluotes
45
socialinio globėjo sąvoką suderinti su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-293 ir Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo projekte
projekto tikslų – patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką, tačiau projekto VI skyriaus nuostatos šio tikslo ir jam įgyvendinti skirtų priemonių neatskleidžia. Dėl fragmentiško reglamentavimo lieka neaišku, ar Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba turės teritorinius padalinius, kokia veiklos teritorija (sutampančia su savivaldybių teritorija ar ne) bus priskirta teritoriniams (struktūriniams) padaliniams, koks bus (jei jie bus) šių padalinių teisinis statusas, kokios bus jų funkcijos ir kaip jos bus atribotos nuo centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų. Pasiūlytas teisinis reguliavimas palieka neatsakytą klausimą, kas savivaldybės teritorijoje užtikrins vaiko teisių apsaugą (vykdys šiuo metu priskirtas funkcijas) ir kaip veiks patobulinta sistema.
Todėl siūlytina iš esmės tobulinti Įstatymo projekto VI skyrių, konkrečiai apibrėžiant institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių vaiko teisių apsaugos politiką šalyje uždavinius, pagrindines funkcijas (kurios gali būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose) bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, įtvirtinti konkrečias atsakomybės ribas, kt. Įstatyme tikslinga nustatyti, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriai veiks jiems priskirtose teritorijose, jų skaičius ir veiklos teritorijos ribos sutaps su savivaldybių skaičiumi ir ribomis (išlaikomas esamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių skaičių ir veiklos ribas apsprendžiantis principas), teritoriniai skyriai bus pavaldūs ir atskaitingi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Ši pastaba dėl teritorinių skyrių kompetencijos ir veiklos teritorijos yra aktuali viso Įstatymo projekto, jo lydimųjų teisės aktų bei galiojančio teisinio reguliavimo įgyvendinimo kontekste, kadangi priėmus siūlomą Įstatymo projekto redakciją liktų neaišku, kas atstovaus vaiko interesus teismuose (išvadų teikimas, ieškinių, prašymų teismams teikimas) ir atliks kitas šiuo metu savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams priskirtas funkcijas – ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos centrinio padalinio, ar teritorinių padalinių tarnautojai. Paminėtina, kad iniciatyvos pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą kyla ne pirmą kartą, buvo parengti ir svarstyti su tuo susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai (pvz., įstatymo projektas Nr. IXP-3637), todėl būtų tikslinga įvertinti galimybę pasinaudoti anksčiau teiktomis teisėkūros iniciatyvomis ir jų pagrindu tobulinti įstatymo
4646111
projekto VI skyriaus nuostatų tobulinimo, siūlytume:
dalies 1 punkte nurodytų institucijų funkcijas ir jų paskirtį, jas nurodyti skirtinguose šios dalies punktuose, atitinkamai papildant šią straipsnio dalį nauju 2 punktu, o esamus 2–7 punktus laikant 3–8 punktais;
46
nuostatomis dėl kitų valstybės institucijų ir įstaigų dalyvavimo užtikrinant vaiko teisių apsaugą;
4615
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“;
N
vaiko teisių apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje;
47
nuostatų dėstymą, juos dėstant atskiromis dalimis (po dvitaškio nurodytos veiklos iš esmės susiaurina ministerijos funkcijas vaiko teisių apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje, nurodytas ministerijos nuostatuose) ir įžanginį normos sakinį papildant žodžiu „įgyvendina“;
4851
punkte vietoj žodžio „jiems“ įrašyti „jų atžvilgiu“;
491
dalį, prieš žodį „įgyvendinimo“ įrašant „politikos“;
492
dalį nuostata, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, nukentėjusiems ir galimai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo. Nesvarstyta
4942 93.9.
4942
dalies 2 punkto nuostatas, sukonkretinant normos formuluotę, nes lieka neaišku kokioms institucijoms apie nustatytus (t.y. atliktas veiksmų vertinimas) vaiko teisių apsaugos pažeidimus informuoja, ar ši teisė nesutaps su Civiliniame kodekse nustatyta ir šios įstatymo projekte numatyta pareiga informuoti kompetentingas institucijas apie vaiko teisių pažeidimą ar nusikalstamą veiką prieš vaiką, taip pat neaišku kodėl tokia teisė suteikiama tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidžia savivaldybių institucijos ar įstaigos (susiaurinamas subjektų ratas);
49
nuostatomis apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrą (teritorinius padalinius), atskirti tarnybos kaip centrinės institucijos, ir jos teritorinių padalinių (skyrių) funkcijas, nurodyti kas tvirtina šios tarnybos nuostatus (suderinant su kartu pateikto Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 13 straipsnio 2 dalimi). Pažymėtina, kad šiame įstatyme nustačius baigtinį funkcijų sąrašą, lieka neaišku kokiu teisiniu pagrindu teritoriniai skyriai vykdys kituose įstatymuose (Civilinis kodeksas ir kt.) ir teisės aktuose nustatytas funkcijas, kurias atlieka šiuo metu. Nesvarstyta
501
apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“;
503
apsaugos ir darbo ministras“ įrašyti „Vyriausybė“;
505
apsaugos ir darbo ministerija“ įrašyti „Vyriausybės kanceliarija“. Nesvarstyta
51 93.14.
51
normas, sukonkretinant subjektus, kuriems priskiriamos šiame straipsnyje nurodytos funkcijos, nes projekto formuluotės neatskleidžia koks subjektas (įvertinant savivaldybės institucijų ir įstaigų daugėtą ir skirtingas jų funkcijas bei suteiktas kompetencijas) yra atsakingas už socialinių globėjų paiešką, įpareigojimus seniūnijoms ir vietos bendruomenių taryboms dėl šeimų įgalinimo tinkamai rūpintis vaikais ir pan. Nesvarstyta
N
projekte reglamentuoti savivaldybių vaiko gerovės komisijų, mokyklų vaiko gerovės komisijų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veiklą. Pastebėtina, kad šiuo metu savivaldybių vaiko gerovės ir mokyklų vaiko gerovės komisijų veikla reglamentuota Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme, tačiau šių komisijų veikla yra susijusi ne tik su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros klausimų svarstymu, o yra platesnė, nukreipta į vaikų gerovę. Nesvarstyta
kontrolieriaus įstaiga, 2017-03-14 Nr. g-2017-3178 * Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu, teikdama nuomonę dėl vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos, ją centralizuojant, norėtų pažymėti, kad pertvarkos sėkmė, centralizavimo pranašumai ir galimi reformuotos sistemos trūkumai didžiąja dalimi gali būti susiję su pačios pertvarkos esme ir numatytomis jos kryptimis, tinkamu pasirengimu įgyvendinti pertvarkos priemones ir jų įgyvendinimu.
Tačiau manytina, kad institucinės sistemos pertvarka išspręstų centrinės, valstybės ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą ir veiksmus koordinuojančios institucijos klausimą, aiškiai apibrėžtų institucijų uždavinius bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, būtų išvengta funkcijų dubliavimo, įtvirtintos konkrečios atsakomybės ribos, kt. Lietuvoje vaiko teisių apsaugos institucijų sistema laikoma suformuota ir esama institucinė sistemos sandara veikia pakankamai ilgą laiką, tačiau tenka pripažinti, kad esama sistema veikia neefektyviai ir neretais atvejais negeba apsaugoti, užtikrinti ar apginti konkretaus vaiko teisių ir
(ar) jo interesų. Viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos problemų - valstybės ir savivaldybių institucijų gebėjimai nustatyti (įžvelgti) vaiko teisių apsaugos problemas ir galimybės jas spręsti, skirtingas suteiktų įgaliojimų interpretavimas ir aiškinimas, taip pat ribotas gebėjimas pasinaudoti suteiktomis teisėmis ar kartais - vengimas įgyvendinti pavestas funkcijas. Ypač aktualios visų vaiko teisių apsaugos sistemą sudarančių institucijų funkcijų įgyvendinimo, veiklos damos, koordinavimo ir bendradarbiavimo trūkumo problemos bei institucijų, kurioms vaiko teisių apsauga yra papildoma funkcija, formalus požiūris į vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą.
Efektyviam bei realiam vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui yra būtina pasiekti, kad: · vykdomoji valdžia skirtų reikalingą dėmesį vaiko teisių apsaugai; · nuosekliai ir pilna apimtimi būtų įgyvendinamos numatytos priemonės, o priemonių įgyvendinimui skiriamas deramas finansavimas; · užtikrinama vieninga teisės aktų aiškinimo ir taikymo bei tų pačių klausimų sprendimų praktika; · būtų suformuota kvalifikuotų vaiko teisių apsaugos specialistų grandis; · būtų vykdomas nuoseklus ir nuolatinis priemonių įgyvendinimo ir jų veiksmingumo stebėjimas bei vertinimas. Teigtina, kad kalbant apie vaiko teisių užtikrinimo efektyvumą, didžiausias dėmesys tenka (turėtų tekti) arčiausiai vaiko ir jo šeimos esančiai institucinės sistemos grandžiai —savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams. Tenka pripažinti, kad daugelį metų nesikeičia pagrindinės priežastys, sąlygojančios vaiko teisių apsaugos problemas ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos nepakankamą efektyvumą, t.y.: · skirtinga tų pačių klausimų sprendimo praktika savivaldybėse; · nepakankama specialistų kvalifikacija;
Vienas iš pirmųjų žingsnių, būtinų sprendžiant vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos efektyvumo ir vaiko teisių apsaugos problemas, yra pirminės ir arčiausiai vaiko esančios bei privalančios būti grandies - savivaldybių teritorijose veikiančių vaiko teisių apsaugos skyrių stiprinimas:
1) priimant politinį sprendimą dėl vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumo, t.y. šių skyrių vietos vaiko teisių apsaugos sistemoje;
2) sudarant galimybes vaiko teisių apsaugos skyriams kompetentingai vykdyti pavestas funkcijas;
3) įtvirtinant vieningą vaiko teisių apsaugos skyrių struktūrą bei formuojant skyrius (parinkti specialistus), atsižvelgiant įjiems pavestas funkcijas (atstovauti vaiko teises teismuose, išklausyti vaiko nuomonę, teikti išvadas dėl ginčo ir kt.);
4) suformuojant savivaldybėse vienodą vaiko teisių apsaugos užtikrinimo pasibaigus savivaldybės administracijos darbo laikui ir darbo apmokėjimo vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams už viršvalandžius, darbą ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, praktiką. 5) atskiriant vaikų irjaunimo apsaugos funkcijas (kai kuriose savivaldybėse šias funkcijas vykdo VTAS);
6) išsamiau reglamentuojant atskirus vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir užtikrinimo apsektus; Siekiant veiksmingo savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos koordinavimo bei metodinio vadovavimo šiems skyriams, būtina stiprinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ši tarnyba turi atitikti paskirtį, kuri buvo numatytąją steigiant ir tapti „centrine vaiko institucija, kuri spręsdama vaiko ir šeimos problemas ne tik įgyvendintų vaiko gerovės stebėseną, analizuotų, koordinuotų įvairių žinybų šioje srityje veiksmus, teiktų metodinę pagalbą specialistams, bet ir turėtų realius veikimo svertus“1. Kalbant apie institucinę pertvarką būtina pabrėžti, kad vaiko teisių apsaugos sistema negali būti sutapatinama su paslaugų vaikui ir šeimai teikimu ir šias paslaugas teikiančių institucijų sistema. Neabejotinai, paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų) plėtra ir jų kokybės užtikrinimas yra vienas iš vaiko teisių apsaugos užtikrinimo veiksnių ir garantų, tačiau svarbu suprasti, kad vaiko teisių apsaugos institucijos, įstaigos ir organizacijos, teikiančios paslaugas priklauso skirtingoms institucijų sistemoms. Tačiau manytina, jog stipri, nepriklausomas nuo kitų savivaldybės struktūrinių padalinių ir efektyviai veikianti vaiko teisių apsaugos institucijų grandis turėtų turėti teigiamą įtaką ir paslaugų, būtinų vaikui ir šeimai, plėtrai ir jų kokybės bei efektyvumo užtikrinimui. Centrinės vaiko teisių apsaugos institucijos santykio ir bendradarbiavimo su savivaldybėmis modelių galėtų būti įvairių.
Pagal anksčiau teiktus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos siūlymus, turėtų būti sukurta iš esmės nauja vaiko teisių apsaugos institucijų sistema - centrinė institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ir jos teritoriniai struktūriniai padaliniai (skyriai). Manyta, kad centrinė įstaiga turėtų vadovautis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais nuostatais, įstaigai vadovautų socialinės apsaugos ir darbo ministro skiriamas irjam tiesiogiai pavaldus direktorius. Vaiko teisių apsaugos įstaigos skyriai turėtų veikti jiems priskirtose teritorijose, jų skaičius ir veiklos teritorijos ribos sutaptų su savivaldybių skaičiumi ir ribomis (išlaikomas esamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių skaičių ir veiklos ribas apsprendžiantis principas). Siūlyta, kad teritoriniai įstaigos skyriai būtų pavaldūs ir atskaitingi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Valstybinės (centrinės) vaiko teisių apsaugos institucijos veikla apimtų valstybės politikos vaiko teisių apsaugos srityje užtikrinimo koordinavimą ir įgyvendinimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perduotų funkcijų, numatytų vaiko teisių apsaugos srities tarptautiniuose tiesės aktuose, vykdymą, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų, Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje nuostatų įgyvendinimą, kitų tarptautinių sutarčių pagal priskirtą kompetenciją bei vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, vaiko teisių irjo teisėtų interesų gynimą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus matymu, institucijų sistemos pertvarkos tikslas nėra (ir neturėtų būti) išeliminuoti savivaldybių dalyvavimą vaiko teisių apsaugos srityje ar vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime, nes būtinas bendradarbiavimas tiek su savivaldybių administracijomis, tiek su savivaldybių teritorijose veikiančiomis institucijomis, įstaigomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių įgyvendinimu (socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros, švietimo ir kt. paslaugos). Valstybės ir savivaldybės institucijų bendradarbiavimas ir pertvarkius institucinę vaiko teisių apsaugos sistemą liktų privalomas, ir, manytina, pagrindiniai bendradarbiavimo principai turėtų būti įtvirtinti įstatymuose. Tačiau manytina, kad šiuo metu yra aktualesnis klausimas ir diskusijos kokį centralizavimo ir bendradarbiavimo modelį bei centrinės institucijos ir savivaldybių santykį mato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parengusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų pakeitimo įstatymo projektą, kokiomis kryptimis, priemonėmis ir terminais ketina atlikti pertvarką, kokių veiksmų ir priemonių (iki pertvarkytos sistemos funkcionavimo pradžios) ketina imtis (išskyrus savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumo pakeitimą) nurodytoms problemoms šalinti.
Todėl tikslingiausia būtų analizuoti ir nagrinėti šiame projekte pristatomą modelį, jį tobulinti ir ieškoti optimaliausio ir geriausiai mūsų šaliai tinkančio varianto. Atsakant į klausimą dėl kitų valstybių patirčių vaiko teisių institucinės sandaros kontekste, pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje nėra atlikta kitų valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos, pasirinktų modelių (centralizuota, decentralizuotas ar kt.) privalumų ir trūkumų analizė. Tačiau remiantis informacija, gaunama tarptautinio bendradarbiavimo kontekste, kiekviena šalis pasirenka sau tinkamiausią modelį. Manytina, jog aktualia informacija apie užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, įgaliojimus ir pan., gali disponuoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas. Remiantis viešai skelbiama informacija, Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūra (European Union Agencyfor Fundamentai Rights, FRA), Europos Komisijos prašymu surinko ir 2014 metais paskelbė duomenis apie 28 Europos Sąjungos valstybių nacionalines vaiko teisių apsaugos sistemas ir kt. Pagal ES Pagrindinių Teisių Agentūros paskelbtus duomenis:
decentralizavimo:
Kroatija.
Estija, Ispanija, Suomija, Lietuva, Latvija, Portugalija, Švedija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė. 3) Taip, tiek regioniniu, tiek vietos lygmeniu, atsakė 9 šalys - Bulgarija, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija ir Slovakija. 4) Ne, atsakė 4 šalys - Kipras, Airija, Liuksemburgas ir Malta. 2. Dėl centrinės valdžios institucijos, turinčios koordinavimo funkciją, vaidmenį:
politikos ir teisės aktų įgyvendinimą, yra įsteigta 13 šalių - Belgija, Bulgarija, Vokietija, Danija, Kroatija, Lietuva, Latvija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Švedija, Slovakija. 2) Koordinavimo atsakomybė, įskaitant stebėseną, tenka ministerijai, turinčiai pirminę vaiko apsaugos atsakomybę (ministerijoje šiam tikslui įsteigtas departamentas-sekretoriatas), 10 šalių - Kipras, Čekija, Estija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Slovėnija. 3) Abu atvejus, nurodė 1 šalis - Graikija. 4) Kita, nurodė 1 šalis - Jungtinė Karalystė. Nacionaliniame lygmenyje trūksta koordinavimo. Pagrindinės ministerijos specializuoti departamentai įsteigti kiekviename regione, pavedant koordinavimo pareigas. 5) Nėra informacijos 3 šalių - Austrija, Liuksemburgas, Lenkija. Siekiant įvertinti pasirinktus užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos modelius, turėtų būti atlikta gilesnė ir išsamesnė teisinio reglamentavimo bei institucijų veiklos analizė.
Atsakant į Jūsų suformuotus klausimus, paminėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nereglamentuoja vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos, tačiau įpareigoja ir reikalauja, kad kiekviena valstybė dalyvė imtųsi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Paminėtina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos įžanginę (CRC/C/15/Add.146, 2001 m.), antrąją (CRC/C/LTU/CO/2, 2006 m.) bei trečiąją ir ketvirtąją (CRC/C/LTU/CO/3-4, 2013 m.) periodines ataskaitas dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje teikė pastabas, rekomendacijas dėl vaiko teisių apsaugos koordinavimo tiek centriniu, tiek vietiniu lygmeniu. 2001 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktose rekomendacijose buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad trūksta centrinės institucijos (focal point) vyriausybiniame (centriniame) lygmenyje bei koordinavimo mechanizmo tiek centriniame, tiek vietiniame lygmenyse, kuris koordinuotų politiką susijusią su vaikais, prižiūrėtų bei vertintų Konvencijos įgyvendinimą. Komitetas rekomendavo valstybei svarstyti galimybę įsteigti centrinę vaikų instituciją vyriausybiniame lygmenyje, kuri būtų atsakinga už įvairių ministerijų veiklos, centrinės ir vietos valdžios veiklos koordinavimą, siekiant sudaryti sąlygas geriau koordinuojamai politikai ir veiksmams vaiko teisių įgyvendinimui, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.
atkreiptas dėmesys į priemones, kurias priėmė valstybė, siekdama pagerinti Konvencijos įgyvendinimo damą ir koordinavimą tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis, įskaitant Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkūrimą. Vis dėlto Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl koordinavimo ir damos stokos, įgyvendinant Konvenciją tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis, ypač vietos savivaldos institucijose. Komitetas rekomendavo ir toliau stiprinti pastangas siekiant gerinti Konvencijos įgyvendinimo damą ir koordinavimą, kad būtų užtikrintas atitinkamas centrinės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas su vaikais, jaunimu, tėvais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. 2013 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktos rekomendacijose buvo pažymėta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atsakinga už vaiko teisių tarnybų veiklos tarpinstitucinį koordinavimą. Tačiau Komitetui rūpestį kėlė tai, kad ši įstaiga neturi reikiamų įgaliojimų, kad galėtų tinkamai atlikti šias pareigas, ir jos veikla apsiriboja tik metodiniais patarimais.
Komitetas rekomendavo valstybei dalyvei imtis būtinųjų priemonių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai sustiprinti ir aprūpinti ją pakankamais įgaliojimais ir žmogiškaisiais, techniniais bei finansiniais ištekliais, kad užtikrintų efektyvų su vaikų teisėmis susijusių veiksmų koordinavimą visuose sektoriuose nacionaliniu, savivaldybių bei vietos lygmeniu. Nesvarstyta
ministerijos (PD), 2017-03-16 g-2017-333337 Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos susipažinome su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas) ir teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
tarnybai pareigą, gavus iš policijos ir (ar kitų) asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tą pačią dieną fiziškai susitikti su vaiku. Projekto 43 straipsnyje nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką. Siekdami, kad efektyviau ir operatyviau būtų užtikrinama vaiko teisių apsauga, siūlome tikslinti Projekto nuostatas ir nustatyti, kad tais atvejais, kai iš policijos gaunamas pranešimas, jog yra požymių, kad prieš vaiką gali būti vartojamas smurtas ar kitaip sukeliamas pavojus vaikui piktnaudžiaujant tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėmė vaiko sveikatai ar gyvybei, Vaiko teisių apsaugos tarnyba bet kuriuo paros laiku nedelsiant turi reaguoti į tokį pranešimą, įvertinti atvejų ir nustatyti vaiko situacijos grėsmės lygį bei skubiai spręsti klausimą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos. Nesvarstyta
4344 2.
4344
nuostatas, pagal kurias vykdant kiekvieną skubų vaiko paėmimą (iš vaiko atstovų pagal įstatymą ir iš jam nesaugios aplinkos) turi dalyvauti policijos pareigūnai. Manome, kad policijos dalyvavimas paimant vaiką yra būtinas tik tais atvejais, kai paimant vaiką gali kilti grėsmę vaiko ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojo gyvybei ar sveikatai ir būtina užtikrinti jų saugumą. Siūlome įtvirtinti teisę Vaiko teisių apsaugos tarnybai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos tiek su policija, tiek ir be policijos. Nesvarstyta
271
apsaugotas vaikas, sąrašas, nustatomas įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, nėra išsamus, o kompetentingos institucijos, įskaitant policiją, turi būti informuojamos ir apie kitas vaiko atžvilgiu galimai padarytas nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVIII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“). Šis straipsnis įpareigoja Vaiko teisių apsaugos tarnybą nedelsiant ir skubiai reaguoti į pranešimus, susijusius su vaiko teisiį pažeidimais, įtvirtintais Projekto 27 str. 1 dalyje. Manome, kad būtina taip pat operatyviai reaguoti ne tik į pranešimus, susijusius su vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, bet ir į pranešimus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje, nusikalstamomis veikomis sveikatai ir gyvybei ir pan. Nesvarstyta
262 4.
262
numatytą vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi kenkianči? informacijos platinimo būdų sąrašą ir Projekto 26 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti arba kitaip platinti vaikams žaislus ar kitokius daiktus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius arba kitokią vaizdinę medžiagą, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Nesvarstyta
253
5Siūlome tikslinti:
„Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse“ įrašyti
žodžius „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse“;
37
taip: „Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Nesvarstyta
Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-355–XIIIP-360, kuriais siekiama tobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą pastabų neturime. Nesvarstyta
395Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM),
2017-03-20 g-2017-3494 N Švietimo ir mokslo ministerija, atsakydama j Jūsų 2017 m. kovo 6 d. raštą Nr. S-2017-2100, pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-356, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP- 357, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 358, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2,4,5, 9,12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP- 359, Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP- 360. Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau
Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatyme.
X-1238 pakeitimo įstatyme. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veikla
21 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas ir siekiant teisės aktų dermės, siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamoje „atvejo vadybos“ sąvokoje žodžius
„koordinuotos kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos“ tikslinti ir rašyti: „koordinuotai
teikiamos švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų“.
Siūlome šiuo aspektu suderinti vartojamas sąvokas visame projekte, nes pvz., 24 straipsnio 3 dalyje kalbama apie sisteminės kompleksinės pagalbos teikimą,
teikimą, 40 straipsnio 2 dalyje - koordinuotos pagalbos procesų organizavimą, paslaugų teikimą ir įvairios pagalbos taikymą, kompleksinę ilgalaikę tęstinę pagalbą. Nesvarstyta
34 Siekiant teisės aktų dermės, siūlome projekto 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtą „nepriežiūros“ sąvoką suderinti su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 1,2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58,
apibrėžta „vaiko nepriežiūros“ sąvoka. Nesvarstyta
30305512 Siūlome projekto 30 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose konkrečiai nurodyti vaiko, kuris neliktų be kitų asmenų priežiūros, amžių. Pradinio ugdymo programą nurodyti netikslinga, nes numatoma ankstinti privalomą priešmokyklinį ir pradinį ugdymą atitinkami nuo 5 ir 6 metų. Nesvarstyta
3839211 Neaiškus projekto 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 39 straipsnio 1 dalyje minimų bendrojo pobūdžio paslaugų turinys, kas jas ir kam skiria, kuo jos skiriasi nuo projekte apibrėžtų bendruomeninių paslaugų. Nesvarstyta
4833 Siūlome projekto 48 straipsnio 3 dalies 3 punktą išbraukti kaip perteklinį, nes jis dubliuoja Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje nurodytas Švietimo ir mokslo ministerijos funkcijas. Nesvarstyta 401.
401Sveikatos apsaugos ministerija (SAM),
2017-03-21 g-2017-3554 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2017 m. kovo
apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-354), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151,3.153,3.163,3.172,3.176,3.182,3.183,3.209,3.210,3.211,3.212,3.217,3.218,3.219,3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3:260, 3.262, 3.264, 3.266,
Respublikos civilinio proceso kodekso 28,282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-357, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2,9,13,14,15,16,17,18,19,20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-358 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-358), Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-359, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-360 ir informuoja, kad pritaria Lietuvos
projektų pateiktoms pastaboms bei teikia nuomonę pagal kompetenciją. Nesvarstyta
46
Projekto Nr. XIIIP-354:
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - įstatymas) 4 straipsnio 6 punkto formuluotė „kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek gimus“ atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatas, t. y, iki gimimo - vaisius, gimus — vaikas“. Nesvarstyta
* 1.2.
SAM *
aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, įtvirtintos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti įstatymo
62
Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nustatytas vaikų dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose sąlygas. Nesvarstyta
251 1.4. Tikslintinas įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, jos antrajame sakinyje nurodant ir narkotines, psichotropines bei psichiką veikiančias medžiagas. Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje prieš „tokių medžiagų“ įrašytini tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo
gaminiais susiję gaminiai. Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kad joje minimi vaistai ir kitos priemonės (beje, neaišku, kokios), neatitinka straipsnio pavadinimo. Nesvarstyta
312
prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui:
„Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko
atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Manytina, kad tėvai įstatyme nustatytais atvejais galėtų pavesti kitiems asmenims atlikti tik konkrečius teisinius veiksmus, tokius kaip sutarčių su konkrečiomis sveikatos ar švietimo įstaigomis sudarymą. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - Civilinis kodeksas) yra nustatytos skirtingos įgaliojimų formos, tačiau iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma Civilinio kodekso nuostatų kontekste.
įgaliojime ar kitame teisės akte. Nesvarstyta
4842
formuluotę kalbiniu požiūriu, kad jos esmė būtų suprantama. Nesvarstyta
32334945
straipsnio 4 dalies 5 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) bei Civilinio kodekso nuostatoms. Visa informacija apie konkretaus paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidencialia. Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsniu, asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kt.) gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. Asmens sveikatos paslaptis turi būti saugoma pagal Civilinį kodeksą, pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato, kad duomenų tvarkymas yra bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba negali tvarkyti (pvz., taisyti ir kt.) asmens sveikatos duomenų, nes nėra kompetentinga tai daryti. Abejotina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, neturėdami medicininio išsilavinimo, gali teisingai suprasti sveikatos įrašus ir priimti sprendimą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės. Manome, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba esant tarnybiniam būtinumui gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (greičiausiai pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvados dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, kur galėtų būti surašyta, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais. Duomenų apie sveikatą perdavimas kitam asmeniui, kad ir šeimos nariui, be asmens sutikimo yra grubus sveikatos duomenų konfidencialumo pažeidimas. Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog asmens, pateikusio informaciją anonimiškumas gali būti išlaikytas jo ..pageidavimu“. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas stokoja jo įgyvendinimo tvarkos, nes nėra aišku nei kokia forma, nei kokiu būdu asmens
„pageidavimas“ turėtų būti išreikštas, kaip toks pageidavimas turėtų būti užfiksuotas,
kokių procedūrų būdu būtų užtikrinamas asmens anonimiškumas. Nesvarstyta
4121
nurodant, kokiu tikslu ir kokia informacija apie vaiko sveikatą reikalinga atvejo vadybininkui.
Tikėtina, kad medicininio išsilavinimo neturinčiam specialistui reikalingos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kurioje vaikas yra prirašytas, išvados, ar vaikas gauna visas pagal amžių reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas (profilaktinis sveikatos patikrinimas, skiepai ir kt.). Nesvarstyta
45
žodžius „sveikatos priežiūros įstaigą“, nes vaikai neturėtų būti apgyvendinami sveikatos priežiūros įstaigose. Nesvarstyta
411Vidaus reikalų ministerija (VRM),
2017-03-21 g-2017-358027 Vidaus reikalų ministerijoje išnagrinėti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Vietos savivaldos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir
teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 27 straipsnyje išskiriama tik vienos grupės nusikalstamos veikos, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas, o atitinkamos institucijos nedelsdamos turi informuoti apie jas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ir (ar) policiją. Manytina, kad, siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą, turi būti reaguojama ir pranešama ne tik apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 27 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet ir apie kitas nusikalstamas veikas, galimai padarytas vaikui (nusikalstamas veikas sveikatai, gyvybei ir pan.). Nesvarstyta
32334945
2Svarstytini Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 32,
nustatyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisė tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu, bei perduoti šios duomenis tretiesiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) valdytojas ir registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojas. Vadovaujantis ĮKNR nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, ĮKNR registro tvarkytojai ir registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojai, be IRD, taip pat yra Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, ikiteisminio tyrimo įstaigos, bausmių vykdymo institucijos – laisvės atėmimo vietos ir probacijos tarnybos.
ĮKNR tvarkomi duomenys apie įtariamuosius, kaltinamuosius ir nuteistuosius fizinius bei juridinius asmenis, t. y. apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus pareiškus įtarimą baudžiamojoje byloje už padarytą nusikalstamą veiką, kardomąsias priemones, ikiteisminio tyrimo nutraukimą, teismo priimtus procesinius sprendimus, bausmės vykdymą ir atlikimą. ĮKNR tvarkomi duomenys apie vaikus iki 18 metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą atsako asmenys, kuriems iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 arba 14 metų, taip pat apie kitus fizinius asmenis, kuriems daugiau nei 18 metų. Manytina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba galėtų pasinaudoti ĮKNR registre kaupiama ir tvarkoma informacija ir gauti ją vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalies 4 punktu. Nesvarstyta
485
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 48 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta Vidaus reikalų ministerijos kompetencija, susijusi su vaiko teisių apsauga. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovos 14 dienos nutarimu Nr.
nuostatų patvirtinimo“, 1 punktą, Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse. Vadovaudamasi minėtais nuostatais, Vidaus reikalų ministerija neformuoja vaiko teisių apsaugos politikos ir jai nėra priskirti vaiko teisių apsaugos klausimai. Vidaus reikalų ministerija formuodama valstybės politiką viešojo saugumo srityse, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, pagal kompetenciją tik dalyvauja įgyvendinant priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo 1 punktą, Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos (IRD ir Policijos departamentas) valdo registrus ir valstybės informacines sistemas pagal joms priskirtą kompetenciją.
Šiuose registruose ir sistemose renkami duomenys ne tik apie fizinius asmenis, vyresnius nei 18 metų, bet ir apie vaikus iki 18 metų (ĮNKR, Nusikalstamų veikų žinybinis registras, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybinis registras, Policijos registruojamų įvykių registras, Eismo įvykių informacinė sistema, Policijos licencijuojamos veiklos informacinė sistema, DNR duomenų registras ir Prevencinio poveikio priemonių taikymo registras). Vidaus reikalų ministerija analizuoja viešojo saugumo būklę šalyje ir atlieka kitus tyrimus ir analizes viešojo saugumo klausimais (nusikalstamumo prevencija, smurtas artimoje aplinkoje ir pan.), kurių objektai būna ir vaikai iki 18 metų. Atitinkamai pagal kompetenciją rengia nusikaltimų prevencijos ir kontrolės, prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programas, taip pat pagal kompetenciją dalyvauja rengiant tarpinstitucines programas ar veiksmų planus ir įgyvendina jų priemones. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 48 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos pagal
kompetenciją dalyvauja įgyvendinant priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje:
1) kaupia, sistemina ir analizuoja pagal priskirtą kompetenciją duomenis apie vaikus iki 18 metų;
2) pagal kompetenciją rengia nusikaltimų prevencijos ir kontrolės, prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programas, taip pat dalyvauja rengiant tarpinstitucines programas ar veiksmų planus ir įgyvendina jų priemones.“
512
straipsnio 22 punkto formuluotę darytina išvada, kad vaiko teisių apsauga nebebūtų valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) savivaldybių funkcija.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įstatymo 6 straipsnį ši funkcija savivaldybėms nėra priskiriama ir kaip savarankiškoji, o iš kartu su Vietos savivaldos įstatymo projektu pateikiamų kitų susijusių įstatymų projektų ir aiškinamojo rašto (toliau – aiškinamasis raštas) nuostatų spręstina, kad vaiko teisių apsauga centralizuojama ir priskiriama būtent valstybės institucijoms. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 51 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės institucijos pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant valstybinės vaiko teisių apsaugos funkciją ir bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisų apsaugos srityje. Taigi, nors pagal siūlomą Vietos savivaldos įstatymo projektą vaiko teisių apsauga visai nepriskiriama savivaldybių kompetencijai ir nevertinama kaip savivaldybių funkcija, tačiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas savivaldybių funkcijas šioje srityje numato (pvz., 49 str. 2 d. 10 p., 51 str.), todėl nėra pakankamai aiški pati
straipsnio 22 punkto pakeitimo esmė. Nesvarstyta
apsaugos pagrindų įstatymo projektu siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą ir tam siūloma savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrius padaryti pavaldžius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurią siūloma nustatyti centrine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucija valstybėje.
Tačiau iš aiškinamojo rašto (pvz., 4 punkto 10 pastraipos) teiginių neaišku, ar priėmus šias pataisas funkcionuotų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pavaldūs savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos padaliniai, ar tai būtų valstybės institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos – teritoriniai padaliniai savivaldybėse. Siūlytina papildyti aiškinamąjį raštą šiuo aspektu. Nesvarstyta
416Lietuvos Respublikos finansų ministerija,
2017-03-24, G-2017-3765 Finansų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projektą ir jo lydimuosius teisės aktų projektus (Nr. XIIIP-354 - XIIIP-360) ir pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra pateikta informacija apie įstatymų projektams įgyvendinti reikalingas lėšas. Siūloma įstatymų projektų įsigaliojimo data - nuo 2017 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-354 siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, pakeičiant deleguotą (perduotą savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkciją į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų projektams įgyvendinti turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2017 metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.
Atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo pakeitimų 2017 m. atlikti nenumatoma, įstatymų projektams įgyvendinti 2017 m. reikalingos lėšos turėtų būti skiriamos atitinkamai iš asignavimų valdytojams ir savivaldybėms, atsakingiems už siūlomų nuostatų įgyvendinimą, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose 2017 m. lėšų. Manome, kad įstatymų projektams įgyvendinti prireikus papildomų lėšų 2018 m., šis klausimas galėtų būti svarstomas Vyriausybės kanceliarijos kasmet rengiamuose Ministro Pirmininko, finansų ministro ir atitinkamų valdymo sričių ministrų pasitarimuose apie ateinančiais metais planuojamus pasiekti rezultatus ir asignavimus. Per šiuos pasitarimus, atsižvelgiant į planuojamus pasiekti rezultatus, bus susitarta dėl 2018-2020 metų maksimalių valstybės biudžeto asignavimų limitų skyrimo ministrų valdymo sritims. Svarstytina, ar Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-358 siūlomos nuostatos dėl globos
vaikams įstatyme. Nesvarstyta
ministerija, 2017-04-07 Nr. g-2017-4463 * Socialinės apsaugos ir darbo m inisterija (toliau - Ministerija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (toliau - Komitetas) 2017 m. kovo 6 d. raštą dėl Seimui pateiktų naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo (toliau - Įstatymas) projekto ir kitų susijusių įstatymų projektų (Nr. XIIIP-354 - X lIIP-360) nuostatas ir pagal kompetenciją pažymi, kad aukščiau nurodytiems įstatymų projektams iš esmės pritaria.
Kartu Ministerija atkreipia Komiteto dėmesį į tai, kad tikslinga įvertinti ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 13 d. išvadoje nurodytas pastabas ir pasiūlymus bei integruoti būtinus poįstatyminius teisės aktus į Įstatymo teisinį reglamentavimą. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į papildomų lėšų poreikio užtikrinimą tiek centriniu, tiek savivaldybių lygmenimis, nes minėtuose įstatymuose numatytas ne tik vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos reorganizavim as ir centralizavimas, kuris preliminariais paskaičiavimais pareikalaus iki 14 mln. eurų, bet ir prevencinio bei socialinio darbo organizavimo stiprinimas savivaldybėse. Nesvarstyta
ministerija, 2017-04-24 Nr. g-2017-5153 * Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakydama j Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktus klausimus dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos teikia informaciją. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) siekiama tobulinti šiuo metu galiojančią vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką. Siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, pakeičiant deleguotą (perduotą savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkciją į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, o savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumą keisti į jų pavaldumą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurią siūloma įteisinti centrine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucija valstybėje. Šis siūlymas centralizuoti savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrius pasižymi šiais privalumais: 1.
Taikoma vienoda praktika/vienoda privaloma metodika (grėsmės vaikui lygiai, vaiko paėmimo tvarka ir t.t.). 2. Išgrynintos Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijos (atsisakoma perteklinių). 3. Aukštesnė specialistų kompetencija/vienodi reikalavimai specialistams, todėl geresnė darbo kokybė (darbo su vaikais/atstovavimas teismuose, išvadų kokybė ir t.t.). 4. Vaiko teisių apsaugos skyrių darbas organizuojamas visą parą, švenčių ir poilsio dienomis;
darbo organizavimas, išteklių panaudojimas (lengviau pasitelkti „centro“ ir kito rajono/apskrities specialistus, lengviau organizuoti vienos tarnybos darbą (aprūpinimas priemonėmis, centralizuoti pirkimai ir t.t.). 6. Specialistų nešališkumo užtikrinimas (pasitelkiant kito miesto/rajono specialistus). 8. Efektyvesnis žmogiškųjų resursų paskirstymas atstovaujant vaiką ir sprendžiant šeimos klausimus. 9. Operatyvesnis bylų perdavimas, kai šeima išvyksta iš vieno rajono į kitą. 10. Sumažės savivaldybių administracijų jtaka Vaiko teisių apsaugos skyrių sprendimams. Paminėtina tai, kad vaiko teisių apsaugos sistema negali būti sutapatinami su paslaugų vaikui ir šeimai teikimu ir šias paslaugas teikiančių institucijų sistema. Paslaugų teikimas vaikui ir šeimai yra vaiko teisių apsaugos užtikrinimo garantas, tačiau pagal savo veiklos pobūdį vaiko teisių apsauga ir paslaugų teikimas priklauso skirtingoms institucijų sistemoms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertindama planuojamą vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką, bendradarbiaudama su vaiko teisių apsaugos srities ekspertais rengia Vaiko situacijos grėsmės lygio įvertinimo ir nustatymo tvarkos aprašo projektą bei kitus reikalingus dokumentų projektus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių centralizacijos planą, kuriame numatoma stiprinti teritorinius vaiko teisių apsaugos padalinius ir centrinę vaiko teisių apsaugos tarnybą. Įstatymo projekte numatoma, kad vaiko teisių apsaugos užtikrinimas bus vykdomas nagrinėjant pranešimus apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Siūloma nustatyti fizinių ir juridinių asmenų pareigą nedelsiant pranešti įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Įstatymo projekte siūloma įteisinti vieningą individualizuotos vaikui ir šeimai pagalbos modelį, finansuojant mobilias specialistų komandas, kartu apjungiant specialistus, dirbančius savivaldybėse, kad teikiant intensyvią ir kvalifikuotą pagalbą būtų galima pasiekti efektyvesnio darbo su šeima rezultatų. Kartu siūloma įteisinti socialinio darbo su vaiku ir tėvais atvejo vadybą, kad atvejo vadybininkas užtikrintų Pagalbos plano sudarymą ir jo įgyvendinimą, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą būtų tinkamai pasirūpinta vaiko saugumu ir šeiminių santykių atkūrimu. Pagalbos plano tikslas - suteikti šeimai reikalingą pagalbą ir būtinąsias kompleksiškai teikiamas paslaugas, kad laiku pasirūpinus vaiku ir šeima būtų galima įveikti joje bręstančią krizę ir išvengti vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą.
Pagalbos plane nustatytomis priemonėmis ir teiktomis paslaugomis nepavykus pakeisti tėvų požiūrio į vaiką, elgesio su juo ir dėl to išlikus grėsmei vaiko saugumui, šis įstatymas įpareigos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pažymėtina, kad vaiko paėmimas iš šeimos tik gavus teismo leidimą atitinka tarptautinių teisės aktų nuostatas, nes Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos, nurodo, kad sprendimas dėl vaiko išskyrimo su tėvais turėtų būti priimtas kompetentingos institucijos, išnagrinėtas teisme, priimtas pagal įstatymą ir nepažeidžiant procedūrų, nes šiuo metu vaiko paėmimas iš šeimos administracine tvarka gali pažeisti šeimos, kaip privataus instituto, teises. Tarptautiniai pilietinių ir politinių teisių dokumentai pabrėžia šeimos teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą, o asmuo neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi j jo asmeninį ar šeiminį gyvenimą. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatyme įtvirtintas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius savivaldybėje.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veikla - koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą savivaldybėje koordinavimas, šios pagalbos ir paslaugų poreikio nustatymas, prieinamumo ir kokybės stebėsena, vietos bendruomenės informavimas apie vaikų ir jų atstovų pagal įstatymą galimybes gauti švietimo pagalbos, socialines, sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje, koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros plano rengimas ir specialistų subūrimas, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo planavimas, koordinavimas ir vertinimas, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų ir jų teikiamų paslaugų prieinamumo ir poreikio nustatymas, vaiko socialinės integracijos į bendruomenę procesų koordinavimas. Si veikla yra sudėtinė bendros vaiko teisių apsaugos sistemos dalis ir prisideda prie vaiko teisių apsaugos. Pažymėtina, kad kitų šalių patirtis ir tyrimai rodo, kad efektyvus vaiko situacijos šeimoje vertinimas, prevencinis darbas su šeima ir vaiku bei savalaikė kompleksiškai teikiama (socialinė, švietimo, sveikatos ir kt.) pagalba duoda teigiamus rezultatus, tokius kaip smurto raiškos visuomenėje mažėjimas, psichinės sveikatos visuomenėje rodiklių gerėjimas, paslaugų teikimas arčiau asmens gyvenamosios vietos, sociokultūrinio gyvenimo augimas ir t.t., tačiau tai reikalauja papildomų valstybės ir savivaldybių finansinių išteklių. Pažymėtina, kad papildomų lėšų poreikis reikalingas įstatymo projekto įgyvendinimui yra susijęs su vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimu ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų darbo užtikrinimu nakties metus, savaitgaliais ir švenčių dienomis bei mobilių komandų specialistų, teikiančių paslaugas vaikui ir šeimai, finansavimu. Nesvarstyta 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-03-0149 Argumentai: Teikiamame pasiūlyme yra įtraukiamos teritorinių padalinių atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, koreguojamas straipsnio pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir jos teritorinių padalinių savivaldybėse prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje.“
491 Argumentai: Akcentuojama ne tik valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos, bet ir jos teritorinių padalinių atsakomybė įgyvendinant vaiko teisių užtikrinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje.“
4921 Stebint susiklosčiusią situaciją Lietuvoje dėl vaikų teisių gynimo užtikrinimo, matomas poreikis nepertraukiamam vaiko teisių apsaugos specialistų darbui ištisą parą. Šiandien teritoriniai vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai padaliniai savivaldybėse dirba tik iki 17:00 valandos. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
Gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams teritoriniuose padaliniuose savivaldybėse ištisą parą;“ Nesvarstyta 4.
493 Argumentai: Trečiąja dalimi apibrėžiama teritorinių padalinių funkciją. Pasiūlymas: Papildyti 49 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip: „3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai padaliniai gina ir užtikrina vaiko teises, atstovauja vaiko teisėms ir interesams savivaldybių teritorijose vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais nuostatais.“
R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša, D.Kaminskas, V. Kravčionok, P. Saudargas, P. Urbšys, R. Martinėlis, E. Pupinis, S. Tumėnas, K. Starkevičius, S. Jovaiša, S. Šedbaras, L. Talmont, M.Mackevič, I. Rozova, J. Narkevič, Č. Olševski, Z. Jedinskij, K. Bartkevičius, K. Pūkas, R. Andrikis, J. Imbrasas, V. Kamblevičius, R. Žemaitaitis, P. Čimbaras, V. Rinkevičius, L. Kasčiūnas (toliau - Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.),
1 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, siekiant užtikrinti darną su konstituciniais principais bei įtvirtinti, kad įstatymu būtų atsižvelgiama į šeimos, kaip valstybės pagrindo, gerovę ir interesus. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto (toliau – Projektas) 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant
vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Nesvarstyta
Argumentai: Teisinį subjektiškumą turi visi žmonės.
LR Konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, kad jos neatskiriamos nuo individo ir nepriklauso nuo žmogaus amžiaus, nuo to, ar jos įtvirtintos teisės aktuose. Vaiko teises ir galimybę pačiam vaikui dalyvauti įgyvendinant jo teises užtikrina Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, Civilinis kodeksas ir įstatymai. Tai, kad vaikas yra laikomas teisės subjektu, patvirtina ir daugybė paties Projekto nuostatų, kuriose įtvirtinamos vaiko teisės. Nė vienas asmuo, net tėvai, negali panaikinti ar nustatyti vaiko teisių ribų. Tačiau dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl psichinio ir fizinio nebrandumo vaikas negali pats pilnai naudotis savo teisėmis ir įstatymų numatyta tvarka didele dalimi jas įgyvendina ne savarankiškai, bet per atstovus. Todėl Projekto 1 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui“ yra perteklinė ir neatitinkanti tikrovės. Nėra tikslinga įstatymo paskirtyje nustatyti, kieno apsaugą vaikui užtikrina įstatymas, nes formuluotė „šeimos ir valstybės apsaugą“ yra labai abstrakti, o už apsaugos užtikrinimą atsakingi subjektai yra numatyti konkrečiuose Projekto straipsniuose ir kai kurie nepatenka į šeimos ar valstybės kategorijas (fiziniai asmenys, kurie turi pranešti apie smurtą prieš vaiką, nevyriausybinės organizacijos ir kt.). Be to, išskyrus išimtinius atvejus, šeima yra ta vieta, kur vaikas yra labiausiai mylimas, tėvai daugiausiai juo rūpinasi ir natūraliai „suteikia“ geriausią įmanomą apsaugą vaikui, net nesant galiojančių įstatymų ar jiems jų nežinant. Ši šeimos (tėvų) apsauga kyla iš biologinės, socialinės šeimos/tėvystės/motinystės prigimties, o ne iš įstatymų, todėl netikslu teigti, kad įstatymas vaikui suteikia šeimos apsaugą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kuriąi užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visumaą.“
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) išvadą. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad
„Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais,
nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau Projekto priede yra nurodytas tik vienas ES teisės aktas, todėl siūloma Projekto 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje: „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktaisu,
nurodytaisu šio įstatymo priede“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad Projekto 1 straipsnio 5 dalis išbrauktina, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisyklės nėra šio įstatymo dalykas. Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pavyzdžiui, 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose). Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio 5 dalį:
„5. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai
gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims“. Nesvarstyta
9Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 22 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad atvejo vadybininko sąvokos apibrėžimas įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Kadangi Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo sąvokos reikėtų atsisakyti arba ją patikslinti, siūlomas jos patikslinimas. Nurodyti reikalavimai (valstybės tarnyba, išsilavinimas, patirtis, nepriekaištinga reputacija ir kt.) parinkti atsižvelgiant į Projektu planuojamas reikšmingas atvejo vadybininko funkcijas. Apibendrinant, atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą, siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininkas savo darbą atliktų itin profesionaliai, kompetentingai ir neštų už jį atsakomybę. Projekto 41 straipsnyje numatytų atvejo vadybininko funkcijų pavyzdžiai: ‒ siūlyti Vaiko teisių apsaugos tarnybai kreiptis dėl vaikų paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą; ‒ koordinuoti atvejo vadybos procesą; ‒ inicijuoti Pagalbos plano sudarymą; ‒ atlikti šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių įvertinimą; ‒ megzti santykius su šeima, vertinti jų poreikius, aplinką, telkti bendruomenę ir specialistus, kurių reikia pagalbai šeimai suteikti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atvejo vadybininkas – asmuo valstybės tarnautojas, koordinuojantis įgaliotas koordinuoti atvejo vadybos procesą ir atitinkantis šiuos reikalavimus:
pedagoginį, psichologinį ar medicininį išsilavinimą;
vaikais ir šeimomis patirties;
pasižadėjimą;
specialiuose mokymuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka;
N Argumentai: Atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą, siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininko reputacija nekeltų jokių abejonių. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 2 straipsnį 2¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „2¹ straipsnis.
Atvejo vadybininko nepriekaištinga reputacija Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali eiti atvejo vadybininko pareigų, jeigu jis:
1) yra pripažintas kaltu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą, taip pat pripažintas kaltu už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) yra pripažintas kaltu už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ ir XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį, kol teistumas neišnykęs;
4) yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;
5) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;
6) yra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
7) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;
8) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;
9) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme
„Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios
organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą.
Įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas: savivaldybės, vietos, religinė bendruomenė ir taip toliau, todėl sąvoka „bendruomeninės paslaugos“ yra pernelyg plati ir neleidžia suprasti, kokia bendruomenė turėtų atlikti Projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatytas funkcijas. Dėl šios priežasties siūlomas dalies patikslinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendruomeninės paslaugos – įvairių formų ir rūšių, savivaldybės,
vietos ir (ar) religijos bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Jis skirtas tam, kad Projekto nuostata būtų suderinta su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Vaikas – žmogus iki, neturintis 18 metų,
išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Siūloma suderinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį su Civilinio kodekso nuostata, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, ‒ įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, nepilnametį įvaikinus – įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti įgalioti teisėti vaiko atstovai“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“ yra ne sąvoka, bet institucijos pavadinimo trumpinys, todėl siūloma ne įvesti sąvoką, bet pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. Nesvarstyta
N Argumentai: Sąvoka „geriausi vaiko interesai“ įstatymo Projekto kontekste yra labai svarbi: geriausiais vaiko interesais grindžiamas vienas iš vaiko teisių įgyvendinimo principų, taip pat atsižvelgiant į juos nustatoma, ar šeimai taikytinos sankcijos. Vis dėlto ši sąvoka Projekte nėra apibrėžta, todėl asmeniškai gali būti itin subjektyviai suprantama, priklausomai nuo asmens socialinio statuso, įpročių ir kitų veiksnių. Siekiant užtikrinti Projekto taikymo objektyvumą, siūloma sąvoką apibrėžti. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Geriausi vaiko interesai – sąlygos, kurios kyla iš vaiko prigimtinių
poreikių ir yra reikalingos pasirengimui savarankiškai gyventi visuomenėje, saugo vaiko sveikatą, kiek įmanoma, užtikrina visapusiškai darnią fizinę ir psichinę raidą bei dorovinį auklėjimą“. Nesvarstyta
N Argumentai: Projektu siekiama reguliuoti vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, tačiau nenurodoma, kas tai yra, todėl siūloma nustatyti sąvokos apibrėžimą.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Žalinga socialinė aplinka ‒ socialinė aplinka, kurioje vaikas patiria
pavojų gyvybei, sveikatai ir (ar) kuri yra žalinga vaiko psichinei ir fizinei raidai“. Nesvarstyta
1 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekto 4 straipsnio 1 punkte žodis „prioritetiškumo“ keistinas žodžiu „prioriteto“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo prioriteto. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku,
vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais“. Nesvarstyta
2 Argumentai: Projekto
privaloma tik ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir tai, kad tarptautiniai susitarimai nėra tiesiogiai teisiškai įpareigojantys. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais“. Nesvarstyta
4 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Atsižvelgiant į teikiamos nuostatos turinį ir tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nediskriminavimo.
Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės“. Nesvarstyta
9 Argumentai: Vaikas yra sudėtinė šeimos dalis, o ne atskirtas nuo šeimos subjektas, kuriuo rūpinasi šeima ir valstybė. Pagal esamą Projekto apibrėžimą, šeima ir vaikas traktuojami kaip atskiri subjektai, kurių vienas rūpinasi kitu. Toks atskyrimas yra dirbtinis ir prieštarauja Lietuvos teisinėje sistemoje nusistovėjusiai logikai: pirmiausiai, vaikas, būdamas šeimos dalimi, negali rūpintis pats savimi lyg iš šalies, kaip formuluojama Projekte, be to, šeimos poreikiai apima ir vaiko poreikius. Vaikas gali būti traktuojamas atskirai nuo šeimos tik kraštutiniais, išimtinai šiame Projekte numatytais atvejais. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų šeimos ir joje augančio vaiko ir šeimos poreikius bei geriausius interesus“. Nesvarstyta
N Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatas, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos gyvenimas, ir valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. 1.
šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją:
„3) privataus gyvenimo neliečiamumo. Teikiant paramą ir pagalbą šeimai
bei įgyvendinant vaiko teisų apsaugą, užtikrinama, kad šeima, kurios dalis yra vaikas, nepatirs neteisėto, nebūtino ir neproporcingo kišimosi į privatų gyvenimą, o informacija apie privatų šeimos gyvenimą nebus atskleista tretiesiems asmenims“. Nesvarstyta
N Argumentai: Pilnaverčiam vaiko vystymuisi yra svarbus tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo. Tėvas ir motina (ar įtėvis ir įmotė) vienas kito nepakeičia, tačiau vienas kitą papildo tėvystės ir motinystės prigimčiai unikaliu būdu taip sukurdami palankiausią socialinę aplinką visaverčiam vaiko ugdymui, brandai bei tapatybės formavimui. Valstybės institucijos, sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus, turi paisyti šio prigimtinio vaiko intereso ir dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir motiną, nors valstybė visais atvejais negali garantuoti, jog kiekvienas vaikas turės tėvą ir motiną. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją:
„2) tėvystės ir motinystės papildomumo. Įgyvendinant vaiko teisių
apsaugą, atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“. Nesvarstyta
23Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 4 N Argumentai: Tai, kad vaiko teisės yra įgyvendinamos per jo atstovus, nustato Konstitucijos 26, 38 straipsniai. Civilinio kodekso
tėvų prižiūrimi; tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civilinio kodekso 3.163 straipsnis nustato bendrą taisyklę, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai arba globėjas (rūpintojas). Šios ir kitos tėvų (vaiko atstovų) teisės ir pareigos dalyvauti vaiko priežiūros, teisių gynimo procese bei priimant su vaiku susijusius sprendimus negali būti įgyvendinamos be vaiko atstovų (teisių ir pareigų subjektų) žinios ar jiems nedalyvaujant. Išimtis iš šios taisyklės gali numatyti tik įstatymai. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją: „N) vaiko atstovų dalyvavimo. Vaiko nuomonės išklausoma ir kiti su vaiko teisių įgyvendinimu ir pagalba šeimai susiję klausimai sprendžiami, dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus įstatymuose nurodytus atvejus“. Nesvarstyta
Argumentai: Pirma, su vaiko teisių apsaugos įgyvendinimu yra susijusi eilė kitų įstatymų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Darbo kodeksas, Pilietybės įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Socialinės paramos mokiniams įstatymas, Švietimo įstatymas, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, Patentų įstatymas ir daugybė kitų) ir neretai jie detaliau reguliuoja konkrečios srities aspektus, todėl nereikėtų automatiškai nuneigti jų galiojimo vaikams.
Antra, vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti 4 Projekto straipsnyje. Trečia, negali būti prievolės taikyti neratifikuotas tarptautines sutartis. Ketvirta, konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys vaiko
teises ir laisves bei reguliuojantys jų apsaugą Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie susiję santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės ratifikuotas tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“. Nesvarstyta
Y Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, siūloma skyriaus pavadinimą papildyti nurodant, kad jame reglamentuojamas ir vaiko pareigų įgyvendinimas, kadangi nurodomas Projekto tikslas – „užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus“.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad Projekto II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises ir į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūloma pakeisti skyriaus pavadinimą į „Pagrindinių vaiko teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimas“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Argumentai: Siūloma Projekto 6 straipsnio 1 dalį papildyti, ją suderinant su kitomis Projekto nuostatomis bei JTO Vaiko teisių konvencijos preambule. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kiekvienas vaikas – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis“. Nesvarstyta
Argumentai: Projekto 6 straipsnio 2 dalis suformuluota taip, kad draustų bet kokių, net ir vaikui naudingų biomedicininių tyrimų atlikimą, kadangi visi biomedicininiai tyrimai (kaip ir bet kuri sveikatos priežiūros paslauga, medicininė intervencija) yra susiję su didesne ar mažesne rizika žmogaus (vaiko) sveikatai ir gali sukelti nepageidaujamus reiškinius. Tačiau tam tikromis, retomis ligomis sergančių vaikų sveikatai dalyvavimas klinikiniame tyrime gali duoti daugiau naudos nei žalos ar net gelbėti vaiko gyvybę, jei nėra prieinamas patvirtintas gydymas, dar nesukurti veiksmingi vaistai ar pan. Todėl geriausių vaiko interesų neatitinka absoliutus tyrimų, „galinčių pakenkti sveikatai“, draudimas.
Tikslinga vaiko įtraukimo į mokslinius tyrimus bendrą taisyklę formuluoti taip, kaip ji formuluojama Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų įstatyme, ir numatyti blanketinę normą į šį įstatymą dėl kitų biomedicininių tyrimų su vaikais aspektų reguliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku yra leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Biomedicininiai tyrimai su vaiku atliekami Lietuvos
Argumentai: Siekiant išvengti diskriminacijos, siūloma papildyti Projekto 8 straipsnio 1 dalį teisėmis, kurios Projekte nustatomos tik tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams, bei religijos laisve, garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir
pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius giminystės ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas bei teisę į religijos laisvę.“
29Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 82 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 8 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2-5 dalys, 18 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Kitų įstatymų nuostatų kartojimas Projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo Projekto paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 8 straipsnio 2 dalį: „2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai“. Nesvarstyta
N Argumentai: Projekto 9 straipsnio dalims reikalinga nustatyti teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas (kaip jos nustatytos Projekto 4 straipsnio 3 punkte), kadangi tam tikras vaiko bendravimas, susirašinėjimo slaptumas, dalyvavimas organizacijų veikloje ir pan. gali kenkti geriausiems jo interesams, kelti pavojų arba varžyti vaiko atstovų pagal įstatymą teisę auklėti vaikus. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 9 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytos teisės negali būti savavališkai ribojamos, išskyrus atvejus, kai jos prieštarauja geriausiems vaiko interesams, siekiama apsaugoti vaiką nuo neigiamos informacijos įtakos, galimo pavojaus jo sveikatai, gyvybei, normaliai fizinei ar psichinei raidai arba kai vaiko atstovai pagal įstatymą įgyvendina pareigą auklėti vaiką“. Nesvarstyta
31Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 10 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto
atstovą pagal įstatymą“. Taip pat siūloma Projektą papildyti nuostata, kas vaiką atstovauja atveju, kai yra apribotos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės jį atstovauti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis, o vaiko atstovo pagal įstatymą teisių atstovauti vaiką apribojimo atveju – per valstybės paskirtą gynėją“. Nesvarstyta
Argumentai: Siūloma patikslinti Projekto 11 straipsnio 1 dalį, suderinant su visu Projektu ir nurodant, kad turi būti paisoma ne bet kokių, o geriausių vaikų interesų bei tai, jog tik išimtai šis įstatymas reglamentuoja vaiko paėmimą iš šeimos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo tėvais
teisę gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą“. Nesvarstyta
33Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 131 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vaikas pats nesirūpina savo pragyvenimu, netvarko namų ūkio finansų ir yra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išlaikomas įstatymų nustatyta tvarka, socialinė apsauga ir finansinė parama turi būti skiriama šeimai, o ne vaikui atskirai. Atskirai nuo šeimos gyvenančių vaikų teisę į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę apsaugą reglamentuoja kita šio straipsnio dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikaso, negaunantisčio pakankamo išlaikymo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, šeima turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 14 straipsnio 3 dalį: „3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų) nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas“. Nesvarstyta
16162345 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 16 straipsnio 2-5 dalis: „2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5.
turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus“. Nesvarstyta
23 Argumentai: Projektu nustatytas praktiškai jokių ribojimų neturintis įpareigojimas „užtikrinti galimybes ir sudaryti sąlygas“ kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose reginiuose, žaidynėse ir pan. yra nerealistiškas, atsižvelgiant į objektyvias Lietuvos piliečių gyvenimo sąlygas ir iš valstybės ekonomikos kylančias jų finansines galimybes. Net ir pasiturinti šeimai gali trūkti finansinių pajėgumų neribotai užtikrinti numatytas veiklas ir užsiėmimus vaikui. Todėl siūloma patikslinti Projekto 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, naudojant teisės realizavimui įprastesnius terminus, suderintus su JTO Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnio terminais. Taip pat siūloma papildyti Projekto 17 straipsnio 3 dalį galiojančiame Vaiko teisių apsaugos įstatyme numatyta nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis, kadangi šie elementai yra lygiai svarbūs pilnaverčiam vaiko laisvalaikiui. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 17 straipsnio 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Vaikui Vaikas turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos teisę žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas, šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 18 straipsnio 3 dalį: „3.
Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai“. Nesvarstyta
Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 19 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje po žodžių „vaiko apsaugą“ įrašytini žodžiai „nuo smurto“, kitaip lieka neaišku, nuo to turi būti užtikrina apsauga. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto“. Nesvarstyta
Argumentai: Siūloma papildyti Projekto 20 straipsnį, numatant tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams teisę į religijos laisvę, kadangi neretų atveju ji yra neatsiejama nuo jų kultūros, tradicijų ir identiteto. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos
tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Šią teisę užtikrina Lietuvos
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 21 straipsnio 2 dalį: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį
reguliuojančių teisės aktų nuostatos“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 22 straipsnį ir atitinkamai pakoreguoti sekančių straipsnių numeraciją:
„22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas
kituose įstatymuose
švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos), civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius teisinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 4. Mokinių nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas. 5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 7. Vaiko autoriaus teisių į savo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. 8. Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 9. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas ir kiti teisės aktai. 10.
Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas,
proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 23 straipsnio pavadinimas „Vaiko teisių naudojimas“ tikslintinas, nes yra dviprasmis ir neatitinka suformuoto straipsnio turinio. Antra, Projekto 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, taigi jis Projektu siaurinamas. Teisės departamento teigimu, tarp vaiko, kaip ir bet kurio kito asmens, teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas, kadangi bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas – asmens teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas. Projekte detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (1 straipsnio 4 dalis). Projekto 23 straipsnyje detalizuotos tik dvi vaiko pareigos – 1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Netgi Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“) nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu. Todėl vaiko pareigų katalogą siūloma papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Vaiko teisių naudojimas Pagrindinės
vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas 1.
Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises. Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
vaiko pareigos yra šios:
1) gerbti savo tėvus, ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 3. Vaikas šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje ir visuomenės rengėjų bei skleidėjų pagalba turi būti ugdomas atlikti pareigas ir atsakyti už savo poelgius“. Nesvarstyta
Argumentai: Teisės departamento nuomone, neaišku, kodėl atsakomybė numatoma tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą, nors Projekto 3 straipsnyje apibrėžiamos keturios smurto formos, o įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad atsakomybė būtų nustatyta už visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą. Trečia, Projekto 24 straipsnio 2 dalies nuostata netiksliai nurodo atsakomybę už vaiko įtraukimą į kitą neteisėtą veiką bei smurto demonstravimą, todėl siūloma tiksliau nurodyti, kad taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 2 dalį ir jas išdėstyti taip: „2.
Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką šio straipsnio pirmoje dalyje išvardintiems subjektams taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekto 24 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad „Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūloma cituojamą Projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti. Antra, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius teisės aktus, „psichinio smurto“ terminas yra tikslesnis nei „psichologinio smurto“ terminas, todėl siūloma atitinkamai tikslinti ir susijusius terminus. Trečia, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso terminiją, įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje žodžiai „sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo smurto ar nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės psichinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes sukeltus padarinius“. Nesvarstyta
45 Argumentai: Įstatymo iniciatoriai akcentuoja būtinybę kiekvienam visuomenės nariui prisiimti atsakomybę už mūsų visuomenėje augančių vaikų saugumą. Dėl to Projektu siūloma skatinti pranešti apie smurto prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimo atvejus. Pasiūlymas teikiamas, kadangi už nepranešimą arba melagingą pranešimą atsakomybė turėtų būti personalinė, nepriklausomai nuo to, kokio juridinio asmens dalyvis žmogus yra, tik taip galima tikėtis pokyčių. Turint omenyje juridinius asmenis, visiškai neaišku, kas atsakytų, pavyzdžiui, už nepranešimą apie mušamą vaiką: akcininkai, savininkai, direktoriai, kažkurie darbuotojai ar kt. Atsakomybė juridiniams asmenims gali sukurti priešingą nei siekiamą efektą: sudaryti sąlygas žmonėms nesiimti veiksmų ir neprisiimti už tai atsakomybės, nes tai turėtų padaryti visas juridinis asmuo. Antra, siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose ir skunduose.
Teisės departamento teigimu, nėra aiškus „vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys, todėl nuostatą siūloma performuluoti. Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūlomo reguliavimo dėl bendrininkavimo nepašalinus iš Projekto, jis galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas“, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“. Bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę nustato Baudžiamojo kodekso 24-26 straipsniai. Remiantis jais, „bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių“ pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan. Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo prieštarauja Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reglamentavimui:
1) Vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimas galimas tik tarp fizinių asmenų, o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti.
2) Projekto 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo. 3) Nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 238 straipsnio 1 dalį). Administracinę atsakomybę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą. 4) BK 238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai“. Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai. Taip pat, neteisinga „nepranešimą“ traktuoti kaip „aplaidų pareigų atlikimą“. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip „aplaidus pareigų atlikimas“, o kaip „pareigos neatlikimas“. Todėl siūloma 24 straipsnio 5 dalį patikslinti, nesukeliant teisės aktų kolizijos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: „4.
Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo arba kenčia nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos kurio teisės buvo pažeistos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai. 5. Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaikąo teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas atsakomybės klausimas sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekte apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą, todėl jų minėjimas yra perteklinis ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo. Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo „bet kokio smurto“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi“. Nesvarstyta
Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 24 straipsnio 7 dalies patikslinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas, įtraukia į jų įgyvendinimą nevyriausybines organizacijas“. Nesvarstyta
12 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 25 straipsnio pavadinime antrą kartą vartojamas žodis „vaiko“ yra perteklinis, dėl to brauktinas. Antra, 25 straipsnio 1 dalyje po žodžio „bei“ įrašytinas žodis
„kitų“. Trečia, Projekto 25 straipsnyje 2 dalyje kazuistiškai vardijamos
veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, Projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus, todėl jį siūloma papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „25 straipsnis. Vaiko apsauga nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų
tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, jų laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Be to, Teisės departamento išvadoje informuojama, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė.
Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų: įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais ir taikomi ne pavieniui, o sistemingai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 25 straipsnio 3 dalį: „3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Nesvarstyta
N Argumentai: Projekto 25 straipsnio 2 dalyje suformuluota norma, jog „Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“.
Tuo tarpu 3 dalyje įtvirtinama nuostata, kad „Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Atkreiptinas dėmesys, jog narkotinės, psichotropinės medžiagos gali būti vaistų sudėtyje ir naudojamos vaikui gydyti. Dėl to, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas gydymo prieinamumas bei vaikui skiriamų vaistinių preparatų racionalus vartojimas, yra tikslintina, kokiais atvejais nebus taikomi 2 ir 3 dalyje nustatyti apribojimai. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 25 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio antroje ir trečioje dalyje nurodyti apribojimai
netaikomi tais atvejais, kai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydimo metodiką (protokolą) bei vadovaujantis preparato charakteristikų santrauka“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 26 straipsnio 3 dalį: „3. Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato
informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai“. Nesvarstyta
52Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
23 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 27 straipsnio 2 dalies nuostata yra deklaratyvi, be to, klaidinanti (baudžiamąją atsakomybę numato ne įstatymai, o vienintelis kodifikuotas įstatymas – Baudžiamasis kodeksas), dėl to turi būti išbraukta. Atsižvelgiant į tai ir tam, kad nereikėtų nuostatos išbraukti, siūloma ją patikslinti. Antra, valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 27 straipsnio 3 dalies patikslinimas. Trečia, remiantis Teisės departamento išvada, Projekto 27 straipsnio 3 dalies nuostata „nepaisydami konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio. Nėra aišku, kokios „konfidencialumo taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, toks terminas neegzistuoja, todėl siūloma jo atsisakyti ir palikti konfidencialumo klausimo reguliavimą tą jau darantiems galiojantiems teisės aktams. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio
straipsnio 1 dalyje, atsakoma taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. 3.
3Švietimo, asmens sveikatos priežiūros,
socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją“. Nesvarstyta
N Argumentai: Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal Lietuvos teisinę sistemą nevykdo teisingumo, todėl reikalinga numatyta jai prievolę informuoti tas institucijas, kurios yra atsakingos už aptariamų veikų užkardymą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 27 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi
informaciją apie šio straipsnio pirmoje ir trečioje dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, ne vėliau kaip per 24 valandas kreipiasi į policiją ir kitas teisėsaugos institucijas“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis
„apkaltinamuoju“ brauktinas, kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik
teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Antra, formuluotė „pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas“.
Trečia, Projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai turėtų būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui. Ketvirta, žodžiai „labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis –
„sunkius ar labai sunkius“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 28
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą, jeigu ši veikla tiesiogiai
užtikrinimu“. Nesvarstyta
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis
„apkaltinamuoju“ brauktinas, kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik
teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Antra, formuluotė „pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje“. Nesvarstyta
Argumentai: Siūloma Projekto 29 ir 30 straipsnius, nustatančius tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigas ir atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai. Sąrašą taip pat siūloma papildyti. Projekte numatyta, kad „Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis“, tačiau nenumatyta, kas šias paslaugas privalo teikti. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos situaciją mediacijos klausimu, užsibrėžti mediacija užsiimančių padalinių steigimą kiekvienoje savivaldybėje būtų per ankstyva ir brangu, todėl siūlomas centralizuotas mechanizmas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės Vaiko tėvai turi Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės yra šios: 1). Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Taip pat vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu; 2).
Vaiko atstovai pagal įstatymą turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. 3. Vaiko atstovų pagal įstatymą teisė rūpintis vaiko doroviniu, religiniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus yra nevaržoma. 4. Vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė rūpintis vaiko auklėjimu, sveikata bei fiziniu, protiniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. Taip pat jiems tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė tinkamai vaiką prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui saugiai augti, visapusiškai vystytis bei tobulėti. 5. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą parinkti savo vaikui mokymą. 7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikams, teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti vaiko interesams, atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaikui. 8. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku, išskyrus atvejus, kai ši teisė yra apribota įstatymu. 9. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis, kurias teikia Meditacijos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. 10.
tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, nuolat be objektyvios būtinybės nebūtų paliekamas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu, išskyrus nuo vaiko atstovų pagal įstatymą nepriklausančias aplinkybes
tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Nesvarstyta
Argumentai: Siūloma Projekto 29 ir 30 straipsnius, nustatančius tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigas ir atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai. Projekto 30 straipsnio dalis siūloma patikslinti ir perkelti: 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ‒ į 29 straipsnio 4 dalį, 30 straipsnio 3 dalį ‒ į 29 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 9 dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 10 dalį, 30 straipsnio 5 dalį ‒ į 29 straipsnio 11 dalį, Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 30 straipsnį „Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė “, jį sujungiant su 29 straipsniu „Pagrindinės vaiko tėvų teisės“:
„30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir
kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė
ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 2.
tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. 3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 4. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. 5. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu. 6. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Nesvarstyta
Argumentai: Įstatymai jau šiuo metu numato tėvų asmeninių teisių perdavimo galimybes. Pavyzdžiui, asmeninė teisė ir pareiga „rūpintis vaikų sveikata“, suformuluota CK 3.165 straipsnyje, yra tėvams apribojama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatant nepilnamečio paciento nuo 16 metų teisę priimti sprendimus dėl savo pačių gydymo ir tokio amžius vaikas gali pats priimti sprendimus dėl jo atstovavimo duodant sutikimą gydymui (21 str.). Dėl to taisytina 31 straipsnio 1 dalis.
Be to, Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad Projekto 31 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui: „Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Pastebima, kad siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Taip pat neaišku, kas nuostata konkrečiai turime omenyje, ir ji taisytina teisės technikos požiūriu. Atsižvelgiant į išdėstytą ir Teisės departamento pasiūlymą šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuo klausimu Projektą tobulinti, siūloma nuostatos atsisakyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka. 2. Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai)“. Nesvarstyta
59Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
32123 Argumentai: Duomenys apie asmenų sveikatos būklę ir teistumą yra ypatingi, todėl jų išdavimas tretiesiems asmenims (šiuo atveju, Vaiko teisių apsaugos tarnybai) turi būti vykdomas tik esant neišvengiamai būtinybei ir įstatymuose nustatyta tvarka, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir užtikrinta duomenų apsauga. Be to, neaišku, ką reikštų Vaiko teisių apsaugos tarnybai suteikta diskrecija tvarkyti šiuos duomenis ir kaip ji veiktų, atsižvelgiant į galiojančius Civilinį kodeksą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, pacientų teises reglamentuojančius ir kitus ypatingus asmens duomenis liečiančius įstatymus. Siekiant pernelyg subjektyvių interpretacijų siūloma, kad Vyriausybė turėtų nustatyti sveikatos būklių, apie kurias Vako teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką. Seimo Teisės departamento teigimu, formuluotė pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas keistina į tikslesnę – pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas. Siūloma atsisakyti 32 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi tai pažeidžia nekalto asmens reabilitaciją. Siūloma atsisakyti Projekto 32 straipsnio 3 dalies, kadangi ji kartoja to paties straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1-3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę gauti informaciją apie vaiko atstovų pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenančių asmenų teistumą ir (ar) sveikatos būklę įstatymuose nustatyta tvarka tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo sveikatai ar gyvybei. Vyriausybė nustato sveikatos būklių, apie kurias Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo bei taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami įstatymuose nustatyta tvarka tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui“. Nesvarstyta
Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 34 straipsnio 1 dalies patikslinimas.
Taip nevyriausybinių organizacijų darbuotojai nepraranda prievolės informuoti, kadangi ji šioje dalyje numatyta ir asmeniškai („ar asmuo, turintis informacijos apie [...] vaiko teisių pažeidimą“), tikėtina, kad asmeninė atsakomybė kaip tik labiau įpareigos. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė. Taip pat siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose ir skunduose. Vaiko atstovai pagal įstatymą pagal apibrėžimo logiką turi dalyvauti sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, išskyrus, kai ši teisė jiems yra apribota įstatymų nustatyta tvarka. 34 straipsnyje aptariami pranešimai gali baigtis sankcijomis šeimos nariams ar kitiems asmenims, todėl už veiksmų prieš juos inicijavimą turi galioti atsakomybė. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti skaidrius procesus, siūloma, kad sprendimą dėl pranešėjo anonimiškumo priimtų teismas. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Projekto
amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko
teisių pažeidimą 1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir
(ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu jų teisės neapribotos įstatymu, vaiko teisių apsaugos tarnybaą arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vVaiko teisių apsaugos tarnybai arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Sprendimą dėl Aasmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus anonimiškumo išlaikymo priima teismas. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vVaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. Vaikas, sulaukęs 14 metų amžiaus, įstatymų nustatyta tvarka gali savarankiškai kreiptis į teismą“. Nesvarstyta
Argumentai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymo Nr. 1R-298 Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo 40 punkte nurodoma, kad „Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios“.
Dėl to atsakomybę nusakančios 35 straipsnio nuostatos yra perkeltinos į Projekto pabaigą. Pasiūlymas: Perkelti Projekto 35 straipsnį į Projekto pabaigą ir parinkti atitinkamą numeraciją: „35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė 1. Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo
informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Nesvarstyta
62Seimo narys Darius Kaminskas,
2 Argumentai: Pagal 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatą, žinodamas vaiko teisių pažeidimą, bet nepranešęs asmuo, atsako įstatymų nustatyta tvarka, bet jo anonimiškumą nuo pat pranešimo pradžios, įstatymai negina. Pagal siūlomą 34 straipsnio 2 dalį reikia sulaukti teismo, kur ir sprendžiama, ar taikyti jam anonimiškumą, ar ne. Asmenims už melagingos informacijos pateikimą, galiojančių įstatymų tvarka, yra taikoma atsakomybė, tad baimintis piktnaudžiavimo dėl piktybinių ar melagingų pranešimų, nėra pagrindo. Siekiant apsaugoti pranešėjo anonimiškumą, tikslintina Projekto 32 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmenimss, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis turi būti užtikrintas iki išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismusas priims atitinkamą sprendimą dėl anonimiškumo išlaikymo. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. Už pateiktą melagingą informaciją asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
Tomilinas, 2017-06-081 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017-02-13 išvadoje Nr. XIIIP-354 pateiktas pastabas, Lietuvos Respublikos Seimo narių pateiktus pasiūlymus, visuomeninių organizacijų, kitų asmenų Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuotų klausymų metu išdėstytus pasiūlymus, įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 tobulinimo aptarimą su Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atstovais, bei siekiant inkorporuoti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. vasario 14 d. įstatymu Nr. XIII-204 priimtas galiojančio vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, teikiamas šis pasiūlymas (toliau - Pasiūlymas) dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto 1 str. nauja redakcija išdėstomo vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau nauja redakcija išdėstomas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas - Įstatymo projektas; atitinkamai Pasiūlymo nuorodas į atitinkamus Įstatymo projekto skyrius, straipsnius, dalis ar punktus reiškia nuorodos į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos įstatymo atitinkamus skyrius, straipsnius, dalis ar punktus, o nuoroda į Pasiūlymo dalį, reiškia nuorodą į atitinkamą Pasiūlymo eilės numerį). Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
(toliau – šis įstatymas) tikslas paskirtis – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus nustatyti pagrindines vaiko teises ir laisves, pagrindines vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat valstybės teises, pareigas, atsakomybę, pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus ,vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. 2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma. 3. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais aktu, nurodytais nurodytu šio įstatymo priede. 4. Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę.
Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus. 5. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims. „
64Seimo nariai D. Šakalienė,
21 N Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai buvusias 1-5 dalis laikant 2-6 dalimis, naują 1 dalį, apibrėžiančią sąvoką „Atvejis“ išdėstyti taip:
„1. Atvejis – galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) vaikui
grėsmės lygmuo nustatytas pagal šį įstatymą.“
65Seimo nariai D. Šakalienė,
21 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą „Atvejo vadybos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „1
2Atvejo vadyba - kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos,
koordinuojamos atvejo vadybininko, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant įgalinti vaiko atstovus pagal įstatymą savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus vaiko interesus.“
66Seimo nariai D. Šakalienė,
22 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą „Atvejo vadybininko“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:
„2 3. Atvejo vadybininkas – asmuo savivaldybės socialinių
paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje ar jos dalyje, vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Atvejo vadybininku skiriamas darbuotojas turi būti įgijęs universitetinį socialinio darbo, socialinės pedagogikos ar psichologijos (bakalauro arba magistro) kvalifikacinį laipsnį ir turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo ar savanorystės patirtį su vaikais arba šeima bei atitikti kitus jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“
67Seimo nariai D. Šakalienė,
23 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą
„Bendruomeninių paslaugų“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta
Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „3 4. Bendruomeninės Bendruomenėje teikiamos paslaugos – įvairių formų ir rūšių, bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologo, teisinės, kultūros ir kitos paslaugos savivaldybės, valstybės, nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudaro galimybę vaikui augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauką.“
68Seimo nariai D. Šakalienė,
24 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą „Fizinės bausmės“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „4. 5.
kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką.“
69Seimo nariai D. Šakalienė,
25 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą „Mobilios komandos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:
„5 6. Mobili komanda – Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) specialistų komandos grupė, kuri teikia gebanti skubiai suteikti intensyvią individualią ir grupinę medicininę, psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą vaikui ir šeimai pagalbą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką., patekusiai į krizę. Mobilių komandų sudarymo, specialistų atrankos bei jų darbo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
70Seimo nariai D. Šakalienė,
27 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pagalbos planas – tai vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių (skirtų įgalinti asmenis pasirūpinti užimtumu, sveikata, profesijos ir (ar) kompetencijų įgijimu, pozityvaus elgesio stiprinimu ir kt.) ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų ir socialinės paramos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones, paslaugas ir paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą.“
71Seimo nariai D. Šakalienė,
26 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą „Smurto prieš vaiką“ sąvoką, bei šios dalies numerį taip: „68. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra dėl kurių vaikas patiria žalą, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais vaiko atžvilgiu panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnės grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei ir to nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis, tačiau ši išimtis netaikoma, kai fizinę jėgą prieš vaiką naudojo asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas ir sukėlė šią siektą išvengti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“
72Seimo nariai D. Šakalienė,
29 N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 9 dalimi, atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeravimą, įvedamą naują dalį, apibrėžiančią sąvoką „Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba“, išdėstyti taip:
„9. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrinis padalinys, kuris tiesiogiai gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jam priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.“
73Seimo nariai D. Šakalienė,
28 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą „Vaiko“ sąvoką, bei numeravimą, taip: „810. Vaikas – žmogus, iki, neturintis
Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip.
Jeigu asmens amžius yra nežinomas, ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku iki bus nustatyta priešingai.“
74Seimo nariai D. Šakalienė,
29 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą „Vaiko atstovų pagal įstatymą“ sąvoką, laikant šią dalį 11 dalimi taip:
„9. 11. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius jam
globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“
75Seimo nariai D. Šakalienė,
210 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą „Vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoką“ ir vietoje jos šioje dalyje apibrėžti
„Vaiko interesų“ sąvoką, atitinkamai pakeičiant šios dalies numerį, taip:
„10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 12. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka, kurioje gerbiamos žmogaus laisvės bei orumas, ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius pagal jo amžių, raidą, gebėjimus ir brandą, bei užtikrinančios tinkamą vaiko fizinį, protinį, dorovinį, dvasinį ir socialinį vystymąsi, vaiko nuomonės gerbimą.“
76Seimo nariai D. Šakalienė,
213 N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi, ją išdėstant taip:
„13. Vaikui nesaugi aplinka - vaiko gyvenamoji ar kita aplinka,
kelianti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“
77Seimo nariai D. Šakalienė,
311 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės fizinė bausmė, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus jo gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar) orumuias;“
78Seimo nariai D. Šakalienė,
312 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) psichologinis smurtas –nuolatinis tyčinis sistemingas vaiko
teisės į individualumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), sukeliantys žalą ar pavojų dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai, ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar) orumuias;“
79Seimo nariai D. Šakalienė,
313 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) seksualinis smurtas – tyčiniai seksualiniai
veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama apgaulė, prievarta (jėga ar grasinimai) arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Seksualiniu smurtu Taip taip pat laikomas vaiko įtraukimas į prostituciją, vertimas užsiimti prostitucija, vaikų vaiko išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, pornografijos rodymas, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas arba išnaudojimas vaiko pornografinei produkcijai gaminti, pelnymasis iš tokios vaiko veiklos, vaiko tvirkinimas, vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę arba kitos vaikų vaiko seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas. Seksualiniu smurtu prieš vaiką taip pat laikomas vaiko seksualinis išnaudojimas;“
80Seimo nariai D. Šakalienė,
314 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nepriežiūra – nuolatinis sistemingas vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai.“
81Seimo nariai D. Šakalienė,
4 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais:
1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo prioriteto. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;
2) įstatymo teisės viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais;
3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;
4) nediskriminavimo lygybės. Visi Vvaikais yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojamias dėl jųo ar vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės;
vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;
6) vaiko sveikatoso ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikami ir normaliai vystytis;
7) subsidiarumo.
Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko interesus atitinkančių ir jo gerovei reikalingų sąlygų;
8) bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas, nuosekliai bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą bei tarpusavyje ir teikia viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų vaiko ir šeimos poreikius bei interesus reikalinga pagalba, paslaugos teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą poreikius, vaiko interesus;
10) efektyvumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama siekiant tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo ir racionaliai naudojant turimus išteklius;
būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama derinant su užimtumu, sveikatos priežiūra, socialinio būsto suteikimu, specialiųjų vaiko apsaugą užtikrinančių priemonių taikymu. Vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti kompleksiškai, laikantis prieinamumo principo, teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitos paslaugos, socialinės paramos, užimtumo skatinimo ir kitos priemonės, kurios būtinos vaiko gerovei užtikrinti. 11) vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo.
Vaiko nuomonė išklausoma ir kiti su vaiko teisių įgyvendinimu susiję klausimai sprendžiami dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus atvejus, nustatytus įstatyme ar kai tai prieštarauja vaiko interesams.“
82Seimo nariai D. Šakalienė,
5 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių vaiko
teises ir laisves bei reguliuojančių jų apsaugą, taikymas Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. 1. Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, išskyrus ratifikuotas tarptautines sutartis, Europos Sąjungos teisės aktus tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai. 2. Kai atitinkami vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo, nei kitais įstatymais, vadovaujamasi šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytais principais.“
83Seimo nariai D. Šakalienė,
T. Tomilinas II Y Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
84Seimo nariai D. Šakalienė,
67 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto 6 straipsnį, jo nuostatas sujungiant su 7 straipsniu, kuris keičiamas ir išdėstomas taip:
„6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis
1Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku,
galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. 7 6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikami vystytis
vystytis. 2. Vaiko teisė būti sveikam garantuojama sveikai vystytis įgyvendinama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) teikiant moterims reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu, pogimdyminiu laikotarpiu ir krizinio nėštumo atveju; 2)3) vaikų ir tėvų sveikatos priežiūra; 3)4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba; 4)5) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba ir prieinamumu teisinių, organizacinių prielaidų tinkamos kokybės vaiko maisto produktų gamybai sudarymu ir jų prieinamumu; 5)6) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu; 6)7) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 3. Prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 4. Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Nurodyti biomedicininiai tyrimai su vaiku gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka.“
85Seimo nariai D. Šakalienė,
7 N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Vaiko teisė mokytis
mokytis garantuoja Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – Švietimo įstatymas), šis įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 2. Vaikas turi teisę mokytis, siekiant kuo visapusiškiau ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti. 3. Vaikui garantuojamas nemokamas mokymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. 4. Vaikui iki 16 metų mokymasis pagal privalomojo švietimo programas yra privalomas. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nevykdantys šio reikalavimo atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) nustatyta tvarka. 5. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti vaikui švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą labiausiai atitinkančią vaiko interesus. 6. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, valstybė sudaro sąlygas mokytis. 7. Likusiam be tėvų globos ar neturinčiam reikiamos materialinės paramos vaikui, besimokančiam bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje teikiama įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta valstybės ir savivaldybių parama.“
86Seimo nariai D. Šakalienė,
8 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Vaiko teisė į individualumą
identiškumą, ir jo išsaugojimą ir atkūrimą 1.
Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę, ir pilietybę, ir teisę į šeimos bei kitus emocinius ir socialinius su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Pažeidus šią vaiko teisę, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų įgyvendinimo garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“
87Seimo nariai D. Šakalienė,
9 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę
ir laisvę
bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. 2. Vaikas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. 3. Vaikas turi minties, tikėjimo, sąžinės laisvę, teisę pasirinkti religiją arba tikėjimą, juos išpažinti ir skelbti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą. Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, tačiau įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas, vaiko teisių pažeidimas, šio ar kitų įstatymų nevykdymas. 2. 4.
visuomenės gyvenime, organizacijose ir taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią teisę laisvai reikšti savo pažiūras įsitikinimus, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 5. Šiame straipsnyje nurodytas vaiko teises garantuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai. 6. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, žodžio laisvę, teisė dalyvauti organizacijose ir taikiuose susirinkimuose negali būti ribojama išskyrus, kiek tai būtina apsaugoti paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“
88Seimo nariai D. Šakalienė,
10 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam
brandumą, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais, ir į jo nuomonę atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas visais jam priimtinais būdais tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės, o jei tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis ar per įstatymu nurodytus asmenis. 2. Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimus, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, esant poreikiui pasitelkiami specialių žinių turintys asmenys.“
89Seimo nariai D. Šakalienė,
11 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su
savo tėvais bei giminaičiais 1.
Vaikas turi teisę gyventi su abiem savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai šią vaiko teisei užtikrinti teisę. 2. Vaiko teisė bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, jei toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Kiek tai įmanoma, vaikas turi teisę gauti informaciją apie savo tėvus ar vieną iš jų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus. 2. 3. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi įstatymais, taip pat teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Esant Šio šio įstatymo ir ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įstatymų nustatytoms sąlygoms, vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ar sveikatą. 4. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja
Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 12-18 straipsnius ir juos išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas
jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti.
paramą
tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir skyrimo sąlygas nustato įstatymai bei, teikimo tvarką – kiti teisės aktai. 2. Vaikas gali pasinaudoti socialinio draudimo teikiamomis garantijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. 2. Likusiam be tėvų globos vaikui skiriamas išlaikymas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas
įstatymai bei teisės aktai. 2. Likęs be tėvų globos vaikas, neturintis gyvenamųjų patalpų, jomis aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka. apgyvendinamas Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų), nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas. 15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją
Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, taip pat bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio ugdymo įstaigos užtikrina vaikui galimybę naudotis viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, emocinį, dorovinį vystymąsi. 2.
informaciją, naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. 3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei kitas priemones, skirtas vaiko teisių apsaugos nuostatų, principų įgyvendinimui užtikrinti. 16 straipsnis. Vaiko turtinės teisės
Respublikos Konstitucija ir įstatymai. 2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus. 17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį
1Vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, brandą,
sveikatos būklę bei poreikius. 2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, sporto žaidynėse ir jo amžių bei brandą atitinkančiuose kituose pramoginiuose renginiuose. 3.
remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus centrų, vaikų dienos centrų, stovyklas stovyklų veiklą. Pagal valstybės ir savivaldybių finansines galimybes yra remiami nevyriausybinių organizacijų įsteigti vaikų dienos bei kiti centrai, skirti vaikų saviraiškai, jų gebėjimams ir įgūdžiams ugdyti. 18 straipsnis. Neįgalių vaikų Vaikų su negalia teisės
turi lygias teises lygiai su kitais visais vaikais į visapusišką įgyvendinti visų žmogaus teisiųes ir pagrindinių naudotis laisviųėmis įgyvendinimą. 2. Neįgaliems vaikams Vaikams su negalia ar jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse.:
1) tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse;
2) teisė naudotis visomis šiems vaikams skirtomis programomis: kompleksiškai teikiamomis paslaugomis nuo ankstyvosios intervencijos iki Bendruomenėje teikiamų paslaugų;
3) teisė pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir su kitais vaikais dalyvauti neformaliojo švietimo, saviugdos, kūrybinėje veikloje;
4) visuomeninių pastatų, gatvių ir transporto priemonių, kuriomis naudojasi vaikai su negalia, pritaikymas jų poreikiams. 3. Vyriausybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos deda pastangas, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio 2 dalyje įvardinti vaikų su negalia poreikiai. 3. 4. Neįgalių vaikų Vaikų su negalia teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos nustato asmenų su negalia socialinę integraciją reglamentuojantis įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.“
91Seimo nariai D. Šakalienė,
19 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis.
įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizinesę bausmesę. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą. 2. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, turi teisę į jo poreikius ir geriausius vaiko interesus atitinkančią pagalbą. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizinesės bausmesės, ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. 4. Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir (ar) orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fiziniųės bausmiųės taikymą vaikui ar bet kokį kitą smurtą prieš vaiką taikoma įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“
92Seimo nariai D. Šakalienė,
20 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos
tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai.“
93Seimo nariai D. Šakalienė,
21 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Vaiko užsieniečio prieglobsčio prašytojo,
pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio vaiko teisės 1.
Vaikas, kuris yra prieglobsčio prašytojas ar, kuriam yra suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, nelydimas nepilnametis užsienietis vaikas, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi nelydimo nepilnamečio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas, vaikui garantuojant apsaugą ir jo teisių užtikrinimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Ddėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių ir kitų teisės aktų nuostatos.“
94Seimo nariai D. Šakalienė,
22 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose
1Vaiko teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą,
švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos Sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos) nustatymą, civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai civilinės būklės aktų registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo tvarkos įstatymas. 4. Mokinių nemokamo maitinimo ir kitos paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos jos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas. 5.
įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 7. Vaiko autoriaus teisių į savo jo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 8.Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 9. 8. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (toliau - Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas) ir kiti teisės aktai. 10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.“
95Seimo nariai D. Šakalienė,
23 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
Vaiko atsakomybės ir pagarbos ugdymas Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir švietimo įstaiga turi:
1) kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą, jo protinius bei fizinius gebėjimus, suteikti vaikui pasitikėjimo savimi ir įgūdžių, kurių reikia priimant savarankiškus sprendimus ir prisiimant už juos atsakomybę;
2) ugdyti vaiko pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, savo tėvams, kultūriniam tapatumui, kalbai ir vertybėms, ugdyti vaiko pilietiškumą, pagarbą Lietuvos valstybei, kitoms tautoms, etninėms, nacionalinėms ir religinėms grupėms;
3) ugdyti vaiko pagarbą gamtai;
4) parengti vaiką savarankiškam gyvenimui laisvoje visuomenėje, kad jis taptų doru žmogumi, atsakingu visuomenės nariu, kuris gerbia visuomenėje nustatytas elgesio normas, nevaržo kitų žmonių teisių ir laisvių, gerbia lyčių lygybę, geba tinkamai pasirūpinti savimi ir artimaisiais.“
96Seimo nariai D. Šakalienė,
24 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį (dalį jo nuostatų perkeliant į 28 ir 37 straipsnius (Įstatymo projekto str. numeriai 27 ir 34)), ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. 2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3.
kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes. 4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai
(ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir
(ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi. 7. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto vaiko teisių apsaugai įgyvendinti skirtas programas, kurias įgyvendindamos pasitelkia nevyriausybines organizacijas. 3. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pagal pasirašytą susitarimą su Vyriausybės įgaliota institucija turi skirti eterio laiko laidoms, susijusioms su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu, tėvų švietimu.“
97Seimo nariai D. Šakalienė,
T.
Šakalienė,
25 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Vaiko apsaugaos nuo vaiko
psichiką veikiančių medžiagų ir priklausomybių bendrosios nuostatos
1Vaikui turi būti ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių,
alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo. 3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 2. Vaikui draudžiama vartoti, gaminti, perdirbti, įsigyti, laikyti, gabenti, siųsti ar platinti energetinius ar alkoholinius gėrimus, tabako ar susijusius gaminius (elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos), narkotines ar psichotropines medžiagas, vaistus (išskyrus teisėtai, gydymo tikslais įsigyjamus, laikomus ar vartojamus vaistus), taip pat kitas apkvaišinančias nenarkotines medžiagas, bei Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas. Vaikui taip pat draudžiama dalyvauti azartiniuose lošimuose. 3.
ar juridiniai asmenys, kurių priežiūroje yra vaikas, arba kurių veikla susijusi su vaikui draudžiamų vartoti medžiagų ar draudžiamų naudoti gaminių gamyba, perdirbimu, saugojimu, gabenimu, siuntimu ar platinimu arba lošimų organizavimu turi užtikrinti šiame straipsnyje nustatytų draudimų laikymąsi. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti apribojimai netaikomi, kai vaistai, turintys narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydymo tvarką vadovaujantis vaisto charakteristikų santrauka.“
98Seimo nariai D. Šakalienė,
26 N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projektą nauju 26 straipsniu, atitinkamai laikant Įstatymo projekto 26-28 straipsnius 27 -29, ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Atsakomybė už vaiko įtraukimą
į girtavimą ar kitų draudžiamų medžiagų vartojimą
nugirdžiusiam vaiką arba įtraukusiam vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, taikoma baudžiamoji atsakomybė. 2. Asmeniui, kuris platino narkotines ar psichotropines medžiagas vaikui arba padėjo vaikui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas taikoma baudžiamoji atsakomybė. 3. Asmeniui taikoma administracinė atsakomybė už vaikui:
1) alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;
2) tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;
3) energinių gėrimų pardavimą ar nupirkimą arba kitokį energinių gėrimų perdavimą vaikui.“
99Seimo nariai D. Šakalienė,
T.
Šakalienė,
26 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:
„2627 straipsnis. Vaikas ir žaidimai, filmai,
visuomenės informavimo priemonės Vaiko apsauga nuo neigiamą poveikį jam darančių veiksnių
būti apsaugotas nuo viešosios informacijos poveikio, galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. 2. Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti arba kitaip platinti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus, ir kitus leidinius arba gaminius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“
100Seimo nariai D. Šakalienė,
27 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo
pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo
1.
Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, taip pat bet kokių kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, įskaitant bet neapsiribojant, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei brandai, vaiko gyvybei, laisvei, pirkimo arba pardavimo, įtraukimo į nusikalstamą veiką, žalingo sau ir visuomenei elgesio formavimo ir kt. 2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė. 2. Draudžiama trukdyti vaikui įgyvendinti savo teises ir naudotis savo laisvėmis, vaikas taip pat turi būti apsaugotas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui, bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje. 3.
3Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų,
teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją. 3. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, atsakoma Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, atsakoma Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. 4. Švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių yra prižiūrimas vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys nevykdantys savo pareigų arba jas vykdantis netinkamai, pažeidžiantys vaiko teises atsako Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. 4. 5. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ar smurto už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, taip pat šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba (medicininė, psichologinė, socialinė, teisinė ir kt.), parama ir kita apsauga, kad vaikas, jo tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos.
Ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius. 6. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą, dėl jo teisių pažeidimo, nurodyto šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.“
101Seimo nariai D. Šakalienė,
28 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:
„2829 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už
padarius nusikalstamas veikas, darbo apribojimai 1.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas padarius veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 152¹ straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus taip pat už tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ar arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir ar sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais (nuolat ar laikinai) yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas padarius veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 152¹ straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus taip pat už tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ar arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir ar sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais (nuolat ar laikinai) yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. 2.
asmenims, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, išskyrus sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, padarymo metu nebuvo sukakę
papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. 4. Asmenys, ketinantys dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar dirbti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, prieš įsidarbindami darbdaviui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 5. Asmenys, norintys užsiimti savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar vykdyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą savanorišką veiklą, prieš pradėdami vykdyti šią veiklą ir (ar) sudarydami savanoriškos veiklos sutartį savanoriškos veiklos organizatoriui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 5.
vykdyti profesinę ar priimti savanorius veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti tokį asmenį į darbą ar vykdyti savanorišką veiklą, kai:
1) asmuo pateikia sutikimą dėl darbdavio kreipimosi į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą gauti informaciją apie jo teistumą;
2) darbdavys gauna iš registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai. 6. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį save. 7. Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs arba paslaugų teikimo sutartį sudaręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 8. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodyta informacija apie asmenų teistumą teikiama periodiškai Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Jeigu šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veiklai pasamdomas asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, dėl to, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui.
Asmenys, kurie priimami į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis. Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas.“
102Seimo nariai D. Šakalienė,
T. Tomilinas IV Y Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „IV
103Seimo nariai D. Šakalienė,
2930 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Sujungti Įstatymo projekto 29 ir 30 straipsnius į vieną 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų teisės Vaiko tėvai turi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. 30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė
pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. 12.
ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 23. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis:
1) Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos sukūrimąu, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, vaiko mokymu nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose, taip pat informacijos suteikimu kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą;
2) sąlygų vaikui mokytis iki 16 metų sudarymu, dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programos parinkimu savo vaikui iki 14 metų;
3) informacijos suteikimu vaikui apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę;
4) vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. 3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo, bei gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausytiems dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. 4 5. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.
Nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių neišsprendžia bendru sutarimu, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pirmiausiai turi spręsti pasinaudodami savivaldybėje teikiamomis neteisminės taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Kilus tarp tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisiniam ginčui dėl vaiko, jie privalo siekti išspręsti tokį ginčą pasinaudodami ikiteismine mediacija, vadovaudamiesi taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas reglamentuojančiu įstatymu. 5 6. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad: užtikrina, kad vaikas iki 6 metų 1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu. 7. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą ar kitą pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais, vaiko mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas. 68. Vaiko tėvams ir ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimusą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“
104Seimo nariai D. Šakalienė,
31 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnį, pakeičiant jo numerį, ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
1.
Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims. 2. Tuo atveju, kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai) pagal įgaliojimą.“
105Seimo nariai D. Šakalienė,
32333435 N N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto V skyriaus pavadinimą, pakeisti buvusius šio skyriaus 32 – 33 straipsnius ir papildyti Įstatymo projekto V skyrių naujais 34 - 35 straipsniais ir Įstatymo projekto V skyrių išdėstyti taip: „V
įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. 33 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų perdavimas tretiesiems asmenims
kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. 3.
3Vaiko teisių apsaugos tarnyba:
straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;
2) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. 32 straipsnis. Bendrosios nuostatos
atžvilgiu, siekiama šių vaikų gerovės, taikomos minimalios ir jų poreikius labiausiai atitinkančios poveikio priemonės. 2. Teisę pažeidusiems vaikams taikomų poveikio priemonių paskirtis – pozityvios socialinės brandos siekis, aktyviai dalyvaujant tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, pasitelkiant bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas. 3. Teisę pažeidę vaikai, atsižvelgiant į jų brandą, skatinami prisiimti asmeninę atsakomybę už savo elgesį, taikant jiems atkuriamojo teisingumo priemones. 33 straipsnis. Pagalba teisę pažeidusiam vaikui
proceso stadijose elgiamasi atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir pagarbiai, įvertinant jo amžių ir brandos lygį, ypatingą dėmesį skiriant vaiko poreikių įvertinimui, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. 2. Vaikų, pažeidusių teisę, atžvilgiu procesinius veiksmus atlieka, pažeidimus tiria ir nagrinėja bei teisinės atsakomybės priemones taiko asmenys, turintys darbui su vaikais tinkamus gebėjimus, specialių žinių apie vaikų neteisėto elgesio ypatumus, išmanantys vaikų socialinės ir psichologinės brandos procesus, vaikams taikomų poveikių priemonių įtaką ir veiksmingumą. 3. Procesiniai veiksmai vaiko atžvilgiu atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje. 4.
4Vaikui, kurio atžvilgiu atliekami baudžiamojo proceso veiksmai,
užtikrinamas psichologinės, socialinės ir kitos vaikui reikalingos pagalbos prieinamumas, nuoseklumas ir tęstinumas viso baudžiamojo proceso metu. 5. Vaiko, įtariamo, kaltinamo ar teisiamo už neatsargų arba tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, atžvilgiu bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali būti taikomos alternatyvios konflikto sprendimo priemonės, skatinant vaiką ieškoti būdų taikiam susitarimui su nukentėjusiuoju. 34 straipsnis. Priemonių taikymo ir bausmių vykdymo teisę pažeidusiems vaikams ypatumai
ir vykdomos taip, kad taptų kuo naudingesnės teisę pažeidusiam vaikui. 2. Taikant priemones ir vykdant bausmes su teisę pažeidusiais vaikais dirba asmenys, turintys specialių žinių apie vaikų nusikalstamo elgesio ypatumus, jų socialinės ir psichologinės brandos procesus, įvairių jiems taikomų priemonių poveikį ir veiksmingumą. 35 straipsnis. Pagalba vaikui, kuriam atimta laisvė
1Bet kokia su laisvės atėmimu susijusi poveikio priemonė (suėmimas,
laisvės atėmimo, arešto bausmė, auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, vidutinės priežiūros priemonė) teisę pažeidusiam vaikui taikoma tik išimtiniais atvejais ir įmanomai trumpiausiam laikotarpiui. 2. Paskyrus teisę pažeidusiam vaikui su laisvės atėmimu susijusią poveikio priemonę, negali būti ribojamos jo teisės, tiesiogiai nesusijusios su laisvės atėmimu. Toks vaikas turi teisę palaikyti ryšius su tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kitais šeimos nariais ir giminaičiais, susirašinėdamas ir matydamasis su jais, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tai gali pažeisti vaiko teises ir (arba) teisėtus interesus, neigiamai paveikti jo resocializaciją. Šios teisės negali būti ribojamos, siekiant nubausti teisę pažeidusį vaiką su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės vykdymo įstaigoje. 3.
resocializuojamas, rengiamas gyvenimui laisvėje, skatinamas savo tikslų siekti ir poreikius tenkinti teisėtais būdais ir priemonėmis. Rengiant teisę pažeidusio vaiko socialinės integracijos planą, individualiai įvertinami jo emociniai ir fiziniai poreikiai, ryšiai su šeimos nariais ir kitais giminaičiais, mokymosi ar įsidarbinimo ir kitos svarbios aplinkybės ir galimybės, dalyvaujant pačiam vaikui bei įgyvendinant vaiko socialinės integracijos planą bendradarbiaujančių institucijų atstovai. 4. Teisę pažeidusiam vaikui grįžus į bendruomenę iš su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės taikymo įstaigos, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja būtinos tokiam vaikui paramos ir pagalbos
Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ pirmo skirsnio „BENDROSIOS NUOSTATOS“ 34-35 straipsnius ir į šį skyrių papildyti nauju 36 straipsniu:
„34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus.
Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. 35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. 36 straipsnis. Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas
organizuodama koordinuotą socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuojant ir teikiant pagalbą vaikui ir šeimai, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. 2. Bendro darbo koordinavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Koordinatorius nuolat stebi ir vertina vaiko teisių apsaugos ir šeimos gerovės situaciją, nustato koordinuotai teikiamų savivaldybėje švietimo, socialinių, sveikatos priežiūros, teisinių paslaugų vaikams ir šeimai, bendrą poreikį, rengia paslaugų plėtros planą, formuoja vaikams ir šeimoms reikalingų paslaugų pasiūlą, atlieka Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas. Savivaldybėse sudaromos galimybės gauti reikalingą pagalbą visiems vaikams ir šeimoms pagal poreikį: psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą, specializuotą pagalbą skyrybų, smurto, krizės, savižudybės, priklausomybės ir kitais atvejais. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka. 3. Siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir bendruomenėse atsirasti, taip pat apsaugoti vaikus nuo socialinės rizikos veiksnių, savivaldybėse ir seniūnijose vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės. Savivaldybės administracija kasmet įvertina socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos vaikui ir šeimoms poreikį savivaldybėje. 4. Savivaldybės administracija, seniūnai, seniūnaičiai pasitelkdami nevyriausybines organizacijas, savanorius, organizuoja renginius bei kitas priemones, įtraukiančias šeimas į bendruomeninę veiklą, prisideda prie šeimų švietimo organizavimo, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas. 5. Savivaldybėje tėvams, taip pat vaikų besilaukiantiems asmenims sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose programose.
Šiuose mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Savivaldybė kuria ar prisideda prie programų kūrimo, kurių paskirtis yra mokyti asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, sudaromos sąlygos pravesti mokymus specialistams, dirbantiems su smurto veiksmų aukomis arba tokių veiksmų vykdytojais, smurto prevencijos ir jo atvejų nustatymo. Savivaldybė prisideda prie vaikų dienos centrų veiklos, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms dėl joms būtinos pagalbos gavimo, taip pat sudaro galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, kurios susiduria su krize dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti neteisminės mediacijos paslaugomis. 6. Savivaldybės socialinės paramos centrų ar kitų institucijų, turinčių įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai ar jos nariui konkrečioje savivaldybės teritorijoje, socialiniai darbuotojai siūlo šeimai socialinių problemų sprendimų alternatyvas, ugdo ir palaiko šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, tarpininkauja šeimai dėl kitų pagalbos priemonių, vertina šeimai teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą. Gavę informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų institucijų dėl pagalbos šeimai reikalingumo ar šeimos nariams savo iniciatyva pasikreipusiems dėl pagalbos, susijusios su vaiko teisių užtikrinimu, teikia informaciją, konsultacijas šioms šeimoms dėl joms būtinos pagalbos (psichologinės, mediacijos, paslaugų vaikų dienos centre, specialiųjų pagalbos priemonių ir kt.) gavimo. 7.
7Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos, kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys
duomenų apie vaikus, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti vaiko teises ar vaiko interesus (tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“
II S Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
108Seimo nariai D. Šakalienė,
36 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio „PAGALBOS ORGANIZAVIMAS“ 36 straipsnį:
„36 straipsnis. Pagalbos vaikui, jo atstovams pagal įstatymą
bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas
gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas. 2. Siekiant mažinti ar išvengti socialinės atskirties, vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims teikiama ir prevencinė pagalba socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, savivaldybės institucijos bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis bei įstaigomis, savivaldybių įstaigomis. 4. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vaikui gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.“
109Seimo nariai D. Šakalienė,
3738 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 37, 38 straipsnius ir juos išdėstyti taip: „37 straipsnis. Pranešimas apie galimą vaiko pažeidimą
teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. 38 straipsnis. Vaiko atvejo nagrinėjimas
tarnyba pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką įvertina ir nustato vaiko situacijos grėsmės lygį. Vaiko situacijos grėsmės lygiai yra keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio lygio grėsmės. 2.
2Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi:
1) nulinį vaiko situacijos grėsmės lygį, priima sprendimą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas;
2) pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį, per penkias darbo dienas inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą;
3) antrą vaiko situacijos grėsmės lygį, per vieną darbo dieną inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjamą ir intensyvią vaiko situacijos stebėjimą jo gyvenamoje vietoje, kurią atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas, kol atvejo vadybos metu nebus nustatyta kitaip;
4) trečią vaiko situacijos grėsmės lygį, kai vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis arba nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui, vaiką skubiai paima iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir siunčia mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais. 5. Nustačius pirmą ar antrą grėsmės lygį, vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimo susitikimą, kuriame dalyvauja savivaldybės administracijos paskirtas atvejo vadybininkas ir pagal poreikį dalyvauja:
1) socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai;
2) vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 6. Nagrinėjant vaiko atvejį yra išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba ji pateikiama. 7.
vaiko ir jo aplinkos situaciją ir priimamas sprendimas dėl atvejo vadybos taikymo ir specialistų, kurie dalyvaus vaiko atvejo vadyboje, pasitelkimo, šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių bei pagalbos įvertinimo, pagalbos plano sudarymo bei jo peržiūrų organizavimo, tolesnių atvejo vadybos susitikimų. 8. Sutarus šio straipsnio 7 dalyje esančiais klausimais, tolesnius atvejo vadybos veiksmus koordinuoja atvejo vadybininkas. 37 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
1Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų,
teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti fiziniai asmenys, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu ar informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, arba apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ar gyvybei, privalo nedelsdami apie tai informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą arba policiją. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, išskyrus vaiko giminaičius ir šeimos narius, pagrįstai žinančiam apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešusiam apie tai policijai ar teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, įstatymų nustatyta tvarka kyla baudžiamoji atsakomybė. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojui, nepranešusiam apie kitą vaiko teisių pažeidimą, o kitiems asmenims – apie smurto prieš vaiką atvejį, kyla kituose įstatymuose numatyta atsakomybė. 3. Vaiko giminaičiai ar šeimos nariai, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojai šio straipsnio
pažeidžia vaiko teises. 4.
informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu, turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams. 5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba 2 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su galimo smurto prieš vaiką atveju, taip pat gavusi tokią informaciją iš kitų šaltinių privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui. 38 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą
pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda pranešimo nagrinėjimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, kai yra prielaidų spręsti apie galimą smurtą prieš vaiką ar kitą vaiko atstovų pagal įstatymą įvykdytą vaiko teisių pažeidimą), atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Esant įtarimui, kad vaikas patyrė smurtą vaikas turi būti išklausytas psichologo. Teritorinė vaiko teisių pasaugos tarnyba atlikusi šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka nustato grėsmės vaikui lygį, o nenustačiusi galimo vaiko teisių pažeidimo ar vaiko buvimo vaikui nesaugioje aplinkoje priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2.
apie galimą smurto vaiko atžvilgiu naudojimą, galimą vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus privalo atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento. 3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsiant imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekti su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą (kurių nebuvo toje įvykio vietoje) ir žodžiu, o papildomai ir raštu informuoti juos, o taip pat teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą apie tokį įvykį. 4. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, skubiai paima vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, prireikus, pasitelkdama policijos pareigūnus ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekia su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kurie nedalyvavo paimant vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, ir informuoja juos apie vaiko paėmimą iš vaikui nesaugios aplinkos, vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą sąlygas ir procedūrą. 5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba paėmusi vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, ir nustačiusi, kad vaiko atstovai pagal įstatymą (bent vienas jų) nėra susiję su vaiko teisių pažeidimu (vaiko buvimu vaikui nesaugioje aplinkoje), imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą (tam iš jų, kuris nėra susijęs su vaiko teisių pažeidimu). 6.
negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei konstatuoja antrą grėsmės vaikui lygį ir imasi žemiau nurodytų veiksmų:
1) užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsniu, inicijuoja atvejo vadybos procesą;
3) vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo;
4) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą. 7. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą.“
110Seimo nariai D. Šakalienė,
39 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Bendruomeninių paslaugų skyrimas
kurių būtina teikti intervencinę pagalbą, tačiau išlieka būtinybė vaiko atstovams pagal įstatymą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas, priimamas sprendimas skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas, kurių organizavimą užtikrina savivaldybė. 2. Vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos ir kito grėsmės lygio situacijose, jeigu tai numatoma Pagalbos plane. 3. Bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos pagal vaiko, jo atstovų pagal įstatymą pageidavimu ar vaiko teisių apsaugos tarnybos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovų siūlymu. 39 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai
antro lygio grėsmės.
Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir grėsmės vaikui nustatymo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Grėsmės vaikui pirmas lygis – kai teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, ir esama vaiko aplinka tinkamai neužtikrina vaiko teisių ir vaiko interesų, tačiau nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. 3. Grėsmės vaikui antras lygis – kai teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustato vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, kuri yra susijusi su vaiko funkcionavimo ir rizikos veiksniais susijusiais su vaiko tėvais, jų santykiais su vaiku arba nustato, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, kai nėra objektyvių prielaidų leidžiančių spręsti, kad artimiausiu metu situacija
Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antrą skirsnį naujais 40 ir 41 straipsniais, kuriuos išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Veiksmai, nustačius pirmą grėsmės
vaikui lygį
teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą. 2. Atvejo vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą, taip pat pagal poreikį:
1) socialinį darbuotoją, dirbantį su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, sveikatos priežiūros įstaigos specialistą, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovą, policijos pareigūną, kitus specialistus.
Posėdyje gali dalyvauti atvejo vadybininko kviesti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys, galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai, jei jie pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą;
2) vaiką ir jo tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 3. Nagrinėjant atvejį išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba vaiko nuomonę pateikia teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paaiškinimai arba šie paaiškinimai pateikiami raštu. 4. Nagrinėjant atvejį dėl pirmo grėsmės vaikui lygio, atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo
pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje išlieka ir gali gilėti, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, jog situacijai nesikeičiant kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei - konstatuojamas antras grėsmės vaikui lygis, ir atliekami šio įstatymo 41 straipsnio nustatyti veiksmai. 6.
paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pakeitė elgesį, tinkamai rūpinasi vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, priimamas sprendimas baigti atvejo vadybą. 41 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrą grėsmės vaikui lygį
vaikui lygį nedelsdama:
1) paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus, tam pasitelkdama policijos pareigūnus;
2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl mobilios komandos sudarymo. 2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 44 straipsnio nustatyta tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. 3. Gavus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per vieną darbo dieną sudaro mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną nuo jos sudarymo pradeda intensyvų darbą su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą ir jį vykdo iki keturioliktos dienos nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su šeima bendradarbiaudama su atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina šeimos poreikius pagalbai ir socialinės rizikos lygį šeimoje;
3) teikia intensyvią konsultacinę, korekcinę pagalbą šeimai, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos, sukuriant vaikui saugią gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo. 4.
pateikus atvejo vadybininkui rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, atvejo vadybininkas vykdo atvejo vadybą, sudaro pagalbos planą ir vykdo kitas funkcijas šio įstatymo 42 straipsnio ir mutatis mutandis šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka. 5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio darbo su šeima ir pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Teismui atsisakius tenkinti ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, laikinoji globa (rūpyba) tęsiama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pradeda keisti elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau išlieka pirmam grėsmės vaikui lygiui priskirtini rizikos veiksniai, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, koreguojamas pagalbos planas bei atliekami kiti šio įstatymo
112Seimo nariai D. Šakalienė,
40 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 40 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip: „40 42 straipsnis. Atvejo vadyba
nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Atvejo vadyba taikoma nustačius pirmą ar antrą grėsmės vaikui lygį. Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami atstovai iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų, taip pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pagal vaiko poreikius. 2. Atvejo vadyba turi būti akcentuota orientuota į koordinuotos kompleksinės pagalbos vaikui, jo tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą procesų organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos taikymą, kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriai, kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba. Bet kuriame atvejo vadybos proceso etape atvejo vadybininkas, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl metodinės pagalbos suteikimo ar mobilios komandos sudarymo. 3.
3Atvejo vadybos procesą sudaro:
1) šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių nustatymas šeimoje vertinimas ir pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos poreikių socialinės aplinkos, jos aplinkos situacijos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas;
2) Ppagalbos plano sudarymas ir įgyvendinimas;
3) pagalbos plano įgyvendinimas;
3) 4) šeimos stebėsena pagalbos plano įgyvendinimo kontrolės tikslu;
4) 5) periodinis pPagalbos plano peržiūrų organizavimas, tačiau ne rečiau kaip kartą į pusmetį nustačius pirmą grėsmės vaikui lygį, o nustačius antrą grėsmės vaikui lygį – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kas keturis mėnesius, ir pPagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. Esant poreikiui, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau nei nurodyta šiame punkte. 4. Bet kuriame atvejo vadybos etape turi būti imamasi skubių veiksmų užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui. 4. Nepriklausomai nuo grėsmės vaikui lygio nustatymo bet kuriame atvejo vadybos proceso etape, jeigu iškyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba turi imtis skubių veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu. 5. Atvejo vadybos tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
113Seimo nariai D. Šakalienė,
41 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip:
„41 43 straipsnis. Atvejo vadybininkas ir jo sudaromas
pagalbos planas 1.
Atvejo vadybininkas užmezga pagalbos santykį su vaiku bei jo šeima, įvertina vaiko ir šeimos poreikius bei jos aplinką, telkia vietos bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkas ieško padeda šeimai rasti geriausio geriausią šeimos problemų sprendimo būdo būdą, įgalina šeimą spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus. 2. Teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai Nustačius nustačius pirmą ir antrą grėsmės vaikui lygius lygį per 7 darbo dienas, atvejo vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo:
1) atlieka šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių ir pagalbos šeimoje įvertinimą, pareikalaudamas iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo atstovus pagal įstatymą, kitus kartu su vaiku gyvenančius ar svarbius atvejo vadybai asmenis šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Ši informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai;
2) inicijuoja pPagalbos plano sudarymą kartu su specialistais, kurie dalyvauja vaiko atvejo vadyboje, teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovu, vaiko tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą, taip pat kitais šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais subjektais. 3. Pagalbos planas sudaromas atvejo vadyboje dalyvaujančių specialistų ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Atvejo vadybininkas koordinuoja ir užtikrina pPagalbos plano įgyvendinimą. Pagalbos plane nustatytų institucijų specialistai privalo dalyvauti įvardintų veiksmų ir priemonių įgyvendinime. 4.
atstovais pagal įstatymą dėl individualizuoto paslaugų teikimo ir koordinuotų prevencinių veiksmų sudarymo, užtikrinant šeimai mokymo, konsultavimo, elgesio keitimo procesus. Trukmę Teikiamų paslaugų trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai dalyvaujančių specialistų rekomendacijas. 5.
vadybininkas:
1) nukreipia vaiko atstovus pagal įstatymą gauti tinkamiausias paslaugas ir koordinuoja jų teikimą, pagal poreikį suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdyme, kitas šeimai reikalingas paslaugas;
2) palaiko nuolatinius kontaktus su vaiko atstovais pagal įstatymą, atvejo vadybos dalyviais, siekiant įsitikinti, kad vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai ir laiku teikiamos numatytos paslaugos ir pagalba;
2) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą neteisminės arba ikiteisminės mediacijos paslaugoms gauti;
3) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti;
3) 4) organizuoja atvejo vadybos susirinkimus nagrinėjimo posėdžius, kuriuose derinami veiksmai, pagal poreikį keičiamas pPagalbos planas;
4) 5) užbaigia atvejo vadybos procesą, jeigu atlikus vaiko ir šeimos situacijos įvertinimą nustato, kad išnyko grėsmės vaiko saugumui ir šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, užbaigia atvejo vadybą;
5) 6) nustatęs, kad pPagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku bei būtinų sąlygų užtikrinti toliau, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to būtina nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ar pakeisti vaiko globėją (rūpintoją) kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą ir teikia jai siūlymą dėl vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo.“
114Seimo nariai D. Šakalienė,
42 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 42 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr.
Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip:
„42 44 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo
vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą
tarnyba šio įstatymo nustatytais atvejais gavusi atvejo vadybininko siūlymą kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjant prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka, toks prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Apie bylos dėl vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą pranešama vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Į teismo posėdį kviečiami vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir kiti suinteresuoti asmenys. 3. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
Teismo nutartis atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą neatima iš teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnybos teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo. 24. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą teikti teikia savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą nustatyti vaiko vaikui laikinąją globą
(rūpybą) bei paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos arba grąžinti vaiką teisėtiems atstovams. 3. Teismui neleidus vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, peržiūrimas Pagalbos planas, patikslinant nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą. 5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties įsiteisėjimo, grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamas pagalbos plane nustatytų priemonių įgyvendinimas ir paslaugų teikimas vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 4. 6.
Nustačius, kad patikslintos pagalbos pagalbos plano priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjo vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pasiekti teigiamų pokyčių, jie toliau piktnaudžiauja tėvų valdžia, pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;
2) esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vaikui nesaugios aplinkos ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
2) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;
3) gavęs gavusi teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.“
115Seimo nariai D. Šakalienė,
4344 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto 43 - 44 straipsnius:
„43 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal
įstatymą
teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. 3. Skubaus vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą atveju teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir šeimai teikiama pagalba vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis. 4.
dienų:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su vaiko atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudama su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina vaiko atstovų pagal įstatymą socialinės rizikos lygį;
3) teikia intensyvią motyvacinę, konsultacinę, korekcinę pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą ar kartu gyvenantiems asmenims, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos vaiko grįžimui į jo gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo. 5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas. 6. Vaiką paėmus iš vaiko tėvų (motinos ar tėvo) ir nustačius jam laikinąją globą (rūpybą), ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio socialinio darbo su šeima ir Pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per
ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais:
1) vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo;
2) vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. 44 straipsnis.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei ir nėra galimybės nedelsiant susisiekti su jo atstovais pagal įstatymą, pasitelkdamas policiją privalo nedelsdamas vykti į vaiko buvimo (radimo) vietą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka vaiko teisių apsaugos tarnyba turi įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai (iki vaiko atstovai pasiims vaiką) apgyvendinti vaiką vienoje iš šio įstatymo 45 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų institucijų. Ne vėliau kaip kitą dieną nuo skubaus vaiko paėmimo dienos telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir panašiai apie tai pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą.“
116Seimo nariai D. Šakalienė,
45 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Vaiko laikinas apgyvendinimas
nesaugios aplinkos, kai vaikas šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą negali būti grąžintas, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas neutralioje aplinkoje, taikant Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatytą prioriteto tvarką.
1) vaiko artimuosius giminaičius, kitus vaiko giminaičius, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai ar kitą asmenį (šeimą), su kuriuo
(kuria) vaiką sieją ilgalaikis artimas bendravimas ir emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;
2) budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje;
3) šeimynoje;
4) vaikų socialinės globos įstaigoje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas iki trejų metų:
1) laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje;
2) laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik išimtinais atvejais (kai nėra galimybės jo apgyvendinti šeimos ar šeimynos aplinkoje) ir šio vaiko globa (rūpyba) institucijoje trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje. 4.
vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 2–3 dalių nuostatomis. Vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami institucijoje vadovaujantis Civilinio kodekso 3.261 straipsnio nuostatomis, o vyresni vaikai – vaikų socialinės globos įstaigoje tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 2. Vaikas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti laikinai apgyvendinamas pas Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytus asmenis, jeigu jie įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. 3. Socialinės globos įstaigose vaikai apgyvendinami Civilinio kodekso 3.261 straipsnyje nustatytais atvejais.“
117Seimo nariai D. Šakalienė,
46474849505152 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 46-52 straipsniu ir juos išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos
1Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius leisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) Vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
2) 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama Vyriausybės nutarimus ir kitus aktus;
4) Ministro Pirmininko patarėjas vaiko teisių klausimams;
3) 5) Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija.
4) 6) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai padaliniai;
5) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
7) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) ir jos teritoriniai padaliniai;
8) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
6) 9) savivaldybių institucijos ir įstaigos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kitos savivaldybių institucijos ir įstaigos;
10) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
7) 11) nevyriausybinės Nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, užtikrindamos vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti. 2. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 47 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, formuoja ir koordinuoja vaiko teisių apsaugos politiką, formuoja šeimos stiprinimo politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą:. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuodama vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą:
1) kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą šiame įstatyme nustatyta apimtimi;
2) analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais, vertina vaiko teisių apsaugos būklę šalyje, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, savivaldybėms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
3) teikia Vyriausybei tvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatų projektą, taip pat kitus teisės aktų projektus, duoda pavedimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, pasiūlymus savivaldybių institucijoms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
3) 4) formuoja šeimos stiprinimo politiką, finansuoja šeimas stiprinančias programas, skirtas šeimų stiprinimui, bei vaiko gerovę užtikrinančias programas gerovės užtikrinimui;
5) bendradarbiauja su Generaline prokuratūra, Policijos departamentu ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais. 48 straipsnis. Kitų ministerijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje
pavestas valdymo sritis užtikrina tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, kartu su savivaldybių institucijomis rūpinasi atitinkamų paslaugų vaikams prieinamumu, teikia siūlymus Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl teisės aktų pagal ministerijoms priskirtą kompetenciją tobulinimo. 2.
dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką bei vykdo ją ministerijos reguliavimo srityje:
1) pagal kompetenciją teikia išvadas dėl įstatymų projektų atitikties vaiko teisėms ir laisvėms;
2) įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vaikams;
3) užtikrina jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų veiklą, įgyvendinant priskirtose institucijose ir įstaigose vaiko teisių apsaugą teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse.;
4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas. 3. Švietimo ir mokslo ministerija dalyvauja įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką vykdomos valstybinės švietimo politikos srityje:
1) teisės aktų nustatyta tvarka rūpinasi užtikrina formaliojo ir neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos prieinamumu prieinamumą ir švietimo kokybe kokybę;
2) teisės aktų įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina švietimo priemones, kuriomis siekiama apginti vaiką nuo visų formų smurto, kitų vaiko teisių pažeidimų, rengia rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose;
3) koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai;
3) 4) organizuoja koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo srityje ir koordinuoja bei prižiūri vaiko vidutinės priežiūros priemonių vykdymą;
4) 5) kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais valstybės švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka. 4.
politiką sveikatos priežiūros srityje ir įgyvendina ją šiais būdais:
1) garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrina jos valdymo sričiai pavestų institucijų ir įstaigų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą vykdant sveikatinimo veiklą;
3) rengia ir vykdo su vaikų sveikatos būklės gerinimu susijusias programas;
4) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų sveikatos klausimais.;
5) sudaro teisines prielaidas, kad sveikatos priežiūros įstaigų medikai turėtų pareigą nukreipti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą. 5. Vidaus reikalų ministerija formuoja dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką ministerijos reguliavimo srityje ir ją įgyvendina šiais būdais:
1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vaikų ir jiems jų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją – apie administracinius teisės pažeidimus nusižengimus, kitais ministerijos kompetencijai priskirtais vaiko teisių apsaugos klausimais;
2) pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina programas vaikų nusikalstamumo, smurto prieš vaikus, prekybos vaikais ir kitais vaiko teisių pažeidimų prevencijos klausimais.;
3) nustato reikalavimus pareigūnams, kurie skiriami tirti nepilnamečių atžvilgiu padarytus pažeidimus arba nepilnamečių padarytus pažeidimus;
4) vykdo prevenciją nepilnamečių pažeidimų užkardinimo srityje;
5) sudaro teisines ir administracines prielaidas, kad kilus grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, būtų užtikrintas teritorinių policijos padalinių bendradarbiavimas su teritorine vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos. 49 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje. įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje: 2.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje;
1) 2) per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą;
2) 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo teisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją;
4) teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti kiekvienos Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautojų konkrečią sudėtį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes;
3) 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;
4) 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais;
5) 7) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;
6) 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas organizuoja vaiko globą (rūpybą) globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą;
7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;
9) priima valstybės tarnautojus į teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas ir atleidžia juos iš pareigų, priima į darbą mobilių komandų specialistus;
8) 10) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą;
9) 11) koordinuoja teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;
10) 12) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
11) 13) formuoja sudaro mobilias komandas, koordinuoja ir užtikrina mobilių komandų jų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo, ypatingų atvejų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.;
14) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje;
1) 2) per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą;
2) 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo teisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją;
4) teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti kiekvienos Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautojų konkrečią sudėtį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes;
3) 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;
4) 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais;
5) 7) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;
6) 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas organizuoja vaiko globą (rūpybą) globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą;
7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;
9) priima valstybės tarnautojus į teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas ir atleidžia juos iš pareigų, priima į darbą mobilių komandų specialistus;
8) 10) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą;
9) 11) koordinuoja teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;
10) 12) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
11) 13) formuoja sudaro mobilias komandas, koordinuoja ir užtikrina mobilių komandų jų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo, ypatingų atvejų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.;
14) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2.
atskaitingos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrindamos vaiko teisių apsaugą joms priskirtose teritorijose vykdo šias funkcijas:
1) nuostatuose nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių apsaugą jai priskirtoje teritorijoje visą parą;
2) užtikrindama visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų;
3) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą;
4) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie vaikus, kurių laikinoji globą (rūpybą) trunka ilgiau nei 12 mėnesių, bei teikia motyvuoto sprendimo grąžinti vaiką į šeimą, tęsti laikinąją globą (rūpybą), kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo, motinos ar vienintelio iš tėvų) valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo) kopiją;
5) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie kiekvieną vaiką iki 3 metų, kurio laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje tęsiasi ilgiau nei trys mėnesiai, bei nurodo esant vienam iš šių pagrindų (vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba, kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje;
6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais;
7) tikrina, ar ir kaip savivaldybėse užtikrinamos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisės;
8) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;
9) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą;
10) atstovauja vaiko interesams Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;
11) Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje;
12) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse bei perduoda ją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrindamos vaiko teisių apsaugą joms priskirtose teritorijose vykdo šias funkcijas:
1) nuostatuose nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių apsaugą jai priskirtoje teritorijoje visą parą;
2) užtikrindama visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų;
3) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą;
4) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie vaikus, kurių laikinoji globą (rūpybą) trunka ilgiau nei 12 mėnesių, bei teikia motyvuoto sprendimo grąžinti vaiką į šeimą, tęsti laikinąją globą (rūpybą), kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo, motinos ar vienintelio iš tėvų) valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo) kopiją;
5) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie kiekvieną vaiką iki 3 metų, kurio laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje tęsiasi ilgiau nei trys mėnesiai, bei nurodo esant vienam iš šių pagrindų (vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba, kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje;
6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais;
7) tikrina, ar ir kaip savivaldybėse užtikrinamos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisės;
8) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;
9) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą;
10) atstovauja vaiko interesams Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;
11) Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje;
12) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse bei perduoda ją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4.
ir įvaikinimo tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai turi teisę šias teises ir pareigas:
1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo, neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;
2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
3) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais;
4) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų, įskaitant ypatingus asmens duomenis;
2) 5) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamoms atsakingoms institucijoms;
3) 6) kreiptis į savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai turi teisę šias teises ir pareigas:
1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo, neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;
2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
3) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais;
4) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų, įskaitant ypatingus asmens duomenis;
2) 5) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamoms atsakingoms institucijoms;
3) 6) kreiptis į savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo. 4) neatlygintinai gauti jos funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
5) šio įstatymo nustatytais atvejais tvarkyti vaiko tėvų, kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, taip pat kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai tai būtina, siekiant apsaugoti vaiko teises ir apginti jo teisėtus interesus, taip pat šiuos duomenis gauti iš kitų juos tvarkančių institucijų ar įstaigų.
darbo ministerijos (toliau – Taryba) yra kolegiali institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje. 2. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliotų paskirtų atstovų bei nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų. 3. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos Tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 4.
4Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba:
1) analizuoja vaiko teisių apsaugos padėtį ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, reglamentuojančių vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, rengimo ar galiojančių teisės aktų pakeitimo;
2) analizuoja, ar įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su vaiko teisių apsauga, neprieštarauja vaiko teisėms ir laisvėms, bei teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus atitinkamoms ministerijoms dėl įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo;
3) vykdo kitas veiklos nuostatuose numatytas funkcijas. 5. Tarpžinybinės vaiko gerovės Tarybos posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 51 straipsnis. Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje
1Organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros,
švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui vietos bendruomenėje. 1. 2. Pagal kompetenciją analizuoja Analizuoja vaiko gerovės būklę savivaldybėje, planuoja ir užtikrina vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą;
Dalyvauja valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime ir bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje; 3. 4.
4Užtikrina vaikui ir šeimai intensyvią pirminę informacinę,
konsultacinę pagalbą, organizuoja socialinių paslaugų teikimą šeimai, užtikrina, kad socialinių paslaugų įstaigų ar kitų įstaigų, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, vadovai laiku paskirtų skiria atvejo vadybininkus bei pagal poreikį kitus specialistus atvejo vadybos procesams šiame įstatyme ir teisės aktuose nustatyta tvarka užtikrinti procese, rūpinasi pPagalbos planuose nustatytų priemonių ir paslaugų suteikimu ir finansavimu. 4. 5. Užtikrina koordinuotai teikiamų paslaugų šeimai, kuriose auga vaikai, turintys specialiųjų poreikių, vengiantys lankyti mokyklą, darantys teisės pažeidimus, tinkamą organizavimą. Organizuoja vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymą Už tinkamą šių paslaugų organizavimą atsako savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui bendruomenėje. 5. 6. Skatina ir remia vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 6. 7. Įpareigoja seniūnijas bei vietos bendruomenių tarybas seniūnus rūpintis šeimų įgalinimu tinkamai rūpintis vaikų saugumu, priežiūra ir auklėjimu. 7. 8. Telkia bendram darbui su vaiku ir šeima vietos bendruomenių tarybas, šeimų tarybas, švietimo tarybas, bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, neformalius šeimų judėjimus, aktyvius vietos bendruomenių narius ir savivaldybėje veikiančias nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje. 8. 9. Organizuoja ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, vaikų neformalųjį švietimą, nustato neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą per mokinių atostogas.
apskaitą; užtikrina, kad visi vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;
švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai teikimą;
12Užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo (ugdymosi) poreikių,
teisių įgyvendinimą. 10. 13. Ieško Sudaro ir tvirtina socialinių globėjų, budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčių sutinkančių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą. 11. 14. Užtikrina paslaugų teikimą teikimo organizavimą asmenims, siekiantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, ir jau taip pat globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems vaiką. 15. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu kasmet tvirtina savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose ar kitose įstaigose, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje, dirbančių socialinių darbuotojų, galinčių teikti atvejo vadybininko paslaugas konkrečioje savivaldybės teritorijoje sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti socialiniai darbuotojai, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. 52 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.
Nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis gali:
1) teikia teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir įgyvendinimo tobulinimo;
2) teikia teikti teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai savo turimą informaciją apie vaiką ir šeimą dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo tikslais;
3) dalyvauja dalyvauti atvejo vertinime nagrinėjime, užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą.;
4) užtikrinti paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą atitinkamoje savivaldybėje ar jos teritorijos dalyje, kuri jai priskiriama savivaldybės, jei atitinka teisės aktų nustatytus socialinių paslaugų teikėjams keliamus reikalavimus;
5) steigti vaikų dienos centrus, šeimos centrus, kurie teikia pagalbą vaikui ir/arba šeimai;
6) padėti šeimai ugdyti specialių poreikių turinčius vaikus, vaikus su negalia, socialinės rizikos vaikus, teisę pažeidusius vaikus; teikti pagalbą vaikams, nukentėjusius nuo nusikaltimų. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, teikdamos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą pagalbos priemones ir paslaugas, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.“
118Seimo nariai D. Šakalienė,
2 P Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojamas 1.
Šio įstatymo įsigaliojimo dieną:
1) asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, dirbantys šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus ar užsiimantys savanoriška veikla, privalo nedelsdami nutraukti darbo sutartį ar vykdomą savanorišką veiklą;
2) darbdavys ar savanoriškos veiklos organizatorius turi pareikalauti iš asmenų, dirbančių darbus ar užsiimančių savanoriška veikla, nurodyta šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pristatyti darbdaviui ar savanoriškos veiklos organizatoriui pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Asmeniui nepristačius pažymos per darbdavio nustatytą terminą, jis nušalinamas nuo darbo ar savanoriškos veiklos vykdymo. Jeigu asmuo nepateikia pažymos per 1 mėnesį nuo nušalinimo nuo darbo ar savanoriškos veiklos dienos, su juo sudaryta darbo sutartis ar savanoriška veikla nutraukiama;
3) paslaugų, įtrauktų į šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą ir teikiamų vaikui šio įstatymo įsigaliojimo dieną, gavėjas turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį;
4) asmenims, nurodytiems šio įstatymo 28 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reikalaujamas pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, jų pakartotinai teikti nereikia. 1.
skyrių (tarnybų) darbuotojai, kurie neturi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, būtinų eiti pareigas teritorinėse vaiko teisių apsaugos tarnybose, eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį būtino išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos neįgiję darbuotojai, jeigu nėra galimybės jų sutikimu juos perkelti į kitas lygiavertes (arba jų prašymu į žemesnes) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, atleidžiami iš einamų pareigų. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo organizuoja valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) savivaldybių funkcijų Vaiko teisių apsaugos skyriams funkcijų perdavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priima su tuo susijusius teisės aktus. 2. 3. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 3 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su šio įstatymo nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje nurodytų teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų funkcijų vykdymu visą parą, įgyvendinimu bei mobilių komandų, nurodytų nauja redakcija išdėstyto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, funkcijų vykdymo įgyvendinimu, įsigalioja 2018 m. balandžio 1 d. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įgyvendinimo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
(LRV), 2017-06-21 Nr.
įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-354 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIIP-354), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) jį tobulinti pagal šias pastabas:
5 2.1. 2018 m. gegužės 25 d. bus pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679). Pagal Reglamento (ES) 2016/679
ir laisvės, visų pirma jų teisė į asmens duomenų apsaugą, bus saugomos vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, todėl siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 5 straipsnį, kuriame kartu su valstybės tarptautinėmis sutartimis ir ratifikuotomis konvencijomis nurodyti ir Europos
projekte Nr. XIIIP-354. Nesvarstyta
313 2.2. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 3 straipsnio 3 punkte vartojamą seksualinio smurto sąvoką suderinti su Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos 18–23 straipsnių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
9
straipsnį – nurodyti, kad vaikas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą, nes ši teisė įtvirtinta Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio
dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio 1 dalyje, kuriose nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Nesvarstyta
93 N 2.4.
93 N
pajėgus tinkamai įvertinti galimas neigiamas pasekmes ir pavojus, kylančius dėl neriboto ir nekontroliuojamo naudojimosi teise bendrauti, susirašinėti ir panašiai, kas tam tikrais atvejais net gali pakenkti jo geriausiems interesams, siūloma numatyti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas – Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 9 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, bendravimo privatumą, susirašinėjimo
slaptumą, teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei apsaugoti ar konstitucinei santvarkai ginti.“
51 2.5. Atsižvelgiant į tai, kad, centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, savivaldybės visa apimtimi nebeįgyvendins valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcijos, siūloma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyti, kad savivaldybė užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą, koordinavimą. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 51 straipsnį – papildyti jį nuostata, kad savivaldybės organizuoja prevencinę pagalbą vaikui ir šeimai ir koordinuoja švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą jos teritorijoje, teikimą, taip pat įtvirtinti savivaldybės administracijai pareigą užtikrinti, kad būtų sudarytos prielaidos savivaldybės įstaigoms ir savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui bendradarbiauti su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba), savivaldybės teritorijoje esančiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniu padaliniu (toliau – teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobilios komandos specialistais, kai vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą reikalinga koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. Nesvarstyta
245
straipsnio 5 dalyje siūlomo reguliavimo, susijusio su nepranešimu apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuris suprantamas kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas, siūloma atsisakyti kaip perteklinio, nes atsakomybė už nepranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą jau nustatyta galiojančiame teisės akte – Baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 1 dalyje, o bendrininkavimo sąvoka apibrėžta Baudžiamojo kodekso 24 straipsnyje. Nesvarstyta
271 2.7. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 27 straipsnyje nurodant nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 27 straipsnio 1 dalį – nurodyti konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnius ir šią dalį išdėstyti taip: „1.
Vaikas saugomas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso 149–151¹, 152¹, 153, 162, 307, 308 ir 309 straipsniuose, taip pat bet kokių kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, įskaitant, bet neapsiribojant, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei brandai, vaiko gyvybei, laisvei, pirkimo arba pardavimo, įtraukimo į nusikalstamą veiką, žalingo sau ir visuomenei elgesio formavimo ir kt.“
281 2.8. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnyje nurodant nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnio 1 dalį – nurodyti atitinkamus straipsnius ir jų dalis ir šios dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip: „1.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso 149–151¹, 152¹, 153, 162, 307, 308, 309 straipsniuose, ir (ar) kitas nusikalstamas veikas, susijusias su seksualiniu išnaudojimu, pornografija ar prostitucija, t. y. už išnaudojimą pornografijai, pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš prostitucijos, įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, taip pat už tyčinius nusikaltimus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:“. Nesvarstyta
287 N
ne tik tvirtintų sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnyje, tačiau ir užtikrinti, kad būtų vykdoma nurodytos įstatymo nuostatos laikymosi kontrolė, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie asmenų teistumą teikiama ir
šio straipsnio 1 dalies laikymosi kontrolė vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.“
343 2.10.
343
Civilinis kodeksas) 3.164 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę kreiptis į teismą turi ne bet kokio amžiaus vaikas, o tik sukakęs 14 metų, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių
apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą dėl jo teisių pažeidimų.“
3233
straipsniu, fizinių asmenų apsauga kompetentingoms valdžios institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, ir laisvas tokių duomenų judėjimas reglamentuojami specialiu Europos Sąjungos teisės aktu. Siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas su Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas, reglamentuojančias asmens duomenų tvarkymą, pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL 2016 L 119, p. 89), reikalavimus. Nesvarstyta
3051 2.12. Siūloma Įstatymo projekto Nr.
Siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 30 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą“ įrašyti žodžius „vaikas iki 6 metų“, nes netikslinga vaiko amžių, iki kurio jis negalėtų likti be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, sieti su ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžia. Nesvarstyta
32334945
apsaugos įstatymo 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatoms. Asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kita) ir kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą, kuri laikoma konfidencialia, gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas, bet ne vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai, kaip siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 32, 33 straipsniuose ir 49 straipsnio 4 dalies 5 punkte, todėl siūloma atsisakyti šiuose straipsniuose siūlomo teisinio reguliavimo. Nesvarstyta
361
organizavimą savivaldybėje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos
pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuodamos ir teikdamos prevencinę, kompleksiškai teikiamą pagalbą ar kitą pagalbą šeimoms ir vaikams, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.
Bendro darbo koordinavimo organizavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo ir mokslo ministro, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“
371
projekto Nr. XIIIP-354 37 straipsnio 1 dalimi būtų išvengta nepagrįsto tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisių apribojimo ir suvaržymo, kai teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai visais atvejais siūloma su vaiku bendrauti nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba ne vėliau kaip per 3 dienas nuo
pranešimo gavimo pradeda nagrinėti pareiškimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrindama galimybę su juo pabendrauti be apribojimų, prireikus nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą.“
38394041424344
šeimai ir joje augančiam vaikui gauti socialinę ir švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros ir kitas reikalingas paslaugas, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 38–44 straipsnius – įtvirtinti prevencinės pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui teikimo pagrindus, apibrėžti grėsmės vaikui lygius ir pagrindinius institucijų veiksmus nustatant šiuos lygius. Nesvarstyta
4121
tikslinti Įstatymo projekto Nr.
straipsnio 2 dalies 1 punktą – nurodyti, kad, esant tarnybiniam būtinumui, vaiko atvejo vadybininkas turi teisę neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje priregistruotas vaikas, išvadas dėl vaikui suteiktų ir reikalingų suteikti sveikatos priežiūros paslaugų, arba išvadas dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie priregistruoti (asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai nurodo, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaiku). Nesvarstyta
4151
tvarkos nustatymo, kiti ginčai dėl vaiko būtų sprendžiami greičiau ir mažėtų teismų darbo krūvis, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 41 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) siunčia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti paslaugų ir koordinuoja jų teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;“. Nesvarstyta
422 N
pagal įstatymą nagrinėjimą teismo tvarka, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, šio įstatymo 38 straipsnyje
nustatyta tvarka paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos arba nustačiusi, kad yra pagrindas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, ne vėliau kaip per 1 dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.
Leidimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir kiti įstatymai nenustato kitaip.“ Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnio 2, 3, 4 dalis reikėtų laikyti atitinkamai 3, 4, 5 dalimis. Nesvarstyta
426
galimybę teismo nutartį leisti arba atsisakyti leisti paimti vaiką iš šeimos skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
leisti ar atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą sustabdo šios nutarties vykdymą.“
451
išdėstyti taip: „1.
Vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinamas pas budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos įstaigoje, įtrauktose į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą. Prireikus ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.“
461
kompetenciją ir jų atribojimą, taip pat atsižvelgiant į Civilinio kodekso
užtikrinti gali imtis vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras, ir Civilinio kodekso 3.182 straipsnio nuostatą, kad prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, tikslinga apibrėžti Lietuvos Respublikos prokuratūrą kaip atskirą vaiko teisių apsaugą užtikrinančią instituciją, taip pat siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 46 straipsnio 1 dalį – papildyti nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Vyriausybės funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje:
apsaugą, gina vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrina tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlieka vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje. 2.22.2. Vyriausybė užtikrina vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Nesvarstyta
4714 N 2.23.
4714 N 2.23. Siekiant užtikrinti visapusišką vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 47 straipsnį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos prokuratūra, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais.“
4824 N 2.24. Siekiant gerinti teisėjų, nagrinėjančių bylas, susijusias su vaiko teisių apsauga, kompetenciją, tikslinga nuolat organizuoti teisėjų mokymus, susijusius su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu. Siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 48 straipsnio 2 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus.“
4853
su vaikais, tirtų pareigūnai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su nepilnamečiais, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 48 straipsnio 5 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) užtikrina, kad Policijos departamento generalinis komisaras sudarytų teisines ir administracines prielaidas tam, kad policijos pareigūnai, pagal savo kompetenciją vykdantys vaiko teisių apsaugą, turėtų specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais.“
486 N 2.26. Siekiant užtikrinti veiksmingą viešojo intereso gynimą vaiko teisių srityje, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 48 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos Respublikos prokuratūra, vykdydama Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu ir viešojo intereso gynimu, atlieka ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauja. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko ir viešąjį interesą gina prokurorai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais. Generalinė prokuratūra bendradarbiauja pagal pasirašytą susitarimą su socialinės apsaugos ir darbo ministru, vykdo kitas pagal kompetenciją vaiko teisių apsaugos srities funkcijas.“
49494414
siūloma įtvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisę gauti ir tvarkyti asmens duomenis, siekiant teisinio aiškumo ir vadovaujantis teisinio ekonomiškumo principu. Atsižvelgiant į tai, siūloma nurodytas nuostatas išdėstyti viename punkte ir papildyti – numatyti, kad
tiek minėtų asmens duomenų, kiek jų būtina šios tarnybos funkcijoms atlikti. Nesvarstyta
4941
Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, siūloma vietoj žodžių „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo“ įrašyti žodžius „asmens duomenis, įskaitant ir ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, tvarkyti vadovaujantis Lietuvos
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir lydimųjų projektų Nr.
XIIIP-355 - XIIIP-358 svarstyme ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti darbo grupę šiems Įstatymų projektams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė
Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
TEISIŲ komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė; Jūratė Mikulskienė; Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)11 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redakcija dėstomo įstatymo (toliau – įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies formuluotė nėra aiški. Jeigu ketinama ginti vaikų pareigas, tai pareigų vykdymas paprastai užtikrinamas, nes jų ginti nėra nuo ko, o jeigu ketinama nustatyti tik vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, tai nėra aišku, kur bus nustatomos pačios teisės, pareigos ir laisvių gynimas. Formuluotė tikslintina. Pritari
straipsnio pavadinime bei jo 1 ir 2 dalyse minimi įstatymo paskirtis ir tikslas. Akcentuotina, kad šie terminai savo turiniu iš dalies sutampa – įstatymo paskirtis apima įstatymo tikslus. Dėl tos priežasties keičiamo įstatymo 1 straipsnyje turėtų būti akcentuojama tik įstatymo paskirtis. Pritarti 3.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)13
suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau pastebėtina, kad šio įstatymo priedas yra pavadintas, vartojant vienaskaitos formą – „Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas“ (t. y. šiuo įstatymu yra įgyvendinamas tik vienas Europos Sąjungos teisės aktas). Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje –
„Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu
šio įstatymo priede.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)15
taisyklės nėra šio įstatymo dalykas. Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pvz., 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose). Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, tai 1 straipsnio pavadinime ir jo 5 dalyje minimas terminas „taikymas“ keistinas žodžiu „galiojimas“, nes įstatymas galioja visiems asmenims, atitinkantiems nustatytus kriterijus, bet gali būti jiems nė karto netaikytas. Antra vertus, akcentuotina, kad iš įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatos („Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims“) nėra aišku, ar įstatymas galioja ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)2
5Svarstytina,
ar įstatymo 2 straipsnyje reikėtų apibrėžti sąvoką „atvejo vadybininkas“.
Įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atvejo vadybininką skiria savivaldybės administracija, projekte aprašomos jo funkcijos, todėl darytina prielaida, kad savivaldybės administracijoje turės būti numatytos atitinkamos pareigybės. Sąvokos apibrėžimas kaip tik įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina šios sąvokos apibrėžimo atsisakyti arba ją patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)26
6Svarstytina,
ar įstatyme pasirinkta terminija „atvejo vadyba“, „atvejo vadybininkas“,
„vaiko atvejo nagrinėjimas“, „atvejo vadybos procesas“ yra tinkama tiek
bendrinės kalbos, tiek teisės požiūriu. Iš įstatymo turinio neaišku kas yra
„atvejis“, kurio vadyba čia reguliuojama. Galima preziumuoti, kad atveju
laikytinas įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžto smurto prieš vaiką faktas, kuris gali būti pasireiškęs viena iš įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtų smurto formų. Atsižvelgiant į įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, galima preziumuoti, kad „atveju“ galėtų būti vaiko teisių pažeidimas, o pagal įstatymo 38 straipsnio 1 dalį – vaiko situacijos grėsmės lygis, nes būtent nustačius bent pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį inicijuojamas vaiko atvejo nagrinėjimas (įstatymo 38 straipsnio 2 dalis). Siūlytina aptariamą reguliavimą tikslinti, o terminiją keisti į Lietuvos Respublikos teisėje ir bendrinėje kalboje įtvirtintą terminiją. Pritarti Nauja terminija reikalinga, atsižvelgiant į atsirandantį naują teisinį reguliavimą. Būtina tikslinti ir derinti terminus. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)23
2 straipsnio 3 dalyje reikia įvardyti kokia bendruomenė turima galvoje.
Atsižvelgiant į įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad įstatymo projekte kalbama apie savivaldybės bendruomenę. Kiti įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas– savivaldybės bendruomenė, vietos bendruomenė, religinė bendruomenė ir kt. Pastebėtina ir tai, kad „bendruomenės“ sąvoka įstatyme vartojama nenuosekliai, kai kur ji vartojama vienaskaita, įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje vartojama daugiskaita (tai kelia klausimą ar kalbama apie tą patį subjektą), įstatymo 51 straipsnio
straipsnio 7 dalyje kalbama apie bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, aktyvius bendruomenių narius. Būtina aiškiai sureguliuoti visų šių sąvokų vartojimą, jų turinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)24
aiškus įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir projekto 2 straipsnio 6 dalies santykis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 punkte fizines bausmes laiko fiziniu smurtu. Siekiant fizines bausmes apibrėžti, reikia pirmiausia šiame įstatyme apibrėžti bausmės sąvoką, kadangi pvz., Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 5 dalis numato, kad “Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą.” (čia ir toliau – išskirta mūsų). Teikiamame projekte numatoma, kad „Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką“. Šis apibrėžimas tikslintinas. Visų pirma, akcentuojama, kad fizinė bausmė yra „bet kokia bausmė“, kuria sukeliamas net ir nedidelis fizinis skausmas. Akcentuotina, kad teikiamas apibrėžimas yra pernelyg platus ir turėtų būti konkretizuotas.
Priešingu atveju, dabartinis apibrėžimas apimtų valstybės legaliai taikomas bausmes ir kitokias poveikio priemones nepilnamečiams, taip sukeldamas skirtingų įstatymų nuostatų koliziją. Akcentuotina, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XI skyriuje įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Vadovaujantis BK 13 straipsniu, pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o už tam tikras sąrašo principu surašytas nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, už nužudymą, išžaginimą, vagystę ir kt.) atsako asmenys nuo keturiolikos metų. Vadovaujantis BK 90 straipsniu, nepilnamečiui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės, skiriamos nepilnamečiams: įspėjimas; turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas; nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai; atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti; elgesio apribojimas; atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Atkreipiame dėmesį, kad plačiąja prasme pagal teikiamą apibrėžimą kaip „fizinės bausmės, sukeliančios fizinį skausmą“ galėtų būti traktuojamos ir kai kurios procesinės prievartos priemonės – nepilnamečio asmens sulaikymas, suėmimas ir kt. Atsižvelgiant į tai, galiojantys įstatymai nors tam tikru mastu riboja, bet absoliučiai nedraudžia bausmių už padarytas nusikalstamas veikas nepilnamečiams taikymo. Antra, teikiamame apibrėžime nėra akcentuojamas fizinės bausmės objektas (t. y. kam taikoma ši bausmė). Atsižvelgiant į tai, siūlytina po žodžių „bet kokia bausmė“ įrašyti žodį „vaikui“. Trečia, svarstytina, ar apibrėžime vartojamas terminas „fiziškai kankinti“ nėra per siauro turinio.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (Žin., 2006-07-22, Nr. 80-3141) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama visuotinai pripažįstama kankinimo sąvoka, kuri siejama ne tik su fiziniu, bet ir psichiniu skausmu („<...> „kankinimas“ – tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas <...>“). Be to, apibrėžiant fizinės bausmės sąvoką, rekomenduotina pasiremti Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 1 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtintu reguliavimo pavyzdžiu, nustatančiu, kad „šis apibrėžimas neapima tik teisėtomis sankcijomis sukeliamo, joms būdingo arba su jomis susijusio skausmo ar kančios.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)25
suprantama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)26
„veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis
fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.“ Apibrėžimas turėtų būti patikslintas, atsižvelgus į šias pastabas:
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)
turinys (formuluotė „garbės ir orumo nepaisymas“) tarpusavyje derintinas su įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)26 10.2.
Teikiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas nesutampa su bendruoju smurto apibrėžimu, pateiktu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje („Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“). Manytina, kad smurto požymiai, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo, turėtų būti suvienodinti. Iš dalies pritarti Šiame įstatyme vartoti nustatyti derantį su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu išaiškinimą, tačiau, atsižvelgiant į vaikui dėl jo amžiaus būdingą nebrandumą, atitinkamai papildyti ir išplėsti smurto aiškinimą ir smurto formas. (Žr. komiteto siūlymą)
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)26 10.3. Svarstytina, ar apibrėžime pateikiamas smurto būdas – „tiesioginis ar netiesioginis“ – nėra perteklinis požymis; ir ar šis požymis nesidubliuoja su prieš tai apibrėžime vartojamais žodžiais „veikimu ar neveikimu“. Nepritarti Atsižvelgiant į ANAAĮ, vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje ž, kurioje smurtaujama, laikomas smurto auka. Tai yra netiesioginis smurtas tačiau
smurto sąvoka, pateikiama šiame apibrėžime, taip pat keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte bei 24 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti suvienodinta su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme vartojamu „psichinio smurto“ terminu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK vartojamas „psichinės prievartos“ (past. – ne „psichologinės“) terminas. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina teikiamame projekte vartojamą „psichologinio smurto“ terminą keisti „psichinio smurto“ terminu. Pritarti iš dalies Vartotinos abi sąvokos, nes tiek psichinis smurtas tiek psichologinis smurtas daro neigiamą įtaką vaiko raidai.
Šis įstatymas nustato vaiko teisių pažeidimų įvertinimą ne tik baudžiamosios teisės aspektu, tačiau ir prevenciškai siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, atkreipiant dėmesį į vaiko interesų neatitinkantį veikimą ar neveikimą ir laiku suteikiant pagalbą šeimai ar kitiems asmenims, siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo. 1. Skiriasi psichinio ir psichologinio smurto turinys. Psichinis smurtas pasireiškia grasinimu ar kitaip išreikštu ketinimu kitą asmenį sumušti, sužaloti, nužudyti. Tuo tarpu psichologinis smurtas – tai įžeidžiantys žodžiai, pastabos, draudimai, gąsdinimai, jausmų ignoravimas, baudimas orumą žeminančiomis bausmėmis, siekiant asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti jį paklusti. Todėl Apsaugos nuo smurto aplinkoje įstatyme nustatytas bendrasis smurto apibrėžimas, kuriame akcentuojamas psichinis smurtas kaip dažniau tarp suaugusiųjų pasireiškiantis veiksnys. Vaikas, tikėtina, dažniau patiria psichologinį smurtą, kurį dėl savo amžiui būdingo nebrandumo, ne visada gali paaiškinti, todėl šio įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, normos akcentuoja vaikui būdingus smurto potyrius, kurie ne visais aspektais turėtų sutapti su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis. Būtina įvertinti, kad šiame, kaip specialiame vaiko įstatyme reikia nustatyti smurto apibrėžtį, įvertinant vaiko pažeidžiamumą, jo priklausomumą nuo suaugusiųjų valios, vaikui būdingus vaiko vystymosi, brandos ir žalos ypatumus. Todėl vaiko atveju, terminas
„psichologinis“ labiau taikytinas kaip tęstinio, ilgalaikio poveikio vaikui
apibrėžtis, o „psichinis“ – kaip padarinys, sukeliantis vaikui tiesioginį psichinį skausmą ar žalą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)34
smurto prieš vaiką apibrėžime nustatoma, kad smurtas gali būti tik tyčinis.
Kita vertus, ši kaltės forma nedera su į smurto turinį įtrauktos nepriežiūros samprata ir apibrėžimu. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte apibrėžta, kad „nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai“. Vaiko poreikių tenkinimo aplaidumas yra ne tyčinės, o neatsargios kaltės formos požymis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vaiko „nepriežiūra“ pagal apibrėžimą gali pasireikšti tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma, praktikoje paprastai ji pasireiškia neatsargumu (past. – asmuo nenumatė nepriežiūros padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo juos numatyti). Atsižvelgiant į tai, jog smurto prieš vaiką apibrėžimas siejamas ir su vaiko nepriežiūra, šiame apibrėžime neturėtų būti akcentuojama tik tyčinė smurto kaltės forma. Pritarti Žr. komiteto siūlymą. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)
apibrėžime smurtas siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas.
Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.) Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina dėl prieš vaiką naudoto smurto kilusius padarinius apibrėžti taip – „<...> jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba buvo sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai“. Pritarti Žr. komiteto siūlymą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)28
jo vartojant žodį „neturintis“, ir taip suderinant vaiko apibrėžtį su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)29
vaiko tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“ Pastebėtina, kad pagal CK 2.132 straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Atstovai pagal įstatymą turi įstatyme nustatytas teises ir pareigas, tuo tarpu atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nustatomos ne tik įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose – įgaliojime, pavedime, teismo sprendime ir pan. CK nustatyta, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, - įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. Vaiko atstovų pagal įstatymą ir atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nėra ir negali būti tos pačios. Pastebėtina ir tai, kad įstatymo 30 straipsnyje išvardintos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, o 31 straipsnyje nustatyta, kokia tvarka vaiko atstovai pagal įstatymą gali įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius teisinius veiksmus atstovaujant vaiką. Taigi vertinama nuostata nedera ir su kitomis projekto nuostatomis. Pritarti 19.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)210
13Svarstytina,
ar įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje reikėtų įtvirtinti sąvoką „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“, atsižvelgiant į tai, kad čia pateikiamas institucijos pavadinimo trumpinys, o ne atskleidžiamas sąvokos turinys. Vietoj to siūlytina projekto tekste pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)31
3 straipsnio 1 punkte apibrėžiama fizinio smurto prieš vaiką forma, kur numatyta, kad ši smurto forma apima ir fizines bausmes. Atsižvelgiant į tai ir į 10 bei kitas pastabas, įstatymo 19 straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose, kur vartojama formuluotė „visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant ir fizines bausmes“ kaip pertekliniai brauktini žodžiai „įskaitant ir fizines bausmes“. Pritarti iš dalies Siekiant neginčytino aiškumo, kad bet kokios tėvų naudojamos fizinės bausmės, kaip drausminimo priemonė, net nepaliekančios aiškios žalos vaiko fizinei sveikatai, yra neleistinos, pritarti tuo tik atveju, jei bus pritarta komiteto siūlomam smurto prieš vaiką apibrėžimui. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)3
15Akcentuotina,
kad įstatymo 3 straipsnio apibrėžimai nevisiškai atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį:
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)26
straipsnyje tik keturios (past. – neapibrėžiama, kaip šio įstatymo kontekste turėtų būti suvokiama vaiko garbės ir orumo nepaisymas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)26
neveikimu“, taip pat „tiesiogiai ar netiesiogiai“.
Įstatymo 3 straipsnyje smurto požymis „veikimu ar neveikimu“ nėra akcentuojamas, o požymis
„tiesiogiai ar netiesiogiai“ yra susietas tik su fizinio smurto
apibrėžimu. Pritarti iš dalies; spręsti pagr. komitetui. Pvz. vertimas klūpėti ant žirnių, ar pačiam vaikui liepimas atlikti kokį kitą veiksmą, keliantį fizinį skausmą ar žalojantį – ar tai tiesioginis veiksmas? 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)3
3 straipsnyje pateikiami smurto formų apibrėžimai tikslintini:
fizinį smurtą, nėra aišku, ką reiškia „tiesioginiai ar netiesioginiai veiksmai“. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)
fizinį smurtą, „fizinių veiksmų prieš vaiką“ formuluotė tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad apibrėžiant fizinę bausmę naudojama kita formuluotė
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)31
fizinį smurtą, turėtų būti akcentuojama ne daugiskaitinė fizinių veiksmų prieš vaiką forma, o šio žodžių junginio vienaskaita. Priešingu atveju, siūlomas reguliavimas sudaro įspūdį, kad vienkartinis „fizinis veiksmas“ prieš vaiką įstatymo prasme nelaikytinas fiziniu smurtu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)31
fizinio smurto apibrėžime fizinis smurtas siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ kokia nors liga.
Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas. Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)31
fizinio smurto apibrėžime atitinkama smurto forma taip pat yra siejama su padariniais, kurių nėra bendrame smurto apibrėžime (įstatymo 2 straipsnio
dalis traktuojama plačiau už visumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fizinės bausmės apibrėžimas, pateiktas įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, taip pat nėra siejamas su kilusia žala garbei ir orumui. Be to, akcentuotina, kad garbė ir orumas yra dvi skirtingos, savarankišką turinį turinčios vertybės. Tam tikrais veiksmais gali būti pažeidžiama garbė, bet ne orumas, ir atvirkščiai. Dėl tos priežasties koreguotinas šių padarinių jungtukas, vietoje „ir“ vartojant „ir (ar)“. Taip pat akcentuotina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto formuluotė
„<...> ar žalą garbei ir orumui“ nėra tiksli. Siūlytina ją keisti
formuluote – „<...> ar žeminantys vaiko garbę ir (ar) orumą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)32
psichologinį smurtą, akcentuotina, kad tikslesnis yra psichinio smurto terminas. Pritarti iš dalies Vartoti psichinio ir (ar) psichologinio smurto sąvoką. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)32
psichologinį smurtą, nėra aiškus jame vartojamo žodžio „nuolatinis“ turinys. Spręsti pagrindiniam komitetui Siūlytina žodį nuolatinis keisti žodžiais
„kelis kartus ar nuolat pasikartojantis“ (Žodis sisteminingas suponuoja į tam
tikrą aiškiai nusakomą sistemą, vargu ar šiuo atveju tinkamas žodis.
Bet kuriuo atveju terminas, kalbant apie smurto pakartotinumą, turėtų būti vienodas visame įstatyme. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)32
psichologinį smurtą, jo sukeliami padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas, teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)
seksualinį smurtą, svarstytina, kuo šis terminas skiriasi nuo „seksualinio išnaudojimo“ termino, vartojamo ne tik JTO Vaiko teisių konvencijoje (Žin., 1995, Nr. 60-1501; 200) ar BK, bet ir vieninteliame ES teisės akte, kurį įgyvendina keičiamas įstatymas, - 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/93/ES „Dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas
pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)33
seksualinį smurtą, tikslintinas terminas „seksualiniai veiksmai su vaiku“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)33
seksualinį smurtą, vartojami terminai turėtų būti suderinti su BK XXI skyriuje vartojamais terminais. Pavyzdžiui, „seksualiniai veiksmai“ turėtų būti detalizuoti, kaip apimantys lytinį santykiavimą; kitokį lytinės aistros tenkinimą; tvirkinimą ir pan. Apibrėžime vartojama formuluotė „<...> kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai <...>“ tikslintina, nes prievartos samprata savo turiniu apima tiek jėgą, tiek ir grasinimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)33 16.12.
Apibrėžiant seksualinį smurtą, vartojama formuluotė „<...> kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės <...>“ yra perkrauta informacija ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo. Be to, BK yra tiksliai nustatytas amžius, nuo kurio santykiavimas su nepilnamečiu, turint pastarojo sutikimą, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės – 16 metų (žr. BK 151¹ straipsnio 1 dalį). Dėl tos priežasties atitinkama keičiamo įstatymo nuostata turėtų būti konkretizuota, nurodant tikslų nepilnamečio amžių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)33
lingvistiškai taisytinas, nes pradedamas nuo jungtuko „taip pat“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)33
pobūdžio. Viena vertus, jame vardinamos veikos pagal požymius iš dalies dubliuojasi su apibrėžimo pirmajame sakinyje vardinamais seksualinio smurto požymiais. Antra vertus, šiame sakinyje išvardintų veikų sąrašas nėra pagrįstas sistemiškai. Pavyzdžiui, seksualiniu smurtu pripažįstamas vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, bet nepripažįstamas vaiko įtraukimas į prostituciją (past. – nors vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje seksualiniu smurtu pripažįstamas) ar vaiko vertimas užsiimti prostitucija. Be to, pastebėtina, kad į šį sąrašą nėra įrašyta vaiko įtraukimo į seksualinę vergovę veika, įtvirtinta BK 100 straipsnyje ir
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)34
vaiko nepriežiūrą, jos sukeliami padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų. Atsižvelgti 39.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)4
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)41
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)44
bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis
„negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)46
20Svarstytina,
ar įstatymo 4 straipsnio 6 punkto formuluotė „kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus“ dera su Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatomis. Nepritarti JT Vaiko teisių konvencijos nuostata. Preambulėje siūloma visoms valstybėms – dalyvėms atsižvelgti į vaiko fizinį ir psichinį nebrandumą, suteikiant jam ypatingą apsaugą ir priežiūrą tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Pagal šią formuluotę vaikas iki gimimo nėra pripažįstamas vaiku. Ši sąvoka įtvirtinta galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, kuris nepadaro negimusio vaiko teisės subjektu, nesuteikia jam teisių ir neuždraudžia daryti abortų, o tik kalba apie vaiko galimybę būti sveikam ir normaliai vystytis. Tačiau „galimybė būti sveikam iki gimimo“ gali tapti vienintele priemone leidžiančia gydyti negimusį tais atvejais, kai jo motinos gydymas nereikalingas. Tokiu atveju gydomas negimęs vaikas, o ne jo motina, kuriai tokia operacija nėra indukuotina ir intervencija daroma ne į jos organizmą, nes priešingu atveju, tokia operacija motinai-pacientei keltų tam tikrą riziką.
Todėl nesant šiame įstatyme nuostatos dėl „galimybės būti sveikam iki gimimo“, tokia intervencija galimai netektų teisinio pagrindo. Be to, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas straipsniuose 2.2, 3.143 vartoja “negimusio vaiko sąvoką” nustatant teisių, kurias įstatymai pripažįsta negimusiam vaikui atsiradimo momentą (2.2), tėvystės pripažinimo negimusiam vaikui sąlygas (3.143 ). Darytina išvada, jog Civilinis kodeksas taip pat pasisako, dera su Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatomis. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)5
neatitinka teisės technikos taisyklių. Be to, šiame straipsnyje taisytina klaidinga nuoroda į projekto 3 straipsnį, kadangi vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti projekto 4 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)5
5 straipsnyje pateikiama nuoroda ne į tą straipsnį. Atsižvelgiant į tai, žodžiai ir skaičius – „šio įstatymo 3 straipsnyje“ keistini į žodžius ir skaičių – „šio įstatymo 4 straipsnyje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)5
kolizijos taisykles, raiška yra klaidinanti. Teikiamame projekte nustatoma:
„Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja
santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai <...>“.
Iš šios nuostatos nėra aišku, kada taikytinos šio įstatymo sureguliuotos nuostatos, o kada vaiko teisių apsaugos pagrindiniai principai, nurodyti įstatymo 4 (past. – ne 3) straipsnyje. Akcentuotina, kad šio įstatymo reglamentavimas turėtų būti taikomas, kai kiti įstatymai ar teisės aktai reglamentuoja kitaip. Atvejais, kai tam tikri vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo įstatymu, nei kitais teisės aktais, turėtų būti vadovaujamasi pagrindiniais vaiko teisių apsaugos principais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)5
sutartis ir ratifikuotas konvencijas <...>“ turinys ir jos veikimo taisyklės tikslintini. Visų pirma, iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kokiai bendrajai taisyklei daromas ši išimtis. Antra, tikslintini formuluotėje vartojami terminai – pastebėtina, kad konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)5
arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“) taip pat trūksta aiškumo. Visų pirma, akcentuotina, kad terminas
„kodifikuotas įstatymas“ keistinas žodžiu „kodeksas“. Antra vertus,
atitinkamai suformuota normų kolizijos sprendimo taisyklė yra nepagrįsta ir galimai prieštarauja teisėtumo principui. Pastebėtina, kad kodeksai nėra konstituciniai įstatymai, o jų teisinis statusas ir galia yra tokie patys kaip paprastų įstatymų.
Be to, nėra aišku, koks kodeksas, kokiais atvejais ir kokiems įstatymams suteiktų viršenybę vaiko teisės apsaugos klausimus spręsti kitaip nei tai numato Vaiko teisių pagrindų įstatymas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)
į tai, kad įstatymo II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises, taip pat į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūlytina pakeisti skyriaus pavadinimą, pavyzdžiui, į „Pagrindinių vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimas“ ar pan. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)81
vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Akivaizdu, kad tik gimęs vaikas negali pats įgyvendinti teisės į tautybę, nes tautybei nustatyti nėra aiškiai apibrėžtų teisinių taisyklių. Pritarti
straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys, jog kitų įstatymų nuostatų kartojimas projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo.
Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Siūlytina paminėtų įstatymo projekto nuostatų atsisakyti. Pritarti
ar projekto 9 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytos teisių ir laisvių įgyvendinimo ribos kaip tai nustatyta projekto 4 straipsnio 3 punkte, nes akivaizdu, kad vaiko tam tikras bendravimas, susirašinėjimo slaptumas gali kenkti jo interesams. Analogiška pastaba teiktina ir projekto 9 straipsnio 2 daliai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)10
vaiko atstovą pagal įstatymą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)111
gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams.” Suformuluota nekorektiškai. Gyvenimas skyrium savaime nėra priežastis vertinti ar bendravimas su tokiu tėvu ar motina yra prieštaraujantis vaiko interesams. Teisės aktai gali tik nustatyti ribojimus, kurie užtikrintų, kad vaikui nebūtų daroma žala. Pritarti
į projekto 16 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 3-5 dalys yra deklaratyvios ir perteklinės. Pritarti iš dalies Projektą tikslinti, tačiau svarstyti atsisakyti tik šio straipsnio 3 ir 4 dalių. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)191
žodžiai „nuo smurto“. Pritarti 56.
straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 6 dalies nuostatos yra deklaratyvios. Pritarti iš dalies Projekto 24 straipsnio 2 dalį galima jungti su seksualinio smurto sąvokos apibrėžimu, tačiau neatsisakyti 19 str. 4 d., 22 str. ir 30 str. 6 d. nuostatų, kaip specialiajam įstatymui aktualių nuostatų. 57. Seimo
22, 25 straipsniuose reikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pavadinimą, o įstatymo 25 straipsnio 3 dalį tikslinti, nes baudžiamoji atsakomybė nustatyta Baudžiamajame kodekse. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)224
siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis. Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir šio įstatymo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)225
į tai, kad įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinama, jog „vaikas – žmogus iki 18 metų“, įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje esanti formuluotė „iki
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)2210
procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas <...>“. Ši nuostata yra klaidinanti. Minimus dalykus reguliuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Pabrėžtina, kad vaikų procesinių ypatumų BK nereglamentuoja. BK numato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.
Tačiau nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir ribos yra materialinės teisės normos, o ne procesinės. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostata yra tikslintina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)23
tikslintinas, nes yra dviprasmis, be to, neatitinka suformuoto straipsnio turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančio įstatymo 48 straipsnyje. Akcentuotina, kad tarp vaiko (past. – kaip ir bet kurio kito asmens) teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas. Įstatyme detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (žr. keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį). Pabrėžtina, kad bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas
1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi Konstitucijos 38 straipsnio septintoje dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“), nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)241 40.
Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad “Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.” Siekiant užtikrinti išsamų teisinį reguliavimą, būtina nustatyti “kitų fizinių ir juridinių asmenų” įgaliojimus vykdant jiems nustatytą pareigą. Pritarti iš dalies
žodžio „privalo“. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)242
smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Ši nuostata tikslintina pagal pastabas:
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)
demonstravimą, nors įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiamos keturios smurto formos, o įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atsakomybė turėtų būti nustatoma ne tik už fizinio ar psichologinio smurto demonstravimą, bet ir už demonstravimą seksualinio smurto, nepriežiūros ar vaiko garbės ir orumo nepaisymo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)242
baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą, bet ir kitą neteisėtą veiką. Akcentuotina, kad BK 159 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką.
Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už vaiko įtraukimą į administracinio nusižengimo, civilinio delikto ar kitos nei nusikalstama neteisėtos veikos darymą prieštarautų teisėtumo principui. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik BK pagrindu, ir tik jeigu asmens padaryta veika atitinka konkrečią nusikalstamos veikos sudėtį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)
metu galiojantį reguliavimą gali užtraukti administracinę, bet ne baudžiamąją atsakomybę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)243
nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Akcentuotina, kad kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą – „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūlytina cituojamą keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti taip: „Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)243
„sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)244 44.
Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinama pareiga fiziniams ir juridiniams asmenims informuoti policiją ir (ar) vaiko teisių apsaugų tarnybą, jeigu sužinoma apie vaiką, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos „ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos“, kuriam dėl to gali reikėti pagalbos. Svarstytinas „vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys. Be to, manytina, kad jungtukas „ir (ar)“ šioje vietoje nėra tinkamas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)245
nepašalinus iš įstatymo projekto, galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad “Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad
“Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai,
vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.” Baudžiamojo kodekso 24, 25 ir 26 str. nustato bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan.
Be to, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo („Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ (past. – kalba neredaguota)) prieštarauja BK reglamentavimui. Visų pirma, pastebėtina, kad bendrininkavimas, vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi galimas tik tarp fizinių asmenų („Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką“), o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. Antra, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo. Trečia, nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 238 straipsnio 1 dalį). Administracinę atsakomybę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 1 dalimi, gali sukelti nepranešimas apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą.
Ketvirta, BK
neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.“ Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio trečiajai daliai. Taip pat, manytina, kad neteisinga nepranešimą traktuoti kaip aplaidų pareigų atlikimą. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip aplaidus pareigų atlikimas, o kaip pareigos neatlikimas. Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje po žodžių „žinančio apie smurtą prieš vaiką“ brauktini žodžiai „ir (ar) galimą vaiką“, vietoje jų įrašant žodžius „ar kitą vaiko“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)246
24 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad „Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“ Akcentuotina, kad įstatyme apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą. Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo „bet kokio smurto“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)25
perteklinis, dėl to brauktinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)25
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)252 49.
Įstatymo 25 straipsnyje 2 dalyje kazuistiškai vardijamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)253
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)253
prieštaraujanti nuostata – „<...> taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (past. – turėtų būti – ANK), taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma nei už senajame ATPK, nei už naujajame ANK numatytas veikas. Akcentuotina ir tai, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už ANK nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Pabrėžtina, kad joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų. Priešingai – įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais. Įstatymai taikomi ne pavieniui, o sistemiškai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)262 52.
Įstatymo 26 straipsnio 2 dalis („Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“) yra deklaratyvi. Pastebėtina, kad galiojančiame teisiniame reguliavime ne už visas iš keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje išvardintų veikų yra numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)271
šis pavadinimas įstatyme vartojamas ir ankstesniame straipsnyje (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalį). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)271
54Svarstytina, ar nusikalstamų veikų, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas,
sąrašas, nustatomas įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, yra išsamus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)272
kodifikuotas įstatymas – BK), dėl to turi būti išbraukta. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)273
išsamus. Be to, rekomenduotina, nurodyti ne veikų pavadinimus, o tikslius BK specialiosios dalies straipsnius bei jų dalis. Tokiu būdu būtų išvengta galimų nuostatos taikymo problemų. Manytina, kad įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostata „nepaisydami konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio.
taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)28
nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažintų kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Atitinkamai ši formuluotė koreguotina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio bei kitų straipsnių tekstuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)28
1
punkte vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas“. Pastebėtina, kad šioje formuluotėje dubliuojamas pripažinimo kaltu aspektas. Atsižvelgiant į tai, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas (past. – kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu), šią mintį suformuojant taip: „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas“. 84. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)281
būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi pvz., analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)281
problemų, rekomenduotina nurodyti tikslius BK straipsnius ir jų dalis.
Atsižvelgtina ir į tai, kad į šį sąrašą yra įtrauktos ir analogiškos veikos, numatytos kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Be to, žodžiai „labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis – „sunkius ar labai sunkius“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)285
kas kontroliuos straipsnyje aptariamos veiklos organizatorių, kuriais gali būti ir fiziniai asmenys, atitiktį įstatymo reikalavimui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)286
62Įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu,
nurodytina apie kokį fizinį asmenį duomenis privaloma pateikti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)291
straipsnio pavadinimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)304
atstovai“, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, kurioje vartojama formuluotė
„vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai)“. Siūlytina vienodinti vartojamas
formuluotes. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)304
taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.“ nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, todėl laikytina pertekline ir neturinčia teisinio krūvio. 91. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)3052
„dalies“. Pritarti 92.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)312
67Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatos diskutuotinos. Pirma, šios dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje
įtvirtintam imperatyvui: „Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Antra, siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuos klausimus reguliuoti, projektą tobulinti. Manytina, kad tėvai įstatyme nustatytais atvejais galėtų pavesti kitiems asmenims atlikti tik konkrečius teisinius veiksmus, tokius kaip sutarčių su konkrečiomis sveikatos ar švietimo įstaigomis sudarymą. Tėvams laikinai išvykus ir dėl to negalint vykdyti pareigų vaikų atžvilgiu, turėtų būti taikomas globos institutas, esant reikalui jį atitinkamai patobulinus (pvz., leidžiant tėvams patiems parinkti globėją, nustatant tokiais atvejais paprastesnę laikinų globėjų (rūpintojų) skyrimo tvarką). Pastebėtina, jog Civiliniame kodekse yra nustatytos skirtingos įgaliojimų formos, tačiau iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku kaip ši nuostata turėtų būti taikoma Civilinio kodekso nuostatų kontekste. Be to, atskleistina kur tokie veiksmai turėtų būti apibrėžti – įgaliojime, ar kitame teisė akte. Vertinamo straipsnio nuostatos dalis, dėstoma skliaustuose: „(vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį), taisytina teisės technikos požiūriu.
Siūlytina skliaustų atsisakyti ir nuostatą dėstyti taip: „Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)321 68. Teigtina, jog įstatymo 32 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis <...>, nustatomas pernelyg platus ir neapibrėžtas reguliavimas, kurio pagrindu vaiko teisių apsaugos tarnyba galėtų tvarkyti ypatingus asmens duomenis. Manytina, jog toks reguliavimas nedera su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytu tikslu: „ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis.“ Teigtina, jog teisė tvarkyti ypatingus asmens duomenis turėtų būti aiškiai apibrėžta ir apribota konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui, ją susiejant su įstatymo 32 straipsnio 2, 3 dalimis, įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, tam, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)321
atstovų pagal įstatymą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)322
nuoroda į konkretų įstatymo straipsnį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)331
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)341 72.
Įstatymo
tinkamas žodžių junginio vaiko teisių apsaugos tarnyba linksnis. Pritarti
derintinos tarpusavyje ir dėstytinos straipsnyje, reguliuojančiame atsakomybę už šias veikas. Be to, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)342
anonimiškumas gali būti išlaikytas jo „pageidavimu“. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas stokoja jo įgyvendinimo tvarkos, nes nėra aišku nei kokia forma, nei kokiu būdu asmens „pageidavimas“ turėtų būti išreikštas, kaip toks pageidavimas turėtų būti užfiksuotas, kokių procedūrų būdu būtų užtikrinamas asmens anonimiškumas. Šioje dalyje pateikiama išimtis dėl anonimiškumo išlaikymo prieš ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Svarstytina, ar šiame sąraše neturėtų būti įtraukta ir prokuratūra. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)343
amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)36
kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas“.
Neaišku, ar čia turima omenyje atvejo vadyba (neaiškus santykis su įstatymo
paslaugos, ar platesnis teisinis reguliavimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad visas įstatymo VI skyriaus antrasis skirsnis, taip pat ir kitos projekto nuostatos, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, turėtų būti derinamas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-358) nuostatomis, reguliuojančiomis vaiko paėmimą iš vaiko atstovų pagal įstatymą, apgyvendinimą, globėjų centro funkcijas, teikiamą pagalbą ir kt. Pritarti
siūlomą 40 N str. 102. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)364
jau yra pateiktos projekto 22 straipsnio 9 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)37
įstatymo 37 straipsnio pavadinimas, po žodžio „vaiko“ įrašytinas žodis
„teisių“, kad pavadinimas būtų logiškas ir suprantamas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)371
turi reaguoti gavusi pranešimą iš „iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų“.
Įstatymo 27 straipsnyje numatoma pareiga pranešti tik apie tame straipsnyje numatytas veikas, todėl neaišku, kodėl nuoroda teikiama tik į šį straipsnį. Pastebėtina, kad bendra pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą įtvirtinta įstatymo 34 straipsnyje. Svarstytina, ar įstatymo 37 straipsnyje apskritai reikia vardinti visus asmenis, pateikusius pranešimą, nes vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų reaguoti į bet kokį pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą. Šioje dalyje reikėtų atsisakyti ir pranešimų formų (raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu), kaip perteklinių ir viena kitą dubliuojančių. Atsižvelgiant į projekto 37 straipsnio 1 dalyje numatytą platų priemonių, kuriomis galima gauti pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nėra aišku ar bus reaguojama į visus gautus pranešimus ar tik tuos, kai galima identifikuoti pranešusį asmenį. Be to, svarstytina nuostata, kad su vaiku visais atvejais bendraujama nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Manytume, kad šis imperatyvas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidė tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)372
pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog norint baigti pranešimo nagrinėjimą, pirmiausia derėtų nustatyti, jog toks nagrinėjimas apskritai yra pradedamas. Taip pat pažymėtina, jog derėtų nustatyti ir tai, kokie veiksmai turėtų būti atliekami, kai nustatoma, jog pranešimas yra pagrįstas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)381 81.
Įstatymo
įvertinamas ir nustatomas „socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Visų pirma, neaišku, kokia tai galėtų būti institucija, antra, svarstytina, ar tokios tvarkos neturėtų nustatyti aukštesnės teisinės hierarchijos subjektas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje tvarkoje turėtų būti nustatoma tik situacijos grėsmės lygio įvertinimo tvarka. Tuo tarpu pagrindiniai principai, kuriais remiantis būtų įvertinamas situacijos grėsmės lygis konkretaus fakto atveju, turėtų būti
„bendrojo pobūdžio paslaugos“. Neaišku, kokios paslaugos turimos omenyje – ar
tai tas pats, kas bendrosios paslaugos, kaip jos apibrėžtos Socialinių paslaugų įstatyme. Taip pat neaišku, koks šių paslaugų santykis su bendruomeninėmis paslaugomis. Be to, pastebėtina, kad 38 straipsnio 2 dalies ir 39 straipsnio
„pavojus vaikui“ turimas omenyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad
vaiko situacijos trečiojo grėsmės lygio atveju yra taikoma pati griežčiausia priemonė – vaiko paėmimas iš šeimos (vaiko atstovų pagal įstatymą). Be to, po formuluotės „jo atstovais“ įrašytina formuluotė „pagal įstatymą“. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo 42 straipsnio 4 daliai, 44 straipsniui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)386
būdu „pateikia“ vaiko nuomonę. Pritarti 110.
kalbama apie priimamą sprendimą, o 8 dalyje apie susitarimą
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)391
sprendimą skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)402
problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema“ kaip neapibrėžtos ir vertinamojo pobūdžio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)404
įstatymo 40 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra aišku, kas konkrečiai turi imtis skubių veiksmų – atvejo vadybininkas, vaiko teisių apsaugos tarnyba, policija ar kiti subjektai. Taip pat neaiškus šios normos santykis su įstatymo 42 straipsnyje numatyta vaiko paėmimo tvarka, jeigu abi normos pakartoja viena kitą, jos turi būti išdėstytos viena norma. Pritarti
santykį” ir nustatyti veiksmus, kurie turi būti atlikti, jeigu toks santykis neužmezgamas. Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatyti aiškūs įgaliojimai atvejo vadybininkui telkiant bendruomenės narius ir specialistus. Iš normos formuluotės nėra aišku ar atvejo vadybininkas turi valdingus įgaliojimus bet kurių iš minėtų asmenų atžvilgiu. Be to, yra būtina aiškiai įvardyti, kokie
“specialistai” turimi omenyje, kadangi galimi atvejai, kad specialistų darbą
reguliuojantys teisės aktai nenumatys jiems darbinės pareigos būti pasitelktiems atvejo vadybininko.
Taip pat atskleistinas šios normos santykis su projekto 51 straipsnio 3 dalimi, t.y. ar specialistai bus išimtinai tik paskirti savivaldybės ar be savivaldybės paskirtų specialistų bus pasitelkiami ir kt. Taip pat būtina sukonkretinti ko siekiama nuostata “Atvejo vadybininkas ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo, įgalina šeimą ją spręsti, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.” Jei atvejo vadybininkas tik “ieško sprendimo”, “stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus”, kyla klausimas kas “randa sprendimą” ir vykdo intensyvų prevencinį ir socialinį darbą, kur nustatoma, koks darbas turi būti atliktas. Pritarti
informacijos iš įvairių subjektų. Tokios informacijos parengimas gali reikalauti darbuotojų darbo laiko, materialinių sąnaudų, todėl norma papildytina nuostatomis apie tai ar informacija atvejo vadybininkui teikiama atlygintinai ir kas atitinkamą atlyginimą moka. Pritarti
nustatyta, taigi ir vadybininkas gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl jos nustatymo, tik esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems laikinosios globos nustatymo pagrindams. Pagalbos plano vykdymo neefektyvumas savaime negali būti pagrindas nustatyti vaiko globą. Pritarti
teisinį institutą.
Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra naujas, t.y. iki šiol nereguliuotas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Todėl jo esmę, taikymo nuostatas ir teisines pasekmes būtina aptarti. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal savo esmę teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą yra nauja tėvų valdžios apribojimo forma, todėl nuostatos, susijusios su šiuo teisiniu reguliavimu – sąlygos, būdai ir teisinės pasekmės, turi būti įtvirtintos ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, o Civiliniame kodekse. Antra, aptariamo straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog prašymas paimti vaiką nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK XXXIX skyriuje nustatomos supaprastinto proceso taisyklės. Pagal šio skyriaus taisykles nagrinėjamos bylos, kuriose dažniausia nėra ginčo dėl teisės, t.y. dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, kuriais dažniausiai patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės. Bylose dažniausia nedalyvauja jokia antra šalis ir nėra jokių suinteresuotų asmenų, nes pareiškėjų teisių įgyvendinimo klausimas dažniausia nėra susijęs su kitų asmenų teisėtais interesais. Be to, bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas mano, jog būtinas žodinis procesas, arba kai žodinį nagrinėjimą numato tam tikras įstatymas. Taip pat pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog šio proceso metu dažniausia patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės, CPK 582 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog „Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos <...>“.
Vertinant išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, jog leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą proceso tikslas nėra pozityvus, nes šio leidimo pasekmė yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (atstovų pagal įstatymą). Todėl šio proceso modelio taikymas leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą klausimo sprendimui kelia abejonių dėl jo proporcingumo siekiamiems tikslams. Taip pat manytina, jog CPK XXXIX skyrių taikant be jokių išimčių, ir neatsižvelgiant į tai kokios teisinės reikšmės klausimas yra sprendžiamas, t.y.: nenustačius privalomo bylos žodinio nagrinėjimo; nenustačius imperatyvo išklausyti vaiko nuomonės, jei tai yra įmanoma; nenustačius imperatyvo pagal galimybes išklausyti vaiko atstovų pagal įstatymą; nenustačius teisės apskųsti teismo nutartį, kuria leidimas paimti vaiką būtų išduodamas, turėtų būti vertinama, jog siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos nuostatų, tiesiogiai įtvirtinančių valstybės globą šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei (Konstitucijos 38 straipsnis) ir kiekvienos asmens teisę į teisingą teismą (Konstitucijos 30 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlomas reguliavimas privalo būti tobulinamas ir išdėstytas jam deramuose teisės aktuose. Pritarti
sąvoka „policija“ keistina į sąvoką „policijos pareigūnais“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl įstatymo 44 straipsnio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)432 94.
Įstatymo
vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. Iš vienos pusės nėra aišku, kodėl nustatomas vienos darbo dienos terminas veiksmui atlikti, jis turi būti atliekamas nedelsiant. Iš kitos pusės, nėra reguliuojamos pasekmės, kurios atsirastų vaiko teisių apsaugos tarnybai nespėjus kreiptis ar nesikreipus į teismą per vieną darbo dieną, t.y. ar toks vaikas turėtų būti kitą darbo dieną grąžintas atstovams, ar teismas gavęs pavėluotą prašymą jį turėtų atmesti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)434
aišku kaip įstatymo 43 straipsnio 4 dalis siejasi su pirmosiomis trimis. Taip pat nėra aišku nuo kokio momento bus skaičiuojamas 14 dienų terminas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)435
abejonių įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje numatytas 14 dienų termino pagrįstumas. Nesuprantama kodėl atvejo vadybininkas negali inicijuoti Pagalbos plano sudarymo ir kt. veiksmų anksčiau, jei juos atlikti galima. Kadangi norma numato taip pat Pagalbos plano peržiūrų koordinavimą, kyla klausimas nuo kokio momento 14 dienų terminas bus skaičiuojamas šiam veiksmui, kadangi įstatymas nenumato, kad mobilios komandos bus sudaromos kokiomis nors sąlygomis pakartotinai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)44
nuoroda į įstatymo 45 straipsnio 1 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)45
gali būti apgyvendintas.
Tačiau nei minėtame straipsnyje, nei kitur projekte nėra pateikiama aiški eiliškumo sistema, pagal kurią vaikas apgyvendinamas, t.y. nėra aišku pas kurį subjektą (kuriame subjekte) vaiką būtu siekiama apgyvendinti pirmiausia. 124. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)461
46 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies
kontrolierius. Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šiame punkte įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)47
projekto 47 straipsnio punktų tekstas neišplaukia iš pirmosios pastraipos, todėl pirmoji pastraipa ir punktai turėtų būti dėstomos kaip atskiros struktūrinės dalys. Pritarti
reguliuoti ne vaikams padarytas nusikalstamas veikas, o vaikų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas. Pritarti
įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktų tarpusavio santykis, t.y. ar turimi galvoje tie patys duomenys, jei taip, derėtų jų gavimą reguliuoti viename punkte, jei ne, būtina nurodyti, ar projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyti duomenys gaunami atlygintinai ar ne. Duomenų gavimo atlygintinumo klausimas spręstinas ir projekto 49 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Pritarti 128.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)501
teisės akto glaustumo reikalavimu, įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įvestinas Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos pavadinimo trumpinys, pavyzdžiui,
„Taryba“, kuris vartotinas tolesniame straipsnio tekste. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)500
50 straipsnio 5 dalis tikslintina, nustatant, jog „Tarybai patalpas suteikia, posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nepritarti Pritarti VTAKĮ pasiūlymui. 130. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)
matyti iš siūlomo teisinio reguliavimo, įstatymu įtvirtinama institucinė pertvarka, t. y. savivaldybių administracijų struktūroje nebelieka vaiko teisių apsaugos skyrių, jų funkcijos perduodamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti numatytas vėlesnis nei 2017 m. liepos 1 d. įstatymo įsigaliojimas, kad būtų pakankamai laiko tinkamai pasiruošti numatytai pertvarkai, priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus ir pan. Taip pat turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, reguliuojančios iki įstatymo priėmimo pradėtų procedūrų užbaigimą, funkcijų perėmimą ir pan. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-02-14)
dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. kovo 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu įstatymo Nr. XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio 6 d. Įstatyme įtvirtintos įgyvendinimo nuostatos turėtų būti suderintos su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu įstatymo Nr.
XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis, kitaip būtų paneigtas esamas teisinis reguliavimas. Atsižvelgti
2
107Teikiamo projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „įsigaliojamas“ keistinas žodžiu „įsigaliojimas“. Pritarti
22
108Projekto 2 straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda „šio straipsnio 2 dalį“ keistina nuoroda „šio straipsnio 3 dalį“. Pritarti
23
109Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis koreguotina loginiu požiūriu, nes įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Pritarti
110Koreguojant šį įstatymą, atsižvelgtina į pastabas, pateiktas Teisės departamento išvadose dėl kartu su šiuo įstatymu teikiamų įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIIP-356 –
137Europos teisės departamentas Prie LR Teisingumo ministerijos (2017-02-24) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas), manome, kad jo nuostatos tinkamai perkelia kai kurias 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva 2011/93/ES), nuostatas. Vis dėlto pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą turi būti parengta Direktyvos 2000/43/EB ir Projekto atitikties lentelė. Atsižvelgti 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Vaiko teisių apsaugos
teisių apsaugos pagrindų įstatymas turėtų būti pagrindinis teisės aktas vaiko teisių apsaugos srityje, kuriame būtų įtvirtintos visos vaiko teisės ir laisvės, jų turinys bei įgyvendinimo, užtikrinimo ir apsaugos mechanizmai, taip pat atsižvelgiant į Įstatymo projekto turinį bei juo reglamentuojamus teisinius santykius, tikslintinos 1 straipsnio 1-4 dalių formuluotės, jas suderinant tarpusavyje. Pritarti
11
nuostatos, jog šiuo įstatymu siekiama užtikrinti vaiko pareigų gynimo pagrindus, nes Įstatymo projekte neatskleista kaip bus ginamos vaiko pareigos ar užtikrinamas pareigų vykdymas, taip pat abejotina ar vaiko pareigų reglamentavimas galėtų (turėtų) būti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. Svarstytina galimybė Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko gerovę ir tinkamą vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, atitinkančią Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teises ir jų apsaugą, nuostatas, Lietuvoje.“ Pritarti
su SN D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu. VTAKĮ14 3.
14
3Tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalies formuluotę, įvertinant tai,
kad pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Civilinis kodeksas, o šiame Įstatymo projekte įtvirtintos tik bendrosios nuostatos bei, atsisakant atskirų vaiko teisių išskyrimo (pvz.,
„reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos“), išdėstyti jį
taip: „4. Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija ir jos fakultatyviniais protokolais, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato pagrindines vaiko teises ir laisves, jų įgyvendinimo, apsaugos ir gynimo principus bei garantijas, reagavimo į vaiko teisių pažeidimą bei pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą organizavimo ir teikimo pagrindines sąlygas, vaiko atstovų pagal įstatymą ir kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas bei vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.“ Nesutinkant su pasiūlyta formuluote, tikslinga 1 straipsnio 4 dalyje po žodžio „konvencija“ įrašyti žodžius „ir jos fakultatyviniais protokolais“; išbraukti žodžius „bei pareigas“ (argumentas – pareigos yra nustatytos kituose, konkrečios srities teisės aktuose, tarp jų ir tuose, į kuriuos projekto rengėjai daro nuorodas). Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymo esmei, tačiau siūlymus išdėstyti 1 str. 1 dalies formuluotėje, atsižvelgiant SN D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymus. VTAKĮ2212 4.
2212
tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintas sąvokas
„atvejo vadyba“ ir „atvejo vadybininkas“, siekiant teisinio reglamentavimo
aiškumo, nuoseklumo ir turint omenyje tai, kad kompleksinės pagalbos teikimas yra įtvirtintas ir kituose teisės aktuose, taip pat atsižvelgiant ir atitinkamai suderinant Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas su atitinkamomis Įstatymo projekto Antrojo skirsnio „Pagalbos organizavimas“ nuostatomis. Iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kas yra „atvejis“ bei koks yra atvejo vadybininko vaidmuo, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, ir jo santykis, įgalinimai kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. Sąvoka
„atvejo vadyba“ turėtų būti tikslinama, išplečiant ją. Manytina, kad atvejo
vadybos tikslas – negali būti vienintelis ir išimtinis, t. y. tik vaiko atstovų pagal įstatymą įgalinimas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atvejo vadyba yra apibrėžiama kaip koordinuota kompleksinė pagalba vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą ir turint omenyje Įstatymo tikslą, manytina, kad praktikoje yra daugybė įvairių vaiko teisių pažeidimo atvejų, kai visų pirma vaikui (taip pat ir vaiko atstovams pagal įstatymą) turi būti suteikta visa reikalinga pagalba tam, kad jis galėtų sugrįžti į socialinę aplinką ir joje pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje. Formuluotė tikslintina ir atsisakant žodžio „ilgalaikės“, nes iš Įstatymo projekto VI skyriaus Antro skirsnio turinio nėra aišku kas laikytina ilgalaike, kas trumpalaike pagalba (nustatytas tik maksimalus 12 mėnesių pagalbos teikimo terminas, Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalis, 5 dalies
efektyvumas. Pritarti iš dalies Diskutuotina, ar reikia atsisakyti ilgalaikės pagalbos sąvokos, siekiant išvengti formalios vienkartinės pagalbos teikimo. VTAKĮ23 5.
23
junginį „bendruomenėje teikiamos“ įrašant žodžius „gyvenamosios vietos“. Formuluotė tikslintina ir turint omenyje tai, kad ne visi vaikai auga (savo) šeimoje, šeimos aplinkoje, tačiau jiems, taip pat jų atstovams pagal įstatymą, gali būti reikalingos paslaugos bendruomenėje (t. y. kuo arčiau jų gyvenamosios vietos). Spręsti pagrindiniam komitetui
25
komandos sąvokos apibrėžimą, nes neaišku, ar tai bus komandos, sudarytos iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, ar iš jos teritorinių padalinių savivaldybėse, specialistų, taip pat neaišku kokią pagalbą, pagal šiai tarnybai ir jos teritoriniams padaliniams priskirtą kompetenciją, teiks šios komandos. Įvertinant tai, kad jog šios normos bei Įstatymo projekto VI skyriaus Antro skirsnio turinys suponuoja, kad bus sudaryta ne viena mobilioji komanda, vietoj žodžio „kuri“ įrašyti „kurios“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos turint omenyje ir tai, kad mobilios komandos paslaugos ir pagalba gali būti reikalinga ir jų teikimas turėtų būti užtikrintas ir tais atvejais, kai vaikas negyvena savo šeimoje (su savo tėvais), o gyvena su kitais atstovais pagal įstatymą ar kitais teisėtais atstovais. Pritarti
26
galimybė tikslinti Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sąvoka „Pagalbos planas“, atitinkamai trumpinant ir konkretizuojant šios dalies nuostatas, pvz., svarstytina, ar pateiktas pavyzdinis asmenims būtinų priemonių sąrašas nėra atitinkamų paslaugų dalis.
Taip pat svarstytina, ar kriterijai, į kuriuos privalomai turėtų būti atsižvelgiama sudarant pagalbos planą, plano turinys ir kitos aplinkybės neturėtų būti išsamiau reglamentuoti atskirame Įstatymo straipsnyje (pvz., individualus pagalbos planas turėtų atitikti vaiko amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius ir kt.; pagalbos plane turėtų būti nustatyti pagalbos tikslai, konkrečios priemonės, situacijos pokyčių stebėsena, laukiami rezultatai, vykdymo laikotarpis, tvarka, atsakingi asmenys ir kt.). Siekiant vieningo teisės normų supratimo, aiškinimo ir taikymo, siūlytina Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti kartu su vaiku gyvenančių asmenų sąvoką. Pritarti
27
28
amžius nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų, jis laikomas vaiku, iki bus nustatyta priešingai.“
29
projekto 2 straipsnio 9 punktą suderinti su Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis vaiko atstovavimą pagal įstatymą ir svarstyti tikslingumą įtvirtinti dvi sąvokas: „vaiko atstovai pagal įstatymą“ ir „kiti teisėti vaiko atstovai“. Pastebėtina ir tai, kad Įstatymo projekte sąvoka „vaiko atstovai pagal įstatymą“ yra vartojama, siekiant reglamentuoti išimtinai vaiko ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) atitinkamus santykius, asmenines tėvų teises ir pareigas, todėl neužtikrinus sąvokų atskyrimo ir tikslaus jų vartojimo, praktikoje gali kilti nesklandumų. Pritarti
210 11.
210
Vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoką, atsižvelgiant į tai, kad kuriamas centralizuotas vaiko teisių apsaugos institucijų modelis ir Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bus pavaldūs šiuo metu savivaldybių administracijų sudėtyje esantys vaiko teisių apsaugos skyriai. Atitinkamai Įstatyme turėtų būti atskirtos Vaiko teisių apsaugos tarnybos (centrinės nacionalinės institucijos) ir jos teritorinių padalinių – vaiko teisių apsaugos skyrių ar pan. funkcijos, įgaliojimai ir t.t. Pritarti
411
išdėstyti ją taip: „1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų teisinių ir
taip:
„3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, sugebantis
suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti atsižvelgiama;“
414
Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio nuostatomis ir išdėstyti ją taip: „4) nediskriminavimo. Kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitų aplinkybių.
Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir jos fakultatyviniuose protokoluose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose įtvirtintos teisės ir laisvės.“
415
„savybes“ įrašant žodžius „bei poreikius“. Pritarti
416
neaišku, kodėl ir kokiais argumentais vadovaujantis viena iš vaiko teisių (teisė į sveikas ir normaliam vystymuisi reikalingas sąlygas) yra išskirta kaip principas. Nepritarti
paaiškinimas
418
projekto 4 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip: „8) bendradarbiavimo. Vaiko teisių užtikrinimas ir apsauga grindžiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenės ir kitų šiame procese dalyvaujančių asmenų koordinuotu ir nuosekliu bendradarbiavimu su vaiko atstovais pagal įstatymą ir tarpusavyje, reikalingos informacinės ir kitokios pagalbos teikimu.“
419
projekto 4 straipsnio 9 punktą siūlytina išdėstyti taip: „9) prieinamumo. Vaikui reikalinga pagalba ir paslaugos organizuojamos ir teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus) ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą poreikius bei interesus;“
4110
Įstatymo projekto 4 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip: „10) efektyvumo.
Vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą būtinos paslaugos ir pagalba, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą, organizuojama ir teikiama, ekonomiškai ir racionaliai naudojant turimus išteklius;“
4111
tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 11 punkto formuluotę, nes nėra aiškus šios normos turinys ir tikslas – kokios priemonės turimos omenyje, taip pat neaišku kaip sveikatos priežiūros paslaugų visuma gali būti derinama su sveikatos priežiūra, kokios yra specialiosios vaiko apsaugą užtikrinančios priemonės, ir išdėstyti jį taip:
„11. visapusiškumo. Siekiant sudaryti sąlygas tinkamam vaiko teisių įgyvendinimui ir jų apsaugai,
įvertinamas vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą būtinos pagalbos, paslaugų poreikis ir užtikrinamas suderintas jų teikimas.“
5
teikiama pirmenybė, kai kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip arba kai konkretūs vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti (galimai paliekant galiojančią 5 straipsnio redakciją). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos principai išdėstyti 4, ne
ir laisvių spektras yra platesnis, nei pateiktas projekte. Todėl siūlytina atitinkamai keisti skyriaus pavadinimą, taip pat, įvertinant aplinkybę, jog vaiko teisės įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, siūlytina svarstyti galimybę šiame skyriuje įtvirtinti vaiko teisių įgyvendinimo, užtikrinimo bei gynimo mechanizmus ir valstybės įsipareigojimus šioje srityje. Pritarti
712 23.
712
žodį „tėvų“, kadangi šio įstatymo nuostatos nereglamentuoja ir neturėtų reglamentuoti vaiko tėvų teisės į sveikatos priežiūrą ir šios teisės įgyvendinimo. Pritarti
713
24Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip:
„3) vaikų ligų profilaktikos, kvalifikuotos medicinos pagalbos užtikrinimu“. Pritarti
881
lingvistinę reikšmę (psichinių asmenybės savybių savitas derinys; asmenybės unikalumas), siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinime žodį „individualumą“ pakeisti žodžiu „identiškumą“. Ta pati pastaba taikytina ir 8 straipsnio 1 dalies formuluotei. Pritarti
9
dalių formuluotes, kadangi jame nurodytos kelios savarankiškos vaiko laisvės, kurios negali būti sutapatinamos bei susiaurinamos ir kurias tikslinga dėstyti atskiruose straipsniuose ar atskirose straipsnių dalyse (atitinkamai keičiant straipsnio pavadinimą): vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę negali būti sutapatinama su vaiko žodžio, minties, religijos ir sąžinės laisve (9 straipsnio 1 dalis) ir vaiko teisė dalyvauti visuomenės gyvenime, teisė į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę negali būti sutapatinama su teise reikšti savo pažiūras, juo labiau šios laisvės negali būti laikomos vaiko laisvės į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę sudėtinėmis dalimis (9 straipsnio 2 dalyje). Siūlytina svarstyti tikslingumą šį straipsnį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, kitas
socialines teises
teisę į privatų asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, būsto neliečiamybę, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, garbę ir orumą, asmens neliečiamybę ir laisvę. 2.
teisę į minties, sąžinės laisvę, teisę laisvai pasirinkti, išpažinti ir skelbti religiją arba tikėjimą. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą vadovauti vaikui įgyvendinant šias jo teises taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko gebėjimus. 3. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytas vaiko teises ir laisves ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 5. Vaiko teisė į tikėjimo laisvę, žodžio laisvę ir teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose gali būti ribojama tik įstatymu ir kai būtina garantuoti valstybės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, kitų asmens pagrindines teises ir laisves.“
10
27Įstatymo projekto 10 straipsnį siūlytina išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais ir jam turi būti suteikta galimybė būti išklausytam tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka. Vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriamas deramas dėmesys. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras ir būti išklausytam garantuojama, sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, visą būtiną informaciją ir patarimus bei kitais teisės aktuose nustatytais būdais. Pritarti
111 28.
111
teisę bendrauti su abiem tėvais, keistinas 11 straipsnio pavadinimas, po žodžio „gyventi“ įrašant žodžių junginį „ir bendrauti“. Pritarti
111
esmės tobulinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies formuluotę, suderinant ją su Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatomis ir atskleidžiant vaiko teisės gyventi su abiem tėvais turinį, nes neaišku kaip ir kokių veiksmų įpareigotos imtis valstybės ir savivaldybių institucijos, užtikrindamos vaiko teisę gyventi su abiem tėvais tėvų skyrybų atvejais, taip pat tais atvejais, kai vaikas gimsta tėvams nesudarius santuokos ir gyvenant skyrium. Spręsti
paėmimo iš tėvų pagrindus (sąlygas) suderinti su Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais bei Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalies, 3.250 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio nuostatomis. VTAKĮ11
tėvus, gyvenančius atskirai nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus. Pritarti
12
žodį „gyvenimo“ įrašant žodį „tinkamas“. Ta pati pastaba taikytina ir šio straipsnio turiniui. Pritarti
12
33Keltina abejonė dėl Įstatymo projekto 12 straipsnio formuluotės korektiškumo,
kadangi Įstatymo projekte nėra nurodytas valstybės, savivaldybių institucijų bei įstaigų pareigos užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, mechanizmas. Todėl siūlytina šį straipsnį išdėstyti taip: „12. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas Vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka padeda tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę“. Pritarti
15
15 straipsnį siūlytina išdėstyti taip: „15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją
medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. 2. Valstybė skatina visuomenės informavimo priemones skleisti informaciją naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kultūriniam identitetui ir kitais teisės aktuose nustatytais švietimo tikslais bei formuoti principus ir numatyti priemones, padedančias apsaugoti vaiką nuo neigiamą poveikį jam darančios informacijos. 3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei priemones, užtikrinančias vaiko teisių apsaugos principų ir nuostatų sklaidą.“
17
Įstatymo projekto 17 straipsnio turinį, siūlytina keisti jo pavadinimą, papildant vaiko teise į saviraiškos laisvę ir šį straipsnį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį, žaisti ir dalyvauti kultūrinėje veikloje
teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę bei poreikius. 2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. 3.
3Valstybės ir savivaldybių institucijos steigia ir remia vaikų sporto,
kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas bei imasi kitų veiksmų ir priemonių, siekdamos sudaryti tinkamas sąlygas šio straipsnio 1 ir
18
projekto 18 straipsnio nuostatos, lyginant su dabar galiojančia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, susiaurina neįgalaus vaiko teisių užtikrinimo garantijas, todėl siūlytina papildyti Įstatymo projekto 18 straipsnį nuostatomis dėl darbuotojų (mokytojų, auklėtojų, socialinių darbuotojų), dirbančių su neįgaliais vaikais, specialaus rengimo (galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnis) ir nuostatomis dėl valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos užtikrinti neįgaliems vaikams ir jų šeimoms reikalingų paslaugų teikimą jų gyvenamosios vietos bendruomenėje. Pritarti
191
frazę „užtikrinti vaiko apsaugą“. Pritarti
20
svarstyti galimybę papildyti Įstatymo projektą nauju 20 straipsniu, įtvirtinančiu vaiko teisę į mokslą, ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Vaiko teisė mokytis
1Vaikas turi teisę mokytis, siekiant kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę,
talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir padėti juos nuolat tobulinti, ugdyti pilietiškumą, pagarbą tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms bei įgyvendinti kitus švietimo tikslus, parengti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje. 2. Atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai arba kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę. 3.
vaikas turi į teisę valstybės paramą atskleidžiant ir ugdant talentus bei gabumus. 4. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, turi būti sudarytos sąlygos mokytis. 5. Valstybė imasi priemonių, kurios skatintų vaikus nuolat lankyti mokyklą, mažintų mokinių palikusių mokyklą, skaičių. 6. Vaiko teisę mokytis garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“ Pritarti
gali būti taikomos vaikui, tarp jų ir mokykloje. Šių nuostatų nėra Įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos Įstatymo projekto nuostatos arba Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies
nuorodos į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kaip teisės aktą, nustatantį drausmines auklėjimo priemones nepilnamečiui (mokiniui). Atsižvelgti
2
nauja redakcija ir jo nuostatos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugos garantijas įvairiose situacijose, aplinkose iš esmės keičiasi, svarstytina, ar Įstatymo projekte neturėtų būti numatyta pareiga Vyriausybei peržiūrėti ir, esant poreikiui, inicijuoti atitinkamų sričių įstatymų pakeitimus, įtvirtinant vaiko teisių įgyvendinimo ir apsaugos garantijas. Atsižvelgti
23
turiniu ir svarstytinas tokio turinio normų įtvirtinimo tikslingumas. Atsižvelgti
2432
nuostatomis, apibrėžiančiomis visas smurto formas. Priešingu atveju lieka neaiškūs argumentai, kuriais remiantis numatyta atsakomybė tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą.
Svarstytinas tikslingumas frazę
„įskaitant fizines bausmes“ perkelti po žodžio „fizinio“ arba jos atsisakyti
kaip perteklinės, nes 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta fizinės bausmės apibrėžtis apima ir fizines bausmes. Pritarti iš dalies
komiteto siūlomam smurto prieš vaiką apibrėžimui. VTAKĮ2431
43Siūlytina Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalies 1 sakinį patikslinti,
nurodant, kad kiekvienam vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos ar tapusiam jos liudytoju, turi būti užtikrintas nuoseklus, sisteminis reikalingos pagalbos ir paramos teikimas bei apsauga. Minėtos 3 dalies 2 sakinį siūlytina patikslinti, numatant, kad pagalba, parama ir apsauga teikiama tol, kol yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltus padarinius ir (ar) užtikrinti vaiko saugumą. Pritarti
244
44Įstatymo projekto 24 straipsnio 4 dalyje po žodžio „privalo“ įrašyti žodį „nedelsiant“. Pritarti
245
kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ įrašyti „užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę“. Pritarti iš dalies Atsižvelgti į TD pastabą (gal būt tikslinga tokiais atvejais nustatyti atsakomybę ir ANK, kai vaiko teisių pažeidimas nevertintinas kaip nusikalstama veika? VTAKĮ246
„formų, įskaitant fizines bausmes“ įrašyti žodžius arba kitų jo teisių
pažeidimo“ bei po žodžio „amžių“ įrašyti žodį „brandą“. Pritarti
247
nurodytas platesnis priemonių sąrašas, skirtas ne tik apsaugoti vaiką nuo smurto, bet ir nuo kitų jo teisių pažeidimo, taip pat garantuojančios galimybę gauti informaciją apie jo teises ir jų įgyvendinimo bei gynimo galimybes.
253
projekto 25 straipsnio 3 dalyje teiktina nuorodą ne į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą
272735132
pornografijai ir prostitucijai, vaiko pirkimo ar pardavimo, diskutuotina, ar neturėtų būti užtikrinama vaiko apsauga ir nuo kitų nusikalstamų veikų (27 straipsnio
įtvirtinta pareiga informuoti apie galimas nusikalstamas veikas vaiko teisių apsaugos tarnybą ir (ar) policiją. Taip pat keltinas klausimas kodėl nenumatyta pareiga pranešti apie kitas galimas nusikalstamas veikas prieš vaiką ir nenumatytas pagalbos teikimas vaikams, nukentėjusiems nuo kitų nusikalstamų veikų. Ta pati pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Jeigu nebūtų atsižvelgta į pateiktą pastabą, siūlytina tikslinti Įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą pranešti gavus pagrįstos informacijos apie galimai padarytas išvardytas nusikalstamas veikas. Manytina, jog nuostata „gavus pagrįstos informacijos“ yra netiksli ir ribojanti pranešimo pareigą, turint omenyje Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, nuostatas.
Paminėtina, jog minėtos Konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad dirbti su vaikais pakviestiems specialistams taikomos konfidencialumo taisyklės turi neriboti jų galimybės pranešti už vaiko apsaugą atsakingoms tarnyboms apie visus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad vaikas tapo seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos auka; taip pat, kad kiekvienas asmuo, žinantis arba sąžiningai įtariantis, kad vaikas yra seksualiai išnaudojamas ar seksualiai prievartaujamas, būtų skatinamas pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms. Taip pat minėtos Direktyvos 16 straipsnyje įtvirtinta, kad tam tikriems specialistams, kurių pagrindinis darbas susijęs su vaikais, taikomos konfidencialumo taisyklės turi netrukdyti jiems teikti pranešimų už vaikų apsaugą atsakingoms tarnyboms, jeigu pagrįstai mano, kad vaikas yra nukentėjęs nuo atitinkamų nusikalstamų veikų; taip pat, kad kiekvienas asmuo, kuris žino arba pagrįstai įtaria, kad padaryta atitinkama nusikalstama veika, būti skatinamas pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms. Be to, paminėtina, jog Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje turėtų būti numatyta pareiga informuoti ne Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o jos teritorinį padalinį pagal nukentėjusio vaiko buvimo vietą.
Siekiant užtikrinti informacijos, duomenų apie galimai nukentėjusius vaikus kaupimo ir sisteminimo, atsakingo reagavimo į nurodytus atvejus bei pagalbos ir paramos vaikams užtikrinimą, siūlytina įtvirtinti pareigą teritoriniams Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos padaliniams ir policijai, prokuratūrai apie galimai nuo atitinkamos nusikalstamos veikos nukentėjusį vaiką ar tapusį jos liudytoju, nedelsiant informuoti Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Pritarti
272482
nuostatą įtvirtinant 2 straipsnio 8 dalyje (vaiko sąvokoje). Pritarti
283
projekto 28 straipsnio 3 punkte siūloma įtvirtinti draudimą „teikti paslaugas vaikui“. Svarstytina, ar tokiu būdu nėra susiaurinamas asmenų, kuriems taikomas šis draudimas ratas, turint omenyje tai, kad galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas „vertis individualia veikla“ (ne „teikti paslaugas“). Pritarti
291
52Siekiant suderinti Įstatymo projekto 29 straipsnio pavadinimą ir jo turinį,
Tikslintinas straipsnio įrašant žodį „pareigos“
304
nuostatą, kad priimant sprendimus bet kokiu su vaikus susijusiu klausimu turi būti vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais bei turi būti išklausoma vaiko nuomonė ir į ją atsižvelgiama, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą bei jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams. Pritarti
312 54.
312
pasirinkti kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir Įstatymo projekto autoriai tokių pakeitimų neteikia, taip pat į tai, kad paskyrus kitą vaiko atstovą pagal įstatymą vaiko tėvai netenka galimybės įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius veiksmus, susijusius su vaikų atstovavimu ir toks atstovavimas netenka prasmės, įvertinant tai, kad 31 straipsnio 2 dalies nuostatos
„suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš
Lietuvos Respublikos atveju“ prieštarauja projekto 31 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tikslintina 31 straipsnio 2 dalies formuluotė. Pritarti
321
žodžiai „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“. Pritarti
322
projekto straipsnį. Taip pat svarstytina, jog būtų tikslinga neapsiriboti vien tik nesunkiais ar apysunkiais nusikaltimais prieš nepilnametį, nes vaiko teisių užtikrinimo požiūriu gali būti reikšminga informacija apie asmens teistumą ir padarytas nusikalstamas veikas ir kitų asmenų atžvilgiu (pvz., smurtas artimoje aplinkoje). Pritarti
341
reguliavimo nuoseklumo, Įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies nuostatas siūlytina suderinti su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir išdėstyti ją taip: „1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (žiaurus tėvų elgesys su vaikais, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir kiti vaiko teisių pažeidimai), privalo apie tai nedelsdami informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“. Pritarti
343
„Įstatymų nustatyta tvarka“. Pritarti
362
tai, kad šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja prevencinės pagalbos teikimo, tikslintina Įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalies formuluotė arba turėtų būti pateikti atitinkami lydimųjų teisės aktų ar kitų svarstomo įstatymo straipsnių nuostatų pakeitimai ir įtvirtintos bendros prevencinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimo ir organizavimo nuostatos (pagrindai, principai, institucijų bendradarbiavimas ir sprendimų koordinavimas ir kt.). Pritarti
373411
straipsnio 1 dalį, taip pat po žodžių junginio „jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą“ įrašyti „ir (ar) kitais kartu gyvenančiais asmenimis“. Pritarti
373712 61.
373712
dalyje nurodytus subjektus reiškia pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką, todėl manytina, kad visais atvejais duomenis apie šias aplinkybes turėtų patikrinti ir įvertinti teisėsaugos pareigūnai, kurie, pagal jiems priskirtą kompetenciją, turėtų priimti sprendimus dėl pranešimo apie nusikalstamą veiką pagrįstumo. Todėl šiuo aspektu turėtų būti taisytina 37 straipsnio 2 dalies formuluotė. Pritarti
37
62Svarstytinas tikslingumas papildyti Įstatymo projekto 37 straipsnį,
įtvirtinant bendrą nuostatą dėl teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus ir centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos reagavimo į gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (nenurodant konkretaus Įstatymo straipsnio). Taip pat būtų tikslinga įtvirtinti vaiko teisių apsaugos skyriaus (ir tarnybos) specialistų teisę įeiti į patalpas, siekiant užtikrinti jiems pavestų funkcijų, pareigų vykdymą. Pritarti
38
Įstatymo projekto 38 straipsnio pavadinimą, po žodžio „vaiko“ įrašant „teisių pažeidimo“. Ta pati pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio bei įstatymo nuostatoms, kuriose vartojama sąvoka „vaiko atvejo“. Pritarti
381
antrasis skirsnis), neesant argumentų kodėl atvejo vadybos tvarka ir vaiko situacijos grėsmės lygiai nustatomi skirtingo lygmens teisės aktuose, siūlytina Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „įgaliotos institucijos“. Pritarti
381
vietoj sąvokos „vaiko situacijos grėsmės“ naudoti sąvoką „grėsmės vaikui“. Ta pati pastaba galioja ir kitoms šio straipsnio dalims bei kitiems įstatymo straipsniams, kuriose vartojama sąvoka „vaiko situacijos grėsmės lygis“. Pritarti
38221 66.
38221
pobūdžio paslaugas“ pakeisti į teisės aktuose vartojamas sąvokas, kadangi neaišku kokios paslaugos turimos omenyje arba šios sąvokos apibrėžimą įtvirtinti šio įstatymo 2 straipsnyje. Ta pati pastaba taikytina ir kitiems šio Įstatymo projekto straipsniams, kuriuose ši sąvoka vartojama. Pritarti
nurodyti pagrindai (aplinkybės), kuriems esant grėsmė vaikui priskiriama konkrečiam (trečiam) lygiui, siūlytina tobulinti šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktų formuluotes, jose taip pat nustatant skirtingo lygių grėsmių nustatymo kriterijus. Pritarti
3824
gyvybei“ įrašant žodį „sveikatai“. Pritarti
3824
neaiškus mobiliosios komandos santykis su savivaldybių teritorijose paslaugas teikiančiais socialiniais darbuotojais, taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar vaiko teisių apsaugos tarnyba turės pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių per nustatytą laiką vykti į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybę ir teikti vaikui ir jo šeimai paslaugas. Taip pat įstatyme turėtų būti nurodyta, kokias paslaugas, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijas, specialistų kvalifikaciją, galės teikti ir teiks vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų komanda. Pritarti
3851
neaišku kokiu tikslu vaiko atvejo nagrinėjimo susitikime, kuriame atskleidžiamos vaiko, jo atstovų pagal įstatymą bei kitų kartu gyvenančių asmenų privataus gyvenimo detalės ir asmens duomenys, dalyvauja bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai (pagal siūlomą formuluotę – nebūtinai susiję su vaiku ir paslaugų jam teikimu).
386
71Patikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 6 dalies formuluotę, nurodant,
kas pateikia vaiko nuomonę ir kaip ji išklausoma tais atvejais, jei vaikas nedalyvauja nagrinėjant vaiko teisių pažeidimo atvejį. Pritarti
387
teisėkūroje nevartojamų sąvokų „pasidalinama informacija“ „aplinkos situacija“, taip pat nurodant konkretų subjektą, priimantį sprendimą dėl atvejos vadybos taikymo. Pritarti
383887
su 38 straipsnio 7 dalyje vartojamomis sąvokomis, t. y. vietoj žodžio
„sutarus“ įrašyti „Priėmus sprendimą“, vietoj žodžio „esančiais“
įrašant „nurodytais“. VTAKĮ38
39
bendruomenines paslaugas ne tik vaiko atstovams pagal įstatymą, bet ir pačiam vaikui, taip pat įvertinant, kad vaiko atstovais pagal įstatymą gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Pritarti
3938121
skyrimo suderinti su 38 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį skiriamos bendrojo pobūdžio paslaugos, taip pat nurodyti subjektą(-us), kurie priima sprendimą dėl bendruomeninių paslaugų teikimo. Pritarti
393939123 77.
Siūlytina tobulinti iš esmės Įstatymo projekto 39 straipsnio 1–3 dalių formuluotes, kadangi neaiški takoskyra tarp bendruomeninių ir kompleksinių paslaugų, taip pat bendruomeninių ir naujos rūšies – bendrojo pobūdžio – paslaugų. Taip pat neaišku, kodėl paslaugos bendruomenėje (t.y. arti vaiko ir jo teisėtų atstovų gyvenamosios vietos) teikiamos tik nustačius nulinį grėsmės lygį, o esant didesnėms grėsmėms (grėsmės lygiui) jos „gali būti“ skiriamos. Pritarti
402
įrašyti žodį „orientuota“, išbraukti kaip perteklinius, pasikartojančius ir neturinčius teisinio krūvio (nes neaišku kokia „įvairi pagalba“ turima omenyje) žodžių junginį „įvairios pagalbos taikymą“. Taip pat neaišku, kodėl atvejo vadybą numatyta orientuoti ne į rezultatą (vaiko ir šeimos problemų išsprendimą), o į procesą (paslaugų ir pagalbos teikimą). Pritarti
402
vadybos tikslas – organizuoti ir užtikrinti įvairių rūšių pagalbos ir paslaugų (socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.) teikimą, todėl keltinas klausimas dėl atvejo vadybininko santykio ir siūlomų nuostatų dermės su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi ir jo funkcijomis. Pritarti
404032
subjektus, atsakingus už 1-4 punktuose nurodytų veiksmų (priemonių) atlikimą, taip pat patikslinti šios dalies 2 punkte nurodyto pagalbos plano santykį su socialinio darbo su šeima planu. Pritarti
411 81.
411
Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalies formuluotę, atsisakant nekonkrečių ir teisiškai neapibrėžtų formuluočių „užmezga pagalbos santykį su šeima“,
„telkia bendruomenės narius“, „ieško geriausio šeimos problemų sprendimo
būdo“, „prevencinio“ (nes įstatymo projekto nuostatos suponuoja, kad atvejo vadyba taikoma esant vaiko teisių pažeidimui). Tobulinant minėtą teisės normą atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendruomenės įtraukimas į šeimos problemų sprendimą turėtų būti išsamiau reglamentuotas, siekiant vaiko ir šeimos privataus gyvenimo bei asmens duomenų apsaugos ir dermės su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio dalims ir kitiems šio įstatymo projekto straipsniams. Taip pat paminėtina, kad asmens ir šeimos socialinių paslaugų poreikis yra įvertinamas pagal patvirtintą metodiką, todėl lieka neaišku koks atvejo vadybininko santykis su socialiniu darbuotoju, vertinančiu minėtų paslaugų poreikį (kokiais atvejais socialinių paslaugų poreikį vertins atvejo vadybininkas, kokiais – socialinis darbuotojas, kokiu teisiniu pagrindu atvejo vadybininkas koreguos socialinio darbo procesus ir pan.), kokias kriterijais ir kokiu teisės aktu vadovaudamasis atvejo vadybininkas (ar kitas subjektas) vertins kitų (švietimo, sveikatos priežiūros ir pan.) paslaugų poreikį. Manytina, kad reglamentuojant pagalbos teikimą ir atvejo vadybą turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis metodikomis, tvarkomis ar kitais teisės aktais, kad periodiškai turi būti vertinamas teikiamų paslaugų ir pagalbos efektyvumas ir vadovaujantis vertinimo rezultatais gali būti priimamas sprendimas dėl paslaugų keitimo, kokie subjektai vertina paslaugų poreikį ir teikiamų paslaugų efektyvumą, taip pat nustatyti tokio vertinimo periodiškumą. Pritarti
4122 82.
4122
aplinkybę, kad jis vertins paslaugų ir pagalbos poreikį). Pritarti
4155
83Suderinti Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas,
susijusias su globos vaikui nustatymu, su Civilinio kodekso 3.524 straipsnio nuostatomis. Pritarti
431
Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies formuluotę, kadangi ne visais atvejais gali būti (bus) reikalingas policijos pareigūnų dalyvavimas vaiko paėmimo procese. Pritarti
434343245
85Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalies formuluotę,
įvertinant aplinkybes dėl kurių vaikas gali būti paimamas iš šeimos, taip pat tai, kad turėtų būti nustatyta galimybė vaiką grąžinti į šeimą grėsmei išnykus (kai vieno iš tėvų ligos, suėmimo, dingimo ir kt. Civiliniame kodekse nustatytais atvejais, vaiku gali pasirūpinti kitas iš tėvų). Ši pastaba taip pat aktuali ir šio straipsnio 4, 5 punktuose nurodytiems terminams. Pritarti
4341
86Patikslinti Įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalies 1 punkto formuluotę,
nurodant kokį konkrečiai komandinį darbą atlieka mobilioji komanda (įvertinant vaiko teisių apsaugos tarnybos ir jos specialistų pareigines funkcijas). Pritarti
4343
87Patikslinti Įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas,
atskleidžiant motyvacinės, konsultacinės, korekcinės pagalbos turinį. Pritarti
4338424
straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu terminu. Pritarti
43426
aktualios ir šio įstatymo 42 straipsnio kontekste (esant planuotam globos vaikui nustatymui) ir, ar neturėtų būti dėstomos atskiru įstatymo straipsniu. Pritarti
444345 90.
444345
santykiai patenka į Įstatymo projekto 43 straipsnio reguliavimo sritį, siūlytina juos sujungti, atitinkamai koreguojant 43 straipsnio 2 dalies formuluotę pagal aukščiau pateiktus siūlymus, taip pat 45 straipsnio formuluotes
45
suderinti su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-293 ir Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-288(2) vartojamomis sąvokomis. Pritarti
projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad vienas iš šio projekto tikslų – patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką, tačiau projekto VI skyriaus nuostatos šio tikslo ir jam įgyvendinti skirtų priemonių neatskleidžia. Dėl fragmentiško reglamentavimo lieka neaišku, ar Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba turės teritorinius padalinius, kokia veiklos teritorija (sutampančia su savivaldybių teritorija ar ne) bus priskirta teritoriniams (struktūriniams) padaliniams, koks bus (jei jie bus) šių padalinių teisinis statusas, kokios bus jų funkcijos ir kaip jos bus atribotos nuo centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų. Pasiūlytas teisinis reguliavimas palieka neatsakytą klausimą, kas savivaldybės teritorijoje užtikrins vaiko teisių apsaugą (vykdys šiuo metu priskirtas funkcijas) ir kaip veiks patobulinta sistema.
Todėl siūlytina iš esmės tobulinti Įstatymo projekto VI skyrių, konkrečiai apibrėžiant institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių vaiko teisių apsaugos politiką šalyje uždavinius, pagrindines funkcijas (kurios gali būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose) bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, įtvirtinti konkrečias atsakomybės ribas, kt. Įstatyme tikslinga nustatyti, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriai veiks jiems priskirtose teritorijose, jų skaičius ir veiklos teritorijos ribos sutaps su savivaldybių skaičiumi ir ribomis (išlaikomas esamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių skaičių ir veiklos ribas apsprendžiantis principas), teritoriniai skyriai bus pavaldūs ir atskaitingi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Ši pastaba dėl teritorinių skyrių kompetencijos ir veiklos teritorijos yra aktuali viso Įstatymo projekto, jo lydimųjų teisės aktų bei galiojančio teisinio reguliavimo įgyvendinimo kontekste, kadangi priėmus siūlomą Įstatymo projekto redakciją liktų neaišku, kas atstovaus vaiko interesus teismuose (išvadų teikimas, ieškinių, prašymų teismams teikimas) ir atliks kitas šiuo metu savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams priskirtas funkcijas – ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos centrinio padalinio, ar teritorinių padalinių tarnautojai. Paminėtina, kad iniciatyvos pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą kyla ne pirmą kartą, buvo parengti ir svarstyti su tuo susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai (pvz., įstatymo projektas Nr. IXP-3637), todėl būtų tikslinga įvertinti galimybę pasinaudoti anksčiau teiktomis teisėkūros iniciatyvomis ir jų pagrindu tobulinti įstatymo projekto VI skyrių. Pritarti
4646111 2N 93.
Be aukščiau pateiktų bendro pobūdžio pastabų dėl Įstatymo projekto VI skyriaus nuostatų tobulinimo, siūlytume:
institucijų funkcijas ir jų paskirtį, jas nurodyti skirtinguose šios dalies punktuose, atitinkamai papildant šią straipsnio dalį nauju 2 punktu, o esamus 2–7 punktus laikant 3–8 punktais;
46
institucijų ir įstaigų dalyvavimo užtikrinant vaiko teisių apsaugą;
4615
ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“; Pritarti
N
politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje;
47
atskiromis dalimis (po dvitaškio nurodytos veiklos iš esmės susiaurina ministerijos funkcijas vaiko teisių apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje, nurodytas ministerijos nuostatuose) ir įžanginį normos sakinį papildant žodžiu „įgyvendina“;
4851
įrašyti „jų atžvilgiu“;
491
įrašant „politikos“;
492
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, nukentėjusiems ir galimai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo. Pritarti
4942 93.9.
4942 93.9. Tobulinti Įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, sukonkretinant normos formuluotę, nes lieka neaišku kokioms institucijoms apie nustatytus (t.y. atliktas veiksmų vertinimas) vaiko teisių apsaugos pažeidimus informuoja, ar ši teisė nesutaps su Civiliniame kodekse nustatyta ir šios įstatymo projekte numatyta pareiga informuoti kompetentingas institucijas apie vaiko teisių pažeidimą ar nusikalstamą veiką prieš vaiką, taip pat neaišku kodėl tokia teisė suteikiama tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidžia savivaldybių institucijos ar įstaigos (susiaurinamas subjektų ratas);
49
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrą (teritorinius padalinius), atskirti tarnybos kaip centrinės institucijos, ir jos teritorinių padalinių
(skyrių) funkcijas, nurodyti kas tvirtina šios tarnybos nuostatus (suderinant su kartu pateikto Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-356
funkcijų sąrašą, lieka neaišku kokiu teisiniu pagrindu teritoriniai skyriai vykdys kituose įstatymuose (Civilinis kodeksas ir kt.) ir teisės aktuose nustatytas funkcijas, kurias atlieka šiuo metu. Pritarti
501
apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“;
503
apsaugos ir darbo ministras“ įrašyti „Vyriausybė“;
505
projekto 50 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių junginio „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“ įrašyti „Vyriausybės kanceliarija“. Pritarti
51 93.14.
51
subjektus, kuriems priskiriamos šiame straipsnyje nurodytos funkcijos, nes projekto formuluotės neatskleidžia koks subjektas (įvertinant savivaldybės institucijų ir įstaigų daugėtą ir skirtingas jų funkcijas bei suteiktas kompetencijas) yra atsakingas už socialinių globėjų paiešką, įpareigojimus seniūnijoms ir vietos bendruomenių taryboms dėl šeimų įgalinimo tinkamai rūpintis vaikais ir pan. Pritarti
N
vaiko gerovės komisijų, mokyklų vaiko gerovės komisijų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veiklą. Pastebėtina, kad šiuo metu savivaldybių vaiko gerovės ir mokyklų vaiko gerovės komisijų veikla reglamentuota Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme, tačiau šių komisijų veikla yra susijusi ne tik su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros klausimų svarstymu, o yra platesnė, nukreipta į vaikų gerovę. Pritarti
* Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu, teikdama nuomonę dėl vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos, ją centralizuojant, norėtų pažymėti, kad pertvarkos sėkmė, centralizavimo pranašumai ir galimi reformuotos sistemos trūkumai didžiąja dalimi gali būti susiję su pačios pertvarkos esme ir numatytomis jos kryptimis, tinkamu pasirengimu įgyvendinti pertvarkos priemones ir jų įgyvendinimu. Tačiau manytina, kad institucinės sistemos pertvarka išspręstų centrinės, valstybės ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą ir veiksmus koordinuojančios institucijos klausimą, aiškiai apibrėžtų institucijų uždavinius bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, būtų išvengta funkcijų dubliavimo, įtvirtintos konkrečios atsakomybės ribos, kt.
Lietuvoje vaiko teisių apsaugos institucijų sistema laikoma suformuota ir esama institucinė sistemos sandara veikia pakankamai ilgą laiką, tačiau tenka pripažinti, kad esama sistema veikia neefektyviai ir neretais atvejais negeba apsaugoti, užtikrinti ar apginti konkretaus vaiko teisių ir (ar) jo interesų. Viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos problemų - valstybės ir savivaldybių institucijų gebėjimai nustatyti (įžvelgti) vaiko teisių apsaugos problemas ir galimybės jas spręsti, skirtingas suteiktų įgaliojimų interpretavimas ir aiškinimas, taip pat ribotas gebėjimas pasinaudoti suteiktomis teisėmis ar kartais - vengimas įgyvendinti pavestas funkcijas. Ypač aktualios visų vaiko teisių apsaugos sistemą sudarančių institucijų funkcijų įgyvendinimo, veiklos damos, koordinavimo ir bendradarbiavimo trūkumo problemos bei institucijų, kurioms vaiko teisių apsauga yra papildoma funkcija, formalus požiūris į vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą.
Efektyviam bei realiam vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui yra būtina pasiekti, kad: · vykdomoji valdžia skirtų reikalingą dėmesį vaiko teisių apsaugai; · nuosekliai ir pilna apimtimi būtų įgyvendinamos numatytos priemonės, o priemonių įgyvendinimui skiriamas deramas finansavimas; · užtikrinama vieninga teisės aktų aiškinimo ir taikymo bei tų pačių klausimų sprendimų praktika; · būtų suformuota kvalifikuotų vaiko teisių apsaugos specialistų grandis; · būtų vykdomas nuoseklus ir nuolatinis priemonių įgyvendinimo ir jų veiksmingumo stebėjimas bei vertinimas. Teigtina, kad kalbant apie vaiko teisių užtikrinimo efektyvumą, didžiausias dėmesys tenka (turėtų tekti) arčiausiai vaiko ir jo šeimos esančiai institucinės sistemos grandžiai —savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams. Tenka pripažinti, kad daugelį metų nesikeičia pagrindinės priežastys, sąlygojančios vaiko teisių apsaugos problemas ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos nepakankamą efektyvumą, t.y.: · skirtinga tų pačių klausimų sprendimo praktika savivaldybėse; · nepakankama specialistų kvalifikacija;
· metodinio vadovavimo trūkumas; · neproporcingas funkcijų ir galimybių jas įgyvendinti santykis; · nepakankamas specialistų skaičius ir finansavimas; · kitos. Apie aukščiau nurodytas vaiko teisių apsaugos institucijų veiklos efektyvumo problemas diskutuojama daugelį metų, buvo svarstomi įvairūs jų sprendimo būdai, pasirenkamos įvairios problemų sprendimo priemonės, tačiau padėtis iš esmės nesikeičia.
Vienas iš pirmųjų žingsnių, būtinų sprendžiant vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos efektyvumo ir vaiko teisių apsaugos problemas, yra pirminės ir arčiausiai vaiko esančios bei privalančios būti grandies - savivaldybių teritorijose veikiančių vaiko teisių apsaugos skyrių stiprinimas:
t.y. šių skyrių vietos vaiko teisių apsaugos sistemoje;
pavestas funkcijas;
formuojant skyrius (parinkti specialistus), atsižvelgiant įjiems pavestas funkcijas (atstovauti vaiko teises teismuose, išklausyti vaiko nuomonę, teikti išvadas dėl ginčo ir kt.);
pasibaigus savivaldybės administracijos darbo laikui ir darbo apmokėjimo vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams už viršvalandžius, darbą ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, praktiką. 5) atskiriant vaikų irjaunimo apsaugos funkcijas (kai kuriose savivaldybėse šias funkcijas vykdo VTAS);
užtikrinimo apsektus; Siekiant veiksmingo savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos koordinavimo bei metodinio vadovavimo šiems skyriams, būtina stiprinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ši tarnyba turi atitikti paskirtį, kuri buvo numatytąją steigiant ir tapti „centrine vaiko institucija, kuri spręsdama vaiko ir šeimos problemas ne tik įgyvendintų vaiko gerovės stebėseną, analizuotų, koordinuotų įvairių žinybų šioje srityje veiksmus, teiktų metodinę pagalbą specialistams, bet ir turėtų realius veikimo svertus“1. Kalbant apie institucinę pertvarką būtina pabrėžti, kad vaiko teisių apsaugos sistema negali būti sutapatinama su paslaugų vaikui ir šeimai teikimu ir šias paslaugas teikiančių institucijų sistema. Neabejotinai, paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų) plėtra ir jų kokybės užtikrinimas yra vienas iš vaiko teisių apsaugos užtikrinimo veiksnių ir garantų, tačiau svarbu suprasti, kad vaiko teisių apsaugos institucijos, įstaigos ir organizacijos, teikiančios paslaugas priklauso skirtingoms institucijų sistemoms. Tačiau manytina, jog stipri, nepriklausomas nuo kitų savivaldybės struktūrinių padalinių ir efektyviai veikianti vaiko teisių apsaugos institucijų grandis turėtų turėti teigiamą įtaką ir paslaugų, būtinų vaikui ir šeimai, plėtrai ir jų kokybės bei efektyvumo užtikrinimui. Centrinės vaiko teisių apsaugos institucijos santykio ir bendradarbiavimo su savivaldybėmis modelių galėtų būti įvairių.
Pagal anksčiau teiktus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos siūlymus, turėtų būti sukurta iš esmės nauja vaiko teisių apsaugos institucijų sistema - centrinė institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ir jos teritoriniai struktūriniai padaliniai (skyriai). Manyta, kad centrinė įstaiga turėtų vadovautis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais nuostatais, įstaigai vadovautų socialinės apsaugos ir darbo ministro skiriamas irjam tiesiogiai pavaldus direktorius. Vaiko teisių apsaugos įstaigos skyriai turėtų veikti jiems priskirtose teritorijose, jų skaičius ir veiklos teritorijos ribos sutaptų su savivaldybių skaičiumi ir ribomis (išlaikomas esamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių skaičių ir veiklos ribas apsprendžiantis principas). Siūlyta, kad teritoriniai įstaigos skyriai būtų pavaldūs ir atskaitingi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Valstybinės (centrinės) vaiko teisių apsaugos institucijos veikla apimtų valstybės politikos vaiko teisių apsaugos srityje užtikrinimo koordinavimą ir įgyvendinimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perduotų funkcijų, numatytų vaiko teisių apsaugos srities tarptautiniuose tiesės aktuose, vykdymą, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų, Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje nuostatų įgyvendinimą, kitų tarptautinių sutarčių pagal priskirtą kompetenciją bei vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, vaiko teisių irjo teisėtų interesų gynimą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus matymu, institucijų sistemos pertvarkos tikslas nėra (ir neturėtų būti) išeliminuoti savivaldybių dalyvavimą vaiko teisių apsaugos srityje ar vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime, nes būtinas bendradarbiavimas tiek su savivaldybių administracijomis, tiek su savivaldybių teritorijose veikiančiomis institucijomis, įstaigomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių įgyvendinimu (socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros, švietimo ir kt. paslaugos). Valstybės ir savivaldybės institucijų bendradarbiavimas ir pertvarkius institucinę vaiko teisių apsaugos sistemą liktų privalomas, ir, manytina, pagrindiniai bendradarbiavimo principai turėtų būti įtvirtinti įstatymuose. Tačiau manytina, kad šiuo metu yra aktualesnis klausimas ir diskusijos kokį centralizavimo ir bendradarbiavimo modelį bei centrinės institucijos ir savivaldybių santykį mato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parengusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų pakeitimo įstatymo projektą, kokiomis kryptimis, priemonėmis ir terminais ketina atlikti pertvarką, kokių veiksmų ir priemonių (iki pertvarkytos sistemos funkcionavimo pradžios) ketina imtis (išskyrus savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumo pakeitimą) nurodytoms problemoms šalinti.
Todėl tikslingiausia būtų analizuoti ir nagrinėti šiame projekte pristatomą modelį, jį tobulinti ir ieškoti optimaliausio ir geriausiai mūsų šaliai tinkančio varianto. Atsakant į klausimą dėl kitų valstybių patirčių vaiko teisių institucinės sandaros kontekste, pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje nėra atlikta kitų valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos, pasirinktų modelių (centralizuota, decentralizuotas ar kt.) privalumų ir trūkumų analizė. Tačiau remiantis informacija, gaunama tarptautinio bendradarbiavimo kontekste, kiekviena šalis pasirenka sau tinkamiausią modelį. Manytina, jog aktualia informacija apie užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, įgaliojimus ir pan., gali disponuoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas. Remiantis viešai skelbiama informacija, Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūra (European Union Agencyfor Fundamentai Rights, FRA), Europos Komisijos prašymu surinko ir 2014 metais paskelbė duomenis apie 28 Europos Sąjungos valstybių nacionalines vaiko teisių apsaugos sistemas ir kt. Pagal ES Pagrindinių Teisių Agentūros paskelbtus duomenis:
atsakomybės, įsipareigojimų vaiko apsaugos srityje decentralizavimo:
regioniniu lygmeniu, atsakė 3 šalys - Austrija, Prancūzija ir Kroatija.
vietos lygmeniu, atsakė 12 šalių —Belgija, Vokietija, Danija, Estija, Ispanija, Suomija, Lietuva, Latvija, Portugalija, Švedija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė. 3) Taip, tiek regioniniu, tiek vietos lygmeniu, atsakė 9 šalys - Bulgarija, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija ir Slovakija. 4) Ne, atsakė 4 šalys - Kipras, Airija, Liuksemburgas ir Malta. 2. Dėl centrinės valdžios institucijos, turinčios koordinavimo funkciją, vaidmenį:
institucija, koordinuoti ir dažnai stebėti nacionalinės politikos ir teisės aktų įgyvendinimą, yra įsteigta 13 šalių - Belgija, Bulgarija, Vokietija, Danija, Kroatija, Lietuva, Latvija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Švedija, Slovakija. 2) Koordinavimo atsakomybė, įskaitant stebėseną, tenka ministerijai, turinčiai pirminę vaiko apsaugos atsakomybę (ministerijoje šiam tikslui įsteigtas departamentas-sekretoriatas), 10 šalių - Kipras, Čekija, Estija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Slovėnija. 3) Abu atvejus, nurodė 1 šalis - Graikija. 4) Kita, nurodė 1 šalis - Jungtinė Karalystė. Nacionaliniame lygmenyje trūksta koordinavimo. Pagrindinės ministerijos specializuoti departamentai įsteigti kiekviename regione, pavedant koordinavimo pareigas. 5) Nėra informacijos 3 šalių - Austrija, Liuksemburgas, Lenkija. Siekiant įvertinti pasirinktus užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos modelius, turėtų būti atlikta gilesnė ir išsamesnė teisinio reglamentavimo bei institucijų veiklos analizė.
Atsakant į Jūsų suformuotus klausimus, paminėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nereglamentuoja vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos, tačiau įpareigoja ir reikalauja, kad kiekviena valstybė dalyvė imtųsi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Paminėtina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos įžanginę (CRC/C/15/Add.146, 2001 m.), antrąją (CRC/C/LTU/CO/2, 2006 m.) bei trečiąją ir ketvirtąją (CRC/C/LTU/CO/3-4, 2013 m.) periodines ataskaitas dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje teikė pastabas, rekomendacijas dėl vaiko teisių apsaugos koordinavimo tiek centriniu, tiek vietiniu lygmeniu. 2001 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktose rekomendacijose buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad trūksta centrinės institucijos (focal point) vyriausybiniame (centriniame) lygmenyje bei koordinavimo mechanizmo tiek centriniame, tiek vietiniame lygmenyse, kuris koordinuotų politiką susijusią su vaikais, prižiūrėtų bei vertintų Konvencijos įgyvendinimą. Komitetas rekomendavo valstybei svarstyti galimybę įsteigti centrinę vaikų instituciją vyriausybiniame lygmenyje, kuri būtų atsakinga už įvairių ministerijų veiklos, centrinės ir vietos valdžios veiklos koordinavimą, siekiant sudaryti sąlygas geriau koordinuojamai politikai ir veiksmams vaiko teisių įgyvendinimui, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.
2006 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktos rekomendacijose buvo atkreiptas dėmesys į priemones, kurias priėmė valstybė, siekdama pagerinti Konvencijos įgyvendinimo damą ir koordinavimą tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis, įskaitant Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkūrimą. Vis dėlto Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl koordinavimo ir damos stokos, įgyvendinant Konvenciją tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis, ypač vietos savivaldos institucijose. Komitetas rekomendavo ir toliau stiprinti pastangas siekiant gerinti Konvencijos įgyvendinimo damą ir koordinavimą, kad būtų užtikrintas atitinkamas centrinės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas su vaikais, jaunimu, tėvais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. 2013 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktos rekomendacijose buvo pažymėta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atsakinga už vaiko teisių tarnybų veiklos tarpinstitucinį koordinavimą. Tačiau Komitetui rūpestį kėlė tai, kad ši įstaiga neturi reikiamų įgaliojimų, kad galėtų tinkamai atlikti šias pareigas, ir jos veikla apsiriboja tik metodiniais patarimais.
Komitetas rekomendavo valstybei dalyvei imtis būtinųjų priemonių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai sustiprinti ir aprūpinti ją pakankamais įgaliojimais ir žmogiškaisiais, techniniais bei finansiniais ištekliais, kad užtikrintų efektyvų su vaikų teisėmis susijusių veiksmų koordinavimą visuose sektoriuose nacionaliniu, savivaldybių bei vietos lygmeniu. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo narės: Monika Navickienė ir Dovilė Šakalienė 2017-03-01 Argumentai: Teikiamame pasiūlyme yra įtraukiamos teritorinių padalinių atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, koreguojamas straipsnio pavadinimas. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir jos teritorinių padalinių savivaldybėse prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje.“ Pritarti iš ėmės Derinti su D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu 1.2. Seimo narės:
Monika Navickienė ir Dovilė Šakalienė 2017-03-01 Argumentai: Akcentuojama ne tik valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos, bet ir jos teritorinių padalinių atsakomybė įgyvendinant vaiko teisių užtikrinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje.“ Pritarti iš esmės Derinti su D Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu 1.3.
Tomilino siūlymu 1.3. Seimo narės: Monika Navickienė ir
21 Argumentai:
1) Stebint susiklosčiusią situaciją Lietuvoje dėl vaikų teisių gynimo užtikrinimo, matomas poreikis nepertraukiamam vaiko teisių apsaugos specialistų darbui ištisą parą. Šiandien teritoriniai vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai padaliniai savivaldybėse dirba tik iki 17:00 valandos. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
1) Gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams teritoriniuose padaliniuose savivaldybėse ištisą parą;“ Pritarti iš esmės Derinti su D Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu 1.4. Seimo narės: Monika Navickienė ir
3 Argumentai: Trečiąja dalimi apibrėžiama teritorinių padalinių funkciją. Pasiūlymas: Papildyti 49 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip: „3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai padaliniai gina ir užtikrina vaiko teises, atstovauja vaiko teisėms ir interesams savivaldybių teritorijose vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais nuostatais.“ Pritarti iš esmės
2 Argumentai: Pagal 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatą, žinodamas vaiko teisių pažeidimą, bet nepranešęs asmuo, atsako įstatymų nustatyta tvarka, bet jo anonimiškumą nuo pat pranešimo pradžios, įstatymai negina. Pagal siūlomą 34 straipsnio 2 dalį reikia sulaukti teismo, kur ir sprendžiama, ar taikyti jam anonimiškumą, ar ne. Asmenims už melagingos informacijos pateikimą, galiojančių įstatymų tvarka, yra taikoma atsakomybė, tad baimintis piktnaudžiavimo dėl piktybinių ar melagingų pranešimų, nėra pagrindo.
Siekiant apsaugoti pranešėjo anonimiškumą, tikslintina Projekto 32 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenimss, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis turi būti užtikrintas iki išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismusas priims atitinkamą sprendimą dėl anonimiškumo išlaikymo. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. Už pateiktą melagingą informaciją asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka.“ Pritarti
nariai: Rimantas Jonas Dagys; Agnė Širinskienė; Algimantas Dumbrava; Egidijus Vareikis; Eugenijus Jovaiša; Darius Kaminskas; Vanda Kravčionok; Paulius Saudargas; Povilas Urbšys; Raimundas Martinėlis; Edmundas Pupinis; Stasys Tumėnas; Kazys Starkevičius; Sergejus Jovaiša; Stasys Šedbaras; Leonard Talmont;
Michal Mackevič; Irina Rozova; Jaroslav Narkevič; Česlav Olševski; Zbignev; Jedinskij Kęstutis; Bartkevičius; Kęstutis Pūkas; Rimas Andrikis; Juozas Imbrasas; Vytautas Kamblevičius; Remigijus Žemaitaitis; Petras Čimbaras; Viktoras Rinkevičius; Laurynas Kasčiūnas; Rita Tamašunienė; (pasirašė 2017-04-11)
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, siekiant užtikrinti darną su konstituciniais principais bei įtvirtinti, kad įstatymu būtų atsižvelgiama į šeimos, kaip valstybės pagrindo, gerovę ir interesus. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto (toliau – Projektas) 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Pritarti 3.2
ir kt. 2017-03-2312 Argumentai: Teisinį subjektiškumą turi visi žmonės. LR Konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, kad jos neatskiriamos nuo individo ir nepriklauso nuo žmogaus amžiaus, nuo to, ar jos įtvirtintos teisės aktuose. Vaiko teises ir galimybę pačiam vaikui dalyvauti įgyvendinant jo teises užtikrina Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, Civilinis kodeksas ir įstatymai. Tai, kad vaikas yra laikomas teisės subjektu, patvirtina ir daugybė paties Projekto nuostatų, kuriose įtvirtinamos vaiko teisės. Nė vienas asmuo, net tėvai, negali panaikinti ar nustatyti vaiko teisių ribų. Tačiau dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl psichinio ir fizinio nebrandumo vaikas negali pats pilnai naudotis savo teisėmis ir įstatymų numatyta tvarka didele dalimi jas įgyvendina ne savarankiškai, bet per atstovus. Todėl Projekto 1 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui“ yra perteklinė ir neatitinkanti tikrovės. Nėra tikslinga įstatymo paskirtyje nustatyti, kieno apsaugą vaikui užtikrina įstatymas, nes formuluotė „šeimos ir valstybės apsaugą“ yra labai abstrakti, o už apsaugos užtikrinimą atsakingi subjektai yra numatyti konkrečiuose Projekto straipsniuose ir kai kurie nepatenka į šeimos ar valstybės kategorijas (fiziniai asmenys, kurie turi pranešti apie smurtą prieš vaiką, nevyriausybinės organizacijos ir kt.).
Be to, išskyrus išimtinius atvejus, šeima yra ta vieta, kur vaikas yra labiausiai mylimas, tėvai daugiausiai juo rūpinasi ir natūraliai „suteikia“ geriausią įmanomą apsaugą vaikui, net nesant galiojančių įstatymų ar jiems jų nežinant. Ši šeimos (tėvų) apsauga kyla iš biologinės, socialinės šeimos/tėvystės/motinystės prigimties, o ne iš įstatymų, todėl netikslu teigti, kad įstatymas vaikui suteikia šeimos apsaugą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kuriąi užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visumaą.“ Nepritarti Nežiūrint šeimos instituto pilnatvės reikšmės kokybiškam vaiko gyvenimui, vaikas yra teisės subjektas, kuriam galioja prigimtinės žmogaus teisės, ir vaiko teisių ir teisėtų interesas visuomet turi būti ginamas. Vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai negali būti dangstomi šeimos privatumo kontekste. Šeima yra tas institutas, kuris pirmasis atsakingas už vaiko, kaip teisių subjekto apsaugą. 3.3
3 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) išvadą. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede“.
Tačiau Projekto priede yra nurodytas tik vienas ES teisės aktas, todėl siūloma Projekto 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje: „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktaisu,
nurodytaisu šio įstatymo priede“. Pritarti 3.4
5 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad Projekto 1 straipsnio 5 dalis išbrauktina, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisyklės nėra šio įstatymo dalykas. Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pavyzdžiui, 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose). Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio 5 dalį:
„5. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems,
taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims“. Pritarti 3.5
2 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad atvejo vadybininko sąvokos apibrėžimas įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Kadangi Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo sąvokos reikėtų atsisakyti arba ją patikslinti, siūlomas jos patikslinimas.
Nurodyti reikalavimai (valstybės tarnyba, išsilavinimas, patirtis, nepriekaištinga reputacija ir kt.) parinkti atsižvelgiant į Projektu planuojamas reikšmingas atvejo vadybininko funkcijas. Apibendrinant, atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą, siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininkas savo darbą atliktų itin profesionaliai, kompetentingai ir neštų už jį atsakomybę. Projekto 41 straipsnyje numatytų atvejo vadybininko funkcijų pavyzdžiai: ‒ siūlyti Vaiko teisių apsaugos tarnybai kreiptis dėl vaikų paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą; ‒ koordinuoti atvejo vadybos procesą; ‒ inicijuoti Pagalbos plano sudarymą; ‒ atlikti šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių įvertinimą; ‒ megzti santykius su šeima, vertinti jų poreikius, aplinką, telkti bendruomenę ir specialistus, kurių reikia pagalbai šeimai suteikti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atvejo vadybininkas – asmuo valstybės tarnautojas, koordinuojantis įgaliotas koordinuoti atvejo vadybos procesą ir atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) turi universitetinį socialinio darbo, pedagoginį, psichologinį ar medicininį išsilavinimą;
2) turi ne mažiau kaip tris metus darbo su vaikais ir šeimomis patirties;
3) yra pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą;
4) yra deklaravęs privačius interesus;
5) kartą per metus kelia savo kvalifikaciją specialiuose mokymuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka;
6) yra nepriekaištingos reputacijos“. Pritarti iš dalies Atvejo vadybininkui keliami reikalavimai turėtų būti proporcingi pareigybei ir funkcijoms. derinti su D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu. Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.
2017-03-232 N Argumentai: Atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą, siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininko reputacija nekeltų jokių abejonių. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 2 straipsnį 2¹ dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2¹ straipsnis. Atvejo vadybininko nepriekaištinga
reputacija Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali eiti atvejo vadybininko pareigų, jeigu jis:
1) yra pripažintas kaltu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą, taip pat pripažintas kaltu už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) yra pripažintas kaltu už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus apsisprendimo laisvei ir
neliečiamumui“ ir XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį, kol teistumas neišnykęs;
4) yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;
alkoholiu;
6) yra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
7) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;
ligomis;
9) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai“.
Atvejo vadybininko nepriekaištinga reputacija Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali eiti atvejo vadybininko pareigų, jeigu jis:
1) yra pripažintas kaltu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą, taip pat pripažintas kaltu už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) yra pripažintas kaltu už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus apsisprendimo laisvei ir
neliečiamumui“ ir XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį, kol teistumas neišnykęs;
4) yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;
alkoholiu;
6) yra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
7) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;
ligomis;
9) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai“. Nepritarti Reikalavimai su vaikais dirbantiems asmenims apibrėžti kituose teisės aktuose, reikalavimai neturi būti neproporcine pareigybei ir atliekamoms funkcijoms. Seimo nariai: Jonas Rimantas
3 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą.
Įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas: savivaldybės, vietos, religinė bendruomenė ir taip toliau, todėl sąvoka „bendruomeninės paslaugos“ yra pernelyg plati ir neleidžia suprasti, kokia bendruomenė turėtų atlikti Projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatytas funkcijas. Dėl šios priežasties siūlomas dalies patikslinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendruomeninės paslaugos – įvairių formų ir rūšių, savivaldybės,
vietos ir (ar) religijos bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį“. Spręsti pagrindiniam komitetui
8 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Jis skirtas tam, kad Projekto nuostata būtų suderinta su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Vaikas – žmogus iki, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip“. Pritarti
9 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Siūloma suderinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį su Civilinio kodekso nuostata, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, ‒ įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, nepilnametį įvaikinus – įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti įgalioti teisėti vaiko atstovai“. Nepritarti Pritarti D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymui 11N str. Seimo nariai: Jonas Rimantas
10 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“ yra ne sąvoka, bet institucijos pavadinimo trumpinys, todėl siūloma ne įvesti sąvoką, bet pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-232 N Argumentai: Sąvoka „geriausi vaiko interesai“ įstatymo Projekto kontekste yra labai svarbi: geriausiais vaiko interesais grindžiamas vienas iš vaiko teisių įgyvendinimo principų, taip pat atsižvelgiant į juos nustatoma, ar šeimai taikytinos sankcijos. Vis dėlto ši sąvoka Projekte nėra apibrėžta, todėl asmeniškai gali būti itin subjektyviai suprantama, priklausomai nuo asmens socialinio statuso, įpročių ir kitų veiksnių. Siekiant užtikrinti Projekto taikymo objektyvumą, siūloma sąvoką apibrėžti. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „Geriausi vaiko interesai – sąlygos, kurios kyla iš vaiko prigimtinių poreikių ir yra reikalingos pasirengimui savarankiškai gyventi visuomenėje, saugo vaiko sveikatą, kiek įmanoma, užtikrina visapusiškai darnią fizinę ir psichinę raidą bei dorovinį auklėjimą“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.
2017-03-232 N Argumentai: Projektu siekiama reguliuoti vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, tačiau nenurodoma, kas tai yra, todėl siūloma nustatyti sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „Žalinga socialinė aplinka ‒ socialinė aplinka, kurioje vaikas patiria pavojų gyvybei, sveikatai ir (ar) kuri yra žalinga vaiko psichinei ir fizinei raidai“. Spręsti pagrindiniam komitetui Tikslingiau vartoti sąvoką „vaikui nesaugi aplinka“
1 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekto 4 straipsnio 1 punkte žodis „prioritetiškumo“ keistinas žodžiu „prioriteto“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo prioriteto. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais“. Pritarti
2 Argumentai: Projekto 4 straipsnio 2 punktą siūloma patikslinti atsižvelgiant į tai, kad vadovautis privaloma tik ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir tai, kad tarptautiniai susitarimai nėra tiesiogiai teisiškai įpareigojantys. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais“. Pritarti
4 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą.
Atsižvelgiant į teikiamos nuostatos turinį ir tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar
vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės“. Pritarti
9 Argumentai: Vaikas yra sudėtinė šeimos dalis, o ne atskirtas nuo šeimos subjektas, kuriuo rūpinasi šeima ir valstybė. Pagal esamą Projekto apibrėžimą, šeima ir vaikas traktuojami kaip atskiri subjektai, kurių vienas rūpinasi kitu. Toks atskyrimas yra dirbtinis ir prieštarauja Lietuvos teisinėje sistemoje nusistovėjusiai logikai: pirmiausiai, vaikas, būdamas šeimos dalimi, negali rūpintis pats savimi lyg iš šalies, kaip formuluojama Projekte, be to, šeimos poreikiai apima ir vaiko poreikius. Vaikas gali būti traktuojamas atskirai nuo šeimos tik kraštutiniais, išimtinai šiame Projekte numatytais atvejais. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei
kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų šeimos ir joje augančio vaiko ir šeimos poreikius bei geriausius interesus“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.
2017-03-234 N Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatas, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos gyvenimas, ir valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. 1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją: „3) privataus gyvenimo neliečiamumo. Teikiant paramą ir pagalbą šeimai bei įgyvendinant vaiko teisų apsaugą, užtikrinama, kad šeima, kurios dalis yra vaikas, nepatirs neteisėto, nebūtino ir neproporcingo kišimosi į privatų gyvenimą, o informacija apie privatų šeimos gyvenimą nebus atskleista tretiesiems asmenims“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-234 N Argumentai: Pilnaverčiam vaiko vystymuisi yra svarbus tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo. Tėvas ir motina (ar įtėvis ir įmotė) vienas kito nepakeičia, tačiau vienas kitą papildo tėvystės ir motinystės prigimčiai unikaliu būdu taip sukurdami palankiausią socialinę aplinką visaverčiam vaiko ugdymui, brandai bei tapatybės formavimui.
Valstybės institucijos, sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus, turi paisyti šio prigimtinio vaiko intereso ir dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir motiną, nors valstybė visais atvejais negali garantuoti, jog kiekvienas vaikas turės tėvą ir motiną. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją: „2) tėvystės ir motinystės papildomumo. Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“. Nepritarti Neneigiant abiejų tėvų svarbos normaliai vaiko raidai, geriausi vaiko interesai ir vaiko dvasinis ir fizinis saugumas turėtų būti prioritetu. Ar mirus vienam tėvų būtų svarbu rasti vaikui įmotę ar įtėvį? Ką reiškia „Valstybės institucijos, sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus, turi paisyti šio prigimtinio vaiko intereso ir dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir motiną? Pvz. jei tėvas smurtautojas, jis neturės būti atskirtas nuo vaiko, kol jo elgesys nesikeis? Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-234 N Argumentai: Tai, kad vaiko teisės yra įgyvendinamos per jo atstovus, nustato Konstitucijos 26, 38 straipsniai. Civilinio kodekso 3.155 straipsnis teigia, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi; tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civilinio kodekso 3.163 straipsnis nustato bendrą taisyklę, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai arba globėjas (rūpintojas).
Šios ir kitos tėvų (vaiko atstovų) teisės ir pareigos dalyvauti vaiko priežiūros, teisių gynimo procese bei priimant su vaiku susijusius sprendimus negali būti įgyvendinamos be vaiko atstovų (teisių ir pareigų subjektų) žinios ar jiems nedalyvaujant. Išimtis iš šios taisyklės gali numatyti tik įstatymai. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją: „N) vaiko atstovų dalyvavimo. Vaiko nuomonės išklausoma ir kiti su vaiko teisių įgyvendinimu ir pagalba šeimai susiję klausimai sprendžiami, dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus įstatymuose nurodytus atvejus“. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto siūlymą Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-235 Argumentai: Pirma, su vaiko teisių apsaugos įgyvendinimu yra susijusi eilė kitų įstatymų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Darbo kodeksas, Pilietybės įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Socialinės paramos mokiniams įstatymas, Švietimo įstatymas, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, Patentų įstatymas ir daugybė kitų) ir neretai jie detaliau reguliuoja konkrečios srities aspektus, todėl nereikėtų automatiškai nuneigti jų galiojimo vaikams. Antra, vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti 4 Projekto straipsnyje. Trečia, negali būti prievolės taikyti neratifikuotas tarptautines sutartis. Ketvirta, konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys vaiko teises ir laisves bei reguliuojantys jų apsaugą Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie susiję santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės ratifikuotas tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-23 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, siūloma skyriaus pavadinimą papildyti nurodant, kad jame reglamentuojamas ir vaiko pareigų įgyvendinimas, kadangi nurodomas Projekto tikslas – „užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus“. Antra, atsižvelgiant į tai, kad Projekto II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises ir į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūloma pakeisti skyriaus pavadinimą į „Pagrindinių vaiko teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimas“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti
1 Argumentai: Siūloma Projekto 6 straipsnio 1 dalį papildyti, ją suderinant su kitomis Projekto nuostatomis bei JTO Vaiko teisių konvencijos preambule. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kiekvienas vaikas – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis“. Nepritarti Siūlymas nekorektiškas, nes JT Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama vaiko tiek iki gimimo, tiek jam gimus, ypatinga apsauga ir priežiūra, Tačiau vaiku yra laikomas žmogus nuo gimimo iki 18 metų (išskyrus įstatymu nustatytus atvejus dėl viršutinės amžiaus ribos). Seimo nariai: Jonas Rimantas
2 Argumentai: Projekto 6 straipsnio 2 dalis suformuluota taip, kad draustų bet kokių, net ir vaikui naudingų biomedicininių tyrimų atlikimą, kadangi visi biomedicininiai tyrimai (kaip ir bet kuri sveikatos priežiūros paslauga, medicininė intervencija) yra susiję su didesne ar mažesne rizika žmogaus (vaiko) sveikatai ir gali sukelti nepageidaujamus reiškinius. Tačiau tam tikromis, retomis ligomis sergančių vaikų sveikatai dalyvavimas klinikiniame tyrime gali duoti daugiau naudos nei žalos ar net gelbėti vaiko gyvybę, jei nėra prieinamas patvirtintas gydymas, dar nesukurti veiksmingi vaistai ar pan. Todėl geriausių vaiko interesų neatitinka absoliutus tyrimų, „galinčių pakenkti sveikatai“, draudimas. Tikslinga vaiko įtraukimo į mokslinius tyrimus bendrą taisyklę formuluoti taip, kaip ji formuluojama Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų įstatyme, ir numatyti blanketinę normą į šį įstatymą dėl kitų biomedicininių tyrimų su vaikais aspektų reguliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie
eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi.
Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku yra leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Biomedicininiai tyrimai su vaiku atliekami Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka“. Pritarti
1 Argumentai: Siekiant išvengti diskriminacijos, siūloma papildyti Projekto 8 straipsnio 1 dalį teisėmis, kurios Projekte nustatomos tik tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams, bei religijos laisve, garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę,
teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius giminystės ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas bei teisę į religijos laisvę.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgti į SN D. Šalalienės ir T. Tomilino bei VTAKĮ siūlymą. Seimo nariai: Jonas Rimantas
2 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 8 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2-5 dalys, 18 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Kitų įstatymų nuostatų kartojimas Projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo.
Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo Projekto paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 8 straipsnio 2 dalį:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko
teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-239 N Argumentai: Projekto 9 straipsnio dalims reikalinga nustatyti teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas (kaip jos nustatytos Projekto 4 straipsnio 3 punkte), kadangi tam tikras vaiko bendravimas, susirašinėjimo slaptumas, dalyvavimas organizacijų veikloje ir pan. gali kenkti geriausiems jo interesams, kelti pavojų arba varžyti vaiko atstovų pagal įstatymą teisę auklėti vaikus. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 9 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 ir
atvejus, kai jos prieštarauja geriausiems vaiko interesams, siekiama apsaugoti vaiką nuo neigiamos informacijos įtakos, galimo pavojaus jo sveikatai, gyvybei, normaliai fizinei ar psichinei raidai arba kai vaiko atstovai pagal įstatymą įgyvendina pareigą auklėti vaiką“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-2310 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 10 straipsnyje esanti formuluotė „per atstovą“ keistina formuluote „per vaiko atstovą pagal įstatymą“. Taip pat siūloma Projektą papildyti nuostata, kas vaiką atstovauja atveju, kai yra apribotos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės jį atstovauti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis, o vaiko atstovo pagal įstatymą teisių atstovauti vaiką apribojimo atveju – per valstybės paskirtą gynėją“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-2311 Argumentai: Siūloma patikslinti Projekto 11 straipsnio 1 dalį, suderinant su visu Projektu ir nurodant, kad turi būti paisoma ne bet kokių, o geriausių vaikų interesų bei tai, jog tik išimtai šis įstatymas reglamentuoja vaiko paėmimą iš šeimos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo tėvais
1Vaikas turi teisę gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba
vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą“. Pritarti
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vaikas pats nesirūpina savo pragyvenimu, netvarko namų ūkio finansų ir yra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išlaikomas įstatymų nustatyta tvarka, socialinė apsauga ir finansinė parama turi būti skiriama šeimai, o ne vaikui atskirai.
Atskirai nuo šeimos gyvenančių vaikų teisę į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę apsaugą reglamentuoja kita šio straipsnio dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikaso, negaunantisčio pakankamo išlaikymo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, šeima turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai“. Nepritarti Tai turėtų būti vaiko pinigai ir apsauga, siekiant išvengti šeimos narių piktnaudžiavimo, paramą naudojant su vaiko interesais nesusijusiems dalykams. Seimo nariai: Jonas Rimantas
3 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 14 straipsnio 3 dalį:
„3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų
patalpų) nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 16 straipsnio 2-5 dalis:
„2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4.
nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus“. Pritarti
23 Argumentai: Projektu nustatytas praktiškai jokių ribojimų neturintis įpareigojimas „užtikrinti galimybes ir sudaryti sąlygas“ kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose reginiuose, žaidynėse ir pan. yra nerealistiškas, atsižvelgiant į objektyvias Lietuvos piliečių gyvenimo sąlygas ir iš valstybės ekonomikos kylančias jų finansines galimybes. Net ir pasiturinti šeimai gali trūkti finansinių pajėgumų neribotai užtikrinti numatytas veiklas ir užsiėmimus vaikui. Todėl siūloma patikslinti Projekto 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, naudojant teisės realizavimui įprastesnius terminus, suderintus su JTO Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnio terminais. Taip pat siūloma papildyti Projekto 17 straipsnio 3 dalį galiojančiame Vaiko teisių apsaugos įstatyme numatyta nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis, kadangi šie elementai yra lygiai svarbūs pilnaverčiam vaiko laisvalaikiui. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 17 straipsnio 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Vaikui Vaikas turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos teisę žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. 3.
sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas, šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis“. Pritarti
3 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 18 straipsnio 3 dalį: „3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai“. Pritarti
1 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 19 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje po žodžių „vaiko apsaugą“ įrašytini žodžiai „nuo smurto“, kitaip lieka neaišku, nuo to turi būti užtikrina apsauga. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką,
įskaitant fizines bausmes. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-2320 Argumentai: Siūloma papildyti Projekto 20 straipsnį, numatant tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams teisę į religijos laisvę, kadangi neretų atveju ji yra neatsiejama nuo jų kultūros, tradicijų ir identiteto. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms),
teisės Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai“. Pritarti
2 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 21 straipsnio 2 dalį:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui
taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-2322 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 22 straipsnį ir atitinkamai pakoreguoti sekančių straipsnių numeraciją: „22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose
teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos), civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius teisinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 4. Mokinių nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas. 5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 7. Vaiko autoriaus teisių į savo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. 8. Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 9.
minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas ir kiti teisės aktai. 10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-2323 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 23 straipsnio pavadinimas „Vaiko teisių naudojimas“ tikslintinas, nes yra dviprasmis ir neatitinka suformuoto straipsnio turinio. Antra, Projekto 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, taigi jis Projektu siaurinamas. Teisės departamento teigimu, tarp vaiko, kaip ir bet kurio kito asmens, teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas, kadangi bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas – asmens teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas. Projekte detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (1 straipsnio 4 dalis). Projekto 23 straipsnyje detalizuotos tik dvi vaiko pareigos – 1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Netgi Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“) nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu. Todėl vaiko pareigų katalogą siūloma papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Vaiko teisių naudojimas Pagrindinės vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas 1.
Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises. Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
yra šios:
1) gerbti savo tėvus, ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 3. Vaikas šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje ir visuomenės rengėjų bei skleidėjų pagalba turi būti ugdomas atlikti pareigas ir atsakyti už savo poelgius“. Pritarti iš dalies Nuostata dėl tėvų globojimo senatvėje nėra skirta vaikui – šio įstatymo subjektui, o pilnamečiui vaikui palikuoniui. Jos būtina atsisakyti. Siūlytina Jungti su D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu
2 Argumentai: Teisės departamento nuomone, neaišku, kodėl atsakomybė numatoma tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą, nors Projekto
dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad atsakomybė būtų nustatyta už visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą.
Trečia, Projekto 24 straipsnio 2 dalies nuostata netiksliai nurodo atsakomybę už vaiko įtraukimą į kitą neteisėtą veiką bei smurto demonstravimą, todėl siūloma tiksliau nurodyti, kad taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 2 dalį ir jas išdėstyti taip: „2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką šio straipsnio pirmoje dalyje išvardintiems subjektams taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti
3 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekto 24 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad „Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūloma cituojamą Projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti. Antra, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius teisės aktus, „psichinio smurto“ terminas yra tikslesnis nei „psichologinio smurto“ terminas, todėl siūloma atitinkamai tikslinti ir susijusius terminus. Trečia, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso terminiją, įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje žodžiai „sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo
seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo smurto ar nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės psichinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes sukeltus padarinius“. Pritarti
45 Argumentai: Įstatymo iniciatoriai akcentuoja būtinybę kiekvienam visuomenės nariui prisiimti atsakomybę už mūsų visuomenėje augančių vaikų saugumą. Dėl to Projektu siūloma skatinti pranešti apie smurto prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimo atvejus. Pasiūlymas teikiamas, kadangi už nepranešimą arba melagingą pranešimą atsakomybė turėtų būti personalinė, nepriklausomai nuo to, kokio juridinio asmens dalyvis žmogus yra, tik taip galima tikėtis pokyčių. Turint omenyje juridinius asmenis, visiškai neaišku, kas atsakytų, pavyzdžiui, už nepranešimą apie mušamą vaiką: akcininkai, savininkai, direktoriai, kažkurie darbuotojai ar kt. Atsakomybė juridiniams asmenims gali sukurti priešingą nei siekiamą efektą: sudaryti sąlygas žmonėms nesiimti veiksmų ir neprisiimti už tai atsakomybės, nes tai turėtų padaryti visas juridinis asmuo.
Antra, siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose ir skunduose. Teisės departamento teigimu, nėra aiškus „vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys, todėl nuostatą siūloma performuluoti. Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūlomo reguliavimo dėl bendrininkavimo nepašalinus iš Projekto, jis galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas“, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“. Bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę nustato Baudžiamojo kodekso 24-26 straipsniai. Remiantis jais,
„bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje
susitarusių“ pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan.
Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo prieštarauja Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reglamentavimui:
1) Vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimas galimas tik tarp fizinių asmenų, o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. 2) Projekto 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo. 3) Nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 1 dalimi, gali sukelti nepranešimas apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą. 4) BK 238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai“. Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai. Taip pat, neteisinga „nepranešimą“ traktuoti kaip „aplaidų pareigų atlikimą“. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip „aplaidus pareigų atlikimas“, o kaip „pareigos neatlikimas“.
Todėl siūloma 24 straipsnio 5 dalį patikslinti, nesukeliant teisės aktų kolizijos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
„4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie
vaiką, kuris galimai nukentėjo arba kenčia nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos kurio teisės buvo pažeistos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai. 5. Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaikąo teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir
(ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas atsakomybės klausimas sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka“. Spręsti pagr. komitetui Reikėtų nustatyti privalomą pranešimą ne tik apie nusikalstamas veikas prieš vaiką, tačiau ir kitus vaiko teisių pažeidimus bei atitinkamą atsakomybę apie juos nepranešus. Seimo nariai: Jonas Rimantas
6 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekte apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą, todėl jų minėjimas yra perteklinis ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo. Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo
„bet kokio smurto“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami
apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt.
7 Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 24 straipsnio 7 dalies patikslinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos,
nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas, įtraukia į jų įgyvendinimą nevyriausybines organizacijas“. Pritarti
12 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 25 straipsnio pavadinime antrą kartą vartojamas žodis „vaiko“ yra perteklinis, dėl to brauktinas. Antra, 25 straipsnio 1 dalyje po žodžio „bei“ įrašytinas žodis „kitų“. Trečia, Projekto 25 straipsnyje 2 dalyje kazuistiškai vardijamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, Projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus, todėl jį siūloma papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Vaiko apsauga nuo vaiko psichiką
veikiančių medžiagų
turi būti ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, jų laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“. Pritarti iš esmės Derinti su D.
Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu
3 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Be to, Teisės departamento išvadoje informuojama, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų: įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais ir taikomi ne pavieniui, o sistemingai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 25 straipsnio 3 dalį:
„3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti,
vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti iš dalies Pritarti D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlomam 25 str. pakeitimui (atspindi ir šių pakeitimų esmę). Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-2325 N Argumentai: Projekto 25 straipsnio
gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“.
Tuo tarpu 3 dalyje įtvirtinama nuostata, kad „Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Atkreiptinas dėmesys, jog narkotinės, psichotropinės medžiagos gali būti vaistų sudėtyje ir naudojamos vaikui gydyti. Dėl to, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas gydymo prieinamumas bei vaikui skiriamų vaistinių preparatų racionalus vartojimas, yra tikslintina, kokiais atvejais nebus taikomi 2 ir 3 dalyje nustatyti apribojimai. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 25 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio antroje ir trečioje dalyje nurodyti apribojimai netaikomi tais
atvejais, kai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydimo metodiką (protokolą) bei vadovaujantis preparato charakteristikų santrauka“. Pritarti iš dalies Pritarti D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlomam 25 str. pakeitimui (atspindi ir šių pakeitimų esmę). Seimo nariai: Jonas Rimantas
3 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 26 straipsnio 3 dalį: „3.
Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai“. Pritarti
23 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 27 straipsnio 2 dalies nuostata yra deklaratyvi, be to, klaidinanti (baudžiamąją atsakomybę numato ne įstatymai, o vienintelis kodifikuotas įstatymas – Baudžiamasis kodeksas), dėl to turi būti išbraukta. Atsižvelgiant į tai ir tam, kad nereikėtų nuostatos išbraukti, siūloma ją patikslinti. Antra, valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 27 straipsnio 3 dalies patikslinimas. Trečia, remiantis Teisės departamento išvada, Projekto 27 straipsnio 3 dalies nuostata „nepaisydami konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio. Nėra aišku, kokios „konfidencialumo taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, toks terminas neegzistuoja, todėl siūloma jo atsisakyti ir palikti konfidencialumo klausimo reguliavimą tą jau darantiems galiojantiems teisės aktams. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1
dalyje, atsakoma taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. 3.
kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-2327 N Argumentai: Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal Lietuvos teisinę sistemą nevykdo teisingumo, todėl reikalinga numatyta jai prievolę informuoti tas institucijas, kurios yra atsakingos už aptariamų veikų užkardymą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 27 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi informaciją
apie šio straipsnio pirmoje ir trečioje dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, ne vėliau kaip per 24 valandas kreipiasi į policiją ir kitas teisėsaugos institucijas“. Pritarti
1 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis
„apkaltinamuoju“ brauktinas, kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik
teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Antra, formuluotė
„pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę –
„pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas“.
Trečia, Projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai turėtų būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui. Ketvirta, žodžiai
„labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis – „sunkius ar labai sunkius“. Pasiūlymas: Pakeisti
Projekto 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu“. Pritarti iš esmės Pritarti LRV formuluotėms
3 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis
„apkaltinamuoju“ brauktinas, kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik
teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Antra, formuluotė
„pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę –
„pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Pasiūlymas: Pakeisti
Projekto 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje“. Pritarti Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-2329 Argumentai: Siūloma Projekto 29 ir
atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai. Sąrašą taip pat siūloma papildyti. Projekte numatyta, kad
„Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai)
turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis“, tačiau nenumatyta, kas šias paslaugas privalo teikti. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos situaciją mediacijos klausimu, užsibrėžti mediacija užsiimančių padalinių steigimą kiekvienoje savivaldybėje būtų per ankstyva ir brangu, todėl siūlomas centralizuotas mechanizmas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės Vaiko tėvai turi Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės yra šios: 1). Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Taip pat vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu; 2).
Vaiko atstovai pagal įstatymą turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. 3. Vaiko atstovų pagal įstatymą teisė rūpintis vaiko doroviniu, religiniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus yra nevaržoma. 4. Vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė rūpintis vaiko auklėjimu, sveikata bei fiziniu, protiniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. Taip pat jiems tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė tinkamai vaiką prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui saugiai augti, visapusiškai vystytis bei tobulėti. 5. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą parinkti savo vaikui mokymą. 7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikams, teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti vaiko interesams, atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaikui. 8. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku, išskyrus atvejus, kai ši teisė yra apribota įstatymu. 9. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis, kurias teikia Meditacijos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. 10.
atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, nuolat be objektyvios būtinybės nebūtų paliekamas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu, išskyrus nuo vaiko atstovų pagal įstatymą nepriklausančias aplinkybes
vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti iš esmės Sujungti su D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymu Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-2330 Argumentai: Siūloma Projekto 29 ir
atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai. Projekto 30 straipsnio dalis siūloma patikslinti ir perkelti: 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ‒ į 29 straipsnio 4 dalį, 30 straipsnio 3 dalį ‒ į 29 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 9 dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 10 dalį, 30 straipsnio 5 dalį ‒ į 29 straipsnio 11 dalį, Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 30 straipsnį „Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė “, jį sujungiant su 29 straipsniu „Pagrindinės vaiko tėvų teisės“: „30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė
atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 2.
vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. 3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 4. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. 5. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu. 6. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti iš esmės Sujungti su D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymu Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-2331 Argumentai: Įstatymai jau šiuo metu numato tėvų asmeninių teisių perdavimo galimybes. Pavyzdžiui, asmeninė teisė ir pareiga „rūpintis vaikų sveikata“, suformuluota CK 3.165 straipsnyje, yra tėvams apribojama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatant nepilnamečio paciento nuo 16 metų teisę priimti sprendimus dėl savo pačių gydymo ir tokio amžius vaikas gali pats priimti sprendimus dėl jo atstovavimo duodant sutikimą gydymui (21 str.). Dėl to taisytina 31 straipsnio 1 dalis.
Be to, Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad Projekto 31 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui: „Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Pastebima, kad siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Taip pat neaišku, kas nuostata konkrečiai turime omenyje, ir ji taisytina teisės technikos požiūriu. Atsižvelgiant į išdėstytą ir Teisės departamento pasiūlymą šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuo klausimu Projektą tobulinti, siūloma nuostatos atsisakyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka. 2. Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai)“. Nepritarti Pritarti D. Šakalienės ir T.
Šakalienės ir T. Tomilino siūlymui
123 Argumentai: Duomenys apie asmenų sveikatos būklę ir teistumą yra ypatingi, todėl jų išdavimas tretiesiems asmenims (šiuo atveju, Vaiko teisių apsaugos tarnybai) turi būti vykdomas tik esant neišvengiamai būtinybei ir įstatymuose nustatyta tvarka, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir užtikrinta duomenų apsauga. Be to, neaišku, ką reikštų Vaiko teisių apsaugos tarnybai suteikta diskrecija tvarkyti šiuos duomenis ir kaip ji veiktų, atsižvelgiant į galiojančius Civilinį kodeksą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, pacientų teises reglamentuojančius ir kitus ypatingus asmens duomenis liečiančius įstatymus. Siekiant pernelyg subjektyvių interpretacijų siūloma, kad Vyriausybė turėtų nustatyti sveikatos būklių, apie kurias Vako teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką. Seimo Teisės departamento teigimu, formuluotė pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas keistina į tikslesnę – pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas. Siūloma atsisakyti 32 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi tai pažeidžia nekalto asmens reabilitaciją. Siūloma atsisakyti Projekto 32 straipsnio 3 dalies, kadangi ji kartoja to paties straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1-3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę gauti informaciją apie vaiko atstovų pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenančių asmenų teistumą ir (ar) sveikatos būklę įstatymuose nustatyta tvarka tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo sveikatai ar gyvybei. Vyriausybė nustato sveikatos būklių, apie kurias Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo bei taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami įstatymuose nustatyta tvarka tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui“. Pritarti iš emės Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-2334 Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 34 straipsnio 1 dalies patikslinimas.
Taip nevyriausybinių organizacijų darbuotojai nepraranda prievolės informuoti, kadangi ji šioje dalyje numatyta ir asmeniškai („ar asmuo, turintis informacijos apie [...] vaiko teisių pažeidimą“), tikėtina, kad asmeninė atsakomybė kaip tik labiau įpareigos. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, šioje dalyje esanti formuluotė
„vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė. Taip pat siūloma
įpareigoti pranešti apie pranešėjo manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose ir skunduose. Vaiko atstovai pagal įstatymą pagal apibrėžimo logiką turi dalyvauti sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, išskyrus, kai ši teisė jiems yra apribota įstatymų nustatyta tvarka. 34 straipsnyje aptariami pranešimai gali baigtis sankcijomis šeimos nariams ar kitiems asmenims, todėl už veiksmų prieš juos inicijavimą turi galioti atsakomybė. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti skaidrius procesus, siūloma, kad sprendimą dėl pranešėjo anonimiškumo priimtų teismas. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Projekto 34 straipsnio 3 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, jog ne bet kokio amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą 1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu jų teisės neapribotos įstatymu, vaiko teisių apsaugos tarnybaą arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vVaiko teisių apsaugos tarnybai arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Sprendimą dėl Aasmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus anonimiškumo išlaikymo priima teismas. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vVaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. Vaikas, sulaukęs 14 metų amžiaus, įstatymų nustatyta tvarka gali savarankiškai kreiptis į teismą“. Spręsti pagrindiniam komitetui Seimo nariai: Jonas Rimantas Dagys ir kt. 2017-03-2335 Argumentai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymo Nr. 1R-298 Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo 40 punkte nurodoma, kad „Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios“.
Dėl to atsakomybę nusakančios 35 straipsnio nuostatos yra perkeltinos į Projekto pabaigą. Pasiūlymas: Perkelti Projekto 35 straipsnį į Projekto pabaigą ir parinkti atitinkamą numeraciją: „35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Spręsti pagrindiniam komitetui
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017-02-13 išvadoje Nr. XIIIP-354 pateiktas pastabas, Lietuvos Respublikos Seimo narių pateiktus pasiūlymus, visuomeninių organizacijų, kitų asmenų Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuotų klausymų metu išdėstytus pasiūlymus, įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 tobulinimo aptarimą su Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atstovais, bei siekiant inkorporuoti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. vasario 14 d. įstatymu Nr.
XIII-204 priimtas galiojančio vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, teikiamas šis pasiūlymas (toliau - Pasiūlymas) dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto 1 str. nauja redakcija išdėstomo vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau nauja redakcija išdėstomas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas - Įstatymo projektas; atitinkamai Pasiūlymo nuorodas į atitinkamus Įstatymo projekto skyrius, straipsnius, dalis ar punktus reiškia nuorodos į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos įstatymo atitinkamus skyrius, straipsnius, dalis ar punktus, o nuoroda į Pasiūlymo dalį, reiškia nuorodą į atitinkamą Pasiūlymo eilės numerį). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau
įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma. 3. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais aktu, nurodytais nurodytu šio įstatymo priede. 4. Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus. 5. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims. „ Pritarti iš esmės Jungti su VTAKĮ siūlymu (Žr. komiteto pasiūlytą formuluotę)
Tomas Tomilinas (2017-06-08)2 1N Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai buvusias 1-5 dalis laikant 2-6 dalimis, naują 1 dalį, apibrėžiančią sąvoką „Atvejis“ išdėstyti taip:
„1. Atvejis – galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) vaikui grėsmės lygmuo
nustatytas pagal šį įstatymą.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)21 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą „Atvejo vadybos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „1 2. Atvejo vadyba - kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos, koordinuojamos atvejo vadybininko, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą organizavimas beiteikimas, siekiant įgalinti vaiko atstovus pagal įstatymą savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus vaiko interesus.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)22 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą „Atvejo vadybininko“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „2 3. Atvejo vadybininkas – asmuosavivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje ar jos dalyje, vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Atvejo vadybininku skiriamas darbuotojas turi būti įgijęs universitetinį socialinio darbo, socialinės pedagogikos ar psichologijos (bakalauro arba magistro) kvalifikacinį laipsnį ir turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo ar savanorystės patirtį su vaikais arba šeima bei atitikti kitus jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)23 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą „Bendruomeninių paslaugų“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „3 4.
Bendruomeninės Bendruomenėje teikiamos paslaugos – įvairių formų ir rūšių, bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologo, teisinės, kultūros ir kitos paslaugossavivaldybės, valstybės, nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudaro galimybę vaikui augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauką.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)24 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą „Bendruomeninių paslaugų“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „3 4. Bendruomeninės Bendruomenėje teikiamos paslaugos – įvairių formų ir rūšių, bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologo, teisinės, kultūros ir kitos paslaugossavivaldybės, valstybės, nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudaro galimybę vaikui augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauką.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)25 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą „Mobilios komandos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „5 6.
Mobili komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą „Smurto prieš vaiką“ sąvoką, bei šios dalies numerį taip: „68. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra dėl kurių vaikas patiria žalą, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais vaiko atžvilgiu panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnės grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei ir to nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis, tačiau ši išimtis netaikoma, kai fizinę jėgą prieš vaiką naudojo asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas ir sukėlė šią siektą išvengti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“ Pritarti iš dalies Žr. komiteto siūlymą.
Atsisakyti „tyčios“ bei nubrėžti sąsają su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. atsižvelgiant į TD išvadą ir siekiant, kad vaikai, kurie gyvena smurtaujančioje aplinkoje, būtų laikomi smurtą patiriančiaisiais galėtų laiku gauti pagalbą. 4.8. Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas (2017-06-08)27 Argumentai:
Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pagalbos planas – tai vaikui, jo tėvams
ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių (skirtų įgalinti asmenis pasirūpinti užimtumu, sveikata, profesijos ir (ar) kompetencijų įgijimu, pozityvaus elgesio stiprinimu ir kt.) ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų ir socialinės paramos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones, paslaugas ir paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą.“ Pritarti 4.10 Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas (2017-06-08)29 Argumentai:
Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 9 dalimi, atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeravimą, įvedamą naują dalį, apibrėžiančią sąvoką „Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba“, išdėstyti taip: „9.
Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrinis padalinys, kuris tiesiogiai gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jam priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)28 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą „Vaiko“ sąvoką, bei numeravimą, taip:
„810. Vaikas – žmogus, iki, neturintis 18
metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Jeigu asmens amžius yra nežinomas, ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku iki bus nustatyta priešingai.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)29 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą „Vaiko atstovų pagal įstatymą“ sąvoką, laikant šią dalį 11 dalimi taip: „9. 11. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)210 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą „Vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoką“ ir vietoje jos šioje dalyje apibrėžti „Vaiko interesų“ sąvoką, atitinkamai pakeičiant šios dalies numerį, taip:
„10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 12.
žmogaus laisvės bei orumas, ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius pagal jo amžių, raidą, gebėjimus ir brandą, bei užtikrinančios tinkamą vaiko fizinį, protinį, dorovinį, dvasinį ir socialinį vystymąsi, vaiko nuomonės gerbimą.“ Pritarti iš dalies Tikslinti, atsižvelgti į SN R.J. Dagio siūlymą. 4.14. Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas (2017-06-08)213 Argumentai:
Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi, ją išdėstant taip:
„13. Vaikui nesaugi aplinka - vaiko gyvenamoji ar
kita aplinka, kelianti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“ Pritarti
Tomas Tomilinas
projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai
tyčiniai fiziniai veiksmai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės fizinė bausmė, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus jo gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar) orumuias;“ Nepritarti Tokia formuluotė suponuoja išvadą, kad fizinė bausmė turi sukelti tiesiogiai nustatomas akivaizdžias pasekmes, kad būtų laikoma smurtu. Tuo tarpu visų fizinių bausmių pasekmė yra pažemintas vaiko orumas. Tokia formuluotė, kurioje yra nurodytos tyčia ir konkrečiai įvardintos sukeltos žalos suponuoja į baidžiamąją atsakomybę, kuri buvo nustatyta ir iki „nemušimo įstatymo priėmimo“, tačiau fizinės bausmės be tiesioginių pasekmių ir įrodytos tyčios nebuvo draudžiamos. Fizinės bausmės draudimas turi būti siejamas ne tik su baudžiamąja atsakomybe, tačiau ir su atvejais, kai tėvams pasiūloma pagalba mokant juos kitų, pažangių auklėjimo būdų.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) fizinis smurtas –neteisėtas tyčinis fizinis veiksmas prieš
vaiką, tai pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai bei arba padaryta žala jo garbei ir (ar) orumui. 4.16. Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas
projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) psichologinis smurtas –nuolatinis tyčinis sistemingas vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas,
patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), sukeliantys žalą ar pavojų dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai, ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar) orumuias;“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad psichinio ir psichologinio smurto reikšmė ir apimtis skiriasi, vartoti Psichinio ir (ar) psichologinio smurto sąvoką. Diskutuotina, ar reikalingas žodis „tyčinis“. Vaikas gali patirti nuolatinį žeminimą ir psichinį smurtą, keliantį didelę žalą normaliai jo raidai, iš tėvų, ar mokytojų ar kitų asmenų „norint gero“. 4.17. Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai:
Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) seksualinis smurtas – tyčiniai seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas
Lietuvos Respublikos teisės aktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojamaapgaulė, prievarta (jėga ar grasinimai) arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Seksualiniu smurtu Taip taip pat laikomas vaiko įtraukimas į prostituciją, vertimas užsiimti prostitucija, vaikų vaiko išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, pornografijos rodymas, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymasarba išnaudojimas vaiko pornografinei produkcijai gaminti, pelnymasis iš tokios vaiko veiklos, vaiko tvirkinimas, vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę arba kitos vaikų vaiko seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas. Seksualiniu smurtu prieš vaiką taip pat laikomas vaiko seksualinis išnaudojimas;“ Pritarti iš dalies Nepritarti „tyčiai“,
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nepriežiūra
Pritarti Abejotina dėl žodžio sistemingas.
Gal vartoti „kelis kartus pasikartojantis ar nuolatinis“
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais:
vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;
2) įstatymo teisės viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais;
išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;
4) nediskriminavimo lygybės. Visi Vvaikaisyra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojamias dėl jųo ar vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių.
Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės;
vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;
užtikrinimo.Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikami ir normaliai vystytis;
7) subsidiarumo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko interesus atitinkančių ir jo gerovei reikalingų sąlygų;
8) bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas, nuosekliaibendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą bei tarpusavyje ir teikia viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų vaiko ir šeimos poreikius bei interesus reikalinga pagalba, paslaugos teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą poreikius, vaiko interesus;
10) efektyvumo.
Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama siekiant tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo ir racionaliai naudojant turimus išteklius;
būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama derinant su užimtumu, sveikatos priežiūra, socialinio būsto suteikimu, specialiųjų vaiko apsaugą užtikrinančių priemonių taikymu. Vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti kompleksiškai, laikantis prieinamumo principo,teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitos paslaugos, socialinės paramos, užimtumo skatinimo ir kitos priemonės, kurios būtinos vaiko gerovei užtikrinti. 11) vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo. Vaiko nuomonė išklausoma ir kiti su vaiko teisių įgyvendinimu susiję klausimai sprendžiami dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus atvejus, nustatytus įstatyme ar kai tai prieštarauja vaiko interesams.“ Pritarti iš dalies:
Nepritarti 11 punktu siūlomai formuluotei – ji gali stipriai riboti vaiko dalyvavimo principą. Taisytinas 11 punktas. Žr. komiteto siūlymą. Ar visais atvejais vaikų nuomonė turi būti išklausoma būtinai dalyvaujant vaiko atstovams, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams? 2017-05-31 d. Seime vyko konferencija
„Lietuvos vaikų balsas“, kurios metu vaikai atvirai kalbėjo juos liečiančiais
klausimais – apie patiriamą pedagogų nepagarbą, nepakeliamus mokslo krūvius, ribotas galimybes užklasinei veikai.
Pagal išdėstytą formuluotę, nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, vaikai šiais klausimais negalėtų pasisakyti. Taip pat mokykloje vaikams nebūtų suteiktos tam tikros jų interesus atitinkančios laisvės išreikšti nuomonę ir savarankiškas priimti sprendimus, kuriuos jie galėtų priimti atsižvelgiant į jų brandą, nedalyvaujant atstovams pagal įstatymą. Tokia formuluotė iš esmės prieštarauti siūlomai 9 str. 4 dalies formuluotei. 4.20. Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas (2017-06-08)5 Argumentai:
Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių
vaiko teises ir laisves bei reguliuojančių jų apsaugą, taikymas Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. 1. Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, išskyrus ratifikuotas tarptautines sutartis, Europos Sąjungos teisės aktus tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai. 2. Kai atitinkami vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo, nei kitais įstatymais, vadovaujamasi šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytais principais.“ Pritarti 4.21.
Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)6 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 6 straipsnį, jo nuostatas sujungiant su 7 straipsniu, kuris keičiamas ir išdėstomas taip:
„6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis
1Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku,
galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. 7 6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikami vystytis
vystytis. 2. Vaiko teisė būti sveikam garantuojamasveikai vystytis įgyvendinama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) teikiant moterims reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu, pogimdyminiu laikotarpiu ir krizinio nėštumo atveju; 2)3) vaikų ir tėvų sveikatos priežiūra; 3)4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba; 4)5) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba ir prieinamumu teisinių, organizacinių prielaidų tinkamos kokybės vaiko maisto produktų gamybai sudarymu ir jų prieinamumu; 5)6) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu; 6)7) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 3.
sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 4. Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Nurodyti biomedicininiai tyrimai su vaiku gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti Sujungti su SN A. Širinskienės pasiūlytu 7N punktu
Tomas Tomilinas (2017-06-08)7 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Vaiko teisė mokytis
Respublikos švietimo įstatymas (toliau – Švietimo įstatymas), šis įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 2. Vaikas turi teisę mokytis, siekiant kuo visapusiškiau ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti. 3. Vaikui garantuojamas nemokamas mokymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. 4. Vaikui iki 16 metų mokymasis pagal privalomojo švietimo programas yra privalomas. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nevykdantys šio reikalavimo atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) nustatyta tvarka. 5. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti vaikui švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą labiausiai atitinkančią vaiko interesus. 6. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, valstybė sudaro sąlygas mokytis. 7.
materialinės paramos vaikui, besimokančiam bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje teikiama įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta valstybės ir savivaldybių parama.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)8 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Vaiko teisė į individualumąidentiškumą, ir jo
išsaugojimą ir atkūrimą
vardą, pavardę, tautybę, ir pilietybę, ir teisę į šeimos bei kitus emocinius ir socialinius su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Pažeidus šią vaiko teisę, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų įgyvendinimo garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“ Pritarti iš dalies Sujungti su SN R.J. Dagio siūlymu, atsisakyti 2 dalies. 4.25. Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas (2017-06-08)9 Argumentai:
Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens
neliečiamybę ir laisvę
privatumą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. 2. Vaikas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. 3. Vaikas turi minties, tikėjimo, sąžinės laisvę, teisę pasirinkti religiją arba tikėjimą, juos išpažinti ir skelbti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą.
Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, tačiau įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas, vaiko teisių pažeidimas, šio ar kitų įstatymų nevykdymas. 2. 4. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, organizacijose ir taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią teisę laisvai reikšti savo pažiūras įsitikinimus, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 5. Šiame straipsnyje nurodytas vaiko teises garantuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai. 6. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, žodžio laisvę, teisė dalyvauti organizacijose ir taikiuose susirinkimuose negali būti ribojama išskyrus, kiek tai būtina apsaugoti paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)10 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam
į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais, ir į jo nuomonę atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas visais jam priimtinais būdais tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės, o jei tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis ar per įstatymu nurodytus asmenis. 2.
2Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką,
leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimus, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, esant poreikiui pasitelkiami specialių žinių turintys asmenys.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)11 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais bei giminaičiais
1Vaikas turi teisę gyventi su abiem savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba
vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai šią vaiko teisei užtikrinti teisę. 2. Vaiko teisė bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, jei toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Kiek tai įmanoma, vaikas turi teisę gauti informaciją apie savo tėvus ar vieną iš jų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus. 2. 3. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi įstatymais, taip pat teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Esant Šio šio įstatymo ir ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įstatymų nustatytoms sąlygoms, vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ar sveikatą. 4. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)12 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12-18 straipsnius ir juos išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo
sąlygas
sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti. 13 straipsnis. Vaiko teisė į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę paramą
kitų jo atstovų pagal įstatymą, turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir skyrimo sąlygas nustato įstatymai bei, teikimo tvarką – kiti teisės aktai. 2. Vaikas gali pasinaudoti socialinio draudimo teikiamomis garantijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. 2. Likusiam be tėvų globos vaikui skiriamas išlaikymas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas
kiti įstatymai bei teisės aktai. 2. Likęs be tėvų globos vaikas, neturintis gyvenamųjų patalpų, jomis aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka. apgyvendinamas Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų), nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinisCivilinis kodeksas. 15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją 1.
Vaikui turi būti užtikrinta galimybė Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, taip pat bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio ugdymo įstaigos užtikrina vaikui galimybę naudotis viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, emocinį, dorovinį vystymąsi. 2. Valstybė skatina visuomenės informavimo priemones skleisti informaciją, naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. 3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei kitas priemones, skirtas vaiko teisių apsaugos nuostatų, principų įgyvendinimui užtikrinti. 16 straipsnis. Vaiko turtinės teisės
Respublikos Konstitucija ir įstatymai. 2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinisCivilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
(tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus. 17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį
amžių, brandą, sveikatos būklę bei poreikius. 2.
sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, sporto žaidynėse ir jo amžių bei brandą atitinkančiuose kituose pramoginiuose renginiuose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus centrų, vaikų dienos centrų, stovyklas stovyklų veiklą. Pagal valstybės ir savivaldybių finansines galimybes yra remiami nevyriausybinių organizacijų įsteigti vaikų dienos bei kiti centrai, skirti vaikų saviraiškai, jų gebėjimams ir įgūdžiams ugdyti. 18 straipsnis. Neįgalių vaikų Vaikų su negalia teisės
užtikrinamos galimybės turi lygias teises lygiai su kitais visais vaikais į visapusišką įgyvendinti visų žmogaus teisiųes ir pagrindinių naudotis laisviųėmis įgyvendinimą. 2. Neįgaliems vaikams Vaikams su negalia ar jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse.:
1) tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse;
2) teisė naudotis visomis šiems vaikams skirtomis programomis: kompleksiškai teikiamomis paslaugomis nuo ankstyvosios intervencijos iki Bendruomenėje teikiamų paslaugų;
3) teisė pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir su kitais vaikais dalyvauti neformaliojo švietimo, saviugdos, kūrybinėje veikloje;
4) visuomeninių pastatų, gatvių ir transporto priemonių, kuriomis naudojasi vaikai su negalia, pritaikymas jų poreikiams. 3. Vyriausybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos deda pastangas, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio 2 dalyje įvardinti vaikų su negalia poreikiai. 3. 4.
su negalia teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos nustato asmenų su negalia socialinę integraciją reglamentuojantis įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.“ Pritarti iš esmės
Tomas Tomilinas (2017-06-08)19 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto
turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizinesę bausmesę. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą. 2. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, turi teisę į jo poreikius ir geriausius vaiko interesus atitinkančią pagalbą. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizinesės bausmesės, ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. 4. Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir (ar) orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fiziniųės bausmiųės taikymą vaikui ar bet kokį kitą smurtą prieš vaiką taikoma įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“ Pritarti iš esmės
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos
tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Pritarti iš esmės 4.31.
Pritarti iš esmės
Tomas Tomilinas (2017-06-08) rgumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Vaiko užsieniečio prieglobsčio prašytojo,
pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio vaiko teisės
suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, nelydimas nepilnametis užsienietis vaikas, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi nelydimo nepilnamečio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas, vaikui garantuojant apsaugą ir jo teisių užtikrinimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Ddėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančiųir kitų teisės aktų nuostatos.“ Pritarti iš esmės Atsižvelgti į SN. R.J. Dagio ir k.t. siūlymus, atsisakyti 2 dalies
Tomas Tomilinas (2017-06-08)22 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose
1Vaiko teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą,
švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatosSveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 3.
pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos) nustatymą, civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai civilinės būklės aktų registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo tvarkos įstatymas. 4. Mokinių nemokamo maitinimo ir kitos paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos jos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas. 5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 7. Vaiko autoriaus teisių į savo jo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 8.Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 9. 8. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (toliau - Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas) ir kiti teisės aktai. 10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.“ Pritarti iš esmės Atsižvelgti į SN. R.J.
R.J. Dagio ir k.t. siūlymus, atsisakyti nuorodų į kitus įstatymus. 4.33. Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas (2017-06-08)23 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Vaiko atsakomybės ir pagarbos ugdymas
Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir švietimo įstaiga turi:
1) kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą, jo protinius bei fizinius gebėjimus, suteikti vaikui pasitikėjimo savimi ir įgūdžių, kurių reikia priimant savarankiškus sprendimus ir prisiimant už juos atsakomybę;
2) ugdyti vaiko pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, savo tėvams, kultūriniam tapatumui, kalbai ir vertybėms, ugdyti vaiko pilietiškumą, pagarbą Lietuvos valstybei, kitoms tautoms, etninėms, nacionalinėms ir religinėms grupėms;
3) ugdyti vaiko pagarbą gamtai;
4) parengti vaiką savarankiškam gyvenimui laisvoje visuomenėje, kad jis taptų doru žmogumi, atsakingu visuomenės nariu, kuris gerbia visuomenėje nustatytas elgesio normas, nevaržo kitų žmonių teisių ir laisvių, gerbia lyčių lygybę, geba tinkamai pasirūpinti savimi ir artimaisiais.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08)24 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį (dalį jo nuostatų perkeliant į 28 ir 37 straipsnius (Įstatymo projekto str. numeriai 27 ir 34)), ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės
aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. 2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3.
seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes. 4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai
ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir
(ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi. 7. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto vaiko teisių apsaugai įgyvendinti skirtas programas, kurias įgyvendindamos pasitelkia nevyriausybines organizacijas. 3. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pagal pasirašytą susitarimą su Vyriausybės įgaliota institucija turi skirti eterio laiko laidoms, susijusioms su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu, tėvų švietimu.“ Pritarti 4.35.
Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Vaiko apsaugaos nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų ir priklausomybių bendrosios nuostatos
1Vaikui turi būti ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių,
alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo. 3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 2. Vaikui draudžiama vartoti, gaminti, perdirbti, įsigyti, laikyti, gabenti, siųsti ar platinti energetinius ar alkoholinius gėrimus, tabako ar susijusius gaminius (elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos), narkotines ar psichotropines medžiagas, vaistus (išskyrus teisėtai, gydymo tikslais įsigyjamus, laikomus ar vartojamus vaistus), taip pat kitas apkvaišinančias nenarkotines medžiagas, bei Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas.
Vaikui taip pat draudžiama dalyvauti azartiniuose lošimuose. 3. Vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių priežiūroje yra vaikas, arba kurių veikla susijusi su vaikui draudžiamų vartoti medžiagų ar draudžiamų naudoti gaminių gamyba, perdirbimu, saugojimu, gabenimu, siuntimu ar platinimu arba lošimų organizavimu turi užtikrinti šiame straipsnyje nustatytų draudimų laikymąsi. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti apribojimai netaikomi, kai vaistai, turintys narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydymo tvarką vadovaujantis vaisto charakteristikų santrauka.“ Pritarti iš esmės Sujungti su SN R.J. Dagio ir k.t. siūlymu
Tomas Tomilinas (2017-06-08) 26N Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 26 straipsniu, atitinkamai laikant Įstatymo projekto 26-28 straipsnius 27 -29, ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Atsakomybė už vaiko įtraukimą į girtavimą ar
kitų draudžiamų medžiagų vartojimą
vaiką arba įtraukusiam vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, taikoma baudžiamoji atsakomybė. 2.
medžiagas vaikui arba padėjo vaikui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas taikoma baudžiamoji atsakomybė. 3. Asmeniui taikoma administracinė atsakomybė už vaikui:
1) alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;
2) tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;
3) energinių gėrimų pardavimą ar nupirkimą arba kitokį energinių gėrimų perdavimą vaikui.“ Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 26 straipsniu, atitinkamai laikant Įstatymo projekto 26-28 straipsnius 27 -29, ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Atsakomybė už vaiko įtraukimą į girtavimą ar
kitų draudžiamų medžiagų vartojimą
vaiką arba įtraukusiam vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, taikoma baudžiamoji atsakomybė. 2. Asmeniui, kuris platino narkotines ar psichotropines medžiagas vaikui arba padėjo vaikui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas taikoma baudžiamoji atsakomybė. 3.
3Asmeniui taikoma administracinė atsakomybė už vaikui:
1) alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;
2) tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;
3) energinių gėrimų pardavimą ar nupirkimą arba kitokį energinių gėrimų perdavimą vaikui.“ Pritarti iš esmės
Tomas Tomilinas (2017-06-08) rgumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio
išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo
pažeidimus
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, taip pat bet kokių kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, įskaitant bet neapsiribojant, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei brandai, vaiko gyvybei, laisvei, pirkimo arba pardavimo, įtraukimo į nusikalstamą veiką, žalingo sau ir visuomenei elgesio formavimo ir kt. 2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė. 2.
naudotis savo laisvėmis, vaikas taip pat turi būti apsaugotas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui, bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje. 3. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją. 3. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, atsakoma Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, atsakoma Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. 4. Švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių yra prižiūrimas vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys nevykdantys savo pareigų arba jas vykdantis netinkamai, pažeidžiantys vaiko teises atsako Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. 4. 5.
nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ar smurto už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, taip pat šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba (medicininė, psichologinė, socialinė, teisinė ir kt.), parama ir kita apsauga, kad vaikas, jo tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos. Ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius. 6. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą, dėl jo teisių pažeidimo, nurodyto šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.“ Pritarti iš esmės
Tomas Tomilinas (2017-06-08)28 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip: „2829 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais užpadarius nusikalstamas veikas, darbo apribojimai 1.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas padarius veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse,
1, 2 ir 3 dalyse, 152¹straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus taip pat už tyčinius labai sunkius ar sunkiusnusikaltimus prieš vaikus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ar arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir ar sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais (nuolat ar laikinai) yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas padarius veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse,
1, 2 ir 3 dalyse, 152¹straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus taip pat už tyčinius labai sunkius ar sunkiusnusikaltimus prieš vaikus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ar arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir ar sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais (nuolat ar laikinai) yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. 2.
asmenims, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, išskyrus sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, padarymo metu nebuvo sukakę 14 metų, o jiems sulaukus 14 metų – nepadarė naujų nusikaltimų. 2. 3. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. 4. Asmenys, ketinantys dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar dirbti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, prieš įsidarbindami darbdaviui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 5. Asmenys, norintys užsiimti savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar vykdyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą savanorišką veiklą, prieš pradėdami vykdyti šią veiklą ir (ar) sudarydami savanoriškos veiklos sutartį savanoriškos veiklos organizatoriui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 5.
įdarbinti asmenį vykdyti profesinę ar priimti savanorius veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti tokį asmenį į darbą ar vykdyti savanorišką veiklą, kai:
1) asmuo pateikia sutikimą dėl darbdavio kreipimosi į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą gauti informaciją apie jo teistumą;
2) darbdavys gauna iš registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai. 6. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį save. 7. Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs arba paslaugų teikimo sutartį sudaręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 8. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodyta informacija apie asmenų teistumą teikiama periodiškai Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Jeigu šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veiklai pasamdomas asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, dėl to, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui.
Asmenys, kurie priimami į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis. Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas.“ Pritarti iš esmės Įvertinti LRV siūlymą
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „IV
Pritarti
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Sujungti Įstatymo projekto 29 ir 30 straipsnius į vieną 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų teisės Vaiko tėvai turi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. 30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė
turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus.
Vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. 12. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 23. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis:
1) Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos sukūrimąu, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, vaiko mokymu nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose, taip pat informacijos suteikimu kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą;
2) sąlygų vaikui mokytis iki 16 metų sudarymu, dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programos parinkimu savo vaikui iki 14 metų;
3) informacijos suteikimu vaikui apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę;
4) vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. 3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo, bei gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausytiems dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. 4 5.
vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. Nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių neišsprendžia bendru sutarimu, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pirmiausiai turi spręsti pasinaudodami savivaldybėje teikiamomis neteisminės taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Kilus tarp tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisiniam ginčui dėl vaiko, jie privalo siekti išspręsti tokį ginčą pasinaudodami ikiteismine mediacija, vadovaudamiesi taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas reglamentuojančiu įstatymu. 5 6. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad: užtikrina, kad vaikas iki 6 metų 1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu. 7. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą ar kitą pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais, vaiko mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas. 68. Vaiko tėvams ir ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimusą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnį, pakeičiant jo numerį, ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims. 2. Tuo atveju, kai vaiko tėvai ar kiti joatstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai) pagal įgaliojimą.“ Pritarti iš esmės Derinti su SN R.J. Dagio ir k.t. siūlymu
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto V skyriaus pavadinimą, pakeisti buvusius šio skyriaus 32 – 33 straipsnius ir papildyti Įstatymo projekto V skyrių naujais 34 - 35 straipsniais ir Įstatymo projekto V skyrių išdėstyti taip: „V
teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 2.
asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. 33 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų perdavimas tretiesiems asmenims
teisių apsaugos tarnyba nustačiusi, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. 3.
teisių apsaugos tarnyba:
straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;
(jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. 32 straipsnis. Bendrosios nuostatos
atžvilgiu, siekiama šių vaikų gerovės, taikomos minimalios ir jų poreikius labiausiai atitinkančios poveikio priemonės. 2. Teisę pažeidusiems vaikams taikomų poveikio priemonių paskirtis – pozityvios socialinės brandos siekis, aktyviai dalyvaujant tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, pasitelkiant bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas. 3. Teisę pažeidę vaikai, atsižvelgiant į jų brandą, skatinami prisiimti asmeninę atsakomybę už savo elgesį, taikant jiems atkuriamojo teisingumo priemones. 33 straipsnis. Pagalba teisę pažeidusiam vaikui
taikymo proceso stadijose elgiamasi atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir pagarbiai, įvertinant jo amžių ir brandos lygį, ypatingą dėmesį skiriant vaiko poreikių įvertinimui, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. 2. Vaikų, pažeidusių teisę, atžvilgiu procesinius veiksmus atlieka, pažeidimus tiria ir nagrinėja bei teisinės atsakomybės priemones taiko asmenys, turintys darbui su vaikais tinkamus gebėjimus, specialių žinių apie vaikų neteisėto elgesio ypatumus, išmanantys vaikų socialinės ir psichologinės brandos procesus, vaikams taikomų poveikių priemonių įtaką ir veiksmingumą. 3. Procesiniai veiksmai vaiko atžvilgiu atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje. 4.
veiksmai, užtikrinamas psichologinės, socialinės ir kitos vaikui reikalingos pagalbos prieinamumas, nuoseklumas ir tęstinumas viso baudžiamojo proceso metu. 5. Vaiko, įtariamo, kaltinamo ar teisiamo už neatsargų arba tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, atžvilgiu bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali būti taikomos alternatyvios konflikto sprendimo priemonės, skatinant vaiką ieškoti būdų taikiam susitarimui su nukentėjusiuoju. 34 straipsnis. Priemonių taikymo ir bausmių vykdymo teisę pažeidusiems vaikams ypatumai
taikomos ir vykdomos taip, kad taptų kuo naudingesnės teisę pažeidusiam vaikui. 2. Taikant priemones ir vykdant bausmes su teisę pažeidusiais vaikais dirba asmenys, turintys specialių žinių apie vaikų nusikalstamo elgesio ypatumus, jų socialinės ir psichologinės brandos procesus, įvairių jiems taikomų priemonių poveikį ir veiksmingumą. 35 straipsnis. Pagalba vaikui, kuriam atimta laisvė
(suėmimas, laisvės atėmimo, arešto bausmė, auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, vidutinės priežiūros priemonė) teisę pažeidusiam vaikui taikoma tik išimtiniais atvejais ir įmanomai trumpiausiam laikotarpiui. 2. Paskyrus teisę pažeidusiam vaikui su laisvės atėmimu susijusią poveikio priemonę, negali būti ribojamos jo teisės, tiesiogiai nesusijusios su laisvės atėmimu. Toks vaikas turi teisę palaikyti ryšius su tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kitais šeimos nariais ir giminaičiais, susirašinėdamas ir matydamasis su jais, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tai gali pažeisti vaiko teises ir (arba) teisėtus interesus, neigiamai paveikti jo resocializaciją. Šios teisės negali būti ribojamos, siekiant nubausti teisę pažeidusį vaiką su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės vykdymo įstaigoje. 3.
resocializuojamas, rengiamas gyvenimui laisvėje, skatinamas savo tikslų siekti ir poreikius tenkinti teisėtais būdais ir priemonėmis. Rengiant teisę pažeidusio vaiko socialinės integracijos planą, individualiai įvertinami jo emociniai ir fiziniai poreikiai, ryšiai su šeimos nariais ir kitais giminaičiais, mokymosi ar įsidarbinimo ir kitos svarbios aplinkybės ir galimybės, dalyvaujant pačiam vaikui bei įgyvendinant vaiko socialinės integracijos planą bendradarbiaujančių institucijų atstovai. 4. Teisę pažeidusiam vaikui grįžus į bendruomenę iš su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės taikymo įstaigos, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja būtinos tokiam vaikui paramos ir pagalbos teikimą.“ Pritarti iš esmės
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ pirmo skirsnio
„BENDROSIOS NUOSTATOS“ 34-35 straipsnius ir į šį skyrių papildyti nauju 36
straipsniu:
„34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių
pažeidimą
institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus.
Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. 35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. 36 straipsnis. Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas
organizuodama koordinuotą socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuojant ir teikiant pagalbą vaikui ir šeimai, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. 2. Bendro darbo koordinavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Koordinatorius nuolat stebi ir vertina vaiko teisių apsaugos ir šeimos gerovės situaciją, nustato koordinuotai teikiamų savivaldybėje švietimo, socialinių, sveikatos priežiūros, teisinių paslaugų vaikams ir šeimai, bendrą poreikį, rengia paslaugų plėtros planą, formuoja vaikams ir šeimoms reikalingų paslaugų pasiūlą, atlieka Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas. Savivaldybėse sudaromos galimybės gauti reikalingą pagalbą visiems vaikams ir šeimoms pagal poreikį: psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą, specializuotą pagalbą skyrybų, smurto, krizės, savižudybės, priklausomybės ir kitais atvejais. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka. 3. Siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir bendruomenėse atsirasti, taip pat apsaugoti vaikus nuo socialinės rizikos veiksnių, savivaldybėse ir seniūnijose vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės. Savivaldybės administracija kasmet įvertina socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos vaikui ir šeimoms poreikį savivaldybėje. 4. Savivaldybės administracija, seniūnai, seniūnaičiai pasitelkdami nevyriausybines organizacijas, savanorius, organizuoja renginius bei kitas priemones, įtraukiančias šeimas į bendruomeninę veiklą, prisideda prie šeimų švietimo organizavimo, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas. 5. Savivaldybėje tėvams, taip pat vaikų besilaukiantiems asmenims sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose programose.
Šiuose mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Savivaldybė kuria ar prisideda prie programų kūrimo, kurių paskirtis yra mokyti asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, sudaromos sąlygos pravesti mokymus specialistams, dirbantiems su smurto veiksmų aukomis arba tokių veiksmų vykdytojais, smurto prevencijos ir jo atvejų nustatymo. Savivaldybė prisideda prie vaikų dienos centrų veiklos, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms dėl joms būtinos pagalbos gavimo, taip pat sudaro galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, kurios susiduria su krize dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti neteisminės mediacijos paslaugomis. 6. Savivaldybės socialinės paramos centrų ar kitų institucijų, turinčių įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai ar jos nariui konkrečioje savivaldybės teritorijoje, socialiniai darbuotojai siūlo šeimai socialinių problemų sprendimų alternatyvas, ugdo ir palaiko šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, tarpininkauja šeimai dėl kitų pagalbos priemonių, vertina šeimai teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą. Gavę informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų institucijų dėl pagalbos šeimai reikalingumo ar šeimos nariams savo iniciatyva pasikreipusiems dėl pagalbos, susijusios su vaiko teisių užtikrinimu, teikia informaciją, konsultacijas šioms šeimoms dėl joms būtinos pagalbos (psichologinės, mediacijos, paslaugų vaikų dienos centre, specialiųjų pagalbos priemonių ir kt.) gavimo. 7.
priežiūros, policijos, kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie vaikus, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti vaiko teises ar vaiko interesus (tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“ Pritarti iš esmės
Tomas Tomilinas (2017-06-08) rgumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio „PAGALBOS ORGANIZAVIMAS“ 36 straipsnį:
„36 straipsnis. Pagalbos vaikui, jo atstovams pagal
įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas
gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas. 2. Siekiant mažinti ar išvengti socialinės atskirties, vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims teikiama ir prevencinė pagalba socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, savivaldybės institucijos bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis bei įstaigomis, savivaldybių įstaigomis. 4. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vaikui gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.“ Pritarti iš esmės
Tomas Tomilinas (2017-06-08) 37,38 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 37, 38 straipsnius ir juos išdėstyti taip: „37 straipsnis. Pranešimas apie galimą vaiko pažeidimą
gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. 38 straipsnis. Vaiko atvejo nagrinėjimas
ir darbo ministro įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką įvertina ir nustato vaiko situacijos grėsmės lygį. Vaiko situacijos grėsmės lygiai yra keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio lygio grėsmės. 2.
2Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi:
1) nulinį vaiko situacijos grėsmės lygį, priima sprendimą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas;
2) pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį, per penkias darbo dienas inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą;
3) antrą vaiko situacijos grėsmės lygį, per vieną darbo dieną inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjamą ir intensyvią vaiko situacijos stebėjimą jo gyvenamoje vietoje, kurią atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas, kol atvejo vadybos metu nebus nustatyta kitaip;
4) trečią vaiko situacijos grėsmės lygį, kaivaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis arba nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui, vaiką skubiai paima iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir siunčia mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais. 5. Nustačius pirmą ar antrą grėsmės lygį, vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimo susitikimą, kuriame dalyvauja savivaldybės administracijos paskirtas atvejo vadybininkas ir pagal poreikį dalyvauja:
1) socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai;
2) vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 6. Nagrinėjant vaiko atvejį yra išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba ji pateikiama. 7.
vaiko ir jo aplinkos situaciją ir priimamas sprendimas dėl atvejo vadybos taikymo ir specialistų, kurie dalyvaus vaiko atvejo vadyboje, pasitelkimo, šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių bei pagalbos įvertinimo, pagalbos plano sudarymo bei jo peržiūrų organizavimo, tolesnių atvejo vadybos susitikimų. 8. Sutarus šio straipsnio 7 dalyje esančiais klausimais, tolesnius atvejo vadybos veiksmus koordinuoja atvejo vadybininkas. 37 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
1Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų,
teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti fiziniai asmenys, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu ar informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, arba apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ar gyvybei, privalo nedelsdami apie tai informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą arba policiją. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, išskyrus vaiko giminaičius ir šeimos narius, pagrįstai žinančiam apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešusiam apie tai policijai ar teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, įstatymų nustatyta tvarka kyla baudžiamoji atsakomybė. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojui, nepranešusiam apie kitą vaiko teisių pažeidimą, o kitiems asmenims – apie smurto prieš vaiką atvejį, kyla kituose įstatymuose numatyta atsakomybė. 3. Vaiko giminaičiai ar šeimos nariai, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojai šio straipsnio
pažeidžia vaiko teises. 4.
informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu, turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams. 5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba 2 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su galimo smurto prieš vaiką atveju, taip pat gavusi tokią informaciją iš kitų šaltinių privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui. 38 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą
gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda pranešimo nagrinėjimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, kai yra prielaidų spręsti apie galimą smurtą prieš vaiką ar kitą vaiko atstovų pagal įstatymą įvykdytą vaiko teisių pažeidimą), atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Esant įtarimui, kad vaikas patyrė smurtą vaikas turi būti išklausytas psichologo. Teritorinė vaiko teisių pasaugos tarnyba atlikusi šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka nustato grėsmės vaikui lygį, o nenustačiusi galimo vaiko teisių pažeidimo ar vaiko buvimo vaikui nesaugioje aplinkoje priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2.
pranešimą apie galimą smurto vaiko atžvilgiu naudojimą, galimą vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus privalo atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento. 3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsiant imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekti su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą (kurių nebuvo toje įvykio vietoje) ir žodžiu, o papildomai ir raštu informuoti juos, o taip pat teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą apie tokį įvykį. 4. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, skubiai paima vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, prireikus, pasitelkdama policijos pareigūnus ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekia su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kurie nedalyvavo paimant vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, ir informuoja juos apie vaiko paėmimą iš vaikui nesaugios aplinkos, vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą sąlygas ir procedūrą. 5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba paėmusi vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, ir nustačiusi, kad vaiko atstovai pagal įstatymą (bent vienas jų) nėra susiję su vaiko teisių pažeidimu (vaiko buvimu vaikui nesaugioje aplinkoje), imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą (tam iš jų, kuris nėra susijęs su vaiko teisių pažeidimu). 6.
vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei konstatuoja antrą grėsmės vaikui lygį ir imasi žemiau nurodytų veiksmų:
1) užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsniu, inicijuoja atvejo vadybos procesą;
3) vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo;
4) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą. 7. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą.“ Pritarti iš esmės
Tomas Tomilinas (2017-06-08)39 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Bendruomeninių paslaugų skyrimas
kurių būtina teikti intervencinę pagalbą, tačiau išlieka būtinybė vaiko atstovams pagal įstatymą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas, priimamas sprendimas skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas, kurių organizavimą užtikrina savivaldybė. 2. Vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos ir kito grėsmės lygio situacijose, jeigu tai numatoma Pagalbos plane. 3. Bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos pagal vaiko, jo atstovų pagal įstatymą pageidavimu ar vaiko teisių apsaugos tarnybos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovų siūlymu. 39 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai
vaikui lygiai yra du: pirmo ir antro lygio grėsmės.
Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir grėsmės vaikui nustatymo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Grėsmės vaikui pirmas lygis – kai teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, ir esama vaiko aplinka tinkamai neužtikrina vaiko teisių ir vaiko interesų, tačiau nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. 3. Grėsmės vaikui antras lygis – kai teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustato vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, kuri yra susijusi su vaiko funkcionavimo ir rizikos veiksniais susijusiais su vaiko tėvais, jų santykiais su vaiku arba nustato, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, kai nėra objektyvių prielaidų leidžiančių spręsti, kad artimiausiu metu situacija pasikeis.“ Pritarti iš esmės
Tomas Tomilinas (2017-06-08) N40, N41 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antrą skirsnį naujais 40 ir 41 straipsniais, kuriuos išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Veiksmai, nustačius pirmą grėsmės vaikui lygį
vaikui lygį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą. 2.
vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą, taip pat pagal poreikį:
1) socialinį darbuotoją, dirbantį su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, sveikatos priežiūros įstaigos specialistą, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovą, policijos pareigūną, kitus specialistus. Posėdyje gali dalyvauti atvejo vadybininko kviesti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys, galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai, jei jie pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą;
2) vaiką ir jo tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 3. Nagrinėjant atvejį išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba vaiko nuomonę pateikia teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paaiškinimai arba šie paaiškinimai pateikiami raštu. 4. Nagrinėjant atvejį dėl pirmo grėsmės vaikui lygio, atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo 42 straipsnio ir 43 straipsnio nustatyta tvarka. 5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje išlieka ir gali gilėti, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, jog situacijai nesikeičiant kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei - konstatuojamas antras grėsmės vaikui lygis, ir atliekami šio įstatymo 41 straipsnio nustatyti veiksmai. 6.
paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pakeitė elgesį, tinkamai rūpinasi vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, priimamas sprendimas baigti atvejo vadybą. 41 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrą grėsmės vaikui lygį
grėsmės vaikui lygį nedelsdama:
1) paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus, tam pasitelkdama policijos pareigūnus;
2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl mobilios komandos sudarymo. 2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 44 straipsnio nustatyta tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. 3. Gavus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per vieną darbo dieną sudaro mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną nuo jos sudarymo pradeda intensyvų darbą su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą ir jį vykdo iki keturioliktos dienos nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su šeima bendradarbiaudama su atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina šeimos poreikius pagalbai ir socialinės rizikos lygį šeimoje;
3) teikia intensyvią konsultacinę, korekcinę pagalbą šeimai, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos, sukuriant vaikui saugią gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo. 4.
ir pateikus atvejo vadybininkui rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, atvejo vadybininkas vykdo atvejo vadybą, sudaro pagalbos planą ir vykdo kitas funkcijas šio įstatymo 42 straipsnio ir mutatis mutandis šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka. 5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio darbo su šeima ir pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Teismui atsisakius tenkinti ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, laikinoji globa (rūpyba) tęsiama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pradeda keisti elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau išlieka pirmam grėsmės vaikui lygiui priskirtini rizikos veiksniai, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, koreguojamas pagalbos planas bei atliekami kiti šio įstatymo
Tomas Tomilinas (2017-06-08)40 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 40 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip: „40 42 straipsnis. Atvejo vadyba
1Esant pirmo ir antro vaiko situacijos grėsmių lygiui,
kai dar nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Atvejo vadyba taikoma nustačius pirmą ar antrą grėsmės vaikui lygį. Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami atstovai iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų, taip pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pagal vaiko poreikius. 2. Atvejo vadyba turi būti akcentuotaorientuota į koordinuotos kompleksinės pagalbos vaikui, jo tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą procesų organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos taikymą, kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriai, kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba. Bet kuriame atvejo vadybos proceso etape atvejo vadybininkas, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl metodinės pagalbos suteikimo ar mobilios komandos sudarymo. 3.
3Atvejo vadybos procesą sudaro:
1) šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių nustatymas šeimoje vertinimas ir pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos poreikių socialinės aplinkos, jos aplinkos situacijos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas;
2) Ppagalbos plano sudarymas ir įgyvendinimas;
3) pagalbos plano įgyvendinimas;
3) 4) šeimos stebėsena pagalbos plano įgyvendinimo kontrolės tikslu;
4) 5) periodinis pPagalbos plano peržiūrų organizavimas, tačiau ne rečiau kaip kartą į pusmetį nustačius pirmą grėsmės vaikui lygį, o nustačius antrą grėsmės vaikui lygį – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kas keturis mėnesius, ir pPagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. Esant poreikiui, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau nei nurodyta šiame punkte. 4. Bet kuriame atvejo vadybos etape turi būti imamasi skubių veiksmų užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui. 4. Nepriklausomai nuo grėsmės vaikui lygio nustatymo bet kuriame atvejo vadybos proceso etape, jeigu iškyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba turi imtis skubių veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu. 5. Atvejo vadybos tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti iš esmės
Tomas Tomilinas (2017-06-08)41 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip:
„41 43 straipsnis. Atvejo vadybininkas ir jo
sudaromas pagalbos planas 1.
Atvejo vadybininkas užmezga pagalbos santykį su vaiku bei jo šeima, įvertina vaiko ir šeimos poreikius bei jos aplinką, telkia vietos bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkas ieško padeda šeimai rasti geriausio geriausią šeimos problemų sprendimo būdo būdą, įgalina šeimą spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus. 2. Teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai Nustačius nustačius pirmą ir antrą grėsmės vaikui lygiuslygį per
nuo jo paskyrimo:
1) atlieka šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių ir pagalbosšeimoje įvertinimą, pareikalaudamas iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo atstovus pagal įstatymą, kitus kartu su vaiku gyvenančius ar svarbius atvejo vadybai asmenis šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Ši informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai;
2) inicijuoja pPagalbos plano sudarymą kartu su specialistais, kurie dalyvauja vaiko atvejo vadyboje, teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovu, vaiko tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą, taip pat kitais šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais subjektais. 3. Pagalbos planas sudaromas atvejo vadyboje dalyvaujančių specialistų ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Atvejo vadybininkas koordinuoja ir užtikrina pPagalbos plano įgyvendinimą. Pagalbos plane nustatytų institucijų specialistai privalo dalyvauti įvardintų veiksmų ir priemonių įgyvendinime. 4.
su vaiko atstovais pagal įstatymą dėl individualizuoto paslaugų teikimo ir koordinuotų prevencinių veiksmų sudarymo, užtikrinant šeimai mokymo, konsultavimo, elgesio keitimo procesus. Trukmę Teikiamų paslaugų trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai dalyvaujančių specialistų rekomendacijas. 5.
5Pagalbos plano įgyvendinimo metu, atvejoAtvejo vadybininkas:
1) nukreipia vaiko atstovus pagal įstatymą gauti tinkamiausias paslaugas ir koordinuoja jų teikimą, pagal poreikį suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdyme, kitas šeimai reikalingas paslaugas;
2) palaiko nuolatinius kontaktus su vaiko atstovais pagal įstatymą, atvejo vadybos dalyviais, siekiant įsitikinti, kad vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai ir laiku teikiamos numatytos paslaugos ir pagalba;
2) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą neteisminės arba ikiteisminės mediacijos paslaugoms gauti;
3) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti;
3) 4) organizuoja atvejo vadybos susirinkimusnagrinėjimo posėdžius, kuriuose derinami veiksmai, pagal poreikį keičiamas pPagalbos planas;
4) 5) užbaigia atvejo vadybos procesą, jeigu atlikus vaiko ir šeimos situacijos įvertinimą nustato, kad išnyko grėsmės vaiko saugumui ir šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, užbaigia atvejo vadybą;
5) 6) nustatęs, kad pPagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku bei būtinų sąlygų užtikrinti toliau, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to būtina nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ar pakeisti vaiko globėją (rūpintoją) kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą ir teikia jai siūlymą dėl vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo.“
Tomas Tomilinas (2017-06-08)42 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 42 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr.
Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip: „42 44 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą
apsaugos tarnyba šio įstatymo nustatytais atvejais gavusi atvejo vadybininko siūlymą kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarkatiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjant prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka, toks prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Apie bylos dėl vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą pranešama vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Į teismo posėdį kviečiami vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir kiti suinteresuoti asmenys. 3. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
Teismo nutartis atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą neatima iš teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnybos teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo. 24. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą teikti teikia savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą nustatyti vaiko vaikui laikinąją globą (rūpybą) bei paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos arba grąžinti vaiką teisėtiems atstovams. 3. Teismui neleidus vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, peržiūrimas Pagalbos planas, patikslinant nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą. 5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties įsiteisėjimo, grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamas pagalbos plane nustatytų priemonių įgyvendinimas ir paslaugų teikimas vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 4. 6.
patikslintos pagalbos pagalbos plano priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjo vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pasiekti teigiamų pokyčių, jie toliau piktnaudžiauja tėvų valdžia, pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;
2) esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vaikui nesaugios aplinkos ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
2) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;
3) gavęs gavusi teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.“ Spręsti pagrindiniam komitetui
Tomas Tomilinas (2017-06-08) 43-44 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 43 - 44 straipsnius:
„43 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš vaiko atstovų
pagal įstatymą
vaiko teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. 3. Skubaus vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą atveju teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir šeimai teikiama pagalba vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis. 4.
per 14 dienų:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su vaiko atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudama su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina vaiko atstovų pagal įstatymą socialinės rizikos lygį;
3) teikia intensyvią motyvacinę, konsultacinę, korekcinę pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą ar kartu gyvenantiems asmenims, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos vaiko grįžimui į jo gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo. 5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas. 6. Vaiką paėmus iš vaiko tėvų (motinos ar tėvo) ir nustačius jam laikinąją globą (rūpybą), ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio socialinio darbo su šeima ir Pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per
ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais:
1) vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo;
2) vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. 44 straipsnis.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei ir nėra galimybės nedelsiant susisiekti su jo atstovais pagal įstatymą, pasitelkdamas policiją privalo nedelsdamas vykti į vaiko buvimo
(radimo) vietą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka vaiko teisių apsaugos tarnyba turi įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai (iki vaiko atstovai pasiims vaiką) apgyvendinti vaiką vienoje iš šio įstatymo 45 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų institucijų. Ne vėliau kaip kitą dieną nuo skubaus vaiko paėmimo dienos telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir panašiai apie tai pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą.“ Spręsti pagrindiniam komitetui
Tomas Tomilinas (2017-06-08)45 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Vaiko laikinas apgyvendinimas
jam nesaugios aplinkos, kai vaikas šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą negali būti grąžintas, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas neutralioje aplinkoje, taikant Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatytą prioriteto tvarką.
1) vaiko artimuosius giminaičius, kitus vaiko giminaičius, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai ar kitą asmenį (šeimą), su kuriuo
(kuria) vaiką sieją ilgalaikis artimas bendravimas ir emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;
2) budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje;
3) šeimynoje;
4) vaikų socialinės globos įstaigoje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas iki trejų metų:
1) laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje;
2) laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik išimtinais atvejais (kai nėra galimybės jo apgyvendinti šeimos ar šeimynos aplinkoje) ir šio vaiko globa (rūpyba) institucijoje trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje. 4.
apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 2–3 dalių nuostatomis. Vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami institucijoje vadovaujantis Civilinio kodekso
įstaigoje tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 2. Vaikas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti laikinai apgyvendinamas pas Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytus asmenis, jeigu jie įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. 3. Socialinės globos įstaigose vaikai apgyvendinami Civilinio kodekso 3.261 straipsnyje nustatytais atvejais.“ Spręsti pagrindiniam komitetui
Tomas Tomilinas (2017-06-08) 46-52 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 46-52 straipsniu ir juos išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios
institucijos
1Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius leisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) Vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
2) 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama Vyriausybės nutarimus ir kitus aktus;
4) Ministro Pirmininko patarėjas vaiko teisių klausimams;
3) 5) Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijosLietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija.
4) 6) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai padaliniai;
ministerijos;
7) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) ir jos teritoriniai padaliniai;
8) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
6) 9) savivaldybių institucijos ir įstaigossavivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje,kitos savivaldybių institucijos ir įstaigos;
10) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
7) 11) nevyriausybinės Nevyriausybinėsorganizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, užtikrindamos vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti. 2. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 47 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,formuoja ir koordinuoja vaiko teisių apsaugos politiką,formuoja šeimos stiprinimo politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą:. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuodama vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą:
1) kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą šiame įstatyme nustatyta apimtimi;
2) analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais, vertina vaiko teisių apsaugos būklę šalyje, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, savivaldybėms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
3) teikia Vyriausybei tvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatų projektą, taip pat kitus teisės aktų projektus, duoda pavedimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, pasiūlymus savivaldybių institucijoms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
3) 4) formuoja šeimos stiprinimo politiką, finansuoja šeimas stiprinančias programas, skirtas šeimų stiprinimui, bei vaiko gerovę užtikrinančias programasgerovės užtikrinimui;
5) bendradarbiauja su Generaline prokuratūra, Policijos departamentu ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais. 48 straipsnis. Kitų ministerijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje
pavestas valdymo sritis užtikrina tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, kartu su savivaldybių institucijomis rūpinasi atitinkamų paslaugų vaikams prieinamumu, teikia siūlymus Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl teisės aktų pagal ministerijoms priskirtą kompetenciją tobulinimo. 2.
formuojant vaiko teisių apsaugos politiką bei vykdo ją ministerijos reguliavimo srityje:
1) pagal kompetenciją teikia išvadas dėl įstatymų projektų atitikties vaiko teisėms ir laisvėms;
2) įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vaikams;
3) užtikrina jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų veiklą, įgyvendinant priskirtose institucijose ir įstaigose vaiko teisių apsaugą teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse.;
4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas. 3. Švietimo ir mokslo ministerija dalyvauja įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką vykdomos valstybinės švietimo politikos srityje:
1) teisės aktų nustatyta tvarka rūpinasiužtikrina formaliojo ir neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos prieinamumu prieinamumą ir švietimo kokybekokybę;
2) teisės aktų įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina švietimo priemones, kuriomis siekiama apginti vaiką nuo visų formų smurto, kitų vaiko teisių pažeidimų,rengia rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose;
3) koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai;
3) 4) organizuoja koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo srityje ir koordinuoja bei prižiūri vaiko vidutinės priežiūros priemonių vykdymą;
4) 5) kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais valstybės švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka. 4.
politiką sveikatos priežiūros srityje ir įgyvendina ją šiais būdais:
1) garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrina jos valdymo sričiai pavestų institucijų ir įstaigų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą vykdant sveikatinimo veiklą;
3) rengia ir vykdo su vaikų sveikatos būklės gerinimu susijusias programas;
4) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų sveikatos klausimais.;
5) sudaro teisines prielaidas, kad sveikatos priežiūros įstaigų medikai turėtų pareigą nukreipti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą. 5. Vidaus reikalų ministerija formuojadalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką ministerijos reguliavimo srityje ir ją įgyvendina šiais būdais:
1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vaikų ir jiems jų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją – apie administracinius teisės pažeidimus nusižengimus, kitais ministerijos kompetencijai priskirtais vaiko teisių apsaugos klausimais;
2) pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina programas vaikų nusikalstamumo, smurto prieš vaikus, prekybos vaikais ir kitais vaiko teisių pažeidimų prevencijos klausimais.;
3) nustato reikalavimus pareigūnams, kurie skiriami tirti nepilnamečių atžvilgiu padarytus pažeidimus arba nepilnamečių padarytus pažeidimus;
4) vykdo prevenciją nepilnamečių pažeidimų užkardinimo srityje;
5) sudaro teisines ir administracines prielaidas, kad kilus grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, būtų užtikrintas teritorinių policijos padalinių bendradarbiavimas su teritorine vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos. 49 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdo vaiko teisių apsaugosįgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje. įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje: 2.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje;
1) 2) per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą;
2) 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimoteisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją;
4) teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti kiekvienos Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautojų konkrečią sudėtį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes;
3) 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;
4) 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais;
5) 7) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;
6) 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas organizuoja vaiko globą
(rūpybą) globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą;
7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;
9) priima valstybės tarnautojus į teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas ir atleidžia juos iš pareigų, priima į darbą mobilių komandų specialistus;
8) 10) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą;
9) 11) koordinuoja teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;
10) 12) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
11) 13) formuoja sudaro mobilias komandas, koordinuoja ir užtikrina mobilių komandų jų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo, ypatingų atvejų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.;
14) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje;
1) 2) per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą;
2) 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimoteisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją;
4) teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti kiekvienos Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautojų konkrečią sudėtį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes;
3) 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;
4) 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais;
5) 7) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;
6) 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas organizuoja vaiko globą
(rūpybą) globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą;
7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;
9) priima valstybės tarnautojus į teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas ir atleidžia juos iš pareigų, priima į darbą mobilių komandų specialistus;
8) 10) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą;
9) 11) koordinuoja teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;
10) 12) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
11) 13) formuoja sudaro mobilias komandas, koordinuoja ir užtikrina mobilių komandų jų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo, ypatingų atvejų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.;
14) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2.
atskaitingos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrindamos vaiko teisių apsaugą joms priskirtose teritorijose vykdo šias funkcijas:
1) nuostatuose nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių apsaugą jai priskirtoje teritorijoje visą parą;
2) užtikrindama visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų;
3) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą;
4) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie vaikus, kurių laikinoji globą (rūpybą) trunka ilgiau nei 12 mėnesių, bei teikia motyvuoto sprendimo grąžinti vaiką į šeimą, tęsti laikinąją globą (rūpybą), kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo, motinos ar vienintelio iš tėvų) valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo) kopiją;
5) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie kiekvieną vaiką iki 3 metų, kurio laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje tęsiasi ilgiau nei trys mėnesiai, bei nurodo esant vienam iš šių pagrindų (vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba, kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje;
6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais;
7) tikrina, ar ir kaip savivaldybėse užtikrinamos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisės;
8) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;
9) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą;
10) atstovauja vaiko interesams Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;
11) Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje;
12) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse bei perduoda ją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrindamos vaiko teisių apsaugą joms priskirtose teritorijose vykdo šias funkcijas:
1) nuostatuose nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių apsaugą jai priskirtoje teritorijoje visą parą;
2) užtikrindama visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų;
3) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą;
4) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie vaikus, kurių laikinoji globą (rūpybą) trunka ilgiau nei 12 mėnesių, bei teikia motyvuoto sprendimo grąžinti vaiką į šeimą, tęsti laikinąją globą (rūpybą), kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo, motinos ar vienintelio iš tėvų) valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo) kopiją;
5) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie kiekvieną vaiką iki 3 metų, kurio laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje tęsiasi ilgiau nei trys mėnesiai, bei nurodo esant vienam iš šių pagrindų (vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba, kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje;
6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais;
7) tikrina, ar ir kaip savivaldybėse užtikrinamos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisės;
8) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;
9) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą;
10) atstovauja vaiko interesams Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;
11) Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje;
12) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse bei perduoda ją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4.
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai turi teisęšias teises ir pareigas:
1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo, neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;
2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
3) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais;
4) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų, įskaitant ypatingus asmens duomenis;
2) 5) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamomsatsakingoms institucijoms;
3) 6) kreiptis į savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai turi teisęšias teises ir pareigas:
1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo, neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;
2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
3) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais;
4) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų, įskaitant ypatingus asmens duomenis;
2) 5) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamomsatsakingoms institucijoms;
3) 6) kreiptis į savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo. 4) neatlygintinai gauti jos funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
5) šio įstatymo nustatytais atvejais tvarkyti vaiko tėvų, kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, taip pat kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai tai būtina, siekiant apsaugoti vaiko teises ir apginti jo teisėtus interesus, taip pat šiuos duomenis gauti iš kitų juos tvarkančių institucijų ar įstaigų.
darbo ministerijos (toliau – Taryba) yra kolegiali institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje. 2. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliotų paskirtų atstovų bei nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų. 3. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos Tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 4.
4Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba:
1) analizuoja vaiko teisių apsaugos padėtį ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, reglamentuojančių vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, rengimo ar galiojančių teisės aktų pakeitimo;
2) analizuoja, ar įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su vaiko teisių apsauga, neprieštarauja vaiko teisėms ir laisvėms, bei teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus atitinkamoms ministerijoms dėl įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo;
3) vykdo kitas veiklos nuostatuose numatytas funkcijas. 5. Tarpžinybinės vaiko gerovės Tarybos posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 51 straipsnis. Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje
1Organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros,
švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui vietos bendruomenėje. 1. 2. Pagal kompetenciją analizuojaAnalizuoja vaiko gerovės būklę savivaldybėje, planuoja ir užtikrina vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą;
kompetenciją dalyvauja Dalyvauja valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime ir bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje; 3. 4.
ir šeimai intensyviąpirminę informacinę, konsultacinę pagalbą, organizuoja socialinių paslaugų teikimą šeimai, užtikrina, kad socialinių paslaugų įstaigų ar kitų įstaigų, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, vadovai laiku paskirtų skiria atvejo vadybininkus bei pagal poreikį kitus specialistus atvejo vadybos procesams šiame įstatyme ir teisės aktuose nustatyta tvarka užtikrinti procese, rūpinasi pPagalbos planuose nustatytų priemonių ir paslaugų suteikimu ir finansavimu. 4. 5. Užtikrina koordinuotai teikiamų paslaugų šeimai, kuriose auga vaikai, turintys specialiųjų poreikių, vengiantys lankyti mokyklą, darantys teisės pažeidimus, tinkamą organizavimą. Organizuoja vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymą Už tinkamą šių paslaugų organizavimą atsako savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui bendruomenėje. 5. 6. Skatina ir remia vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 6. 7. Įpareigoja seniūnijas bei vietos bendruomenių tarybas seniūnus rūpintis šeimų įgalinimutinkamai rūpintis vaikų saugumu, priežiūra ir auklėjimu. 7. 8. Telkia bendram darbui su vaiku ir šeima vietos bendruomenių tarybas, šeimų tarybas, švietimo tarybas, bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, neformalius šeimų judėjimus, aktyvius vietos bendruomenių narius ir savivaldybėje veikiančias nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje. 8. 9. Organizuoja ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, vaikų neformalųjį švietimą, nustato neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą per mokinių atostogas.
vaikų apskaitą; užtikrina, kad visi vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;
koordinuoja švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai teikimą;
poreikių, teisių įgyvendinimą. 10. 13. Ieško Sudaro ir tvirtina socialinių globėjų, budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčiųsutinkančių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą. 11. 14. Užtikrina paslaugų teikimą teikimo organizavimą asmenims, siekiantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, ir jau taip pat globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems vaiką. 15. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu kasmet tvirtina savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose ar kitose įstaigose, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje, dirbančių socialinių darbuotojų, galinčių teikti atvejo vadybininko paslaugas konkrečioje savivaldybės teritorijoje sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti socialiniai darbuotojai, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. 52 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.
Nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis gali:
1) teikia teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir įgyvendinimo tobulinimo;
2) teikia teikti teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai savo turimą informaciją apie vaiką ir šeimą dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo tikslais;
3) dalyvauja dalyvauti atvejo vertinimenagrinėjime, užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą.;
4) užtikrinti paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą atitinkamoje savivaldybėje ar jos teritorijos dalyje, kuri jai priskiriama savivaldybės, jei atitinka teisės aktų nustatytus socialinių paslaugų teikėjams keliamus reikalavimus;
5) steigti vaikų dienos centrus, šeimos centrus, kurie teikia pagalbą vaikui ir/arba šeimai;
6) padėti šeimai ugdyti specialių poreikių turinčius vaikus, vaikus su negalia, socialinės rizikos vaikus, teisę pažeidusius vaikus; teikti pagalbą vaikams, nukentėjusius nuo nusikaltimų. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, teikdamos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą pagalbos priemones ir paslaugas, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.“
Tomas Tomilinas (2017-06-08) Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojamas
1.
Šio įstatymo įsigaliojimo dieną:
1) asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, dirbantys šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus ar užsiimantys savanoriška veikla, privalo nedelsdami nutraukti darbo sutartį ar vykdomą savanorišką veiklą;
2) darbdavys ar savanoriškos veiklos organizatorius turi pareikalauti iš asmenų, dirbančių darbus ar užsiimančių savanoriška veikla, nurodyta šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pristatyti darbdaviui ar savanoriškos veiklos organizatoriui pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Asmeniui nepristačius pažymos per darbdavio nustatytą terminą, jis nušalinamas nuo darbo ar savanoriškos veiklos vykdymo. Jeigu asmuo nepateikia pažymos per 1 mėnesį nuo nušalinimo nuo darbo ar savanoriškos veiklos dienos, su juo sudaryta darbo sutartis ar savanoriška veikla nutraukiama;
3) paslaugų, įtrauktų į šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą ir teikiamų vaikui šio įstatymo įsigaliojimo dieną, gavėjas turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį;
4) asmenims, nurodytiems šio įstatymo 28 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reikalaujamas pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, jų pakartotinai teikti nereikia. 1.
kaip 3 metų darbo stažą turintys savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) darbuotojai, kurie neturi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, būtinų eiti pareigas teritorinėse vaiko teisių apsaugos tarnybose, eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį būtino išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos neįgiję darbuotojai, jeigu nėra galimybės jų sutikimu juos perkelti į kitas lygiavertes (arba jų prašymu į žemesnes) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, atleidžiami iš einamų pareigų. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo organizuoja valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) savivaldybių funkcijų Vaiko teisių apsaugos skyriams funkcijų perdavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priima su tuo susijusius teisės aktus. 2. 3. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 3 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su šio įstatymo nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje nurodytų teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų funkcijų vykdymu visą parą, įgyvendinimu bei mobilių komandų, nurodytų nauja redakcija išdėstyto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, funkcijų vykdymo įgyvendinimu, įsigalioja 2018 m. balandžio 1 d. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įgyvendinimo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti 5.
Agnė Širinskienė (2017-06-27)7 Argumentai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje yra numatyta skatinti atsakingą požiūrį į negimusio vaiko gyvybę, kad šeimos ir nėščios moterys kuo rečiau atsidurtų tokiose krizinėse situacijose, kuriose svarstomas nėštumo nutraukimas; užtikrinti, kad šeimos arba vienišos moterys, išgyvenančios krizę nėštumo metu, laiku gautų konsultacijas ir socialines paslaugas iki gimdymo ir po jo. Kad pagalbos krizinėse situacijose priemonės adekvačiai veiktų ir būtų vienodai taikomos, reikalinga parengti ir patvirtinti valstybinę Krizinio nėštumo programą, kuri nustatytų krizinio nėštumo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, turėtų tinkamą finansavimą bei būtų centralizuotai koordinuojama. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Vaiko teisė būti sveikam
1Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
ir saugią aplinką;
lengvatomis. 2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas priemones, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia Krizinio nėštumo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis.“
2017-06-28 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. SV-S-159 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4–8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 6.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė
<...>
įstatymo Nr.
I-1234 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-354 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-354), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) jį tobulinti pagal šias pastabas: 6.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-285 2.1. 2018 m. gegužės 25 d. bus pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL
(ES) 2016/679 1 straipsnio 2 dalį fizinių asmenų (tarp jų ir vaikų) pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma jų teisė į asmens duomenų apsaugą, bus saugomos vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, todėl siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 5 straipsnį, kuriame kartu su valstybės tarptautinėmis sutartimis ir ratifikuotomis konvencijomis nurodyti ir Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuose santykiai gali būti reguliuojami kitaip nei Įstatymo projekte Nr. XIIIP-354. Atsižvelgti
smurto sąvoką suderinti su Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos 18–23 straipsnių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriaus bei 162, 307, 308 ir 309 straipsnių nuostatomis. Pritarti 6.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-289
projekto Nr.
XIIIP-354 9 straipsnį – nurodyti, kad vaikas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą, nes ši teisė įtvirtinta Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 2 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio 1 dalyje, kuriose nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Pritarti 6.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-289 3N
į tai, kad vaikas dėl savo amžiaus ir nepakankamos brandos nėra pajėgus tinkamai įvertinti galimas neigiamas pasekmes ir pavojus, kylančius dėl neriboto ir nekontroliuojamo naudojimosi teise bendrauti, susirašinėti ir panašiai, kas tam tikrais atvejais net gali pakenkti jo geriausiems interesams, siūloma numatyti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas – Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 9 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei apsaugoti ar konstitucinei santvarkai ginti.“ Pritarti 6.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-28 51N 2.5. Atsižvelgiant į tai, kad, centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, savivaldybės visa apimtimi nebeįgyvendins valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcijos, siūloma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyti, kad savivaldybė užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą, koordinavimą. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr.
pagalbą vaikui ir šeimai ir koordinuoja švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą jos teritorijoje, teikimą, taip pat įtvirtinti savivaldybės administracijai pareigą užtikrinti, kad būtų sudarytos prielaidos savivaldybės įstaigoms ir savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui bendradarbiauti su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba), savivaldybės teritorijoje esančiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniu padaliniu (toliau – teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobilios komandos specialistais, kai vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą reikalinga koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. Pritarti
2017-06-2824
galimą vaiko teisių pažeidimą, kuris suprantamas kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas, siūloma atsisakyti kaip perteklinio, nes atsakomybė už nepranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą jau nustatyta galiojančiame teisės akte – Baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 1 dalyje, o bendrininkavimo sąvoka apibrėžta Baudžiamojo kodekso 24 straipsnyje. Pritarti
1
projekto Nr. XIIIP-354
specialiojoje dalyje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 27 straipsnio 1 dalį – nurodyti konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnius ir šią dalį išdėstyti taip: „1.
Vaikas saugomas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso 149–151¹, 152¹, 153, 162, 307, 308 ir 309 straipsniuose, taip pat bet kokių kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, įskaitant, bet neapsiribojant, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei brandai, vaiko gyvybei, laisvei, pirkimo arba pardavimo, įtraukimo į nusikalstamą veiką, žalingo sau ir visuomenei elgesio formavimo ir kt.“ Pritarti
1
projekto Nr. XIIIP-354
specialiojoje dalyje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnio 1 dalį – nurodyti atitinkamus straipsnius ir jų dalis ir šios dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip: „1.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso 149–151¹, 152¹, 153, 162, 307, 308, 309 straipsniuose, ir (ar) kitas nusikalstamas veikas, susijusias su seksualiniu išnaudojimu, pornografija ar prostitucija, t. y. už išnaudojimą pornografijai, pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš prostitucijos, įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, taip pat už tyčinius nusikaltimus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:“. Pritarti
2017-06-2828 7N
ne tik tvirtintų sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-35428 straipsnyje, tačiau ir užtikrinti, kad būtų vykdoma nurodytos įstatymo nuostatos laikymosi kontrolė, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie asmenų teistumą teikiama ir šio straipsnio 1 dalies laikymosi kontrolė vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti
3
Civilinis kodeksas) 3.164 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę kreiptis į teismą turi ne bet kokio amžiaus vaikas, o tik sukakęs 14 metų, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių
apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą dėl jo teisių pažeidimų.“ Pritarti
2017-06-28 *
Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 19 straipsniu, fizinių asmenų apsauga kompetentingoms valdžios institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, ir laisvas tokių duomenų judėjimas reglamentuojami specialiu Europos Sąjungos teisės aktu. Siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas su Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas, reglamentuojančias asmens duomenų tvarkymą, pagal 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL 2016 L 119, p. 89), reikalavimus. Atsižvelgti
2017-06-2830
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 30 straipsnio 5 dalies
programą“ įrašyti žodžius „vaikas iki 6 metų“, nes netikslinga vaiko amžių, iki kurio jis negalėtų likti be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, sieti su ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžia. Pritarti
2017-06-28 32,33, 49
32, 33 straipsniai ir 49 straipsnio 4 dalies 5 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatoms. Asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kita) ir kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą, kuri laikoma konfidencialia, gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas, bet ne vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai, kaip siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 32,
straipsnio 4 dalies 5 punkte, todėl siūloma atsisakyti šiuose straipsniuose siūlomo teisinio reguliavimo. Nepritarti Pritarti TD išvadai (68) dėl konkretesnio atvejų apibrėžimo.
Atsižvelgiant į galimus vaiko interesus, kai vaiko teisių skyriui svarbu žinoti kartu gyvenančių asmenų duomenis, siekiant užtikrinti vaiko apsaugą, svarstyti galimybę tokią VTAS‘o teisę, kai būtina vaiko interesams apsaugoti, numatyti minimuose įstatymuose. 6.14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1
savivaldybėje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos
pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuodamos ir teikdamos prevencinę, kompleksiškai teikiamą pagalbą ar kitą pagalbą šeimoms ir vaikams, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. Bendro darbo koordinavimo organizavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo ir mokslo ministro, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“
2017-06-2837 2.15. Siekiant, kad siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 37 straipsnio 1 dalimi būtų išvengta nepagrįsto tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisių apribojimo ir suvaržymo, kai teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai visais atvejais siūloma su vaiku bendrauti nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pranešimo gavimo pradeda nagrinėti pareiškimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrindama galimybę su juo pabendrauti be apribojimų, prireikus nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą.“ Pritarti
2017-06-28 38-34
sudaryti prielaidas šeimai ir joje augančiam vaikui gauti socialinę ir švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros ir kitas reikalingas paslaugas, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 38–44 straipsnius – įtvirtinti prevencinės pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui teikimo pagrindus, apibrėžti grėsmės vaikui lygius ir pagrindinius institucijų veiksmus nustatant šiuos lygius. Pritarti
21 2.17. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą – nurodyti, kad, esant tarnybiniam būtinumui, vaiko atvejo vadybininkas turi teisę neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje priregistruotas vaikas, išvadas dėl vaikui suteiktų ir reikalingų suteikti sveikatos priežiūros paslaugų, arba išvadas dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie priregistruoti (asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai nurodo, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaiku). Pritarti
51
nustatymo, kiti ginčai dėl vaiko būtų sprendžiami greičiau ir mažėtų teismų darbo krūvis, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 41 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) siunčia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti paslaugų ir koordinuoja jų teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;“. Pritarti
2
pagal įstatymą nagrinėjimą teismo tvarka, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos arba nustačiusi, kad yra pagrindas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, ne vėliau kaip per 1 dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Leidimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir kiti įstatymai nenustato kitaip.“ Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnio 2, 3, 4 dalis reikėtų laikyti atitinkamai 3, 4, 5 dalimis. 6.20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
6
galimybę teismo nutartį leisti arba atsisakyti leisti paimti vaiką iš šeimos skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Teismo nutartis leisti ar atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą sustabdo šios nutarties vykdymą.“ Pritarti
1
išdėstyti taip:
„1. Vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos,
laikinai apgyvendinamas pas budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos įstaigoje, įtrauktose į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą. Prireikus ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.“
1
kompetenciją ir jų atribojimą, taip pat atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad priemonių vaiko teisėms užtikrinti gali imtis vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras, ir Civilinio kodekso 3.182 straipsnio nuostatą, kad prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, tikslinga apibrėžti Lietuvos Respublikos prokuratūrą kaip atskirą vaiko teisių apsaugą užtikrinančią instituciją, taip pat siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 46 straipsnio 1 dalį – papildyti nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Vyriausybės funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje: Pritarti
2017-06-28
apsaugą, gina vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrina tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlieka vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje. Pritarti Jungti su SN narių D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymu
2017-06-28 2.22.2. Vyriausybė užtikrina vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Pritarti
4 2.23. Siekiant užtikrinti visapusišką vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 47 straipsnį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos prokuratūra, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais.“ Pritarti 6.26.
24
teisėjų, nagrinėjančių bylas, susijusias su vaiko teisių apsauga, kompetenciją, tikslinga nuolat organizuoti teisėjų mokymus, susijusius su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu. Siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-35448 straipsnio 2 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus.“ Pritarti
53
baudžiamojo proceso veiksmus, susijusius su vaikais, tirtų pareigūnai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su nepilnamečiais, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 48 straipsnio 5 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) užtikrina, kad Policijos departamento generalinis komisaras sudarytų teisines ir administracines prielaidas tam, kad policijos pareigūnai, pagal savo kompetenciją vykdantys vaiko teisių apsaugą, turėtų specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais.“ Pritarti
6 2.26. Siekiant užtikrinti veiksmingą viešojo intereso gynimą vaiko teisių srityje, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 48 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos Respublikos prokuratūra, vykdydama Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu ir viešojo intereso gynimu, atlieka ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauja. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko ir viešąjį interesą gina prokurorai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais. Generalinė prokuratūra bendradarbiauja pagal pasirašytą susitarimą su socialinės apsaugos ir darbo ministru, vykdo kitas pagal kompetenciją vaiko teisių apsaugos srities funkcijas.“ Pritarti
2017-06-2849
projekto Nr. XIIIP-354
ir 4 punktuose siūloma įtvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisę gauti ir tvarkyti asmens duomenis, siekiant teisinio aiškumo ir vadovaujantis teisinio ekonomiškumo principu. Atsižvelgiant į tai, siūloma nurodytas nuostatas išdėstyti viename punkte ir papildyti – numatyti, kad Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi teisę gauti tiek minėtų asmens duomenų, kiek jų būtina šios tarnybos funkcijoms atlikti. Pritarti
41 2.28. Siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūlomą įtvirtinti nuostatą su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, siūloma vietoj žodžių
„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo
principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo“ įrašyti žodžius
„asmens duomenis, įskaitant ir ypatingus asmens duomenis, susijusius su
teistumu ir sveikatos būkle, tvarkyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu“. Pritarti
<...>
projekto Nr.
XIIIP-354 ir su juo susijusių teisės aktų projektų nuostatų įgyvendinimą, vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai reikalingos papildomos lėšos bus numatytos Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai:
projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą ir parengti projekto naują redakciją, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas ir pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas Parengti įstatymo projekto naują redakciją, kurioje aiškiai įtvirtinti prevencinius šio įstatymo prioritetus, orientuojant nuostatas ne į bausmes bei teisių ir pareigų ribojimą, o į ankstyvąją prieinamą pagalbą šeimai, auginančiai vaikus, kuri susiduria su sunkumais auklėjant ir/ar išlaikant vaiką, siekiant išvengti gilių krizinių situacijų. Sprendžiant smurto ir jo formų apibrėžimus, siūlytina išeiti už policinės-teisinės sistemos ribų. Orientuotis ne tik į bausmę ar administracinę atsakomybę, bet visų pirma į ankstyvąjį smurto užkardymą ir smurtinio elgesio prevenciją, PASIŪLANT pagalbą tėvams renkantis vaiko nežeminančias, drausminimo priemones. Pritarti
11 Argumentai: Patikslinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo paskirties nustatymą, įsijungiant D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymą ir VTAKĮ siūlymą bei atsižvelgiant į TD išvadą. Pasiūlymas: Siūloma 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: 1.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – šis įstatymas) paskirtis – užtikrinti vaiko gerovę ir tinkamą vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, nustatyti pagrindines vaiko teises ir laisves, pagrindines vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat valstybės teises, pareigas, atsakomybę, pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. Pritarti
26 Argumentai:
dar ankstyvose jo apraiškose, suteikiant pagalbą šeimai renkantis tinkamus vaiko auklėjimo būdus, siūlytina smurtą prieš vaiką vertinti ne tik baudžiamosios ar administracinės teisenos aspektu;
kalbant apie fizines bausmes, atsižvelgiant, kad fizinės bausmės negali būti taikomos netyčia, taip pat atsižvelgiant į tai, kad lengvomis fizinėmis bausmėmis sukeliama žala yra latentinė, dažniausiai ji nesusijusi su žala vaiko fizinei sveikatai, o yra neigiamai veikianti vaiko savivertę bei jo socialinę elgseną – vaikas perima suaugusiųjų elgesį ir kilusius nesutarimus sprendžia smūgiais;
pastabas (10.2.) dėl smurto apibrėžimo, ypač suderinamumo su apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu;
pažymi, kad nagrinėjant smurtą, būtina išeiti už policinės-teisinės sistemos ribų.
Todėl smurto prieš vaikus analizės objektas turėtų išeiti už kriminalinės justicijos ribų ir apimti kur kas platesnį probleminių sričių ratą, būti orientuotas ne tik į bausmę, bet visų pirma į ankstyvąjį smurto užkardymą ir smurtinio elgesio prevenciją. Todėl vertintina ir latentinė, tiesiogiai nepamatuojama žala – psichosocialinė, kultūrinė, etinė ir k.t. Pasiūlymas:
vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichinis ir (ar) psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas, ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma ir vaiko nepriežiūra, fizinė bausmė, taip pat bet koks smurtas vaiko atžvilgiu artimoje aplinkoje, taip, kaip jis suprantamas pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą“ Smurtu prieš vaiką nelaikomi veiksmai, kuriais vaiko atžvilgiu panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnės grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei ir to nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis, tačiau ši išimtis netaikoma, kai fizinę jėgą prieš vaiką naudojo asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas ir sukėlė šią siektą išvengti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“
4 11N SN D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlyta formuluotė naujam 4 str. 11 punktui ribotų vaiko dalyvavimo teisę, užkertant kelią pasisakyti jam aktualiais vaiko teisių įgyvendinimo klausimais mokykloje, viešuose renginiuose, jeigu tėvai ar kiti teisėti atstovai nedalyvauja. Siūlytina tikslinti šią formuluotę:
Pasiūlymas:
11) vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo.
Esminiai vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo sprendimai priimami ir jo nuomonė šiais klausimais išklausoma dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus atvejus, nustatytus įstatyme ar kai tai prieštarauja vaiko interesams.“
nėra; 1 - susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktorija Čmilytė, Justas Džiugelis. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Eglė Gibavičiūtė, Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2017 m. rugsėjo 4 d. Nr. 102-P- 30
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narės padėjėja Lina Pabedinskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė, Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė – Garbštienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja Eivilė Žemaitytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jan Maciejevski, Paramos vaikams centro atstovė Ieva Daniūnaitė. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. kovo 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu ir priedu įstatymo Nr.
XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio 6 d. Įstatyme įtvirtintos įgyvendinimo nuostatos turėtų būti suderintos su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu ir priedu įstatymo Nr. XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis, kitaip būtų paneigtas esamas teisinis reguliavimas. Pritarti
šį įstatymą, atsižvelgtina į pastabas, pateiktas Teisės departamento išvadose dėl kartu su šiuo įstatymu teikiamų įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIIP-356 –
tikslintinas kalbos požiūriu. Pritarti
ministerijos * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas), manome, kad jo nuostatos tinkamai perkelia kai kurias 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva 2011/93/ES), nuostatas. Vis dėlto pažymime, kad pagal Lietuvos
parengta Direktyvos 2000/43/EB ir Projekto atitikties lentelė. Pritarti
psichiatrų draugijos tarybos narė * 2017-02-10 dienos Lietuvos vaikų ir paauglių draugijos pareiškimas, pasirašytas G. Bačienės, nebuvo pateiktas svarstyti nei draugijos nariams, nei draugijos tarybai. Neturėjome galimybės dėl šio pareiškimo diskutuoti, balsuoti.
Ragindami visuomenę atsisakyti smurto, norime atkreipti dėmesį, kad viena iš didžiausių psichologinių traumų vaikui gali būti jo prievartinis atskyrimas nuo motinos ir šeimos. Todėl raginame visokeriopai stiprinti šeimos instituciją, sudaryti sąlygas vaikams pilnavertiškai ir saugiai augti savo šeimoje. Siūlome ne tik kovoti su nedarbu, alkoholizmu, įstatymų (probacijos, smurto artimoje aplinkoje) ignoravimu, bet ir stiprinti pagalbą šeimai, plėtojant socialines, pirminės asmens ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, nėščiųjų, tėvystės mokymus, nemokamą vaikų užimtumą. Pritarti
Makštutienė ir kt. *
Mes, nevyriausybinės organizacijos, daugiau nei
situaciją Lietuvoje dėl smurto prieš vaikus bei dėl to kylančias visuomenės ir pačių vaikų reakcijas, siūlome jau nuo pirmųjų metų mokyklose ugdyti vaikų socialinius įgūdžius. Siūlome, kad Lietuvos mokyklose būtų įvestos socialinių įgūdžių ugdymo programos nuo pirmųjų klasių, joms skiriant bent 1 valandą per savaitę ir taip užtikrinant geresnį vaikų tarpusavio bendravimą, paauglių ir jaunimo bendruomeniškumo ir pozityvaus bendravimo, saugią aplinką, geresnes galimybes jaunimui integruotis į visuomenę ir darbo rinką bei kurti tolesnį šeiminį gyvenimą. Atsižvelgdami į paskutinius Lietuvą sukrėtusius įvykius, kai Kėdainiuose 2017 m. sausio 24 d. smurto auka tapo patėvio nužudytas mažametis, vasario 3 d. visuomenė informuota, kad Raseiniuose globėjas naudojo fizinį smurtą prieš mažamečius savo globotinius, vasario 5 d. Šiauliuose girta motina sumušė savo 14 metų dukrą ir dar daug kitų smurtinių įvykių papildančių nuo smurto nukentėjusių vaikų Lietuvoje statistiką kasmet, siūlome vykdyti aktyvią ankstyvojo amžiaus smurto prevenciją.
Kaip rodo Lietuvos socialiniame pranešime pateikta statistika pagal vaiko teisių tarnybų duomenis, per 2012-2016 metus nuo smurto nukentėjo 7775 vaikai. 2012 m. nuo smurto galimai nukentėjo 1261 vaikas, 2013 m. – 1362, 2014 m. – 1192,
aiškiai matomas nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius leidžia manyti, kad visuomenė darosi aktyvesnė ir vis labiau netoleruoja smurto artimoje aplinkoje, taip pat vaiko teisių tarnybų ir kiti specialistai yra labiau apmokomi atpažinti smurtą, aktyviau ir sėkmingiau atpažįsta smurtą patyrusius vaikus ir imasi atitinkamų priemonių jį sustabdyti. Taigi matoma, kad smurto pasekmių sprendimo sistema veikia. Mūsų organizacijų nuomone, sustiprinta smurto prieš vaikus prevencija Lietuvoje yra svarbi sąlyga mūsų vaikams Lietuvoje augti saugiai. Mūsų organizacijų darbuotojų ir ekspertų patirtis rodo, kad veiksmingiausia alternatyva smurtui yra pozityvios tėvystės mokymo politika ir socialinių įgūdžių ugdymo pamokų įtraukimas į bendrojo lavinimo programas. Remiantis tarptautine patirtimi, matome, kad Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje taikomos socialinių įgūdžių programos mokyklose ir darželiuose: šių pamokų metu formuojasi vaikų gebėjimas geriau bendrauti, išlaikyti santykius, suprasti kitus vaikus ir suaugusius, kurie kitaip mąsto, elgiasi, ar turi negalią, taip pat tokie vaikai moka labiau valdyti emocijas pyktį, stresą ir kt. Kaip geroji Lietuvos praktika mokyklose paminėtinos socialinių įgūdžių programos, tokios kaip „Zipio draugai“, „Antras žingsnis“, „Paauglystės kryžkelės“ turi būti įtrauktos į ugdymo planą ir būti privalomos bent 1 kartą per savaitę. Tai turi būti valstybės, bet ne atskirų mokyklų reikalas.
Dabar tos programos vykdomos chaotiškai, savanorystės principu, yra mokamos, taigi ne kiekviena mokykla jas vykdo. Be to, šiuos užsiėmimus turi vesti specialistai, profesionaliai parengti žmonės, o ne patys mokytojai, kuriems tai būtų papildomas ir ne visada pagal jėgas ir kompetencijas tinkamas darbas. Auginame kartą po kartos, mesdami visas pajėgas kuo geresniems mokymosi rezultatams ir nesusimąstome, kokį žmogų išleidžiame į pasaulį. Ne dalykų žinios, o socialiniai įgūdžiai (gebėjimas spręsti problemas, priimti sprendimus, pažinti, valdyti emocijas, būti žmogumi tarp žmonių ir su žmonėmis) yra svarbiausi žmogaus gyvenime, leidžiantys jam rasti vietą visuomenėje. Socialinių įgūdžių ugdymas turėtų būti pilnai finansuojama privaloma pamoka mokykloje, kurią dėstytų specialistai (psichologai, socialiniai pedagogai). Pritarti
* Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką reglamentuojančių teisės aktų paketu. Pažymime, kad šis paketas nebuvo pristatytas ir išdiskutuotas su savivaldybių specialistais, todėl savivaldybės akcentavo, kad negali pateikti detalesnių pastabų, nes projektų nuostatos praktikams kelia daug klausimų ir neaiškumų. Nemažai savivaldybių pažymėjo, kad po vaiko teisių skyrių centralizavimo, neaišku, kaip bus organizuojama šių padalinių veikla nesant savivaldybės administracijos pavaldume. Savivaldybių nuomone, vykdant šią valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją buvo visos galimybės aiškiai ir detaliai ją reglamentuoti, t.y. patvirtinti vienodus vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų veiklos standartus, apibrėžti bendradarbiavimo mechanizmus, parengti kitus būtinus teisės aktus ir priemones, kas rekomenduota ir LR Valstybės kontrolės 2012 m. gruodžio 31 d. audito ataskaitoje, bet realiai nebuvo įgyvendinta.
Lietuvos savivaldybių asociacija neprieštarauja savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos centralizavimui, tačiau pasigenda pagrindimo, kad vaiko teisių skyrių centralizavimas įtakos veiksmingesnę vaiko teisių apsaugą. Įvertinę iš savivaldybių gautus raštu, teikiame šias išvadas bei pasiūlymus. I. DĖL VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO. 1. Dėl neaiškių, prieštaringų sąvokų. Pateikiamos sąvokos yra skirtingai apibrėžiamos pačiame projekte, jos neatitinka ir kituose šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamų analogiškų sąvokų, todėl jas būtina peržiūrėti ir suvienodinti:
Pritarti. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija * 1.5. Projekte siūlome apibrėžti vaiko teisių apsaugos, kaip sistemos, sampratą. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte išbraukiant vaiko teisių apsaugos funkciją, kaip valstybinę funkciją, kituose teisės aktuose savivaldybėms lieka kitos vaiko teisių apsaugos srities funkcijos. Todėl tikslinga būtų sąvokoje akcentuoti, kad vaiko teisių apsauga – tai tarpsektorinė tarpžinybinė koordinuota veikla, apimanti prevencinį darbą, paslaugų vaikams ir šeimai organizavimą ir teikimą, stebėseną, kontrolę ir kt., taip pat kitas priemones, skirtas vaiko teisių užtikrinimui. Atsižvelgti
* Susipažinę su parengtais teisės aktų projektais, įvertinę juos sisteminiu, istoriniu, socialiniu, kriminologiniu ir lyginamuoju požiūriu, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų ¡statymo projektui (toliau — Įstatymo projektas). 1.
pavadinimu ir iš esmės labai panašiu turiniu, kaip ir senasis, Lietuvai tebėra reikalingas ir aktualus. Ši abejonė grindžiama dviem argumentais:
valstybei iškilo pareiga ir būtinybė su joje įtvirtintomis nuostatomis suderinti nacionalinę teisę, kurios esminiai kodeksai ir įstatymai tuo metu dar tik buvo kuriami. Aktyviai dalyvaujant tuometiniam Lietuvos teisės instituto direktoriui Antanui Dapšiui buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurios parengtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas buvo priimtas 1996 m. kovo 14d. Šiais pagrindais turėjo būti remiamasi rengiant nacionalinius kodeksus ir kitus įstatymus, todėl šis įstatymas ir buvo pavadintas „pagrindų“ įstatymu. Laikui bėgant didžioji dalis šio įstatymo nuostatų prarado savo prasmę, nes daugelis jų buvo įtvirtintos naujuose kodeksuose ir kituose įstatymuose, netgi pasirenkant iš dalies kitas formuluotes bei jų turinį. Todėl ir visas įstatymas bendrai (kaip „pagrindų“ įstatymas), ir atskiros jo nuostatos neteko aktualumo, kuris praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje dar buvo akivaizdus. Lietuvai reikia nebe „vaiko teisių apsaugos“ ir ne „pagrindų“ įstatymo, bet kokybiškai naujo, aktualių socialinių problemų vaikystės metu sprendimą įvairiais lygmenimis reglamentuojančio įstatymo. Tai taikytina ne vien tik įstatymo pavadinimui, bet ir jo turiniui, kuriame nėra prasmės kartoti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kitose konvencijose, kodeksuose ir kituose įstatymuose jau įtvirtintų nuostatų. 1.2.
apsaugos kryptis, ją faktiškai atskiriant nuo realios socialinės pagalbos, sukūrė mąstymo, funkcinę ir organizacinę dichotomiją, dėl kurios laikui bėgant iš dalies ir susidarė dabartinė prasta padėtis realios socialinės pagalbos vaikams srityje, o jos požymiai buvo ryškūs jau prieš 10 metų. Šią problemą dar 2007 m. pastebėjo viena žymiausių pagalbos vaikams ir jaunimui teisinių sistemų Europoje ekspertė iš Vokietijos prof. H. Oberloskamp, anuomet pusę metų praleidusi Lietuvoje ir atlikusį mokslinį tyrimą apie socialinės pagalbos vaikams sistemą Lietuvoje. Ji pagrįstai teigė, kad „Lietuvoje paramos jaunimui sistema pasidalinusi į dvi dalis: teisinę ir faktinę. Teisinė yra sukoncentruota vaiko teisių apsaugos tarnybų kompetencijoje. Pastarosios veikia bendradarbiaudamos su teismais ir su socialinės paramos skyriais. Jų veiklos pagrindas - vaiko teisės, kurios Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos pavyzdžiu buvo perkeltos į Lietuvos teisę. Šias vaiko teises vaiko teisių apsaugos tarnybos gina teisme. Tačiau šių teisių įgyvendinimas kasdieniame vaiko gyvenime nėra jų užduotis. Už tai atsakingi savivaldybių̨ socialinės paramos skyriai, kurie turi rūpintis visomis socialinėmis problemomis <...>. Vaiko teisių apsaugos tarnybų̨ veikla dažniausiai apsiriboja rašomuoju stalu. Jos savo veiklą mato daugiau per teisinę, nei faktinę prizmę. Tokia sistema turi daug trūkumų, kurių ištakos prasideda nuo realių poreikių nebeatitinkančio teisinio reguliavimo ir pagal jį kuriamų institucijų tinklo - pirmiausia orientuojantis į abstrakčių vaiko teisių gynimą, o ilgalaiki praktinį jų̨ įgyvendinimą ir realią socialinę pagalbą nustumiant į antrą planą.
Tuo įstatymas, kurio pavadinime yra orientuojamasi vien tik į „vaiko teises“ yra ydingas ir nebeatitinka šiuolaikinių poreikių bei realijų, ¡statymas savo pavadinimu ir turiniu pirmiausia turi būti orientuotas į socialinę pagalbą vaikams, reglamentuoti esmines procedūras įvairiais pagalbos poreikio atvejais, tokios pagalbos turinį, reglamentuoti organizacinį modelį, numatyti ilgalaikę perspektyvą, o ne (pirmiausia) deklaruoti abstrakčias vaiko teises bei kurti epizodinio jų laikymosi
„tikrinimo“ sistemą. Tokio pobūdžio įstatymai pasaulyje yra labai reti,
daugumos valstybių įstatymuose, kokio aktualiai reikia ir Lietuvoje, pirmiausia (jų pavadinimuose ir turinyje) orientuojamasi į socialinę pagalbą, o ne vaiko teisių deklaracijas (kurios jau yra įtvirtintos JT Vaiko teisių konvencijoje) ir vaiko teisių gynimą, kas iš esmės yra Seimo kontrolierių (ar į ją panašių) institucijų funkcija, kuomet vaiko ar bendrai žmogaus teisių pažeidimai yra tik konstatuojami, be realios (socialinės) pagalbos. Pavyzdžiui, Vokietijoje tai yra 1991 m. priimtas Paramos vaikams ir jaunimui įstatymas (vok. Kinder-und Jugendhilfegesetz, KJHG)6, Švedijoje - 1980 m. priimtas Pagalbos jauniems asmenims įstatymas (angį. Care of Young Persons Act), Norvegijoje -
Youth Act) ir t.t.
Child and Youth Act) ir t.t. Taigi tik įstatymas visiškai ar bent iš dalies nauju pavadinimu ir pirmiausia - su visiškai nauja struktūra ir turiniu yra reikalingas siekiant vaikų gerovės Lietuvoje. Atsižvelgti
teisės institutas
skiriamas pagalbos organizavimui vaiko teisių pažeidimų atvejais. Tačiau pagal pranešimo apie vaiko teisių pažeidimą, vaiko atvejo nagrinėjimo ir kitus su tuo susijusius dalykus, numatytus Įstatymo projekte, matyti, kad labiausiai orientuojamasi į smurto prieš vaiką atvejus. Pasigendama platesnio požiūrio, daugiau dėmesio skiriant įvairioms vaikų grupėms, kurių teisių realizavimo specifiškumas neatsispindi ar nepakankamai atsispinti specialiuose tam tikros srities įstatymuose. Pavyzdžiui, vaikai, pažeidę teisę. Šiuo metu trys teisės normų sistemos reglamentuoja atsakomybės, proceso, poveikio priemonių už įvairius vaikų padarytus teisės pažeidimus klausimus: vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistema - vaikų, nesulaukusių baudžiamosios ar administracinės atsakomybės amžiaus bei nelankančių mokyklos; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas — administracinį nusižengimą padariusių vaikų, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodeksas - nusikalstamą veiką padariusių vaikų atsakomybės ir jos realizavimo klausimus. Šios trys sistemos tarpusavyje persidengia, kartais konkuruoja (pavyzdžiui, auklėjamojo poveikio priemonės pagal BK ir vaiko minimalios bei vidutinės priežiūros priemonės, baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemos ir pan.), jų tarpusavio dermė neišspręsta. Tam tikrais bendrais principais (pavyzdžiui, pagal bos priemonių viršenybės prieš baudžiamąsias priemones principo), šioms teisės normų sistemoms svarbiomis nuostatomis galėtų būti įtvirtinamos jų sąsajos ir tarpusavio sistema.
11.1.Vienas iš svarbių šio klausimo aspektų - specializuoti pareigūnai. Ši Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra įtvirtinta teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, policijos pareigūnų, kitų specialistų specializacija nepilnamečių padarytiems teisės pažeidimams nagrinėti. Vykdant tris Vyriausybės patvirtintas Nepilnamečių justicijos programas buvo kryptingai siekiama, kad atsirastų specializuoti darbui su vaikais policijos pareigūnai, prokurorai, teisėjai. Ilgainiui įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose šie pareigūnai, dirbantys su nepilnamečiais, buvo išskirti. Tačiau tai neužtikrino pareigūnų, dirbančių su vaikais, pažeidusiais teisę (taip pat ir nukentėjusiais nuo teisės pažeidimų) specializacijos sistemiškumo ir pastovumo. Šiuo metu Lietuvos policijoje vykdant struktūrines reformas nepilnamečių reikalų policijos pareigūnų neliko. Specializuoti pareigūnai aktualūs visoms trims minėtoms sistemoms, į kurias patenka vaikas, pažeidęs teisę. Su jais susiduria ir vaikai, nukentėję nuo nusikaltimų ar administracinių teisės pažeidimų. Todėl svarbu įstatyme įtvirtinti pareigūnų, dirbančių su teisę pažeidusiais vaikais, specializaciją. 11.2. Antra, Lietuvoje šiuo metu nėra nuoseklios sistemos, užtikrinančios socialinio darbuotojo, psichologo, vaiko teisių apsaugos ar kito specialisto dalyvavimą teisę pažeidusio vaiko procese: baudžiamajame, administraciniame ar minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ir vykdymo proceso metu. Šiuo metu numatytas specialistų dalyvavimas konkrečiuose procesiniuose veiksmuose ar teisminio nagrinėjimo metu.
Tokiu būdu suteikiama tik epizodinė pagalba ir parama nepilnamečiui, dažnai formali, tačiau neužtikrinamas nepilnamečio
„lydėjimas“ per visą procesą, įsigilinimas į konkretų atvejį,
informacijos apie jo socialines ir kitas gyvenimo aplinkybes surinkimas ir pateikimas, taip pat tos informacijos ir pagalbos perimamumas nepilnamečiui keliaujant per proceso stadijas bei skirtingas įstaigas. Įstatymo projekte nustatant pagalbos organizavimo vaikui modelį, svarbu, kad jis apimtų, būtų tinkamas ir prieinamas ir vaikams, pažeidusiems teisę, jame numatomos socialinės paslaugos butų teikiamos, kai sprendžiamas nepilnamečių vienokios ar kitokios atsakomybės ar jos realizavimo klausimas. 11.3. Trečia, svarstytina, koks bus Įstatymo projekte numatytos pagalbos teikimo sistemos santykis su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistema. Šiuo metu pastaroji sistema priskiriama švietimo sričiai, tačiau akivaizdu, jog, atsižvelgiant į minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindus, tikslą, uždavinius, įtvirtintus Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme, į šios sistemos akiratį patenkantiems vaikams švietimo pagalba nėra pirmaeilė, kurios jiems pirmiausia ir labiausiai reikia. Tai - kompleksinė, bet labiausiai - socialinės ar psichologinės pagalbos teikimo vaikui sritis. Daugelyje Europos valstybių vaikai, nesulaukę baudžiamosios atsakomybės amžiaus, padarę nusikalstamą veiką, patenka būtent į socialinės apsaugos sistemą. Pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimus minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vadyba savivaldybėse užsiims tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai.
Todėl svarstytina, ar pats pagalbos teikimo mechanizmas, atvejo vadyba /koordinavimas neturėtų būti tas pats (toks pats), kaip ir planuojamas diegti šiuo Įstatymo projektu. Tokiu būdu būtų išvengta paraleliai vykstančių kelių atvejų vadybos, susijusių su tuo pačiu vaiku, visapusiškiau įvertinta vaiko situacija, nesidubliuotų savivaldybės ir kitų su vaiku dirbančių darbuotojų funkcijos ir pan. Atsižvelgti
teisės institutas * Apibendrinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto nuostatų vertinimą darytina išvada, kad toks Įstatymo projektas su dabartiniu pavadinimu ir turiniu neatitinka šiuolaikinių vaiko gerovės užtikrinimo realijų, didžiąją dalį jo nuostatų sudaro nebeaktualios senojo įstatymo nuostatos ir jame numatoma per mažai naujovių ir kertinių sisteminių nuostatų, kurios leistų iš esmės pakeisti ir pagerinti vaiko gerovės užtikrinimo sistemą Lietuvoje, padidinti atskirų institucijų ir darbuotojų veiklos kokybę. Taisant Įstatymo projektą būtina sisteminiu požiūriu persvarstyti nuostatų turinį, taip pat kardinaliai pertvarkyti jo struktūrą ir laikytis teisinės technikos taisyklių. Pritarti
* Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. teigia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Šeima yra pagrindas, bet ne vaikas ir ne vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Jei pagrindas yra šeima, tai valstybės institucijų pirminė pareiga yra padėti šeimai vykdyti savo funkcijas, o ne perimti rūpinimąsi vaiku iš šeimos. Įstatymo projektu, akcentuojant vienų šeimos narių teises prieš kitų teises, šeima skaidoma į sudėtines dalis.
Taip didinamos valstybės ir kitų asmenų galimybės kištis į šeimą, dėl ko įtampa ir smurto galimybė šeimos gyvenime dar padidėja. Spręsti, kaip šeima turi elgtis, kas vaikui geriau, turėtų tik didelę kompetenciją šeimos klausimais turintys darbuotojai kartu su šeima ir paimti vaiką iš šeimos tik tada, kai realiai išnaudojamos visos pagalbos šeimai galimybės. Įstatymo projektas teikiamas neišanalizavus, kodėl neveikia dabartinė sistema. Kokią problemą juo stengiamasi išspręsti? Jei sprendžiamas smurto prieš vaikus klausimas, visai neanalizuojama situacija, dėl ko suaugę smurtauja prieš vaikus kitose šalyse, dėl ko smurtauja Lietuvoje. Jei pripažintume mokslininkų išvadas, kad agresyviai besielgiantys žmonės taip daro iš pykčio jausmo, jautimosi atstumtais, nesaugiais, baikščiais, pažeidžiamais, tai susiduriame su rizika, kad spręsdami smurto klausimą instituciniu smurtu (didesniu VTAT ir visų aplinkinių kišimusi), tik pabloginame situaciją. Priešingai, turėtume galvoti, kaip suteikti pagalbą, plėsti paslaugų galimybes draugišku šeimai būdu. Įstatymo projektas kuria naują sistemą neišbandžius, kaip ji veiks - o juk jau turime gražios patirties, kai įstatymai kuriami išmėginus pilotinius projektus keliose savivaldybėse (taip buvo su paramos socialiai remtiniems asmenims įstatymu, su integralia pagalba slaugos reikalingiems žmonėms namuose). Kokias problemas sukurs, o kokias išspręs
atskleisti, jei būtų lydimi analitinės stebėsenos. Atsižvelgti
* Įstatymo projekte nenurodyta, kur tėvai galėtų kreiptis manydami, jog buvo neteisingai apkaltinti vaiko teisių pažeidimu, iš jų neteisingai buvo paimtas vaikas (vaikai); taip pat kur galėtų kreiptis vaikas, jei jis mano, kad VTAT pažeidė jo teises.
Įstatymo projekte neužtikrinama, kad VTAT vaiko paėmimo metu nesmurtaus prieš tėvus (kas šiuo metu vis dar pasitaiko). Tikimės, kad Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pateikta nuomonė prisidės prie Įstatymo tobulinimo ir šeimų gerovės Lietuvoje didinimo. Pritarti
asociacija (toliau - VTAS vadovų asociacija) Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (toliau - Asociacija), susipažinusi su Jūsų 2017-02-24 raštu Nr. S-2017-1756 teikia nuomonę dėl LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto ir jo lydimųjų teisės aktų projektų Nr. XIIIP-354 –
Dėl LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto: detali nuomonė pateikta priede, atskiroje lentelėje (žr. priedą). Manytina, kad Projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų, jame įtvirtintų teisėkūros principų, Projektu įtvirtinamos teisės normos nedera tarpusavyje, konkuruoja su kitais teisės aktais, teisės normų turinys dėstomas neaiškiai. PRIEDAS: Pastabos ir pasiūlymai dėl LR VAIKO
straipsnis Pastabos ir pasiūlymai Pritarti 15.
Asociacija prieš tėvų atstūmimą * Lygiavertė tėvystė - vaikų psichologinio stabilumo pagrindas Asociacija Prieš Tėvų Atstūmimą (APTA), kurios nariai yra mamos, tėvai, seneliai ir kiti artimi vaiko giminaičiai, po vaiko tėvų skyrybų patiriantys didžiulius sunkumus, siekiant jų vaikų teisės, yra pažeidžiamos dėl jų psichologinio žalojimo iš kito tėvo pusės, reiškia didžiulį susirūpinimą dėl vaiko teisių apsaugos padėties Lietuvoje ir tikisi, jog tėvų atstūmimas (TA) taip pat bus įtrauktas į psichologinio (emocinio) smurto prieš vaikus sąvoką. Tėvų atstūmimas bei šio proceso pasekmė - Tėvų Atstūmimas Sindromas -nieko bendro neturi su vieno iš tėvų atskyrimo dėl svarbių ir faktais įrodomų aplinkybių (vaiko žalojimo, apleidimo ir nesirūpinimo, dėl alkoholio ar narkotikų priklausomybės ir kt.). Apie tokį pasireiškiantį psichologinį smurtą prieš vaikus Lietuvoje nekalbama arba jis menkinamas ir nepripažįstamas, arba net prilyginamas
„pseudoteorijai“. Apmaudu, jog dabartinės LRS narės D. Šakalienės
(buv. žmogaus teisių ekspertės) viešai žiniasklaidoje išsakytos ne tik įžeidžiančios, bet ir, mūsų nuomone, klaidingos nuostatos ir tvirtinimai savo vaikus praradusių ir tėvų atstūmimą patiriančių visų (kitų) tėvų atžvilgiu, nepaneigti iki šiol, nors ji APTA-i žadėjo tai padaryti dar iki 2016 metų Seimo rinkimų. Pateikdama galimai tendencingai atrinktą informaciją arba interpretavimą, įtakojo neigiamos nuomonės formavimą apie tėvų atstūmimą patiriančius tėvus, mamas bei kitus vaiko artimus giminaičius, išvedant paralelę tarp tėvų atstūmimo ir pedofilų, disproporcijas tarp vyrų (tėvų) ir moterų (motinų) smurto. Tokiomis įžvalgomis ir „ekspertinėmis“ išvadomis dabar paranku vadovautis motinoms/tėvams, kurie po skyrybų ir toliau manipuliuoja vaikais. Taip pat galimai ir VTAT, kurios žinomo asmens pasisakymus laiko savo darbo gairėmis.
Tuo tarpu į tėvų atstūmimo „smagratį“ patekę tėvai toliau nepgrįstai yra eliminuojami iš vaikų gyvenimo. P.D. Šakalienė turėjo ir vis dar turi didelę įtaką LR vaikų teisių įstatymų formavime, tačiau mums kelia abejonių jos tendencingas požiūris į tėvų atstūmimą, kaip reiškinį, ir mes turime pagrindo abejoti jos kompetencija šioje srityje ( žiūrėti priedus). Jungtinių tautų vaiko teisių Konvencija numato, jog vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos CK numato, jog vaikas turi teisę su jais netrukdomai bendrauti. Ši prigimtinė vaiko teisė yra pirmiausia pažeidžiama, jeigu vaikas sąmoningai nuteikinėjamas prieš kitą tėvą ir jam vystomas ar išsivysto Tėvų Atstūmimo Sindromas – elgesys, kai vaikas be jokio realaus pagrindo visiškai atmeta savo skyrium gyvenantį tėvą, jo bijo, vengia, niekina ir net nekenčia. Be realios priežasties, o vien todėl, kad, būdamas jį auginančio tėvo (dažniausiai Lietuvoje tai yra vaiko mama) įtakoje, perima jo/jos elgesio su skyrium gyvenančiu tėvu modelį ir jausmus (psichologijoje tai žinoma kaip folie à deux). Tarptautiniai ir Lietuvos įstatymai, turintys užtikrinti nenutrūkstamą vaiko ir jo tėvų bendravimą, yra priimti ne šiaip sau, o remiantis moksliniais tyrimais įrodytais vaiko raidos ypatumais. Normaliam vaiko vystymuisi jam būtinas meilės, supratimo bei saugumo jausmas, kurį gali suteikti žinojimas, kad vaikas yra mylimas ir juo rūpinamasi abiejų jo tėvų, nežiūrint jų gyvenamos vietos. Vakarų valstybių psichologų supratimu, daugiau, nei trims menesiams nutraukus vaiko nuolatinį pastovų bendravimą su vienu iš tėvų, sutrinka sveiko prieraišumo vystymasis, o po dar ilgesnio laikotarpio jis gali tapti praktiškai neatstatomu. Žinant, jog daugiau, kaip pusė Lietuvos vaikų yra išsiskyrusių šeimų vaikai ir gyvena su vienu iš tėvų, suprantama, jog skyrium gyvenantį vaiko tėvą/motiną pakeičia patėvis ar pamotė.
Gerai, jei viskas klostosi sėkmingai, tačiau Vakarų valstybių atliktų tyrimų statistika (Lietuvoje tokios rasti nepavyko) rodo, jog: be tėvo augantys vaikai 5 kartus dažniau tampa fizinio ir psichologinio smurto aukomis, tokie vaikai nuo patėvių smurto kenčia iki 70 kartų dažniau, nei nuo biologinių tėvų (Rebecca O`Neill„ Šeimų be tėvo poveikis suaugusiems, vaikams ir visuomenei“, CIVITAS (Institute for the study of civil society), 2002 m.). Visas tyrimas http://atstumimosindromas.info/seima-tevo-ir-pasekmes-vaikui/. Pastaruoju metu skaudūs vaikų žalojimo ir net nužudymo Lietuvoje atvejai, deja, tai patvirtina. Po skyrybų be jokios oficialiai įrodomos priežasties nutraukus vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą, vaikas nebetenka atramos. Jam nelieka galimybės pasisakyti skyrium gyvenančiam tėvui apie jo baimes, skausmą, nerimą ir pan. Taip pat ir apie tai, jei jis yra skriaudžiamas ir/ar kitaip žalojamas. Nuolatinis ir pastovus vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas yra kliuvinys vaiko skriaudimui, nes sudaro realią galimybę smurto išaiškėjimui. Vaikas visada žinotų, jog yra dar ir kitas iš tėvų, kuris gali jį apginti ir juo pasirūpinti. Lietuvos teismų praktika, kai skyrium gyvenantis tėvas gauna galimybę bendrauti su savo skyrium gyvenančiais vaikais vos du savaitgalius (t.y. 2-4 dienas) per mėnesį, yra netoleruotina, nes ji diskriminuoja vyrus-tėvus ir pažeidžia LR CK, kuris garantuoja maksimalų bendravimą su skyrium gyvenančiais vaikais. Taip pat pažeidžia vaiko teises. Beje, vaiko teisės į bendravimą su skyrium gyvenančiu savo tėvu labai dažnai pažeidžiamos, teisininkams priimant sprendimą, remiantis tuo, kas „geriausia vaiko interesams“.
Dažniausiai pamirštant rekomendacijas, jog toks sprendimas privalo būti motyvuotas įrodymais, kas konkretaus vaiko interesams yra geriausia. Ko dažniausiai nepadaroma (plačiau apie tai: https://www.mruni.eu/mru_lt_dokumentai/katedros/edukologijos/Vaiko_teisiu_konvencijos_igyvendinimo_vadovas.pdf). Į konfliktiškų skyrybų verpetą pakliuvęs vaikas išgyvena didžiulį stresą, yra įtraukiamas į suaugusiųjų „varžytines“ būtent dėl jo ir dėl įtakos jam (kitais žodžiais tariant, patiria tėvų atstūmimą). Svarstant LR Civilinio Kodekso pataisas, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atkreipė dėmesį, jog vaiko bendravimo su skyrium gyvenčiau tėvu/motina ir teisės į šeimos ryšius pažeidimas (kai trukdoma antrajam iš tėvų dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo) neretai nelaikomas vaiko teisių pažeidimu, už kurį turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė). Norint apsaugoti vaiką nuo tokios situacijos, APTA narių nuomone, privalu pasiekti, jog toks vieno iš tėvų elgesys, pažeidžiant vaiko teises ir antrojo iš tėvų teises į šeimos ryšius po santuokos nutraukimo ( kitaip sakant, tėvų atstūmimas), būtų teisingai įvardijamas kaip psichologinis – emocinis vaiko žalojimas ne vien LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, bet ir valstybės mastu ir kad už tai piktnaudžiaujantys tėvo pareigomis susilauktų konkrečios atsakomybės. Kaip tai jau daroma daugelyje Vakarų valstybių. Nors LT įstatymai numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams (ATKP 181 str.
piktnaudžiavimą tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, arba kai prieš vaiką naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, tačiau iki šiol nei viena motina ar tėvas realiai nėra nubaustas už vaikų psichologinį žalojimą. Tą patį galima pasakyti ir apie neteisėtą vaikų išvežimą į užsienį. Iki šiol galiojanti tvarka leido piktnaudžiauti savo teisėmis motinoms/tėvams (su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta), be kito tėvo sutikimo ne tik keisti vaikų gyvenamąją vietą, bet išvežti juos visam laikui į užsienį. Lietuvoje likę tėvai praktiškai praranda ne tik fizinį, bet ir emocinį ryšį su išvežtais vaikais. Antstoliams nesunku užtikrinti, kad užsienyje gyvenanti motina gautų alimentus iš Lietuvoje likusio tėvo, bet jie nepajėgūs užtikrinti tėvo bendravimo teisės su vaikais. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais, kurie gyvena užsienyje, tampa praktiškai neįgyvendinamas, nes antstoliai tokius teismo sprendimus atsisako vykdyti, motyvuodami tuo, kad tai ne jų sprendimų vykdymo teritorija. 2013.10.04 dieną APTA kartu su LR Seimo nare p. R. Šalaševičiūtė surengė tarptautinę konferenciją: "Lygiavertė tėvystė po skyrybų - vaikų psichologinio stabilumo pagrindas. Teisiniai ir psichologiniai aspektai." Deja, mūsų iniciatyvos ir rezoliucija taip ir liko tik popieriuje.
Tikimės, kad dabar, svarstant naująjį LR Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta į mūsų anksčiau pateiktus pasiūlymus dėl įstatymo pataisų, susijusių su vaikų ir tėvų teisėmis LR Civilinio Kodekso pataisos dėl bendravimo su vaikais po skyrybų, bei lygiavertės tėvystės, priimti 2016 m. birželio mėnesį, yra mažas žingsnelis apsaugoti vaikus nuo konfliktiškų skyrybų pasekmių, jiems sukeliant emocinį sąmyšį ir „amputuojant“ iš jų gyvenimo skyrium gyvenantį tėvą – dažniausiai vaiko tėtį. Tačiau tos pataisos
Seimą bei Vyriausybę, o taip pat VTAT, juristus bei psichologus nedelsiant imtis priemonių šios problemos pripažinimui ir sprendimui. „Rūpestis kiekvienu vaiku – tai valstybės prioritetas“ (prezidentė p. D. Grybauskaitė). Belieka tikėtis, jog taip pat bus valstybės pasirūpinta ir vaikais iš išsiskyrusių šeimų, kurie dėl tėvų atstūmimo padarinių negali bendrauti su jų skyrium gyvenančiu savo tėvu/motina.
APTA pasiūlymai dėl įstatymo pataisų:
nuostatas ir, vadovaujantis pažangių Europos ir pasaulio šalių praktika, įtvirtinti bendros (kooperatinės, jungtinės) tėvystės po skyrybų institutą, t.y. prezumpciją, jog po skyrybų vaikas turi dvi gyvenamąsias vietas ir praleidžia lygiai tiek pat laiko tiek su tėvu, tiek su motina, ar šis laikas skiriasi nežymiai. Ši prezumpcija užtikrina vaiko teises į abu tėvus, o tėvams – lygiavertę tėvytę. Vakarų valstybių tyrimais nustatyta, jog tokia bendravimo forma po skyrybų yra pati geriausia vaikui, po gyvenimo šeimoje. 2. pripažinti vieno iš tėvų vaiko nuteikinėjimą priešiskai skyrium gyvenančiam tėvui/motinai bei jų giminei be jokios konkrečios ir faktais įrodomos priežasties (tėvų atstūmimas) kaip vieną is psichologinio-emocinio vaiko žalojimo rūšių ir už tai taikyti realias nuobaudas pagal LT galiojančius įstatymus. 3. Reformuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybas, nustatant jų darbo laiko grafikus 24 val. per parą. Įsteigti prie VTAT profesionalių psichologų etatus. Atsisakyti stereotipų vyrų (tėvų) atžvilgiu, išlaikant įstatymais garantuojamą abiejų vaiko tėvų lygybę ir lygiateisiškumą. 4. reglamentuoti mediaciją šeimos bylose, siekiant pirmiausia taikiai spręsti ginčus. 5. Tėvų atstūmimo atvejais įstatymiškai ir privalomai garantuoti vaiko tėvų psichologinį ištyrimą tikslu nustatyti jų psichologinę sveikatą, nustatant vaiko gyvenamą vietą bei bendravimo sąlygas su skyrium gyvenančiu tėvu/motina. 6. įsteigti specializuotus šeimos bylų teismus ar šeimos bylų skyrius ir/ar teismuose skirti specializuotus šeimos bylų teisėjus, turinčius bent jau teorinį supratimą apie konfliktiškų skyrybų pasekmes vaikams. 7. Organizuoti vaikų besilaukiančioms poroms ir/ar vienišoms moterims privalomus tėvystės kursus. Atsižvelgti 16.
* Asociacija, įvertinusi pranešimus, šeimos teisinių santykių reguliavimą bei praktinį įgyvendinimą, teikia šiuos konferencijos rezoliucijos papildymus: Ø Lietuvos Respublikos Seime, vietoj Vaiko gerovės parlamentinės grupės, įkurti nuolatinę Šeimos ir vaikų teisių gynimo komisiją; Ø Sukurti darbo grupę, kuri kompleksiškai ištirtų, kaip dabar egzistuojanti, iš esmės ydinga ir vaiko teises pažeidžianti “vieno tėvo” modelio sistema, turėtų būti reformuota Lietuvoje. Sukuriant prezumpcinę “dviejų tėvų” ir “dviejų namų” modelio sistemą, kurioje tėvams gyvenant atskirai, būtų preziumuojama, automatiškai nustatoma kintama/dviguba vaiko gyvenamoji vieta su abiem tėvais ir realiai užtikrinamas motinos ir tėvo lygiavertis ir nuolatinis dalyvavimas vaiko gyvenime ir auklėjime. Šioje grupėje turėtų dalyvauti įvairių institucijų specialistai (teisininkai, vaikų psichologai, vaiko apsaugos tarnybų darbuotojai, visuomenės atstovai). Grupė turėtų paruošti kompleksines įstatymų pataisas ir teisinį reguliavimą, kaip reformuoti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tvarką, ir parengti dvigubos/kintamos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui būtinus naujus teisės aktus ir egzistuojančių teisės aktų pakeitimus;
Ø Inicijuoti 2003 m.
Strasbūre pasirašytos Europos Sąjungos Konvencijos dėl bendravimo su vaiku (Convention on Contact concerning Children, Strasbourg, 15.V.2003) pasirašymą ir ratifikavimą; Ø Būtina įkurti Šeimos mediacijos centrus, kuriuose dirbtų profesionalūs mediatoriai, psichologai, teisininkai, numatant konkrečias centrų funkcijas, besiskiriantiems tėvams ir jų vaikams teikiama psichologinę pagalbą turi būti prieinama ir nemokama;
Ø Papildyti LR teisės aktus ir įteisinti tėvų atstūmimą ir kontaktų su kitu tėvu, o taip pat ir šeimos nariais blokavimą, kaip psichologinę prievartą vaiko atžvilgiu ir neteisėtą bei įstatymiškai baudžiamą veiką, už kurią būtų numatyta reali civilinė (neturtinės žalos atlyginimo) ir baudžiamoji atsakomybė. Nustatyti metodikas dėl tėvų atstūmimo veikos nustatymo ir vertinimo. Siūlyti vaikų teisių institucijoms organizuoti mokymus dėl tėvų atstūmimo nustatymo, numatyti prevencijos būdus. Taip pat siūlyti įsteigti profesionalių psichologų etatus vaikų teisių institucijose ar šias funkcijas pavesti Šeimos mediacijos centrams. Keisti teisės aktus ir įtvirtinti reikalavimus psichologams, esantiems teismo ekspertų sąraše, specializuotis tėvų atstūmimo nustatyme.
Ø Ypatingai svarbi problema Lietuvoje yra realus teismo sprendimų įgyvendinimas neturtinio pobūdžio bylose, užtikrinant vaiko bendravimą su abiem tėvais ir giminaičiais.
Būtina tobulinti neturtinio pobūdžio sprendimų vykdymą, numatant realias ir neišvengiamas bausmes už kliudymą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina ir Baudžiamajame kodekse numatyti atsakomybę (baudas, viešuosius darbus, tėvų valdžios apribojimus, kt.) už tėvų atstūmimo veiką, kuri pripažįstama kaip psichologinė prievarta vaiko atžvilgiu. Siūlytina vadovautis pažangių valstybių praktika, vykdant teismų sprendimus, susijusius dėl bendravimo su vaikais.² Taip pat keisti sprendimų vykdymo instrukciją bei pašalinti bet kokias interpretacijas, nustatant, jog esant poreikiui psichologas dalyvauja tiek vaiko perdavimo dėl sprendimų, tiek dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl bendravimo tvarkos vykdymo. Nepritarta, jog sprendimų vykdymas turėtų būti perduotas tik socialines funkcijas vykdančioms institucijoms (vaikų teisių gynimo institucijoms) ir antstolis vykdymo procese nedalyvautų. Įtvirtinti, jog pagal grafiką vienas ar keli antstoliai esant poreikiui savaitgaliais atlieka vykdymo funkcijas tam tikroje teritorijoje dėl neturtinio pobūdžio sprendimų, susijusių dėl bendravimo su vaikais vykdymo.
Ø Keisti CK ir įtvirtinti įstatyminę asmens, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareigą skatinti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir giminaičiais. Ø Teisės aktais įtvirtinti draudimą išvežti vaiką visam laikui gyventi į užsienio valstybę be kito tėvo sutikimo ar teismo leidimo.
Už neteisėtą vaiko(-ų) išvežimą numatyti baudžiamąją atsakomybę (vaiko grobimas) Ø Siūlome įstatymais reglamentuoti skyrybų bylų, kuriose būtina išspręsti nepilnamečių vaikų likimus, sprendimo terminą iki šešių savaičių, atsižvelgiant į vaikų prieraišumo vystymosi psichologinius aspektus. Atsižvelgti
* Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) teikia savo pastabas dėl esminių nuostatų vaiko teisių apsaugos srityje:
1LŽTA nuostatos grindžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje,
Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Vaiko teisių konvencijoje ir kituose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose (Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas bei kt.) įtvirtintais principais. LŽTA netoleruoja jokio smurto, įskaitant smurtą šeimoje. LŽTA taip pat netoleruoja bet kokių valstybės institucijų veiksmų varžant tėvų teises ir laisves, įskaitant tėvų pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 str. 3 dalis). 2. Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis yra biologinių tėvų šeimoje. 3.
netinkama aplinka (kelianti grėsmę jo sveikatai ir gyvybei), nepateisina valstybės mėginimų įstatymais ir teisės aktais visuotinai riboti šeimos gyvenimo privatumą ir tėvų teisę rūpintis vaikų doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus (LR Konstitucijos 26 str.). 4. Siekiant gerinti sąlygas aplinkos, kurioje vaikas auga ir vystosi, būtina visapusiškai remti šeimos institutą, pirmiausia teikiant paslaugas vaikui ir jo tėvams šeimoje, kad pastarieji gebėtų vykdyti savo pareigas ir neperkeltų šių pareigų valstybei. 5. Siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto, valstybė pirm iausia turi pareigą mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, įstatymais riboti alkoholio ir kitokių psichotropinių medžiagų prieinam um ą ir vartojimą, viešąją sm urto propagandą (žiniasklaida, kino produkcija, pramogų kultūra ir kt.), taip siekdama užtikrinti tinkamą vaiko dorovinio auklėjimo aplinką šeimoje. 6. Kova su smurtu (įskaitant smurtą artimoje aplinkoje) turi būti koordinuojam atarpžinybiniu lygm eniu. Tačiau žmogaus teisių požiūriu neleistina, kad valstybės institucijų veiksmai rūpinantis vaiko saugum u ir jo gerove keltų nepagrįstą grėsmę vaiko tėvams ir šeimai. 7. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (VTAPĮ) privalo suteikti reikiamus įgaliojim us vaiko teisių apsaugos institucijoms. Tačiau šio įstatymo normos negali prieštarauti pagrindinės asmens teisėms ir laisvėms, kurias reglamentuoja tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai. O tai reiškia, kad m inėtas įstatym as negali suteikti teisės valstybės ir valdžios institucijoms be pagrindo kištis į šeimos santykius, riboti asmens gyvenimo privatumą ir tėvų teises. T. y. minėtu įstatymu negali būti sukuriamos teisinės kolizijos, kai vienų asmenų konstitucinės teisės ima neigti kitų asmenų konstitucines teises. 8.
(pareiga mokytis, gerbti tėvus ir kt.), priešingu atveju būtų paneigta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. nuostata (vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą) ir pažeista asmens teisių ir pareigų vienovė. Atsižvelgti
asociacija, * Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui nuomonė DĖL VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS PERTVARKYMO (toliau -Pertvarka). Asociacijos narių nuomone, galima pertvarka turėtų ir teigiamų ir neigiamų momentų. Teigiama tai, kad galimai būtų:
sistema Lietuvoje;
VTAS) funkcijos, aiškiai apibrėžtos veiklos ribos, atskiriančios VTAS veiklą nuo socialinių darbuotojų veiklos, būtų atsisakyta perteklinių, nebūdingų VTAS funkcijų;
3Vienoda apmokėjimo už darbą sistema;
priėmimo neįtakotų savivaldybių administracijų direktoriai, savivaldos politikai;
tvarka. Neigiama tai, kad:
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asociacija vertina neigiamai. Tai neduotų jokios naudos, kadangi tai neturės jokios teigiamos įtakos Vaiko teisių apsaugos sistemos efektyvumui, pagalbos vaikui ir šeimai kokybei ar kitų pranašumų. Priešingai, manome, kad tai įneštų į Vaiko teisių apsaugos sistemą visišką destrukciją, neduotų norimo efekto. Manome, kad, jei valstybė mato vaiko teisių apsaugą kaip prioritetinę sritį, savivaldybių Vaiko skyrių pavaldumą nustačius minėtai tarnybai, ji turėtų būti pavaldi LR Vyriausybei.
Dabartinė situacija susidarė ir dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neveiklumo: vangiai keičiamos pasenusios tvarkos, įstatymai, kliudantys VTAS darbo efektyvumui, nepakankamai bendradarbiaujama su savivaldybėmis, Vaiko teisių apsaugos skyriais, ne visuomet įsiklausoma į praktikų nuomonę. Kaip pavyzdys galėtų būti ministerijos 2017-01-17 prašymas savivaldybių direktoriams skubiai pateikti informaciją dėl papildomų pareigybių skaičiaus Vaiko teisių apsaugos skyriuje įsteigimo ir jų išlaikymui reikalingų lėšų poreikio, jeigu teisės aktuose būtų įtvirtinta nuostata dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbo organizavimo visa parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Neturime duomenų, kad per beveik du mėnesius kas nors šiuo klausimu būtų nuveikta. Tuo tarpu apskričių policijos pareigūnai vyksta į savivaldybes ir “spaudžia” savivaldybių vadovus užtikrinti VTAS darbuotojų budėjimą su esamais resursais. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Asociacijos žiniomis, dėl galimos Pertvarkos nepradėjusi pokalbių, konsultacijų su savivaldybių vadovais, todėl lieka neaišku:
suformuoti kiti padaliniai ( įsteigtos naujos VTAS specialistų pareigybės), kurie bus atsakingi už atvejų vadybą, koordinavimą, kaip tai atsilieptų pagalbos vaikui ir šeimai kokybei, kitų LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekte numatytų funkcijų vykdymą. 2.2.ar savivaldybės paliks VTAS už savivaldybių lėšas nupirktus kompiuterius, kitą darbui būtiną techniką, garantuos patalpas, garažus, kaip bus sprendžiamas vairuotojų klausimas, kitos problemos.
Asociacijos nuomone, būtent teisės aktų projektų, numatančių savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių centralizaciją rengėjai privalo atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, t.y., nustatyti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, o ne VTAS turėtų patys daryti prielaidas, bandyti įsivaizduoti galimos centralizacijos privalumus. Manome, kad centralizavimas neturės įtakos specialistų kompetencijai, požiūriui į darbą, negarantuos, kad psichozės, galimai sukeltos dėl besaikio alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo veikiamas asmuo, nepadarys naujų nusikaltimų prieš vaikus, o atskiras Vaiko teisių apsaugos specialistas ar socialinis darbuotojas padarys viską, kas nuo jo priklauso, kad nekiltų grėsmė vaikų saugumui. Manome, kad sprendimas centralizuoti Vaiko teisių apsaugos sistemą turėtų būti išdiskutuotas su praktikais, bei vykti etapais. Atsižvelgti
gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, 2017-03-24 G-2017-3738 * Siūlomame įstatymo projekte yra visiškas neatitikimas tarp įstatymo pavadinimo ir jo turinio. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi apimti visas vaiko teisių apsaugos sritis. Tuo tarpu siūlomajame projekte akcentuojama tiktai socialinė sfera ir remiantis kova su smurtu šioje srityje išskiriamas vienintelis prioritetas-vaiko paėmimas iš šeimos ir pagalbos organizavimas šiam tikslui. Tokia projekto struktūra ir turinys prieštarauja JT Vaiko teisių konvensijos vienai iš pagrindinių nuostatų, jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba. Būtent reikiamos šeimai apsaugos ir pagalbos reglamentavimo šiame projekte ir pasigendama.
Nežiūrint to, kad LR Seime planuojama svarstyti ir priimti šeimos stiprinimo įstatymą, šeimos apsaugos ir paramos įstatyminis reguliavimas šiame įstatyme yra būtinas, nes ryšio su prigimtine šeima nutraukimas sukelia didžiulę žalą vaiko raidai, sveikatai ir gerovei. Tokį vaiko iš šeimos paėmimo mechanizmą, kuriame būtinai dalyvauja policija, kaip nurodyta 43 ir 44 projekto straipsniuose, galima prilyginti nepateisinamai institucinio smurto formai. Yra nemažai pastarųjų metų mokslinių studijų, kuriose atskleidžiama.kad patyrusioje paėmimą iš biologinės šeimos vaikų grupėje yra dešimteriopai padidėjęs psichikos susirgimų ir savižudybių lygis. Tokios situacijos auginimas Lietuvoje, pirmaujančioje savižudybių ir nelaimingų vaikų skaičiais ES blogaja prasme, yra visiškai nepateisinamas. Beje, ir policijos atstovai savo dalyvavimą paimant vaiką visais atvejais vertina neigiamai, todėl policijos departamentas prie LR VRM siūlo, paimant vaiką iš šeimos, policijai dalyvauti tiktai kai, paimant vaiką iš šeimos, kyla grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei. Įstatymo projektas neapima vaiko teisių apsaugos nei sveikatos, nei švietimo, nei specialiųjų apsaugos priemonių, pagrįstų nepilnamečių justicija sričių, yra deklaratyvus, turintis gausybę poįstatyminių teisės aktų pozicijų. Pagal savo struktūrą ir apimtį įstatymo projektas vadintinas antismurtiniu arba nemušimo įstatymo projektu. Siūlomo įstatymo projektas yra sulaukęs labai išsamios LR Seimo kanceliarijos teisės departamento analizės ir daugybės išvadų, kurios yra esminės, daug kur besiremiančios ir dabar galiojančiu vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Būtina į visas jas atsižvelgti ir taisyti šį įstatymo projektą. Atsižvelgiant į valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų pateiktas pastabas, būtina šį projektą tobulinti iš esmės.
Vaiko paėmimas iš šeimos šiame įstatyme, kaip paskutinė ir kraštutinė sankcionuota priemonė, turi būti taip reglamentuotas, kad neliktų vietos bet kokioms laisvoms interpretacijoms. Šeimos pasitaisymo vienų metų terminas diskutuotinas, nes, priklausomai nuo situacijos, jis gali būti ir trumpesnis, ir viršijantis metus. Svarstytinos atvejo vadybininko ir atvejo vadybos sąvokos bei jų turinys, o taip pat veiklos atsakomybės perkėlimas nevyriausybinėms organizacijoms. Aplamai pristatomos įstatymo projekte pozicijos yra išdėstytos šiuo metu galiojančiuose Lietuvos įstatymuose, išskyrus nebent smurto sąvokų suskirstymą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo keitimas buvo visiškai nereikalingas. Atskirose srityse iškilusių vaiko teisių apsaugos problemų teisinį reglamentavimą galima buvo išspręsti specialių įstatymų pagalba. Atsižvelgti
teisininkų sąjunga „Nuomonės“ * Apibendrinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo projekto vertinimą darytina išvada, kad Įstatymo projektas neatitinka teisėkūros principų, teisės technikos taisyklių. Pateikiame tik esmingesnio pobūdžio pastabas. Įstatymo projektas iš esmės orientuojamas ne į visų Lietuvoje šeimose gyvenančių vaikų gerovės užtikrinimą, o pagrinde tik į vaikus, patiriančius įvairių formų smurtą ir jų atskyrimo nuo šeimos mechanizmo įtvirtinimą. Valstybė, užtikrindama vaiko teisių apsaugą, turėtų daugiau dėmesio skirti ir į vaikus, pažeidusius teisę. Įstatymo projekte per mažai skiriama dėmesio visų Lietuvos vaikų gerovės užtikrinimui, šeimos instituto stiprinimui, tad Įstatymo projekto turinys turi būti iš esmės persvarstytas. Atsižvelgti 21.
21NVO vaikams konfederacija,
2017-04-05 G-2017-4339 * Atsižvelgiant į tai, kad šiais metais tėvų nužudytų vaikų panaudojant žiaurų smurtą (7 mėnesių mergaitės ir 4-mečio berniuko) bylose teisėsaugos pareigūnams pritrūko kvalifikuoto ankstesnio ir esamo smurto prieš vaikus įvertinimo, o taip pat 2017 m.kovo 27d. įvykusioje LRS savižudybių ir smurto prevencijos komisijos bei LR Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos organizuotoje konferencijoje „ Ko reikia, kad vaiko teisės būtų užtikrintos“ dėl teisėsaugos atstovų pranešimuose išsakyto tyrėjų, prokurorų ir teisėjų specializacijos būtinumo, siūlome svarstomą LR Seime vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I- 234 pakeitimo įstatymo projektą papildyti straipsniu dėl teisėsaugos pareigūnų būtinos specializacijos vaikų teisenos praktikoje. Tenka tik apgailestauti, kad šiuo metu galiojančio vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996 m. redakcijoje po priėmimo, buvęs 59 straipsnis, įtvirtinęs specializuotų teismų ir specialių teisėjų nuostatas, buvo nepagrįstai pakeistas. Atsižvelgti
* Atsakydami į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. vasario 27 d. gautą Jūsų prašymą, pateikiame nuomonę (pastabas, pasiūlymus) dėl šių įstatymų projektų: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas Nr. 1), Civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 (toliau – Projektas Nr. 2), Civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir
Projektas Nr. 3), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-358 (toliau – Projektas Nr. 4). Atsižvelgti. 23.
Teisės departamento išvadose dėl teikiamų įstatymų projektų pateiktoms pastaboms dėl esamų netikslumų, pasikartojimų, nukrypimo nuo teisės technikos ir panašaus pobūdžio trūkumų ir jų nekartojame. 17. Dėl kitų įstatymų projektų pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti. 24. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354
kontrolieriaus įstaiga
teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnyje įtvirtintos drausmės ir auklėjimo poveikio priemonės, kurios gali būti taikomos vaikui, tarp jų ir mokykloje. Šių nuostatų nėra Įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos Įstatymo projekto nuostatos arba Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 59 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatos, kuriose įtvirtintos nuorodos į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kaip teisės aktą, nustatantį drausmines auklėjimo priemones nepilnamečiui (mokiniui). Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga N
vaiko teisių apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje;
kontrolieriaus įstaiga N
reglamentuoti savivaldybių vaiko gerovės komisijų, mokyklų vaiko gerovės komisijų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veiklą.
Pastebėtina, kad šiuo metu savivaldybių vaiko gerovės ir mokyklų vaiko gerovės komisijų veikla reglamentuota Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme, tačiau šių komisijų veikla yra susijusi ne tik su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros klausimų svarstymu, o yra platesnė, nukreipta į vaikų gerovę. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga * Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu, teikdama nuomonę dėl vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos, ją centralizuojant, norėtų pažymėti, kad pertvarkos sėkmė, centralizavimo pranašumai ir galimi reformuotos sistemos trūkumai didžiąja dalimi gali būti susiję su pačios pertvarkos esme ir numatytomis jos kryptimis, tinkamu pasirengimu įgyvendinti pertvarkos priemones ir jų įgyvendinimu. Tačiau manytina, kad institucinės sistemos pertvarka išspręstų centrinės, valstybės ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą ir veiksmus koordinuojančios institucijos klausimą, aiškiai apibrėžtų institucijų uždavinius bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, būtų išvengta funkcijų dubliavimo, įtvirtintos konkrečios atsakomybės ribos, kt. Lietuvoje vaiko teisių apsaugos institucijų sistema laikoma suformuota ir esama institucinė sistemos sandara veikia pakankamai ilgą laiką, tačiau tenka pripažinti, kad esama sistema veikia neefektyviai ir neretais atvejais negeba apsaugoti, užtikrinti ar apginti konkretaus vaiko teisių ir (ar) jo interesų.
Viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos problemų - valstybės ir savivaldybių institucijų gebėjimai nustatyti (įžvelgti) vaiko teisių apsaugos problemas ir galimybės jas spręsti, skirtingas suteiktų įgaliojimų interpretavimas ir aiškinimas, taip pat ribotas gebėjimas pasinaudoti suteiktomis teisėmis ar kartais - vengimas įgyvendinti pavestas funkcijas. Ypač aktualios visų vaiko teisių apsaugos sistemą sudarančių institucijų funkcijų įgyvendinimo, veiklos darnos, koordinavimo ir bendradarbiavimo trūkumo problemos bei institucijų, kurioms vaiko teisių apsauga yra papildoma funkcija, formalus požiūris į vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą. Efektyviam bei realiam vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui yra būtina pasiekti, kad: · vykdomoji valdžia skirtų reikalingą dėmesį vaiko teisių apsaugai; · nuosekliai ir pilna apimtimi būtų įgyvendinamos numatytos priemonės, o priemonių įgyvendinimui skiriamas deramas finansavimas; · užtikrinama vieninga teisės aktų aiškinimo ir taikymo bei tų pačių klausimų sprendimų praktika; · būtų suformuota kvalifikuotų vaiko teisių apsaugos specialistų grandis; · būtų vykdomas nuoseklus ir nuolatinis priemonių įgyvendinimo ir jų veiksmingumo stebėjimas bei vertinimas. Teigtina, kad kalbant apie vaiko teisių užtikrinimo efektyvumą, didžiausias dėmesys tenka (turėtų tekti) arčiausiai vaiko ir jo šeimos esančiai institucinės sistemos grandžiai —savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams.
Tenka pripažinti, kad daugelį metų nesikeičia pagrindinės priežastys, sąlygojančios vaiko teisių apsaugos problemas ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos nepakankamą efektyvumą, t.y.: · skirtinga tų pačių klausimų sprendimo praktika savivaldybėse; · nepakankama specialistų kvalifikacija; · dideli specialistų darbo krūviai; · metodinio vadovavimo trūkumas; · neproporcingas funkcijų ir galimybių jas įgyvendinti santykis; · nepakankamas specialistų skaičius ir finansavimas; · kitos. Apie aukščiau nurodytas vaiko teisių apsaugos institucijų veiklos efektyvumo problemas diskutuojama daugelį metų, buvo svarstomi įvairūs jų sprendimo būdai, pasirenkamos įvairios problemų sprendimo priemonės, tačiau padėtis iš esmės nesikeičia.
Vienas iš pirmųjų žingsnių, būtinų sprendžiant vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos efektyvumo ir vaiko teisių apsaugos problemas, yra pirminės ir arčiausiai vaiko esančios bei privalančios būti grandies - savivaldybių teritorijose veikiančių vaiko teisių apsaugos skyrių stiprinimas:
1) priimant politinį sprendimą dėl vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumo, t.y. šių skyrių vietos vaiko teisių apsaugos sistemoje;
2) sudarant galimybes vaiko teisių apsaugos skyriams kompetentingai vykdyti pavestas funkcijas;
3) įtvirtinant vieningą vaiko teisių apsaugos skyrių struktūrą bei formuojant skyrius (parinkti specialistus), atsižvelgiant į jiems pavestas funkcijas (atstovauti vaiko teises teismuose, išklausyti vaiko nuomonę, teikti išvadas dėl ginčo ir kt.);
4) suformuojant savivaldybėse vienodą vaiko teisių apsaugos užtikrinimo pasibaigus savivaldybės administracijos darbo laikui ir darbo apmokėjimo vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams už viršvalandžius, darbą ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, praktiką. 5) atskiriant vaikų ir jaunimo apsaugos funkcijas (kai kuriose savivaldybėse šias funkcijas vykdo VTAS);
6) išsamiau reglamentuojant atskirus vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir užtikrinimo apsektus; Siekiant veiksmingo savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos koordinavimo bei metodinio vadovavimo šiems skyriams, būtina stiprinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ši tarnyba turi atitikti paskirtį, kuri buvo numatytąją steigiant ir tapti „centrine vaiko institucija, kuri spręsdama vaiko ir šeimos problemas ne tik įgyvendintų vaiko gerovės stebėseną, analizuotų, koordinuotų įvairių žinybų šioje srityje veiksmus, teiktų metodinę pagalbą specialistams, bet ir turėtų realius veikimo svertus“. Kalbant apie institucinę pertvarką būtina pabrėžti, kad vaiko teisių apsaugos sistema negali būti sutapatinama su paslaugų vaikui ir šeimai teikimu ir šias paslaugas teikiančių institucijų sistema. Neabejotinai, paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų) plėtra ir jų kokybės užtikrinimas yra vienas iš vaiko teisių apsaugos užtikrinimo veiksnių ir garantų, tačiau svarbu suprasti, kad vaiko teisių apsaugos institucijos, įstaigos ir organizacijos, teikiančios paslaugas priklauso skirtingoms institucijų sistemoms. Tačiau manytina, jog stipri, nepriklausomas nuo kitų savivaldybės struktūrinių padalinių ir efektyviai veikianti vaiko teisių apsaugos institucijų grandis turėtų turėti teigiamą įtaką ir paslaugų, būtinų vaikui ir šeimai, plėtrai ir jų kokybės bei efektyvumo užtikrinimui. Centrinės vaiko teisių apsaugos institucijos santykio ir bendradarbiavimo su savivaldybėmis modelių galėtų būti įvairių.
Pagal anksčiau teiktus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos siūlymus, turėtų būti sukurta iš esmės nauja vaiko teisių apsaugos institucijų sistema - centrinė institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ir jos teritoriniai struktūriniai padaliniai (skyriai). Manyta, kad centrinė įstaiga turėtų vadovautis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais nuostatais, įstaigai vadovautų socialinės apsaugos ir darbo ministro skiriamas ir jam tiesiogiai pavaldus direktorius. Vaiko teisių apsaugos įstaigos skyriai turėtų veikti jiems priskirtose teritorijose, jų skaičius ir veiklos teritorijos ribos sutaptų su savivaldybių skaičiumi ir ribomis (išlaikomas esamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių skaičių ir veiklos ribas apsprendžiantis principas). Siūlyta, kad teritoriniai įstaigos skyriai būtų pavaldūs ir atskaitingi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Valstybinės (centrinės) vaiko teisių apsaugos institucijos veikla apimtų valstybės politikos vaiko teisių apsaugos srityje užtikrinimo koordinavimą ir įgyvendinimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perduotų funkcijų, numatytų vaiko teisių apsaugos srities tarptautiniuose tiesės aktuose, vykdymą, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų, Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje nuostatų įgyvendinimą, kitų tarptautinių sutarčių pagal priskirtą kompetenciją bei vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, vaiko teisių ir jo teisėtų interesų gynimą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus matymu, institucijų sistemos pertvarkos tikslas nėra (ir neturėtų būti) išeliminuoti savivaldybių dalyvavimą vaiko teisių apsaugos srityje ar vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime, nes būtinas bendradarbiavimas tiek su savivaldybių administracijomis, tiek su savivaldybių teritorijose veikiančiomis institucijomis, įstaigomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių įgyvendinimu (socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros, švietimo ir kt. paslaugos). Valstybės ir savivaldybės institucijų bendradarbiavimas ir pertvarkius institucinę vaiko teisių apsaugos sistemą liktų privalomas, ir, manytina, pagrindiniai bendradarbiavimo principai turėtų būti įtvirtinti įstatymuose. Tačiau manytina, kad šiuo metu yra aktualesnis klausimas ir diskusijos kokį centralizavimo ir bendradarbiavimo modelį bei centrinės institucijos ir savivaldybių santykį mato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parengusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų pakeitimo įstatymo projektą, kokiomis kryptimis, priemonėmis ir terminais ketina atlikti pertvarką, kokių veiksmų ir priemonių (iki pertvarkytos sistemos funkcionavimo pradžios) ketina imtis (išskyrus savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumo pakeitimą) nurodytoms problemoms šalinti.
Todėl tikslingiausia būtų analizuoti ir nagrinėti šiame projekte pristatomą modelį, jį tobulinti ir ieškoti optimaliausio ir geriausiai mūsų šaliai tinkančio varianto. Atsakant į klausimą dėl kitų valstybių patirčių vaiko teisių institucinės sandaros kontekste, pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje nėra atlikta kitų valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos, pasirinktų modelių (centralizuota, decentralizuotas ar kt.) privalumų ir trūkumų analizė. Tačiau remiantis informacija, gaunama tarptautinio bendradarbiavimo kontekste, kiekviena šalis pasirenka sau tinkamiausią modelį. Manytina, jog aktualia informacija apie užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, įgaliojimus ir pan., gali disponuoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas. Remiantis viešai skelbiama informacija, Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūra (European Union Agencyfor Fundamentai Rights, FRA), Europos Komisijos prašymu surinko ir 2014 metais paskelbė duomenis apie 28 Europos Sąjungos valstybių nacionalines vaiko teisių apsaugos sistemas ir kt. Pagal ES Pagrindinių Teisių Agentūros paskelbtus duomenis:
decentralizavimo:
Austrija, Prancūzija ir Kroatija.
—Belgija, Vokietija, Danija, Estija, Ispanija, Suomija, Lietuva, Latvija, Portugalija, Švedija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė. 3) Taip, tiek regioniniu, tiek vietos lygmeniu, atsakė 9 šalys - Bulgarija, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija ir Slovakija. 4) Ne, atsakė 4 šalys - Kipras, Airija, Liuksemburgas ir Malta. 2. Dėl centrinės valdžios institucijos, turinčios koordinavimo funkciją, vaidmenį:
stebėti nacionalinės politikos ir teisės aktų įgyvendinimą, yra įsteigta 13 šalių - Belgija, Bulgarija, Vokietija, Danija, Kroatija, Lietuva, Latvija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Švedija, Slovakija. 2) Koordinavimo atsakomybė, įskaitant stebėseną, tenka ministerijai, turinčiai pirminę vaiko apsaugos atsakomybę (ministerijoje šiam tikslui įsteigtas departamentas-sekretoriatas), 10 šalių - Kipras, Čekija, Estija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Slovėnija. 3) Abu atvejus, nurodė 1 šalis - Graikija. 4) Kita, nurodė 1 šalis - Jungtinė Karalystė. Nacionaliniame lygmenyje trūksta koordinavimo. Pagrindinės ministerijos specializuoti departamentai įsteigti kiekviename regione, pavedant koordinavimo pareigas. 5) Nėra informacijos 3 šalių - Austrija, Liuksemburgas, Lenkija. Siekiant įvertinti pasirinktus užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos modelius, turėtų būti atlikta gilesnė ir išsamesnė teisinio reglamentavimo bei institucijų veiklos analizė.
Atsakant į Jūsų suformuotus klausimus, paminėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nereglamentuoja vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos, tačiau įpareigoja ir reikalauja, kad kiekviena valstybė dalyvė imtųsi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Paminėtina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos įžanginę (CRC/C/15/Add.146, 2001 m.), antrąją (CRC/C/LTU/CO/2, 2006 m.) bei trečiąją ir ketvirtąją (CRC/C/LTU/CO/3-4,
konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje teikė pastabas, rekomendacijas dėl vaiko teisių apsaugos koordinavimo tiek centriniu, tiek vietiniu lygmeniu. 2001 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktose rekomendacijose buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad trūksta centrinės institucijos (focal point) vyriausybiniame (centriniame) lygmenyje bei koordinavimo mechanizmo tiek centriniame, tiek vietiniame lygmenyse, kuris koordinuotų politiką susijusią su vaikais, prižiūrėtų bei vertintų Konvencijos įgyvendinimą. Komitetas rekomendavo valstybei svarstyti galimybę įsteigti centrinę vaikų instituciją vyriausybiniame lygmenyje, kuri būtų atsakinga už įvairių ministerijų veiklos, centrinės ir vietos valdžios veiklos koordinavimą, siekiant sudaryti sąlygas geriau koordinuojamai politikai ir veiksmams vaiko teisių įgyvendinimui, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.
rekomendacijose buvo atkreiptas dėmesys į priemones, kurias priėmė valstybė, siekdama pagerinti Konvencijos įgyvendinimo darną ir koordinavimą tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis, įskaitant Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkūrimą. Vis dėlto Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl koordinavimo ir darnos stokos, įgyvendinant Konvenciją tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis, ypač vietos savivaldos institucijose. Komitetas rekomendavo ir toliau stiprinti pastangas siekiant gerinti Konvencijos įgyvendinimo damą ir koordinavimą, kad būtų užtikrintas atitinkamas centrinės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas su vaikais, jaunimu, tėvais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. 2013 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktos rekomendacijose buvo pažymėta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atsakinga už vaiko teisių tarnybų veiklos tarpinstitucinį koordinavimą. Tačiau Komitetui rūpestį kėlė tai, kad ši įstaiga neturi reikiamų įgaliojimų, kad galėtų tinkamai atlikti šias pareigas, ir jos veikla apsiriboja tik metodiniais patarimais.
Komitetas rekomendavo valstybei dalyvei imtis būtinųjų priemonių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai sustiprinti ir aprūpinti ją pakankamais įgaliojimais ir žmogiškaisiais, techniniais bei finansiniais ištekliais, kad užtikrintų efektyvų su vaikų teisėmis susijusių veiksmų koordinavimą visuose sektoriuose nacionaliniu, savivaldybių bei vietos lygmeniu. Pritarti
ministerijos Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-355–XIIIP-360, kuriais siekiama tobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą pastabų neturime. Atsižvelgti
N Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau
Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatyme.
X-1238 pakeitimo įstatyme. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veikla
* Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2017 m. kovo
apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 (toliau - Projektas Nr.
XIIIP-354), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151,3.153,3.163,3.172,3.176,3.182,3.183,3.209,3.210,3.211,3.212,3.217,3.218,3.219,3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3:260, 3.262, 3.264, 3.266,
Respublikos civilinio proceso kodekso 28,282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-357, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2,9,13,14,15,16,17,18,19,20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-358 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-358), Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-359, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-360 ir informuoja, kad pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose dėl minėtų projektų pateiktoms pastaboms bei teikia nuomonę pagal kompetenciją. Atsižvelgti
apsaugos pagrindų įstatymo projektu siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą ir tam siūloma savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrius padaryti pavaldžius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurią siūloma nustatyti centrine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucija valstybėje. Tačiau iš aiškinamojo rašto (pvz., 4 punkto 10 pastraipos) teiginių neaišku, ar priėmus šias pataisas funkcionuotų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pavaldūs savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos padaliniai, ar tai būtų valstybės institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos – teritoriniai padaliniai savivaldybėse. Siūlytina papildyti aiškinamąjį raštą šiuo aspektu.
Atsižvelgti Pažymėtina, kad Seimo priimamų teisės aktų aiškinamieji raštai svarstymo stadijoje nėra taisomi. Tuo atveju, jei kyla abejonių dėl siūlomų nuostatų taikymo aiškumo, taisytinos projekto nuostatos, o ne aiškinamasis raštas. 33. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, * Finansų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projektą ir jo lydimuosius teisės aktų projektus (Nr. XIIIP-354 - XIIIP-360) ir pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra pateikta informacija apie įstatymų projektams įgyvendinti reikalingas lėšas. Siūloma įstatymų projektų įsigaliojimo data - nuo 2017 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-354 siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, pakeičiant deleguotą (perduotą savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkciją į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų projektams įgyvendinti turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2017 metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo pakeitimų 2017 m. atlikti nenumatoma, įstatymų projektams įgyvendinti
valdytojams ir savivaldybėms, atsakingiems už siūlomų nuostatų įgyvendinimą, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose 2017 m. lėšų. Manome, kad įstatymų projektams įgyvendinti prireikus papildomų lėšų 2018 m., šis klausimas galėtų būti svarstomas Vyriausybės kanceliarijos kasmet rengiamuose Ministro Pirmininko, finansų ministro ir atitinkamų valdymo sričių ministrų pasitarimuose apie ateinančiais metais planuojamus pasiekti rezultatus ir asignavimus.
Per šiuos pasitarimus, atsižvelgiant į planuojamus pasiekti rezultatus, bus susitarta dėl 2018-2020 metų maksimalių valstybės biudžeto asignavimų limitų skyrimo ministrų valdymo sritims. Pritarti Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pateiktoje nuomonėje, siūloma įstatymo įsigaliojimą numatyti 2018 m. sausio 1 d. 34. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija * Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau - Ministerija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (toliau - Komitetas) 2017 m. kovo 6 d. raštą dėl Seimui pateiktų naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo (toliau - Įstatymas) projekto ir kitų susijusių įstatymų projektų (Nr. XIIIP-354 - XlIIP-360) nuostatas ir pagal kompetenciją pažymi, kad aukščiau nurodytiems įstatymų projektams iš esmės pritaria. Kartu Ministerija atkreipia Komiteto dėmesį į tai, kad tikslinga įvertinti ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 13 d. išvadoje nurodytas pastabas ir pasiūlymus bei integruoti būtinus poįstatyminius teisės aktus į Įstatymo teisinį reglamentavimą. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į papildomų lėšų poreikio užtikrinimą tiek centriniu, tiek savivaldybių lygmenimis, nes minėtuose įstatymuose numatytas ne tik vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos reorganizavimas ir centralizavimas, kuris preliminariais paskaičiavimais pareikalaus iki 14 mln. eurų, bet ir prevencinio bei socialinio darbo organizavimo stiprinimas savivaldybėse. Pritarti 35.
* Administracija atkreipia dėmesį į tai, kad VTAPĮ projekte gausu techninių ar gramatinių klaidų, kurios turėtų būti ištaisytos (pvz., šio rašto šio skyriaus 2, 3, 13, 17, 21 punktai, VTAPĮ projekte yra du VI skyriai ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau pateiktas pastabas, VTAPĮ projektas tobulintinas tiek gramatiniu, tiek teisėkūros požiūriu. Pritarti
* Mes, Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ narės, prieš metus pradėjome vaikų globos skatinimo projektą. Gilinamės į problemas ir siekiame, kad visuomenė išsivaduotų iš stereotipų ir kuo daugiau vaikų rastų šeimas, o norintieji globoti gautų tinkamą ir savalaikę pagalbą. Esame įsitikinusios, kad visuomenės supratimas ir parama valdžiai padės spręsti socialines problemas, todėl skubame į talką. Juo labiau, kad apie problemas žinome iš pirmų lūpų. Mūsų klubo narė Enrika globoja du paauglius. Daug bendraujame ir su kitais globėjais, kartu ieškodami būdų, kaip paskatinti visuomenę atverti savo namų duris vaikams iš vaikų namų. Patirtis rodo, kad reikėtų tobulinti administracinius procesus, kurie sukuria problemas, ir tuo pačiu mažina galimybes vaikams sėkmingai patekti į šeimas ir įsitvirtinti jose. Problema. Savivaldybės nesidalina informacija apie vaikus ir globėjus. Šiuo metu savivaldybės organizuoja vaikų, likusių be tėvų, globą; globėjams siūloma globoti vaikus, kurie gyvena tik toje savivaldybėje. Vaikų teisių apsaugos tarnybos mažai tarpusavyje bendradarbiauja ir tarpusavyje informacija praktiškai nesidalina. Susidaro situacija, jog globos institucijos yra pilnos vaikų, kurių neva niekas nenori globoti, o kitose savivaldybėse yra globėjų, kurie vaikų nesulaukia. Tokia tvarka labai sumažina vaikų galimybes patekti į šeimą. Bendra informacija (duomenų bazė) apie visoje šalyje esančius beglobius vaikus sudarytų palankesnes galimybes vaikams rasti globėjus. Problema. Nenumatyta globėjų ir vaikų suporavimo procedūra.
Šiuo metu suporavimo procedūra numatyta tik įvaikinimo atveju, o vaiko ir potencialių globėjų suporavimo procedūra nėra numatyta. Nors Tarptautinio informacinio centro, užtikrinančio šeimos netekusių vaikų teises, informaciniame biuletenyje Nr. 26, yra pažymima, jog tai yra viena svarbiausių globos (įvaikinimo) studijų ir akcentuojama, kad: „Parinktos šeimos savybės turi atitikti vaiko temperamento, asmenines, fizines, psichologines ir emocines savybes ir poreikius. Šeima turi būti pajėgi susidoroti su problemomis, kurios <<...>> gali kilti dėl patirtų traumų ar trūkumų.“ Problema. Informacijos apie globojamą vaiką trūkumas. Kiekvienoje savivaldybėje apie norimą globoti vaiką ir jo šeimą potencialiems globėjams pateikiami duomenys neišsamūs, informacija neretai subjektyvi. Vėliau globėjas susiduria su situacijomis, kai reikia atsakyti į gydytojų, psichologų, pedagogų, o taip pat ir paties vaiko užduodamus klausimus apie jo kilmę, vaiko raidą, jo biologinei šeimai būdingas ligas, kitas aplinkybes, galėjusias ar galinčias daryti įtaką vaiko fizinei ar psichinei būsenai. Netiksli ir nepilna informacija apsunkina ir prailgina adaptacinį laikotarpį šeimoje, o neretai tampa ir globos nesėkmės priežastimi. Manome, kad išsamesni duomenys apie vaiką (vaiko psichologinis paveikslas, sveikata, aplinka, kurioje jis augo, emocinė būklė ir kt.), palengvintų globėjui įgyvendinti savo pareigą rūpintis vaiku, užtikrinti jo poreikius, laiku kreiptis į atitinkamus specialistus ir pan. Problema. Trumpas svečiavimosi laikas. Kai imami globoti vyresnio amžiaus vaikai, vieni kitų pažinimui ir abipusiam apsisprendimui dėl nuolatinės globos nepakanka svečiavimosi savaitgalių ir vaikų atostogų dienomis (ypač, jei vaiką ir šeimą skiria didesnis atstumas).
Tokiais atvejais būtų palanku numatyti galimybę pratęsti vyresnio vaiko svečiavimąsi šeimoje (pvz. nustatant laikiną globą), taip būtų galima geriau pažinti vieniems kitus kasdienėje rutinoje ir tik tada abipusiu sutarimu atsakingai priimti sprendimą dėl nuolatinės globos. Problema. Su globa susijusių formalumų tvarkymas tik pagal vaiko gyvenamąją vietą. Šiuo metu visi teisiniai formalumai (ieškiniai teismams dėl nuolatinės globos nustatymo, dėl išmokų ir kiti dokumentai) yra tvarkomi pagal vaiko gyvenamąją vietą, neinformuojant globėjų apie jų teisę tvarkyti formalumus ir pagal savo gyvenamąją vietą. Tokia praktika apsunkina globėjų veiksmus, ypač tais atvejais, kai globėjų ir vaikų gyvenamąją vietą skiria gana dideli atstumai. Galimybė su vaiko globa šeimoje susijusius formalumus tvarkyti globėjų pasirinktoje vietoje žymiai palengvintų globos procesus. Atsižvelgti
ministerija * Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktus klausimus dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos teikia informaciją. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) siekiama tobulinti šiuo metu galiojančią vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką.
Siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, pakeičiant deleguotą (perduotą savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkciją į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, o savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumą keisti į jų pavaldumą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurią siūloma įteisinti centrine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucija valstybėje. Šis siūlymas centralizuoti savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrius pasižymi šiais privalumais:
praktika/vienoda privaloma metodika (grėsmės vaikui lygiai, vaiko paėmimo tvarka ir t.t.). 2. Išgrynintos Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijos (atsisakoma perteklinių). 3. Aukštesnė specialistų kompetencija/vienodi reikalavimai specialistams, todėl geresnė darbo kokybė (darbo su vaikais/atstovavimas teismuose, išvadų kokybė ir t.t.). 4. Vaiko teisių apsaugos skyrių darbas organizuojamas visą parą, švenčių ir poilsio dienomis;
darbo organizavimas, išteklių panaudojimas (lengviau pasitelkti „centro“ ir kito rajono/apskrities specialistus, lengviau organizuoti vienos tarnybos darbą (aprūpinimas priemonėmis, centralizuoti pirkimai ir t.t.). 6. Specialistų nešališkumo užtikrinimas (pasitelkiant kito miesto/rajono specialistus). 8. Efektyvesnis žmogiškųjų resursų paskirstymas atstovaujant vaiką ir sprendžiant šeimos klausimus. 9. Operatyvesnis bylų perdavimas, kai šeima išvyksta iš vieno rajono į kitą. 10. Sumažės savivaldybių administracijų jtaka Vaiko teisių apsaugos skyrių sprendimams. Paminėtina tai, kad vaiko teisių apsaugos sistema negali būti sutapatinami su paslaugų vaikui ir šeimai teikimu ir šias paslaugas teikiančių institucijų sistema.
Paslaugų teikimas vaikui ir šeimai yra vaiko teisių apsaugos užtikrinimo garantas, tačiau pagal savo veiklos pobūdį vaiko teisių apsauga ir paslaugų teikimas priklauso skirtingoms institucijų sistemoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertindama planuojamą vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką, bendradarbiaudama su vaiko teisių apsaugos srities ekspertais rengia Vaiko situacijos grėsmės lygio įvertinimo ir nustatymo tvarkos aprašo projektą bei kitus reikalingus dokumentų projektus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių centralizacijos planą, kuriame numatoma stiprinti teritorinius vaiko teisių apsaugos padalinius ir centrinę vaiko teisių apsaugos tarnybą. Įstatymo projekte numatoma, kad vaiko teisių apsaugos užtikrinimas bus vykdomas nagrinėjant pranešimus apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Siūloma nustatyti fizinių ir juridinių asmenų pareigą nedelsiant pranešti įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Įstatymo projekte siūloma įteisinti vieningą individualizuotos vaikui ir šeimai pagalbos modelį, finansuojant mobilias specialistų komandas, kartu apjungiant specialistus, dirbančius savivaldybėse, kad teikiant intensyvią ir kvalifikuotą pagalbą būtų galima pasiekti efektyvesnio darbo su šeima rezultatų. Kartu siūloma įteisinti socialinio darbo su vaiku ir tėvais atvejo vadybą, kad atvejo vadybininkas užtikrintų Pagalbos plano sudarymą ir jo įgyvendinimą, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą būtų tinkamai pasirūpinta vaiko saugumu ir šeiminių santykių atkūrimu.
Pagalbos plano tikslas - suteikti šeimai reikalingą pagalbą ir būtinąsias kompleksiškai teikiamas paslaugas, kad laiku pasirūpinus vaiku ir šeima būtų galima įveikti joje bręstančią krizę ir išvengti vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagalbos plane nustatytomis priemonėmis ir teiktomis paslaugomis nepavykus pakeisti tėvų požiūrio į vaiką, elgesio su juo ir dėl to išlikus grėsmei vaiko saugumui, šis įstatymas įpareigos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pažymėtina, kad vaiko paėmimas iš šeimos tik gavus teismo leidimą atitinka tarptautinių teisės aktų nuostatas, nes Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos, nurodo, kad sprendimas dėl vaiko išskyrimo su tėvais turėtų būti priimtas kompetentingos institucijos, išnagrinėtas teisme, priimtas pagal įstatymą ir nepažeidžiant procedūrų, nes šiuo metu vaiko paėmimas iš šeimos administracine tvarka gali pažeisti šeimos, kaip privataus instituto, teises. Tarptautiniai pilietinių ir politinių teisių dokumentai pabrėžia šeimos teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą, o asmuo neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi j jo asmeninį ar šeiminį gyvenimą. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatyme įtvirtintas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius savivaldybėje.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veikla - koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą savivaldybėje koordinavimas, šios pagalbos ir paslaugų poreikio nustatymas, prieinamumo ir kokybės stebėsena, vietos bendruomenės informavimas apie vaikų ir jų atstovų pagal įstatymą galimybes gauti švietimo pagalbos, socialines, sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje, koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros plano rengimas ir specialistų subūrimas, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo planavimas, koordinavimas ir vertinimas, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų ir jų teikiamų paslaugų prieinamumo ir poreikio nustatymas, vaiko socialinės integracijos į bendruomenę procesų koordinavimas. Si veikla yra sudėtinė bendros vaiko teisių apsaugos sistemos dalis ir prisideda prie vaiko teisių apsaugos. Pažymėtina, kad kitų šalių patirtis ir tyrimai rodo, kad efektyvus vaiko situacijos šeimoje vertinimas, prevencinis darbas su šeima ir vaiku bei savalaikė kompleksiškai teikiama (socialinė, švietimo, sveikatos ir kt.) pagalba duoda teigiamus rezultatus, tokius kaip smurto raiškos visuomenėje mažėjimas, psichinės sveikatos visuomenėje rodiklių gerėjimas, paslaugų teikimas arčiau asmens gyvenamosios vietos, sociokultūrinio gyvenimo augimas ir t.t., tačiau tai reikalauja papildomų valstybės ir savivaldybių finansinių išteklių. Pažymėtina, kad papildomų lėšų poreikis reikalingas įstatymo projekto įgyvendinimui yra susijęs su vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimu ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų darbo užtikrinimu nakties metus, savaitgaliais ir švenčių dienomis bei mobilių komandų specialistų, teikiančių paslaugas vaikui ir šeimai, finansavimu. Atsižvelgti 38.
* Anykščių rajono savivaldybė susipažino su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) ir teikia nuomonę apie jį. Manome, kad įstatymo projekto reglamentavimas remiasi skubota, emocijomis nuspalvinta išvada, kad savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai (toliau - Savivaldybių VTAS) dirba blogai, kad dėl jų netinkamų veiksmų vaikų situacija Lietuvoje blogėja ir pan. Savivaldybių VTAS metodinę pagalbą teikti ir vienodą praktiką formuoti privalo Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos SADM (toliau - Įvaikinimo tarnyba), tačiau neanalizuojama, ar ši institucija tinkamai vykdė ir vykdo šią savo funkciją. Stipresnis ir aiškesnis metodinis vadovavimas Savivaldybių VTAS užtikrintų vienodą ir aiškią praktiką rajonuose. Įstatymo projektas nepagrįstas rimta vaiko teisių apsaugos sistemos situacijos analize, nesuderintas su galiojančiais teisės aktais, neparemtas apgalvotais ir aiškiai išdėstytais praktiniais aspektais. Įstatymo projektas teikiamas su mintimi, kad Savivaldybių VTAS yra jau centralizuoti ir įvardijami kaip Įvaikinimo tarnybos padaliniai - Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau - Teritoriniai VTAT). Savivaldybių VTAS centralizavimo modelis dar nesukurtas. Šiuo klausimu Lietuvos Respublikos SADM ministro 2017-05-08 įsakymu Nr. A 1-222 sudaryta darbo grupė dar tik pradeda savo veiklą ir jokių siūlymų nėra pateikusi. Esant tokiam disonansui tarp rengiamų teisės aktų projektų, kyla nemažai neaiškumų, randasi logiškai nepagrįstų būsimų Teritorinių VTAT veiklos aspektų, neapibrėžtas savivaldybių ir Teritorinių VTAT santykis, nėra aiškaus funkcijų pasidalijimo ir atsakomybių ribų ir t.t.
Įstatymo projekto įgyvendinimas neaiškus ir dėl to, kad jame minimos būsimos Lietuvos Respublikos SADM ministro įsakymais tvirtinamos tvarkos dar nėra paruoštos ir kelia papildomų neaiškumų (gal jos ruošiamos, tačiau praktikai jų nemato?). Pvz., mobilių komandų sudarymo, specialistų atrankos bei jų darbo tvarka (2 str. 7 d.), grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui nustatymas (36 str.), atvejo vadybininko paskyrimo tvarka (38 str. 1 d. 2 p.), atvejo vadybos tvarka (39 str. 5d.). Siekdami, kad nebūtų priimami skuboti, tarpusavyje nesuderinti teisės aktai, kad jie nepakenktų geriausiems vaikų interesams, teikiame pastabas, siūlymus ir samprotavimus dėl įstatymo projekto. Nesuprantama, kodėl Įstatymo projekto kūrėjas šį teisės aktą derina tik su vienu teisės aktu, t.y. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija (1 str. 2 d.). Įstatymai ir teisės aktai yra minimi Įstatymo projekto atskiruose straipsniuose, tačiau nenurodoma, kad Įstatymo projektas su jais suderintas. Atsitinka taip, kad Įstatymo projekto nuostatos akivaizdžiai nedera su kitais galiojančiais teisės aktais, pvz., Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Valstybės tarnybos įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu ir kt. Įstatymo projekte gausu aiškiai neapibrėžtų sąvokų ir išsireiškimų (pvz., mobili komanda, intensyvus komandinis darbas, tėvų įgaliotas asmuo ir t.t.) įvardijimo naujų pareigybių (pvz., atvejo vadybininkas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, neteisminė mediacija ir t.t), kurių veiklos ribos nėra aiškios ir kituose teisės aktuose neaptartos.
Įstatymo projekto kūrėjas nesupranta praktinio šio teisės akto pritaikymo, t.y. nemato įstatymo projekto aiškaus įgyvendinimo. Iš savivaldybių administracijų išėmus Savivaldybių VTAS, kaip savivaldybės struktūrinį padalinį, savivaldybėje lieka tuščia niša, nes neaišku, koks padalinys savivaldybėje turės administruoti ir koordinuoti pagalbos vaikui ir šeimai teikimą, kokia institucija bus atsakinga už globos (rūpybos) organizavimą, kokios turės būti savivaldybių administracijų ir jų įstaigų bei Teritorinių VTAT atsakomybių ribos kiekvienu atveju, kai bus būtina skubiai spręsti su vaiku ir jo šeima susijusius klausimus. Problema ta, kad vis dar nėra Teritorinių VTAT vizijos, nesuformuluoti jų veiklos tikslai, uždaviniai, funkcijos, pareigos, neapibrėžta, kas yra darbas visą parą, t.y. kokios naktimis dirbančių valstybės tarnautojų funkcijos (vaikai kas naktį nėra paimami iš šeimos) ir pan. Neaiškiausios Įstatymo projekto pozicijos:
VTAT nustatytais terminais reaguoja į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nustato grėsmės vaikui lygį, o už atvejo vadybos procesą ir pagalbos plano sudarymą, jo vykdymą yra atsakingas atvejo vadybininkas (savivaldybės įgaliojimus turintis socialinis darbuotojas). Teritorinės VTAT atstovas inicijuos atvejo vadybininko skyrimą, dalyvaus atvejo vadyboje, pagalbos plano sudaryme, peržiūrose. Kuri institucija turės lemiamo sprendimo teisę, kas spręs jų nuomonių nesutapimus ir kitus klausimus? 2. Mobilią komandą sudaro Įvaikinimo tarnyba (38 str.
specialistus ir kokiais pagrindais į ją buria, kokius įgaliojimus suteikia mobiliai komandai, kaip organizuojamas darbas, kai rajone vienu metu yra keletas atvejų, kai vaikui nustatomas antras grėsmės lygis, koks specialistų darbo apmokėjimas, ar tai nuolat veikianti komanda, ar suformuojama tik atsiradus būtinybei ir t.t. Suprantame, kad Įvaikinimo tarnybos suburta mobili komanda dirba savivaldybei deleguotus darbus, t.y. intensyvų socialinį darbą su šeima. Vėl kyla atsakomybių pasidalijimo problema. 3. Geriausiems vaiko interesams bei Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui prieštarauja Įstatymo projekte planuojama vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tvarka. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad vaiko laikinoji globa nustatoma per 3 dienas (3.250 str. 3 d.). Įstatymo projekte aptarta kreipimosi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą tvarka prailgins vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo laiką iki 1 - 1,5 mėnesių, t.y. 14 d. mobili komanda dirba intensyvų darbą su šeima (38 str. 4 d.), ne vėliau kaip per 14 dienų kreipiamasi į teismą dėl leidimo išdavimo (41 str. 2 d.), teismas šį prašymą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 dienų (41 str. 3 d.), per 3 darbo dienas gavus teismo leidimą paimti vaiką, iš tėvų Teritorinė VTAT teikia siūlymą administracijos direktoriui nustatyti vaiko laikinąją globą (rūpybą). Neaišku, kas savivaldybėje, gavus tokį siūlymą, rūpinasi administracijos direktoriaus įsakymo rengimu ir jo tolesne eiga. Visai neaišku, kas ir kokiu dokumentu remiantis visą šį laiką teikia išlaikymą iš šeimos paimtam vaikui vaikų globos įstaigoje, šeimynoje ar dar nepaskirtų globėjų šeimoje. Kokios nepaskirtojo globėjo teisės ir pareigos paimto iš šeimos vaiko atžvilgiu, kol leidimas dėl vaiko laikinosios globos nustatymo nėra gautas.
Dar neaiškiau, kokia dalimi ir kam atsakomybė teks, kai po 1 - 1,5 mėn. besitęsiančių procedūrų teismas neduos leidimo paimti vaiką iš šeimos ir vaikas bus grąžintas į šeimą. Sudaroma galimybė tėvams kreiptis į teismą dėl žalos prisiteisimo. Klausimas, kuri institucija būtų atsakovu tokio pobūdžio bylose. 4. Nenumatoma, kam ir kokia dalimi teks atsakomybė susidarius situacijai, kai savivaldybės globos įstaigose ir/ar globėjų šeimose nebus vietų iš šeimos paimtiems vaikams apgyvendinti, o vaikų paėmimas bus būtinas ir netgi bus gautas teismo leidimas vaiko laikinajai globai nustatyti (savivaldybės įstaigos gali ir privalo laikytis socialinės globos normų ir neviršyti vaikų skaičiaus, globėjų šeimų gausos rajonuose nėra ir pan.). 5. Įstatymo projekto kūrėjas savivaldybėse numato ir naujų funkcijų, pvz., neteisminės mediacijos paslaugos (34 str. 4 d.) teikimas. Tam būtinas tinkamas kvalifikuotų specialistų parengimas, lėšos. 6. Trūksta logikos nustatant atliekamų veiksmų trukmę. Pvz., Teritorinė VTAT, gavusi pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas pradeda pranešimo nagrinėjimą (35 str. 1 d.), o visus 35 str. 1 d. numatytus veiksmus ji turi atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento (35 str. 32 d.)
didelius įgaliojimus Įstatymo projektas suteikia atvejo vadybininkui, tačiau neaiškus jo santykis su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi. Panašu, kad nebuvo derinimų su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu bei su galiojančiais socialinių paslaugų vaikui ir šeimai teikimo mechanizmais, su Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu ir t.t.
Manome, kad vienas atvejo vadybininkas savivaldybėje nepajėgs koordinuoti visų rajone vykstančių atvejų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais, negalės gauti visos Įstatymo projekte aptartos vaiko ir šeimos analizei reikalingos informacijos, pvz., duomenų iš sveikatos priežiūros įstaigų, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ir pan. 8. Savivaldybių VTAS kūrėsi 1993-1996 metais. Juose dirbo ir dirba nemaža dalis aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų, kurie sukūrė dabar veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą. Įstatymo projekto kūrėjas neapibrėžia tvarkos ir neįneša aiškumo, kaip Savivaldybių VTAS specialistai pereis dirbti į Teritorines VTAT. Reikalavimas turėti mokslinį magistro laipsnį (50 str. 4 d.), kurį būtina įgyti iki 2023 m. sausio 1 d., yra perteklinis. Įstatymo projekto kūrėjui reikėtų žinoti praktinius aspektus - jau dabar į valstybės tarnybos konkursus užimti Savivaldybių VTAS specialistų pareigybes neateina tinkamą išsilavinimą turinčių asmenų, nors magistro kvalifikacinio laipsnio dar nereikalaujama. Taip pat pastebėtina, kad už įgytą magistro kvalifikacinį laipsnį specialistams neskiriama aukštesnė kategorija, klasė, jie nemotyvuojami kitaip. Be to, dėl netikrumo ir ateities neapibrėžtumo dalis dabar dirbančių Savivaldybių VTAS specialistų yra pasirengę palikti vaiko teisių apsaugos sistemą. Pagal šiuo metu galiojančią metodiką vienam darbuotojui (be vedėjo) rajonuose tenka 2000 rajone gyvenančių vaikų. Rajonuose yra likę po 3000-4000 vaikų, tačiau socialinių problemų juose nemažėja. Susidaro įspūdis, kad Teritorinėse VTAT turėtų būti mažinamas darbuotojų skaičius (50 str.
darbuotojų reikės darbui ištisą parą, kokios bus jų funkcijos, įgaliojimai, darbo sąlygos (50 str. 13 d.). Rajonuose iškils problema surinkti specialistų komandą, dirbančią ištisą parą. Pateikti pavyzdžiai rodo, kad neturima aiškios vizijos, skubama, nesilaikoma nuoseklumo, todėl rengiamame dokumente gausu ir kitų smulkesnių neatitikimų, prieštaravimų, klaidų, nors Įstatymo projektas rengiamas ne pirmą kartą. Toks neapibrėžtumas ir nežinia savivaldybėms kelia daug klausimų, trukdo Savivaldybių VTAS darbui. Nesame nusiteikę prieš pokyčius ir reformas, tačiau manome, kad šiai reformai dar nepasiruošta ir Savivaldybių VTAS centralizacija šiame etape negalima. Kiekvienai pertvarkai būtinas gilesnis pasirengimas, platesnės diskusijos su specialistais praktikais, įsiklausymas į.savivaldybių nuomonę. Atsižvelgti
1
1
vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo bei apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą. 2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma. 3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede. 4.
4Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija,
Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.? 5. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims. Pažymėtina, kad įstatymo 1 str. 1 d. numatytas tikslas nėra aiškus, nes teisine prasme yra ginamos vaiko teisės ir laisvės bei užtikrinamas jų įgyvendinimas, o vaiko pareigos yra vykdomos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimas turėtų būti išskirtas atskiru punktu ar sakiniu. Pastebėtina, kad pateiktame įstatymo projekte nenumatytas konkretus ir aiškus vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimas, nes jame nėra konkrečių sistemos pertvarkos veiksmų, terminų, struktūros, nėra aišku, kas ir kokiu būdu vykdys vaiko teisių apsaugą Savivaldybėse: ar tai bus atskiros tarnybos prijungtos prie Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos?, ar tai bus atskiros vaiko teisių apsaugos teisininkų institucijos, kurios bus tiesiogiai atskaitingos Vyriausybei ar kt. valstybės institucijai? Ar Skyriai išliks Savivaldybių administracijų struktūroje? Konkretizuotina ir 2 d., nes įstatymo projekte nėra aiškių nuorodų į tai, kokiu būdu šeima ir valstybė užtikrins vaikui būtinų paslaugų ir priemonių visumą?
įstatymo projekto priede nurodomas tik vienas Europos Sąjungos teisės aktas. 4 d. kalbama, kad įstatymas nustato vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus, tačiau pačiame įstatyme realiai nėra numatyta konkreti vaiko teisių apsaugos institucija, vykdanti LR Vyriausybės nutarimu patvirtintuose Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) nuostatuose numatytas funkcijas. Galima drąsiai teigti, jog teikiant įstatymo projektą nebuvo atlikta atitinkama sistemos analizė, nebuvo išsiaiškinta, kokias konkrečias funkcijas vykdo Vaiko teisių apsaugos skyriai vykdydami vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą savivaldybės lygmenyje, atstovaudami vaikams teismuose, organizuodami vaiko globą bei įvaikinimą, nagrinėdami vaiko teisių pažeidimus. Manytina, kad straipsnio 5 dalis naikintina, nes ji nėra aiški ir nėra suderinta su kitais aukštesniais teisės aktais (pvz. LR
11 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo įstatymo (toliau – įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies formuluotė nėra aiški. Jeigu ketinama ginti vaikų pareigas, tai pareigų vykdymas paprastai užtikrinamas, nes jų ginti nėra nuo ko, o jeigu ketinama nustatyti tik vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, tai nėra aišku, kur bus nustatomos pačios teisės, pareigos ir laisvių gynimas. Formuluotė tikslintina. Pritarti
1112
tikslas. Akcentuotina, kad šie terminai savo turiniu iš dalies sutampa – įstatymo paskirtis apima įstatymo tikslus.
įstatymo 1 straipsnyje turėtų būti akcentuojama tik įstatymo paskirtis. Pritarti
pagrindų įstatymas turėtų būti pagrindinis teisės aktas vaiko teisių apsaugos srityje, kuriame būtų įtvirtintos visos vaiko teisės ir laisvės, jų turinys bei įgyvendinimo, užtikrinimo ir apsaugos mechanizmai, taip pat atsižvelgiant į Įstatymo projekto turinį bei juo reglamentuojamus teisinius santykius, tikslintinos 1 straipsnio 1-4 dalių formuluotės, jas suderinant tarpusavyje. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga11
formuluotę, atsisakant nuostatos, jog šiuo įstatymu siekiama užtikrinti vaiko pareigų gynimo pagrindus, nes Įstatymo projekte neatskleista kaip bus ginamos vaiko pareigos ar užtikrinamas pareigų vykdymas, taip pat abejotina ar vaiko pareigų reglamentavimas galėtų (turėtų) būti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. Svarstytina galimybė Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko gerovę ir tinkamą vaiko, kaip
savarankiško teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, atitinkančią Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teises ir jų apsaugą, nuostatas, Lietuvoje.“ Pritarti iš dalies Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad sąvoka „paskirtis“ apima ir „tikslą“, todėl atsisakytina įstatymo tikslo įvardinimo, o atitinkamai tobulintina įstatymo paskirties apibrėžtis. 45.
teisininkų sąjunga „Nuomonės“12 Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis numatanti įstatymo paskirtį
„suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą
šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visumą“, menkai atsispindi viso Įstatymo projekto normų turinyje, kuriame didžiausias ir pagrindinis dėmesys yra skiriamas vaikų atskyrimo nuo tėvų mechanizmo įtvirtinimui. Todėl 1 straipsnio 2 dalyje numatyta Įstatymo projekto paskirtis neatitinka pagrindinių teisėkūros principų ir tėra deklaratyvaus pobūdžio. Minėtu projektu siekiama kovoti ne su socialinių problemų priežastimis, o su jų pasekmėmis, dar labiau didinant augančių be šeimos vaikų skaičių. Tai prieštarauja LR Konstitucijai, tarptautinės teisės normoms ir iš esmės yra skirtas ne stiprinti, o silpninti šeimos institutą. LR Konstitucijos 39 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose ir teikia joms paramą. Taigi, procesas, užtikrinantis vaikų saugumą, turi būti peržiūrimas kompleksiškai, ne vien kuriant įstatymą, deklaruojantį vaiko teisių apsaugą, bet kuriant įstatymą, užtikrinantį jo įgyvendinimo kokybę kuriant ir aktyvią socialinę politiką. Vaiko teisių Konvencijos preambulėje teigiama, kad Vaiko teisių Konvencijos dalyvės „būdamos įsitikinusios, jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei, pripažįstant, jog vaikas gali visapusiškai ir harmoningai vystytis tik augdamas šeimoje. LR Seimas Vaiko teisių Konvenciją ratifikavo. Todėl tikslinga į Įstatymo projektą įtraukti skyrių su straipsniais, numatančiais ir realią valstybės apsaugą ir pagalbą šeimai, rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui, bei pagalbą šeimai, sprendžiant socialines problemas. Atsižvelgti
13 3.
Įstatymo
suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau pastebėtina, kad šio įstatymo priedas yra pavadintas, vartojant vienaskaitos formą – „Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas“ (t. y. šiuo įstatymu yra įgyvendinamas tik vienas Europos Sąjungos teisės aktas). Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje – „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.“
kontrolieriaus įstaiga14
formuluotę, įvertinant tai, kad pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Civilinis kodeksas, o šiame Įstatymo projekte įtvirtintos tik bendrosios nuostatos bei, atsisakant atskirų vaiko teisių išskyrimo (pvz., „reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos“), išdėstyti jį taip: „4.
Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos
fakultatyviniais protokolais, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato pagrindines vaiko teises ir laisves, jų įgyvendinimo, apsaugos ir gynimo principus bei garantijas, reagavimo į vaiko teisių pažeidimą bei pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą organizavimo ir teikimo pagrindines sąlygas, vaiko atstovų pagal įstatymą ir kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas bei vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.“ Nesutinkant su pasiūlyta formuluote, tikslinga 1 straipsnio 4 dalyje po žodžio „konvencija“ įrašyti žodžius „ir jos fakultatyviniais protokolais“; išbraukti žodžius „bei pareigas“ (argumentas – pareigos yra nustatytos kituose, konkrečios srities teisės aktuose, tarp jų ir tuose, į kuriuos projekto rengėjai daro nuorodas). Nepritarti. Siūlytina sistemiškai tobulinti 1 straipsnį, atsisakant Projekte nurodytos 1 straipsnio 4 dalies apskritai. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas15
taisyklės nėra šio įstatymo dalykas.
Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pvz., 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose). Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, tai 1 straipsnio pavadinime ir jo 5 dalyje minimas terminas „taikymas“ keistinas žodžiu „galiojimas“, nes įstatymas galioja visiems asmenims, atitinkantiems nustatytus kriterijus, bet gali būti jiems nė karto netaikytas. Antra vertus, akcentuotina, kad iš įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatos („Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat
įstatymas galioja ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Pritarti
2
5Svarstytina,
ar įstatymo 2 straipsnyje reikėtų apibrėžti sąvoką „atvejo vadybininkas“. Įstatymo
administracija, projekte aprašomos jo funkcijos, todėl darytina prielaida, kad savivaldybės administracijoje turės būti numatytos atitinkamos pareigybės. Sąvokos apibrėžimas kaip tik įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina šios sąvokos apibrėžimo atsisakyti arba ją patikslinti. Pritarti
2
6Svarstytina,
ar įstatyme pasirinkta terminija „atvejo vadyba“, „atvejo vadybininkas“,
„vaiko atvejo nagrinėjimas“, „atvejo vadybos procesas“ yra tinkama tiek
bendrinės kalbos, tiek teisės požiūriu. Iš įstatymo turinio neaišku kas yra
„atvejis“, kurio vadyba čia reguliuojama.
Galima preziumuoti, kad atveju laikytinas įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžto smurto prieš vaiką faktas, kuris gali būti pasireiškęs viena iš įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtų smurto formų. Atsižvelgiant į įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, galima preziumuoti, kad „atveju“ galėtų būti vaiko teisių pažeidimas, o pagal įstatymo 38 straipsnio 1 dalį – vaiko situacijos grėsmės lygis, nes būtent nustačius bent pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį inicijuojamas vaiko atvejo nagrinėjimas (įstatymo 38 straipsnio 2 dalis). Siūlytina aptariamą reguliavimą tikslinti, o terminiją keisti į Lietuvos Respublikos teisėje ir bendrinėje kalboje įtvirtintą terminiją. Pritarti
2
sąvokos
atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant įgalinti vaiko atstovus pagal įstatymą savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. 2. Atvejo vadybininkas – asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. 3. Bendruomeninės paslaugos – Savivaldybės bendruomenėje teikiamos įvairių formų ir rūšių, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudaro galimybę vaikui
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Savivaldybėse įsteigta specialistų komanda, kuri teikia intensyvią vaikui ir šeimai pagalbą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką. 6. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai. 7. Pagalbos planas – tai vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių (skirtų įgalinti asmenis pasirūpinti užimtumu, sveikata, profesijos ir (ar) kompetencijų įgijimu, pozityvaus elgesio stiprinimu ir kt.) ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų ir socialinės paramos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones, paslaugas ir paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko atstovų pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. 8. Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. 9. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai). ir kiti teisėti vaiko atstovai. 10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Arba 10.
Arba 10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, į kurios sudėtį įeina 60 savivaldybių teritorijose veikiančios bei vaiko teisių apsaugą vykdančios Vaiko teisių apsaugos tarnybos
organizacijos ar sistemos valdymą, strateginį planavimą, veiksmingų sisteminių struktūrų kūrimą bei kt. todėl vartojama sąvoka “atvejo vadyba“ neatitinka sąvokos paaiškinimo. Turėtų būti keistina ar nevartojama. 2 d. sąvoka visiškai nesuprantama, nes įstatymo projekte nėra numatytų konkrečių reikalavimų atvejo vadybininko pareigybei, darytina išvada, kad atvejo vadybininku gali būti bet kuris savivaldybės administracijos paskirtas asmuo norintis užsiimti minėta veikla. Siūlytina konkretizuoti sąvoką arba jos atsisakyti. 3 d. nėra aišku apie kokios konkrečios bendruomenės teikiamas paslaugas eitų kalba. Manytina, kad reikėtų vartoti Savivaldybių bendruomenių sąvoką. 4 d. Pažymėtina, kas 2017-02-14 Seime priimtame VTAPĮ pakeitimo ir papildymo įstatyme jau vartojama tokia sąvoka, kuri pateikta taip: „Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti.“ Manytina, kad taip pat turėtų skambėti ir 4 d. numatytas sąvokos paaiškinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatyme nėra nurodomas fizinės bausmės taikymo objektas, t. y. – vaikas. 5 d. Nereali komanda, kuri tikrai fiziškai nepajėgtų teikti intensyvią pagalbą vaikui ir šeimai esant tokios pagalbos poreikiui kiekvienai Lietuvos šeimai, kurioje įvyksta ypatingi atvejai, yra šiurkščiai pažeidžiamos vaiko teisės. Manytina, kad tokios komandos turėtų būti sudaromos kiekvienoje savivaldybėje į jų sudėti įtraukiant atskirų sričių specialistus (pvz. psichologus, psichiatrus, socialinius pedagogus, socialinius darbuotojus, teisininkus).
Papildomos mobilios komandos steigimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje vertintinas kaip perteklinis, galimai dar vienos kontroliuojančios, o ne pagalbą teikiančios biurokratinės struktūros steigimas. 9 d. sąvoka neatitinka galiojančių teisės aktų, nes LR CK numatyta, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, - įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. 10 d. Sąvoka turėtų būti tikslinama, vadovaujantis aiškinamuoju raštu, kuriame nurodoma, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrą galimai bus įtraukti šiuo metu veikiantys vaiko teisių apsaugos skyriai. Jei įstatyme tokios pertvarkos nebus numatytos - ši sąvoka naikintina. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga2
nauja redakcija ir jo nuostatos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugos garantijas įvairiose situacijose, aplinkose iš esmės keičiasi, svarstytina, ar Įstatymo projekte neturėtų būti numatyta pareiga Vyriausybei peržiūrėti ir, esant poreikiui, inicijuoti atitinkamų sričių įstatymų pakeitimus, įtvirtinant vaiko teisių įgyvendinimo ir apsaugos garantijas. Atsižvelgti Pažymėtina, kad su projektu susiję kitų teisės aktų pakeitimai (lydimieji) turi būti teikiami kartu su projektu. Tačiau pastebėtina, kad, pavyzdžiui, Teisėkūros pagrindų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta pareiga Vyriausybei iki nustatyto termino pateikti Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus Teisėkūros pagrindų įstatymą, projektus. 53. Lietuvos savivaldybių asociacija21 1.1. Projekto 2 str. 1 d.
kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos vaikui ir vaiko atstovams...], o projekto 24 str. 3 dalyje reglamentuojama, kad turi būti teikiama [... sisteminė kompleksinė pagalba...]. Savivaldybių specialistams neaišku, ar kalbama apie tą pačią ar kitokią pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad kompleksinės pagalbos sąvoka (apibrėžimas) nėra įtvirtinta kituose teisės aktuose, pvz. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-03-10 įsakymu Nr.A1-133 patvirtintame kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų plane vartojama sąvoka „kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai“, 2016-07-14 įsakymu Nr.A1-353 patvirtintose kompleksinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo rekomendacijose vartojamos sąvokos – „ilgalaikė kompleksinė pagalba“, „trumpalaikė kompleksinė pagalba“, Kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) tvarkos apraše (LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2011-11-04 įsakymas Nr.V-2068/A1-467/V-946) vartojama sąvoka „kompleksiškai teikiama pagalba“. Minėtas sąvokas reikėtų arba tiksliau apibrėžti, jei jos turi skirtingą sampratą, arba jas suvienodinti. Pritarti
teisininkų sąjunga „Nuomonės“2212 Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytos sąvokos „atvejo vadyba“,
„atvejo vadybininkas“, „atvejo procesas“ – neaiškios ir nėra tinkamos teisės
terminijos požiūriu. Siūlytina terminiją keisti. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga2212 4.
Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintas sąvokas „atvejo vadyba“ ir „atvejo vadybininkas“, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, nuoseklumo ir turint omenyje tai, kad kompleksinės pagalbos teikimas yra įtvirtintas ir kituose teisės aktuose, taip pat atsižvelgiant ir atitinkamai suderinant Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas su atitinkamomis Įstatymo projekto Antrojo skirsnio
„Pagalbos organizavimas“ nuostatomis. Iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra
aišku, kas yra „atvejis“ bei koks yra atvejo vadybininko vaidmuo, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, ir jo santykis, įgalinimai kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. Sąvoka „atvejo vadyba“ turėtų būti tikslinama, išplečiant ją. Manytina, kad atvejo vadybos tikslas – negali būti vienintelis ir išimtinis, t. y. tik vaiko atstovų pagal įstatymą įgalinimas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atvejo vadyba yra apibrėžiama kaip koordinuota kompleksinė pagalba vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą ir turint omenyje Įstatymo tikslą, manytina, kad praktikoje yra daugybė įvairių vaiko teisių pažeidimo atvejų, kai visų pirma vaikui (taip pat ir vaiko atstovams pagal įstatymą) turi būti suteikta visa reikalinga pagalba tam, kad jis galėtų sugrįžti į socialinę aplinką ir joje pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje. Formuluotė tikslintina ir atsisakant žodžio
„ilgalaikės“, nes iš Įstatymo projekto VI skyriaus Antro skirsnio turinio
nėra aišku kas laikytina ilgalaike, kas trumpalaike pagalba (nustatytas tik maksimalus 12 mėnesių pagalbos teikimo terminas, Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalis, 5 dalies 5 punktas). Be to, neretai paslaugų (pagalbos) teikimo trukmę lemia jos efektyvumas. Atsižvelgti 56.
21 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas ir siekiant teisės aktų dermės, siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamoje „atvejo vadybos“ sąvokoje žodžius
„koordinuotos kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos“ tikslinti ir rašyti: „koordinuotai
teikiamos švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų“. Siūlome šiuo aspektu suderinti vartojamas sąvokas visame projekte, nes pvz., 24 straipsnio 3 dalyje kalbama apie sisteminės kompleksinės pagalbos teikimą,
teikimą, 40 straipsnio 2 dalyje - koordinuotos pagalbos procesų organizavimą, paslaugų teikimą ir įvairios pagalbos taikymą, kompleksinę ilgalaikę tęstinę pagalbą. Atsižvelgti
22 Šiame šio rašto skyriuje siekiant įvardinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, vartojama sąvoka „VTAPĮ projektas“. Esant poreikiui šio įstatymo projekto pavadinimą minėti kituose šio rašto skyriuose, nurodomas pilnas VTAPĮ projekto pavadinimas. 1. VTAPĮ projekto 2 straipsnyje šios nurodytos sąvokos turėtų būti tikslinamos: 1.1. 2 dalyje nurodyta sąvoka „Atvejo vadybininkas“, kurios apibrėžimas yra neaiškus. Viena vertus, iš pateikiamos sąvokos galima suprasti, kad atvejo vadybininku gali būti bet koks asmuo, tačiau, kita vertus, iš VTAPĮ projekto 38 straipsnio 5 dalies galima suprasti, kad atvejo vadybininkas – tai savivaldybės administracijos paskirtas asmuo (pvz., iš VTAPĮ projekto 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto matyti, kad tai nebūtinai vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas). Manytina, kad sąvoką tikslinga tikslinti, įvardijant, kas turėtų atlikti atvejo vadybą.
Taip pat turėtų būti apibrėžta, kas yra laikytina „atveju“, kuriam reikalinga vadyba, nes iš VTAPĮ projekto nėra aišku, kas tai: įvairaus smurto prieš vaiką naudojimas, vaiko teisių pažeidimas ar kt.;
22 Pagal įstatymo projektą VTAT pradeda atlikti naują funkciją - socialinio darbo su šeima (mobilios komandos). Iki šiol šią funkciją atlikdavo savivaldybių socialiniai darbuotojai, taip atskiriant baudžiančią/kontroliuojančią instituciją nuo teikiančios pagalbą, nes abiejų funkcijų suplakimas labai trukdo užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su šeima. Socialiniai darbuotojai studijuodami įgyja kompetenciją dirbti su atveju per atvejo vadybos procesą. Dėl to manome, jog „atvejo vadybininkas“ turėtų būti apibrėžtas kaip
„socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima ir koordinuojantis atvejo vadybos
procesą“ (2 str. 2), o mobilios komandos irgi galėtų dirbti ne VTAT struktūroje. Atsižvelgti
23
galvoje. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad įstatymo projekte kalbama apie savivaldybės bendruomenę. Kiti įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas– savivaldybės bendruomenė, vietos bendruomenė, religinė bendruomenė ir kt. Pastebėtina ir tai, kad „bendruomenės“ sąvoka įstatyme vartojama nenuosekliai, kai kur ji vartojama vienaskaita, įstatymo
apie tą patį subjektą), įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse kalbama apie vietos bendruomenių tarybas, įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje kalbama apie bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, aktyvius bendruomenių narius. Būtina aiškiai sureguliuoti visų šių sąvokų vartojimą, jų turinį Pritarti 60.
23
„Bendruomeninės paslaugos“ apibrėžta per daug abstrakčiai, netiksliai, sąvoka
VTAPĮ projekte vartojama nenuosekliai. Pažymėtina, kad tokia sąvoka nėra suderinta su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, socialinės paslaugos yra dviejų rūšių: bendrosios ir specialiosios; Socialinių paslaugų įstatymas taip pat numato kokie paslaugų tipai priskiriami kiekvienai iš paslaugų rūšių, tačiau bendruomeninės paslaugos tarp jų neminimos);
savivaldybių asociacija238321
str. 3 dalyje įtvirtintą sąvoką „bendruomeninės paslaugos“ siūlome tikslinti paaiškinant konkrečiau, kokios tai paslaugos, nes ši sąvoka nėra įteisinta nei LR socialinių paslaugų įstatyme, nei Socialinių paslaugų kataloge. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 38 str. 2 d. 1 punkte nurodomos ne bendruomeninės, o bendrojo pobūdžio paslaugos. Nėra aišku, kas yra bendrojo pobūdžio paslaugos. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga23
formuluotę, prieš žodžių junginį „bendruomenėje teikiamos“ įrašant žodžius
„gyvenamosios vietos“. Formuluotė tikslintina ir turint omenyje tai, kad ne
visi vaikai auga (savo) šeimoje, šeimos aplinkoje, tačiau jiems, taip pat jų atstovams pagal įstatymą, gali būti reikalingos paslaugos bendruomenėje (t. y. kuo arčiau jų gyvenamosios vietos). Atsižvelgti
2246
aiškus įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir projekto 2 straipsnio 6 dalies santykis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 punkte fizines bausmes laiko fiziniu smurtu.
Siekiant fizines bausmes apibrėžti, reikia pirmiausia šiame įstatyme apibrėžti bausmės sąvoką, kadangi pvz., Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 5 dalis numato, kad “Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą.” (čia ir toliau – išskirta mūsų). Teikiamame projekte numatoma, kad „Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką“. Šis apibrėžimas tikslintinas. Visų pirma, akcentuojama, kad fizinė bausmė yra „bet kokia bausmė“, kuria sukeliamas net ir nedidelis fizinis skausmas. Akcentuotina, kad teikiamas apibrėžimas yra pernelyg platus ir turėtų būti konkretizuotas. Priešingu atveju, dabartinis apibrėžimas apimtų valstybės legaliai taikomas bausmes ir kitokias poveikio priemones nepilnamečiams, taip sukeldamas skirtingų įstatymų nuostatų koliziją. Akcentuotina, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XI skyriuje įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Vadovaujantis BK 13 straipsniu, pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o už tam tikras sąrašo principu surašytas nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, už nužudymą, išžaginimą, vagystę ir kt.) atsako asmenys nuo keturiolikos metų. Vadovaujantis BK 90 straipsniu, nepilnamečiui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės, skiriamos nepilnamečiams: įspėjimas; turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas; nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai; atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti; elgesio apribojimas; atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.
Atkreipiame dėmesį, kad plačiąja prasme pagal teikiamą apibrėžimą kaip
„fizinės bausmės, sukeliančios fizinį skausmą“ galėtų būti traktuojamos ir
kai kurios procesinės prievartos priemonės – nepilnamečio asmens sulaikymas, suėmimas ir kt. Atsižvelgiant į tai, galiojantys įstatymai nors tam tikru mastu riboja, bet absoliučiai nedraudžia bausmių už padarytas nusikalstamas veikas nepilnamečiams taikymo. Antra, teikiamame apibrėžime nėra akcentuojamas fizinės bausmės objektas (t. y. kam taikoma ši bausmė). Atsižvelgiant į tai, siūlytina po žodžių „bet kokia bausmė“ įrašyti žodį „vaikui“. Trečia, svarstytina, ar apibrėžime vartojamas terminas „fiziškai kankinti“ nėra per siauro turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (Žin., 2006-07-22, Nr. 80-3141) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama visuotinai pripažįstama kankinimo sąvoka, kuri siejama ne tik su fiziniu, bet ir psichiniu skausmu („<...> „kankinimas“ – tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas <...>“). Be to, apibrėžiant fizinės bausmės sąvoką, rekomenduotina pasiremti Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 1 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtintu reguliavimo pavyzdžiu, nustatančiu, kad „šis apibrėžimas neapima tik teisėtomis sankcijomis sukeliamo, joms būdingo arba su jomis susijusio skausmo ar kančios.“
25
suprantama. Pritarti 65.
25
kalbiniu aspektu koreguotina iš esmės;
savivaldybių asociacija22753 1.2. Projekto 2 str. 5 d. pateikta mobilios komandos sąvoka, nurodant, kad [mobili komanda – tai valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų komandos...]. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apibrėžiama sąvoka - Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri vartojama ir visose kitose projekto nuostatose. Savivaldybių teritorijose esančių dabartinių vaiko teisių apsaugos skyrių, kurie, kaip numatoma, bus teritoriniai šios tarnybos padaliniai, t.y. priklausys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ( projekte - Vaiko teisių apsaugos tarnyba) - projekte nerasta. Todėl lieka neaišku, kuri tarnyba ( centrinė ar teritoriniai padaliniai ) vykdys kokias funkcijas: kas sudarys mobilias komandas ( 2 str. 5 p.), kam reikės teikti informaciją (27 str. 3 d.) ir kt. Savivaldybėms kyla daug kitų klausimų: iš kokių specialistų bus sudaromos mobilios komandos, ar jos veiks kiekvienoje savivaldybėje, kas jas finansuos, kaip jos bendradarbiaus su savivaldybėmis, kaip mobilių komandų darbas derės su savivaldybės socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis funkcijomis ir kt. Savivaldybės akcentavo, kad mobilių komandų steigimas netaptų dar viena biurokratine kontroliuojančia ir „rekomendacijas“ teikiančia struktūra, o būtų tiesioginę pagalbą teikianti darbuotojų grupė veikianti kiekvienoje savivaldybėje. Ankstesnių iš Vilniaus į savivaldybes atvykusių mobilių komandų darbas, savivaldybių nuomone, nepasiteisino.
Atkreipiame dėmesį, kad Projekte įtvirtinta mobili komanda, o Bendro darbo su šeimomis apraše rekomenduojama savivaldybėms sudaryti nuolat veikiančias ar sudaromas konkrečiam atvejui mobilias tarpinstitucines profesionalių specialistų komandas, įkurti tarpinstitucines grupes
kontrolieriaus įstaiga25
įtvirtintą mobiliosios komandos sąvokos apibrėžimą, nes neaišku, ar tai bus komandos, sudarytos iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, ar iš jos teritorinių padalinių savivaldybėse, specialistų, taip pat neaišku kokią pagalbą, pagal šiai tarnybai ir jos teritoriniams padaliniams priskirtą kompetenciją, teiks šios komandos. Įvertinant tai, kad jog šios normos bei Įstatymo projekto VI skyriaus Antro skirsnio turinys suponuoja, kad bus sudaryta ne viena mobilioji komanda, vietoj žodžio „kuri“ įrašyti „kurios“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos turint omenyje ir tai, kad mobilios komandos paslaugos ir pagalba gali būti reikalinga ir jų teikimas turėtų būti užtikrintas ir tais atvejais, kai vaikas negyvena savo šeimoje (su savo tėvais), o gyvena su kitais atstovais pagal įstatymą ar kitais teisėtais atstovais. Pritarti
26
ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.“ Apibrėžimas turėtų būti patikslintas, atsižvelgus į šias pastabas:
231964 10.1.
Sąvokos turinys (formuluotė „garbės ir orumo nepaisymas“) tarpusavyje derintinas su įstatymo 3 straipsnio ir 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis
26
smurto prieš vaiką apibrėžimas nesutampa su bendruoju smurto apibrėžimu, pateiktu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje („Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“). Manytina, kad smurto požymiai, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo, turėtų būti suvienodinti. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Seimas dėl smurto sąvokos ir smurto prieš vaiką formų reglamentavimo apsisprendė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 6, 10, 49, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 2¹ straipsniu įstatymu Nr. XIII-204. Be to, skiriasi psichinio ir psichologinio smurto turinys. Psichinis smurtas pasireiškia grasinimu kitą asmenį sumušti, sužaloti, nužudyti ar atitinkamos situacijos sudarymas ar gestai, kuomet ketinimai aiškūs be žodžių – siekiama žmogų sužaloti ar užmušti. Tuo tarpu psichologinis smurtas – tai įžeidžiantys žodžiai, pastabos, draudimai, gąsdinimai, jausmų ignoravimas, siekiant asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti jį paklusti. Todėl Apsaugos nuo smurto aplinkoje įstatyme nustatytas bendrasis smurto apibrėžimas, kuriame akcentuojamas psichinis smurtas kaip dažniau tarp suaugusiųjų pasireiškiantis veiksnys. Vaikas gi dažniau patiria psichologinį smurtą, kurį dėl savo neveiksnumo ar dalinio veiksnumo ne visada gali paaiškinti kokį smurtą jis patyrė, todėl šio įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, normos akcentuoja vaikui būdingus smurto potyrius, kurie nebūtinai turėtų sutapti su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis.
Būtina įvertinti, kad šiame, kaip specialiame vaiko, įstatyme reikia nustatyti ne bendrinę smurto apibrėžtį, tinkamą tik suaugusiam asmeniui, bet tikslinę, skirtą įvertinti vaiko vystymosi, brandos ir žalos ypatumus. Todėl vaiko atveju, terminas „psichologinis“ labiau taikytinas kaip poveikio vaikui apibrėžtis, o „psichinis“ – kaip padarinys, sukeliantis vaikui psichinį skaumą ar žalą. 71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas26 10.3. Svarstytina, ar apibrėžime pateikiamas smurto būdas – „tiesioginis ar netiesioginis“ – nėra perteklinis požymis; ir ar šis požymis nesidubliuoja su prieš tai apibrėžime vartojamais žodžiais „veikimu ar neveikimu“. Nepritarti Vaikas gali patirti netiesioginį smurtą, pavyzdžiui tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, tačiau šis smurtas nebūtų padarytas neveikimu. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2324622
smurto sąvoka, pateikiama šiame apibrėžime, taip pat keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte bei 24 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti suvienodinta su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme vartojamu „psichinio smurto“ terminu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK vartojamas „psichinės prievartos“ (past. – ne „psichologinės“) terminas. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina teikiamame projekte vartojamą „psichologinio smurto“ terminą keisti „psichinio smurto“ terminu. Nepritarti
aukščiau. 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2364
smurto prieš vaiką apibrėžime nustatoma, kad smurtas gali būti tik tyčinis. Kita vertus, ši kaltės forma nedera su į smurto turinį įtrauktos nepriežiūros samprata ir apibrėžimu.
Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte apibrėžta, kad „nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai“. Vaiko poreikių tenkinimo aplaidumas yra ne tyčinės, o neatsargios kaltės formos požymis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vaiko „nepriežiūra“ pagal apibrėžimą gali pasireikšti tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma, praktikoje paprastai ji pasireiškia neatsargumu (past. – asmuo nenumatė nepriežiūros padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo juos numatyti). Atsižvelgiant į tai, jog smurto prieš vaiką apibrėžimas siejamas ir su vaiko nepriežiūra, šiame apibrėžime neturėtų būti akcentuojama tik tyčinė smurto kaltės forma. Pritarti
26
apibrėžime smurtas siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas. Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.) Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina dėl prieš vaiką naudoto smurto kilusius padarinius apibrėžti taip – „<...> jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba buvo sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai“. Pritarti 75. D.
236 Siūlo skubos tvarka priimti Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, bei apibrėžti smurto sąvoką prieš vaikus, kad vaiko auklėjimas naudojant fizinę jėga nebūtų pateisinamas. Pritarti. Siūloma nuostata jau priimta. 76. Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija236 Kasdieniniame darbe padėdami vaikams ir šeimoms bei domėdamiesi naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis, norime pareikšti savo, kaip Lietuvos gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų, poziciją. Visų rūšių smurtas ankstyvame amžiuje lemia smegenų struktūrų ir jų veiklos pokyčius, kurie sutrikdo vaiko pažintinę ir emocinę raidą, pažeidžia savivertę bei yra viena iš svarbių sudedamųjų dalių, lemiančių psichikos ir elgesio sutrikimus paauglystėje ir suaugusiųjų amžiuje. Smurtas yra susijęs su tokių sunkių psichikos sutrikimų, kaip prieraišumo, elgesio ir emocijų, potrauminio streso, nerimo ir depresijos, priklausomybių nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų suaugusiųjų amžiuje, išsivystymą. Šiomis dienomis, suaktyvėjus visuomenėje diskusijoms apie smurtą patiriančių vaikų apsaugą, norime išsakyti savo poziciją ir paremti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, apibrėžiančias keturias smurto rūšis pagal JT Vaiko teisių konvenciją ir PSO bei EK rekomendacijas. Atsižvelgti
6 Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) ir Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA), reaguodama į pastarųjų savaičių ivykius, atkreipia dėmesį, kad tai nera vienetiniai atvejai, o keli iš daugelio, vykstančių nuolat. Nepaisant to, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (JT VTK) buvo priimta dar 1989 metais, daugelyje šalių fizines bausmės yra teisiškai legalios ir socialiai priimtinos.
Suprasdami, kad sveikata - tai ne tik fizinė, bet ir psichikos, ir socialinė gerovė, manome jog: Socialinės apsaugos sektorius, kaip ir šiuolaikinė medicinos praktika, privalo remtis mokslu pagrįstais įrodymais bei pasaulyje pripažintais didelės apimties moksliniais tyrimais. Remiantis Pasaulines sveikatos organizacijos dokumentu „Globot Sfotus Report on Violence prevention 2014“ ir JT VTK pabrėžia, kad visų rūšių fizinės bausmės ir visos kitos žiaurios ir žeminančios bausmių formos privalo būti kaip įmanoma greičiau teisiškai uždraustos ir eliminuotos. Į fizinio smurto sąvoką aiškiai įeina: emocinis, fizinis, seksualinis smurtas ir vaiko nepriežiūra. Svarbu užtikrinti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tinkamai vykdytų savo tiesiogines pareigas. Vaikų ligų gydytojai, vaikų ir paauglių psichiatrai aktyviai kreipiasi į Tarnybą, informuodami apie nustatytą smurtą prieš vaiką artimoje aplinkoje, tačiau dažnai Tarnybos raštiški atsakymai būna formalūs, smurtas tose pačiose šeimose kartojasi ir tie patys vaikai pakartotinai patenka į vaikų ligų bei psichiatrijos skyrius dėl fizinio, emocinio, seksualinio smurto ar nepriežiūros nulemtų sveikatos sutrikimų. Manome, kad turi būti užtikrintas efektyvus socialinių darbuotojų darbas, pakankamas gerai paruoštų dirbančių specialistų skaičius. Be to, būtina garantuoti Tarnybos ir medikų efektyvų bendradarbiavimą, teikiant adekvačią ir realią pagalbą vaikui. Siūlome kiek įmanoma mažinti biurokratinę šio proceso dalį situacijose, kai būtinas greitas reagavimas.
Tikslinga didinti socialinės ir psichologinės pagalbos prieinamumą labiau pažeidžiamoms šeimoms (turinčioms mažamečių vaikų, daugiavaikėms šeimoms, šeimoms, turinčioms neįgalių ar sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančių vaikų), raginti pažeidžiamas šeimas kreiptis psichologinės ar socialinės pagalbos sprendžiant šeimoje kylančias problemas. Norime pabrėžti jog psichologų, ypač teikiančių nemokamas paslaugas, labai trūksta mažesniuose Lietuvos miestuose ir kaimuose. Labai svarbu skirti ypatingą dėmesį šeimoms, kurios identifikuojamos kaip socialinės rizikos grupė dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog šeimose, kuriose tėvai vartoja narkotines medžiagas, vaikai dažniau patiria visų formų smurtą. Derėtų aiškiai suformuluoti ir visuomenei viešojoje erdvėje išaiškinti 49 straipsnio 1 punktą, kuriame nurodoma vaiko atsakomybė už jo pareigas ir tų pareigų laikymąsi bei pasekmės jų nesilaikant. Dalis šeimų Lietuvoje šiuo metu yra susirūpinusios dėl smurto prieš vaikus įstatymo pataisų patvirtinimo, kuriose draudžiamos fizinės bausmės, draudžiamas vaiko laisvės ribojimas. Šeimos, interpretuodamos įstatymą, baiminasi, jog tuo atveju neturės teisės auklėdami savo vaikus formuoti aiškių vaiko elgesio ribų ir struktūruoti jų aplinkos, kai už taisyklių pažeidimus vaikas turėtų susilaukti atitinkamų pasėkmių pagal susitarimą. Pateikiame esminius vaiko žmogiškąjį orumą paremiančius punktus, išvardintus Suomijos Nacionaliniame veiksmų plane, siekiančiame sumažinti fizines bausmes vaikams 2010-2015:
Vaikai ir suaugusieji privalo vieni kitus gerbti ir vertinti. Vaikai turi teisę būti auginami pozityviai, turėti saugų ir gerą gyvenimą. Vaikai nėra suaugusiųjų veiksmų objektai, bet žmonės su savo teisėmis. Žmogiškasis orumas įpareigoja visos smurto formas laikyti nepriimtinomis. Vaikystė yra vertingas gyvenimo etapas.
Fizinės bausmės yra rimta grėsmė vaiko augimui ir vystymuisi. Jaunųjų gydytojų asociacija ir Lietuvos medicinos studentų asociacija tiki, kad suvienijus jėgas, drąsiai kalbant apie esamas problemas ir imantis jų sprendimo, galima pasiekti, kad Lietuvoje nebeliktų skriaudžiamų vaikų. Raginame visas valstybės institucijas kuo labiau sumažinti biurokratinę naštą sprendžiant šias problemas bei siūlo savo pagalbą ir bendradarbiavimą. Atsižvelgti
6 Siunčiame Jums visuomenės kreipimąsi „Užtikrinkime saugią vaikystę kiekvienam vaikui!". Kreipimąsi pasirašo 32253 (trisdešimt du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt trys) asmenys ir 68 (šešiasdešimt aštuonios) organizacijos ir bendruomenės, dirbančios vaikų ir šeimos gerovės srityje. Prašome Jūsų atsižvelgti į šį kreipimąsi svarstant LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimus. KREIPIMASIS „UŽTIKRINKIME SAUGIĄ VAIKYSTĘ KIEKVIENAM VAIKUI!" Mes, Lietuvos piliečiai, esame įsitikinę, kad valstybė privalo pasirūpinti kiekvieno Lietuvos vaiko saugumu ir apsaugoti nuo visų rūšių smurto. Pasaulyje jau 52 šalys įstatymais uždraudė fizines bausmes. Keturios smurto rūšys (psichologinis, fizinis, seksualinis ir nepriežiūra) yra išskiriamos JTO Vaiko teisiu konvencijoje, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos dokumentuose bei rekomendacijose, tačiau Lietuvoje iki šiol jos nėra aiškiai įvardintos. JTO vaiko teisių komitetas įvardinęs smurto prieš vaikus problemą Lietuvoje, rekomendavo valstybei įstatymiškai uždrausti taikyti visų formų fizines bausmes prieš vaikus bet kokioje aplinkoje, ypač namuose ir alternatyvios priežiūros institucijose, taip pat imtis smurto prieš vaikus prevencijos priemonių skatinant pozityvius vaikų auklėjimo būdus. Lietuvoje nėra aiškaus psichologinio, fizinio smurto ir nepriežiūros apibrėžimo.
Nesant tokio apibrėžimo ir aiškaus fizinių bausmių kaip fizinio smurto įvardijimo bei draudimo, įstatymų numatyta atsakomybė taikoma nevienodai arba apskritai netaikoma. Baudžiamojo kodekso nuostatų (konkrečiai
išvedžiojimams ir paskatintų tėvus rinktis pozityvias drausminimo priemones. Tačiau svarbiausia - ne bausti, o laiku padėti. Smurtas turi būti kuo anksčiau atpažintas ir sustabdytas, vaikai ir šeimos turi laiku gauti pagalbą, nelaukiant kol ištiks tragedija. Nesant tinkamo smurto apibrėžimo įstatymuose, tarnybos neturi atspirties taško, skirdamos prevencines ir pagalbos priemones. Aiškūs apibrėžimai ir jais besiremiantis situacijos įvertinimas leistų tarnyboms veiksmingiau organizuoti pagalbą: mokymus tėvams, psichologines ir socialines konsultacijas, savipagalbos grupes, pagalbą namuose ir kt. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus reikalaujame: 1.Priimti įstatymą, kuris apibrėžtų ir draustų visų rūšių smurtą prieš vaikus (fizinį smurtą, psichologinį smurtą, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą), įskaitant fizines bausmes; 2.Užtikrinti pagalbą vaikams ir šeimoms esant poreikiui; 3.Užtikrinti, kad visi specialistai, dirbantys su vaikais ar šeima gebėtų atpažinti ir įvertinti smurto prieš vaikus riziką;
tinkamos pagalbos vaikui ir šeimai suteikimą. Kreipimąsi pasirašo: 32253 asmenys, 68 organizacijos NVO koalicija „Už vaiko teises", kuri vienija šias nevyriausybines organizacijas Atsižvelgti 79.
Lietuvos teisininkų sąjunga „Nuomonės“26 Įstatymo projekto kertinė ašis, deja – įvairių smurto prieš vaikus grėsmės ir vaikų atskyrimo nuo šeimos mechanizmo įtvirtinimas (kaip ir kada vaikus atskirti nuo šeimos). Kadangi Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje yra numatytas ir psichologinis smurtas, tad apibūdinant grėsmės lygius, derėjo numatyti ir kokiam lygiui priklauso vaiko atskyrimo nuo šeimos momentu patirtas stresas, galintis turėti neigiamas pasekmes vaiko psichikos sveikatai, orumui ir jo raidai ateityje, o galbūt, net visam gyvenimui. Taigi, siekiant apsaugoti vaiką nuo psichologinio smurto, psichologinis smurtas smarkiai padidinamas vaiką paimant iš jam įprastos aplinkos, nuo tėvų, šeimos. Tokiu būdu, vaiko paėmimą iš šeimos reikia vertinti kaip smurtinį veiksmą, ne tik pažeidžiantį vaiko teisę į šeimą, bet ir galintį sukelti žalą vaiko raidai. Paėmimas vaiko nuo tėvų ir perdavimas jį kitiems, neužtikrina vaiko teisių ir neskatina tėvų vykdyti konstitucinių pareigų auklėti savo vaiką. Tokia vaiko teisių apsauga tėra mėginimas vieną blogį pakeisti kitu. Todėl tokio turinio Įstatymo projektas nepakeis auklėjimo kultūros Lietuvoje. Daug psichologinio smurto vaikai patiria ir iš savo bendraamžių mokyklose. Vaiko atskyrimas nuo šeimos turėtų būti numatytas, kaip išimtinai kraštutinė priemonė ir tik tais atvejais, kai atsiranda reali grėsmė vaiko gyvybei ir (ar) sveikatos sutrikdymui. Lietuvoje daug šeimų skursta, o įvairių krizių atvejais šeimai pagalba nėra efektyvi. Pritariame Lietuvos teisės instituto nuomonei, kad šiame laikmetyje Lietuvos vaikams ir šeimoms reikia kokybiškai naujo, aktualių socialinių problemų vaikystės metu sprendimą įvairiais lygmenimis reglamentuojančio įstatymo.
Atsižvelgti Projekte numatyta, kad tik esant pavojui vaiko sveikatai ar gyvybei bus imamasi kraštutinės priemonės, kaip vaiko geriausiai vaiko interesus atitinkančios pagalbos – vaiko paėmimo iš šeimos, be to, tam dar turės teismas duoti leidimą. 80. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga27
sąvoka „Pagalbos planas“, atitinkamai trumpinant ir konkretizuojant šios dalies nuostatas, pvz., svarstytina, ar pateiktas pavyzdinis asmenims būtinų priemonių sąrašas nėra atitinkamų paslaugų dalis. Taip pat svarstytina, ar kriterijai, į kuriuos privalomai turėtų būti atsižvelgiama sudarant pagalbos planą, plano turinys ir kitos aplinkybės neturėtų būti išsamiau reglamentuoti atskirame Įstatymo straipsnyje (pvz., individualus pagalbos planas turėtų atitikti vaiko amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius ir kt.; pagalbos plane turėtų būti nustatyti pagalbos tikslai, konkrečios priemonės, situacijos pokyčių stebėsena, laukiami rezultatai, vykdymo laikotarpis, tvarka, atsakingi asmenys ir kt.). Siekiant vieningo teisės normų supratimo, aiškinimo ir taikymo, siūlytina Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti kartu su vaiku gyvenančių asmenų sąvoką. Pritarti
27
sąvoka „Pagalbos planas“ nesuderinta su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakyme Nr.
„Dėl bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Bendro
darbo su šeimomis tvarkos aprašas) vartojama sąvoka „bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas“ (pvz., Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo 35 punktas), todėl atkreiptinas dėmesys, kad VTAPĮ projekte ši sąvoka turėtų būti suderinta su kitais teisės aktais arba po VTAPĮ projekto priėmimo turėtų būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai;
Pritarti Pateiktos pastabos kontekste pažymėtina, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti derinami prie įstatymų normų, o ne atvirkščiai. 82. Lietuvos savivaldybių asociacija27
apibrėžta „Pagalbos plano“ sąvoka. Siūlome šią sąvoką apibrėžti tiksliau ir aiškiau, pvz. Pagalbos planas - tai dokumentas, kuriame vadovaujantis vaiko ir jo šeimos psicho-socialinės situacijos įvertinimu, planuojamos paslaugos, priemonės ir veiksmai, kad išvengti vaiko atskyrimo nuo šeimos, padėti šeimai spręsti iškylančias problemas arba atskyrus vaiką nuo šeimos, jį integruoti į saugią šeimos aplinką per galimai trumpiausią laikotarpį. Norime akcentuoti, kad būtina keisti šiuo metu taikomą šeimos poreikių vertinimo tvarką, kaip netinkamą, į standartizuotą vaiko ir jo šeimos psicho-socialinės situacijos vertinimą. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga27
išbraukti žodį „tai“. Pritarti
28 11.
Įstatymo
jo vartojant žodį „neturintis“, ir taip suderinant vaiko apibrėžtį su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu. Pritarti
85Henrikas Žukauskas,
Lietuvos Respublikos Eksparlamentarų klubo prezidentas,
188 Vaiko apibrėžimą yra būtina praplėsti įtraukiant į sąvoką ir neįgalaus vaiko sąvoką ir straipsnio 8 dalį skaityti taip:
kaip perteklinis. Pasiūlymai susiję su Tarptautiniu mastu pripažintos “neįgalumo” sąvokos apibrėžimu, kurios iš esmės nėra. Todėl tikslingiausia būtų remtis požiūriu, įtvirtintu Standartinėse taisyklėse dėl žmonių su negalia galimybių lygybės, priimtose 1993 metais, kurių tikslas
“užtikrinti, jog visi neįgalieji galės įgyvendinti tokias pačias teises ir
pareigas, kaip ir kiti” Nepritarti Perteklinis siūlymas, nes sąvoka „vaikas – tai žmogus, neturintis 18 metų“ apima ir vaiką su negalia. 86. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga28
nauju sakiniu: „Jeigu asmens amžius nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų, jis laikomas vaiku, iki bus nustatyta priešingai.“
29
tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“ Pastebėtina, kad pagal CK 2.132 straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.
Atstovai pagal įstatymą turi įstatyme nustatytas teises ir pareigas, tuo tarpu atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nustatomos ne tik įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose – įgaliojime, pavedime, teismo sprendime ir pan. CK nustatyta, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, - įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. Vaiko atstovų pagal įstatymą ir atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nėra ir negali būti tos pačios. Pastebėtina ir tai, kad įstatymo 30 straipsnyje išvardintos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, o 31 straipsnyje nustatyta, kokia tvarka vaiko atstovai pagal įstatymą gali įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius teisinius veiksmus atstovaujant vaiką. Taigi vertinama nuostata nedera ir su kitomis projekto nuostatomis. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau papildomai pažymėtina, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiose Civilinio kodekso pataisose (įstatymas Nr. XIII-241) bus įtvirtinta, kad „Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra vaiko, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymus tol, kol šiam vaikui paskiriamas globėjas ar rūpintojas“ (14 straipsnis, keičiantis CK 3.250 straipsnį). 88. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga29
nuostatomis, reglamentuojančiomis vaiko atstovavimą pagal įstatymą ir svarstyti tikslingumą įtvirtinti dvi sąvokas: „vaiko atstovai pagal įstatymą“ ir „kiti teisėti vaiko atstovai“.
Pastebėtina ir tai, kad Įstatymo projekte sąvoka „vaiko atstovai pagal įstatymą“ yra vartojama, siekiant reglamentuoti išimtinai vaiko ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) atitinkamus santykius, asmenines tėvų teises ir pareigas, todėl neužtikrinus sąvokų atskyrimo ir tikslaus jų vartojimo, praktikoje gali kilti nesklandumų. Pritarti
210
13Svarstytina,
ar įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje reikėtų įtvirtinti sąvoką „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“, atsižvelgiant į tai, kad čia pateikiamas institucijos pavadinimo trumpinys, o ne atskleidžiamas sąvokos turinys. Vietoj to siūlytina projekto tekste pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste. Pritarti
210
teisių apsaugos tarnyba“ vartojimas yra perteklinis, nes šia sąvoka įvedamas tik institucijos trumpinys, platesnis sąvokos paaiškinimas nepateikiamas. Vietoje šios sąvokos arba papildant šią sąvoką siūlytina paaiškinti, kokią vietą vaiko teisių apsaugos sistemoje užima savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai ir aiškiai įvardinti jų pavaldumą – VTAPĮ projektu iš esmės centralizuojamas vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinamas, pakeičiant savivaldybėms deleguotą vaiko teisių apsaugos funkciją į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, tačiau tai tampa aišku tik įsigilinus į visą VTAPĮ projektą. Pritarti 91.
210 Pagal rengiamo įstatymo nuostatas bei įstatymo 1 straipsnio nuostatas „šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko teisių apsaugą nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą.<...>,o tai savaime reikštų, kad kalbama apie teisių, teisės, teisminio reguliavimo sritis. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos, jos veiklos sritys, bei veikla susijusi su socialinėmis paslaugomis, darbo klausimais, Sodros veikla ir t.t., šiuo atveju nėra tinkama funkcija. Reiškia ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turėtų funkcionuoti prie Teisingumo ministerijos ir būti jos pavaldume. Siūlau 2 str. 10 dalį skaityti taip:
įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo Teisingumo ministerijos. Nepritarti
kontrolieriaus įstaiga210
tai, kad kuriamas centralizuotas vaiko teisių apsaugos institucijų modelis ir Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bus pavaldūs šiuo metu savivaldybių administracijų sudėtyje esantys vaiko teisių apsaugos skyriai. Atitinkamai Įstatyme turėtų būti atskirtos Vaiko teisių apsaugos tarnybos (centrinės nacionalinės institucijos) ir jos teritorinių padalinių – vaiko teisių apsaugos skyrių ar pan. funkcijos, įgaliojimai ir t.t. Pritarti
326
15Akcentuotina,
kad įstatymo 3 straipsnio apibrėžimai nevisiškai atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį:
326 15.1.
Įstatymo
straipsnyje tik keturios (past. – neapibrėžiama, kaip šio įstatymo kontekste turėtų būti suvokiama vaiko garbės ir orumo nepaisymas). Pritarti
326
neveikimu“, taip pat „tiesiogiai ar netiesiogiai“. Įstatymo 3 straipsnyje smurto požymis „veikimu ar neveikimu“ nėra akcentuojamas, o požymis
„tiesiogiai ar netiesiogiai“ yra susietas tik su fizinio smurto apibrėžimu. Pritarti
3
3 straipsnyje pateikiami smurto formų apibrėžimai tikslintini:
3 Komisijos, ruošiančios Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas, nuostatose pabrėžiamos tik 4 smurto prieš vaikus formos, kuriose nieko nesakoma apie rūkorių tėvų ir kitų šeimos narių vertimą pasyviai rūkyti savo vaikus - nuolat kvėpuoti narkotinių medžiagų dūmais. Juk visiems žinoma, kad ne tik patalpoje rūkantis, bet ir lauke ar balkone prisirūkęs asmuo net kelias valandas kenkia aplinkiniams iškvepiamomis nuodingomis medžiagomis. Įstatymo pataisose turėtų būti kategoriškai pabrėžta, kad rūkorių šeimos neturi teisės kenkti savo vaikų ir kitų aplinkinių sveikatai minėta narkomanijos forma, kad šios šeimos neišvengiamai bus įrašomos į socialinės rizikos šeimų sąrašus, bus tikrinamos, persekiojamos, kol bus pasiekti teigiami rezultatai. Atsižvelgti
teisės institutas3
įstatymą nuo smurto apibrėžimų (jau 3 straipsnyje) yra neperspektyvus sisteminis nesusipratimas. Žinoma, kad buvo, yra ir bus smurtą patiriančių vaikų, bet jį patiria ne visi ir ne patiriamas smurtas turi būti socialinės pagalbos sistemos ašis.
Įstatymo pradžioje turi būti dėstomi esminiai socialinės pagalbos vaikams principai, apibrėžiamos probleminės ir valstybės įsikišimo reikalaujančios situacijos, kertinės pagalbos sistemos nuostatos, prevencinės priemonės, pagalbos formos, institucinė atsakomybė, pagalbos priemonių grandinės kryptys ir pan., o ne smurto formos, kurių teisinis reglamentavimas (žr. toliau) apskritai yra beprasmis. Pritarti
teisės institutas3
neturi būti - tai yra mokslinės kategorijos, kurių įtvirtinimas įstatymuose „įšaldo“ iš esmės mokslinių apibrėžimų raidą, be to, tai yra perteklinis reguliavimas, kuris neturi jokios praktinės pridėtinės vertės teisės taikymo prasme. Sunku būtų rasti valstybę, kurioje įstatymais būtų apibrėžiamos mokslinės smurto kategorijos. Įstatymuose paprastai įtvirtinami fizinių bausmių ar kitų smurto formų draudimai, bet ne jų apibrėžimai. Nepritarti Dėl atitinkamų nuostatų įtvirtinimo įstatyme Seimas apsisprendė 2017 m. vasario 14 d. priimtomis Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisomis. Sąvokos siūlomos ne dėl mokslinių kategorijų nustatymo, bet dėl praktinio teisės aktų taikymo užtikrinimo. Darbo grupėje dalyvavę vaikų psichlogai kaip ypatingą svarbą išskyrė šiame įstatyme nustatyti smurto prieš vaiką ir jo keturių formų apibrėžtį tam, kad su vaiku ir šeima dirbantys darbuotojai sugebėtų tinkamai ir kvalifikuotai identifikuoti, kokį smurtą vaikas patyrė, nes nuo to priklausys, ar vaikas laiku gaus tinkamą ir jam būtiną pagalbą, kuri padėtų kuo skubiau „užgesinti“ patirto smurto padarinius. Svarbiausia ir tai, kad turime reikalą su žmogumi, kuris yra dėl savo amžiaus yra neveiksnus ar dalinai veiksnus, todėl negali įvardinti ar paaiškinti, kas su juo įvyko ir kodėl suaugę su juo taip pasielgė.
Bet koks blogis prieš žmogų, o ypač prieš vaiką, specialistams turi būti gerai žinomas ir atpažįstamas, laiku ir objektyviai įvardintas, kad aukai būtų skubiai suteikta kuo tinkamiausia ir efektyviausia apsauga, pagalba ir reabilitacija. 100. VTAS vadovų asociacija3
prieš vaiką formos Smurto prieš vaiką formos yra šios:
1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui;
2) psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas?, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui?;
3) seksualinis smurtas – seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo.
Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas;
4) nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 3 straipsnio formuluotės neatitinka 2 str. 6 d. apibrėžimo todėl straipsnis turėtų būti tikslinamas. Būtina konkretizuoti ir 3 str. 1 p., nes nėra aišku, kas yra laikoma tiesioginiais ar netiesioginiais tyčiniais fiziniais veiksmais. Manytina, kad fiziniu smurtu turėtų būti laikomi tiesiogine tyčia vaiko atžvilgiu atliekami veiksmai. Fizinės bausmės sąvoka buvo paaiškinta 2 str. 4 d. todėl papildomai neturėtų būti vartojama. 3 str.
vaiko raidai būtinos veiklos trikdymas laikomas psichologiniu smurtu? Kodėl minima žala garbei ir orumui ? įstatymo punktas turėtų būti koreguojamas kalbine, teisine bei logine prasme derinant sąvoką su galiojančiais teisės aktais pvz. LR BK ir kt. 3 str. 3 p. apibrėžimas turėtų būti tikslinamas atsižvelgiant į tarptautines sutartis bei į galiojančius baudžiamuosius įstatymus, kur naudojamos „seksualinės prievartos, priekabiavimo“ ar „seksualinio išnaudojimo“ sąvokos. 3 str. 4 p. tikslinamas atskiriant žalos ir pavojaus sąvokas, manytina, kad nepriežiūros padariniu turėtų būti realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgti
3191
numatyta, kad ši smurto forma apima ir fizines bausmes. Atsižvelgiant į tai ir į 10 bei kitas pastabas, įstatymo 19 straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose, kur vartojama formuluotė „visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant ir fizines bausmes“ kaip pertekliniai brauktini žodžiai „įskaitant ir fizines bausmes“. Pritarti
311
fizinį smurtą, nėra aišku, ką reiškia „tiesioginiai ar netiesioginiai veiksmai“. Pritarti
311
fizinį smurtą, „fizinių veiksmų prieš vaiką“ formuluotė tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad apibrėžiant fizinę bausmę naudojama kita formuluotė
311
fizinį smurtą, turėtų būti akcentuojama ne daugiskaitinė fizinių veiksmų prieš vaiką forma, o šio žodžių junginio vienaskaita.
Priešingu atveju, siūlomas reguliavimas sudaro įspūdį, kad vienkartinis „fizinis veiksmas“ prieš vaiką įstatymo prasme nelaikytinas fiziniu smurtu. Pritarti
311
fizinio smurto apibrėžime fizinis smurtas siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ kokia nors liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas. Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.). Pritarti
311
fizinio smurto apibrėžime atitinkama smurto forma taip pat yra siejama su padariniais, kurių nėra bendrame smurto apibrėžime (įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) – žala garbei ir orumui. Tai yra įstatymo spraga, nes normos dalis traktuojama plačiau už visumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fizinės bausmės apibrėžimas, pateiktas įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, taip pat nėra siejamas su kilusia žala garbei ir orumui. Be to, akcentuotina, kad garbė ir orumas yra dvi skirtingos, savarankišką turinį turinčios vertybės. Tam tikrais veiksmais gali būti pažeidžiama garbė, bet ne orumas, ir atvirkščiai. Dėl tos priežasties koreguotinas šių padarinių jungtukas, vietoje „ir“ vartojant „ir (ar)“. Taip pat akcentuotina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto formuluotė „<...> ar žalą garbei ir orumui“ nėra tiksli. Siūlytina ją keisti formuluote – „<...> ar žeminantys vaiko garbę ir (ar) orumą“. Pritarti 107.
312
psichologinį smurtą, akcentuotina, kad tikslesnis yra psichinio smurto terminas. Nepritarti
312
psichologinį smurtą, nėra aiškus jame vartojamo žodžio „nuolatinis“ turinys. Pritarti
312
psichologinį smurtą, jo sukeliami padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas, teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų. Pritarti
33
seksualinį smurtą, svarstytina, kuo šis terminas skiriasi nuo „seksualinio išnaudojimo“ termino, vartojamo ne tik JTO Vaiko teisių konvencijoje (Žin., 1995, Nr. 60-1501; 200) ar BK, bet ir vieninteliame ES teisės akte, kurį įgyvendina keičiamas įstatymas, - 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/93/ES „Dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR“ (OL 2011 L 335, p.1). Nepritarti Seksualinis išnaudojimas yra siauresnė sąvoka nei seksualinis smurtas. 111. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas33
seksualinį smurtą, tikslintinas terminas „seksualiniai veiksmai su vaiku“. Pritarti
33
seksualinį smurtą, vartojami terminai turėtų būti suderinti su BK XXI skyriuje vartojamais terminais. Pavyzdžiui, „seksualiniai veiksmai“ turėtų būti detalizuoti, kaip apimantys lytinį santykiavimą; kitokį lytinės aistros tenkinimą; tvirkinimą ir pan. Apibrėžime vartojama formuluotė „<...> kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai <...>“ tikslintina, nes prievartos samprata savo turiniu apima tiek jėgą, tiek ir grasinimus. Pritarti
33 16.12.
Apibrėžiant seksualinį smurtą, vartojama formuluotė „<...> kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės <...>“ yra perkrauta informacija ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo. Be to, BK yra tiksliai nustatytas amžius, nuo kurio santykiavimas su nepilnamečiu, turint pastarojo sutikimą, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės – 16 metų (žr. BK 1511 straipsnio 1 dalį). Dėl tos priežasties atitinkama keičiamo įstatymo nuostata turėtų būti konkretizuota, nurodant tikslų nepilnamečio amžių. Pritarti
33
seksualinį smurtą, šio apibrėžimo antrasis sakinys yra lingvistiškai taisytinas, nes pradedamas nuo jungtuko „taip pat“. Pritarti
33
smurto apibrėžimo antrasis sakinys yra kazuistinio pobūdžio. Viena vertus, jame vardinamos veikos pagal požymius iš dalies dubliuojasi su apibrėžimo pirmajame sakinyje vardinamais seksualinio smurto požymiais. Antra vertus, šiame sakinyje išvardintų veikų sąrašas nėra pagrįstas sistemiškai. Pavyzdžiui, seksualiniu smurtu pripažįstamas vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, bet nepripažįstamas vaiko įtraukimas į prostituciją (past. – nors vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje seksualiniu smurtu pripažįstamas) ar vaiko vertimas užsiimti prostitucija. Be to, pastebėtina, kad į šį sąrašą nėra įrašyta vaiko įtraukimo į seksualinę vergovę veika, įtvirtinta BK 100 straipsnyje ir 103 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
34
vaiko nepriežiūrą, jos sukeliami padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų. Pritarti 117.
34 Siekiant teisės aktų dermės, siūlome projekto 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtą „nepriežiūros“ sąvoką suderinti su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 1,2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58,
apibrėžta „vaiko nepriežiūros“ sąvoka. Nepritarti Siūloma sąvoka yra siauresnė (apima tik tuos asmenis, kurie vaiką globoja ar prižiūri). Be to, nepriežiūros sukeltos pasekmės Švietimo įstatyme taip pat yra siauresnės ir abstraktesnės. Atkreiptinas dėmesys, kad ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turėtų būti derinamas su Švietimo įstatymu, o atvirkščiai, juk „vaiko nepriežiūra“ yra daugiau socialinis reiškinys, o ne vaiko ugdymo ar auklėjimo dalis. 118. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas4
4
po žodžių „vaiko teisių“ siūlytina įrašyti žodį „apsaugos“. Pritarti
teisės institutas4
principų, dalis kurių pertekliniai, nes jie nėra vaiko gerovės, bet bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, įstatymo viršenybė, nediskriminavimas), apibrėžti netiksliai ir nesuderinti su kitais įstatymais (pavyzdžiui, subsidiarumas), yra bendrieji viešojo administravimo, o ne vaiko gerovės principai (pavyzdžiui, efektyvumas), iš viso nėra jokie principai, bet teisės arba pareigos (pavyzdžiui, vaiko nuomonės išklausymas, vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimas, bendradarbiavimas), jų konkretus turinys yra neaiškus ir deklaratyvus (pavyzdžiui, prieinamumas, visapusiškumas). Ir priešingai - nėra vaiko gerovės užtikrinimui iš tiesų svarbių principų.
Pavyzdžiui, socialinės pagalbos vaikams vieningumo (vienovės) principo, nestigmatizavimo principo, pagalbos priemonių viršenybės prieš baudžiamąsias priemones principo, nestacionarių priemonių pirmenybės prieš stacionarias ir pan. Atsižvelgti
41
kontrolieriaus įstaiga411
punkto formuluotę ir išdėstyti ją taip:
„1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant
sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių;“
kontrolieriaus įstaiga413
formuluotę ir ją išdėstyti taip: „3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti atsižvelgiama;“
kontrolieriaus įstaiga414
suderinti su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio nuostatomis ir išdėstyti ją taip: „4) nediskriminavimo. Kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitų aplinkybių.
Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir jos fakultatyviniuose protokoluose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose įtvirtintos teisės ir laisvės.“
kontrolieriaus įstaiga415
punkto formuluotę, po žodžio „savybes“ įrašant žodžius „bei poreikius“. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga416
punkto formuluotę, kadangi neaišku, kodėl ir kokiais argumentais vadovaujantis viena iš vaiko teisių (teisė į sveikas ir normaliam vystymuisi reikalingas sąlygas) yra išskirta kaip principas. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga418
17Siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:
„8) bendradarbiavimo. Vaiko teisių užtikrinimas ir apsauga grindžiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenės ir kitų šiame procese dalyvaujančių asmenų koordinuotu ir nuosekliu bendradarbiavimu su vaiko atstovais pagal įstatymą ir tarpusavyje, reikalingos informacinės ir kitokios pagalbos teikimu.“
kontrolieriaus įstaiga419
18Įstatymo projekto 4 straipsnio 9 punktą siūlytina išdėstyti taip:
„9) prieinamumo.
Vaikui reikalinga pagalba ir paslaugos organizuojamos ir teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus) ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą poreikius bei interesus;“
kontrolieriaus įstaiga4110
19Siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip:
„10) efektyvumo. Vaikui ir jo atstovams pagal
įstatymą būtinos paslaugos ir pagalba, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą, organizuojama ir teikiama, ekonomiškai ir racionaliai naudojant turimus išteklius;“
kontrolieriaus įstaiga4111
nėra aiškus šios normos turinys ir tikslas – kokios priemonės turimos omenyje, taip pat neaišku kaip sveikatos priežiūros paslaugų visuma gali būti derinama su sveikatos priežiūra, kokios yra specialiosios vaiko apsaugą užtikrinančios priemonės, ir išdėstyti jį taip:
„11. visapusiškumo. Siekiant sudaryti sąlygas
tinkamam vaiko teisių įgyvendinimui ir jų apsaugai, įvertinamas vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą būtinos pagalbos, paslaugų poreikis ir užtikrinamas suderintas jų teikimas.“
414
tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“. Pritarti
416 20.
Svarstytina, ar įstatymo 4 straipsnio 6 punkto formuluotė „kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus“ dera su Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatomis. Nepritarti JT Vaiko teisių konvencijos preambulėje siūloma visoms valstybėms –dalyvėms atsižvelgti į vaiko fizinį ir psichinį nebrandumą, suteikiant jam ypatingą apsaugą ir priežiūrą tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Ši sąvoka įtvirtinta galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio
teisių ir neuždraudžia daryti abortų, o tik kalba apie vaiko galimybę būti sveikam ir normaliai vystytis. Tačiau „galimybė būti sveikam iki gimimo“ gali tapti vienintele priemone leidžiančia gydyti negimusį tais atvejais, kai jo motinos gydymas nereikalingas. Tokiu atveju gydomas negimęs vaikas, o ne jo motina, kuriai tokia operacija nėra indikuotina ir intervencija daroma ne į jos organizmą, nes priešingu atveju, tokia operacija motinai-pacientei keltų tam tikrą riziką. Todėl nesant šiame įstatyme nuostatos dėl „galimybės būti sveikam iki gimimo“, tokia intervencija galimai netektų teisinio pagrindo. Be to, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas straipsniuose 2.2, 3.143 vartoja “negimusio vaiko sąvoką” nustatant teisių, kurias įstatymai pripažįsta negimusiam vaikui atsiradimo momentą (2.2), tėvystės pripažinimo negimusiam vaikui sąlygas (3.143 ). 133. VTAS vadovų asociacija416
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis;
„vaikui iki gimimo“ žodžių derinį, nes nėra aišku ar LR yra numatytas vaiko
iki gimimo teisių gynimo teisinis reglamentavimas. Nepritarti Žiūr. argumentus aukščiau. 134.
416
Projekto Nr. XIIIP-354:
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - įstatymas) 4 straipsnio 6 punkto formuluotė „kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek gimus“ atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatas, t. y, iki gimimo - vaisius, gimus — vaikas“. Nepritarti
aukščiau. 135. Lietuvos Vyskupų konferencija416 Įvertinę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto (toliau - „Projektas“) nuostatas, teikiame šiuos pastebėjimus. Atsižvelgdami į tai, kad vaiko teisės turi būti apsaugotos ne tik po gimimo, bet ir iki gimimo, siūlome, kad Projekte būtų išsaugota nuostata, kad vaikas ginamas iki gimimo (pavyzdžiui, Projekto 4 straipsnio, nustatančio vaiko teisių įgyvendinimo principus, 6 dalis numatytų, jog „kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek gimus - turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis Jei Projektas būtų priimtas toks, koks yra dabar, jis įtakotų tėvų konstitucinės ir prigimtinės auklėjimo pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Projektu siekiama aukščiau minėtą konstitucinę nuostatą subordinuoti vien tik Projekto nuostatoms. Tuo tarpu šią tėvų prigimtinę auklėjimo pareigą įgyvendina ir kiti teisės aktai - Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 8 straipsnio 4 dalis ir pan. Manome, jog būtina tiksliau ir aiškiau apibrėžti nevaržomą tėvų ir globėjų pareigą rūpintis vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Atsižvelgti
5
neatitinka teisės technikos taisyklių.
Be to, šiame straipsnyje taisytina klaidinga nuoroda į projekto 3 straipsnį, kadangi vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti projekto 4 straipsnyje. Pritarti
5
5 straipsnyje pateikiama nuoroda ne į tą straipsnį. Atsižvelgiant į tai, žodžiai ir skaičius – „šio įstatymo 3 straipsnyje“ keistini į žodžius ir skaičių – „šio įstatymo 4 straipsnyje“. Pritarti
5
kolizijos taisykles, raiška yra klaidinanti. Teikiamame projekte nustatoma:
„Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja
santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai <...>“. Iš šios nuostatos nėra aišku, kada taikytinos šio įstatymo sureguliuotos nuostatos, o kada vaiko teisių apsaugos pagrindiniai principai, nurodyti įstatymo 4 (past. – ne 3) straipsnyje. Akcentuotina, kad šio įstatymo reglamentavimas turėtų būti taikomas, kai kiti įstatymai ar teisės aktai reglamentuoja kitaip. Atvejais, kai tam tikri vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo įstatymu, nei kitais teisės aktais, turėtų būti vadovaujamasi pagrindiniais vaiko teisių apsaugos principais. Pritarti
5
sutartis ir ratifikuotas konvencijas <...>“ turinys ir jos veikimo taisyklės tikslintini. Visų pirma, iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kokiai bendrajai taisyklei daromas ši išimtis. Antra, tikslintini formuluotėje vartojami terminai – pastebėtina, kad konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių. Pritarti 140.
5
arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“) taip pat trūksta aiškumo. Visų pirma, akcentuotina, kad terminas
„kodifikuotas įstatymas“ keistinas žodžiu „kodeksas“. Antra vertus,
atitinkamai suformuota normų kolizijos sprendimo taisyklė yra nepagrįsta ir galimai prieštarauja teisėtumo principui. Pastebėtina, kad kodeksai nėra konstituciniai įstatymai, o jų teisinis statusas ir galia yra tokie patys kaip paprastų įstatymų. Be to, nėra aišku, koks kodeksas, kokiais atvejais ir kokiems įstatymams suteiktų viršenybę vaiko teisės apsaugos klausimus spręsti kitaip nei tai numato Vaiko teisių pagrindų įstatymas. Pritarti
teisės institutas5
5
reguliuojantys jų apsaugą Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principai yra numatyti 4, o ne 3 str. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga5 21.
Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnį, įtvirtinant, kad Įstatymui teikiama pirmenybė, kai kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip arba kai konkretūs vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti (galimai paliekant galiojančią 5 straipsnio redakciją). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos principai išdėstyti 4, ne 3 straipsnyje, kaip nurodoma Įstatymo projekte. Pritarti
5
straipsnyje žodžiai „šio įstatymo 3 straipsnyje“ keistini į „šio įstatymo
į tai, kad įstatymo II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises, taip pat į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūlytina pakeisti skyriaus pavadinimą, pavyzdžiui, į „Pagrindinių vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimas“
skirsnį) yra pertekliniai (išskyrus 19 straipsnį ir 34 straipsnį), visa tai jau yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, JT Vaiko teisių konvencijoje, kitose konvencijose, nacionaliniuose kodeksuose ir įstatymuose. Nėra prasmės kartoti tas pačias nuostatas, jei jose nėra jokio naujo turinio.
Atsižvelgti Pažymėtina, kad pastaba nesiūloma atsisakyti I skyriaus, kuriame siekiama nustatyti pagrindines vaiko teises ir laisves, vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą. 147. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
22Įvertinus Įstatymo projekto II skyriaus turinį,
pastebėtina, jog vaiko teisių ir laisvių spektras yra platesnis, nei pateiktas projekte. Todėl siūlytina atitinkamai keisti skyriaus pavadinimą, taip pat, įvertinant aplinkybę, jog vaiko teisės įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, siūlytina svarstyti galimybę šiame skyriuje įtvirtinti vaiko teisių įgyvendinimo, užtikrinimo bei gynimo mechanizmus ir valstybės įsipareigojimus šioje srityje. Pritarti
62
Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nustatytas vaikų dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose sąlygas. Pritarti Vadovaujantis LR biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 6 str. 3 d. klinikinius tyrimus su pažeidžiamais asmenimis (į šią kategorija, remiantis 6 str. 1 d.
ir vaikai) leidžiama atlikti tik šiais atvejais:
1) kai klinikinį tyrimą įmanoma atlikti tik su pažeidžiamais asmenimis ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime tiriamajam duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su klinikiniu tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai;
2) kai klinikinį tyrimą įmanoma atlikti tik su pažeidžiamais asmenimis ir klinikinis tyrimas yra tiesiogiai susijęs su tiriamojo sveikatos būkle ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime bus naudingas tyrime nedalyvaujančių asmenų grupei, kuriai priklauso tiriamasis, ir tiriamajam klinikinio tyrimo tikslu taikomi intervenciniai tyrimo metodai kelia nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai;
3) kai klinikinis tyrimas tiesiogiai susijęs su tiriamojo gyvybei pavojų keliančia arba sekinančia sveikatos būkle, kurios atveju nėra pakankamos asmens sveikatos priežiūros, ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime tiriamajam duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su klinikiniu tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. To paties įstatymo
būti suteikta šio straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija. Dėl vaiko dalyvavimo biomedicininiame tyrime asmens sutikimą dalyvauti tyrime duoda vaiko atstovai pagal įstatymą, tačiau jeigu vaikas, gebantis suprasti jam pateiktą informaciją, pareiškia norą nedalyvauti biomedicininiame tyrime ar, jeigu vaikas tokiame biomedicininiame tyrime jau dalyvauja, jame nebedalyvauti, vaiko dalyvavimas tyrime nepradedamas ar nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja paties vaiko interesams. Ar vaiko noras nedalyvauti tyrime neprieštarauja vaiko interesams, sprendžia vaiko atstovai pagal įstatymą, atsižvelgdami į tyrėjo nuomonę.
Kai biomedicininiame tyrime dalyvauja vaikai, priimant sprendimą dėl pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimo išdavimo Lietuvos bioetikos komiteto posėdyje dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. Vaiko dalyvavimo biomedicininiame tyrime tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. 149. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga712
punkto formuluotę, išbraukiant žodį „tėvų“, kadangi šio įstatymo nuostatos nereglamentuoja ir neturėtų reglamentuoti vaiko tėvų teisės į sveikatos priežiūrą ir šios teisės įgyvendinimo. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga713
taip:
„3) vaikų ligų profilaktikos, kvalifikuotos
medicinos pagalbos užtikrinimu“. Pritarti
8
Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. Naikintina 2 d., nes joje kartojama, kas jau yra numatyta įstatymuose. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga881 T 25.
Įvertinant Įstatymo projekto 8 straipsnio turinį ir žodžio „individualumas“ lingvistinę reikšmę (psichinių asmenybės savybių savitas derinys; asmenybės unikalumas), siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinime žodį „individualumą“ pakeisti žodžiu „identiškumą“. Ta pati pastaba taikytina ir 8 straipsnio 1 dalies formuluotei. Pritarti
81
vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Akivaizdu, kad tik gimęs vaikas negali pats įgyvendinti teisės į tautybę, nes tautybei nustatyti nėra aiškiai apibrėžtų teisinių taisyklių. Pritarti
straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys, jog kitų įstatymų nuostatų kartojimas projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Siūlytina paminėtų įstatymo projekto nuostatų atsisakyti. Pritarti
9
slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę jei tai neprieštarauja jo teisėtiems interesams. 2.
susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. 9 str. 1 d. formuluotė turėtų būti keičiama atsižvelgiant į galiojančių įstatymų nuostatas. Taip būtų apsaugoti teisėti vaiko interesai. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga9
pavadinimą bei straipsnio dalių formuluotes, kadangi jame nurodytos kelios savarankiškos vaiko laisvės, kurios negali būti sutapatinamos bei susiaurinamos ir kurias tikslinga dėstyti atskiruose straipsniuose ar atskirose straipsnių dalyse (atitinkamai keičiant straipsnio pavadinimą): vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę negali būti sutapatinama su vaiko žodžio, minties, religijos ir sąžinės laisve (9 straipsnio 1 dalis) ir vaiko teisė dalyvauti visuomenės gyvenime, teisė į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę negali būti sutapatinama su teise reikšti savo pažiūras, juo labiau šios laisvės negali būti laikomos vaiko laisvės į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę sudėtinėmis dalimis (9 straipsnio 2 dalyje). Siūlytina svarstyti tikslingumą šį straipsnį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, kitas socialines teises
neliečiamybę, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, garbę ir orumą, asmens neliečiamybę ir laisvę. 2. Vaikas turi teisę į minties, sąžinės laisvę, teisę laisvai pasirinkti, išpažinti ir skelbti religiją arba tikėjimą. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą vadovauti vaikui įgyvendinant šias jo teises taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko gebėjimus. 3.
susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytas vaiko teises ir laisves ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 5. Vaiko teisė į tikėjimo laisvę, žodžio laisvę ir teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose gali būti ribojama tik įstatymu ir kai būtina garantuoti valstybės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, kitų asmens pagrindines teises ir laisves.“ Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad siūloma 9 straipsnio 4 dalis vertintina kaip neturinti teisinio krūvio, todėl siūlytina jos atsisakyti. 157. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas9912
ar projekto 9 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytos teisių ir laisvių įgyvendinimo ribos kaip tai nustatyta projekto 4 straipsnio 3 punkte, nes akivaizdu, kad vaiko tam tikras bendravimas, susirašinėjimo slaptumas gali kenkti jo interesams. Analogiška pastaba teiktina ir projekto 9 straipsnio 2 daliai. Pritarti
9912
straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlytina numatyti ne tik vaiko teisę į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos, žodžio laisvę ir kt., bet ir šių vaiko teisių įgyvendinimo apribojimus, nes galimi atvejai, kai įgyvendinama vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę gali prieštarauti jo interesams. Siūlytina šio straipsnio 1 dalyje po žodžių „religijos ir žodžio laisvę“ ir 2 dalyje po žodžių „kitų asmenų teisių ir laisvių“ įtraukti žodžius „jei tai neprieštarauja vaiko interesams“.
Atsižvelgti Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas (3.165 str.) aiškiai įtvirtina tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, įtvirtindamas, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, o taip pat jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Už vaikų auklėjimai ir priežiūra taip pat atsako tėvai (3.159 str. 2 .). Todėl teikiamos įstatymo nuostatos turi būti tobulinamos atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reguliavimą. 159. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas10
vaiko atstovą pagal įstatymą“. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga10
taip: „10 straipsnis. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais ir jam turi būti suteikta galimybė būti išklausytam tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka. Vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriamas deramas dėmesys. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras ir būti išklausytam garantuojama, sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, visą būtiną informaciją ir patarimus bei kitais teisės aktuose nustatytais būdais. Pritarti iš dalies
11 11 str. 2.
tėvų,kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą“ nėra labai aiški ir palieka daug erdvės piktnaudžiavimui, apsidraudėliškam vaiko paėmimui iš šeimos, nes sveikatos sąvoka gali būti labai plačiai interpretuojama. Atsižvelgti
asociacija11
tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą. Atsižvelgiant į prigimtines vaiko ir tėvų teises, numatytas LR
pildytini tam tikri straipsnio apibrėžimai. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga11
gauti informaciją apie tėvus, gyvenančius atskirai nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus. Pritarti
111
gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams.” Suformuluota nekorektiškai. Gyvenimas skyrium savaime nėra priežastis vertinti ar bendravimas su tokiu tėvu ar motina yra prieštaraujantis vaiko interesams. Teisės aktai gali tik nustatyti ribojimus, kurie užtikrintų, kad vaikui nebūtų daroma žala. Pritarti 165.
kontrolieriaus įstaiga111
straipsnio pavadinimas, po žodžio „gyventi“ įrašant žodžių junginį „ir bendrauti“. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga111
straipsnio 1 dalies formuluotę, suderinant ją su Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatomis ir atskleidžiant vaiko teisės gyventi su abiem tėvais turinį, nes neaišku kaip ir kokių veiksmų įpareigotos imtis valstybės ir savivaldybių institucijos, užtikrindamos vaiko teisę gyventi su abiem tėvais tėvų skyrybų atvejais, taip pat tais atvejais, kai vaikas gimsta tėvams nesudarius santuokos ir gyvenant skyrium. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga1138224
dalies formuluotę, vaiko skubaus paėmimo iš tėvų pagrindus (sąlygas) suderinti su Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais bei Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalies, 3.250 straipsnio 1 dalies,
112
5VTAPĮ projekto 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad „vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą“. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nėra numatyta vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų įstatyminių vaiko atstovų tvarka, kai teismas prieš paimant vaiką priima sprendimą dėl vaiko paėmimo, tačiau tokia tvarka numatoma VTAPĮ projekto 42 straipsnyje.
Pažymėtina, kad jei teismo leidimai dėl vaiko paėmimo iš vaiko įstatyminių atstovų būtų išduodami pagal CPK XXXIX skyriuje nustatytą tvarką, kaip kad siūloma VTAPĮ projekte, įstatyminiai vaiko atstovai šio sprendimo, vadovaujantis CPK 582 straipsnio 7 dalimi, apskųsti negalėtų, nors pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos, tiek ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas Lietuvoje yra visiškai naujas ir VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje pateiktos nuorodos į CK XXXIX skyrių nepakanka, nes esminiai civilinio proceso ir teismų veiklos procese aspektai turėtų būti reglamentuoti atitinkamai CK ir CPK, o ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tobulinti pateiktą teisinį reglamentavimą. Pritarti
teisės institutas12232640 13.Įstatymo projekte gausu struktūros, loginio dėstymo, teisės technikos trūkumų, taip pat prieštaraujančių kitiems teisės aktams, nederančių su kitų teisės šakų nusistovėjusiais teisės institutais nuostatų. Pateikiame kelias svarbesnes tokio pobūdžio pastabas, liudijančias Įstatymo projekto parengimo skubotumą ir neišbaigtumą:
Atvejo vadyba ir kt. Pritarti
asociacija12
sąlygas Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai bei kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas privalo užtikrinti vaiko tėvai, įtėviai ar globėjai (rūpintojai), nes nurodant valstybes bei savivaldybių institucijas ir įstaigas yra neįgyvendinama tėvų ir kitų įstatyminių vaiko atstovų teisė ir pareiga užtikrinti vaiko gyvenimo sąlygas
kontrolieriaus įstaiga12
straipsnio pavadinimą, prieš žodį „gyvenimo“ įrašant žodį „tinkamas“. Ta pati pastaba taikytina ir šio straipsnio turiniui. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga12
formuluotės korektiškumo, kadangi Įstatymo projekte nėra nurodytas valstybės, savivaldybių institucijų bei įstaigų pareigos užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, mechanizmas. Todėl siūlytina šį straipsnį išdėstyti taip:
„12. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas
Vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka padeda tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę“. Pritarti
asociacija133
apsaugą ir valstybės finansinę paramą
išlaikymo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai. 2.
garantijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Likusiam be tėvų globos vaikui skiriamas išlaikymas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 13 str. 3 d. patikslinti sąvoką „iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų“ ir įrašyti tinkamą teisės akto pavadinimą. Pritarti
asociacija142
patalpas
įstatymai bei teisės aktai. 2. Likęs be tėvų globos vaikas, neturintis gyvenamųjų patalpų, jomis aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka. 3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų) nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 14 str. 2 d. po žodžio „įstatymų“ įrašyti žodžius „ ir kitų teisės aktų“. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga15
34Įstatymo projekto 15 straipsnį siūlytina išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją
ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. 2. Valstybė skatina visuomenės informavimo priemones skleisti informaciją naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kultūriniam identitetui ir kitais teisės aktuose nustatytais švietimo tikslais bei formuoti principus ir numatyti priemones, padedančias apsaugoti vaiką nuo neigiamą poveikį jam darančios informacijos. 3.
platinimą bei priemones, užtikrinančias vaiko teisių apsaugos principų ir nuostatų sklaidą.“
asociacija16
Respublikos Konstitucija ir įstatymai. 2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus. 16 str. 2-5 dalys naikintinos, kaip perteklinės, nes jos yra numatytos kitose įstatymuose
į projekto 16 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 3-5 dalys yra deklaratyvios ir perteklinės. Pritarti iš dalies
164
dalyje, lyginant su šiuo metu galiojančios redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, atsisakoma teisinio reguliavimo, kuomet „vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai gali disponuoti tik turėdami vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, kad tokie sandoriai neprieštarauja vaiko interesams“.
Pastebėtina, kad CK 3.188 straipsnio 1 dalyje numatyta, kokių sandorių be išankstinio teismo leidimo negali sudaryti vaiko tėvai (ar kiti įstatyminiai vaiko atstovai). CK normos tiesiogiai nenumato, kad teisme sprendžiant klausimą dėl leidimo disponuoti vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada būtų privaloma, bet atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisių institucijos dalyvavimas sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus yra privalomas (pvz., CK 3.14, 3.48, 3.80, 3.178, 3.184 str. ir kt.), manytina, jog dėl šios išvados pateikimo teismas gali kreiptis ir tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl leidimo disponuoti vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu išdavimo. Dėl šios išvados pateikimo kreipiasi ne byloje dalyvaujantys asmenys, o teismas (CPK 49 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto pažymėtina, kad teismo leidimas ir vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada įstatymuose yra numatyta siekiant apsaugoti teisėtus vaiko interesus, o iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl atsisakoma vaiko teisių apsaugos išvados nurodymo ir nevertinama, ar tai nepakenks vaiko interesams, todėl siūloma svarstyti dėl teisės normos tobulinimo. Taip pat įvertinus tai, kad 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai“, 16 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys yra perteklinės, todėl siūlytina jų atsisakyti. Pritarti iš dalies Manytina, kad tai yra Civilinio kodekso reguliavimo dalykas. 178.
kontrolieriaus įstaiga17
pavadinimą, papildant vaiko teise į saviraiškos laisvę ir šį straipsnį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį, žaisti ir dalyvauti kultūrinėje veikloje
1Vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių,
sveikatos būklę bei poreikius. 2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas bei imasi kitų veiksmų ir priemonių, siekdamos sudaryti tinkamas sąlygas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų vaiko teisių įgyvendinimui.“
172
7VTAPĮ projekto 17 straipsnio 2 dalyje,
lyginant su šiuo metu galiojančios redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, išplėstos vaiko teisės į poilsį ir laisvalaikį: papildomai įstatymu siekiama įtvirtinti vaiko teisę kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir vaiko amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. Pastebėtina, kad 1989 m. lapkričio
straipsnio 1 dalis numato vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose, laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir kurti meno kūrinius. Įvertinus tai, kad ši nuostata yra įtvirtinta Konvencijoje, kuri yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, šios nuostatos perkėlimas į VTAPĮ projektą laikytinas pertekliniu.
Be to, pažymėtina, kad vaiko teisę kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir vaiko amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose turi užtikrinti ne vien vaiko tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai, bet tuo pačiu ir valstybė (pvz., vaikų, globojamų (rūpinamų) institucinėje globoje, teisių užtikrinimas). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje ir šiuo metu pripažįstama ir taikoma taisyklė, jog nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015), o atsižvelgus į vaiko gebėjimus ir norus, vaikui taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti svarstoma dėl šios teisės normos pildymo tikslingumo (t. y. platinti teisės normos apimtį, palyginus su šiuo metu galiojančia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies redakcija), įvertinant tai, kad teisės norma siūlomas nustatyti reglamentavimas praktikoje yra taikomas ir šiuo metu. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga18 36.
Įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatos, lyginant su dabar galiojančia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, susiaurina neįgalaus vaiko teisių užtikrinimo garantijas, todėl siūlytina papildyti Įstatymo projekto 18 straipsnį nuostatomis dėl darbuotojų (mokytojų, auklėtojų, socialinių darbuotojų), dirbančių su neįgaliais vaikais, specialaus rengimo (galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnis) ir nuostatomis dėl valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos užtikrinti neįgaliems vaikams ir jų šeimoms reikalingų paslaugų teikimą jų gyvenamosios vietos bendruomenėje. Pritarti
18 Prašau papildyti projekto XIIIP-354 18 str. 3 punktą: po „Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas“, įrašyti „Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija“ ir kiti teisės aktai. 18 straipsnis. Neįgalių vaikų teisės
vaikais į visapusišką visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą. 2. Neįgaliems vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse. 3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir kiti teisės aktai. JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kaip tarptautinis valstybės įsipareigojimas, konkrečiau gina vaiko su negalia teises ir užtikrina lygiateisiškumo principą visose gyvenimo srityse bei labiau atitinka šiandienos visuomenės ir valstybės brandą. Juolab, kad ši Konvencija įstatyme NR.I-2044 minima galimai tik 17 str.- kaip Neįgaliųjų reikalų tarybos (visuomeninės patariamosios institucijos) stebėsenos sritis.
Prašau šį pasiūlymą tenkinti, nes, deja, dar dažnai tenka išgirsti: „bet įstatyme to nėra...“ (todėl tikslinga, kad „būtų“
asociacija183
vaikais į visapusišką visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą. 2. Neįgaliems vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse. 3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai. 3 d. naikintina, kaip perteklinė, nes nurodoma galiojanti įstatymo nuostata
asociacija19
vaiką, įskaitant fizines bausmes. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą. 2. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, turi teisę į jo poreikius ir geriausius interesus atitinkančią pagalbą. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. 4. Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fizinių bausmių taikymą vaikui įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. fizinių bausmių prilyginimas smurto formoms jau buvo aptartas aukščiau paminėtuose straipsniuose 19 str.
191
žodžiai „nuo smurto“. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga191
dalies formuluotę, tikslinant frazę „užtikrinti vaiko apsaugą“. 186. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija1943035361 19 str. : neaišku, ar valstybė padeda šeimai (3), ar baudžia tėvus(4;
straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 6 dalies nuostatos yra deklaratyvios. Pritarti
194
straipsnio 4 dalis perteklinė, nes už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fizinių bausmių taikymą ir kt. įstatymai ir taip numato kylančią atsakomybę. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga20
38Siūlytina svarstyti galimybę papildyti Įstatymo projektą nauju 20 straipsniu,
įtvirtinančiu vaiko teisę į mokslą, ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Vaiko teisė mokytis 1.
asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir padėti juos nuolat tobulinti, ugdyti pilietiškumą, pagarbą tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms bei įgyvendinti kitus švietimo tikslus, parengti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje. 2. Atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai arba kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę. 3. Kiekvienas vaikas turi į teisę valstybės paramą atskleidžiant ir ugdant talentus bei gabumus. 4. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, turi būti sudarytos sąlygos mokytis. 5. Valstybė imasi priemonių, kurios skatintų vaikus nuolat lankyti mokyklą, mažintų mokinių palikusių mokyklą, skaičių. 6. Vaiko teisę mokytis garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“ Pritarti Pažymėtina, kad siūloma 6 dalies nuostata neturi teisinio krūvio. 190. VTAS vadovų asociacija212 21 straipsnis. Vaiko užsieniečio prieglobsčio prašytojo, pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio teisės
pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, nelydimas nepilnametis užsienietis, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi nelydimo nepilnamečio tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas, vaikui garantuojant apsaugą ir jo teisių užtikrinimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos. 2 d. naikintina, kaip perteklinė Pritarti 191.
22253
22, 25 straipsniuose reikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pavadinimą, o įstatymo 25 straipsnio 3 dalį tikslinti, nes baudžiamoji atsakomybė nustatyta Baudžiamajame kodekse. Pritarti Tuo pačiu pritartina Teisės departamento pastabai, kad viso straipsnio reikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 192. VTAS vadovų asociacija222235
tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos) organizavimą, civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius teisinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 3 d. tikslinama pagal LR CK numatytą reglamentavimą
apibrėžia sąvoką „vaikas“. Nepritarti Pritartina Teisės departamento pastabai, kad viso straipsnio reikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 193. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas224
teisėkūros stabilumo ir efektyvumo, įstatymo 22 straipsnio 4 dalį siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis. Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir šio įstatymo. Pritarti Tuo pačiu pritartina kitai Teisės departamento pastabai, kad viso straipsnio reikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 194. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas225 37.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinama, jog „vaikas – žmogus iki 18 metų“, įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje esanti formuluotė „iki
Tuo pačiu pritartina kitai Teisės departamento pastabai, kad viso straipsnio reikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 195. Nacionalinė teismų administracija225
dalyje siūlytina atsisakyti žodžių ir skaičiaus „iki 18 metų“, nes pagal VTAPĮ projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą „vaiko“ sąvoką „vaikas – tai žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip“. Pritarti Tuo pačiu pritartina Teisės departamento pastabai, kad viso straipsnio reikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 196. Sveikatos apsaugos ministerija22
aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, įtvirtintos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti įstatymo 22 straipsnio 5 dalį. Pritarti. Tuo pačiu pritartina Teisės departamento pastabai, kad viso straipsnio reikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 197. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2210
procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas <...>“. Ši nuostata yra klaidinanti. Minimus dalykus reguliuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Pabrėžtina, kad vaikų procesinių ypatumų BK nereglamentuoja. BK numato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tačiau nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir ribos yra materialinės teisės normos, o ne procesinės. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostata yra tikslintina.
Pritarti Tuo pačiu pritartina kitai Teisės departamento pastabai, kad viso straipsnio reikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 198. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2323
dviprasmis, be to, neatitinka suformuoto straipsnio turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančio įstatymo 48 straipsnyje. Akcentuotina, kad tarp vaiko (past. – kaip ir bet kurio kito asmens) teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas. Įstatyme detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (žr. keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį). Pabrėžtina, kad bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas – asmens teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas. Šiuo konkrečiu atveju keičiamo įstatymo 23 straipsnyje detalizuotos tik dvi vaiko pareigos – 1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi Konstitucijos 38 straipsnio septintoje dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“), nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu. Pritarti
Įstatymo 23 straipsnio pavadinimas – „Vaiko teisių naudojimas“ – tikslintinas, į „Vaiko pareigos ir teisių naudojimas“ nes yra dviprasmis, be to, neatitinka suformuoto straipsnio turinio.
Atkreiptinas dėmesys, kad būtina papildyti 1 ir 2 straipsnio punktus ir straipsnį papildyti 3,4,5 punktais:
1) gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą, kitus šeimos narius, pedagogus, kitus suaugusius ir vaikus ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose;
2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, buityje. 3) gerbti ir tausoti visuomenės ir privačią nuosavybę, gamtą, kultūros ir istorijos vertybes. 4) Vaiko pareigos išplaukia iš tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiku. Vaikas turi paklusti tėvų valiai, kuri yra nukreipta parengti jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje. 5) Vaiko parengimas savarankiškai gyventi visuomenėje yra susijęs ir su visos visuomenės gyvenimo organizavimu – elgesio ir bendravimo visuomenėje, mokykloje, tarp pačių vaikų nusistovėjusiomis taisyklėmis. Įstatymo nuostatos turi nustatyti ne tik vaiko teises bet ir pareigas, kurių jis privalo laikytis. Įstatyme reglamentavus vaiko teises, toks pat dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, nebus išlaikytas proporcingumo principas. Atsižvelgti
teisės institutas23
visas vaiko neva jos galioja tik tuomet, kai vaikas laikosi savo „pareigų“. Vaiko teisės išlieka ir tada, kai jis savo pareigų nesilaiko, o pareigų nesilaikymas tik sukuria kitas pareigas. Toks manipuliavimas vaiko teisėmis pažeidžia kertinę žmogaus (vaiko) teisių idėją ir JT Vaiko teisių konvencijos nuostatas. Pritarti
asociacija23
1.
laisvėmis, vaikas turi privalo:
suaugusiuosius bei savo vaikus ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose;
normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 2. Vaikas turi būti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad straipsnis turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į tai, kad nurodant tik kelias vaiko pareigas bus pažeistas vaiko teisių ir pareigų balansas, nebus atsižvelgta į galiojančių teisės aktų nuostatas. Siūlytina palikti galiojančio įstatymo nuostatas. Atsižvelgti
teisininkų sąjunga „Nuomonės“23 I Įstatymo projekto 23 straipsnio pavadinimas „Vaiko teisių naudojimas“ neatitinka straipsnio turinio, nes turinyje nurodomos vaiko pareigos. Tačiau numatant tik dvi pareigas, pažeidžiamas vaiko teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas, tarp teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas, todėl nepagrįstai vaiko pareigų katalogas siauresnis, nei įtvirtintas LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų VIII skyriaus 48 straipsnyje. Abejotina, ar pagrįstai atsisakoma vaiko, vengiančio atlikti savo pareigas, atsakomybės ir drausminimo reglamentavimo. LR Konstitucijoje įtvirtintas platesnis pareigų nustatymas („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“). Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga23
derintinas su šio straipsnio turiniu ir svarstytinas tokio turinio normų įtvirtinimo tikslingumas. Pritarti
23 10.
VTAPĮ projekto 23 straipsnyje pateikiamas žymiai siauresnis vaiko pareigų katalogas, nei yra numatytas šiuo metu galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme; VTAPĮ projekte apskritai atsisakyta išsamiai aptarti vaiko pareigas, iš esmės įvardijamos tik vaiko teisės, tuo tarpu šiuo metu galiojančios redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme tam skirtas visas VIII skyrius „Pagrindinės vaiko pareigos, jo atsakomybės ir elgesio kontrolės ypatumai“. Pastebėtina, kad nėra aišku, kodėl atsisakoma platesnio vaiko pareigų įtvirtinimo, kuris užtikrintų vaiko teisių ir pareigų pusiausvyrą. Svarstant dėl tokių nuostatų įtvirtinimo tikslingumo būtina prisiminti, kad nepilnamečiams taip pat taikomi tam tikri elgesio standartai ir pareigos, kurių jie turi laikytis, o už jų nesilaikymą – prisiimti atitinkamą atsakomybę. Nepilnamečių atsakomybės klausimus už jų padarytus teisės pažeidimus ir taikytų poveikių priemonių įgyvendinimą Lietuvoje šiuo metu reglamentuoja keli skirtingi teisės aktai – Konvencija, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas. Manytina, kad VTAPĮ projekte galėtų būti įtvirtinta šių teisės aktų taikymo nepilnamečių vaikų atžvilgiu tarpusavio sistema ir santykis, nes šiuo metu jie kartais konkuruoja tarpusavyje (pvz., vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių taikymo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo santykis ir problematika). Pritarti
asociacija24
socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys ? privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. 2.
2Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes,
demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes. 4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai
(ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ? ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi. 7. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas.
Sąvoka „fizinė bausmė“ kartojasi ir yra šiame straipsnyje perteklinė
fiziniai ir juridiniai asmenys“ būtina nurodyti konkrečias asmenų grupes bei konkretizuoti jų įgaliojimus užtikrinant vaiko apsaugą, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas. 4 d. nėra aišku kokiai konkrečiai vaiko teisių apsaugos tarnybai yra pranešama t. y. ar Valstybinei ar Savivaldybės teritorijoje veikiančiai tarnybai. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie vaiko atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus būtina pranešti ir teisėsaugos ir vaiko teisių apsaugos institucijoms todėl žodis (ar) naikintinas
konkretizuoti, kokios konkrečiai institucijos ir įstaigos yra atsakingos už minimų programų rengimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad straipsnyje nenumatyta vaiko patyrusio seksualinį bei nepriežiūros smurtą apsauga todėl straipsnis turėtų būti papildomas atitinkamomis nuostatomis atsižvelgiant į 3 str. apibrėžimus. Taip pat pažymėtina, kad straipsnis turėtų būti derinamas su galiojančiais
trukdyti tinkamai vykdyti nukentėjusiojo vaiko apsaugą. Atsižvelgti
241
ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.” Siekiant užtikrinti išsamų teisinį reguliavimą, būtina nustatyti
“kitų fizinių ir juridinių asmenų” įgaliojimus vykdant jiems nustatytą
pareigą. Pritarti
242 41.
Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Ši nuostata tikslintina pagal pastabas: Atsižvelgti
straipsnio 2 dalies nuostatų. 208. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas242 41.1. Neaišku, kodėl atsakomybė numatoma tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą, nors įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiamos keturios smurto formos, o įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atsakomybė turėtų būti nustatoma ne tik už fizinio ar psichologinio smurto demonstravimą, bet ir už demonstravimą seksualinio smurto, nepriežiūros ar vaiko garbės ir orumo nepaisymo. Atsižvelgti
242
baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą, bet ir kitą neteisėtą veiką. Akcentuotina, kad BK 159 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už vaiko įtraukimą į į administracinio nusižengimo, civilinio delikto ar kitos nei nusikalstama neteisėtos veikos darymą prieštarautų teisėtumo principui. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik BK pagrindu, ir tik jeigu asmens padaryta veika atitinka konkrečią nusikalstamos veikos sudėtį. Atsižvelgti
242 41.3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad smurto demonstravimas vaikams pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą gali užtraukti administracinę, bet ne baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgti 211.
teisės institutas242
teisininkų sąjunga „Nuomonės“242425 Siejant Įstatymo projekto straipsnius su kitais teisės aktais pasitaiko ir klaidinančių nuostatų, pvz. BK 159 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką, o Įstatymo projekto
ne tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą, bet ir kitą neteisėtą veiką. Įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo, kuri prieštarauja BK reglamentavimui. Bendrininkavimas, vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, galimas tik tarp fizinių asmenų. Juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. LR Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje numatytas imperatyvus draudimas „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Įstatymo projekte stebima ir daugiau tokių klaidinančių ir prieštaraujančių savo turiniu nuostatų. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga2432
nuostatos derintinos su 3 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis visas smurto formas. Priešingu atveju lieka neaiškūs argumentai, kuriais remiantis numatyta atsakomybė tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą. Svarstytinas tikslingumas frazę „įskaitant fizines bausmes“ perkelti po žodžio „fizinio“ arba jos atsisakyti kaip perteklinės, nes 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta fizinės bausmės apibrėžtis apima ir fizines bausmes.
243
nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Akcentuotina, kad kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą – „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūlytina cituojamą keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti taip: „Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Atsižvelgti
straipsnio 3 dalies. 215. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas243
į BK terminiją, įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje žodžiai „sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“. Atsižvelgti
teisės institutas243
kontrolieriaus įstaiga2431 43.
Siūlytina Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalies 1 sakinį patikslinti, nurodant, kad kiekvienam vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos ar tapusiam jos liudytoju, turi būti užtikrintas nuoseklus, sisteminis reikalingos pagalbos ir paramos teikimas bei apsauga. Minėtos 3 dalies 2 sakinį siūlytina patikslinti, numatant, kad pagalba, parama ir apsauga teikiama tol, kol yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltus padarinius ir (ar) užtikrinti vaiko saugumą. Atsižvelgti
244
informuoti policiją ir (ar) vaiko teisių apsaugų tarnybą, jeigu sužinoma apie vaiką, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos „ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos“, kuriam dėl to gali reikėti pagalbos. Svarstytinas
„vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys. Be to, manytina,
kad jungtukas „ir (ar)“ šioje vietoje nėra tinkamas. Atsižvelgti
straipsnio 4 dalies. 219. Lietuvos Aukščiausias Teismas245343541 Taip pat pažymėtina, kad Projekto Nr. 1 24 straipsnio 4, 5 straipsnio nuostatos turėtų būti suderintos su to paties įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei 35 straipsniu ir išdėstytos nuosekliai viename straipsnyje. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga244
žodžio „privalo“ įrašyti žodį „nedelsiant“. Atsižvelgti
245 45.
Įstatymo
nepašalinus iš įstatymo projekto, galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad “Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad
“Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai,
vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.” Baudžiamojo kodekso 24, 25 ir 26 str. nustato bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan. Be to, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo („Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ (past. – kalba neredaguota)) prieštarauja BK reglamentavimui.
Visų pirma, pastebėtina, kad bendrininkavimas, vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi galimas tik tarp fizinių asmenų („Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką“), o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. Pritarti
245 Antra, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo. Trečia, nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 238 straipsnio 1 dalį). Administracinę atsakomybę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 1 dalimi, gali sukelti nepranešimas apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą.
Ketvirta, BK 238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
„Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens
artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.“ Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio trečiajai daliai. Pritarti
245 Taip pat, manytina, kad neteisinga nepranešimą traktuoti kaip aplaidų pareigų atlikimą. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip aplaidus pareigų atlikimas, o kaip pareigos neatlikimas. Pritarti
245 Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje po žodžių „žinančio apie smurtą prieš vaiką“ brauktini žodžiai „ir (ar) galimą vaiką“, vietoje jų įrašant žodžius „ar kitą vaiko“. Pritarti
teisės institutas245
Be to, bet kuris fizinis asmuo, neturintis specialios pareigos (dėl savo darbo pobūdžio, užimamų pareigų ar pan.) informuoti apie pažeidimą, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą (BK 238 straipsnis), ir už tokį nepranešimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai. Pritarti
245
neaiški, todėl gali sukelti keblumų ją taikant. Neaišku, kokia šios normos paskirtis. Jeigu joje siekiama įtvirtinti asmenų atsakomybę už tam tikrų pareigų nevykdymą, turi būti aiškiai įvardyti subjektai, kuriems tokios pareigos kyla, taip pat apibrėžtas pareigų turinys (pvz., neaišku, ką reiškia formuluotė „galimą vaiką[o] teisių pažeidimą“) ir nustatytos atsakomybės sąlygos bei atsakomybės rūšis. Pagal siūlomą formuluotę neaišku, kokias pasekmes sukelia veiksmų kvalifikavimas kaip bendrininkavimo ir (ar) aplaidaus pareigų atlikimo. Šioje normoje pavartota sąvoka „bendrininkavimas“ yra baudžiamojoje teisėje vartojamas terminas, kuris suponuotų baudžiamąją atsakomybę, tačiau tokiu atveju atsakomybė turėtų būti reglamentuojama Baudžiamajame kodekse. Be to, terminas „bendrininkavimas“ baudžiamojoje teisėje turi konkretų turinį (žr. BK 24, 25, 26 straipsnius), su kuriuo šioje normoje vartojama sąvoka nėra suderinta. Taip pat nesuprantamai pavartoti jungtukai ir (ar), tai kelia neaiškumų, kokiais atvejais veiksmai (neveikimas) bus vertinami kaip bendrininkavimas, o kokiais atvejais - kaip aplaidus pareigų atlikimas. Be to, neaišku, koks turinys suteikiamas žodžių junginiui „aplaidus pareigų atlikimas“, kokiems subjektams tai taikoma ir kokias pasekmes sukelia bei kokią atsakomybę užtraukia taip kvalifikuoti veiksmai.
BK yra savarankiška nusikalstamos veikos sudėtis - nepranešimas apie nusikaltimą (BK 238 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad pagal BK 238 straipsnio 2 dalį už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai. Be to, šio nusikaltimo subjektas gali būti tik fizinis asmuo. Jeigu Projekto Nr. 1 24 straipsnio 5 dalies norma siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę, svarstytinas jos suderinimas su šia BK norma, o esant siekiui nustatyti švelnesnę atsakomybės rūšį - tai taip pat turi būti aiškiai ir konkrečiai įvardyta, nurodant atsakomybę užtraukiančius veiksmus, jų subjektus ir pan. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga245
žodžių junginio „suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ įrašyti „užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę“. Atsižvelgti
245
dalyje nustatoma, jog „fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“.
Pirma, nėra aišku kokį vaiko teisių pažeidimo turinį VTAPĮ projekto rengėjai siekia įtvirtinti šiame straipsnyje, nes visame VTAPĮ projekte numatomos įvairios vaiko teisės: vaiko teisė į individualumą ir jo išsaugojimą (VTAPĮ projekto 8 straipsnis), vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę (VTAPĮ projekto 9 straipsnis), vaiko teisė būti išklausytam (VTAPĮ projekto 10 straipsnis) ir kt., be to, ne dėl visų vaiko teisių pažeidimų įstatymai numato baudžiamąją ar administracinę atsakomybę. Taip pat pažymėtina, kad iš pateiktos teisės normos nėra aišku, kokia atsakomybė – administracinė ar baudžiamoji – kiltų tokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad juridiniams asmenims atsakomybė numatyta BK, tačiau pagal ANK juridiniai asmenys neatsako. Kartu būtina atsižvelgti ir į BK 1 straipsnį, kuris numato, jog BK yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kuris apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia ir kt. (BK 1 straipsnio 1-2 dalys), todėl visos veikos, už kurias kyla baudžiamoji atsakomybė, yra numatytos kodifikuotame teisės akte – BK. Atsižvelgiant į tai, siekiant už nepranešimą atitinkamoms institucijoms apie žinomą vaiko teisių pažeidimą tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, atitinkamos nuostatos turėtų būti įtrauktos ir į galiojančius teisės aktus (pvz., BK, ANK), bet ne numatytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Antra, atsakomybė už nepranešimą apie daromus vaiko tėvų, kitų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus numatyta tik ANK 75 straipsnio 1 dalyje, taigi, užtraukia administracinę atsakomybę, bet neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 238 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik dėl nepranešimo apie žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, nepranešimui nesant svarbios priežasties, be to, pagal BK 238 straipsnio 2 dalį, už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai, o VTAPĮ projekto 24 straipsnio 5 dalyje ši nuostata neatsispindi. Trečia, vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; bendrininkavimas BK prasme galimas tik tarp fizinių asmenų, negalimas tarp fizinių ir juridinių asmenų, todėl svarstytina dėl VTAPĮ projekte juridiniam asmeniui dėl bendrininkavimo numatytos atsakomybės atitikimo galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Atsižvelgiant į tai, teisės norma tobulintina ir koreguotina. Atsižvelgti
246
24 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad „Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“ Akcentuotina, kad įstatyme apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą.
Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo „bet kokio smurto“. Pritarti Pritarta siūlymui aptariamame straipsnyje atsisakyti šios nuostatos. 230. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga246
„formų, įskaitant fizines bausmes“ įrašyti žodžius arba kitų jo teisių
pažeidimo“ bei po žodžio „amžių“ įrašyti žodį „brandą“. Atsižvelgti
246
dalyje numatyta, kad vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant ir fizines bausmes, turėtų vaikui suteikti reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi. Pirma, pastebėtina, kad iš šios straipsnio formuluotės nėra aišku, kokią informaciją vaiko įstatyminiai atstovai vaikui turėtų suteikti; manytina, kad tai galėtų būti informacija, padedanti išvengti išnaudojimo, prievartos ar smurto, ar informavimas, kur gauti pagalbą ir kam pasisakyti, jei taip nutiko. Antra, nėra aišku, kodėl pareiga vaikui suteikti tokią informaciją yra perkelta tik įstatyminiams vaiko atstovams. Pažymėtina, kad galimi atvejai, kai įstatyminiai vaikų atstovai, smurtaudami, išnaudodami ar prievartaudami vaiką, informacijos, kur tokiu atveju gauti reikalingą pagalbą, vaikui nesuteiks tyčia, todėl turėtų būti numatytas nešališkas informaciją suteikiantis subjektas.
Nors VTAPĮ projekto 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia šviečiamasis vaiko apsaugos nuo smurto programas, tačiau tokios programos, manytina, galimai apsiribos tik formaliu informacijos pateikimu. Kartu pastebėtina, kad didelę laiko dalį vaikai praleidžia formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose, kuriose vykdomos švietimo programos, todėl manytina, kad tokią informaciją vaikams tiesiogiai turėtų suteikti ne tik įstatyminiai vaiko atstovai, bet ir formalaus bei neformalaus ugdymo įstaigų darbuotojai. Tokia nuostata ne tik kad neprieštarautų, bet ir papildytų VTAPĮ projekto 48 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame numatytas Švietimo ir mokslo ministerijos vaidmuo įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką vykdomos valstybinės švietimo politikos srityje – teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti švietimo priemones, kuriomis siekiama apginti vaiką nuo visų formų smurto, kitų vaiko teisių pažeidimo. Atsižvelgus į tai, siūlytina VTAPĮ projekto 24 straipsnio 6 dalį koreguoti, numatant ir formaliojo bei neformaliojo švietimo įstaigų pareigą suteikti vaikams informaciją apie smurto, išnaudojimo ir prievartos prevenciją bei kur tokiais atvejais gauti pagalbą. Atsižvelgti
teisės institutas247
kontrolieriaus įstaiga247 47.
Svarstytina, ar Įstatymo projekto 24 straipsnio
apsaugoti vaiką nuo smurto, bet ir nuo kitų jo teisių pažeidimo, taip pat garantuojančios galimybę gauti informaciją apie jo teises ir jų įgyvendinimo bei gynimo galimybes. Atsižvelgti
25
perteklinis, dėl to brauktinas. Pritarti
25
asociacija25
nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo. 3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.??? Straipsnyje supainiotos baudžiamosios ir administracinės teisės normos, menamas jau negaliojantis LR administracinių teisės pažeidimų kodeksas bei jame numatytos priemonės.
jį su galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pritarti
251 1.4. Tikslintinas įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, jos antrajame sakinyje nurodant ir narkotines, psichotropines bei psichiką veikiančias medžiagas. Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje prieš „tokių medžiagų“ įrašytini tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 16¹ straipsnį, įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įrašytini ir su tabako gaminiais susiję gaminiai. Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kad joje minimi vaistai ir kitos priemonės (beje, neaišku, kokios), neatitinka straipsnio pavadinimo. Atsižvelgti iš dalies
252
neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus. Pritarti
253
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Pritarti
nuostatų. 240. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas253
prieštaraujanti nuostata – „<...> taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (past. – turėtų būti – ANK), taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“.
Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma nei už senajame ATPK, nei už naujajame ANK numatytas veikas. Akcentuotina ir tai, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už ANK nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Pabrėžtina, kad joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų. Priešingai – įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais. Įstatymai taikomi ne pavieniui, o sistemiškai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga253
administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą
ministerijos253
5Siūlome tikslinti:
„Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse“ įrašyti
žodžius „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse“;
253
straipsnio 3 dalyje žodžiai „administracinių teisės pažeidimų kodekse“ keistini į „administracinių nusižengimų kodekse“. Atsižvelgti
asociacija26
1.
Vaikas turi būti apsaugotas nuo viešosios informacijos poveikio, galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. 2. Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Turėtų būti konkretizuojama 2 d., nes ne už visus numatytus veiksmus yra taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Įstatymo pozicija nesuderinta su galiojančiais LR BK ir LR ANK
262
nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“) yra deklaratyvi. Pastebėtina, kad galiojančiame teisiniame reguliavime ne už visas iš keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje išvardintų veikų yra numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Pritarti
ministerijos262 4.
Siūlome išplėsti Projekto 26 straipsnio 2 dalyje numatytą vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi kenkiančių informacijos platinimo būdų sąrašą ir Projekto 26 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti arba kitaip platinti vaikams žaislus ar kitokius daiktus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius arba kitokią vaizdinę medžiagą, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Atsižvelgti Pritarta Teisės departamento pastabai, kad ši nuostata yra deklaratyvi ir tikslinga jos atsisakyti. 247. VTAS vadovų asociacija27
išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo
1Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų,
nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų LR BK numatyta baudžiamoji atsakomybė. 3.
paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją. 4. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta pagalba, parama ir apsauga turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius. Straipsnis turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į tai, kokios veikos numatytos LR BK. Pažymėtina ir tai, kad šalia baudžiamojo kodekso sąvokos nevartotinos kitų įstatymų sąvokos, nes nusikalstamas veikas reglamentuoja tik aukščiau minėtas kodeksas. 3 d. Pažymėtina, kad nėra aišku ką būtina informuoti ar Savivaldybėje veikiančią Vaiko teisių apsaugos instituciją ar vis dėlto centrinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad informuoti apie minėtas veikas galima ne tik policijos instituciją bei ir prokuratūrą. Manytina, kad tam, kad efektyviau ir greičiau būtų užtikrinta vaiko teisių apsauga, informuoti būtina teritorinį vaiko teisių apsaugos padalinį t. y.
Savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą. (suderinti su 2 str. 10 dalimi)
27 Vidaus reikalų ministerijoje išnagrinėti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Vietos savivaldos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir
teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
išskiriama tik vienos grupės nusikalstamos veikos, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas, o atitinkamos institucijos nedelsdamos turi informuoti apie jas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ir (ar) policiją.
Manytina, kad, siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą, turi būti reaguojama ir pranešama ne tik apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 27 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet ir apie kitas nusikalstamas veikas, galimai padarytas vaikui (nusikalstamas veikas sveikatai, gyvybei ir pan.). Pritarti
271
pavadinimas įstatyme vartojamas ir ankstesniame straipsnyje (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalį). Pritarti
271
54Svarstytina,
ar nusikalstamų veikų, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas, sąrašas, nustatomas įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, yra išsamus. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga272735132
pornografijai ir prostitucijai, vaiko pirkimo ar pardavimo, diskutuotina, ar neturėtų būti užtikrinama vaiko apsauga ir nuo kitų nusikalstamų veikų (27 straipsnio 1 dalis), o Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams įtvirtinta pareiga informuoti apie galimas nusikalstamas veikas vaiko teisių apsaugos tarnybą ir (ar) policiją. Taip pat keltinas klausimas kodėl nenumatyta pareiga pranešti apie kitas galimas nusikalstamas veikas prieš vaiką ir nenumatytas pagalbos teikimas vaikams, nukentėjusiems nuo kitų nusikalstamų veikų.
Ta pati pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Jeigu nebūtų atsižvelgta į pateiktą pastabą, siūlytina tikslinti Įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą pranešti gavus pagrįstos informacijos apie galimai padarytas išvardytas nusikalstamas veikas. Manytina, jog nuostata „gavus pagrįstos informacijos“ yra netiksli ir ribojanti pranešimo pareigą, turint omenyje Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, nuostatas. Paminėtina, jog minėtos Konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad dirbti su vaikais pakviestiems specialistams taikomos konfidencialumo taisyklės turi neriboti jų galimybės pranešti už vaiko apsaugą atsakingoms tarnyboms apie visus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad vaikas tapo seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos auka; taip pat, kad kiekvienas asmuo, žinantis arba sąžiningai įtariantis, kad vaikas yra seksualiai išnaudojamas ar seksualiai prievartaujamas, būtų skatinamas pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms.
Taip pat minėtos Direktyvos 16 straipsnyje įtvirtinta, kad tam tikriems specialistams, kurių pagrindinis darbas susijęs su vaikais, taikomos konfidencialumo taisyklės turi netrukdyti jiems teikti pranešimų už vaikų apsaugą atsakingoms tarnyboms, jeigu pagrįstai mano, kad vaikas yra nukentėjęs nuo atitinkamų nusikalstamų veikų; taip pat, kad kiekvienas asmuo, kuris žino arba pagrįstai įtaria, kad padaryta atitinkama nusikalstama veika, būti skatinamas pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms. Be to, paminėtina, jog Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje turėtų būti numatyta pareiga informuoti ne Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o jos teritorinį padalinį pagal nukentėjusio vaiko buvimo vietą. Siekiant užtikrinti informacijos, duomenų apie galimai nukentėjusius vaikus kaupimo ir sisteminimo, atsakingo reagavimo į nurodytus atvejus bei pagalbos ir paramos vaikams užtikrinimą, siūlytina įtvirtinti pareigą teritoriniams Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos padaliniams ir policijai, prokuratūrai apie galimai nuo atitinkamos nusikalstamos veikos nukentėjusį vaiką ar tapusį jos liudytoju, nedelsiant informuoti Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Pritarti
ministerijos271 3.
Manome, kad nusikalstamų veikų, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas, sąrašas, nustatomas įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, nėra išsamus, o kompetentingos institucijos, įskaitant policiją, turi būti informuojamos ir apie kitas vaiko atžvilgiu galimai padarytas nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVIII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“). Šis straipsnis įpareigoja Vaiko teisių apsaugos tarnybą nedelsiant ir skubiai reaguoti į pranešimus, susijusius su vaiko teisiį pažeidimais, įtvirtintais Projekto 27 str. 1 dalyje. Manome, kad būtina taip pat operatyviai reaguoti ne tik į pranešimus, susijusius su vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, bet ir į pranešimus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje, nusikalstamomis veikomis sveikatai ir gyvybei ir pan. Pritarti
271
dalyje įvedama BK santrumpa, nors pilnas kodekso pavadinimas minimas anksčiau (pvz., VTAPĮ projekto 22 straipsnio 10 dalyje). Taip pat pastebėtina, kad VTAPĮ projekto 27 straipsnio 3 dalyje taip pat įvedama vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoka, be to VTAPĮ projekto 2 straipsnio 10 dalyje pateikiamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimo sutrumpinimas, kuris VTAPĮ projekte vartojamas ir anksčiau (pvz., VTAPĮ projekto 24 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, minėtos teisės normos koreguotinos. Pritarti
272
baudžiamąją atsakomybę numato ne įstatymai, o vienintelis kodifikuotas įstatymas – BK), dėl to turi būti išbraukta. Pritarti
273 56.
Svarstytina, ar įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nusikalstamų veikų sąrašas išsamus. Be to, rekomenduotina, nurodyti ne veikų pavadinimus, o tikslius BK specialiosios dalies straipsnius bei jų dalis. Tokiu būdu būtų išvengta galimų nuostatos taikymo problemų. Manytina, kad įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostata „nepaisydami konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio. Nėra aišku, kokios „konfidencialumo taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pritarti
teisės institutas273
Įstatymo projekto 3 straipsnio apibrėžtos kaip seksualinis smurtas. Sąvokos Įstatymo projekte turėtų būti vartojamos nuosekliai ir vieningai. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga272482
sakinį, atitinkamą (bendrą) nuostatą įtvirtinant 2 straipsnio 8 dalyje (vaiko sąvokoje). Pritarti
28
įstatymo 28 straipsnio pavadinime formuluotė „pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažintų kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Atitinkamai ši formuluotė koreguotina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio bei kitų straipsnių tekstuose. Pritarti
teisės institutas28
siūloma įtvirtinti apribojimus dirbti, savanoriška veikla, teikti paslaugas vaikui asmenims, nuteistiems už tam tikrus nusikaltimus. Iš esmės pritariame, jog asmenims, teistiems už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus, būtų ribojama galimybė dirbti su vaikais. Tačiau kyla klausimų dėl Įstatymo projekte nurodytų nusikalstamų veikų sąrašo ir apribojimo dirbti termino bei galimybės sprendimą dėl draudimo dirbti peržiūrėjimo įtvirtinimo. 12.1.
galimybę dirbti asmenims, padariusiems BK XXI skyriuje numatytą, taip pat kitą seksualinio pobūdžio nusikaltimą prieš arba bet kokį labai sunkų ar sunkų nusikaltimą prieš vaiką. Pirmiausia, tarp minėtų nuteistų asmenų patenka labai skirtingo pavojingumo kaltininkai. Vien vertinant tik seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaiką: tai ir asmuo, ilgą laiką tvirkinęs vaikus, asmuo, pardavinėjęs vaikus siekiant juos seksualiai išnaudoti, ir 18-metis išsiuntęs savo 15-metės merginos pornografinę nuotrauką savo draugui mobiliuoju telefonu. Be to, tai labai skirtingos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos situacijos. Pripažįstama, jog seksualiniai nusikaltimai (nebūtinai prieš vaikus) pasižymi pakankamai aukštu recidyvizmo lygiu, todėl dažnai kalbama apie būtinumą taikyti papildomas poveikio priemones net ir po bausmės atlikimo laikotarpio. Tačiau tai būdinga ne visus seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims, o juo labiau bet kokį kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką padariusiems asmenims. Nemažai daliai kaltininkų uždraudimas visą gyvenimą dirbti Įstatymo projekte minimose įstaigose būtų neadekvatus ir nepagrįstas. Todėl būtina tikslinti nusikalstamų veikų ratą, kurias padariusiems asmenims galėtų būti apribota teisė dirbti su vaikais, atsisakant bendrai visų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, apsvarstant kai kurių iš jų įtraukimą į sąrašą (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams (BK 264 str.)). 12.2. Praktika visiems asmenims, nuteistiems už Įstatymo projekte nurodytus timus prieš vaikus, neterminuotai uždrausti dirbti Įstatymo projekte numatytose darbovietėse, be galimybės peržiūrėti tokį draudimą, pažeistų nuteistų asmenų teises.
Pabrėžtina sprendimo dėl uždraudimo užsiimti tam tikra veikla individualizavimo būtinybė: asmens pavojingumą ir recidyvo riziką įvertina teismas arba kita institucija ir tik tada yra priimamas sprendimas, ar būtina uždrausti asmeniui užsiimti veikla, kur jis turės nuolatinių kontaktų su vaikais, ir jei būtina - kokiam terminui (laikinai ar neterminuotai). 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, preambulės 40 punkte pabrėžiamas šios priemonės tikslingumas - ,jeigų, atsižvelgiant į nusikaltusių asmenų keliamą pa vojų ir galimą grėsmę, kad nusikalstamos veikos bus pakartotos, yra tikslinga, nuteistiems nusikal tusiems asmenims turėtų būti laikinai arba visam laikui užkirstas kelias užsiimti bent profesine veikla, susijusia su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais“. Be to, ši direktyva nurodo, jog tai, kas yra iesioginiai bei reguliarus kontaktai su vaikais, turėtų būti nustatyta pagal nacionalinę teisę. Taigi siūlome įtvirtinti galimybę įvertinti kiekvienu atveju, ar būtina nuteistam asmeniui skirti draudimą dirbti įstaigose, kur asmuo turės reguliarų ir tiesioginį kontaktą su vaikais, ir individualizuoti tokio draudimo terminą, arba diferencijuoti draudimo terminą pagal padaryto nusi kaltimo pavojingumą. Be to, svarbu numatyti galimybę peržiūrėti sprendimą, ypač jei paskirtas neterminuotas draudimas dirbti ar savanoriauti Įstatymo projekte minimose įstaigose, teikti paslaugas.
Nepritarti Siūlytina palikti šiuo metu galiojančią Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57¹ straipsnio redakciją, įtvirtinančią, asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimus, nes ji priimta neseniai ir yra išsamiai išdiskutuota. Taip pat pritartina Projekto siūlymui papildyti nuostatą žodžiais „kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus“:
Ir darbo apribojimų draudimą taikyti asmenims net teistumui ir išnykus (kaip galioja šiuo metu). 260. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas282821311
vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas“. Pastebėtina, kad šioje formuluotėje dubliuojamas pripažinimo kaltu aspektas. Atsižvelgiant į tai, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas (past. – kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu), šią mintį suformuojant taip: „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Pritarti
281
ar įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai neturėtų būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi pvz., analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui. Pritarti
281
28 straipsnio 1 dalyje, siekiant kad nekiltų normos taikymo problemų, rekomenduotina nurodyti tikslius BK straipsnius ir jų dalis.
Atsižvelgtina ir į tai, kad į šį sąrašą yra įtrauktos ir analogiškos veikos, numatytos kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Be to, žodžiai „labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis – „sunkius ar labai sunkius“. Pritarti
281
galiojančios redakcijos įstatymo 57¹ straipsnyje įtvirtintus darbo apribojimus asmenims, pripažintiems kaltais už išvardytas nusikalstamas veikas, įtraukiant ir kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus. 28 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio formuluotė
„neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą“ (esanti ir
galiojančios įstatymo redakcijos 57¹straipsnyje) reiškia, kad draudimai dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla būtų taikomi iki gyvenimo pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad asmenims, pripažintiems kaltais dėl bent vieno iš nurodytų nusikaltimų, taikomi itin griežti ribojimai (draudimai) be teisės pasitaisyti, siūlytume apsvarstyti šių ribojimų proporcingumo klausimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl teisės į privatų gyvenimą ribojimo proporcingumo panašioje situacijoje, kai asmens duomenys apie padarytą lytinio pobūdžio nusikaltimą prieš nepilnametį buvo įrašyti į atitinkamą registrą, sukeldami tam tikrus apribojimus asmeniui, ir atmestas jo prašymas šiuos duomenis panaikinti, vertino tai, kad pagal nacionalinę teisę duomenys, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, saugomi ilgą laikotarpį (20-30 m.), tačiau šiam pasibaigus ir nepadarius naujų nusikaltimų asmuo turi teisę reikalauti juos panaikinti.
Be to, Teismas akcentavo asmens galimybę pateikti prašymą prokurorui (turint galimybę šio sprendimą vėliau skųsti teismui) panaikinti duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką, jeigu jų saugojimas nebėra tikslingas atsižvelgiant į duomenų kaupimo tikslą, padaryto nusikaltimo pobūdį, asmens amžių, buvusį nusikaltimo padarymo metu, nuo nusikaltimo padarymo praėjusį laiką, asmenybės pasikeitimą. Atsižvelgdamas į tai Teismas sprendė, kad valstybėje egzistuojanti teisinė duomenų apie teistumą panaikinimo procedūra užtikrina nepriklausomą duomenų saugojimo teisėtumo kontrolę, grindžiamą apibrėžtais kriterijais, ir suteikia pakankamą bei adekvačią teisės į privatų gyvenimą apsaugos garantiją, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, pateisinantį duomenų įrašymą į registrą. EŽTT pripažino, kad duomenų saugojimas labai ilgą laikotarpį galėtų kelti Žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio pažeidimo grėsmę, tačiau pabrėždamas asmens galimybę kreiptis dėl duomenų panaikinimo sprendė, kad nagrinėjamu atveju duomenų saugojimo laikas nebuvo neproporcingas siekiant konkretaus jų saugojimo tikslo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą byloje B. B. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 5335/06). Atsižvelgiant į galimą EŽTK 8 straipsnio pažeidimo grėsmę, svarstytina, ar neturėtų būti numatyta Projekto Nr.
straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų (draudimų) taikymo peržiūrėjimo galimybė praėjus tam tikram konkrečiai apibrėžtam, net jeigu ir labai ilgam, laiko tarpui, pvz., 20 ar 25 metams. Nepritarti Siūlytina palikti šiuo metu galiojančią Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57¹ straipsnio redakciją, įtvirtinančią, asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimus, nes ji priimta neseniai ir yra išsamiai išdiskutuota. Taip pat pritartina Projekto siūlymui papildyti nuostatą žodžiais „kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus“:
Ir darbo apribojimų draudimą taikyti asmenims net teistumui ir išnykus (kaip galioja šiuo metu). 264. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga283
paslaugas vaikui“. Svarstytina, ar tokiu būdu nėra susiaurinamas asmenų, kuriems taikomas šis draudimas ratas, turint omenyje tai, kad galiojančio
įtvirtintas draudimas „vertis individualia veikla“ (ne „teikti paslaugas“). Pritarti
285
kontroliuos straipsnyje aptariamos veiklos organizatorių, kuriais gali būti ir fiziniai asmenys, atitiktį įstatymo reikalavimui. Pritarti
286
kokį fizinį asmenį duomenis privaloma pateikti. Pritarti
291
pavadinimo. Pritarti
asociacija2930
Pagrindinės vaiko tėvų teisės ir pareigos Vaiko tėvai turi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Straipsnio pavadinimas papildomas žodžiu „pareigos“. Suderinti tarpusavyje 29 ir 30 straipsnius – suderinti sąvokas „vaiko tėvai“ ir „vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai“. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga291
straipsnio pavadinimą ir jo turinį, 29 straipsnio 1 punkte brauktinas žodis „pareigas“. Atsižvelgti
30
30 straipsnyje vartojamos formuluotė „vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai“, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, kurioje vartojama formuluotė „vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai)“. Siūlytina vienodinti vartojamas formuluotes. Pritarti
304
taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.“ nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, todėl laikytina pertekline ir neturinčia teisinio krūvio. Pritarti
teisės institutas304
pan. tėvams nesutarus turėtų spręsti teismas. Atsižvelgti
asociacija304
atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė
(rūpintojai) ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. 4 d. antroji dalis naikintina, kaip perteklinė, nes nurodytas procedūras reglamentuoja kiti įstatymai. Manytina, kad nereikalingas papildomas taikaus ginčo sprendimo procedūros aiškinimas. Pritarti
teisininkų sąjunga „Nuomonės“304 Įstatymo projekto 30 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka“. Atrodytų, kad teisės norma nenustato jokio teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, todėl gali būti laikytina neturinčia teisinio krūvio. Tačiau šeimos gyvenime glaudžiai susipina socialiniai, materialiniai, doroviniai ir psichologiniai procesai, tad šeimos santykiai (o vaikas auga šeimoje) yra specifinio teisinio reguliavimo dalykas, tad abejotina, ar nepasiekus sutarimo „visais“ klausimais, teismams tikslinga priskirti spręsti visus ginčijamus klausimus dėl nesutarimų visais vaiko reikalais šeimoje, pavyzdžiui, dėl aprangos stiliaus, laisvalaikio praleidimo ir pan. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga304 53.
Siūlytina Įstatymo projekto 30 straipsnio 4 ar naujoje dalyje įtvirtinti nuostatą, kad priimant sprendimus bet kokiu su vaikus susijusiu klausimu turi būti vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais bei turi būti išklausoma vaiko nuomonė ir į ją atsižvelgiama, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą bei jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams. Pritarti
3052
30305512 Siūlome projekto 30 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose konkrečiai nurodyti vaiko, kuris neliktų be kitų asmenų priežiūros, amžių. Pradinio ugdymo programą nurodyti netikslinga, nes numatoma ankstinti privalomą priešmokyklinį ir pradinį ugdymą atitinkami nuo 5 ir 6 metų. Pritarti
asociacija31
vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims. 2. Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai). Straipsnis dalinai naikintinas, kaip neatitinkantis galiojančių teisės normų, nes LR CK aiškiai apibrėžia vaiko teisių bei teisėtų interesų atstovaujančių asmenų ratą : tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai).
Pažymėtina ir tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra prigimtinės ir negali būti perduotos kitiems ( įstatymuose nenumatytiems asmenims). Tuo atveju, kai tėvai negali atstovauti vaikui dėl objektyvių priežasčių vaikui privalo būti užtikrintas tinkamas atstovavimas skiriant vaikui globėją, kaip tai ir numatyta galiojančiuose teisės aktuose pvz. vaiko globėjas (rūpintojas) tėvų prašymu. Toks reglamentavimas pažeistų vaiko teises, tėvams sudarytų galimybes piktnaudžiausi savo pareigomis vaiko atžvilgiu. Pritarti
313112
numatyta, kad „draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu numatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims“, 2 dalyje siūloma įtvirtinti vaiko atstovų galimybę įgalioti kitą asmenį atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką, kai įstatyminiai vaiko atstovai fiziškai nėra kartu su vaiku. Tokiu teisiniu reglamentavimu, viena vertus, nustatomas draudimas vaiko tėvams ir įstatyminiams vaiko atstovams kitiems asmenims perduoti teises ir pareigas (manytina, susijusias su vaikų teisių atstovavimu), kita vertus, numatyta galimybė tokias teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nėra aiškus šių nuostatų santykis su CK, kuriame numatytas įgaliojimo suteikimo institutas, ir Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr.
A1-548 redakcija) (toliau – Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatai), kuriuose numatytas vaiko laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu nustatymo institutas. Pastebėtina, kad praktikoje labiau taikomas laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu nustatymas, nei įgaliojimų atstovauti vaiką suteikimas. Savivaldybės administracijos direktoriui vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu nepilnamečiui vaikui nustačius laikinąją globą (rūpybą) tėvų prašymu, vaiko globėjui (rūpintojui) tenka globėjo (rūpintojo) teisės ir pareigos, numatytos CK 3.271-3.272 straipsniuose; vaikui, kuriam nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 2 punktu, nėra skiriama globos (rūpybos) išmoka, todėl vaiko tėvams išlieka pareiga ne tik rūpintis vaiko auklėjimu, saugumu, pasiekimais ir kt., bet ir pareiga visiškai išlaikyti nepilnametį vaiką. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) vaikui nustatoma nuo tėvų rašytiniame prašyme nurodytos jų išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki jų sugrįžimo į Lietuvos Respubliką (Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 27 punktas), grįžę į Lietuvos Respubliką vaiko tėvai privalo ne vėliau kaip per
skyrių (Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 31 punktas) – toks galiojantis teisinis reglamentavimas yra aiškesnis, lyginant su VTAPĮ projekto 31 straipsnio 2 dalyje numatytu reguliavimu, kai nėra aiškus laiko kriterijus, kuriam laikui kitas asmuo gali būti įgaliotas atlikti tam tikrus veiksmus, atstovaudamas nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, VTAPĮ projekto 31 straipsnio 2 dalies nuostata koreguotina. Pritarti
312
31 straipsnio 2 dalies nuostatos diskutuotinos.
Pirma, šios dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui: „Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Antra, siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuos klausimus reguliuoti, projektą tobulinti. Manytina, kad tėvai įstatyme nustatytais atvejais galėtų pavesti kitiems asmenims atlikti tik konkrečius teisinius veiksmus, tokius kaip sutarčių su konkrečiomis sveikatos ar švietimo įstaigomis sudarymą. Tėvams laikinai išvykus ir dėl to negalint vykdyti pareigų vaikų atžvilgiu, turėtų būti taikomas globos institutas, esant reikalui jį atitinkamai patobulinus (pvz., leidžiant tėvams patiems parinkti globėją, nustatant tokiais atvejais paprastesnę laikinų globėjų (rūpintojų) skyrimo tvarką). Pastebėtina, jog Civiliniame kodekse yra nustatytos skirtingos įgaliojimų formos, tačiau iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku kaip ši nuostata turėtų būti taikoma Civilinio kodekso nuostatų kontekste. Be to, atskleistina kur tokie veiksmai turėtų būti apibrėžti – įgaliojime, ar kitame teisė akte. Vertinamo straipsnio nuostatos dalis, dėstoma skliaustuose: „(vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį), taisytina teisės technikos požiūriu.
Siūlytina skliaustų atsisakyti ir nuostatą dėstyti taip: „Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį
kontrolieriaus įstaiga312
nenumato galimybės tėvams pasirinkti kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir Įstatymo projekto autoriai tokių pakeitimų neteikia, taip pat į tai, kad paskyrus kitą vaiko atstovą pagal įstatymą vaiko tėvai netenka galimybės įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius veiksmus, susijusius su vaikų atstovavimu ir toks atstovavimas netenka prasmės, įvertinant tai, kad 31 straipsnio 2 dalies nuostatos „suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju“ prieštarauja projekto 31 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tikslintina 31 straipsnio 2 dalies formuluotė. Atsižvelgti
312
prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui:
„Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko
atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Manytina, kad tėvai įstatyme nustatytais atvejais galėtų pavesti kitiems asmenims atlikti tik konkrečius teisinius veiksmus, tokius kaip sutarčių su konkrečiomis sveikatos ar švietimo įstaigomis sudarymą. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - Civilinis kodeksas) yra nustatytos skirtingos įgaliojimų formos, tačiau iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma Civilinio kodekso nuostatų kontekste.
kitame teisės akte. Atsižvelgti
asociacija32
šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Straipsnio nuostatos visiškai nesuderintos su galiojančiu LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Duomenys apie asmenų teistumus bei kiti ypatingi asmens duomenys yra tvarkomi atitinkamus leidimus turinčių institucijų.
Straipsnis turėtų būti keičiamas atitinkamai galiojančiame VTAPĮ numatytai pataisai t .y. numatant vaiko teisių apsaugos institucijos galimybę gauti informaciją apie vaiko tėvų, kitų įstatyminių atstovų bei kartu gyvenančių asmenų ypatingus duomenis nepažeidžiant LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų
32334945
straipsnio 4 dalies 5 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) bei Civilinio kodekso nuostatoms. Visa informacija apie konkretaus paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidencialia. Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsniu, asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kt.) gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. Asmens sveikatos paslaptis turi būti saugoma pagal Civilinį kodeksą, pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato, kad duomenų tvarkymas yra bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba negali tvarkyti (pvz., taisyti ir kt.) asmens sveikatos duomenų, nes nėra kompetentinga tai daryti. Abejotina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, neturėdami medicininio išsilavinimo, gali teisingai suprasti sveikatos įrašus ir priimti sprendimą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės. Manome, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba esant tarnybiniam būtinumui gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (greičiausiai pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvados dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, kur galėtų būti surašyta, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais. Duomenų apie sveikatą perdavimas kitam asmeniui, kad ir šeimos nariui, be asmens sutikimo yra grubus sveikatos duomenų konfidencialumo pažeidimas. Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog asmens, pateikusio informaciją anonimiškumas gali būti išlaikytas jo ..pageidavimu“. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas stokoja jo įgyvendinimo tvarkos, nes nėra aišku nei kokia forma, nei kokiu būdu asmens
„pageidavimas“ turėtų būti išreikštas, kaip toks pageidavimas turėtų būti
užfiksuotas, kokių procedūrų būdu būtų užtikrinamas asmens anonimiškumas. Pritarti
32334945 2.
Svarstytini Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 32,
nustatyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisė tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu, bei perduoti šios duomenis tretiesiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) valdytojas ir registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojas. Vadovaujantis ĮKNR nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, ĮKNR registro tvarkytojai ir registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojai, be IRD, taip pat yra Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, ikiteisminio tyrimo įstaigos, bausmių vykdymo institucijos – laisvės atėmimo vietos ir probacijos tarnybos. ĮKNR tvarkomi duomenys apie įtariamuosius, kaltinamuosius ir nuteistuosius fizinius bei juridinius asmenis, t. y. apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus pareiškus įtarimą baudžiamojoje byloje už padarytą nusikalstamą veiką, kardomąsias priemones, ikiteisminio tyrimo nutraukimą, teismo priimtus procesinius sprendimus, bausmės vykdymą ir atlikimą. ĮKNR tvarkomi duomenys apie vaikus iki 18 metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą atsako asmenys, kuriems iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 arba 14 metų, taip pat apie kitus fizinius asmenis, kuriems daugiau nei 18 metų.
Manytina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba galėtų pasinaudoti ĮKNR registre kaupiama ir tvarkoma informacija ir gauti ją vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalies 4 punktu. Atsižvelgti
321 68. Teigtina, jog įstatymo 32 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis <...>, nustatomas pernelyg platus ir neapibrėžtas reguliavimas, kurio pagrindu vaiko teisių apsaugos tarnyba galėtų tvarkyti ypatingus asmens duomenis. Manytina, jog toks reguliavimas nedera su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytu tikslu: „ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis.“ Teigtina, jog teisė tvarkyti ypatingus asmens duomenis turėtų būti aiškiai apibrėžta ir apribota konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui, ją susiejant su įstatymo 32 straipsnio 2, 3 dalimis, įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, tam, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama. Pritarti
321
atstovų pagal įstatymą“. Atsižvelgti
323214 Siūlau 32 str.
galimybe Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai neatlygintinai, iš kitų valstybinių tarnybų, gauti ypatingus duomenis apie asmens, registro, operatyvinės informacijos ir kitus duomenis susijusius su vaiko tėvų, ar kartu su vaiku gyvenančių asmenų padėtimi prevenciniais tikslais, vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Nes tik turint informaciją apie galimus pažeidimus galima užkardinti galimus vaikų teisių pažeidimus ir nelaimingus atvejus. 32 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų tvarkymas
1Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą,
turi teisę iš kitų valstybinių institucijų gauti ir tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu, socialia ir sveikatos būkle ar žalingais pomėgiais, kai būtina prevencine tvarka išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis neatlygintinai gauna, tvarko, jais dalinasi su kitomis valstybinėmis institucijomis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Nepritarti Siūloma atsisakyti Projektu teikiamų 32 straipsnio
„Ypatingų asmens duomenų tvarkymas“ ir 33 straipsnio „Ypatingų asmens duomenų
perdavimas tretiesiems asmenims“. 289. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija321 Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) 1.
Projekto 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, ADTAĮ tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Taip pat ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, jog asmens duomenys būtų tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Taigi ADTAĮ įtvirtintas asmens duomenų tvarkymo apimties proporcingumo siekiamiems tikslams principas reiškia, kad asmens duomenų turi būti tvarkoma tik tiek, kiek jų yra būtina teisėtam ir apibrėžtam tikslui pasiekti. Vadovaujantis šia ADTAĮ nuostata, negali būti tvarkomi pertekliniai asmens duomenys Taip pat atkreipiame dėmesį į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas), kuris bus pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d., 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, susijusį su Europos Sąjungos valstybės narės teise kaip teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu.
Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas valstybės narės teise, Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tokiame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta aukščiau bei siekdami išvengti, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba netvarkytų perteklinių asmens duomenų, siūlome Projekto 32 straipsnio 1 dalyje numatyti, su kokiomis konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, susijusius asmens duomenis, Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę tvarkyti. Taip pat atitinkamai siūlome papildyti Projekto 32 straipsnį pateikiant atvejus, kada laikoma, kad vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. Pritarti Tačiau siūloma atitinkamų nuostatų atsisakyti. 290. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga321 55.
Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalyje po žodžių „vaiko tėvų“ įrašytini žodžiai „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“. Atsižvelgti
321
dalyje numatoma, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į VTAPĮ projekto tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai tokia informacija reikalinga vaiko teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Siekiant užtikrinti VTAPĮ projekte numatytų įstatyminių vaiko atstovų subjektų vientisumą, siūlytina 32 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„tvarkyti vaiko tėvų“ įrašyti žodžius „ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“. Atsižvelgti
322
įrašytina nuoroda į konkretų įstatymo straipsnį. Pritarti
322
konkretų šio įstatymo straipsnį, kuriame būtų numatyta, už kokias konkrečias nusikalstamas veikas pripažintų kaltais asmenų asmens duomenis Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę tvarkyti. Pritarti Tačiau siūloma atitinkamų nuostatų atsisakyti. 294. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga322
nuorodą į konkretų Įstatymo projekto straipsnį. Taip pat svarstytina, jog būtų tikslinga neapsiriboti vien tik nesunkiais ar apysunkiais nusikaltimais prieš nepilnametį, nes vaiko teisių užtikrinimo požiūriu gali būti reikšminga informacija apie asmens teistumą ir padarytas nusikalstamas veikas ir kitų asmenų atžvilgiu (pvz., smurtas artimoje aplinkoje). Pritarti 295.
asociacija33
asmenims
teisėtais būdais gavusi informaciją, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavęs gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;
2) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. 2 d. koreguotina ar naikintina, kaip neatitinkanti LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų, nes tai pažeistų žmogaus teises
331
331
tinkamas žodžių junginio vaiko teisių apsaugos tarnyba linksnis.
Pritarti
333312 Siūlau apriboti ypatingų asmens duomenų perdavimą tretiems asmenims atsisakant 2 ir
šalims (išskyrus valstybines ar valdžios institucijas) gali sukelti šių duomenų naudojimą ne vaiko teisių apsaugos tikslams įgyvendinti, o sprendžiant asmeninius šeimos ar partnerių santykius susijusius su skyrybomis, turto dalinimosi ar kitus atvejus. 33 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų perdavimas tretiesiems asmenims 1.Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę ar kitus vaiko grėsmei keliančius veiksmus privalo kuo skubiau informuoti tarnybas ar turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. 3.
3Vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio
neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;
2) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. Atsižvelgti
333
asmenims - bet kartais tai gali būti reikalinga, tarkime, socialiniam darbuotojui, kuris su jais dirba, ar policijai. Neatsižvelgit
333
3Projekto 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų,
vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustačiusi, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdama privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. Pažymėtina, kad iš šios Projekto nuostatos nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos tarnyba privalės įvertinti prašymo pagrįstumą, kad galėtų teikti ypatingus asmens duomenis. Atsižvelgdami į tai, siūlome tokio prašymo pagrįstumo vertinimą sieti su vaiko situacijos grėsmės lygiais (Projekto 38 straipsnis) bei nustatyti Vaiko teisių apsaugos tarnybai teises ir pareigas teikiant ypatingus asmens duomenis. Pritarti Siūloma šių nuostatų atsisakyti. 301.
3333321 Projekto 33 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims, o pagal šios dalies 2 punktą, perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad nurodytu atveju vienas iš vaiko tėvų, gavęs ypatingus asmens duomenis, susijusius su kito vaiko tėvo teistumu arba sveikatos būkle, negalėtų atskleisti šių asmens duomenų jokiems kitiems tretiesiems asmenims, pvz., advokatui. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti
perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena arba su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą saugoti gautų asmens duomenų paslaptį bei neatskleisti šių asmens duomenų tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“. Pritarti
asociacija34
ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policiją.
Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vaiko teisių apsaugos tarnyba tarnybai arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą,??? Arba į Savivaldybės teritorijoje veikiančią vaiko teisių apsaugos tarnybą policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą?, dėl jo teisių pažeidimo. 3 d. nuostata yra klaidinanti, nes nėra aišku, kokiai konkrečiai valstybės ar savivaldybės teritorijoje veikiančiai vaiko teisių apsaugos tarnybai teiktinas pranešimas. Įstatymo projekte nereglamentuota vaiko teisių apsaugą savivaldybės lygmeniu užtikrinančių institucijų struktūra, pavaldumas, funkcijos ir kompetencijos. Todėl galimai nebus užtikrinta tinkama ir efektyvi vaiko teisių apsauga savivaldybės lygmenyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į teismą tiesiogiai vaikas gali kreiptis tik sulaukęs tam tikro amžiaus, todėl nurodant teismą, kaip vieną iš galimų vaiko kreipimosi objetų būtina konkretizuoti ir vaiko amžių
343512 73.
Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio, 35 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje ir dėstytinos straipsnyje, reguliuojančiame atsakomybę už šias veikas. Be to, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė. Pritarti
ir pritaikyti jį prie realių gyvenimo situacijų. Tikrai ne apie kiekvieną galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą būtina pranešti vaiko teisių apsaugos tarnybai arba policijai, bet tik apie esminius, be to, tam tikrais atvejais patys darbuotojai turėtų privalėti imtis veiksmų, o ne pulti kažkam apie tai pranešinėti. Įvairių įstaigų, organizacijų, susiduriančių su vaiku, pareiga informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą ir/ar policiją apie nusikalstamą veiką padarytą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, atsakomybė už nepranešimą numatyta ir iš esmės atkartojama bent keturiose Įstatymo projekto vietose: 24 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga341
dalies nuostatas siūlytina suderinti su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir išdėstyti ją taip: „1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (žiaurus tėvų elgesys su vaikais, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir kiti vaiko teisių pažeidimai), privalo apie tai nedelsdami informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosianti CK 3.250 str. 1 d. redakcija (įstatymas Nr. XIII-241) kiek kitokia:
„1. Švietimo, auklėjimo, sveikatos priežiūros,
socialinių paslaugų, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, ar duomenų apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (piktnaudžiavimas tėvų valdžia, smurtas prieš vaiką, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš švietimo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“
342
siūloma nustatyti, jog asmens, pateikusio informaciją anonimiškumas gali būti išlaikytas jo „pageidavimu“. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas stokoja jo įgyvendinimo tvarkos, nes nėra aišku nei kokia forma, nei kokiu būdu asmens „pageidavimas“ turėtų būti išreikštas, kaip toks pageidavimas turėtų būti užfiksuotas, kokių procedūrų būdu būtų užtikrinamas asmens anonimiškumas.
Šioje dalyje pateikiama išimtis dėl anonimiškumo išlaikymo prieš ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Svarstytina, ar šiame sąraše neturėtų būti įtraukta ir prokuratūra. Pritarti
343522 Projekto 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Siekdami, kad asmuo galėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl asmenų, piktnaudžiaujančių minėta teise ir suteikiančių melagingą informaciją, siūlome papildyti Projekto 34 straipsnio 2 dalį nurodant, jog minėto asmens (pranešėjo) tapatybė gali būti atkleista ir tada, kai nustatomas melagingas informacijos suteikimas (Projekto 35 straipsnio
343
amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų. Pritarti
teisininkų sąjunga „Nuomonės“343 Įstatymo projekto 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaikas savarankiškai gali kreiptis į teismą. Bet kokio amžiaus vaikas savarankiškai į teismą kreiptis negali, nes dalinis veiksnumas pripažįstamas tik sulaukus
kontrolieriaus įstaiga343
dalį, prieš žodį „vaikas“ įrašant „Įstatymų nustatyta tvarka“. Pritarti
343 17.
343
„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą“ keistini į „vaiko
teisių apsaugos tarnybą“. Pritarti
asociacija35
fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Galimai perteklinė nuostata, nes įstatymo projekto straipsniuose jau buvo aptartos atsakomybės
352
straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „melagingos informacijos suteikimą“ įterptinas žodis „žinomai“. Atsižvelgti
36
kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas“. Neaišku, ar čia turima omenyje atvejo vadyba (neaiškus santykis su įstatymo
paslaugos, ar platesnis teisinis reguliavimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad visas įstatymo VI skyriaus antrasis skirsnis, taip pat ir kitos projekto nuostatos, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, turėtų būti derinamas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-358) nuostatomis, reguliuojančiomis vaiko paėmimą iš vaiko atstovų pagal įstatymą, apgyvendinimą, globėjų centro funkcijas, teikiamą pagalbą ir kt. Pritarti
teisės institutas36
kituose įstatymuose numatyta pagalba“ neturi jokio naujo turinio;
asociacija36
su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas
gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos Socialinės apsaugos ir darbo Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas. 2. Siekiant mažinti ar išvengti socialinės atskirties, vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims teikiama ir prevencinė pagalba socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Teikiant pagalbą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, savivaldybės institucijos bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis bei įstaigomis, savivaldybių įstaigomis. 4.
nustatytais pagrindais ir tvarka vaikui gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Taisytinas straipsnio pavadinimas
šeimai galimybės yra aptartos LR socialinių paslaugų įstatyme, taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reglamentuojant vaiko teisių apsaugos funkciją, kaip valstybine neturėtų būti perduodami įgaliojimai Savivaldybės taryboms, todėl įstatyme turėtų būti minimos valstybės institucijos pvz. Socialinės apsaugos ir darbo bei kitos ministerijos. Taip pat nėra aišku kodėl vartojama sąvoka „kartu su vaiku gyvenantys ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusieji asmenys“ Šios sąvokos neturi teisinio pagrindo bei paaiškinimo, todėl turėtų būti koreguojamos. 2 d. naikintina, kaip perteklinė, nes 1 d. jau numatytos pagalbos galimybės
turėtų būti braukiama, kaip perteklinė
36
numato pagalbos vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimą. Pažymėtina, kad pagal 36 straipsnio 1 dalyje pateiktą teisinę normą, subjektų, kuriems turėtų būti teikiama socialinė pagalba, ratas yra labai platus. Viena vertus, toks teisinis reguliavimas padėtų užtikrinti saugesnę ir stabilesnę aplinką vaikui, padėtų išvengti atvejų, kai socialinė pagalba teikiama tik vaiko tėvams, o kartu gyvenantiems asmenims, nors jie taip pat dažnai užima didelę dalį vaiko gyvenime ir jo elgesio formavime, socialinė pagalba neteikiama.
Kita vertus, toks teisinis reguliavimas nėra aiškus, 36 straipsnio 1 dalies formuluotę, kiek ji susijusi su kitais kartu su vaiku iki vaiko paėmimo gyvenusiais asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, galima vertinti dvejopai: (i) socialinės paslaugos tokiems asmenims turėtų būti teikiamos nepriklausomai nuo to, ar tokie asmenys toliau gyvena toje aplinkoje, iš kurios vaikas buvo paimtas, arba (ii) socialinės paslaugos tokiems asmenims turėtų būti teikiamos tais atvejais, kai tokie asmenys po vaiko paėmimo iš šeimos ir toliau gyvena vaiko aplinkoje, iš kurios jis buvo paimtas. Pastebėtina, kad šiuo straipsniu numatomas teisinis reguliavimas turėtų būti suvienodintas su kitais teisės aktais, pvz., Socialinių paslaugų įstatymu, Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 „Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A1-676 redakcija) ir kt.; atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina dėl šios teisės normos turinio tobulinimo. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga362 59.
Įvertinant tai, kad šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja prevencinės pagalbos teikimo, tikslintina Įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalies formuluotė arba turėtų būti pateikti atitinkami lydimųjų teisės aktų ar kitų svarstomo įstatymo straipsnių nuostatų pakeitimai ir įtvirtintos bendros prevencinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimo ir organizavimo nuostatos (pagrindai, principai, institucijų bendradarbiavimas ir sprendimų koordinavimas ir kt.). Pritarti
364
jau yra pateiktos projekto 22 straipsnio 9 dalyje. Pritarti
364
numatyta, kad vaikui gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Pastebėtina, kad ši nuostata jau įtraukta VTAPĮ projekto 22 straipsnio 9 dalyje, todėl šioje vietoje turėtų būti naikinama kaip perteklinė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į šio rašto šio skyriaus 10 punkte nurodytas pastabas. 321. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas37
įstatymo 37 straipsnio pavadinimas, po žodžio „vaiko“ įrašytinas žodis
„teisių“, kad pavadinimas būtų logiškas ir suprantamas. Pritarti
teisės institutas37 8.2. pirmiausia turėtų būti įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios nuoseklią, individualią ir planingą pagalbą vaikui ir jo šeimai; tuo tarpu 37 straipsnis pirmiausia orientuoja į epizodinį akcionizmą, kuris dažniausiai, išskyrus išimtinius atvejus, kai pagal gautą informaciją vaikui gresia realus pavojus, yra niekam nereikalingas, realiai neįgyvendinamas (turint mintyje didelį vaikų ir mažą darbuotojų skaičių) ir be ilgalaikės perspektyvos;
asociacija37
1Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu,
elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą jei vaiko teisų pažeidimą galimai padarė vaiko įstatyminiai atstovai), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą.??? Įstatymo projekte nėra numatyta konkreti ir aiški vaiko teisių apsaugos tarnybų veikla, teisės, pareigos bei atsakomybė dirbant ne darbo valandomis, todėl 1 d. nuostata tikslinama atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. Pažymėtina ir tai, kad jei savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriuose dirbs toks minimalus specialistų skaičius, koks jis yra dabar, tai Skyrių specialistai negalės realiai įgyvendinti įstatymo normos t.y. fiziškai susitikti su vaiku tą pačią dieną dėl objektyvių priežasčių : t. y. žmogiškųjų išteklių stokos. Taip pat kritiškai vertinama ir nuostata dėl bendravimo su vaiku nedalyvaujant vaiko teisėtiems atstovams: jei jie nėra įtariami padarę nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jie privalo dalyvauti pokalbyje kartu su vaiku ir atstovauti jam, kai vaikas bendraus su specialistu. Jei ši nuostata nebus keičiama, manytina, kad taip bus pažeistos konstitucinės tėvų teisės. Nuostata turėtų būti taikoma tik tada, kai patys įstatyminiai vaiko atstovai įtariami padarę nusikaltimą ar pažeidimą.
Pažymėtina ir tai, jei įvykdyta nusikalstama veika, vaiką privalo apklausti teisėsaugos atstovai, o ne vaiko teisių apsaugos tarnybos, nes taip būtų pažeidžiama vaiko nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje teisė būti apklaustam vieną kartą. 2 d. numatyta nuostata nėra suderinta su
procedūra, terminai ir kt. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga37
apsaugos skyriaus ir centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos reagavimo į gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (nenurodant konkretaus Įstatymo straipsnio). Taip pat būtų tikslinga įtvirtinti vaiko teisių apsaugos skyriaus (ir tarnybos) specialistų teisę įeiti į patalpas, siekiant užtikrinti jiems pavestų funkcijų, pareigų vykdymą. Atsižvelgti
ministerijos37 Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos susipažinome su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas) ir teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
tarnybai pareigą, gavus iš policijos ir (ar kitų) asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tą pačią dieną fiziškai susitikti su vaiku. Projekto 43 straipsnyje nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką.
Siekdami, kad efektyviau ir operatyviau būtų užtikrinama vaiko teisių apsauga, siūlome tikslinti Projekto nuostatas ir nustatyti, kad tais atvejais, kai iš policijos gaunamas pranešimas, jog yra požymių, kad prieš vaiką gali būti vartojamas smurtas ar kitaip sukeliamas pavojus vaikui piktnaudžiaujant tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėmė vaiko sveikatai ar gyvybei, Vaiko teisių apsaugos tarnyba bet kuriuo paros laiku nedelsiant turi reaguoti į tokį pranešimą, įvertinti atvejų ir nustatyti vaiko situacijos grėsmės lygį bei skubiai spręsti klausimą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos. Atsižvelgti
ministerijos37
taip: „Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Pritarti
37
pavadinime po žodžio „vaiko“ turėtų būti žodis „teisių“. Pritarti
371
turi reaguoti gavusi pranešimą iš „iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų“. Įstatymo 27 straipsnyje numatoma pareiga pranešti tik apie tame straipsnyje numatytas veikas, todėl neaišku, kodėl nuoroda teikiama tik į šį straipsnį. Pastebėtina, kad bendra pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą įtvirtinta įstatymo 34 straipsnyje. Svarstytina, ar įstatymo 37 straipsnyje apskritai reikia vardinti visus asmenis, pateikusius pranešimą, nes vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų reaguoti į bet kokį pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą.
Šioje dalyje reikėtų atsisakyti ir pranešimų formų (raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu), kaip perteklinių ir viena kitą dubliuojančių. Atsižvelgiant į projekto 37 straipsnio 1 dalyje numatytą platų priemonių, kuriomis galima gauti pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nėra aišku ar bus reaguojama į visus gautus pranešimus ar tik tuos, kai galima identifikuoti pranešusį asmenį. Be to, svarstytina nuostata, kad su vaiku visais atvejais bendraujama nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Manytume, kad šis imperatyvas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidė tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Pritarti
373713 N Šio siūlymo tikslas greitas reagavimas į susidariusią situaciją, nes įstatymo tekste (38 straipsnis) yra įtvirtinta nuostata, kad gavus pranešimą yra atliekamos biurokratinės procedūros: situacijos įvertinimas, grėsmės lygio nustatymas, galimų sprendimų priėmimas, informacijos rinkimas ir t.t. tačiau procedūrų vykdymo laikas gali kainuoti vaiko sveikatos sutrikimus, gyvybę, vystymąsi ir dar daug faktorių, kurių reikėtų išvengti pirminiame etape. Todėl siūloma sukeisti veiksmus t. y. laikantis įstatymo 44 straipsnio nuostatomis izoliuoti vaiką nuo galimai neigiamų pasekmių ir tik po to spręsti kitus procedūrinius klausimus. 37 straipsnis. Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą 1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, nedelsiant, per galimai trumpiausią laiką, nepriklausomai nuo paros laiko tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku jo gyvenamoje vietoje ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. 3. Jei nustatyta, kad pranešimas yra pagrįstas, laikantis įstatymo 44 straipsnio reikalavimų Vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir pradeda vaiko atvejo nagrinėjimo procedūras numatytas šiame įstatyme. Atlikus vaiko atvejo nagrinėjimo procedūras priimamas sprendimas dėl vaiko grąžinimo arba negrąžinimo laikantis šio įstatymo nuostatų. Atsižvelgti
teisės institutas37441
kontrolieriaus įstaiga373411 60.
Papildyti Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalį nuoroda į šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, taip pat po žodžių junginio „jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą“ įrašyti „ir (ar) kitais kartu gyvenančiais asmenimis“. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga373712
nuoroda į 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus reiškia pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką, todėl manytina, kad visais atvejais duomenis apie šias aplinkybes turėtų patikrinti ir įvertinti teisėsaugos pareigūnai, kurie, pagal jiems priskirtą kompetenciją, turėtų priimti sprendimus dėl pranešimo apie nusikalstamą veiką pagrįstumo. Todėl šiuo aspektu turėtų būti taisytina 37 straipsnio 2 dalies formuluotė. Pritarti
372
37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog norint baigti pranešimo nagrinėjimą, pirmiausia derėtų nustatyti, jog toks nagrinėjimas apskritai yra pradedamas. Taip pat pažymėtina, jog derėtų nustatyti ir tai, kokie veiksmai turėtų būti atliekami, kai nustatoma, jog pranešimas yra pagrįstas. Pritarti 334.
teisės institutas38
grėsmės vaikui požymiai, tačiau neatrodo, kad dabartiniame 38 straipsnyje tai padaryta tinkamai:
a) lieka neaišku, kam kyla „vaiko situacijos grėsmė“ ir kas sudaro jos turinį;
b) numatomas absoliučiai metodinio pobūdžio grėsmės lygių skirstymas, kuris negali ir neturi būti reglamentuojamas įstatymu - tai yra praktinio darbo metodų klausimas, kurio įstatyminis reglamentavimas užkerta kelią juos toliau vystyti, atsižvelgiant į praktinius poreikius; siūlytina įstatyme numatyti tik dvi požymių kategorijas ir atitinkamos intervencijos lygius - kai vaikui kyla akivaizdi grėsmė, numatant atitinkamą tokios grėsmės turinį (1), ir kai realios grėsmės nėra, bet šeimai reikia socialinės pagalbos (2), smulkesnių požymių išgryninimą paliekant veiklos standartams, o ne įstatymui;
c) tolesni vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, priklausomai nuo „grėsmės lygio“, lieka labai abejotini, ypatingai - nulinio „grėsmės lygio“ atveju, kai nepaisant grėsmės (kažkam) nebuvimo vis tiek skiriamos bendrojo pobūdžio paslaugos, ir antro „grėsmės lygio“ atveju - kai turi būti inicijuojamas „intensyvus vaiko situacijos stebėjimas jo gyvenamojoje vietoje, kurį atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas (kaip tai realiai turėtų atrodyti, kiek darbuotojų tokioje sistemoje turėtų dirbti, norint tokį stebėjimą“ organizuoti ir ką toks „stebėjimas“ turėtų parodyti?);
d) straipsnio 5 dalyje įtvirtinama padėtis, apie kurią jau rašyta šios nuomonės 1.2. punkte, nes jei vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas nėra „atvejo vadybininkas“, o juo dar yra kažkas kitas, tai tada kyla klausimas, kam tų vaiko teisių apsaugos darbuotojų apskritai reikia?;
asociacija38
1.
apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką įvertina ir nustato vaiko situacijos grėsmės lygį. Vaiko situacijos grėsmės lygiai yra keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio lygio grėsmės. ??? 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi:
1) nulinį vaiko situacijos grėsmės lygį, priima sprendimą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas;??? 2) pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį, per penkias darbo dienas inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą;
3) antrą vaiko situacijos grėsmės lygį, per vieną darbo dieną inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjamą ir intensyvią vaiko situacijos stebėjimą jo gyvenamoje vietoje, kurią atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas, kol atvejo vadybos metu nebus nustatyta kitaip;??? 4) trečią vaiko situacijos grėsmės lygį, kai vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis arba nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui, vaiką skubiai paima iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir siunčia mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais. ??? 5. Nustačius pirmą ar antrą grėsmės lygį, vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimo susitikimą, kuriame dalyvauja savivaldybės administracijos paskirtas atvejo vadybininkas ar pagal poreikį dalyvauja:
1) socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai;
2) vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 6.
(jeigu jis dalyvauja) arba ji pateikiama. 7. Nagrinėjant vaiko atvejį pasidalinama turima informacija apie vaiko ir jo aplinkos situaciją ir priimamas sprendimas dėl atvejo vadybos taikymo ir specialistų, kurie dalyvaus vaiko atvejo vadyboje, pasitelkimo, šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių bei pagalbos įvertinimo, pagalbos plano sudarymo bei jo peržiūrų organizavimo, tolesnių atvejo vadybos susitikimų. 8. Sutarus šio straipsnio 7 dalyje esančiais klausimais, tolesnius atvejo vadybos veiksmus koordinuoja atvejo vadybininkas. Neaiškus straipsnio reglamentavimas, nes įstatymo projekte numatyta, kad paslaugas bei pagalbą šeimai organizuoja savivaldybės, darytina išvada, kad už bendrojo pobūdžio paslaugas turėtų būti atsakingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys pvz. Socialinės paramos skyrius. Todėl nėra aišku, kokiu būdu savivaldybės administracijai nepavaldi vaiko teisių apsaugos tarnyba priims sprendimą skirti bendrąsias paslaugas? Ar toks Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimas bus privalomai vykdomas savivaldybės? Pažymėtina ir tai, kad įstatymo projekto sąvokose t. y. 2 str. nėra sąvokos „vaiko situacijos grėsmės lygis“ paaiškinimo, todėl nėra aišku, kokių procedūrų būdu tai bus įmanoma padaryti? Nėra aiškiai apibrėžtų atvejo vadybininko bei vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų inicijuojant bei organizuojant vaiko atvejo nagrinėjimą. Kam reikalingas atvejo vadybininkas, jei 5 p. numatyta, kad atvejo nagrinėjimą inicijuoja ir vykdo vaiko teisių apsaugos tarnyba? Manytina, kad funkcijos dubliuojasi. Atkreiptinas dėmesys į 2 bei 3 p. nurodytus terminus jie neatitinka realybės nėra suderinti su LR viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nes per 5 ar 1 darbo dieną Savivaldybėje nebus organizuotas atvejo nagrinėjimas, nes jam nebus tinkamai pasiruošta, nebus galimybės surinkti visą būtiną informaciją bei sukviesti suinteresuotus asmenis.
vaikui todėl sąvoka turėtų būti konkretizuojama. Pažymėtina ir tai, kad nurodytas skubus mobilios komandos išsiuntimas į šeimą nėra aiškus ir pagrįstas. Jei iš šeimos paimamas vaikas, tai su kokiu vaiku dirbama? Nuostata neįvertinta realybėje, neaišku, kokie specialistai turėtų dirbti mobilioje komandoje, ar ji turėtų būti sudaroma kiekvienu konkrečiu atveju? ar tai būtų nuolatinai veikianti komanda? Įstatymo projekte minima, kad mobilią komandą sudaro Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, jei taip būtų iš tikrųjų viena mobili komanda tikrai neaprūpintų savo paslaugomis visų pagalbos būtinų Lietuvos šeimų. 6 d. nuostata keistina, nes iš jos neaišku, kas ir kokiu būdu „pateikia“ vaiko nuomonę. 7 ir 8 d. nėra aiškios ir suderintos tarpusavyje, nes 7 d. kalbama apie priimtą sprendimą ir teisine prasme procedūros užbaigimą, o 8 d. tęsiami tolimesni veiksmai, nėra aišku kokie ir kokiu tikslu? Pritarti
kontrolieriaus įstaiga38
įrašant „teisių pažeidimo“. Ta pati pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio bei įstatymo nuostatoms, kuriose vartojama sąvoka „vaiko atvejo“. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga38
straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
381 81.
Įstatymo
įvertinamas ir nustatomas „socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Visų pirma, neaišku, kokia tai galėtų būti institucija, antra, svarstytina, ar tokios tvarkos neturėtų nustatyti aukštesnės teisinės hierarchijos subjektas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje tvarkoje turėtų būti nustatoma tik situacijos grėsmės lygio įvertinimo tvarka. Tuo tarpu pagrindiniai principai, kuriais remiantis būtų įvertinamas situacijos grėsmės lygis konkretaus fakto atveju, turėtų būti nustatyti įstatyme. Pritarti
38404243144
straipsnio 1 dalies 4 punktas, 40 straipsnio 4 dalis, 42, 43 straipsniai) neaiškus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą teisinis kvalifikavimas ir sukeliamos pasekmės. Vaiko paėmimas iš esmės traktuojamas kaip faktinis, o ne juridinis, t. y. teisines pasekmes sukeliantis, veiksmas, taigi lieka neaišku, kokius teisinius padarinius faktinis vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo teisėtų atstovų sukelia tiek pačiam vaikui, tiek jo atstovams pagal įstatymą. Projekto Nr. 1 nuostatose vaiko paėmimas nesiejamas su vaiko atstovų statusu vaiko atžvilgiu, t. y. jų teisėmis ir pareigomis vaikui. Numatyta tik galimybė spręsti klausimą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, tačiau globos (rūpybos) nustatymas savaime nereiškia tėvų (ar kitų vaiko atstovų) teisių ar pareigų vaikams pasikeitimo. Pagal CK 3.160 straipsnį, reglamentuojantį tėvų valdžios pasibaigimą, tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų šios knygos nustatyta tvarka.
CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi; tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; pagal 3.157 straipsnį tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus,
pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja; už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose; ir pan. Taigi lieka neaiškus šių ir kitų tėvų teises ir pareigas vaikams nustatančių normų santykis su siūlomu reglamentavimu dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą. Šie neaiškumai turėtų būti išspręsti, o reglamentavimas - nuoseklus ir suderintas. Projekto Nr. 2 25 straipsniu siūloma išdėstyti nauja redakcija CK 3.262 straipsnį, o jo 2 dalyje numatyti, kad nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju (t. y. teismo leidimo pagrindu paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą), vaiko globėjas (rūpintojas) savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu įgyvendina subsidiariai, t. y. tiek, kiek šių teisių ir pareigų neturi galimybės įgyvendinti vaiko tėvai, kurių valdžia nėra apribota.
Tačiau ši nuostata neišsprendžia pirmiau minėtų klausimų, nes neaišku, kokie atvejai vertintini kaip tėvų negalėjimas įgyvendinti savo teisių ir pareigų (ar tai faktinė, ar teisinė sąvoka ir kokiu pagrindu ji nustatytina), taip pat kaip ir kokias teises galės įgyvendinti tėvai, kai vaikas iš jų paimtas (atsižvelgiant į vaiko paėmimo pagrindą, kitas aplinkybes), kaip bus sprendžiami klausimai dėl tėvų atsakomybės už jų pareigų nevykdymą ir pan. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga381
reglamentavimą (Įstatymo projekto antrasis skirsnis), neesant argumentų kodėl atvejo vadybos tvarka ir vaiko situacijos grėsmės lygiai nustatomi skirtingo lygmens teisės aktuose, siūlytina Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „įgaliotos institucijos“. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga381
dalyje vietoj sąvokos „vaiko situacijos grėsmės“ naudoti sąvoką „grėsmės vaikui“. Ta pati pastaba galioja ir kitoms šio straipsnio dalims bei kitiems įstatymo straipsniams, kuriose vartojama sąvoka „vaiko situacijos grėsmės lygis“. Pritarti
3839211
„bendrojo pobūdžio paslaugos“.
Neaišku, kokios paslaugos turimos omenyje – ar tai tas pats, kas bendrosios paslaugos, kaip jos apibrėžtos Socialinių paslaugų įstatyme. Taip pat neaišku, koks šių paslaugų santykis su bendruomeninėmis paslaugomis. Be to, pastebėtina, kad 38 straipsnio 2 dalies ir 39 straipsnio 1 dalis dubliuojasi tarpusavyje. Projektas tobulintinas šiais aspektais. Pritarti
384244244
„pavojus vaikui“ turimas omenyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad
vaiko situacijos trečiojo grėsmės lygio atveju yra taikoma pati griežčiausia priemonė – vaiko paėmimas iš šeimos (vaiko atstovų pagal įstatymą). Be to, po formuluotės „jo atstovais“ įrašytina formuluotė „pagal įstatymą“. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo 42 straipsnio 4 daliai, 44 straipsniui. Pritarti
38383941253 Šiuo metu, praktiškai nesant paslaugų šeimai, iš dviejų įstatymo projekte nuolat siūlomų būdų, kaip elgtis su vaiko teisių pažeidėjais - padėti ir bausti, - bus galima rinktis tik vieną būdą: bausti. VTAT pagalba, atrodo, nėra iš esmės orientuota į šeimą, bet į jos kontroliavimą (pvz., pagalbos planas sudaromas nebūtinai dalyvaujant tėvams (38 str. 5,2), jis sudaromas specialistų - o ne tariantis su šeima (41 str. 3); bendruomeninės paslaugos „skiriamos“, o ne siūlomos. Ne tariamasi su šeima, bet tokios paslaugos „skiriamos“ ir tada, kai vaikas patiria „nulinį grėsmės lygį“ (39 str.)). Aprašoma pagalba kol kas yra nereali, - nes neapibrėžta, kaip turėtų daugėti neegzistuojančių bendruomeninių paslaugų. Iki šiol neturime teismų praktikos, jog teismas įpareigotų savivaldybę suteikti šeimai reikalingas paslaugas, nors tokia praktika taikoma Vakarų Europos šalyse, pvz.
JK Nepaisant to, kad paslaugų šeimoms nedidėja, reikalavimai šeimoms griežtinami: netaikyti jokių fizinių bausmių, nepalikti ikimokyklinio amžiaus vaikų be vyresnių nei 14 m. asmenų priežiūros. Tėvų siekis riboti netinkamą vaikų elgesį gali būti kriminalizuojamas, o visi, kas nepraneša apie „galimą“
„nusikaltimą“, suvokiami kaip nusikaltimo bendrininkai. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga38221
punkte vartojamą sąvoką „bendrojo pobūdžio paslaugas“ pakeisti į teisės aktuose vartojamas sąvokas, kadangi neaišku kokios paslaugos turimos omenyje arba šios sąvokos apibrėžimą įtvirtinti šio įstatymo 2 straipsnyje. Ta pati pastaba taikytina ir kitiems šio Įstatymo projekto straipsniams, kuriuose ši sąvoka vartojama. Pritarti
straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti pagrindai (aplinkybės), kuriems esant grėsmė vaikui priskiriama konkrečiam (trečiam) lygiui, siūlytina tobulinti šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktų formuluotes, jose taip pat nustatant skirtingo lygių grėsmių nustatymo kriterijus. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga3824
dalies 4 punktą, po žodžių „vaiko gyvybei“ įrašant žodį „sveikatai“. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga3824 69.
Tikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies
savivaldybių teritorijose paslaugas teikiančiais socialiniais darbuotojais, taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar vaiko teisių apsaugos tarnyba turės pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių per nustatytą laiką vykti į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybę ir teikti vaikui ir jo šeimai paslaugas. Taip pat įstatyme turėtų būti nurodyta, kokias paslaugas, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijas, specialistų kvalifikaciją, galės teikti ir teiks vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų komanda. Pritarti
3839211 Neaiškus projekto 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 39 straipsnio 1 dalyje minimų bendrojo pobūdžio paslaugų turinys, kas jas ir kam skiria, kuo jos skiriasi nuo projekte apibrėžtų bendruomeninių paslaugų. Pritarti
3839211
straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 39 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas nulinis vaiko situacijos grėsmės lygį: pagal 38 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustačiusi nulinį grėsmės lygį, vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas (nėra aišku, ar tai bendrosios socialinės paslaugos, kaip jos suprantamos Socialinių paslaugų įstatymo prasme) – toks teisinis reguliavimas yra imperatyvus; iš 39 straipsnio 1 dalies matyti, kad vis dėlto galimi atvejai, kai nustačius nulinį grėsmės lygį bendrojo pobūdžio socialinės paslaugos (taip pat nėra aišku, ar tai bendrosios socialinės paslaugos, kaip jos suprantamos Socialinių paslaugų įstatymo prasme) gali būti neskiriamos arba skiriamos bendruomeninės paslaugos (nėra aišku, kokios tai paslaugos), kurių organizavimą užtikrina savivaldybė.
Taip pat iš 39 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kas priima sprendimą neskirti ar skirti bendruomenines paslaugas, nustačius nulinį vaiko situacijos grėsmės lygį. Atsižvelgiant į tai, teisės normos koreguotinos. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga3851
dalies 1 punkto formuluotę, nes neaišku kokiu tikslu vaiko atvejo nagrinėjimo susitikime, kuriame atskleidžiamos vaiko, jo atstovų pagal įstatymą bei kitų kartu gyvenančių asmenų privataus gyvenimo detalės ir asmens duomenys, dalyvauja bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai (pagal siūlomą formuluotę – nebūtinai susiję su vaiku ir paslaugų jam teikimu). Pritarti
386
būdu „pateikia“ vaiko nuomonę. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga386 71.
Patikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 6 dalies formuluotę, nurodant, kas pateikia vaiko nuomonę ir kaip ji išklausoma tais atvejais, jei vaikas nedalyvauja nagrinėjant vaiko teisių pažeidimo atvejį. Pritarti
383878
kalbama apie priimamą sprendimą, o 8 dalyje apie susitarimą
kontrolieriaus įstaiga387
dalies formuluotę, atsisakant teisėkūroje nevartojamų sąvokų „pasidalinama informacija“ „aplinkos situacija“, taip pat nurodant konkretų subjektą, priimantį sprendimą dėl atvejos vadybos taikymo. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga383887
dalies formuluotę, ją suderinant su 38 straipsnio 7 dalyje vartojamomis sąvokomis, t. y. vietoj žodžio „sutarus“ įrašyti „Priėmus sprendimą“, vietoj žodžio „esančiais“ įrašant „nurodytais“. Pritarti 357.
teisės institutas3923
paslaugos (39 straipsnis kartu su 2 straipsnio 3 punktu) yra svarbi ir reglamentuotina sritis, nors jos turėtų būti skiriamos visais atvejais, išskyrus „nulinį grėsmės“ lygį pagal dabartinę formuluotę; tačiau, šis terminas nėra suderintas su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu - ten tokių paslaugų nėra numatyta; be to, turi būti numatytas privalomas bendruomeninių (ar socialinių) paslaugų katalogas, kuris kiekvienai savivaldybei būtų privalomas vaiko gerovės užtikrinimo srityje, galbūt jų skaičių netgi siejant su savivaldy bėje gyvenančių vaikų skaičiumi ar kitais kiekybiniais ar kokybiniais kriterijais; būtent bendruomeninių (ar socialinių paslaugų) kompleksas, privalomai užtikrinant jų organizavimą ir numatant, kokiais atvejais jos turi ar gali būti skiriamos, sudaro daugelio jau minėtų šalių analogiškų įstatymų kertinę ašį - tokia ji turėtų būti ir šiame įstatyme, tačiau čia jos aptariamos tik labai fragmentuotai ir paviršutiniškai;
asociacija39
egzistuojančių rizikos faktorių, dėl kurių būtina teikti intervencinę pagalbą, tačiau išlieka būtinybė vaiko atstovams pagal įstatymą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas, priimamas sprendimas skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas, kurių organizavimą užtikrina savivaldybė. 2. Vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos ir kito grėsmės lygio situacijose, jeigu tai numatoma Pagalbos plane. 3. Bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos pagal vaiko, jo atstovų pagal įstatymą pageidavimu ar vaiko teisių apsaugos tarnybos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovų siūlymu.
Nėra aišku apie kokias konkrečias bendruomenines paslaugas eina kalba, ar tai paslaugos, kurios yra numatytos LR socialinių paslaugų įstatyme? Straipsnis turėtų būti konkretizuojamas. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga39
nuostatas, įtvirtinant galimybę gauti bendruomenines paslaugas ne tik vaiko atstovams pagal įstatymą, bet ir pačiam vaikui, taip pat įvertinant, kad vaiko atstovais pagal įstatymą gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Pritarti
391
sprendimą skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga3938121
nuostatos dalyje dėl paslaugų rūšies skyrimo suderinti su 38 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį skiriamos bendrojo pobūdžio paslaugos, taip pat nurodyti subjektą(-us), kurie priima sprendimą dėl bendruomeninių paslaugų teikimo. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga393939123
bendruomeninių ir kompleksinių paslaugų, taip pat bendruomeninių ir naujos rūšies – bendrojo pobūdžio – paslaugų. Taip pat neaišku, kodėl paslaugos bendruomenėje (t.y. arti vaiko ir jo teisėtų atstovų gyvenamosios vietos) teikiamos tik nustačius nulinį grėsmės lygį, o esant didesnėms grėsmėms (grėsmės lygiui) jos „gali būti“ skiriamos. Pritarti 363.
teisės institutas40412212
kartu su 2 straipsnio 1 ir 2 punktais) yra svarbus ir reglamentuotinas darbo su šeima ir vaiku metodas; primygtinai siūlytina atvejo vadybos nereglamentuoti jokiais „socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais“, esminiai dalykai turi būti surašyti įstatyme, o tolesnis praktinis veikimas yra atvejo vadybininko (greičiausiai - socialinio darbuotojo) išsilavinimo ir kompetencijos klausimas - būtent tai turi būti įtvirtinta įstatyme - kokie išsilavinimo ir kompetencijos reikalavimai keliami atvejo vadybininkui; be to, Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 5 punktas dirbtinai kuria jau aptartą „dvigubos priežiūros“ sistemą, nereikalingai ją dalina į teisinę ir faktinę. Atsižvelgti
asociacija4040 straipsnis. Atvejo vadyba
būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 2. Atvejo vadyba turi būti akcentuota į koordinuotos pagalbos vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą procesų organizavimą, paslaugų teikimą ir įvairios pagalbos taikymą, kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba. 3. Atvejo vadybos procesą sudaro:
1) šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių nustatymas ir pagalbos organizavimas, vaiko individualių ir šeimos poreikių, jos aplinkos situacijos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas);
2) pagalbos plano sudarymas ir įgyvendinimas;
3) šeimos stebėsena;
4) pagalbos plano peržiūrų organizavimas ir pagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. 4.
užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui. 1 d. nėra aiški ir logiška, persipina atvejo vadybininko bei mobilios komandos funkcijos. Įstatymo projekte numatyta, kad mobili komanda teiks intensyvią bei kompleksinę pagalbą šeimai, o šioje dalyje kalbama apie rekomendacijų pateikimą atvejo vadybininkui. Nėra aišku, kodėl tame procese nėra vaiko teisių apsaugos tarnybos? Kokios tarnybos, mobilios komandos ir atvejo vadybininko funkcijos? Nėra aišku, kas nustato šeimos socialinės rizikos lygį ir poreikius, kas vykdo šeimos stebėseną bei kt. neįvertinta ir tai, kad esant dabartiniam socialinių paslaugų prieinamumui, kompleksinės pagalbos šeimai teikimas gali strigti dėl šeimos narių motyvacijos, dėl atstumo iki rajono centro, nes kaimuose specialistų nėra bei kt. Atsižvelgti
teisės institutas4011421
projekto skirsnyje, turbūt trumparegiškai mėginant reaguoti į pastaraisiais mėnesiais žiniasklaidoje išgarsintus grubaus smurto prieš vaikus atvejus, jaučiamas kardinalus požiūrio į vaiko paėmimą iš šeimos pokytis - lyginant su dabartine ir ypač - dar ankstesnėmis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis. Šioje srityje būtina išlaikyti pragmatišką, pirmiausia - vaiko ir šeimos interesus atitinkančią lygsvarą, kurią subalansuoti teisės normomis ir jų įgyvendinimo praktika nėra paprasta. Pirmiausia svarbu laikytis nuostatos, kad vaikas turi augti savo biologinėje šeimoje - ten jam yra geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar ne ilgalaikių socialinių problemų. Kita vertus - jei vaikui kyla akivaizdi grėsmė ir gyventi biologinėje šeimoje jis akivaizdžiai toliau negali, jis turi būti iš šeimos laikinai ar visam laikui paimamas.
Toliau, jei yra bent minimalių galimybių, įvairiomis socialinėmis paslaugomis vaikui, vaiko tėvams ir visai šeimai turi būti stengiamasi jį grąžinti į šeimą, o jei tai nepavyksta arba yra visiškai neperspektyvu - jis įvaikinamas arba atiduodamas globai. Tačiau dabartinės Įstatymo projekto formuluotės akivaizdžiai pakrypo intensyvesnio vaiko paėmimo iš šeimos linkme. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Esant pirmo ir antro vaiko situacijos grėsmių lygiui, kai dar nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą <...>“ žodžiai „kai dar nėra“, to paties straipsnio 4 dalies formuluotėje „Bet kuriame atvejo vadybos etape turi būti imamasi skubių veiksmų užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui“ žodžiai „grėsmė vaiko <...> saugumui“, taip pat Įstatymo projekto 11 ir 42 straipsnio nuostatos sudaro įspūdį, kad vaiko paėmimas iš šeimos nebėra laikomas kraštutine ir paskutine priemone, nors tokia jis privalo būti ir tai būtina aiškiai pabrėžti įstatyme. Pritarti
402
problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema“ kaip neapibrėžtos ir vertinamojo pobūdžio. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga402
žodžio „akcentuota“ siūlytina įrašyti žodį „orientuota“, išbraukti kaip perteklinius, pasikartojančius ir neturinčius teisinio krūvio (nes neaišku kokia „įvairi pagalba“ turima omenyje) žodžių junginį „įvairios pagalbos taikymą“.
Taip pat neaišku, kodėl atvejo vadybą numatyta orientuoti ne į rezultatą (vaiko ir šeimos problemų išsprendimą), o į procesą (paslaugų ir pagalbos teikimą). Pritarti
kontrolieriaus įstaiga402
nuostatos suponuoja, kad atvejo vadybos tikslas – organizuoti ir užtikrinti įvairių rūšių pagalbos ir paslaugų (socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.) teikimą, todėl keltinas klausimas dėl atvejo vadybininko santykio ir siūlomų nuostatų dermės su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi ir jo funkcijomis. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga404032
straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektus, atsakingus už 1-4 punktuose nurodytų veiksmų (priemonių) atlikimą, taip pat patikslinti šios dalies 2 punkte nurodyto pagalbos plano santykį su socialinio darbo su šeima planu. Pritarti
40424
įstatymo 40 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra aišku, kas konkrečiai turi imtis skubių veiksmų – atvejo vadybininkas, vaiko teisių apsaugos tarnyba, policija ar kiti subjektai. Taip pat neaiškus šios normos santykis su įstatymo 42 straipsnyje numatyta vaiko paėmimo tvarka, jeigu abi normos pakartoja viena kitą, jos turi būti išdėstytos viena norma. Pritarti
savivaldybių asociacija41
taip pat iškilo klausimų dėl praktinio šių nuostatų įgyvendinimo: 2.1. Dėl 41 str. Neaiškus savivaldybių administracijos paskirto atvejo vadybininko vaidmuo ir jo galios.
Nėra aišku, kodėl atvejo vadybininkas nėra seniūnijos socialinis darbuotojas, dirbantis su tokia šeima, nes apibrėžtos funkcijos (užmezga pagalbos santykį su vaiku ir šeima, įgalina šeimą spręsti šeimos problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus ir kt.) – yra seniūnijos socialinio darbuotojo darbas. Pastebėtina tai, kad iki šiol daugelyje savivaldybių vyksta atvejų peržiūros, kurias organizuoja vaiko teisių skyrių darbuotojai į peržiūrą pasikviesdami, priklausomai nuo situacijos, kitus reikalingus specialistus. Pritarti
asociacija41
Straipsnyje minimas funkcijas šiuo metu sėkmingai atlieka socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis. Todėl nėra aišku, kam ir kokiu tikslu atvejo vadybininkas atliks jau įstatymuose numatytas funkcijas (pvz. LR Socialinių paslaugų įstatymas, Rekomendacijos dėl bendro darbo su šeimomis ir kt. Kyla abejonių ir dėl atvejo vadybininko galių. Kiek jis turės galių suburti įvairių institucijų atstovus? Kaip privalomumas dalyvauti atvejų aptarimuose ir pagalbos šeimai teikimas atsispindės kituose teisės aktuose – sveikatos priežiūros, švietimo ir t.t.? Atsižvelgti
411
santykį” ir nustatyti veiksmus, kurie turi būti atlikti, jeigu toks santykis neužmezgamas. Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatyti aiškūs įgaliojimai atvejo vadybininkui telkiant bendruomenės narius ir specialistus. Iš normos formuluotės nėra aišku ar atvejo vadybininkas turi valdingus įgaliojimus bet kurių iš minėtų asmenų atžvilgiu.
Be to, yra būtina aiškiai įvardyti, kokie “specialistai” turimi omenyje, kadangi galimi atvejai, kad specialistų darbą reguliuojantys teisės aktai nenumatys jiems darbinės pareigos būti pasitelktiems atvejo vadybininko. Taip pat atskleistinas šios normos santykis su projekto 51 straipsnio 3 dalimi, t.y. ar specialistai bus išimtinai tik paskirti savivaldybės ar be savivaldybės paskirtų specialistų bus pasitelkiami ir kt. Taip pat būtina sukonkretinti ko siekiama nuostata “Atvejo vadybininkas ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo, įgalina šeimą ją spręsti, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.” Jei atvejo vadybininkas tik “ieško sprendimo”, “stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus”, kyla klausimas kas “randa sprendimą” ir vykdo intensyvų prevencinį ir socialinį darbą, kur nustatoma, koks darbas turi būti atliktas. Pritarti
teisininkų sąjunga „Nuomonės“411 Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „atvejo vadybininkas užmezga pagalbos santykį su vaiku bei jo šeima, įvertina poreikius bei jos aplinką, telkia bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkas ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo, įgalina šeimą ją spręsti, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.“Analizuojant 41 straipsnio 1 dalį kyla daug klausimų: ką reiškia sąvoka „užmegzti pagalbos santykį“ ir kokie numatomi veiksmai, kokios pasekmės, jei toks santykis neužmezgamas? Ar atvejo vadybininkas turi valdingus įgaliojimus bet kurių iš minėtų asmenų atžvilgiu ir ar tokie įgaliojimai neviršija kitų asmenų teisės į privatumą? Pagal kokius kriterijus įvertinami poreikiai bei aplinka?
Manome, kad priklausomai nuo atvejo vadybininko asmenybinių poreikių ir požiūrio, vertinimas gali būti labai skirtingas ir subjektyvus. Kokie „specialistai“ įvardinami, kadangi galimi atvejai, kad specialistų darbą reguliuojantys teisės aktai nenumatys jiems darbinės pareigos būti pasitelktiems „atvejo vadybininko“? Ar specialistai išimtinai bus paskirti savivaldybės, ar bus pasitelkiami ir kiti? Tokiu atveju, kas privalės atlyginti jiems už atliktą darbą? Atvejo vadybininkas
„ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdų“, bet jas spręsti įgalina
šeimą. Kalbama apie šeimą, atsidūrusią tam tikroje krizinėje situacijoje, tai ne visais atvejais ji pajėgi tuos įgalinimus vykdyti, ir jai dažnai reikalinga reali pagalba, o ne įgalinimai. Atvejo vadybininkas „nuolat stebi“. Ar praktiškai įmanoma nuolat stebėti? Galima stebėti sistemingai, tam tikrais nustatytais terminais ar pan. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga411
nekonkrečių ir teisiškai neapibrėžtų formuluočių „užmezga pagalbos santykį su šeima“, „telkia bendruomenės narius“, „ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo“, „prevencinio“ (nes įstatymo projekto nuostatos suponuoja, kad atvejo vadyba taikoma esant vaiko teisių pažeidimui). Tobulinant minėtą teisės normą atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendruomenės įtraukimas į šeimos problemų sprendimą turėtų būti išsamiau reglamentuotas, siekiant vaiko ir šeimos privataus gyvenimo bei asmens duomenų apsaugos ir dermės su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio dalims ir kitiems šio įstatymo projekto straipsniams.
Taip pat paminėtina, kad asmens ir šeimos socialinių paslaugų poreikis yra įvertinamas pagal patvirtintą metodiką, todėl lieka neaišku koks atvejo vadybininko santykis su socialiniu darbuotoju, vertinančiu minėtų paslaugų poreikį (kokiais atvejais socialinių paslaugų poreikį vertins atvejo vadybininkas, kokiais – socialinis darbuotojas, kokiu teisiniu pagrindu atvejo vadybininkas koreguos socialinio darbo procesus ir pan.), kokias kriterijais ir kokiu teisės aktu vadovaudamasis atvejo vadybininkas (ar kitas subjektas) vertins kitų (švietimo, sveikatos priežiūros ir pan.) paslaugų poreikį. Manytina, kad reglamentuojant pagalbos teikimą ir atvejo vadybą turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis metodikomis, tvarkomis ar kitais teisės aktais, kad periodiškai turi būti vertinamas teikiamų paslaugų ir pagalbos efektyvumas ir vadovaujantis vertinimo rezultatais gali būti priimamas sprendimas dėl paslaugų keitimo, kokie subjektai vertina paslaugų poreikį ir teikiamų paslaugų efektyvumą, taip pat nustatyti tokio vertinimo periodiškumą. Pritarti
4121
informacijos iš įvairių subjektų. Tokios informacijos parengimas gali reikalauti darbuotojų darbo laiko, materialinių sąnaudų, todėl norma papildytina nuostatomis apie tai ar informacija atvejo vadybininkui teikiama atlygintinai ir kas atitinkamą atlyginimą moka. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga4122
projekto 41 straipsnio 2 dalies 2 punktą, įgalinant atvejo vadybininką sudaryti pagalbos planą (įvertinant aplinkybę, kad jis vertins paslaugų ir pagalbos poreikį). Pritarti
4121 1.8.
Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos tikslintinos nurodant, kokiu tikslu ir kokia informacija apie vaiko sveikatą reikalinga atvejo vadybininkui. Tikėtina, kad medicininio išsilavinimo neturinčiam specialistui reikalingos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kurioje vaikas yra prirašytas, išvados, ar vaikas gauna visas pagal amžių reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas (profilaktinis sveikatos patikrinimas, skiepai ir kt.). Pritarti
4121
tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą – nurodyti, kad, esant tarnybiniam būtinumui, vaiko atvejo vadybininkas turi teisę neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje priregistruotas vaikas, išvadas dėl vaikui suteiktų ir reikalingų suteikti sveikatos priežiūros paslaugų, arba išvadas dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie priregistruoti (asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai nurodo, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaiku). Pritarti
41535
straipsnio 3 dalies ir 5 dalies 5 punkto suderinamumą: 3 dalyje numatyta, kad pagalbos planas sudaromas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, o
priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku <...>, atvejo vadybininkas kreipiasi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Neaišku, ar pagal 5 dalies 5 punktą būtina laukti 12 mėnesių, ar šis terminas gali būti trumpesnis, jeigu jis pakankamas atitinkamoms išvadoms padaryti. Pritarti
4151 2.18.
Siekiant, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su juo tvarkos nustatymo, kiti ginčai dėl vaiko būtų sprendžiami greičiau ir mažėtų teismų darbo krūvis, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 41 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) siunčia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti paslaugų ir koordinuoja jų teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;“. Pritarti
4155
nustatyta, taigi ir vadybininkas gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl jos nustatymo, tik esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems laikinosios globos nustatymo pagrindams. Pagalbos plano vykdymo neefektyvumas savaime negali būti pagrindas nustatyti vaiko globą. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga4155
dalies 5 punkto nuostatas, susijusias su globos vaikui nustatymu, su
42
teisinį institutą. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra naujas, t.y. iki šiol nereguliuotas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Todėl jo esmę, taikymo nuostatas ir teisines pasekmes būtina aptarti. Pritarti 385.
42 Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal savo esmę teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą yra nauja tėvų valdžios apribojimo forma, todėl nuostatos, susijusios su šiuo teisiniu reguliavimu – sąlygos, būdai ir teisinės pasekmės, turi būti įtvirtintos ne
asociacija42
siūlymą, kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 2. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą teikti savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą nustatyti vaiko laikinąją globą (rūpybą) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos arba grąžinti vaiką teisėtiems atstovams. 3. Teismui neleidus vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, peržiūrimas pagalbos planas, patikslinant nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą. 4. Paaiškėjus, kad patikslintos pagalbos plano priemonės ir paslaugos nepadėjo vaiko atstovams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti ? vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;
2) esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
3) gavęs teismo leidimą šios dalies 1 ir 2 punkte nustatytais atvejais, organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą. 1 d.
turėtų teikti siūlymus vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl kreipimosi į teismą. Pažymėtina ir tai, kad galiojančiame LR CK ir LR CPK nėra numatytas teisinis teismo leidimo dėl vaiko paėmimo iš šeimos reglamentavimas. Todėl nuostata naikintina ar keistina atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų normas. 2 d. Jei VTAT centralizuota, tai Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie LR SADM padalinys rajone kiekvieną kartą kreipiasi į savivaldybės administraciją su teikimu steigti laikinąją globą? Neaišku, kas vykdo globos priežiūrą. Nuostata keistina, atsižvelgiant ir į tai, kad galiojantys įstatymai
atvejo vadybininko veikla. Atsižvelgti
42
leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, diskutuotina. Sutiktina, kad CPK XXXIX skyriuje („Bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka“) reglamentuojamo teismo leidimo instituto paskirtis yra užtikrinti vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių teisių apsaugą. Kita vertus, reikėtų įvertinti, ar teismo leidimo institutas yra tinkama procesinė bylų dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo tvarka. Abejonės dėl šio instituto tinkamumo kyla dėl to, kad teismo leidimo išdavimo tvarka paprastai sprendžiami klausimai, kai nėra ginčo, t. y. procesas yra supaprastintas, prioritetiškai rašytinis (CPK 582 straipsnio 1 dalis). Be to, šiuo atveju ypač svarbu tai, kad pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį teismo nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti išduoti teismo leidimą neskundžiama apeliacine tvarka.
Atsižvelgiant į bylų dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjimo tvarkos ypatumus, svarstytina, ar tai yra tinkama procesinė tvarka spręsti klausimams dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta, kad ši procesinė tvarka nurodytu atveju taikytina, siūlytume inicijuoti CPK XXXIX skyriaus nuostatų pakeitimus, taikytinus nagrinėjant bylas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą, numatant tokių bylų nagrinėjimą žodinio proceso tvarka bei įtvirtinant galimybę apskųsti teismo nutartį apeliacine tvarka. Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto organizuotų klausimų dėl svarstomo projekto lydimųjų projektų, keičiančių Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatas, išsamiai diskutuota dėl pastaboje keliamų klausimų. Komitetas atsižvelgdamas į klausymuose išsakytas nuomones ir diskusijų rezultatus, teikia konkrečius siūlymus dėl Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pataisų, apibrėžiant leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos nėra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. 388. NTA42
straipsnio pavadinime po žodžių „vaiką paimti“ siūlytina įrašyti žodžius „iš jo atstovų pagal įstatymą“. Pritarti
421 Antra, aptariamo straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog prašymas paimti vaiką nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK XXXIX skyriuje nustatomos supaprastinto proceso taisyklės.
Pagal šio skyriaus taisykles nagrinėjamos bylos, kuriose dažniausia nėra ginčo dėl teisės, t.y. dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, kuriais dažniausiai patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės. Bylose dažniausia nedalyvauja jokia antra šalis ir nėra jokių suinteresuotų asmenų, nes pareiškėjų teisių įgyvendinimo klausimas dažniausia nėra susijęs su kitų asmenų teisėtais interesais. Be to, bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas mano, jog būtinas žodinis procesas, arba kai žodinį nagrinėjimą numato tam tikras įstatymas. Taip pat pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog šio proceso metu dažniausia patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės, CPK 582 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog „Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos <...>“. Vertinant išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, jog leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą proceso tikslas nėra pozityvus, nes šio leidimo pasekmė yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (atstovų pagal įstatymą). Todėl šio proceso modelio taikymas leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą klausimo sprendimui kelia abejonių dėl jo proporcingumo siekiamiems tikslams.
Taip pat manytina, jog CPK XXXIX skyrių taikant be jokių išimčių, ir neatsižvelgiant į tai kokios teisinės reikšmės klausimas yra sprendžiamas, t.y.: nenustačius privalomo bylos žodinio nagrinėjimo; nenustačius imperatyvo išklausyti vaiko nuomonės, jei tai yra įmanoma; nenustačius imperatyvo pagal galimybes išklausyti vaiko atstovų pagal įstatymą; nenustačius teisės apskųsti teismo nutartį, kuria leidimas paimti vaiką būtų išduodamas, turėtų būti vertinama, jog siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos nuostatų, tiesiogiai įtvirtinančių valstybės globą šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei (Konstitucijos 38 straipsnis) ir kiekvienos asmens teisę į teisingą teismą (Konstitucijos 30 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlomas reguliavimas privalo būti tobulinamas ir išdėstytas jam deramuose teisės aktuose. Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto organizuotų klausimų dėl svarstomo projekto lydimųjų projektų, keičiančių Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatas, išsamiai diskutuota dėl pastaboje keliamų klausimų. Komitetas atsižvelgdamas į klausymuose išsakytas nuomones ir diskusijų rezultatus, teikia konkrečius siūlymus dėl Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pataisų, apibrėžiant leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos nėra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. 390. Nacionalinė teismų administracija421
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vadybininko siūlymą, kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.
Pastebėtina, kad nėra aišku, kokios formos toks siūlymas turėtų būti: žodinis ar rašytinis, taip pat, ar jis turėtų būti išsamus ir motyvuotas, ar užtektų ir paties siūlymo egzistavimo fakto. Manytina, kad siekiant aiškumo tikslinga numatyti konkrečią tokio siūlymo formą ir jai keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad nėra aišku, ar vaiko teisių apsaugos tarnyba gali kreiptis į teismą nesant tokio atvejo vadybininko siūlymo, todėl siūlytina teisės normą tobulinti, suteikiant jai daugiau aiškumo ir apibrėžtumo. Taip pat pažymėtina, kad VTAPĮ projekto 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo įstatyminių atstovų, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos – siekiant nuoseklumo ir informacijos koncentruotumo, tikslinga šią nuostatą sujungti su VTAPĮ projekto 42 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri būtų taikoma tiek planuotam, tiek ir skubiam vaiko paėmimui iš šeimos. Pritarti
savivaldybių asociacija422 2.2. Dėl 42 str. 2 d. Centralizavus vaiko teisių apsaugos skyrius, manome, kad savivaldybės administracijos direktorius neturėtų nustatinėti vaiko laikinąją globą (rūpybą). Lieka neaišku, kas bus atsakingas už globos priežiūrą. Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komiteto organizuotų klausimų dėl svarstomo projekto lydimųjų projektų, keičiančių Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatas, išsamiai diskutuota dėl pastaboje keliamų klausimų. Vis tik klausymų dalyviai konstatavo, kad šiuo metu tikslingiausia palikti iki šiol galiojančią laikinosios globos nustatymo tvarką (laikinąją globą nustatančio subjekto atžvilgiu). Tačiau šis klausimas ateityje turėtų būti peržiūrimas iš esmės. 392. VTAS vadovų asociacija43
teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. 3. Skubaus vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą atveju teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir šeimai teikiama pagalba vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba sudaro mobilią komandą, kuri per 14 dienų:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su vaiko atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudama su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina vaiko atstovų pagal įstatymą socialinės rizikos lygį;
3) teikia intensyvią motyvacinę, konsultacinę, korekcinę pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą ar kartu gyvenantiems asmenims, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos vaiko grįžimui į jo gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo. 5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas. 6.
laikinąją globą (rūpybą), ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio socialinio darbo su šeima ir Pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per
ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais:
1) vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo;
2) vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. 1 d. Keistina, nes įstatyme nėra aptarta grėsmių nustatymo sąvoka, bei eiga. 2 d. 3 d. nerealios, nes jos neatitinka galiojančių įstatymų nuostatos, nes LR CK teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos nereglamentuotas, todėl tokios nuostatos į įstatymo projektą neturėtų būti teikiamos tol, kol jos neatitiks galiojančių įstatymų. 4 d. Kokie VTAT įgaliojimai sudaryti mobilią komandą iš savivaldybei pavaldžių institucijų atstovų? Neaišku, kol neaiškūs Mobiliosios komandos sudarymo ir veikimo principai, jos įgaliojimai, jos atstovų darbo laiko organizavimas (jei tai praktikuojantys gydytojai ar visą darbo krūvį turintys kiti specialistai, kaip jie pasiskirsto darbo laiką?), funkcijos, atskaitomybė ir t.t. Ši dalis nesisieja su pirmomis straipsnio dalimis todėl turėtų būti keistina. 5 d. neaišku iš kur atsiranda 14 d. terminas ir kodėl atvejo vadybininkas negali inicijuoti Pagalbos plano sudarymo ir kt. veiksmų anksčiau, jei juos atlikti galima. 6 d. nurodomas terminas taip pat tikslintinas, nes nėra aišku kodėl būtent po 60 dienų vyksta šeimos įvertinimas. Pritarti
ministerijos4344 2.
Projekto 43 ir 44 straipsniuose siūloma įtvirtinti nuostatas, pagal kurias vykdant kiekvieną skubų vaiko paėmimą (iš vaiko atstovų pagal įstatymą ir iš jam nesaugios aplinkos) turi dalyvauti policijos pareigūnai. Manome, kad policijos dalyvavimas paimant vaiką yra būtinas tik tais atvejais, kai paimant vaiką gali kilti grėsmę vaiko ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojo gyvybei ar sveikatai ir būtina užtikrinti jų saugumą. Siūlome įtvirtinti teisę Vaiko teisių apsaugos tarnybai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos tiek su policija, tiek ir be policijos. Atsižvelgti
43441
sąvoka „policija“ keistina į sąvoką „policijos pareigūnais“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl įstatymo 44 straipsnio. Pritarti
savivaldybių asociacija431
p. Abejonių kelia skubaus vaiko paėmimo iš šeimos tvarka. 43 str. 1 p. reglamentuoja, kad vaiką paimti iš šeimos bus galima tik su policija, kas praktiniame darbe ne visuomet yra būtina. Neaišku, kokia tvarka bus paimami vaikai vaiko teisių apsaugos specialistų nedarbo metu. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga431
atvejais gali būti (bus) reikalingas policijos pareigūnų dalyvavimas vaiko paėmimo procese. Pritarti
432
vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. Iš vienos pusės nėra aišku, kodėl nustatomas vienos darbo dienos terminas veiksmui atlikti, jis turi būti atliekamas nedelsiant.
Iš kitos pusės, nėra reguliuojamos pasekmės, kurios atsirastų vaiko teisių apsaugos tarnybai nespėjus kreiptis ar nesikreipus į teismą per vieną darbo dieną, t.y. ar toks vaikas turėtų būti kitą darbo dieną grąžintas atstovams, ar teismas gavęs pavėluotą prašymą jį turėtų atmesti. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga434343245
straipsnio 2 dalies formuluotę, įvertinant aplinkybes dėl kurių vaikas gali būti paimamas iš šeimos, taip pat tai, kad turėtų būti nustatyta galimybė vaiką grąžinti į šeimą grėsmei išnykus (kai vieno iš tėvų ligos, suėmimo, dingimo ir kt. Civiliniame kodekse nustatytais atvejais, vaiku gali pasirūpinti kitas iš tėvų). Ši pastaba taip pat aktuali ir šio straipsnio 4,
434
aišku kaip įstatymo 43 straipsnio 4 dalis siejasi su pirmosiomis trimis. Taip pat nėra aišku nuo kokio momento bus skaičiuojamas 14 dienų terminas. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga4341
dalies 1 punkto formuluotę, nurodant kokį konkrečiai komandinį darbą atlieka mobilioji komanda (įvertinant vaiko teisių apsaugos tarnybos ir jos specialistų pareigines funkcijas). Pritarti
kontrolieriaus įstaiga4343
dalies 3 punkto nuostatas, atskleidžiant motyvacinės, konsultacinės, korekcinės pagalbos turinį. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga4338424
dalyje nustatytą terminą su 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu terminu. Pritarti 403.
435
abejonių įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje numatytas 14 dienų termino pagrįstumas. Nesuprantama kodėl atvejo vadybininkas negali inicijuoti Pagalbos plano sudarymo ir kt. veiksmų anksčiau, jei juos atlikti galima. Kadangi norma numato taip pat Pagalbos plano peržiūrų koordinavimą, kyla klausimas nuo kokio momento 14 dienų terminas bus skaičiuojamas šiam veiksmui, kadangi įstatymas nenumato, kad mobilios komandos bus sudaromos kokiomis nors sąlygomis pakartotinai. Pritarti
436
"nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo
pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais“, vaikas iš jų gali būti paimamas nuolatinei globai. Kaip tėvai, iš kurių paimti vaikai, gali juos auklėti ar piktnaudžiauti savo valdžia? Formuluotė „nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio“ turėtų būti tikslesnė - kaip bus įvertinta, ar tėvai dėjo, ar nedėjo pastangas; ar mėgino keisti elgesį? Koks pasikeitimas bus vertinamas kaip „pasikeitimas“, o koks - ne? Pritarti
kontrolieriaus įstaiga43426
nėra aktualios ir šio įstatymo 42 straipsnio kontekste (esant planuotam globos vaikui nustatymui) ir, ar neturėtų būti dėstomos atskiru įstatymo straipsniu. Pritarti
44
nuoroda į įstatymo 45 straipsnio 1 dalį. Pritarti
44
sąlygas lengvai paimti vaikus, norint apsidrausti, kad tik ko nenutiktų. Kaip specialistai nutaria, kas yra grėsmė vaiko sveikatai, ir kokia ji turi būti, kad vaikai būtų paimti?
Jei Lietuvoje paimti vaiką iš šeimos užtenka fakto, kad tėvai išgėrę, tai kitur užsienyje svarbiausia, kaip tėvai išgėrę elgiasi: ar smurtauja, ar būna ramūs ir t.t. Reikia pripažinti, kad pagalbos priklausomoms nuo alkoholio šeimoms paslaugos Lietuvoje neišvystytos. Socialiniai darbuotojai dažnai neturi ką pasiūlyti šeimai. Panašiai užsienyje yra sudaromos sąlygos psichikos liga sergantiems tėvams auginti savo vaikus, o Lietuvoje trūksta adekvačios psichiatrinės pagalbos. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga444345
normų reguliuojami santykiai patenka į Įstatymo projekto 43 straipsnio reguliavimo sritį, siūlytina juos sujungti, atitinkamai koreguojant 43 straipsnio 2 dalies formuluotę pagal aukščiau pateiktus siūlymus, taip pat 45 straipsnio formuluotes
44
25VTAPĮ projekto 44 straipsnio nuostatos numato,
kad vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei ir nėra galimybės nedelsiant susisiekti su jo atstovais pagal įstatymą, pasitelkdama policijos pareigūnų pagalbą, privalo nedelsdama vykti į vaiko buvimo (radimo) vietą, o įvertinusi, kad vaiko sveikatai ar gyvybei kyla grėsmė, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir apgyvendina VTAPĮ projekto
atstovai pasiims vaiką.
Pastebėtina, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba, prieš atiduodama vaiką įstatyminiams vaiko atstovams, turėtų įsitikinti, ar įstatyminiai vaiko atstovai sugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, ar jam sudarytos tinkamos sąlygos, įvertinti šeimai teikiamas socialines paslaugas ir jų pobūdį (jei neteikiamos, svarstyti dėl teikimo tikslingumo), išsiaiškinti aplinkybes, kodėl vaikas atsidūrė jam nesaugioje aplinkoje ir kodėl įstatyminiai vaiko atstovai patys nepasirūpino jo saugumu bei netinkamai atliko savo pareigas. Atsižvelgiant į tai, teisės norma tobulintina. Pritarti
45
gali būti apgyvendintas. Tačiau nei minėtame straipsnyje, nei kitur projekte nėra pateikiama aiški eiliškumo sistema, pagal kurią vaikas apgyvendinamas, t.y. nėra aišku pas kurį subjektą (kuriame subjekte) vaiką būtu siekiama apgyvendinti pirmiausia. Pritarti
45
savivaldybės turimą globėjų sąrašą - matome, kaip tikrovėje tai neveikia, nes trūksta globėjų, nėra krizių centrų. Atsižvelgti
asociacija45
1.
aplinkos, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas iki trejų metų:
1) laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje;
2) laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik išimtinais atvejais (kai nėra galimybės jo apgyvendinti šeimos ar šeimynos aplinkoje) ir šio vaiko globa (rūpyba) institucijoje trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje. 4. Vyresnis kaip trejų metų vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 2–3 dalių nuostatomis. Vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami institucijoje vadovaujantis Civilinio kodekso 3.261 straipsnio nuostatomis, o vyresni vaikai – vaikų socialinės globos įstaigoje tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Nei straipsnyje, nei įstatyme nenumatyta vaiko laikino apgyvendinimo tvarka bei eiliškumas, nėra aišku, kas tokie socialiniai globėjai ir kuo jie skiriasi nuo laikinųjų ar nuolatinių globėjų rūpintojų? Straipsnyje išdėstytos nuostatos chaotiškos.
Iš esmės straipsnyje kalbama apie laikinosios globos nustatymą, o ne apie vaiko apgyvendinimą, todėl straipsnis taip pat keistinas. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga45
socialinio globėjo sąvoką suderinti su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-293 ir Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo projekte
45
žodžius „sveikatos priežiūros įstaigą“, nes vaikai neturėtų būti apgyvendinami sveikatos priežiūros įstaigose. Atsižvelgti
454512
straipsnio 1 ir 2 dalies normas, reglamentuojančias vaiko apgyvendinimą, nustatant apgyvendinimo prioritetus. Pagal siūlomą reglamentavimą pirmiausia numatyta, kad vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaiko socialinės globos institucijoje (1 dalis), ir tik 2 dalyje kaip papildoma galimybė numatytas vaiko laikinas apgyvendinimas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Siūlytume nustatyti, kad pirmiausia būtų įvertinta galimybė apgyvendinti vaiką pas jo artimuosius, jeigu tai neprieštarauja jo interesams, ir tik nesant tokios galimybės - globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje. Pritarti
teisės institutas VI Y 8.
Įstatymo esmę turėtų sudaryti dabartinio pirmojo VI skyriaus Antras skirsnis, tačiau jame:
asociacija VI Y Siūlome patikslinti VI skyriaus nuostatas, suderinant straipsnių nuostatas tarpusavyje, konkrečiai apibrėžiant, kaip Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrins vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje, kokios konkrečios savivaldybių įstaigos ir institucijos turimos omenyje apibrėžiant jų įgaliojimus vaiko teisų apsaugos srityje. Taip pat manytina, kad nėra apgalvotas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos planas, jame nenurodyta kokiomis priemonėmis ir kokiais terminais bei kokiu būdu bus reorganizuoti vaiko teisių apsaugos skyriai. Pateiktas įstatymo projektas galimai buvo rengiamas neįvertinant realios vaiko teisių apsaugos situacijos Lietuvoje, nebuvo vadovautasi Valstybės kontrolieriaus išvadomis, neatsižvelgta į galiojančių tarptautinės bei nacionalinės teisės aktų nuostatas ir reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad aiškinamajame įstatymo projekto rašte nurodoma, kad įstatymo projektu siekiama reorganizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą, tačiau pačiame įstatyme nėra nurodoma naujos vaiko teisių apsaugos sistemos struktūra, neaptartos konkrečios vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) funkcijos, teisės, pareigos bei atsakomybės vykdant vaiko teisių apsaugą Savivaldybės lygmenyje, nėra numatyti pereinamojo laikotarpio terminai bei socialinės garantijos. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga
projekto tikslų – patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką, tačiau projekto VI skyriaus nuostatos šio tikslo ir jam įgyvendinti skirtų priemonių neatskleidžia.
Dėl fragmentiško reglamentavimo lieka neaišku, ar Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba turės teritorinius padalinius, kokia veiklos teritorija (sutampančia su savivaldybių teritorija ar ne) bus priskirta teritoriniams (struktūriniams) padaliniams, koks bus (jei jie bus) šių padalinių teisinis statusas, kokios bus jų funkcijos ir kaip jos bus atribotos nuo centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų. Pasiūlytas teisinis reguliavimas palieka neatsakytą klausimą, kas savivaldybės teritorijoje užtikrins vaiko teisių apsaugą (vykdys šiuo metu priskirtas funkcijas) ir kaip veiks patobulinta sistema. Todėl siūlytina iš esmės tobulinti Įstatymo projekto VI skyrių, konkrečiai apibrėžiant institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių vaiko teisių apsaugos politiką šalyje uždavinius, pagrindines funkcijas (kurios gali būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose) bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, įtvirtinti konkrečias atsakomybės ribas, kt. Įstatyme tikslinga nustatyti, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriai veiks jiems priskirtose teritorijose, jų skaičius ir veiklos teritorijos ribos sutaps su savivaldybių skaičiumi ir ribomis (išlaikomas esamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių skaičių ir veiklos ribas apsprendžiantis principas), teritoriniai skyriai bus pavaldūs ir atskaitingi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Ši pastaba dėl teritorinių skyrių kompetencijos ir veiklos teritorijos yra aktuali viso Įstatymo projekto, jo lydimųjų teisės aktų bei galiojančio teisinio reguliavimo įgyvendinimo kontekste, kadangi priėmus siūlomą Įstatymo projekto redakciją liktų neaišku, kas atstovaus vaiko interesus teismuose (išvadų teikimas, ieškinių, prašymų teismams teikimas) ir atliks kitas šiuo metu savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams priskirtas funkcijas – ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos centrinio padalinio, ar teritorinių padalinių tarnautojai. Paminėtina, kad iniciatyvos pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą kyla ne pirmą kartą, buvo parengti ir svarstyti su tuo susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai (pvz., įstatymo projektas Nr. IXP-3637), todėl būtų tikslinga įvertinti galimybę pasinaudoti anksčiau teiktomis teisėkūros iniciatyvomis ir jų pagrindu tobulinti įstatymo
9Antrąjį VI skyrių (46-52 straipsniai) būtina performuluoti taip,
kad pirmiausia būtų pabrėžiamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o ne pavienių institucijų funkcijos. Pirma, dauguma jų jau yra įtvirtintos kituose teisės aktuose, antra, atskiras funkcijų išvardijimas toliau skatina tą pačią aktualią problemą - visos institucijos jaučiasi atsakingos tik už tai, kas konkrečiai joms numatyta. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga46 93.2.
Papildyti Įstatymo projekto 46 straipsnį nuostatomis dėl kitų valstybės institucijų ir įstaigų dalyvavimo užtikrinant vaiko teisių apsaugą;
464647471
T Argumentai yra pateikti siūlymų 2 eilės numeryje. t. y, kad Teisingumo ministerijai turi būti perduotos formavimo ir koordinavimo funkcijos susiję su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veikla bei politikos formavimas, o pati Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. 46 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos
apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos;
tarnyba prie Teisingumo ministerijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
apsaugos ir darbo ministerijos;
susijusi su vaiko teisių apsauga. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 47 straipsnis.
kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje Teisingumo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, formuoja ir koordinuoja vaiko teisių apsaugos politiką:
institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą šiame įstatyme nustatyta apimtimi;
bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais, vertina vaiko teisių apsaugos būklę šalyje, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, savivaldybėms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
šeimas stiprinančias bei vaiko gerovę užtikrinančias programas. Atsižvelgti
461
46 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies
kontrolierius. Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šiame punkte įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182,
priemonių vaiko teisėms užtikrinti. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga4646111
projekto VI skyriaus nuostatų tobulinimo, siūlytume:
dalies 1 punkte nurodytų institucijų funkcijas ir jų paskirtį, jas nurodyti skirtinguose šios dalies punktuose, atitinkamai papildant šią straipsnio dalį nauju 2 punktu, o esamus 2–7 punktus laikant 3–8 punktais; Pritarti 424.
kontrolieriaus įstaiga4615
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“;
Pritarti Projekto autoriai siūlo, kad Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba būtų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tuo tarpu
47
projekto 47 straipsnio punktų tekstas neišplaukia iš pirmosios pastraipos, todėl pirmoji pastraipa ir punktai turėtų būti dėstomos kaip atskiros struktūrinės dalys. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga47
nuostatų dėstymą, juos dėstant atskiromis dalimis (po dvitaškio nurodytos veiklos iš esmės susiaurina ministerijos funkcijas vaiko teisių apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje, nurodytas ministerijos nuostatuose) ir įžanginį normos sakinį papildant žodžiu „įgyvendina“;
4833 Siūlome projekto 48 straipsnio 3 dalies 3 punktą išbraukti kaip perteklinį, nes jis dubliuoja Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje nurodytas Švietimo ir mokslo ministerijos funkcijas. Atsižvelgti
4842
formuluotę kalbiniu požiūriu, kad jos esmė būtų suprantama. Pritarti
4851 101.
Įstatymo
reguliuoti ne vaikams padarytas nusikalstamas veikas, o vaikų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga4851
punkte vietoj žodžio „jiems“ įrašyti „jų atžvilgiu“;
485
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 48 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta Vidaus reikalų ministerijos kompetencija, susijusi su vaiko teisių apsauga. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovos 14 dienos nutarimu Nr. 291 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 1 punktą, Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse. Vadovaudamasi minėtais nuostatais, Vidaus reikalų ministerija neformuoja vaiko teisių apsaugos politikos ir jai nėra priskirti vaiko teisių apsaugos klausimai. Vidaus reikalų ministerija formuodama valstybės politiką viešojo saugumo srityse, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, pagal kompetenciją tik dalyvauja įgyvendinant priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo 1 punktą, Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos (IRD ir Policijos departamentas) valdo registrus ir valstybės informacines sistemas pagal joms priskirtą kompetenciją. Šiuose registruose ir sistemose renkami duomenys ne tik apie fizinius asmenis, vyresnius nei 18 metų, bet ir apie vaikus iki 18 metų (ĮNKR, Nusikalstamų veikų žinybinis registras, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybinis registras, Policijos registruojamų įvykių registras, Eismo įvykių informacinė sistema, Policijos licencijuojamos veiklos informacinė sistema, DNR duomenų registras ir Prevencinio poveikio priemonių taikymo registras). Vidaus reikalų ministerija analizuoja viešojo saugumo būklę šalyje ir atlieka kitus tyrimus ir analizes viešojo saugumo klausimais (nusikalstamumo prevencija, smurtas artimoje aplinkoje ir pan.), kurių objektai būna ir vaikai iki 18 metų. Atitinkamai pagal kompetenciją rengia nusikaltimų prevencijos ir kontrolės, prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programas, taip pat pagal kompetenciją dalyvauja rengiant tarpinstitucines programas ar veiksmų planus ir įgyvendina jų priemones.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 48 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos pagal
kompetenciją dalyvauja įgyvendinant priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje:
1) kaupia, sistemina ir analizuoja pagal priskirtą kompetenciją duomenis apie vaikus iki 18 metų;
2) pagal kompetenciją rengia nusikaltimų prevencijos ir kontrolės, prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programas, taip pat dalyvauja rengiant tarpinstitucines programas ar veiksmų planus ir įgyvendina jų priemones.“ Atsižvelgti Pažymėtina, kad termino „vaikai“ patikslinimas „iki
Siūlymas papildyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijas nuostata, kad jos vadovauja ir reguliuoja savivaldybių vaikų teisių apsaugos skyrių veiklą. 49 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Teisingumo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje. 2.
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
1) gina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams;
2) teikia teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
3) vadovauja ir reguliuoja savivaldybių vaikų teisių apsaugos skyrių veiklą; (Toliau kaip įstatymo projekte atitinkamai pakeičiant numeraciją.)
kontrolieriaus įstaiga49
nuostatomis apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrą (teritorinius padalinius), atskirti tarnybos kaip centrinės institucijos, ir jos teritorinių padalinių (skyrių) funkcijas, nurodyti kas tvirtina šios tarnybos nuostatus (suderinant su kartu pateikto Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 13 straipsnio 2 dalimi). Pažymėtina, kad šiame įstatyme nustačius baigtinį funkcijų sąrašą, lieka neaišku kokiu teisiniu pagrindu teritoriniai skyriai vykdys kituose įstatymuose (Civilinis kodeksas ir kt.) ir teisės aktuose nustatytas funkcijas, kurias atlieka šiuo metu. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga491
dalį, prieš žodį „įgyvendinimo“ įrašant „politikos“;
kontrolieriaus įstaiga492
dalį nuostata, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, nukentėjusiems ir galimai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo. Pritarti
Svarstytinas įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktų tarpusavio santykis, t.y. ar turimi galvoje tie patys duomenys, jei taip, derėtų jų gavimą reguliuoti viename punkte, jei ne, būtina nurodyti, ar projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyti duomenys gaunami atlygintinai ar ne. Duomenų gavimo atlygintinumo klausimas spręstinas ir projekto 49 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Pritarti
49494414 Projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 ir
tarnybai gauti ir tvarkyti informaciją ir asmens duomenis iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų. Atsižvelgdami į tai, kad šiuose 49 straipsnio 4 dalies punktuose yra įtvirtinama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teisė gauti ir tvarkyti asmens duomenis, siūlome šiuos punktus apjungti į vieną punktą bei papildyti numatant, kad Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi teisę gauti tiek minėtų asmens duomenų, kiek jų būtina šios tarnybos funkcijoms vykdyti. Taip pat Projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo turi teisę gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą. Atkreipiame dėmesį, kad ADTAĮ 3 straipsnis nustato reikalavimus asmens duomenų tvarkymui.
Siekdami suderinti šią Projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą su ADTAĮ, siūlome vietoje žodžių „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo“ nurodyti, kad „Asmens duomenys, įskaitant ir ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga4942
dalies 2 punkto nuostatas, sukonkretinant normos formuluotę, nes lieka neaišku kokioms institucijoms apie nustatytus (t.y. atliktas veiksmų vertinimas) vaiko teisių apsaugos pažeidimus informuoja, ar ši teisė nesutaps su Civiliniame kodekse nustatyta ir šios įstatymo projekte numatyta pareiga informuoti kompetentingas institucijas apie vaiko teisių pažeidimą ar nusikalstamą veiką prieš vaiką, taip pat neaišku kodėl tokia teisė suteikiama tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidžia savivaldybių institucijos ar įstaigos (susiaurinamas subjektų ratas);
501
teisės akto glaustumo reikalavimu, įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įvestinas Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos pavadinimo trumpinys, pavyzdžiui,
„Taryba“, kuris vartotinas tolesniame straipsnio tekste. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga501
apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“;
kontrolieriaus įstaiga503
apsaugos ir darbo ministras“ įrašyti „Vyriausybė“; Pritarti 442.
505
50 straipsnio 5 dalis tikslintina, nustatant, jog „Tarybai patalpas suteikia, posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga505
apsaugos ir darbo ministerija“ įrašyti „Vyriausybės kanceliarija“. Pritarti
kontrolieriaus įstaiga51
normas, sukonkretinant subjektus, kuriems priskiriamos šiame straipsnyje nurodytos funkcijos, nes projekto formuluotės neatskleidžia koks subjektas (įvertinant savivaldybės institucijų ir įstaigų daugėtą ir skirtingas jų funkcijas bei suteiktas kompetencijas) yra atsakingas už socialinių globėjų paiešką, įpareigojimus seniūnijoms ir vietos bendruomenių taryboms dėl šeimų įgalinimo tinkamai rūpintis vaikais ir pan. Pritarti
512 Siūlymo
įgaliojimų papildymas pavaldumo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Teisingumo ministerijos. 51 straipsnis. Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje
kompetenciją analizuoja vaiko gerovės būklę, planuoja ir užtikrina vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą. 2.
kompetenciją dalyvauja valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime ir yra pavaldi bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, bendradarbiauja su kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje. (Toliau kaip įstatymo projekte) Nepritarti Konstitucijos 120 str. 2 d. numatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. 446. Vidaus reikalų ministerija512
straipsnio 22 punkto formuluotę darytina išvada, kad vaiko teisių apsauga nebebūtų valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) savivaldybių funkcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įstatymo 6 straipsnį ši funkcija savivaldybėms nėra priskiriama ir kaip savarankiškoji, o iš kartu su Vietos savivaldos įstatymo projektu pateikiamų kitų susijusių įstatymų projektų ir aiškinamojo rašto (toliau – aiškinamasis raštas) nuostatų spręstina, kad vaiko teisių apsauga centralizuojama ir priskiriama būtent valstybės institucijoms. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 51 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės institucijos pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant valstybinės vaiko teisių apsaugos funkciją ir bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisų apsaugos srityje. Taigi, nors pagal siūlomą Vietos savivaldos įstatymo projektą vaiko teisių apsauga visai nepriskiriama savivaldybių kompetencijai ir nevertinama kaip savivaldybių funkcija, tačiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas savivaldybių funkcijas šioje srityje numato (pvz., 49 str. 2 d.
straipsnio 22 punkto pakeitimo esmė. Pritarti
Susipažinę su Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), pažymime: Įstatymo projektas parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių, įstatymo stiliui būdingo logiškumo ir nuoseklumo, ekonomiškumo ir racionalumo, teisės nuostatų tikslumo, aiškumo ir vienareikšmiškumo. Įstatymo projektas perkrautas informacija, perteklinėmis, deklaratyvaus pobūdžio nuostatomis neturinčiomis teisės krūvio, neatitinka teisės akto glaustumo reikalavimo, neaiškumų sukelia netvarkingas teisės terminijos vartojimas, pvz. „bendruomenės“ sąvoka vartojama nenuosekliai, tad neaiškus jų turinys. Įstatymo projekto 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse kalbama apie vietos bendruomenių tarybas, o Įstatymo projekto 51 straipsnio 7 dalyje kalbama apie bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, aktyvius bendruomenių narius, Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatomos „bendruomeninės paslaugos“, bet tokios paslaugos nėra numatytos Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatyme. Siejant Įstatymo projekto straipsnius su kitais įstatymais, nurodomas jau nebegaliojantis teisės aktas (25 straipsnio 3 dalyje minimas nebegaliojantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). Pritarti
teisės institutas52 10.
Įstatymo projekto 52 straipsnis neatitinka galimo ir skatintino nevyriausybinių organizacijų vaidmens šiuolaikinės vizijos, jų statuso pokyčio, finansavimo schemų, veiklos kokybės užtikrinimo, subsidiarumo principo įgyvendinimo, o 1 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią jos neva
„<...> užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą
<...>“, tinkamai nereglamentavus prieš tai minėtų klausimų, yra paprasčiausias nesusipratimas, nes jų neišsprendus jos jokių paslaugų vaikui ir šeimai organizuoti neturi ir neprivalo, tai privalo daryti valstybė ir savivaldybės, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, jas tinkamai finansuodamos, pirkdamos paslaugas ir t.t. Pritarti
teisininkų sąjunga „Nuomonės“523 Įstatymo projekto VI Skyriaus 52 straipsnio, reglamentuojančio nevyriausybinių organizacijų kompetenciją vaiko teisių apsaugos srityje, 3 dalyje, atvejo vadybininkas dalyvauja vaiko atvejo vertinime, užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą. Nevyriausybinės organizacijos jokių paslaugų vaikui ir šeimai organizuoti neturi ir neprivalo, tai privalo daryti valstybė ir savivaldybės, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, jas tinkamai finansuodamos, pirkdamos paslaugas ir t. t. Ar tokių organizacijų teikiamos paslaugos šiuo metu užtikrina ir užtikrins vaikų gerovę, jei tiek daug vaikų, kuriuos reikia atskirti nuo tėvų ir atiduoti į tariamai geresnes sąlygas globėjams, šeimynai ar pan.? Vaikas, kokie geri bebūtų jo globėjai, laimingas gali augti tik šeimoje, tad nepagrįstai Įstatymo projekte tiek menkai beliko vietos sąvokoms
„vaikas ir šeima“. Pagrinde projektuojant Įstatymo projekto turinį tik į
vaikus patiriančius smurtą ir vaiko atskyrimą nuo šeimos, įstatymas prieštarauja vaikų gerovės interesams. Įstatymo projektas parengtas nesilaikant ir vieno iš pagrindinių teisėkūros konstitucingumo principo. Pritarti 450.
2
matyti iš siūlomo teisinio reguliavimo, įstatymu įtvirtinama institucinė pertvarka, t. y. savivaldybių administracijų struktūroje nebelieka vaiko teisių apsaugos skyrių, jų funkcijos perduodamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti numatytas vėlesnis nei 2017 m. liepos 1 d. įstatymo įsigaliojimas, kad būtų pakankamai laiko tinkamai pasiruošti numatytai pertvarkai, priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus ir pan. Taip pat turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, reguliuojančios iki įstatymo priėmimo pradėtų procedūrų užbaigimą, funkcijų perėmimą ir pan. Pritarti
2
projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „įsigaliojamas“ keistinas žodžiu „įsigaliojimas“. Pritarti
22
„šio straipsnio 3 dalį“. Pritarti
2223
projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalys: 2 dalyje žodžiai ir skaičius
„straipsnio 2 dalį“ keistini į „straipsnio 3 dalį“, o 3 dalyje numatyti šio
įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne įgyvendinimo. Pritarti
23
įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė * 2.
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-354 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-354), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) jį tobulinti pagal šias pastabas: Pritarti. 2. Seimo nariai Dovilė Šakalienė, Tomas Tomilinas,
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017-02-13 išvadoje Nr. XIIIP-354 pateiktas pastabas, Lietuvos Respublikos Seimo narių pateiktus pasiūlymus, visuomeninių organizacijų, kitų asmenų Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuotų klausymų metu išdėstytus pasiūlymus, įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 tobulinimo aptarimą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, bei siekiant inkorporuoti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. vasario 14 d. įstatymu Nr. XIII-204 priimtas galiojančio vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, teikiamas šis pasiūlymas (toliau – Pasiūlymas) dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto 1 str. nauja redakcija išdėstomo vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau nauja redakcija išdėstomas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas – Įstatymo projektas; atitinkamai Pasiūlymo nuorodas į atitinkamus Įstatymo projekto skyrius, straipsnius, dalis ar punktus reiškia nuorodos į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos įstatymo atitinkamus skyrius, straipsnius, dalis ar punktus, o nuoroda į Pasiūlymo dalį, reiškia nuorodą į atitinkamą Pasiūlymo eilės numerį). Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1.
Šio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – šis įstatymas) tikslas paskirtis – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus nustatyti pagrindines vaiko teises ir laisves, pagrindines vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat valstybės teises, pareigas, atsakomybę, pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus ,vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. 2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma. 3. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais aktu, nurodytais nurodytu šio įstatymo priede. 4. Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus. 5.
gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims. „
R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša, D.Kaminskas, V. Kravčionok, P. Saudargas, P. Urbšys, R. Martinėlis, E. Pupinis, S. Tumėnas, K. Starkevičius, S. Jovaiša, S. Šedbaras, L. Talmont, M.Mackevič, I. Rozova, J. Narkevič, Č. Olševski, Z. Jedinskij, K. Bartkevičius, K. Pūkas, R. Andrikis, J. Imbrasas, V. Kamblevičius, R. Žemaitaitis, P. Čimbaras, V. Rinkevičius, L. Kasčiūnas (toliau - Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.),11 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, siekiant užtikrinti darną su konstituciniais principais bei įtvirtinti, kad įstatymu būtų atsižvelgiama į šeimos, kaip valstybės pagrindo, gerovę ir interesus. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto (toliau – Projektas) 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad sąvoka „paskirtis“ apima ir „tikslą“, todėl atsisakytina įstatymo tikslo įvardinimo, o atitinkamai tobulintina įstatymo paskirties apibrėžtis. Be to, nuostata turi būti tobulinama, nes neaišku nuo ko turėtų būti ginamos pareigos. Pareigų vykdymas paprastai yra užtikrinamas. 4. Seimo nariai R. J. Dagys ir kt. 12 Argumentai: Teisinį subjektiškumą turi visi žmonės. LR Konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, kad jos neatskiriamos nuo individo ir nepriklauso nuo žmogaus amžiaus, nuo to, ar jos įtvirtintos teisės aktuose.
Vaiko teises ir galimybę pačiam vaikui dalyvauti įgyvendinant jo teises užtikrina Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, Civilinis kodeksas ir įstatymai. Tai, kad vaikas yra laikomas teisės subjektu, patvirtina ir daugybė paties Projekto nuostatų, kuriose įtvirtinamos vaiko teisės. Nė vienas asmuo, net tėvai, negali panaikinti ar nustatyti vaiko teisių ribų. Tačiau dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl psichinio ir fizinio nebrandumo vaikas negali pats pilnai naudotis savo teisėmis ir įstatymų numatyta tvarka didele dalimi jas įgyvendina ne savarankiškai, bet per atstovus. Todėl Projekto 1 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui“ yra perteklinė ir neatitinkanti tikrovės. Nėra tikslinga įstatymo paskirtyje nustatyti, kieno apsaugą vaikui užtikrina įstatymas, nes formuluotė „šeimos ir valstybės apsaugą“ yra labai abstrakti, o už apsaugos užtikrinimą atsakingi subjektai yra numatyti konkrečiuose Projekto straipsniuose ir kai kurie nepatenka į šeimos ar valstybės kategorijas (fiziniai asmenys, kurie turi pranešti apie smurtą prieš vaiką, nevyriausybinės organizacijos ir kt.). Be to, išskyrus išimtinius atvejus, šeima yra ta vieta, kur vaikas yra labiausiai mylimas, tėvai daugiausiai juo rūpinasi ir natūraliai „suteikia“ geriausią įmanomą apsaugą vaikui, net nesant galiojančių įstatymų ar jiems jų nežinant. Ši šeimos (tėvų) apsauga kyla iš biologinės, socialinės šeimos/tėvystės/motinystės prigimties, o ne iš įstatymų, todėl netikslu teigti, kad įstatymas vaikui suteikia šeimos apsaugą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kuriąi užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visumaą.“ Nepritarti Pritariant Seimo Teisės departamento pastabai, kad sąvoka „paskirtis“ apima ir „tikslą“, siūlytina projektą tobulinti atsisakant 1 straipsnio 2 dalies bei tikslinant šio straipsnio 1 dalį. 5. Seimo nariai R. J. Dagys ir kt. 13 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) išvadą. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad
„Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais,
nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau Projekto priede yra nurodytas tik vienas ES teisės aktas, todėl siūloma Projekto 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje: „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktaisu, nurodytaisu šio įstatymo priede“. Pritarti
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad Projekto 1 straipsnio 5 dalis išbrauktina, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisyklės nėra šio įstatymo dalykas. Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pavyzdžiui, 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose). Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio 5 dalį: „5. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims“. Pritarti
7Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 2 N Argumentai: Atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą, siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininko reputacija nekeltų jokių abejonių. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 2 straipsnį 2¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „2¹ straipsnis. Atvejo vadybininko nepriekaištinga reputacija Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali eiti atvejo vadybininko pareigų, jeigu jis:
1) yra pripažintas kaltu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą, taip pat pripažintas kaltu už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) yra pripažintas kaltu už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ ir XV skyriuje
„Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, neatsižvelgiant į teistumo
išnykimą;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį, kol teistumas neišnykęs;
4) yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;
5) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;
6) yra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
7) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;
8) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;
9) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai“.
Atvejo vadybininko nepriekaištinga reputacija Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali eiti atvejo vadybininko pareigų, jeigu jis:
1) yra pripažintas kaltu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą, taip pat pripažintas kaltu už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) yra pripažintas kaltu už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ ir XV skyriuje
„Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, neatsižvelgiant į teistumo
išnykimą;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį, kol teistumas neišnykęs;
4) yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;
5) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;
6) yra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
7) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;
8) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;
9) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai“. Nepritarti Pažymėtina, kad Projekto 2 straipsnio reguliavimo dalykas pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Tuo tarpu atvejo vadybininko nepriekaištingos reputacijos turinys nelaikytinas šio straipsnio reguliavimo dalyku. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto 28 straipsniu siūloma reglamentuoti asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimus. 8. Seimo nariai R.J.
Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 2 N Argumentai: Sąvoka „geriausi vaiko interesai“ įstatymo Projekto kontekste yra labai svarbi: geriausiais vaiko interesais grindžiamas vienas iš vaiko teisių įgyvendinimo principų, taip pat atsižvelgiant į juos nustatoma, ar šeimai taikytinos sankcijos. Vis dėlto ši sąvoka Projekte nėra apibrėžta, todėl asmeniškai gali būti itin subjektyviai suprantama, priklausomai nuo asmens socialinio statuso, įpročių ir kitų veiksnių. Siekiant užtikrinti Projekto taikymo objektyvumą, siūloma sąvoką apibrėžti. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Geriausi vaiko interesai – sąlygos, kurios kyla iš vaiko prigimtinių
poreikių ir yra reikalingos pasirengimui savarankiškai gyventi visuomenėje, saugo vaiko sveikatą, kiek įmanoma, užtikrina visapusiškai darnią fizinę ir psichinę raidą bei dorovinį auklėjimą“. Nepritarti Svarstytina, ar geriausių vaiko interesų apibrėžtis tikslinga ir ar jos įtvirtinimas nesukeltų taikymo problemų ir nesusiaurintų geriausių vaiko interesų sampratos. Geriausių vaiko interesų sąvokos turinys turėtų būti nustatomas kiekvienu atveju atskirai ir negali būti reglamentuotas viena apibrėžtimi visiems atvejams. 9. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 2 N Argumentai: Projektu siekiama reguliuoti vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, tačiau nenurodoma, kas tai yra, todėl siūloma nustatyti sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Žalinga socialinė aplinka ‒ socialinė aplinka, kurioje vaikas patiria
pavojų gyvybei, sveikatai ir (ar) kuri yra žalinga vaiko psichinei ir fizinei raidai“. Nepritarti
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas21 N Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai buvusias 1-5 dalis laikant 2-6 dalimis, naują 1 dalį, apibrėžiančią sąvoką „Atvejis“ išdėstyti taip: „1.
Atvejis – galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) vaikui grėsmės lygmuo nustatytas pagal šį įstatymą.“ Pritarti iš dalies Sąvoka tobulintina, atsižvelgiant į tai, kad kompleksinis socialinis darbas su šeima turi vykti ir tuomet kai nėra įtariamas galimas vaiko teisių pažeidimas, o ir padedant įveikti įvairius socialinius sunkumus, taip užkertant kelią šiems pažeidimams. 11. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas21 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą „Atvejo vadybos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „1
2Atvejo vadyba - kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos,
koordinuojamos atvejo vadybininko, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant įgalinti vaiko atstovus pagal įstatymą savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus vaiko interesus.“ Pritarti iš dalies Siūlytina sąvoką tobulinti atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 12. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 22 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad atvejo vadybininko sąvokos apibrėžimas įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Kadangi Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo sąvokos reikėtų atsisakyti arba ją patikslinti, siūlomas jos patikslinimas. Nurodyti reikalavimai (valstybės tarnyba, išsilavinimas, patirtis, nepriekaištinga reputacija ir kt.) parinkti atsižvelgiant į Projektu planuojamas reikšmingas atvejo vadybininko funkcijas.
Apibendrinant, atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą, siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininkas savo darbą atliktų itin profesionaliai, kompetentingai ir neštų už jį atsakomybę. Projekto 41 straipsnyje numatytų atvejo vadybininko funkcijų pavyzdžiai: ‒ siūlyti Vaiko teisių apsaugos tarnybai kreiptis dėl vaikų paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą; ‒ koordinuoti atvejo vadybos procesą; ‒ inicijuoti Pagalbos plano sudarymą; ‒ atlikti šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių įvertinimą; ‒ megzti santykius su šeima, vertinti jų poreikius, aplinką, telkti bendruomenę ir specialistus, kurių reikia pagalbai šeimai suteikti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atvejo vadybininkas – asmuo valstybės tarnautojas, koordinuojantis įgaliotas
koordinuoti atvejo vadybos procesą ir atitinkantis šiuos reikalavimus:
pedagoginį, psichologinį ar medicininį išsilavinimą;
vaikais ir šeimomis patirties;
pasižadėjimą;
specialiuose mokymuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka;
Pritartina siūlymui tikslinti atvejo vadybininko sąvokos pavadinimą, tačiau jam keliami reikalavimai turėtų būti įtvirtinti ne įstatymo straipsnyje, skirtame apibrėžti pagrindines įstatymo sąvokas. 13. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas22 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą „Atvejo vadybininko“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:
„2 3. Atvejo vadybininkas – asmuo savivaldybės socialinių
paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje ar jos dalyje, vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Atvejo vadybininku skiriamas darbuotojas turi būti įgijęs universitetinį socialinio darbo, socialinės pedagogikos ar psichologijos (bakalauro arba magistro) kvalifikacinį laipsnį ir turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo ar savanorystės patirtį su vaikais arba šeima bei atitikti kitus jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“ Nepritarti Pritartina siūlymui tikslinti atvejo vadybininko sąvokos pavadinimą, tačiau jam keliami reikalavimai turėtų būti įtvirtinti ne įstatymo straipsnyje, skirtame apibrėžti pagrindines įstatymo sąvokas. 14. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 23 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas: savivaldybės, vietos, religinė bendruomenė ir taip toliau, todėl sąvoka „bendruomeninės paslaugos“ yra pernelyg plati ir neleidžia suprasti, kokia bendruomenė turėtų atlikti Projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatytas funkcijas. Dėl šios priežasties siūlomas dalies patikslinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Bendruomeninės paslaugos – įvairių formų ir rūšių, savivaldybės, vietos ir (ar) religijos bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį“. Nepritarti Svarstytina ar siūloma bendruomenės samprata nėra pernelyg plati. 15. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas23 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą
„Bendruomeninių paslaugų“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo
2 dalyje), taip: „3 4. Bendruomeninės Bendruomenėje teikiamos paslaugos – įvairių formų ir rūšių, bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologo, teisinės, kultūros ir kitos paslaugos savivaldybės, valstybės, nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudaro galimybę vaikui augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauką.“ Pritarti iš dalies Siūlymas tobulintinas atsižvelgiant į tai, kad turėtų būti sukonkretinta bendruomenės samprata. 16. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas24 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą „Fizinės bausmės“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „4. 5.
toks vaiko drausminimas bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas tobulintinas pagal Teisės departamento pastabą. 17. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas25 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą „Mobilios komandos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:
„5 6. Mobili komanda – Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) specialistų komandos grupė, kuri teikia gebanti skubiai suteikti intensyvią individualią ir grupinę medicininę, psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą vaikui ir šeimai pagalbą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką., patekusiai į krizę. Mobilių komandų sudarymo, specialistų atrankos bei jų darbo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti iš dalies Mobilių komandų sudarymo, specialistų atrankos bei jų darbo tvarką tvirtinantis subjektas nėra 2 straipsnio, reglamentuojančio pagrindines įstatymo sąvokas, reguliavimo dalykas. 18. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas26 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą „Smurto prieš vaiką“ sąvoką, bei šios dalies numerį taip: „68. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra dėl kurių vaikas patiria žalą, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.
Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais vaiko atžvilgiu panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnės grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei ir to nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis, tačiau ši išimtis netaikoma, kai fizinę jėgą prieš vaiką naudojo asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas ir sukėlė šią siektą išvengti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“ Pritarti iš dalies Projekto nuostatos turi būti tobulinamos atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 19. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas27 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pagalbos planas – tai vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių (skirtų įgalinti asmenis pasirūpinti užimtumu, sveikata, profesijos ir (ar) kompetencijų įgijimu, pozityvaus elgesio stiprinimu ir kt.) ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų ir socialinės paramos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones, paslaugas ir paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą.“ Pritarti iš dalies Sąvoka koreguotina atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pastabas. 20. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 28 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Jis skirtas tam, kad Projekto nuostata būtų suderinta su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Vaikas – žmogus iki, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip“.
Pritarti iš dalies Sąvoka tobulintina, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pasiūlymą. 21. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas28 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą „Vaiko“ sąvoką, bei numeravimą, taip: „810. Vaikas – žmogus, iki, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Jeigu asmens amžius yra nežinomas, ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku iki bus nustatyta priešingai.“
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Siūloma suderinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį su Civilinio kodekso nuostata, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, ‒ įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, nepilnametį įvaikinus – įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti įgalioti teisėti vaiko atstovai“. Pritarti iš dalies Komitetas teikia siūlymą atsižvelgiant į 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias CK 3.250 straipsnio 4 dalies pataisas (įstatymas Nr. XIII-241). Pasiūlymas:
„9. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko
tėvai, vaiką įvaikinus - įtėviai, nustačius globą ar rūpybą - globėjai ar, rūpintojai, įstatymų nustatytais atvejais – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir kiti teisėti vaiko atstovai.“
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas29 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą „Vaiko atstovų pagal įstatymą“ sąvoką, laikant šią dalį 11 dalimi taip: „9. 11.
tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“ Pritarti iš dalies Komitetas teikia siūlymą atsižvelgiant į 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias CK 3.250 straipsnio 4 dalies pataisas (įstatymas Nr. XIII-241). Pasiūlymas:
„9. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko
tėvai, vaiką įvaikinus - įtėviai, nustačius globą ar rūpybą - globėjai ar, rūpintojai, įstatymų nustatytais atvejais – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir kiti teisėti vaiko atstovai.“
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas29 N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 9 dalimi, atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeravimą, įvedamą naują dalį, apibrėžiančią sąvoką „Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba“, išdėstyti taip:
„9. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrinis padalinys, kuris tiesiogiai gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jam priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.“
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“ yra ne sąvoka, bet institucijos pavadinimo trumpinys, todėl siūloma ne įvesti sąvoką, bet pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. Pritarti
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas210 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą „Vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoką“ ir vietoje jos šioje dalyje apibrėžti
„Vaiko interesų“ sąvoką, atitinkamai pakeičiant šios dalies numerį, taip:
„10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 12. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka, kurioje gerbiamos žmogaus laisvės bei orumas, ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius pagal jo amžių, raidą, gebėjimus ir brandą, bei užtikrinančios tinkamą vaiko fizinį, protinį, dorovinį, dvasinį ir socialinį vystymąsi, vaiko nuomonės gerbimą.“ Pritarti iš dalies Nutarus įtvirtinti šią sąvoką, ji tobulintina, siekiant, kad nekiltų taikymo problemų ir nesusiaurėtų vaiko interesų samprata. 27. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas213 N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi, ją išdėstant taip:
„13. Vaikui nesaugi aplinka - vaiko gyvenamoji ar kita aplinka,
kelianti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas311 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės fizinė bausmė, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus jo gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar) orumuias;“
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas312 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) psichologinis smurtas –nuolatinis tyčinis sistemingas vaiko teisės į
individualumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), sukeliantys žalą ar pavojų dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai, ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar) orumuias;“
313 2.2. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 3 straipsnio 3 punkte vartojamą seksualinio smurto sąvoką suderinti su Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos 18–23 straipsnių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
straipsnių nuostatomis. Pritarti
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas313 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) seksualinis smurtas – tyčiniai seksualiniai
veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama apgaulė, prievarta (jėga ar grasinimai) arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo.
Seksualiniu smurtu Taip taip pat laikomas vaiko įtraukimas į prostituciją, vertimas užsiimti prostitucija, vaikų vaiko išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, pornografijos rodymas, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas arba išnaudojimas vaiko pornografinei produkcijai gaminti, pelnymasis iš tokios vaiko veiklos, vaiko tvirkinimas, vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę arba kitos vaikų vaiko seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas. Seksualiniu smurtu prieš vaiką taip pat laikomas vaiko seksualinis išnaudojimas;“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: „3) seksualinis smurtas
Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija, vaiko išnaudojimas pornografijai ar disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę ir kitos vaiko seksualinio išnaudojimo formos.“
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas314 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nepriežiūra – nuolatinis sistemingas vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai.“
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas4 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais:
1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo prioriteto. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;
2) įstatymo teisės viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais;
3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;
4) nediskriminavimo lygybės. Visi Vvaikais yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojamias dėl jųo ar vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės;
5) individualizavimo.
Priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama į vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;
6) vaiko sveikatoso ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikami ir normaliai vystytis;
7) subsidiarumo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko interesus atitinkančių ir jo gerovei reikalingų sąlygų;
8) bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas, nuosekliai bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą bei tarpusavyje ir teikia viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų vaiko ir šeimos poreikius bei interesus reikalinga pagalba, paslaugos teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą poreikius, vaiko interesus;
10) efektyvumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama siekiant tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo ir racionaliai naudojant turimus išteklius; 11 10) visapusiškumo.
Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama derinant su užimtumu, sveikatos priežiūra, socialinio būsto suteikimu, specialiųjų vaiko apsaugą užtikrinančių priemonių taikymu. Vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti kompleksiškai, laikantis prieinamumo principo, teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitos paslaugos, socialinės paramos, užimtumo skatinimo ir kitos priemonės, kurios būtinos vaiko gerovei užtikrinti. 11) vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo. Vaiko nuomonė išklausoma ir kiti su vaiko teisių įgyvendinimu susiję klausimai sprendžiami dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus atvejus, nustatytus įstatyme ar kai tai prieštarauja vaiko interesams.“ Pritarti iš dalies Straipsnį tikslinga tobulinti pagal Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos siūlymus. Remiantis LR tarptautinių sutarčių įstatymo 9 straipsniu „Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių tvirtinimas“ (Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kurioms Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas arba pati sutartis nenumato ratifikavimo procedūros, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. <...>) ne visos Lietuvos Respublikos sutartys yra ratifikuojamos. Todėl siūlytina vietoj žodžio „ratifikuotomis“ rašyti „Lietuvos Respublikos“. 34. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 4 N Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatas, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos gyvenimas, ir valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. 1.
šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją: „3) privataus gyvenimo neliečiamumo. Teikiant paramą ir pagalbą šeimai bei įgyvendinant vaiko teisų apsaugą, užtikrinama, kad šeima, kurios dalis yra vaikas, nepatirs neteisėto, nebūtino ir neproporcingo kišimosi į privatų gyvenimą, o informacija apie privatų šeimos gyvenimą nebus atskleista tretiesiems asmenims“. Pritarti
N Argumentai: Pilnaverčiam vaiko vystymuisi yra svarbus tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo. Tėvas ir motina (ar įtėvis ir įmotė) vienas kito nepakeičia, tačiau vienas kitą papildo tėvystės ir motinystės prigimčiai unikaliu būdu taip sukurdami palankiausią socialinę aplinką visaverčiam vaiko ugdymui, brandai bei tapatybės formavimui. Valstybės institucijos, sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus, turi paisyti šio prigimtinio vaiko intereso ir dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir motiną, nors valstybė visais atvejais negali garantuoti, jog kiekvienas vaikas turės tėvą ir motiną. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją: „2) tėvystės ir motinystės papildomumo. Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į Teisės departamento pastabą dėl analogiško siūlymo (Projektu XIIP-473): „<...> neaiškus siūlomo įtvirtinti tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principo turinys, kuo šis principas skiriasi nuo jau įtvirtintų šeimos principų, tokių kaip vaikų auklėjimo šeimoje, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo. Projekte nesiūloma įtvirtinti nuostatų, kokia tvarka turi būti įgyvendinama vaiko prigimtinė teisė į tėvą ir motiną, kylanti iš lyčių skirtingumo ir tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo, todėl gali būti neaišku, kaip ji turi būti įgyvendinama. Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintos teisės - teisė gyventi bei sveikai vystytis, turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamu ir aprūpinamu savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium yra įtvirtintos Civilinio kodekso
kodekso straipsniuose, nė vienas iš tėvų nėra diskriminuojamas dėl lyties. Be to, Civilinio kodekso 3.210 straipsnyje nustatytos griežtos įvaikinimo taisyklės: įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys, teisę įvaikinti turi sutuoktiniai ir tik išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių, nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.“
N Argumentai: Tai, kad vaiko teisės yra įgyvendinamos per jo atstovus, nustato Konstitucijos 26, 38 straipsniai.
Civilinio kodekso
tėvų prižiūrimi; tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civilinio kodekso 3.163 straipsnis nustato bendrą taisyklę, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai arba globėjas (rūpintojas). Šios ir kitos tėvų (vaiko atstovų) teisės ir pareigos dalyvauti vaiko priežiūros, teisių gynimo procese bei priimant su vaiku susijusius sprendimus negali būti įgyvendinamos be vaiko atstovų (teisių ir pareigų subjektų) žinios ar jiems nedalyvaujant. Išimtis iš šios taisyklės gali numatyti tik įstatymai. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją:
„N) vaiko atstovų dalyvavimo. Vaiko nuomonės išklausoma ir kiti su vaiko teisių įgyvendinimu ir pagalba
šeimai susiję klausimai sprendžiami, dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus įstatymuose nurodytus atvejus“. Pritarti iš dalies
1 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekto 4 straipsnio 1 punkte žodis „prioritetiškumo“ keistinas žodžiu „prioriteto“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo prioriteto. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais“. Pritarti iš dalies Straipsnį tikslinga tobulinti pagal Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos siūlymus. 38. Seimo nariai R.J.
2 Argumentai: Projekto
privaloma tik ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir tai, kad tarptautiniai susitarimai nėra tiesiogiai teisiškai įpareigojantys. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais“. Pritarti iš dalies Remiantis LR tarptautinių sutarčių įstatymo 9 straipsniu „Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių tvirtinimas“ (Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kurioms Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas arba pati sutartis nenumato ratifikavimo procedūros, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. <...>) ne visos Lietuvos Respublikos sutartys yra ratifikuojamos. Todėl siūlytina vietoj žodžio „ratifikuotomis“ rašyti „Lietuvos Respublikos“. Be to, pasiūlymas koreguotinas pagal Seimo narių D.Šakalienės ir T. Tomilimo siūlymą. 39. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 414 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Atsižvelgiant į teikiamos nuostatos turinį ir tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs
prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių.
Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės“. Pritarti Pasiūlymas koreguotinas pagal Seimo narių
siūlymą. 40. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 419 Argumentai: Vaikas yra sudėtinė šeimos dalis, o ne atskirtas nuo šeimos subjektas, kuriuo rūpinasi šeima ir valstybė. Pagal esamą Projekto apibrėžimą, šeima ir vaikas traktuojami kaip atskiri subjektai, kurių vienas rūpinasi kitu. Toks atskyrimas yra dirbtinis ir prieštarauja Lietuvos teisinėje sistemoje nusistovėjusiai logikai: pirmiausiai, vaikas, būdamas šeimos dalimi, negali rūpintis pats savimi lyg iš šalies, kaip formuluojama Projekte, be to, šeimos poreikiai apima ir vaiko poreikius. Vaikas gali būti traktuojamas atskirai nuo šeimos tik kraštutiniais, išimtinai šiame Projekte numatytais atvejais. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir
socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų šeimos ir joje augančio vaiko ir šeimos poreikius bei geriausius interesus“. Pritarti iš dalies Straipsnį tikslinga tobulinti pagal Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos siūlymus. 41. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 5 Argumentai: Pirma, su vaiko teisių apsaugos įgyvendinimu yra susijusi eilė kitų įstatymų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Darbo kodeksas, Pilietybės įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Socialinės paramos mokiniams įstatymas, Švietimo įstatymas, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, Patentų įstatymas ir daugybė kitų) ir neretai jie detaliau reguliuoja konkrečios srities aspektus, todėl nereikėtų automatiškai nuneigti jų galiojimo vaikams. Antra, vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti 4 Projekto straipsnyje. Trečia, negali būti prievolės taikyti neratifikuotas tarptautines sutartis. Ketvirta, konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys vaiko teises ir laisves bei
reguliuojantys jų apsaugą Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie susiję santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės ratifikuotas tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“. Nepritarti Pasiūlymas koreguotinas pagal visas Teisės departamento pastabas. Be to, remiantis LR tarptautinių sutarčių įstatymo 9 straipsniu „Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių tvirtinimas“ (Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kurioms Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas arba pati sutartis nenumato ratifikavimo procedūros, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. <...>) ne visos Lietuvos Respublikos sutartys yra ratifikuojamos. Todėl siūlytina vietoj žodžio „ratifikuotas“ rašyti „Lietuvos Respublikos"
nariai D.
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas5 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių vaiko
teises ir laisves bei reguliuojančių jų apsaugą, taikymas Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. 1. Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, išskyrus ratifikuotas tarptautines sutartis, Europos Sąjungos teisės aktus tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai. 2. Kai atitinkami vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo, nei kitais įstatymais, vadovaujamasi šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytais principais.“
5 2.1. 2018 m. gegužės 25 d. bus pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679). Pagal Reglamento (ES) 2016/679
ir laisvės, visų pirma jų teisė į asmens duomenų apsaugą, bus saugomos vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, todėl siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 5 straipsnį, kuriame kartu su valstybės tarptautinėmis sutartimis ir ratifikuotomis konvencijomis nurodyti ir Europos
projekte Nr. XIIIP-354. Pritarti
Y Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, siūloma skyriaus pavadinimą papildyti nurodant, kad jame reglamentuojamas ir vaiko pareigų įgyvendinimas, kadangi nurodomas Projekto tikslas – „užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus“. Antra, atsižvelgiant į tai, kad Projekto II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises ir į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūloma pakeisti skyriaus pavadinimą į „Pagrindinių vaiko teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimas“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti iš dalies Nuostata koreguotina atsižvelgiant, kad pareigų vykdymas gali būti užtikrinamas. 45. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas II Y Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
46Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 61 Argumentai: Siūloma Projekto 6 straipsnio 1 dalį papildyti, ją suderinant su kitomis Projekto nuostatomis bei JTO Vaiko teisių konvencijos preambule. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kiekvienas vaikas – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis“. Nepritarti Siūlymas perteklinis, nes JT Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama vaiko tiek iki gimimo, tiek jam gimus, ypatinga apsauga ir priežiūra. Be to, vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo principas garantuoja kiekvienam vaikui ir iki gimimo galimybę būti sveikam ir normaliai vystytis. 47. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 62 Argumentai: Projekto 6 straipsnio 2 dalis suformuluota taip, kad draustų bet kokių, net ir vaikui naudingų biomedicininių tyrimų atlikimą, kadangi visi biomedicininiai tyrimai (kaip ir bet kuri sveikatos priežiūros paslauga, medicininė intervencija) yra susiję su didesne ar mažesne rizika žmogaus (vaiko) sveikatai ir gali sukelti nepageidaujamus reiškinius. Tačiau tam tikromis, retomis ligomis sergančių vaikų sveikatai dalyvavimas klinikiniame tyrime gali duoti daugiau naudos nei žalos ar net gelbėti vaiko gyvybę, jei nėra prieinamas patvirtintas gydymas, dar nesukurti veiksmingi vaistai ar pan. Todėl geriausių vaiko interesų neatitinka absoliutus tyrimų, „galinčių pakenkti sveikatai“, draudimas. Tikslinga vaiko įtraukimo į mokslinius tyrimus bendrą taisyklę formuluoti taip, kaip ji formuluojama Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų įstatyme, ir numatyti blanketinę normą į šį įstatymą dėl kitų biomedicininių tyrimų su vaikais aspektų reguliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi.
Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku yra leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Biomedicininiai tyrimai su vaiku atliekami Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į LR biomedicinių tyrimų etikos įstatymo Nr.VIII-1679 pakeitimo įstatymo Nr.XII-1938 nuostatas, kuriame detaliai reglamentuojamas vaikų, kurie priskirtini pažeidžiamiems asmenims, dalyvavimas biomedicininiame tyrime. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas turi būti suderintas. Pasiūlymas: Projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Vaiko dalyvavimas biomedicininiame tyrime galimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.“
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas67 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto 6 straipsnį, jo nuostatas sujungiant su 7 straipsniu, kuris keičiamas ir išdėstomas taip:
„6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis
vystytis. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. 7 6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikami vystytis
vystytis. 2.
sveikai vystytis įgyvendinama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) teikiant moterims reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu, pogimdyminiu laikotarpiu ir krizinio nėštumo atveju; 2)3) vaikų ir tėvų sveikatos priežiūra; 3)4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba; 4)5) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba ir prieinamumu teisinių, organizacinių prielaidų tinkamos kokybės vaiko maisto produktų gamybai sudarymu ir jų prieinamumu; 5)6) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu; 6)7) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 3. Prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 4. Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Nurodyti biomedicininiai tyrimai su vaiku gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas7 N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Vaiko teisė mokytis
mokytis garantuoja Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – Švietimo įstatymas), šis įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 2. Vaikas turi teisę mokytis, siekiant kuo visapusiškiau ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti. 3. Vaikui garantuojamas nemokamas mokymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. 4.
švietimo programas yra privalomas. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nevykdantys šio reikalavimo atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) nustatyta tvarka. 5. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti vaikui švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą labiausiai atitinkančią vaiko interesus. 6. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, valstybė sudaro sąlygas mokytis. 7. Likusiam be tėvų globos ar neturinčiam reikiamos materialinės paramos vaikui, besimokančiam bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje teikiama įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta valstybės ir savivaldybių parama.“
narė A.Širinskienė7 Argumentai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje yra numatyta skatinti atsakingą požiūrį į negimusio vaiko gyvybę, kad šeimos ir nėščios moterys kuo rečiau atsidurtų tokiose krizinėse situacijose, kuriose svarstomas nėštumo nutraukimas; užtikrinti, kad šeimos arba vienišos moterys, išgyvenančios krizę nėštumo metu, laiku gautų konsultacijas ir socialines paslaugas iki gimdymo ir po jo. Kad pagalbos krizinėse situacijose priemonės adekvačiai veiktų ir būtų vienodai taikomos, reikalinga parengti ir patvirtinti valstybinę Krizinio nėštumo programą, kuri nustatytų krizinio nėštumo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, turėtų tinkamą finansavimą bei būtų centralizuotai koordinuojama. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Vaiko teisė būti sveikam 1.
1Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui ir nėščiai moteriai sveiką ir saugią aplinką;
2) vaikų ir tėvų sveikatos priežiūra;
3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba ir prieinamumu;
5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;
6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas priemones, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia Krizinio nėštumo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis.“ Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad pasiūlymo 1 dalies 1 punktas sietinas ne tik su nėščios moters sveika ir saugia aplinka, o ir sveika ir saugia aplinka vaikui apskritai. Tuo tarpu siūloma 2 dalis siejama su 1 dalies 1 punktu, tačiau jo turinys sietinas tik su kriziniu nėštumu. Svarstytina, ar tai yra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 51. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 81 Argumentai: Siekiant išvengti diskriminacijos, siūloma papildyti Projekto 8 straipsnio 1 dalį teisėmis, kurios Projekte nustatomos tik tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams, bei religijos laisve, garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius giminystės ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas bei teisę į religijos laisvę.“
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas8 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Vaiko teisė į individualumą
identiškumą, ir jo išsaugojimą ir atkūrimą 1.
Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę, ir pilietybę, ir teisę į šeimos bei kitus emocinius ir socialinius su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Pažeidus šią vaiko teisę, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų įgyvendinimo garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į VTAS vadovų asociacijos siūlymą, Teisės departamento pastabą, kaip neturinčios teisinio krūvio ir neatitinkančios teisės aktų glaustumo reikalavimo, tikslinga atsisakyti 8 str. 2 d. Taip pat pasiūlymas koreguotinas pagal Teisės departamento pastabas. 53. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 82 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 8 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2-5 dalys, 18 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Kitų įstatymų nuostatų kartojimas Projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo Projekto paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 8 straipsnio 2 dalį: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai“. Pritarti
nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas9 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę
ir laisvę
privatumą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. 2. Vaikas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. 3. Vaikas turi minties, tikėjimo, sąžinės laisvę, teisę pasirinkti religiją arba tikėjimą, juos išpažinti ir skelbti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą. Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, tačiau įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas, vaiko teisių pažeidimas, šio ar kitų įstatymų nevykdymas. 2. 4. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, organizacijose ir taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią teisę laisvai reikšti savo pažiūras įsitikinimus, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 5. Šiame straipsnyje nurodytas vaiko teises garantuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai. 6.
6Vaiko teisė į privatų gyvenimą,
bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, žodžio laisvę, teisė dalyvauti organizacijose ir taikiuose susirinkimuose negali būti ribojama išskyrus, kiek tai būtina apsaugoti paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“ Pritarti iš dalies Siūlytina atsisakyti 5 dalies kaip neturinčios teisinio krūvio. 6 dalies išimtį siūlytina papildyti žodžiais „jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams“ Nuostata taip tobulintina atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymą. Be to, pažymėtina, kad Civilinis kodeksas (3.165 str.) aiškiai įtvirtina tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, įtvirtindamas, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, o taip pat jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Už vaikų auklėjimai ir priežiūra taip pat atsako tėvai (3.159 str. 2 .). Todėl teikiamos įstatymo nuostatos turi būti tobulinamos atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reguliavimą. 55. Lietuvos
9
straipsnį – nurodyti, kad vaikas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą, nes ši teisė įtvirtinta Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio
dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio 1 dalyje, kuriose nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Pritarti iš dalies
N Argumentai: Projekto 9 straipsnio dalims reikalinga nustatyti teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas (kaip jos nustatytos Projekto 4 straipsnio 3 punkte), kadangi tam tikras vaiko bendravimas, susirašinėjimo slaptumas, dalyvavimas organizacijų veikloje ir pan. gali kenkti geriausiems jo interesams, kelti pavojų arba varžyti vaiko atstovų pagal įstatymą teisę auklėti vaikus.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 9 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytos teisės negali būti savavališkai ribojamos, išskyrus atvejus, kai jos prieštarauja geriausiems vaiko interesams, siekiama apsaugoti vaiką nuo neigiamos informacijos įtakos, galimo pavojaus jo sveikatai, gyvybei, normaliai fizinei ar psichinei raidai arba kai vaiko atstovai pagal įstatymą įgyvendina pareigą auklėti vaiką“. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas (3.165 str.) aiškiai įtvirtina tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, įtvirtindamas, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, o taip pat jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Už vaikų auklėjimai ir priežiūra taip pat atsako tėvai (3.159 str. 2 .). Todėl teikiamos įstatymo nuostatos turi būti tobulinamos atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reguliavimą. 57. Lietuvos
93 N
pajėgus tinkamai įvertinti galimas neigiamas pasekmes ir pavojus, kylančius dėl neriboto ir nekontroliuojamo naudojimosi teise bendrauti, susirašinėti ir panašiai, kas tam tikrais atvejais net gali pakenkti jo geriausiems interesams, siūloma numatyti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas – Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 9 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Vaiko teisė į privatų gyvenimą, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei apsaugoti ar konstitucinei santvarkai ginti.“ Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas (3.165 str.) aiškiai įtvirtina tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, įtvirtindamas, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, o taip pat jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Už vaikų auklėjimai ir priežiūra taip pat atsako tėvai (3.159 str. 2 .). Todėl teikiamos įstatymo nuostatos turi būti tobulinamos atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reguliavimą. 58. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 10 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto
atstovą pagal įstatymą“. Taip pat siūloma Projektą papildyti nuostata, kas vaiką atstovauja atveju, kai yra apribotos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės jį atstovauti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis, o vaiko atstovo pagal įstatymą teisių atstovauti vaiką apribojimo atveju – per valstybės paskirtą gynėją“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas derintinas pagal VTAKĮ ir Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymus. 59. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas10 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
ir brandumą, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais, ir į jo nuomonę atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas visais jam priimtinais būdais tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės, o jei tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis ar per įstatymu nurodytus asmenis. 2. Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimus, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, esant poreikiui pasitelkiami specialių žinių turintys asmenys.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas derintinas su Vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymu. 60. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 11 Argumentai: Siūloma patikslinti Projekto 11 straipsnio 1 dalį, suderinant su visu Projektu ir nurodant, kad turi būti paisoma ne bet kokių, o geriausių vaikų interesų bei tai, jog tik išimtai šis įstatymas reglamentuoja vaiko paėmimą iš šeimos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo tėvais
teisę gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą“. Nepritarti
61Seimo nariai D.
Seimo nariai D. Šakalienė,
11 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su
savo tėvais bei giminaičiais
1Vaikas turi teisę gyventi su abiem savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba
vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai šią vaiko teisei užtikrinti teisę. 2. Vaiko teisė bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, jei toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Kiek tai įmanoma, vaikas turi teisę gauti informaciją apie savo tėvus ar vieną iš jų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus. 2. 3. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi įstatymais, taip pat teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Esant Šio šio įstatymo ir ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įstatymų nustatytoms sąlygoms, vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ar sveikatą. 4. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.“ Pritarti iš dalies Nuostata turi būti tobulinama pagal Teisės departamento pastabas. Be to, siūloma 11 str. 4 d. nuostata laikytina pertekline, atsižvelgiant į CK 3.172 ir 3.176 straipsnių pataisas, įsigaliosiančias 2018 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XIII-241). Seimo nariai D. Šakalienė,
12131415161718 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 12-18 straipsnius ir juos išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas
1.
Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti. 13 straipsnis. Vaiko teisė į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę paramą
tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir skyrimo sąlygas nustato įstatymai bei, teikimo tvarką – kiti teisės aktai. 2. Vaikas gali pasinaudoti socialinio draudimo teikiamomis garantijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. 2. Likusiam be tėvų globos vaikui skiriamas išlaikymas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas
įstatymai bei teisės aktai. 2. Likęs be tėvų globos vaikas, neturintis gyvenamųjų patalpų, jomis aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka. apgyvendinamas Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų), nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas. 15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją
Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, taip pat bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio ugdymo įstaigos užtikrina vaikui galimybę naudotis viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, emocinį, dorovinį vystymąsi. 2.
informaciją, naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. 3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei kitas priemones, skirtas vaiko teisių apsaugos nuostatų, principų įgyvendinimui užtikrinti. 16 straipsnis. Vaiko turtinės teisės
Respublikos Konstitucija ir įstatymai. 2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus. 17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį
1Vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, brandą,
sveikatos būklę bei poreikius. 2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, sporto žaidynėse ir jo amžių bei brandą atitinkančiuose kituose pramoginiuose renginiuose. 3.
remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus centrų, vaikų dienos centrų, stovyklas stovyklų veiklą. Pagal valstybės ir savivaldybių finansines galimybes yra remiami nevyriausybinių organizacijų įsteigti vaikų dienos bei kiti centrai, skirti vaikų saviraiškai, jų gebėjimams ir įgūdžiams ugdyti. 18 straipsnis. Neįgalių vaikų Vaikų su negalia teisės
turi lygias teises lygiai su kitais visais vaikais į visapusišką įgyvendinti visų žmogaus teisiųes ir pagrindinių naudotis laisviųėmis įgyvendinimą. 2. Neįgaliems vaikams Vaikams su negalia ar jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse.:
1) tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse;
2) teisė naudotis visomis šiems vaikams skirtomis programomis: kompleksiškai teikiamomis paslaugomis nuo ankstyvosios intervencijos iki Bendruomenėje teikiamų paslaugų;
3) teisė pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir su kitais vaikais dalyvauti neformaliojo švietimo, saviugdos, kūrybinėje veikloje;
4) visuomeninių pastatų, gatvių ir transporto priemonių, kuriomis naudojasi vaikai su negalia, pritaikymas jų poreikiams. 3. Vyriausybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos deda pastangas, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio 2 dalyje įvardinti vaikų su negalia poreikiai. 3. 4. Neįgalių vaikų Vaikų su negalia teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos nustato asmenų su negalia socialinę integraciją reglamentuojantis įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymai tobulintini pagal Teisės departamento pastabas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymus. 63. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 131 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vaikas pats nesirūpina savo pragyvenimu, netvarko namų ūkio finansų ir yra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išlaikomas įstatymų nustatyta tvarka, socialinė apsauga ir finansinė parama turi būti skiriama šeimai, o ne vaikui atskirai. Atskirai nuo šeimos gyvenančių vaikų teisę į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę apsaugą reglamentuoja kita šio straipsnio dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikaso, negaunantisčio pakankamo išlaikymo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, šeima turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai“. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio dalykas susijęs su vaiko, o ne šeimos teise į socialinę apsaugą. Svarstytina, ar šios nuostatos įgyvendinimo detalės turėtų būti reglamentuotos kituose, sistemiškai susijusiuose teisės aktuose. 64. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 143 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 14 straipsnio 3 dalį: „3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų) nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas“. Pritarti
16162345 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 16 straipsnio 2-5 dalis: „2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3.
aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus“. Pritarti
23 Argumentai: Projektu nustatytas praktiškai jokių ribojimų neturintis įpareigojimas „užtikrinti galimybes ir sudaryti sąlygas“ kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose reginiuose, žaidynėse ir pan. yra nerealistiškas, atsižvelgiant į objektyvias Lietuvos piliečių gyvenimo sąlygas ir iš valstybės ekonomikos kylančias jų finansines galimybes. Net ir pasiturinti šeimai gali trūkti finansinių pajėgumų neribotai užtikrinti numatytas veiklas ir užsiėmimus vaikui. Todėl siūloma patikslinti Projekto 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, naudojant teisės realizavimui įprastesnius terminus, suderintus su JTO Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnio terminais. Taip pat siūloma papildyti Projekto 17 straipsnio 3 dalį galiojančiame Vaiko teisių apsaugos įstatyme numatyta nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis, kadangi šie elementai yra lygiai svarbūs pilnaverčiam vaiko laisvalaikiui. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 17 straipsnio 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2.
Vaikui Vaikas turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos teisę žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas, šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis“. Nepritarti
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 18 straipsnio 3 dalį: „3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai“. Pritarti
68Seimo nariai D. Šakalienė,
19 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto
įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizinesę bausmesę. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą. 2. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, turi teisę į jo poreikius ir geriausius vaiko interesus atitinkančią pagalbą. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizinesės bausmesės, ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. 4.
4Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir (ar) orumo žeminimą,
žiaurų elgesį su vaiku, fiziniųės bausmiųės taikymą vaikui ar bet kokį kitą smurtą prieš vaiką taikoma įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“ Pritarti iš dalies Atsisakytina 4 dalies. 69. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 191 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 19 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje po žodžių „vaiko apsaugą“ įrašytini žodžiai „nuo smurto“, kitaip lieka neaišku, nuo to turi būti užtikrina apsauga. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant
fizines bausmes. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto“. Nepritarti Patikslinimui iš esmės pritartina, tačiau pritarta Seimo narių D.Šakalienės ir T.Tomilino pasiūlytai formuluotei. 70. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 20 Argumentai: Siūloma papildyti Projekto 20 straipsnį, numatant tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams teisę į religijos laisvę, kadangi neretų atveju ji yra neatsiejama nuo jų kultūros, tradicijų ir identiteto. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos
tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Šią teisę užtikrina Lietuvos
71Seimo nariai D. Šakalienė,
20 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos
tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas.
Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai.“
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 21 straipsnio 2 dalį: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį
reguliuojančių teisės aktų nuostatos“. Pritarti
73Seimo nariai D. Šakalienė,
21 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Vaiko užsieniečio prieglobsčio prašytojo,
pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio vaiko teisės
pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, nelydimas nepilnametis užsienietis vaikas, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi nelydimo nepilnamečio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas, vaikui garantuojant apsaugą ir jo teisių užtikrinimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Ddėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių ir kitų teisės aktų nuostatos.“ Pritarti iš dalies
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 22 straipsnį ir atitinkamai pakoreguoti sekančių straipsnių numeraciją:
„22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas
kituose įstatymuose 1.
Vaiko teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos), civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius teisinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 4. Mokinių nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas. 5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 7. Vaiko autoriaus teisių į savo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. 8. Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 9. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas ir kiti teisės aktai. 10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas,
proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai“. Pritarti
75Seimo nariai D. Šakalienė,
22 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose
1Vaiko teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą,
švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos Sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos) nustatymą, civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai civilinės būklės aktų registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo tvarkos įstatymas. 4. Mokinių nemokamo maitinimo ir kitos paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos jos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas. 5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 7. Vaiko autoriaus teisių į savo jo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 8.Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 9. 8.
priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (toliau - Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas) ir kiti teisės aktai. 10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.“ Nepritarti Viso straipsnio siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. 76. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 23 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 23 straipsnio pavadinimas „Vaiko teisių naudojimas“ tikslintinas, nes yra dviprasmis ir neatitinka suformuoto straipsnio turinio. Antra, Projekto 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, taigi jis Projektu siaurinamas. Teisės departamento teigimu, tarp vaiko, kaip ir bet kurio kito asmens, teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas, kadangi bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas – asmens teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas. Projekte detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (1 straipsnio 4 dalis). Projekto 23 straipsnyje detalizuotos tik dvi vaiko pareigos – 1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Netgi Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“) nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu. Todėl vaiko pareigų katalogą siūloma papildyti.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Vaiko teisių naudojimas Pagrindinės
vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas
savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises. Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
vaiko pareigos yra šios:
1) gerbti savo tėvus, ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 3. Vaikas šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje ir visuomenės rengėjų bei skleidėjų pagalba turi būti ugdomas atlikti pareigas ir atsakyti už savo poelgius“. Pritarti
77Seimo nariai D. Šakalienė,
23 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
Vaiko atsakomybės ir pagarbos ugdymas Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir švietimo įstaiga turi:
1) kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą, jo protinius bei fizinius gebėjimus, suteikti vaikui pasitikėjimo savimi ir įgūdžių, kurių reikia priimant savarankiškus sprendimus ir prisiimant už juos atsakomybę;
2) ugdyti vaiko pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, savo tėvams, kultūriniam tapatumui, kalbai ir vertybėms, ugdyti vaiko pilietiškumą, pagarbą Lietuvos valstybei, kitoms tautoms, etninėms, nacionalinėms ir religinėms grupėms;
3) ugdyti vaiko pagarbą gamtai;
4) parengti vaiką savarankiškam gyvenimui laisvoje visuomenėje, kad jis taptų doru žmogumi, atsakingu visuomenės nariu, kuris gerbia visuomenėje nustatytas elgesio normas, nevaržo kitų žmonių teisių ir laisvių, gerbia lyčių lygybę, geba tinkamai pasirūpinti savimi ir artimaisiais.“ Pritarti iš dalies Kadangi pritarta Seimo nario R. J. Dagio siūlymui 23 straipsnyje įtvirtinti pagrindines vaiko pareigas ir jo atsakomybės ugdymą. Šis siūlymas turėtų būti inkorporuojamas į ankstesnį siūlymą arba sistemiškai dėstomas atskiru straipsniu. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas24 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį (dalį jo nuostatų perkeliant į 28 ir 37 straipsnius (Įstatymo projekto str. numeriai 27 ir 34)), ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. 2.
2Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes,
demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes. 4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai
(ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir
(ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi. 7. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto vaiko teisių apsaugai įgyvendinti skirtas programas, kurias įgyvendindamos pasitelkia nevyriausybines organizacijas. 3.
susitarimą su Vyriausybės įgaliota institucija turi skirti eterio laiko laidoms, susijusioms su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu, tėvų švietimu.“
Argumentai: Teisės departamento nuomone, neaišku, kodėl atsakomybė numatoma tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą, nors Projekto 3 straipsnyje apibrėžiamos keturios smurto formos, o įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad atsakomybė būtų nustatyta už visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą. Trečia, Projekto 24 straipsnio 2 dalies nuostata netiksliai nurodo atsakomybę už vaiko įtraukimą į kitą neteisėtą veiką bei smurto demonstravimą, todėl siūloma tiksliau nurodyti, kad taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 2 dalį ir jas išdėstyti taip: „2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką šio straipsnio pirmoje dalyje išvardintiems subjektams taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Nepritarti Pritarta siūlymui atsisakyti 24 straipsnio 2 dalies. 80. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 243 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekto 24 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad „Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“.
Kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūloma cituojamą Projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti. Antra, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius teisės aktus, „psichinio smurto“ terminas yra tikslesnis nei „psichologinio smurto“ terminas, todėl siūloma atitinkamai tikslinti ir susijusius terminus. Trečia, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso terminiją, įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje žodžiai „sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo smurto ar nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės psichinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes sukeltus padarinius“. Atsižvelgti
81Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
45 Argumentai: Įstatymo iniciatoriai akcentuoja būtinybę kiekvienam visuomenės nariui prisiimti atsakomybę už mūsų visuomenėje augančių vaikų saugumą. Dėl to Projektu siūloma skatinti pranešti apie smurto prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimo atvejus. Pasiūlymas teikiamas, kadangi už nepranešimą arba melagingą pranešimą atsakomybė turėtų būti personalinė, nepriklausomai nuo to, kokio juridinio asmens dalyvis žmogus yra, tik taip galima tikėtis pokyčių. Turint omenyje juridinius asmenis, visiškai neaišku, kas atsakytų, pavyzdžiui, už nepranešimą apie mušamą vaiką: akcininkai, savininkai, direktoriai, kažkurie darbuotojai ar kt. Atsakomybė juridiniams asmenims gali sukurti priešingą nei siekiamą efektą: sudaryti sąlygas žmonėms nesiimti veiksmų ir neprisiimti už tai atsakomybės, nes tai turėtų padaryti visas juridinis asmuo. Antra, siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose ir skunduose. Teisės departamento teigimu, nėra aiškus „vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys, todėl nuostatą siūloma performuluoti. Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūlomo reguliavimo dėl bendrininkavimo nepašalinus iš Projekto, jis galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas“, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“.
Bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę nustato Baudžiamojo kodekso 24-26 straipsniai. Remiantis jais, „bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių“ pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan. Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo prieštarauja Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reglamentavimui:
1) Vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimas galimas tik tarp fizinių asmenų, o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. 2) Projekto 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo. 3) Nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 238 straipsnio 1 dalį). Administracinę atsakomybę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą. 4) BK 238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai“. Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai. Taip pat, neteisinga „nepranešimą“ traktuoti kaip „aplaidų pareigų atlikimą“. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip „aplaidus pareigų atlikimas“, o kaip „pareigos neatlikimas“. Todėl siūloma 24 straipsnio 5 dalį patikslinti, nesukeliant teisės aktų kolizijos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: „4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo arba kenčia nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos kurio teisės buvo pažeistos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai. 5. Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaikąo teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas atsakomybės klausimas sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka“. Nepritarti Pritarta siūlymui šių nuostatų aptariamame straipsnyje atsisakyti. 82. Lietuvos
245
straipsnio 5 dalyje siūlomo reguliavimo, susijusio su nepranešimu apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuris suprantamas kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas, siūloma atsisakyti kaip perteklinio, nes atsakomybė už nepranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą jau nustatyta galiojančiame teisės akte – Baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 1 dalyje, o bendrininkavimo sąvoka apibrėžta Baudžiamojo kodekso 24 straipsnyje.
Pritarti Pasiūlymui pritartina ypač atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą. 83. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 246 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekte apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą, todėl jų minėjimas yra perteklinis ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo. Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo „bet kokio smurto“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi“. Nepritarti Pritarta siūlymui aptariamame straipsnyje atsisakyti šios nuostatos. 84. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 247 Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 24 straipsnio 7 dalies patikslinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybės ir savivaldybių institucijos
ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas, įtraukia į jų įgyvendinimą nevyriausybines organizacijas“.
Pritarti iš dalies Pritarta siūlymui aptariamą nuostatą sieti ne tik su šviečiamosiomis vaiko apsaugos nuo smurto programomis, bet su vaiko teisių apsaugai įgyvendinti skirtomis programomis. 85. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 25 N Argumentai: Projekto 25 straipsnio 2 dalyje suformuluota norma, jog „Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“. Tuo tarpu 3 dalyje įtvirtinama nuostata, kad „Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Atkreiptinas dėmesys, jog narkotinės, psichotropinės medžiagos gali būti vaistų sudėtyje ir naudojamos vaikui gydyti. Dėl to, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas gydymo prieinamumas bei vaikui skiriamų vaistinių preparatų racionalus vartojimas, yra tikslintina, kokiais atvejais nebus taikomi 2 ir 3 dalyje nustatyti apribojimai. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 25 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio antroje ir trečioje dalyje nurodyti apribojimai netaikomi tais atvejais, kai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydimo metodiką (protokolą) bei vadovaujantis preparato charakteristikų santrauka“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas koreguotinas, atsižvelgiant į tai, kad siūlytina atsisakyti 25 straipsnio 3 dalies nuostatų, kaip neatitinkančio su galiojančiu teisinio reguliavimo. 86. Seimo nariai D. Šakalienė,
25 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Vaiko apsaugaos nuo vaiko
psichiką veikiančių medžiagų ir priklausomybių bendrosios nuostatos
1Vaikui turi būti ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių,
alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo. 3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 2.
2Vaikui draudžiama vartoti, gaminti, perdirbti, įsigyti, laikyti,
gabenti, siųsti ar platinti energetinius ar alkoholinius gėrimus, tabako ar susijusius gaminius (elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos), narkotines ar psichotropines medžiagas, vaistus (išskyrus teisėtai, gydymo tikslais įsigyjamus, laikomus ar vartojamus vaistus), taip pat kitas apkvaišinančias nenarkotines medžiagas, bei Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas. Vaikui taip pat draudžiama dalyvauti azartiniuose lošimuose. 3. Vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių priežiūroje yra vaikas, arba kurių veikla susijusi su vaikui draudžiamų vartoti medžiagų ar draudžiamų naudoti gaminių gamyba, perdirbimu, saugojimu, gabenimu, siuntimu ar platinimu arba lošimų organizavimu turi užtikrinti šiame straipsnyje nustatytų draudimų laikymąsi. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti apribojimai netaikomi, kai vaistai, turintys narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydymo tvarką vadovaujantis vaisto charakteristikų santrauka.“ Pritarti iš dalies Pritartina nuostatos tikslams, taip pat pritartina
departamento pastabas. Nepritartina siūlomai 25 straipsnio 2 daliai. Dalis nuostatų yra kitų teisės aktų (Alkoholio kontrolės, taip pat Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, Baudžiamojo kodekso ir kt.) reguliavimo sritis. Atitinkamai koreguotinos 3 dalies nuostatos. 87. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 252512 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 25 straipsnio pavadinime antrą kartą vartojamas žodis „vaiko“ yra perteklinis, dėl to brauktinas. Antra, 25 straipsnio 1 dalyje po žodžio „bei“ įrašytinas žodis „kitų“.
Trečia, Projekto 25 straipsnyje 2 dalyje kazuistiškai vardijamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, Projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus, todėl jį siūloma papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „25 straipsnis. Vaiko apsauga nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų
tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, jų laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“. Pritarti iš dalies Pritartina nuostatos tikslams. Tačiau ji tobulintina, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų. Priešingai – įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais. Įstatymai taikomi ne pavieniui, o sistemiškai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. 88. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 253 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Be to, Teisės departamento išvadoje informuojama, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties.
Joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų: įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais ir taikomi ne pavieniui, o sistemingai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 25 straipsnio 3 dalį: „3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti
89Seimo nariai D. Šakalienė,
26 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:
„2627 straipsnis. Vaikas ir žaidimai, filmai,
visuomenės informavimo priemonės Vaiko apsauga nuo neigiamą poveikį jam darančių veiksnių
1Vaikas turi būti apsaugotas nuo viešosios informacijos poveikio,
galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. 2. Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti arba kitaip platinti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus, ir kitus leidinius arba gaminius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“ Pritarti iš dalies Siūlytina atsisakyti aptariamo straipsnio 3 dalies, kaip neturinčios teisinio krūvio. 90. Seimo nariai D. Šakalienė,
26 N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projektą nauju 26 straipsniu, atitinkamai laikant Įstatymo projekto 26-28 straipsnius 27 -29, ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Atsakomybė už vaiko įtraukimą
į girtavimą ar kitų draudžiamų medžiagų vartojimą
nugirdžiusiam vaiką arba įtraukusiam vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, taikoma baudžiamoji atsakomybė. 2. Asmeniui, kuris platino narkotines ar psichotropines medžiagas vaikui arba padėjo vaikui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas taikoma baudžiamoji atsakomybė. 3.
3Asmeniui taikoma administracinė atsakomybė už vaikui:
1) alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;
2) tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;
3) energinių gėrimų pardavimą ar nupirkimą arba kitokį energinių gėrimų perdavimą vaikui.“ Nepritarti Atsižvelgiant į svarstomo projekto tikslus ir paskirtį, siūlomos nuostatos nėra Vaiko teisių apsaugos pagrindų reguliavimo dalykas. Tai yra Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso reguliavimo dalykas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad būtent šis kodeksas:
1) apibrėžia kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai bei jas uždraudžia;
2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones;
3) nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kurias nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (1 straipsnio 2 dalis) . Tuo tarpu Administracinių nusižengimų kodekso paskirtis apibrėžta jo 1 straipsnyje, be kita ko nurodant, kad šiame kodekse:
1) apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai;
2) nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus;
3) nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos;
4) nustatoma administracinių nusižengimų teisena. 91. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 263 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 26 straipsnio 3 dalį: „3.
Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai“. Pritarti
N Argumentai: Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal Lietuvos teisinę sistemą nevykdo teisingumo, todėl reikalinga numatyta jai prievolę informuoti tas institucijas, kurios yra atsakingos už aptariamų veikų užkardymą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 27 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi informaciją apie
šio straipsnio pirmoje ir trečioje dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, ne vėliau kaip per 24 valandas kreipiasi į policiją ir kitas teisėsaugos institucijas“. 93. Seimo nariai D. Šakalienė,
27 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo,
išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 1.
dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, taip pat bet kokių kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, įskaitant bet neapsiribojant, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei brandai, vaiko gyvybei, laisvei, pirkimo arba pardavimo, įtraukimo į nusikalstamą veiką, žalingo sau ir visuomenei elgesio formavimo ir kt. 2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė. 2. Draudžiama trukdyti vaikui įgyvendinti savo teises ir naudotis savo laisvėmis, vaikas taip pat turi būti apsaugotas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui, bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje. 3. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją. 3. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, atsakoma Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, atsakoma Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. 4.
institucijų bei įstaigų, kurių yra prižiūrimas vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys nevykdantys savo pareigų arba jas vykdantis netinkamai, pažeidžiantys vaiko teises atsako Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. 4. 5. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ar smurto už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, taip pat šio įstatymo 24 straipsnio
teikiama reikalinga kompleksinė pagalba (medicininė, psichologinė, socialinė, teisinė ir kt.), parama ir kita apsauga, kad vaikas, jo tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos. Ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius. 6. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą, dėl jo teisių pažeidimo, nurodyto šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.“ Pritarti iš dalies Pritartina siūlymo tikslams, tačiau jis iš esmės tobulintinas. Siūloma 1 dalies nuostata turi būti suderinta su LR baudžiamuoju kodeksu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atskirų veikų vardinimas šiame įstatyme, neturi teisinio krūvio, o tik apsunkina teisės aktą, tuo pažeidžiant teisės akto glaustumo ir aiškumo principus, siūlytina 1 dalį dėstyti taip: „1.
Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.“
pobūdžio, o 3 ir 4 dalims nepritartina, nes tai yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. 94. Lietuvos
271 2.7. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 27 straipsnyje nurodant nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 27 straipsnio 1 dalį – nurodyti konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnius ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Vaikas saugomas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo
kodekso 149–151¹, 152¹, 153, 162, 307, 308 ir 309 straipsniuose, taip pat bet kokių kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, įskaitant, bet neapsiribojant, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei brandai, vaiko gyvybei, laisvei, pirkimo arba pardavimo, įtraukimo į nusikalstamą veiką, žalingo sau ir visuomenei elgesio formavimo ir kt.“ Pritarti iš dalies
baudžiamuoju kodeksu. 95. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 272723 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 27 straipsnio 2 dalies nuostata yra deklaratyvi, be to, klaidinanti (baudžiamąją atsakomybę numato ne įstatymai, o vienintelis kodifikuotas įstatymas – Baudžiamasis kodeksas), dėl to turi būti išbraukta.
Atsižvelgiant į tai ir tam, kad nereikėtų nuostatos išbraukti, siūloma ją patikslinti. Antra, valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 27 straipsnio 3 dalies patikslinimas. Trečia, remiantis Teisės departamento išvada, Projekto 27 straipsnio 3 dalies nuostata „nepaisydami konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio. Nėra aišku, kokios „konfidencialumo taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, toks terminas neegzistuoja, todėl siūloma jo atsisakyti ir palikti konfidencialumo klausimo reguliavimą tą jau darantiems galiojantiems teisės aktams. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio
straipsnio 1 dalyje, atsakoma taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. 3.
paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją“. Nepritarti Siūlytina 27 straipsnio 2 dalies atsisakyti. 96. Seimo nariai D. Šakalienė,
28 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:
„2829 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už
padarius nusikalstamas veikas, darbo apribojimai 1.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas padarius veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 152¹ straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus taip pat už tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ar arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir ar sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais (nuolat ar laikinai) yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas padarius veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 152¹ straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus taip pat už tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ar arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir ar sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais (nuolat ar laikinai) yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. 2.
asmenims, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, išskyrus sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, padarymo metu nebuvo sukakę
papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. 4. Asmenys, ketinantys dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar dirbti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, prieš įsidarbindami darbdaviui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 5. Asmenys, norintys užsiimti savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar vykdyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą savanorišką veiklą, prieš pradėdami vykdyti šią veiklą ir (ar) sudarydami savanoriškos veiklos sutartį savanoriškos veiklos organizatoriui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 5.
vykdyti profesinę ar priimti savanorius veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti tokį asmenį į darbą ar vykdyti savanorišką veiklą, kai:
1) asmuo pateikia sutikimą dėl darbdavio kreipimosi į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą gauti informaciją apie jo teistumą;
2) darbdavys gauna iš registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai. 6. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį save. 7. Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs arba paslaugų teikimo sutartį sudaręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 8. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodyta informacija apie asmenų teistumą teikiama periodiškai Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Jeigu šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veiklai pasamdomas asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, dėl to, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui.
Asmenys, kurie priimami į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis. Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas.“ Nepritarti Siūlytina palikti šiuo metu galiojančią Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57¹ straipsnio redakciją, įtvirtinančią, asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimus, nes ji priimta neseniai ir yra išsamiai išdiskutuota. Taip pat pritartina Projekto siūlymui papildyti nuostatą žodžiais „kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus“:
Ir darbo apribojimų draudimą taikyti asmenims net teistumui ir išnykus (kaip galioja šiuo metu). 97. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 281 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis
„apkaltinamuoju“ brauktinas, kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik
teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Antra, formuluotė „pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Trečia, Projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai turėtų būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui.
Ketvirta, žodžiai „labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis –
„sunkius ar labai sunkius“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 28
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju
teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu“.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu“. Nepritarti Siūlytina palikti šiuo metu galiojančią Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57¹ straipsnio redakciją, įtvirtinančią, asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimus, nes ji priimta neseniai ir yra išsamiai išdiskutuota. Taip pat pritartina Projekto siūlymui papildyti nuostatą žodžiais „kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus“:
Ir darbo apribojimų draudimą taikyti asmenims net teistumui ir išnykus (kaip galioja šiuo metu). 98. Lietuvos
281 2.8. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 28 straipsnyje nurodant nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnio 1 dalį – nurodyti atitinkamus straipsnius ir jų dalis ir šios dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip:
„1. Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius
nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso 149–151¹, 152¹, 153, 162, 307, 308, 309 straipsniuose, ir (ar) kitas nusikalstamas veikas, susijusias su seksualiniu išnaudojimu, pornografija ar prostitucija, t. y. už išnaudojimą pornografijai, pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš prostitucijos, įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, taip pat už tyčinius nusikaltimus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:“. Nepritarti Siūlytina palikti šiuo metu galiojančią Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57¹ straipsnio redakciją, įtvirtinančią, asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimus, nes ji priimta neseniai ir yra išsamiai išdiskutuota. Taip pat pritartina Projekto siūlymui papildyti nuostatą žodžiais „kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus“:
Ir darbo apribojimų draudimą taikyti asmenims net teistumui ir išnykus (kaip galioja šiuo metu). 99. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 283 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis
„apkaltinamuoju“ brauktinas, kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik
teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Antra, formuluotė „pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje“. Pritarti
287 N
ne tik tvirtintų sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnyje, tačiau ir užtikrinti, kad būtų vykdoma nurodytos įstatymo nuostatos laikymosi kontrolė, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie asmenų teistumą teikiama ir
šio straipsnio 1 dalies laikymosi kontrolė vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.“
101Seimo nariai D. Šakalienė,
T. Tomilinas IV Y Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „IV
102Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 29 Argumentai: Siūloma Projekto 29 ir 30 straipsnius, nustatančius tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigas ir atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai. Sąrašą taip pat siūloma papildyti. Projekte numatyta, kad „Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis“, tačiau nenumatyta, kas šias paslaugas privalo teikti. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos situaciją mediacijos klausimu, užsibrėžti mediacija užsiimančių padalinių steigimą kiekvienoje savivaldybėje būtų per ankstyva ir brangu, todėl siūlomas centralizuotas mechanizmas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės Vaiko tėvai turi Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės yra šios: 1). Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Taip pat vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu; 2). Vaiko atstovai pagal įstatymą turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. 3. Vaiko atstovų pagal įstatymą teisė rūpintis vaiko doroviniu, religiniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus yra nevaržoma. 4. Vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė rūpintis vaiko auklėjimu, sveikata bei fiziniu, protiniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu.
Taip pat jiems tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė tinkamai vaiką prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui saugiai augti, visapusiškai vystytis bei tobulėti. 5. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą parinkti savo vaikui mokymą. 7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikams, teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti vaiko interesams, atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaikui. 8. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku, išskyrus atvejus, kai ši teisė yra apribota įstatymu. 9. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis, kurias teikia Meditacijos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. 10. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, nuolat be objektyvios būtinybės nebūtų paliekamas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu, išskyrus nuo vaiko atstovų pagal įstatymą nepriklausančias aplinkybes 11.
Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti iš dalies Nuostatos derintinos pagal Seimo narių D.Šakalienės ir T.Tomilino, taip pat Vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymus. 103. Seimo nariai D. Šakalienė,
2930 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Sujungti Įstatymo projekto 29 ir 30 straipsnius į vieną 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų teisės Vaiko tėvai turi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. 30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė
pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. 12. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 23.
tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis:
1) Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos sukūrimąu, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, vaiko mokymu nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose, taip pat informacijos suteikimu kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą;
2) sąlygų vaikui mokytis iki 16 metų sudarymu, dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programos parinkimu savo vaikui iki 14 metų;
3) informacijos suteikimu vaikui apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę;
4) vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. 3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo, bei gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausytiems dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. 4 5. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. Nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių neišsprendžia bendru sutarimu, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pirmiausiai turi spręsti pasinaudodami savivaldybėje teikiamomis neteisminės taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis.
Kilus tarp tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisiniam ginčui dėl vaiko, jie privalo siekti išspręsti tokį ginčą pasinaudodami ikiteismine mediacija, vadovaudamiesi taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas reglamentuojančiu įstatymu. 5 6. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad: užtikrina, kad vaikas iki 6 metų 1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu. 7. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą ar kitą pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais, vaiko mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas. 68. Vaiko tėvams ir ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimusą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“ Pritarti iš dalies Nuostata papildomai tobulintina atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymus. Be to, siūloma straipsnio 6 dalies nuostatos vertintinos kaip deklaratyvios. 104. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 30 Argumentai: Siūloma Projekto 29 ir 30 straipsnius, nustatančius tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigas ir atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai. Projekto 30 straipsnio dalis siūloma patikslinti ir perkelti: 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ‒ į 29 straipsnio 4 dalį, 30 straipsnio 3 dalį ‒ į 29 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 9 dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 10 dalį, 30 straipsnio 5 dalį ‒ į 29 straipsnio 11 dalį, Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 30 straipsnį „Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė “, jį sujungiant su 29 straipsniu „Pagrindinės vaiko tėvų teisės“:
„30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir
kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė
ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 2. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. 3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 4. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. 5.
ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu. 6. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti
3051
vietoj žodžių „iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą“ įrašyti žodžius „vaikas iki 6 metų“, nes netikslinga vaiko amžių, iki kurio jis negalėtų likti be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, sieti su ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžia. Pritarti
Argumentai: Įstatymai jau šiuo metu numato tėvų asmeninių teisių perdavimo galimybes. Pavyzdžiui, asmeninė teisė ir pareiga „rūpintis vaikų sveikata“, suformuluota CK 3.165 straipsnyje, yra tėvams apribojama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatant nepilnamečio paciento nuo 16 metų teisę priimti sprendimus dėl savo pačių gydymo ir tokio amžius vaikas gali pats priimti sprendimus dėl jo atstovavimo duodant sutikimą gydymui (21 str.). Dėl to taisytina 31 straipsnio 1 dalis.
Be to, Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad Projekto 31 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui: „Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Pastebima, kad siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Taip pat neaišku, kas nuostata konkrečiai turime omenyje, ir ji taisytina teisės technikos požiūriu. Atsižvelgiant į išdėstytą ir Teisės departamento pasiūlymą šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuo klausimu Projektą tobulinti, siūloma nuostatos atsisakyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka. 2. Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai)“.
Pritarti iš dalies Argumentai:
(įstatymas Nr. XIII-241), įtvirtinama nauja globos(rūpybos) rūšis – globa
(rūpyba) globos centre. Ši globos rūšis iš kitų išsiskiria tam tikrais ypatumais, pavyzdžiui, nustačius globą (rūpybą) globos centre vaikas gali būti perduotas gyventi ir prižiūrėti kitam asmeniui, t.y. budinčiam globotojui (CK 3.271 straipsnio, nustatančio vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas, 2 d. bus įtvirtinta, kad tam, tikrais įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui). Todėl atitinkamai turi būti patikslinta Projekto 31 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu tėvų asmeninės teisės ir pareigos negali būti perduotos kitiems asmenims. Sprendžiant klausimą dėl tėvų išvykusių ir gyvenančių atskirai, turėtų būti taikomas laikinosios globos institutas. Siūlytina atsisakyti 31 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pasiūlymas:
„31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
kitiems asmenims., o Kkitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims galima tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. 2.
nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai).“
107Seimo nariai D. Šakalienė,
31 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnį, pakeičiant jo numerį, ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims. 2. Tuo atveju, kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai) pagal įgaliojimą.“ Nepritarti
32334945
įstatymo 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatoms.
Asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kita) ir kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą, kuri laikoma konfidencialia, gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas, bet ne vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai, kaip siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 32, 33 straipsniuose ir 49 straipsnio 4 dalies 5 punkte, todėl siūloma atsisakyti šiuose straipsniuose siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
3233
straipsniu, fizinių asmenų apsauga kompetentingoms valdžios institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, ir laisvas tokių duomenų judėjimas reglamentuojami specialiu Europos Sąjungos teisės aktu. Siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas su Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas, reglamentuojančias asmens duomenų tvarkymą, pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL 2016 L 119, p. 89), reikalavimus.
89), reikalavimus. Pritarti Remiantis pasiūlyme nurodyto Reglamento (ES) 2016/679 99 straipsniu, šis reglamentas taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. Pažymėtina, kad Reglamentas yra tiesioginio taikymo ES teisės aktas, tačiau jo nuostatos turi būti taikomos kartu su egzistuojančiomis valstybės narės nacionalinės teisės normomis. Pvz., Reglamento 6 straipsnio 3 dalis įtvirtina reikalavimą šio reglamento 6 straipsnio 1 d. c ir e punktų taikymo atvejus ir, atitinkamai, tvarkymo pagrindus detalizuoti duomenų valdytojui taikomos valstybės narės nacionalinės teisės normose. Be to, Reglamento 9 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis aiškiai numato, kad valstybės narės galės numatyti arba toliau taikyti jau esamas tam tikrų specialių kategorijų duomenų (sveikatos, genetinių, biometrinių) tvarkymo papildomas sąlygas; Reglamento 10 straipsnis, skirtas asmens duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas tvarkymui taip pat pateikia nuorodą į taikomas valstybės narės nacionalinės teisės normas. Šiuo metu Teisingumo ministerija rengia naują Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų projektus, kuriuos priėmus bus pasirengta Europos Sąjungoje (ES) vykstančiai asmens duomenų apsaugos reformai. Manytina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo nuostatos šiuo aspektu sistemiškai prireikus turėtų būti teikiamos Seimui svarstyti kartu su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų pataisomis Seime. 110. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 323232123 Argumentai: Duomenys apie asmenų sveikatos būklę ir teistumą yra ypatingi, todėl jų išdavimas tretiesiems asmenims (šiuo atveju, Vaiko teisių apsaugos tarnybai) turi būti vykdomas tik esant neišvengiamai būtinybei ir įstatymuose nustatyta tvarka, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir užtikrinta duomenų apsauga.
Be to, neaišku, ką reikštų Vaiko teisių apsaugos tarnybai suteikta diskrecija tvarkyti šiuos duomenis ir kaip ji veiktų, atsižvelgiant į galiojančius Civilinį kodeksą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, pacientų teises reglamentuojančius ir kitus ypatingus asmens duomenis liečiančius įstatymus. Siekiant pernelyg subjektyvių interpretacijų siūloma, kad Vyriausybė turėtų nustatyti sveikatos būklių, apie kurias Vako teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką. Seimo Teisės departamento teigimu, formuluotė pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas keistina į tikslesnę – pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas. Siūloma atsisakyti 32 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi tai pažeidžia nekalto asmens reabilitaciją. Siūloma atsisakyti Projekto 32 straipsnio 3 dalies, kadangi ji kartoja to paties straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1-3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę gauti informaciją apie vaiko atstovų pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenančių asmenų teistumą ir
(ar) sveikatos būklę įstatymuose nustatyta tvarka tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo sveikatai ar gyvybei. Vyriausybė nustato sveikatos būklių, apie kurias Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo bei taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami įstatymuose nustatyta tvarka tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui“. Nepritarti
111Seimo nariai D. Šakalienė,
32333435 N N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto V skyriaus pavadinimą, pakeisti buvusius šio skyriaus 32 – 33 straipsnius ir papildyti Įstatymo projekto V skyrių naujais 34 - 35 straipsniais ir Įstatymo projekto V skyrių išdėstyti taip: „V
šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. 33 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų perdavimas tretiesiems asmenims 1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;
2) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. 32 straipsnis. Bendrosios nuostatos
atžvilgiu, siekiama šių vaikų gerovės, taikomos minimalios ir jų poreikius labiausiai atitinkančios poveikio priemonės. 2. Teisę pažeidusiems vaikams taikomų poveikio priemonių paskirtis – pozityvios socialinės brandos siekis, aktyviai dalyvaujant tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, pasitelkiant bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas. 3. Teisę pažeidę vaikai, atsižvelgiant į jų brandą, skatinami prisiimti asmeninę atsakomybę už savo elgesį, taikant jiems atkuriamojo teisingumo priemones. 33 straipsnis.
proceso stadijose elgiamasi atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir pagarbiai, įvertinant jo amžių ir brandos lygį, ypatingą dėmesį skiriant vaiko poreikių įvertinimui, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. 2. Vaikų, pažeidusių teisę, atžvilgiu procesinius veiksmus atlieka, pažeidimus tiria ir nagrinėja bei teisinės atsakomybės priemones taiko asmenys, turintys darbui su vaikais tinkamus gebėjimus, specialių žinių apie vaikų neteisėto elgesio ypatumus, išmanantys vaikų socialinės ir psichologinės brandos procesus, vaikams taikomų poveikių priemonių įtaką ir veiksmingumą. 3. Procesiniai veiksmai vaiko atžvilgiu atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje. 4. Vaikui, kurio atžvilgiu atliekami baudžiamojo proceso veiksmai, užtikrinamas psichologinės, socialinės ir kitos vaikui reikalingos pagalbos prieinamumas, nuoseklumas ir tęstinumas viso baudžiamojo proceso metu. 5. Vaiko, įtariamo, kaltinamo ar teisiamo už neatsargų arba tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, atžvilgiu bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali būti taikomos alternatyvios konflikto sprendimo priemonės, skatinant vaiką ieškoti būdų taikiam susitarimui su nukentėjusiuoju. 34 straipsnis. Priemonių taikymo ir bausmių vykdymo teisę pažeidusiems vaikams ypatumai
ir vykdomos taip, kad taptų kuo naudingesnės teisę pažeidusiam vaikui. 2. Taikant priemones ir vykdant bausmes su teisę pažeidusiais vaikais dirba asmenys, turintys specialių žinių apie vaikų nusikalstamo elgesio ypatumus, jų socialinės ir psichologinės brandos procesus, įvairių jiems taikomų priemonių poveikį ir veiksmingumą. 35 straipsnis. Pagalba vaikui, kuriam atimta laisvė 1.
Bet kokia su laisvės atėmimu susijusi poveikio priemonė (suėmimas, laisvės atėmimo, arešto bausmė, auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, vidutinės priežiūros priemonė) teisę pažeidusiam vaikui taikoma tik išimtiniais atvejais ir įmanomai trumpiausiam laikotarpiui. 2. Paskyrus teisę pažeidusiam vaikui su laisvės atėmimu susijusią poveikio priemonę, negali būti ribojamos jo teisės, tiesiogiai nesusijusios su laisvės atėmimu. Toks vaikas turi teisę palaikyti ryšius su tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kitais šeimos nariais ir giminaičiais, susirašinėdamas ir matydamasis su jais, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tai gali pažeisti vaiko teises ir (arba) teisėtus interesus, neigiamai paveikti jo resocializaciją. Šios teisės negali būti ribojamos, siekiant nubausti teisę pažeidusį vaiką su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės vykdymo įstaigoje. 3. Taikant su laisvės atėmimu susijusią poveikio priemonę vaikas resocializuojamas, rengiamas gyvenimui laisvėje, skatinamas savo tikslų siekti ir poreikius tenkinti teisėtais būdais ir priemonėmis. Rengiant teisę pažeidusio vaiko socialinės integracijos planą, individualiai įvertinami jo emociniai ir fiziniai poreikiai, ryšiai su šeimos nariais ir kitais giminaičiais, mokymosi ar įsidarbinimo ir kitos svarbios aplinkybės ir galimybės, dalyvaujant pačiam vaikui bei įgyvendinant vaiko socialinės integracijos planą bendradarbiaujančių institucijų atstovai. 4. Teisę pažeidusiam vaikui grįžus į bendruomenę iš su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės taikymo įstaigos, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja būtinos tokiam vaikui paramos ir pagalbos teikimą.“ Nepritarti Dalis siūlomų nuostatų yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas.
Tokio pobūdžio nuostatos turi būti įtvirtinamos kituose teisės aktuose (Baudžiamajame kodekse, Baudžiamojo proceso kodekse, Bausmių vykdymo kodekse, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme, ir kt.). Šiame kontekste ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad, kaip pažymėjo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, kad joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų. Priešingai – įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais. Įstatymai taikomi ne pavieniui, o sistemiškai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. 112. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 34 Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 34 straipsnio 1 dalies patikslinimas. Taip nevyriausybinių organizacijų darbuotojai nepraranda prievolės informuoti, kadangi ji šioje dalyje numatyta ir asmeniškai („ar asmuo, turintis informacijos apie [...] vaiko teisių pažeidimą“), tikėtina, kad asmeninė atsakomybė kaip tik labiau įpareigos. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė. Taip pat siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose ir skunduose.
Vaiko atstovai pagal įstatymą pagal apibrėžimo logiką turi dalyvauti sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, išskyrus, kai ši teisė jiems yra apribota įstatymų nustatyta tvarka. 34 straipsnyje aptariami pranešimai gali baigtis sankcijomis šeimos nariams ar kitiems asmenims, todėl už veiksmų prieš juos inicijavimą turi galioti atsakomybė. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti skaidrius procesus, siūloma, kad sprendimą dėl pranešėjo anonimiškumo priimtų teismas. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Projekto
amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko
teisių pažeidimą 1. Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir
(ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu jų teisės neapribotos įstatymu, vaiko teisių apsaugos tarnybaą arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vVaiko teisių apsaugos tarnybai arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2.
dėl Aasmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus anonimiškumo išlaikymo priima teismas. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vVaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. Vaikas, sulaukęs 14 metų amžiaus, įstatymų nustatyta tvarka gali savarankiškai kreiptis į teismą“. Nepritarti Pažymėtina, kad siūlomos 34 straipsnio 1 dalies nuostatos formuluotė “vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu jų teisės neapribotos įstatymu“, tobulintina, nes tuo atveju, kai jų teisės būtų apribotos, jie nebūtų vaiko atstovais pagal įstatymą. Be to 2 dalies nuostatos tobulintinos pagal Teisės departamento pastabas į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos siūlymą (papildyti Projekto 34 straipsnio 2 dalį nurodant, jog minėto asmens (pranešėjo) tapatybė gali būti atkleista ir tada, kai nustatomas melagingas informacijos suteikimas (Projekto 35 straipsnio 2 dalis). Be to, atsižvelgiant į siūlymą, kad sprendimą dėl anonimiškumo priimtų teismas, neaišku, kaip šie santykiai būtų reguliuojami iki teismo sprendimo priėmimo. 113. Seimo narys Darius Kaminskas,
2 Argumentai: Pagal 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatą, žinodamas vaiko teisių pažeidimą, bet nepranešęs asmuo, atsako įstatymų nustatyta tvarka, bet jo anonimiškumą nuo pat pranešimo pradžios, įstatymai negina. Pagal siūlomą 34 straipsnio 2 dalį reikia sulaukti teismo, kur ir sprendžiama, ar taikyti jam anonimiškumą, ar ne.
Asmenims už melagingos informacijos pateikimą, galiojančių įstatymų tvarka, yra taikoma atsakomybė, tad baimintis piktnaudžiavimo dėl piktybinių ar melagingų pranešimų, nėra pagrindo. Siekiant apsaugoti pranešėjo anonimiškumą, tikslintina Projekto 32 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenimss, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis turi būti užtikrintas iki išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismusas priims atitinkamą sprendimą dėl anonimiškumo išlaikymo. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. Už pateiktą melagingą informaciją asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Nuostata tobulintina pagal Teisės departamento pastabas. 114. Lietuvos
343
Civilinis kodeksas) 3.164 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę kreiptis į teismą turi ne bet kokio amžiaus vaikas, o tik sukakęs 14 metų, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių
apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą dėl jo teisių
Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ pirmo skirsnio „BENDROSIOS NUOSTATOS“ 34-35 straipsnius ir į šį skyrių papildyti nauju 36 straipsniu:
„34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. 35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. 36 straipsnis. Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas 1.
Savivaldybė atsako už kompleksišką pagalbos vaikui ir šeimai teikimą organizuodama koordinuotą socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuojant ir teikiant pagalbą vaikui ir šeimai, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. 2. Bendro darbo koordinavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Koordinatorius nuolat stebi ir vertina vaiko teisių apsaugos ir šeimos gerovės situaciją, nustato koordinuotai teikiamų savivaldybėje švietimo, socialinių, sveikatos priežiūros, teisinių paslaugų vaikams ir šeimai, bendrą poreikį, rengia paslaugų plėtros planą, formuoja vaikams ir šeimoms reikalingų paslaugų pasiūlą, atlieka Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas. Savivaldybėse sudaromos galimybės gauti reikalingą pagalbą visiems vaikams ir šeimoms pagal poreikį: psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą, specializuotą pagalbą skyrybų, smurto, krizės, savižudybės, priklausomybės ir kitais atvejais. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka. 3. Siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir bendruomenėse atsirasti, taip pat apsaugoti vaikus nuo socialinės rizikos veiksnių, savivaldybėse ir seniūnijose vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės. Savivaldybės administracija kasmet įvertina socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos vaikui ir šeimoms poreikį savivaldybėje. 4.
nevyriausybines organizacijas, savanorius, organizuoja renginius bei kitas priemones, įtraukiančias šeimas į bendruomeninę veiklą, prisideda prie šeimų švietimo organizavimo, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas. 5. Savivaldybėje tėvams, taip pat vaikų besilaukiantiems asmenims sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose programose. Šiuose mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Savivaldybė kuria ar prisideda prie programų kūrimo, kurių paskirtis yra mokyti asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, sudaromos sąlygos pravesti mokymus specialistams, dirbantiems su smurto veiksmų aukomis arba tokių veiksmų vykdytojais, smurto prevencijos ir jo atvejų nustatymo. Savivaldybė prisideda prie vaikų dienos centrų veiklos, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms dėl joms būtinos pagalbos gavimo, taip pat sudaro galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, kurios susiduria su krize dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti neteisminės mediacijos paslaugomis. 6. Savivaldybės socialinės paramos centrų ar kitų institucijų, turinčių įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai ar jos nariui konkrečioje savivaldybės teritorijoje, socialiniai darbuotojai siūlo šeimai socialinių problemų sprendimų alternatyvas, ugdo ir palaiko šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, tarpininkauja šeimai dėl kitų pagalbos priemonių, vertina šeimai teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą.
Gavę informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų institucijų dėl pagalbos šeimai reikalingumo ar šeimos nariams savo iniciatyva pasikreipusiems dėl pagalbos, susijusios su vaiko teisių užtikrinimu, teikia informaciją, konsultacijas šioms šeimoms dėl joms būtinos pagalbos (psichologinės, mediacijos, paslaugų vaikų dienos centre, specialiųjų pagalbos priemonių ir kt.) gavimo. 7. Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos, kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie vaikus, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti vaiko teises ar vaiko interesus (tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“ Pritarti iš dalies Nuostatos iš esmės tobulintinos atsižvelgiant į gautas pastabas ir kitus siūlymus. 116. Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 35 Argumentai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymo Nr. 1R-298 Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo 40 punkte nurodoma, kad „Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios“. Dėl to atsakomybę nusakančios 35 straipsnio nuostatos yra perkeltinos į Projekto pabaigą.
Pasiūlymas: Perkelti Projekto 35 straipsnį į Projekto pabaigą ir parinkti atitinkamą numeraciją: „35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė 1. Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo
informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Nepritarti Siūlytina atsisakyti šio straipsnio kaip perteklinio. 117. Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas II S Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti iš dalies Nuostatos iš esmės tobulintinos atsižvelgiant į gautas pastabas ir kitus siūlymus. 118. Seimo nariai D. Šakalienė,
36 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio „PAGALBOS ORGANIZAVIMAS“ 36 straipsnį:
„36 straipsnis. Pagalbos vaikui, jo atstovams pagal įstatymą
bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas
gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas. 2.
atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims teikiama ir prevencinė pagalba socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Teikiant pagalbą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, savivaldybės institucijos bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis bei įstaigomis, savivaldybių įstaigomis. 4. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vaikui gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.“
361
organizavimą savivaldybėje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos
pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuodamos ir teikdamos prevencinę, kompleksiškai teikiamą pagalbą ar kitą pagalbą šeimoms ir vaikams, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. Bendro darbo koordinavimo organizavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo ir mokslo ministro, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“
371 2.15.
Siekiant, kad siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 37 straipsnio 1 dalimi būtų išvengta nepagrįsto tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisių apribojimo ir suvaržymo, kai teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai visais atvejais siūloma su vaiku bendrauti nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba ne vėliau kaip per 3 dienas nuo
pranešimo gavimo pradeda nagrinėti pareiškimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrindama galimybę su juo pabendrauti be apribojimų, prireikus nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą.“ Pritarti Seimo nariai D. Šakalienė,
3738 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 37, 38 straipsnius ir juos išdėstyti taip: „37 straipsnis. Pranešimas apie galimą vaiko pažeidimą
1Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu,
elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. 38 straipsnis. Vaiko atvejo nagrinėjimas
tarnyba pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką įvertina ir nustato vaiko situacijos grėsmės lygį.
Vaiko situacijos grėsmės lygiai yra keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio lygio grėsmės. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi:
1) nulinį vaiko situacijos grėsmės lygį, priima sprendimą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas;
2) pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį, per penkias darbo dienas inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą;
3) antrą vaiko situacijos grėsmės lygį, per vieną darbo dieną inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjamą ir intensyvią vaiko situacijos stebėjimą jo gyvenamoje vietoje, kurią atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas, kol atvejo vadybos metu nebus nustatyta kitaip;
4) trečią vaiko situacijos grėsmės lygį, kai vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis arba nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui, vaiką skubiai paima iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir siunčia mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais. 5. Nustačius pirmą ar antrą grėsmės lygį, vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimo susitikimą, kuriame dalyvauja savivaldybės administracijos paskirtas atvejo vadybininkas ir pagal poreikį dalyvauja:
1) socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai;
2) vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 6. Nagrinėjant vaiko atvejį yra išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba ji pateikiama. 7.
vaiko ir jo aplinkos situaciją ir priimamas sprendimas dėl atvejo vadybos taikymo ir specialistų, kurie dalyvaus vaiko atvejo vadyboje, pasitelkimo, šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių bei pagalbos įvertinimo, pagalbos plano sudarymo bei jo peržiūrų organizavimo, tolesnių atvejo vadybos susitikimų. 8. Sutarus šio straipsnio 7 dalyje esančiais klausimais, tolesnius atvejo vadybos veiksmus koordinuoja atvejo vadybininkas. 37 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
1Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų,
teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti fiziniai asmenys, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu ar informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, arba apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ar gyvybei, privalo nedelsdami apie tai informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą arba policiją. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, išskyrus vaiko giminaičius ir šeimos narius, pagrįstai žinančiam apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešusiam apie tai policijai ar teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, įstatymų nustatyta tvarka kyla baudžiamoji atsakomybė. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojui, nepranešusiam apie kitą vaiko teisių pažeidimą, o kitiems asmenims – apie smurto prieš vaiką atvejį, kyla kituose įstatymuose numatyta atsakomybė. 3. Vaiko giminaičiai ar šeimos nariai, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojai šio straipsnio
pažeidžia vaiko teises. 4.
informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu, turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams. 5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba 2 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su galimo smurto prieš vaiką atveju, taip pat gavusi tokią informaciją iš kitų šaltinių privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui. 38 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą
pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda pranešimo nagrinėjimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, kai yra prielaidų spręsti apie galimą smurtą prieš vaiką ar kitą vaiko atstovų pagal įstatymą įvykdytą vaiko teisių pažeidimą), atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Esant įtarimui, kad vaikas patyrė smurtą vaikas turi būti išklausytas psichologo. Teritorinė vaiko teisių pasaugos tarnyba atlikusi šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka nustato grėsmės vaikui lygį, o nenustačiusi galimo vaiko teisių pažeidimo ar vaiko buvimo vaikui nesaugioje aplinkoje priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2.
apie galimą smurto vaiko atžvilgiu naudojimą, galimą vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus privalo atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento. 3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsiant imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekti su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą (kurių nebuvo toje įvykio vietoje) ir žodžiu, o papildomai ir raštu informuoti juos, o taip pat teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą apie tokį įvykį. 4. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, skubiai paima vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, prireikus, pasitelkdama policijos pareigūnus ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekia su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kurie nedalyvavo paimant vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, ir informuoja juos apie vaiko paėmimą iš vaikui nesaugios aplinkos, vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą sąlygas ir procedūrą. 5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba paėmusi vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, ir nustačiusi, kad vaiko atstovai pagal įstatymą (bent vienas jų) nėra susiję su vaiko teisių pažeidimu (vaiko buvimu vaikui nesaugioje aplinkoje), imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą (tam iš jų, kuris nėra susijęs su vaiko teisių pažeidimu). 6.
negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei konstatuoja antrą grėsmės vaikui lygį ir imasi žemiau nurodytų veiksmų:
1) užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsniu, inicijuoja atvejo vadybos procesą;
3) vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo;
4) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą. 7. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą.“ Pritarti iš dalies Nepritarti Nuostatos tobulintinos pagal gautas pastabas ir pasiūlymus bei sistemiškai derintinos su kitomis projekto nuostatomis. Kaip minėta aukščiau, baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos yra Baudžiamojo kodekso reguliavimo dalykas (Baudžiamojo kodekso 1 str. 2 d.) Be to, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str.). Pažymėtina, kad anonimiškumas neturėtų būti taikomas melagingo pranešimo atveju. Atsižvelgiant į tai nuostata koreguotina. 122. Lietuvos
38394041424344
šeimai ir joje augančiam vaikui gauti socialinę ir švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros ir kitas reikalingas paslaugas, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 38–44 straipsnius – įtvirtinti prevencinės pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui teikimo pagrindus, apibrėžti grėsmės vaikui lygius ir pagrindinius institucijų veiksmus nustatant šiuos lygius. Pritarti Seimo nariai D. Šakalienė, T.
Šakalienė,
39 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Bendruomeninių paslaugų skyrimas
faktorių, dėl kurių būtina teikti intervencinę pagalbą, tačiau išlieka būtinybė vaiko atstovams pagal įstatymą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas, priimamas sprendimas skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas, kurių organizavimą užtikrina savivaldybė. 2. Vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos ir kito grėsmės lygio situacijose, jeigu tai numatoma Pagalbos plane. 3. Bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos pagal vaiko, jo atstovų pagal įstatymą pageidavimu ar vaiko teisių apsaugos tarnybos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovų siūlymu. 39 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai
grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir grėsmės vaikui nustatymo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Grėsmės vaikui pirmas lygis – kai teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, ir esama vaiko aplinka tinkamai neužtikrina vaiko teisių ir vaiko interesų, tačiau nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. 3.
tarnyba nustato vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, kuri yra susijusi su vaiko funkcionavimo ir rizikos veiksniais susijusiais su vaiko tėvais, jų santykiais su vaiku arba nustato, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, kai nėra objektyvių prielaidų leidžiančių spręsti, kad artimiausiu metu situacija pasikeis.“ Pritarti iš dalies Nuostatos tobulintinos pagal gautas pastabas ir pasiūlymus bei sistemiškai derintinos su kitomis projekto nuostatomis. Seimo nariai D. Šakalienė,
40 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 40 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip: „40 42 straipsnis. Atvejo vadyba
nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Atvejo vadyba taikoma nustačius pirmą ar antrą grėsmės vaikui lygį. Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami atstovai iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų, taip pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pagal vaiko poreikius. 2.
orientuota į koordinuotos kompleksinės pagalbos vaikui, jo tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą procesų organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos taikymą, kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriai, kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba. Bet kuriame atvejo vadybos proceso etape atvejo vadybininkas, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl metodinės pagalbos suteikimo ar mobilios komandos sudarymo. 3. Atvejo vadybos procesą sudaro:
1) šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių nustatymas šeimoje vertinimas ir pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos poreikių socialinės aplinkos, jos aplinkos situacijos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas;
2) Ppagalbos plano sudarymas ir įgyvendinimas;
3) pagalbos plano įgyvendinimas;
3) 4) šeimos stebėsena pagalbos plano įgyvendinimo kontrolės tikslu;
4) 5) periodinis pPagalbos plano peržiūrų organizavimas, tačiau ne rečiau kaip kartą į pusmetį nustačius pirmą grėsmės vaikui lygį, o nustačius antrą grėsmės vaikui lygį – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kas keturis mėnesius, ir pPagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. Esant poreikiui, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau nei nurodyta šiame punkte. 4. Bet kuriame atvejo vadybos etape turi būti imamasi skubių veiksmų užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui. 4.
atvejo vadybos proceso etape, jeigu iškyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba turi imtis skubių veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu. 5. Atvejo vadybos tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti iš dalies Nuostatos tobulintinos pagal gautas pastabas ir pasiūlymus bei sistemiškai derintinos su kitomis projekto nuostatomis. 125. Seimo nariai D. Šakalienė,
4041 N N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antrą skirsnį naujais 40 ir 41 straipsniais, kuriuos išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Veiksmai, nustačius pirmą grėsmės
vaikui lygį
teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą. 2. Atvejo vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą, taip pat pagal poreikį:
1) socialinį darbuotoją, dirbantį su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, sveikatos priežiūros įstaigos specialistą, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovą, policijos pareigūną, kitus specialistus. Posėdyje gali dalyvauti atvejo vadybininko kviesti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys, galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai, jei jie pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą;
2) vaiką ir jo tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 3.
arba vaiko nuomonę pateikia teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paaiškinimai arba šie paaiškinimai pateikiami raštu. 4. Nagrinėjant atvejį dėl pirmo grėsmės vaikui lygio, atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo
plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje išlieka ir gali gilėti, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, jog situacijai nesikeičiant kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei - konstatuojamas antras grėsmės vaikui lygis, ir atliekami šio įstatymo 41 straipsnio nustatyti veiksmai. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pakeitė elgesį, tinkamai rūpinasi vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, priimamas sprendimas baigti atvejo vadybą. 41 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrą grėsmės vaikui lygį
vaikui lygį nedelsdama:
1) paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus, tam pasitelkdama policijos pareigūnus;
2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl mobilios komandos sudarymo. 2.
nesaugios aplinkos, šio įstatymo 44 straipsnio nustatyta tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. 3. Gavus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per vieną darbo dieną sudaro mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną nuo jos sudarymo pradeda intensyvų darbą su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą ir jį vykdo iki keturioliktos dienos nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su šeima bendradarbiaudama su atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina šeimos poreikius pagalbai ir socialinės rizikos lygį šeimoje;
3) teikia intensyvią konsultacinę, korekcinę pagalbą šeimai, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos, sukuriant vaikui saugią gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo. 4. Mobiliai komandai baigus intensyvų komandinį darbą su šeima ir pateikus atvejo vadybininkui rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, atvejo vadybininkas vykdo atvejo vadybą, sudaro pagalbos planą ir vykdo kitas funkcijas šio įstatymo 42 straipsnio ir mutatis mutandis šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka. 5.
paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio darbo su šeima ir pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Teismui atsisakius tenkinti ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, laikinoji globa (rūpyba) tęsiama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pradeda keisti elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau išlieka pirmam grėsmės vaikui lygiui priskirtini rizikos veiksniai, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, koreguojamas pagalbos planas bei atliekami kiti šio įstatymo
Pritarti iš dalies Nuostatos tobulintinos pagal gautas pastabas ir pasiūlymus bei sistemiškai derintinos su kitomis projekto nuostatomis. Pažymėtina, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigalios CK 3.180 str. nauja 2 d.: „2.
Kai šio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.“ Taip pat pažymėtina, kad teismui atsisakius tenkinti ieškinį dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, gali nebebūti pagrindo ir laikinosios globos tęsimui. 126. Seimo narys G.Kinduris401 Argumentai: siekiant efektyvesnio vaiko teisių apsaugos užtikrinimo, vaikui ir šeimai teikiamų paslaugų kokybės gerinimo ir įstatymo nuostatų įgyvendinimo, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 40 ir 43 straipsnyje esančią sąvoką „rekomendacijos“ keisti sąvoka „nurodymai“. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Esant pirmo ir antro vaiko situacijos grėsmių lygiui, kai dar
nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas nurodymus atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka“
41 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip:
„41 43 straipsnis. Atvejo vadybininkas ir jo sudaromas
pagalbos planas 1.
Atvejo vadybininkas užmezga pagalbos santykį su vaiku bei jo šeima, įvertina vaiko ir šeimos poreikius bei jos aplinką, telkia vietos bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkas ieško padeda šeimai rasti geriausio geriausią šeimos problemų sprendimo būdo būdą, įgalina šeimą spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus. 2. Teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai Nustačius nustačius pirmą ir antrą grėsmės vaikui lygius lygį per 7 darbo dienas, atvejo vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo:
1) atlieka šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių ir pagalbos šeimoje įvertinimą, pareikalaudamas iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo atstovus pagal įstatymą, kitus kartu su vaiku gyvenančius ar svarbius atvejo vadybai asmenis šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Ši informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai;
2) inicijuoja pPagalbos plano sudarymą kartu su specialistais, kurie dalyvauja vaiko atvejo vadyboje, teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovu, vaiko tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą, taip pat kitais šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais subjektais. 3. Pagalbos planas sudaromas atvejo vadyboje dalyvaujančių specialistų ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Atvejo vadybininkas koordinuoja ir užtikrina pPagalbos plano įgyvendinimą. Pagalbos plane nustatytų institucijų specialistai privalo dalyvauti įvardintų veiksmų ir priemonių įgyvendinime. 4.
atstovais pagal įstatymą dėl individualizuoto paslaugų teikimo ir koordinuotų prevencinių veiksmų sudarymo, užtikrinant šeimai mokymo, konsultavimo, elgesio keitimo procesus. Trukmę Teikiamų paslaugų trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai dalyvaujančių specialistų rekomendacijas. 5.
vadybininkas:
1) nukreipia vaiko atstovus pagal įstatymą gauti tinkamiausias paslaugas ir koordinuoja jų teikimą, pagal poreikį suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdyme, kitas šeimai reikalingas paslaugas;
2) palaiko nuolatinius kontaktus su vaiko atstovais pagal įstatymą, atvejo vadybos dalyviais, siekiant įsitikinti, kad vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai ir laiku teikiamos numatytos paslaugos ir pagalba;
2) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą neteisminės arba ikiteisminės mediacijos paslaugoms gauti;
3) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti;
3) 4) organizuoja atvejo vadybos susirinkimus nagrinėjimo posėdžius, kuriuose derinami veiksmai, pagal poreikį keičiamas pPagalbos planas;
4) 5) užbaigia atvejo vadybos procesą, jeigu atlikus vaiko ir šeimos situacijos įvertinimą nustato, kad išnyko grėsmės vaiko saugumui ir šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, užbaigia atvejo vadybą;
5) 6) nustatęs, kad pPagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku bei būtinų sąlygų užtikrinti toliau, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to būtina nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ar pakeisti vaiko globėją (rūpintoją) kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą ir teikia jai siūlymą dėl vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo.“ Pritarti iš dalies Nuostatos tobulintinos pagal gautas pastabas ir pasiūlymus bei sistemiškai derintinos su kitomis projekto nuostatomis.
Pagalbos plano įgyvendinimo metu, atvejo Atvejo vadybininkas:
1) nukreipia vaiko atstovus pagal įstatymą gauti tinkamiausias paslaugas ir koordinuoja jų teikimą, pagal poreikį suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdyme, kitas šeimai reikalingas paslaugas;
2) palaiko nuolatinius kontaktus su vaiko atstovais pagal įstatymą, atvejo vadybos dalyviais, siekiant įsitikinti, kad vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai ir laiku teikiamos numatytos paslaugos ir pagalba;
2) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą neteisminės arba ikiteisminės mediacijos paslaugoms gauti;
3) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti;
3) 4) organizuoja atvejo vadybos susirinkimus nagrinėjimo posėdžius, kuriuose derinami veiksmai, pagal poreikį keičiamas pPagalbos planas;
4) 5) užbaigia atvejo vadybos procesą, jeigu atlikus vaiko ir šeimos situacijos įvertinimą nustato, kad išnyko grėsmės vaiko saugumui ir šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, užbaigia atvejo vadybą;
5) 6) nustatęs, kad pPagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku bei būtinų sąlygų užtikrinti toliau, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to būtina nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ar pakeisti vaiko globėją (rūpintoją) kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą ir teikia jai siūlymą dėl vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo.“ Pritarti iš dalies Nuostatos tobulintinos pagal gautas pastabas ir pasiūlymus bei sistemiškai derintinos su kitomis projekto nuostatomis. Pažymėtina, kad laikinoji vaiko globa gali būti nustatyta tik esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems laikinosios globos nustatymo pagrindams.
4121
tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą – nurodyti, kad, esant tarnybiniam būtinumui, vaiko atvejo vadybininkas turi teisę neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje priregistruotas vaikas, išvadas dėl vaikui suteiktų ir reikalingų suteikti sveikatos priežiūros paslaugų, arba išvadas dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie priregistruoti (asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai nurodo, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaiku). Pritarti
4151
tvarkos nustatymo, kiti ginčai dėl vaiko būtų sprendžiami greičiau ir mažėtų teismų darbo krūvis, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 41 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) siunčia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti paslaugų ir koordinuoja jų teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;“. Pritarti
42 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 42 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip:
„42 44 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo
vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą
tarnyba šio įstatymo nustatytais atvejais gavusi atvejo vadybininko siūlymą kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.
Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjant prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka, toks prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Apie bylos dėl vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą pranešama vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Į teismo posėdį kviečiami vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir kiti suinteresuoti asmenys. 3. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Teismo nutartis atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą neatima iš teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnybos teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo. 24.
leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą teikti teikia savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą nustatyti vaiko vaikui laikinąją globą (rūpybą) bei paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos arba grąžinti vaiką teisėtiems atstovams. 3. Teismui neleidus vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, peržiūrimas Pagalbos planas, patikslinant nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą. 5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties įsiteisėjimo, grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamas pagalbos plane nustatytų priemonių įgyvendinimas ir paslaugų teikimas vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 4. 6.
Nustačius, kad patikslintos pagalbos pagalbos plano priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjo vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pasiekti teigiamų pokyčių, jie toliau piktnaudžiauja tėvų valdžia, pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;
2) esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vaikui nesaugios aplinkos ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
2) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;
3) gavęs gavusi teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.“ Nepritarti Nuostatos tobulintinos iš esmės, nes Civilinio proceso nuostatos yra Civilinio proceso kodekso, o ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Turi būti tobulinami Projekto lydimieji projektai XIIP-356 ir XIIIP-357. Komitetas atsižvelgdamas į klausymuose išsakytas nuomones ir diskusijų rezultatus, teikia konkrečius siūlymus dėl Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pataisų, apibrėžiant leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą teisme. 131. Lietuvos
422 N
pagal įstatymą nagrinėjimą teismo tvarka, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2.
Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos arba nustačiusi, kad yra pagrindas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, ne vėliau kaip per 1 dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Leidimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir kiti įstatymai nenustato kitaip.“ Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnio 2, 3, 4 dalis reikėtų laikyti atitinkamai 3, 4, 5 dalimis. Nepritarti Nuostatos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo teisme yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas ir turi būti aiškiai reglamentuotas Civiliniame kodekse ir Civilinio proceso kodekse. Komitetas atsižvelgdamas į klausymuose išsakytas nuomones ir diskusijų rezultatus, teikia konkrečius siūlymus dėl Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pataisų, apibrėžiant leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą teisme. Todėl teikiama nuostata iš esmės tobulintina su
426 N
paimti vaiką iš šeimos skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismo nutartis leisti ar atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų
jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai.
Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą sustabdo šios nutarties vykdymą.“ Nepritarti Nuostatos tobulintinos iš esmės, nes leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjimas teisme yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas ir turi būti aiškiai reglamentuotas Civiliniame kodekse ir Civilinio proceso kodekse. Komitetas atsižvelgdamas į klausymuose išsakytas nuomones ir diskusijų rezultatus, teikia konkrečius siūlymus dėl Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pataisų, apibrėžiant leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą teisme. 133. Seimo narys G.Kinduris4344 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pateikia rekomendacijas nurodymus atvejo
vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo“. Nepritarti
4345 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas nurodymus, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas“. Nepritarti
135Seimo nariai D. Šakalienė,
4344 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto 43 - 44 straipsnius:
„43 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal
įstatymą
teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką. 2.
įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. 3. Skubaus vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą atveju teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir šeimai teikiama pagalba vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba sudaro mobilią komandą, kuri per 14 dienų:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su vaiko atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudama su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina vaiko atstovų pagal įstatymą socialinės rizikos lygį;
3) teikia intensyvią motyvacinę, konsultacinę, korekcinę pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą ar kartu gyvenantiems asmenims, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos vaiko grįžimui į jo gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo. 5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas. 6.
globą (rūpybą), ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio socialinio darbo su šeima ir Pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai (motina ar tėvas) nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais:
1) vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo;
2) vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. 44 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei ir nėra galimybės nedelsiant susisiekti su jo atstovais pagal įstatymą, pasitelkdamas policiją privalo nedelsdamas vykti į vaiko buvimo (radimo) vietą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka vaiko teisių apsaugos tarnyba turi įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai (iki vaiko atstovai pasiims vaiką) apgyvendinti vaiką vienoje iš šio įstatymo 45 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų institucijų. Ne vėliau kaip kitą dieną nuo skubaus vaiko paėmimo dienos telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir panašiai apie tai pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą.“
136Seimo nariai D. Šakalienė,
45 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Vaiko laikinas apgyvendinimas 1.
Vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, kai vaikas šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą negali būti grąžintas, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas neutralioje aplinkoje, taikant Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatytą prioriteto tvarką. 1) vaiko artimuosius giminaičius, kitus vaiko giminaičius, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai ar kitą asmenį (šeimą), su kuriuo
(kuria) vaiką sieją ilgalaikis artimas bendravimas ir emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;
2) budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje;
3) šeimynoje;
4) vaikų socialinės globos įstaigoje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas iki trejų metų:
1) laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje;
2) laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik išimtinais atvejais (kai nėra galimybės jo apgyvendinti šeimos ar šeimynos aplinkoje) ir šio vaiko globa (rūpyba) institucijoje trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje. 4.
vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 2–3 dalių nuostatomis. Vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami institucijoje vadovaujantis Civilinio kodekso 3.261 straipsnio nuostatomis, o vyresni vaikai – vaikų socialinės globos įstaigoje tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 2. Vaikas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti laikinai apgyvendinamas pas Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytus asmenis, jeigu jie įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. 3. Socialinės globos įstaigose vaikai apgyvendinami Civilinio kodekso 3.261 straipsnyje nustatytais atvejais.“ Pritarti iš dalies Nuostatos koreguotinos atsižvelgiant į susijusių šio įstatymo straipsnių patobulinimus. Pažymėtina, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje CK 3.265 str. 5 d. įtvirtinta, kad nustatant vaiko globą (rūpybą), pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:
vaikų globos institucijoms. 137. Lietuvos
451
išdėstyti taip: „1.
Vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinamas pas budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos įstaigoje, įtrauktose į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą. Prireikus ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas tobulintinas pagal Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymus. 138. Lietuvos
461
kompetenciją ir jų atribojimą, taip pat atsižvelgiant į Civilinio kodekso
užtikrinti gali imtis vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras, ir Civilinio kodekso 3.182 straipsnio nuostatą, kad prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, tikslinga apibrėžti Lietuvos Respublikos prokuratūrą kaip atskirą vaiko teisių apsaugą užtikrinančią instituciją, taip pat siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 46 straipsnio 1 dalį – papildyti nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Vyriausybės funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje:
apsaugą, gina vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrina tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlieka vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje. 2.22.2.
2.22.2. Vyriausybė užtikrina vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Pritarti
139Seimo nariai D. Šakalienė,
46474849505152 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 46-52 straipsniu ir juos išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos
1Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius leisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) Vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
2) 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama Vyriausybės nutarimus ir kitus aktus;
4) Ministro Pirmininko patarėjas vaiko teisių klausimams;
3) 5) Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija. 4) 6) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai padaliniai;
5) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
7) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) ir jos teritoriniai padaliniai;
8) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
6) 9) savivaldybių institucijos ir įstaigos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kitos savivaldybių institucijos ir įstaigos;
10) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
7) 11) nevyriausybinės Nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga. 2.
institucijos, užtikrindamos vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti. 2. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 47 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje
1Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
formuoja ir koordinuoja vaiko teisių apsaugos politiką, formuoja šeimos stiprinimo politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą:. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuodama vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą:
1) kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą šiame įstatyme nustatyta apimtimi;
2) analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais, vertina vaiko teisių apsaugos būklę šalyje, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, savivaldybėms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
3) teikia Vyriausybei tvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatų projektą, taip pat kitus teisės aktų projektus, duoda pavedimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, pasiūlymus savivaldybių institucijoms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
3) 4) formuoja šeimos stiprinimo politiką, finansuoja šeimas stiprinančias programas, skirtas šeimų stiprinimui, bei vaiko gerovę užtikrinančias programas gerovės užtikrinimui;
5) bendradarbiauja su Generaline prokuratūra, Policijos departamentu ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais. 48 straipsnis. Kitų ministerijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.
Ministerijos pagal joms priskirtą kompetenciją ir ministrams pavestas valdymo sritis užtikrina tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, kartu su savivaldybių institucijomis rūpinasi atitinkamų paslaugų vaikams prieinamumu, teikia siūlymus Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl teisės aktų pagal ministerijoms priskirtą kompetenciją tobulinimo. 2. Teisingumo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką bei vykdo ją ministerijos reguliavimo srityje:
1) pagal kompetenciją teikia išvadas dėl įstatymų projektų atitikties vaiko teisėms ir laisvėms;
2) įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vaikams;
3) užtikrina jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų veiklą, įgyvendinant priskirtose institucijose ir įstaigose vaiko teisių apsaugą teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse.;
4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas. 3.
apsaugos politiką vykdomos valstybinės švietimo politikos srityje:
1) teisės aktų nustatyta tvarka rūpinasi užtikrina formaliojo ir neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos prieinamumu prieinamumą ir švietimo kokybe kokybę;
2) teisės aktų įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina švietimo priemones, kuriomis siekiama apginti vaiką nuo visų formų smurto, kitų vaiko teisių pažeidimų, rengia rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose;
3) koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai;
3) 4) organizuoja koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo srityje ir koordinuoja bei prižiūri vaiko vidutinės priežiūros priemonių vykdymą;
4) 5) kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais valstybės švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka. 4. Sveikatos apsaugos ministerija formuoja vaiko teisių apsaugos politiką sveikatos priežiūros srityje ir įgyvendina ją šiais būdais:
1) garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrina jos valdymo sričiai pavestų institucijų ir įstaigų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą vykdant sveikatinimo veiklą;
3) rengia ir vykdo su vaikų sveikatos būklės gerinimu susijusias programas;
4) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų sveikatos klausimais.;
5) sudaro teisines prielaidas, kad sveikatos priežiūros įstaigų medikai turėtų pareigą nukreipti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą. 5.
vaiko teisių apsaugos politiką ministerijos reguliavimo srityje ir ją įgyvendina šiais būdais:
1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vaikų ir jiems jų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją – apie administracinius teisės pažeidimus nusižengimus, kitais ministerijos kompetencijai priskirtais vaiko teisių apsaugos klausimais;
2) pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina programas vaikų nusikalstamumo, smurto prieš vaikus, prekybos vaikais ir kitais vaiko teisių pažeidimų prevencijos klausimais.;
3) nustato reikalavimus pareigūnams, kurie skiriami tirti nepilnamečių atžvilgiu padarytus pažeidimus arba nepilnamečių padarytus pažeidimus;
4) vykdo prevenciją nepilnamečių pažeidimų užkardinimo srityje;
5) sudaro teisines ir administracines prielaidas, kad kilus grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, būtų užtikrintas teritorinių policijos padalinių bendradarbiavimas su teritorine vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos. 49 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje
vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje. įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje: 2.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje;
1) 2) per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą;
2) 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo teisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją;
4) teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti kiekvienos Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautojų konkrečią sudėtį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes;
3) 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;
4) 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais;
5) 7) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;
6) 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas organizuoja vaiko globą (rūpybą) globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą;
7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;
9) priima valstybės tarnautojus į teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas ir atleidžia juos iš pareigų, priima į darbą mobilių komandų specialistus;
8) 10) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą;
9) 11) koordinuoja teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;
10) 12) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
11) 13) formuoja sudaro mobilias komandas, koordinuoja ir užtikrina mobilių komandų jų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo, ypatingų atvejų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.;
14) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje;
1) 2) per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą;
2) 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo teisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją;
4) teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti kiekvienos Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautojų konkrečią sudėtį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes;
3) 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;
4) 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais;
5) 7) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;
6) 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas organizuoja vaiko globą (rūpybą) globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą;
7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;
9) priima valstybės tarnautojus į teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas ir atleidžia juos iš pareigų, priima į darbą mobilių komandų specialistus;
8) 10) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą;
9) 11) koordinuoja teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;
10) 12) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
11) 13) formuoja sudaro mobilias komandas, koordinuoja ir užtikrina mobilių komandų jų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo, ypatingų atvejų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.;
14) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2.
atskaitingos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrindamos vaiko teisių apsaugą joms priskirtose teritorijose vykdo šias funkcijas:
1) nuostatuose nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių apsaugą jai priskirtoje teritorijoje visą parą;
2) užtikrindama visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų;
3) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą;
4) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie vaikus, kurių laikinoji globą (rūpybą) trunka ilgiau nei 12 mėnesių, bei teikia motyvuoto sprendimo grąžinti vaiką į šeimą, tęsti laikinąją globą (rūpybą), kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo, motinos ar vienintelio iš tėvų) valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo) kopiją;
5) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie kiekvieną vaiką iki 3 metų, kurio laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje tęsiasi ilgiau nei trys mėnesiai, bei nurodo esant vienam iš šių pagrindų (vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba, kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje;
6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais;
7) tikrina, ar ir kaip savivaldybėse užtikrinamos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisės;
8) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;
9) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą;
10) atstovauja vaiko interesams Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;
11) Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje;
12) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse bei perduoda ją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrindamos vaiko teisių apsaugą joms priskirtose teritorijose vykdo šias funkcijas:
1) nuostatuose nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių apsaugą jai priskirtoje teritorijoje visą parą;
2) užtikrindama visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų;
3) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą;
4) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie vaikus, kurių laikinoji globą (rūpybą) trunka ilgiau nei 12 mėnesių, bei teikia motyvuoto sprendimo grąžinti vaiką į šeimą, tęsti laikinąją globą (rūpybą), kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo, motinos ar vienintelio iš tėvų) valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo) kopiją;
5) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie kiekvieną vaiką iki 3 metų, kurio laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje tęsiasi ilgiau nei trys mėnesiai, bei nurodo esant vienam iš šių pagrindų (vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba, kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje;
6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais;
7) tikrina, ar ir kaip savivaldybėse užtikrinamos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisės;
8) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;
9) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą;
10) atstovauja vaiko interesams Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;
11) Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje;
12) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse bei perduoda ją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4.
ir įvaikinimo tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai turi teisę šias teises ir pareigas:
1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo, neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;
2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
3) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais;
4) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų, įskaitant ypatingus asmens duomenis;
2) 5) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamoms atsakingoms institucijoms;
3) 6) kreiptis į savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai turi teisę šias teises ir pareigas:
1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo, neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;
2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
3) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais;
4) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų, įskaitant ypatingus asmens duomenis;
2) 5) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamoms atsakingoms institucijoms;
3) 6) kreiptis į savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo. 4) neatlygintinai gauti jos funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
5) šio įstatymo nustatytais atvejais tvarkyti vaiko tėvų, kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, taip pat kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai tai būtina, siekiant apsaugoti vaiko teises ir apginti jo teisėtus interesus, taip pat šiuos duomenis gauti iš kitų juos tvarkančių institucijų ar įstaigų.
darbo ministerijos (toliau – Taryba) yra kolegiali institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje. 2. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliotų paskirtų atstovų bei nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų. 3. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos Tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 4.
4Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba:
1) analizuoja vaiko teisių apsaugos padėtį ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, reglamentuojančių vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, rengimo ar galiojančių teisės aktų pakeitimo;
2) analizuoja, ar įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su vaiko teisių apsauga, neprieštarauja vaiko teisėms ir laisvėms, bei teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus atitinkamoms ministerijoms dėl įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo;
3) vykdo kitas veiklos nuostatuose numatytas funkcijas. 5. Tarpžinybinės vaiko gerovės Tarybos posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 51 straipsnis. Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje
1Organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros,
švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui vietos bendruomenėje. 1. 2. Pagal kompetenciją analizuoja Analizuoja vaiko gerovės būklę savivaldybėje, planuoja ir užtikrina vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą;
Dalyvauja valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime ir bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje; 3. 4.
pirminę informacinę, konsultacinę pagalbą, organizuoja socialinių paslaugų teikimą šeimai, užtikrina, kad socialinių paslaugų įstaigų ar kitų įstaigų, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, vadovai laiku paskirtų skiria atvejo vadybininkus bei pagal poreikį kitus specialistus atvejo vadybos procesams šiame įstatyme ir teisės aktuose nustatyta tvarka užtikrinti procese, rūpinasi pPagalbos planuose nustatytų priemonių ir paslaugų suteikimu ir finansavimu. 4. 5. Užtikrina koordinuotai teikiamų paslaugų šeimai, kuriose auga vaikai, turintys specialiųjų poreikių, vengiantys lankyti mokyklą, darantys teisės pažeidimus, tinkamą organizavimą. Organizuoja vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymą Už tinkamą šių paslaugų organizavimą atsako savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui bendruomenėje. 5. 6. Skatina ir remia vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 6. 7. Įpareigoja seniūnijas bei vietos bendruomenių tarybas seniūnus rūpintis šeimų įgalinimu tinkamai rūpintis vaikų saugumu, priežiūra ir auklėjimu. 7. 8. Telkia bendram darbui su vaiku ir šeima vietos bendruomenių tarybas, šeimų tarybas, švietimo tarybas, bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, neformalius šeimų judėjimus, aktyvius vietos bendruomenių narius ir savivaldybėje veikiančias nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje. 8. 9. Organizuoja ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, vaikų neformalųjį švietimą, nustato neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą per mokinių atostogas.
apskaitą; užtikrina, kad visi vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;
švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai teikimą;
12Užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo (ugdymosi) poreikių,
teisių įgyvendinimą. 10. 13. Ieško Sudaro ir tvirtina socialinių globėjų, budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčių sutinkančių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą. 11. 14. Užtikrina paslaugų teikimą teikimo organizavimą asmenims, siekiantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, ir jau taip pat globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems vaiką. 15. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu kasmet tvirtina savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose ar kitose įstaigose, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje, dirbančių socialinių darbuotojų, galinčių teikti atvejo vadybininko paslaugas konkrečioje savivaldybės teritorijoje sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti socialiniai darbuotojai, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. 52 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.
Nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis gali:
1) teikia teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir įgyvendinimo tobulinimo;
2) teikia teikti teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai savo turimą informaciją apie vaiką ir šeimą dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo tikslais;
3) dalyvauja dalyvauti atvejo vertinime nagrinėjime, užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą.;
4) užtikrinti paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą atitinkamoje savivaldybėje ar jos teritorijos dalyje, kuri jai priskiriama savivaldybės, jei atitinka teisės aktų nustatytus socialinių paslaugų teikėjams keliamus reikalavimus;
5) steigti vaikų dienos centrus, šeimos centrus, kurie teikia pagalbą vaikui ir/arba šeimai;
6) padėti šeimai ugdyti specialių poreikių turinčius vaikus, vaikus su negalia, socialinės rizikos vaikus, teisę pažeidusius vaikus; teikti pagalbą vaikams, nukentėjusius nuo nusikaltimų. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, teikdamos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą pagalbos priemones ir paslaugas, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.“ Nepritarti Nuostatos iš esmės tobulintinos, atsižvelgiant į Konstitucijos 5 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Nustatant valstybės valdžios institucijų įgaliojimus, taip pat valstybės valdžios ir asmens santykius, taip pat valstybės valdžios institucijų tarpusavio santykius turi būti atsižvelgiama į tai, kad draudžiama perimti, perduoti Konstitucijoje tiesiogiai nustatytus valdžios įgaliojimus, jų atsisakyti, juos pakeisti ar apriboti įstatymu.
Taip pat siūlomos nuostatos negali neatitikti teisės aktų, įtvirtinančių Vyriausybės, ministerijų, generalinės prokuratūros ir kt. veiklą, nuostatų. Be to, šiame kontekste kartotinai atkreiptinas dėmesys į Teisės departamento pastabą, kad joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų. Priešingai – įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais. Įstatymai taikomi ne pavieniui, o sistemiškai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. Pažymėtina, kad atvejai ir tvarka, kada ikiteisiminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje vaiko interesus atstovauja valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai, reglamentuotini
4714 N 2.23. Siekiant užtikrinti visapusišką vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 47 straipsnį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos prokuratūra, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo
2.24. Siekiant gerinti teisėjų, nagrinėjančių bylas, susijusias su vaiko teisių apsauga, kompetenciją, tikslinga nuolat organizuoti teisėjų mokymus, susijusius su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu. Siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 48 straipsnio 2 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus.“
4853
su vaikais, tirtų pareigūnai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su nepilnamečiais, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 48 straipsnio 5 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) užtikrina, kad Policijos departamento generalinis komisaras sudarytų teisines ir administracines prielaidas tam, kad policijos pareigūnai, pagal savo kompetenciją vykdantys vaiko teisių apsaugą, turėtų specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais.“ Pritarti iš dalies Nuostatos tobulintinos, nes nuostata neaiškiai išdėstyta (neaišku ar kalbama apie policijos pareigūnų mokymus, kvalifikaciją, ar apie pareigą priimti tam tikrus teisės aktus). . 143. Lietuvos
486 N 2.26. Siekiant užtikrinti veiksmingą viešojo intereso gynimą vaiko teisių srityje, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 48 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos Respublikos prokuratūra, vykdydama Lietuvos Respublikos prokuratūros
įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu ir viešojo intereso gynimu, atlieka ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauja. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko ir viešąjį interesą gina prokurorai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais.
Generalinė prokuratūra bendradarbiauja pagal pasirašytą susitarimą su socialinės apsaugos ir darbo ministru, vykdo kitas pagal kompetenciją vaiko teisių apsaugos srities funkcijas.“ Nepritarti Tobulinant projektą, nuostatų, kurios yra kitų įstatymų reguliavimo dalykas, turi būti atsisakyta. 144. Seimo narės Monika Navickienė, Dovilė Šakalienė, 2017-03-0149 Argumentai: Teikiamame pasiūlyme yra įtraukiamos teritorinių padalinių atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, koreguojamas straipsnio pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir jos teritorinių padalinių savivaldybėse prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje.“
491 Argumentai: Akcentuojama ne tik valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos, bet ir jos teritorinių padalinių atsakomybė įgyvendinant vaiko teisių užtikrinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje.“
4921 Stebint susiklosčiusią situaciją Lietuvoje dėl vaikų teisių gynimo užtikrinimo, matomas poreikis nepertraukiamam vaiko teisių apsaugos specialistų darbui ištisą parą. Šiandien teritoriniai vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai padaliniai savivaldybėse dirba tik iki 17:00 valandos. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje: Gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams teritoriniuose padaliniuose savivaldybėse ištisą parą;“
493 Argumentai: Trečiąja dalimi apibrėžiama teritorinių padalinių funkciją. Pasiūlymas: Papildyti 49 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip: „3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai padaliniai gina ir užtikrina vaiko teises, atstovauja vaiko teisėms ir interesams savivaldybių teritorijose vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais nuostatais.“
49494414
siūloma įtvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisę gauti ir tvarkyti asmens duomenis, siekiant teisinio aiškumo ir vadovaujantis teisinio ekonomiškumo principu. Atsižvelgiant į tai, siūloma nurodytas nuostatas išdėstyti viename punkte ir papildyti – numatyti, kad
tiek minėtų asmens duomenų, kiek jų būtina šios tarnybos funkcijoms atlikti. Pritarti
4941
Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, siūloma vietoj žodžių „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo“ įrašyti žodžius „asmens duomenis, įskaitant ir ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, tvarkyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu“.
51 2.5. Atsižvelgiant į tai, kad, centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, savivaldybės visa apimtimi nebeįgyvendins valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcijos, siūloma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyti, kad savivaldybė užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą, koordinavimą. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 51 straipsnį – papildyti jį nuostata, kad savivaldybės organizuoja prevencinę pagalbą vaikui ir šeimai ir koordinuoja švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą jos teritorijoje, teikimą, taip pat įtvirtinti savivaldybės administracijai pareigą užtikrinti, kad būtų sudarytos prielaidos savivaldybės įstaigoms ir savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui bendradarbiauti su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba), savivaldybės teritorijoje esančiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniu padaliniu (toliau – teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobilios komandos specialistais, kai vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą reikalinga koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. Pritarti
151Seimo nariai D. Šakalienė,
2 P Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojamas 1.
Šio įstatymo įsigaliojimo dieną:
1) asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, dirbantys šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus ar užsiimantys savanoriška veikla, privalo nedelsdami nutraukti darbo sutartį ar vykdomą savanorišką veiklą;
2) darbdavys ar savanoriškos veiklos organizatorius turi pareikalauti iš asmenų, dirbančių darbus ar užsiimančių savanoriška veikla, nurodyta šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pristatyti darbdaviui ar savanoriškos veiklos organizatoriui pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Asmeniui nepristačius pažymos per darbdavio nustatytą terminą, jis nušalinamas nuo darbo ar savanoriškos veiklos vykdymo. Jeigu asmuo nepateikia pažymos per 1 mėnesį nuo nušalinimo nuo darbo ar savanoriškos veiklos dienos, su juo sudaryta darbo sutartis ar savanoriška veikla nutraukiama;
3) paslaugų, įtrauktų į šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą ir teikiamų vaikui šio įstatymo įsigaliojimo dieną, gavėjas turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį;
4) asmenims, nurodytiems šio įstatymo 28 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reikalaujamas pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, jų pakartotinai teikti nereikia. 1.
skyrių (tarnybų) darbuotojai, kurie neturi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, būtinų eiti pareigas teritorinėse vaiko teisių apsaugos tarnybose, eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį būtino išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos neįgiję darbuotojai, jeigu nėra galimybės jų sutikimu juos perkelti į kitas lygiavertes (arba jų prašymu į žemesnes) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, atleidžiami iš einamų pareigų. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo organizuoja valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) savivaldybių funkcijų Vaiko teisių apsaugos skyriams funkcijų perdavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priima su tuo susijusius teisės aktus. 2. 3. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 3 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su šio įstatymo nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje nurodytų teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų funkcijų vykdymu visą parą, įgyvendinimu bei mobilių komandų, nurodytų nauja redakcija išdėstyto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, funkcijų vykdymo įgyvendinimu, įsigalioja 2018 m. balandžio 1 d. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įgyvendinimo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Įstatymo įsigaliojimo data siūlytina 2018 m. liepos 1 d. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-354 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
* Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kiek lėšų reikės įstatymų projektams įgyvendinti, t.y. aiškinamajame rašte grafoje „12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)“ nurodyta, kad Įstatymų projektams Nr. 1, 5, 6 ir 7 įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka tam reikalingų lėšų paskaičiavimus. Vyriausybė teikdama išvadą dėl projektų (2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 487) taip pat nenurodė konkrečių lėšų poreikio, tik pažymėdama, kad siekiant užtikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir su juo susijusių teisės aktų projektų nuostatų įgyvendinimą, vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai reikalingos papildomos lėšos bus numatytos Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (6 p.). Preliminarus galimai prireiksiančių lėšų poreikis nurodytas tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte, teigiant, kad ypatingas dėmesys atkreiptinas į papildomų lėšų poreikio užtikrinimą tiek centriniu, tiek savivaldybių lygmenimis, nes minėtuose įstatymuose numatytas ne tik vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos reorganizavimas ir centralizavimas, kuris preliminariais paskaičiavimais pareikalaus iki 14 mln. eurų, bet ir prevencinio bei socialinio darbo organizavimo stiprinimas savivaldybėse.
Pažymėtina, kad konkretus lėšų poreikis įstatymų leidėjui turi būti žinomas ir teikiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Juolab, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų yra neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. (Lietuvos Respublikos
* Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017 m. birželio 28 d. posėdyje svarstydamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą reg. Nr. XIIIP-354, atsižvelgdamas į teikiamo projekto (bei lydimųjų) tikslus, siūlomo įtvirtinti reguliavimo neaiškumus, galimas taikymo problemas, taip pat ypatingą dėmesį atkreipdamas į gautų pastabų ir pasiūlymų svarbą, nusprendė daryti pertrauką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir lydimųjų projektų Nr. XIIIP-355 - XIIIP-358 svarstyme ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti darbo grupę šiems Įstatymų projektams tobulinti.
Pagrindiniam komitetui nepritarus aukščiau nurodytam Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui, be teikiamų pasiūlymų atskiriems projekto straipsniams, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektas (bei atskirų subjektų teikiami siūlymai jam) sistemiškai nedera su kitais teisės aktais, projekte gausu kitų teisės aktų (net ir poįstatyminių) reguliavimo sričiai priskirtų, o taip pat deklaratyvių, neturinčių teisinio krūvio nuostatų. Todėl projekto tobulinimo etape turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys į Teisės departamento pastabą, kad joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų. Priešingai – įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais. Įstatymai taikomi ne pavieniui, o sistemiškai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas.
Šiame kontekste taip pat ypatingas dėmesys atkreiptinas į teisėkūros principus, t.y.: proporcingumo (reiškiančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti); aiškumo (reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas) ir be abejo sistemiškumo (reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.). Pritarti
29 Argumentai: Vaiko atstovų pagal įstatymą ir atstovų kitais pagrindais (pavyzdžiui, atstovaujant sandorio pagrindu) teisės ir pareigos nėra ir negali būti tokios pačios, todėl Projektu siūloma Vaiko atstovų pagal įstatymą sąvoka koreguotina, atsisakant žodžių „ir kiti teisėti vaiko atstovai“. Be to, nuostata tobulintina atsižvelgiant į 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią CK 3.250 straipsnio 4 dalies redakciją (įstatymas Nr. XIII-241), nustatančią, kad „Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra vaiko, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymus tol, kol šiam vaikui paskiriamas globėjas ar rūpintojas.“ (14 straipsnis, keičiantis CK 3.250 straipsnį). Pasiūlymas: „9.
Pasiūlymas:
„9. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko
tėvai, vaiką įvaikinus - įtėviai, nustačius globą ar rūpybą - globėjai ar, rūpintojai, įstatymų nustatytais atvejais – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir kiti teisėti vaiko atstovai.“
313 Pasiūlymas: „3) seksualinis smurtas
Pritarti 5.
62 Siūlomas teisinis reguliavimas turi būti suderintas su LR biomedicinių tyrimų etikos įstatymo Nr.VIII-1679 nuostatomis, detaliai reglamentuojančiomis vaikų, kurie priskirtini pažeidžiamiems asmenims, dalyvavimą biomedicininiame tyrime. Vadovaujantis LR biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 6 str.
pažeidžiamais asmenimis leidžiama atlikti tik šiais atvejais:
mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime tiriamajam duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su klinikiniu tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai;
klinikinis tyrimas yra tiesiogiai susijęs su tiriamojo sveikatos būkle ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime bus naudingas tyrime nedalyvaujančių asmenų grupei, kuriai priklauso tiriamasis, ir tiriamajam klinikinio tyrimo tikslu taikomi intervenciniai tyrimo metodai kelia nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai;
keliančia arba sekinančia sveikatos būkle, kurios atveju nėra pakankamos asmens sveikatos priežiūros, ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime tiriamajam duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su klinikiniu tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. To paties įstatymo 7 str 3 d. nustatyta, kad: Vaikui pagal jo amžių ir gebėjimą suprasti turi būti suteikta šio straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija. Dėl vaiko dalyvavimo biomedicininiame tyrime asmens sutikimą dalyvauti tyrime duoda vaiko atstovai pagal įstatymą, tačiau jeigu vaikas, gebantis suprasti jam pateiktą informaciją, pareiškia norą nedalyvauti biomedicininiame tyrime ar, jeigu vaikas tokiame biomedicininiame tyrime jau dalyvauja, jame nebedalyvauti, vaiko dalyvavimas tyrime nepradedamas ar nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja paties vaiko interesams. Ar vaiko noras nedalyvauti tyrime neprieštarauja vaiko interesams, sprendžia vaiko atstovai pagal įstatymą, atsižvelgdami į tyrėjo nuomonę.
Kai biomedicininiame tyrime dalyvauja vaikai, priimant sprendimą dėl pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimo išdavimo Lietuvos bioetikos komiteto posėdyje dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. Vaiko dalyvavimo biomedicininiame tyrime tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasiūlymas: Projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. Vaiko dalyvavimas biomedicininiame tyrime galimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.“
teisėtvarkos komitetas245 * Argumentai: Projekto 24 straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti, kad „Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ Projektas turi būti patobulintas atsisakant šios nuostatos. Nes jos nepašalinus iš įstatymo projekto, ji galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad
“Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta
tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, 3 daliai, kad „Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.“ bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.” Tai savo išvadoje pažymėjo ir Teisės departamentas. Pasiūlymas: „5. Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas.“
teisėtvarkos komitetas271 Argumentai: Atsižvelgiant į Projekto 27 straipsnio 1 daliai pateiktas pastabas bei atskirus siūlymus vardinti konkrečias nusikalstamas veikas, įtvirtintas Baudžiamajame kodekse, manytina, kad atskirų veikų vardinimas Projekto 27 straipsnio 1 dalyje neturėtų papildomo teisinio krūvio, o tik apsunkintų teisės aktą, tuo pažeidžiant teisės akto glaustumo ir aiškumo principus, siūlytina 1 dalį dėstyti taip:
„1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.“ Pritarti 8.
281 Siūlytina palikti šiuo metu galiojančią Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57¹ straipsnio redakciją, įtvirtinančią, asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimus, nes ji priimta neseniai ir yra išsamiai išdiskutuota. Taip pat pritartina Projekto siūlymui papildyti nuostatą žodžiais „kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus“:
„1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju
teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:“
teisėtvarkos komitetas31 Argumentai:
(įstatymas Nr. XIII-241), įtvirtinama nauja globos (rūpybos) rūšis – globa
(rūpyba) globos centre.
Ši globos rūšis iš kitų išsiskiria tam tikrais ypatumais, pavyzdžiui, nustačius globą (rūpybą) globos centre vaikas gali būti perduotas gyventi ir prižiūrėti kitam asmeniui, t.y. budinčiam globotojui (CK 3.271 straipsnio, nustatančio vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas, 2 d. bus įtvirtinta, kad tam, tikrais įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui). Todėl atitinkamai turi būti patikslinta Projekto 31 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu tėvų asmeninės teisės ir pareigos negali būti perduotos kitiems asmenims. Sprendžiant klausimą dėl tėvų išvykusių ir gyvenančių atskirai, turėtų būti taikomas laikinosios globos institutas. Siūlytina atsisakyti 31 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pasiūlymas: „31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
kitiems asmenims., o Kkitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims galima tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. 2. Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai).“
421 Argumentai: Įstatymo 42 straipsnio „Kreipimasis į teismą dėl leidimo vaiką paimti“ 1 dalyje nurodoma, kad prašymas paimti vaiką nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje, nustatančio supaprastinto proceso taisykles, nustatyta tvarka.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą proceso tikslas nėra pozityvus, nes šio leidimo pasekmė yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (atstovų pagal įstatymą). Todėl be kita ko, manytina, jog CPK XXXIX skyrių taikant be jokių išimčių, ir neatsižvelgiant į tai kokios teisinės reikšmės klausimas yra sprendžiamas, t.y.: nenustačius privalomo bylos žodinio nagrinėjimo; nenustačius imperatyvo išklausyti vaiko nuomonės, jei tai yra įmanoma; nenustačius imperatyvo pagal galimybes išklausyti vaiko atstovų pagal įstatymą; nenustačius teisės apskųsti teismo nutartį, kuria leidimas paimti vaiką būtų išduodamas, turėtų būti vertinama, jog siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos nuostatų, tiesiogiai įtvirtinančių valstybės globą šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei (Konstitucijos 38 straipsnis) ir kiekvieno asmens teisę į teisingą teismą (Konstitucijos 30 straipsnis). Pasiūlymas:
Projekto nuostatos turi būti sistemiškai tobulinamos, atsižvelgiant į Komiteto pateiktus pasiūlymus dėl teismo leidimo paimti vaiką reglamentavimo lydimuosiuose Civilinio kodekso ir Civilinio proceso pakeitimų projektuose reg. Nr. XIIIP-356 ir reg. Nr. XIIIP-357. Pritarti
4615 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklos tikslus, pritarė LR vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymui, kad Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba būtų prie Vyriausybės, o ne prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasiūlymas: „5) Taržinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybės;“. Pritarti 12.
komitetas501 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklos tikslus, pritarė LR vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymui, kad Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba būtų prie Vyriausybės, o ne prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasiūlymas: Projekto 50 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“. Pritarti
komitetas503 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklos tikslus, pritarė LR vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymui, kad Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba būtų prie Vyriausybės, o ne prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasiūlymas: Projekto 50 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“ įrašyti „Vyriausybė“. Pritarti
komitetas505 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklos tikslus, pritarė LR vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymui, kad Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba būtų prie Vyriausybės, o ne prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasiūlymas: Projekto 50 straipsnio
kanceliarija“. Pritarti
22 Projekto įsigaliojimo data derintina su lydimojo Civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-356 ir su lydimojo Civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-357 įsigaliojimo data. Komitetas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso pataisas (įstatymas Nr. XIII-241) ir Civilinio proceso kodekso pataisas (įstatymas Nr.
XIII-242), įsigaliosiančias 2018 m. sausio d. atkreipia dėmesį į tai, kad paketo projektai, negali įsigalioti anksčiau nei 2018 m. sausio 2 d., nes Projektu XIIIP-356 teikiamos nuostatos taip pat keičia kai kuriuos straipsnius, kurių pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad projektų paketu siūloma iš esmės pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą bei atkreipiant dėmesį į šiai pertvarkai po įstatymų priėmimo reikalingą pasirengimo laikotarpį, turi būti imtasi visų priemonių, kad dėl per trumpo laiko pertvarkai iš esmės nenukentėtų vaikai. Todėl siūlytina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.1234 pakeitimo įstatymo bei lydimųjų projektų įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 1 d. Atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186, 188, 272, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-217, kuriuo siekiama sumažinti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui, apginti jo interesus, užtikrinti sudėtingų, specialių žinių reikalaujančių ikiteisminių tyrimų kokybę, nepilnamečių apklausos profesionalumą, galintį turėti lemiamą įtaką smurtautojo nuteisimui, įsigalios 2018 m. liepos 1 d. Pasiūlymas:
„2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
2 dalį, įsigalioja 2017 2018 m. liepos 1 d.“. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Sabatauskas, R. Šalaševičiūtė, S. Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-09-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė, biuro patarėjos:
D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: D. Šakalienė – Seimo narė, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, D. Bernackienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja, R. Černiauskas
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto numonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies formuluotė nėra aiški.
Jeigu ketinama ginti vaikų pareigas, tai pareigų vykdymas paprastai užtikrinamas, nes jų ginti nėra nuo ko, o jeigu ketinama nustatyti tik vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, tai nėra aišku, kur bus nustatomos pačios teisės, pareigos ir laisvių gynimas. Formuluotė tikslintina. Pritarti Žr. patobulinto Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
112
bei jo 1 ir 2 dalyse minimi įstatymo paskirtis ir tikslas. Akcentuotina, kad šie terminai savo turiniu iš dalies sutampa – įstatymo paskirtis apima įstatymo tikslus. Dėl tos priežasties keičiamo įstatymo 1 straipsnyje turėtų būti akcentuojama tik įstatymo paskirtis. Pritarti Žr. patobulinto Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įtvirtinta nuostata – „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau pastebėtina, kad šio įstatymo priedas yra pavadintas, vartojant vienaskaitos formą –
„Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas“ (t. y. šiuo įstatymu yra
įgyvendinamas tik vienas Europos Sąjungos teisės aktas). Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje – „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.“ Pritarti Žr. patobulinto Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį. 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
išbrauktina, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisyklės nėra šio įstatymo dalykas.
Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pvz., 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose). Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, tai 1 straipsnio pavadinime ir jo 5 dalyje minimas terminas „taikymas“ keistinas žodžiu „galiojimas“, nes įstatymas galioja visiems asmenims, atitinkantiems nustatytus kriterijus, bet gali būti jiems nė karto netaikytas. Antra vertus, akcentuotina, kad iš įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatos („Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims“) nėra aišku, ar įstatymas galioja ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, išbraukti Įstatymo 1 straipsnio 5 dalį. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
reikėtų apibrėžti sąvoką „atvejo vadybininkas“. Įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atvejo vadybininką skiria savivaldybės administracija, projekte aprašomos jo funkcijos, todėl darytina prielaida, kad savivaldybės administracijoje turės būti numatytos atitinkamos pareigybės. Sąvokos apibrėžimas kaip tik įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina šios sąvokos apibrėžimo atsisakyti arba ją patikslinti. Pritarti Tikslinti „Atvejo vadybininko“ sąvokos apibrėžimą. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį. 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 N 6.
Svarstytina, ar įstatyme pasirinkta terminija „atvejo vadyba“, „atvejo vadybininkas“, „vaiko atvejo nagrinėjimas“, „atvejo vadybos procesas“ yra tinkama tiek bendrinės kalbos, tiek teisės požiūriu. Iš įstatymo turinio neaišku kas yra „atvejis“, kurio vadyba čia reguliuojama. Galima preziumuoti, kad atveju laikytinas įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžto smurto prieš vaiką faktas, kuris gali būti pasireiškęs viena iš įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtų smurto formų. Atsižvelgiant į įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, galima preziumuoti, kad „atveju“ galėtų būti vaiko teisių pažeidimas, o pagal įstatymo 38 straipsnio 1 dalį – vaiko situacijos grėsmės lygis, nes būtent nustačius bent pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį inicijuojamas vaiko atvejo nagrinėjimas (įstatymo 38 straipsnio 2 dalis). Siūlytina aptariamą reguliavimą tikslinti, o terminiją keisti į Lietuvos Respublikos teisėje ir bendrinėje kalboje įtvirtintą terminiją. Pritarti Komitetas siūlo apibrėžti sąvoką „Atvejis“, žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį. 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
reikia įvardyti kokia bendruomenė turima galvoje. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad įstatymo projekte kalbama apie savivaldybės bendruomenę. Kiti įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas – savivaldybės bendruomenė, vietos bendruomenė, religinė bendruomenė ir kt. Pastebėtina ir tai, kad „bendruomenės“ sąvoka įstatyme vartojama nenuosekliai, kai kur ji vartojama vienaskaita, įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje vartojama daugiskaita (tai kelia klausimą ar kalbama apie tą patį subjektą), įstatymo 51 straipsnio
straipsnio 7 dalyje kalbama apie bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, aktyvius bendruomenių narius.
Būtina aiškiai sureguliuoti visų šių sąvokų vartojimą, jų turinį Pritarti Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 4 dalį. 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 4 dalies ir projekto 2 straipsnio 6 dalies santykis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 punkte fizines bausmes laiko fiziniu smurtu. Siekiant fizines bausmes apibrėžti, reikia pirmiausia šiame įstatyme apibrėžti bausmės sąvoką, kadangi pvz., Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 5 dalis numato, kad “Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą.” (čia ir toliau – išskirta mūsų). Teikiamame projekte numatoma, kad „Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką“. Šis apibrėžimas tikslintinas. Visų pirma, akcentuojama, kad fizinė bausmė yra
„bet kokia bausmė“, kuria sukeliamas net ir nedidelis fizinis skausmas. Akcentuotina, kad teikiamas apibrėžimas yra pernelyg platus ir turėtų būti
konkretizuotas. Priešingu atveju, dabartinis apibrėžimas apimtų valstybės legaliai taikomas bausmes ir kitokias poveikio priemones nepilnamečiams, taip sukeldamas skirtingų įstatymų nuostatų koliziją. Akcentuotina, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XI skyriuje įtvirtinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai.
Vadovaujantis BK 13 straipsniu, pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o už tam tikras sąrašo principu surašytas nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, už nužudymą, išžaginimą, vagystę ir kt.) atsako asmenys nuo keturiolikos metų. Vadovaujantis BK 90 straipsniu, nepilnamečiui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės, skiriamos nepilnamečiams: įspėjimas; turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas; nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai; atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti; elgesio apribojimas; atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Atkreipiame dėmesį, kad plačiąja prasme pagal teikiamą apibrėžimą kaip „fizinės bausmės, sukeliančios fizinį skausmą“ galėtų būti traktuojamos ir kai kurios procesinės prievartos priemonės – nepilnamečio asmens sulaikymas, suėmimas ir kt. Atsižvelgiant į tai, galiojantys įstatymai nors tam tikru mastu riboja, bet absoliučiai nedraudžia bausmių už padarytas nusikalstamas veikas nepilnamečiams taikymo. Antra, teikiamame apibrėžime nėra akcentuojamas fizinės bausmės objektas (t. y. kam taikoma ši bausmė). Atsižvelgiant į tai, siūlytina po žodžių „bet kokia bausmė“ įrašyti žodį „vaikui“. Trečia, svarstytina, ar apibrėžime vartojamas terminas „fiziškai kankinti“ nėra per siauro turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (Žin., 2006-07-22, Nr.
80-3141) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama visuotinai pripažįstama kankinimo sąvoka, kuri siejama ne tik su fiziniu, bet ir psichiniu skausmu („<...> „kankinimas“ – tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas <...>“). Be to, apibrėžiant fizinės bausmės sąvoką, rekomenduotina pasiremti Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 1 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtintu reguliavimo pavyzdžiu, nustatančiu, kad „šis apibrėžimas neapima tik teisėtomis sankcijomis sukeliamo, joms būdingo arba su jomis susijusio skausmo ar kančios.“ Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį. 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
tobulintina kalbiniu požiūriu, kad jos esmė būtų suprantama. Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį. 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
įtvirtinamas smurto prieš vaiką apibrėžimas – „veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.“ Apibrėžimas turėtų būti patikslintas, atsižvelgus į šias pastabas:
Pritarti 1.10.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
„garbės ir orumo nepaisymas“) tarpusavyje derintinas su įstatymo 3 straipsnio
ir 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis Pritarti 1.10.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 10.2.
Teikiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas nesutampa su bendruoju smurto apibrėžimu, pateiktu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje („Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“). Manytina, kad smurto požymiai, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo, turėtų būti suvienodinti. Nepritarti. Pažymėtina, kad Seimas dėl smurto sąvokos ir smurto prieš vaiką formų reglamentavimo apsisprendė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 6, 10, 49, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 2¹ straipsniu įstatymu Nr. XIII-204. Be to, psichinio ir psichologinio smurto turinys skiriasi. Manytina, kad psichinis smurtas dažniau pasireiškia grasinimu ar kėsinimusi į kito asmens sveikatą ar gyvybę. Tuo tarpu psichologinis smurtas – tai įžeidžiantys žodžiai, pastabos, draudimai, gąsdinimai, jausmų ignoravimas, siekiant asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti jį paklusti. Apsaugos nuo smurto aplinkoje įstatyme nustatytas bendrasis smurto apibrėžimas, kuriame akcentuojamas psichinis smurtas kaip dažniau tarp suaugusiųjų pasireiškiantis veiksnys. Vaikas dažniau patiria psichologinį smurtą, kurį dėl savo neveiksnumo ar dalinio veiksnumo ne visada gali paaiškinti kokį smurtą jis patyrė, todėl šio įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, normos akcentuoja vaikui būdingus smurto potyrius, kurie nebūtinai turėtų sutapti su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis.
Būtina įvertinti, kad šiame, kaip specialiame vaiko, įstatyme reikia nustatyti ne bendrinę smurto apibrėžtį, tinkamą tik suaugusiam asmeniui, bet tikslinę, skirtą įvertinti vaiko vystymosi, brandos ir jo patiriamos žalos ypatumus. 1.10.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
pateikiamas smurto būdas – „tiesioginis ar netiesioginis“ – nėra perteklinis požymis; ir ar šis požymis nesidubliuoja su prieš tai apibrėžime vartojamais žodžiais „veikimu ar neveikimu“. Nepritarti Manytina, kad smurto prieš vaiką atveju išlieka svarbiomis visos įvykio aplinkybės, tarp jų ir tiesiogiai ar netiesiogiai, veikimu ar neveikimu buvo smurtaujama prieš vaiką. 1.10.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3912 10.4. Psichologinio smurto sąvoka, pateikiama šiame apibrėžime, taip pat keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte bei 24 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti suvienodinta su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme vartojamu „psichinio smurto“ terminu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK vartojamas „psichinės prievartos“ (past. – ne „psichologinės“) terminas. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina teikiamame projekte vartojamą „psichologinio smurto“ terminą keisti „psichinio smurto“ terminu. Nepritarti Argumentai kaip dėl Teisės departamento
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
394
apibrėžime nustatoma, kad smurtas gali būti tik tyčinis. Kita vertus, ši kaltės forma nedera su į smurto turinį įtrauktos nepriežiūros samprata ir apibrėžimu.
Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte apibrėžta, kad
„nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių
poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai“. Vaiko poreikių tenkinimo aplaidumas yra ne tyčinės, o neatsargios kaltės formos požymis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vaiko „nepriežiūra“ pagal apibrėžimą gali pasireikšti tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma, praktikoje paprastai ji pasireiškia neatsargumu (past. – asmuo nenumatė nepriežiūros padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo juos numatyti). Atsižvelgiant į tai, jog smurto prieš vaiką apibrėžimas siejamas ir su vaiko nepriežiūra, šiame apibrėžime neturėtų būti akcentuojama tik tyčinė smurto kaltės forma. Pritarti. Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 9 dalį. 1.10.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas. Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.) Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina dėl prieš vaiką naudoto smurto kilusius padarinius apibrėžti taip – „<...> jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba buvo sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai“.
Pritarti Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 9 dalį. 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
tikslintina atsisakant neaiškaus žodžio „iki“ ir vietoje jo vartojant žodį „neturintis“, ir taip suderinant vaiko apibrėžtį su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu. Pritarti 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
siūloma nustatyti: „Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“ Pastebėtina, kad pagal CK 2.132 straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Atstovai pagal įstatymą turi įstatyme nustatytas teises ir pareigas, tuo tarpu atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nustatomos ne tik įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose – įgaliojime, pavedime, teismo sprendime ir pan. CK nustatyta, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, - įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. Vaiko atstovų pagal įstatymą ir atstovų kitais pagrindais teisės ir pareigos nėra ir negali būti tos pačios. Pastebėtina ir tai, kad įstatymo 30 straipsnyje išvardintos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, o 31 straipsnyje nustatyta, kokia tvarka vaiko atstovai pagal įstatymą gali įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius teisinius veiksmus atstovaujant vaiką. Taigi vertinama nuostata nedera ir su kitomis projekto nuostatomis. Pritarti 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10 13.
Svarstytina, ar įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje reikėtų įtvirtinti sąvoką „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“, atsižvelgiant į tai, kad čia pateikiamas institucijos pavadinimo trumpinys, o ne atskleidžiamas sąvokos turinys. Vietoj to siūlytina projekto tekste pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste. Pritarti Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 10 dalį. 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2011
apibrėžiama fizinio smurto prieš vaiką forma, kur numatyta, kad ši smurto forma apima ir fizines bausmes. Atsižvelgiant į tai ir į 10 bei kitas pastabas, įstatymo 19 straipsnyje ir kituose projekto straipsniuose, kur vartojama formuluotė „visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant ir fizines bausmes“ kaip pertekliniai brauktini žodžiai „įskaitant ir fizines bausmes“. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 ir 20 straipsnius. 1.15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
29
straipsnio apibrėžimai nevisiškai atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį:
akcentuojamos penkios smurto formos, o įstatymo 3 straipsnyje tik keturios (past. – neapibrėžiama, kaip šio įstatymo kontekste turėtų būti suvokiama vaiko garbės ir orumo nepaisymas). 15.2. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje akcentuojama, kad smurtas gali būti daromas „veikimu ar neveikimu“, taip pat „tiesiogiai ar netiesiogiai“. Įstatymo 3 straipsnyje smurto požymis „veikimu ar neveikimu“ nėra akcentuojamas, o požymis „tiesiogiai ar netiesiogiai“ yra susietas tik su fizinio smurto apibrėžimu. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį ir 3 straipsnį. 1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-02-133 16.
Įstatymo 3 straipsnyje pateikiami smurto formų apibrėžimai tikslintini: Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnį. 1.16.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
aišku, ką reiškia „tiesioginiai ar netiesioginiai veiksmai“. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnį. 1.16.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 16.10. Apibrėžiant seksualinį smurtą, tikslintinas terminas „seksualiniai veiksmai su vaiku“. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punktą. 1.16.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 16.11. Apibrėžiant seksualinį smurtą, vartojami terminai turėtų būti suderinti su BK XXI skyriuje vartojamais terminais. Pavyzdžiui, „seksualiniai veiksmai“ turėtų būti detalizuoti, kaip apimantys lytinį santykiavimą; kitokį lytinės aistros tenkinimą; tvirkinimą ir pan. Apibrėžime vartojama formuluotė „<...> kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai <...>“ tikslintina, nes prievartos samprata savo turiniu apima tiek jėgą, tiek ir grasinimus. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punktą. 1.16.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 16.12. Apibrėžiant seksualinį smurtą, vartojama formuluotė „<...> kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės <...>“ yra perkrauta informacija ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo. Be to, BK yra tiksliai nustatytas amžius, nuo kurio santykiavimas su nepilnamečiu, turint pastarojo sutikimą, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės – 16 metų (žr. BK 1511 straipsnio 1 dalį). Dėl tos priežasties atitinkama keičiamo įstatymo nuostata turėtų būti konkretizuota, nurodant tikslų nepilnamečio amžių. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punktą.
1.16.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
apibrėžimo antrasis sakinys yra lingvistiškai taisytinas, nes pradedamas nuo jungtuko „taip pat“. Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punktą. 1.16.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
antrasis sakinys yra kazuistinio pobūdžio. Viena vertus, jame vardinamos veikos pagal požymius iš dalies dubliuojasi su apibrėžimo pirmajame sakinyje vardinamais seksualinio smurto požymiais. Antra vertus, šiame sakinyje išvardintų veikų sąrašas nėra pagrįstas sistemiškai. Pavyzdžiui, seksualiniu smurtu pripažįstamas vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, bet nepripažįstamas vaiko įtraukimas į prostituciją (past. – nors vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje seksualiniu smurtu pripažįstamas) ar vaiko vertimas užsiimti prostitucija. Be to, pastebėtina, kad į šį sąrašą nėra įrašyta vaiko įtraukimo į seksualinę vergovę veika, įtvirtinta BK 100 straipsnyje ir 103 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punktą. 1.16.15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
sukeliami padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 4 punktą. 1.16.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11 16.2. Apibrėžiant fizinį smurtą,
„fizinių veiksmų prieš vaiką“ formuluotė tikslintina. Atkreiptinas dėmesys,
kad apibrėžiant fizinę bausmę naudojama kita formuluotė – „fizinės jėgos naudojimas“. Svarstytina, ar „fizinių veiksmų“ ir „fizinės jėgos“ formuluotės savo turiniu sutampa, o jeigu ne, koks yra jų tarpusavio santykis. Pritarti. Sąvokos suvienodintos. Žr. Įstatymo projekto 2 str. 9 dalį.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
būti akcentuojama ne daugiskaitinė fizinių veiksmų prieš vaiką forma, o šio žodžių junginio vienaskaita. Priešingu atveju, siūlomas reguliavimas sudaro įspūdį, kad vienkartinis „fizinis veiksmas“ prieš vaiką įstatymo prasme nelaikytinas fiziniu smurtu. Pritarti 1.16.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
apibrėžime fizinis smurtas siejamas su padariniais – žala ar pavojumi gyvybei, sveikatai, raidai. Pastebėtina, kad smurto padarinių požymis turėtų būti patikslintas. Pavyzdžiui, „žalos gyvybei“ terminas nėra tinkamas nei lingvistine, nei teisine ar logine prasmėmis. Be to, padariniai sveikatai gali būti siejami ne tik su „sužalojimu“, bet ir su „susargdinimu“ kokia nors liga. Dėl tos priežasties kilę realūs padariniai vaiko sveikatai turėtų būti apibrėžiami ne kaip žala vaiko sveikatai, o jo sveikatos sutrikdymas. Be to, raidos terminas apibrėžime taip pat turėtų būti patikslintas (pavyzdžiui, „normali raida“ ar pan.). Pritarti 1.16.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
221591
apibrėžime atitinkama smurto forma taip pat yra siejama su padariniais, kurių nėra bendrame smurto apibrėžime (įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) – žala garbei ir orumui. Tai yra įstatymo spraga, nes normos dalis traktuojama plačiau už visumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fizinės bausmės apibrėžimas, pateiktas įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, taip pat nėra siejamas su kilusia žala garbei ir orumui. Be to, akcentuotina, kad garbė ir orumas yra dvi skirtingos, savarankišką turinį turinčios vertybės. Tam tikrais veiksmais gali būti pažeidžiama garbė, bet ne orumas, ir atvirkščiai. Dėl tos priežasties koreguotinas šių padarinių jungtukas, vietoje „ir“ vartojant „ir (ar)“.
Taip pat akcentuotina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto formuluotė
„<...> ar žalą garbei ir orumui“ nėra tiksli. Siūlytina ją keisti
formuluote – „<...> ar žeminantys vaiko garbę ir (ar) orumą“. Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 5 ir 9 dalis bei 3 straipsnį. 1.16.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 16.6. Apibrėžiant psichologinį smurtą, akcentuotina, kad tikslesnis yra psichinio smurto terminas. Nepritarti Argumentai kaip ir dėl 10.2 Teisės departamento pastabos. 1.16.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 16.7. Apibrėžiant psichologinį smurtą, nėra aiškus jame vartojamo žodžio „nuolatinis“ turinys. Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 2 punktą. 1.16.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 16.8. Apibrėžiant psichologinį smurtą, jo sukeliami padariniai konstruotini, atsižvelgiant į pastabas, teiktas dėl smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimų. Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 2 punktą. 1.16.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 16.9. Apibrėžiant seksualinį smurtą, svarstytina, kuo šis terminas skiriasi nuo „seksualinio išnaudojimo“ termino, vartojamo ne tik JTO Vaiko teisių konvencijoje (Žin., 1995, Nr. 60-1501; 200) ar BK, bet ir vieninteliame ES teisės akte, kurį įgyvendina keičiamas įstatymas, - 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/93/ES „Dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR“ (OL 2011 L 335, p.1). Nepritarti Manytina, kad seksualinis išnaudojimas yra siauresnė sąvoka, nei seksualinis smurtas ir daugiau sietina su tam tikra komercializacija.
Atkreiptinas dėmesys, kad kalbant apie seksualinį smurtą prieš vaikus atskaitos taškas turėtų būti ne tik nusikalstamos veikos pobūdis (veiksmo nukreipimas prieš vaiką), bet ir nusikalstamos veikos žala vaikui (fizinė, psichologinė, ekonominė, kultūrinė ir kt.) ir jos stiprumo laipsnis. 1.17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
po žodžių „vaiko teisių“ įrašytinas žodis „apsaugos“. Pritarti. 1.18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
žodis „prioritetiškumo“ keistinas žodžiu „prioriteto“. Pritarti 1.19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
19Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte,
atsižvelgiant į teikiamos nuostatos turinį ir tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“. Pritarti 1.20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
straipsnio 6 punkto formuluotė „kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus“ dera su Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatomis. Nepritarti Pritarta Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymui dėl šio principo. Be to pažymėtina, kad JT Vaiko teisių konvencijos preambulėje siūloma visoms valstybėms dalyvėms atsižvelgti į vaiko fizinį ir psichinį nebrandumą, suteikiant jam ypatingą apsaugą ir priežiūrą tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Ši sąvoka įtvirtinta galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio
teisių ir neuždraudžia abortų, o tik kalba apie vaiko galimybę būti sveikam ir normaliai vystytis.
Pažymėtina, kad
„galimybė būti sveikam iki gimimo“ gali tapti vienintele priemone leidžiančia
gydyti negimusį vaiką tais atvejais, kai jo motinos gydymas nereikalingas. Tokiu atveju gydomas negimęs vaikas, o ne jo motina, kuriai tokia operacija nėra indikuotina. Medicininė intervencija atliekama ne dėl motinos, o dėl negimusio vaiko. Nes priešingu atveju, tokia operacija motinai-pacientei keltų tam tikrą riziką. Todėl nesant šiame įstatyme nuostatos dėl „galimybės būti sveikam iki gimimo“, tokia intervencija galimai netektų teisinio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vartojama „negimusio vaiko sąvoka“ nustatant teisių, kurias įstatymai pripažįsta negimusiam vaikui atsiradimo momentą (2.2 straipsnio 2 dalis), tėvystės pripažinimo negimusiam vaikui sąlygas (3.143 ). 1.21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žodžiu „Kai“. Toks teisės nuostatos formulavimo būdas neatitinka teisės technikos taisyklių. Be to, šiame straipsnyje taisytina klaidinga nuoroda į projekto 3 straipsnį, kadangi vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti projekto 4 straipsnyje. Pritarti 1.22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuoroda ne į tą straipsnį. Atsižvelgiant į tai, žodžiai ir skaičius – „šio įstatymo 3 straipsnyje“ keistini į žodžius ir skaičių – „šio įstatymo 4 straipsnyje“. Pritarti 1.23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siekiama aprašyti pagrindines normų konkurencijos ir kolizijos taisykles, raiška yra klaidinanti.
Teikiamame projekte nustatoma: „Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo
šios nuostatos nėra aišku, kada taikytinos šio įstatymo sureguliuotos nuostatos, o kada vaiko teisių apsaugos pagrindiniai principai, nurodyti įstatymo 4 (past. – ne 3) straipsnyje. Akcentuotina, kad šio įstatymo reglamentavimas turėtų būti taikomas, kai kiti įstatymai ar teisės aktai reglamentuoja kitaip. Atvejais, kai tam tikri vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo įstatymu, nei kitais teisės aktais, turėtų būti vadovaujamasi pagrindiniais vaiko teisių apsaugos principais. Pritarti 1.24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„<...> išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas
konvencijas <...>“ turinys ir jos veikimo taisyklės tikslintini. Visų pirma, iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kokiai bendrajai taisyklei daromas ši išimtis. Antra, tikslintini formuluotėje vartojami terminai – pastebėtina, kad konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių. Pritarti 1.25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
antrajai bendrosios taisyklės išimčiai („<...> arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“) taip pat trūksta aiškumo. Visų pirma, akcentuotina, kad terminas „kodifikuotas įstatymas“ keistinas žodžiu „kodeksas“. Antra vertus, atitinkamai suformuota normų kolizijos sprendimo taisyklė yra nepagrįsta ir galimai prieštarauja teisėtumo principui.
Pastebėtina, kad kodeksai nėra konstituciniai įstatymai, o jų teisinis statusas ir galia yra tokie patys kaip paprastų įstatymų. Be to, nėra aišku, koks kodeksas, kokiais atvejais ir kokiems įstatymams suteiktų viršenybę vaiko teisės apsaugos klausimus spręsti kitaip nei tai numato Vaiko teisių pagrindų įstatymas. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 5 str. 1.26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-02-13
II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises, taip pat į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūlytina pakeisti skyriaus pavadinimą, pavyzdžiui, į
„Pagrindinių vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimas“ ar pan. Pritarti
3.2 Teisės departamentas, 2013-06-286 Pastaba projektui XIIP-606(2), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354: XIIP-606(2)_Projektu siūloma nustatyti, jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama ir nuo jo pradėjimo momento. Siūloma nuostata diskutuotina, nes vadovaujantis Civilinio kodekso 2.2 straipsniu, teisnumą (t.y. galimybę įgyti tam tikras teises), gali turėti tik teisės subjektas. Teisės teorijoje pripažįstami šie teisės subjekto požymiai: autonomiškumas, galimybė jį identifikuoti (nustatyti tapatybę), sugebėjimas išreikšti valią, buvimas socialinių santykių dalyviu. Negimęs vaikas negali būti teisės subjektu, taigi ir turėti teisnumo nes neatitinka nurodytų požymių. Jis negali egzistuoti savarankiškai be motinos, negali būti identifikuojamas, neturi valios ir pan. Tik gimęs vaikas įgyja teisnumą.
Šiuolaikinėje teisėje jis pripažįstamas teisės subjektu, nors dar neturi veiksnumo. Jo valią pakeičia kitų asmenų valia (tėvų, globėjų), kurie veikia jo vardu ir interesais, kol jis pats sulaukia amžiaus, kai įstatymai pripažįsta jį galint savarankiškai įgyti teises ir prisiimti pareigas. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomos nuostatos siūlytina atsisakyti. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, aptariama nuostata nustatoma ne kaip teisė, o kaip principas. Siūloma įstatymo projekto 4 straipsnio 6 punkte numatyti vaiko sveiko vystymosi principą, nustatantį, kad kiekvienam vaikui tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis. 2.2 Teisės departamentas, 2013-04-257 N Pastaba projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir motiną kylančią iš lyčių skirtingumo, gali būti suprasta, kaip atitinkanti projekto aiškinamojo rašto tikslą, kad valstybė turi prisiimti pareigą paisyti vaiko prigimtinio intereso augti šeimoje, kurioje yra tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė) ir dirbtiniu būdu neapriboti vaikui šios galimybės. Pažymėtina, kad tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje yra saugoma vaiko teisė žinoti savo tėvus, būti jų globojamu, teisė į šeimos ryšius su abiem tėvais, net kai su jais negyvena[¹], formuluotė vaiko teisė į tėvą ir motiną teisės aktuose nėra vartojama. Taip pat neaiškus siūlomo įtvirtinti tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principo turinys, kuo šis principas skiriasi nuo jau įtvirtintų šeimos principų, tokių kaip vaikų auklėjimo šeimoje, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo.
Projekte nesiūloma įtvirtinti nuostatų, kokia tvarka turi būti įgyvendinama vaiko prigimtinė teisė į tėvą ir motiną, kylanti iš lyčių skirtingumo ir tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo, todėl gali būti neaišku, kaip ji turi būti įgyvendinama. Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintos teisės - teisė gyventi bei sveikai vystytis, turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamu ir aprūpinamu savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium yra įtvirtintos Civilinio kodekso 3.161 straipsnyje. Nurodytų teisių įgyvendinimas detalizuojamas kituose kodekso straipsniuose, nė vienas iš tėvų nėra diskriminuojamas dėl lyties. Be to, Civilinio kodekso 3.210 straipsnyje nustatytos griežtos įvaikinimo taisyklės: įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys, teisę įvaikinti turi sutuoktiniai ir tik išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių, nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. 2. Projekto pavadinimas dėstytinas taip:
3Projekto 2 straipsnyje išbrauktinas žodelis „nuo”. 4. Projektas taisytinas juridinės technikos
požiūriu:
1) po priėmimo datos įrašytina įstatymo priėmimo vieta, o po jos skliaustuose – įstatymo oficialaus paskelbimo šaltiniai. 2) projekto 1 straipsnyje vietoj žodžių
„Papildyti II skyrių Pagrindinės vaiko teisės ir laisvės 7-1 straipsniu”
įrašytini žodžiai „Papildyti Įstatymą 7¹ straipsniu”. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, siūloma komiteto patobulinto projekto Nr.
XIIIP-354(2) 7 straipsnyje įtvirtinti nuostatą, apibrėžiančią vaiko prigimtinę teisę turėti tėvus. Pastabos dėl juridinės technikos nėra aktualios, nes projektas dėstomas nauja redakcija. 1.27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nustato, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Akivaizdu, kad tik gimęs vaikas negali pats įgyvendinti teisės į tautybę, nes tautybei nustatyti nėra aiškiai apibrėžtų teisinių taisyklių. Pritarti 1.28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2-5 dalys, 18 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Atkreiptinas dėmesys, jog kitų įstatymų nuostatų kartojimas projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Siūlytina paminėtų įstatymo projekto nuostatų atsisakyti. Pritarti. 1.29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1026
straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytos teisių ir laisvių įgyvendinimo ribos kaip tai nustatyta projekto 4 straipsnio 3 punkte, nes akivaizdu, kad vaiko tam tikras bendravimas, susirašinėjimo slaptumas gali kenkti jo interesams. Analogiška pastaba teiktina ir projekto 9 straipsnio 2 daliai.
Pritarti 1.30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotė „per atstovą“ keistina formuluote „per vaiko atstovą pagal įstatymą“. Pritarti 1.31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostata “Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams.” Suformuluota nekorektiškai. Gyvenimas skyrium savaime nėra priežastis vertinti ar bendravimas su tokiu tėvu ar motina yra prieštaraujantis vaiko interesams. Teisės aktai gali tik nustatyti ribojimus, kurie užtikrintų, kad vaikui nebūtų daroma žala. Pritarti iš dalies Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį. 4.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Pastaba projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
įstatymo 24 straipsnio 2 dalį nustatant, jog vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir „giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai“. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti įstatymo lygmeniu neapibrėžtą „emocinio ryšio“ kategoriją, atkreiptinas dėmesys į kartu su projektu teikiamam įstatymo projektui reg. Nr.
Nr. XIIP-2-322 išdėstytas pastabas: Projekto 1 straipsniu siūloma keisti Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.172 straipsnį, nustatant, jog „Tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su vaiko giminaičiais, su kuriais vaikus sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.“ Siūloma nuostata eliminuoja iš straipsnio artimuosius giminaičius (tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai - tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai - broliai ir seserys), su kuriais vaikui turėjo būti sudarytos sąlygos bendrauti, ir nustato naują giminaičių, su kuriais vaikui turėtų būti sudaromos sąlygos bendrauti, grupę, neapibrėžtą jokiu giminystės laipsniu. Pagal įstatymo projektą esminiu giminaičių atrinkimo kriterijumi taptų emocinio ryšio su vaiku buvimas. Nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, pažymėtina, jog CK nepateikiama emocinio ryšio su vaiku apibrėžtis. Be to, nei iš nuostatos turinio, nei iš kitų projekto nuostatų neaišku, koks subjektas (institucija, pats vaikas, tėvai/globėjai, bendrauti siekiantis giminaitis), kokio teisės akto/faktų pagrindu ir kokio proceso būdu konstatuotų, jog vaiką ir tam tikrus giminaičius sieja emocinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, jog projekte nustatytu būdu siūloma spręsti dėl vaiko teisių apimties, manytina, kad reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatymu. Kita vertus, neaišku, kada ir kokiu būdu atsiras artimas emocinis ryšys tarp vaiko ir jo giminaičių, pavyzdžiui, senelių, jeigu vaikui nuo jo gimimo nebus leidžiama su jais bendrauti. Pritarus siūlomai įstatymo pataisai, gali susidaryti situacija, kai tėvai nesudarys sąlygų vaikui bendrauti nė su vienu giminaičiu ir dėl to vaiko su giminaičiais nesies jokie emociniai ryšiai.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas siūlomoje keisti CK normoje sąvoką „artimieji giminaičiai“ vartoja neatsitiktinai, nes vaiką ir artimuosius giminaičius vieną su kitu sieja gerokai daugiau teisių ir pareigų nei tolimuosius giminaičius, šie asmenys yra tiesiogiai susiję su vaiku ir giminystės laipsniu, be to, tai dažniausia ir yra asmenys, su kuriais vaiką sieja stiprūs emociniai ryšiai. CK numato ne tik tėvų pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, bet ir numato artimųjų giminaičių pareigas vaikų atžvilgiu bei vaikų pareigas artimųjų giminaičių atžvilgiu:
CK 3.236 ir 3.237 straipsniuose yra nustatyta artimųjų giminaičių pareiga išlaikyti nepilnamečius brolius, seseris, vaikaičius, negalinčius gauti išlaikymo iš tėvų, ir tapusių pilnamečiais vaikaičių pareigą išlaikyti paramos reikalingus senelius. Taigi CK įtvirtina abipuses vaikų ir jų artimųjų giminaičių teises ir pareigas. Pastebėtina ir tai, jog CK 3.155, 3.157 straipsniuose yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga iki pilnametystės savo nuožiūra ir vadovaujantis vaikų interesais juos auklėti ir prižiūrėti, atstovauti nepilnamečių vaikų teises teisiniuose, asmeniniuose santykiuose ir įstatymų nustatyta tvarka prisiimti atsakomybę už atstovaujamųjų veiksmus. Taigi tėvai, įgyvendindami tėvų valdžią, turi teisę spręsti ir su kokiais asmenimis jų vaikai turėtų bendrauti. Pastebėtina, jog vaiko „emocinis ryšys“ neturėtų būti vieninteliu kriterijumi minėtiems asmenims nustatyti, nes pavyzdžiui vaiko palankumas dosniam ir draugiškam giminaičiui gali būti tėvų nepageidaujamas dėl to asmens įsitikinimų, propaguojamų idėjų ar tam tikrų nepriimtinų praeities poelgių.
Taigi svarstytina ar įpareigojimas tėvams privalomai vaikui leisti bendrauti su, pavyzdžiui, tolimaisiais giminaičiais, kai tėvai tokio bendravimo netoleruoja ar nepageidauja, atitiks vaiko interesus. Svarstytina, ar tokių giminaičių ratas neturėtų būti ribojamas tam tikru giminystės laipsniu. Nepritarti. Atitinkamos Civilinio kodekso pataisos jau priimtos (įstatymas Nr. XIII-241). Atsižvelgiant į pasiūlymus, projektas Nr. XIIIP-354(2) papildytas atitinkama nuostata ‑ žr. įstatymo projekto 12 str. 4 d., taip pat
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 3-5 dalys yra deklaratyvios ir perteklinės. Pritarti 1.33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
antrajame sakinyje po žodžių „vaiko apsaugą“ įrašytini žodžiai „nuo smurto“. Pritarti 1.34 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
232531426
ir 20 straipsnio antrojo sakinio, 22 straipsnio, 24 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 6 dalies nuostatos yra deklaratyvios. Pritarti 1.35 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26103
reikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pavadinimą, o įstatymo 25 straipsnio 3 dalį tikslinti, nes baudžiamoji atsakomybė nustatyta Baudžiamajame kodekse. Pritarti 1.36 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 36.
Siekiant teisėkūros stabilumo ir efektyvumo, įstatymo 22 straipsnio 4 dalį siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis. Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir šio įstatymo. Pritarti 1.37 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinama, jog „vaikas – žmogus iki 18 metų“, įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje esanti formuluotė „iki 18 metų“ brauktina kaip perteklinė. Pritarti 1.38 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
rašoma, kad „nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas <...>“. Ši nuostata yra klaidinanti. Minimus dalykus reguliuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Pabrėžtina, kad vaikų procesinių ypatumų BK nereglamentuoja. BK numato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tačiau nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir ribos yra materialinės teisės normos, o ne procesinės. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostata yra tikslintina. Pritarti 1.39 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
pavadinimas – „Vaiko teisių naudojimas“ – tikslintinas, nes yra dviprasmis, be to, neatitinka suformuoto straipsnio turinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančio įstatymo 48 straipsnyje. Akcentuotina, kad tarp vaiko (past. – kaip ir bet kurio kito asmens) teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas.
Įstatyme detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (žr. keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį). Pabrėžtina, kad bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas – asmens teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas. Šiuo konkrečiu atveju keičiamo įstatymo 23 straipsnyje detalizuotos tik dvi vaiko pareigos –
1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi Konstitucijos 38 straipsnio septintoje dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“), nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu. Pritarti 1.40 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nustatyta, kad “Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.” Siekiant užtikrinti išsamų teisinį reguliavimą, būtina nustatyti “kitų fizinių ir juridinių asmenų” įgaliojimus vykdant jiems nustatytą pareigą. Pritarti 1.41 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
41Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad „už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Ši nuostata tikslintina pagal pastabas: 41.1.
Neaišku, kodėl atsakomybė numatoma tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą, nors įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiamos keturios smurto formos, o įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atsakomybė turėtų būti nustatoma ne tik už fizinio ar psichologinio smurto demonstravimą, bet ir už demonstravimą seksualinio smurto, nepriežiūros ar vaiko garbės ir orumo nepaisymo. 41.2. Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostata yra klaidinanti, informuojanti, jog baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą, bet ir kitą neteisėtą veiką. Akcentuotina, kad BK 159 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už vaiko įtraukimą į į administracinio nusižengimo, civilinio delikto ar kitos nei nusikalstama neteisėtos veikos darymą prieštarautų teisėtumo principui. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik BK pagrindu, ir tik jeigu asmens padaryta veika atitinka konkrečią nusikalstamos veikos sudėtį. 41.3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad smurto demonstravimas vaikams pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą gali užtraukti administracinę, bet ne baudžiamąją atsakomybę. Pritarti. Atsižvelgiant į išsakytas pastabas, šios straipsnio dalies atsisakoma. 1.42 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nustatoma: „Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“.
Akcentuotina, kad kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą – „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūlytina cituojamą keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti taip: „Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Pritarti iš dalies Šios straipsnio dalies atsisakoma, kompleksinės pagalbos teikimas vaikams numatytas kituose projekto straipsniuose. 1.43 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
43Atsižvelgiant į BK terminiją,
įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje žodžiai „sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“. Pritarti iš dalies. Šios straipsnio dalies atsisakoma. 1.44 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įtvirtinama pareiga fiziniams ir juridiniams asmenims informuoti policiją ir
(ar) vaiko teisių apsaugų tarnybą, jeigu sužinoma apie vaiką, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos „ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos“, kuriam dėl to gali reikėti pagalbos. Svarstytinas „vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys. Be to, manytina, kad jungtukas „ir (ar)“ šioje vietoje nėra tinkamas. Pritarti iš dalies Šios straipsnio dalies atsisakoma. 1.45.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 45.
Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje siūlomas reguliavimas dėl bendrininkavimo, jo nepašalinus iš įstatymo projekto, galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad “Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.” Baudžiamojo kodekso 24, 25 ir 26 str. nustato bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio
nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan. Be to, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo („Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ (past. – kalba neredaguota)) prieštarauja BK reglamentavimui.
Visų pirma, pastebėtina, kad bendrininkavimas, vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi galimas tik tarp fizinių asmenų („Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką“), o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. Antra, įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo. Trečia, nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 238 straipsnio 1 dalį). Administracinę atsakomybę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 1 dalimi, gali sukelti nepranešimas apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą. Ketvirta, BK
neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.“ Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos 31 straipsnio trečiajai daliai. Taip pat, manytina, kad neteisinga nepranešimą traktuoti kaip aplaidų pareigų atlikimą. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip aplaidus pareigų atlikimas, o kaip pareigos neatlikimas. Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje po žodžių „žinančio apie smurtą prieš vaiką“ brauktini žodžiai „ir (ar) galimą vaiką“, vietoje jų įrašant žodžius „ar kitą vaiko“. Pritarti. Šios straipsnio dalies atsisakoma. 1.46 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
nustatoma, kad „Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“ Akcentuotina, kad įstatyme apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą. Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo „bet kokio smurto“. Pritarti iš dalies. Šios straipsnio dalies atsisakoma. 1.47 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
antrą kartą vartojamas žodis „vaiko“ yra perteklinis, dėl to brauktinas. Pritarti. 1.48 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„bei“ įrašytinas žodis „kitų“. Pritarti. 1.49
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 49.
Įstatymo 25 straipsnyje 2 dalyje kazuistiškai vardijamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus. Pritarti. 1.50 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
minimas jau nebegaliojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Pritarti. 1.51 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įtvirtinama klaidinanti ir teisinei logikai prieštaraujanti nuostata –
„<...> taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekse (past. – turėtų būti – ANK), taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma nei už senajame ATPK, nei už naujajame ANK numatytas veikas. Akcentuotina ir tai, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už ANK nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Pabrėžtina, kad joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų. Priešingai – įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais. Įstatymai taikomi ne pavieniui, o sistemiškai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. Pritarti. 1.52 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 52.
Įstatymo 26 straipsnio 2 dalis („Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“) yra deklaratyvi. Pastebėtina, kad galiojančiame teisiniame reguliavime ne už visas iš keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje išvardintų veikų yra numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Pritarti. 1.53 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įvedamas Baudžiamojo kodekso trumpinys, nors šis pavadinimas įstatyme vartojamas ir ankstesniame straipsnyje (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnio
projekto 29 str. 1.54 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
veikų, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas, sąrašas, nustatomas įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, yra išsamus. Pritarti. Žr. įstatymo projekto 29 str. 1.55 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostata yra deklaratyvi, be to, klaidinanti (past. – baudžiamąją atsakomybę numato ne įstatymai, o vienintelis kodifikuotas įstatymas – BK), dėl to turi būti išbraukta. Pritarti. 1.56 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2913
straipsnio 3 dalies nusikalstamų veikų sąrašas išsamus. Be to, rekomenduotina, nurodyti ne veikų pavadinimus, o tikslius BK specialiosios dalies straipsnius bei jų dalis. Tokiu būdu būtų išvengta galimų nuostatos taikymo problemų.
Manytina, kad įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostata „nepaisydami konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio. Nėra aišku, kokios „konfidencialumo taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalis patikslinta pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4.8 pasiūlymą. Projekto 29 straipsnio 3 dalyje siūlome palikti nuostatą „nepaisydami konfidencialumo taisyklių“. Kai kurie darbuotojai (pvz. psichologai ir kt.) yra saistomi konfidencialumo taisyklių. Todėl nusikalstamos veiklos prieš vaiką atveju, siekiant užtikrinti vaiko teises, iškilus pavojui dėl vaiko saugumo, sveikatos ar gyvybės, konfidencialumo taisyklių nepaisymas gali būti aktualus. Žr. patobulinto įstatymo projekto 29 str. 1 ir 3 dalis. 1.57 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavadinime formuluotė „pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažintų kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Atitinkamai ši formuluotė koreguotina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio bei kitų straipsnių tekstuose. Pritarti. Žr. įstatymo projekto 30 str. 1.58 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3013
dalyse bei projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė
„įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už
nusikalstamas veikas“. Pastebėtina, kad šioje formuluotėje dubliuojamas pripažinimo kaltu aspektas. Atsižvelgiant į tai, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas (past. – kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu), šią mintį suformuojant taip: „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Pritarti. 1.59 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 59.
Svarstytina ar įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai neturėtų būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi pvz., analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui. Pritarti iš dalies Pritarta Teisėtvarkos komiteto 4.9 pasiūlymui dėl šios nuostatos. 1.60 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
60Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje,
siekiant kad nekiltų normos taikymo problemų, rekomenduotina nurodyti tikslius BK straipsnius ir jų dalis. Atsižvelgtina ir į tai, kad į šį sąrašą yra įtrauktos ir analogiškos veikos, numatytos kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Be to, žodžiai „labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis –
„sunkius ar labai sunkius“. Pritarti. 1.61
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
61Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje,
ar kitur projekto tekste, nurodytina kaip ir kas kontroliuos straipsnyje aptariamos veiklos organizatorių, kuriais gali būti ir fiziniai asmenys, atitiktį įstatymo reikalavimui. Pritarti. 1.62 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
62Įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje,
vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina apie kokį fizinį asmenį duomenis privaloma pateikti. Pritarti. 4.9 Teisės departamentas, 2013-03-2230 Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
įstatymo 47¹straipsnyje siūloma nustatyti teistų asmenų darbo ir veiklos apribojimus. Nuostatos diskutuotinos keletu aspektų.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nėra aiškus siūlomų nuostatų santykis su Baudžiamojo kodekso 68²straipsniu, reglamentuojančiu teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą. Minėtame straipsnyje baudžiamojo poveikio priemonė yra ne tik siejama su asmens darbine/profesine veikla, bet ir yra įtvirtinamas draudimo dirbti tam tikrą darbą/užsiimti tam tikra veikla termino ribojimas, tuo tarpu siūlomu teisiniu reguliavimu jokių minėtų sąlygų baudžiamojo poveikio priemonei netaikoma. Pastebėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės yra baudžiamosios teisės kategorija ir situacija, kai kituose įstatymuose įtvirtinamas skirtingas, koliziją sukeliantis jų reguliavimas, yra ydinga. Antra, Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje yra įtvirtinta, jog teistumas gali išnykti arba būti panaikintas ir tokiu atveju asmuo yra laikomas neteistu. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projektu siūlomų nuostatų ir proporcingumo principo santykis. Pastebėtina, jog siūlomu teisiniu reguliavimu teisės dirbti darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas nėra siejamas nei su prieš vaikus nukreipta nusikalstama veika, nei yra ribojama tokio draudimo trukmė (nepriklausomai ar teistumas yra išnykęs, ar ne). Taigi asmuo, teistas, pavyzdžiui, už apgaulingą apskaitos tvarkymą, niekada negalėtų įsidarbinti įstaigose ar įmonėse vykdančiose su vaikų auklėjimu, ugdymu ar priežiūra susijusią veiklą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina tobulinti projekto nuostatas, derinant jas su Baudžiamajame kodekse įtvirtintu teisiniu reguliavimu.
Pastebėtina, jog specialiuose, tam tikrą sritį/visuomeninius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatomi papildomi asmenų veiklos ribojimai (pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnis), tačiau minėtų ribojimų formuluotė neturėtų būti dėstoma kaip Baudžiamojo kodekso norma ir turėtų būti proporcinga siekiamam tikslui – ribojimas nustatomas tam tikram terminui, o teistumas siejamas su įstatymo reguliuojama sritimi. Pritarti iš dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-10-20 Įstatymu Nr. XII-1965 LR Seimas priėmė nuostatas, nustatančias darbo su vaikais apribojimus asmenims, pripažintiems kaltais už atitinkamas Baudžiamajame kodekse numatytas veikas, todėl dalis pastabų nebėra aktualios. Komitetas, atsižvelgdamas į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, projekto XIIP-321 tam tikras nuostatas inkorporavo į projektą XIIIP-354(2) (žr. įstatymo projekto 30 straipsnį). 1.63 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatos dėl tėvų pareigų neatitinka šio straipsnio pavadinimo. Pritarti. 1.64 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojamos formuluotė „vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai“, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, kurioje vartojama formuluotė „vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai)“. Siūlytina vienodinti vartojamas formuluotes. Pritarti. 1.65 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nuostata: „įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.“ nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, todėl laikytina pertekline ir neturinčia teisinio krūvio. Pritarti.
Pritarti. 1.66 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
punkte žodis „straipsnio“ keistinas žodžiu „dalies“. Pritarti. 1.67 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatos diskutuotinos. Pirma, šios dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui:
„Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko
atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Antra, siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuos klausimus reguliuoti, projektą tobulinti. Manytina, kad tėvai įstatyme nustatytais atvejais galėtų pavesti kitiems asmenims atlikti tik konkrečius teisinius veiksmus, tokius kaip sutarčių su konkrečiomis sveikatos ar švietimo įstaigomis sudarymą. Tėvams laikinai išvykus ir dėl to negalint vykdyti pareigų vaikų atžvilgiu, turėtų būti taikomas globos institutas, esant reikalui jį atitinkamai patobulinus (pvz., leidžiant tėvams patiems parinkti globėją, nustatant tokiais atvejais paprastesnę laikinų globėjų (rūpintojų) skyrimo tvarką). Pastebėtina, jog Civiliniame kodekse yra nustatytos skirtingos įgaliojimų formos, tačiau iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku kaip ši nuostata turėtų būti taikoma Civilinio kodekso nuostatų kontekste. Be to, atskleistina kur tokie veiksmai turėtų būti apibrėžti – įgaliojime, ar kitame teisė akte.
Vertinamo straipsnio nuostatos dalis, dėstoma skliaustuose: „(vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį), taisytina teisės technikos požiūriu. Siūlytina skliaustų atsisakyti ir nuostatą dėstyti taip: „Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį <...>“. Pritarti iš dalies. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4.10 pasiūlymui. 1.68 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies formuluotėje „Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis <...>, nustatomas pernelyg platus ir neapibrėžtas reguliavimas, kurio pagrindu vaiko teisių apsaugos tarnyba galėtų tvarkyti ypatingus asmens duomenis. Manytina, jog toks reguliavimas nedera su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytu tikslu: „ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis.“ Teigtina, jog teisė tvarkyti ypatingus asmens duomenis turėtų būti aiškiai apibrėžta ir apribota konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui, ją susiejant su įstatymo 32 straipsnio 2, 3 dalimis, įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, tam, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama. Pritarti Atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir Seimo narių D. Šakalienės, T. Tomilino pasiūlymą (4.43), Vyriausybės, VTAS vadovų asociacijos nuomonę, siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. 1.69 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
po žodžio „tėvų“ įrašytina formuluotė „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus, todėl pastaba nebeaktuali. 1.70 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
po formuluotės „nurodytas šio įstatymo“ įrašytina nuoroda į konkretų įstatymo straipsnį. Pritarti iš dalies. Siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus, todėl pastaba nebeaktuali. 1.71 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
prieš žodžius „vaiko atstovų“ įrašytinas žodis „kitų“. Pritarti. Pritartina pastabai, tačiau siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus, todėl pastaba nebeaktuali. 1.72 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tiek pirmame, tiek antrame sakiniuose parinktinas tinkamas žodžių junginio vaiko teisių apsaugos tarnyba linksnis. Pritarti. Pritartina pastabai, tačiau siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus, todėl pastaba nebeaktuali. 1.73 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
paskutinio sakinio, 35 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje ir dėstytinos straipsnyje, reguliuojančiame atsakomybę už šias veikas. Be to, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė. Pritarti 1.74 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
asmens, pateikusio informaciją anonimiškumas gali būti išlaikytas jo „pageidavimu“. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas stokoja jo įgyvendinimo tvarkos, nes nėra aišku nei kokia forma, nei kokiu būdu asmens „pageidavimas“ turėtų būti išreikštas, kaip toks pageidavimas turėtų būti užfiksuotas, kokių procedūrų būdu būtų užtikrinamas asmens anonimiškumas. Šioje dalyje pateikiama išimtis dėl anonimiškumo išlaikymo prieš ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus.
Svarstytina, ar šiame sąraše neturėtų būti įtraukta ir prokuratūra. Pritarti 1.75 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
tikslintina atsižvelgiant į tai, jog ne bet kokio amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų. Pritarti 4.20 Teisės departamentas, 2013-03-22 V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje tikslintina formuluotė „nustačiusi <...> kt. faktą”, nes neaišku, kokie faktai turimi omenyje. Pritarti. Projekto XIIP-321 nuostatos inkorporuotos į įstatymo projektą Nr. XIIIP-354(2). 4.21 Teisės departamentas, 2013-03-22 V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu
keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybių socialinės paramos skyriai pateikia vaiko teisių apsaugos institucijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms institucijų, galinčių visą parą priimti vaiką, paimtą iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, sąrašą“. Atkreiptinas dėmesys, jog kitose projekto nuostatose nėra nustatyta, kada minėtas sąrašas turėtų būti pateikiamas. Tuo pačiu pastebėtina, jog sąrašas turėtų būti pateikiamas ne vėliau negu įsigalios įstatymas. Pritarti iš dalies. Projekto XIIP-321 nuostatos iš dalies inkorporuotos į projektą Nr. XIIIP-354(2), žr. šio projekto 43 straipsnį. 4.22. Teisės departamentas, 2013-03-22 V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354: 6.
56¹ straipsnio 4 dalies formuluotė „siekdama užtikrinti <...> dalyvaujančių asmenų saugumą” tikslintina, nes neaišku, kokių (kur dalyvaujančių) asmenų saugumą turi užtikrinti policija. 7. Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis tikslintinas projekto 5 straipsnis, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengimą siejant ne su įstatymo paskelbimu, o nurodant konkrečią datą iki kada privalo būti priimti minėti teisės aktai. 8. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriuose keičiamo įstatymo straipsniuose pateikiamos nuorodos į Santuokos ir šeimos kodeksą (9 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis, 23 straipsnio 3 ir 4 dalys, 26 straipsnio 2 dalis), o kituose – į Civilinį kodeksą (12 straipsnio 2 dalis, 56 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Santuokos ir šeimos kodeksas neteko galios, įsigaliojus Civiliniam kodeksui, todėl svarstytina galimybė keičiant įstatymą kartu išbraukti jame nuorodas į Santuokos ir šeimos kodeksą (12 straipsnio 2 dalis) ar, kur reikia, pakeisti jas nuorodomis į Civilinį kodeksą. Pritarti. 4.16 Teisės departamentas, 2013-03-22 V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354: _3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „paėmusi vaiką, vaiko teisių apsaugos institucija per 3 darbo dienas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą“. Pastebėtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas keičia laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tvarką iš esmės - į laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą įtraukiant teismą. Dėl šios priežasties atkreipiame dėmesį į kartu su projektu teikiamam įstatymo projektui reg. Nr. XIIP-322 išdėstytas pastabas. Pritarti. 1.76 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-02-1334 76.
Įstatymo 36 straipsnyje įtvirtinama, kad „Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas“. Neaišku, ar čia turima omenyje atvejo vadyba (neaiškus santykis su įstatymo 40 straipsnyje nustatytu reguliavimu) ir procesai bei bendruomeninės paslaugos, ar platesnis teisinis reguliavimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad visas įstatymo VI skyriaus antrasis skirsnis, taip pat ir kitos projekto nuostatos, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, turėtų būti derinamas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-358) nuostatomis, reguliuojančiomis vaiko paėmimą iš vaiko atstovų pagal įstatymą, apgyvendinimą, globėjų centro funkcijas, teikiamą pagalbą ir kt. Pritarti. 1.77 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
brauktina kaip perteklinė, nes analogiškos nuostatos jau yra pateiktos projekto 22 straipsnio 9 dalyje. Pritarti. 1.78 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
78Tikslintinas įstatymo 37 straipsnio pavadinimas,
po žodžio „vaiko“ įrašytinas žodis „teisių“, kad pavadinimas būtų logiškas ir suprantamas. Pritarti. 1.79 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įtvirtinta nuostata, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba turi reaguoti gavusi pranešimą iš „iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų“.
Įstatymo 27 straipsnyje numatoma pareiga pranešti tik apie tame straipsnyje numatytas veikas, todėl neaišku, kodėl nuoroda teikiama tik į šį straipsnį. Pastebėtina, kad bendra pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą įtvirtinta įstatymo 34 straipsnyje. Svarstytina, ar įstatymo 37 straipsnyje apskritai reikia vardinti visus asmenis, pateikusius pranešimą, nes vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų reaguoti į bet kokį pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą. Šioje dalyje reikėtų atsisakyti ir pranešimų formų (raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu), kaip perteklinių ir viena kitą dubliuojančių. Atsižvelgiant į projekto 37 straipsnio 1 dalyje numatytą platų priemonių, kuriomis galima gauti pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nėra aišku ar bus reaguojama į visus gautus pranešimus ar tik tuos, kai galima identifikuoti pranešusį asmenį. Be to, svarstytina nuostata, kad su vaiku visais atvejais bendraujama nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Manytume, kad šis imperatyvas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidė tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Pritarti. 1.80 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
siūloma nustatyti, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog norint baigti pranešimo nagrinėjimą, pirmiausia derėtų nustatyti, jog toks nagrinėjimas apskritai yra pradedamas. Taip pat pažymėtina, jog derėtų nustatyti ir tai, kokie veiksmai turėtų būti atliekami, kai nustatoma, jog pranešimas yra pagrįstas. Pritarti. 1.81 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-02-1338 81.
Įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaiko situacijos grėsmės lygis įvertinamas ir nustatomas
„socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka“. Visų pirma, neaišku, kokia tai galėtų būti institucija, antra, svarstytina, ar tokios tvarkos neturėtų nustatyti aukštesnės teisinės hierarchijos subjektas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje tvarkoje turėtų būti nustatoma tik situacijos grėsmės lygio įvertinimo tvarka. Tuo tarpu pagrindiniai principai, kuriais remiantis būtų įvertinamas situacijos grėsmės lygis konkretaus fakto atveju, turėtų būti nustatyti įstatyme. Pritarti 1.82 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punkte ir 39 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „bendrojo pobūdžio paslaugos“. Neaišku, kokios paslaugos turimos omenyje – ar tai tas pats, kas bendrosios paslaugos, kaip jos apibrėžtos Socialinių paslaugų įstatyme. Taip pat neaišku, koks šių paslaugų santykis su bendruomeninėmis paslaugomis. Be to, pastebėtina, kad 38 straipsnio 2 dalies ir 39 straipsnio 1 dalis dubliuojasi tarpusavyje. Projektas tobulintinas šiais aspektais. Pritarti. 1.83 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punkto nuostatos tikslintinos, nurodant, koks „pavojus vaikui“ turimas omenyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vaiko situacijos trečiojo grėsmės lygio atveju yra taikoma pati griežčiausia priemonė – vaiko paėmimas iš šeimos (vaiko atstovų pagal įstatymą). Be to, po formuluotės „jo atstovais“ įrašytina formuluotė „pagal įstatymą“. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo 42 straipsnio 4 daliai, 44 straipsniui. Pritarti. 1.84 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostata tobulintina, nes iš jos neaišku, kas ir kokiu būdu „pateikia“ vaiko nuomonę. Pritarti.
Pritarti. 1.85 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
terminologija derintina tarpusavyje, nes 7 dalyje kalbama apie priimamą sprendimą, o 8 dalyje apie susitarimą Pritarti. 1.86 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatos tobulintinos, nes neaišku, kas priima sprendimą skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas. Pritarti iš dalies. Pritarta Seimo narių D. Šakalienės, T. Tomilino 48 pasiūlymui išbraukti šį straipsnį. 1.87 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
siūlytina atsisakyti formuluotės „kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema“ kaip neapibrėžtos ir vertinamojo pobūdžio. Pritarti. 1.88 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
dalies nuostatos nėra aišku, kas konkrečiai turi imtis skubių veiksmų – atvejo vadybininkas, vaiko teisių apsaugos tarnyba, policija ar kiti subjektai. Taip pat neaiškus šios normos santykis su įstatymo 42 straipsnyje numatyta vaiko paėmimo tvarka, jeigu abi normos pakartoja viena kitą, jos turi būti išdėstytos viena norma. Pritarti. 1.89 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
būtina apibrėžti ką reiškia sąvoka “užmegzti pagalbos santykį” ir nustatyti veiksmus, kurie turi būti atlikti, jeigu toks santykis neužmezgamas. Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatyti aiškūs įgaliojimai atvejo vadybininkui telkiant bendruomenės narius ir specialistus. Iš normos formuluotės nėra aišku ar atvejo vadybininkas turi valdingus įgaliojimus bet kurių iš minėtų asmenų atžvilgiu. Be to, yra būtina aiškiai įvardyti, kokie
“specialistai” turimi omenyje, kadangi galimi atvejai, kad specialistų darbą
reguliuojantys teisės aktai nenumatys jiems darbinės pareigos būti pasitelktiems atvejo vadybininko.
Taip pat atskleistinas šios normos santykis su projekto 51 straipsnio 3 dalimi, t.y. ar specialistai bus išimtinai tik paskirti savivaldybės ar be savivaldybės paskirtų specialistų bus pasitelkiami ir kt. Taip pat būtina sukonkretinti ko siekiama nuostata “Atvejo vadybininkas ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo, įgalina šeimą ją spręsti, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.” Jei atvejo vadybininkas tik “ieško sprendimo”, “stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus”, kyla klausimas kas “randa sprendimą” ir vykdo intensyvų prevencinį ir socialinį darbą, kur nustatoma, koks darbas turi būti atliktas. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 41 str. 1.90 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
punktas numato atvejo vadybininko teisę reikalauti informacijos iš įvairių subjektų. Tokios informacijos parengimas gali reikalauti darbuotojų darbo laiko, materialinių sąnaudų, todėl norma papildytina nuostatomis apie tai ar informacija atvejo vadybininkui teikiama atlygintinai ir kas atitinkamą atlyginimą moka. Pritarti. Manytina, kad tai turėtų būti numatyta poįstatyminiuose teisės aktuose. 1.91 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
65
punktas taisytinas. Laikinoji vaiko globa gali būti nustatyta, taigi ir vadybininkas gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl jos nustatymo, tik esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems laikinosios globos nustatymo pagrindams. Pagalbos plano vykdymo neefektyvumas savaime negali būti pagrindas nustatyti vaiko globą. Pritarti. 1.92 1.92.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-02-1342 92.
Įstatymo 42 straipsniu siūloma reguliuoti kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką teisinį institutą. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra naujas, t.y. iki šiol nereguliuotas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Todėl jo esmę, taikymo nuostatas ir teisines pasekmes būtina aptarti. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal savo esmę teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą yra nauja tėvų valdžios apribojimo forma, todėl nuostatos, susijusios su šiuo teisiniu reguliavimu – sąlygos, būdai ir teisinės pasekmės, turi būti įtvirtintos ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, o Civiliniame kodekse. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 42 str. 1.92.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-02-1342 Antra, aptariamo straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog prašymas paimti vaiką nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK XXXIX skyriuje nustatomos supaprastinto proceso taisyklės. Pagal šio skyriaus taisykles nagrinėjamos bylos, kuriose dažniausia nėra ginčo dėl teisės, t.y. dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, kuriais dažniausiai patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės. Bylose dažniausia nedalyvauja jokia antra šalis ir nėra jokių suinteresuotų asmenų, nes pareiškėjų teisių įgyvendinimo klausimas dažniausia nėra susijęs su kitų asmenų teisėtais interesais. Be to, bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas mano, jog būtinas žodinis procesas, arba kai žodinį nagrinėjimą numato tam tikras įstatymas.
Taip pat pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog šio proceso metu dažniausia patvirtinamos pozityviosios pareiškėjų teisės, CPK 582 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog „Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos <...>“. Vertinant išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, jog leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą proceso tikslas nėra pozityvus, nes šio leidimo pasekmė yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (atstovų pagal įstatymą). Todėl šio proceso modelio taikymas leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą klausimo sprendimui kelia abejonių dėl jo proporcingumo siekiamiems tikslams. Taip pat manytina, jog CPK XXXIX skyrių taikant be jokių išimčių, ir neatsižvelgiant į tai kokios teisinės reikšmės klausimas yra sprendžiamas, t.y.: nenustačius privalomo bylos žodinio nagrinėjimo; nenustačius imperatyvo išklausyti vaiko nuomonės, jei tai yra įmanoma; nenustačius imperatyvo pagal galimybes išklausyti vaiko atstovų pagal įstatymą; nenustačius teisės apskųsti teismo nutartį, kuria leidimas paimti vaiką būtų išduodamas, turėtų būti vertinama, jog siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos nuostatų, tiesiogiai įtvirtinančių valstybės globą šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei (Konstitucijos 38 straipsnis) ir kiekvienos asmens teisę į teisingą teismą (Konstitucijos 30 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlomas reguliavimas privalo būti tobulinamas ir išdėstytas jam deramuose teisės aktuose. Pritarti. 1.93 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
93Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje,
atsižvelgiant į šios nuostatos turinį, vartojama sąvoka „policija“ keistina į sąvoką „policijos pareigūnais“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl įstatymo 44 straipsnio. Pritarti.
Pritarti. 1.94 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
numato, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. Iš vienos pusės nėra aišku, kodėl nustatomas vienos darbo dienos terminas veiksmui atlikti, jis turi būti atliekamas nedelsiant. Iš kitos pusės, nėra reguliuojamos pasekmės, kurios atsirastų vaiko teisių apsaugos tarnybai nespėjus kreiptis ar nesikreipus į teismą per vieną darbo dieną, t.y. ar toks vaikas turėtų būti kitą darbo dieną grąžintas atstovams, ar teismas gavęs pavėluotą prašymą jį turėtų atmesti. Pritarti. Pritarta Seimo narių D.Šakalienės ir T.Tomilino 4.53 pasiūlymui išbraukti šį straipsnį. 1.95
434
straipsnio 4 dalis siejasi su pirmosiomis trimis. Taip pat nėra aišku nuo kokio momento bus skaičiuojamas 14 dienų terminas. Pritarti. Pritarta Seimo narių D.Šakalienės ir T.Tomilino 4.53 pasiūlymui išbraukti šį straipsnį. 1.96 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalyje numatytas 14 dienų termino pagrįstumas. Nesuprantama kodėl atvejo vadybininkas negali inicijuoti Pagalbos plano sudarymo ir kt. veiksmų anksčiau, jei juos atlikti galima. Kadangi norma numato taip pat Pagalbos plano peržiūrų koordinavimą, kyla klausimas nuo kokio momento 14 dienų terminas bus skaičiuojamas šiam veiksmui, kadangi įstatymas nenumato, kad mobilios komandos bus sudaromos kokiomis nors sąlygomis pakartotinai. Pritarti. 1.97
44
nuoroda į įstatymo 45 straipsnio 2, 3, 4 dalis keistina nuoroda į įstatymo 45 straipsnio 1 dalį. Pritarti iš dalies. Pritarta Seimo narių D.Šakalienės ir T.Tomilino 4.53 pasiūlymui išbraukti šį straipsnį. 1.98
43
subjektai, pas kuriuos (kuriuose) vaikas laikinai gali būti apgyvendintas.
Tačiau nei minėtame straipsnyje, nei kitur projekte nėra pateikiama aiški eiliškumo sistema, pagal kurią vaikas apgyvendinamas, t.y. nėra aišku pas kurį subjektą (kuriame subjekte) vaiką būtu siekiama apgyvendinti pirmiausia. Pritarti. 1.99 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
yra išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies 1 punkte pateiktos institucijos - Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius. Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šiame punkte įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. Pritarti. Žr. patobulinto projekto 47 str. 1.100 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punktų tekstas neišplaukia iš pirmosios pastraipos, todėl pirmoji pastraipa ir punktai turėtų būti dėstomos kaip atskiros struktūrinės dalys. Pritarti. 1.101 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
51
punktas tikslintinas, jog šiame punkte siekiama reguliuoti ne vaikams padarytas nusikalstamas veikas, o vaikų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas. Pritarti 1.102 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktų tarpusavio santykis, t.y. ar turimi galvoje tie patys duomenys, jei taip, derėtų jų gavimą reguliuoti viename punkte, jei ne, būtina nurodyti, ar projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyti duomenys gaunami atlygintinai ar ne.
Duomenų gavimo atlygintinumo klausimas spręstinas ir projekto 49 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Pritarti 1.103 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
glaustumo reikalavimu, įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įvestinas Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos pavadinimo trumpinys, pavyzdžiui, „Taryba“, kuris vartotinas tolesniame straipsnio tekste. Pritarti 1.104 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
tikslintina, nustatant, jog „Tarybai patalpas suteikia, posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nepritarti. Siūlytina šios nuostatos atsisakyti kaip perteklinės. 1.105 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliavimo, įstatymu įtvirtinama institucinė pertvarka, t. y. savivaldybių administracijų struktūroje nebelieka vaiko teisių apsaugos skyrių, jų funkcijos perduodamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti numatytas vėlesnis nei 2017 m. liepos 1 d. įstatymo įsigaliojimas, kad būtų pakankamai laiko tinkamai pasiruošti numatytai pertvarkai, priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus ir pan. Taip pat turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, reguliuojančios iki įstatymo priėmimo pradėtų procedūrų užbaigimą, funkcijų perėmimą ir pan. Pritarti. Žr. projektą 1.106 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-02-1330 106.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. kovo 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu įstatymo Nr. XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57¹ straipsniu ir priedu įstatymo Nr. XII-1965 6 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis, kitaip būtų paneigtas esamas teisinis reguliavimas. Pritarti. 1.107 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavadinime žodis „įsigaliojamas“ keistinas žodžiu „įsigaliojimas“. Pritarti 1.108 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
esanti nuoroda „šio straipsnio 2 dalį“ keistina nuoroda „šio straipsnio 3 dalį“. Pritarti 1.109 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
koreguotina loginiu požiūriu, nes įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo. Pritarti 1.110 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
110Koreguojant šį įstatymą,
atsižvelgtina į pastabas, pateiktas Teisės departamento išvadose dėl kartu su šiuo įstatymu teikiamų įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIIP-356 – XIIIP-360) Pritarti 1.111 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
požiūriu. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-02-24 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-354 (toliau – Projektas), manome, kad jo nuostatos tinkamai perkelia kai kurias 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva 2011/93/ES), nuostatas. Vis dėlto pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statuto135 straipsnio 4 dalies 2 punktą turi būti parengta Direktyvos 2000/43/EB ir Projekto atitikties lentelė. Atsižvelgti. 2.3 Europos teisės departamentas, 2013-05-037 N Pastaba projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
XIIP-473_1. Projektais siūlomomis nuostatomis akcentuojama tėvų bei įtėvių skirtingos lyties svarba:
„kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kylančią iš lyčių
skirtingumo“, „prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius)“, „valstybė neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmėje vaikui būtų atimta galimybė turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“ (pabraukta mūsų) ir t.t. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas reguliavimas, ribodamas vienišų asmenų ir tos pačios lyties porų galimybę įsivaikinti, keltų klausimą dėl atitikimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatoms. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžioji kolegija, svarstydama E.B. prieš Prancūziją bylą, vertino atsisakymo homoseksualios orientacijos pareiškėjai išduoti leidimą įsivaikinti pagrįstumą.
Atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, atsisakydamos suteikti leidimą įsivaikinti, aiškiai neįvardijo pareiškėjos netinkamo „pasirinkto gyvenimo būdo“, apimančio ir seksualinę orientaciją, kaip lemiamo faktoriaus neigiamam sprendimui priimti, tačiau vienas iš pagrindinių išvados, kurios pagrindu neišduotas leidimas įsivaikinti, argumentų buvo tėviško vaidmens modelio trūkumas. EŽTT, analizuodamas nacionalinių institucijų ir teismų argumentą dėl tėviško vaidmens modelio trūkumo, pastebėjo, kad, reikalaujant pareiškėjos nurodyti priešingos lyties asmenį iš savo artimo giminaičių ar draugų rato, yra rizikuojama paversti neefektyvia vienišo asmens teisę prašyti leidimo įsivaikinti. Be to, netgi vienišo asmens teisinis statusas tapo pagrindu netenkinti prašymo leisti įsivaikinti, nors Prancūzijos nacionaliniai teisės aktai vienišam asmeniui tokią teisę suteikia[2]. Europos Žmogaus Teisių Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, kuriomis sistemingai apeliuojama į tėviško modelio vaidmens trūkumą, nusprendė, jog tokie veiksmai turi būti vertintini, kaip pretekstas atmesti pareiškėjos prašymą dėl jos seksualinės orientacijos[3]. Vertindamas nacionalinių teismų motyvą dėl „pareiškėjos gyvenimo būdo“, EŽTT pastebėjo, kad tiesiogiai homoseksualumas, kaip lemiamas požymis, nacionalinių teismų sprendimuose nebuvo minimas, tačiau buvo remiamasi išvadomis, lėmusiomis sprendimą neleisti homoseksualiai moteriai įsivaikinti, kuriose analizuojamas jos gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, psichologas iš vaikų gerovės centro rekomendavo atmesti prašymą leisti įsivaikinti ir, kaip vieną iš keleto tokios išvados priežasčių, paminėjo „neįprastą pareiškėjos požiūrį į vyrus, kuris lemia jų atstūmimą“.
EŽTT nuomone, taip išreikšta nuomonė aiškiai parodė, kad pareiškėjos homoseksualumas buvo lemiamas požymis, sprendžiant dėl leidimo įsivaikinti ir nacionaliniams teismams atsisakant leisti pareiškėjai įsivaikinti vaiką. Taigi, nors motyvuojant atsisakymą leisti įsivaikinti, diskriminacinis pagrindas nebuvo išreikštas tiesiogiai, tačiau tai turėjo lemiamos reikšmės galutiniam sprendimui. Todėl išanalizavęs atsisakymo leisti įsivaikinti motyvus EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėja buvo diskriminuojama seksualinės orientacijos pagrindu, nors aiškiai nacionalinės valdžios institucijos ir teismai tokio argumento ir nenurodė. Be to, Teismas nurodė, kad viešai pareikštas moters homoseksualumas buvo pagrindinis faktorius, lėmęs prašymo atmetimą. Taip EŽTT šioje byloje konstatavo diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu, o išnagrinėjęs Prancūzijos Vyriausybės pateiktus tokios diskriminacijos pateisimo pagrindus, visgi pripažino Konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio asmens teisę į privatumą, imant kartu su 14 straipsniu, numatančiu diskriminacijos draudimą, pažeidimą. Pabrėžtina, kad Europos Komisija lygybės ir nediskriminavimo principus laiko pagrindinėmis ES vertybėmis, kurias garantuoja ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnis. Europos Parlamentas yra aiškiai patvirtinęs ES institucijų ir valstybių narių pareigą užtikrinti, kad Europos Sąjungoje žmogaus teisės būtų gerbiamos, saugomos ir skatinamos, neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją, kaip numatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje[4].
Remiantis tuo, kas išdėstyta, manome, kad Projektu siūlomas reguliavimas kelia abejonių dėl atitikimo minėtiems pagrindiniams ES teisės principams ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms. 2. Nėra aišku, ką reiškia Projekto Nr. XIIP-473 aiškinamajame rašte esantis teiginys, kad „valstybės institucijos sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus turi (...) dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir motiną“. Ar tokiu atveju laikytina, kad, pavyzdžiui, atimdamos tėvystės/motinystės teises valstybės institucijos dirbtinai atima vaiko galimybes į tėvą/motiną? Taip pat nesuprantama, ką reiškia teiginys
„valstybė neturi teikti prioriteto suaugusiųjų teisėms bei interesams tais
atvejais, kai suaugusiųjų teisių ar interesų tenkinimas apribotų vaiko galimybes turėti tėvą ir motiną“. Pastebėtina, kad kiekvienas vaikas turi tėvą ir motiną (nepriklausomai nuo to, ar gyvena kartu su jais), todėl vaiko galimybė turėti tėvą ir motiną negali priklausyti nuo „valstybės teikiamų prioritetų suaugusiųjų teisėms bei interesams“. Be to, kyla klausimas, ar norima pasakyti, kad vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas globos namuose nei gerovė ir priežiūra vienišo įtėvio (įmotės) ar tos pačios lyties asmenų šeimoje? Tokie neaiškumai lemia Projektu Nr.
siūlomos nuostatos „valstybė neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmėje vaikui būtų atimta galimybė turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“ ydingumą ir teisinį neapibrėžtumą: visų pirma, teisės aktuose neturėtų būti formuluojami įpareigojimai „valstybei“ nepriimti tam tikrų teisės aktų ar nesuteikti asmenims tam tikrų teisių. Be to, vadovaujantis tokia nuostata, manytina, kad valstybė, reglamentuodama, pavyzdžiui, su tėvystės/motinystės teisių atėmimu susijusius klausimus, turėtų būti laikoma pažeidžiančia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Atsižvelgti. Žr. įstatymo projekto 7 str. 3.3 Europos teisės departamentas, 2013-07-166 Pastaba projektui XIIP-606(2), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
XIIP-606(2)_Visų pirma pažymime, kad pritariame LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktai išvadai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad dar negimusio vaisiaus sveikata yra atitinkamai siejama su jo motinos sveikatos apsauga. Pavyzdžiui, nėščios moters sveikatai užtikrinti LR sveikatos apsaugos ministras 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1135 (2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. V-681 redakcija) yra patvirtinęs Nėščiųjų sveikatos tikrinimo reikalavimus, kuriais remiantis nėščiosioms yra tikrinama sveikata ir atliekami privalomi tyrimai. Be to, atitinkami teisės aktai užtikrina kitas nėščiųjų teises, kuriomis taip pat sudaromos sąlygos sveikai vystytis vaisiui.
Pavyzdžiui, Europos socialinės chartijos 8 straipsnio 1 dalyje valstybei įtvirtinama pareiga suteikti moterims prieš gimdymą ir po jo mokamas atostogas, arba pakankamas socialinio draudimo išmokas arba išmokas iš valstybės fondų tokioms atostogoms; 4 dalyje nustatoma pareiga reglamentuoti nėščių, neseniai gimdžiusių ir žindančių moterų skyrimą naktiniam darbui; 5 dalimi yra uždraudžiama skirti nėščias, neseniai gimdžiusias ir žindančias moteris dirbti požeminius kasybos darbus ir, jei reikia, visus kitus darbus, kurie netinkami joms dėl to, kad yra pavojingi, kenksmingi sveikatai arba sunkūs, ir imtis reikiamų priemonių apsaugoti tokių moterų teisę į darbą. LR Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas. Darytina išvada, kad dabartiniu metu įtvirtintas teisinis reguliavimas sudaro tinkamas sąlygas užtikrinti sveiką vaisiaus vystymąsi, todėl siekiant keisti esamą teisinį reguliavimą, tai reikėtų tinkamai pagrįsti. Kaip Projektui teiktoje išvadoje jau buvo pažymėjęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, atsižvelgiant į tai, kad negimęs vaisius neturi teisnumo, atitinkamai turėtų būti svarstomas Civilinio kodekso 2.2 straipsnyje įtvirtintos teisnumo sąvokos išplėtimo klausimas. Vis dėlto, įvertinus aukščiau pateiktą pastabą, tai yra, kad šiuo metu tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje galiojančiais teisės aktais yra užtikrinama nėščios moters sveikata, kartu sudarant sąlygas ir sveikai vystytis vaisiui, abejotina, ar toks teisinis reglamentavimas būtų pagrįstas. Pritarti iš dalies. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1A. Petrulis,
2017-02-10 Nr. g-2017-17883 Komisijos, ruošiančios Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas, nuostatose pabrėžiamos tik 4 smurto prieš vaikus formos, kuriose nieko nesakoma apie rūkorių tėvų ir kitų šeimos narių vertimą pasyviai rūkyti savo vaikus - nuolat kvėpuoti narkotinių medžiagų dūmais. Juk visiems žinoma, kad ne tik patalpoje rūkantis, bet ir lauke ar balkone prisirūkęs asmuo net kelias valandas kenkia aplinkiniams iškvepiamomis nuodingomis medžiagomis. Įstatymo pataisose turėtų būti kategoriškai pabrėžta, kad rūkorių šeimos neturi teisės kenkti savo vaikų ir kitų aplinkinių sveikatai minėta narkomanijos forma, kad šios šeimos neišvengiamai bus įrašomos į socialinės rizikos šeimų sąrašus, bus tikrinamos, persekiojamos, kol bus pasiekti teigiami rezultatai. Atsižvelgti. 2. D.Guogienė 2017-02-10, g-2017-1805239 Siūlo skubos tvarka priimti Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, bei apibrėžti smurto sąvoką prieš vaikus, kad vaiko auklėjimas naudojant fizinę jėga nebūtų pateisinamas. Pritarti. Siūloma nuostata jau priimta. 3. Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija,
39 Kasdieniniame darbe padėdami vaikams ir šeimoms bei domėdamiesi naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis, norime pareikšti savo, kaip Lietuvos gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų, poziciją. Visų rūšių smurtas ankstyvame amžiuje lemia smegenų struktūrų ir jų veiklos pokyčius, kurie sutrikdo vaiko pažintinę ir emocinę raidą, pažeidžia savivertę bei yra viena iš svarbių sudedamųjų dalių, lemiančių psichikos ir elgesio sutrikimus paauglystėje ir suaugusiųjų amžiuje.
Smurtas yra susijęs su tokių sunkių psichikos sutrikimų, kaip prieraišumo, elgesio ir emocijų, potrauminio streso, nerimo ir depresijos, priklausomybių nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų suaugusiųjų amžiuje, išsivystymą. Šiomis dienomis, suaktyvėjus visuomenėje diskusijoms apie smurtą patiriančių vaikų apsaugą, norime išsakyti savo poziciją ir paremti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, apibrėžiančias keturias smurto rūšis pagal JT Vaiko teisių konvenciją ir PSO bei EK rekomendacijas. Pritarti. 4. Jaunųjų gydytojų asociacija ir kt. 2017-02-10 Nr. g-2017-1818 2,99 Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) ir Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA), reaguodama į pastarųjų savaičių ivykius, atkreipia dėmesį, kad tai nera vienetiniai atvejai, o keli iš daugelio, vykstančių nuolat. Nepaisant to, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (JT VTK) buvo priimta dar 1989 metais, daugelyje šalių fizines bausmės yra teisiškai legalios ir socialiai priimtinos. Suprasdami, kad sveikata - tai ne tik fizinė, bet ir psichikos, ir socialinė gerovė, manome jog:
Socialinės apsaugos sektorius, kaip ir šiuolaikinė medicinos praktika, privalo remtis mokslu pagrįstais įrodymais bei pasaulyje pripažintais didelės apimties moksliniais tyrimais. Remiantis Pasaulines sveikatos organizacijos dokumentu „Globot Sfotus Report on Violence prevention 2014“ ir JT VTK pabrėžia, kad visų rūšių fizinės bausmės ir visos kitos žiaurios ir žeminančios bausmių formos privalo būti kaip įmanoma greičiau teisiškai uždraustos ir eliminuotos. Į fizinio smurto sąvoką aiškiai įeina: emocinis, fizinis, seksualinis smurtas ir vaiko nepriežiūra.
Svarbu užtikrinti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tinkamai vykdytų savo tiesiogines pareigas. Vaikų ligų gydytojai, vaikų ir paauglių psichiatrai aktyviai kreipiasi į Tarnybą, informuodami apie nustatytą smurtą prieš vaiką artimoje aplinkoje, tačiau dažnai Tarnybos raštiški atsakymai būna formalūs, smurtas tose pačiose šeimose kartojasi ir tie patys vaikai pakartotinai patenka į vaikų ligų bei psichiatrijos skyrius dėl fizinio, emocinio, seksualinio smurto ar nepriežiūros nulemtų sveikatos sutrikimų. Manome, kad turi būti užtikrintas efektyvus socialinių darbuotojų darbas, pakankamas gerai paruoštų dirbančių specialistų skaičius. Be to, būtina garantuoti Tarnybos ir medikų efektyvų bendradarbiavimą, teikiant adekvačią ir realią pagalbą vaikui. Siūlome kiek įmanoma mažinti biurokratinę šio proceso dalį situacijose, kai būtinas greitas reagavimas. Tikslinga didinti socialinės ir psichologinės pagalbos prieinamumą labiau pažeidžiamoms šeimoms (turinčioms mažamečių vaikų, daugiavaikėms šeimoms, šeimoms, turinčioms neįgalių ar sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančių vaikų), raginti pažeidžiamas šeimas kreiptis psichologinės ar socialinės pagalbos sprendžiant šeimoje kylančias problemas. Norime pabrėžti jog psichologų, ypač teikiančių nemokamas paslaugas, labai trūksta mažesniuose Lietuvos miestuose ir kaimuose. Labai svarbu skirti ypatingą dėmesį šeimoms, kurios identifikuojamos kaip socialinės rizikos grupė dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog šeimose, kuriose tėvai vartoja narkotines medžiagas, vaikai dažniau patiria visų formų smurtą. Derėtų aiškiai suformuluoti ir visuomenei viešojoje erdvėje išaiškinti 49 straipsnio 1 punktą, kuriame nurodoma vaiko atsakomybė už jo pareigas ir tų pareigų laikymąsi bei pasekmės jų nesilaikant.
Dalis šeimų Lietuvoje šiuo metu yra susirūpinusios dėl smurto prieš vaikus įstatymo pataisų patvirtinimo, kuriose draudžiamos fizinės bausmės, draudžiamas vaiko laisvės ribojimas. Šeimos, interpretuodamos įstatymą, baiminasi, jog tuo atveju neturės teisės auklėdami savo vaikus formuoti aiškių vaiko elgesio ribų ir struktūruoti jų aplinkos, kai už taisyklių pažeidimus vaikas turėtų susilaukti atitinkamų pasėkmių pagal susitarimą. Pateikiame esminius vaiko žmogiškąjį orumą paremiančius punktus, išvardintus Suomijos Nacionaliniame veiksmų plane, siekiančiame sumažinti fizines bausmes vaikams 2010-2015:
Vaikai ir suaugusieji privalo vieni kitus gerbti ir vertinti. Vaikai turi teisę būti auginami pozityviai, turėti saugų ir gerą gyvenimą. Vaikai nėra suaugusiųjų veiksmų objektai, bet žmonės su savo teisėmis. Žmogiškasis orumas įpareigoja visos smurto formas laikyti nepriimtinomis. Vaikystė yra vertingas gyvenimo etapas. Fizinės bausmės yra rimta grėsmė vaiko augimui ir vystymuisi. Jaunųjų gydytojų asociacija ir Lietuvos medicinos studentų asociacija tiki, kad suvienijus jėgas, drąsiai kalbant apie esamas problemas ir imantis jų sprendimo, galima pasiekti, kad Lietuvoje nebeliktų skriaudžiamų vaikų. Raginame visas valstybės institucijas kuo labiau sumažinti biurokratinę naštą sprendžiant šias problemas bei siūlo savo pagalbą ir bendradarbiavimą. Atsižvelgti
5V.Matulionienė,
Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos tarybos narė 2017-02-14 Nr. g-2017-1920 * 2017-02-10 dienos Lietuvos vaikų ir paauglių draugijos pareiškimas, pasirašytas G.Bačienės, nebuvo pateiktas svarstyti nei draugijos nariams, nei draugijos tarybai. Neturėjome galimybės dėl šio pareiškimo diskutuoti, balsuoti.
Ragindami visuomenę atsisakyti smurto, norime atkreipti dėmesį, kad viena iš didžiausių psichologinių traumų vaikui gali būti jo prievartinis atskyrimas nuo motinos ir šeimos. Todėl raginame visokeriopai stiprinti šeimos instituciją, sudaryti sąlygas vaikams pilnavertiškai ir saugiai augti savo šeimoje. Siūlome ne tik kovoti su nedarbu, alkoholizmu, įstatymų (probacijos, smurto artimoje aplinkoje) ignoravimu, bet ir stiprinti pagalbą šeimai, plėtojant socialines, pirminės asmens ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, nėščiųjų, tėvystės mokymus, nemokamą vaikų užimtumą. Pritarti. 6. VšĮ „Paramos vaikams centras“ ir kt. 2017-02-14 Nr. g-2017-1924239 Siunčiame Jums visuomenės kreipimąsi
„Užtikrinkime saugią vaikystę kiekvienam vaikui!". Kreipimąsi pasirašo
(šešiasdešimt aštuonios) organizacijos ir bendruomenės, dirbančios vaikų ir šeimos gerovės srityje. Prašome Jūsų atsižvelgti j šį kreipimąsi svarstant LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimus. KREIPIMASIS „UŽTIKRINKIME SAUGIĄ VAIKYSTĘ
Mes, Lietuvos piliečiai, esame įsitikinę, kad valstybė privalo pasirūpinti kiekvieno Lietuvos vaiko saugumu ir apsaugoti nuo visų rūšių smurto. Pasaulyje jau 52 šalys įstatymais uždraudė fizines bausmes. Keturios smurto rūšys (psichologinis, fizinis, seksualinis ir nepriežiūra) yra išskiriamos JTO Vaiko teisiu konvencijoje, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos dokumentuose bei rekomendacijose, tačiau Lietuvoje iki šiol jos nėra aiškiai įvardintos. JTO vaiko teisių komitetas įvardinęs smurto prieš vaikus problemą Lietuvoje, rekomendavo valstybei įstatymiškai uždrausti taikyti visų formų fizines bausmes prieš vaikus bet kokioje aplinkoje, ypač namuose ir alternatyvios priežiūros institucijose, taip pat imtis smurto prieš vaikus prevencijos priemonių skatinant pozityvius vaikų auklėjimo būdus.
Lietuvoje nėra aiškaus psichologinio, fizinio smurto ir nepriežiūros apibrėžimo. Nesant tokio apibrėžimo ir aiškaus fizinių bausmių kaip fizinio smurto įvardijimo bei draudimo, įstatymų numatyta atsakomybė taikoma nevienodai arba apskritai netaikoma. Baudžiamojo kodekso nuostatų (konkrečiai - BK 140 str.) taikymas smurto prieš vaikus atveju teisėsaugos institucijų ir teismų neretai suvokiamas kaip kraštutinė priemonė, todėl tikslinga įstatymo lygiu aiškiai įtvirtinti fizinių bausmių draudimą, pripažįstant jog tai smurtas prieš vaiką. Aiškus fizinių bausmių ir kitų rūšių smurto draudimas užkirstų kelią išvedžiojimams ir paskatintų tėvus rinktis pozityvias drausminimo priemones. Tačiau svarbiausia - ne bausti, o laiku padėti. Smurtas turi būti kuo anksčiau atpažintas ir sustabdytas, vaikai ir šeimos turi laiku gauti pagalbą, nelaukiant kol ištiks tragedija. Nesant tinkamo smurto apibrėžimo įstatymuose, tarnybos neturi atspirties taško, skirdamos prevencines ir pagalbos priemones. Aiškūs apibrėžimai ir jais besiremiantis situacijos įvertinimas leistų tarnyboms veiksmingiau organizuoti pagalbą: mokymus tėvams, psichologines ir socialines konsultacijas, savipagalbos grupes, pagalbą namuose ir kt. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus reikalaujame: 1.Priimti įstatymą, kuris apibrėžtų ir draustų visų rūšių smurtą prieš vaikus (fizinį smurtą, psichologinį smurtą, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą), įskaitant fizines bausmes; 2.Užtikrinti pagalbą vaikams ir šeimoms esant poreikiui; 3.Užtikrinti, kad visi specialistai, dirbantys su vaikais ar šeima gebėtų atpažinti ir įvertinti smurto prieš vaikus riziką; 4.
Užtikrinti koordinuotą institucijų atsaką į smurtą prieš vaikus ir tinkamos pagalbos vaikui ir šeimai suteikimą. Kreipimąsi pasirašo: 32253 asmenys, 68 organizacijos Pritarti. Siūloma nuostata jau priimta. 7. Socialinės partnerystės centro direktorė Stasė Makštutienė ir kt., 2017-02-14 Nr. g-2017-1956 *
Mes, nevyriausybinės organizacijos, daugiau nei 10 metų dirbančios su vaikais ir jaunimu, atsižvelgdamos į dabartinę situaciją Lietuvoje dėl smurto prieš vaikus bei dėl to kylančias visuomenės ir pačių vaikų reakcijas, siūlome jau nuo pirmųjų metų mokyklose ugdyti vaikų socialinius įgūdžius. Siūlome, kad Lietuvos mokyklose būtų įvestos socialinių įgūdžių ugdymo programos nuo pirmųjų klasių, joms skiriant bent 1 valandą per savaitę ir taip užtikrinant geresnį vaikų tarpusavio bendravimą, paauglių ir jaunimo bendruomeniškumo ir pozityvaus bendravimo, saugią aplinką, geresnes galimybes jaunimui integruotis į visuomenę ir darbo rinką bei kurti tolesnį šeiminį gyvenimą. Atsižvelgdami į paskutinius Lietuvą sukrėtusius įvykius, kai Kėdainiuose 2017 m. sausio 24 d. smurto auka tapo patėvio nužudytas mažametis, vasario 3 d. visuomenė informuota, kad Raseiniuose globėjas naudojo fizinį smurtą prieš mažamečius savo globotinius, vasario 5 d. Šiauliuose girta motina sumušė savo
nukentėjusių vaikų Lietuvoje statistiką kasmet, siūlome vykdyti aktyvią ankstyvojo amžiaus smurto prevenciją.
Kaip rodo Lietuvos socialiniame pranešime pateikta statistika pagal vaiko teisių tarnybų duomenis, per 2012-2016 metus nuo smurto nukentėjo 7775 vaikai. 2012 m. nuo smurto galimai nukentėjo 1261 vaikas, 2013 m. – 1362, 2014 m. – 1192, 2015 m. – 1578, 2016 m. – 2382 vaikai. Pastaraisiais 2016 metais padidėjęs aiškiai matomas nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius leidžia manyti, kad visuomenė darosi aktyvesnė ir vis labiau netoleruoja smurto artimoje aplinkoje, taip pat vaiko teisių tarnybų ir kiti specialistai yra labiau apmokomi atpažinti smurtą, aktyviau ir sėkmingiau atpažįsta smurtą patyrusius vaikus ir imasi atitinkamų priemonių jį sustabdyti. Taigi matoma, kad smurto pasekmių sprendimo sistema veikia. Mūsų organizacijų nuomone, sustiprinta smurto prieš vaikus prevencija Lietuvoje yra svarbi sąlyga mūsų vaikams Lietuvoje augti saugiai. Mūsų organizacijų darbuotojų ir ekspertų patirtis rodo, kad veiksmingiausia alternatyva smurtui yra pozityvios tėvystės mokymo politika ir socialinių įgūdžių ugdymo pamokų įtraukimas į bendrojo lavinimo programas. Remiantis tarptautine patirtimi, matome, kad Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje taikomos socialinių įgūdžių programos mokyklose ir darželiuose: šių pamokų metu formuojasi vaikų gebėjimas geriau bendrauti, išlaikyti santykius, suprasti kitus vaikus ir suaugusius, kurie kitaip mąsto, elgiasi, ar turi negalią, taip pat tokie vaikai moka labiau valdyti emocijas pyktį, stresą ir kt. Kaip geroji Lietuvos praktika mokyklose paminėtinos socialinių įgūdžių programos, tokios kaip
„Zipio draugai“, „Antras žingsnis“, „Paauglystės kryžkelės“ turi būti
įtrauktos į ugdymo planą ir būti privalomos bent 1 kartą per savaitę. Tai turi būti valstybės, bet ne atskirų mokyklų reikalas.
Dabar tos programos vykdomos chaotiškai, savanorystės principu, yra mokamos, taigi ne kiekviena mokykla jas vykdo. Be to, šiuos užsiėmimus turi vesti specialistai, profesionaliai parengti žmonės, o ne patys mokytojai, kuriems tai būtų papildomas ir ne visada pagal jėgas ir kompetencijas tinkamas darbas. Auginame kartą po kartos, mesdami visas pajėgas kuo geresniems mokymosi rezultatams ir nesusimąstome, kokį žmogų išleidžiame į pasaulį. Ne dalykų žinios, o socialiniai įgūdžiai (gebėjimas spręsti problemas, priimti sprendimus, pažinti, valdyti emocijas, būti žmogumi tarp žmonių ir su žmonėmis) yra svarbiausi žmogaus gyvenime, leidžiantys jam rasti vietą visuomenėje. Socialinių įgūdžių ugdymas turėtų būti pilnai finansuojama privaloma pamoka mokykloje, kurią dėstytų specialistai (psichologai, socialiniai pedagogai). Atsižvelgti. 8.1 Henrikas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Eksparlamentarų klubo prezidentas,
1811 Vaiko apibrėžimą yra būtina praplėsti įtraukiant į sąvoką ir neįgalaus vaiko sąvoką ir straipsnio 8 dalį skaityti taip:
ar neįgalus žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Tuo pačiu gali būti naikintinas įstatymo 18 straipsnis kaip perteklinis. Pasiūlymai susiję su Tarptautiniu mastu pripažintos “neįgalumo” sąvokos apibrėžimu, kurios iš esmės nėra. Todėl tikslingiausia būtų remtis požiūriu, įtvirtintu Standartinėse taisyklėse dėl žmonių su negalia galimybių lygybės, priimtose
tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kiti” Nepritarti Manytina, kad tai perteklinis siūlymas, nes sąvoka „vaikas – tai žmogus, neturintis 18 metų“ apima ir vaiką su negalia. 8.2 H.
210 Pagal rengiamo įstatymo nuostatas bei įstatymo 1 straipsnio nuostatas „šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko teisių apsaugą nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą.<...>,o tai savaime reikštų, kad kalbama apie teisių, teisės, teisminio reguliavimo sritis. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos, jos veiklos sritys, bei veikla susijusi su socialinėmis paslaugomis, darbo klausimais, Sodros veikla ir t.t., šiuo atveju nėra tinkama funkcija. Reiškia ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turėtų funkcionuoti prie Teisingumo ministerijos ir būti jos pavaldume. Siūlau 2 str. 10 dalį skaityti taip:
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo Teisingumo ministerijos. Nepritarti. 8.3 H. Žukauskas 24,24 T Įstatymo 23 straipsnio pavadinimas – „Vaiko teisių naudojimas“ – tikslintinas, į „Vaiko pareigos ir teisių naudojimas“ nes yra dviprasmis, be to, neatitinka suformuoto straipsnio turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad būtina papildyti 1 ir 2 straipsnio punktus ir straipsnį papildyti 3,4,5 punktais:
1) gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą, kitus šeimos narius, pedagogus, kitus suaugusius ir vaikus ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose;
2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, buityje. 3) gerbti ir tausoti visuomenės ir privačią nuosavybę, gamtą, kultūros ir istorijos vertybes. 4) Vaiko pareigos išplaukia iš tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiku. Vaikas turi paklusti tėvų valiai, kuri yra nukreipta parengti jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
5) Vaiko parengimas savarankiškai gyventi visuomenėje yra susijęs ir su visos visuomenės gyvenimo organizavimu – elgesio ir bendravimo visuomenėje, mokykloje, tarp pačių vaikų nusistovėjusiomis taisyklėmis. Įstatymo nuostatos turi nustatyti ne tik vaiko teises bet ir pareigas, kurių jis privalo laikytis. Įstatyme reglamentavus vaiko teises, toks pat dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, nebus išlaikytas proporcingumo principas. Atsižvelgti. 8.4
32 Siūlau 32 str. 1 ir
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai neatlygintinai, iš kitų valstybinių tarnybų, gauti ypatingus duomenis apie asmens, registro, operatyvinės informacijos ir kitus duomenis susijusius su vaiko tėvų, ar kartu su vaiku gyvenančių asmenų padėtimi prevenciniais tikslais, vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Nes tik turint informaciją apie galimus pažeidimus galima užkardinti galimus vaikų teisių pažeidimus ir nelaimingus atvejus. 32 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų tvarkymas
įstatymo tikslą, turi teisę iš kitų valstybinių institucijų gauti ir tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu, socialia ir sveikatos būkle ar žalingais pomėgiais, kai būtina prevencine tvarka išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis neatlygintinai gauna, tvarko, jais dalinasi su kitomis valstybinėmis institucijomis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Atsižvelgti. Atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir Seimo narių D. Šakalienės, T.
Šakalienės, T. Tomilino pasiūlymą (4.43), LR Vyriausybės, VTAS vadovų asociacijos nuomonę, siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. 8.5
32 Siūlau apriboti ypatingų asmens duomenų perdavimą tretiems asmenims atsisakant 2 ir 3 punktų, nes bet kokiu svarbių ar ypatingų duomenų perdavimas trečioms šalims (išskyrus valstybines ar valdžios institucijas) gali sukelti šių duomenų naudojimą ne vaiko teisių apsaugos tikslams įgyvendinti, o sprendžiant asmeninius šeimos ar partnerių santykius susijusius su skyrybomis, turto dalinimosi ar kitus atvejus. 33 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų perdavimas tretiesiems asmenims 1.Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę ar kitus vaiko grėsmei keliančius veiksmus privalo kuo skubiau informuoti tarnybas ar turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. 3.
tarnyba:
1) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;
2) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. Pritarti iš dalies. Siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. 8.6
35 Šio siūlymo tikslas greitas reagavimas į susidariusią situaciją, nes įstatymo tekste (38 straipsnis) yra įtvirtinta nuostata, kad gavus pranešimą yra atliekamos biurokratinės procedūros: situacijos įvertinimas, grėsmės lygio nustatymas, galimų sprendimų priėmimas, informacijos rinkimas ir t.t. tačiau procedūrų vykdymo laikas gali kainuoti vaiko sveikatos sutrikimus, gyvybę, vystymąsi ir dar daug faktorių, kurių reikėtų išvengti pirminiame etape. Todėl siūloma sukeisti veiksmus t. y. laikantis įstatymo 44 straipsnio nuostatomis izoliuoti vaiką nuo galimai neigiamų pasekmių ir tik po to spręsti kitus procedūrinius klausimus. 37 straipsnis. Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą 1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, nedelsiant, per galimai trumpiausią laiką, nepriklausomai nuo paros laiko tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku jo gyvenamoje vietoje ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. 3. Jei nustatyta, kad pranešimas yra pagrįstas, laikantis įstatymo 44 straipsnio reikalavimų Vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir pradeda vaiko atvejo nagrinėjimo procedūras numatytas šiame įstatyme. Atlikus vaiko atvejo nagrinėjimo procedūras priimamas sprendimas dėl vaiko grąžinimo arba negrąžinimo laikantis šio įstatymo nuostatų. Pritarti iš dalies Straipsnis patikslintas pagal LTI 7 pastabą, VTAKĮ 58 pastabą, Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino 47 pastabą. 8.7
47 Argumentai yra pateikti siūlymų 2 eilės numeryje. t. y, kad Teisingumo ministerijai turi būti perduotos formavimo ir koordinavimo funkcijos susiję su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veikla bei politikos formavimas, o pati Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. 46 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos 1.
Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
3) Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos;
4) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Teisingumo ministerijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
5) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
6) savivaldybių institucijos ir įstaigos;
7) nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 47 straipsnis. Teisingumo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje Teisingumo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, formuoja ir koordinuoja vaiko teisių apsaugos politiką:
1) kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą šiame įstatyme nustatyta apimtimi;
2) analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais, vertina vaiko teisių apsaugos būklę šalyje, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, savivaldybėms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
3) formuoja šeimos stiprinimo politiką, finansuoja šeimas stiprinančias bei vaiko gerovę užtikrinančias programas. Nepritarti. 8.8
50 Siūlymas papildyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijas nuostata, kad jos vadovauja ir reguliuoja savivaldybių vaikų teisių apsaugos skyrių veiklą. 49 straipsnis.
įvaikinimo tarnybos prie Teisingumo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje. 2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
1) gina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams;
2) teikia teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
3) vadovauja ir reguliuoja savivaldybių vaikų teisių apsaugos skyrių veiklą; (Toliau kaip įstatymo projekte atitinkamai pakeičiant numeraciją.)
522 Siūlymo 2 dalyje yra papildymas nurodantis savivaldybių institucijų ir įstaigų įgaliojimų papildymas pavaldumo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Teisingumo ministerijos. 51 straipsnis. Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje
užtikrina vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą. 2. Pagal kompetenciją dalyvauja valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime ir yra pavaldi bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, bendradarbiauja su kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje. (Toliau kaip įstatymo projekte) Pritarti iš dalies. 9.1 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), 2017-03-10 Nr. g- 2017-3040 * Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką reglamentuojančių teisės aktų paketu.
Pažymime, kad šis paketas nebuvo pristatytas ir išdiskutuotas su savivaldybių specialistais, todėl savivaldybės akcentavo, kad negali pateikti detalesnių pastabų, nes projektų nuostatos praktikams kelia daug klausimų ir neaiškumų. Nemažai savivaldybių pažymėjo, kad po vaiko teisių skyrių centralizavimo, neaišku, kaip bus organizuojama šių padalinių veikla nesant savivaldybės administracijos pavaldume. Savivaldybių nuomone, vykdant šią valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją buvo visos galimybės aiškiai ir detaliai ją reglamentuoti, t.y. patvirtinti vienodus vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų veiklos standartus, apibrėžti bendradarbiavimo mechanizmus, parengti kitus būtinus teisės aktus ir priemones, kas rekomenduota ir LR Valstybės kontrolės 2012 m. gruodžio 31 d. audito ataskaitoje, bet realiai nebuvo įgyvendinta. Lietuvos savivaldybių asociacija neprieštarauja savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos centralizavimui, tačiau pasigenda pagrindimo, kad vaiko teisių skyrių centralizavimas įtakos veiksmingesnę vaiko teisių apsaugą. Įvertinę iš savivaldybių gautus raštu, teikiame šias išvadas bei pasiūlymus. I. DĖL VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO. 1. Dėl neaiškių, prieštaringų sąvokų. Pateikiamos sąvokos yra skirtingai apibrėžiamos pačiame projekte, jos neatitinka ir kituose šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamų analogiškų sąvokų, todėl jas būtina peržiūrėti ir suvienodinti:
22
vadyba“, kuri apibrėžiama kaip [koordinuotos kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos vaikui ir vaiko atstovams...], o projekto 24 str.
3 dalyje reglamentuojama, kad turi būti teikiama [... sisteminė kompleksinė pagalba...]. Savivaldybių specialistams neaišku, ar kalbama apie tą pačią ar kitokią pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad kompleksinės pagalbos sąvoka (apibrėžimas) nėra įtvirtinta kituose teisės aktuose, pvz. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-03-10 įsakymu Nr.A1-133 patvirtintame kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų plane vartojama sąvoka „kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai“, 2016-07-14 įsakymu Nr.A1-353 patvirtintose kompleksinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo rekomendacijose vartojamos sąvokos – „ilgalaikė kompleksinė pagalba“, „trumpalaikė kompleksinė pagalba“, Kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) tvarkos apraše (LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2011-11-04 įsakymas Nr.V-2068/A1-467/V-946) vartojama sąvoka „kompleksiškai teikiama pagalba“. Minėtas sąvokas reikėtų arba tiksliau apibrėžti, jei jos turi skirtingą sampratą, arba jas suvienodinti. Pritarti. Suvienodinti įstatymo projekte vartojamas sąvokas. 9.3
27
komandos sąvoka, nurodant, kad [mobili komanda – tai valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų komandos...]. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apibrėžiama sąvoka - Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri vartojama ir visose kitose projekto nuostatose.
Savivaldybių teritorijose esančių dabartinių vaiko teisių apsaugos skyrių, kurie, kaip numatoma, bus teritoriniai šios tarnybos padaliniai, t.y. priklausys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ( projekte - Vaiko teisių apsaugos tarnyba) - projekte nerasta. Todėl lieka neaišku, kuri tarnyba ( centrinė ar teritoriniai padaliniai ) vykdys kokias funkcijas: kas sudarys mobilias komandas ( 2 str. 5 p.), kam reikės teikti informaciją (27 str. 3 d.) ir kt. Savivaldybėms kyla daug kitų klausimų: iš kokių specialistų bus sudaromos mobilios komandos, ar jos veiks kiekvienoje savivaldybėje, kas jas finansuos, kaip jos bendradarbiaus su savivaldybėmis, kaip mobilių komandų darbas derės su savivaldybės socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis funkcijomis ir kt. Savivaldybės akcentavo, kad mobilių komandų steigimas netaptų dar viena biurokratine kontroliuojančia ir „rekomendacijas“ teikiančia struktūra, o būtų tiesioginę pagalbą teikianti darbuotojų grupė veikianti kiekvienoje savivaldybėje. Ankstesnių iš Vilniaus į savivaldybes atvykusių mobilių komandų darbas, savivaldybių nuomone, nepasiteisino. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte įtvirtinta mobili komanda, o Bendro darbo su šeimomis apraše rekomenduojama savivaldybėms sudaryti nuolat veikiančias ar sudaromas konkrečiam atvejui mobilias tarpinstitucines profesionalių specialistų komandas, įkurti tarpinstitucines grupes – lieka neaišku, ar tai tos pačios, ar skirtingos struktūros. Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį. 9.4
24
paslaugos“ siūlome tikslinti paaiškinant konkrečiau, kokios tai paslaugos, nes ši sąvoka nėra įteisinta nei LR socialinių paslaugų įstatyme, nei Socialinių paslaugų kataloge.
Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 38 str. 2 d. 1 punkte nurodomos ne bendruomeninės, o bendrojo pobūdžio paslaugos. Nėra aišku, kas yra bendrojo pobūdžio paslaugos. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį. 9.5
28
„Pagalbos plano“ sąvoka. Siūlome šią sąvoką apibrėžti tiksliau ir aiškiau,
pvz. Pagalbos planas - tai dokumentas, kuriame vadovaujantis vaiko ir jo šeimos psicho-socialinės situacijos įvertinimu, planuojamos paslaugos, priemonės ir veiksmai, kad išvengti vaiko atskyrimo nuo šeimos, padėti šeimai spręsti iškylančias problemas arba atskyrus vaiką nuo šeimos, jį integruoti į saugią šeimos aplinką per galimai trumpiausią laikotarpį. Norime akcentuoti, kad būtina keisti šiuo metu taikomą šeimos poreikių vertinimo tvarką, kaip netinkamą, į standartizuotą vaiko ir jo šeimos psicho-socialinės situacijos vertinimą. Atsižvelgti. 9.6 LSA * 1.5. Projekte siūlome apibrėžti vaiko teisių apsaugos, kaip sistemos, sampratą. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte išbraukiant vaiko teisių apsaugos funkciją, kaip valstybinę funkciją, kituose teisės aktuose savivaldybėms lieka kitos vaiko teisių apsaugos srities funkcijos. Todėl tikslinga būtų sąvokoje akcentuoti, kad vaiko teisių apsauga
41
įgyvendinimo:
atvejo vadybininko vaidmuo ir jo galios.
Nėra aišku, kodėl atvejo vadybininkas nėra seniūnijos socialinis darbuotojas, dirbantis su tokia šeima, nes apibrėžtos funkcijos ( užmezga pagalbos santykį su vaiku ir šeima, įgalina šeimą spręsti šeimos problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus ir kt.) – yra seniūnijos socialinio darbuotojo darbas. Pastebėtina tai, kad iki šiol daugelyje savivaldybių vyksta atvejų peržiūros, kurias organizuoja vaiko teisių skyrių darbuotojai į peržiūrą pasikviesdami, priklausomai nuo situacijos, kitus reikalingus specialistus. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 41 str. 9.8
42 2.2. Dėl 42 str. 2 d. Centralizavus vaiko teisių apsaugos skyrius, manome, kad savivaldybės administracijos direktorius neturėtų nustatinėti vaiko laikinąją globą (rūpybą). Lieka neaišku, kas bus atsakingas už globos priežiūrą. Atsižvelgti. 9.9
3640411
vaiko paėmimo iš šeimos tvarka. 43 str. 1 p. reglamentuoja, kad vaiką paimti iš šeimos bus galima tik su policija, kas praktiniame darbe ne visuomet yra būtina. Neaišku, kokia tvarka bus paimami vaikai vaiko teisių apsaugos specialistų nedarbo metu. Pritarti. 10.1 Lietuvos teisės institutas (LTI), 2017-03-13 g-2017-3063 * Susipažinę su parengtais teisės aktų projektais, įvertinę juos sisteminiu, istoriniu, socialiniu, kriminologiniu ir lyginamuoju požiūriu, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų ¡statymo projektui (toliau — Įstatymo projektas). 1. Pirmiausia, labai abejotina, ar naujas įstatymas tokiu pačiu pavadinimu ir iš esmės labai panašiu turiniu, kaip ir senasis, Lietuvai tebėra reikalingas ir aktualus. Ši abejonė grindžiama dviem argumentais: 1.1. 1995 m. liepos 3 d.
1995 m. liepos 3 d. Lietuvai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją valstybei iškilo pareiga ir būtinybė su joje įtvirtintomis nuostatomis suderinti nacionalinę teisę, kurios esminiai kodeksai ir įstatymai tuo metu dar tik buvo kuriami. Aktyviai dalyvaujant tuometiniam Lietuvos teisės instituto direktoriui Antanui Dapšiui buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurios parengtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas buvo priimtas 1996 m. kovo 14d. Šiais pagrindais turėjo būti remiamasi rengiant nacionalinius kodeksus ir kitus įstatymus, todėl šis įstatymas ir buvo pavadintas „pagrindų“ įstatymu. Laikui bėgant didžioji dalis šio įstatymo nuostatų prarado savo prasmę, nes daugelis jų buvo įtvirtintos naujuose kodeksuose ir kituose įstatymuose, netgi pasirenkant iš dalies kitas formuluotes bei jų turinį. Todėl ir visas įstatymas bendrai (kaip „pagrindų“ įstatymas), ir atskiros jo nuostatos neteko aktualumo, kuris praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje dar buvo akivaizdus. Lietuvai reikia nebe
„vaiko teisių apsaugos“ ir ne „pagrindų“ įstatymo, bet kokybiškai naujo,
aktualių socialinių problemų vaikystės metu sprendimą įvairiais lygmenimis reglamentuojančio įstatymo. Tai taikytina ne vien tik įstatymo pavadinimui, bet ir jo turiniui, kuriame nėra prasmės kartoti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kitose konvencijose, kodeksuose ir kituose įstatymuose jau įtvirtintų nuostatų. 1.2. Anuomet Lietuvoje pasirinkta vaiko teisių apsaugos kryptis, ją faktiškai atskiriant nuo realios socialinės pagalbos, sukūrė mąstymo, funkcinę ir organizacinę dichotomiją, dėl kurios laikui bėgant iš dalies ir susidarė dabartinė prasta padėtis realios socialinės pagalbos vaikams srityje, o jos požymiai buvo ryškūs jau prieš 10 metų. Šią problemą dar 2007 m. pastebėjo viena žymiausių pagalbos vaikams ir jaunimui teisinių sistemų Europoje ekspertė iš Vokietijos prof. H.
H. Oberloskamp, anuomet pusę metų praleidusi Lietuvoje ir atlikusį mokslinį tyrimą apie socialinės pagalbos vaikams sistemą Lietuvoje. Ji pagrįstai teigė, kad „Lietuvoje paramos jaunimui sistema pasidalinusi į dvi dalis: teisinę ir faktinę. Teisinė yra sukoncentruota vaiko teisių apsaugos tarnybų kompetencijoje. Pastarosios veikia bendradarbiaudamos su teismais ir su socialinės paramos skyriais. Jų veiklos pagrindas - vaiko teisės, kurios Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos pavyzdžiu buvo perkeltos į Lietuvos teisę. Šias vaiko teises vaiko teisių apsaugos tarnybos gina teisme. Tačiau šių teisių įgyvendinimas kasdieniame vaiko gyvenime nėra jų užduotis. Už tai atsakingi savivaldybių̨ socialinės paramos skyriai, kurie turi rūpintis visomis socialinėmis problemomis <...>. Vaiko teisių apsaugos tarnybų̨ veikla dažniausiai apsiriboja rašomuoju stalu. Jos savo veiklą mato daugiau per teisinę, nei faktinę prizmę. Tokia sistema turi daug trukumų, kurių ištakos prasideda nuo realių poreikių nebeatitinkančio teisinio reguliavimo ir pagal jį kuriamų institucijų tinklo - pirmiausia orientuojantis į abstrakčių vaiko teisių gynimą, o ilgalaiki praktinį jų̨ įgyvendinimą ir realią socialinę pagalbą nustumiant į antrą planą. Tuo įstatymas, kurio pavadinime yra orientuojamasi vien tik į „vaiko teises“ yra ydingas ir nebeatitinka šiuolaikinių poreikių bei realijų, ¡statymas savo pavadinimu ir turiniu pirmiausia turi būti orientuotas į socialinę pagalbą vaikams, reglamentuoti esmines procedūras įvairiais pagalbos poreikio atvejais, tokios pagalbos turinį, reglamentuoti organizacinį modelį, numatyti ilgalaikę perspektyvą, o ne (pirmiausia) deklaruoti abstrakčias vaiko teises bei kurti epizodinio jų laikymosi „tikrinimo“ sistemą.
Tokio pobūdžio įstatymai pasaulyje yra labai reti, daugumos valstybių įstatymuose, kokio aktualiai reikia ir Lietuvoje, pirmiausia (jų pavadinimuose ir turinyje) orientuojamasi į socialinę pagalbą, o ne vaiko teisių deklaracijas (kurios jau yra įtvirtintos JT Vaiko teisių konvencijoje) ir vaiko teisių gynimą, kas iš esmės yra Seimo kontrolierių (ar į ją panašių) institucijų funkcija, kuomet vaiko ar bendrai žmogaus teisių pažeidimai yra tik konstatuojami, be realios (socialinės) pagalbos. Pavyzdžiui, Vokietijoje tai yra 1991 m. priimtas Paramos vaikams ir jaunimui įstatymas (vok. Kinder-und Jugendhilfegesetz, KJHG)6, Švedijoje - 1980 m. priimtas Pagalbos jauniems asmenims įstatymas (angį. Care of Young Persons Act), Norvegijoje - 1992 m. priimtas Vaiko gerovės įstatymas (angį. Child Welfare Act), Suomijoje - 2007 m. priimtas Vaiko gerovės įstatymas (angį. Child Welfare Act), Nyderlanduose - 2015 m. priimtas (naujas) Vaikų ir jaunimo įstatymas (angį. Child and Youth Act) ir t.t. Taigi tik įstatymas visiškai ar bent iš dalies nauju pavadinimu ir pirmiausia - su visiškai nauja struktūra ir turiniu yra reikalingas siekiant vaikų gerovės Lietuvoje. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 10.2
3
įstatymą nuo smurto apibrėžimų (jau 3 straipsnyje) yra neperspektyvus sisteminis nesusipratimas.
Žinoma, kad buvo, yra ir bus smurtą patiriančių vaikų, bet jį patiria ne visi ir ne patiriamas smurtas turi būti socialinės pagalbos sistemos ašis. Įstatymo pradžioje turi būti dėstomi esminiai socialinės pagalbos vaikams principai, apibrėžiamos probleminės ir valstybės įsikišimo reikalaujančios situacijos, kertinės pagalbos sistemos nuostatos, prevencinės priemonės, pagalbos formos, institucinė atsakomybė, pagalbos priemonių grandinės kryptys ir pan., o ne smurto formos, kurių teisinis reglamentavimas (žr. toliau) apskritai yra beprasmis. Pritarti iš dalies. 10.3
3
apibrėžimų įstatymuose neturi būti - tai yra mokslinės kategorijos, kurių įtvirtinimas įstatymuose „įšaldo“ iš esmės mokslinių apibrėžimų raidą, be to, tai yra perteklinis reguliavimas, kuris neturi jokios praktinės pridėtinės vertės teisės taikymo prasme. Sunku būtų rasti valstybę, kurioje įstatymais būtų apibrėžiamos mokslinės smurto kategorijos. Įstatymuose paprastai įtvirtinami fizinių bausmių ar kitų smurto formų draudimai, bet ne jų apibrėžimai. Nepritarti Projekte siūlomos nuostatos derinamos su JT Vaiko teisių konvencijos nuostatomis ir principais (19 str. 1 d.). Svarbu apibrėžti smurto prieš sąvokas tam, kad su vaiku ir šeima dirbantys specialistai sugebėtų tinkamai ir kvalifikuotai identifikuoti, kokį smurtą vaikas patyrė ir laiku jam suteikti reikiamą pagalbą, kuri padėtų kuo skubiau įveikti patirto smurto padarinius. 10.4
4 4.
4
nėra vaiko gerovės, bet bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, įstatymo viršenybė, nediskriminavimas), apibrėžti netiksliai ir nesuderinti su kitais įstatymais (pavyzdžiui, subsidiarumas), yra bendrieji viešojo administravimo, o ne vaiko gerovės principai (pavyzdžiui, efektyvumas), iš viso nėra jokie principai, bet teisės arba pareigos (pavyzdžiui, vaiko nuomonės išklausymas, vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimas, bendradarbiavimas), jų konkretus turinys yra neaiškus ir deklaratyvus (pavyzdžiui, prieinamumas, visapusiškumas). Ir priešingai - nėra vaiko gerovės užtikrinimui iš tiesų svarbių principų. Pavyzdžiui, socialinės pagalbos vaikams vieningumo (vienovės) principo, nestigmatizavimo principo, pagalbos priemonių viršenybės prieš baudžiamąsias priemones principo, nestacionarių priemonių pirmenybės prieš stacionarias ir pan. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 4 str., kuris, atsižvelgiant į siūlymą papildytas naujais principais (13-16 punktai): vienovės, nestigmatizavimo, pagalbos viršenybės, nestacionarių priemonių prieš stacionarias pirmenybės. 10.5
II-VI skyriai (išskyrus VI skyriaus Antrą skirsnį) yra pertekliniai (išskyrus 19 straipsnį ir 34 straipsnį), visa tai jau yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, JT Vaiko teisių konvencijoje, kitose konvencijose, nacionaliniuose kodeksuose ir įstatymuose. Nėra prasmės kartoti tas pačias nuostatas, jei jose nėra jokio naujo turinio. Atsižvelgti. 10.6
24
tuomet, kai vaikas laikosi savo „pareigų“. Vaiko teisės išlieka ir tada, kai jis savo pareigų nesilaiko, o pareigų nesilaikymas tik sukuria kitas pareigas.
Toks manipuliavimas vaiko teisėmis pažeidžia kertinę žmogaus
(vaiko) teisių idėją ir JT Vaiko teisių konvencijos nuostatas. Pritarti. 10.7
3511
gyvenimo situacijų. Tikrai ne apie kiekvieną galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą būtina pranešti vaiko teisių apsaugos tarnybai arba policijai, bet tik apie esminius, be to, tam tikrais atvejais patys darbuotojai turėtų privalėti imtis veiksmų, o ne pulti kažkam apie tai pranešinėti. Įvairių įstaigų, organizacijų, susiduriančių su vaiku, pareiga informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą ir/ar policiją apie nusikalstamą veiką padarytą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, atsakomybė už nepranešimą numatyta ir iš esmės atkartojama bent keturiose Įstatymo projekto vietose: 24 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 1 punktu. 10.9
34
turėtų sudaryti dabartinio pirmojo VI skyriaus Antras skirsnis, tačiau jame:
yra perteklinis - nuostatos, pagal kurias „teikiama kituose įstatymuose numatyta pagalba“ neturi jokio naujo turinio;
35 8.2. pirmiausia turėtų būti įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios nuoseklią, individualią ir planingą pagalbą vaikui ir jo šeimai; tuo tarpu 37 straipsnis pirmiausia orientuoja į epizodinį akcionizmą, kuris dažniausiai, išskyrus išimtinius atvejus, kai pagal gautą informaciją vaikui gresia realus pavojus, yra niekam nereikalingas, realiai neįgyvendinamas (turint mintyje didelį vaikų ir mažą darbuotojų skaičių) ir be ilgalaikės perspektyvos;
Pritarti iš dalies Šias nuostatas siūloma įtvirtinti komiteto patobulinto įstatymo projekto 33 ir 34 straipsniuose.
36
apibrėžti tam tikri socialinės pagalbos poreikio ir grėsmės vaikui požymiai, tačiau neatrodo, kad dabartiniame 38 straipsnyje tai padaryta tinkamai:
a) lieka neaišku, kam kyla „vaiko situacijos grėsmė“ ir kas sudaro jos turinį;
b) numatomas absoliučiai metodinio pobūdžio grėsmės lygių skirstymas, kuris negali ir neturi būti reglamentuojamas įstatymu - tai yra praktinio darbo metodų klausimas, kurio įstatyminis reglamentavimas užkerta kelią juos toliau vystyti, atsižvelgiant į praktinius poreikius; siūlytina įstatyme numatyti tik dvi požymių kategorijas ir atitinkamos intervencijos lygius - kai vaikui kyla akivaizdi grėsmė, numatant atitinkamą tokios grėsmės turinį (1), ir kai realios grėsmės nėra, bet šeimai reikia socialinės pagalbos (2), smulkesnių požymių išgryninimą paliekant veiklos standartams, o ne įstatymui;
c) tolesni vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, priklausomai nuo „grėsmės lygio“, lieka labai abejotini, ypatingai - nulinio „grėsmės lygio“ atveju, kai nepaisant grėsmės (kažkam) nebuvimo vis tiek skiriamos bendrojo pobūdžio paslaugos, ir antro „grėsmės lygio“ atveju - kai turi būti inicijuojamas „intensyvus vaiko situacijos stebėjimas jo gyvenamojoje vietoje, kurį atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas (kaip tai realiai turėtų atrodyti, kiek darbuotojų tokioje sistemoje turėtų dirbti, norint tokį stebėjimą“ organizuoti ir ką toks „stebėjimas“ turėtų parodyti?);
d) straipsnio 5 dalyje įtvirtinama padėtis, apie kurią jau rašyta šios nuomonės 1.2. punkte, nes jei vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas nėra „atvejo vadybininkas“, o juo dar yra kažkas kitas, tai tada kyla klausimas, kam tų vaiko teisių apsaugos darbuotojų apskritai reikia?; Pritarti
39
straipsnis kartu su 2 straipsnio 3 punktu) yra svarbi ir reglamentuotina sritis, nors jos turėtų būti skiriamos visais atvejais, išskyrus „nulinį grėsmės“ lygį pagal dabartinę formuluotę; tačiau, šis terminas nėra suderintas su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu - ten tokių paslaugų nėra numatyta; be to, turi būti numatytas privalomas bendruomeninių (ar socialinių) paslaugų katalogas, kuris kiekvienai savivaldybei būtų privalomas vaiko gerovės užtikrinimo srityje, galbūt jų skaičių netgi siejant su savivaldy bėje gyvenančių vaikų skaičiumi ar kitais kiekybiniais ar kokybiniais kriterijais; būtent bendruomeninių (ar socialinių paslaugų) kompleksas, privalomai užtikrinant jų organizavimą ir numatant, kokiais atvejais jos turi ar gali būti skiriamos, sudaro daugelio jau minėtų šalių analogiškų įstatymų kertinę ašį - tokia ji turėtų būti ir šiame įstatyme, tačiau čia jos aptariamos tik labai fragmentuotai ir paviršutiniškai;
Pritarti iš dalies.
36
apibrėžti tam tikri socialinės pagalbos poreikio ir grėsmės vaikui požymiai, tačiau neatrodo, kad dabartiniame 38 straipsnyje tai padaryta tinkamai:
a) lieka neaišku, kam kyla „vaiko situacijos grėsmė“ ir kas sudaro jos turinį;
b) numatomas absoliučiai metodinio pobūdžio grėsmės lygių skirstymas, kuris negali ir neturi būti reglamentuojamas įstatymu - tai yra praktinio darbo metodų klausimas, kurio įstatyminis reglamentavimas užkerta kelią juos toliau vystyti, atsižvelgiant į praktinius poreikius; siūlytina įstatyme numatyti tik dvi požymių kategorijas ir atitinkamos intervencijos lygius - kai vaikui kyla akivaizdi grėsmė, numatant atitinkamą tokios grėsmės turinį (1), ir kai realios grėsmės nėra, bet šeimai reikia socialinės pagalbos (2), smulkesnių požymių išgryninimą paliekant veiklos standartams, o ne įstatymui;
c) tolesni vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, priklausomai nuo „grėsmės lygio“, lieka labai abejotini, ypatingai - nulinio „grėsmės lygio“ atveju, kai nepaisant grėsmės (kažkam) nebuvimo vis tiek skiriamos bendrojo pobūdžio paslaugos, ir antro „grėsmės lygio“ atveju - kai turi būti inicijuojamas „intensyvus vaiko situacijos stebėjimas jo gyvenamojoje vietoje, kurį atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas (kaip tai realiai turėtų atrodyti, kiek darbuotojų tokioje sistemoje turėtų dirbti, norint tokį stebėjimą“ organizuoti ir ką toks „stebėjimas“ turėtų parodyti?);
d) straipsnio 5 dalyje įtvirtinama padėtis, apie kurią jau rašyta šios nuomonės 1.2. punkte, nes jei vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas nėra „atvejo vadybininkas“, o juo dar yra kažkas kitas, tai tada kyla klausimas, kam tų vaiko teisių apsaugos darbuotojų apskritai reikia?; Pritarti
39
straipsnis kartu su 2 straipsnio 3 punktu) yra svarbi ir reglamentuotina sritis, nors jos turėtų būti skiriamos visais atvejais, išskyrus „nulinį grėsmės“ lygį pagal dabartinę formuluotę; tačiau, šis terminas nėra suderintas su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu - ten tokių paslaugų nėra numatyta; be to, turi būti numatytas privalomas bendruomeninių (ar socialinių) paslaugų katalogas, kuris kiekvienai savivaldybei būtų privalomas vaiko gerovės užtikrinimo srityje, galbūt jų skaičių netgi siejant su savivaldy bėje gyvenančių vaikų skaičiumi ar kitais kiekybiniais ar kokybiniais kriterijais; būtent bendruomeninių (ar socialinių paslaugų) kompleksas, privalomai užtikrinant jų organizavimą ir numatant, kokiais atvejais jos turi ar gali būti skiriamos, sudaro daugelio jau minėtų šalių analogiškų įstatymų kertinę ašį - tokia ji turėtų būti ir šiame įstatyme, tačiau čia jos aptariamos tik labai fragmentuotai ir paviršutiniškai;
Pritarti iš dalies. Pritarta Seimo narių D.
Pritarta Seimo narių D. Šakalienės, T. Tomilino 48 pasiūlymui išbraukti šį straipsnį. 10.13
37
straipsniai kartu su 2 straipsnio 1 ir 2 punktais) yra svarbus ir reglamentuotinas darbo su šeima ir vaiku metodas; primygtinai siūlytina atvejo vadybos nereglamentuoti jokiais „socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais“, esminiai dalykai turi būti surašyti įstatyme, o tolesnis praktinis veikimas yra atvejo vadybininko (greičiausiai - socialinio darbuotojo) išsilavinimo ir kompetencijos klausimas - būtent tai turi būti įtvirtinta įstatyme - kokie išsilavinimo ir kompetencijos reikalavimai keliami atvejo vadybininkui; be to, Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 5 punktas dirbtinai kuria jau aptartą „dvigubos priežiūros“ sistemą, nereikalingai ją dalina į teisinę ir faktinę. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patikslintą įstatymo projekto 37 straipsnį. 10.14 LTI V Y
ypatingai - šiame Įstatymo projekto skirsnyje, turbūt trumparegiškai mėginant reaguoti į pastaraisiais mėnesiais žiniasklaidoje išgarsintus grubaus smurto prieš vaikus atvejus, jaučiamas kardinalus požiūrio į vaiko paėmimą iš šeimos pokytis - lyginant su dabartine ir ypač - dar ankstesnėmis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis. Šioje srityje būtina išlaikyti pragmatišką, pirmiausia - vaiko ir šeimos interesus atitinkančią lygsvarą, kurią subalansuoti teisės normomis ir jų įgyvendinimo praktika nėra paprasta. Pirmiausia svarbu laikytis nuostatos, kad vaikas turi augti savo biologinėje šeimoje - ten jam yra geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar ne ilgalaikių socialinių problemų. Kita vertus - jei vaikui kyla akivaizdi grėsmė ir gyventi biologinėje šeimoje jis akivaizdžiai toliau negali, jis turi būti iš šeimos laikinai ar visam laikui paimamas.
Toliau, jei yra bent minimalių galimybių, įvairiomis socialinėmis paslaugomis vaikui, vaiko tėvams ir visai šeimai turi būti stengiamasi jį grąžinti į šeimą, o jei tai nepavyksta arba yra visiškai neperspektyvu - jis įvaikinamas arba atiduodamas globai. Tačiau dabartinės Įstatymo projekto formuluotės akivaizdžiai pakrypo intensyvesnio vaiko paėmimo iš šeimos linkme. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Esant pirmo ir antro vaiko situacijos grėsmių lygiui, kai dar nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą <...>“ žodžiai „kai dar nėra“, to paties straipsnio 4 dalies formuluotėje „Bet kuriame atvejo vadybos etape turi būti imamasi skubių veiksmų užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui“ žodžiai „grėsmė vaiko <...> saugumui“, taip pat Įstatymo projekto 11 ir 42 straipsnio nuostatos sudaro įspūdį, kad vaiko paėmimas iš šeimos nebėra laikomas kraštutine ir paskutine priemone, nors tokia jis privalo būti ir tai būtina aiškiai pabrėžti įstatyme. Pritarti. 10.15
performuluoti taip, kad pirmiausia būtų pabrėžiamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o ne pavienių institucijų funkcijos. Pirma, dauguma jų jau yra įtvirtintos kituose teisės aktuose, antra, atskiras funkcijų išvardijimas toliau skatina tą pačią aktualią problemą - visos institucijos jaučiasi atsakingos tik už tai, kas konkrečiai joms numatyta. Pritarti. 10.16
53 10.
53
neatitinka galimo ir skatintino nevyriausybinių organizacijų vaidmens šiuolaikinės vizijos, jų statuso pokyčio, finansavimo schemų, veiklos kokybės užtikrinimo, subsidiarumo principo įgyvendinimo, o 1 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią jos neva „<...> užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą <...>“, tinkamai nereglamentavus prieš tai minėtų klausimų, yra paprasčiausias nesusipratimas, nes jų neišsprendus jos jokių paslaugų vaikui ir šeimai organizuoti neturi ir neprivalo, tai privalo daryti valstybė ir savivaldybės, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, jas tinkamai finansuodamos, pirkdamos paslaugas ir t.t. Pritarti. 10.17
projekte didelis dėmesys skiriamas pagalbos organizavimui vaiko teisių pažeidimų atvejais. Tačiau pagal pranešimo apie vaiko teisių pažeidimą, vaiko atvejo nagrinėjimo ir kitus su tuo susijusius dalykus, numatytus Įstatymo projekte, matyti, kad labiausiai orientuojamasi į smurto prieš vaiką atvejus. Pasigendama platesnio požiūrio, daugiau dėmesio skiriant įvairioms vaikų grupėms, kurių teisių realizavimo specifiškumas neatsispindi ar nepakankamai atsispinti specialiuose tam tikros srities įstatymuose. Pavyzdžiui, vaikai, pažeidę teisę. Šiuo metu trys teisės normų sistemos reglamentuoja atsakomybės, proceso, poveikio priemonių už įvairius vaikų padarytus teisės pažeidimus klausimus: vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistema - vaikų, nesulaukusių baudžiamosios ar administracinės atsakomybės amžiaus bei nelankančių mokyklos; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas — administracinį nusižengimą padariusių vaikų, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodeksas - nusikalstamą veiką padariusių vaikų atsakomybės ir jos realizavimo klausimus.
Šios trys sistemos tarpusavyje persidengia, kartais konkuruoja (pavyzdžiui, auklėjamojo poveikio priemonės pagal BK ir vaiko minimalios bei vidutinės priežiūros priemonės, baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemos ir pan.), jų tarpusavio dermė neišspręsta. Tam tikrais bendrais principais (pavyzdžiui, pagal bos priemonių viršenybės prieš baudžiamąsias priemones principo), šioms teisės normų sistemoms svarbiomis nuostatomis galėtų būti įtvirtinamos jų sąsajos ir tarpusavio sistema. 11.1.Vienas iš svarbių šio klausimo aspektų - specializuoti pareigūnai. Ši Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra įtvirtinta teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, policijos pareigūnų, kitų specialistų specializacija nepilnamečių padarytiems teisės pažeidimams nagrinėti. Vykdant tris Vyriausybės patvirtintas Nepilnamečių justicijos programas buvo kryptingai siekiama, kad atsirastų specializuoti darbui su vaikais policijos pareigūnai, prokurorai, teisėjai. Ilgainiui įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose šie pareigūnai, dirbantys su nepilnamečiais, buvo išskirti. Tačiau tai neužtikrino pareigūnų, dirbančių su vaikais, pažeidusiais teisę (taip pat ir nukentėjusiais nuo teisės pažeidimų) specializacijos sistemiškumo ir pastovumo.
Šiuo metu Lietuvos policijoje vykdant struktūrines reformas nepilnamečių reikalų policijos pareigūnų neliko. Specializuoti pareigūnai aktualūs visoms trims minėtoms sistemoms, į kurias patenka vaikas, pažeidęs teisę. Su jais susiduria ir vaikai, nukentėję nuo nusikaltimų ar administracinių teisės pažeidimų. Todėl svarbu įstatyme įtvirtinti pareigūnų, dirbančių su teisę pažeidusiais vaikais, specializaciją. 11.2. Antra, Lietuvoje šiuo metu nėra nuoseklios sistemos, užtikrinančios socialinio darbuotojo, psichologo, vaiko teisių apsaugos ar kito specialisto dalyvavimą teisę pažeidusio vaiko procese: baudžiamajame, administraciniame ar minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ir vykdymo proceso metu. Šiuo metu numatytas specialistų dalyvavimas konkrečiuose procesiniuose veiksmuose ar teisminio nagrinėjimo metu. Tokiu būdu suteikiama tik epizodinė pagalba ir parama nepilnamečiui, dažnai formali, tačiau neužtikrinamas nepilnamečio „lydėjimas“ per visą procesą, įsigilinimas į konkretų atvejį, informacijos apie jo socialines ir kitas gyvenimo aplinkybes surinkimas ir pateikimas, taip pat tos informacijos ir pagalbos perimamumas nepilnamečiui keliaujant per proceso stadijas bei skirtingas įstaigas. Įstatymo projekte nustatant pagalbos organizavimo vaikui modelį, svarbu, kad jis apimtų, būtų tinkamas ir prieinamas ir vaika ms, pažeidusiems teisę, jame numatomos socialinės paslaugos butų teikiamos, kai sprendžiamas nepilnamečių vienokios ar kitokios atsakomybės ar jos realizavimo klausimas. 11.3. Trečia, svarstytina, koks bus Įstatymo projekte numatytos pagalbos teikimo sistemos santykis su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistema.
Šiuo metu pastaroji sistema priskiriama švietimo sričiai, tačiau akivaizdu, jog, atsižvelgiant j minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindus, tikslą, uždavinius, įtvirtintus Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme, į šios sistemos akiratį patenkantiems vaikams švietimo pagalba nėra pirmaeilė, kurios jiems pirmiausia ir labiausiai reikia. Tai - kompleksinė, bet labiausiai - socialinės ar psichologinės pagalbos teikimo vaikui sritis. Daugelyje Europos valstybių vaikai, nesulaukę baudžiamosios atsakomybės amžiaus, padarę nusikalstamą veiką, patenka būtent į socialinės apsaugos sistemą. Pagal 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimus minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vadyba savivaldybėse užsiims tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai. Todėl svarstytina, ar pats pagalbos teikimo mechanizmas, atvejo vadyba /koordinavimas neturėtų būti tas pats (toks pats), kaip ir planuojamas diegti šiuo Įstatymo projektu. Tokiu būdu būtų išvengta paraleliai vykstančių kelių atvejų vadybos, susijusių su tuo pačiu vaiku, visapusiškiau įvertinta vaiko situacija, nesidubliuotų savivaldybės ir kitų su vaiku dirbančių darbuotojų funkcijos ir pan. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektas papildytas VI skyriumi „Teisę pažeidusių vaikų teisių užtikrinimo ypatumai“ (44-46 straipsniai). Komiteto patobulinto įstatymo projekto 34 ir 52 straipsniuose apibrėžta tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veikla. 10.18
30
projekto 28 straipsnyje siūloma įtvirtinti apribojimus dirbti, savanoriška veikla, teikti paslaugas vaikui asmenims, nuteistiems už tam tikrus nusikaltimus.
Iš esmės pritariame, jog asmenims, teistiems už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus, būtų ribojama galimybė dirbti su vaikais. Tačiau kyla klausimų dėl Įstatymo projekte nurodytų nusikalstamų veikų sąrašo ir apribojimo dirbti termino bei galimybės sprendimą dėl draudimo dirbti peržiūrėjimo įtvirtinimo. 12.1. Įstatymo projekte siūloma apriboti galimybę dirbti asmenims, padariusiems BK XXI skyriuje numatytą, taip pat kitą seksualinio pobūdžio nusikaltimą pries arba bet kokį labai sunkų ar sunkų nusikaltimą prieš vaiką. Pirmiausia, tarp minėtų nuteistų asmenų patenka labai skirtingo pavojingumo kaltininkai. Vien vertinant tik seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaiką: tai ir asmuo, ilgą laiką tvirkinęs vaikus, asmuo, pardavinėjęs vaikus siekiant juos seksualiai išnaudoti, ir 18-metis išsiuntęs savo 15-metės merginos pornografinę nuotrauką savo draugui mobiliuoju telefonu. Be to, tai labai skirtingos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos situacijos. Pripažįstama, jog seksualiniai nusikaltimai (nebūtinai prieš vaikus) pasižymi pakankamai aukštu recidyvizmo lygiu, todėl dažnai kalbama apie būtinumą taikyti papildomas poveikio priemones net ir po bausmės atlikimo laikotarpio. Tačiau tai būdinga ne visus seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims, o juo labiau bet kokį kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką padariusiems asmenims. Nemažai daliai kaltininkų uždraudimas visą gyvenimą dirbti Įstatymo projekte minimose įstaigose būtų neadekvatus ir nepagrįstas.
Todėl būtina tikslinti nusikalstamų veikų ratą, kurias padariusiems asmenims galėtų būti apribota teisė dirbti su vaikais, atsisakant bendrai visų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, apsvarstant kai kurių iš jų įtraukimą į sąrašą (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams (BK 264 str.)). 12.2. Praktika visiems asmenims, nuteistiems už Įstatymo projekte nurodytus nusikaltimus prieš vaikus, neterminuotai uždrausti dirbti Įstatymo projekte numatytose darbovietėse, be galimybės peržiūrėti tokį draudimą, pažeistų nuteistų asmenų teises. Pabrėžtina sprendimo dėl uždraudimo užsiimti tam tikra veikla individualizavimo būtinybė: asmens pavojingumą ir recidyvo riziką įvertina teismas arba kita institucija ir tik tada yra priimamas sprendimas, ar būtina uždrausti asmeniui užsiimti veikla, kur jis turės nuolatinių kontaktų su vaikais, ir jei būtina - kokiam terminui (laikinai ar neterminuotai). 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, preambulės 40 punkte pabrėžiamas šios priemonės tikslingumas - jeigu, atsižvelgiant į nusikaltusių asmenų keliamą pavojų ir galimą grėsmę, kad nusikalstamos veikos bus pakartotos, yra tikslinga, nuteistiems nusikaltusiems asmenims turėtų būti laikinai arba visam laikui užkirstas kelias užsiimti bent profesine veikla, susijusia su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais“. Be to, ši direktyva nurodo, jog tai, kas yra tiesioginiai bei reguliarūs kontaktai su vaikais, turėtų būti nustatyta pagal nacionalinę teisę.
Taigi siūlome įtvirtinti galimybę įvertinti kiekvienu atveju, ar būtina nuteistam asmeniui skirti draudimą dirbti įstaigose, kur asmuo turės reguliarų ir tiesioginį kontaktą su vaikais, ir individualizuoti tokio draudimo terminą, arba diferencijuoti draudimo terminą pagal padaryto nusikaltimo pavojingumą. Be to, svarbu numatyti galimybę peržiūrėti sprendimą, ypač jei paskirtas neterminuotas draudimas dirbti ar savanoriauti Įstatymo projekte minimose įstaigose, teikti paslaugas. Pritarti. Žr. įstatymo projekto 30 str. 10.19
13 13.Įstatymo projekte gausu struktūros, loginio dėstymo, teisės technikos trūkumų, taip pat prieštaraujančių kitiems teisės aktams, nederančių su kitų teisės šakų nusistovėjusiais teisės institutais nuostatų. Pateikiame kelias svarbesnes tokio pobūdžio pastabas, liudijančias Įstatymo projekto parengimo skubotumą ir neišbaigtumą:
pavyzdžiui, 12 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, 23 straipsnis. Vaiko teisių naudojimas; 26 straipsnis. Vaikas ir žaidimai, filmai, visuomenės informavimo priemonės; 40 straipsnis. Atvejo vadyba ir kt. Pritarti
1
Žr. patobulinto
4
Pritarti
252
253
Šios straipsnio dalies atsisakoma. 10.24
255
252
293
315
35
Įstatymo projekto 44 straipsnyje. Pritarti.
Pritarti. 10.29 LTI * Apibendrinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto nuostatų vertinimą darytina išvada, kad toks Įstatymo projektas su dabartiniu pavadinimu ir turiniu neatitinka šiuolaikinių vaiko gerovės užtikrinimo realijų, didžiąją dalį jo nuostatų sudaro nebeaktualios senojo įstatymo nuostatos ir jame numatoma per mažai naujovių ir kertinių sisteminių nuostatų, kurios leistų iš esmės pakeisti ir pagerinti vaiko gerovės užtikrinimo sistemą Lietuvoje, padidinti atskirų institucijų ir darbuotojų veiklos kokybę. Taisant Įstatymo projektą būtina sisteminiu požiūriu persvarstyti nuostatų turinį, taip pat kardinaliai pertvarkyti jo struktūrą ir laikytis teisinės technikos taisyklių. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 11.1 Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA), 2017-03-13, g-2017-3113 * Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. teigia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Šeima yra pagrindas, bet ne vaikas ir ne vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Jei pagrindas yra šeima, tai valstybės institucijų pirminė pareiga yra padėti šeimai vykdyti savo funkcijas, o ne perimti rūpinimąsi vaiku iš šeimos. Įstatymo projektu, akcentuojant vienų šeimos narių teises prieš kitų teises, šeima skaidoma į sudėtines dalis. Taip didinamos valstybės ir kitų asmenų galimybės kištis į šeimą, dėl ko įtampa ir smurto galimybė šeimos gyvenime dar padidėja. Spręsti, kaip šeima turi elgtis, kas vaikui geriau, turėtų tik didelę kompetenciją šeimos klausimais turintys darbuotojai kartu su šeima ir paimti vaiką iš šeimos tik tada, kai realiai išnaudojamos visos pagalbos šeimai galimybės. Įstatymo projektas teikiamas neišanalizavus, kodėl neveikia dabartinė sistema. Kokią problemą juo stengiamasi išspręsti? Jei sprendžiamas smurto prieš vaikus klausimas, visai neanalizuojama situacija, dėl ko suaugę smurtauja prieš vaikus kitose šalyse, dėl ko smurtauja Lietuvoje.
Jei pripažintume mokslininkų išvadas, kad agresyviai besielgiantys žmonės taip daro iš pykčio jausmo, jautimosi atstumtais, nesaugiais, baikščiais, pažeidžiamais, tai susiduriame su rizika, kad spręsdami smurto klausimą instituciniu smurtu (didesniu VTAT ir visų aplinkinių kišimusi), tik pabloginame situaciją. Priešingai, turėtume galvoti, kaip suteikti pagalbą, plėsti paslaugų galimybes draugišku šeimai būdu. Įstatymo projektas kuria naują sistemą neišbandžius, kaip ji veiks - o juk jau turime gražios patirties, kai įstatymai kuriami išmėginus pilotinius projektus keliose savivaldybėse (taip buvo su paramos socialiai remtiniems asmenims įstatymu, su integralia pagalba slaugos reikalingiems žmonėms namuose). Kokias problemas sukurs, o kokias išspręs VTAT centralizavimas? - pilotiniai projektai tokius dalykus padėtų atskleisti, jei būtų lydimi analitinės stebėsenos. Pritarti iš dalies. Komiteto patobulintame Įstatymo projekte plačiai reglamentuojama kompleksinė pagalba vaikui ir šeimai įvairiose gyvenimo situacijose, numatoma prevencinė pagalba. 11.2
23 Pagal įstatymo projektą VTAT pradeda atlikti naują funkciją - socialinio darbo su šeima (mobilios komandos). Iki šiol šią funkciją atlikdavo savivaldybių socialiniai darbuotojai, taip atskiriant baudžiančią/kontroliuojančią instituciją nuo teikiančios pagalbą, nes abiejų funkcijų suplakimas labai trukdo užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su šeima. Socialiniai darbuotojai studijuodami įgyja kompetenciją dirbti su atveju per atvejo vadybos procesą. Dėl to manome, jog „atvejo vadybininkas“ turėtų būti apibrėžtas kaip „socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima ir koordinuojantis atvejo vadybos procesą“ (2 str. 2), o mobilios komandos irgi galėtų dirbti ne VTAT struktūroje. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį.
12
skubiai paimtas iš tėvų,kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą“ nėra labai aiški ir palieka daug erdvės piktnaudžiavimui, apsidraudėliškam vaiko paėmimui iš šeimos, nes sveikatos sąvoka gali būti labai plačiai interpretuojama. Atsižvelgti
203
(3), ar baudžia tėvus(4; 30 str.6; 35 str. 1)? Ar ir tai, ir tai?.. Kada viena, kada kita? Atsižvelgti 11.5
V Y Šiuo metu, praktiškai nesant paslaugų šeimai, iš dviejų įstatymo projekte nuolat siūlomų būdų, kaip elgtis su vaiko teisių pažeidėjais - padėti ir bausti, - bus galima rinktis tik vieną būdą: bausti. VTAT pagalba, atrodo, nėra iš esmės orientuota į šeimą, bet į jos kontroliavimą (pvz., pagalbos planas sudaromas nebūtinai dalyvaujant tėvams (38 str. 5,2), jis sudaromas specialistų - o ne tariantis su šeima (41 str. 3); bendruomeninės paslaugos „skiriamos“, o ne siūlomos. Ne tariamasi su šeima, bet tokios paslaugos „skiriamos“ ir tada, kai vaikas patiria „nulinį grėsmės lygį“ (39 str.)). Aprašoma pagalba kol kas yra nereali,
32
neatskleisti duomenų tretiesiems asmenims - bet kartais tai gali būti reikalinga, tarkime, socialiniam darbuotojui, kuris su jais dirba, ar policijai. Atsižvelgti.
436
tėvai per 60 dienų "nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais“, vaikas iš jų gali būti paimamas nuolatinei globai. Kaip tėvai, iš kurių paimti vaikai, gali juos auklėti ar piktnaudžiauti savo valdžia? Formuluotė „nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio“ turėtų būti tikslesnė
44
vaiko sveikatai“ sudaro sąlygas lengvai paimti vaikus, norint apsidrausti, kad tik ko nenutiktų. Kaip specialistai nutaria, kas yra grėsmė vaiko sveikatai, ir kokia ji turi būti, kad vaikai būtų paimti? Jei Lietuvoje paimti vaiką iš šeimos užtenka fakto, kad tėvai išgėrę, tai kitur užsienyje svarbiausia, kaip tėvai išgėrę elgiasi: ar smurtauja, ar būna ramūs ir t.t. Reikia pripažinti, kad pagalbos priklausomoms nuo alkoholio šeimoms paslaugos Lietuvoje neišvystytos. Socialiniai darbuotojai dažnai neturi ką pasiūlyti šeimai. Panašiai užsienyje yra sudaromos sąlygos psichikos liga sergantiems tėvams auginti savo vaikus, o Lietuvoje trūksta adekvačios psichiatrinės pagalbos. Atsižvelgti. 11.9
43
apgyvendinamas pagal savivaldybės turimą globėjų sąrašą - matome, kaip tikrovėje tai neveikia, nes trūksta globėjų, nėra krizių centrų. Atsižvelgti. 11.10
* Įstatymo projekte nenurodyta, kur tėvai galėtų kreiptis manydami, jog buvo neteisingai apkaltinti vaiko teisių pažeidimu, iš jų neteisingai buvo paimtas vaikas (vaikai); taip pat kur galėtų kreiptis vaikas, jei jis mano, kad VTAT pažeidė jo teises. Įstatymo projekte neužtikrinama, kad VTAT vaiko paėmimo metu nesmurtaus prieš tėvus (kas šiuo metu vis dar pasitaiko).
Tikimės, kad Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pateikta nuomonė prisidės prie Įstatymo tobulinimo ir šeimų gerovės Lietuvoje didinimo. Pritarti. Įstatymo projektas papildytas 41 straipsnio 7 dalies ir 29 straipsnio 7 dalies nuostatomis. 12.1 Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (VTAS vadovų asociacija), 2017-03-14 Nr. g-2017-3211 Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (toliau - Asociacija), susipažinusi su Jūsų 2017-02-24 raštu Nr. S-2017-1756 teikia nuomonę dėl LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto ir jo lydimųjų teisės aktų projektų Nr. XIIIP-354 – XIIIP-360:
Dėl LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto: detali nuomonė pateikta priede, atskiroje lentelėje (žr. priedą). Manytina, kad Projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų, jame įtvirtintų teisėkūros principų, Projektu įtvirtinamos teisės normos nedera tarpusavyje, konkuruoja su kitais teisės aktais, teisės normų turinys dėstomas neaiškiai. PRIEDAS: Pastabos ir pasiūlymai dėl LR VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234
straipsnis Pastabos ir pasiūlymai Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 12.2
asociacija1
taikymas
teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo bei apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą. 2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma. 3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede. 4.
Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.? 5. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims. Pažymėtina, kad įstatymo 1 str. 1 d. numatytas tikslas nėra aiškus, nes teisine prasme yra ginamos vaiko teisės ir laisvės bei užtikrinamas jų įgyvendinimas, o vaiko pareigos yra vykdomos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimas turėtų būti išskirtas atskiru punktu ar sakiniu. Pastebėtina, kad pateiktame įstatymo projekte nenumatytas konkretus ir aiškus vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimas, nes jame nėra konkrečių sistemos pertvarkos veiksmų, terminų, struktūros, nėra aišku, kas ir kokiu būdu vykdys vaiko teisių apsaugą Savivaldybėse: ar tai bus atskiros tarnybos prijungtos prie Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos?, ar tai bus atskiros vaiko teisių apsaugos teisininkų institucijos, kurios bus tiesiogiai atskaitingos Vyriausybei ar kt. valstybės institucijai? ar Skyriai išliks Savivaldybių administracijų struktūroje? Konkretizuotina ir 2 d., nes įstatymo projekte nėra aiškių nuorodų į tai, kokiu būdu šeima ir valstybė užtikrins vaikui būtinų paslaugų ir priemonių visumą?
daugiskaita, tačiau įstatymo projekto priede nurodomas tik vienas Europos Sąjungos teisės aktas. 4 d. kalbama, kad įstatymas nustato vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus, tačiau pačiame įstatyme realiai nėra numatyta konkreti vaiko teisių apsaugos institucija, vykdanti LR Vyriausybės nutarimu patvirtintuose Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) nuostatuose numatytas funkcijas. Galima drąsiai teigti, jog teikiant įstatymo projektą nebuvo atlikta atitinkama sistemos analizė, nebuvo išsiaiškinta, kokias konkrečias funkcijas vykdo Vaiko teisių apsaugos skyriai vykdydami vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą savivaldybės lygmenyje, atstovaudami vaikams teismuose, organizuodami vaiko globą bei įvaikinimą, nagrinėdami vaiko teisių pažeidimus. Manytina, kad straipsnio 5 dalis naikintina, nes ji nėra aiški ir nėra suderinta su kitais aukštesniais teisės aktais (pvz. LR CK, tarptautinės sutartys bei kt.). Pritarti iš dalies Žr. patobulinto Įstatymo projekto 1 str. 12.3
asociacija2
vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant įgalinti vaiko atstovus pagal įstatymą savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. 2. Atvejo vadybininkas – asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. 3.
tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai). ir kiti teisėti vaiko atstovai. 10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Arba 10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, į kurios sudėtį įeina 60 savivaldybių teritorijose veikiančios bei vaiko teisių apsaugą vykdančios Vaiko teisių apsaugos tarnybos
„vadybos“ sąvoka numato organizacijos ar sistemos valdymą, strateginį
planavimą, veiksmingų sisteminių struktūrų kūrimą bei kt. todėl vartojama sąvoka
“atvejo vadyba“ neatitinka sąvokos paaiškinimo. Turėtų būti keistina ar
nevartojama. 2 d. sąvoka visiškai nesuprantama, nes įstatymo projekte nėra numatytų konkrečių reikalavimų atvejo vadybininko pareigybei, darytina išvada, kad atvejo vadybininku gali būti bet kuris savivaldybės administracijos paskirtas asmuo norintis užsiimti minėta veikla. Siūlytina konkretizuoti sąvoką arba jos atsisakyti. 3 d. nėra aišku apie kokios konkrečios bendruomenės teikiamas paslaugas eitų kalba. Manytina, kad reikėtų vartoti Savivaldybių bendruomenių sąvoką. 4 d. Pažymėtina, kas 2017-02-14 Seime priimtame VTAPĮ pakeitimo ir papildymo įstatyme jau vartojama tokia sąvoka, kuri pateikta taip: „Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti.“ Manytina, kad taip pat turėtų skambėti ir 4 d. numatytas sąvokos paaiškinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatyme nėra nurodomas fizinės bausmės taikymo objektas, t. y. – vaikas. 5 d. Nereali komanda, kuri tikrai fiziškai nepajėgtų teikti intensyvią pagalbą vaikui ir šeimai esant tokios pagalbos poreikiui kiekvienai Lietuvos šeimai, kurioje įvyksta ypatingi atvejai, yra šiurkščiai pažeidžiamos vaiko teisės.
Manytina, kad tokios komandos turėtų būti sudaromos kiekvienoje savivaldybėje į jų sudėti įtraukiant atskirų sričių specialistus (pvz. psichologus, psichiatrus, socialinius pedagogus, socialinius darbuotojus, teisininkus). Papildomos mobilios komandos steigimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje vertintinas kaip perteklinis, galimai dar vienos kontroliuojančios, o ne pagalbą teikiančios biurokratinės struktūros steigimas. 9 d. sąvoka neatitinka galiojančių teisės aktų, nes LR CK numatyta, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, - įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. 10 d. Sąvoka turėtų būti tikslinama, vadovaujantis aiškinamuoju raštu, kuriame nurodoma, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrą galimai bus įtraukti šiuo metu veikiantys vaiko teisių apsaugos skyriai. Jei įstatyme tokios pertvarkos nebus numatytos - ši sąvoka naikintina. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį. 12.4
3
Smurto prieš vaiką formos Smurto prieš vaiką formos yra šios:
1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui;
2) psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas?, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui?;
3) seksualinis smurtas – seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas;
4) nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 3 straipsnio formuluotės neatitinka 2 str. 6 d. apibrėžimo todėl straipsnis turėtų būti tikslinamas. Būtina konkretizuoti ir 3 str. 1 p., nes nėra aišku, kas yra laikoma tiesioginiais ar netiesioginiais tyčiniais fiziniais veiksmais. Manytina, kad fiziniu smurtu turėtų būti laikomi tiesiogine tyčia vaiko atžvilgiu atliekami veiksmai. Fizinės bausmės sąvoka buvo paaiškinta 2 str.
būti vartojama. 3 str. 2 p. nėra aišku kokios konkrečios vaiko raidai būtinos veiklos trikdymas laikomas psichologiniu smurtu? Kodėl minima žala garbei ir orumui ? įstatymo punktas turėtų būti koreguojamas kalbine, teisine bei logine prasme derinant sąvoką su galiojančiais teisės aktais pvz. LR BK ir kt. 3 str. 3 p. apibrėžimas turėtų būti tikslinamas atsižvelgiant į tarptautines sutartis bei į galiojančius baudžiamuosius įstatymus, kur naudojamos „seksualinės prievartos, priekabiavimo“ ar „seksualinio išnaudojimo“ sąvokos. 3 str. 4 p. tikslinamas atskiriant žalos ir pavojaus sąvokas, manytina, kad nepriežiūros padariniu turėtų būti realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnį. 12.5
asociacija416
įgyvendinimo principai
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis;
pavadinimas
„vaikui iki gimimo“ žodžių derinį, nes nėra aišku ar LR yra numatytas vaiko
iki gimimo teisių gynimo teisinis reglamentavimas. Atsižvelgti. 12.6
asociacija5 5 straipsnis. Įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys vaiko teises ir laisves bei reguliuojantys jų apsaugą Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principai yra numatyti 4, o ne 3 str.
Pritarti iš dalies. 12.7
asociacija9
Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. Naikintina 2 d., nes joje kartojama, kas jau yra numatyta įstatymuose. Pritarti 12.8
asociacija10
neliečiamybę ir laisvę
1Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą,
bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę jei tai neprieštarauja jo teisėtiems interesams. 2. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. 9 str. 1 d. formuluotė turėtų būti keičiama atsižvelgiant į galiojančių įstatymų nuostatas. Taip būtų apsaugoti teisėti vaiko interesai. Pritarti iš dalies. Žr. projekto 10 str. 1 dalį. 12.9
asociacija12
su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų.
Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą. Atsižvelgiant į prigimtines vaiko ir tėvų teises, numatytas LR Konstitucijoje bei LR CK ir JT Vaiko teisių konvencijoje naikintini ir pildytini tam tikri straipsnio apibrėžimai. Pritarti iš dalies Žr. projekto 12 straipsnį. 12.10
asociacija13
Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai bei kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas privalo užtikrinti vaiko tėvai, įtėviai ar globėjai (rūpintojai), nes nurodant valstybes bei savivaldybių institucijas ir įstaigas yra neįgyvendinama tėvų ir kitų įstatyminių vaiko atstovų teisė ir pareiga užtikrinti vaiko gyvenimo sąlygas Pritarti iš dalies. 12.11
asociacija142
kitų atstovų pagal įstatymą, turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai. 2. Vaikas gali pasinaudoti socialinio draudimo teikiamomis garantijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Likusiam be tėvų globos vaikui skiriamas išlaikymas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 13 str. 3 d. patikslinti sąvoką „iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų“ ir įrašyti tinkamą teisės akto pavadinimą. Atsižvelgti. 12.12
asociacija152
gyvenamąsias patalpas 1.
Vaiko teisę į gyvenamąsias patalpas nustato ir saugo šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 2. Likęs be tėvų globos vaikas, neturintis gyvenamųjų patalpų, jomis aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka. 3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų) nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 14 str. 2 d. po žodžio „įstatymų“ įrašyti žodžius „ir kitų teisės aktų“. Pritarti. 12.13
asociacija17
saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. 2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus. 16 str. 2-5 dalys naikintinos, kaip perteklinės, nes jos yra numatytos kitose įstatymuose Pritarti iš dalies. Siūloma neišbraukti 17 straipsnio 2 dalies. 12.14
asociacija194
vaikų teisės
lygias teises su kitais vaikais į visapusišką visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą. 2.
atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse. 3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai. 3 d. naikintina, kaip perteklinė, nes nurodoma galiojanti įstatymo nuostata Pritarti iš dalies Žr. projekto 19 str. 12.15
asociacija20
nuo smurto
visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą. 2. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, turi teisę į jo poreikius ir geriausius interesus atitinkančią pagalbą. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. 4. Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fizinių bausmių taikymą vaikui įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. fizinių bausmių prilyginimas smurto formoms jau buvo aptartas aukščiau paminėtuose straipsniuose
Pritarti iš dalies Žr. projekto 20 str. 12.16
asociacija222
prieglobsčio prašytojo, pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio teisės
ar, kuriam yra suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, nelydimas nepilnametis užsienietis, turi teisę į pagalbą bei apsaugą.
Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi nelydimo nepilnamečio tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas, vaikui garantuojant apsaugą ir jo teisių užtikrinimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos. 2 d. naikintina, kaip
kituose įstatymuose
atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos) organizavimą, civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius teisinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 3 d. tikslinama pagal LR CK numatytą reglamentavimą 5 d. išbraukti žodžius „iki 18 metų“, nes Projekto 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia sąvoką „vaikas“. Atsižvelgti. 12.18
asociacija24
privalo:
1) gerbti tėvus, šeimos narius, pedagogus suaugusiuosius bei savo vaikus ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose;
2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 2.
pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad straipsnis turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į tai, kad nurodant tik kelias vaiko pareigas bus pažeistas vaiko teisių ir pareigų balansas, nebus atsižvelgta į galiojančių teisės aktų nuostatas. Siūlytina palikti galiojančio įstatymo nuostatas. Atsižvelgti. 12.19
asociacija25
apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys? privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. 2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes. 4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai 5.
Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ? ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi. 7. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas. Sąvoka „fizinė bausmė“ kartojasi ir yra šiame straipsnyje perteklinė
sąvoka „kiti fiziniai ir juridiniai asmenys“ būtina nurodyti konkrečias asmenų grupes bei konkretizuoti jų įgaliojimus užtikrinant vaiko apsaugą, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas. 4 d. nėra aišku kokiai konkrečiai vaiko teisių apsaugos tarnybai yra pranešama t. y. ar Valstybinei ar Savivaldybės teritorijoje veikiančiai tarnybai. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie vaiko atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus būtina pranešti ir teisėsaugos ir vaiko teisių apsaugos institucijoms todėl žodis (ar) naikintinas
gerai konkretizuoti, kokios konkrečiai institucijos ir įstaigos yra atsakingos už minimų programų rengimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad straipsnyje nenumatyta vaiko patyrusio seksualinį bei nepriežiūros smurtą apsauga todėl straipsnis turėtų būti papildomas atitinkamomis nuostatomis atsižvelgiant į 3 str. apibrėžimus.
Taip pat pažymėtina, kad straipsnis turėtų būti derinamas su galiojančiais LR BK ir LR ANK, nes pateiktos sąvokos ir apibrėžimai skiriasi, tai gali trukdyti tinkamai vykdyti nukentėjusiojo vaiko apsaugą. Atsižvelgti. 12.20
asociacija26
psichiką veikiančių medžiagų
ugdyti šią nuostatą? nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo. 3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.??? Straipsnyje supainiotos baudžiamosios ir administracinės teisės normos, menamas jau negaliojantis LR administracinių teisės pažeidimų kodeksas bei jame numatytos priemonės. Tikslinamas visas straipsnis derinant jį su galiojančių teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgti. 12.21
asociacija28 26 straipsnis. Vaikas ir žaidimai, filmai, visuomenės informavimo priemonės 1.
Vaikas turi būti apsaugotas nuo viešosios informacijos poveikio, galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. 2. Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Turėtų būti konkretizuojama 2 d., nes ne už visus numatytus veiksmus yra taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Įstatymo pozicija nesuderinta su galiojančiais LR BK ir LR ANK
perteklinė Pritarti iš dalies. Žr. įstatymo projekto 28 str. 12.22
asociacija29
apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo
apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų LR BK numatyta baudžiamoji atsakomybė. 3.
priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją. 4. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta pagalba, parama ir apsauga turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius. Straipsnis turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į tai, kokios veikos numatytos LR BK. Pažymėtina ir tai, kad šalia baudžiamojo kodekso sąvokos nevartotinos kitų įstatymų sąvokos, nes nusikalstamas veikas reglamentuoja tik aukščiau minėtas kodeksas. 3 d. Pažymėtina, kad nėra aišku ką būtina informuoti ar Savivaldybėje veikiančią Vaiko teisių apsaugos instituciją ar vis dėlto centrinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad informuoti apie minėtas veikas galima ne tik policijos instituciją bei ir prokuratūrą. Manytina, kad tam, kad efektyviau ir greičiau būtų užtikrinta vaiko teisių apsauga, informuoti būtina teritorinį vaiko teisių apsaugos padalinį t. y.
Savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą. (suderinti su 2 str. 10 dalimi) Atsižvelgti. Žr. įstatymo projekto 29 str. 12.23
asociacija31
ir pareigos Vaiko tėvai turi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Straipsnio pavadinimas papildomas žodžiu
„pareigos“. Suderinti tarpusavyje 29 ir 30 straipsnius – suderinti sąvokas „vaiko
tėvai“ ir „vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai“. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 31 str. 12.24
asociacija315
vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė
tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. 4 d. antroji dalis naikintina, kaip perteklinė, nes nurodytas procedūras reglamentuoja kiti įstatymai. Manytina, kad nereikalingas papildomas taikaus ginčo sprendimo procedūros aiškinimas. Pritarti iš dalies. 12.25
asociacija32
atstovauti vaikui
pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims. 2.
įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai). Straipsnis dalinai naikintinas, kaip neatitinkantis galiojančių teisės normų, nes LR CK aiškiai apibrėžia vaiko teisių bei teisėtų interesų atstovaujančių asmenų ratą: tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai). Pažymėtina ir tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra prigimtinės ir negali būti perduotos kitiems ( įstatymuose nenumatytiems asmenims). Tuo atveju, kai tėvai negali atstovauti vaikui dėl objektyvių priežasčių vaikui privalo būti užtikrintas tinkamas atstovavimas skiriant vaikui globėją, kaip tai ir numatyta gailojančiuose teisės aktuose pvz. vaiko globėjas (rūpintojas) tėvų prašymu. Toks reglamentavimas pažeistų vaiko teises, tėvams sudarytų galimybes piktnaudžiausi savo pareigomis vaiko atžvilgiu. Atsižvelgti. 12.26
asociacija32
duomenų tvarkymas
tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 2.
tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Straipsnio nuostatos visiškai nesuderintos su galiojančiu LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Duomenys apie asmenų teistumus bei kiti ypatingi asmens duomenys yra tvarkomi atitinkamus leidimus turinčių institucijų. Straipsnis turėtų būti keičiamas atitinkamai galiojančiame VTAPĮ numatytai pataisai t .y. numatant vaiko teisių apsaugos institucijos galimybę gauti informaciją apie vaiko tėvų, kitų įstatyminių atstovų bei kartu gyvenančių asmenų ypatingus duomenis nepažeidžiant LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų Pritarti. Siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. 12.27
33
perdavimas tretiesiems asmenims 1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustatęs teisėtais būdais gavusi informaciją, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavęs gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;
2) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. 2 d. koreguotina ar naikintina, kaip neatitinkanti LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų, nes tai pažeistų žmogaus teises Pritarti iš dalies. Siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. 12.28
asociacija35
teisių pažeidimą 1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vaiko teisių apsaugos tarnyba tarnybai arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą,??? Arba į Savivaldybės teritorijoje veikiančią vaiko teisių apsaugos tarnybą policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą?, dėl jo teisių pažeidimo. 3 d. nuostata yra klaidinanti, nes n4ra aišku, kokiai konkrečiai valstybės ar savivaldybės teritorijoje veikiančiai vaiko teisių apsaugos tarnybai tiektinas pranešimas. Įstatymo projekte nereglamentuota vaiko teisių apsaugą savivaldybės lygmeniu užtikrinančių institucijų struktūra, pavaldumas, funkcijos ir kompetencijos. Todėl galimai nebus užtikrinta tinkama ir efektyvi vaiko teisių apsauga savivaldybės lygmenyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į teismą tiesiogiai vaikas gali kreiptis tik sulaukęs tam tikro amžiaus, todėl nurodant teismą, kaip vieną iš galimų vaiko kreipimosi objektų būtina konkretizuoti ir vaiko amžių Pritarti. 12.29
asociacija35
atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo 27 straipsnio
nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Galimai perteklinė nuostata, nes įstatymo projekto straipsniuose jau buvo aptartos atsakomybės Pritarti. Siūlytina šio straipsnio atsisakyti kaip perteklinio. 12.30
asociacija34
pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas
kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos Socialinės apsaugos ir darbo Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas. 2. Siekiant mažinti ar išvengti socialinės atskirties, vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims teikiama ir prevencinė pagalba socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, savivaldybės institucijos bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis bei įstaigomis, savivaldybių įstaigomis. 4. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vaikui gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Taisytinas straipsnio pavadinimas
pagalbos vaikui ir šeimai galimybės yra aptartos LR socialinių paslaugų įstatyme, taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reglamentuojant vaiko teisių apsaugos funkciją, kaip valstybine neturėtų būti perduodami įgaliojimai Savivaldybės taryboms, todėl įstatyme turėtų būti minimos valstybės institucijos pvz. Socialinės apsaugos ir darbo bei kitos ministerijos. Taip pat nėra aišku kodėl vartojama sąvoka „kartu su vaiku gyvenantys ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusieji asmenys“ Šios sąvokos neturi teisinio pagrindo bei paaiškinimo, todėl turėtų būti koreguojamos. 2 d. naikintina, kaip perteklinė, nes 1 d. jau numatytos pagalbos galimybės
projekte, todėl ji turėtų būti braukiama, kaip perteklinė Pritarti iš dalies Straipsnis patobulintas, atsižvelgiant į LRV išvados 5.15 punktą ir Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino 4.44-4.46 pastabas. 12.31
asociacija35
pažeidimą 1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo
galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą jei vaiko teisų pažeidimą galimai padarė vaiko įstatyminiai atstovai), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą.??? Įstatymo projekte nėra numatyta konkreti ir aiški vaiko teisių apsaugos tarnybų veikla, teisės, pareigos bei atsakomybė dirbant ne darbo valandomis, todėl 1 d. nuostata tikslinama atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. Pažymėtina ir tai, kad jei savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriuose dirbs toks minimalus specialistų skaičius, koks jis yra dabar, tai Skyrių specialistai negalės realiai įgyvendinti įstatymo normos t.y. fiziškai susitikti su vaiku tą pačią dieną dėl objektyvių priežasčių : t. y. žmogiškųjų išteklių stokos. Taip pat kritiškai vertinama ir nuostata dėl bendravimo su vaiku nedalyvaujant vaiko teisėtiems atstovams: jei jie nėra įtariami padarę nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jie privalo dalyvauti pokalbyje kartu su vaiku ir atstovauti jam, kai vaikas bendraus su specialistu. Jei ši nuostata nebus keičiama, manytina, kad taip bus pažeistos konstitucinės tėvų teisės. Nuostata turėtų būti taikoma tik tada, kai patys įstatyminiai vaiko atstovai įtariami padarę nusikaltimą ar pažeidimą.
Pažymėtina ir tai, jei įvykdyta nusikalstama veika, vaiką privalo apklausti teisėsaugos atstovai, o ne vaiko teisių apsaugos tarnybos, nes taip būtų pažeidžiama vaiko nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje teisė būti apklaustam vieną kartą. 2 d. numatyta nuostata nėra suderinta su LR viešojo administravimo įstatymu, kuriame numatyta pranešimo nagrinėjimo procedūra, terminai ir kt. Atsižvelgti. 12.32
asociacija36
apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką įvertina ir nustato vaiko situacijos grėsmės lygį. Vaiko situacijos grėsmės lygiai yra keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio lygio grėsmės. ??? 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi:
1) nulinį vaiko situacijos grėsmės lygį, priima sprendimą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas;??? 2) pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį, per penkias darbo dienas inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą;
3) antrą vaiko situacijos grėsmės lygį, per vieną darbo dieną inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjamą ir intensyvią vaiko situacijos stebėjimą jo gyvenamoje vietoje, kurią atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas, kol atvejo vadybos metu nebus nustatyta kitaip;??? 4) trečią vaiko situacijos grėsmės lygį, kai vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis arba nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui, vaiką skubiai paima iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir siunčia mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais. ??? 5.
tarnyba inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimo susitikimą, kuriame dalyvauja savivaldybės administracijos paskirtas atvejo vadybininkas ar pagal poreikį dalyvauja:
1) socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai;
2) vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 6. Nagrinėjant vaiko atvejį yra išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba ji pateikiama. 7. Nagrinėjant vaiko atvejį pasidalinama turima informacija apie vaiko ir jo aplinkos situaciją ir priimamas sprendimas dėl atvejo vadybos taikymo ir specialistų, kurie dalyvaus vaiko atvejo vadyboje, pasitelkimo, šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių bei pagalbos įvertinimo, pagalbos plano sudarymo bei jo peržiūrų organizavimo, tolesnių atvejo vadybos susitikimų. 8. Sutarus šio straipsnio 7 dalyje esančiais klausimais, tolesnius atvejo vadybos veiksmus koordinuoja atvejo vadybininkas. Neaiškus straipsnio reglamentavimas, nes įstatymo projekte numatyta, kad paslaugas bei pagalbą šeimai organizuoja savivaldybės, darytina išvada, kad už bendrojo pobūdžio paslaugas turėtų būti atsakingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys pvz. Socialinės paramos skyrius. Todėl nėra aišku, kokiu būdu savivaldybės administracijai nepavaldi vaiko teisių apsaugos tarnyba priims sprendimą skirti bendrąsias paslaugas? Ar toks Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimas bus privalomai vykdomas savivaldybės? Pažymėtina ir tai, kad įstatymo projekto sąvokose t. y. 2 str. nėra sąvokos „vaiko situacijos grėsmės lygis“ paaiškinimo, todėl nėra aišku, kokių procedūrų būdu tai bus įmanoma padaryti?
Nėra aiškiai apibrėžtų atvejo vadybininko bei vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų inicijuojant bei organizuojant vaiko atvejo nagrinėjimą. Kam reikalingas atvejo vadybininkas, jei 5 p. numatyta, kad atvejo nagrinėjimą inicijuoja ir vykdo vaiko teisių apsaugos tarnyba? Manytina, kad funkcijos dubliuojasi. Atkreiptinas dėmesys į 2 bei 3 p. nurodytus terminus jie neatitinka realybės nėra suderinti su LR viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nes per 5 ar 1 darbo dieną Savivaldybėje nebus organizuotas atvejo nagrinėjimas, nes jam nebus tinkamai pasiruošta, nebus galimybės surinkti visą būtiną informaciją bei sukviesti suinteresuotus asmenis. 4 p. nėra aišku, koks kitas pavojus kyla vaikui todėl sąvoka turėtų būti konkretizuojama. Pažymėtina ir tai, kad nurodytas skubus mobilios komandos išsiuntimas į šeimą nėra aiškus ir pagrįstas. Jei iš šeimos paimamas vaikas, tai su kokiu vaiku dirbama? Nuostata neįvertinta realybėje, neaišku, kokie specialistai turėtų dirbti mobilioje komandoje, ar ji turėtų būti sudaroma kiekvienu konkrečiu atveju? ar tai būtų nuolatinai veikianti komanda? Įstatymo projekte minima, kad mobilią komandą sudaro Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, jei taip būtų iš tikrųjų viena mobili komanda tikrai neaprūpintų savo paslaugomis visų pagalbos būtinų Lietuvos šeimų. 6 d. nuostata keistina, nes iš jos neaišku, kas ir kokiu būdu „pateikia“ vaiko nuomonę. 7 ir 8 d. nėra aiškios ir suderintos tarpusavyje, nes 7 d. kalbama apie priimtą sprendimą ir teisine prasme procedūros užbaigimą, o 8 d. tęsiami tolimesni veiksmai, nėra aišku kokie ir kokiu tikslu? Atsižvelgti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 36 str. 12.33
asociacija39
skyrimas 1.
Nustačius nulinį grėsmės lygį, kad nėra egzistuojančių rizikos faktorių, dėl kurių būtina teikti intervencinę pagalbą, tačiau išlieka būtinybė vaiko atstovams pagal įstatymą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas, priimamas sprendimas skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas, kurių organizavimą užtikrina savivaldybė. 2. Vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos ir kito grėsmės lygio situacijose, jeigu tai numatoma Pagalbos plane. 3. Bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos pagal vaiko, jo atstovų pagal įstatymą pageidavimu ar vaiko teisių apsaugos tarnybos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovų siūlymu. Nėra aišku apie kokias konkrečias bendruomenines paslaugas eina kalba, ar tai paslaugos, kurios yra numatytos LR socialinių paslaugų įstatyme? Straipsnis turėtų būti konkretizuojamas. Pritarti iš dalies. Pritarta Seimo narių D. Šakalienės, T. Tomilino 48 pasiūlymui išbraukti šį straipsnį. 12.34
asociacija37
grėsmių lygiui, kai dar nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 2. Atvejo vadyba turi būti akcentuota į koordinuotos pagalbos vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą procesų organizavimą, paslaugų teikimą ir įvairios pagalbos taikymą, kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba. 3.
3Atvejo vadybos procesą sudaro:
1) šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių nustatymas ir pagalbos organizavimas, vaiko individualių ir šeimos poreikių, jos aplinkos situacijos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas);
2) pagalbos plano sudarymas ir įgyvendinimas;
3) šeimos stebėsena;
4) pagalbos plano peržiūrų organizavimas ir pagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. 4. Bet kuriame atvejo vadybos etape turi būti imamasi skubių veiksmų užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui. 1 d. nėra aiški ir logiška, persipina atvejo vadybininko bei mobilios komandos funkcijos. Įstatymo projekte numatyta, kad mobili komanda teiks intensyvią bei kompleksinę pagalbą šeimai, o šioje dalyje kalbama apie rekomendacijų pateikimą atvejo vadybininkui. Nėra aišku, kodėl tame procese nėra vaiko teisių apsaugos tarnybos? Kokios tarnybos, mobilios komandos ir atvejo vadybininko funkcijos? Nėra aišku, kas nustato šeimos socialinės rizikos lygį ir poreikius, kas vykdo šeimos stebėseną bei kt. neįvertinta ir tai, kad esant dabartiniam socialinių paslaugų prieinamumui, kompleksinės pagalbos šeimai teikimas gali strigti dėl šeimos narių motyvacijos, dėl atstumo iki rajono centro, nes kaimuose specialistų nėra bei kt. Pritarti. 12.35
asociacija41
sudaromas pagalbos planas Straipsnyje minimas funkcijas šiuo metu sėkmingai atlieka socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis. Todėl nėra aišku, kam ir kokiu tikslu atvejo vadybininkas atliks jau įstatymuose numatytas funkcijas (pvz. LR Socialinių paslaugų įstatymas, Rekomendacijos dėl bendro darbo su šeimomis ir kt. Kyla abejonių ir dėl atvejo vadybininko galių. Kiek jis turės galių suburti įvairių institucijų atstovus?
Kaip privalomumas dalyvauti atvejų aptarimuose ir pagalbos šeimai teikimas atsispindės kituose teisės aktuose – sveikatos priežiūros, švietimo ir t.t.? Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 41 str. 12.36
asociacija42
leidimo vaiką paimti
atvejo vadybininko siūlymą, kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 2. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą teikti savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą nustatyti vaiko laikinąją globą (rūpybą) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos arba grąžinti vaiką teisėtiems atstovams. 3. Teismui neleidus vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, peržiūrimas pagalbos planas, patikslinant nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą. 4. Paaiškėjus, kad patikslintos pagalbos plano priemonės ir paslaugos nepadėjo vaiko atstovams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti ? vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;
2) esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
3) gavęs teismo leidimą šios dalies 1 ir 2 punkte nustatytais atvejais, organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą. 1 d. Nėra aišku, kas gali būti atvejo vadybininku ir kodėl būtent jis turėtų teikti siūlymus vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl kreipimosi į teismą.
Pažymėtina ir tai, kad galiojančiame LR CK ir LR CPK nėra numatytas teisinis teismo leidimo dėl vaiko paėmimo iš šeimos reglamentavimas. Todėl nuostata naikintina ar keistina atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų normas. 2 d. Jei VTAT centralizuota, tai Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie LR SADM padalinys rajone kiekvieną kartą kreipiasi į savivaldybės administraciją su teikimu steigti laikinąją globą? Neaišku, kas vykdo globos priežiūrą. Nuostata keistina, atsižvelgiant ir į tai, kad galiojantys įstatymai
atvejo vadybininko veikla. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 42 str. 12.37
asociacija43
vaiko atstovų pagal įstatymą
pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. 3. Skubaus vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą atveju teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir šeimai teikiama pagalba vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis. 4.
mobilią komandą, kuri per 14 dienų:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su vaiko atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudama su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina vaiko atstovų pagal įstatymą socialinės rizikos lygį;
3) teikia intensyvią motyvacinę, konsultacinę, korekcinę pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą ar kartu gyvenantiems asmenims, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos vaiko grįžimui į jo gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo. 5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas. 6. Vaiką paėmus iš vaiko tėvų (motinos ar tėvo) ir nustačius jam laikinąją globą (rūpybą), ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio socialinio darbo su šeima ir Pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai (motina ar tėvas) nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais:
1) vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo;
2) vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. 1 d. Keistina, nes įstatyme nėra aptarta grėsmių nustatymo sąvoka, bei eiga. 2 d. 3 d. nerealios, nes jos neatitinka galiojančių įstatymų nuostatos, nes LR CK teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos nereglamentuotas, todėl tokios nuostatos į įstatymo projektą neturėtų būti teikiamos tol, kol jos neatitiks galiojančių įstatymų. 4 d.
pavaldžių institucijų atstovų? Neaišku, kol neaiškūs Mobiliosios komandos sudarymo ir veikimo principai, jos įgaliojimai, jos atstovų darbo laiko organizavimas (jei tai praktikuojantys gydytojai ar visą darbo krūvį turintys kiti specialistai, kaip jie pasiskirsto darbo laiką?), funkcijos, atskaitomybė ir t.t. Ši dalis nesisieja su pirmomis straipsnio dalimis todėl turėtų būti keistina. 5 d. neaišku iš kur atsiranda 14 d. terminas ir kodėl atvejo vadybininkas negali inicijuoti Pagalbos plano sudarymo ir kt. veiksmų anksčiau, jei juos atlikti galima. 6 d. nurodomas terminas taip pat tikslintinas, nes nėra aišku kodėl būtent po 60 dienų vyksta šeimos įvertinimas. Atsižvelgti. Pritarta Seimo narių D.Šakalienės ir T.Tomilino 4.53 pasiūlymui išbraukti šį straipsnį. 12.38
asociacija43
įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. 3.
paimtas vaikas iki trejų metų:
1) laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje;
2) laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik išimtinais atvejais (kai nėra galimybės jo apgyvendinti šeimos ar šeimynos aplinkoje) ir šio vaiko globa (rūpyba) institucijoje trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 3.261 straipsnio
laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 2–3 dalių nuostatomis. Vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami institucijoje vadovaujantis Civilinio kodekso 3.261 straipsnio nuostatomis, o vyresni vaikai – vaikų socialinės globos įstaigoje tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Nei straipsnyje, nei įstatyme nenumatyta vaiko laikino apgyvendinimo tvarka bei eiliškumas, nėra aišku, kas tokie socialiniai globėjai ir kuo jie skiriasi nuo laikinųjų ar nuolatinių globėjų rūpintojų? Straipsnyje išdėstytos nuostatos chaotiškos. Iš esmės straipsnyje kalbama apie laikinosios globos nustatymą, o ne apie vaiko apgyvendinimą, todėl straipsnis taip pat keistinas. Pritarti. 12.39 VTAS vadovų asociacija VII Y Siūlome patikslinti VI skyriaus nuostatas, suderinant straipsnių nuostatas tarpusavyje, konkrečiai apibrėžiant, kaip Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrins vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje, kokios konkrečios savivaldybių įstaigos ir institucijos turimos omenyje apibrėžiant jų įgaliojimus vaiko teisų apsaugos srityje. Taip pat manytina, kad nėra apgalvotas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos planas, jame nenurodyta kokiomis priemonėmis ir kokiais terminais bei kokiu būdu bus reorganizuoti vaiko teisių apsaugos skyriai.
Pateiktas įstatymo projektas galimai buvo rengiamas neįvertinant realios vaiko teisių apsaugos situacijos Lietuvoje, nebuvo vadovautasi Valstybės kontrolieriaus išvadomis, neatsižvelgta į galiojančių tarptautinės bei nacionalinės teisės aktų nuostatas ir reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad aiškinamajame įstatymo projekto rašte nurodoma, kad įstatymo projektu siekiama reorganizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą, tačiau pačiame įstatyme nėra nurodoma naujos vaiko teisių apsaugos sistemos struktūra, neaptartos konkrečios vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) funkcijos, teisės, pareigos bei atsakomybės vykdant vaiko teisių apsaugą Savivaldybės lygmenyje, nėra numatyti pereinamojo laikotarpio terminai bei socialinės garantijos. Atsižvelgti. 13.1 Asociacija prieš tėvų atstūmimą (APTA) 2017-03-14 g-2017-1684 * Lygiavertė tėvystė - vaikų psichologinio stabilumo pagrindas Asociacija Prieš Tėvų Atstūmimą (APTA), kurios nariai yra mamos, tėvai, seneliai ir kiti artimi vaiko giminaičiai, po vaiko tėvų skyrybų patiriantys didžiulius sunkumus, siekiant jų vaikų teisės, yra pažeidžiamos dėl jų psichologinio žalojimo iš kito tėvo pusės, reiškia didžiulį susirūpinimą dėl vaiko teisių apsaugos padėties Lietuvoje ir tikisi, jog tėvų atstūmimas (TA) taip pat bus įtrauktas į psichologinio (emocinio) smurto prieš vaikus sąvoką. Tėvų atstūmimas bei šio proceso pasekmė - Tėvų Atstūmimas Sindromas -nieko bendro neturi su vieno iš tėvų atskyrimo dėl svarbių ir faktais įrodomų aplinkybių (vaiko žalojimo, apleidimo ir nesirūpinimo, dėl alkoholio ar narkotikų priklausomybės ir kt.). Apie tokį pasireiškiantį psichologinį smurtą prieš vaikus Lietuvoje nekalbama arba jis menkinamas ir nepripažįstamas, arba net prilyginamas „pseudoteorijai“.
Apmaudu, jog dabartinės LRS narės D.Šakalienės (buv. žmogaus teisių ekspertės) viešai žiniasklaidoje išsakytos ne tik įžeidžiančios, bet ir, mūsų nuomone, klaidingos nuostatos ir tvirtinimai savo vaikus praradusių ir tėvų atstūmimą patiriančių visų (kitų) tėvų atžvilgiu, nepaneigti iki šiol, nors ji APTA-i žadėjo tai padaryti dar iki 2016 metų Seimo rinkimų. Pateikdama galimai tendencingai atrinktą informaciją arba interpretavimą, įtakojo neigiamos nuomonės formavimą apie tėvų atstūmimą patiriančius tėvus, mamas bei kitus vaiko artimus giminaičius, išvedant paralelę tarp tėvų atstūmimo ir pedofilų, disproporcijas tarp vyrų
(tėvų) ir moterų (motinų) smurto. Tokiomis įžvalgomis ir „ekspertinėmis“ išvadomis dabar paranku vadovautis motinoms/tėvams, kurie po skyrybų ir toliau manipuliuoja vaikais. Taip pat galimai ir VTAT, kurios žinomo asmens pasisakymus laiko savo darbo gairėmis. Tuo tarpu į tėvų atstūmimo „smagratį“ patekę tėvai toliau nepgrįstai yra eliminuojami iš vaikų gyvenimo. P.D. Šakalienė turėjo ir vis dar turi didelę įtaką LR vaikų teisių įstatymų formavime, tačiau mums kelia abejonių jos tendencingas požiūris į tėvų atstūmimą, kaip reiškinį, ir mes turime pagrindo abejoti jos kompetencija šioje srityje ( žiūrėti priedus). Jungtinių tautų vaiko teisių Konvencija numato, jog vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos CK numato, jog vaikas turi teisę su jais netrukdomai bendrauti. Ši prigimtinė vaiko teisė yra pirmiausia pažeidžiama, jeigu vaikas sąmoningai nuteikinėjamas prieš kitą tėvą ir jam vystomas ar išsivysto Tėvų Atstūmimo Sindromas – elgesys, kai vaikas be jokio realaus pagrindo visiškai atmeta savo skyrium gyvenantį tėvą, jo bijo, vengia, niekina ir net nekenčia.
Be realios priežasties, o vien todėl, kad, būdamas jį auginančio tėvo (dažniausiai Lietuvoje tai yra vaiko mama) įtakoje, perima jo/jos elgesio su skyrium gyvenančiu tėvu modelį ir jausmus (psichologijoje tai žinoma kaip folie à deux). Tarptautiniai ir Lietuvos įstatymai, turintys užtikrinti nenutrūkstamą vaiko ir jo tėvų bendravimą, yra priimti ne šiaip sau, o remiantis moksliniais tyrimais įrodytais vaiko raidos ypatumais. Normaliam vaiko vystymuisi jam būtinas meilės, supratimo bei saugumo jausmas, kurį gali suteikti žinojimas, kad vaikas yra mylimas ir juo rūpinamasi abiejų jo tėvų, nežiūrint jų gyvenamos vietos. Vakarų valstybių psichologų supratimu, daugiau, nei trims menesiams nutraukus vaiko nuolatinį pastovų bendravimą su vienu iš tėvų, sutrinka sveiko prieraišumo vystymasis, o po dar ilgesnio laikotarpio jis gali tapti praktiškai neatstatomu. Žinant, jog daugiau, kaip pusė Lietuvos vaikų yra išsiskyrusių šeimų vaikai ir gyvena su vienu iš tėvų, suprantama, jog skyrium gyvenantį vaiko tėvą/motiną pakeičia patėvis ar pamotė. Gerai, jei viskas klostosi sėkmingai, tačiau Vakarų valstybių atliktų tyrimų statistika (Lietuvoje tokios rasti nepavyko) rodo, jog: be tėvo augantys vaikai 5 kartus dažniau tampa fizinio ir psichologinio smurto aukomis, tokie vaikai nuo patėvių smurto kenčia iki 70 kartų dažniau, nei nuo biologinių tėvų (Rebecca O`Neill„ Šeimų be tėvo poveikis suaugusiems, vaikams ir visuomenei“, CIVITAS (Institute for the study of civil society), 2002 m.). Visas tyrimas http://atstumimosindromas.info/seima-tevo-ir-pasekmes-vaikui/. Pastaruoju metu skaudūs vaikų žalojimo ir net nužudymo Lietuvoje atvejai, deja, tai patvirtina.
Po skyrybų be jokios oficialiai įrodomos priežasties nutraukus vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą, vaikas nebetenka atramos. Jam nelieka galimybės pasisakyti skyrium gyvenančiam tėvui apie jo baimes, skausmą, nerimą ir pan. Taip pat ir apie tai, jei jis yra skriaudžiamas ir/ar kitaip žalojamas. Nuolatinis ir pastovus vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas yra kliuvinys vaiko skriaudimui, nes sudaro realią galimybę smurto išaiškėjimui. Vaikas visada žinotų, jog yra dar ir kitas iš tėvų, kuris gali jį apginti ir juo pasirūpinti. Lietuvos teismų praktika, kai skyrium gyvenantis tėvas gauna galimybę bendrauti su savo skyrium gyvenančiais vaikais vos du savaitgalius (t.y. 2-4 dienas) per mėnesį, yra netoleruotina, nes ji diskriminuoja vyrus-tėvus ir pažeidžia LR CK, kuris garantuoja maksimalų bendravimą su skyrium gyvenančiais vaikais. Taip pat pažeidžia vaiko teises. Beje, vaiko teisės į bendravimą su skyrium gyvenančiu savo tėvu labai dažnai pažeidžiamos, teisininkams priimant sprendimą, remiantis tuo, kas „geriausia vaiko interesams“. Dažniausiai pamirštant rekomendacijas, jog toks sprendimas privalo būti motyvuotas įrodymais, kas konkretaus vaiko interesams yra geriausia. Ko dažniausiai nepadaroma (plačiau apie tai: https://www.mruni.eu/mru_lt_dokumentai/katedros/edukologijos/Vaiko_teisiu_konvencijos_igyvendinimo_vadovas.pdf). Į konfliktiškų skyrybų verpetą pakliuvęs vaikas išgyvena didžiulį stresą, yra įtraukiamas į suaugusiųjų „varžytines“ būtent dėl jo ir dėl įtakos jam (kitais žodžiais tariant, patiria tėvų atstūmimą).
Svarstant LR Civilinio Kodekso pataisas, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atkreipė dėmesį, jog vaiko bendravimo su skyrium gyvenčiau tėvu/motina ir teisės į šeimos ryšius pažeidimas (kai trukdoma antrajam iš tėvų dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo) neretai nelaikomas vaiko teisių pažeidimu, už kurį turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė). Norint apsaugoti vaiką nuo tokios situacijos, APTA narių nuomone, privalu pasiekti, jog toks vieno iš tėvų elgesys, pažeidžiant vaiko teises ir antrojo iš tėvų teises į šeimos ryšius po santuokos nutraukimo ( kitaip sakant, tėvų atstūmimas), būtų teisingai įvardijamas kaip psichologinis – emocinis vaiko žalojimas ne vien LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, bet ir valstybės mastu ir kad už tai piktnaudžiaujantys tėvo pareigomis susilauktų konkrečios atsakomybės. Kaip tai jau daroma daugelyje Vakarų valstybių. Nors LT įstatymai numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams (ATKP 181 str. 1 dalys) ir baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, arba kai prieš vaiką naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, tačiau iki šiol nei viena motina ar tėvas realiai nėra nubaustas už vaikų psichologinį žalojimą. Tą patį galima pasakyti ir apie neteisėtą vaikų išvežimą į užsienį. Iki šiol galiojanti tvarka leido piktnaudžiauti savo teisėmis motinoms/tėvams (su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta), be kito tėvo sutikimo ne tik keisti vaikų gyvenamąją vietą, bet išvežti juos visam laikui į užsienį. Lietuvoje likę tėvai praktiškai praranda ne tik fizinį, bet ir emocinį ryšį su išvežtais vaikais.
Antstoliams nesunku užtikrinti, kad užsienyje gyvenanti motina gautų alimentus iš Lietuvoje likusio tėvo, bet jie nepajėgūs užtikrinti tėvo bendravimo teisės su vaikais. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais, kurie gyvena užsienyje, tampa praktiškai neįgyvendinamas, nes antstoliai tokius teismo sprendimus atsisako vykdyti, motyvuodami tuo, kad tai ne jų sprendimų vykdymo teritorija. 2013.10.04 dieną APTA kartu su LR Seimo nare p. R. Šalaševičiūte surengė tarptautinę konferenciją: "Lygiavertė tėvystė po skyrybų - vaikų psichologinio stabilumo pagrindas. Teisiniai ir psichologiniai aspektai." Deja, mūsų iniciatyvos ir rezoliucija taip ir liko tik popieriuje. Tikimės, kad dabar, svarstant naująjį LR Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta įstatymą, bus atsižvelgta į mūsų anksčiau pateiktus pasiūlymus dėl įstatymo pataisų, susijusių su vaikų ir tėvų teisėmis LR Civilinio Kodekso pataisos dėl bendravimo su vaikais po skyrybų, bei lygiavertės tėvystės, priimti 2016 m. birželio mėnesį, yra mažas žingsnelis apsaugoti vaikus nuo konfliktiškų skyrybų pasėkmių, jiems sukeliant emocinį sąmyšį ir
„amputuojant“ iš jų gyvenimo skyrium gyvenantį tėvą – dažniausiai vaiko tėtį. Tačiau tos pataisos – dar nepakankamas įrankis tėvų atstūmimui pažaboti. Tam
reikalinga skirti reikiamų resursų VTAT darbuotojų, teisininkų supažindinimui su tėvų atstūmimo problematika ir jos geriausiais pasaulinio lygio sprendimo būdais. Būtina vaikų prieraišumo vystymosi svarbą, bei tėvų atstūmimo, kaip reiškinio, pagrindus dėstyti visose psichologijos, pedagogikos, teisės, socialinių mokslų specialistų rengimo įstaigose. Žinant skyrybų mastą Lietuvoje bei vaikų, kurių tėvai išsiskyrę skaičių, ilgiau delsti negalima.
Raginame LR Seimą bei Vyriausybę, o taip pat VTAT, juristus bei psichologus nedelsiant imtis priemonių šios problemos pripažinimui ir sprendimui. „Rūpestis kiekvienu vaiku – tai valstybės prioritetas“ (prezidentė p. D. Grybauskaitė). Belieka tikėtis, jog taip pat bus valstybės pasirūpinta ir vaikais iš išsiskyrusių šeimų, kurie dėl tėvų atstūmimo padarinių negali bendrauti su jų skyrium gyvenančiu savo tėvu/motina. APTA pasiūlymai dėl įstatymo pataisų:
Civilinio Kodekso nuostatas ir, vadovaujantis pažangių Europos ir pasaulio šalių praktika, įtvirtinti bendros (kooperatinės, jungtinės) tėvystės po skyrybų institutą, t.y. prezumpciją, jog po skyrybų vaikas turi dvi gyvenamąsias vietas ir praleidžia lygiai tiek pat laiko tiek su tėvu, tiek su motina, ar šis laikas skiriasi nežymiai. Ši prezumpcija užtikrina vaiko teises į abu tėvus, o tėvams – lygiavertę tėvytę. Vakarų valstybių tyrimais nustatyta, jog tokia bendravimo forma po skyrybų yra pati geriausia vaikui, po gyvenimo šeimoje. 2. pripažinti vieno iš tėvų vaiko nuteikinėjimą priešiskai skyrium gyvenančiam tėvui/motinai bei jų giminei be jokios konkrečios ir faktais įrodomos priežasties (tėvų atstūmimas) kaip vieną is psichologinio-emocinio vaiko žalojimo rūšių ir už tai taikyti realias nuobaudas pagal LT galiojančius įstatymus. 3. Reformuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybas, nustatant jų darbo laiko grafikus 24 val. per parą. Įsteigti prie VTAT profesionalių psichologų etatus. Atsisakyti stereotipų vyrų (tėvų) atžvilgiu, išlaikant įstatymais garantuojamą abiejų vaiko tėvų lygybę ir lygiateisiškumą. 4. reglamentuoti mediaciją šeimos bylose, siekiant pirmiausia taikiai spręsti ginčus. 5.
atvejais įstatymiškai ir privalomai garantuoti vaiko tėvų psichologinį ištyrimą tikslu nustatyti jų psichologinę sveikatą, nustatant vaiko gyvenamą vietą bei bendravimo sąlygas su skyrium gyvenančiu tėvu/motina. 6. įsteigti specializuotus šeimos bylų teismus ar šeimos bylų skyrius ir/ar teismuose skirti specializuotus šeimos bylų teisėjus, turinčus bent jau teorinį supratimą apie konfliktiškų skyrybų pasekmes vaikams. 7. Organizuoti vaikų besilaukiančioms poroms ir/ar vienišoms moterims privalomus tėvystės kursus. Pritarti iš dalies. Patobulintame įstatymo projekte numatyta taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslauga. Projekto 50 straipsnyje, kad būtų atstovaujama vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą. 13.2
* Asociacija, įvertinusi pranešimus, šeimos teisinių santykių reguliavimą bei praktinį įgyvendinimą, teikia šiuos konferencijos rezoliucijos papildymus: Ø Lietuvos Respublikos Seime, vietoj Vaiko gerovės parlamentinės grupės, įkurti nuolatinę Šeimos ir vaikų teisių gynimo komisiją; Ø Sukurti darbo grupę, kuri kompleksiškai ištirtų, kaip dabar egzistuojanti, iš esmės ydinga ir vaiko teises pažeidžianti “vieno tėvo” modelio sistema, turėtų būti reformuota Lietuvoje. Sukuriant prezumpcinę “dviejų tėvų” ir “dviejų namų” modelio sistemą, kurioje tėvams gyvenant atskirai, būtų preziumuojama, automatiškai nustatoma kintama/dviguba vaiko gyvenamoji vieta su abiem tėvais ir realiai užtikrinamas motinos ir tėvo lygiavertis ir nuolatinis dalyvavimas vaiko gyvenime ir auklėjime. Šioje grupėje turėtų dalyvauti įvairių institucijų specialistai (teisininkai, vaikų psichologai, vaiko apsaugos tarnybų darbuotojai, visuomenės atstovai).
Grupė turėtų paruošti kompleksines įstatymų pataisas ir teisinį reguliavimą, kaip reformuoti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tvarką, ir parengti dvigubos/kintamos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui būtinus naujus teisės aktus ir egzistuojančių teisės aktų pakeitimus; Ø Inicijuoti 2003 m. Strasbūre pasirašytos Europos Sąjungos Konvencijos dėl bendravimo su vaiku (Convention on Contact concerning Children, Strasbourg, 15.V.2003) pasirašymą ir ratifikavimą;
Ø Būtina įkurti Šeimos mediacijos centrus, kuriuose dirbtų profesionalūs mediatoriai, psichologai, teisininkai, numatant konkrečias centrų funkcijas, besiskiriantiems tėvams ir jų vaikams teikiama psichologinę pagalbą turi būti prieinama ir nemokama; Ø Papildyti LR teisės aktus ir įteisinti tėvų atstūmimą ir kontaktų su kitu tėvu, o taip pat ir šeimos nariais blokavimą, kaip psichologinę prievartą vaiko atžvilgiu ir neteisėtą bei įstatymiškai baudžiamą veiką, už kurią būtų numatyta reali civilinė (neturtinės žalos atlyginimo) ir baudžiamoji atsakomybė. Nustatyti metodikas dėl tėvų atstūmimo veikos nustatymo ir vertinimo. Siūlyti vaikų teisių institucijoms organizuoti mokymus dėl tėvų atstūmimo nustatymo, numatyti prevencijos būdus. Taip pat siūlyti įsteigti profesionalių psichologų etatus vaikų teisių institucijose ar šias funkcijas pavesti Šeimos mediacijos centrams. Keisti teisės aktus ir įtvirtinti reikalavimus psichologams, esantiems teismo ekspertų sąraše, specializuotis tėvų atstūmimo nustatyme.
Ø Ypatingai svarbi problema Lietuvoje yra realus teismo sprendimų įgyvendinimas neturtinio pobūdžio bylose, užtikrinant vaiko bendravimą su abiem tėvais ir giminaičiais.
Būtina tobulinti neturtinio pobūdžio sprendimų vykdymą, numatant realias ir neišvengiamas bausmes už kliudymą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina ir Baudžiamajame kodekse numatyti atsakomybę (baudas, viešuosius darbus, tėvų valdžios apribojimus, kt.) už tėvų atstūmimo veiką, kuri pripažįstama kaip psichologinė prievarta vaiko atžvilgiu. Siūlytina vadovautis pažangių valstybių praktika, vykdant teismų sprendimus, susijusius dėl bendravimo su vaikais.² Taip pat keisti sprendimų vykdymo instrukciją bei pašalinti bet kokias interpretacijas, nustatant, jog esant poreikiui psichologas dalyvauja tiek vaiko perdavimo dėl sprendimų, tiek dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl bendravimo tvarkos vykdymo. Nepritarta, jog sprendimų vykdymas turėtų būti perduotas tik socialines funkcijas vykdančioms institucijoms (vaikų teisių gynimo institucijoms) ir antstolis vykdymo procese nedalyvautų. Įtvirtinti, jog pagal grafiką vienas ar keli antstoliai esant poreikiui savaitgaliais atlieka vykdymo funkcijas tam tikroje teritorijoje dėl neturtinio pobūdžio sprendimų, susijusių dėl bendravimo su vaikais vykdymo.
Ø Keisti CK ir įtvirtinti įstatyminę asmens, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareigą skatinti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir giminaičiais. Ø Teisės aktais įtvirtinti draudimą išvežti vaiką visam laikui gyventi į užsienio valstybę be kito tėvo sutikimo ar teismo leidimo.
Už neteisėtą vaiko(-ų) išvežimą numatyti baudžiamąją atsakomybę (vaiko grobimas) Ø Siūlome įstatymais reglamentuoti skyrybų bylų, kuriose būtina išspręsti nepilnamečių vaikų likimus, sprendimo terminą iki šešių savaičių, atsižvelgiant į vaikų prieraišumo vystymosi psichologinius aspektus. Pritarti iš dalies. 14.1 Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) 2017-03-17 g-2017-3430 * Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) teikia savo pastabas dėl esminių nuostatų vaiko teisių apsaugos srityje:
Respublikos Konstitucijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos žm ogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Vaiko teisių konvencijoje ir kituose tarptautiniuose žmogaus teisių dokum entuose (Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonom inių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas bei kt.) įtvirtintais principais. LŽTA netoleruoja jokio smurto, įskaitant smurtą šeimoje. LŽTA taip pat netoleruoja bet kokių valstybės institucijų veiksmų varžant tėvų teises ir laisves, įskaitant tėvų pirm um o teisę parinkti savo vaikams mokymą (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 str. 3 dalis). 2. Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad palankiausia aplinka vaikui augti ir vystytis yra biologinių tėvų šeimoje. 3.
susidaro vaikui gyventi netinkama aplinka (kelianti grėsmę jo sveikatai ir gyvybei), nepateisina valstybės mėginimų įstatymais ir teisės aktais visuotinai riboti šeim os gyvenim o privatumą ir tėvų teisę rūpintis vaikų doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus (LR Konstitucijos 26 str.). 4. Siekiant gerinti sąlygas aplinkos, kurioje vaikas auga ir vystosi, būtina visapusiškai remti šeimos institutą, pirmiausia teikiant paslaugas vaikui ir jo tėvams šeimoje, kad pastarieji gebėtų vykdyti savo pareigas ir neperkeltų šių pareigų valstybei. 5. Siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto, valstybė pirm iausia turi pareigą m ažinti skurdą ir socialinę atskirtį, įstatymais riboti alkoholio ir kitokių psichotropinių medžiagų prieinam um ą ir vartojim ą, viešąją sm urto propagandą (žiniasklaida, kino produkcija, pramogų kultūra ir kt.), taip siekdama užtikrinti tinkamą vaiko dorovinio auklėjimo aplinką šeimoje. 6. Kova su smurtu (įskaitant smurtą artimoje aplinkoje) turi būti koordinuojam atarpžinybiniu lygm eniu. Tačiau žmogaus teisių požiūriu neleistina, kad valstybės institucijų veiksmai rūpinantis vaiko saugum u ir jo gerove keltų nepagrįstą grėsmę vaiko tėvams ir šeimai. 7. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatym as (VTAPĮ) privalo suteikti reikiamus įgaliojim us vaiko teisių apsaugos institucijoms. Tačiau šio įstatymo normos negali prieštarauti pagrindinės asmens teisėms ir laisvėms, kurias reglamentuoja tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai. O tai reiškia, kad m inėtas įstatym as negali suteikti teisės valstybės ir valdžios institucijoms be pagrindo kištis į šeimos santykius, riboti asmens gyvenimo privatumą ir tėvų teises. T. y. minėtu įstatymu negali būti sukuriamos teisinės kolizijos, kai vienų asmenų konstitucinės teisės ima neigti kitų asmenų konstitucines teises. 8.
teisės, bet ir pareigos (pareiga mokytis, gerbti tėvus ir kt.), priešingu atveju būtų paneigta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. nuostata (vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikim
ą) ir pažeista asmens teisių ir pareigų vienovė. Pritarti iš dalies. Komiteto patobulintame įstatymo projekte numatoma kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai įvairose gyvenimo situacijose teikimas, prevencinė pagalba ir kt. 15. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija, 2017-03-22 G-2017-3657 * Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui nuomonė DĖL VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS PERTVARKYMO (toliau -Pertvarka). Asociacijos narių nuomone, galima pertvarka turėtų ir teigiamų ir neigiamų momentų. Teigiama tai, kad galimai būtų:
Vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje;
apsaugos skyrių (toliau - VTAS) funkcijos, aiškiai apibrėžtos veiklos ribos, atskiriančios VTAS veiklą nuo socialinių darbuotojų veiklos, būtų atsisakyta perteklinių, nebūdingų VTAS funkcijų;
sistema;
savarankiškumas, nes sprendimų priėmimo neįtakotų savivaldybių administracijų direktoriai, savivaldos politikai;
vedimo, dokumentų archyvavimo tvarka. Neigiama tai, kad:
pavaldumą Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asociacija vertina neigiamai. Tai neduotų jokios naudos, kadangi tai neturės jokios teigiamos įtakos Vaiko teisių apsaugos sistemos efektyvumui, pagalbos vaikui ir šeimai kokybei ar kitų pranašumų. Priešingai, manome, kad tai įneštų į Vaiko teisių apsaugos sistemą visišką destrukciją, neduotų norimo efekto. Manome, kad, jei valstybė mato vaiko teisių apsaugą kaip prioritetinę sritį, savivaldybių Vaiko skyrių pavaldumą nustačius minėtai tarnybai, ji turėtų būti pavaldi LR Vyriausybei.
Dabartinė situacija susidarė ir dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neveiklumo: vangiai keičiamos pasenusios tvarkos, įstatymai, kliudantys VTAS darbo efektvumui, nepakankamai bendradarbiaujama su savivaldybėmis, Vaiko teisių apsaugos skyriais, ne visuomet įsiklausoma į praktikų nuomonę. Kaip pavyzdys galėtų būti ministerijos 2017-01-17 prašymas savivaldybių direktoriams skubiai pateikti informaciją dėl papildomų pareigybių skaičiaus Vaiko teisių apsaugos skyriuje įsteigimo ir jų išlaikymui reikalingų lėšų poreikio, jeigu teisės aktuose būtų įtvirtinta nuostata dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbo organizavimo visa parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Neturime duomenų, kad per beveik du mėnesius kas nors šiuo klausimu būtų nuveikta. Tuo tarpu apskričių policijos pareigūnai vyksta į savivaldybes ir “spaudžia” savivaldybių vadovus užtikrinti VTAS darbuotojų budėjimą su esamais resursais. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Asociacijos žiniomis, dėl galimos Pertvarkos nepradėjusi pokalbių, konsultacijų su savivaldybių vadovais, todėl lieka neaišku:
savivaldos, savivaldybėse bus suformuoti kiti padaliniai ( įsteigtos naujos VTAS specialistų pareigybės), kurie bus atsakingi už atvejų vadybą, koordinavimą, kaip tai atsilieptų pagalbos vaikui ir šeimai kokybei, kitų LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekte numatytų funkcijų vykdymą. 2.2.ar savivaldybės paliks VTAS už savivaldybių lėšas nupirktus kompiuterius, kitą darbui būtiną techniką, garantuos patalpas, garažus, kaip bus sprendžiamas vairuotojų klausimas, kitos problemos.
Asociacijos nuomone, būtent teisės aktų projektų, numatančių savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių centralizaciją rengėjai privalo atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, t.y., nustatyti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, o ne VTAS turėtų patys daryti prielaidas, bandyti įsivaizduoti galimos centralizacijos privalumus. Manome, kad centralizavimas neturės įtakos specialistų kompetencijai, požiūriui į darbą, negarantuos, kad psichozės, galimai sukeltos dėl besaikio alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo veikiamas asmuo, nepadarys naujų nusikaltimų prieš vaikus, o atskiras Vaiko teisių apsaugos specialistas ar socialinis darbuotojas padarys viską, kas nuo jo priklauso, kad nekiltų grėsmė vaikų saugumui. Manome, kad sprendimas centralizuoti Vaiko teisių apsaugos sistemą turėtų būti išdiskutuotas su praktikais, bei vykti etapais. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 16. Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, 2017-03-24 G-2017-3738 * Siūlomame įstatymo projekte yra visiškas neatitikimas tarp įstatymo pavadinimo ir jo turinio. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi apimti visas vaiko teisių apsaugos sritis. Tuo tarpu siūlomajame projekte akcentuojama tiktai socialinė sfera ir remiantis kova su smurtu šioje srityje išskiriamas vienintelis prioritetas - vaiko paėmimas iš šeimos ir pagalbos organizavimas šiam tikslui. Tokia projekto struktūra ir turinys prieštarauja JT Vaiko teisių konvensijos vienai iš pagrindinių nuostatų, jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai turi būti suteikta rekiama apsauga ir pagalba.
Būtent reikiamos šeimai apsaugos ir pagalbos reglamentavimo šiame projekte ir pasigendama. Nežiūrint to, kad LR Seime planuojama svarstyti ir priimti šeimos stiprinimo įstatymą, šeimos apsaugos ir paramos įstatyminis reguliavimas šiame įstatyme yra būtinas, nes ryšio su prigimtine šeima nutraukimas sukelia didžiulę žalą vaiko raidai, sveikatai ir gerovei. Tokį vaiko iš šeimos paėmimo mechanizmą, kuriame būtinai dalyvauja policija, kaip nurodyta 43 ir 44 projekto straipsniuose, galima prilyginti nepateisinamai institucinio smurto formai. Yra nemažai pastarųjų metų mokslinių studijų, kuriose atskleidžiama, kad patyrusioje paėmimą iš biologinės šeimos vaikų grupėje yra dešimteriopai padidėjęs psichikos susirgimų ir savižudybių lygis. Tokios situacijos auginimas Lietuvoje, pirmaujančioje savižudybių ir nelaimingų vaikų skaičiais ES blogąja prasme, yra visiškai nepateisinamas. Beje, ir policijos atstovai savo dalyvavimą paimant vaiką visais atvejais vertina neigiamai, todėl policijos departamentas prie LR VRM siūlo, paimant vaiką iš šeimos, policijai dalyvauti tiktai kai, paimant vaiką iš šeimos, kyla grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei. Įstatymo projektas neapima vaiko teisių apsaugos nei sveikatos, nei švietimo, nei specialiųjų apsaugos priemonių, pagrįstų nepilnamečių justicija sričių, yra deklaratyvus, turintis gausybę poįstatyminių teisės aktų pozicijų. Pagal savo struktūrą ir apimtį įstatymo projektas vadintinas antismurtiniu arba nemušimo įstatymo projektu. Siūlomo įstatymo projektas yra sulaukęs labai išsamios LR Seimo kanceliarijos teisės departamento analizės ir daugybės išvadų, kurios yra esminės, daug kur besiremiančios ir dabar galiojančiu vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu.
Būtina į visas jas atsižvelgti ir taisyti šį įstatymo projektą. Atsižvelgiant į valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų pateiktas pastabas, būtina šį projektą tobulinti iš esmės. Vaiko paėmimas iš šeimos šiame įstatyme, kaip paskutinė ir kraštutinė sankcionuota priemonė, turi būti taip reglamentuotas, kad neliktų vietos bet kokioms laisvoms interpretacijoms. Šeimos pasitaisymo vienų metų terminas diskutuotinas, nes, priklausomai nuo situacijos, jis gali būti ir trumpesnis, ir viršijantis metus. Svarstytinos atvejo vadybininko ir atvejo vadybos sąvokos bei jų turinys, o taip pat veiklos atsakomybės perkėlimas nevyriausybinėms organizacijoms. Aplamai pristatomos įstatymo projekte pozicijos yra išdėstytos šiuo metu galiojančiuose Lietuvos įstatymuose, išskyrus nebent smurto sąvokų suskirstymą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo keitimas buvo visiškai nereikalingas. Atskirose srityse iškilusių vaiko teisių apsaugos problemų teisinį reglamentavimą galima buvo išspręsti specialių įstatymų pagalba. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 18.1 Lietuvos teisininkų sąjunga „Nuomonės“ (NUOMONĖS), 2017-03-28 G-2017-381652 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), pažymime:
Įstatymo projektas parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių, įstatymo stiliui būdingo logiškumo ir nuoseklumo, ekonomiškumo ir racionalumo, teisės nuostatų tikslumo, aiškumo ir vienareikšmiškumo. Įstatymo projektas perkrautas informacija, perteklinėmis, deklaratyvaus pobūdžio nuostatomis neturinčiomis teisės krūvio, neatitinka teisės akto glaustumo reikalavimo, neaiškumų sukelia netvarkingas teisės terminijos vartojimas, pvz.
„bendruomenės“ sąvoka vartojama nenuosekliai, tad
neaiškus jų turinys. Įstatymo projekto 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse kalbama apie vietos bendruomenių tarybas, o Įstatymo projekto 51 straipsnio 7 dalyje kalbama apie bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, aktyvius bendruomenių narius, Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatomos
„bendruomeninės paslaugos“, bet tokios paslaugos nėra numatytos Lietuvos
Respublikos Socialinių paslaugų įstatyme. Siejant Įstatymo projekto straipsnius su kitais įstatymais, nurodomas jau nebegaliojantis teisės aktas (25 straipsnio 3 dalyje minimas nebegaliojantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). Atsižvelgti
252525 Siejant Įstatymo projekto straipsnius su kitais teisės aktais pasitaiko ir klaidinančių nuostatų, pvz. BK 159 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką, o Įstatymo projekto 24 straipsnio2 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik už vaiko įtraukimą į nusikalstamą, bet ir kitą neteisėtą veiką. Įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo, kuri prieštarauja BK reglamentavimui. Bendrininkavimas, vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, galimas tik tarp fizinių asmenų. Juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti. LR Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje numatytas imperatyvus draudimas „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Įstatymo projekte stebima ir daugiau tokių klaidinančių ir prieštaraujančių savo turiniu nuostatų. Atsižvelgti.
24 I Įstatymo projekto 23 straipsnio pavadinimas
„Vaiko teisių naudojimas“ neatitinka straipsnio turinio, nes turinyje
nurodomos vaiko pareigos. Tačiau numatant tik dvi pareigas, pažeidžiamas vaiko teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas, tarp teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas, todėl nepagrįstai vaiko pareigų katalogas siauresnis, nei įtvirtintas LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų VIII skyriaus 48 straipsnyje. Abejotina, ar pagrįstai atsisakoma vaiko, vengiančio atlikti savo pareigas, atsakomybės ir drausminimo reglamentavimo. LR Konstitucijoje įtvirtintas platesnis pareigų nustatymas („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“). Atsižvelgti. 18.4
315 Įstatymo projekto 30 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka“. Atrodytų, kad teisės norma nenustato jokio teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, todėl gali būti laikytina neturinčia teisinio krūvio. Tačiau šeimos gyvenime glaudžiai susipina socialiniai, materialiniai, doroviniai ir psichologiniai procesai, tad šeimos santykiai (o vaikas auga šeimoje) yra specifinio teisinio reguliavimo dalykas, tad abejotina, ar nepasiekus sutarimo „visais“ klausimais, teismams tikslinga priskirti spręsti visus ginčijamus klausimus dėl nesutarimų visais vaiko reikalais šeimoje, pavyzdžiui, dėl aprangos stiliaus, laisvalaikio praleidimo ir pan. Pritarti iš dalies. 18.5
297 Įstatymo projekto 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaikas savarankiškai gali kreiptis į teismą. Bet kokio amžiaus vaikas savarankiškai į teismą kreiptis negali, nes dalinis veiksnumas pripažįstamas tik sulaukus 14 metų.
Pritarti
2223 Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytos sąvokos „atvejo vadyba“, „atvejo vadybininkas“, „atvejo procesas“ – neaiškios ir nėra tinkamos teisės terminijos požiūriu. Siūlytina terminiją keisti. Pritarti
41 Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „atvejo vadybininkas užmezga pagalbos santykį su vaiku bei jo šeima, įvertina poreikius bei jos aplinką, telkia bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkas ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo, įgalina šeimą ją spręsti, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.“Analizuojant 41 straipsnio 1 dalį kyla daug klausimų: ką reiškia sąvoka „užmegzti pagalbos santykį“ ir kokie numatomi veiksmai, kokios pasekmės, jei toks santykis neužmezgamas? Ar atvejo vadybininkas turi valdingus įgaliojimus bet kurių iš minėtų asmenų atžvilgiu ir ar tokie įgaliojimai neviršija kitų asmenų teisės į privatumą? Pagal kokius kriterijus įvertinami poreikiai bei aplinka? Manome, kad priklausomai nuo atvejo vadybininko asmenybinių poreikių ir požiūrio, vertinimas gali būti labai skirtingas ir subjektyvus. Kokie „specialistai“ įvardinami, kadangi galimi atvejai, kad specialistų darbą reguliuojantys teisės aktai nenumatys jiems darbinės pareigos būti pasitelktiems „atvejo vadybininko“? Ar specialistai išimtinai bus paskirti savivaldybės, ar bus pasitelkiami ir kiti? Tokiu atveju, kas privalės atlyginti jiems už atliktą darbą? Atvejo vadybininkas
„ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdų“, bet jas spręsti įgalina
šeimą. Kalbama apie šeimą, atsidūrusią tam tikroje krizinėje situacijoje, tai ne visais atvejais ji pajėgi tuos įgalinimus vykdyti, ir jai dažnai reikalinga reali pagalba, o ne įgalinimai. Atvejo vadybininkas „nuolat stebi“.
Ar praktiškai įmanoma nuolat stebėti? Galima stebėti sistemingai, tam tikrais nustatytais terminais ar pan. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 41 str. 18.8
533 Įstatymo projekto VI Skyriaus 52 straipsnio, reglamentuojančio nevyriausybinių organizacijų kompetenciją vaiko teisių apsaugos srityje, 3 dalyje, atvejo vadybininkas dalyvauja vaiko atvejo vertinime, užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą. Nevyriausybinės organizacijos jokių paslaugų vaikui ir šeimai organizuoti neturi ir neprivalo, tai privalo daryti valstybė ir savivaldybės, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, jas tinkamai finansuodamos, pirkdamos paslaugas ir t. t. Ar tokių organizacijų teikiamos paslaugos šiuo metu užtikrina ir užtikrins vaikų gerovę, jei tiek daug vaikų, kuriuos reikia atskirti nuo tėvų ir atiduoti į tariamai geresnes sąlygas globėjams, šeimynai ar pan.? Vaikas, kokie geri bebūtų jo globėjai, laimingas gali augti tik šeimoje, tad nepagrįstai Įstatymo projekte tiek menkai beliko vietos sąvokoms „vaikas ir šeima“. Pagrinde projektuojant Įstatymo projekto turinį tik į vaikus patiriančius smurtą ir vaiko atskyrimą nuo šeimos, įstatymas prieštarauja vaikų gerovės interesams. Įstatymo projektas parengtas nesilaikant ir vieno iš pagrindinių teisėkūros konstitucingumo principo. Atsižvellgti. 18.9
12 Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis numatanti įstatymo paskirtį „suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visumą“, menkai atsispindi viso Įstatymo projekto normų turinyje, kuriame didžiausias ir pagrindinis dėmesys yra skiriamas vaikų atskyrimo nuo tėvų mechanizmo įtvirtinimui. Todėl 1 straipsnio 2 dalyje numatyta Įstatymo projekto paskirtis neatitinka pagrindinių teisėkūros principų ir tėra deklaratyvaus pobūdžio.
Minėtu projektu siekiama kovoti ne su socialinių problemų priežastimis, o su jų pasekmėmis, dar labiau didinant augančių be šeimos vaikų skaičių. Tai prieštarauja LR Konstitucijai, tarptautinės teisės normoms ir iš esmės yra skirtas ne stiprinti, o silpninti šeimos institutą. LR Konstitucijos 39 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose ir teikia joms paramą. Taigi, procesas, užtikrinantis vaikų saugumą, turi būti peržiūrimas kompleksiškai, ne vien kuriant įstatymą, deklaruojantį vaiko teisių apsaugą, bet kuriant įstatymą, užtikrinantį jo įgyvendinimo kokybę kuriant ir aktyvią socialinę politiką. Vaiko teisių Konvencijos preambulėje teigiama, kad Vaiko teisių Konvencijos dalyvės „būdamos įsitikinusios, jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei, pripažįstant, jog vaikas gali visapusiškai ir harmoningai vystytis tik augdamas šeimoje. LR Seimas Vaiko teisių Konvenciją ratifikavo. Todėl tikslinga į Įstatymo projektą įtraukti skyrių su straipsniais, numatančiais ir realią valstybės apsaugą ir pagalbą šeimai, rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui, bei pagalbą šeimai, sprendžiant socialines problemas. Pritarti iš dalies. Sprendžiant socialines problemas, projekte numatyta pagalba ne tik vaikui, bet ir jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Manytina, kad valstybės apsauga ir pagalba šeimai, rengiant vaiką savarankiškam gyvenimui, turėtų būti nustatyta ir kituose, šeimos stiprinimą reglamentuojančiuose įstatymuose.
29 Įstatymo projekto kertinė ašis, deja – įvairių smurto prieš vaikus grėsmės ir vaikų atskyrimo nuo šeimos mechanizmo įtvirtinimas (kaip ir kada vaikus atskirti nuo šeimos). Kadangi Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje yra numatytas ir psichologinis smurtas, tad apibūdinant grėsmės lygius, derėjo numatyti ir kokiam lygiui priklauso vaiko atskyrimo nuo šeimos momentu patirtas stresas, galintis turėti neigiamas pasekmes vaiko psichikos sveikatai, orumui ir jo raidai ateityje, o galbūt, net visam gyvenimui. Taigi, siekiant apsaugoti vaiką nuo psichologinio smurto, psichologinis smurtas smarkiai padidinamas vaiką paimant iš jam įprastos aplinkos, nuo tėvų, šeimos. Tokiu būdu, vaiko paėmimą iš šeimos reikia vertinti kaip smurtinį veiksmą, ne tik pažeidžiantį vaiko teisę į šeimą, bet ir galintį sukelti žalą vaiko raidai. Paėmimas vaiko nuo tėvų ir perdavimas jį kitiems, neužtikrina vaiko teisių ir neskatina tėvų vykdyti konstitucinių pareigų auklėti savo vaiką. Tokia vaiko teisių apsauga tėra mėginimas vieną blogį pakeisti kitu. Todėl tokio turinio Įstatymo projektas nepakeis auklėjimo kultūros Lietuvoje. Daug psichologinio smurto vaikai patiria ir iš savo bendraamžių mokyklose. Vaiko atskyrimas nuo šeimos turėtų būti numatytas, kaip išimtinai kraštutinė priemonė ir tik tais atvejais, kai atsiranda reali grėsmė vaiko gyvybei ir (ar) sveikatos sutrikdymui. Lietuvoje daug šeimų skursta, o įvairių krizių atvejais šeimai pagalba nėra efektyvi. Pritariame Lietuvos teisės instituto nuomonei, kad šiame laikmetyje Lietuvos vaikams ir šeimoms reikia kokybiškai naujo, aktualių socialinių problemų vaikystės metu sprendimą įvairiais lygmenimis reglamentuojančio įstatymo. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Projekte ir numatyta, kad tik esant pavojui vaiko sveikatai ar gyvybei bus imamasi kraštutinės priemonės, kaip tu atveju geriausiai vaiko interesus atitinkančios pagalbos, – vaiko paėmimo iš šeimos. Be to, tam dar turės teismas duoti leidimą. 18.11
* Apibendrinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo projekto vertinimą darytina išvada, kad Įstatymo projektas neatitinka teisėkūros principų, teisės technikos taisyklių. Pateikiame tik esmingesnio pobūdžio pastabas. Įstatymo projektas iš esmės orientuojamas ne į visų Lietuvoje šeimose gyvenančių vaikų gerovės užtikrinimą, o pagrinde tik į vaikus, patiriančius įvairių formų smurtą ir jų atskyrimo nuo šeimos mechanizmo įtvirtinimą. Valstybė, užtikrindama vaiko teisių apsaugą, turėtų daugiau dėmesio skirti ir į vaikus, pažeidusius teisę. Įstatymo projekte per mažai skiriama dėmesio visų Lietuvos vaikų gerovės užtikrinimui, šeimos instituto stiprinimui, tad Įstatymo projekto turinys turi būti iš esmės persvarstytas. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 18.12 NVO vaikams konfederacija, 2017-04-05 G-2017-4339 * Atsižvelgiant į tai, kad šiais metais tėvų nužudytų vaikų panaudojant žiaurų smurtą (7 mėnesių mergaitės ir 4-mečio berniuko) bylose teisėsaugos pareigūnams pritrūko kvalifikuoto ankstesnio ir esamo smurto prieš vaikus įvertinimo, o taip pat 2017 m. kovo 27d. įvykusioje LRS savižudybių ir smurto prevencijos komisijos bei LR Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos organizuotoje konferencijoje „ Ko reikia, kad vaiko teisės būtų užtikrintos“ dėl teisėsaugos atstovų pranešimuose išsakyto tyrėjų, prokurorų ir teisėjų specializacijos būtinumo, siūlome svarstomą LR Seime vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I- 234 pakeitimo įstatymo projektą papildyti straipsniu dėl teisėsaugos pareigūnų būtinos specializacijos vaikų teisenos praktikoje.
Tenka tik apgailestauti, kad šiuo metu galiojančio vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996 m. redakcijoje po priėmimo, buvęs 59 straipsnis, įtvirtinęs specializuotų teismų ir specialių teisėjų nuostatas, buvo nepagrįstai pakeistas. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 19. Klaipėdos Rotary klubas „Karalienė Luizė“ 2017-04-21 Nr. g-2017-5008 * Mes, Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ narės, prieš metus pradėjome vaikų globos skatinimo projektą. Gilinamės į problemas ir siekiame, kad visuomenė išsivaduotų iš stereotipų ir kuo daugiau vaikų rastų šeimas, o norintieji globoti gautų tinkamą ir savalaikę pagalbą. Esame įsitikinusios, kad visuomenės supratimas ir parama valdžiai padės spręsti socialines problemas, todėl skubame į talką. Juo labiau, kad apie problemas žinome iš pirmų lūpų. Mūsų klubo narė Enrika globoja du paauglius. Daug bendraujame ir su kitais globėjais, kartu ieškodami būdų, kaip paskatinti visuomenę atverti savo namų duris vaikams iš vaikų namų. Patirtis rodo, kad reikėtų tobulinti administracinius procesus, kurie sukuria problemas, ir tuo pačiu mažina galimybes vaikams sėkmingai patekti į šeimas ir įsitvirtinti jose. Problema. Savivaldybės nesidalina informacija apie vaikus ir globėjus. Šiuo metu savivaldybės organizuoja vaikų, likusių be tėvų, globą; globėjams siūloma globoti vaikus, kurie gyvena tik toje savivaldybėje. Vaikų teisių apsaugos tarnybos mažai tarpusavyje bendradarbiauja ir tarpusavyje informacija praktiškai nesidalina. Susidaro situacija, jog globos institucijos yra pilnos vaikų, kurių neva niekas nenori globoti, o kitose savivaldybėse yra globėjų, kurie vaikų nesulaukia. Tokia tvarka labai sumažina vaikų galimybes patekti į šeimą. Bendra informacija (duomenų bazė) apie visoje šalyje esančius beglobius vaikus sudarytų palankesnes galimybes vaikams rasti globėjus.
Problema. Nenumatyta globėjų ir vaikų suporavimo procedūra. Šiuo metu suporavimo procedūra numatyta tik įvaikinimo atveju, o vaiko ir potencialių globėjų suporavimo procedūra nėra numatyta. Nors Tarptautinio informacinio centro, užtikrinančio šeimos netekusių vaikų teises, informaciniame biuletenyje Nr. 26, yra pažymima, jog tai yra viena svarbiausių globos (įvaikinimo) studijų ir akcentuojama, kad:
„Parinktos šeimos savybės turi atitikti vaiko temperamento, asmenines,
fizines, psichologines ir emocines savybes ir poreikius. Šeima turi būti pajėgi susidoroti su problemomis, kurios <<...>> gali kilti dėl patirtų traumų ar trūkumų.“ Problema. Informacijos apie globojamą vaiką trūkumas. Kiekvienoje savivaldybėje apie norimą globoti vaiką ir jo šeimą potencialiems globėjams pateikiami duomenys neišsamūs, informacija neretai subjektyvi. Vėliau globėjas susiduria su situacijomis, kai reikia atsakyti į gydytojų, psichologų, pedagogų, o taip pat ir paties vaiko užduodamus klausimus apie jo kilmę, vaiko raidą, jo biologinei šeimai būdingas ligas, kitas aplinkybes, galėjusias ar galinčias daryti įtaką vaiko fizinei ar psichinei būsenai. Netiksli ir nepilna informacija apsunkina ir prailgina adaptacinį laikotarpį šeimoje, o neretai tampa ir globos nesėkmės priežastimi. Manome, kad išsamesni duomenys apie vaiką (vaiko psichologinis paveikslas, sveikata, aplinka, kurioje jis augo, emocinė būklė ir kt.), palengvintų globėjui įgyvendinti savo pareigą rūpintis vaiku, užtikrinti jo poreikius, laiku kreiptis į atitinkamus specialistus ir pan. Problema. Trumpas svečiavimosi laikas. Kai imami globoti vyresnio amžiaus vaikai, vieni kitų pažinimui ir abipusiam apsisprendimui dėl nuolatinės globos nepakanka svečiavimosi savaitgalių ir vaikų atostogų dienomis (ypač, jei vaiką ir šeimą skiria didesnis atstumas).
Tokiais atvejais būtų palanku numatyti galimybę pratęsti vyresnio vaiko svečiavimąsi šeimoje (pvz. nustatant laikiną globą), taip būtų galima geriau pažinti vieniems kitus kasdienėje rutinoje ir tik tada abipusiu sutarimu atsakingai priimti sprendimą dėl nuolatinės globos. Problema. Su globa susijusių formalumų tvarkymas tik pagal vaiko gyvenamąją vietą. Šiuo metu visi teisiniai formalumai (ieškiniai teismams dėl nuolatinės globos nustatymo, dėl išmokų ir kiti dokumentai) yra tvarkomi pagal vaiko gyvenamąją vietą, neinformuojant globėjų apie jų teisę tvarkyti formalumus ir pagal savo gyvenamąją vietą. Tokia praktika apsunkina globėjų veiksmus, ypač tais atvejais, kai globėjų ir vaikų gyvenamąją vietą skiria gana dideli atstumai. Galimybė su vaiko globa šeimoje susijusius formalumus tvarkyti globėjų pasirinktoje vietoje žymiai palengvintų globos procesus. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 20. Lietuvos vyskupų konferencija,
16 Atsižvelgdami į tai, kad vaiko teisės turi būti apsaugotos ne tik po gimimo, bet ir iki gimimo, siūlome, kad Projekte būtų išsaugota nuostata, kad vaikas ginamas iki gimimo (pavyzdžiui, Projekto 4 straipsnio, nustatančio vaiko teisių įgyvendinimo principus, 6 dalis numatytų, jog „kiekvienam vaikui
Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 5 dalyje, įgyvendinimo sąlygas. Mūsų vertinimu problemiška, kad Projektu siekiama aukščiau minėtą konstitucinę nuostatą subordinuoti vien tik Projekto nuostatoms.
Tuo tarpu šią tėvų prigimtinę auklėjimo pareigą įgyvendina ir kiti teisės aktai – Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis,
nevaržomą tėvų ir globėjų pareigą rūpintis vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Pritarti. 21. Lobistė Dalia Mikalauskaitė,
14 Prašau papildyti projekto XIIIP-354 18 str. 3 punktą: po "Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas", įrašyti "Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija" ir kiti teisės aktai. 18 straipsnis. Neįgalių vaikų teisės
vaikais į visapusišką visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą. 2. Neįgaliems vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse. 3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir kiti teisės aktai. JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kaip tarptautinis valstybės įsipareigojimas, konkrečiau gina vaiko su negalia teises ir užtikrina lygiateisiškumo principą visose gyvenimo srityse bei labiau atitinka šiandienos visuomenės ir valstybės brandą. Juolab, kad ši Konvencija įstatyme NR.I-2044 minima galimai tik 17 str.- kaip Neįgaliųjų reikalų tarybos (visuomeninės patariamosios institucijos) stebėsenos sritis. Prašau šį pasiūlymą tenkinti, nes, deja, dar dažnai tenka išgirsti:
"bet įstatyme to nėra..."(todėl tikslinga, kad "būtų" -
jei norime, kad visiems vaikams ir jų šeimų nariams būtų gera gyventi mūsų valstybėje ir jie jaustųsi saugūs/apginti). Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Siūlytina atitinkamai papildyti 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 2.4 Anoniminis, 2013.06.13 g-2013-72317 N Pastaba projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
„7-1 straipsnis. Vaiko teisė į tėvystę ir
motinystę“ keisti į „7-1 straipsnis. Vaiko teisė į tėvą ir motiną“. Pritarti. Žr. įstatymo projekto 7 straipsnį. 2.5 LSA 2013.06.25 g-2013-77397 * Pastaba projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354: Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su įstatymo projektu Nr. XIIP-472, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-473 ir, apibendrinusi iš savivaldybių gautą nuomonę, teikia šias išvadas:
Savivaldybės neprieštarauja minėtiems teisės aktų pakeitimams, tačiau abejoja dėl šių projektų būtinumo – šiuo metu veikiantys teisės aktai aiškiai įtvirtina šeimos principus. Savivaldybėms kyla abejonių, kuo siūlomas įtvirtinti tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principo turinys skiriasi nuo norimo keisti Civilinio kodekso straipsnyje jau įtvirtintų šeimos principų, tokių kaip vaikų auklėjimo šeimoje, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo; taip pat neaišku, kaip šis principas turi būti įgyvendinamas. Atkreipiame dėmesį, kad kiti šeimos principai yra detalizuoti konkrečiose teisės normose, pavyzdžiui, prioritetinės vaikų teisių ir interesų gynybos principas, kuris reiškia, kad spręsdami visus šeimos klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis, įgyvendintas Civilinio kodekso 3.41, 3.45, 3.57, 3.65, 3.76, 3.142, 3.146-3.148, 3.150 ir kt. straipsniuose.
Vaikų auklėjimo šeimoje principas, kuris reiškia, kad labiausiai vaiko interesus atitinka jo augimas, gyvenimas kartu su abiem tėvais, t. y. normalioje šeimoje (Konstitucijos 29 str.), įgyvendinamas Civilinio kodekso 3.252, 3.259-3.260 ir kt. straipsniuose. Atsižvelgti. 2.6 Asociacija Lietuvos gėjų lyga 2014-04-23 g-2014-4424 ir 2014-10-24 g-2014-8807;7 * Pastaba projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Nacionalinė LGBT* (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių) teisių organizacija LGL prašo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės bei jos pavaduotojų atkreipti dėmesį Šiuos septynis Lietuvos Respublikos Seime įregistruotus įstatymų pataisų projektus:
papildymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr, XIIP-473; LGL išreiškia abejonę dėl aukščiau išvardintų projektų atitikties tarptautiniams žmogaus teisių standartams bei jų naudos šalyje gyvenantiems LGBT* žmonėms. Pabrėžiame, jog šie pasiūlymai sulaukia kontraversiško vertinimo ne tik Lietuvos bei tarptautinėje bendruomenėje, bet ir neigiamų Vyriausybės išvadų. Negana to, abejotinas visų šių pataisų suderinamumas su tarptautiniais žmogaus teises ginančiais dokumentais. Primename, jog Lietuvoje beveik du trečdaliai (61%) lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT*) asmenų teigia patiriantys diskriminaciją ar priekabiavimą dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.
Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimo duomenimis, paskelbtais 2013 m. gegužės 17 d., tai didžiausia diskriminaciją jaučiančių LGBT* asmenų dalis visoje Europos Sąjungoje. Tikime, kad dėl užimamų pareigų ir didelio darbo krūvio Jus gali pasiekti neišsami informacija apie faktinę LGBT* žmonių padėtį Lietuvoje, specifines problemas bei rūpesčius, susijusius su homofobija, transfobija bei neapykanta, atsirandančia dėl asmenų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių LGL kviečia Jus susitikti ir aptarti, kaip išvardintos įstatymų pataisos paveiks LGBT* asmenų padėtį bei kokių pozityvesnių žingsnių gali būti imamasi siekiant maksimalios Šios bendruomenės narių socialinės įtraukties ir žmogaus teisių užtikrinimo. Atsižvelgti. 2.7 A. Arminaitė 2014-07-08 g-2014-71647 * Pastaba projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Prašau palaikyti siūlymą įrašyti vaiko teisę būti sveikam ir gyvam nuo pradėjimo momento, kad valstybė neturėtų įteisinti tokių praktikų, medicinos procedūrų, kurios galėtų kenkti vaikui, ir kad valstybė apsiima ginti jo socialinę aplinką nuo pat pradėjimo momento. Taip pat prašau palaikyti įrašyti vaiko teisę į tėvą ir motiną. Kadangi dabar įstatymų kūrimas vadovaujasi pozityvizmo teorija – kad reikia kiekvieną atvejį aprašyt, kas buvo seniau savaime aišku, tai dabar prašau šį įstatymą sukonkretinti taip, kad būtų kalbama iš vaiko pozicijų kas naudinga vaikui. Šitą įstatymą prašau kurti pamatinių vaiko teisių pagrindu, nepainiojant šio įstatymo su Civilinio kodekso paskirtimi apibrėžti žmogaus teises įsigyti turtą su iš to kilusiais santykiais. Atsižvelgti. 3.4 Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija ir kt.
2013-10-11 Nr. g-2013-113896 Pastaba projektui XIIP-606(2), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354: Mes, atstovaujantys Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinę grupę, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociaciją, kitas nevyriausybines organizacijas, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Seime nuolat siūlomi diskriminaciniai, žmogaus teises pažeidžiantys, įstatymų projektai. Seimo narių grupės pateiktu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio papildymu (XIIP-606(2)), kuriam 2013-10-08 po pateikimo pritarė Lietuvos Respublikos Seimas, bandoma sudaryti prielaidas traktuoti nėštumo nutraukimą kaip vaiko teisės į saugią ir sveiką aplinką pažeidimą. Įstatymo papildymas suteikia teises subjektui, kuris iš principo neturi teisnumo, ir jį įgyja tik nuo gimimo momento pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.2 straipsnį. Kadangi negimęs vaikas (vaisius) negali egzistuoti atskirai nuo motinos, jo teisės, įskaitant teisę į sveiką ir saugią aplinką gali būti užtikrinamos tik teikiant nėščiai moteriai sveikatos priežiūros paslaugas. Tai pabrėžiama Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijoje, kuri vaiko sveikatos apsaugą iki gimimo reglamentuoja kaip paslaugų nėščioms moterims teikimą. Pats vaikas pagal šios Konvencijos 7 straipsnį įregistruojamas ir teises įgyja nuo gimimo momento. Teikiamose įstatymo pataisose nereglamentuojama kada atsiranda teisiniai santykiai, nes yra neįmanoma teisės aktais apibrėžti nuo kada vaisius įgyja teises, kadangi konkretaus vaiko pradėjimo momento neįmanoma nustatyti. Atkreipiame dėmesį, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, 1995 m. Pekino Moterų konferencijos deklaracija, Europos žmogaus teisių teismo praktika suponuoja, jog visuomet turi būti teikiamas prioritetas moters gyvybei ir sveikatai prieš vaisiaus interesus, todėl siūloma įstatymo pataisa daro įstatymą neįgyvendinamą.
Įstatymo papildymu siekiama nepateisinamai suvaržyti nėščios moters teises ir laisves, pažeisti teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir moters kūno vientisumą. Teisės į sveiką aplinką suteikimas vaisiui sukurtų neproporcingą administracinę naštą valstybei, kadangi Vaiko teisių apsaugos kontrolierius privalėtų tirti, ar kiekvieno negimusio, ar gimusio negyvo vaiko atveju nebuvo pažeista teisė į saugią ir sveiką aplinką. Atsižvelgiant į išaugsiantį darbo krūvį, tektų skirti papildomas lėšas įstatymo įgyvendinimui, nors įstatymo teikėjai aiškinamajame rašte rašo netiesą, kad įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Mes, atstovaujantys Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinę grupę, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociaciją, kitas nevyriausybines organizacijas, raginame Lietuvos Respublikos Seimą įstatymo projektą atmesti, o Sveikatos apsaugos ministeriją parengti reprodukcinės sveikatos įstatymą, kuriame būtų numatyta apsauga nuo netyčinio pageidaujamo nėštumo nutraukimo. Atsižvelgti. 3.5 A. Arminaitė 2014-07-08 Nr. g-2014-71646 * Pastaba projektui XIIP-606(2), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Prašau palaikyti siūlymą įrašyti vaiko teisę būti sveikam ir gyvam nuo pradėjimo momento, kad valstybė neturėtų įteisinti tokių praktikų, medicinos procedūrų, kurios galėtų kenkti vaikui, ir kad valstybė apsiima ginti jo socialinę aplinką nuo pat pradėjimo momento. Taip pat prašau palaikyti įrašyti vaiko teisę į tėvą ir motiną.
Kadangi dabar įstatymų kūrimas vadovaujasi pozityvizmo teorija – kad reikia kiekvieną atvejį aprašyt, kas buvo seniau savaime aišku, tai dabar prašau šį įstatymą sukonkretinti taip, kad būtų kalbama iš vaiko pozicijų kas naudinga vaikui. Šitą įstatymą prašau kurti pamatinių vaiko teisių pagrindu, nepainiojant šio įstatymo su Civilinio kodekso paskirtimi apibrėžti žmogaus teises įsigyti turtą su iš to kilusiais santykiais. Atsižvelgti. 4.4 Lietuvos teisės institutas, 2013-05-1412 Pastaba projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
1Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti, patikslinti asmenų ratą,
su kuo bendrauti turi būti užtikrinta galimybė vaikui tuo atveju, kai tėvai gyvena atskirai. Siūloma vietoj „artimų giminaičių“ sąvokos vartoti giminaičių, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, sąvoką. Nepritariame tokiam siūlymui dėl pernelyg plačių galimybių piktnaudžiauti tokia įstatymo nuostata. Kaip matyti iš teismų praktikos, tėvams gyvenant atskirai paprastai kyla daug ginčų tarp tėvų, su kuriais giminaičiais vaikui turėtų būti leista matytis[⁵]. Nesant aiškaus giminaičių apibrėžimo bei spekuliuojant tuo, kad vaikas ne vienintelis gali nuspręsti dėl „emocinių ryšių“ buvimo, gali būti neteisėtai užkirstas kelias tam tikriems artimiems giminaičiams matytis su vaikais. Be to, toks draudimas neleistų atsirasti emociniam ryšiui su artimais giminaičiais, su kuriais sprendimo momentu ryšys buvo laikinai nutrūkęs ar stipriai susilpnėjęs. Atsižvelgti. Atitinkamos Civilinio kodekso pataisos jau priimtos (įstatymas Nr. XIII-241). 4.10
institutas30 Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu
2.
asmenims, teistiems už tyčinius apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nepaisant to, ar išnyko teistumas, uždrausti dirbti bet kokį darbą įstaigose, susijusiose su vaikų auklėjimu, ugdymu bei švietimu, taip pat bet kokiose įstaigose darbą, susijusį su vaikų ugdymu, auklėjimo ar priežiūra. Manome, kad toks draudimas yra nepagrįstai griežtas ir neproporcingas. Apysunkiais nusikaltimais laikomi bet kokie tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta (nebūtinai vėliau teismo paskirta (!), o tiksliau beveik niekada tokia teismo nepaskiriama) didžiausia bausmė nuo 3 iki 6 metų laisvės atėmimo. Tarp tokių nusikaltimų patenka labai platus ratas nusikalstamų veikų, nesusijusių su vaikais, net tokios kaip: antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas ar pagrobtojo naudojimas; antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas, neteisėtas specialios technikos įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti, transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas; neteisėta farmacinė veikla; statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas; kyšininkavimas; papirkimas; apgaulingas apskaitos tvarkymas ir daugelis kitų. Nesuprantama, o ir Projekto teikėjai aiškinamajame rašte nepagrindė, kodėl visiems šiuos nusikaltimus padariusiems asmenims visą likusį gyvenimą negalima dirbti įstaigose, susijusiose su vaikų priežiūra. Pavyzdžiui, kodėl prieš 15-20 metų asmuo, nuteistas už transporto priemonių netinkamą priežiūrą ar remontą, negali dirbti vaikų darželio kiemsargiu? Veikų rato apibrėžimas vien jų pavojingumo laipsniu sudaro sąlygas vaikų „saugojimui“ nuo pernelyg plataus rato asmenų. Ilgalaikėje perspektyvoje tai nesukuria saugesnės aplinkos, bet atvirkščiai – formuoja nepasitikėjimo atmosferą visuomenėje, stigmatizuoja didelę dalį visuomenės narių.
Būtina tikslinti veikų, kurias padariusiems asmenims ribojama teisė dirbti su vaikais, ratą, remiantis nusikalstamų veikų rūšiniu objektu (seksualinės, su narkotikais susijusios ir pan.), nukentėjusiojo požymiu (vaikas) ar kt. Projekto aiškinamajame rašte nurodyti tarptautiniai teisės aktai, numatantys galimybes valstybei taikyti būtinas papildomas priemones dėl vaikų saugumo užtikrinimo (Europos Tarybos konvencijoje dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos bei Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvoje 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR), apsiriboja tam tikromis nusikalstamų veikų rūšimis (seksualiniais nusikaltimais). Be to, šiuose teisės aktuose koncentruojamasi į asmenis, kurie siekia eiti pareigas, susijusias su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Kas yra tiesioginiai ir reguliarūs kontaktai su vaiku, turėtų apibrėžti pati valstybė savo nacionaliniuose teisės aktuose. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Projekte numatytų apribojimų dirbti su vaikais neterminuotą pobūdį. Projekto aiškinamajame rašte nurodyti šiuo metu įstatymuose įtvirtinti neva analogiški apribojimai dirbti pedagogu ar tapti vaiko globėju (rūpintoju) asmeniui, teistam už tyčinį nusikaltimą, reikšmingi tik iki teistumo pabaigos. Jam pasibaigus asmuo laikomas neteistu (BK 97 str.) ir minėtos kliūtys tapti pedagogu ar globėju (rūpintoju) išnyksta.
Užsienio valstybių baudžiamieji ir kiti įstatymai numato sprendimo dėl uždraudimo užsiimti tam tikra veikla individualizavimo būtinybę: asmens pavojingumą ir recidyvo riziką įvertina teismas arba kita institucija ir tik tada yra priimamas sprendimas, ar būtina uždrausti asmeniui užsiimti veikla, kur jis turės nuolatinių kontaktų su vaikais, ir jei būtina – kokiam terminui (laikinai ar neterminuotai, diferencijuoti draudimo terminą pagal padaryto nusikaltimo pavojingumą). Be to, svarbu numatyti galimybę peržiūrėti sprendimą, ypač jei paskirtas neterminuotas draudimas dirbti Projekte minimose įstaigose. Atsižvelgti. 4.14 LSA, 2013-05-27 g-2013-634030 Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 47 (1) ir 56 (1) straipsniais įstatymo projekto. Savivaldybių specialistams lieka neaišku, kaip šią idėją reikės realiai įgyvendinti, pvz., kaip kandidatui į darbo vietą reikės pateikti įrodymą, kad jis neteistas už minėtus nusikaltimus, kokia tvarka jam Informatikos ir ryšių departamentas prie LR VRM išduos pažymą apie tai, o gal šiuos duomenis gaus pats darbdavys taip, kaip dabar kandidatas darbo vietai užimti yra tikrinamas STT? Atsižvelgti. 4.22 Lietuvos savivaldybių asociacija V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu
3Perskaičius projektų straipsnius apie fizinių bausmių draudimą,
susidaro įspūdis, kad gavus vieną pranešimą priimamas sprendimas paimti vaiką, o tėvams griežčiau sudrausminus vaiką, pašaliniam asmeniui manant, kad patiriamas psichologinis smurtas, būtina nedelsiant kviesti tarnybas ir paimti vaiką. Reikėtų keisti ir konkretinti šią formuluotę. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. 4.23 Lietuvos teisės institutas V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
nuostatoms. Pirmiausia, jos suformuluotos labai netiksliai: išplečiamas ir nustatomas nebaigtinis sąrašas pagrindų, kai vaikas gali būti paimamas iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, be to, Projekte tie pagrindai yra labai aptakūs ir bendri, apimantys ir absoliučioje daugumoje šeimų nutinkančias kasdienes situacijas, kurios nėra susijusios su vaiko žeminimu, bet ribojančios jo elgesį, norus, įtraukiančios į pareigų ir atsakomybių šeimoje pasidalinimą ir pan. Neaišku, ką reiškia „pranešimas apie būtinumą užtikrinti ir ginti vaiko teises ir interesus“. Gavusi tokį pranešimą (net nesvarbu, iš kur), net nesvarstydama apie jo pagrįstumą, Vaiko teisių apsaugos institucija, nepaisant žmogaus teisės į šeimos ir privatų gyvenimą, turi „įsibrauti“ į šeimos būstą. Dar daugiau: „nustačiusi piktnaudžiavimo tėvų valdžia, nesirūpinimo vaiku, žiauraus elgesio ar kt. faktą“ ji gali paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų. Išties įdomu tai, kad pakanka nustatyti bet kokį „kt. faktą“. Svarbu ir tai, kad vienintelė Vaiko teisių apsaugos institucija šiuo atveju nusprendžia, kad vaiką reikia paimti ir apgyvendinti šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos įstaigoje – nesvarbu nei tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus, nei ir tai, ar vaikui tikrai blogai su jo tėvais.
Be to, kyla klausimas, ar tikrai ginami vaiko interesai nustatant teisę vaiko teisių institucijoms nustačius vienkartinį faktą (pvz., tėvas nepasirūpino vaiku – laiku nedavė vaistų nuo kosulio, ar pamiršo išvirti vakarienę, nebuvo prie vaiko tuo atveju, kai jis krito nuo laiptų ir prasiskėlė galvą; tėvai išgėrė butelį vyno ir vaikai tai pamatė („daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu“ – Projektu siūlomo 56(1) straipsnio 1 dalis)) atimti vaiką iš tėvų ir jį apgyvendinti šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos įstaigoje (kad ir „tik“ iki teismo sprendimo). Projekte būtina tikslinti tiek vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų pagrindus, tiek šio proceso tvarką, kad įstatymo raidė brėžtų aiškias gaires praktikai, iki minimumo mažinančias galimybes piktnaudžiauti ar labai plačiai interpretuoti neaiškias nuostatas (tokios jos yra Projekte) jas įgyvendinantiems pareigūnams, sprendžiant jautrius vaiko teisės gyventi su savo tėvais, žmogaus teisės į šeimos ir privataus gyvenimo apsaugos klausimus. Pirmiausia, svarbu aiškiai ir vienareikšmiškai įvardinti atvejus, kai vaikas gali būti paimamas iš šeimos nedelsiant. Esame įsitikinę, kad šiems atvejams apibrėžti turi būti įtvirtintas baigtinis pagrindų ar kriterijų sąrašas, aiškiai charakterizuojantis aptariamas situacijas ir vaiko paėmimą iš jo tėvų ar kitų teisėtų atstovų kaip ultima ratio. Mūsų manymu, galiojančiame įstatyme 56 straipsnyje numatytoji „grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei“ yra tam tinkama. Tik šiais, išties kritiniais atvejais vaiką iš šeimos paimti galėtų policija be vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimo.
Esant kitiems atvejams, pažeidžiantiems vaiko teises ar interesus, kuriuos sąlyginai galėtume pavadinti
„nedegančiais“ arba lėtiniais, Projekte turėtų būti aiškiai įtvirtinta
valstybės institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą, taikomų priemonių tam tikra diferenciacija ir seka. Pirmiausia, mūsų nuomone, turėtų būti priimamas sprendimas dėl pagalbos šeimai ir vaikui reikalingumo bei, nustačius poreikį, pagalbos plano sudarymo ir jo įgyvendinimo (problemos ir poreikių identifikavimas, reikalingų suteikti paslaugų nustatymas ir suplanavimas ir pan.), o ne Projekte siūlomas sprendimas dėl vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų (56(1) straipsnio 1 dalis). Tik šiam žingsniui nedavus norimų rezultatų turėtų/galėtų būti sprendžiama dėl vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų teisėtų jo atstovų. Šiais atvejais nusprendus vaiką paimti iš jo šeimos, tai turėtų būti daroma dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Atsižvelgti. 4.27 Lietuvos savivaldybių asociacija V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
straipsnius apie fizinių bausmių draudimą, susidaro įspūdis, kad gavus vieną pranešimą priimamas sprendimas paimti vaiką, o tėvams griežčiau sudrausminus vaiką, pašaliniam asmeniui manant, kad patiriamas psichologinis smurtas, būtina nedelsiant kviesti tarnybas ir paimti vaiką. Reikėtų keisti ir konkretinti šią formuluotę. Atsižvelgti. 4.32 Laima Normantaitė, 2013-05-06 g-2013-5791 V * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Prašau Jūsų sustabdyti Seimo narių O. Valiukevičiūtės ir R. Šalaševičiūtės Seimui pateiktų vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo ir su jais susijusių įstatymo pakeitimų projektų
XIIP-309, NR. XIIP-320, NR. XIIP-307, NR. XIIP-308, NR. XIIP-309) priėmimą, nes jie grubiai pažeidžia LR Konstituciją, LR piliečių teises, griauna šeimos institutą ir Lietuvos Respublikos ateitį. Aukščiau paminėtų įstatymo pakeitimo projektų priėmimo pasekmė yra netoleruotina:
teisinė sistema ir nekaltumo prezumpcija. Pagal įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIP-321, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įgauna teisę be teismo sprendimo atimti vaiką. 5. Numatomi įstatymo pakeitimai patys savaime yra smurtas prieš vaiką, nes nėra didesnio streso vaikui kaip atskirtis nuo tikrųjų tėvų. Paprastais žodžiais tariant:
kurio LR piliečio galima bus atimti vaiką už bet ką ir be teismo sprendimo. 2. Patys tėvai, iš kurių atėmė vaiką, susimokės valstybei, t.y. finansuos įstatymo įgyvendinimą. 3. Tėvai, pradėję apie tai kalbėti viešai, bus nubausti. Peticiją prieš šių įstatymo pakeitimų projektų priėmimą vos per kelias dienas pasirašė daugiau kaip 4.400 LR piliečių ir kiekvieną dieną parašų vis daugėja. Visų Lietuvos Respublikos esamų ir būsimų piliečių vardu, prašau Jūsų įsigilinti į šiuos įstatymo pakeitimo projektus, jų keliamas grėsmes ir pasekmes, sustabdyti jų priėmimą ir išsiaiškinti, kodėl 2013 m. balandžio 9 d. Seimo narės Ona Valiukevičiūtė ir Rimantė Šalaševičiūtė pateikė Seimui įstatymo pakeitimo projektus akivaizdžiai prieštaraujančius LR Konstitucijai, griaunančius LR piliečių ir šeimų gerovę. Atsižvelgti. 4.33 Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija 2013-05-14 g-2013-5879 V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
XIIP-317 ir NR. XIIP-321 Vienareikšmiškai pasisakydama prieš smurtą ir būdama už tai, kad vaikai augtų šeimoje, taip pat pritardama, kad šeimoje prieš vaikus neturi būti smurtaujama, NŠTA nepritaria Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo XIIP-317 ir XIIP-321 projektams kaip galintiems padidinti tėvų įtampą, o tuo pačiu ir smurtavimą prieš vaikus. Matydami, jog kova su smurtu vien kaltinančiomis ir kontroliuojančiomis priemonėmis neduos rezultato, raginame sutelkti dėmesį į tų priemonių ir būdų stiprinimą, kurie efektyviausiai padeda tėvams auklėti ir ugdyti vaiką, nenaudojant smurto. Nesmurtinio elgesio su vaikais klausimas negali būti sprendžiamas tais būdais, kurie iki šiol buvo taikomi, nes akivaizdu, kad jie nėra efektyvūs. Manome, kad teikiamuose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo XIIP-317 ir XIIP-321 projektuose: · neribotai išplėstas smurto prieš vaiką apibrėžimas ne tik draudžia tėvams auklėjimo veiksmus, susijusius su aiškiu ribų nustatymu, kai vaikas elgiasi nepriimtinai, bet ir pačiam vaikui užkerta kelią patyriminiam mokymuisi, kurio dalis yra nelaimingi nutikimai, pasekmės; · šiuo metu nesant adekvačios pagalbos auklėjimo klausimais, mokymų tėvams, smurto prevencijos sistemos, siūlomi pakeitimai įtvirtintų smurtą prieš tėvus ir tuo skatintų smurtinį auklėjimo modelį; · vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti vertinamas kaip smurtinis veiksmas, pažeidžiantis fundamentalią vaiko teisę į savo šeimą ir ekosistemą. Gyvenimas kūdikių namuose ir dideliuose globos namuose trikdo vaiko raidą ir yra institucinio smurto prieš vaiką išraiška. Suaugusių atveju iš artimos aplinkos siūloma laikinai šalinti smurtautoją, ne auką; · kontrole ir baudimu grįsta tėvų priežiūra (taip pat kiti veiksniai) atvedė į katastrofišką situaciją, kai Lietuva pirmauja pasaulyje didžiųjų institucijų vaikams skaičiumi ir vaikų skaičiumi juose. Eurochild bei kitos europinės struktūros reikalauja IŠ ESMĖS keisti šioje srityje susiklosčiusią situaciją.
Tačiau pirmininkavimo ES kontekste Lietuva vietoje to, kad imtųsi radikalių priemonių, jog vaikai nebūtų paimami iš šeimos, o būtų teikiama efektyvi pagalba šeimai, svarsto priešinga kryptimi veiksiantį įstatymą! Esame įsitikinę, kad visuomenėje besitęsiantį smurto vešėjimą gali nutraukti tik nuo vaikystės skatinami kitokie tarpusavio santykiai, grindžiami pagarba ir meile kitam asmeniui. Natūraliausiai tokių santykių žmogus išmoksta šeimoje. Niekas vaikui neatstos šeimos, ir valstybės kišimasis į šią sritį turi būti ypač diskretiškas. Jei santykiai šeimoje tampa įtempti ir tai gali pereiti į smurtą, tokiai šeimai reikia pagalbos, o ne bausmių. Mūsų visų pastangos turi būti nukreiptos į prevencijos ir pagalbos šeimai sistemos kūrimą. Kol pastangos bus kreipiamos į galios kovas, baudimą ir persekiojimą, smurtas mūsų šalyje tik didės. Šiuo metu teikiamos pataisos nėra naudingos nė vienai šaliai – nei valstybei (kuriai reikėtų daug gausiau administruoti ir fiksuoti nuobaudas ir nusižengimus įstatymui bei rūpintis iš šeimų paimtais vaikais), nei tėvams (kurie dažnai elgiasi smurtiškai dėl savo bejėgiškumo ar nemokėjimo kitaip spręsti konfliktų; to baudimu nepataisysime, o paskatinsime), nei vaikams (kurių situacija nepagerės dėl to, jog jų tėvai gąsdinami, ar dėl to, kad vaikai bus atimami iš šeimos,). Primename, kad tėvai yra pirmieji ir pagrindiniai savo vaikų auklėtojai, o šeima yra autonominis kolektyvinis darinys, jame veikia tradicijos, pasirinkti auklėjimo ir ugdymo principai, gerbiamas ir saugomas privatumas. Todėl siūlome nepritarti siūlomiems įstatymo pakeitimams ir nuosekliai dirbti šiomis kryptimis: · Daryti viską, kad vaikai nepatektų į vaikų globos namus; · Daryti viską, kad dabar vaikų globos namuose esantys vaikai būtų globojami šeimose (globėjų šeimų šiuo metu mažėja).
Kad vaikai nepatektų į vaikų globos namus, būtina stiprinti šeimą ir kurti jai palankią aplinką įvairiomis priemonėmis: · Realiai užtikrinti prevencines paslaugas ir paslaugų plėtotę šeimai, atsidūrusiai krizėje; · Įgyvendinti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą; · Plėtoti pasirengimo santuokai ir šeimai sistemą; · Diegti privalomą konsultacijų prieš skyrybas sistemą; · Sistemingai formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą per žiniasklaidą; · Plėtoti institucinę sistemą, skirtą šeimai palankios aplinkos puoselėjimui. Atsižvelgti. 4.34 Lietuvos mokinių parlamentas, 2013-05-16 g-2013-5966 V * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Lietuvos mokinių parlamento Vaiko gerovės darbo grupės pozicija, kuria siekiama išreikšti jaunimo nuomonę dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje Lietuvos mokinių parlamento Vaiko gerovės darbo grupė (toliau - LMP darbo grupė), nagrinėdama problemą dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje, reiškia didelį susirūpinimą dėl per mažo dėmesio, skiriamo smurto prevencijai, bei jaunajai kartai rodomo iškreipto visuomenės požiūrio. LMP, kaip aukščiausia mokinius atstovaujanti institucija, griežtai pasisako prieš bet kokį smurtą.
Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių komitetas yra ne kartą išreiškęs susirūpinimą dėl Lietuvos visuomenės toleruojamų fizinių bausmių taikymo vaikams, įžvelgiame problemą iškreiptame visuomenės požiūryje į smurtą. Net 52 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad vaikų fizinės bausmės yra pateisinamos.
Didelį susirūpinimą kelia ir visuomenės abejingumas mušamiems vaikams, smurtas apibūdinamas kaip „senosios auklėjimo tradicijos”.
Plimuto universiteto mokslininkų atliktais tyrimais, stiprus stresas, kurį sukelia fizinės bausmės, žmogaus organizmą gali paversti itin pažeidžiamu ir negalinčiu pasipriešinti ligoms. Tyrimų metu nustatyta, kad net 60 proc. astma sergančių asmenų ir net 70 proc. vėžiu sergančių žmonių patirdavo smurtą vaikystėje. Duke'o universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad su smurtu susidūrusių vaikų DNR nusilpsta ir prilygsta senstančių žmonių. Smurto sukeltos vaikystės traumos palieka pėdsaką visam gyvenimui – tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai.
artimoje aplinkoje, pasąmonėje susiformuoja iškreiptas šeimos vaizdas. Smurtaujantys tėvai nesudaro autoriteto vaikų akyse. Agresija dažnai prasideda vaikams artimoje aplinkoje, iš kurios plinta į visuomenę. Be to, vaikai, prieš kuriuos smurtaujama, labiau linkę ir patys tuo naudotis – taip sukuriamas vadinamasis „smurto ciklas“.
Agresija įbaugina, trukdo žmogaus vystymuisi ir, svarbiausia, tobulėjimui, asmenybės formavimuisi.
į išlikimą, orumą, sveikatą, gerovę, raidą saugioje aplinkoje. Apibendrindami poziciją Lietuvos mokinių parlamento Vaiko gerovės darbo grupės nariai pabrėžia - vaikai Lietuvoje nėra apsaugoti nuo prievartos artimiausioje aplinkoje. Nukentėjęs vaikas beveik niekada nesikreipia pagalbos. Sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą svarbu ugdyti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus, kompleksiškai šalinti jo priežastis, sukurti vaikams ir smurtautojams pagalbos ir prevencijos priemonių sistemą. Fizinių bausmių draudimas skirtas ne nubausti kuo daugiau tėvų, bet sudaryti teisinį pagrindą visuomenės sąmoningumo kėlimui bei alternatyvių auklėjimo metodų plėtrai. Atsižvelgti. 4.35 LSA, 2013-05-27 g-2013-6340 V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Savivaldybės pritaria fizinės bausmės ir smurto prieš vaikus, kaip edukacinio pobūdžio priemonių, įteisinimui. Tuo pačiu pabrėžiame, kad inicijuojami pakeitimai turi ne tik teorinę, bet ir svarbią praktinę pusę, dėl kurios savivaldybių specialistams iškilo daugybė klausimų ir abejonių. Atsižvelgti. 4.36 Ieva Verhovodka, 2013-07-12 g-2013-8437 V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Aš, Ieva Verhovodka, Lietuvos Respublikos pilietė, susipažinusi su pasiūlymais, Prieštarauju žemiau nurodytiems įstatymų pakeitimams.
Labai prašau juos atmesti: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 10, 49, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-317 (teikia O. Valiukevičiūtė). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 471 ir 561 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-321 (teikia R. Šalaševičiūtė). Atsižvelgti. 4.37 Antonas Taraev, 2013-07-12 g-2013-8438 V * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Aš, ir mano žmona, esame labai susirūpinę dėl Onos Valiukevičiūtės ir Rimantės Šalaševičiūtės siūlomo vaikų teisių apsaugos įstatymo pakeitimų projekto. Iš karto norėčiau pažymėti, kad esu prieš smurtą šeimoje - savo sūnų auklėjame be fizinio ar psichologinio smurto ir manome, kad tai geriausias būdas, tačiau tai - kiekvienos šeimos reikalas ir valstybė turėtų įsikišti tikrai kraštutiniais atvejais, kai vaikui tikrai gresia pavojus. Siūlomi pakeitimai labai miglotai apibrėžia tai, kas yra
"tikrai" ir palieka be galo daug erdvės interpretacijoms bei
suteikia institucijoms perdaug teisių ardyti šeimas, naikinti vaikų teisę džiaugtis buvimu prigimtinėje šeimoje. Iš esmės, siūloma grubiai sistematizuoti vaikų auklėjimą, perduoti šią šeimos pareigą į valstybės rankas - ardyti šeimos institutą ir griauti valstybės pamatus. Išanalizavus kitų šalių pavyzdžius, nesudėtinga įžvelgti ateitį ir suprasti, juk šis įstatymas - tik pradžia. Ar Jūs norite, kad Jūsų vaikams būtų aiškinama, kaip jie turi auklėti savo vaikus? Ar norite, kad atimtų Jūsų anūkus, nes Jūsų vaikai neaprengė jų pagal valstybės standartus, negalėjo nupirkti jiems naujausio mobiliojo telefono, vaikui sušalus davė jam aviečių arbatos, o ne antibiotikų?
Ar norite, kad jį atimtų todėl, kad tėvai vaikui sugalvojo duoti vyrišką arba moterišką vardą nesulaukę kol jis save "socialiai" identifikuos, neleido žiūrėti pornografinio pobūdžio animacinių filmų tiek valandų per dieną, kiek numato normatyvai? Dabar tai skamba absurdiškai, bet tai tik pradžia ir šis absurdas greit gali tapti niūria realybe. Labai prašome tvirtai pasisakyti už sveiką protą ir prieš įstatymo pakeitimų priėmimą. Atsižvelgti. 4.38 Sonata Malakauskienė,2013-07-12 g-2013-8439 V * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Esu PRIEŠ Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimus siūlomus O. Valiukevičiūtės ir R. Šalaševičiūtės. Labai prašau nepatvirtinti šių pakeitimų. Kviečiu į atvirą diskusiją su visuomene dėl šių klausimų. Atsižvelgti. 4.39 V.Deviatnikovaitė-Vaškienė, 2013-07-12 g-2013-8434 V * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Aš, Viktorija Deviatnikovaitė - Vaškienė esu PRIEŠ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus! Atsižvelgti. 4.40 Rimantas Kadzys, 2013-07-12 g-2013-8435 V * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354: Aš, Rimantas Kadžys esu PRIEŠ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus! Atsižvelgti 4.41 Justinas Žilionis, 2013-07-12 g-2013-8436 V * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Aš, Justinas Žilionis esu PRIEŠ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus! Atsižvelgti. 4.42 Inga Rakitskytė, 2013-07-12 g-2013-8433 V * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
Aš, Inga Rakitskyte, susipažnusi su pasiūlymais, Prieštarauju Seimo narių Onos Valiukevičiūtės ir Rimantės Šalaševičiūtės Seimui pateiktų vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo pakeitimų ir su jais susijusių įstatymo pakeitimų projektų (Nr. XIIP-317, Nr. XIIP-321, Nr. XIIP-322, Nr. XIIP-323, Nr. XIIP-319, NR. XIIP-309, NR. XIIP-320, NR. XIIP-307, NR. XIIP-308, NR. XIIP-309) priėmimui, nes jie grubiai pažeidžia LR Konstituciją, LR piliečių (tarp jų ir vaikų) teises, griauna šeimos institutą ir Lietuvos Respublikos ateitį. Pati gyvenu Norvegijoje, žinau identiško įstatymo šioje šalyje veikimo pasekmes (Įstatymo abstraktumas/nekonkretumas pats savaime yra užprogramuotas nesėkmei jį taikant: įstatymas toks abstraktus, kad leidžia atimti vaiką iš bet ko ir bet kada - Vaikų apsaugos tarnybos darbuotojai tuo piktnaudžiauja; Vaikų apsaugos tarnybos darbuotojų aplaidumas ir kitos klaidos - nepakaltinami, o esant reikalui – apginami melu; ir 1.1.). Norvegijos piliečių siekis šiuo metu yra panaikinti „Barnevern“ kaip instituciją arba iš pagrindų ją reorganizuoti, pradedant nuo įstatymų. Ar mes norime kopijuoti kitu šalių Nesėkmingus projektus ir diegti juos savo šalyje? Siūlau kurti savo, geresnius, įstatymus ir labai rimtai mokytis iš svetimų klaidų. Kaip minėto įstatymo pasekmė Norvegijoje yra įsikūrusių daug puikiai veikiančių įvairios pagalbos teikimo šeimoms, konsultavimo institucijų (-PMTO (Parent Management Training-Oregon), Šeimos apsaugos tarnyba, šeimos fondas ir 1.1.). Tai puikios, nepalyginamai efektyviau veikiančios prevencinės priemonės. Reikia įsisavinti ir efektyviai pritaikyti sėkmingai veikiančias prevencines priemones vietoj nesėkmingai veikiančio įstatymo. Atsižvelgti 4.47 LTI, 2013-05-14 g-2013-587330 Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354: 2.
už tyčinius apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nepaisant to, ar išnyko teistumas, uždrausti dirbti bet kokį darbą įstaigose, susijusiose su vaikų auklėjimu, ugdymu bei švietimu, taip pat bet kokiose įstaigose darbą, susijusį su vaikų ugdymu, auklėjimo ar priežiūra. Manome, kad toks draudimas yra nepagrįstai griežtas ir neproporcingas. Apysunkiais nusikaltimais laikomi bet kokie tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta (nebūtinai vėliau teismo paskirta (!), o tiksliau beveik niekada tokia teismo nepaskiriama) didžiausia bausmė nuo 3 iki 6 metų laisvės atėmimo. Tarp tokių nusikaltimų patenka labai platus ratas nusikalstamų veikų, nesusijusių su vaikais, net tokios kaip: antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas ar pagrobtojo naudojimas; antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas, neteisėtas specialios technikos įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti, transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas; neteisėta farmacinė veikla; statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas; kyšininkavimas; papirkimas; apgaulingas apskaitos tvarkymas ir daugelis kitų. Nesuprantama, o ir Projekto teikėjai aiškinamajame rašte nepagrindė, kodėl visiems šiuos nusikaltimus padariusiems asmenims visą likusį gyvenimą negalima dirbti įstaigose, susijusiose su vaikų priežiūra. Pavyzdžiui, kodėl prieš 15-20 metų asmuo, nuteistas už transporto priemonių netinkamą priežiūrą ar remontą, negali dirbti vaikų darželio kiemsargiu? Veikų rato apibrėžimas vien jų pavojingumo laipsniu sudaro sąlygas vaikų „saugojimui“ nuo pernelyg plataus rato asmenų. Ilgalaikėje perspektyvoje tai nesukuria saugesnės aplinkos, bet atvirkščiai – formuoja nepasitikėjimo atmosferą visuomenėje, stigmatizuoja didelę dalį visuomenės narių.
Būtina tikslinti veikų, kurias padariusiems asmenims ribojama teisė dirbti su vaikais, ratą, remiantis nusikalstamų veikų rūšiniu objektu (seksualinės, su narkotikais susijusios ir pan.), nukentėjusiojo požymiu (vaikas) ar kt. Projekto aiškinamajame rašte nurodyti tarptautiniai teisės aktai, numatantys galimybes valstybei taikyti būtinas papildomas priemones dėl vaikų saugumo užtikrinimo (Europos Tarybos konvencijoje dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos bei Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvoje 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR), apsiriboja tam tikromis nusikalstamų veikų rūšimis (seksualiniais nusikaltimais). Be to, šiuose teisės aktuose koncentruojamasi į asmenis, kurie siekia eiti pareigas, susijusias su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Kas yra tiesioginiai ir reguliarūs kontaktai su vaiku, turėtų apibrėžti pati valstybė savo nacionaliniuose teisės aktuose. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Projekte numatytų apribojimų dirbti su vaikais neterminuotą pobūdį. Projekto aiškinamajame rašte nurodyti šiuo metu įstatymuose įtvirtinti neva analogiški apribojimai dirbti pedagogu ar tapti vaiko globėju (rūpintoju) asmeniui, teistam už tyčinį nusikaltimą, reikšmingi tik iki teistumo pabaigos. Jam pasibaigus asmuo laikomas neteistu (BK 97 str.) ir minėtos kliūtys tapti pedagogu ar globėju (rūpintoju) išnyksta.
Užsienio valstybių baudžiamieji ir kiti įstatymai numato sprendimo dėl uždraudimo užsiimti tam tikra veikla individualizavimo būtinybę: asmens pavojingumą ir recidyvo riziką įvertina teismas arba kita institucija ir tik tada yra priimamas sprendimas, ar būtina uždrausti asmeniui užsiimti veikla, kur jis turės nuolatinių kontaktų su vaikais, ir jei būtina – kokiam terminui (laikinai ar neterminuotai, diferencijuoti draudimo terminą pagal padaryto nusikaltimo pavojingumą). Be to, svarbu numatyti galimybę peržiūrėti sprendimą, ypač jei paskirtas neterminuotas draudimas dirbti Projekte minimose įstaigose. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto numonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT) 2017-03-10 Nr. g-2017-3123 * Atsakydami į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. vasario 27 d. gautą Jūsų prašymą, pateikiame nuomonę (pastabas, pasiūlymus) dėl šių įstatymų projektų: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas Nr. 1), Civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-356 (toliau – Projektas Nr. 2), Civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-357 (toliau – Projektas Nr. 3), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-358 (toliau – Projektas
255
1Projekto Nr.
Projekto Nr. 1 24 straipsnio 5 dalis formuluotė neaiški, todėl gali sukelti keblumų ją taikant. Neaišku, kokia šios normos paskirtis. Jeigu joje siekiama įtvirtinti asmenų atsakomybę už tam tikrų pareigų nevykdymą, turi būti aiškiai įvardyti subjektai, kuriems tokios pareigos kyla, taip pat apibrėžtas pareigų turinys (pvz., neaišku, ką reiškia formuluotė
„galimą vaiką[o] teisių pažeidimą“) ir nustatytos atsakomybės sąlygos
bei atsakomybės rūšis. Pagal siūlomą formuluotę neaišku, kokias pasekmes sukelia veiksmų kvalifikavimas kaip bendrininkavimo ir (ar) aplaidaus pareigų atlikimo. Šioje normoje pavartota sąvoka „bendrininkavimas“ yra baudžiamojoje teisėje vartojamas terminas, kuris suponuotų baudžiamąją atsakomybę, tačiau tokiu atveju atsakomybė turėtų būti reglamentuojama Baudžiamajame kodekse. Be to, terminas „bendrininkavimas“ baudžiamojoje teisėje turi konkretų turinį (žr. BK 24, 25, 26 straipsnius), su kuriuo šioje normoje vartojama sąvoka nėra suderinta. Taip pat nesuprantamai pavartoti jungtukai ir (ar), tai kelia neaiškumų, kokiais atvejais veiksmai (neveikimas) bus vertinami kaip bendrininkavimas, o kokiais atvejais - kaip aplaidus pareigų atlikimas. Be to, neaišku, koks turinys suteikiamas žodžių junginiui „aplaidus pareigų atlikimas“, kokiems subjektams tai taikoma ir kokias pasekmes sukelia bei kokią atsakomybę užtraukia taip kvalifikuoti veiksmai. BK yra savarankiška nusikalstamos veikos sudėtis - nepranešimas apie nusikaltimą (BK 238 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad pagal BK 238 straipsnio 2 dalį už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai. Be to, šio nusikaltimo subjektas gali būti tik fizinis asmuo. Jeigu Projekto Nr.
Jeigu Projekto Nr. 1 24 straipsnio 5 dalies norma siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę, svarstytinas jos suderinimas su šia BK norma, o esant siekiui nustatyti švelnesnę atsakomybės rūšį - tai taip pat turi būti aiškiai ir konkrečiai įvardyta, nurodant atsakomybę užtraukiančius veiksmus, jų subjektus ir pan. Pritarti. Šios straipsnio dalies atsisakoma. 1.3
252545 Taip pat pažymėtina, kad Projekto Nr. 1 24 straipsnio 4, 5 straipsnio nuostatos turėtų būti suderintos su to paties įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei 35 straipsniu ir išdėstytos nuosekliai viename straipsnyje. Pritarti
301
straipsnyje įtvirtintus darbo apribojimus asmenims, pripažintiems kaltais už išvardytas nusikalstamas veikas, įtraukiant ir kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus. 28 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio formuluotė „neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą“ (esanti ir galiojančios įstatymo redakcijos 571straipsnyje) reiškia, kad draudimai dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla būtų taikomi iki gyvenimo pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad asmenims, pripažintiems kaltais dėl bent vieno iš nurodytų nusikaltimų, taikomi itin griežti ribojimai (draudimai) be teisės pasitaisyti, siūlytume apsvarstyti šių ribojimų proporcingumo klausimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl teisės į privatų gyvenimą ribojimo proporcingumo panašioje situacijoje, kai asmens duomenys apie padarytą lytinio pobūdžio nusikaltimą prieš nepilnametį buvo įrašyti į atitinkamą registrą, sukeldami tam tikrus apribojimus asmeniui, ir atmestas jo prašymas šiuos duomenis panaikinti, vertino tai, kad pagal nacionalinę teisę duomenys, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, saugomi ilgą laikotarpį (20-30 m.), tačiau šiam pasibaigus ir nepadarius naujų nusikaltimų asmuo turi teisę reikalauti juos panaikinti. Be to, Teismas akcentavo asmens galimybę pateikti prašymą prokurorui (turint galimybę šio sprendimą vėliau skųsti teismui) panaikinti duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką, jeigu jų saugojimas nebėra tikslingas atsižvelgiant į duomenų kaupimo tikslą, padaryto nusikaltimo pobūdį, asmens amžių, buvusį nusikaltimo padarymo metu, nuo nusikaltimo padarymo praėjusį laiką, asmenybės pasikeitimą. Atsižvelgdamas į tai Teismas sprendė, kad valstybėje egzistuojanti teisinė duomenų apie teistumą panaikinimo procedūra užtikrina nepriklausomą duomenų saugojimo teisėtumo kontrolę, grindžiamą apibrėžtais kriterijais, ir suteikia pakankamą bei adekvačią teisės į privatų gyvenimą apsaugos garantiją, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, pateisinantį duomenų įrašymą į registrą. EŽTT pripažino, kad duomenų saugojimas labai ilgą laikotarpį galėtų kelti Žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio pažeidimo grėsmę, tačiau pabrėždamas asmens galimybę kreiptis dėl duomenų panaikinimo sprendė, kad nagrinėjamu atveju duomenų saugojimo laikas nebuvo neproporcingas siekiant konkretaus jų saugojimo tikslo (žr.
Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą byloje B. B. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 5335/06). Atsižvelgiant į galimą EŽTK 8 straipsnio pažeidimo grėsmę, svarstytina, ar neturėtų būti numatyta Projekto Nr. 1 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų (draudimų) taikymo peržiūrėjimo galimybė praėjus tam tikram konkrečiai apibrėžtam, net jeigu ir labai ilgam, laiko tarpui, pvz., 20 ar 25 metams. Pritarti. 1.5
42
nuostata, kad leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, diskutuotina. Sutiktina, kad CPK XXXIX skyriuje („Bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka“) reglamentuojamo teismo leidimo instituto paskirtis yra užtikrinti vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių teisių apsaugą. Kita vertus, reikėtų įvertinti, ar teismo leidimo institutas yra tinkama procesinė bylų dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo tvarka. Abejonės dėl šio instituto tinkamumo kyla dėl to, kad teismo leidimo išdavimo tvarka paprastai sprendžiami klausimai, kai nėra ginčo, t. y. procesas yra supaprastintas, prioritetiškai rašytinis (CPK 582 straipsnio 1 dalis). Be to, šiuo atveju ypač svarbu tai, kad pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį teismo nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti išduoti teismo leidimą neskundžiama apeliacine tvarka.
Atsižvelgiant į bylų dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjimo tvarkos ypatumus, svarstytina, ar tai yra tinkama procesinė tvarka spręsti klausimams dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta, kad ši procesinė tvarka nurodytu atveju taikytina, siūlytume inicijuoti CPK XXXIX skyriaus nuostatų pakeitimus, taikytinus nagrinėjant bylas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą, numatant tokių bylų nagrinėjimą žodinio proceso tvarka bei įtvirtinant galimybę apskųsti teismo nutartį apeliacine tvarka. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 42 str. 1.6
4166
Projekto Nr. 1 41 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies 5 punkto suderinamumą: 3 dalyje numatyta, kad pagalbos planas sudaromas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, o 5 dalies 5 punkte nurodyta, kad nustatęs, jog pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku <...>, atvejo vadybininkas kreipiasi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Neaišku, ar pagal 5 dalies 5 punktą būtina laukti 12 mėnesių, ar šis terminas gali būti trumpesnis, jeigu jis pakankamas atitinkamoms išvadoms padaryti. Pritarti. 1.7
36
Nr. 1 nuostatų (pvz., 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 40 straipsnio 4 dalis, 42, 43 straipsniai) neaiškus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą teisinis kvalifikavimas ir sukeliamos pasekmės.
Vaiko paėmimas iš esmės traktuojamas kaip faktinis, o ne juridinis, t. y. teisines pasekmes sukeliantis, veiksmas, taigi lieka neaišku, kokius teisinius padarinius faktinis vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo teisėtų atstovų sukelia tiek pačiam vaikui, tiek jo atstovams pagal įstatymą. Projekto Nr. 1 nuostatose vaiko paėmimas nesiejamas su vaiko atstovų statusu vaiko atžvilgiu, t. y. jų teisėmis ir pareigomis vaikui. Numatyta tik galimybė spręsti klausimą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, tačiau globos (rūpybos) nustatymas savaime nereiškia tėvų (ar kitų vaiko atstovų) teisių ar pareigų vaikams pasikeitimo. Pagal CK 3.160 straipsnį, reglamentuojantį tėvų valdžios pasibaigimą, tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų šios knygos nustatyta tvarka.
CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi; tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; pagal 3.157 straipsnį tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus, 3.159 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja; už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose; ir pan. Taigi lieka neaiškus šių ir kitų tėvų teises ir pareigas vaikams nustatančių normų santykis su siūlomu reglamentavimu dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą. Šie neaiškumai turėtų būti išspręsti, o reglamentavimas - nuoseklus ir suderintas. Projekto Nr. 2 25 straipsniu siūloma išdėstyti nauja redakcija CK 3.262 straipsnį, o jo 2 dalyje numatyti, kad nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju (t. y. teismo leidimo pagrindu paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą), vaiko globėjas (rūpintojas) savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu įgyvendina subsidiariai, t. y. tiek, kiek šių teisių ir pareigų neturi galimybės įgyvendinti vaiko tėvai, kurių valdžia nėra apribota.
Tačiau ši nuostata neišsprendžia pirmiau minėtų klausimų, nes neaišku, kokie atvejai vertintini kaip tėvų negalėjimas įgyvendinti savo teisių ir pareigų (ar tai faktinė, ar teisinė sąvoka ir kokiu pagrindu ji nustatytina), taip pat kaip ir kokias teises galės įgyvendinti tėvai, kai vaikas iš jų paimtas (atsižvelgiant į vaiko paėmimo pagrindą, kitas aplinkybes), kaip bus sprendžiami klausimai dėl tėvų atsakomybės už jų pareigų nevykdymą ir pan. Pritarti iš dalies
43
Projekto Nr. 1 45 straipsnio 1 ir 2 dalies normas, reglamentuojančias vaiko apgyvendinimą, nustatant apgyvendinimo prioritetus. Pagal siūlomą reglamentavimą pirmiausia numatyta, kad vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaiko socialinės globos institucijoje (1 dalis), ir tik 2 dalyje kaip papildoma galimybė numatytas vaiko laikinas apgyvendinimas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Siūlytume nustatyti, kad pirmiausia būtų įvertinta galimybė apgyvendinti vaiką pas jo artimuosius, jeigu tai neprieštarauja jo interesams, ir tik nesant tokios galimybės - globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje. Pritarti iš dalies. Pritarta Seimo narių D.Šakalienės ir T.Tomilino 4.54 pasiūlymui. 1.9 LAT * 16.
1.9
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose dėl teikiamų įstatymų̨ projektų pateiktoms pastaboms dėl esamų netikslumų, pasikartojimų, nukrypimo nuo teisės technikos ir panašaus pobūdžio trūkumų̨ ir jų̨ nekartojame. 17. Dėl kitų įstatymų̨ projektų pastabų ir pasiūlymų̨ neturime. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2.1 Valstybės duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) 2017-03-13 Nr. G-2017-312632 Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas)
dalyje numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, ADTAĮ tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Taip pat ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, jog asmens duomenys būtų tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Taigi ADTAĮ įtvirtintas asmens duomenų tvarkymo apimties proporcingumo siekiamiems tikslams principas reiškia, kad asmens duomenų turi būti tvarkoma tik tiek, kiek jų yra būtina teisėtam ir apibrėžtam tikslui pasiekti.
Vadovaujantis šia ADTAĮ nuostata, negali būti tvarkomi pertekliniai asmens duomenys Taip pat atkreipiame dėmesį į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas), kuris bus pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d., 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, susijusį su Europos Sąjungos valstybės narės teise kaip teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas valstybės narės teise, Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tokiame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta aukščiau bei siekdami išvengti, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba netvarkytų perteklinių asmens duomenų, siūlome Projekto 32 straipsnio 1 dalyje numatyti, su kokiomis konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, susijusius asmens duomenis, Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę tvarkyti.
Taip pat atitinkamai siūlome papildyti Projekto 32 straipsnį pateikiant atvejus, kada laikoma, kad vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir Seimo narių D. Šakalienės, T. Tomilino pasiūlymą (4.43), Vyriausybės, VTAS vadovų asociacijos nuomonę, siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. 2.3
32 Projekto 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustačiusi, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdama privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. Pažymėtina, kad iš šios Projekto nuostatos nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos tarnyba privalės įvertinti prašymo pagrįstumą, kad galėtų teikti ypatingus asmens duomenis. Atsižvelgdami į tai, siūlome tokio prašymo pagrįstumo vertinimą sieti su vaiko situacijos grėsmės lygiais (Projekto 38 straipsnis) bei nustatyti Vaiko teisių apsaugos tarnybai teises ir pareigas teikiant ypatingus asmens duomenis. Pritarti. Siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus.
32 Projekto 33 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims, o pagal šios dalies 2 punktą, perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad nurodytu atveju vienas iš vaiko tėvų, gavęs ypatingus asmens duomenis, susijusius su kito vaiko tėvo teistumu arba sveikatos būkle, negalėtų atskleisti šių asmens duomenų jokiems kitiems tretiesiems asmenims, pvz., advokatui. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti
perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena arba su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą saugoti gautų asmens duomenų paslaptį bei neatskleisti šių asmens duomenų tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“. Pritarti iš dalies. Siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. 2.2
32 Siūlome papildyti Projekto 32 straipsnio 2 dalį pateikiant nuorodą į konkretų šio įstatymo straipsnį, kuriame būtų numatyta, už kokias konkrečias nusikalstamas veikas pripažintų kaltais asmenų asmens duomenis Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę tvarkyti. Pritarti iš dalies. Siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus.
354 Projekto 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Siekdami, kad asmuo galėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl asmenų, piktnaudžiaujančių minėta teise ir suteikiančių melagingą informaciją, siūlome papildyti Projekto 34 straipsnio 2 dalį nurodant, jog minėto asmens (pranešėjo) tapatybė gali būti atkleista ir tada, kai nustatomas melagingas informacijos suteikimas (Projekto 35 straipsnio
Papildyti šio straipsnio 4 dalį 3 nauju sakiniu. 2.6
503 Projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatoma teisė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai gauti ir tvarkyti informaciją ir asmens duomenis iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų. Atsižvelgdami į tai, kad šiuose 49 straipsnio 4 dalies punktuose yra įtvirtinama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teisė gauti ir tvarkyti asmens duomenis, siūlome šiuos punktus apjungti į vieną punktą bei papildyti numatant, kad Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi teisę gauti tiek minėtų asmens duomenų, kiek jų būtina šios tarnybos funkcijoms vykdyti. Taip pat Projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo turi teisę gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą.
Atkreipiame dėmesį, kad ADTAĮ 3 straipsnis nustato reikalavimus asmens duomenų tvarkymui. Siekdami suderinti šią Projekto 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą su ADTAĮ, siūlome vietoje žodžių „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo“ nurodyti, kad „Asmens duomenys, įskaitant ir ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“. Pritarti. 3.1 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (VTAKĮ) 2017-03-14 Nr. G-2017-3176 Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354
211
Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį papildyti nauju sakiniu: „Jeigu asmens amžius nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų, jis laikomas vaiku, iki bus nustatyta priešingai.“ Pritarti
501
Įstatymo projekto 49 straipsnio 1 dalį, prieš žodį „įgyvendinimo“ įrašant „politikos“;
50
Įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalį nuostata, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, nukentėjusiems ir galimai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo. Atsižvelgti Manytina, kad tokią pagalbą koordinuoti turėtų atvejo vadybininkas. 3.102
5035 93.9.
5035
Įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, sukonkretinant normos formuluotę, nes lieka neaišku kokioms institucijoms apie nustatytus (t.y. atliktas veiksmų vertinimas) vaiko teisių apsaugos pažeidimus informuoja, ar ši teisė nesutaps su Civiliniame kodekse nustatyta ir šios įstatymo projekte numatyta pareiga informuoti kompetentingas institucijas apie vaiko teisių pažeidimą ar nusikalstamą veiką prieš vaiką, taip pat neaišku kodėl tokia teisė suteikiama tik tais atvejais, kai vaiko teises pažeidžia savivaldybių institucijos ar įstaigos (susiaurinamas subjektų ratas);
50
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrą (teritorinius padalinius), atskirti tarnybos kaip centrinės institucijos, ir jos teritorinių padalinių
(skyrių) funkcijas, nurodyti kas tvirtina šios tarnybos nuostatus (suderinant su kartu pateikto Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-356
funkcijų sąrašą, lieka neaišku kokiu teisiniu pagrindu teritoriniai skyriai vykdys kituose įstatymuose (Civilinis kodeksas ir kt.) ir teisės aktuose nustatytas funkcijas, kurias atlieka šiuo metu. Pritarti. 3.104
511
vietoj žodžių junginio „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“; Pritarti
513
vietoj žodžių junginio „socialinės apsaugos ir darbo ministras“ įrašyti „Vyriausybė“;
515
vietoj žodžių junginio „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“ įrašyti „Vyriausybės kanceliarija“. Pritarti. 3.107
52 93.14.
52
subjektus, kuriems priskiriamos šiame straipsnyje nurodytos funkcijos, nes projekto formuluotės neatskleidžia koks subjektas (įvertinant savivaldybės institucijų ir įstaigų daugėtą ir skirtingas jų funkcijas bei suteiktas kompetencijas) yra atsakingas už socialinių globėjų paiešką, įpareigojimus seniūnijoms ir vietos bendruomenių taryboms dėl šeimų įgalinimo tinkamai rūpintis vaikais ir pan. Pritarti iš dalies. 3.108
N
vaiko gerovės komisijų, mokyklų vaiko gerovės komisijų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veiklą. Pastebėtina, kad šiuo metu savivaldybių vaiko gerovės ir mokyklų vaiko gerovės komisijų veikla reglamentuota Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme, tačiau šių komisijų veikla yra susijusi ne tik su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros klausimų svarstymu, o yra platesnė, nukreipta į vaikų gerovę. Pritarti. 3.11
212
suderinti su Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis vaiko atstovavimą pagal įstatymą ir svarstyti tikslingumą įtvirtinti dvi sąvokas: „vaiko atstovai pagal įstatymą“ ir „kiti teisėti vaiko atstovai“. Pastebėtina ir tai, kad Įstatymo projekte sąvoka
„vaiko atstovai pagal įstatymą“ yra vartojama, siekiant reglamentuoti
išimtinai vaiko ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) atitinkamus santykius, asmenines tėvų teises ir pareigas, todėl neužtikrinus sąvokų atskyrimo ir tikslaus jų vartojimo, praktikoje gali kilti nesklandumų. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 12 dalį. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4.5 pasiūlymui. 3.12
210 11.
210
išplėsti Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą Vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoką, atsižvelgiant į tai, kad kuriamas centralizuotas vaiko teisių apsaugos institucijų modelis ir Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bus pavaldūs šiuo metu savivaldybių administracijų sudėtyje esantys vaiko teisių apsaugos skyriai. Atitinkamai Įstatyme turėtų būti atskirtos Vaiko teisių apsaugos tarnybos (centrinės nacionalinės institucijos) ir jos teritorinių padalinių – vaiko teisių apsaugos skyrių ar pan. funkcijos, įgaliojimai ir t.t. Pritarti. Žr. patikslinto įstatymo projekto 50 straipsnį. 3.13
411
projekto 4 straipsnio 1 punkto formuluotę ir išdėstyti ją taip: „1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių;“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punktą. 3.14
413
straipsnio 3 punkto formuluotę ir ją išdėstyti taip:
„3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, sugebantis
suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti atsižvelgiama;“ Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą, patikslinti šį principą ir išdėstyti taip, kaip nurodyta patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punkte. 3.15
414
straipsnio 4 punkto nuostatas suderinti su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio nuostatomis ir išdėstyti ją taip: „4) nediskriminavimo.
Kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir jos fakultatyviniuose protokoluose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose įtvirtintos teisės ir laisvės.“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio 4 punktą. 3.16
415
Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 punkto formuluotę, po žodžio „savybes“ įrašant žodžius „bei poreikius“. Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio 5 punktą. 3.17
416
Įstatymo projekto 4 straipsnio 6 punkto formuluotę, kadangi neaišku, kodėl ir kokiais argumentais vadovaujantis viena iš vaiko teisių (teisė į sveikas ir normaliam vystymuisi reikalingas sąlygas) yra išskirta kaip principas. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio 6 punktą. 3.18
418
punktą išdėstyti taip: „8) bendradarbiavimo. Vaiko teisių užtikrinimas ir apsauga grindžiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenės ir kitų šiame procese dalyvaujančių asmenų koordinuotu ir nuosekliu bendradarbiavimu su vaiko atstovais pagal įstatymą ir tarpusavyje, reikalingos informacinės ir kitokios pagalbos teikimu.“ Pritarti iš dalies. Pritarta Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymui dėl šio principo. Žr. patobulinto Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 punktą. 3.19
419 18.
419
siūlytina išdėstyti taip:
„9) prieinamumo. Vaikui reikalinga pagalba ir paslaugos organizuojamos
ir teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus) ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą poreikius bei interesus;“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto
tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turėtų būti pagrindinis teisės aktas vaiko teisių apsaugos srityje, kuriame būtų įtvirtintos visos vaiko teisės ir laisvės, jų turinys bei įgyvendinimo, užtikrinimo ir apsaugos mechanizmai, taip pat atsižvelgiant į Įstatymo projekto turinį bei juo reglamentuojamus teisinius santykius, tikslintinos 1 straipsnio 1-4 dalių formuluotės, jas suderinant tarpusavyje. Pritarti Žr. patobulinto
4110
punktą išdėstyti taip:
„10) efektyvumo. Vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą būtinos
paslaugos ir pagalba, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą, organizuojama ir teikiama, ekonomiškai ir racionaliai naudojant turimus išteklius;“ Nepritarti. Pritarta Seimo narių D.Šakalienės ir T.Tomilino bei Lietuvos teisės instituto siūlymui atsisakyti šio principo. 3.21
4111
straipsnio 11 punkto formuluotę, nes nėra aiškus šios normos turinys ir tikslas – kokios priemonės turimos omenyje, taip pat neaišku kaip sveikatos priežiūros paslaugų visuma gali būti derinama su sveikatos priežiūra, kokios yra specialiosios vaiko apsaugą užtikrinančios priemonės, ir išdėstyti jį taip: „11. visapusiškumo.
Siekiant sudaryti sąlygas tinkamam vaiko teisių įgyvendinimui ir jų apsaugai, įvertinamas vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą būtinos pagalbos, paslaugų poreikis ir užtikrinamas suderintas jų teikimas.“ Nepritarti. Pritarta Lietuvos teisės instituto siūlymui atsisakyti šio principo, siūlant papildyti kitais principais (žr. šio straipsnio 13-16 punktus). 3.22
5
tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnį, įtvirtinant, kad Įstatymui teikiama pirmenybė, kai kiti teisės aktai reglamentuoja kitaip arba kai konkretūs vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti (galimai paliekant galiojančią 5 straipsnio redakciją). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos principai išdėstyti 4, ne 3 straipsnyje, kaip nurodoma Įstatymo projekte. Pritarti 3.23
Įstatymo projekto II skyriaus turinį, pastebėtina, jog vaiko teisių ir laisvių spektras yra platesnis, nei pateiktas projekte. Todėl siūlytina atitinkamai keisti skyriaus pavadinimą, taip pat, įvertinant aplinkybę, jog vaiko teisės įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, siūlytina svarstyti galimybę šiame skyriuje įtvirtinti vaiko teisių įgyvendinimo, užtikrinimo bei gynimo mechanizmus ir valstybės įsipareigojimus šioje srityje. Pritarti
62
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 punkto formuluotę, išbraukiant žodį „tėvų“, kadangi šio įstatymo nuostatos nereglamentuoja ir neturėtų reglamentuoti vaiko tėvų teisės į sveikatos priežiūrą ir šios teisės įgyvendinimo. Atsižvelgti. Projekte atsisakoma šios dalies. 3.25
624 24.
624
straipsnio 3 punktą išdėstyti taip: „3) vaikų ligų profilaktikos, kvalifikuotos medicinos pagalbos užtikrinimu“. Pritarti iš dalies. Žr. pagal
991
Įstatymo projekto 8 straipsnio turinį ir žodžio „individualumas“ lingvistinę reikšmę (psichinių asmenybės savybių savitas derinys; asmenybės unikalumas), siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinime žodį „individualumą“ pakeisti žodžiu „identiškumą“. Ta pati pastaba taikytina ir 8 straipsnio 1 dalies formuluotei. Pritarti
10
projekto 9 straipsnio pavadinimą bei straipsnio dalių formuluotes, kadangi jame nurodytos kelios savarankiškos vaiko laisvės, kurios negali būti sutapatinamos bei susiaurinamos ir kurias tikslinga dėstyti atskiruose straipsniuose ar atskirose straipsnių dalyse (atitinkamai keičiant straipsnio pavadinimą): vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę negali būti sutapatinama su vaiko žodžio, minties, religijos ir sąžinės laisve (9 straipsnio 1 dalis) ir vaiko teisė dalyvauti visuomenės gyvenime, teisė į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę negali būti sutapatinama su teise reikšti savo pažiūras, juo labiau šios laisvės negali būti laikomos vaiko laisvės į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę sudėtinėmis dalimis (9 straipsnio 2 dalyje). Siūlytina svarstyti tikslingumą šį straipsnį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir
laisvę, kitas socialines teises
šeimyninį gyvenimą, būsto neliečiamybę, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, garbę ir orumą, asmens neliečiamybę ir laisvę. 2. Vaikas turi teisę į minties, sąžinės laisvę, teisę laisvai pasirinkti, išpažinti ir skelbti religiją arba tikėjimą.
Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą vadovauti vaikui įgyvendinant šias jo teises taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko gebėjimus. 3. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytas vaiko teises ir laisves ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 5. Vaiko teisė į tikėjimo laisvę, žodžio laisvę ir teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose gali būti ribojama tik įstatymu ir kai būtina garantuoti valstybės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, kitų asmens pagrindines teises ir laisves.“ Pritarti iš dalies Žr. projekto 10 str. 1 dalį. 3.28
11
straipsnį siūlytina išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras
Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais ir jam turi būti suteikta galimybė būti išklausytam tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka. Vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriamas deramas dėmesys. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras ir būti išklausytam garantuojama, sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, visą būtiną informaciją ir patarimus bei kitais teisės aktuose nustatytais būdais. Pritarti iš dalies. Žr. projekto 11 straipsnį. 3.29
121 28.
121
teisę bendrauti su abiem tėvais, keistinas 11 straipsnio pavadinimas, po žodžio „gyventi“ įrašant žodžių junginį „ir bendrauti“. Pritarti
11
straipsnio 1 dalies formuluotę, atsisakant nuostatos, jog šiuo įstatymu siekiama užtikrinti vaiko pareigų gynimo pagrindus, nes Įstatymo projekte neatskleista kaip bus ginamos vaiko pareigos ar užtikrinamas pareigų vykdymas, taip pat abejotina ar vaiko pareigų reglamentavimas galėtų (turėtų) būti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. Svarstytina galimybė Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko
gerovę ir tinkamą vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, atitinkančią Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teises ir jų apsaugą, nuostatas, Lietuvoje.“ Pritarti iš dalies. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad sąvoka „paskirtis“ apima ir „tikslą“, todėl atsisakoma tikslo apibrėžimo ir atitinkamai tobulinamas Įstatymo paskirties apibrėžimas. Žr. patobulinto Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį. 3.30
121
tobulinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies formuluotę, suderinant ją su Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatomis ir atskleidžiant vaiko teisės gyventi su abiem tėvais turinį, nes neaišku kaip ir kokių veiksmų įpareigotos imtis valstybės ir savivaldybių institucijos, užtikrindamos vaiko teisę gyventi su abiem tėvais tėvų skyrybų atvejais, taip pat tais atvejais, kai vaikas gimsta tėvams nesudarius santuokos ir gyvenant skyrium. Atsižvelgti. 3.31
123 30.
123
Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies formuluotę, vaiko skubaus paėmimo iš tėvų pagrindus (sąlygas) suderinti su Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais bei Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalies, 3.250 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio nuostatomis. Pritarti
122
nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus. Pritarti
13
32Papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio pavadinimą,
prieš žodį „gyvenimo“ įrašant žodį „tinkamas“. Ta pati pastaba taikytina ir šio straipsnio turiniui. Pritarti. 3.34
13
projekto 12 straipsnio formuluotės korektiškumo, kadangi Įstatymo projekte nėra nurodytas valstybės, savivaldybių institucijų bei įstaigų pareigos užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, mechanizmas. Todėl siūlytina šį straipsnį išdėstyti taip:
„12. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas
Vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka padeda tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę“. Pritarti iš dalies. Žr. Įstatymo projekto 13 str. 3.35
16
išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją
informaciją
naudotis viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. 2.
priemones skleisti informaciją naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kultūriniam identitetui ir kitais teisės aktuose nustatytais švietimo tikslais bei formuoti principus ir numatyti priemones, padedančias apsaugoti vaiką nuo neigiamą poveikį jam darančios informacijos. 3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei priemones, užtikrinančias vaiko teisių apsaugos principų ir nuostatų sklaidą.“ Pritarti iš dalies. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 16 straipsnį. 3.36
18
turinį, siūlytina keisti jo pavadinimą, papildant vaiko teise į saviraiškos laisvę ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį,
žaisti ir dalyvauti kultūrinėje veikloje
laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę bei poreikius. 2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas bei imasi kitų veiksmų ir priemonių, siekdamos sudaryti tinkamas sąlygas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų vaiko teisių įgyvendinimui.“ Pritarti iš dalies Žr. projekto 18 str. 3.37
193 36.
193
galiojančia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, susiaurina neįgalaus vaiko teisių užtikrinimo garantijas, todėl siūlytina papildyti Įstatymo projekto 18 straipsnį nuostatomis dėl darbuotojų (mokytojų, auklėtojų, socialinių darbuotojų), dirbančių su neįgaliais vaikais, specialaus rengimo (galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnis) ir nuostatomis dėl valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos užtikrinti neįgaliems vaikams ir jų šeimoms reikalingų paslaugų teikimą jų gyvenamosios vietos bendruomenėje. Pritarti iš dalies Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3.38
201
Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies formuluotę, tikslinant frazę
„užtikrinti vaiko apsaugą“. Pritarti. 3.39
8
projektą nauju 20 straipsniu, įtvirtinančiu vaiko teisę į mokslą, ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Vaiko teisė mokytis
visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir padėti juos nuolat tobulinti, ugdyti pilietiškumą, pagarbą tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms bei įgyvendinti kitus švietimo tikslus, parengti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje. 2. Atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai arba kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę. 3. Kiekvienas vaikas turi į teisę valstybės paramą atskleidžiant ir ugdant talentus bei gabumus. 4. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, turi būti sudarytos sąlygos mokytis. 5.
nuolat lankyti mokyklą, mažintų mokinių palikusių mokyklą, skaičių. 6. Vaiko teisę mokytis garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto projekto 8 str. 3.4
14
straipsnio 4 dalies formuluotę, įvertinant tai, kad pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Civilinis kodeksas, o šiame Įstatymo projekte įtvirtintos tik bendrosios nuostatos bei, atsisakant atskirų vaiko teisių išskyrimo (pvz., „reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos“), išdėstyti jį taip: „4. Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija ir jos fakultatyviniais protokolais, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato pagrindines vaiko teises ir laisves, jų įgyvendinimo, apsaugos ir gynimo principus bei garantijas, reagavimo į vaiko teisių pažeidimą bei pagalbos vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą organizavimo ir teikimo pagrindines sąlygas, vaiko atstovų pagal įstatymą ir kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas bei vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.“ Nesutinkant su pasiūlyta formuluote, tikslinga 1 straipsnio 4 dalyje po žodžio „konvencija“ įrašyti žodžius „ir jos fakultatyviniais protokolais“; išbraukti žodžius „bei pareigas“ (argumentas – pareigos yra nustatytos kituose, konkrečios srities teisės aktuose, tarp jų ir tuose, į kuriuos projekto rengėjai daro nuorodas). Nepritarti. Pritarta Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymui dėl šios dalies. 3.40
24 39.
24
gali būti taikomos vaikui, tarp jų ir mokykloje. Šių nuostatų nėra Įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos Įstatymo projekto nuostatos arba Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies
nuorodos į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kaip teisės aktą, nustatantį drausmines auklėjimo priemones nepilnamečiui (mokiniui). Pritarti. Įstatymo projektas papildytas nauju 24 straipsniu. 3.41
2
pagrindų įstatymas dėstomas nauja redakcija ir jo nuostatos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugos garantijas įvairiose situacijose, aplinkose iš esmės keičiasi, svarstytina, ar Įstatymo projekte neturėtų būti numatyta pareiga Vyriausybei peržiūrėti ir, esant poreikiui, inicijuoti atitinkamų sričių įstatymų pakeitimus, įtvirtinant vaiko teisių įgyvendinimo ir apsaugos garantijas. Pritarti iš dalies
24
projekto 23 straipsnio pavadinimas derintinas su šio straipsnio turiniu ir svarstytinas tokio turinio normų įtvirtinimo tikslingumas. Pritarti. 3.43
2532
projekto 24 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos su 3 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis visas smurto formas. Priešingu atveju lieka neaiškūs argumentai, kuriais remiantis numatyta atsakomybė tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą. Svarstytinas tikslingumas frazę „įskaitant fizines bausmes“ perkelti po žodžio „fizinio“ arba jos atsisakyti kaip perteklinės, nes 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta fizinės bausmės apibrėžtis apima ir fizines bausmes. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į išsakytas pastabas, šios straipsnio dalies atsisakoma. 3.44
253 43.
253
Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalies 1 sakinį patikslinti, nurodant, kad kiekvienam vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos ar tapusiam jos liudytoju, turi būti užtikrintas nuoseklus, sisteminis reikalingos pagalbos ir paramos teikimas bei apsauga. Minėtos 3 dalies 2 sakinį siūlytina patikslinti, numatant, kad pagalba, parama ir apsauga teikiama tol, kol yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltus padarinius ir (ar) užtikrinti vaiko saugumą. Pritarti iš dalies Šios straipsnio dalies atsisakoma. 3.45
254
projekto 24 straipsnio 4 dalyje po žodžio „privalo“ įrašyti žodį „nedelsiant“. Atsižvelgti. Šios straipsnio dalies atsisakoma. 3.46
255
projekto 24 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių junginio „suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ įrašyti „užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę“. Atsižvelgti. Šios straipsnio dalies atsisakoma. 3.47
256
straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „formų, įskaitant fizines bausmes“ įrašyti žodžius arba kitų jo teisių pažeidimo“ bei po žodžio „amžių“ įrašyti žodį „brandą“. Pritarti iš dalies. Šios straipsnio dalies atsisakoma. 3.48
252
nurodytas platesnis priemonių sąrašas, skirtas ne tik apsaugoti vaiką nuo smurto, bet ir nuo kitų jo teisių pažeidimo, taip pat garantuojančios galimybę gauti informaciją apie jo teises ir jų įgyvendinimo bei gynimo galimybes. Atsižvelgti. 3.49
263
teiktina nuorodą ne į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą
222123
straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintas sąvokas „atvejo vadyba“ ir „atvejo vadybininkas“, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, nuoseklumo ir turint omenyje tai, kad kompleksinės pagalbos teikimas yra įtvirtintas ir kituose teisės aktuose, taip pat atsižvelgiant ir atitinkamai suderinant Įstatymo projekto
Antrojo skirsnio „Pagalbos organizavimas“ nuostatomis. Iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kas yra „atvejis“ bei koks yra atvejo vadybininko vaidmuo, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, ir jo santykis, įgalinimai kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. Sąvoka „atvejo vadyba“ turėtų būti tikslinama, išplečiant ją. Manytina, kad atvejo vadybos tikslas – negali būti vienintelis ir išimtinis, t. y. tik vaiko atstovų pagal įstatymą įgalinimas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atvejo vadyba yra apibrėžiama kaip koordinuota kompleksinė pagalba vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą ir turint omenyje Įstatymo tikslą, manytina, kad praktikoje yra daugybė įvairių vaiko teisių pažeidimo atvejų, kai visų pirma vaikui (taip pat ir vaiko atstovams pagal įstatymą) turi būti suteikta visa reikalinga pagalba tam, kad jis galėtų sugrįžti į socialinę aplinką ir joje pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje. Formuluotė tikslintina ir atsisakant žodžio „ilgalaikės“, nes iš Įstatymo projekto VI skyriaus Antro skirsnio turinio nėra aišku kas laikytina ilgalaike, kas trumpalaike pagalba (nustatytas tik maksimalus 12 mėnesių pagalbos teikimo terminas, Įstatymo projekto 41 straipsnio 3 dalis, 5 dalies
efektyvumas. Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. 3.50
292935132 49.
292935132
seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ir prostitucijai, vaiko pirkimo ar pardavimo, diskutuotina, ar neturėtų būti užtikrinama vaiko apsauga ir nuo kitų nusikalstamų veikų (27 straipsnio 1 dalis), o Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams įtvirtinta pareiga informuoti apie galimas nusikalstamas veikas vaiko teisių apsaugos tarnybą ir
(ar) policiją. Taip pat keltinas klausimas kodėl nenumatyta pareiga pranešti apie kitas galimas nusikalstamas veikas prieš vaiką ir nenumatytas pagalbos teikimas vaikams, nukentėjusiems nuo kitų nusikalstamų veikų. Ta pati pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Jeigu nebūtų atsižvelgta į pateiktą pastabą, siūlytina tikslinti Įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą pranešti gavus pagrįstos informacijos apie galimai padarytas išvardytas nusikalstamas veikas. Manytina, jog nuostata „gavus pagrįstos informacijos“ yra netiksli ir ribojanti pranešimo pareigą, turint omenyje Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, nuostatas. Paminėtina, jog minėtos Konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad dirbti su vaikais pakviestiems specialistams taikomos konfidencialumo taisyklės turi neriboti jų galimybės pranešti už vaiko apsaugą atsakingoms tarnyboms apie visus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad vaikas tapo seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos auka; taip pat, kad kiekvienas asmuo, žinantis arba sąžiningai įtariantis, kad vaikas yra seksualiai išnaudojamas ar seksualiai prievartaujamas, būtų skatinamas pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms.
Taip pat minėtos Direktyvos 16 straipsnyje įtvirtinta, kad tam tikriems specialistams, kurių pagrindinis darbas susijęs su vaikais, taikomos konfidencialumo taisyklės turi netrukdyti jiems teikti pranešimų už vaikų apsaugą atsakingoms tarnyboms, jeigu pagrįstai mano, kad vaikas yra nukentėjęs nuo atitinkamų nusikalstamų veikų; taip pat, kad kiekvienas asmuo, kuris žino arba pagrįstai įtaria, kad padaryta atitinkama nusikalstama veika, būti skatinamas pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms. Be to, paminėtina, jog Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje turėtų būti numatyta pareiga informuoti ne Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o jos teritorinį padalinį pagal nukentėjusio vaiko buvimo vietą. Siekiant užtikrinti informacijos, duomenų apie galimai nukentėjusius vaikus kaupimo ir sisteminimo, atsakingo reagavimo į nurodytus atvejus bei pagalbos ir paramos vaikams užtikrinimą, siūlytina įtvirtinti pareigą teritoriniams Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos padaliniams ir policijai, prokuratūrai apie galimai nuo atitinkamos nusikalstamos veikos nukentėjusį vaiką ar tapusį jos liudytoju, nedelsiant informuoti Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Atsižvelgti. Žr. įstatymo
išbraukti 27 straipsnio 4 dalies 2 sakinį, atitinkamą (bendrą) nuostatą įtvirtinant 2 straipsnio 8 dalyje (vaiko sąvokoje).
Pritarti. Žr. įstatymo projekto 29 str. 3.52
303
įtvirtinti draudimą „teikti paslaugas vaikui“. Svarstytina, ar tokiu būdu nėra susiaurinamas asmenų, kuriems taikomas šis draudimas ratas, turint omenyje tai, kad galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas „verstis individualia veikla“ (ne „teikti paslaugas“). Pritarti. 3.53
311
suderinti Įstatymo projekto 29 straipsnio pavadinimą ir jo turinį, 29 straipsnio 1 punkte brauktinas žodis „pareigas“. Pritarti iš dalies. 3.54
316
straipsnio 4 ar naujoje dalyje įtvirtinti nuostatą, kad priimant sprendimus bet kokiu su vaikus susijusiu klausimu turi būti vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais bei turi būti išklausoma vaiko nuomonė ir į ją atsižvelgiama, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą bei jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams. Pritarti. Projekto 31 straipsnis papildytas nauja 6 dalimi. 3.55
322
kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir Įstatymo projekto autoriai tokių pakeitimų neteikia, taip pat į tai, kad paskyrus kitą vaiko atstovą pagal įstatymą vaiko tėvai netenka galimybės įgalioti kitus asmenis atlikti konkrečius veiksmus, susijusius su vaikų atstovavimu ir toks atstovavimas netenka prasmės, įvertinant tai, kad 31 straipsnio 2 dalies nuostatos
„suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš
Lietuvos Respublikos atveju“ prieštarauja projekto 31 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tikslintina 31 straipsnio 2 dalies formuluotė. Atsižvelgti. 3.56
32
projekto 32 straipsnio 1 dalyje po žodžių „vaiko tėvų“ įrašytini žodžiai „kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“.
Pritarti iš dalies. Siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. 3.57
32
straipsnį. Taip pat svarstytina, jog būtų tikslinga neapsiriboti vien tik nesunkiais ar apysunkiais nusikaltimais prieš nepilnametį, nes vaiko teisių užtikrinimo požiūriu gali būti reikšminga informacija apie asmens teistumą ir padarytas nusikalstamas veikas ir kitų asmenų atžvilgiu (pvz., smurtas artimoje aplinkoje). Pritarti iš dalies. Siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. 3.58
352
57Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo,
Įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies nuostatas siūlytina suderinti su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir išdėstyti ją taip:
„1. Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų
institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (žiaurus tėvų elgesys su vaikais, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir kiti vaiko teisių pažeidimai), privalo apie tai nedelsdami informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“. Pritarti iš dalies. Žr. įstatymo projekto 35 str.2 dalį
297
Įstatymo projekto 34 straipsnio 3 dalį, prieš žodį „vaikas“ įrašant „Įstatymų nustatyta tvarka“. Atsižvelgti. 3.6
24
Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotę, prieš žodžių junginį
„bendruomenėje teikiamos“ įrašant žodžius „gyvenamosios vietos“.
Formuluotė tikslintina ir turint omenyje tai, kad ne visi vaikai auga
(savo) šeimoje, šeimos aplinkoje, tačiau jiems, taip pat jų atstovams pagal įstatymą, gali būti reikalingos paslaugos bendruomenėje (t. y. kuo arčiau jų gyvenamosios vietos). Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį. 3.60
342
nereglamentuoja prevencinės pagalbos teikimo, tikslintina Įstatymo projekto
lydimųjų teisės aktų ar kitų svarstomo įstatymo straipsnių nuostatų pakeitimai ir įtvirtintos bendros prevencinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimo ir organizavimo nuostatos (pagrindai, principai, institucijų bendradarbiavimas ir sprendimų koordinavimas ir kt.). Pritarti. Teikiamas Įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis pagrindines vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir pagalbos teikimo dėl pažeistų vaiko teisių nuostatas, todėl jis ir turėtų nustatyti vaikui būtiną apsaugos ir pagalbos sistemą, prevencinės pagalbos priemones. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, atitinkamomis nuostatomis papildytas įstatymo projektas, projekto V skyrius papildytas atskiru skirsniu „Prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas“. Pažymėtina ir tai, šiuo Įstatymo projektu perkeliamos Direktyvos 3 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti, kad būtų sustiprinta nusikaltimų prieš vaiką prevencija. 3.61
361
Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalį nuoroda į šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, taip pat po žodžių junginio „jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą“ įrašyti „ir (ar) kitais kartu gyvenančiais asmenimis“. Pritarti iš dalies. 3.62
361 61.
361
projekto 37 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda į 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus reiškia pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką, todėl manytina, kad visais atvejais duomenis apie šias aplinkybes turėtų patikrinti ir įvertinti teisėsaugos pareigūnai, kurie, pagal jiems priskirtą kompetenciją, turėtų priimti sprendimus dėl pranešimo apie nusikalstamą veiką pagrįstumo. Todėl šiuo aspektu turėtų būti taisytina
iš dalies. 3.63
35
62Svarstytinas tikslingumas papildyti Įstatymo projekto 37 straipsnį,
įtvirtinant bendrą nuostatą dėl teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus ir centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos reagavimo į gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (nenurodant konkretaus Įstatymo straipsnio). Taip pat būtų tikslinga įtvirtinti vaiko teisių apsaugos skyriaus (ir tarnybos) specialistų teisę įeiti į patalpas, siekiant užtikrinti jiems pavestų funkcijų, pareigų vykdymą. Pritarti. 3.64
36
pavadinimą, po žodžio „vaiko“ įrašant „teisių pažeidimo“. Ta pati pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio bei įstatymo nuostatoms, kuriose vartojama sąvoka „vaiko atvejo“. Pritarti. 3.65
36
siūlomą pagalbos organizavimo reglamentavimą (Įstatymo projekto antrasis skirsnis), neesant argumentų kodėl atvejo vadybos tvarka ir vaiko situacijos grėsmės lygiai nustatomi skirtingo lygmens teisės aktuose, siūlytina Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „įgaliotos institucijos“. Pritarti. 3.66
38
projekto 38 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „vaiko situacijos grėsmės“ naudoti sąvoką „grėsmės vaikui“. Ta pati pastaba galioja ir kitoms šio straipsnio dalims bei kitiems įstatymo straipsniams, kuriose vartojama sąvoka
„vaiko situacijos grėsmės lygis“. Atsižvelgti
36 66.
Atsižvelgti
36
projekto 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamą sąvoką „bendrojo pobūdžio paslaugas“ pakeisti į teisės aktuose vartojamas sąvokas, kadangi neaišku kokios paslaugos turimos omenyje arba šios sąvokos apibrėžimą įtvirtinti šio įstatymo 2 straipsnyje. Ta pati pastaba taikytina ir kitiems šio Įstatymo projekto straipsniams, kuriuose ši sąvoka vartojama. Pritarti. 3.68
38
nurodyti pagrindai (aplinkybės), kuriems esant grėsmė vaikui priskiriama konkrečiam (trečiam) lygiui, siūlytina tobulinti šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktų formuluotes, jose taip pat nustatant skirtingo lygių grėsmių nustatymo kriterijus. Pritarti. 3.69
36
Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 4 punktą, po žodžių „vaiko gyvybei“ įrašant žodį „sveikatai“. Pritarti. 3.7
27
straipsnio 5 dalyje įtvirtintą mobiliosios komandos sąvokos apibrėžimą, nes neaišku, ar tai bus komandos, sudarytos iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, ar iš jos teritorinių padalinių savivaldybėse, specialistų, taip pat neaišku kokią pagalbą, pagal šiai tarnybai ir jos teritoriniams padaliniams priskirtą kompetenciją, teiks šios komandos. Įvertinant tai, kad jog šios normos bei Įstatymo projekto VI skyriaus Antro skirsnio turinys suponuoja, kad bus sudaryta ne viena mobilioji komanda, vietoj žodžio „kuri“ įrašyti „kurios“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos turint omenyje ir tai, kad mobilios komandos paslaugos ir pagalba gali būti reikalinga ir jų teikimas turėtų būti užtikrintas ir tais atvejais, kai vaikas negyvena savo šeimoje (su savo tėvais), o gyvena su kitais atstovais pagal įstatymą ar kitais teisėtais atstovais. Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį. 3.70
36 69.
36
Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotę, nes neaiškus mobiliosios komandos santykis su savivaldybių teritorijose paslaugas teikiančiais socialiniais darbuotojais, taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar vaiko teisių apsaugos tarnyba turės pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių per nustatytą laiką vykti į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybę ir teikti vaikui ir jo šeimai paslaugas. Taip pat įstatyme turėtų būti nurodyta, kokias paslaugas, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijas, specialistų kvalifikaciją, galės teikti ir teiks vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų komanda. Pritarti. 3.71
36
straipsnio 5 dalies 1 punkto formuluotę, nes neaišku kokiu tikslu vaiko atvejo nagrinėjimo susitikime, kuriame atskleidžiamos vaiko, jo atstovų pagal įstatymą bei kitų kartu gyvenančių asmenų privataus gyvenimo detalės ir asmens duomenys, dalyvauja bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai (pagal siūlomą formuluotę – nebūtinai susiję su vaiku ir paslaugų jam teikimu). Pritarti. 3.72
36
straipsnio 6 dalies formuluotę, nurodant, kas pateikia vaiko nuomonę ir kaip ji išklausoma tais atvejais, jei vaikas nedalyvauja nagrinėjant vaiko teisių pažeidimo atvejį. Pritarti. 3.73
36
straipsnio 7 dalies formuluotę, atsisakant teisėkūroje nevartojamų sąvokų
„pasidalinama informacija“ „aplinkos situacija“, taip pat nurodant konkretų
subjektą, priimantį sprendimą dėl atvejos vadybos taikymo. Pritarti. 3.74
36
straipsnio 8 dalies formuluotę, ją suderinant su 38 straipsnio 7 dalyje vartojamomis sąvokomis, t. y. vietoj žodžio „sutarus“ įrašyti „Priėmus sprendimą“, vietoj žodžio „esančiais“ įrašant „nurodytais“. Pritarti. 3.75
36
dėmesį į Įstatymo projekto 38 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti. 3.76
39 75.
39
Įstatymo projekto 39 straipsnio nuostatas, įtvirtinant galimybę gauti bendruomenines paslaugas ne tik vaiko atstovams pagal įstatymą, bet ir pačiam vaikui, taip pat įvertinant, kad vaiko atstovais pagal įstatymą gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Pritarti iš dalies. Pritarta Seimo narių D. Šakalienės, T. Tomilino 48 pasiūlymui išbraukti šį
projekto 39 straipsnio 1 dalies nuostatos dalyje dėl paslaugų rūšies skyrimo suderinti su 38 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį skiriamos bendrojo pobūdžio paslaugos, taip pat nurodyti subjektą(-us), kurie priima sprendimą dėl bendruomeninių paslaugų teikimo. Pritarti iš dalies. Pritarta Seimo narių D. Šakalienės, T. Tomilino 48 pasiūlymui išbraukti šį
tobulinti iš esmės Įstatymo projekto 39 straipsnio 1–3 dalių formuluotes, kadangi neaiški takoskyra tarp bendruomeninių ir kompleksinių paslaugų, taip pat bendruomeninių ir naujos rūšies – bendrojo pobūdžio – paslaugų. Taip pat neaišku, kodėl paslaugos bendruomenėje (t.y. arti vaiko ir jo teisėtų atstovų gyvenamosios vietos) teikiamos tik nustačius nulinį grėsmės lygį, o esant didesnėms grėsmėms (grėsmės lygiui) jos „gali būti“ skiriamos. Pritarti iš dalies. Pritarta Seimo narių D. Šakalienės, T. Tomilino 48 pasiūlymui išbraukti šį straipsnį. 3.79
373
projekto 40 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „akcentuota“ siūlytina įrašyti žodį „orientuota“, išbraukti kaip perteklinius, pasikartojančius ir neturinčius teisinio krūvio (nes neaišku kokia „įvairi pagalba“ turima omenyje) žodžių junginį „įvairios pagalbos taikymą“. Taip pat neaišku, kodėl atvejo vadybą numatyta orientuoti ne į rezultatą (vaiko ir šeimos problemų išsprendimą), o į procesą (paslaugų ir pagalbos teikimą). Pritarti. 3.8
28 7.
28
straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sąvoka „Pagalbos planas“, atitinkamai trumpinant ir konkretizuojant šios dalies nuostatas, pvz., svarstytina, ar pateiktas pavyzdinis asmenims būtinų priemonių sąrašas nėra atitinkamų paslaugų dalis. Taip pat svarstytina, ar kriterijai, į kuriuos privalomai turėtų būti atsižvelgiama sudarant pagalbos planą, plano turinys ir kitos aplinkybės neturėtų būti išsamiau reglamentuoti atskirame Įstatymo straipsnyje (pvz., individualus pagalbos planas turėtų atitikti vaiko amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius ir kt.; pagalbos plane turėtų būti nustatyti pagalbos tikslai, konkrečios priemonės, situacijos pokyčių stebėsena, laukiami rezultatai, vykdymo laikotarpis, tvarka, atsakingi asmenys ir kt.). Siekiant vieningo teisės normų supratimo, aiškinimo ir taikymo, siūlytina Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti kartu su vaiku gyvenančių asmenų sąvoką. Pritarti. Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 8 dalį. 3.80
3734
projekto 40 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja, kad atvejo vadybos tikslas – organizuoti ir užtikrinti įvairių rūšių pagalbos ir paslaugų (socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.) teikimą, todėl keltinas klausimas dėl atvejo vadybininko santykio ir siūlomų nuostatų dermės su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi ir jo funkcijomis. Pritarti. 3.81
37
patikslinti Įstatymo projekto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektus, atsakingus už 1-4 punktuose nurodytų veiksmų (priemonių) atlikimą, taip pat patikslinti šios dalies 2 punkte nurodyto pagalbos plano santykį su socialinio darbo su šeima planu. Pritarti. 3.82
41 81.
41
dalies formuluotę, atsisakant nekonkrečių ir teisiškai neapibrėžtų formuluočių „užmezga pagalbos santykį su šeima“, „telkia bendruomenės narius“, „ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo“, „prevencinio“ (nes įstatymo projekto nuostatos suponuoja, kad atvejo vadyba taikoma esant vaiko teisių pažeidimui). Tobulinant minėtą teisės normą atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendruomenės įtraukimas į šeimos problemų sprendimą turėtų būti išsamiau reglamentuotas, siekiant vaiko ir šeimos privataus gyvenimo bei asmens duomenų apsaugos ir dermės su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio dalims ir kitiems šio įstatymo projekto straipsniams. Taip pat paminėtina, kad asmens ir šeimos socialinių paslaugų poreikis yra įvertinamas pagal patvirtintą metodiką, todėl lieka neaišku koks atvejo vadybininko santykis su socialiniu darbuotoju, vertinančiu minėtų paslaugų poreikį (kokiais atvejais socialinių paslaugų poreikį vertins atvejo vadybininkas, kokiais – socialinis darbuotojas, kokiu teisiniu pagrindu atvejo vadybininkas koreguos socialinio darbo procesus ir pan.), kokias kriterijais ir kokiu teisės aktu vadovaudamasis atvejo vadybininkas (ar kitas subjektas) vertins kitų (švietimo, sveikatos priežiūros ir pan.) paslaugų poreikį. Manytina, kad reglamentuojant pagalbos teikimą ir atvejo vadybą turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis metodikomis, tvarkomis ar kitais teisės aktais, kad periodiškai turi būti vertinamas teikiamų paslaugų ir pagalbos efektyvumas ir vadovaujantis vertinimo rezultatais gali būti priimamas sprendimas dėl paslaugų keitimo, kokie subjektai vertina paslaugų poreikį ir teikiamų paslaugų efektyvumą, taip pat nustatyti tokio vertinimo periodiškumą. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 41 str. 3.83
4133 82.
4133
aplinkybę, kad jis vertins paslaugų ir pagalbos poreikį). Atsižvelgti. 3.84
4165
Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas, susijusias su globos vaikui nustatymu, su Civilinio kodekso 3.524 straipsnio nuostatomis. Pritarti. 3.85
3640411
dalies formuluotę, kadangi ne visais atvejais gali būti (bus) reikalingas policijos pareigūnų dalyvavimas vaiko paėmimo procese. Pritarti. 3.86
40
gali būti paimamas iš šeimos, taip pat tai, kad turėtų būti nustatyta galimybė vaiką grąžinti į šeimą grėsmei išnykus (kai vieno iš tėvų ligos, suėmimo, dingimo ir kt. Civiliniame kodekse nustatytais atvejais, vaiku gali pasirūpinti kitas iš tėvų). Ši pastaba taip pat aktuali ir šio straipsnio 4,
4341
Įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalies 1 punkto formuluotę, nurodant kokį konkrečiai komandinį darbą atlieka mobilioji komanda (įvertinant vaiko teisių apsaugos tarnybos ir jos specialistų pareigines funkcijas). Atsižvelgti. 3.88
4343
Įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, atskleidžiant motyvacinės, konsultacinės, korekcinės pagalbos turinį. Atsižvelgti. 3.89
4338424
Įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą su 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu terminu. Atsižvelgti. 3.9
28
Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 8 dalį. 3.90
43426 89.
43426
straipsnio 6 dalies nuostatos nėra aktualios ir šio įstatymo 42 straipsnio kontekste (esant planuotam globos vaikui nustatymui) ir, ar neturėtų būti dėstomos atskiru įstatymo straipsniu. Pritarti. 3.91
444345
tai, kad Įstatymo projekto 44 straipsnio normų reguliuojami santykiai patenka į Įstatymo projekto 43 straipsnio reguliavimo sritį, siūlytina juos sujungti, atitinkamai koreguojant 43 straipsnio 2 dalies formuluotę pagal aukščiau pateiktus siūlymus, taip pat 45 straipsnio formuluotes
43
projekto 45 straipsnyje vartojamą socialinio globėjo sąvoką suderinti su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-293 ir Civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-288(2) vartojamomis sąvokomis. Pritarti. 3.93
nurodo, kad vienas iš šio projekto tikslų – patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką, tačiau projekto VI skyriaus nuostatos šio tikslo ir jam įgyvendinti skirtų priemonių neatskleidžia. Dėl fragmentiško reglamentavimo lieka neaišku, ar Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba turės teritorinius padalinius, kokia veiklos teritorija (sutampančia su savivaldybių teritorija ar ne) bus priskirta teritoriniams (struktūriniams) padaliniams, koks bus (jei jie bus) šių padalinių teisinis statusas, kokios bus jų funkcijos ir kaip jos bus atribotos nuo centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų.
Pasiūlytas teisinis reguliavimas palieka neatsakytą klausimą, kas savivaldybės teritorijoje užtikrins vaiko teisių apsaugą (vykdys šiuo metu priskirtas funkcijas) ir kaip veiks patobulinta sistema. Todėl siūlytina iš esmės tobulinti Įstatymo projekto VI skyrių, konkrečiai apibrėžiant institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių vaiko teisių apsaugos politiką šalyje uždavinius, pagrindines funkcijas (kurios gali būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose) bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, įtvirtinti konkrečias atsakomybės ribas, kt. Įstatyme tikslinga nustatyti, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriai veiks jiems priskirtose teritorijose, jų skaičius ir veiklos teritorijos ribos sutaps su savivaldybių skaičiumi ir ribomis (išlaikomas esamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių skaičių ir veiklos ribas apsprendžiantis principas), teritoriniai skyriai bus pavaldūs ir atskaitingi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Ši pastaba dėl teritorinių skyrių kompetencijos ir veiklos teritorijos yra aktuali viso Įstatymo projekto, jo lydimųjų teisės aktų bei galiojančio teisinio reguliavimo įgyvendinimo kontekste, kadangi priėmus siūlomą Įstatymo projekto redakciją liktų neaišku, kas atstovaus vaiko interesus teismuose (išvadų teikimas, ieškinių, prašymų teismams teikimas) ir atliks kitas šiuo metu savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams priskirtas funkcijas – ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos centrinio padalinio, ar teritorinių padalinių tarnautojai.
Paminėtina, kad iniciatyvos pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą kyla ne pirmą kartą, buvo parengti ir svarstyti su tuo susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai (pvz., įstatymo projektas Nr. IXP-3637), todėl būtų tikslinga įvertinti galimybę pasinaudoti anksčiau teiktomis teisėkūros iniciatyvomis ir jų pagrindu tobulinti įstatymo projekto VI skyrių. Pritarti. 3.94
47
pastabų dėl Įstatymo projekto VI skyriaus nuostatų tobulinimo, siūlytume:
institucijų funkcijas ir jų paskirtį, jas nurodyti skirtinguose šios dalies punktuose, atitinkamai papildant šią straipsnio dalį nauju 2 punktu, o esamus 2–7 punktus laikant 3–8 punktais; Pritarti. Žr. patobulinto projekto 47 str. 3.95
47
Įstatymo projekto 46 straipsnį nuostatomis dėl kitų valstybės institucijų ir įstaigų dalyvavimo užtikrinant vaiko teisių apsaugą;
4745
dalies 5 punkte vietoj „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“; Pritarti. Žr. patobulinto projekto 47 str. 3.97
473
Vyriausybės vaidmenį ir kompetenciją vaiko teisių apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje; Pritarti. Įstatymo projektas papildytas 47 straipsnio 3 dalimi. 3.98
48 93.5.
48
Įstatymo projekto 47 straipsnio nuostatų dėstymą, juos dėstant atskiromis dalimis (po dvitaškio nurodytos veiklos iš esmės susiaurina ministerijos funkcijas vaiko teisių apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje, nurodytas ministerijos nuostatuose) ir įžanginį normos sakinį papildant žodžiu „įgyvendina“;
4951
48 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžio „jiems“ įrašyti „jų atžvilgiu“;
Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2017-03-14
* Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu, teikdama nuomonę dėl vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos, ją centralizuojant, norėtų pažymėti, kad pertvarkos sėkmė, centralizavimo pranašumai ir galimi reformuotos sistemos trūkumai didžiąja dalimi gali būti susiję su pačios pertvarkos esme ir numatytomis jos kryptimis, tinkamu pasirengimu įgyvendinti pertvarkos priemones ir jų įgyvendinimu. Tačiau manytina, kad institucinės sistemos pertvarka išspręstų centrinės, valstybės ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą ir veiksmus koordinuojančios institucijos klausimą, aiškiai apibrėžtų institucijų uždavinius bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, būtų išvengta funkcijų dubliavimo, įtvirtintos konkrečios atsakomybės ribos, kt. Lietuvoje vaiko teisių apsaugos institucijų sistema laikoma suformuota ir esama institucinė sistemos sandara veikia pakankamai ilgą laiką, tačiau tenka pripažinti, kad esama sistema veikia neefektyviai ir neretais atvejais negeba apsaugoti, užtikrinti ar apginti konkretaus vaiko teisių ir (ar) jo interesų.
Viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos problemų - valstybės ir savivaldybių institucijų gebėjimai nustatyti (įžvelgti) vaiko teisių apsaugos problemas ir galimybės jas spręsti, skirtingas suteiktų įgaliojimų interpretavimas ir aiškinimas, taip pat ribotas gebėjimas pasinaudoti suteiktomis teisėmis ar kartais - vengimas įgyvendinti pavestas funkcijas. Ypač aktualios visų vaiko teisių apsaugos sistemą sudarančių institucijų funkcijų įgyvendinimo, veiklos darnos, koordinavimo ir bendradarbiavimo trūkumo problemos bei institucijų, kurioms vaiko teisių apsauga yra papildoma funkcija, formalus požiūris į vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą. Efektyviam bei realiam vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui yra būtina pasiekti, kad: · vykdomoji valdžia skirtų reikalingą dėmesį vaiko teisių apsaugai; · nuosekliai ir pilna apimtimi būtų įgyvendinamos numatytos priemonės, o priemonių įgyvendinimui skiriamas deramas finansavimas; · užtikrinama vieninga teisės aktų aiškinimo ir taikymo bei tų pačių klausimų sprendimų praktika; · būtų suformuota kvalifikuotų vaiko teisių apsaugos specialistų grandis; · būtų vykdomas nuoseklus ir nuolatinis priemonių įgyvendinimo ir jų veiksmingumo stebėjimas bei vertinimas. Teigtina, kad kalbant apie vaiko teisių užtikrinimo efektyvumą, didžiausias dėmesys tenka (turėtų tekti) arčiausiai vaiko ir jo šeimos esančiai institucinės sistemos grandžiai —savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams.
Tenka pripažinti, kad daugelį metų nesikeičia pagrindinės priežastys, sąlygojančios vaiko teisių apsaugos problemas ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos nepakankamą efektyvumą, t.y.: · skirtinga tų pačių klausimų sprendimo praktika savivaldybėse; · nepakankama specialistų kvalifikacija; · dideli specialistų darbo krūviai; · metodinio vadovavimo trūkumas; · neproporcingas funkcijų ir galimybių jas įgyvendinti santykis; · nepakankamas specialistų skaičius ir finansavimas; · kitos. Apie aukščiau nurodytas vaiko teisių apsaugos institucijų veiklos efektyvumo problemas diskutuojama daugelį metų, buvo svarstomi įvairūs jų sprendimo būdai, pasirenkamos įvairios problemų sprendimo priemonės, tačiau padėtis iš esmės nesikeičia.
Vienas iš pirmųjų žingsnių, būtinų sprendžiant vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos efektyvumo ir vaiko teisių apsaugos problemas, yra pirminės ir arčiausiai vaiko esančios bei privalančios būti grandies - savivaldybių teritorijose veikiančių vaiko teisių apsaugos skyrių stiprinimas:
1) priimant politinį sprendimą dėl vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumo, t.y. šių skyrių vietos vaiko teisių apsaugos sistemoje;
2) sudarant galimybes vaiko teisių apsaugos skyriams kompetentingai vykdyti pavestas funkcijas;
3) įtvirtinant vieningą vaiko teisių apsaugos skyrių struktūrą bei formuojant skyrius (parinkti specialistus), atsižvelgiant į jiems pavestas funkcijas (atstovauti vaiko teises teismuose, išklausyti vaiko nuomonę, teikti išvadas dėl ginčo ir kt.);
4) suformuojant savivaldybėse vienodą vaiko teisių apsaugos užtikrinimo pasibaigus savivaldybės administracijos darbo laikui ir darbo apmokėjimo vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams už viršvalandžius, darbą ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, praktiką. 5) atskiriant vaikų ir jaunimo apsaugos funkcijas (kai kuriose savivaldybėse šias funkcijas vykdo VTAS);
6) išsamiau reglamentuojant atskirus vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir užtikrinimo apsektus; Siekiant veiksmingo savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos koordinavimo bei metodinio vadovavimo šiems skyriams, būtina stiprinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ši tarnyba turi atitikti paskirtį, kuri buvo numatytąją steigiant ir tapti „centrine vaiko institucija, kuri spręsdama vaiko ir šeimos problemas ne tik įgyvendintų vaiko gerovės stebėseną, analizuotų, koordinuotų įvairių žinybų šioje srityje veiksmus, teiktų metodinę pagalbą specialistams, bet ir turėtų realius veikimo svertus“. Kalbant apie institucinę pertvarką būtina pabrėžti, kad vaiko teisių apsaugos sistema negali būti sutapatinama su paslaugų vaikui ir šeimai teikimu ir šias paslaugas teikiančių institucijų sistema. Neabejotinai, paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų) plėtra ir jų kokybės užtikrinimas yra vienas iš vaiko teisių apsaugos užtikrinimo veiksnių ir garantų, tačiau svarbu suprasti, kad vaiko teisių apsaugos institucijos, įstaigos ir organizacijos, teikiančios paslaugas priklauso skirtingoms institucijų sistemoms. Tačiau manytina, jog stipri, nepriklausomas nuo kitų savivaldybės struktūrinių padalinių ir efektyviai veikianti vaiko teisių apsaugos institucijų grandis turėtų turėti teigiamą įtaką ir paslaugų, būtinų vaikui ir šeimai, plėtrai ir jų kokybės bei efektyvumo užtikrinimui. Centrinės vaiko teisių apsaugos institucijos santykio ir bendradarbiavimo su savivaldybėmis modelių galėtų būti įvairių.
Pagal anksčiau teiktus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos siūlymus, turėtų būti sukurta iš esmės nauja vaiko teisių apsaugos institucijų sistema - centrinė institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ir jos teritoriniai struktūriniai padaliniai (skyriai). Manyta, kad centrinė įstaiga turėtų vadovautis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais nuostatais, įstaigai vadovautų socialinės apsaugos ir darbo ministro skiriamas irjam tiesiogiai pavaldus direktorius. Vaiko teisių apsaugos įstaigos skyriai turėtų veikti jiems priskirtose teritorijose, jų skaičius ir veiklos teritorijos ribos sutaptų su savivaldybių skaičiumi ir ribomis (išlaikomas esamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių skaičių ir veiklos ribas apsprendžiantis principas). Siūlyta, kad teritoriniai įstaigos skyriai būtų pavaldūs ir atskaitingi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Valstybinės (centrinės) vaiko teisių apsaugos institucijos veikla apimtų valstybės politikos vaiko teisių apsaugos srityje užtikrinimo koordinavimą ir įgyvendinimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perduotų funkcijų, numatytų vaiko teisių apsaugos srities tarptautiniuose tiesės aktuose, vykdymą, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų, Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje nuostatų įgyvendinimą, kitų tarptautinių sutarčių pagal priskirtą kompetenciją bei vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, vaiko teisių irjo teisėtų interesų gynimą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus matymu, institucijų sistemos pertvarkos tikslas nėra (ir neturėtų būti) išeliminuoti savivaldybių dalyvavimą vaiko teisių apsaugos srityje ar vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime, nes būtinas bendradarbiavimas tiek su savivaldybių administracijomis, tiek su savivaldybių teritorijose veikiančiomis institucijomis, įstaigomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių įgyvendinimu (socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros, švietimo ir kt. paslaugos). Valstybės ir savivaldybės institucijų bendradarbiavimas ir pertvarkius institucinę vaiko teisių apsaugos sistemą liktų privalomas, ir, manytina, pagrindiniai bendradarbiavimo principai turėtų būti įtvirtinti įstatymuose. Tačiau manytina, kad šiuo metu yra aktualesnis klausimas ir diskusijos kokį centralizavimo ir bendradarbiavimo modelį bei centrinės institucijos ir savivaldybių santykį mato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parengusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų pakeitimo įstatymo projektą, kokiomis kryptimis, priemonėmis ir terminais ketina atlikti pertvarką, kokių veiksmų ir priemonių (iki pertvarkytos sistemos funkcionavimo pradžios) ketina imtis (išskyrus savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumo pakeitimą) nurodytoms problemoms šalinti.
Todėl tikslingiausia būtų analizuoti ir nagrinėti šiame projekte pristatomą modelį, jį tobulinti ir ieškoti optimaliausio ir geriausiai mūsų šaliai tinkančio varianto. Atsakant į klausimą dėl kitų valstybių patirčių vaiko teisių institucinės sandaros kontekste, pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje nėra atlikta kitų valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos, pasirinktų modelių (centralizuota, decentralizuotas ar kt.) privalumų ir trūkumų analizė. Tačiau remiantis informacija, gaunama tarptautinio bendradarbiavimo kontekste, kiekviena šalis pasirenka sau tinkamiausią modelį. Manytina, jog aktualia informacija apie užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, įgaliojimus ir pan., gali disponuoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas. Remiantis viešai skelbiama informacija, Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūra (European Union Agencyfor Fundamentai Rights, FRA), Europos Komisijos prašymu surinko ir 2014 metais paskelbė duomenis apie 28 Europos Sąjungos valstybių nacionalines vaiko teisių apsaugos sistemas ir kt. Pagal ES Pagrindinių Teisių Agentūros paskelbtus duomenis:
apsaugos srityje decentralizavimo:
1) Taip, regioniniu lygmeniu, atsakė 3 šalys - Austrija, Prancūzija ir Kroatija.
2) Taip, vietos lygmeniu, atsakė 12 šalių —Belgija, Vokietija, Danija, Estija, Ispanija, Suomija, Lietuva, Latvija, Portugalija, Švedija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė. 3) Taip, tiek regioniniu, tiek vietos lygmeniu, atsakė 9 šalys - Bulgarija, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija ir Slovakija. 4) Ne, atsakė 4 šalys - Kipras, Airija, Liuksemburgas ir Malta. 2. Dėl centrinės valdžios institucijos, turinčios koordinavimo funkciją, vaidmenį:
1) Atskira institucija, koordinuoti ir dažnai stebėti nacionalinės politikos ir teisės aktų įgyvendinimą, yra įsteigta 13 šalių - Belgija, Bulgarija, Vokietija, Danija, Kroatija, Lietuva, Latvija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Švedija, Slovakija. 2) Koordinavimo atsakomybė, įskaitant stebėseną, tenka ministerijai, turinčiai pirminę vaiko apsaugos atsakomybę (ministerijoje šiam tikslui įsteigtas departamentas-sekretoriatas), 10 šalių - Kipras, Čekija, Estija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Slovėnija. 3) Abu atvejus, nurodė 1 šalis - Graikija. 4) Kita, nurodė 1 šalis - Jungtinė Karalystė. Nacionaliniame lygmenyje trūksta koordinavimo. Pagrindinės ministerijos specializuoti departamentai įsteigti kiekviename regione, pavedant koordinavimo pareigas. 5) Nėra informacijos 3 šalių - Austrija, Liuksemburgas, Lenkija. Siekiant įvertinti pasirinktus užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos modelius, turėtų būti atlikta gilesnė ir išsamesnė teisinio reglamentavimo bei institucijų veiklos analizė.
Atsakant į Jūsų suformuotus klausimus, paminėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nereglamentuoja vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos, tačiau įpareigoja ir reikalauja, kad kiekviena valstybė dalyvė imtųsi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Paminėtina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos įžanginę (CRC/C/15/Add.146, 2001 m.), antrąją (CRC/C/LTU/CO/2, 2006 m.) bei trečiąją ir ketvirtąją (CRC/C/LTU/CO/3-4, 2013 m.) periodines ataskaitas dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje teikė pastabas, rekomendacijas dėl vaiko teisių apsaugos koordinavimo tiek centriniu, tiek vietiniu lygmeniu. 2001 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktose rekomendacijose buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad trūksta centrinės institucijos (focal point) vyriausybiniame (centriniame) lygmenyje bei koordinavimo mechanizmo tiek centriniame, tiek vietiniame lygmenyse, kuris koordinuotų politiką susijusią su vaikais, prižiūrėtų bei vertintų Konvencijos įgyvendinimą. Komitetas rekomendavo valstybei svarstyti galimybę įsteigti centrinę vaikų instituciją vyriausybiniame lygmenyje, kuri būtų atsakinga už įvairių ministerijų veiklos, centrinės ir vietos valdžios veiklos koordinavimą, siekiant sudaryti sąlygas geriau koordinuojamai politikai ir veiksmams vaiko teisių įgyvendinimui, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.
komiteto pateiktos rekomendacijose buvo atkreiptas dėmesys į priemones, kurias priėmė valstybė, siekdama pagerinti Konvencijos įgyvendinimo darną ir koordinavimą tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis, įskaitant Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkūrimą. Vis dėlto Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl koordinavimo ir darnos stokos, įgyvendinant Konvenciją tiek centriniu, tiek vietos lygmenimis, ypač vietos savivaldos institucijose. Komitetas rekomendavo ir toliau stiprinti pastangas siekiant gerinti Konvencijos įgyvendinimo damą ir koordinavimą, kad būtų užtikrintas atitinkamas centrinės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas, taip pat bendradarbiavimas su vaikais, jaunimu, tėvais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. 2013 metais JT Vaiko teisių komiteto pateiktos rekomendacijose buvo pažymėta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atsakinga už vaiko teisių tarnybų veiklos tarpinstitucinį koordinavimą. Tačiau Komitetui rūpestį kėlė tai, kad ši įstaiga neturi reikiamų įgaliojimų, kad galėtų tinkamai atlikti šias pareigas, ir jos veikla apsiriboja tik metodiniais patarimais.
Komitetas rekomendavo valstybei dalyvei imtis būtinųjų priemonių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai sustiprinti ir aprūpinti ją pakankamais įgaliojimais ir žmogiškaisiais, techniniais bei finansiniais ištekliais, kad užtikrintų efektyvų su vaikų teisėmis susijusių veiksmų koordinavimą visuose sektoriuose nacionaliniu, savivaldybių bei vietos lygmeniu. Atsižvelgti. 5.1 Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos (PD), 2017-03-16 g-2017-333335 Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos susipažinome su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-354 (toliau – Projektas) ir teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
tarnybai pareigą, gavus iš policijos ir (ar kitų) asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tą pačią dieną fiziškai susitikti su vaiku. Projekto 43 straipsnyje nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką. Siekdami, kad efektyviau ir operatyviau būtų užtikrinama vaiko teisių apsauga, siūlome tikslinti Projekto nuostatas ir nustatyti, kad tais atvejais, kai iš policijos gaunamas pranešimas, jog yra požymių, kad prieš vaiką gali būti vartojamas smurtas ar kitaip sukeliamas pavojus vaikui piktnaudžiaujant tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, Vaiko teisių apsaugos tarnyba bet kuriuo paros laiku nedelsiant turi reaguoti į tokį pranešimą, įvertinti atvejų ir nustatyti vaiko situacijos grėsmės lygį bei skubiai spręsti klausimą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos. Pritarti. 5.2
3640411 2.
3640411
nuostatas, pagal kurias vykdant kiekvieną skubų vaiko paėmimą (iš vaiko atstovų pagal įstatymą ir iš jam nesaugios aplinkos) turi dalyvauti policijos pareigūnai. Manome, kad policijos dalyvavimas paimant vaiką yra būtinas tik tais atvejais, kai paimant vaiką gali kilti grėsmę vaiko ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojo gyvybei ar sveikatai ir būtina užtikrinti jų saugumą. Siūlome įtvirtinti teisę Vaiko teisių apsaugos tarnybai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos tiek su policija, tiek ir be policijos. Pritarti. 5.3
291
apsaugotas vaikas, sąrašas, nustatomas įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, nėra išsamus, o kompetentingos institucijos, įskaitant policiją, turi būti informuojamos ir apie kitas vaiko atžvilgiu galimai padarytas nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVIII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“). Šis straipsnis įpareigoja Vaiko teisių apsaugos tarnybą nedelsiant ir skubiai reaguoti į pranešimus, susijusius su vaiko teisių pažeidimais, įtvirtintais Projekto 27 str. 1 dalyje. Manome, kad būtina taip pat operatyviai reaguoti ne tik į pranešimus, susijusius su vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, bet ir į pranešimus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje, nusikalstamomis veikomis sveikatai ir gyvybei ir pan. Pritarti Žr. įstatymo projekto 29 str. 1 dalį. 5.4
282 4.
282
numatytą vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi kenkiančią informacijos platinimo būdų sąrašą ir Projekto 26 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti arba kitaip platinti vaikams žaislus ar kitokius daiktus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius arba kitokią vaizdinę medžiagą, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti. 5.5
263
5Siūlome tikslinti:
„Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse“ įrašyti
žodžius „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse“;
35 T
taip: „Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Pritarti. 5.7 PD Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-355–XIIIP-360, kuriais siekiama tobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą pastabų neturime. Atsižvelgti. 6.1 Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), 2017-03-20 g-2017-3494 N Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau - projektas): siūlome projekte numatyti ir reglamentuoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus vaidmenį bendroje vaiko teisių apsaugos užtikrinimo sistemoje. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11,12,14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatyme.
X-1238 pakeitimo įstatyme. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veikla – koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą savivaldybėje koordinavimas, šios pagalbos ir paslaugų poreikio nustatymas, prieinamumo ir kokybės stebėsena, vietos bendruomenės informavimas apie vaikų ir jų atstovų pagal įstatymą galimybes gauti švietimo pagalbos, socialines, sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje, koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros plano rengimas ir specialistų subūrimas, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo planavimas, koordinavimas ir vertinimas, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų ir jų teikiamų paslaugų prieinamumo ir poreikio nustatymas, vaiko socialinės integracijos į bendruomenę procesų koordinavimas. Ši veikla yra sudėtinė vaiko teisių apsaugos sistemos dalis ir prisideda prie vaiko teisių apsaugos užtikrinimo. Taip pat manome, kad projekte tikslinga numatyti ir reglamentuoti savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos vaidmenį vaiko teisių apsaugos sistemoje. Pažymėtina, kad šios komisijos funkcijos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme ir reglamentuoja tik šio įstatymo reguliavimo sritį. Pritarti. 6.2
22 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas ir siekiant teisės aktų dermės, siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamoje „atvejo vadybos“ sąvokoje žodžius „koordinuotos kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos“ tikslinti ir rašyti: „koordinuotai teikiamos švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų“.
Siūlome šiuo aspektu suderinti vartojamas sąvokas visame projekte, nes pvz., 24 straipsnio 3 dalyje kalbama apie sisteminės kompleksinės pagalbos teikimą, 36 straipsnio 1 dalyje - apie koordinuojamą ir organizuojamą pagalbos teikimą, 40 straipsnio 2 dalyje - koordinuotos pagalbos procesų organizavimą, paslaugų teikimą ir įvairios pagalbos taikymą, kompleksinę ilgalaikę tęstinę pagalbą. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį. Be to, suvienodinamos įstatymo projekte vartojamas sąvokas. 6.3
314 Siekiant teisės aktų dermės, siūlome projekto 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtą „nepriežiūros“ sąvoką suderinti su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 1,2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231,
Manytina, kad nepriežiūros sąvoka šiame įstatyme, kuris apima visus vaiko gyvenimo etapus, gali būti apibrėžta plačiau, nei Švietimo įstatyme. Pažymėtina, kad vaiko nepriežiūra yra daugiau socialinis reiškinys, nei vaiko ugdymo ar auklėjimo dalis. 6.4
317 Siūlome projekto 30 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose konkrečiai nurodyti vaiko, kuris neliktų be kitų asmenų priežiūros, amžių. Pradinio ugdymo programą nurodyti netikslinga, nes numatoma ankstinti privalomą priešmokyklinį ir pradinį ugdymą atitinkami nuo 5 ir 6 metų. Pritarti. 6.5
36 Neaiškus projekto 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 39 straipsnio 1 dalyje minimų bendrojo pobūdžio paslaugų turinys, kas jas ir kam skiria, kuo jos skiriasi nuo projekte apibrėžtų bendruomeninių paslaugų.
4934 Siūlome projekto 48 straipsnio 3 dalies 3 punktą išbraukti kaip perteklinį, nes jis dubliuoja Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje nurodytas Švietimo ir mokslo ministerijos funkcijas. Pritarti iš dalies. Žr. projekto 49 straipsnį. 7.1 Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), 2017-03-21 g-2017-3554 * Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2017 m. kovo 6 d. prašymą Nr. S-2017-2100, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-354), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151,3.153,3.163,3.172,3.176,3.182,3.183,3.209,3.210,3.211,3.212,3.217,3.218,3.219,3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3:260, 3.262, 3.264, 3.266,
Respublikos civilinio proceso kodekso 28,282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-357, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2,9,13,14,15,16,17,18,19,20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-358 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-358), Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-359, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-360 ir informuoja, kad pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose dėl minėtų projektų pateiktoms pastaboms bei teikia nuomonę pagal kompetenciją. Atsižvelgti. 7.10
43 1.9.
43
vaikai neturėtų būti apgyvendinami sveikatos priežiūros įstaigose. Pritarti. 7.2
416
1Dėl Projekto Nr. XIIIP-354:
nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - įstatymas) 4 straipsnio 6 punkto formuluotė „kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek gimus“ atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nuostatas, t. y, iki gimimo - vaisius, gimus — vaikas“. Nepritarti Argumentai kaip ir dėl Teisės departamento
235 1.2. Pastebėtina, kad pagrindinės nuostatos, susijusios su asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, įtvirtintos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti įstatymo 22 straipsnio 5 dalį. Pritarti. Patikslinta 23 straipsnio 5 dalis. 7.4
64
straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje nustatytas vaikų dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose sąlygas. Pritarti
261
ir narkotines, psichotropines bei psichiką veikiančias medžiagas. Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje prieš „tokių medžiagų“ įrašytini tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 161 straipsnį, įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įrašytini ir su tabako gaminiais susiję gaminiai. Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kad joje minimi vaistai ir kitos priemonės (beje, neaišku, kokios), neatitinka straipsnio pavadinimo. Pritarti. 7.6
322 1.5.
322
įtvirtintam imperatyvui: „Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Manytina, kad tėvai įstatyme nustatytais atvejais galėtų pavesti kitiems asmenims atlikti tik konkrečius teisinius veiksmus, tokius kaip sutarčių su konkrečiomis sveikatos ar švietimo įstaigomis sudarymą. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - Civilinis kodeksas) yra nustatytos skirtingos įgaliojimų formos, tačiau iš siūlomos nuostatos turinio nėra aišku, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma Civilinio kodekso nuostatų kontekste. Be to, atskleistina, kur tokie veiksmai turėtų būti apibrėžti - įgaliojime ar kitame teisės akte. Atsižvelgti. 7.7
4942
straipsnio 4 dalies 2 punkto formuluotę kalbiniu požiūriu, kad jos esmė būtų suprantama. Atsižvelgti. 7.8
32
32,33 straipsniai ir 49 straipsnio 4 dalies 5 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) bei Civilinio kodekso nuostatoms. Visa informacija apie konkretaus paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidencialia. Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsniu, asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kt.) gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas. Asmens sveikatos paslaptis turi būti saugoma pagal Civilinį kodeksą, pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato, kad duomenų tvarkymas yra bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Vaiko teisių apsaugos tarnyba negali tvarkyti (pvz., taisyti ir kt.) asmens sveikatos duomenų, nes nėra kompetentinga tai daryti. Abejotina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, neturėdami medicininio išsilavinimo, gali teisingai suprasti sveikatos įrašus ir priimti sprendimą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės. Manome, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba esant tarnybiniam būtinumui gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (greičiausiai pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvados dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, kur galėtų būti surašyta, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais. Duomenų apie sveikatą perdavimas kitam asmeniui, kad ir šeimos nariui, be asmens sutikimo yra grubus sveikatos duomenų konfidencialumo pažeidimas. Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog asmens, pateikusio informaciją anonimiškumas gali būti išlaikytas jo ..pageidavimu“. Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas stokoja jo įgyvendinimo tvarkos, nes nėra aišku nei kokia forma, nei kokiu būdu asmens „pageidavimas“ turėtų būti išreikštas, kaip toks pageidavimas turėtų būti užfiksuotas, kokių procedūrų būdu būtų užtikrinamas asmens anonimiškumas. Pritarti. Atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir Seimo narių D. Šakalienės, T. Tomilino pasiūlymą (4.43), VTAS vadovų asociacijos nuomonę, siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. 7.9
4131 1.8.
4131
nuostatos tikslintinos nurodant, kokiu tikslu ir kokia informacija apie vaiko sveikatą reikalinga atvejo vadybininkui. Tikėtina, kad medicininio išsilavinimo neturinčiam specialistui reikalingos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kurioje vaikas yra prirašytas, išvados, ar vaikas gauna visas pagal amžių reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas (profilaktinis sveikatos patikrinimas, skiepai ir kt.). Atsižvelgti. 8.1 Vidaus reikalų ministerija (VRM), 2017-03-21 g-2017-358029 Pagal kompetenciją teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
projekto 27 straipsnyje išskiriama tik vienos grupės nusikalstamos veikos, nuo kurių turi būti apsaugotas vaikas, o atitinkamos institucijos nedelsdamos turi informuoti apie jas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ir (ar) policiją. Manytina, kad, siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą, turi būti reaguojama ir pranešama ne tik apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 27 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet ir apie kitas nusikalstamas veikas, galimai padarytas vaikui (nusikalstamas veikas sveikatai, gyvybei ir pan.). Atsižvelgti. Žr. įstatymo projekto 29 str. 8.2
32
pagrindų įstatymo projekto 32, 33 straipsniai, taip pat 49 straipsnio 4 dalies 5 punktas, kuriuose nustatyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisė tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu, bei perduoti šios duomenis tretiesiems asmenims.
Atkreipiame dėmesį, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) valdytojas ir registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojas. Vadovaujantis ĮKNR nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, ĮKNR registro tvarkytojai ir registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojai, be IRD, taip pat yra Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, ikiteisminio tyrimo įstaigos, bausmių vykdymo institucijos – laisvės atėmimo vietos ir probacijos tarnybos. ĮKNR tvarkomi duomenys apie įtariamuosius, kaltinamuosius ir nuteistuosius fizinius bei juridinius asmenis, t. y. apie fiziniams ir juridiniams asmenims pradėtus ikiteisminius tyrimus pareiškus įtarimą baudžiamojoje byloje už padarytą nusikalstamą veiką, kardomąsias priemones, ikiteisminio tyrimo nutraukimą, teismo priimtus procesinius sprendimus, bausmės vykdymą ir atlikimą. ĮKNR tvarkomi duomenys apie vaikus iki 18 metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą atsako asmenys, kuriems iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 arba 14 metų, taip pat apie kitus fizinius asmenis, kuriems daugiau nei 18 metų.
Manytina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba galėtų pasinaudoti ĮKNR registre kaupiama ir tvarkoma informacija ir gauti ją vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 49 straipsnio
išsakytas pastabas ir Seimo narių D. Šakalienės, T. Tomilino pasiūlymą (4.43), Vyriausybės, VTAS vadovų asociacijos nuomonę, siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. 8.3
495
straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta Vidaus reikalų ministerijos kompetencija, susijusi su vaiko teisių apsauga. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovos 14 dienos nutarimu Nr. 291 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 1 punktą, Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse. Vadovaudamasi minėtais nuostatais, Vidaus reikalų ministerija neformuoja vaiko teisių apsaugos politikos ir jai nėra priskirti vaiko teisių apsaugos klausimai. Vidaus reikalų ministerija formuodama valstybės politiką viešojo saugumo srityse, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, pagal kompetenciją tik dalyvauja įgyvendinant priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo 1 punktą, Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei. Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos (IRD ir Policijos departamentas) valdo registrus ir valstybės informacines sistemas pagal joms priskirtą kompetenciją. Šiuose registruose ir sistemose renkami duomenys ne tik apie fizinius asmenis, vyresnius nei 18 metų, bet ir apie vaikus iki 18 metų (ĮNKR, Nusikalstamų veikų žinybinis registras, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybinis registras, Policijos registruojamų įvykių registras, Eismo įvykių informacinė sistema, Policijos licencijuojamos veiklos informacinė sistema, DNR duomenų registras ir Prevencinio poveikio priemonių taikymo registras). Vidaus reikalų ministerija analizuoja viešojo saugumo būklę šalyje ir atlieka kitus tyrimus ir analizes viešojo saugumo klausimais (nusikalstamumo prevencija, smurtas artimoje aplinkoje ir pan.), kurių objektai būna ir vaikai iki 18 metų. Atitinkamai pagal kompetenciją rengia nusikaltimų prevencijos ir kontrolės, prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programas, taip pat pagal kompetenciją dalyvauja rengiant tarpinstitucines programas ar veiksmų planus ir įgyvendina jų priemones.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 48 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant priemones vaiko teisių apsaugos ir jų gynimo srityje:
1) kaupia, sistemina ir analizuoja pagal priskirtą kompetenciją duomenis apie vaikus iki 18 metų;
2) pagal kompetenciją rengia nusikaltimų prevencijos ir kontrolės, prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programas, taip pat dalyvauja rengiant tarpinstitucines programas ar veiksmų planus ir įgyvendina jų priemones.“ Pritarti iš dalies. Žr. projekto 49 str. 5 dalį. 8.5
522
straipsnyje siūlomą Įstatymo 7 straipsnio 22 punkto formuluotę darytina išvada, kad vaiko teisių apsauga nebebūtų valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) savivaldybių funkcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įstatymo 6 straipsnį ši funkcija savivaldybėms nėra priskiriama ir kaip savarankiškoji, o iš kartu su Vietos savivaldos įstatymo projektu pateikiamų kitų susijusių įstatymų projektų ir aiškinamojo rašto (toliau – aiškinamasis raštas) nuostatų spręstina, kad vaiko teisių apsauga centralizuojama ir priskiriama būtent valstybės institucijoms. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 51 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės institucijos pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant valstybinės vaiko teisių apsaugos funkciją ir bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisų apsaugos srityje.
Taigi, nors pagal siūlomą Vietos savivaldos įstatymo projektą vaiko teisių apsauga visai nepriskiriama savivaldybių kompetencijai ir nevertinama kaip savivaldybių funkcija, tačiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas savivaldybių funkcijas šioje srityje numato (pvz., 49 str. 2 d. 10 p., 51 str.), todėl nėra pakankamai aiški pati Vietos savivaldos įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 22 punkto pakeitimo esmė. Pritarti Atitinkamai tikslinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas. 8.6
projektu siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą ir tam siūloma savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrius padaryti pavaldžius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurią siūloma nustatyti centrine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucija valstybėje. Tačiau iš aiškinamojo rašto (pvz., 4 punkto 10 pastraipos) teiginių neaišku, ar priėmus šias pataisas funkcionuotų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pavaldūs savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos padaliniai, ar tai būtų valstybės institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos – teritoriniai padaliniai savivaldybėse. Siūlytina papildyti aiškinamąjį raštą šiuo aspektu. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 9.
Respublikos finansų ministerija, 2017-03-24, G-2017-3765 * Finansų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projektą ir jo lydimuosius teisės aktų projektus (Nr. XIIIP-354 - XIIIP-360) ir pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra pateikta informacija apie įstatymų projektams įgyvendinti reikalingas lėšas. Siūloma įstatymų projektų įsigaliojimo data - nuo 2017 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-354 siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, pakeičiant deleguotą (perduotą savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkciją į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų projektams įgyvendinti turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2017 metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo pakeitimų 2017 m. atlikti nenumatoma, įstatymų projektams įgyvendinti 2017 m. reikalingos lėšos turėtų būti skiriamos atitinkamai iš asignavimų valdytojams ir savivaldybėms, atsakingiems už siūlomų nuostatų įgyvendinimą, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose 2017 m. lėšų. Manome, kad įstatymų projektams įgyvendinti prireikus papildomų lėšų 2018 m., šis klausimas galėtų būti svarstomas Vyriausybės kanceliarijos kasmet rengiamuose Ministro Pirmininko, finansų ministro ir atitinkamų valdymo sričių ministrų pasitarimuose apie ateinančiais metais planuojamus pasiekti rezultatus ir asignavimus. Per šiuos pasitarimus, atsižvelgiant į planuojamus pasiekti rezultatus, bus susitarta dėl 2018-2020 metų maksimalių valstybės biudžeto asignavimų limitų skyrimo ministrų valdymo sritims. Pritarti. 10.
darbo ministerija, 2017-04-07 Nr. g-2017-4463 * Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau - Ministerija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (toliau - Komitetas) 2017 m. kovo 6 d. raštą dėl Seimui pateiktų naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo (toliau - Įstatymas) projekto ir kitų susijusių įstatymų projektų (Nr. XIIIP-354 - X lIIP-360) nuostatas ir pagal kompetenciją pažymi, kad aukščiau nurodytiems įstatymų projektams iš esmės pritaria. Kartu Ministerija atkreipia Komiteto dėmesį į tai, kad tikslinga įvertinti ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 13 d. išvadoje nurodytas pastabas ir pasiūlymus bei integruoti būtinus poįstatyminius teisės aktus į Įstatymo teisinį reglamentavimą. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į papildomų lėšų poreikio užtikrinimą tiek centriniu, tiek savivaldybių lygmenimis, nes minėtuose įstatymuose numatytas ne tik vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos reorganizavimas ir centralizavimas, kuris preliminariais paskaičiavimais pareikalaus iki 14 mln. eurų, bet ir prevencinio bei socialinio darbo organizavimo stiprinimas savivaldybėse. Pritarti. 11. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2017-04-24 Nr. g-2017-5153 * Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktus klausimus dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos teikia informaciją. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) siekiama tobulinti šiuo metu galiojančią vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką.
Siūloma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, pakeičiant deleguotą (perduotą savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkciją į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, o savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumą keisti į jų pavaldumą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurią siūloma įteisinti centrine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucija valstybėje. Šis siūlymas centralizuoti savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrius pasižymi šiais privalumais:
1Taikoma vienoda praktika/vienoda privaloma metodika (grėsmės vaikui lygiai,
vaiko paėmimo tvarka ir t.t.). 2. Išgrynintos Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijos (atsisakoma perteklinių). 3. Aukštesnė specialistų kompetencija/vienodi reikalavimai specialistams, todėl geresnė darbo kokybė (darbo su vaikais/atstovavimas teismuose, išvadų kokybė ir t.t.). 4. Vaiko teisių apsaugos skyrių darbas organizuojamas visą parą, švenčių ir poilsio dienomis;
„centro“ ir kito rajono/apskrities specialistus, lengviau organizuoti vienos
tarnybos darbą (aprūpinimas priemonėmis, centralizuoti pirkimai ir t.t.). 6. Specialistų nešališkumo užtikrinimas (pasitelkiant kito miesto/rajono specialistus). 8. Efektyvesnis žmogiškųjų resursų paskirstymas atstovaujant vaiką ir sprendžiant šeimos klausimus. 9. Operatyvesnis bylų perdavimas, kai šeima išvyksta iš vieno rajono į kitą. 10. Sumažės savivaldybių administracijų įtaka Vaiko teisių apsaugos skyrių sprendimams. Paminėtina tai, kad vaiko teisių apsaugos sistema negali būti sutapatinami su paslaugų vaikui ir šeimai teikimu ir šias paslaugas teikiančių institucijų sistema.
Paslaugų teikimas vaikui ir šeimai yra vaiko teisių apsaugos užtikrinimo garantas, tačiau pagal savo veiklos pobūdį vaiko teisių apsauga ir paslaugų teikimas priklauso skirtingoms institucijų sistemoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertindama planuojamą vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką, bendradarbiaudama su vaiko teisių apsaugos srities ekspertais rengia Vaiko situacijos grėsmės lygio įvertinimo ir nustatymo tvarkos aprašo projektą bei kitus reikalingus dokumentų projektus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių centralizacijos planą, kuriame numatoma stiprinti teritorinius vaiko teisių apsaugos padalinius ir centrinę vaiko teisių apsaugos tarnybą. Įstatymo projekte numatoma, kad vaiko teisių apsaugos užtikrinimas bus vykdomas nagrinėjant pranešimus apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Siūloma nustatyti fizinių ir juridinių asmenų pareigą nedelsiant pranešti įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Įstatymo projekte siūloma įteisinti vieningą individualizuotos vaikui ir šeimai pagalbos modelį, finansuojant mobilias specialistų komandas, kartu apjungiant specialistus, dirbančius savivaldybėse, kad teikiant intensyvią ir kvalifikuotą pagalbą būtų galima pasiekti efektyvesnio darbo su šeima rezultatų. Kartu siūloma įteisinti socialinio darbo su vaiku ir tėvais atvejo vadybą, kad atvejo vadybininkas užtikrintų Pagalbos plano sudarymą ir jo įgyvendinimą, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą būtų tinkamai pasirūpinta vaiko saugumu ir šeiminių santykių atkūrimu.
Pagalbos plano tikslas - suteikti šeimai reikalingą pagalbą ir būtinąsias kompleksiškai teikiamas paslaugas, kad laiku pasirūpinus vaiku ir šeima būtų galima įveikti joje bręstančią krizę ir išvengti vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagalbos plane nustatytomis priemonėmis ir teiktomis paslaugomis nepavykus pakeisti tėvų požiūrio į vaiką, elgesio su juo ir dėl to išlikus grėsmei vaiko saugumui, šis įstatymas įpareigos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pažymėtina, kad vaiko paėmimas iš šeimos tik gavus teismo leidimą atitinka tarptautinių teisės aktų nuostatas, nes Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos, nurodo, kad sprendimas dėl vaiko išskyrimo su tėvais turėtų būti priimtas kompetentingos institucijos, išnagrinėtas teisme, priimtas pagal įstatymą ir nepažeidžiant procedūrų, nes šiuo metu vaiko paėmimas iš šeimos administracine tvarka gali pažeisti šeimos, kaip privataus instituto, teises. Tarptautiniai pilietinių ir politinių teisių dokumentai pabrėžia šeimos teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą, o asmuo neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi j jo asmeninį ar šeiminį gyvenimą. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatyme įtvirtintas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius savivaldybėje.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus veikla - koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą savivaldybėje koordinavimas, šios pagalbos ir paslaugų poreikio nustatymas, prieinamumo ir kokybės stebėsena, vietos bendruomenės informavimas apie vaikų ir jų atstovų pagal įstatymą galimybes gauti švietimo pagalbos, socialines, sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje, koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros plano rengimas ir specialistų subūrimas, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo planavimas, koordinavimas ir vertinimas, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų ir jų teikiamų paslaugų prieinamumo ir poreikio nustatymas, vaiko socialinės integracijos į bendruomenę procesų koordinavimas. Ši veikla yra sudėtinė bendros vaiko teisių apsaugos sistemos dalis ir prisideda prie vaiko teisių apsaugos. Pažymėtina, kad kitų šalių patirtis ir tyrimai rodo, kad efektyvus vaiko situacijos šeimoje vertinimas, prevencinis darbas su šeima ir vaiku bei savalaikė kompleksiškai teikiama (socialinė, švietimo, sveikatos ir kt.) pagalba duoda teigiamus rezultatus, tokius kaip smurto raiškos visuomenėje mažėjimas, psichinės sveikatos visuomenėje rodiklių gerėjimas, paslaugų teikimas arčiau asmens gyvenamosios vietos, sociokultūrinio gyvenimo augimas ir t.t., tačiau tai reikalauja papildomų valstybės ir savivaldybių finansinių išteklių. Pažymėtina, kad papildomų lėšų poreikis reikalingas įstatymo projekto įgyvendinimui yra susijęs su vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimu ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų darbo užtikrinimu nakties metus, savaitgaliais ir švenčių dienomis bei mobilių komandų specialistų, teikiančių paslaugas vaikui ir šeimai, finansavimu. Pritarti.
projekto 2 straipsnyje šios nurodytos sąvokos turėtų būti tikslinamos:
vadybininkas“, kurios apibrėžimas yra neaiškus. Viena vertus, iš pateikiamos sąvokos galima suprasti, kad atvejo vadybininku gali būti bet koks asmuo, tačiau, kita vertus, iš VTAPĮ projekto 38 straipsnio 5 dalies galima suprasti, kad atvejo vadybininkas – tai savivaldybės administracijos paskirtas asmuo (pvz., iš VTAPĮ projekto 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto matyti, kad tai nebūtinai vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas). Manytina, kad sąvoką tikslinga tikslinti, įvardijant, kas turėtų atlikti atvejo vadybą. Taip pat turėtų būti apibrėžta, kas yra laikytina „atveju“, kuriam reikalinga vadyba, nes iš VTAPĮ projekto nėra aišku, kas tai: įvairaus smurto prieš vaiką naudojimas, vaiko teisių pažeidimas ar kt.;
Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis. 11.2
4
žodžių „vaiko teisių“ siūlytina įrašyti žodį „apsaugos“. Pritarti. 11.3
5
įstatymo 3 straipsnyje“ keistini į „šio įstatymo 4 straipsnyje“, nes vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principai nurodyti VTAPĮ projekto 4 straipsnyje. Pritarti
101026
siūlytina numatyti ne tik vaiko teisę į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos, žodžio laisvę ir kt., bet ir šių vaiko teisių įgyvendinimo apribojimus, nes galimi atvejai, kai įgyvendinama vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę gali prieštarauti jo interesams. Siūlytina šio straipsnio 1 dalyje po žodžių „religijos ir žodžio laisvę“ ir 2 dalyje po žodžių „kitų asmenų teisių ir laisvių“ įtraukti žodžius „jei tai neprieštarauja vaiko interesams“. Pritarti
123 5.
Pritarti
123
projekto 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą“. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nėra numatyta vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų įstatyminių vaiko atstovų tvarka, kai teismas prieš paimant vaiką priima sprendimą dėl vaiko paėmimo, tačiau tokia tvarka numatoma VTAPĮ projekto 42 straipsnyje. Pažymėtina, kad jei teismo leidimai dėl vaiko paėmimo iš vaiko įstatyminių atstovų būtų išduodami pagal CPK XXXIX skyriuje nustatytą tvarką, kaip kad siūloma VTAPĮ projekte, įstatyminiai vaiko atstovai šio sprendimo, vadovaujantis CPK 582 straipsnio 7 dalimi, apskųsti negalėtų, nors pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos, tiek ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas Lietuvoje yra visiškai naujas ir VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje pateiktos nuorodos į CK XXXIX skyrių nepakanka, nes esminiai civilinio proceso ir teismų veiklos procese aspektai turėtų būti reglamentuoti atitinkamai CK ir CPK, o ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tobulinti pateiktą teisinį reglamentavimą. Pritarti. 11.6
174 6.
174
su šiuo metu galiojančios redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai gali disponuoti tik turėdami vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, kad tokie sandoriai neprieštarauja vaiko interesams“. Pastebėtina, kad CK 3.188 straipsnio 1 dalyje numatyta, kokių sandorių be išankstinio teismo leidimo negali sudaryti vaiko tėvai (ar kiti įstatyminiai vaiko atstovai). CK normos tiesiogiai nenumato, kad teisme sprendžiant klausimą dėl leidimo disponuoti vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada būtų privaloma, bet atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisių institucijos dalyvavimas sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus yra privalomas (pvz., CK 3.14, 3.48, 3.80, 3.178, 3.184 str. ir kt.), manytina, jog dėl šios išvados pateikimo teismas gali kreiptis ir tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl leidimo disponuoti vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu išdavimo. Dėl šios išvados pateikimo kreipiasi ne byloje dalyvaujantys asmenys, o teismas (CPK 49 straipsnio
apsaugos skyriaus išvada įstatymuose yra numatyta siekiant apsaugoti teisėtus vaiko interesus, o iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl atsisakoma vaiko teisių apsaugos išvados nurodymo ir nevertinama, ar tai nepakenks vaiko interesams, todėl siūloma svarstyti dėl teisės normos tobulinimo. Taip pat įvertinus tai, kad 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad
„vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai“, 16 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys yra perteklinės, todėl siūlytina jų atsisakyti. Pritarti iš dalies. Žr. projekto 17 straipsnį. 11.7
182 7.
182
projekto 17 straipsnio 2 dalyje, lyginant su šiuo metu galiojančios redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, išplėstos vaiko teisės į poilsį ir laisvalaikį: papildomai įstatymu siekiama įtvirtinti vaiko teisę kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir vaiko amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. Pastebėtina, kad 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 31 straipsnio 1 dalis numato vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose, laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir kurti meno kūrinius. Įvertinus tai, kad ši nuostata yra įtvirtinta Konvencijoje, kuri yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, šios nuostatos perkėlimas į VTAPĮ projektą laikytinas pertekliniu. Be to, pažymėtina, kad vaiko teisę kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir vaiko amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose turi užtikrinti ne vien vaiko tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai, bet tuo pačiu ir valstybė (pvz., vaikų, globojamų (rūpinamų) institucinėje globoje, teisių užtikrinimas). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje ir šiuo metu pripažįstama ir taikoma taisyklė, jog nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-195-915/2015), o atsižvelgus į vaiko gebėjimus ir norus, vaikui taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti svarstoma dėl šios teisės normos pildymo tikslingumo (t. y. platinti teisės normos apimtį, palyginus su šiuo metu galiojančia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies redakcija), įvertinant tai, kad teisės norma siūlomas nustatyti reglamentavimas praktikoje yra taikomas ir šiuo metu. Pritarti iš dalies Žr. projekto 18 str. 11.8
204
8VTAPĮ projekto 19 straipsnio 4 dalis perteklinė,
nes už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fizinių bausmių taikymą ir kt. įstatymai ir taip numato kylančią atsakomybę. Pritarti
235
atsisakyti žodžių ir skaičiaus „iki 18 metų“, nes pagal VTAPĮ projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą „vaiko“ sąvoką „vaikas – tai žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip“. Pritarti. 11.1.2
24
apibrėžta per daug abstrakčiai, netiksliai, sąvoka VTAPĮ projekte vartojama nenuosekliai.
Pažymėtina, kad tokia sąvoka nėra suderinta su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, socialinės paslaugos yra dviejų rūšių: bendrosios ir specialiosios; Socialinių paslaugų įstatymas taip pat numato kokie paslaugų tipai priskiriami kiekvienai iš paslaugų rūšių, tačiau bendruomeninės paslaugos tarp jų neminimos);
Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį. 11.1.3
27
„Mobili komanda“ kalbiniu aspektu koreguotina iš esmės;
Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio
28
planas“ nesuderinta su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. A1-362/V-936/V-646/1V-495 „Dėl bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašas) vartojama sąvoka „bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas“ (pvz., Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo 35 punktas), todėl atkreiptinas dėmesys, kad VTAPĮ projekte ši sąvoka turėtų būti suderinta su kitais teisės aktais arba po VTAPĮ projekto priėmimo turėtų būti keičiami poįstatyminiai teisės aktai;
210
tarnyba“ vartojimas yra perteklinis, nes šia sąvoka įvedamas tik institucijos trumpinys, platesnis sąvokos paaiškinimas nepateikiamas.
Vietoje šios sąvokos arba papildant šią sąvoką siūlytina paaiškinti, kokią vietą vaiko teisių apsaugos sistemoje užima savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai ir aiškiai įvardinti jų pavaldumą – VTAPĮ projektu iš esmės centralizuojamas vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinamas, pakeičiant savivaldybėms deleguotą vaiko teisių apsaugos funkciją į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, tačiau tai tampa aišku tik įsigilinus į visą VTAPĮ projektą. Pritarti iš dalies Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 10 dalį. 11.10
24
žymiai siauresnis vaiko pareigų katalogas, nei yra numatytas šiuo metu galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme; VTAPĮ projekte apskritai atsisakyta išsamiai aptarti vaiko pareigas, iš esmės įvardijamos tik vaiko teisės, tuo tarpu šiuo metu galiojančios redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme tam skirtas visas VIII skyrius „Pagrindinės vaiko pareigos, jo atsakomybės ir elgesio kontrolės ypatumai“. Pastebėtina, kad nėra aišku, kodėl atsisakoma platesnio vaiko pareigų įtvirtinimo, kuris užtikrintų vaiko teisių ir pareigų pusiausvyrą. Svarstant dėl tokių nuostatų įtvirtinimo tikslingumo būtina prisiminti, kad nepilnamečiams taip pat taikomi tam tikri elgesio standartai ir pareigos, kurių jie turi laikytis, o už jų nesilaikymą – prisiimti atitinkamą atsakomybę.
Nepilnamečių atsakomybės klausimus už jų padarytus teisės pažeidimus ir taikytų poveikių priemonių įgyvendinimą Lietuvoje šiuo metu reglamentuoja keli skirtingi teisės aktai – Konvencija, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas. Manytina, kad VTAPĮ projekte galėtų būti įtvirtinta šių teisės aktų taikymo nepilnamečių vaikų atžvilgiu tarpusavio sistema ir santykis, nes šiuo metu jie kartais konkuruoja tarpusavyje (pvz., vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių taikymo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo santykis ir problematika). Pritarti iš dalies Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 straipsnį. 11.11
255
24 straipsnio 5 dalyje nustatoma, jog „fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“. Pirma, nėra aišku kokį vaiko teisių pažeidimo turinį VTAPĮ projekto rengėjai siekia įtvirtinti šiame straipsnyje, nes visame VTAPĮ projekte numatomos įvairios vaiko teisės: vaiko teisė į individualumą ir jo išsaugojimą (VTAPĮ projekto 8 straipsnis), vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę (VTAPĮ projekto 9 straipsnis), vaiko teisė būti išklausytam (VTAPĮ projekto 10 straipsnis) ir kt., be to, ne dėl visų vaiko teisių pažeidimų įstatymai numato baudžiamąją ar administracinę atsakomybę.
Taip pat pažymėtina, kad iš pateiktos teisės normos nėra aišku, kokia atsakomybė – administracinė ar baudžiamoji – kiltų tokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad juridiniams asmenims atsakomybė numatyta BK, tačiau pagal ANK juridiniai asmenys neatsako. Kartu būtina atsižvelgti ir į BK
apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia ir kt. (BK 1 straipsnio 1-2 dalys), todėl visos veikos, už kurias kyla baudžiamoji atsakomybė, yra numatytos kodifikuotame teisės akte – BK. Atsižvelgiant į tai, siekiant už nepranešimą atitinkamoms institucijoms apie žinomą vaiko teisių pažeidimą tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, atitinkamos nuostatos turėtų būti įtrauktos ir į galiojančius teisės aktus (pvz., BK, ANK), bet ne numatytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Antra, atsakomybė už nepranešimą apie daromus vaiko tėvų, kitų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus numatyta tik ANK 75 straipsnio 1 dalyje, taigi, užtraukia administracinę atsakomybę, bet neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 238 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik dėl nepranešimo apie žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, nepranešimui nesant svarbios priežasties, be to, pagal BK 238 straipsnio 2 dalį, už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai, o VTAPĮ projekto 24 straipsnio 5 dalyje ši nuostata neatsispindi. Trečia, vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; bendrininkavimas BK prasme galimas tik tarp fizinių asmenų, negalimas tarp fizinių ir juridinių asmenų, todėl svarstytina dėl VTAPĮ projekte juridiniam asmeniui dėl bendrininkavimo numatytos atsakomybės atitikimo galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Atsižvelgiant į tai, teisės norma tobulintina ir koreguotina. Pritarti Šios straipsnio dalies atsisakoma. 11.12
256
12VTAPĮ projekto 24 straipsnio 6 dalyje numatyta,
kad vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant ir fizines bausmes, turėtų vaikui suteikti reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi. Pirma, pastebėtina, kad iš šios straipsnio formuluotės nėra aišku, kokią informaciją vaiko įstatyminiai atstovai vaikui turėtų suteikti; manytina, kad tai galėtų būti informacija, padedanti išvengti išnaudojimo, prievartos ar smurto, ar informavimas, kur gauti pagalbą ir kam pasisakyti, jei taip nutiko. Antra, nėra aišku, kodėl pareiga vaikui suteikti tokią informaciją yra perkelta tik įstatyminiams vaiko atstovams.
Pažymėtina, kad galimi atvejai, kai įstatyminiai vaikų atstovai, smurtaudami, išnaudodami ar prievartaudami vaiką, informacijos, kur tokiu atveju gauti reikalingą pagalbą, vaikui nesuteiks tyčia, todėl turėtų būti numatytas nešališkas informaciją suteikiantis subjektas. Nors VTAPĮ projekto 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia šviečiamasis vaiko apsaugos nuo smurto programas, tačiau tokios programos, manytina, galimai apsiribos tik formaliu informacijos pateikimu. Kartu pastebėtina, kad didelę laiko dalį vaikai praleidžia formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose, kuriose vykdomos švietimo programos, todėl manytina, kad tokią informaciją vaikams tiesiogiai turėtų suteikti ne tik įstatyminiai vaiko atstovai, bet ir formalaus bei neformalaus ugdymo įstaigų darbuotojai. Tokia nuostata ne tik kad neprieštarautų, bet ir papildytų VTAPĮ projekto 48 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame numatytas Švietimo ir mokslo ministerijos vaidmuo įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką vykdomos valstybinės švietimo politikos srityje – teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti švietimo priemones, kuriomis siekiama apginti vaiką nuo visų formų smurto, kitų vaiko teisių pažeidimo. Atsižvelgus į tai, siūlytina VTAPĮ projekto 24 straipsnio 6 dalį koreguoti, numatant ir formaliojo bei neformaliojo švietimo įstaigų pareigą suteikti vaikams informaciją apie smurto, išnaudojimo ir prievartos prevenciją bei kur tokiais atvejais gauti pagalbą. Pritarti iš dalies. Šios straipsnio dalies atsisakoma. 11.13
263
„administracinių teisės pažeidimų kodekse“ keistini į „administracinių
nusižengimų kodekse“. Pritarti. 11.14
291 14.
291
BK santrumpa, nors pilnas kodekso pavadinimas minimas anksčiau (pvz., VTAPĮ projekto 22 straipsnio 10 dalyje). Taip pat pastebėtina, kad VTAPĮ projekto 27 straipsnio 3 dalyje taip pat įvedama vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoka, be to VTAPĮ projekto 2 straipsnio 10 dalyje pateikiamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimo sutrumpinimas, kuris VTAPĮ projekte vartojamas ir anksčiau (pvz., VTAPĮ projekto 24 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, minėtos teisės normos koreguotinos. teisės norma koreguotina. Atsižvelgti. Žr. įstatymo projekto 29 str. 11.15
323212
numatytas prieštaringas teisinis reguliavimas – 1 dalyje numatyta, kad
„draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko
atstovams įstatymu numatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims“, 2 dalyje siūloma įtvirtinti vaiko atstovų galimybę įgalioti kitą asmenį atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką, kai įstatyminiai vaiko atstovai fiziškai nėra kartu su vaiku. Tokiu teisiniu reglamentavimu, viena vertus, nustatomas draudimas vaiko tėvams ir įstatyminiams vaiko atstovams kitiems asmenims perduoti teises ir pareigas (manytina, susijusias su vaikų teisių atstovavimu), kita vertus, numatyta galimybė tokias teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nėra aiškus šių nuostatų santykis su CK, kuriame numatytas įgaliojimo suteikimo institutas, ir Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr.
A1-548 redakcija) (toliau – Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatai), kuriuose numatytas vaiko laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu nustatymo institutas. Pastebėtina, kad praktikoje labiau taikomas laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu nustatymas, nei įgaliojimų atstovauti vaiką suteikimas. Savivaldybės administracijos direktoriui vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu nepilnamečiui vaikui nustačius laikinąją globą (rūpybą) tėvų prašymu, vaiko globėjui (rūpintojui) tenka globėjo (rūpintojo) teisės ir pareigos, numatytos CK 3.271-3.272 straipsniuose; vaikui, kuriam nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 2 punktu, nėra skiriama globos (rūpybos) išmoka, todėl vaiko tėvams išlieka pareiga ne tik rūpintis vaiko auklėjimu, saugumu, pasiekimais ir kt., bet ir pareiga visiškai išlaikyti nepilnametį vaiką. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) vaikui nustatoma nuo tėvų rašytiniame prašyme nurodytos jų išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki jų sugrįžimo į Lietuvos Respubliką (Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 27 punktas), grįžę į Lietuvos Respubliką vaiko tėvai privalo ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo sugrįžimo raštu informuoti vaiko teisių apsaugos skyrių (Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 31 punktas) – toks galiojantis teisinis reglamentavimas yra aiškesnis, lyginant su VTAPĮ projekto 31 straipsnio 2 dalyje numatytu reguliavimu, kai nėra aiškus laiko kriterijus, kuriam laikui kitas asmuo gali būti įgaliotas atlikti tam tikrus veiksmus, atstovaudamas nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, VTAPĮ projekto 31 straipsnio 2 dalies nuostata koreguotina. Atsižvelgti. 11.16
32 16.
32
numatoma, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į VTAPĮ projekto tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai tokia informacija reikalinga vaiko teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Siekiant užtikrinti VTAPĮ projekte numatytų įstatyminių vaiko atstovų subjektų vientisumą, siūlytina 32 straipsnio 1 dalyje po žodžių „tvarkyti vaiko tėvų“ įrašyti žodžius „ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“. Atsižvelgti. 11.17
297
projekto 34 straipsnio 3 dalyje žodžiai „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą“ keistini į „vaiko teisių apsaugos tarnybą“. Pritarti
352
„melagingos informacijos suteikimą“ įterptinas žodis „žinomai“. Pritarti iš dalies. Siūlytina šio
straipsnio atsisakyti kaip perteklinio. 11.19
34
vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimą. Pažymėtina, kad pagal 36 straipsnio 1 dalyje pateiktą teisinę normą, subjektų, kuriems turėtų būti teikiama socialinė pagalba, ratas yra labai platus. Viena vertus, toks teisinis reguliavimas padėtų užtikrinti saugesnę ir stabilesnę aplinką vaikui, padėtų išvengti atvejų, kai socialinė pagalba teikiama tik vaiko tėvams, o kartu gyvenantiems asmenims, nors jie taip pat dažnai užima didelę dalį vaiko gyvenime ir jo elgesio formavime, socialinė pagalba neteikiama.
Kita vertus, toks teisinis reguliavimas nėra aiškus, 36 straipsnio 1 dalies formuluotę, kiek ji susijusi su kitais kartu su vaiku iki vaiko paėmimo gyvenusiais asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, galima vertinti dvejopai: (i) socialinės paslaugos tokiems asmenims turėtų būti teikiamos nepriklausomai nuo to, ar tokie asmenys toliau gyvena toje aplinkoje, iš kurios vaikas buvo paimtas, arba (ii) socialinės paslaugos tokiems asmenims turėtų būti teikiamos tais atvejais, kai tokie asmenys po vaiko paėmimo iš šeimos ir toliau gyvena vaiko aplinkoje, iš kurios jis buvo paimtas. Pastebėtina, kad šiuo straipsniu numatomas teisinis reguliavimas turėtų būti suvienodintas su kitais teisės aktais, pvz., Socialinių paslaugų įstatymu, Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212
„Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės
vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio
išdėstyta, svarstytina dėl šios teisės normos turinio tobulinimo. Pritarti. 11.20
344
dalyje numatyta, kad vaikui gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Pastebėtina, kad ši nuostata jau įtraukta VTAPĮ projekto 22 straipsnio 9 dalyje, todėl šioje vietoje turėtų būti naikinama kaip perteklinė.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į šio rašto šio skyriaus 10 punkte nurodytas pastabas. Pritarti. 11.21
35
žodžio „vaiko“ turėtų būti žodis „teisių“. Pritarti. 11.22
38
lygį: pagal 38 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustačiusi nulinį grėsmės lygį, vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas (nėra aišku, ar tai bendrosios socialinės paslaugos, kaip jos suprantamos Socialinių paslaugų įstatymo prasme) – toks teisinis reguliavimas yra imperatyvus; iš 39 straipsnio 1 dalies matyti, kad vis dėlto galimi atvejai, kai nustačius nulinį grėsmės lygį bendrojo pobūdžio socialinės paslaugos (taip pat nėra aišku, ar tai bendrosios socialinės paslaugos, kaip jos suprantamos Socialinių paslaugų įstatymo prasme) gali būti neskiriamos arba skiriamos bendruomeninės paslaugos (nėra aišku, kokios tai paslaugos), kurių organizavimą užtikrina savivaldybė. Taip pat iš 39 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kas priima sprendimą neskirti ar skirti bendruomenines paslaugas, nustačius nulinį vaiko situacijos grėsmės lygį. Atsižvelgiant į tai, teisės normos koreguotinos. Pritarti. 11.23
42
„vaiką paimti“ siūlytina įrašyti žodžius „iš jo atstovų pagal įstatymą“. Pritarti. 11.24
421
24VTAPĮ projekto 42 straipsnio 1 dalyje numatyta,
kad vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vadybininko siūlymą, kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pastebėtina, kad nėra aišku, kokios formos toks siūlymas turėtų būti: žodinis ar rašytinis, taip pat, ar jis turėtų būti išsamus ir motyvuotas, ar užtektų ir paties siūlymo egzistavimo fakto.
Manytina, kad siekiant aiškumo tikslinga numatyti konkrečią tokio siūlymo formą ir jai keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad nėra aišku, ar vaiko teisių apsaugos tarnyba gali kreiptis į teismą nesant tokio atvejo vadybininko siūlymo, todėl siūlytina teisės normą tobulinti, suteikiant jai daugiau aiškumo ir apibrėžtumo. Taip pat pažymėtina, kad VTAPĮ projekto 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo įstatyminių atstovų, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos – siekiant nuoseklumo ir informacijos koncentruotumo, tikslinga šią nuostatą sujungti su VTAPĮ projekto 42 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri būtų taikoma tiek planuotam, tiek ir skubiam vaiko paėmimui iš šeimos. Pritarti iš dalies. 11.25
44
projekto 44 straipsnio nuostatos numato, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei ir nėra galimybės nedelsiant susisiekti su jo atstovais pagal įstatymą, pasitelkdama policijos pareigūnų pagalbą, privalo nedelsdama vykti į vaiko buvimo (radimo) vietą, o įvertinusi, kad vaiko sveikatai ar gyvybei kyla grėsmė, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir apgyvendina VTAPĮ projekto 45 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nustatytose įstaigose iki įstatyminiai vaiko atstovai pasiims vaiką.
Pastebėtina, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba, prieš atiduodama vaiką įstatyminiams vaiko atstovams, turėtų įsitikinti, ar įstatyminiai vaiko atstovai sugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, ar jam sudarytos tinkamos sąlygos, įvertinti šeimai teikiamas socialines paslaugas ir jų pobūdį (jei neteikiamos, svarstyti dėl teikimo tikslingumo), išsiaiškinti aplinkybes, kodėl vaikas atsidūrė jam nesaugioje aplinkoje ir kodėl įstatyminiai vaiko atstovai patys nepasirūpino jo saugumu bei netinkamai atliko savo pareigas. Atsižvelgiant į tai, teisės norma tobulintina. Pritarti. 11.26
2231
straipsnio 2 ir 3 dalys: 2 dalyje žodžiai ir skaičius „straipsnio 2 dalį“ keistini į „straipsnio 3 dalį“, o 3 dalyje numatyti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne įgyvendinimo. Pritarti 11.27 NTA * Administracija atkreipia dėmesį į tai, kad VTAPĮ projekte gausu techninių ar gramatinių klaidų, kurios turėtų būti ištaisytos (pvz., šio rašto šio skyriaus 2, 3, 13, 17, 21 punktai, VTAPĮ projekte yra du VI skyriai ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau pateiktas pastabas, VTAPĮ projektas tobulintinas tiek gramatiniu, tiek teisėkūros požiūriu. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 12.
rajono savivaldybės meras, 2017-06-30 Nr. g-2017-7997 * Anykščių rajono savivaldybė susipažino su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) ir teikia nuomonę apie jį. Manome, kad Įstatymo projekto reglamentavimas remiasi skubota, emocijomis nuspalvinta išvada, kad savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai (toliau – Savivaldybių VTAS) dirba blogai, kad dėl jų netinkamų veiksmų vaikų situacija Lietuvoje blogėja ir pan. Savivaldybių VTAS metodinę pagalbą teikti ir vienodą praktiką formuoti privalo Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos SADM (toliau
aktais, neparemtas apgalvotais ir aiškiai išdėstytais praktiniais aspektais. Įstatymo projektas teikiamas su mintimi, kad Savivaldybių VTAS yra jau centralizuoti ir įvardijami kaip Įvaikinimo tarnybos padaliniai - Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – Teritoriniai VTAT). Savivaldybių VTAS centralizavimo modelis dar nesukurtas. Šiuo klausimu Lietuvos Respublikos SADM ministro 2017-05-08 įsakymu Nr. A1-222 sudaryta darbo grupė dar tik pradeda savo veiklą ir jokių siūlymų nėra pateikusi. Esant tokiam disonansui tarp rengiamų teisės aktų projektų, kyla nemažai neaiškumų, randasi logiškai nepagrįstų būsimų Teritorinių VTAT veiklos aspektų, neapibrėžtas savivaldybių ir Teritorinių VTAT santykis, nėra aiškaus funkcijų pasidalijimo ir atsakomybių ribų ir t.t.
Įstatymo projekto įgyvendinimas neaiškus ir dėl to, kad jame minimos būsimos Lietuvos Respublikos SADM ministro įsakymais tvirtinamos tvarkos dar nėra paruoštos ir kelia papildomų neaiškumų (gal jos ruošiamos, tačiau praktikai jų nemato?). Pvz., mobilių komandų sudarymo, specialistų atrankos bei jų darbo tvarka (2 str. 7 d.), grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui nustatymas (36 str.), atvejo vadybininko paskyrimo tvarka (38 str. 1 d. 2 p.), atvejo vadybos tvarka (39 str. 5 d.). Siekdami, kad nebūtų priimami skuboti, tarpusavyje nesuderinti teisės aktai, kad jie nepakenktų geriausiems vaikų interesams, teikiame pastabas, siūlymus ir samprotavimus dėl įstatymo projekto. Nesuprantama, kodėl Įstatymo projekto kūrėjas šį teisės aktą derina tik su vienu teisės aktu, t.y. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija (1str. 2 d.). Įstatymai ir teisės aktai yra minimi Įstatymo projekto atskiruose straipsniuose, tačiau nenurodoma, kad Įstatymo projektas su jais suderintas. Atsitinka taip, kad Įstatymo projekto nuostatos akivaizdžiai nedera su kitais galiojančiais teisės aktais, pvz., Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Valstybės tarnybos įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu ir kt. Įstatymo projekte gausu aiškiai neapibrėžtų sąvokų ir išsireiškimų (pvz., mobili komanda, intensyvus komandinis darbas, tėvų įgaliotas asmuo ir t.t.) įvardijimo naujų pareigybių (pvz., atvejo vadybininkas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, neteisminė mediacija ir t.t), kurių veiklos ribos nėra aiškios ir kituose teisės aktuose neaptartos.
Įstatymo projekto kūrėjas nesupranta praktinio šio teisės akto pritaikymo, t.y. nemato Įstatymo projekto aiškaus įgyvendinimo. Iš savivaldybių administracijų išėmus Savivaldybių VTAS, kaip savivaldybės struktūrinį padalinį, savivaldybėje lieka tuščia niša, nes neaišku, koks padalinys savivaldybėje turės administruoti ir koordinuoti pagalbos vaikui ir šeimai teikimą, kokia institucija bus atsakinga už globos (rūpybos) organizavimą, kokios turės būti savivaldybių administracijų ir jų įstaigų bei Teritorinių VTAT atsakomybių ribos kiekvienu atveju, kai bus būtina skubiai spręsti su vaiku ir jo šeima susijusius klausimus. Problema ta, kad vis dar nėra Teritorinių VTAT vizijos, nesuformuluoti jų veiklos tikslai, uždaviniai, funkcijos, pareigos, neapibrėžta, kas yra darbas visą parą, t.y. kokios naktimis dirbančių valstybės tarnautojų funkcijos (vaikai kas naktį nėra paimami iš šeimos) ir pan. Neaiškiausios Įstatymo projekto pozicijos:
nustatytais terminais reaguoja į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nustato grėsmės vaikui lygį, o už atvejo vadybos procesą ir pagalbos plano sudarymą, jo vykdymą yra atsakingas atvejo vadybininkas (savivaldybės įgaliojimus turintis socialinis darbuotojas). Teritorinės VTAT atstovas inicijuos atvejo vadybininko skyrimą, dalyvaus atvejo vadyboje, pagalbos plano sudaryme, peržiūrose. Kuri institucija turės lemiamo sprendimo teisę, kas spręs jų nuomonių nesutapimus ir kitus klausimus? 2. Mobilią komandą sudaro Įvaikinimo tarnyba (38 str.
institucijų specialistus ir kokiais pagrindais į ją buria, kokius įgaliojimus suteikia mobiliai komandai, kaip organizuojamas darbas, kai rajone vienu metu yra keletas atvejų, kai vaikui nustatomas antras grėsmės lygis, koks specialistų darbo apmokėjimas, ar tai nuolat veikianti komanda, ar suformuojama tik atsiradus būtinybei ir t.t. Suprantame, kad Įvaikinimo tarnybos suburta mobili komanda dirba savivaldybei deleguotus darbus, t.y. intensyvų socialinį darbą su šeima. Vėl kyla atsakomybių pasidalijimo problema. 3. Geriausiems vaiko interesams bei Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui prieštarauja Įstatymo projekte planuojama vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tvarka. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad vaiko laikinoji globa nustatoma per 3 dienas (3.250 str. 3 d.). Įstatymo projekte aptarta kreipimosi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą tvarka prailgins vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo laiką iki 1 - 1,5 mėnesių, t.y. 14 d. mobili komanda dirba intensyvų darbą su šeima (38 str. 4 d.), ne vėliau kaip per 14 dienų kreipiamasi į teismą dėl leidimo išdavimo (41 str. 2 d.), teismas šį prašymą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 dienų (41 str. 3 d.), per 3 darbo dienas gavus teismo leidimą paimti vaiką iš tėvų Teritorinė VTAT teikia siūlymą administracijos direktoriui nustatyti vaiko laikinąją globą (rūpybą). Neaišku, kas savivaldybėje, gavus tokį siūlymą, rūpinasi administracijos direktoriaus įsakymo rengimu ir jo tolesne eiga. Visai neaišku, kas ir kokiu dokumentu remiantis visą šį laiką teikia išlaikymą iš šeimos paimtam vaikui vaikų globos įstaigoje, šeimynoje ar dar nepaskirtų globėjų šeimoje. Kokios nepaskirtojo globėjo teisės ir pareigos paimto iš šeimos vaiko atžvilgiu, kol leidimas dėl vaiko laikinosios globos nustatymo nėra gautas.
Dar neaiškiau, kokia dalimi ir kam atsakomybė teks, kai po 1 – 1,5 mėn. besitęsiančių procedūrų teismas neduos leidimo paimti vaiką iš šeimos ir vaikas bus grąžintas į šeimą. Sudaroma galimybė tėvams kreiptis į teismą dėl žalos prisiteisimo. Klausimas, kuri institucija būtų atsakovu tokio pobūdžio bylose. 4. Nenumatoma, kam ir kokia dalimi teks atsakomybė susidarius situacijai, kai savivaldybės globos įstaigose ir/ar globėjų šeimose nebus vietų iš šeimos paimtiems vaikams apgyvendinti, o vaikų paėmimas bus būtinas ir netgi bus gautas teismo leidimas vaiko laikinajai globai nustatyti (savivaldybės įstaigos gali ir privalo laikytis socialinės globos normų ir neviršyti vaikų skaičiaus, globėjų šeimų gausos rajonuose nėra ir pan.). 5. Įstatymo projekto kūrėjas savivaldybėse numato ir naujų funkcijų, pvz., neteisminės mediacijos paslaugos (34 str. 4 d.) teikimas. Tam būtinas tinkamas kvalifikuotų specialistų parengimas, lėšos. 6. Trūksta logikos nustatant atliekamų veiksmų trukmę. Pvz., Teritorinė VTAT, gavusi pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas pradeda pranešimo nagrinėjimą (35 str. 1 d.), o visus 35 str. 1 d. numatytus veiksmus ji turi atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento (35 str. 32 d.)
atvejo vadybininkui, tačiau neaiškus jo santykis su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi. Panašu, kad nebuvo derinimų su Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu bei su galiojančiais socialinių paslaugų vaikui ir šeimai teikimo mechanizmais, su Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu ir t.t.
Manome, kad vienas atvejo vadybininkas savivaldybėje nepajėgs koordinuoti visų rajone vykstančių atvejų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais, negalės gauti visos Įstatymo projekte aptartos vaiko ir šeimos analizei reikalingos informacijos, pvz., duomenų iš sveikatos priežiūros įstaigų, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ir pan. 8. Savivaldybių VTAS kūrėsi 1993-1996 metais. Juose dirbo ir dirba nemaža dalis aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų, kurie sukūrė dabar veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą. Įstatymo projekto kūrėjas neapibrėžia tvarkos ir neįneša aiškumo, kaip Savivaldybių VTAS specialistai pereis dirbti į Teritorines VTAT. Reikalavimas turėti mokslinį magistro laipsnį (50 str. 4 d.), kurį būtina įgyti iki 2023 m. sausio 1 d., yra perteklinis. Įstatymo projekto kūrėjui reikėtų žinoti praktinius aspektus – jau dabar į valstybės tarnybos konkursus užimti Savivaldybių VTAS specialistų pareigybes neateina tinkamą išsilavinimą turinčių asmenų, nors magistro kvalifikacinio laipsnio dar nereikalaujama. Taip pat pastebėtina, kad už įgytą magistro kvalifikacinį laipsnį specialistams neskiriama aukštesnė kategorija, klasė, jie nemotyvuojami kitaip. Be to, dėl netikrumo ir ateities neapibrėžtumo dalis dabar dirbančių Savivaldybių VTAS specialistų yra pasirengę palikti vaiko teisių apsaugos sistemą. Pagal šiuo metu galiojančią metodiką vienam darbuotojui (be vedėjo) rajonuose tenka 2000 rajone gyvenančių vaikų. Rajonuose yra likę po 3000-4000 vaikų, tačiau socialinių problemų juose nemažėja. Susidaro įspūdis, kad Teritorinėse VTAT turėtų būti mažinamas darbuotojų skaičius (50 str.
Neapsispręsta, kiek darbuotojų reikės darbui ištisą parą, kokios bus jų funkcijos, įgaliojimai, darbo sąlygos (50 str. 13 d.). Rajonuose iškils problema surinkti specialistų komandą, dirbančią ištisą parą. Pateikti pavyzdžiai rodo, kad neturima aiškios vizijos, skubama, nesilaikoma nuoseklumo, todėl rengiamame dokumente gausu ir kitų smulkesnių neatitikimų, prieštaravimų, klaidų, nors Įstatymo projektas rengiamas ne pirmą kartą. Toks neapibrėžtumas ir nežinia savivaldybėms kelia daug klausimų, trukdo Savivaldybių VTAS darbui. Nesame nusiteikę prieš pokyčius ir reformas, tačiau manome, kad šiai reformai dar nepasiruošta ir Savivaldybių VTAS centralizacija šiame etape negalima. Kiekvienai pertvarkai būtinas gilesnis pasirengimas, platesnės diskusijos su specialistais praktikais, įsiklausymas į savivaldybių nuomonę. Atsižvelgti. Žr. komiteto patobulintą projektą. 13. VTAKĮ, 2013-06-277 N Pastaba projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Dėl įstatymo projekto XIIP-472, šios pastabos taikytinos ir įstatymo projektui XIIP-473. 1. Siūlomu Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti papildomą šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principą, kurio turinys ir samprata tam tikra prasme jau atsispindi įtvirtintuose šeimos teisės principuose bei kitose teisės aktų nuostatose, skirtose reglamentuoti šeimos teisinius santykius, vaiko teisių ir jo interesų įgyvendinimą ir gynimą.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nepaneigia vaikų auklėjimo šeimoje principo, aiškiai įtvirtina tėvo ir motinos tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, akcentuoja tėvo ir motinos, kaip tėvų teisių ir pareigų turėtojų teises ir pareigas bei atsakomybę ir vaidmenį, išskirtinai abiejų lyčių asmenų tam tikras teises (pavyzdžiui, vaiko kilmės nustatymas, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant gyvendinimas, vaikų ir tėvų (tėvo ar motinos) atskyrimas, tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas, įvaikinimo sąlygos ir pan.). Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nepaneigia nei vienodai reikšmingo tiek tėvo, tiek motinos vaidmens šeimoje augančiam vaikui, nei sąlygos, kad tėvas ir motina negali vienas kito visiškai pakeisti. 2. Pažymėtina, kad galiojančiame Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtinto principo – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo – turinys apima daugelį aspektų, kurie susiję ir naujai siūlomu įtvirtinti principu. Pastarasis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, kuris skelbia, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.
Pastarasis principas reiškia, kad siekiant visais atvejais užtikrinti, kad pirmiausia bus atsižvelgiama į tai, kas geriausia vaiku, privalo būti įsitikinama, kokį poveikį jų veiksmai gali turėti vaikams, teikiant pirmenybę jiems. Paminėtina, kad pastaroji sąvoka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įpareigoja atskirus subjektus atsižvelgti į tai, kas geriausia kiekvienam vaikui konkrečiais atvejais, pavyzdžiui, susijusiais su atskyrimu nuo tėvų, tėvų pareigų įgyvendinimu, sprendžiant tėvų globos netekusio vaiko teisių užtikrinimo klausimus, įvaikinimo klausimus ir pan. Prioritetinė vaiko teisių apsauga reiškia ir tai, kad visais atvejais sprendžiant bet kokį klausimą pagrindinis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti – vaiko interesai. Nepaneigtina, kad vaiko interesai ne visada yra vienintelis ir pagrindinis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti; kartu gali būti ir kitų panašių arba priešingų interesų, susijusių su žmogaus teisėmis, pavyzdžiui, tarp atskirų vaikų, tarp įvairių vaikų grupių ir tarp vaikų ir suaugusiųjų, tačiau į vaiko interesus būtina atsižvelgti nuolat ir visais atvejais užtikrinti, kad vaiko interesai buvo išnagrinėti ir kad į juos buvo atsižvelgta pirmiausia. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas nesudaro absoliučių prielaidų paneigti ar sumažinti vaiko teisių apsaugos garantijas, nepaisyti tikrųjų prigimtinių vaiko poreikių bei interesų, ar sudaromos prielaidos suaugusiųjų asmenų teisėms bei interesams teikti prioritetą, dirbtinai ribojama vaiko teisė į identiškumą, šeimą, tėvų (tėvo ir motinos) globą ir rūpestį ar pan.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tokios formuluotės ir tokio turinio principo įvedimas negalėtų iš esmės pasiekti aiškinamajame rašte nurodytų projektu siekiamų tikslų, o tam tikrais atvejais galėtų sudaryti atskirų principų taikymo konkurencijos prielaidas ir teisinio reglamentavimo nuostatų taikymo ir įgyvendinimo vaiko teisių apsaugos srityje neaiškumą. Atsižvelgti. 14
administracija30 Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
siūlomų teistų asmenų darbo ir veiklos apribojimų (Projekto 1 2 straipsnis) Iš esmės pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. kovo 13 d. išvados Nr. XIIP-321 2 punkte bei Europos teisės departamento 2013 m. kovo 11 d. išvadoje dėl Projekto 1 1 punkte pateiktoms pastaboms. Kartu, atkreipiant dėmesį į siūlomo įtvirtinti 47¹straipsnio 2 dalyje nustatytą darbdavio teisę pareikalauti nurodytų dokumentų, pastebėtina, jog nėra aišku kokios būtų šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo nesilaikymo pasekmės. Pritarti iš dalies
administracija V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu
pakeitimų (Projekto 1 3 ir 4 straipsniai) Iš esmės pritartina 2013 m. kovo 13 d. išvados Nr. XIIP-321 4-6 punktuose pateiktoms pastaboms. Taip pat pažymėtina, kad nėra aiškus nei
„teismo leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą“ tikslas, nei tokio leidimo
išdavimo realizavimo mechanizmas.
Įstatymų projektų rengėjų teigimu įtvirtinus tokius teismo leidimus „Teismui būtų suteikti įgaliojimai patikrinti ir įvertinti vaiko paėmimo bei laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą.“, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal siūlomą reguliavimą laikinoji globa (rūpyba) būtų nustatoma jau po tokio leidimo gavimo. Įstatymų projektų rengėjai nepagrindė siūlomo teismo leidimo instituto įtvirtinimo būtinybės. Nurodoma, jog išduodamas teismo leidimą „teismas revizuos vaiko atskyrimo nuo tėvų teisėtumą ir pagrįstumą, sumažės piktnaudžiavimo ar aplaidumo paimant vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų tikimybė“, t. y., siekiama užtikrinti vaiko paėmimo iš tėvų teisėtumą. Atsižvelgti. 16. Policijos departamentas prie VRM, 2013-05-21 g-2013-6201 V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu
Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma pakeisti Įstatymo 56 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir organizuoja jo laikiną apgyvendinimą Įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Projekto 4 straipsnyje siūloma papildyti Įstatymą 56¹ straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyti, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba policija, gavusi pranešimą apie būtinumą užtikrinti ir ginti vaiko teises ir interesus (kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku), nedelsiant vyksta į vaiko gyvenamąją ar kitą jo buvimo vietą, ir, nustačiusi piktnaudžiavimo tėvų valdžia, nesirūpinimo vaiku, žiauraus elgesio ar kt. faktą, priima sprendimą dėl vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų. Paimant vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų surašomas sprendimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba policija, paėmusi vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų, laikinai apgyvendina jį šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos įstaigoje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai policija, be valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos paėmusi vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų jo atstovų, ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie vaiko paėmimo ir apgyvendinimo šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos institucijoje faktą.
Aiškinamajame rašte dėl Įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo 47¹ ir 56¹ straipsniais įstatymo projekto nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo 56 straipsnio 3 dalies formuluotę – vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų gali paimti tik savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius (vienas arba kartu su policija). Dėl šios Įstatymo nuostatos praktikoje neretai nepagrįstai dubliuojamas dviejų institucijų darbas. O pasibaigus savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbo laikui, daugumoje savivaldybių ši Įstatymo nuostata negali būti įgyvendinama. Todėl siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo 56 straipsnį ir papildyti jį 56¹, įtvirtinant pagrindines vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų nuostatas: nustatyti subjektus (policijos pareigūnai arba vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai), turinčius teisę paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad Įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės, neigiamų pasekmių nenumatoma, jam įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nariai Remigijus Šimašius ir Dalia Kuodytė, teikdami pastabas dėl Įstatymo projekto, nurodė, kad vaikas iš šeimos gali būti paimamas tik kraštutiniais atvejais, kitais atvejais – su šeima turi būti intensyviai dirbama.
Be to, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko interesų gynimą, pasiūlyta Įstatymo 56 straipsnyje nustatyti prioritetiškumą, kur turi būti apgyvendinamas vaikas, jei dėl objektyvių priežasčių yra paimamas iš šeimos, t. y. apgyvendinamas šeimoje ar su giminaičiu (giminaičiais), su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tokios šeimos nėra, tuomet – kitoje šeimoje, jei ir tokios šeimos nėra – tuomet šeimynoje, ir galiausiai, nesuradus šeimynos – socialinės globos įstaigoje. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), pagal kompetenciją įvertinęs Projektą bei kitus su juo susijusius dokumentus, teikia pastabas ir pasiūlymus:
paėmimas iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir jo apgyvendinimo vietos paieška yra policijai visiškai nebūdinga funkcija ir neatitinka Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje numatytų policijos uždavinių, kuriuos policijai pavesta įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekte siūloma dviem institucijoms vykdyti tą pačią funkciją, o tai prieštarauja Šešioliktosios Vyriausybės 1012–2016 metų programos, patvirtintos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, 407 punkto nuostatai, kuria Vyriausybė įsipareigoja tobulinti valstybės valdymą, perskirstant valstybės institucijų funkcijas ir visiškai pašalinant jų dubliavimą. 2.
nurodoma, kad policija yra įgaliojama paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų dėl tos priežasties, jog pasibaigus savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbo laikui, daugumoje savivaldybių Įstatymo nuostata dėl vaiko paėmimo ir apgyvendinimo negali būti įgyvendinama, tačiau Projekte nenurodoma, kas konkrečiai šią funkciją vykdo vaiko teisių apsaugos skyrių darbo laiku. Projekte tik suteikiami įgaliojimai ir pareiga dviem institucijoms spręsti klausimą dėl vaiko paėmimo ir jo apgyvendinimo. Todėl priėmus šį Įstatymo projektą, manome, kils problemų dėl minėtos funkcijos vykdymo vaiko teisių apsaugos skyrių darbo laiku. 3. Į iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje atvyksta policijos patrulis, kuris, pasitvirtinus smurto faktui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, pristato smurtavusį asmenį į policijos įstaigą. Tačiau jis nedisponuoja ir negali disponuoti informacija, ar tėvai arba kiti teisėti vaiko atstovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku, todėl spręsti klausimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos – ne jo kompetencija. Taip pat manome, kad policijos patruliui negali būti suteikti tokie įgaliojimai pagal jo kompetenciją ir vykdomas funkcijas. Pritariame Seimo narių nuomonei, kad sprendimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų galimas tik ginant vaiko interesus ir tik kraštutiniu atveju. 4. Suteikus įgaliojimus policijai priimti sprendimą (paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų), policija privalės spręsti ir vaiko apgyvendinimo problemą, t. y. ieškoti šeimos ar giminaičių, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tokios šeimos nėra – tuomet kitos šeimos, jei ir tokios šeimos nėra – tuomet šeimynos, ir galiausiai, nesuradus šeimynos, vežti vaiką į socialinės globos įstaigą.
Neabejotina, kad per visą tą laiką, kol bus ieškoma, kur apgyvendinti vaiką ir vaikas bus apgyvendintas, daugumoje policijos įstaigų dėl policijos pajėgų trūkumo pareigūnai negalės vykdyti savo tiesioginių funkcijų, t. y. laiku reaguoti į pranešimus apie įvykius, užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, o tai gali turėti įtakos kriminogeninei situacijai. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė vienas policijos tarnybinis automobilis nėra pritaikytas vaikams vežti, o priešingai – nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus padariusiems asmenims pristatyti į policijos įstaigą, todėl vežant vaikus turimais policijos automobiliais, vaikai galimai ne tik nesijaustų saugūs, o būtų traumuojami psichologiškai. Kitiems tarnybiniams automobiliams įsigyti, kurie būtų pritaikyti vaikams vežti, būtų reikalingos nemažos finansinės lėšos. Taip pat finansinės lėšos būtų reikalingos policijos pareigūnams apmokyti, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus dėl vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų. Todėl aiškinamajame rašte teiginys, kad Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžetinių lėšų nepareikalaus, nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepritariame Projekto nuostatoms, kuriomis siekiama įteisinti, kad policija be valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo turėtų teisę paimti vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų. Policijos departamentas mano, kad policija paimant vaiką galėtų dalyvauti tik išimtiniais atvejais, t. y. tik siekiant užtikrinti viešąją tvarką arba dalyvaujančių asmenų saugumą.
Siekdami užtikrinti tinkamą vaiko interesų apsaugą bei Įstatymo nuostatų įgyvendinimą, siūlytume apsvarstyti galimybę kitaip organizuoti savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų darbą, numatant budėjimą namuose (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 155 straipsnis „Budėjimas“). Manome, tokiam problemos sprendimo būdui prireiktų mažiau finansinių lėšų ir būtų išvengta kitų galimų neigiamų pasekmių. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto projekto 36 straipsnio 4 dalį. 17. Nacionalinė teismų administracija V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
pareigūno teisę įstatyme nustatytais atvejais paimti vaiką iš tėvų ar kitų įstatyminių atstovų nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams. Nepateikiant papildomos informacijos apie policijos pareigūnų pasirengimą įgyvendinti šias funkcijas, abejotina ar toks siūlymas pasitarnaus nurodyto siekio įgyvendinimui. Kompleksiškai įvertinus siūlomus pakeitimus darytina išvada, jog siūlymu įteisinti teismo leidimus siekiama panaikinti galimas kito siūlymo – įtvirtinti policijos pareigūno teisę paimti vaiką iš tėvų nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams, įgyvendinimo pasekmes. Manytina, jog nurodyta vaiko teisių apsaugos specialistų nusišalinimo nuo vaiko paėmimo iš tėvų proceso priežastis (darbo laikas) laikytina nepakankama. Nėra aišku, kokios priežastys riboja galimybes pakeisti darbo laiką tokiu būdu, kuris užtikrintų tinkamą šių specialistų funkcijų vykdymą.
Pastebėtina, jog šios problemos nesprendimas suponuoja ir neigiamą kitų įstatymų projektuose siūlomų įtvirtinti nuostatų vertinimą, pavyzdžiui, lieka neaišku, kaip Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija atlieka nepilnamečio atstovo pagal įstatymus funkciją (Projekto 2 7 straipsnio pakeitimas) savaitgaliais, jei pagal Projekto 1 4 straipsnį informaciją apie tai, jog policiją penktadienį paėmė vaiką iš tėvų, gaus tik kitą darbo dieną. Nėra apskaičiuotos siūlomų pakeitimų įgyvendinimo pasekmės, tarp jų ir finansinės, kitoms institucijoms. Administracija neturi duomenų apie laikinosios globos nustatymo ar vaiko paėmimų iš tėvų skaičių, todėl negali išsamiai įvertinti siūlomų pakeitimų pasekmių teismų sistemai, tačiau atkreipia dėmesį, jog pritarus siūlomiems pakeitimams ir neskyrus papildomų resursų teismams tai padidins teismų darbo krūvį, lėtins kitų bylų nagrinėjimo procesus. Atsižvelgti. 18. Nacionalinė teismų administracija V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
dėstomos keičiamo įstatymo 561 straipsnio 2 dalyje nuostatos, kad „Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba policija, paėmusi vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų, laikinai apgyvendina jį šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos įstaigoje.“, tos pačios dalies antrame sakinyje numatoma sudaryti tik institucijų, galinčių visą parą priimti vaiką, paimtą iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, sąrašą. Atsižvelgti. 19. Vilniaus raj. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, 2013-05-07 V * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Siunčiame Jums savo nuomonę dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų bei LR CK atitinkamų str. pakeitimo ir papildymo.
Manytume, kada šiandieną yra rengiamas naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, pateikti straipsnių pakeitimai ir papildymai turėtų būtų pateikti įstatymo rengėjams. Manytume, kad būtų protinga analizuoti visą pateiktą įstatymo projektą, o ne atskirus ,,gabalus“. Pritarti. 20. Kaišiadorių raj. VTAS 2013-05-09 V * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Dėl LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto pastebėjimų neturime. Atsižvelgti. 21. Visagino savivaldybės meras, 2013-05-16 g-2013-6044 V * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354: Visagino savivaldybės administracija iš esmės sutinka, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir atitinkamai Lietuvos Respublikos civilio kodekso tam tikros normos yra taisytinos/keistinos. Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma, jog šiuo metu yra rengiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nauja redakcija (dėl kurios jau ne kartą buvo diskutuota, teiktos pastabos nuo vaiko teisių apsaugos skyrių, VTAT(S) vadovų asociacijos), todėl manytina, kad šiuo metu nėra tikslinga keisti tik kai kurias šio dokumento dalis. Labai tikime ir laukiame iš esmės pakeisto dokumento - Lietuvos Respublikos vaiko apsaugos įstatymo. Atsižvelgti. 22. Nacionalinė teismų administracija, 2013-05-2312 Pastaba projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
sąlygos bendrauti vaikui, rato praplėtimo (Projekto 1 1 straipsnis) Iš esmės pritartina LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. kovo 13 d. išvados Nr. XIIP-322 1 punkte bei Europos teisės departamento 2013 m. kovo 18 d. išvadoje dėl Projekto 2 3 punkte pateiktoms pastaboms.
Kartu pastebėtina, kad įstatymai jau šiuo metu įtvirtina tėvų teisę ir pareigą įgyvendinant tėvų valdžią priimamais sprendimais, tarp jų ir dėl vaikų bendravimo su kitais asmenimis, vadovautis vaikų interesais, kurių dalimi laikytinas ir šeimos ryšių išsaugojimas, jų nepažeisti (CK 3.155 straipsnio 2 dalis) bei numato priemones skirtas tokių pareigų įgyvendinimui užtikrinti. Taip pat pažymėtina, kad pozityvių vaiko ryšių su kitais asmenimis išsaugojimas yra vaiko interesų užtikrinimo dalis. Apibendrinant konstatuotina, jog Projekto rengėjų nurodyti tikslai gali būti pasiekti kitomis šiuo metu nustatytomis priemonėmis, o jei būtų pritarta siūlomos redakcijos tekstui, emocinių ryšių kategorijos įvedimas neturės praktinio poveikio tėvų pareigų apimčiai. Jei vis tik būtų iš esmės pritarta siūlomoms įtvirtinti priemonėms, siūlytina atsižvelgti į Europos teisės departamento 2013 m. kovo 18 d. išvadoje dėl Projekto 2 1 punkte pateiktas pastabas. Atsižvelgti. Atitinkamos Civilinio kodekso pataisos jau priimtos (įstatymas Nr. XIII-241). 23. Nacionalinė teismų administracija, 2013-05-23 g-2013-626830 Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
teistų asmenų darbo ir veiklos apribojimų (Projekto 1 2 straipsnis) Iš esmės pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. kovo 13 d. išvados Nr. XIIP-321 2 punkte bei Europos teisės departamento 2013 m. kovo 11 d. išvadoje dėl Projekto 1 1 punkte pateiktoms pastaboms. Kartu, atkreipiant dėmesį į siūlomo įtvirtinti 47¹straipsnio 2 dalyje nustatytą darbdavio teisę pareikalauti nurodytų dokumentų, pastebėtina, jog nėra aišku kokios būtų šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo nesilaikymo pasekmės. Atsižvelgti. 24.
administracija, 2013-05-23 g-2013-6268 V Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
paėmimo instituto pakeitimų (Projekto 1 3 ir 4 straipsniai) Iš esmės pritartina 2013 m. kovo 13 d. išvados Nr. XIIP-321 4-6 punktuose pateiktoms pastaboms. Taip pat pažymėtina, kad nėra aiškus nei „teismo leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą“ tikslas, nei tokio leidimo išdavimo realizavimo mechanizmas. Įstatymų projektų rengėjų teigimu įtvirtinus tokius teismo leidimus „Teismui būtų suteikti įgaliojimai patikrinti ir įvertinti vaiko paėmimo bei laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą.“, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal siūlomą reguliavimą laikinoji globa (rūpyba) būtų nustatoma jau po tokio leidimo gavimo. Įstatymų projektų rengėjai nepagrindė siūlomo teismo leidimo instituto įtvirtinimo būtinybės. Nurodoma, jog išduodamas teismo leidimą „teismas revizuos vaiko atskyrimo nuo tėvų teisėtumą ir pagrįstumą, sumažės piktnaudžiavimo ar aplaidumo paimant vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų tikimybė“, t. y., siekiama užtikrinti vaiko paėmimo iš tėvų teisėtumą. Atsižvelgti. 25. Nacionalinė teismų administracija, 2013-05-23 g-2013-626812 * Pastaba projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau pasakyta, iš esmės pritartina vertinamų įstatymų projektų tikslams, tačiau siūlytina juos įgyvendinti kompleksiškai peržiūrint vaiko teisių apsaugos sistemos teisinį reguliavimą. Pritarti. 26. Raseinių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-10-03, g-2013-109986 * Pastaba projektui XIIP-606(2), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
Prieš du mėnesius kreipiausi į Šiaulių apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos motinos, pagimdžiusios kūdikį, kuriam medikai nustatė alkoholinio vaisiaus sindromą, veikos. (tokių vaikų kiekvienais metais gimsta vis daugiau). Tyrimą dėl to, kad vaisius nėra teisės subjektas, prokuratūra atsisakė pradėti. Be to, jų rašte aiškinama, kad jokie įstatymai nedraudžia nėščiajai rūkyti ar vartoti alkoholinių gėrimų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad toks sindromas nustatomas dėl nėščiosios besaikio alkoholio vartojimo. Todėl labai svarbu, kad būsimas teisės subjektas turėtų visas teises nuo pradėjimo momento. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 5.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-354 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-354), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) jį tobulinti pagal šias pastabas: Pritarti. 5.30 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas Nr. 628
užtikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir su juo susijusių teisės aktų projektų nuostatų įgyvendinimą, vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai reikalingos papildomos lėšos bus numatytos Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, nutarimas Nr. 628 2013-07-11 * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-175 1 punkto 20, 21 ir 22 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 471 ir 561 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-321, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264, 3.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-322 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-323, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. XI-1954 ,,Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 40-1971) 2 punktu ir Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1290 (Žin., 2012, Nr. 125-6281), 1.1 punktu, šiuo metu kompleksiškai peržiūrimas vaiko teisių apsaugos sistemos teisinis reguliavimas ir rengiamas ne tik Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, bet ir su juo susijusių įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo) pakeitimo projektai (toliau – rengiami įstatymai).
Rengiamuose įstatymuose bus siūloma stiprinti socialinį darbą su vaiku ir jo tėvų šeima (nepaimant vaiko iš šeimos), nustatyti vaikui ir jo tėvų šeimai pagalbos planą, jo turinį ir koregavimo tvarką. Jeigu anksčiau nurodytos rengiamų įstatymų teisinio reguliavimo priemonės nebūtų veiksmingos, tik tada būtų siūlomos priemonės, skirtos tėvų valdžiai apriboti, vaiko globai (rūpybai) nustatyti ir globėjui (rūpintojui) skirti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos taip pat bus tobulinamos siekiant įgyvendinti Europos Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, p. 1), 3–6 straipsnių, apibrėžiančių vaikų seksualinės prievartos, seksualinio išnaudojimo, pornografijos, ryšių mezgimo su vaikais seksualiniais tikslais sampratą, 10 straipsnio, nustatančio draudimą dirbti su vaikais asmenims, kurie nuteisti už nusikaltimus vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei, ir 18 straipsnio, reglamentuojančio bendrųjų pagalbos ir apsaugos priemonių vaikams taikymą, nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas įtrauktas į
Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2013, Nr. 42-2066). Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę, įstatymo projekto Nr. XIIP-321 svarstymas buvo atidėtas, kol Seimui bus pateiktas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pastarasis projektas Seimui yra pateiktas, todėl abu projektai svarstomi kartu ir atitinkamos įstatymo projekto XIIP-321 nuostatos, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, inkorporuotos į naujos redakcijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-354(2) (žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą). 2.1 Seimo nariai R. J. Dagys, A. Širinskienė, A. Dumbrava, E. Vareikis, E. Jovaiša, D.Kaminskas, V. Kravčionok, P. Saudargas, P. Urbšys, R. Martinėlis, E. Pupinis, S. Tumėnas, K. Starkevičius, S. Jovaiša, S. Šedbaras, L. Talmont, M.Mackevič, I. Rozova, J. Narkevič, Č. Olševski, Z. Jedinskij, K. Bartkevičius, K. Pūkas, R. Andrikis, J. Imbrasas, V. Kamblevičius, R. Žemaitaitis, P. Čimbaras, V. Rinkevičius, L. Kasčiūnas (toliau - Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.),
1 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, siekiant užtikrinti darną su konstituciniais principais bei įtvirtinti, kad įstatymu būtų atsižvelgiama į šeimos, kaip valstybės pagrindo, gerovę ir interesus. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto (toliau – Projektas) 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį. 2.2 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 12 Argumentai: Teisinį subjektiškumą turi visi žmonės. LR Konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.
Prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, kad jos neatskiriamos nuo individo ir nepriklauso nuo žmogaus amžiaus, nuo to, ar jos įtvirtintos teisės aktuose. Vaiko teises ir galimybę pačiam vaikui dalyvauti įgyvendinant jo teises užtikrina Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, Civilinis kodeksas ir įstatymai. Tai, kad vaikas yra laikomas teisės subjektu, patvirtina ir daugybė paties Projekto nuostatų, kuriose įtvirtinamos vaiko teisės. Nė vienas asmuo, net tėvai, negali panaikinti ar nustatyti vaiko teisių ribų. Tačiau dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl psichinio ir fizinio nebrandumo vaikas negali pats pilnai naudotis savo teisėmis ir įstatymų numatyta tvarka didele dalimi jas įgyvendina ne savarankiškai, bet per atstovus. Todėl Projekto 1 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui“ yra perteklinė ir neatitinkanti tikrovės. Nėra tikslinga įstatymo paskirtyje nustatyti, kieno apsaugą vaikui užtikrina įstatymas, nes formuluotė „šeimos ir valstybės apsaugą“ yra labai abstrakti, o už apsaugos užtikrinimą atsakingi subjektai yra numatyti konkrečiuose Projekto straipsniuose ir kai kurie nepatenka į šeimos ar valstybės kategorijas (fiziniai asmenys, kurie turi pranešti apie smurtą prieš vaiką, nevyriausybinės organizacijos ir kt.). Be to, išskyrus išimtinius atvejus, šeima yra ta vieta, kur vaikas yra labiausiai mylimas, tėvai daugiausiai juo rūpinasi ir natūraliai „suteikia“ geriausią įmanomą apsaugą vaikui, net nesant galiojančių įstatymų ar jiems jų nežinant. Ši šeimos (tėvų) apsauga kyla iš biologinės, socialinės šeimos/tėvystės/motinystės prigimties, o ne iš įstatymų, todėl netikslu teigti, kad įstatymas vaikui suteikia šeimos apsaugą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kuriąi užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visumaą.“ Nepritarti. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateikta nuomonė, kad sąvoka „paskirtis“ apima ir „tikslą“, todėl atsisakoma tikslo apibrėžimo ir atitinkamai tobulinamas Įstatymo paskirties apibrėžimas. 2.3 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 12 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) išvadą. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau Projekto priede yra nurodytas tik vienas ES teisės aktas, todėl siūloma Projekto 1 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje: „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktaisu, nurodytaisu šio įstatymo priede“. Pritarti Žr. patobulinto Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį. 2.4 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 15 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad Projekto 1 straipsnio 5 dalis išbrauktina, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisyklės nėra šio įstatymo dalykas. Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pavyzdžiui, 1.10-1.14, 1.31-1.34 straipsniuose). Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio 5 dalį: „5.
Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims“. Pritarti
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017-02-13 išvadoje Nr. XIIIP-354 pateiktas pastabas, Lietuvos Respublikos Seimo narių pateiktus pasiūlymus, visuomeninių organizacijų, kitų asmenų Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuotų klausymų metu išdėstytus pasiūlymus, įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 tobulinimo aptarimą su Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atstovais, bei siekiant inkorporuoti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. vasario
pagrindų įstatymo pataisas į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, teikiamas šis pasiūlymas (toliau - Pasiūlymas) dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto 1 str. nauja redakcija išdėstomo vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau nauja redakcija išdėstomas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas - Įstatymo projektas; atitinkamai Pasiūlymo nuorodas į atitinkamus Įstatymo projekto skyrius, straipsnius, dalis ar punktus reiškia nuorodos į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos įstatymo atitinkamus skyrius, straipsnius, dalis ar punktus, o nuoroda į Pasiūlymo dalį, reiškia nuorodą į atitinkamą Pasiūlymo eilės numerį). Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1.
Šio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – šis įstatymas) tikslas paskirtis – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus nustatyti pagrindines vaiko teises ir laisves, pagrindines vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat valstybės teises, pareigas, atsakomybę, pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus ,vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. 2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma. 3. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais aktu, nurodytais nurodytu šio įstatymo priede. 4. Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus. 5.
Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims. „ Pritarti iš dalies. Pritarti siūlymui dėl 1 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių išbraukimo. Žr. patobulinto Įstatymo projekto 1 straipsnį. 4.2
21 N Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai buvusias 1-5 dalis laikant 2-6 dalimis, naują 1 dalį, apibrėžiančią sąvoką „Atvejis“ išdėstyti taip: „1. Atvejis – galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) vaikui grėsmės lygmuo nustatytas pagal šį įstatymą.“ Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į komiteto klausymų metu pateiktą Lietuvos teisės instituto nuomonę, kad „apibrėžiant sąvokas Projekto 2 straipsnio 1 dalyje užkoduojamas negatyvus intervencijos pagrindas – galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) vaikui kylanti grėsmė. Toks pagrindas intervencijai yra ne tik savaime stigmatizuojantis ir natūraliai provokuojantis šeimos narių gynybos mechanizmus, bet ir per siauras – socialinis darbas su vaiku ir jo šeima neturi vykti tik tada, kai įtariamas galimas vaiko teisių pažeidimas, ar yra grėsmė, bet ir padedant įveikti daug ir įvairių kitų socialinių sunkumų, kurių sėkmingas sprendimas gali padėti išvengti (naujų) vaiko teisių pažeidimų, grėsmės vaikui ir jo šeimai. Be to, „atvejis“ negali būti susiaurintas iki konkretaus pažeidimo ar grėsmės, jis turi apimti įvairių šeimos santykių kompleksiškumą ir pastangas jį kreipti teigiama linkme“. Todėl siūloma iš dalies pritariant Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlymui, jį papildyti ir išdėstyti taip, kaip nurodyta įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje. 4.3
22 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą „Atvejo vadybos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „1 2.
Atvejo vadyba - kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos, koordinuojamos atvejo vadybininko, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant įgalinti vaiko atstovus pagal įstatymą savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus vaiko interesus.“ Pritarti iš dalies. Iš esmės pritariant siūlymui, atsižvelgti į Komiteto klausymų metu pateiktus pasiūlymus ir patikslinti „atvejo vadybos“ sąvoką bei ją išdėstyti taip, kaip pateikta patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje. 2.5
31 N Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad atvejo vadybininko sąvokos apibrėžimas įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Kadangi Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo sąvokos reikėtų atsisakyti arba ją patikslinti, siūlomas jos patikslinimas. Nurodyti reikalavimai (valstybės tarnyba, išsilavinimas, patirtis, nepriekaištinga reputacija ir kt.) parinkti atsižvelgiant į Projektu planuojamas reikšmingas atvejo vadybininko funkcijas. Apibendrinant, atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą, siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininkas savo darbą atliktų itin profesionaliai, kompetentingai ir neštų už jį atsakomybę.
Projekto 41 straipsnyje numatytų atvejo vadybininko funkcijų pavyzdžiai: ‒ siūlyti Vaiko teisių apsaugos tarnybai kreiptis dėl vaikų paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą; ‒ koordinuoti atvejo vadybos procesą; ‒ inicijuoti Pagalbos plano sudarymą; ‒ atlikti šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių įvertinimą; ‒ megzti santykius su šeima, vertinti jų poreikius, aplinką, telkti bendruomenę ir specialistus, kurių reikia pagalbai šeimai suteikti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atvejo vadybininkas – asmuo valstybės
tarnautojas, koordinuojantis įgaliotas koordinuoti atvejo vadybos procesą ir atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) turi universitetinį socialinio darbo, pedagoginį, psichologinį ar medicininį išsilavinimą;
2) turi ne mažiau kaip tris metus darbo su vaikais ir šeimomis patirties;
3) yra pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą;
4) yra deklaravęs privačius interesus;
5) kartą per metus kelia savo kvalifikaciją specialiuose mokymuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka;
6) yra nepriekaištingos reputacijos“. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį. 4.4
24131 N Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą „Atvejo vadybininko“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „2 3.
Atvejo vadybininkas – asmuo savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje ar jos dalyje, vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Atvejo vadybininku skiriamas darbuotojas turi būti įgijęs universitetinį socialinio darbo, socialinės pedagogikos ar psichologijos (bakalauro arba magistro) kvalifikacinį laipsnį ir turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo ar savanorystės patirtį su vaikais arba šeima bei atitikti kitus jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“ Pritarti iš dalies. Iš esmės pritariant siūlymui, atsižvelgti į Komiteto klausymų metu pateiktus pasiūlymus ir patikslinti „atvejo vadybininko“ sąvoką bei ją išdėstyti taip, kaip pateikta patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje, o atvejo vadybininkui keliamus reikalavimus nustatyti 41 straipsnio 1 dalyje. 2.7 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 24 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas: savivaldybės, vietos, religinė bendruomenė ir taip toliau, todėl sąvoka „bendruomeninės paslaugos“ yra pernelyg plati ir neleidžia suprasti, kokia bendruomenė turėtų atlikti Projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatytas funkcijas. Dėl šios priežasties siūlomas dalies patikslinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Bendruomeninės paslaugos – įvairių formų ir rūšių, savivaldybės, vietos ir (ar) religijos bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį“. Pritarti iš dalies Iš esmės pritariant siūlymui ir atsižvelgiant į Komiteto klausymų metu pateiktus pasiūlymus, siūlome patikslinti šią sąvoką ir išdėstyti taip, kaip pateikta patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje. 4.5
24 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą „Bendruomeninių paslaugų“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „3 4. Bendruomeninės Bendruomenėje teikiamos paslaugos – įvairių formų ir rūšių, bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologo, teisinės, kultūros ir kitos paslaugos savivaldybės, valstybės, nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudaro galimybę vaikui augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauką.“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritariant siūlymui ir atsižvelgiant į Komiteto klausymų metu pateiktus pasiūlymus, siūlome patikslinti šią sąvoką ir išdėstyti taip, kaip pateikta patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje. 4.6
25 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą „Fizinės bausmės“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:
„4. 5. Fizinė bausmė – tai toks vaiko drausminimas bet
kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką.“ Pritarti iš dalies. Iš esmės pritariant pasiūlymui, atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir sąvokos „fizinė bausmė“ apibrėžimą patobulinti bei išdėstyti, kaip nurodyta įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje. 4.7
27 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą „Mobilios komandos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip: „5 6. Mobili komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) specialistų komandos grupė, kuri teikia gebanti skubiai suteikti intensyvią individualią ir grupinę medicininę, psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą vaikui ir šeimai pagalbą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką., patekusiai į krizę. Mobilių komandų sudarymo, specialistų atrankos bei jų darbo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį. 4.8
28 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Pagalbos planas – tai vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių (skirtų įgalinti asmenis pasirūpinti užimtumu, sveikata, profesijos ir (ar) kompetencijų įgijimu, pozityvaus elgesio stiprinimu ir kt.) ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų ir socialinės paramos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones, paslaugas ir paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą.“ Pritarti Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 8 dalį. 4.9
29 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą „Smurto prieš vaiką“ sąvoką, bei šios dalies numerį taip:
„68. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar
netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra dėl kurių vaikas patiria žalą, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais vaiko atžvilgiu panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnės grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei ir to nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis, tačiau ši išimtis netaikoma, kai fizinę jėgą prieš vaiką naudojo asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas ir sukėlė šią siektą išvengti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 9 dalį.
2.10 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 210 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“ yra ne sąvoka, bet institucijos pavadinimo trumpinys, todėl siūloma ne įvesti sąvoką, bet pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį toliau vartoti visame tekste. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. Pritarti. 4.10
210 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 9 dalimi, atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeravimą, įvedamą naują dalį, apibrėžiančią sąvoką „Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba“, išdėstyti taip: „9. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrinis padalinys, kuris tiesiogiai gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jam priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.“ Pritarti 2.8 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 211 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Jis skirtas tam, kad Projekto nuostata būtų suderinta su Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Vaikas – žmogus iki, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip“. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 11 dalį. 4.11
211 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą „Vaiko“ sąvoką, bei numeravimą, taip: „8 10.
Vaikas – žmogus, iki, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Jeigu asmens amžius yra nežinomas, ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku iki bus nustatyta priešingai.“ Pritarti 2.9 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 212 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Siūloma suderinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį su Civilinio kodekso nuostata, kad nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, ‒ įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai. Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, nepilnametį įvaikinus – įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti įgalioti teisėti vaiko atstovai“. Pritarti iš dalies. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4.5 pasiūlymui. Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 12 dalį. 4.12
212 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą „Vaiko atstovų pagal įstatymą“ sąvoką, laikant šią dalį 11 dalimi taip:
„9. 11. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai,
nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“ Pritarti iš dalies. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4.5 pasiūlymui. Žr. patobulinto projekto 2 straipsnio 12 dalį. 2.11 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 213 N Argumentai: Sąvoka „geriausi vaiko interesai“ įstatymo Projekto kontekste yra labai svarbi: geriausiais vaiko interesais grindžiamas vienas iš vaiko teisių įgyvendinimo principų, taip pat atsižvelgiant į juos nustatoma, ar šeimai taikytinos sankcijos.
Vis dėlto ši sąvoka Projekte nėra apibrėžta, todėl asmeniškai gali būti itin subjektyviai suprantama, priklausomai nuo asmens socialinio statuso, įpročių ir kitų veiksnių. Siekiant užtikrinti Projekto taikymo objektyvumą, siūloma sąvoką apibrėžti. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „Geriausi vaiko interesai – sąlygos, kurios kyla iš vaiko prigimtinių poreikių ir yra reikalingos pasirengimui savarankiškai gyventi visuomenėje, saugo vaiko sveikatą, kiek įmanoma, užtikrina visapusiškai darnią fizinę ir psichinę raidą bei dorovinį auklėjimą“. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalį. 4.13
213 N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą „Vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoką“ ir vietoje jos šioje dalyje apibrėžti „Vaiko interesų“ sąvoką, atitinkamai pakeičiant šios dalies numerį, taip: „10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalį. 2.12 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 214 N Argumentai: Projektu siekiama reguliuoti vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, tačiau nenurodoma, kas tai yra, todėl siūloma nustatyti sąvokos apibrėžimą.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „Žalinga socialinė aplinka ‒ socialinė aplinka, kurioje vaikas patiria pavojų gyvybei, sveikatai ir (ar) kuri yra žalinga vaiko psichinei ir fizinei raidai“. Pritarti iš dalies. Siūloma sąvoką „Žalinga socialinė aplinka“ keisti sąvoka „Vaikui nesaugi aplinka“, nes toliau projekte vartojama ši sąvoka. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalį. 4.14
214 N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi, ją išdėstant taip: „13. Vaikui nesaugi aplinka - vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kelianti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalį. 4.15
311 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai
tyčiniai fiziniai veiksmai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės fizinė bausmė, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus jo gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar) orumuias;“ Pritarti iš dalies. Iš esmės pritarti pasiūlymui, jį patikslinant pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punktą. 4.16
312 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) psichologinis smurtas –nuolatinis tyčinis sistemingas
vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), sukeliantys žalą ar pavojų dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai, ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar) orumuias;“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 2 punktą. 4.17
313 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) seksualinis smurtas – tyčiniai seksualiniai veiksmai su vaiku,
kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama apgaulė, prievarta (jėga ar grasinimai) arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo.
Seksualiniu smurtu Taip taip pat laikomas vaiko įtraukimas į prostituciją, vertimas užsiimti prostitucija, vaikų vaiko išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, pornografijos rodymas, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas arba išnaudojimas vaiko pornografinei produkcijai gaminti, pelnymasis iš tokios vaiko veiklos, vaiko tvirkinimas, vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę arba kitos vaikų vaiko seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas. Seksualiniu smurtu prieš vaiką taip pat laikomas vaiko seksualinis išnaudojimas;“ Pritarti iš dalies. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlytai formuluotei. 5.3
313
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354
smurto sąvoką suderinti su Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos 18–23 straipsnių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriaus bei 162, 307, 308 ir 309 straipsnių nuostatomis. Pritarti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punktą. 4.18 Seimo nariai D. Šakalienė,
314 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nepriežiūra – nuolatinis sistemingas vaikui būtinų
fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai.“ Pritarti iš dalies. Iš esmės pritarti pasiūlymui, jį patikslinant pagal Teisės departamento pastabas ir išdėstyti taip, kaip nurodyta patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 4 punkte. 2.13
1 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekto 4 straipsnio 1 punkte žodis „prioritetiškumo“ keistinas žodžiu „prioriteto“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo prioriteto. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais“. Pritarti
2 Argumentai: Projekto 4 straipsnio 2 punktą siūloma patikslinti atsižvelgiant į tai, kad vadovautis privaloma tik ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir tai, kad tarptautiniai susitarimai nėra tiesiogiai teisiškai įpareigojantys. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais“. Pritarti
4 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą.
Atsižvelgiant į teikiamos nuostatos turinį ir tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2 straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir
negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės“. Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio 4 punktą. 2.16
9 Argumentai: Vaikas yra sudėtinė šeimos dalis, o ne atskirtas nuo šeimos subjektas, kuriuo rūpinasi šeima ir valstybė. Pagal esamą Projekto apibrėžimą, šeima ir vaikas traktuojami kaip atskiri subjektai, kurių vienas rūpinasi kitu. Toks atskyrimas yra dirbtinis ir prieštarauja Lietuvos teisinėje sistemoje nusistovėjusiai logikai: pirmiausiai, vaikas, būdamas šeimos dalimi, negali rūpintis pats savimi lyg iš šalies, kaip formuluojama Projekte, be to, šeimos poreikiai apima ir vaiko poreikius. Vaikas gali būti traktuojamas atskirai nuo šeimos tik kraštutiniais, išimtinai šiame Projekte numatytais atvejais. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos
priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų šeimos ir joje augančio vaiko ir šeimos poreikius bei geriausius interesus“. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto Įstatymo projekto 4 straipsnio 9 punktą. 2.17 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
10 N Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatas, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos gyvenimas, ir valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. 1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją: „3) privataus gyvenimo neliečiamumo. Teikiant paramą ir pagalbą šeimai bei įgyvendinant vaiko teisų apsaugą, užtikrinama, kad šeima, kurios dalis yra vaikas, nepatirs neteisėto, nebūtino ir neproporcingo kišimosi į privatų gyvenimą, o informacija apie privatų šeimos gyvenimą nebus atskleista tretiesiems asmenims“. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio 10 punktą. 2.18
12 N Argumentai: Pilnaverčiam vaiko vystymuisi yra svarbus tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo. Tėvas ir motina (ar įtėvis ir įmotė) vienas kito nepakeičia, tačiau vienas kitą papildo tėvystės ir motinystės prigimčiai unikaliu būdu taip sukurdami palankiausią socialinę aplinką visaverčiam vaiko ugdymui, brandai bei tapatybės formavimui.
Valstybės institucijos, sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus, turi paisyti šio prigimtinio vaiko intereso ir dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir motiną, nors valstybė visais atvejais negali garantuoti, jog kiekvienas vaikas turės tėvą ir motiną. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją: „2) tėvystės ir motinystės papildomumo. Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“. Pritarti Žr. patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio 12 punktą. 2.19
11 N Argumentai: Tai, kad vaiko teisės yra įgyvendinamos per jo atstovus, nustato Konstitucijos 26, 38 straipsniai. Civilinio kodekso 3.155 straipsnis teigia, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi; tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civilinio kodekso 3.163 straipsnis nustato bendrą taisyklę, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai arba globėjas (rūpintojas). Šios ir kitos tėvų (vaiko atstovų) teisės ir pareigos dalyvauti vaiko priežiūros, teisių gynimo procese bei priimant su vaiku susijusius sprendimus negali būti įgyvendinamos be vaiko atstovų (teisių ir pareigų subjektų) žinios ar jiems nedalyvaujant. Išimtis iš šios taisyklės gali numatyti tik įstatymai.
Pasiūlymas: Papildyti Projektą 4 straipsnį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų numeraciją:
„N) vaiko atstovų dalyvavimo. Vaiko nuomonės
išklausoma ir kiti su vaiko teisių įgyvendinimu ir pagalba šeimai susiję klausimai sprendžiami, dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus įstatymuose nurodytus atvejus“. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio 11 punktą. 4.19
Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai
Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais:
1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo prioriteto. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;
2) įstatymo teisės viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais;
3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;
4) nediskriminavimo lygybės. Visi Vvaikais yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojamias dėl jųo ar vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių.
Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės;
5) individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama į vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;
6) vaiko sveikatoso ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui
7) subsidiarumo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko interesus atitinkančių ir jo gerovei reikalingų sąlygų;
8) bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas, nuosekliai bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą bei tarpusavyje ir teikia viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų vaiko ir šeimos poreikius bei interesus reikalinga pagalba, paslaugos teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą poreikius, vaiko interesus;
10) efektyvumo.
Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama siekiant tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo ir racionaliai naudojant turimus išteklius; 11 10) visapusiškumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama derinant su užimtumu, sveikatos priežiūra, socialinio būsto suteikimu, specialiųjų vaiko apsaugą užtikrinančių priemonių taikymu. Vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti kompleksiškai, laikantis prieinamumo principo, teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitos paslaugos, socialinės paramos, užimtumo skatinimo ir kitos priemonės, kurios būtinos vaiko gerovei užtikrinti. 11) vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo. Vaiko nuomonė išklausoma ir kiti su vaiko teisių įgyvendinimu susiję klausimai sprendžiami dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus atvejus, nustatytus įstatyme ar kai tai prieštarauja vaiko interesams.“ Pritarti iš dalies. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 str. 2.20 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 5 Argumentai: Pirma, su vaiko teisių apsaugos įgyvendinimu yra susijusi eilė kitų įstatymų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Darbo kodeksas, Pilietybės įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Socialinės paramos mokiniams įstatymas, Švietimo įstatymas, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, Patentų įstatymas ir daugybė kitų) ir neretai jie detaliau reguliuoja konkrečios srities aspektus, todėl nereikėtų automatiškai nuneigti jų galiojimo vaikams. Antra, vaiko teisių įgyvendinimo principai yra išdėstyti 4 Projekto straipsnyje. Trečia, negali būti prievolės taikyti neratifikuotas tarptautines sutartis. Ketvirta, konvencija yra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys vaiko teises ir laisves bei
reguliuojantys jų apsaugą Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie susiję santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės ratifikuotas tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 5 str. 4.20
5 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių vaiko teises ir laisves bei reguliuojančių jų apsaugą, taikymas Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. 1. Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, išskyrus ratifikuotas tarptautines sutartis, Europos Sąjungos teisės aktus tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai. 2. Kai atitinkami vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo, nei kitais įstatymais, vadovaujamasi šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytais principais.“
5
m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL
2016/679 1 straipsnio 2 dalį fizinių asmenų (tarp jų ir vaikų) pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma jų teisė į asmens duomenų apsaugą, bus saugomos vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, todėl siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr.
straipsnį, kuriame kartu su valstybės tarptautinėmis sutartimis ir ratifikuotomis konvencijomis nurodyti ir Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuose santykiai gali būti reguliuojami kitaip nei Įstatymo projekte Nr. XIIIP-354. Pritarti. 4.21 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas II Y Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:
Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti iš dalies Pritarta Teisės departamento 26 pasiūlymui. 2.21 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. II Y Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, siūloma skyriaus pavadinimą papildyti nurodant, kad jame reglamentuojamas ir vaiko pareigų įgyvendinimas, kadangi nurodomas Projekto tikslas – „užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus“. Antra, atsižvelgiant į tai, kad Projekto II skyriaus nuostatų paskirtis nėra išvardinti visas vaiko teises ir į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, be to, pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūloma pakeisti skyriaus pavadinimą į „Pagrindinių vaiko teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimas“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti iš dalies Pritarta Teisės departamento 26 pasiūlymui. 2.22 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 61 Argumentai: Siūloma Projekto 6 straipsnio 1 dalį papildyti, ją suderinant su kitomis Projekto nuostatomis bei JTO Vaiko teisių konvencijos preambule. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kiekvienas vaikas – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis“. Pritarti iš dalies. Siūlytina šią nuostatą įtvirtinti kaip vaiko sveiko gyvenimo užtikrinimo principą (žr. įstatymo projekto 4 straipsnio 6 punktą). 6. Seimo narė Agnė Širinskienė, 2017-06-27621 P Argumentai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje yra numatyta skatinti atsakingą požiūrį į negimusio vaiko gyvybę, kad šeimos ir nėščios moterys kuo rečiau atsidurtų tokiose krizinėse situacijose, kuriose svarstomas nėštumo nutraukimas; užtikrinti, kad šeimos arba vienišos moterys, išgyvenančios krizę nėštumo metu, laiku gautų konsultacijas ir socialines paslaugas iki gimdymo ir po jo. Kad pagalbos krizinėse situacijose priemonės adekvačiai veiktų ir būtų vienodai taikomos, reikalinga parengti ir patvirtinti valstybinę Krizinio nėštumo programą, kuri nustatytų krizinio nėštumo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, turėtų tinkamą finansavimą bei būtų centralizuotai koordinuojama. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Vaiko teisė būti sveikam
1Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui ir nėščiai moteriai sveiką ir saugią aplinką;
2) vaikų ir tėvų sveikatos priežiūra;
3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba ir prieinamumu;
5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;
6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 2.
straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas priemones, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia Krizinio nėštumo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis.“ Pritarti iš dalies. Pasiūlymo dėl 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto papildymo nuostatos inkorporuotos įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Abejotina, ar siūlymo 2 dalis ‑ šio įstatymo reguliavimo dalykas. 4.22
6 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 6 straipsnį, jo nuostatas sujungiant su 7 straipsniu, kuris keičiamas ir išdėstomas taip: „6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis
sveikai vystytis. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. 7 6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikami vystytis
gyventi ir sveikai vystytis. 2. Vaiko teisė būti sveikam garantuojama sveikai vystytis įgyvendinama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) teikiant moterims reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu, pogimdyminiu laikotarpiu ir krizinio nėštumo atveju; 2)3) vaikų ir tėvų sveikatos priežiūra; 3)4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba; 4)5) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba ir prieinamumu teisinių, organizacinių prielaidų tinkamos kokybės vaiko maisto produktų gamybai sudarymu ir jų prieinamumu; 5)6) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu; 6)7) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 3.
vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 4. Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Nurodyti biomedicininiai tyrimai su vaiku gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies. Pritarti siūlymui apjungti 6 ir 7 straipsnius, žr. įstatymo projekto patikslintą 6 straipsnį. 2.23 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 64 Argumentai: Projekto 6 straipsnio 2 dalis suformuluota taip, kad draustų bet kokių, net ir vaikui naudingų biomedicininių tyrimų atlikimą, kadangi visi biomedicininiai tyrimai (kaip ir bet kuri sveikatos priežiūros paslauga, medicininė intervencija) yra susiję su didesne ar mažesne rizika žmogaus (vaiko) sveikatai ir gali sukelti nepageidaujamus reiškinius. Tačiau tam tikromis, retomis ligomis sergančių vaikų sveikatai dalyvavimas klinikiniame tyrime gali duoti daugiau naudos nei žalos ar net gelbėti vaiko gyvybę, jei nėra prieinamas patvirtintas gydymas, dar nesukurti veiksmingi vaistai ar pan. Todėl geriausių vaiko interesų neatitinka absoliutus tyrimų, „galinčių pakenkti sveikatai“, draudimas. Tikslinga vaiko įtraukimo į mokslinius tyrimus bendrą taisyklę formuluoti taip, kaip ji formuluojama Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų įstatyme, ir numatyti blanketinę normą į šį įstatymą dėl kitų biomedicininių tyrimų su vaikais aspektų reguliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi.
Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku yra leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Biomedicininiai tyrimai su vaiku atliekami Lietuvos Respublikos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4.6 pasiūlymui. 3.7 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas Nr. 1218, 2013-12-186 Pastaba projektui XIIP-606(2), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-402 1 punkto 1 papunktį ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. SV-S-409 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-606(2) dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. birželio
ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. 680 „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-606(2)“ nurodytų priežasčių. Nepritarti. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, nuostata „iki gimimo“ patobulintame projekte apibūdinama ne kaip teisė, o kaip principas.
Siūloma įstatymo projekto 4 straipsnio 6 punkte numatyti vaiko sveiko vystymosi principą, nustatantį, kad kiekvienam vaikui tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis Dalis įstatymo projekto Nr. XIIP-606(2) nuostatų inkorporuota į komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-354(2). Žr. įstatymo projekto 6 straipsnį. 2.10 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas Nr. 1167, 2013-12-117 N Pastaba projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
XIIP-473_Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-472 ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-473 dėl to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.3 straipsnyje jau yra įtvirtinti tokie šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai kaip vaikų auklėjimas šeimoje, prioritetinė vaiko teisių ir interesų apsauga bei gynimas. Taip pat nepritarti ir dėl LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. balandžio 25 d. išvados Nr. XIIP-472 1 punkte, 2013 m. balandžio 25 d. išvados Nr. XIIP-473 1 punkte ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. balandžio 29 d. išvadoje Nr. NR-378 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-472 ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-473“ 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių. Nepritarti. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, siūloma komiteto patobulinto projekto Nr.
XIIIP-354(2) 7 straipsnyje įtvirtinti nuostatą, apibrėžiančią vaiko prigimtinę teisę turėti tėvus. 4.23
8 N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Vaiko teisė mokytis
Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – Švietimo įstatymas), šis įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 2. Vaikas turi teisę mokytis, siekiant kuo visapusiškiau ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti. 3. Vaikui garantuojamas nemokamas mokymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. 4. Vaikui iki 16 metų mokymasis pagal privalomojo švietimo programas yra privalomas. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nevykdantys šio reikalavimo atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) nustatyta tvarka. 5. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti vaikui švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą labiausiai atitinkančią vaiko interesus. 6. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, valstybė sudaro sąlygas mokytis. 7. Likusiam be tėvų globos ar neturinčiam reikiamos materialinės paramos vaikui, besimokančiam bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje teikiama įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta valstybės ir savivaldybių parama.“ Pritarti iš dalies. Straipsnį papildyti komiteto klausymų metu Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktais pasiūlymais ir išdėstyti, kaip pateikta patobulinto projekto 8 str.
4.24
9 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Vaiko teisė į individualumą
identiškumą, ir jo išsaugojimą ir atkūrimą
teisę į vardą, pavardę, tautybę, ir pilietybę, ir teisę į šeimos bei kitus emocinius ir socialinius su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Pažeidus šią vaiko teisę, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų įgyvendinimo garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“ Pritarti iš dalies. Žr. įstatymo projekto 9 str. 2.24 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 91 Argumentai: Siekiant išvengti diskriminacijos, siūloma papildyti Projekto 8 straipsnio 1 dalį teisėmis, kurios Projekte nustatomos tik tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams, bei religijos laisve, garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius giminystės ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas bei teisę į religijos laisvę.“ Pritarti iš dalies. Žr. įstatymo projekto 9 str. 2.25 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 92 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 8 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2-5 dalys, 18 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi būti reguliuojama kituose įstatymuose. Kitų įstatymų nuostatų kartojimas Projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo. Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir neturi būti teikiamo Projekto paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 8 straipsnio 2 dalį:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų
garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai“. Pritarti. 4.25
10 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę
1Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, asmens
neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. 2. Vaikas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. 3. Vaikas turi minties, tikėjimo, sąžinės laisvę, teisę pasirinkti religiją arba tikėjimą, juos išpažinti ir skelbti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą. Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, tačiau įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas, vaiko teisių pažeidimas, šio ar kitų įstatymų nevykdymas. 2. 4.
ir taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią teisę laisvai reikšti savo pažiūras įsitikinimus, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 5. Šiame straipsnyje nurodytas vaiko teises garantuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai. 6. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, žodžio laisvę, teisė dalyvauti organizacijose ir taikiuose susirinkimuose negali būti ribojama išskyrus, kiek tai būtina apsaugoti paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“ Pritarti iš dalies Žr. projekto 10 straipsnį. 5.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
1
turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą, nes ši teisė įtvirtinta Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 2 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio 1 dalyje, kuriose nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Pritarti 2.26 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 106 N Argumentai: Projekto 9 straipsnio dalims reikalinga nustatyti teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas (kaip jos nustatytos Projekto 4 straipsnio 3 punkte), kadangi tam tikras vaiko bendravimas, susirašinėjimo slaptumas, dalyvavimas organizacijų veikloje ir pan. gali kenkti geriausiems jo interesams, kelti pavojų arba varžyti vaiko atstovų pagal įstatymą teisę auklėti vaikus. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 9 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytos teisės negali būti savavališkai ribojamos, išskyrus atvejus, kai jos prieštarauja geriausiems vaiko interesams, siekiama apsaugoti vaiką nuo neigiamos informacijos įtakos, galimo pavojaus jo sveikatai, gyvybei, normaliai fizinei ar psichinei raidai arba kai vaiko atstovai pagal įstatymą įgyvendina pareigą auklėti vaiką“. Pritarti iš dalies Žr. įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį. 5.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
6 N
amžiaus ir nepakankamos brandos nėra pajėgus tinkamai įvertinti galimas neigiamas pasekmes ir pavojus, kylančius dėl neriboto ir nekontroliuojamo naudojimosi teise bendrauti, susirašinėti ir panašiai, kas tam tikrais atvejais net gali pakenkti jo geriausiems interesams, siūloma numatyti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas – Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 9 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, bendravimo
privatumą, susirašinėjimo slaptumą, teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei apsaugoti ar konstitucinei santvarkai ginti.“ Pritarti iš dalies. Žr. įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį. 2.27 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 11 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 10 straipsnyje esanti formuluotė „per atstovą“ keistina formuluote „per vaiko atstovą pagal įstatymą“. Taip pat siūloma Projektą papildyti nuostata, kas vaiką atstovauja atveju, kai yra apribotos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės jį atstovauti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis, o vaiko atstovo pagal įstatymą teisių atstovauti vaiką apribojimo atveju – per valstybės paskirtą gynėją“. Pritarti iš dalies Žr. projekto 11 straipsnį. 4.26
11 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam
1Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę,
atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais, ir į jo nuomonę atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas visais jam priimtinais būdais tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės, o jei tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis ar per įstatymu nurodytus asmenis. 2. Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimus, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, esant poreikiui pasitelkiami specialių žinių turintys asmenys.“ Pritarti iš dalies Žr. projekto 11 straipsnį. 4.27
12 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais bei giminaičiais
1Vaikas turi teisę gyventi su abiem savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais
(vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai šią vaiko teisei užtikrinti teisę. 2. Vaiko teisė bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, jei toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Kiek tai įmanoma, vaikas turi teisę gauti informaciją apie savo tėvus ar vieną iš jų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus. 2. 3. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi įstatymais, taip pat teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Esant Šio šio įstatymo ir ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įstatymų nustatytoms sąlygoms, vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ar sveikatą. 4. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.“ Pritarti iš dalies. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 12 straipsnį. 2.28 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 12 Argumentai: Siūloma patikslinti Projekto 11 straipsnio 1 dalį, suderinant su visu Projektu ir nurodant, kad turi būti paisoma ne bet kokių, o geriausių vaikų interesų bei tai, jog tik išimtai šis įstatymas reglamentuoja vaiko paėmimą iš šeimos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo tėvais
bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą“. Pritarti iš dalies Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 12 straipsnį. 4.7 Seimo narė R. Šalaševičiūtė 12,94 Pasiūlymas projektui XIIP-473, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
įgyvendinimo praktikos ir užtikrinant vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais bei giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu (buvęs Įstatymo projekto 1 straipsnis) keičiamo Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „1 6 straipsnis. 24 straipsnio antrosios dalies pakeitimas
„artimaisiais giminaičiais“ įrašyti žodžius „bei giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai
ryšiai“ ir išdėstyti jį taip: „2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais bei giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui.“ Pritarti. Projektas papildytas atitinkama nuostata ‑ žr. įstatymo projekto 12 str. 4 d., taip pat 9 straipsnį. 4.28
Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12-18 straipsnius ir juos išdėstyti taip: „12 straipsnis.
gyvenimo sąlygas
1Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam,
emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti. 13 straipsnis. Vaiko teisė į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę paramą
pagal įstatymą, turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir skyrimo sąlygas nustato įstatymai bei, teikimo tvarką – kiti teisės aktai. 2. Vaikas gali pasinaudoti socialinio draudimo teikiamomis garantijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. 2. Likusiam be tėvų globos vaikui skiriamas išlaikymas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas
nustato ir saugo šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 2. Likęs be tėvų globos vaikas, neturintis gyvenamųjų patalpų, jomis aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka. apgyvendinamas Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų), nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas. 15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją 1.
Vaikui turi būti užtikrinta galimybė Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, taip pat bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio ugdymo įstaigos užtikrina vaikui galimybę naudotis viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, emocinį, dorovinį vystymąsi. 2. Valstybė skatina visuomenės informavimo priemones skleisti informaciją, naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. 3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei kitas priemones, skirtas vaiko teisių apsaugos nuostatų, principų įgyvendinimui užtikrinti. 16 straipsnis. Vaiko turtinės teisės
saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. 2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus. 17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį
laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, brandą, sveikatos būklę bei poreikius. 2.
2Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti,
kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, sporto žaidynėse ir jo amžių bei brandą atitinkančiuose kituose pramoginiuose renginiuose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus centrų, vaikų dienos centrų, stovyklas stovyklų veiklą. Pagal valstybės ir savivaldybių finansines galimybes yra remiami nevyriausybinių organizacijų įsteigti vaikų dienos bei kiti centrai, skirti vaikų saviraiškai, jų gebėjimams ir įgūdžiams ugdyti. 18 straipsnis. Neįgalių vaikų Vaikų su negalia teisės
su kitais visais vaikais į visapusišką įgyvendinti visų žmogaus teisiųes ir pagrindinių naudotis laisviųėmis įgyvendinimą. 2. Neįgaliems vaikams Vaikams su negalia ar jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse.:
1) tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse;
2) teisė naudotis visomis šiems vaikams skirtomis programomis: kompleksiškai teikiamomis paslaugomis nuo ankstyvosios intervencijos iki Bendruomenėje teikiamų paslaugų;
3) teisė pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir su kitais vaikais dalyvauti neformaliojo švietimo, saviugdos, kūrybinėje veikloje;
4) visuomeninių pastatų, gatvių ir transporto priemonių, kuriomis naudojasi vaikai su negalia, pritaikymas jų poreikiams. 3. Vyriausybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos deda pastangas, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio 2 dalyje įvardinti vaikų su negalia poreikiai. 3. 4.
vaikų Vaikų su negalia teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos nustato asmenų su negalia socialinę integraciją reglamentuojantis įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.“ Pritarti iš dalies. Žr. komiteto patobulintą projektą. 2.29 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 141 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vaikas pats nesirūpina savo pragyvenimu, netvarko namų ūkio finansų ir yra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išlaikomas įstatymų nustatyta tvarka, socialinė apsauga ir finansinė parama turi būti skiriama šeimai, o ne vaikui atskirai. Atskirai nuo šeimos gyvenančių vaikų teisę į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę apsaugą reglamentuoja kita šio straipsnio dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikaso, negaunantisčio pakankamo išlaikymo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, šeima turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai“. Pritarti iš dalies. Žr. Įstatymo projekto 14 str. 2.30 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 153 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 14 straipsnio 3 dalį:
„3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų)
nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 16 straipsnio 2-5 dalis: „2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 3.
veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises. 4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus“. Pritarti iš dalies. Siūloma neišbraukti 2 dalies. Žr. projekto 17 straipsnį. 2.32
nariai R.J. Dagys ir kt. 181823 Argumentai: Projektu nustatytas praktiškai jokių ribojimų neturintis įpareigojimas „užtikrinti galimybes ir sudaryti sąlygas“ kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose reginiuose, žaidynėse ir pan. yra nerealistiškas, atsižvelgiant į objektyvias Lietuvos piliečių gyvenimo sąlygas ir iš valstybės ekonomikos kylančias jų finansines galimybes. Net ir pasiturinti šeimai gali trūkti finansinių pajėgumų neribotai užtikrinti numatytas veiklas ir užsiėmimus vaikui. Todėl siūloma patikslinti Projekto 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, naudojant teisės realizavimui įprastesnius terminus, suderintus su JTO Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnio terminais. Taip pat siūloma papildyti Projekto 17 straipsnio 3 dalį galiojančiame Vaiko teisių apsaugos įstatyme numatyta nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis, kadangi šie elementai yra lygiai svarbūs pilnaverčiam vaiko laisvalaikiui. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 17 straipsnio 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2.
Vaikui Vaikas turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos teisę žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas, šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis“. Pritarti iš dalies Žr. projekto 18 str. 2.33 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 194 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 18 straipsnio 3 dalį:
„3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai“. Pritarti iš dalies Žr. projekto 19 str. 2.34 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 201 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 19 straipsnio
smurto“, kitaip lieka neaišku, nuo to turi būti užtikrina apsauga. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto“. Pritarti iš dalies Žr. projekto 20 str. 1 dalį. 4.29 Seimo nariai D. Šakalienė,
20 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto
vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizinesę bausmesę. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą. 2.
prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, turi teisę į jo poreikius ir geriausius vaiko interesus atitinkančią pagalbą. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizinesės bausmesės, ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. 4. Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir (ar) orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fiziniųės bausmiųės taikymą vaikui ar bet kokį kitą smurtą prieš vaiką taikoma įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“ Pritarti iš dalies Žr. projekto 20 str. 2.35 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 21 Argumentai: Siūloma papildyti Projekto 20 straipsnį, numatant tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams teisę į religijos laisvę, kadangi neretų atveju ji yra neatsiejama nuo jų kultūros, tradicijų ir identiteto. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai“. Nepritarti. Pritarta D. Šakalienės ir T. Tomilino 4.30 pasiūlymui. 4.30
21 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai.“ Pritarti. 2.36 Seimo nariai R.J.
2.36 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 222 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 21 straipsnio 2 dalį:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos“. Pritarti 4.31
22 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Vaiko užsieniečio prieglobsčio prašytojo, pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio vaiko teisės
ar, kuriam yra suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, nelydimas nepilnametis užsienietis vaikas, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi nelydimo nepilnamečio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas, vaikui garantuojant apsaugą ir jo teisių užtikrinimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Ddėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių ir kitų teisės aktų nuostatos.“ Nepritarti. „Nelydimas nepilnametis“ – šiame projekte naudojama „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatyme apibrėžta sąvoka, kuria apibūdinamas vaiko statusas. Šiame įstatyme naudojant kitą sąvoką (nelydimas vaikas) gali iškilti praktinio taikymo problemų. 2.38 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 23 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 22 straipsnį ir atitinkamai pakoreguoti sekančių straipsnių numeraciją: „22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose
neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. 2.
tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos), civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius teisinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 4. Mokinių nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas. 5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 7. Vaiko autoriaus teisių į savo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. 8. Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 9. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas ir kiti teisės aktai. 10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai“. Nepritarti. Pritarta Seimo narių D.Šakalienės ir T. Tomilino 4.32 pasiūlymui. 4.32
23 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas
kituose įstatymuose 1.
Vaiko teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos Sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. 3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos) nustatymą, civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai civilinės būklės aktų registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo tvarkos įstatymas. 4. Mokinių nemokamo maitinimo ir kitos paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos jos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas. 5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 7. Vaiko autoriaus teisių į savo jo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 8.Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. 9. 8. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (toliau - Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas) ir kiti teisės aktai. 10.
procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.“ Pritarti. 2.39 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 24 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 23 straipsnio pavadinimas „Vaiko teisių naudojimas“ tikslintinas, nes yra dviprasmis ir neatitinka suformuoto straipsnio turinio. Antra, Projekto 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra siauresnis nei įtvirtintas galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, taigi jis Projektu siaurinamas. Teisės departamento teigimu, tarp vaiko, kaip ir bet kurio kito asmens, teisių ir pareigų turi būti nustatytas proporcingas balansas, kadangi bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas – asmens teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas. Projekte detaliai reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys neatitiks jo paskirties (1 straipsnio 4 dalis). Projekto 23 straipsnyje detalizuotos tik dvi vaiko pareigos – 1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Netgi Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje vaiko teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“) nei tai siūloma padaryti įstatymo lygmeniu. Todėl vaiko pareigų katalogą siūloma papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Vaiko teisių naudojimas Pagrindinės
vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas 1.
Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises. Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
2Pagrindinės vaiko pareigos yra šios:
1) gerbti savo tėvus, ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 3. Vaikas šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje ir visuomenės rengėjų bei skleidėjų pagalba turi būti ugdomas atlikti pareigas ir atsakyti už savo poelgius“. Pritarti iš dalies Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 straipsnį. 4.33
24 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
Vaiko atsakomybės ir pagarbos ugdymas Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir švietimo įstaiga turi:
1) kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą, jo protinius bei fizinius gebėjimus, suteikti vaikui pasitikėjimo savimi ir įgūdžių, kurių reikia priimant savarankiškus sprendimus ir prisiimant už juos atsakomybę;
2) ugdyti vaiko pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, savo tėvams, kultūriniam tapatumui, kalbai ir vertybėms, ugdyti vaiko pilietiškumą, pagarbą Lietuvos valstybei, kitoms tautoms, etninėms, nacionalinėms ir religinėms grupėms;
3) ugdyti vaiko pagarbą gamtai;
4) parengti vaiką savarankiškam gyvenimui laisvoje visuomenėje, kad jis taptų doru žmogumi, atsakingu visuomenės nariu, kuris gerbia visuomenėje nustatytas elgesio normas, nevaržo kitų žmonių teisių ir laisvių, gerbia lyčių lygybę, geba tinkamai pasirūpinti savimi ir artimaisiais.“ Pritarti iš dalies. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 straipsnį. 2.40 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 252 Argumentai: Teisės departamento nuomone, neaišku, kodėl atsakomybė numatoma tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą, nors Projekto
dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad atsakomybė būtų nustatyta už visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą. Trečia, Projekto 24 straipsnio 2 dalies nuostata netiksliai nurodo atsakomybę už vaiko įtraukimą į kitą neteisėtą veiką bei smurto demonstravimą, todėl siūloma tiksliau nurodyti, kad taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 2 dalį ir jas išdėstyti taip: „2.
Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką šio straipsnio pirmoje dalyje išvardintiems subjektams taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Nepritarti. Atsižvelgiant į Teisės departamento, Lietuvos teisės instituto ir kitų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, šios straipsnio dalies atsisakoma. 2.41 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 253 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekto 24 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad „Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba <...>“. Kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą „ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo, siūloma cituojamą Projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti. Antra, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius teisės aktus, „psichinio smurto“ terminas yra tikslesnis nei „psichologinio smurto“ terminas, todėl siūloma atitinkamai tikslinti ir susijusius terminus. Trečia, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso terminiją, įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje žodžiai
„sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją
išdėstyti taip: „3.
Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo smurto ar nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės psichinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes sukeltus padarinius“. Pritarti iš dalies Šios straipsnio dalies atsisakoma. 2.42
nariai R.J. Dagys ir kt. 252545 Argumentai: Įstatymo iniciatoriai akcentuoja būtinybę kiekvienam visuomenės nariui prisiimti atsakomybę už mūsų visuomenėje augančių vaikų saugumą. Dėl to Projektu siūloma skatinti pranešti apie smurto prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimo atvejus. Pasiūlymas teikiamas, kadangi už nepranešimą arba melagingą pranešimą atsakomybė turėtų būti personalinė, nepriklausomai nuo to, kokio juridinio asmens dalyvis žmogus yra, tik taip galima tikėtis pokyčių. Turint omenyje juridinius asmenis, visiškai neaišku, kas atsakytų, pavyzdžiui, už nepranešimą apie mušamą vaiką: akcininkai, savininkai, direktoriai, kažkurie darbuotojai ar kt. Atsakomybė juridiniams asmenims gali sukurti priešingą nei siekiamą efektą: sudaryti sąlygas žmonėms nesiimti veiksmų ir neprisiimti už tai atsakomybės, nes tai turėtų padaryti visas juridinis asmuo. Antra, siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose ir skunduose.
Teisės departamento teigimu, nėra aiškus „vaiko teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys, todėl nuostatą siūloma performuluoti. Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūlomo reguliavimo dėl bendrininkavimo nepašalinus iš Projekto, jis galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas“, bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“. Bendrininkavimo ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją atsakomybę nustato Baudžiamojo kodekso 24-26 straipsniai. Remiantis jais, „bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių“ pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis, nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan. Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo prieštarauja Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reglamentavimui:
1) Vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimas galimas tik tarp fizinių asmenų, o juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti.
2) Projekto 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo. 3) Nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 238 straipsnio 1 dalį). Administracinę atsakomybę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 75 straipsnio 1 dalimi, gali sukelti nepranešimas apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą. 4) BK 238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
„Už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens
artimieji giminaičiai ir šeimos nariai“. Atitinkama nuostata kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos
kaip „aplaidų pareigų atlikimą“. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne kaip „aplaidus pareigų atlikimas“, o kaip „pareigos neatlikimas“. Todėl siūloma 24 straipsnio 5 dalį patikslinti, nesukeliant teisės aktų kolizijos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: „4.
Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo arba kenčia nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos kurio teisės buvo pažeistos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai. 5. Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaikąo teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir
(ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas atsakomybės klausimas sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies Šios dalies atsisakoma. Siūlomos nuostatos numatytos įstatymo projekto 29 straipsnyje. 2.43 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 256 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Projekte apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir išnaudojimą, todėl jų minėjimas yra perteklinis ir neatitinka teisėkūros ekonomijos principo. Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo „bet kokio smurto“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet
kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi“. Nepritarti. Šios straipsnio dalies atsisakoma. 2.44 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 252 Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 24 straipsnio 7 dalies patikslinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas, įtraukia į jų įgyvendinimą nevyriausybines organizacijas“. Pritarti. 4.34
25 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį (dalį jo nuostatų perkeliant į 28 ir 37 straipsnius (Įstatymo projekto str. numeriai 27 ir 34)), ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. 2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes. 4.
apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai
apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi. 7. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto vaiko teisių apsaugai įgyvendinti skirtas programas, kurias įgyvendindamos pasitelkia nevyriausybines organizacijas. 3. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pagal pasirašytą susitarimą su Vyriausybės įgaliota institucija turi skirti eterio laiko laidoms, susijusioms su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu, tėvų švietimu.“ Pritarti iš dalies. Iš esmės pritarti siūlymui, jį patikslinti pagal šiam straipsniui pateiktas pastabas ir išdėstyti, kaip pateikta projekto 25 str. 5.7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
5
projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 24 straipsnio 5 dalyje siūlomo reguliavimo, susijusio su nepranešimu apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuris suprantamas kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas, siūloma atsisakyti kaip perteklinio, nes atsakomybė už nepranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą jau nustatyta galiojančiame teisės akte – Baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 1 dalyje, o bendrininkavimo sąvoka apibrėžta Baudžiamojo kodekso 24 straipsnyje. Pritarti. 2.45
nariai R.J. Dagys ir kt. 262612 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 25 straipsnio pavadinime antrą kartą vartojamas žodis „vaiko“ yra perteklinis, dėl to brauktinas. Antra, 25 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„bei“ įrašytinas žodis „kitų“. Trečia, Projekto 25 straipsnyje 2 dalyje
kazuistiškai vardijamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, Projekte vardijamas veikų sąrašas nėra išsamus, todėl jį siūloma papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Vaiko apsauga nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų
nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, jų laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“. Pritarti iš dalies Žr. komiteto patobulintą įstatymo projekto 26 straipsnį. 2.46 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 263 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai.
Be to, Teisės departamento išvadoje informuojama, kad įstatymuose neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatytas veikas taikoma administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų: įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais ir taikomi ne pavieniui, o sistemingai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas. Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 25 straipsnio 3 dalį:
„3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar
kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti. 2.47 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 264 N Argumentai: Projekto 25 straipsnio 2 dalyje suformuluota norma, jog „Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“.
Tuo tarpu 3 dalyje įtvirtinama nuostata, kad „Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Atkreiptinas dėmesys, jog narkotinės, psichotropinės medžiagos gali būti vaistų sudėtyje ir naudojamos vaikui gydyti. Dėl to, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas gydymo prieinamumas bei vaikui skiriamų vaistinių preparatų racionalus vartojimas, yra tikslintina, kokiais atvejais nebus taikomi 2 ir 3 dalyje nustatyti apribojimai. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 25 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio antroje ir trečioje dalyje nurodyti apribojimai netaikomi tais atvejais, kai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydimo metodiką (protokolą) bei vadovaujantis preparato charakteristikų santrauka“. Pritarti. 4.35
2627 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Vaiko apsaugaos nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų ir priklausomybių bendrosios nuostatos
nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu. 2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo. 3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 2. Vaikui draudžiama vartoti, gaminti, perdirbti, įsigyti, laikyti, gabenti, siųsti ar platinti energetinius ar alkoholinius gėrimus, tabako ar susijusius gaminius (elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos), narkotines ar psichotropines medžiagas, vaistus (išskyrus teisėtai, gydymo tikslais įsigyjamus, laikomus ar vartojamus vaistus), taip pat kitas apkvaišinančias nenarkotines medžiagas, bei Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas. Vaikui taip pat draudžiama dalyvauti azartiniuose lošimuose. 3. Vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių priežiūroje yra vaikas, arba kurių veikla susijusi su vaikui draudžiamų vartoti medžiagų ar draudžiamų naudoti gaminių gamyba, perdirbimu, saugojimu, gabenimu, siuntimu ar platinimu arba lošimų organizavimu turi užtikrinti šiame straipsnyje nustatytų draudimų laikymąsi. 4.
apribojimai netaikomi, kai vaistai, turintys narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydymo tvarką vadovaujantis vaisto charakteristikų santrauka.“ Pritarti iš dalies Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 26 straipsnio 1 ir 4 dalis bei 27 straipsnio 1 ir 2 dalis. 4.36
27 N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projektą nauju 26 straipsniu, atitinkamai laikant Įstatymo projekto 26-28 straipsnius 27 -29, ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Atsakomybė už vaiko įtraukimą į girtavimą ar kitų draudžiamų medžiagų vartojimą
vaiką girtauti ar nugirdžiusiam vaiką arba įtraukusiam vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, taikoma baudžiamoji atsakomybė. 2. Asmeniui, kuris platino narkotines ar psichotropines medžiagas vaikui arba padėjo vaikui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas taikoma baudžiamoji atsakomybė. 3. Asmeniui taikoma administracinė atsakomybė už vaikui:
1) alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;
2) tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;
3) energinių gėrimų pardavimą ar nupirkimą arba kitokį energinių gėrimų perdavimą vaikui.“ Pritarti iš dalies Žr. įstatymo projekto 27 str. 2.48 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 284 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip ir 8 straipsnio 2 daliai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 26 straipsnio 3 dalį: „3.
Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai“. Nepritarti. Pritarta Seimo narių D. Šakalienės, T. Tomilino siūlymui, žr. įstatymo projekto 28 straipsnio 4 dalį. 4.37
28 Argumentai: Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip: „2627 straipsnis. Vaikas ir žaidimai, filmai, visuomenės informavimo priemonės Vaiko apsauga nuo neigiamą poveikį jam darančių veiksnių
informacijos poveikio, galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. 2. Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti arba kitaip platinti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus, ir kitus leidinius arba gaminius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“ Pritarti iš dalies. Iš esmės pritarti siūlymui, patikslinant pagal gautas pastabas išdėstyti taip, kaip nurodyta įstatymo projekto 28 straipsnyje. 2.49 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
29345 Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 27 straipsnio
numato ne įstatymai, o vienintelis kodifikuotas įstatymas – Baudžiamasis kodeksas), dėl to turi būti išbraukta. Atsižvelgiant į tai ir tam, kad nereikėtų nuostatos išbraukti, siūloma ją patikslinti. Antra, valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 27 straipsnio 3 dalies patikslinimas. Trečia, remiantis Teisės departamento išvada, Projekto 27 straipsnio 3 dalies nuostata „nepaisydami konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio. Nėra aišku, kokios „konfidencialumo taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, toks terminas neegzistuoja, todėl siūloma jo atsisakyti ir palikti konfidencialumo klausimo reguliavimą tą jau darantiems galiojantiems teisės aktams. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio
straipsnio 1 dalyje, atsakoma taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. 3.
3Švietimo, asmens sveikatos priežiūros,
socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją“. Pritarti iš dalies. Žr. įstatymo projekto 29 str. 2.58
nariai R.J. Dagys ir kt. 29319 Argumentai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymo Nr. 1R-298 Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo 40 punkte nurodoma, kad „Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios“. Dėl to atsakomybę nusakančios 35 straipsnio nuostatos yra perkeltinos į Projekto pabaigą. Pasiūlymas: Perkelti Projekto 35 straipsnį į Projekto pabaigą ir parinkti atitinkamą numeraciją: „35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2.
nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Pritarti. Siūlytina šio straipsnio atsisakyti kaip perteklinio. Pasiūlymo nuostatos inkorporuotos įstatymo projekto 29 straipsnyje ir 31 straipsnio 9 dalyje. 4.38
29 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar
prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo
už vaiko teisių pažeidimus
nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
savo teises ir naudotis savo laisvėmis, vaikas taip pat turi būti apsaugotas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui, bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje. 3. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją. 3. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, atsakoma Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, atsakoma Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. 4. Švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių yra prižiūrimas vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys nevykdantys savo pareigų arba jas vykdantis netinkamai, pažeidžiantys vaiko teises atsako Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. 4. 5.
nurodytų nusikalstamų veikų ar smurto už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, taip pat šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba (medicininė, psichologinė, socialinė, teisinė ir kt.), parama ir kita apsauga, kad vaikas, jo tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos. Ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius. 6. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą, dėl jo teisių pažeidimo, nurodyto šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.“ Pritarti iš dalies. Iš esmės pritariant pasiūlymui, jį patikslinti ir išdėstyti taip, kaip pateikta įstatymo projekto 29 straipsnyje. 5.11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
7 N
civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 3.164 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę kreiptis į teismą turi ne bet kokio amžiaus vaikas, o tik sukakęs
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą dėl jo teisių pažeidimų.“ Pritarti. 5.12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės *
preambulės 19 straipsniu, fizinių asmenų apsauga kompetentingoms valdžios institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, ir laisvas tokių duomenų judėjimas reglamentuojami specialiu Europos Sąjungos teisės aktu. Siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas su Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 nuostatas, reglamentuojančias asmens duomenų tvarkymą, pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL 2016 L 119, p. 89), reikalavimus. Pritarti. 5.8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
1 2.7. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 27 straipsnyje nurodant nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354
konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnius ir šią dalį išdėstyti taip: „1.
Vaikas saugomas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso 149–151¹, 152¹, 153, 162, 307, 308 ir 309 straipsniuose, taip pat bet kokių kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, įskaitant, bet neapsiribojant, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei brandai, vaiko gyvybei, laisvei, pirkimo arba pardavimo, įtraukimo į nusikalstamą veiką, žalingo sau ir visuomenei elgesio formavimo ir kt.“ Nepritarti. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4.8 pasiūlymui. 2.51 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 301 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas, kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Antra, formuluotė „pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Trečia, Projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai turėtų būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam asmeniui. Ketvirta, žodžiai „labai sunkius ar sunkius“ sukeistini vietomis – „sunkius ar labai sunkius“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu“. Pritarti iš dalies. Žr. įstatymo projekto 30 str. 2.52 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 303 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis
„apkaltinamuoju“ brauktinas, kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik
teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Antra, formuluotė „pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje“. Pritarti. 4.13
30 Pasiūlymas projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadas dėl besąlyginio draudimo asmenims dirbti arba užsiimti tam tikra veikla, nesiejant nei su prieš vaikus nukreipta nusikalstama veika, nei ribojant tokio draudimo trukmę, Įstatymo projektas tikslintinas konkretizuojant nusikalstamas veikas ir nustatant draudimo terminą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnį (buvusį Įstatymo projekto 2 straipsnį) išdėstyti taip: „2 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 47¹straipsniu „47¹ straipsnis. Teistų asmenų darbo ir veiklos apribojimai 1.
Asmenims, teistiems už tyčinius apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nepaisant to, ar išnyko teistumas, draudžiama: Asmenims, teistiems už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, XXIII skyriuje ir XLIV skyriuje, kuriomis pažeidžiama vaiko seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, visuomenėje priimtos seksualinių santykių normos, normalus vaiko dorovinis ir fizinis vystymasis, vaiko laisvė ir neliečiamybė, kol teistumas neišnyko arba nepanaikintas ir dešimt metų nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos, draudžiama:
1) dirbti darbą, taip pat savanorystės pagrindais, nepriklausomai nuo darbo funkcijų, vaikų socialinėse, sveikatos priežiūros, sporto, švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą, taip pat savanorystės pagrindais, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jeigu šis darbas tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijęs su vaikų auklėjimu, ugdymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, ugdymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. 2. Darbdavys šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų dokumentą, patvirtinantį, jog nebuvo teistas už tyčinius apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kliūčių asmens įdarbinimui.“ Pritarti iš dalies. Žr. įstatymo projekto 30 str. Komitetas siūlo nustatyti 25 metų terminą, kuris būtų taikomas draudimui dirbti, vykdyti savanorišką ar individualią veiklą, susijusią su vaikais. 4.39
30 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip: „2829 straipsnis.
Asmenų, pripažintų kaltais už padarius nusikalstamas veikas, darbo apribojimai 1.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas padarius veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 152¹ straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus taip pat už tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ar arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir ar sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais (nuolat ar laikinai) yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas padarius veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 152¹ straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus taip pat už tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ar arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir ar sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais (nuolat ar laikinai) yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. 2.
apribojimai negalioja asmenims, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, išskyrus sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, padarymo metu nebuvo sukakę 14 metų, o jiems sulaukus 14 metų – nepadarė naujų nusikaltimų. 2. 3. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. 4. Asmenys, ketinantys dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar dirbti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, prieš įsidarbindami darbdaviui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 5. Asmenys, norintys užsiimti savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar vykdyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą savanorišką veiklą, prieš pradėdami vykdyti šią veiklą ir
(ar) sudarydami savanoriškos veiklos sutartį savanoriškos veiklos organizatoriui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 5.
priimti savanorius veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti tokį asmenį į darbą ar vykdyti savanorišką veiklą, kai:
1) asmuo pateikia sutikimą dėl darbdavio kreipimosi į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą gauti informaciją apie jo teistumą;
2) darbdavys gauna iš registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai. 6. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3
individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį save. 7. Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs arba paslaugų teikimo sutartį sudaręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 8. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodyta informacija apie asmenų teistumą teikiama periodiškai Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Jeigu šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veiklai pasamdomas asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, dėl to, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui.
Asmenys, kurie priimami į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis. Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas.“ Pritarti iš dalies Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 30 straipsnį. 5.10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
9 N
Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ne tik tvirtintų sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnyje, tačiau ir užtikrinti, kad būtų vykdoma nurodytos įstatymo nuostatos laikymosi kontrolė, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija
apie asmenų teistumą teikiama ir šio straipsnio 1 dalies laikymosi kontrolė vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Manytina, kad ši nuostata perteklinė. 5.9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
1 2.8. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnyje nurodant nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 28 straipsnio 1 dalį
Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso 149–151¹, 152¹, 153, 162, 307, 308, 309 straipsniuose, ir (ar) kitas nusikalstamas veikas, susijusias su seksualiniu išnaudojimu, pornografija ar prostitucija, t. y. už išnaudojimą pornografijai, pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš prostitucijos, įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, taip pat už tyčinius nusikaltimus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:“. Pritarti iš dalies. Formuluotė patikslinta pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4.9 pasiūlymą. Žr. įstatymo projekto 30 str. 1 dalį. 4.40 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas IV Y Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti. 2.53 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt.
Dagys ir kt. 31 Argumentai: Siūloma Projekto 29 ir 30 straipsnius, nustatančius tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigas ir atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai. Sąrašą taip pat siūloma papildyti. Projekte numatyta, kad „Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis“, tačiau nenumatyta, kas šias paslaugas privalo teikti. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos situaciją mediacijos klausimu, užsibrėžti mediacija užsiimančių padalinių steigimą kiekvienoje savivaldybėje būtų per ankstyva ir brangu, todėl siūlomas centralizuotas mechanizmas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės
Vaiko tėvai turi Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės yra šios: 1). Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Taip pat vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu; 2). Vaiko atstovai pagal įstatymą turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. 3. Vaiko atstovų pagal įstatymą teisė rūpintis vaiko doroviniu, religiniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus yra nevaržoma. 4. Vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė rūpintis vaiko auklėjimu, sveikata bei fiziniu, protiniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu.
Taip pat jiems tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė tinkamai vaiką prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui saugiai augti, visapusiškai vystytis bei tobulėti. 5. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 6. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą parinkti savo vaikui mokymą. 7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikams, teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti vaiko interesams, atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaikui. 8. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku, išskyrus atvejus, kai ši teisė yra apribota įstatymu. 9. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis, kurias teikia Meditacijos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. 10. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, nuolat be objektyvios būtinybės nebūtų paliekamas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu, išskyrus nuo vaiko atstovų pagal įstatymą nepriklausančias aplinkybes 11.
Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 31 str. 2.54 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 31 Argumentai: Siūloma Projekto 29 ir 30 straipsnius, nustatančius tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigas ir atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai. Projekto 30 straipsnio dalis siūloma patikslinti ir perkelti: 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ‒ į 29 straipsnio 4 dalį,
straipsnio 9 dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 10 dalį, 30 straipsnio 5 dalį ‒ į 29 straipsnio 11 dalį, Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 30 straipsnį „Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė “, jį sujungiant su 29 straipsniu „Pagrindinės vaiko tėvų teisės“:
„30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir
atsakomybė
privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 2.
įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. 3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 4. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. 5. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu. 6. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Pritarti. 4.41
31 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Sujungti Įstatymo projekto 29 ir 30 straipsnius į vieną 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų teisės
Vaiko tėvai turi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. 30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė 1.
Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. 12. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 23. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis:
1) Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos sukūrimąu, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, vaiko mokymu nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose, taip pat informacijos suteikimu kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą;
2) sąlygų vaikui mokytis iki 16 metų sudarymu, dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programos parinkimu savo vaikui iki 14 metų;
3) informacijos suteikimu vaikui apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę;
4) vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. 3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo, bei gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausytiems dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. 4 5.
(rūpintojai) kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. Nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių neišsprendžia bendru sutarimu, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pirmiausiai turi spręsti pasinaudodami savivaldybėje teikiamomis neteisminės taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Kilus tarp tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisiniam ginčui dėl vaiko, jie privalo siekti išspręsti tokį ginčą pasinaudodami ikiteismine mediacija, vadovaudamiesi taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas reglamentuojančiu įstatymu. 5 6. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad: užtikrina, kad vaikas iki 6 metų 1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu. 7. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą ar kitą pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais, vaiko mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas. 6 8. Vaiko tėvams ir ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimusą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 31 str. 5.13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
7 2.12.
487317
straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą“ įrašyti žodžius „vaikas iki 6 metų“, nes netikslinga vaiko amžių, iki kurio jis negalėtų likti be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, sieti su ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžia. Pritarti. 2.55 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 32 Argumentai: Įstatymai jau šiuo metu numato tėvų asmeninių teisių perdavimo galimybes. Pavyzdžiui, asmeninė teisė ir pareiga „rūpintis vaikų sveikata“, suformuluota CK 3.165 straipsnyje, yra tėvams apribojama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatant nepilnamečio paciento nuo 16 metų teisę priimti sprendimus dėl savo pačių gydymo ir tokio amžius vaikas gali pats priimti sprendimus dėl jo atstovavimo duodant sutikimą gydymui (21 str.). Dėl to taisytina 31 straipsnio 1 dalis. Be to, Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad Projekto 31 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui: „Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Pastebima, kad siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Taip pat neaišku, kas nuostata konkrečiai turime omenyje, ir ji taisytina teisės technikos požiūriu. Atsižvelgiant į išdėstytą ir Teisės departamento pasiūlymą šios nuostatos atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuo klausimu Projektą tobulinti, siūloma nuostatos atsisakyti.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka. 2. Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai)“. Pritarti iš dalies. Iš esmės pritariant pasiūlymui, šį straipsnį išdėstyti taip, kaip pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetas (4.10 pasiūlymas). 2.56 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 32 Argumentai: Duomenys apie asmenų sveikatos būklę ir teistumą yra ypatingi, todėl jų išdavimas tretiesiems asmenims (šiuo atveju, Vaiko teisių apsaugos tarnybai) turi būti vykdomas tik esant neišvengiamai būtinybei ir įstatymuose nustatyta tvarka, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir užtikrinta duomenų apsauga. Be to, neaišku, ką reikštų Vaiko teisių apsaugos tarnybai suteikta diskrecija tvarkyti šiuos duomenis ir kaip ji veiktų, atsižvelgiant į galiojančius Civilinį kodeksą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, pacientų teises reglamentuojančius ir kitus ypatingus asmens duomenis liečiančius įstatymus.
Siekiant pernelyg subjektyvių interpretacijų siūloma, kad Vyriausybė turėtų nustatyti sveikatos būklių, apie kurias Vako teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką. Seimo Teisės departamento teigimu, formuluotė pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas keistina į tikslesnę – pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas. Siūloma atsisakyti 32 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi tai pažeidžia nekalto asmens reabilitaciją. Siūloma atsisakyti Projekto 32 straipsnio 3 dalies, kadangi ji kartoja to paties straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1-3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi
teisę gauti informaciją apie vaiko atstovų pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenančių asmenų teistumą ir (ar) sveikatos būklę įstatymuose nustatyta tvarka tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo sveikatai ar gyvybei.
Vyriausybė nustato sveikatos būklių, apie kurias Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo bei taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami įstatymuose nustatyta tvarka tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui“. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir Seimo narių D. Šakalienės, T. Tomilino pasiūlymą (4.43), Vyriausybės, VTAS vadovų asociacijos nuomonę, siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. Šis Seimo narių grupės pasiūlymas iš dalies inkorporuotas į įstatymo projekto 51 str. 3 dalį. 4.42
32 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnį, pakeičiant jo numerį, ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims. 2. Tuo atveju, kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai) pagal įgaliojimą.“ Pritarti iš dalies. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4.10 pasiūlymui. 5.14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV), 2017-06-21 Nr. 487 32, 33,49
straipsniai ir 49 straipsnio 4 dalies 5 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatoms. Asmens duomenis apie asmens sveikatą (jos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kita) ir kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą, kuri laikoma konfidencialia, gali tvarkyti įgaliotas sveikatos apsaugos sistemos darbuotojas, bet ne vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai, kaip siūloma Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 32, 33 straipsniuose ir 49 straipsnio 4 dalies 5 punkte, todėl siūloma atsisakyti šiuose straipsniuose siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. Siūloma atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus (pateikto projekto 32 ir 33 straipsniai).
5.17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV), 2017-06-21 Nr. 487 V Y
augančiam vaikui gauti socialinę ir švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros ir kitas reikalingas paslaugas, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 38–44 straipsnius – įtvirtinti prevencinės pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui teikimo pagrindus, apibrėžti grėsmės vaikui lygius ir pagrindinius institucijų veiksmus nustatant šiuos lygius. Pritarti. 4.29 Seimo narė R. Šalaševičiūtė V Y Pasiūlymas projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
3Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo teisėtų atstovų yra vaiko interesų užtikrinimo bei jo apsaugos priemonė, kuri gali būti taikoma tik išnaudojus visas pagalbos priemones šeimai, tikslinga nuostatas, reglamentuojančias šiuos santykius, perkelti iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo IX skyriaus „Atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus“ į III skyrių „Vaikas ir šeima“. Tuo tikslu Įstatymo projektas papildytinas nauju 5 straipsniu, perkeliant į jį Įstatymo projekto 7 ir 8 straipsnių nuostatas ir jas patobulinant. Esamus Įstatymo projekto 5 - 10 straipsnius laikyti atitinkamai 6 - 11 straipsniais. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, esamus 5 - 10 straipsnius laikant atitinkamai 6 - 11 straipsniais, ir išdėstyti jį taip: „5 straipsnis. Įstatymo papildymas 23¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 23¹ straipsniu: „23¹ straipsnis. Vaiko interesų šeimoje užtikrinimo priemonės 1.
Jeigu tėvas (motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas pažeidžia vaiko teises, žiauriai elgiasi su juo arba kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įvertina kokios priemonės labiausiai užtikrintų vaiko interesų apsaugą ir ar įmanoma vaiko interesus apsaugoti šeimoje, suteikiant šeimai atitinkamą pagalbą (socialines paslaugas, psichologinę pagalbą ir kt.). 2. Esant galimybėms užtikrinti vaiko interesus šeimoje, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su savivaldybės socialiniais darbuotojais, atsakingais už socialinių paslaugų poreikio šeimai nustatymą ir teikimą, užtikrina šeimai ir vaikui reikalingų paslaugų skyrimą ir teikimą. 3. Kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių ar tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, o šeimai teiktomis pagalbos priemonėmis neįmanoma užtikrinti vaiko interesų šeimoje, vaikas gali būti išskirtas su tėvais ar kitais teisėtais atstovais paimant vaiką iš šeimos bei nustatant jam globą Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei arba kai tėvai, kiti artimieji ar teisėti vaiko atstovai be priežiūros palieka vaiką ir dėl to jo sveikatai ir saugumui kyla realus pavojus, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba policija nedelsiant paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir organizuoja jo laikiną apgyvendinimą šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos įstaigoje teisės aktuose nustatyta tvarka. 5.
surašomas sprendimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų. 6. Vaiką paėmusi valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba policija apie vaiko paėmimą iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir laikiną jo apgyvendinimo vietą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo informuoti vaiko tėvus ar kitus teisėtus jo atstovus įteikdama arba palikdama vaiką paėmusio specialisto pasirašytą pranešimą, kuriame turi būti nurodyta vaiko paėmimo data, šeima, šeimyna ar socialinės globos įstaiga, kurioje laikinai apgyvendintas vaikas, sprendimo paimti vaiką apskundimo tvarka, vaiko teisių apsaugos institucijos adresas ir telefonas bei kvietimas vaiko tėvams nustatytu laiku atvykti į nurodytą vaiko teisių apsaugos instituciją. 7. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie vaiko paėmimą iš šeimos ir laikiną apgyvendinimą nedelsiant informuoja savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą ir socialinių išmokų skyrimą ir mokėjimą dėl trumpalaikės socialinės globos organizavimo vaikui bei socialinių paslaugų poreikio šeimai nustatymo ir teikimo, kad vaikas galėtų kuo greičiau grįžti į šeimą. 8. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, įvertinusi padėtį ir nustačiusi, kad socialinių paslaugų teikimo ir kitų priemonių pagalba nėra galimybės užtikrinti vaiko interesų šeimoje ir grąžinti vaiką į ją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo vaiko paėmimo iš šeimos ar kitų teisėtų atstovų Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) bei užtikrina laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nutarties išduoti leidimą įsiteisėjimo dienos. 9.
įstaiga vaiko globėju (rūpintoju) gali būti paskirta tik išnaudojus visas galimybes nustatyti vaiko globą šeimoje, prioritetą teikiant artimųjų giminaičių ar giminaičių, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, šeimoms ar šeimynoje. 10. Jei teismas neduoda leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą), vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas tėvams ar kitiems teisėtiems atstovams, iš kurių jis buvo paimtas. 11. Savivaldybių administracijų struktūriniai padaliniai, atsakingi už socialinių paslaugų organizavimą ir socialinių išmokų skyrimą ir mokėjimą, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikia teritorinėms policijos įstaigoms šeimų, šeimynų ir institucijų, galinčių visą parą priimti vaiką, paimtą iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, sąrašą. 12. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija vykdydami vaiko paėmimą iš tėvų ar kitų teisėtų jo atstovų, esant būtinybei ir siekiant užtikrinti viešąją tvarką ar asmenų, dalyvaujančių vaiko paėmime iš tėvų ar kitų teisėtų jo atstovų, saugumą, gali kreiptis į policijos įstaigą dėl pagalbos įgyvendinant šį sprendimą. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, dalis įstatymo projekto XIIP-321 nuostatų inkorporuota į projektą Nr. XIIIP-354(2). Žr. patobulinto įstatymo projekto V skyrių „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ (įstatymo projekto 36 straipsnis, 40 straipsnio 1 ir 2 dalys,
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, 2013-09-27 V Y Pasiūlymas projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
1Argumentai:
Keičiant įstatymą tikslinga išbraukti visas jame esančias nuorodas į netekusį galios Santuokos ir šeimos kodeksą, todėl Įstatymo projektas pildytinas ir keistinas Įstatymo projekto pavadinimas.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip :
„Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymo 9, 12, 20, 23, 24, 26, 56 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹ ir 47¹ straipsniais įstatymas“. 2. Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo ir suderinamumo, siūlau keisti: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnį, 23 straipsnio 3 ir 4 dalis, išbraukiant nuorodas į netekusį galios Santuokos ir šeimos kodeksą. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą naujais 1 - 4 straipsniais, esamus 1 - 6 atitinkamai laikant 5 - 10 straipsniais ir juos išdėstyti taip: „1 straipsnis. 9 straipsnio antrosios dalies pakeitimas
žodžius „Santuokos ir šeimos“, vietoj jų įrašyti žodį „Civilinis“ ir išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas
nustato Santuokos ir šeimos Civilinis kodeksas, Pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“
dalies pakeitimas
žodžius „Santuokos ir šeimos kodeksai“, vietoj jų įrašyti žodžius „Civilinis kodeksas“ ir išdėstyti ją taip:
„2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Civilinis,
Santuokos ir šeimos kodeksai kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“
ir šeimos“, vietoj jų įrašyti žodį „Civilinis“ ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Vaiko teises šeimoje nustato Lietuvos Respublikos
Konstitucija, šis įstatymas, Santuokos ir šeimos Civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“
ketvirtosios dalies pakeitimas 1.
žodžius „Santuokos ir šeimos“, vietoj jo įrašyti žodį „Civilinio“, po žodžio „kodekso“ įrašyti žodžius „ir šio įstatymo“ ir ją išdėstyti taip: „3. Iškilus pavojui vaiko gyvybei ar sveikatai, galima jį nedelsiant išskirti su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais vadovaujantis Santuokos ir šeimos Civilinio kodekso ir šio įstatymo normomis.“
žodžių „Santuokos ir šeimos“ įrašyti žodį „Civilinio“ ir išdėstyti ją taip:
„4. Ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos,
tėvams gyvenant skyrium, sprendžia teismas, vadovaudamasis Santuokos ir šeimos Civilinio kodekso normomis. Sprendžiant tokius ginčus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi.“
5Argumentai:
Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo ir suderinamumo, siūlau keisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, išbraukiant nuorodas į netekusį galios Santuokos ir šeimos kodeksą. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 7 straipsniu, esamus 7 - 11 straipsnius laikant atitinkamai 8 - 12 straipsniais, ir išdėstyti jį taip:
pakeitimas
žodį „Civilinis“ ir išdėstyti ją taip:
„2. Įvaikinimo ir jo panaikinimo sąlygas,
tvarką bei teisines pasekmes nustato Santuokos ir šeimos Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.“ Pritarti. Projekte atsisakyta nuorodos į netekusį galios Santuokos ir šeimos kodeksą, vartojamas Civilinio kodekso pavadinimas. 4.62 Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, 2013-09-27 V Y Pasiūlymas projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354: 7.
7Argumentai:
Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siūloma pakeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 dalį ir papildyti straipsnį 4 dalimi, taip pat papildyti Įstatymą 561 straipsniu perkeltos į Įstatymo projekto 5 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnį (buvusį Įstatymo projekto 3 straipsnį) išdėstyti taip: „3 9 straipsnis. 56 straipsnio trečiosios dalies pakeitimas ir papildymas nauja 4 dalimi pripažinimas netekusia galios
1Pripažinti netekusia galios 56 straipsnio trečiąją dalį. 1. Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka organizuoja jo laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Paėmusi vaiką, vaiko teisių apsaugos institucija apie tai nedelsdama praneša vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems jo atstovams ir per 3 darbo dienas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) bei užtikrina laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nutarties išduoti leidimą įsiteisėjimo dienos.“
nauja 4 dalimi: „4.
Jei teismas neduoda leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą), vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas tėvams ar kitiems teisėtiems atstovams, iš kurių jis buvo paimtas.“ Išbraukti Įstatymo projekto 10 straipsnio (buvusio Įstatymo projekto 4 straipsnio) nuostatas, esamus 11 – 12 straipsnius atitinkamai laikant 10 – 11 straipsniais:
straipsniu Papildyti Įstatymą 56¹ straipsniu: „56¹ straipsnis. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų
institucija arba policija, gavusi pranešimą apie būtinumą užtikrinti ir ginti vaiko teises ir interesus (kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku) nedelsiant vyksta į vaiko gyvenamąją ar kitą jo buvimo vietą, ir, nustačiusi piktnaudžiavimo tėvų valdžia, nesirūpinimo vaiku, žiauraus elgesio ar kt. faktą, priima sprendimą dėl vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų. Paimant vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų surašomas sprendimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų. 2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba policija, paėmusi vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų, laikinai apgyvendina jį šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos įstaigoje. Savivaldybių socialinės paramos skyriai pateikia vaiko teisių apsaugos institucijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms institucijų, galinčių visą parą priimti vaiką, paimtą iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, sąrašą. 3. Policija, be valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos paėmusi vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų jo atstovų, ne vėliau kaip sekančią darbo dieną informuoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie vaiko paėmimo ir apgyvendinimo šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos institucijoje faktą. 4.
institucija, vykdydama vaiko paėmimą iš tėvų ar kitų teisėtų jo atstovų, esant būtinybei ir siekiant užtikrinti viešąją tvarką ar dalyvaujančių asmenų saugumą, gali kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl pagalbos įgyvendinant šį sprendimą. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte. 5. Apie vaiko paėmimą iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir laikiną jo apgyvendinimo vietą vaiką paėmusi valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar policija privalo informuoti vaiko tėvus ar kitus teisėtus jo atstovus įteikdama arba palikdama vaiką paėmusio specialisto ar pareigūno pasirašytą pranešimą, kuriame turi būti nurodyta vaiko paėmimo data, šeima, šeimyna ar socialinės globos įstaiga, kurioje laikinai apgyvendintas vaikas, vaiko teisių apsaugos institucijos ar teritorinės policijos įstaigos adresas ir telefonas, taip pat kvietimas vaiko tėvams nustatytu laiku atvykti į nurodytą vaiko teisių apsaugos instituciją.“ Pritarti. Projektas dėstomas nauja redakcija. 4.45 Seimo nariai D. Šakalienė, T. Tomilinas II S Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti iš dalies. Pritarti siūlymui keisti skirsnio pavadinimą, tačiau šį skirsnį pavadinti taip: „PREVENCINĖS
34 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ pirmo skirsnio „BENDROSIOS NUOSTATOS“ 34-35 straipsnius ir į šį skyrių papildyti nauju 36 straipsniu: „34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą 1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. 35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. 36 straipsnis. Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas 1.
Savivaldybė atsako už kompleksišką pagalbos vaikui ir šeimai teikimą organizuodama koordinuotą socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuojant ir teikiant pagalbą vaikui ir šeimai, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. 2. Bendro darbo koordinavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Koordinatorius nuolat stebi ir vertina vaiko teisių apsaugos ir šeimos gerovės situaciją, nustato koordinuotai teikiamų savivaldybėje švietimo, socialinių, sveikatos priežiūros, teisinių paslaugų vaikams ir šeimai, bendrą poreikį, rengia paslaugų plėtros planą, formuoja vaikams ir šeimoms reikalingų paslaugų pasiūlą, atlieka Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas. Savivaldybėse sudaromos galimybės gauti reikalingą pagalbą visiems vaikams ir šeimoms pagal poreikį: psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą, specializuotą pagalbą skyrybų, smurto, krizės, savižudybės, priklausomybės ir kitais atvejais. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka. 3. Siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir bendruomenėse atsirasti, taip pat apsaugoti vaikus nuo socialinės rizikos veiksnių, savivaldybėse ir seniūnijose vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės. Savivaldybės administracija kasmet įvertina socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos vaikui ir šeimoms poreikį savivaldybėje. 4.
4Savivaldybės administracija, seniūnai,
seniūnaičiai pasitelkdami nevyriausybines organizacijas, savanorius, organizuoja renginius bei kitas priemones, įtraukiančias šeimas į bendruomeninę veiklą, prisideda prie šeimų švietimo organizavimo, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas. 5. Savivaldybėje tėvams, taip pat vaikų besilaukiantiems asmenims sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose programose. Šiuose mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Savivaldybė kuria ar prisideda prie programų kūrimo, kurių paskirtis yra mokyti asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, sudaromos sąlygos pravesti mokymus specialistams, dirbantiems su smurto veiksmų aukomis arba tokių veiksmų vykdytojais, smurto prevencijos ir jo atvejų nustatymo. Savivaldybė prisideda prie vaikų dienos centrų veiklos, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms dėl joms būtinos pagalbos gavimo, taip pat sudaro galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, kurios susiduria su krize dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti neteisminės mediacijos paslaugomis. 6. Savivaldybės socialinės paramos centrų ar kitų institucijų, turinčių įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai ar jos nariui konkrečioje savivaldybės teritorijoje, socialiniai darbuotojai siūlo šeimai socialinių problemų sprendimų alternatyvas, ugdo ir palaiko šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, tarpininkauja šeimai dėl kitų pagalbos priemonių, vertina šeimai teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą.
Gavę informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų institucijų dėl pagalbos šeimai reikalingumo ar šeimos nariams savo iniciatyva pasikreipusiems dėl pagalbos, susijusios su vaiko teisių užtikrinimu, teikia informaciją, konsultacijas šioms šeimoms dėl joms būtinos pagalbos (psichologinės, mediacijos, paslaugų vaikų dienos centre, specialiųjų pagalbos priemonių ir kt.) gavimo. 7. Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos, kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie vaikus, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti vaiko teises ar vaiko interesus (tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“ Pritarti Iš esmės pritarti pasiūlymui, patikslinant straipsnio 2 dalį pagal LRV išvados 2.14 punktą, o pasiūlymo 35 straipsnio 7 dalies nuostatas inkorporuoti į Įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalį. Žr. komiteto patobulintą įstatymo projekto 34 straipsnį. 4.46
34 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio „PAGALBOS ORGANIZAVIMAS“ 36 straipsnį: „36 straipsnis. Pagalbos vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas 1.
Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas. 2. Siekiant mažinti ar išvengti socialinės atskirties, vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims teikiama ir prevencinė pagalba socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Teikiant pagalbą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, savivaldybės institucijos bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis bei įstaigomis, savivaldybių įstaigomis. 4. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vaikui gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.“ Pritarti. 5.15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
2 N
šeimomis organizavimą savivaldybėje, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis.
Organizuodamos ir teikdamos prevencinę, kompleksiškai teikiamą pagalbą ar kitą pagalbą šeimoms ir vaikams, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. Bendro darbo koordinavimo organizavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo ir mokslo ministro, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti. 2.50
nariai R.J. Dagys ir kt. 3551 N Argumentai: Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal Lietuvos teisinę sistemą nevykdo teisingumo, todėl reikalinga numatyta jai prievolę informuoti tas institucijas, kurios yra atsakingos už aptariamų veikų užkardymą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 27 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi informaciją apie
šio straipsnio pirmoje ir trečioje dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, ne vėliau kaip per 24 valandas kreipiasi į policiją ir kitas teisėsaugos institucijas“. Pritarti. Žr. įstatymo projekto 35 str. 5 dalies 1 punktą. 2.57 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 35 Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 34 straipsnio 1 dalies patikslinimas.
Taip nevyriausybinių organizacijų darbuotojai nepraranda prievolės informuoti, kadangi ji šioje dalyje numatyta ir asmeniškai („ar asmuo, turintis informacijos apie [...] vaiko teisių pažeidimą“), tikėtina, kad asmeninė atsakomybė kaip tik labiau įpareigos. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“ brauktina kaip perteklinė. Taip pat siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose ir skunduose. Vaiko atstovai pagal įstatymą pagal apibrėžimo logiką turi dalyvauti sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, išskyrus, kai ši teisė jiems yra apribota įstatymų nustatyta tvarka. 34 straipsnyje aptariami pranešimai gali baigtis sankcijomis šeimos nariams ar kitiems asmenims, todėl už veiksmų prieš juos inicijavimą turi galioti atsakomybė. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti skaidrius procesus, siūloma, kad sprendimą dėl pranešėjo anonimiškumo priimtų teismas. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Projekto 34 straipsnio 3 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, jog ne bet kokio amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu jų teisės neapribotos įstatymu, vaiko teisių apsaugos tarnybaą arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vVaiko teisių apsaugos tarnybai arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 2. Sprendimą dėl Aasmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus anonimiškumo išlaikymo priima teismas. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vVaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. Vaikas, sulaukęs 14 metų amžiaus, įstatymų nustatyta tvarka gali savarankiškai kreiptis į teismą“. Pritarti iš dalies Straipsnį patikslinti pagal Lietuvos teisės instituto 10.7 pastabą, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 3.58 pastabą, Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino 4.47 pastabą. 3. Seimo narys Darius Kaminskas,
4 Argumentai: Pagal 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatą, žinodamas vaiko teisių pažeidimą, bet nepranešęs asmuo, atsako įstatymų nustatyta tvarka, bet jo anonimiškumą nuo pat pranešimo pradžios, įstatymai negina.
Pagal siūlomą 34 straipsnio 2 dalį reikia sulaukti teismo, kur ir sprendžiama, ar taikyti jam anonimiškumą, ar ne. Asmenims už melagingos informacijos pateikimą, galiojančių įstatymų tvarka, yra taikoma atsakomybė, tad baimintis piktnaudžiavimo dėl piktybinių ar melagingų pranešimų, nėra pagrindo. Siekiant apsaugoti pranešėjo anonimiškumą, tikslintina Projekto 32 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenimss, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis turi būti užtikrintas iki išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismusas priims atitinkamą sprendimą dėl anonimiškumo išlaikymo. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. Už pateiktą melagingą informaciją asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 35 str. 4 dalį. Nuostata patikslinta atsižvelgiant į šį pasiūlymą, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 5 pastabą bei Seimo narių D.Šakalienės ir T. Tomilino 4.47 pasiūlymą. 4.47
35 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 37, 38 straipsnius ir juos išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Pranešimas apie galimą vaiko pažeidimą
1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą. 38 straipsnis. Vaiko atvejo nagrinėjimas
apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką įvertina ir nustato vaiko situacijos grėsmės lygį. Vaiko situacijos grėsmės lygiai yra keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio lygio grėsmės. 2.
2Vaiko teisių apsaugos tarnyba,
nustačiusi:
1) nulinį vaiko situacijos grėsmės lygį, priima sprendimą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas;
2) pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį, per penkias darbo dienas inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą;
3) antrą vaiko situacijos grėsmės lygį, per vieną darbo dieną inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjamą ir intensyvią vaiko situacijos stebėjimą jo gyvenamoje vietoje, kurią atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas, kol atvejo vadybos metu nebus nustatyta kitaip;
4) trečią vaiko situacijos grėsmės lygį, kai vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis arba nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui, vaiką skubiai paima iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir siunčia mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais. 5. Nustačius pirmą ar antrą grėsmės lygį, vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimo susitikimą, kuriame dalyvauja savivaldybės administracijos paskirtas atvejo vadybininkas ir pagal poreikį dalyvauja:
1) socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai;
2) vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 6. Nagrinėjant vaiko atvejį yra išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba ji pateikiama. 7.
turima informacija apie vaiko ir jo aplinkos situaciją ir priimamas sprendimas dėl atvejo vadybos taikymo ir specialistų, kurie dalyvaus vaiko atvejo vadyboje, pasitelkimo, šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių bei pagalbos įvertinimo, pagalbos plano sudarymo bei jo peržiūrų organizavimo, tolesnių atvejo vadybos susitikimų. 8. Sutarus šio straipsnio 7 dalyje esančiais klausimais, tolesnius atvejo vadybos veiksmus koordinuoja atvejo vadybininkas. 37 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
1Švietimo, asmens sveikatos priežiūros,
socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti fiziniai asmenys, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu ar informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, arba apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ar gyvybei, privalo nedelsdami apie tai informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą arba policiją. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, išskyrus vaiko giminaičius ir šeimos narius, pagrįstai žinančiam apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešusiam apie tai policijai ar teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, įstatymų nustatyta tvarka kyla baudžiamoji atsakomybė. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojui, nepranešusiam apie kitą vaiko teisių pažeidimą, o kitiems asmenims – apie smurto prieš vaiką atvejį, kyla kituose įstatymuose numatyta atsakomybė. 3. Vaiko giminaičiai ar šeimos nariai, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepranešę apie jiems žinomą vaiko teisių pažeidimą pažeidžia vaiko teises. 4.
dalyje nurodytą informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu, turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams. 5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba 2 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su galimo smurto prieš vaiką atveju, taip pat gavusi tokią informaciją iš kitų šaltinių privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui. 38 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą
1Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba,
žodžiu ar raštu gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda pranešimo nagrinėjimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, kai yra prielaidų spręsti apie galimą smurtą prieš vaiką ar kitą vaiko atstovų pagal įstatymą įvykdytą vaiko teisių pažeidimą), atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Esant įtarimui, kad vaikas patyrė smurtą vaikas turi būti išklausytas psichologo. Teritorinė vaiko teisių pasaugos tarnyba atlikusi šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka nustato grėsmės vaikui lygį, o nenustačiusi galimo vaiko teisių pažeidimo ar vaiko buvimo vaikui nesaugioje aplinkoje priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. 2.
2Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba,
reaguodama į pranešimą apie galimą smurto vaiko atžvilgiu naudojimą, galimą vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus privalo atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento. 3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsiant imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekti su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą (kurių nebuvo toje įvykio vietoje) ir žodžiu, o papildomai ir raštu informuoti juos, o taip pat teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą apie tokį įvykį. 4. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, skubiai paima vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, prireikus, pasitelkdama policijos pareigūnus ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekia su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kurie nedalyvavo paimant vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, ir informuoja juos apie vaiko paėmimą iš vaikui nesaugios aplinkos, vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą sąlygas ir procedūrą. 5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba paėmusi vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, ir nustačiusi, kad vaiko atstovai pagal įstatymą (bent vienas jų) nėra susiję su vaiko teisių pažeidimu (vaiko buvimu vaikui nesaugioje aplinkoje), imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą (tam iš jų, kuris nėra susijęs su vaiko teisių pažeidimu). 6.
nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei konstatuoja antrą grėsmės vaikui lygį ir imasi žemiau nurodytų veiksmų:
1) užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsniu, inicijuoja atvejo vadybos procesą;
3) vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo;
4) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą. 7. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą.“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 35 ir 36 straipsnius. 5.16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
5
straipsnio 1 dalimi būtų išvengta nepagrįsto tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisių apribojimo ir suvaržymo, kai teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai visais atvejais siūloma su vaiku bendrauti nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba ne
vėliau kaip per 3 dienas nuo pranešimo gavimo pradeda nagrinėti pareiškimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrindama galimybę su juo pabendrauti be apribojimų, prireikus nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą.“ Pritarti iš dalies Žr. įstatymo projekto 35 str. 5 dalį. 4.50
37 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 40 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr.
Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip: „40 42 straipsnis. Atvejo vadyba
grėsmių lygiui, kai dar nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Atvejo vadyba taikoma nustačius pirmą ar antrą grėsmės vaikui lygį. Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami atstovai iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų, taip pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pagal vaiko poreikius. 2. Atvejo vadyba turi būti akcentuota orientuota į koordinuotos kompleksinės pagalbos vaikui, jo tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą procesų organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos taikymą, kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriai, kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba. Bet kuriame atvejo vadybos proceso etape atvejo vadybininkas, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl metodinės pagalbos suteikimo ar mobilios komandos sudarymo. 3.
3Atvejo vadybos procesą sudaro:
1) šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių nustatymas šeimoje vertinimas ir pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos poreikių socialinės aplinkos, jos aplinkos situacijos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas;
2) Ppagalbos plano sudarymas ir įgyvendinimas;
3) pagalbos plano įgyvendinimas;
3) 4) šeimos stebėsena pagalbos plano įgyvendinimo kontrolės tikslu;
4) 5) periodinis pPagalbos plano peržiūrų organizavimas, tačiau ne rečiau kaip kartą į pusmetį nustačius pirmą grėsmės vaikui lygį, o nustačius antrą grėsmės vaikui lygį – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kas keturis mėnesius, ir pPagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. Esant poreikiui, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau nei nurodyta šiame punkte. 4. Bet kuriame atvejo vadybos etape turi būti imamasi skubių veiksmų užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui. 4. Nepriklausomai nuo grėsmės vaikui lygio nustatymo bet kuriame atvejo vadybos proceso etape, jeigu iškyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba turi imtis skubių veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu. 5. Atvejo vadybos tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti iš dalies. Iš esmės pritariant pasiūlymui, jį patobulinti pagal kitas pastabas ir išdėstyti taip, kaip nurodyta patobulino įstatymo projekto 37 straipsnyje. 4.48
38 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Bendruomeninių paslaugų skyrimas 1.
Nustačius nulinį grėsmės lygį, kad nėra egzistuojančių rizikos faktorių, dėl kurių būtina teikti intervencinę pagalbą, tačiau išlieka būtinybė vaiko atstovams pagal įstatymą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas, priimamas sprendimas skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas, kurių organizavimą užtikrina savivaldybė. 2. Vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos ir kito grėsmės lygio situacijose, jeigu tai numatoma Pagalbos plane. 3. Bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos pagal vaiko, jo atstovų pagal įstatymą pageidavimu ar vaiko teisių apsaugos tarnybos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovų siūlymu. 39 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai
grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir grėsmės vaikui nustatymo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Grėsmės vaikui pirmas lygis – kai teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, ir esama vaiko aplinka tinkamai neužtikrina vaiko teisių ir vaiko interesų, tačiau nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. 3. Grėsmės vaikui antras lygis – kai teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustato vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, kuri yra susijusi su vaiko funkcionavimo ir rizikos veiksniais susijusiais su vaiko tėvais, jų santykiais su vaiku arba nustato, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, kai nėra objektyvių prielaidų leidžiančių spręsti, kad artimiausiu metu situacija pasikeis.“ Pritarti. 4.49
3940 N N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Papildyti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antrą skirsnį naujais 40 ir 41 straipsniais, kuriuos išdėstyti taip: „40 straipsnis. Veiksmai, nustačius pirmą grėsmės vaikui lygį
teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą. 2. Atvejo vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą, taip pat pagal poreikį:
1) socialinį darbuotoją, dirbantį su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, sveikatos priežiūros įstaigos specialistą, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovą, policijos pareigūną, kitus specialistus. Posėdyje gali dalyvauti atvejo vadybininko kviesti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys, galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai, jei jie pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą;
2) vaiką ir jo tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. 3. Nagrinėjant atvejį išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba vaiko nuomonę pateikia teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paaiškinimai arba šie paaiškinimai pateikiami raštu. 4. Nagrinėjant atvejį dėl pirmo grėsmės vaikui lygio, atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo 42 straipsnio ir 43 straipsnio nustatyta tvarka. 5.
plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje išlieka ir gali gilėti, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, jog situacijai nesikeičiant kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei - konstatuojamas antras grėsmės vaikui lygis, ir atliekami šio įstatymo 41 straipsnio nustatyti veiksmai. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pakeitė elgesį, tinkamai rūpinasi vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, priimamas sprendimas baigti atvejo vadybą. 41 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrą grėsmės vaikui lygį
nustačiusi antrą grėsmės vaikui lygį nedelsdama:
1) paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus, tam pasitelkdama policijos pareigūnus;
2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl mobilios komandos sudarymo. 2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 44 straipsnio nustatyta tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. 3.
nurodytą prašymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per vieną darbo dieną sudaro mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną nuo jos sudarymo pradeda intensyvų darbą su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą ir jį vykdo iki keturioliktos dienos nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su šeima bendradarbiaudama su atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina šeimos poreikius pagalbai ir socialinės rizikos lygį šeimoje;
3) teikia intensyvią konsultacinę, korekcinę pagalbą šeimai, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos, sukuriant vaikui saugią gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo. 4. Mobiliai komandai baigus intensyvų komandinį darbą su šeima ir pateikus atvejo vadybininkui rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, atvejo vadybininkas vykdo atvejo vadybą, sudaro pagalbos planą ir vykdo kitas funkcijas šio įstatymo 42 straipsnio ir mutatis mutandis šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka. 5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio darbo su šeima ir pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Teismui atsisakius tenkinti ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, laikinoji globa (rūpyba) tęsiama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. 6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pradeda keisti elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau išlieka pirmam grėsmės vaikui lygiui priskirtini rizikos veiksniai, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, koreguojamas pagalbos planas bei atliekami kiti šio įstatymo 40 straipsnio 4–6 dalyse numatyti veiksmai.“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritariant pasiūlymui, jį patikslinti, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos skyrių vadovų asociacijos pateiktas pastabas. Žr. įstatymo projekto 39 ir 40 straipsnius. 7.1 Seimo narys Gintautas Kindurys,
44 Argumentai: siekiant efektyvesnio vaiko teisių apsaugos užtikrinimo, vaikui ir šeimai teikiamų paslaugų kokybės gerinimo ir įstatymo nuostatų įgyvendinimo, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 40 ir 43 straipsnyje esančią sąvoką
„rekomendacijos“ keisti sąvoka „nurodymai“. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Esant pirmo ir antro vaiko situacijos
grėsmių lygiui, kai dar nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas nurodymus atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka“ Nepritarti.
Atkreiptinas dėmesys, kad mobiliosios komandos ir atvejo vadybininko statusas bei pavaldumas iš esmės skiriasi. Numatoma, kad mobilioji komanda bus sudaroma teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus (kuris pavaldus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), sprendimu, o atvejo vadybininkas skiriamas savivaldybės administracijos sprendimu. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintas savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas. Vertinant šio principo požiūriu, abejotina, ar valstybinės įstaigos specialistai galėtų teikti nurodymus savivaldybės administracijos specialistui – atvejo vadybininkui. Manytina, kad vadovaujantis bendradarbiavimo principu, – rekomenduojant ar profesionaliai patariant, kaip tęsti darbą su šeima, galima rasti geriausius sprendimo būdus, siekiant efektyvios pagalbos vaikui ir jo šeimai. 7.2
4053 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pateikia rekomendacijas nurodymus atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo“. Nepritarti. Argumentai kaip dėl 7.1 Seimo nario G. Kindurio pasiūlymo. 2.6 Seimo nariai R.J. Dagys ir kt. 411 N Argumentai: Atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą, siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininko reputacija nekeltų jokių abejonių.
Pasiūlymas: Papildyti Projektą 2 straipsnį 2¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „2¹ straipsnis. Atvejo vadybininko nepriekaištinga reputacija Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali eiti atvejo vadybininko pareigų, jeigu jis:
1) yra pripažintas kaltu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą, taip pat pripažintas kaltu už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) yra pripažintas kaltu už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ ir XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį, kol teistumas neišnykęs;
4) yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;
5) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;
6) yra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
7) kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;
8) sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;
9) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai“. Nepritarti.
Nepritarti. Reikalavimai atvejo vadybininkui nustatyti patobulinto įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalyje. Manytina, kad siūlomos nuostatos yra perteklinės. 4.51
41 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip: „41 43 straipsnis. Atvejo vadybininkas ir jo sudaromas pagalbos planas
šeima, įvertina vaiko ir šeimos poreikius bei jos aplinką, telkia vietos bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkas ieško padeda šeimai rasti geriausio geriausią šeimos problemų sprendimo būdo būdą, įgalina šeimą spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus. 2. Teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai Nustačius nustačius pirmą ir antrą grėsmės vaikui lygius lygį per 7 darbo dienas, atvejo vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo:
1) atlieka šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių ir pagalbos šeimoje įvertinimą, pareikalaudamas iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo atstovus pagal įstatymą, kitus kartu su vaiku gyvenančius ar svarbius atvejo vadybai asmenis šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Ši informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai;
2) inicijuoja pPagalbos plano sudarymą kartu su specialistais, kurie dalyvauja vaiko atvejo vadyboje, teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovu, vaiko tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą, taip pat kitais šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais subjektais. 3.
vadyboje dalyvaujančių specialistų ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Atvejo vadybininkas koordinuoja ir užtikrina pPagalbos plano įgyvendinimą. Pagalbos plane nustatytų institucijų specialistai privalo dalyvauti įvardintų veiksmų ir priemonių įgyvendinime. 4. Pagalbos plane gali būti numatytas komandinis darbas su vaiko atstovais pagal įstatymą dėl individualizuoto paslaugų teikimo ir koordinuotų prevencinių veiksmų sudarymo, užtikrinant šeimai mokymo, konsultavimo, elgesio keitimo procesus. Trukmę Teikiamų paslaugų trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai dalyvaujančių specialistų rekomendacijas. 5.
5Pagalbos plano įgyvendinimo metu, atvejo Atvejo vadybininkas:
1) nukreipia vaiko atstovus pagal įstatymą gauti tinkamiausias paslaugas ir koordinuoja jų teikimą, pagal poreikį suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdyme, kitas šeimai reikalingas paslaugas;
2) palaiko nuolatinius kontaktus su vaiko atstovais pagal įstatymą, atvejo vadybos dalyviais, siekiant įsitikinti, kad vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai ir laiku teikiamos numatytos paslaugos ir pagalba;
2) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą neteisminės arba ikiteisminės mediacijos paslaugoms gauti;
3) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti;
3) 4) organizuoja atvejo vadybos susirinkimus nagrinėjimo posėdžius, kuriuose derinami veiksmai, pagal poreikį keičiamas pPagalbos planas;
4) 5) užbaigia atvejo vadybos procesą, jeigu atlikus vaiko ir šeimos situacijos įvertinimą nustato, kad išnyko grėsmės vaiko saugumui ir šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, užbaigia atvejo vadybą;
5) 6) nustatęs, kad pPagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku bei būtinų sąlygų užtikrinti toliau, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to būtina nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ar pakeisti vaiko globėją (rūpintoją) kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą ir teikia jai siūlymą dėl vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo.“ Pritarti iš dalies. Iš esmės pritariant pasiūlymui, patobulinti jį pagal komitetui pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 41 str.
5.18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
32 2.17. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą – nurodyti, kad, esant tarnybiniam būtinumui, vaiko atvejo vadybininkas turi teisę neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje priregistruotas vaikas, išvadas dėl vaikui suteiktų ir reikalingų suteikti sveikatos priežiūros paslaugų, arba išvadas dėl vaiko atstovų pagal įstatymą sveikatos būklės iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jie priregistruoti (asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai nurodo, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaiku). Pritarti. 5.19
4161
vietos ar bendravimo su juo tvarkos nustatymo, kiti ginčai dėl vaiko būtų sprendžiami greičiau ir mažėtų teismų darbo krūvis, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 41 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) siunčia vaiko tėvus ar jo atstovus pagal įstatymą gauti paslaugų ir
koordinuoja jų teikimą, prireikus suteikia vaiko tėvams ar jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, vaiko apsaugos nuo smurto užtikrinimo mokymuose ir informaciją apie kitas šeimai reikalingas paslaugas;“. Pritarti. 7.3
415 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas nurodymus, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas“. Nepritarti. Argumentai kaip dėl 7.1 Seimo nario G. Kindurio pasiūlymo. 4.52
42 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 42 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip: „42 44 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą
apsaugos tarnyba šio įstatymo nustatytais atvejais gavusi atvejo vadybininko siūlymą kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjant prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka, toks prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Apie bylos dėl vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą pranešama vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Į teismo posėdį kviečiami vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir kiti suinteresuoti asmenys. 3. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
Teismo nutartis atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą neatima iš teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnybos teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo. 24. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą teikti teikia savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą nustatyti vaiko vaikui laikinąją globą (rūpybą) bei paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos arba grąžinti vaiką teisėtiems atstovams. 3. Teismui neleidus vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, peržiūrimas Pagalbos planas, patikslinant nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą. 5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties įsiteisėjimo, grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamas pagalbos plane nustatytų priemonių įgyvendinimas ir paslaugų teikimas vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. 4. 6.
plano priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjo vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pasiekti teigiamų pokyčių, jie toliau piktnaudžiauja tėvų valdžia, pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;
2) esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vaikui nesaugios aplinkos ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
2) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;
3) gavęs gavusi teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 42 str. 5.20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
2 N
vaiką iš tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą teismo tvarka, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, šio
įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos arba nustačiusi, kad yra pagrindas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, ne vėliau kaip per 1 dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Leidimas paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir kiti įstatymai nenustato kitaip.“ Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnio 2, 3,
iš dalies.
Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo teismo, kt. išsakytas pastabas, ši nuostata patikslinta ir išdėstyta, kaip nurodoma įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalyje. 5.21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
6 N
leisti arba atsisakyti leisti paimti vaiką iš šeimos skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 42 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismo nutartis leisti ar atsisakyti leisti
paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties atsisakyti leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą sustabdo šios nutarties vykdymą.“ Nepritarti. Atsižvelgta į Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4.11 pasiūlymą, taip pat į Teisės departamento pastabą, jog pagal savo esmę teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą yra nauja tėvų valdžios apribojimo forma, todėl nuostatos, susijusios su šiuo teisiniu reguliavimu – sąlygos, būdai ir teisinės pasekmės, turi būti įtvirtintos ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, o Civiliniame kodekse. 4.53
4344 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Išbraukti Įstatymo projekto 43 - 44 straipsnius: „43 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą
pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką. 2.
vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos. 3. Skubaus vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą atveju teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir šeimai teikiama pagalba vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba sudaro mobilią komandą, kuri per 14 dienų:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su vaiko atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudama su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku;
2) kartu su atvejo vadybininku įvertina vaiko atstovų pagal įstatymą socialinės rizikos lygį;
3) teikia intensyvią motyvacinę, konsultacinę, korekcinę pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą ar kartu gyvenantiems asmenims, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos vaiko grįžimui į jo gyvenamąją aplinką;
4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo. 5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas. 6.
tėvo) ir nustačius jam laikinąją globą (rūpybą), ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio socialinio darbo su šeima ir Pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai (motina ar tėvas) nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais:
1) vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo;
2) vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. 44 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei ir nėra galimybės nedelsiant susisiekti su jo atstovais pagal įstatymą, pasitelkdamas policiją privalo nedelsdamas vykti į vaiko buvimo (radimo) vietą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka vaiko teisių apsaugos tarnyba turi įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai (iki vaiko atstovai pasiims vaiką) apgyvendinti vaiką vienoje iš šio įstatymo 45 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų institucijų. Ne vėliau kaip kitą dieną nuo skubaus vaiko paėmimo dienos telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir panašiai apie tai pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą.“ Pritarti. 4.54
43 Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Vaiko laikinas apgyvendinimas
1.
Vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, kai vaikas šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą negali būti grąžintas, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas neutralioje aplinkoje, taikant Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatytą prioriteto tvarką. 1) vaiko artimuosius giminaičius, kitus vaiko giminaičius, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai ar kitą asmenį (šeimą), su kuriuo (kuria) vaiką sieją ilgalaikis artimas bendravimas ir emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;
2) budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje;
3) šeimynoje;
4) vaikų socialinės globos įstaigoje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas iki trejų metų:
1) laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje;
2) laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik išimtinais atvejais (kai nėra galimybės jo apgyvendinti šeimos ar šeimynos aplinkoje) ir šio vaiko globa (rūpyba) institucijoje trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje. 4.
laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 2–3 dalių nuostatomis. Vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami institucijoje vadovaujantis Civilinio kodekso 3.261 straipsnio nuostatomis, o vyresni vaikai – vaikų socialinės globos įstaigoje tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 2. Vaikas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti laikinai apgyvendinamas pas Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytus asmenis, jeigu jie įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. 3. Socialinės globos įstaigose vaikai apgyvendinami Civilinio kodekso 3.261 straipsnyje nustatytais atvejais.“ Pritarti. 5.22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
1 2.21. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal
įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinamas pas budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos įstaigoje, įtrauktose į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą. Prireikus ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.“ Nepritarti. Pritarta Seimo narių D.Šakalienės ir T.Tomilino 4.54 pasiūlymui. 4.43 Seimo nariai D. Šakalienė,
444546 N N Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto V skyriaus pavadinimą, pakeisti buvusius šio skyriaus 32 – 33 straipsnius ir papildyti Įstatymo projekto V skyrių naujais 34 - 35 straipsniais ir Įstatymo projekto V skyrių išdėstyti taip:
duomenų tvarkymas
tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. 4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. 33 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų perdavimas tretiesiems asmenims 1.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme. 2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. 3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;
2) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims. 32 straipsnis. Bendrosios nuostatos
teisę pažeidusių vaikų atžvilgiu, siekiama šių vaikų gerovės, taikomos minimalios ir jų poreikius labiausiai atitinkančios poveikio priemonės. 2. Teisę pažeidusiems vaikams taikomų poveikio priemonių paskirtis – pozityvios socialinės brandos siekis, aktyviai dalyvaujant tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, pasitelkiant bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas. 3. Teisę pažeidę vaikai, atsižvelgiant į jų brandą, skatinami prisiimti asmeninę atsakomybę už savo elgesį, taikant jiems atkuriamojo teisingumo priemones. 33 straipsnis.
vaikui
teisinės atsakomybės taikymo proceso stadijose elgiamasi atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir pagarbiai, įvertinant jo amžių ir brandos lygį, ypatingą dėmesį skiriant vaiko poreikių įvertinimui, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. 2. Vaikų, pažeidusių teisę, atžvilgiu procesinius veiksmus atlieka, pažeidimus tiria ir nagrinėja bei teisinės atsakomybės priemones taiko asmenys, turintys darbui su vaikais tinkamus gebėjimus, specialių žinių apie vaikų neteisėto elgesio ypatumus, išmanantys vaikų socialinės ir psichologinės brandos procesus, vaikams taikomų poveikių priemonių įtaką ir veiksmingumą. 3. Procesiniai veiksmai vaiko atžvilgiu atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje. 4. Vaikui, kurio atžvilgiu atliekami baudžiamojo proceso veiksmai, užtikrinamas psichologinės, socialinės ir kitos vaikui reikalingos pagalbos prieinamumas, nuoseklumas ir tęstinumas viso baudžiamojo proceso metu. 5. Vaiko, įtariamo, kaltinamo ar teisiamo už neatsargų arba tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, atžvilgiu bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali būti taikomos alternatyvios konflikto sprendimo priemonės, skatinant vaiką ieškoti būdų taikiam susitarimui su nukentėjusiuoju. 34 straipsnis. Priemonių taikymo ir bausmių vykdymo teisę pažeidusiems vaikams ypatumai
vaikams turi būti taikomos ir vykdomos taip, kad taptų kuo naudingesnės teisę pažeidusiam vaikui. 2. Taikant priemones ir vykdant bausmes su teisę pažeidusiais vaikais dirba asmenys, turintys specialių žinių apie vaikų nusikalstamo elgesio ypatumus, jų socialinės ir psichologinės brandos procesus, įvairių jiems taikomų priemonių poveikį ir veiksmingumą. 35 straipsnis. Pagalba vaikui, kuriam atimta laisvė 1.
Bet kokia su laisvės atėmimu susijusi poveikio priemonė (suėmimas, laisvės atėmimo, arešto bausmė, auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, vidutinės priežiūros priemonė) teisę pažeidusiam vaikui taikoma tik išimtiniais atvejais ir įmanomai trumpiausiam laikotarpiui. 2. Paskyrus teisę pažeidusiam vaikui su laisvės atėmimu susijusią poveikio priemonę, negali būti ribojamos jo teisės, tiesiogiai nesusijusios su laisvės atėmimu. Toks vaikas turi teisę palaikyti ryšius su tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kitais šeimos nariais ir giminaičiais, susirašinėdamas ir matydamasis su jais, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tai gali pažeisti vaiko teises ir (arba) teisėtus interesus, neigiamai paveikti jo resocializaciją. Šios teisės negali būti ribojamos, siekiant nubausti teisę pažeidusį vaiką su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės vykdymo įstaigoje. 3. Taikant su laisvės atėmimu susijusią poveikio priemonę vaikas resocializuojamas, rengiamas gyvenimui laisvėje, skatinamas savo tikslų siekti ir poreikius tenkinti teisėtais būdais ir priemonėmis. Rengiant teisę pažeidusio vaiko socialinės integracijos planą, individualiai įvertinami jo emociniai ir fiziniai poreikiai, ryšiai su šeimos nariais ir kitais giminaičiais, mokymosi ar įsidarbinimo ir kitos svarbios aplinkybės ir galimybės, dalyvaujant pačiam vaikui bei įgyvendinant vaiko socialinės integracijos planą bendradarbiaujančių institucijų atstovai. 4. Teisę pažeidusiam vaikui grįžus į bendruomenę iš su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės taikymo įstaigos, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja būtinos tokiam vaikui paramos ir pagalbos teikimą.“ Pritarti iš dalies. Pritarti siūlymui atsisakyti pateikto įstatymo projekto V skyriaus. Skyriaus „TEISĘ VAIKŲ PAŽEIDUSIŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMO YPATUMAI“ nuostatas, jas patikslinus pagal posėdžio metu pateiktus pasiūlymus, dėstyti VI skyriuje, 44-46 straipsniuose.
5.23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
4723
apsaugą užtikrinančių institucijų kompetenciją ir jų atribojimą, taip pat atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad priemonių vaiko teisėms užtikrinti gali imtis vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras, ir Civilinio kodekso 3.182 straipsnio nuostatą, kad prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, tikslinga apibrėžti Lietuvos Respublikos prokuratūrą kaip atskirą vaiko teisių apsaugą užtikrinančią instituciją, taip pat siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 46 straipsnio 1 dalį – papildyti nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Vyriausybės funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje:
apsaugos kontrolierius gerina vaiko teisinę apsaugą, gina vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrina tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlieka vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje. 2.22.2. Vyriausybė užtikrina vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Pritarti iš dalies. Nuostatoms dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijų pritarta komiteto posėdyje Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pasiūlytai
Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.
Pasiūlymas:Pakeisti Įstatymo projekto 46-52 straipsniu ir juos išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios
institucijos
Respublikoje užtikrina:
1) Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius leisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) Vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
2) 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama Vyriausybės nutarimus ir kitus aktus;
4) Ministro Pirmininko patarėjas vaiko teisių klausimams;
3) 5) Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija. 4) 6) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai padaliniai;
ministerijos;
prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) ir jos teritoriniai padaliniai;
8) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
6) 9) savivaldybių institucijos ir įstaigos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kitos savivaldybių institucijos ir įstaigos;
10) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
7) 11) nevyriausybinės Nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, užtikrindamos vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti. 2. 3.
ir remia nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 47 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje
1Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
formuoja ir koordinuoja vaiko teisių apsaugos politiką, formuoja šeimos stiprinimo politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą:. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuodama vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą:
1) kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą šiame įstatyme nustatyta apimtimi;
2) analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais, vertina vaiko teisių apsaugos būklę šalyje, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, savivaldybėms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
3) teikia Vyriausybei tvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatų projektą, taip pat kitus teisės aktų projektus, duoda pavedimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, pasiūlymus savivaldybių institucijoms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
3) 4) formuoja šeimos stiprinimo politiką, finansuoja šeimas stiprinančias programas, skirtas šeimų stiprinimui, bei vaiko gerovę užtikrinančias programas gerovės užtikrinimui;
5) bendradarbiauja su Generaline prokuratūra, Policijos departamentu ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais. 48 straipsnis. Kitų ministerijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.
Ministerijos pagal joms priskirtą kompetenciją ir ministrams pavestas valdymo sritis užtikrina tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, kartu su savivaldybių institucijomis rūpinasi atitinkamų paslaugų vaikams prieinamumu, teikia siūlymus Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl teisės aktų pagal ministerijoms priskirtą kompetenciją tobulinimo. 2. Teisingumo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką bei vykdo ją ministerijos reguliavimo srityje:
1) pagal kompetenciją teikia išvadas dėl įstatymų projektų atitikties vaiko teisėms ir laisvėms;
2) įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vaikams;
3) užtikrina jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų veiklą, įgyvendinant priskirtose institucijose ir įstaigose vaiko teisių apsaugą teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse.;
4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas. 3.
įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką vykdomos valstybinės švietimo politikos srityje:
1) teisės aktų nustatyta tvarka rūpinasi užtikrina formaliojo ir neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos prieinamumu prieinamumą ir švietimo kokybe kokybę;
2) teisės aktų įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina švietimo priemones, kuriomis siekiama apginti vaiką nuo visų formų smurto, kitų vaiko teisių pažeidimų, rengia rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose;
3) koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai;
3) 4) organizuoja koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo srityje ir koordinuoja bei prižiūri vaiko vidutinės priežiūros priemonių vykdymą;
4) 5) kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais valstybės švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka. 4. Sveikatos apsaugos ministerija formuoja vaiko teisių apsaugos politiką sveikatos priežiūros srityje ir įgyvendina ją šiais būdais:
1) garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrina jos valdymo sričiai pavestų institucijų ir įstaigų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą vykdant sveikatinimo veiklą;
3) rengia ir vykdo su vaikų sveikatos būklės gerinimu susijusias programas;
4) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų sveikatos klausimais.;
5) sudaro teisines prielaidas, kad sveikatos priežiūros įstaigų medikai turėtų pareigą nukreipti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą. 5.
dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką ministerijos reguliavimo srityje ir ją įgyvendina šiais būdais:
1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vaikų ir jiems jų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją – apie administracinius teisės pažeidimus nusižengimus, kitais ministerijos kompetencijai priskirtais vaiko teisių apsaugos klausimais;
2) pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina programas vaikų nusikalstamumo, smurto prieš vaikus, prekybos vaikais ir kitais vaiko teisių pažeidimų prevencijos klausimais.;
3) nustato reikalavimus pareigūnams, kurie skiriami tirti nepilnamečių atžvilgiu padarytus pažeidimus arba nepilnamečių padarytus pažeidimus;
4) vykdo prevenciją nepilnamečių pažeidimų užkardinimo srityje;
5) sudaro teisines ir administracines prielaidas, kad kilus grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, būtų užtikrintas teritorinių policijos padalinių bendradarbiavimas su teritorine vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos. 49 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje
įvaikinimo tarnyba vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje. įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje: 2.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
1) vykdo tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje;
1) 2) per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą;
2) 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo teisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją;
4) teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti kiekvienos Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautojų konkrečią sudėtį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes;
3) 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;
4) 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais;
5) 7) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;
6) 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas organizuoja vaiko globą (rūpybą) globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą;
7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;
9) priima valstybės tarnautojus į teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas ir atleidžia juos iš pareigų, priima į darbą mobilių komandų specialistus;
8) 10) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą;
9) 11) koordinuoja teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;
10) 12) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
11) 13) formuoja sudaro mobilias komandas, koordinuoja ir užtikrina mobilių komandų jų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo, ypatingų atvejų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.;
14) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
1) vykdo tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje;
1) 2) per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą;
2) 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo teisinio reguliavimo tobulinimo, rengia teisės aktus pagal savo kompetenciją;
4) teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti kiekvienos Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautojų konkrečią sudėtį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes;
3) 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;
4) 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais;
5) 7) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;
6) 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas organizuoja vaiko globą (rūpybą) globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą;
7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;
9) priima valstybės tarnautojus į teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas ir atleidžia juos iš pareigų, priima į darbą mobilių komandų specialistus;
8) 10) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą;
9) 11) koordinuoja teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;
10) 12) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
11) 13) formuoja sudaro mobilias komandas, koordinuoja ir užtikrina mobilių komandų jų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo, ypatingų atvejų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.;
14) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2.
tarnybos yra pavaldžios ir atskaitingos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrindamos vaiko teisių apsaugą joms priskirtose teritorijose vykdo šias funkcijas:
1) nuostatuose nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių apsaugą jai priskirtoje teritorijoje visą parą;
2) užtikrindama visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų;
3) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą;
4) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie vaikus, kurių laikinoji globą (rūpybą) trunka ilgiau nei 12 mėnesių, bei teikia motyvuoto sprendimo grąžinti vaiką į šeimą, tęsti laikinąją globą (rūpybą), kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo, motinos ar vienintelio iš tėvų) valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo) kopiją;
5) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie kiekvieną vaiką iki 3 metų, kurio laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje tęsiasi ilgiau nei trys mėnesiai, bei nurodo esant vienam iš šių pagrindų (vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba, kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje;
6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais;
7) tikrina, ar ir kaip savivaldybėse užtikrinamos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisės;
8) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;
9) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą;
10) atstovauja vaiko interesams Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;
11) Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje;
12) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse bei perduoda ją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrindamos vaiko teisių apsaugą joms priskirtose teritorijose vykdo šias funkcijas:
1) nuostatuose nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių apsaugą jai priskirtoje teritorijoje visą parą;
2) užtikrindama visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų;
3) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą;
4) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie vaikus, kurių laikinoji globą (rūpybą) trunka ilgiau nei 12 mėnesių, bei teikia motyvuoto sprendimo grąžinti vaiką į šeimą, tęsti laikinąją globą (rūpybą), kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo, motinos ar vienintelio iš tėvų) valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo) kopiją;
5) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie kiekvieną vaiką iki 3 metų, kurio laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje tęsiasi ilgiau nei trys mėnesiai, bei nurodo esant vienam iš šių pagrindų (vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba, kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje;
6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais;
7) tikrina, ar ir kaip savivaldybėse užtikrinamos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisės;
8) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;
9) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą;
10) atstovauja vaiko interesams Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;
11) Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje;
12) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse bei perduoda ją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai;
13) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4.
43. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai turi teisę šias teises ir
pareigas:
1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo, neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;
2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
3) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais;
4) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų, įskaitant ypatingus asmens duomenis;
2) 5) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamoms atsakingoms institucijoms;
3) 6) kreiptis į savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai turi teisę šias teises ir pareigas:
1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo, neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;
2) neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
3) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais;
4) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų, įskaitant ypatingus asmens duomenis;
2) 5) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamoms atsakingoms institucijoms;
3) 6) kreiptis į savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo. 4) neatlygintinai gauti jos funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
5) šio įstatymo nustatytais atvejais tvarkyti vaiko tėvų, kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, taip pat kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai tai būtina, siekiant apsaugoti vaiko teises ir apginti jo teisėtus interesus, taip pat šiuos duomenis gauti iš kitų juos tvarkančių institucijų ar įstaigų.
taryba
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Taryba) yra kolegiali institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje. 2. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliotų paskirtų atstovų bei nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų. 3. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos Tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 4.
4Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba:
1) analizuoja vaiko teisių apsaugos padėtį ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, reglamentuojančių vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, rengimo ar galiojančių teisės aktų pakeitimo;
2) analizuoja, ar įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su vaiko teisių apsauga, neprieštarauja vaiko teisėms ir laisvėms, bei teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus atitinkamoms ministerijoms dėl įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo;
3) vykdo kitas veiklos nuostatuose numatytas funkcijas. 5. Tarpžinybinės vaiko gerovės Tarybos posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 51 straipsnis. Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje
1Organizuoja ir finansuoja socialinių,
sveikatos priežiūros, švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui vietos bendruomenėje. 1. 2. Pagal kompetenciją analizuoja Analizuoja vaiko gerovės būklę savivaldybėje, planuoja ir užtikrina vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą;
vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime ir bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje; 3. 4.
4Užtikrina vaikui ir šeimai intensyvią pirminę informacinę, konsultacinę pagalbą, organizuoja
socialinių paslaugų teikimą šeimai, užtikrina, kad socialinių paslaugų įstaigų ar kitų įstaigų, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, vadovai laiku paskirtų skiria atvejo vadybininkus bei pagal poreikį kitus specialistus atvejo vadybos procesams šiame įstatyme ir teisės aktuose nustatyta tvarka užtikrinti procese, rūpinasi pPagalbos planuose nustatytų priemonių ir paslaugų suteikimu ir finansavimu. 4. 5. Užtikrina koordinuotai teikiamų paslaugų šeimai, kuriose auga vaikai, turintys specialiųjų poreikių, vengiantys lankyti mokyklą, darantys teisės pažeidimus, tinkamą organizavimą. Organizuoja vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymą Už tinkamą šių paslaugų organizavimą atsako savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui bendruomenėje. 5. 6. Skatina ir remia vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. 6. 7. Įpareigoja seniūnijas bei vietos bendruomenių tarybas seniūnus rūpintis šeimų įgalinimu tinkamai rūpintis vaikų saugumu, priežiūra ir auklėjimu. 7. 8. Telkia bendram darbui su vaiku ir šeima vietos bendruomenių tarybas, šeimų tarybas, švietimo tarybas, bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, neformalius šeimų judėjimus, aktyvius vietos bendruomenių narius ir savivaldybėje veikiančias nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje. 8. 9. Organizuoja ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, vaikų neformalųjį švietimą, nustato neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą per mokinių atostogas.
teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą; užtikrina, kad visi vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;
911. Organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos mokiniui,
mokytojui, šeimai, mokyklai teikimą;
ugdymo (ugdymosi) poreikių, teisių įgyvendinimą. 10. 13. Ieško Sudaro ir tvirtina socialinių globėjų, budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčių sutinkančių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą. 11. 14. Užtikrina paslaugų teikimą teikimo organizavimą asmenims, siekiantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, ir jau taip pat globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems vaiką. 15. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu kasmet tvirtina savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose ar kitose įstaigose, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje, dirbančių socialinių darbuotojų, galinčių teikti atvejo vadybininko paslaugas konkrečioje savivaldybės teritorijoje sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti socialiniai darbuotojai, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. 52 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje 1.
Nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis gali:
1) teikia teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir įgyvendinimo tobulinimo;
2) teikia teikti teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai savo turimą informaciją apie vaiką ir šeimą dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo tikslais;
3) dalyvauja dalyvauti atvejo vertinime nagrinėjime, užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą.;
4) užtikrinti paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą atitinkamoje savivaldybėje ar jos teritorijos dalyje, kuri jai priskiriama savivaldybės, jei atitinka teisės aktų nustatytus socialinių paslaugų teikėjams keliamus reikalavimus;
5) steigti vaikų dienos centrus, šeimos centrus, kurie teikia pagalbą vaikui ir/arba šeimai;
6) padėti šeimai ugdyti specialių poreikių turinčius vaikus, vaikus su negalia, socialinės rizikos vaikus, teisę pažeidusius vaikus; teikti pagalbą vaikams, nukentėjusius nuo nusikaltimų. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, teikdamos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą pagalbos priemones ir paslaugas, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritariant siūlymui, jį patobulinti pagal kitų institucijų pateiktas pastabas bei klausymų metu išsakytus pasiūlymus ir VII skyrių išdėstyti taip, kaip numatyta komiteto patobulintame įstatymo projekte. 5.24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
15 N
apsaugos politikos įgyvendinimą, papildyti Įstatymo projekto Nr.
47 straipsnį 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
„4) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos
prokuratūra, Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais.“ Pritarti. Papildyti projekto 48 straipsnio 1 dalį 5 punktu. Žr. projektą. 5.25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
24 N
gerinti teisėjų, nagrinėjančių bylas, susijusias su vaiko teisių apsauga, kompetenciją, tikslinga nuolat organizuoti teisėjų mokymus, susijusius su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu. Siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 48 straipsnio 2 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
„4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba,
Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus.“ Pritarti. 5.26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
53 N 2.25. Siekiant, kad baudžiamojo proceso veiksmus, susijusius su vaikais, tirtų pareigūnai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su nepilnamečiais, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 48 straipsnio 5 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3) užtikrina, kad Policijos departamento generalinis komisaras sudarytų
teisines ir administracines prielaidas tam, kad policijos pareigūnai, pagal savo kompetenciją vykdantys vaiko teisių apsaugą, turėtų specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais.“ Pritarti. 5.27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
6 N
intereso gynimą vaiko teisių srityje, siūloma papildyti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 48 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos Respublikos prokuratūra, vykdydama
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu ir viešojo intereso gynimu, atlieka ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauja. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko ir viešąjį interesą gina prokurorai, turintys specialiųjų žinių, reikalingų darbui su vaikais. Generalinė prokuratūra bendradarbiauja pagal pasirašytą susitarimą su socialinės apsaugos ir darbo ministru, vykdo kitas pagal kompetenciją vaiko teisių apsaugos srities funkcijas.“ Pritarti iš dalies. Žr. patobulinto įstatymo projekto 49 straipsnio 6 dalį. 1.1 Seimo narės Monika Navickienė, Dovilė Šakalienė, 2017-03-0150 T Argumentai: Teikiamame pasiūlyme yra įtraukiamos teritorinių padalinių atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, koreguojamas straipsnio pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir
jos teritorinių padalinių savivaldybėse prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje.“ Pritarti iš dalies Žr. patobulinto projekto 50 str. 1.2
505012 Argumentai: Akcentuojama ne tik valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos, bet ir jos teritorinių padalinių atsakomybė įgyvendinant vaiko teisių užtikrinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje.“ Pritarti iš dalies Žr. patobulinto projekto 50 str.
50501221 Stebint susiklosčiusią situaciją Lietuvoje dėl vaikų teisių gynimo užtikrinimo, matomas poreikis nepertraukiamam vaiko teisių apsaugos specialistų darbui ištisą parą. Šiandien teritoriniai vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniai padaliniai savivaldybėse dirba tik iki 17:00 valandos. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje: Gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams teritoriniuose padaliniuose savivaldybėse ištisą parą;“ Pritarti iš dalies Žr. patobulinto projekto 50 str. 1.4
502 Argumentai: Trečiąja dalimi apibrėžiama teritorinių padalinių funkciją. Pasiūlymas: Papildyti 49 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip:
„3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnybos teritoriniai padaliniai gina ir užtikrina vaiko teises, atstovauja vaiko teisėms ir interesams savivaldybių teritorijose vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais nuostatais.“ Pritarti iš dalies Žr. patobulinto projekto 50 str. 2 dalį. 5.28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
3
straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose siūloma įtvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisę gauti ir tvarkyti asmens duomenis, siekiant teisinio aiškumo ir vadovaujantis teisinio ekonomiškumo principu.
Atsižvelgiant į tai, siūloma nurodytas nuostatas išdėstyti viename punkte ir papildyti – numatyti, kad Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi teisę gauti tiek minėtų asmens duomenų, kiek jų būtina šios tarnybos funkcijoms atlikti. Pritarti. 5.29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
31 2.28. Siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūlomą įtvirtinti nuostatą su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, siūloma vietoj žodžių „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo“ įrašyti žodžius „asmens duomenis, įskaitant ir ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, tvarkyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu“. Pritarti. 5.6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV), 2017-06-21 Nr. 48752
teisių apsaugos sistemą, savivaldybės visa apimtimi nebeįgyvendins valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcijos, siūloma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyti, kad savivaldybė užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą, koordinavimą. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 51 straipsnį – papildyti jį nuostata, kad savivaldybės organizuoja prevencinę pagalbą vaikui ir šeimai ir koordinuoja švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą jos teritorijoje, teikimą, taip pat įtvirtinti savivaldybės administracijai pareigą užtikrinti, kad būtų sudarytos prielaidos savivaldybės įstaigoms ir savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui bendradarbiauti su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
teritoriniu padaliniu (toliau – teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobilios komandos specialistais, kai vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą reikalinga koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. Pritarti Žr. projekto 52 straipsnį. Be to, atitinkamai tikslinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas. 4.56
2 P Argumentai:Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje. Pasiūlymas:Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojamas 1.
Šio įstatymo įsigaliojimo dieną:
1) asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, dirbantys šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir
nedelsdami nutraukti darbo sutartį ar vykdomą savanorišką veiklą;
2) darbdavys ar savanoriškos veiklos organizatorius turi pareikalauti iš asmenų, dirbančių darbus ar užsiimančių savanoriška veikla, nurodyta šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pristatyti darbdaviui ar savanoriškos veiklos organizatoriui pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Asmeniui nepristačius pažymos per darbdavio nustatytą terminą, jis nušalinamas nuo darbo ar savanoriškos veiklos vykdymo. Jeigu asmuo nepateikia pažymos per 1 mėnesį nuo nušalinimo nuo darbo ar savanoriškos veiklos dienos, su juo sudaryta darbo sutartis ar savanoriška veikla nutraukiama;
3) paslaugų, įtrauktų į šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą ir teikiamų vaikui šio įstatymo įsigaliojimo dieną, gavėjas turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį;
4) asmenims, nurodytiems šio įstatymo 28 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reikalaujamas pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, jų pakartotinai teikti nereikia. 1.
priimti ir ne mažiau kaip 3 metų darbo stažą turintys savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) darbuotojai, kurie neturi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, būtinų eiti pareigas teritorinėse vaiko teisių apsaugos tarnybose, eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį būtino išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos neįgiję darbuotojai, jeigu nėra galimybės jų sutikimu juos perkelti į kitas lygiavertes (arba jų prašymu į žemesnes) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, atleidžiami iš einamų pareigų. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo organizuoja valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) savivaldybių funkcijų Vaiko teisių apsaugos skyriams funkcijų perdavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priima su tuo susijusius teisės aktus. 2. 3. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 3 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su šio įstatymo nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje nurodytų teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų funkcijų vykdymu visą parą, įgyvendinimu bei mobilių komandų, nurodytų nauja redakcija išdėstyto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, funkcijų vykdymo įgyvendinimu, įsigalioja 2018 m. balandžio 1 d. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įgyvendinimo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies. Siūlytina neišbraukti straipsnio 1 dalies tam, kad nekiltų problemų įstatymo nuostatų taikyme. Žr. projektą. 5.31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (LRV),
7Siekiant, kad Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-354 ir kitų susijusių įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai būtų nustatytas pakankamas laikotarpis įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti, siūloma nurodytų įstatymų projektų įsigaliojimą nustatyti 2018 m. sausio 1 dieną. Pritarti iš dalies. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui dėl įsigaliojimo. 4.63 Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, 2013-09-272 P Pasiūlymas projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
8Argumentai: Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis,
įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengimas siejamas ne su įstatymo paskelbimu, o nurodant konkrečią datą iki kada turi būti parengti ir priimti minėti teisės aktai. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnį (buvusį Įstatymo projekto 5 straipsnį) išdėstyti taip: „5 10 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos per
iki 2013 m. gruodžio 1 d. parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“
straipsniais, atsisakyta Įstatymo projekto 10 straipsnio (buvusio Įstatymo projekto 4 straipsnio). Pasiūlymas: Įstatymo projekto 11 straipsnį (buvusį Įstatymo projekto 6 straipsnį) išdėstyti taip: „6 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.“ Nepritarti. Pasiūlymas neaktualus, nes siūloma įsigaliojimo data jau praėjusi. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-07-03 * Daryti pertrauką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir lydimųjų projektų Nr.
XIIIP-358 svarstyme ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti darbo grupę šiems Įstatymų projektams tobulinti Nepritarta Komiteto 2017-07-05 posėdyje nutarta nepritarti šiam sprendimui ir kreiptasi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą su prašymu pateikti papildomo komiteto išvadas minėtiems įstatymų projektams. 2.1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-07-04 * Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų suinteresuotų institucijų pastabas, kurioms komitetas pritarė, Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulintą projektą. 2.2 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kad įstatymo paskirtis apima ir jo tikslus, o vaiko pareigos Įstatymo projekte atskleistos neišsamiai. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau
Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį.
2.3 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
3 Argumentai: Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siekiant aiškiau apibrėžti atvejo vadybininko pareigybę ir jai keliamus reikalavimus. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Atvejo vadybininkas – savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos
įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje ar jos dalyje, vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas socialinis darbuotojas, asmuo, koordinuojantis atvejo vadybos procesą., turintis ne mažesnę kaip vienerių metų darbo ar savanorystės patirtį su šeima arba vaikais bei atitinkantis kitus jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“ Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį. 2.4 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-07-04 VII Y Argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš šio projekto tikslų – patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, tačiau Įstatymo projekto VI skyriaus nuostatos šiam tikslui įgyvendinti skirtas priemones atskleidžia fragmentiškai. Neaišku, ar Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba turės teritorinius padalinius, kokia veiklos teritorija (sutampančia su savivaldybių teritorija ar ne) bus priskirta teritoriniams (struktūriniams) padaliniams, koks bus (jei jie bus) šių padalinių teisinis statusas, kokios bus jų funkcijos ir kaip jos bus atribotos nuo centrinės vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų. Pasiūlytas teisinis reguliavimas palieka neatsakytą klausimą, kas savivaldybės teritorijoje užtikrins vaiko teisių apsaugą (vykdys šiuo metu priskirtas funkcijas) ir kaip veiks patobulinta sistema.
Pasiūlymas: Siūloma iš esmės tobulinti Įstatymo projekto VI skyrių, konkrečiai apibrėžiant institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių vaiko teisių apsaugos politiką šalyje uždavinius, pagrindines funkcijas (kurios gali būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose) bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, įtvirtinti konkrečias atsakomybės ribas, vaiko interesų atstovavimą teismuose (išvadų teikimas, ieškinių, prašymų teismams teikimas) ir kitas šiuo metu savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams priskirtas funkcijas. Pritarti. Komitetas pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus iš esmės patobulino Įstatymo projekto VII skyrių. 2.5 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-07-0452 Pasiūlymas: Siūloma papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo projekto 49 straipsnį nuostatomis apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrą (teritorinius padalinius), atskirti tarnybos kaip centrinės institucijos, ir jos teritorinių padalinių (skyrių) funkcijas, nurodyti, kas tvirtina šios tarnybos nuostatus, apibrėžti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis teritoriniai skyriai vykdys kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 52 str. 2.6 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-07-04 V Argumentai: Įstatymo projekto formuluotės neatskleidžia koks subjektas (įvertinant skirtingas savivaldybės institucijų ir įstaigų funkcijas bei suteiktas kompetencijas) yra atsakingas už socialinių globėjų paiešką, įpareigojimus seniūnijoms ir vietos bendruomenių taryboms dėl šeimų įgalinimo tinkamai rūpintis vaikais ir pan.
Pasiūlymas: Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 51 straipsnį, sukonkretinant subjektus, kuriems priskiriamos šiame straipsnyje nurodytos funkcijos. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto V skyrių 2.7 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-07-042 P Argumentai: Įstatymo projekte siūloma Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, tačiau Įstatymo projekto 2 straipsnyje „Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojimas“ nėra numatytas pereinamasis laikotarpis. Todėl neaišku, kaip bus užtikrintas sklandus dalies Vaiko teisių apsaugos skyrių vykdomų funkcijų ir darbų perėjimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai; ar keičiantis sistemai, bus užtikrintos socialinės garantijos ir sudarytos galimybė po pertvarkos išsaugoti darbo vietas savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) darbuotojams. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį „Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojimas“ nuostatomis, apibrėžiančiomis Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos (savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijų centralizacijos) pereinamojo laikotarpio procesų įgyvendinimą ir savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimą. Pritarti iš dalies. Žr. patobulintą įstatymo projekto 2 straipsnį. 3.1 Žmogaus teisių komitetas, 2017-07-05 Iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą ir parengti projekto naują redakciją, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas ir pasiūlymus. Pritarti.
Pritarti. 3.2 Žmogaus teisių komitetas, 2017-07-05 * Parengti įstatymo projekto naują redakciją, kurioje aiškiai įtvirtinti prevencinius šio įstatymo prioritetus, orientuojant nuostatas ne į bausmes bei teisių ir pareigų ribojimą, o į ankstyvąją prieinamą pagalbą šeimai, auginančiai vaikus, kuri susiduria su sunkumais auklėjant ir/ar išlaikant vaiką, siekiant išvengti gilių krizinių situacijų. Sprendžiant smurto ir jo formų apibrėžimus, siūlytina išeiti už policinės-teisinės sistemos ribų. Orientuotis ne tik į bausmę ar administracinę atsakomybę, bet visų pirma į ankstyvąjį smurto užkardymą ir smurtinio elgesio prevenciją, PASIŪLANT pagalbą tėvams renkantis vaiko nežeminančias, drausminimo priemones. Pritarti. Žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3.3 Žmogaus teisių komitetas,
1 Argumentai: Patikslinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo paskirties nustatymą, įsijungiant D. Šakalienės ir T. Tomilino siūlymą ir VTAKĮ siūlymą bei atsižvelgiant į TD išvadą. Pasiūlymas: Siūloma 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
(toliau – šis įstatymas) paskirtis – užtikrinti vaiko gerovę ir tinkamą vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, nustatyti pagrindines vaiko teises ir laisves, pagrindines vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat valstybės teises, pareigas, atsakomybę, pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį. 3.4 Žmogaus teisių komitetas,
9 Argumentai: 1.
Siekiant užtikrinti smurto prevenciją dar ankstyvose jo apraiškose, suteikiant pagalbą šeimai renkantis tinkamus vaiko auklėjimo būdus, siūlytina smurtą prieš vaiką vertinti ne tik baudžiamosios ar administracinės teisenos aspektu;
ir „žalos“ kriterijų kalbant apie fizines bausmes, atsižvelgiant, kad fizinės bausmės negali būti taikomos netyčia, taip pat atsižvelgiant į tai, kad lengvomis fizinėmis bausmėmis sukeliama žala yra latentinė, dažniausiai ji nesusijusi su žala vaiko fizinei sveikatai, o yra neigiamai veikianti vaiko savivertę bei jo socialinę elgseną – vaikas perima suaugusiųjų elgesį ir kilusius nesutarimus sprendžia smūgiais;
Teisės departamento pastabas (10.2.) dėl smurto apibrėžimo, ypač suderinamumo su apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu;
sveikatos organizacija (PSO) pažymi, kad nagrinėjant smurtą, būtina išeiti už policinės-teisinės sistemos ribų. Todėl smurto prieš vaikus analizės objektas turėtų išeiti už kriminalinės justicijos ribų ir apimti kur kas platesnį probleminių sričių ratą, būti orientuotas ne tik į bausmę, bet visų pirma į ankstyvąjį smurto užkardymą ir smurtinio elgesio prevenciją. Todėl vertintina ir latentinė, tiesiogiai nepamatuojama žala – psichosocialinė, kultūrinė, etinė ir k.t. Pasiūlymas:
daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichinis ir (ar) psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas, ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai.
Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma ir vaiko nepriežiūra, fizinė bausmė, taip pat bet koks smurtas vaiko atžvilgiu artimoje aplinkoje, taip, kaip jis suprantamas pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą“ Smurtu prieš vaiką nelaikomi veiksmai, kuriais vaiko atžvilgiu panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnės grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei ir to nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis, tačiau ši išimtis netaikoma, kai fizinę jėgą prieš vaiką naudojo asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas ir sukėlė šią siektą išvengti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“ Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį. 3.5 Žmogaus teisių komitetas,
11 N Seimo narių D. Šakalienės ir T. Tomilino pasiūlyta formuluotė naujam
jam aktualiais vaiko teisių įgyvendinimo klausimais mokykloje, viešuose renginiuose, jeigu tėvai ar kiti teisėti atstovai nedalyvauja. Siūlytina tikslinti šią formuluotę: Pasiūlymas:
11) vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo. Esminiai vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo sprendimai priimami ir jo nuomonė šiais klausimais išklausoma dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus atvejus, nustatytus įstatyme ar kai tai prieštarauja vaiko interesams.“ Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projekto 4 straipsnio 11 dalies formuluotę.
4.1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-04 * Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-354 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti 4.2 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-04 * Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kiek lėšų reikės įstatymų projektams įgyvendinti, t.y. aiškinamajame rašte grafoje „12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)“ nurodyta, kad Įstatymų projektams Nr. 1, 5, 6 ir 7 įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka tam reikalingų lėšų paskaičiavimus. Vyriausybė teikdama išvadą dėl projektų (2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 487) taip pat nenurodė konkrečių lėšų poreikio, tik pažymėdama, kad siekiant užtikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir su juo susijusių teisės aktų projektų nuostatų įgyvendinimą, vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai reikalingos papildomos lėšos bus numatytos Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (6 p.). Preliminarus galimai prireiksiančių lėšų poreikis nurodytas tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte, teigiant, kad ypatingas dėmesys atkreiptinas į papildomų lėšų poreikio užtikrinimą tiek centriniu, tiek savivaldybių lygmenimis, nes minėtuose įstatymuose numatytas ne tik vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos reorganizavimas ir centralizavimas, kuris preliminariais paskaičiavimais pareikalaus iki 14 mln. eurų, bet ir prevencinio bei socialinio darbo organizavimo stiprinimas savivaldybėse.
Pažymėtina, kad konkretus lėšų poreikis įstatymų leidėjui turi būti žinomas ir teikiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Juolab, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų yra neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pritarti. 4.3 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-04 * Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017 m. birželio 28 d. posėdyje svarstydamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą reg. Nr. XIIIP-354, atsižvelgdamas į teikiamo projekto (bei lydimųjų) tikslus, siūlomo įtvirtinti reguliavimo neaiškumus, galimas taikymo problemas, taip pat ypatingą dėmesį atkreipdamas į gautų pastabų ir pasiūlymų svarbą, nusprendė daryti pertrauką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir lydimųjų projektų Nr. XIIIP-355
Įstatymų projektams tobulinti.
Pagrindiniam komitetui nepritarus aukščiau nurodytam Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui, be teikiamų pasiūlymų atskiriems projekto straipsniams, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektas (bei atskirų subjektų teikiami siūlymai jam) sistemiškai nedera su kitais teisės aktais, projekte gausu kitų teisės aktų (net ir poįstatyminių) reguliavimo sričiai priskirtų, o taip pat deklaratyvių, neturinčių teisinio krūvio nuostatų. Todėl projekto tobulinimo etape turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys į Teisės departamento pastabą, kad joks įstatymas neveikia izoliuotai nuo kitų. Priešingai – įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais sisteminiais ryšiais. Įstatymai taikomi ne pavieniui, o sistemiškai. Konkretaus įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas. Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali sukurti teisės normų kolizijas.
Šiame kontekste taip pat ypatingas dėmesys atkreiptinas į teisėkūros principus, t.y.: proporcingumo (reiškiančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti); aiškumo (reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas) ir be abejo sistemiškumo (reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.). Pritarti. Komitetas iš esmės patobulino įstatymo projektą. 4.4 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
12 Argumentai: Vaiko atstovų pagal įstatymą ir atstovų kitais pagrindais (pavyzdžiui, atstovaujant sandorio pagrindu) teisės ir pareigos nėra ir negali būti tokios pačios, todėl Projektu siūloma Vaiko atstovų pagal įstatymą sąvoka koreguotina, atsisakant žodžių „ir kiti teisėti vaiko atstovai“. Be to, nuostata tobulintina atsižvelgiant į 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią CK 3.250 straipsnio 4 dalies redakciją (įstatymas Nr. XIII-241), nustatančią, kad „Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra vaiko, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymus tol, kol šiam vaikui paskiriamas globėjas ar rūpintojas.“ (14 straipsnis, keičiantis CK 3.250 straipsnį). Pasiūlymas: „9.
Pasiūlymas: „9. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, vaiką įvaikinus - įtėviai, nustačius globą ar rūpybą - globėjai ar, rūpintojai, įstatymų nustatytais atvejais – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir kiti teisėti vaiko atstovai.“ Pritarti Atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalį. 4.5 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
13 Pasiūlymas:
„3) seksualinis smurtas – tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžiamos
seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija, vaiko išnaudojimas pornografijai ar disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę ir kitos vaiko seksualinio išnaudojimo formos.“ Pritarti. Atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punktą.
4.6 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
4 Siūlomas teisinis reguliavimas turi būti suderintas su LR biomedicinių tyrimų etikos įstatymo Nr.VIII-1679 nuostatomis, detaliai reglamentuojančiomis vaikų, kurie priskirtini pažeidžiamiems asmenims, dalyvavimą biomedicininiame tyrime. Vadovaujantis LR biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 6 str. 3 d. klinikinius tyrimus su pažeidžiamais asmenimis leidžiama atlikti tik šiais atvejais:
1) kai klinikinį tyrimą įmanoma atlikti tik su pažeidžiamais asmenimis ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime tiriamajam duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su klinikiniu tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai;
2) kai klinikinį tyrimą įmanoma atlikti tik su pažeidžiamais asmenimis ir klinikinis tyrimas yra tiesiogiai susijęs su tiriamojo sveikatos būkle ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime bus naudingas tyrime nedalyvaujančių asmenų grupei, kuriai priklauso tiriamasis, ir tiriamajam klinikinio tyrimo tikslu taikomi intervenciniai tyrimo metodai kelia nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai;
3) kai klinikinis tyrimas tiesiogiai susijęs su tiriamojo gyvybei pavojų keliančia arba sekinančia sveikatos būkle, kurios atveju nėra pakankamos asmens sveikatos priežiūros, ir yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime tiriamajam duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su klinikiniu tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. To paties įstatymo
būti suteikta šio straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija.
Dėl vaiko dalyvavimo biomedicininiame tyrime asmens sutikimą dalyvauti tyrime duoda vaiko atstovai pagal įstatymą, tačiau jeigu vaikas, gebantis suprasti jam pateiktą informaciją, pareiškia norą nedalyvauti biomedicininiame tyrime ar, jeigu vaikas tokiame biomedicininiame tyrime jau dalyvauja, jame nebedalyvauti, vaiko dalyvavimas tyrime nepradedamas ar nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja paties vaiko interesams. Ar vaiko noras nedalyvauti tyrime neprieštarauja vaiko interesams, sprendžia vaiko atstovai pagal įstatymą, atsižvelgdami į tyrėjo nuomonę. Kai biomedicininiame tyrime dalyvauja vaikai, priimant sprendimą dėl pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimo išdavimo Lietuvos bioetikos komiteto posėdyje dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. Vaiko dalyvavimo biomedicininiame tyrime tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasiūlymas: Projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. Vaiko dalyvavimas biomedicininiame tyrime galimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.“ Pritarti. Atitinkamai patikslintas įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punktą.
4.7 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
5 * Argumentai: Projekto 24 straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti, kad „Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas“ Projektas turi būti patobulintas atsisakant šios nuostatos. Nes jos nepašalinus iš įstatymo projekto, ji galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad “Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, 3 daliai, kad „Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.“ bei 109 straipsnio 1-3 dalims, kurios numato, kad “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.” Tai savo išvadoje pažymėjo ir Teisės departamentas. Pasiūlymas:
„5. Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką
ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir
(ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas.“ Pritarti.
4.8 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Projekto 27 straipsnio 1 daliai pateiktas pastabas bei atskirus siūlymus vardinti konkrečias nusikalstamas veikas, įtvirtintas Baudžiamajame kodekse, manytina, kad atskirų veikų vardinimas Projekto 27 straipsnio 1 dalyje neturėtų papildomo teisinio krūvio, o tik apsunkintų teisės aktą, tuo pažeidžiant teisės akto glaustumo ir aiškumo principus, siūlytina 1 dalį dėstyti taip: „1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.“ Pritarti. Atitinkamai patikslinta įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalis. 4.9 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1 Siūlytina palikti šiuo metu galiojančią Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57¹ straipsnio redakciją, įtvirtinančią, asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimus, nes ji priimta neseniai ir yra išsamiai išdiskutuota. Taip pat pritartina Projekto siūlymui papildyti nuostatą žodžiais „kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus“: „1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:“ Pritarti iš dalies. Iš esmės pritarta pasiūlymui. Tik atsižvelgiant į komiteto posėdžių ir klausymų metu išsakytas pastabas bei Lietuvos teisės instituto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narių D.Šakalienės ir T.Tomilino išdėstytą nuomonę bei pateiktus pasiūlymus, siūlome nustatyti
savanorišką ar individualią veiklą, susijusią su vaikais. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalį. 4.10 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-0432 Argumentai: 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiose Civilinio kodekso pataisose (įstatymas Nr. XIII-241), įtvirtinama nauja globos (rūpybos) rūšis – globa (rūpyba) globos centre.
Ši globos rūšis iš kitų išsiskiria tam tikrais ypatumais, pavyzdžiui, nustačius globą (rūpybą) globos centre vaikas gali būti perduotas gyventi ir prižiūrėti kitam asmeniui, t.y. budinčiam globotojui (CK 3.271 straipsnio, nustatančio vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas, 2 d. bus įtvirtinta, kad tam, tikrais įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui). Todėl atitinkamai turi būti patikslinta Projekto 31 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu tėvų asmeninės teisės ir pareigos negali būti perduotos kitiems asmenims. Sprendžiant klausimą dėl tėvų išvykusių ir gyvenančių atskirai, turėtų būti taikomas laikinosios globos institutas. Siūlytina atsisakyti 31 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pasiūlymas: „31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
ir pareigas perduoti kitiems asmenims., o Kkitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims galima tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. 2. Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai).“ Pritarti. 4.11 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-09-0442 Argumentai:
Įstatymo 42 straipsnio „Kreipimasis į teismą dėl leidimo vaiką paimti“ 1 dalyje nurodoma, kad prašymas paimti vaiką nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje, nustatančio supaprastinto proceso taisykles, nustatyta tvarka.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą proceso tikslas nėra pozityvus, nes šio leidimo pasekmė yra vaiko atskyrimas nuo tėvų (atstovų pagal įstatymą). Todėl be kita ko, manytina, jog CPK XXXIX skyrių taikant be jokių išimčių, ir neatsižvelgiant į tai kokios teisinės reikšmės klausimas yra sprendžiamas, t.y.: nenustačius privalomo bylos žodinio nagrinėjimo; nenustačius imperatyvo išklausyti vaiko nuomonės, jei tai yra įmanoma; nenustačius imperatyvo pagal galimybes išklausyti vaiko atstovų pagal įstatymą; nenustačius teisės apskųsti teismo nutartį, kuria leidimas paimti vaiką būtų išduodamas, turėtų būti vertinama, jog siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucijos nuostatų, tiesiogiai įtvirtinančių valstybės globą šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei (Konstitucijos 38 straipsnis) ir kiekvieno asmens teisę į teisingą teismą (Konstitucijos 30 straipsnis). Pasiūlymas:
Projekto nuostatos turi būti sistemiškai tobulinamos, atsižvelgiant į Komiteto pateiktus pasiūlymus dėl teismo leidimo paimti vaiką reglamentavimo lydimuosiuose Civilinio kodekso ir Civilinio proceso pakeitimų projektuose reg. Nr. XIIIP-356 ir reg. Nr. XIIIP-357. Pritarti. 4.12 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
45 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklos tikslus, pritarė LR vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymui, kad Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba būtų prie Vyriausybės, o ne prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasiūlymas: „5) Taržinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybės;“. Pritarti.
Pritarti. 4.13 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklos tikslus, pritarė LR vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymui, kad Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba būtų prie Vyriausybės, o ne prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasiūlymas: Projekto
ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės“. Pritarti. 4.14 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
3 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklos tikslus, pritarė LR vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymui, kad Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba būtų prie Vyriausybės, o ne prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasiūlymas: Projekto
ministerija“ įrašyti „Vyriausybė“. Pritarti. 4.15 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
5 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos veiklos tikslus, pritarė LR vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymui, kad Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba būtų prie Vyriausybės, o ne prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasiūlymas: Projekto
ministerijos“ įrašyti „Vyriausybės kanceliarija“. Pritarti. Šios straipsnio dalies siūloma atsisakyti kaip perteklinės. 4.16 Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1 P Projekto įsigaliojimo data derintina su lydimojo Civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-356 ir su lydimojo Civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-357 įsigaliojimo data.
XIIIP-357 įsigaliojimo data. Komitetas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso pataisas (įstatymas Nr. XIII-241) ir Civilinio proceso kodekso pataisas (įstatymas Nr. XIII-242), įsigaliosiančias 2018 m. sausio d. atkreipia dėmesį į tai, kad paketo projektai, negali įsigalioti anksčiau nei
keičia kai kuriuos straipsnius, kurių pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad projektų paketu siūloma iš esmės pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą bei atkreipiant dėmesį į šiai pertvarkai po įstatymų priėmimo reikalingą pasirengimo laikotarpį, turi būti imtasi visų priemonių, kad dėl per trumpo laiko pertvarkai iš esmės nenukentėtų vaikai. Todėl siūlytina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.1234 pakeitimo įstatymo bei lydimųjų projektų įsigaliojimo data – 2018 m. liepos 1 d. Atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186, 188, 272, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-217, kuriuo siekiama sumažinti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui, apginti jo interesus, užtikrinti sudėtingų, specialių žinių reikalaujančių ikiteisminių tyrimų kokybę, nepilnamečių apklausos profesionalumą, galintį turėti lemiamą įtaką smurtautojo nuteisimui, įsigalios 2018 m. liepos 1 d. Pasiūlymas: „2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 2018 m. liepos 1 d.“. Pritarti. 5. Žmogaus teisių komitetas, 2013-10-02 * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354:
Projektą atmesti Nepritarti. Komitetas projektą svarsto kartu su naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektu Nr. XIIIP-354, atitinkamos įstatymo projekto XIIP-321 nuostatos, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, inkorporuotos į naujos redakcijos projektą (žr. komiteto patobulintą įstatymo projektą). 6.
6Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2015-10-15 * Pastaba projektui XIIP-321, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354: Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 47¹ ir 56¹straipsniais įstatymą projektą XIIP-321 sujungti su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.I-1234 pakeitimo įstatymo projektu XIIP-2931 ir tobulinti pagal gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti. 7. Sveikatos reikalų komitetas, 2014-07-09 * Pastaba projektui XIIP-606(2), kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-354: grąžinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XIIP-606(2) iniciatoriams patobulinti. Nepritarti. Komitetas tam tikras šio projekto nuostatas inkorporavo į projektą Nr. XIIIP-354(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-354(2) (projektas Nr. XIIIP-354 sujungtas su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 47¹ir 56¹straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIP-321, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-473, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-606(2)) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė [1] Jungtinių Tautų Organizacijos 1989 m. lapkričio 20 d.
Vaiko teisių konvencijos 3, 7, 9, 10 straipsniai; Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsniai. [2]
sprendimo byloje E.B. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 43546/02) 86 punktas. [3] Ibid, 73 punktas. [4]
pažeidimo ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje 2 paragrafas. 2012/C 136 E/10. [5] Pvz., žr. Laužikas, E. Šeimos bylų nagrinėjimo procesiniai ypatumai (teoriniai ir praktiniai aspektai). Seminarų medžiaga. Interaktyvus. Prieiga per internetą: http://www.vaikoteises.lt/media/file/Seimos%20bylos.pdf.