Projekto lyginamasis variantas
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 201 dalimi:
„201 . Žemės ūkio rizikos valdymo fondas – kaip žemės ūkio veiklos subjektų tarpusavio pagalbos fondas veikianti asociacija arba kooperatinė bendrovė, vykdanti žemės ūkio veiklos subjektų prarastų pajamų kompensavimo veiklą, kurioje savanoriškai dalyvauja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkanti Europos Sąjungos teisės aktų keliamus reikalavimus paramą pagal žemės ūkio veiklos subjektų pajamų stabilizavimo priemonę siekiantiems gauti subjektams ir akredituota kompetentingos institucijos.“ 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti
9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 9 straipsnis. Rizikos valdymo priemonės žemės ūkyje
1Žemės ūkio rizikos valdymo priemonės, skirtos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kompensuoti:
emės ūkio rizikos valdymo fondai, siekdami būti akredituoti, be atitikties Europos Sąjungos teisės aktų keliamiems reikalavimams paramą pagal žemės ūkio veiklos subjektų pajamų stabilizavimo priemonę siekiantiems gauti subjektams, taip pat turi turėti žemės ūkio rizikos valdymo fondo organo, atliekančio visų žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių susirinkimo funkcijas, patvirtintas ir žemės ūkio rizikos valdymo fondo interneto svetainėje viešai paskelbtas lėšų kaupimo ir naudojimo taisykles, nustatančias įmokų į žemės ūkio rizikos valdymo fondą ir išmokų iš jo dydžio apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką, lėšų administravimo tvarką, tapimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariu ir išėjimo iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo bei atsiskaitymo su žemės ūkio rizikos valdymo fondo dalyviais tvarką, sankcijų žemės ūkio rizikos valdymo fondo dalyviams dėl jų aplaidumo sprendžiant su žemės ūkio rizikos valdymo fondo veikla susijusius klausimus taikymo tvarką. 4. Ž emės ūkio rizikos valdymo fondų lėšas sudaro:
1) žemės ūkio rizikos valdymo fondų dalyvių įmokos;
2) pajamos, gautos iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius;
3) kitos teisėtai įgytos lėšos. 5. Žemės ūkio rizikos valdymo fondų lėšos naudojamos:
1) išmokoms žemės ūkio rizikos valdymo fondų dalyviams mokėti;
2) žemės ūkio rizikos valdymo fondų administravimo sąnaudoms padengti;
3) žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšų investavimui į vertybinius popierius arba terminuotus indėlius;
4) žemės ūkio rizikos valdymo fondų audito išlaidoms padengti. 6. Žemės ūkio rizikos valdymo fondų veikla kasmet audituojama nepriklausomo auditorius arba audito įmonės, atrenkamų Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (priklausomai nuo žemės ūkio rizikos valdymo fondo teisinės formos) nustatyta tvarka. 7.
rizikos valdymo fondai likviduojami Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (priklausomai nuo žemės ūkio rizikos valdymo fondo teisinės formos) nustatyta tvarka. Likusios likviduoto žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšos grąžinamos žemės ūkio rizikos valdymo fondo dalyviams proporcingai jų sumokėtoms įmokoms, atskaičius administravimo kaštus . “
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki 2019 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. IX-987 2, 7, 9 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 201 dalimi:
„201 . Žemės ūkio rizikos valdymo fondas – savanoriška žemės ūkio veiklos subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.“ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 7 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu:
„8) žemės ūkio rizikos valdymo priemonės, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 36 str. 1 d. a ir c p.“
2Buvusį 7 straipsnio 2 dalies 8 punktą laikyti atitinkamai 9 punktu. 9 ) kitos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos priemonės. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti
9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
2Valstybės pagalbos žemės ūkiui priemonė –dalies žemės ūkio veiklos subjektų sumokėtos draudimo įmokos sumos atlyginimas – įgyvendinama Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. „ 9 straipsnis. Žemės ūkio rizikos valdymo fondų tinkamumo sąlygos valstybės ir Europos Sąjungos paramai gauti. 1. Žemės ūkio rizikos valdymo fondų kūrimo sąlygos:
1) ž emės ūkio rizikos valdymo fondai kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų;
2) ž emės ūkio rizikos valdymo fondai turi turėti:
a) tarpusavio pagalbos tikslui skirtą nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą;
b) administratorių (sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms susijusioms su žemės ūkio rizikos valdymo fondo tvarkymu);
c) vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 39 str.
1305/2013 39 str. 3 dalimi patvirtintas ir viešai paskelbtas ž emės ūkio rizikos valdymo fondo veiklai skirtas taisykles, nustatančias: lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą; įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą bei išmokėjimą; tapimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariu ir išėjimo iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo sąlygas; informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą; prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar neišmokėjimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariams dėl jų aplaidumo sąlygas; žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl žemės ūkio rizikos valdymo fondo veiklos. 2. Žemės ūkio rizikos valdymo fondų lėšas sudaro:
1) žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių įnašai ;
2) pajamos, gautos iš ž emės ūkio rizikos valdymo fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius (negali būti investuojamos lėšos, nurodytos šios dalies 3 punkte);
arama, teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų;
4) juridinių bei fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai;
5) kitos teisėtai įgytos lėšos. 3. Žemės ūkio rizikos valdymo fondų veiklai kasmet atliekamas nepriklausomas auditas. 4. Ž emės ūkio rizikos valdymo fondų atitiktį paramos reikalavimams vertina ir veiklos susijusios su paramos panaudojimu ž emės ūkio rizikos valdymo fondų narių prarastų pajamų kompensavimui stebėseną Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka vykdo institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę. Žemės ūkio rizikos valdymo fondui neatitikus šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų p arama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų neteikiama. 5. Žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastų pajamų kompensacija mokama įvertinus visus galimus finansavimo šaltinius ir negali viršyti prarastų pajamų dydžio. 6.
arama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų skiriama tik tuo atveju, jei pajamų sumažėjimas viršija 30 proc. atskiro žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Pajamos yra įplaukų, kurias žemės ūkio veiklos subjektas gauna iš rinkos, įskaitant bet kokios formos viešąją paramą, suma, atskaičius sąnaudas. Iš ž emės ūkio rizikos valdymo fondo žemės ūkio veiklos subjektui mokamomis prarastų pajamų kompensacijomis kompensuojama mažiau kaip 70 proc. pajamų, prarastų tais metais, kuriais žemės ūkio veiklos subjektas įgyja teisę gauti šią paramą. 7. Žemės ūkio rizikos valdymo fondams nutraukus veiklą sukauptos žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšos grąžinamos žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariams proporcingai jų sumokėtoms įmokoms, atskaičius administravimo kaštus . Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos gautos ir žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastoms pajamoms kompensuoti nepanaudotos paramos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų lėšos grąžinamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.“
Papildyti priedą 3 punktu: „
m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL 2013 L 347, p. 487). “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ne vėliau kaip iki
2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 201 dalimi: „201 . Žemės ūkio rizikos valdymo fondas – savanoriška žemės ūkio veiklos subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) administruoja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1183 (OL 2017 L 171, p. 100) , (toliau
Tarybos reglamente (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (OL 2014 L 317, p. 56)
straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 7 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu:
„
8) žemės ūkio rizikos valdymo priemonės, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 36 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose; “. 2. Buvusį 7 straipsnio 2 dalies 8 punktą laikyti 9 punktu. 4 straipsnis.
4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:9 straipsnis. Rizikos valdymo priemonės žemės ūkyje
sumokėtos draudimo įmokos sumos atlyginimas – įgyvendinama Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. „
valdymo fondų lėšų struktūra, administravimas, tinkamumo sąlygos valstybės ir
apskaičiavimas, valstybės ir Europos Sąjungos paramos panaudojimas ir priežiūra
1Žemės ūkio rizikos valdymo fondų kūrimo sąlygos:
veiklos subjektų;
tvarkomą sąskaitą;
nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms susijusioms su žemės ūkio rizikos valdymo fondo tvarkymu);
ir viešai institucijos, atsakingos už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę interneto svetainėje paskelbtas žemės ūkio rizikos valdymo fondo veiklos taisykles, nustatančias: fondo lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą; įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą ir mokėjimą; tapimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariu ir išėjimo iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo sąlygas; informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą; prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariams dėl jų aplaidumo sąlygas; žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl žemės ūkio rizikos valdymo fondo veiklos. 2.
2Žemės ūkio rizikos valdymo fondų lėšas sudaro:
vertybinius popierius arba palūkanų už terminuotus indėlius (negali būti investuojamos lėšos, nurodytos šios dalies 3 punkte);
fondų lėšų;
. Žemės ūkio rizikos valdymo fondų atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams vertina ir veiklos susijusios su valstybės ir Europos Sąjungos paramos panaudojimu žemės ūkio rizikos valdymo fondų narių prarastoms pajamoms kompensuoti stebėseną Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka atlieka institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę. Žemės ūkio rizikos valdymo fondui, kuris neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, parama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų neteikiama. 4 . Parama žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariui, žemės ūkio veiklos subjektui iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų skiriama tik tuo atveju, kai pajamų sumažėjimas viršija 30 procentų atskiro žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų. Pajamos yra įplaukų, kurias žemės ūkio veiklos subjektas gauna iš rinkos, įskaitant bet kokios formos viešąją paramą, suma, atskaičius sąnaudas. Iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo žemės ūkio veiklos subjektui mokamomis prarastų pajamų kompensacijomis kompensuojama ne daugiau kaip 70 procentų pajamų, prarastų tais metais, kuriais žemės ūkio veiklos subjektas įgyja teisę gauti šią paramą. 5.
įvertinus gautą valstybės ir Europos Sąjungos paramą ir negali viršyti prarastų pajamų dydžio. 6. Žemės ūkio rizikos valdymo fondo, kuris nutraukė veiklą, lėšos grąžinamos žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariams proporcingai jų sumokėtiems įnašams . Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos gautos ir žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastoms pajamoms kompensuoti nepanaudotos paramos lėšos (iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir
(arba) Europos Sąjungos fondų lėšų) grąžinamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.“
pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo priedas
12009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB,
nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL 2009 L 309, p. 71) . 2. 2013 m. vasario 5 d. Europos Tarybos ir Parlamento reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL
. 3. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005. “
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
projekto tikslai ir uždaviniai Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika yra vis labiau orientuota į rinką, t. y. mažinamas valstybės intervencijos lygis, norima, kad žemės ūkio produkcijos gamintojų apsisprendimus ką gaminti veiktų rinkos signalai, o ne taikomos politikos priemonės. Be to, globalizuojantis prekybai, veikiant įvairiems geopolitiniams veiksniams bei susiduriant su klimato kaitos lemiamais reiškiniais (ilgalaikės liūtys, sausros ir kt.), žemės ūkio rinkos dalyvių pajamos tapo labai nestabilios, jie patiria didelius pajamų sumažėjimus, o tai kelia didelę grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui bei išlikimui. Rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl rizikos valdymas bei priemonių rizikai valdyti sukūrimas tampa labai svarbiu žemės ūkio politikos tikslu. Pažymėtina, kad rizikos valdymo problema yra aktuali tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES ir ne ES šalyse. Viena iš kitose šalyse egzistuojančių rizikos mažinimo priemonių yra žemdirbių savitarpio pagalbos fondai. Apie tokių fondų kūrimosi svarbą diskutuojama tiek ES įvairiose institucijose, tiek Lietuvoje žemdirbių organizacijose bei valstybės institucijose. Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) rengiamas atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 102.4 papunktį, kuriame nustatyta, jog „žemės ūkio gamybos rizikai mažinti skatinsime kurti sektorinius žemės ūkio rizikos draudimo fondus.
Jų tikslas – nedidelėmis sąnaudomis pasiūlyti ūkininkams ir kitiems žemės ūkio rinkos dalyviams draudimą nuo gamtinių veiksnių ir kainų svyravimo rinkose lemiamų grėsmių pajamoms, kartu sumažinant valstybės paramos poreikį. Tokie fondai turi būti kuriami privačia iniciatyva, jų veikla pagrįsta privačiomis įmokomis, kritiniais atvejais prisidedant ir valstybei [...], bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, suplanuotą 4.5.1 darbo veiksmą „5. Žemės ūkio gamybos rizikų valdymas įsteigiant rizikų valdymo fondą“. Šio įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondus (tarpusavio pagalbos fondus) (toliau – rizikos valdymo fondas, fondas), kurti rizikos valdymo fondų paramos priemones bei teikti valstybės paramą šiems rizikos valdymo fondams. Įstatymo projekte sudaroma galimybė žemdirbių iniciatyva steigti bendrus žemės ūkio veiklos subjektų savitarpio pagalbos fondus arba pagal žemės ūkio veiklos sektorius, kadangi kainų svyravimo bei neigiama klimato kaitos rizika ne visus sektorius paliečia vienodai ir ne visiems sektoriams daro tokį patį poveikį. Iš rizikos valdymo fondo lėšų bus galima kompensuoti dėl rinkos veikimo sutrikdymo bei nedraudžiamų įvykių atsiradusį žemės ūkio veiklos subjektų pajamų praradimą, t. y., jeigu pajamų sumažėjimas viršija 30 proc. atskiro ūkininko vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.
Pajamų sumažėjimas minėtu dydžiu nurodytas
Tarybos reglamento (ES) Nr.1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL 2013 L 347, p. 487), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/288 (OL 2019 L 53, p. 14), 39 straipsnyje. Pavyzdžiu galėtų būti pieno gamyba, kuri yra viena iš tų žemės ūkio veiklos sektorių, kur žemdirbių savitarpio pagalbos fondas galėtų padėti spręsti rizikos dėl pieno gamintojų pajamų sumažėjimo problemas. Pastaraisiais metais pieno gamybos sektorius susidūrė su dideliais kainų svyravimais. 2014 m. rugpjūtį Rusijos Federacijai paskelbus žemės ūkio produktų importo embargą, 2015 m. balandį panaikinus ES šalyse taikytas pieno pardavimo kvotas bei krentant pasaulinėms pieno gaminių kainoms, pieno gamintojai pateko į ilgalaikį 2014–2016 m. krizinį laikotarpį. 2015–2016 m. pieno gamintojų pajamos už parduotą pieną buvo 22
proc. mažesnės, palyginti su trejų praėjusių metų gautų pajamų vidurkiu (2012–2014 metų). Siekiant palaikyti pieno gamintojų pajamas, pieno gamintojams 2014–2016 m. buvo išmokėta 95,6 mln. Eur (iš jų: 38,8 mln. Eur skirta iš ES biudžeto, 56,8 mln. Eur iš Lietuvos valstybės biudžeto).
Pastebima, kad pieno sektoriuje kriziniai laikotarpiai kartojasi kas 5 metus, nors manoma, kad rinka gali tapti dar labiau kintanti dėl gilėjančios globalizacijos, klimato kaitos veiksnių ir įtemptos pasaulinės geopolitinės situacijos. 2017 m. II pusm. Lietuvos pieno sektoriaus rinkos dalyviai rengė pieno sektoriaus plėtros strategijos gaires. Rizikos valdymo problema buvo iškelta kaip viena iš svarbiausių nedelsiant spręstinų pieno sektoriaus problemų, o rizikos fondo kūrimas buvo pažymėta kaip priemonė, galinti išspręsti šią problemą. Pažymėtina, kad žemės ūkio veiklos subjektų pajamų svyravimai pastebimi ir kituose, pvz., augalininkystės sektoriuose: grūdų sektoriaus pajamų sumažėjimas buvo stebimas dėl 2006 m., 2010 m. buvusių nepalankių meteorologinių reiškinių; 2009 m. javų grūdai buvo supirkti 35,5 proc. pigiau, lyginant su ankstesniais metais dėl grūdų pertekliaus rinkoje; 2017 m. didelius derliaus nuostolius sąlygojo šalyje užsitęsusios liūtys, dėl kurių žuvo arba buvo nepasėti 291 772 ha žieminių pasėlių. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 3D-707 „Dėl projekto inicijavimo“ buvo inicijuotas projektas ,, Žemės ūkio gamybos rizikų valdymas įsteigiant rizikų valdymo fondą“ (toliau – projektas). Minėto projekto tikslas: rizikos valdymo fondo steigimo ir veikimo koncepcijos parengimas, teisės aktų projektų parengimas ir būtinų veiksmų, kad būtų galima steigti rizikos valdymo fondus ir sukurti jų paramos priemones, atlikimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Žemės ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro inicijuoto projekto valdymo grupės (vadovas Strateginių pokyčių valdymo grupės vyriausiasis patarėjas Vygantas Katkevičius, tel.
239 1077, el. p. [email protected] ) nariai – Žemės ūkio ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus (vedėjas Andrius Burlėga, tel. 239 1283, el. p. [email protected] ) vyr. specialistė Jolanta Oleškevič, tel. 239 1251, el. p. [email protected] , ir Strateginių pokyčių valdymo grupės (vadovė Virginija Žoštautienė, tel. 239 8421, el. p. virginija.zostautiene @zum.lt ) patarėjas Edvardas Makšeckas, tel. 239 1083, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Įstatymo projekte aptarti klausimai šiuo metu nėra reguliuojami. Kitais teisės aktais nėra numatyta rizikos valdymo fondų steigimo, valdymo, administravimo ir likvidavimo tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Kaip jau buvo minėta pirmiau, jei bus priimtas įstatymo projektas, žemės ūkio veiklos subjektams bus sudarytos teisinės sąlygos kurti, iš kurių lėšų būtų kompensuojami žemės ūkio veiklos subjektų pajamų praradimai. Kadangi rizikos valdymo fondų veikloje dalyvaus patys žemės ūkio veiklos subjektai, prisiimdami dalį kaštų, susijusių su ekstremaliais reiškiniais, todėl tikimasi, kad bus sumažintas valstybės biudžeto lėšų naudojimo poreikis susidarius ekstremalioms situacijoms. Įstatymo projekte pateikta rizikos valdymo fondo sąvoka. Numatyta, kad rizikos valdymo fondus akredituoja ir veiklos stebėseną vykdo ž emės ūkio ministro įgaliota kompetentinga institucija žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.
F ondai, siekdami būti akredituoti, be atitikties Europos Sąjungos teisės aktų keliamiems reikalavimams paramą pagal žemės ūkio veiklos subjektų pajamų stabilizavimo priemonę siekiantiems gauti subjektams, taip pat turi turėti žemės ūkio rizikos valdymo fondo organo, atliekančio visų žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių susirinkimo funkcijas, patvirtintas ir žemės ūkio rizikos valdymo fondo interneto svetainėje viešai paskelbtas lėšų kaupimo ir naudojimo taisykles, nustatančias įmokų į žemės ūkio rizikos valdymo fondą ir išmokų iš jo dydžio apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką, lėšų administravimo tvarką, tapimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariu ir išėjimo iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo bei atsiskaitymo su žemės ūkio rizikos valdymo fondo dalyviais tvarką, sankcijų žemės ūkio rizikos valdymo fondo dalyviams dėl jų aplaidumo sprendžiant su žemės ūkio rizikos valdymo fondo veikla susijusius klausimus taikymo tvarką. Be to, įstatymo projekte nurodyta, kad fondo lėšas sudarys: 1) žemės ūkio rizikos valdymo fondų dalyvių įmokos; 2) pajamos, gautos iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius; 3) kitos teisėtai įgytos lėšos. Pažymėtina, kad siekiant didinti fondo lėšas, įstatymo projekte numatyta galimybė investuoti į vertybinius popierius, taip pat gauti palūkanas už terminuotus indelius, t. y. investuoti į mažos rizikos finansines priemones . Remiantis įstatymo projektu, fondo lėšos gali būti naudojamos kompensacijoms fondų dalyviams mokėti, administravimo sąnaudoms ir audito išlaidoms padengti.
Fondo lėšos galės būti naudojamos:
1) išmokoms žemės ūkio rizikos valdymo fondų dalyviams mokėti; 2) žemės ūkio rizikos valdymo fondų administravimo sąnaudoms padengti; 3) žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšų investavimui į vertybinius popierius arba terminuotus indėlius; 4) žemės ūkio rizikos valdymo fondų audito išlaidoms padengti. Įstatymo projekte numatyta, kad rizikos valdymo fondų veikla kasmet audituojama nepriklausomo auditoriaus ar audito įmonės, atrenkamų Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (priklausomai nuo teisinės formos) nustatyta tvarka. Rizikos valdymo fondai likviduojami Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka. Likusios likviduoto žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšos grąžinamos žemės ūkio rizikos valdymo fondo dalyviams proporcingai jų sumokėtoms įmokoms, atskaičius administravimo kaštus. Atsižvelgiant į tai, kad rizikos valdymo fondas būtų formuojamas pačių žemės ūkio veiklos subjektų įmokomis, t. y. žemės ūkio produkcijos gamintojai patys prisidėtų prie rizikos valdymo, pastariesiems atsirastų paskata domėtis pokyčiais rinkoje, analizuoti rinkos situaciją, daryti sprendimus, atsižvelgiant į rinkos signalus. Rizikos valdymo fondas padėtų suvaldyti krizines situacijas ūkio ar sektoriaus lygmeniu ir tuo pačiu būtų sumažinamas valstybės biudžeto lėšų poreikis įvykusių krizių nuostoliams kompensuoti. Papildžius Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą pajamų stabilizavimo priemone bei parengus ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinus rizikos valdymo priemonės įgyvendinimo taisykles, veikiantis rizikos valdymo fondas galės pretenduoti gauti ES paramą.
Remiantis 2010–2017 metų ūkių, gaminančių pieną, pajamų ir išlaidų analize, matyti, kad 2015–2016 metais pieno gamintojų pajamos buvo ženkliai sumažėjusios (sumažėjimas buvo didesnis negu 20 proc., palyginti su praėjusių trejų metų pieno gamybos pajamų vidurkiu). Pažymėtina, kad tų metų krizės padariniams sušvelninti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto buvo skirta 56,8 mln. Eur. Esant veikiančiam pieno gamybos rizikos valdymo fondui šiuos dvejus metus, pieno gamintojams būtų buvusi galimybė mokėti išmokas iš jo. Taip pat Įstatymo projektu atliekamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo
pobūdžio pakeitimas. Pažymėtina, kad ši priemonė laikoma valstybės pagalba žemės ūkiui ir jau įgyvendinama vadovaujantis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ susijusios su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3D-971 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
kompensavimo taisyklių patvirtinimo“. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Steigiant rizikos valdymo fondus, būtų sudarytos galimybės greičiau reaguoti į rinkos veikimo sutrikdymus, suvaldyti dėl rinkos kainų svyravimų susidariusias krizines situacijas, lemiančias žemės ūkio veiklos subjektų pajamų sumažėjimus, tuo tarpu atsiradusių nuostolių kompensavimas leis užtikrinti nepertraukiamą žemės ūkio veiklos vykdymą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų pakeitimų rengti nereikės . 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujos sąvokos ir terminai neapibrėžiami. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa bus papildyta pajamų stabilizavimo priemone, parengtos priemonės įgyvendinimo taisyklės, fondų akreditavimo reikalavimai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus įstatymo projektą, jo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Rizikos valdymo fondas kaip nurodyta reglamento (ES) 1305/2013 36 ir 39 straipsniuose, iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų galės gauti iki 70 proc. paramos šiai priemonei įgyvendinti. Rizikos valdymo fondo administravimo išlaidos trejus metus nuo rizikos valdymo fondo įkūrimo dalinai (iki 70 proc. intensyvumu) galės būti finansuojamos iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų, o vėlesniais metais – iš rizikos valdymo fonde sukauptų lėšų. Rizikos valdymo fondo lėšų (pieno ir grūdų sektoriams) kaupimo pavyzdys: sukaupiamos lėšos priklauso nuo dalyvių skaičiaus, žemės ūkio rizikos valdymo fondų dalyvių įmokos susiejamos su pajamomis. Darant prielaidą, kad žemės ūkio rizikos valdymo fondo įmoka sudarytų 0,5–1 proc. atskiro dalyvio pajamų (~2–5 Eur už toną grūdų; ~ 3 Eur už toną pieno) ir žemės ūkio rizikos valdymo fonde dalyvautų žemės ūkio veiklos subjektai, gaminantys ~ 50 proc. perdirbti tiekiamo pieno ir ~10 proc. grūdų kiekio, žemės ūkio rizikos valdymo fonde kasmet sukaupiamų lėšų suma galėtų sudaryti apie10 mln. Eur (iš jų dalyvių įmokos apie 3 mln. Eur (daugiau kaip 30 proc. fondo lėšų) ir iki 7 mln. Eur Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšos, (iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų)). 13.
išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „rizikos valdymo fondas“, „žemės ūkis“, „nuostolių kompensavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2, 7, 9
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika yra vis labiau orientuota į rinką, t. y. mažinamas valstybės intervencijos lygis, norima, kad žemės ūkio produkcijos gamintojų apsisprendimus ką gaminti veiktų rinkos signalai, o ne taikomos politikos priemonės. Be to, globalizuojantis prekybai, veikiant įvairiems geopolitiniams veiksniams bei susiduriant su klimato kaitos lemiamais reiškiniais (ilgalaikės liūtys, sausros ir kt.), žemės ūkio rinkos dalyvių pajamos tapo labai nestabilios, jie patiria didelius pajamų sumažėjimus, o tai kelia didelę grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui bei išlikimui. Rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl rizikos valdymas bei priemonių rizikai valdyti sukūrimas tampa labai svarbiu žemės ūkio politikos tikslu. Pažymėtina, kad rizikos valdymo problema yra aktuali tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES ir ne ES šalyse. Viena iš kitose šalyse egzistuojančių rizikos mažinimo priemonių yra žemdirbių savitarpio pagalbos fondai. Apie tokių fondų kūrimosi svarbą diskutuojama tiek ES įvairiose institucijose, tiek Lietuvoje žemdirbių organizacijose bei valstybės institucijose. Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) rengiamas atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
skatinsime kurti sektorinius žemės ūkio rizikos draudimo fondus.
Jų tikslas – nedidelėmis sąnaudomis pasiūlyti ūkininkams ir kitiems žemės ūkio rinkos dalyviams draudimą nuo gamtinių veiksnių ir kainų svyravimo rinkose lemiamų grėsmių pajamoms, kartu sumažinant valstybės paramos poreikį. Tokie fondai turi būti kuriami privačia iniciatyva, jų veikla pagrįsta privačiomis įmokomis, kritiniais atvejais prisidedant ir valstybei [...], bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, suplanuotą 4.5.1 darbo veiksmą
„5. Žemės ūkio gamybos rizikų valdymas įsteigiant rizikų valdymo fondą“. Šio įstatymo projekto
tikslas – sudaryti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus (toliau – rizikos valdymo fondas, fondas) paramai gauti. Iš rizikos valdymo fondo lėšų bus galima kompensuoti dėl rinkos veikimo sutrikdymo, ekstremalių meteorologinių reiškinių ar kitų įvykių atsiradusį žemės ūkio veiklos subjektų, fondų narių, pajamų praradimą, t. y., jeigu pajamų sumažėjimas viršija 30 proc. atskiro žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Pajamų sumažėjimas minėtu dydžiu nurodytas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL 2013 L 347, p. 487), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/288 (OL 2019 L 53, p. 14), 39 straipsnyje. Pavyzdžiu galėtų būti pieno gamyba, kuri yra viena iš tų žemės ūkio veiklos sektorių, kur žemdirbių savitarpio pagalbos fondas galėtų padėti spręsti rizikos dėl pieno gamintojų pajamų sumažėjimo problemas. Pastaraisiais metais pieno gamybos sektorius susidūrė su dideliais kainų svyravimais. 2014 m. rugpjūtį Rusijos Federacijai paskelbus žemės ūkio produktų importo embargą, 2015 m. balandį panaikinus ES šalyse taikytas pieno pardavimo kvotas bei krentant pasaulinėms pieno gaminių kainoms, pieno gamintojai pateko į ilgalaikį 2014–2016 m. krizinį laikotarpį. 2015–2016 m. pieno gamintojų pajamos už parduotą pieną buvo 22
gautų pajamų vidurkiu (2012–2014 metų). Siekiant palaikyti pieno gamintojų pajamas, pieno gamintojams 2014–2016 m. buvo išmokėta 95,6 mln. Eur (iš jų: 38,8 mln. Eur skirta iš ES biudžeto, 56,8 mln. Eur iš Lietuvos valstybės biudžeto). Pastebima, kad pieno sektoriuje kriziniai laikotarpiai kartojasi kas 5 metus, nors manoma, kad rinka gali tapti dar labiau kintanti dėl gilėjančios globalizacijos, klimato kaitos veiksnių ir įtemptos pasaulinės geopolitinės situacijos. 2017 m. II pusm. Lietuvos pieno sektoriaus rinkos dalyviai rengė pieno sektoriaus plėtros strategijos gaires. Rizikos valdymo problema buvo iškelta kaip viena iš svarbiausių nedelsiant spręstinų pieno sektoriaus problemų, o rizikos fondo kūrimas buvo pažymėta kaip priemonė, galinti išspręsti šią problemą.
Pažymėtina, kad žemės ūkio veiklos subjektų pajamų svyravimai pastebimi ir kituose, pvz., augalininkystės sektoriuose: grūdų sektoriaus pajamų sumažėjimas buvo stebimas dėl 2006 m.,
supirkti 35,5 proc. pigiau, lyginant su ankstesniais metais dėl grūdų pertekliaus rinkoje; 2017 m. didelius derliaus nuostolius sąlygojo šalyje užsitęsusios liūtys, dėl kurių žuvo arba buvo nepasėti 292 tūkst. ha žieminių pasėlių; 2019 m. sausra paveikė daugiau kaip 64 tūkst. ha pasėlių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Žemės ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Strateginių pokyčių valdymo grupės (vadovė Virginija Žoštautienė, tel. 239 8421, el. p. virginija.zostautiene @zum.lt ) vyriausiasis patarėjas Vygantas Katkevičius, tel. 239 1077, el. p. [email protected] , patarėjas Edvardas Makšeckas, tel. 239 1083, el. p. [email protected] ;
Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus (vedėjas Andrius Burlėga, tel. 239 1283, el. p. [email protected] ) patarėjas Modestas Važnevičius, tel. 239 1041, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Įstatymo projekte aptarti klausimai šiuo metu nėra reguliuojami. Kitais teisės aktais nėra numatyta rizikos valdymo fondų steigimo, valdymo, administravimo ir likvidavimo tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Kaip jau buvo minėta pirmiau, jei bus priimtas įstatymo projektas, žemės ūkio veiklos subjektams bus sudarytos teisinės sąlygos kurti fondus paramai gauti, iš kurių lėšų būtų kompensuojami žemės ūkio veiklos subjektų pajamų praradimai.
Įstatymo projekte pateikta rizikos valdymo fondo sąvoka. Numatyta, kad rizikos valdymo fondų atitiktį paramos reikalavimams vertina ir veiklos, susijusios su paramos panaudojimu ž emės ūkio rizikos valdymo fondų narių prarastoms pajamoms kompensuoti, stebėseną vykdo institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, t. y. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. F ondai, siekdami atitikti paramos skyrimo reikalavimus, turės būti kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų ir turėti:
a) tarpusavio pagalbos tikslui skirtą nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą;
b) administratorių (sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su žemės ūkio rizikos valdymo fondo tvarkymu);
c) patvirtintas ir viešai paskelbtas ž emės ūkio rizikos valdymo fondų veiklai skirtas taisykles, nustatančias lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą; įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą bei išmokėjimą; tapimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariu ir išėjimo iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo sąlygas; informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą; prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar neišmokėjimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariams dėl jų aplaidumo sąlygas; žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl žemės ūkio rizikos valdymo fondo veiklos.
Be to, įstatymo projekte nurodyta, kad fondo lėšas sudarys: 1) žemės ūkio rizikos valdymo fondų narių įnašai; 2) pajamos, gautos iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius (neinvestuojant valstybės ir ES paramos lėšų);
3) parama teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų; 4) juridinių bei fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai; 5) kitos teisėtai įgytos lėšos. Pažymėtina, kad siekiant didinti fondo lėšas, įstatymo projekte numatyta galimybė investuoti į vertybinius popierius, taip pat gauti palūkanas už terminuotus indėlius, t. y. investuoti fondo narių įnašus į mažos rizikos finansines priemones .
Papildžius Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą bei numačius ateinančio laikotarpio strateginiame dokumente paramai gauti pajamų stabilizavimo priemonę, bus parengtos ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos rizikos valdymo priemonės įgyvendinimo taisyklės, veikiantys rizikos valdymo fondai galės pretenduoti gauti ES paramą. Fondo lėšų panaudojimą turės nusistatyti fondo nariai. Fondo gautos paramos suteiktos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo tvarka bus nustatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos pajamų stabilizavimo priemonės paramos taisyklėse . Įstatymo projekte numatyta, kad rizikos valdymo fondų veikla kasmet audituojama nepriklausomo audito. Žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastų pajamų kompensacija mokama įvertinus visus galimus finansavimo šaltinius ir negali viršyti prarastų pajamų dydžio. Žemės ūkio rizikos valdymo fondams nutraukus veiklą, sukauptos žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšos grąžinamos žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariams proporcingai jų sumokėtoms įmokoms, atskaičius administravimo kaštus . Gautos ir žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastų pajamų kompensavimui nepanaudotos valstybės ar Europos Sąjungos fondų paramos lėšos grąžinamos į
9 straipsnio 2 dalies redakcinio pobūdžio pakeitimas. Išbraukiama valstybės pagalbos priemonė nebūtų naikinama, o kartu su rizikos valdymo fondais visa apimtimi patektų į įstatymo projekto 2 straipsniu pildomą 7 straipsnio 2 dalies 8 punktą – žemės ūkio rizikos valdymo priemonės, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 36 str.
1305/2013 36 str. 1 d. a ir c p. Pažymėtina, kad ši priemonė laikoma valstybės pagalba žemės ūkiui ir būtų toliau įgyvendinama vadovaujantis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3D-971 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 3D-236 „Dėl Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių patvirtinimo“. Siekiant patikslinti įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus, Įstatymo projektu atliekamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo priedo keitimas, papildantis įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašą 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL 2013 L 347, p. 487). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Steigiant rizikos valdymo fondus, būtų sudarytos galimybės žemės ūkio veiklos subjektams, dalyvaujantiems tarpusavio pagalbos sistemoje pajamų stabilizavimui, greičiau reaguoti į rinkos veikimo sutrikdymus, suvaldyti dėl rinkos kainų svyravimų susidariusias krizines situacijas, ekstremalių meteorologinių reiškinių ar kitų įvykių pasekmes, lemiančias žemės ūkio veiklos subjektų pajamų sumažėjimus, tuo tarpu atsiradusių nuostolių kompensavimas leis užtikrinti nepertraukiamą žemės ūkio veiklos vykdymą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su įstatymo projektu buvo parengti ir teikiami derinti su institucijomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektai, siekiant, kad išmokos iš fondų jų narių pajamoms stabilizuoti nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu bei pelno mokesčiu. Atsižvelgiant į gautą
žio10 d. Finansų ministerijos išvadą Nr. (14.12E-01)-5K-2003801)-6K-2002151, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektai neteikiami, kadangi išmokos iš fondų neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu bei pelno mokesčiu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Projektu apibrėžiama nauja sąvoka – žemės ūkio rizikos valdymo fondas
Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa bus papildyta pajamų stabilizavimo priemone, parengtos priemonės įgyvendinimo taisyklės, gairės fondų atitikimo reikalavimams paramai gauti. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus įstatymo projektą, jo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Rizikos valdymo fondas, kaip nurodyta reglamento (ES) 1305/2013 36 ir 39 straipsniuose, iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų galės gauti iki 70 proc. paramos šiai priemonei įgyvendinti.
Rizikos valdymo fondo administravimo išlaidos trejus metus nuo rizikos valdymo fondo įkūrimo iš dalies (iki 70 proc. intensyvumu) galės būti finansuojamos iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų, o vėlesniais metais – iš žemės ūko rizikos valdymo fonde sukauptų lėšų. Rizikos valdymo fondo lėšų (pieno ir grūdų sektoriams) kaupimo pavyzdys: sukaupiamos lėšos priklauso nuo dalyvių skaičiaus; žemės ūkio rizikos valdymo fondų dalyvių įmokos susiejamos su pajamomis. Darant prielaidą, kad žemės ūkio rizikos valdymo fondo įmoka sudarytų 0,5–1 proc. atskiro dalyvio pajamų (~2–5 Eur už toną grūdų; ~ 3 Eur už toną pieno) ir žemės ūkio rizikos valdymo fonde dalyvautų žemės ūkio veiklos subjektai, gaminantys ~ 50 proc. perdirbti tiekiamo pieno ir ~10 proc. grūdų kiekio; žemės ūkio rizikos valdymo fonde kasmet sukaupiamų lėšų suma galėtų sudaryti apie10 mln. Eur (iš jų dalyvių įmokos apie 3 mln. Eur (daugiau kaip 30 proc. fondo lėšų) ir iki 7 mln. Eur Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšos (iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „rizikos valdymo fondas“, „žemės ūkis“, „nuostolių kompensavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2019-06-17
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Taigi teikiamu projektu siekiama nustatyti, kad fondo dalyvių patirti nuostoliai būtų kompensuojami fondo kaip juridinio asmens turtu. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas reguliavimas prieštarauja Civilinio kodekso, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Asociacijų įstatymo nuostatoms. Vadovaujantis Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kooperatinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Vadovaujantis Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, asociacijai draudžiama neatlygintinai perduoti asociacijos turtą nuosavybėn asociacijos nariui , valdymo ir kolegialių organų nariui, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui, ar trečiajam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad „paramos“ sąvokos, tikslai ir apimtys keičiamo įstatymo bei Paramos ir labdaros įstatymo prasme yra skirtingos. Taigi fondo dalyviai nei savo statusu, nei paramos tikslais nepatenka į Labdaros ir paramos įstatymo reguliuojamą sritį ir minėta išimtimi pasinaudoti taip pat neturėtų galimybės. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas turi kelių teisės institutų – kolektyvinio investavimo, investicijų valdymo, draudimo teisės – požymių. Atsižvelgiant į tai pastebėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas.
Siūlomas fondo veikimo modelis prieštarauja kitiems įstatymams, projekto nuostatos neaptaria fondo daromų investicijų tvarkos bei finansinės priežiūros, specialios įmokoms administruoti skirtos sąskaitos atidarymo, nėra aišku, kokių veiksmų būtų imamasi, jei kompensacijoms išmokėti neužtektų fondo lėšų, nėra aišku kiek fondo veiklai būtų taikomos draudimo, kolektyvinio investavimo bei finansinės priežiūros teisės normos (įskaitant Europos Sąjungos direktyvas ir reglamentus), nėra aišku ar fondo išmokos būtų apmokestinamos, ar būtų priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų ir taikoma mokesčių teisė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus fondo kaip juridinio asmens specifiką (turto atskirumą nuo jo dalyvių), administravimo kaštus, gaunamų pajamų ir išmokų apmokestinimą ir kita, abejotina, ar projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų tobulinti, fondui nustatant naują juridinio asmens teisinę formą arba fondą steigiant ne kaip juridinį asmenį, o kaip juridinio asmens statuso neturintį pinigų fondą, nustatant išsamų reglamentavimą bei reikalavimus jį valdančiam subjektui (valdymo įmonei). 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 201 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės ūkio rizikos valdymo fondas turi būti akredituotas kompetentingos institucijos. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku ką reiškia sąvoka
„akredituoja“ ir koks subjektas šią funkciją vykdytų. Pažymėtina, kad pagal
bendruosius viešojo administravimo principus akreditavimo proceso esmė yra ta, kad valstybinę priežiūrą įgyvendinanti institucija akreditavimu patvirtina tam tikro objekto (dalyko, proceso) atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tuo pačiu duoda leidimą vykdyti atitinkamą veiklą ar teikti atitinkamas paslaugas. Sistemiškai vertinant teikiamo projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad šiuo atveju akreditavimas atliktų licencijavimo funkciją.
Pažymėtina, kad toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis tam tikra veikla, todėl atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo ne kartą dėstytą doktriną (2011 m. rugsėjo 28 d. ir kt. nutarimai), visas su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijęs teisinis reguliavimas, įskaitant reguliavimą, susijusį su licencijų išdavimu, keitimu ir naikinimu, turi būti išdėstytas tik įstatyme. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 201 dalyje bei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje yra tik abstrakčiai nurodoma, kad siekiantis gauti akreditaciją subjektas atitiktų „Europos Sąjungos teisės keliamus reikalavimus“, ne tik jų nedetalizuojant, bet net ir nenurodant kokie konkretūs Europos Sąjungos teisės aktai šiuos reikalavimus nustato. Be to, nėra aišku, kuris subjektas (kieno įgaliotas) vykdytų asociacijų ir kooperatinių bendrovių akreditaciją, neaiški akreditavimo tvarka ir koks teisės aktas minėtą tvarką nustatytų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina projekto nuostatas tikslinti ir akreditacijos procesą reglamentuoti detaliau. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iš fondo lėšų būtų galima kompensuoti dėl rinkos veikimo sutrikdymo bei nedraudžiamų įvykių atsiradusį žemės ūkio veiklos subjektų pajamų praradimą. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lė š omis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – Reglamentas) preambulės 16 punkte nurodoma, kad valstybės narės taip pat turėtų u ž tikrinti, kad kartu taikant Sąjungos (visų pirma rizikos valdymo priemonės pagal š į reglamentą) nacionalines ir privačias ž alos atlyginimo sistemas būtų i š vengta kompensacijos permokos .
Reglamento 36 straipsnio
nustatyta, kad valstybės narės u ž tikrina, kad š ią priemonę taikant kartu su kitomis nacionalinėmis ar Sąjungos paramos priemonėmis arba privačiomis draudimo schemomis, būtų i š vengta kompensacijos permokos . Taigi Reglamentu yra nustatoma pareiga valstybėms narėms užtikrinti, kad iš fondo mokamos pajamų sumažėjimo kompensacijos nesidubliuotų su kitomis valstybėje narėje taikomomis kompensavimo schemomis ir nebūtų mokamos draudžiamų įvykių atveju. Pastebėtina, jog projektu teikiamame teisiniame reguliavime minėti Reglamento reikalavimai bei aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas to neatsispindi. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el.
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2, 7, 9
2020-06-08
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamentu „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005“ (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013) 36 straipsnio 3 dalimi, tarpusavio pagalbos fondas yra valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, apsidraudimo sistema. Pastebėtina, kad Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 39 str. 2 d. reikalauja, kad tarpusavio pagalbos fondas turi būti akredituotas kompetentingos valdžios institucijos pagal nacionalinę teisę. Taigi kuriamų žemės ūkio rizikos valdymo fondų (toliau - Fondų) atitiktį nacionalinėje teisėje nustatytoms Fondų veiklos sąlygoms turėtų patvirtinti (o Fondui nebetenkinant sąlygų – priimti sprendimą dėl Fondo statuso praradimo) valdžios institucija. Projekto 3 straipsniu keičiamo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
nurodoma, kad Fondų atitiktį paramos reikalavimams Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka vertina institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę.
Vadovaujantis Konstitucine jurisprudencija, pagrindinės ūkinės veiklos subjektų teisės ir pareigos turi būti reglamentuotos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, todėl atkreiptinas dėmesys, kad Žemės ūkio ministerijos nustatytoje tvarkoje turėtų būti nustatomos Fondų atitikties vertinimo procedūros, o ne papildomi atitikties kriterijai, detalizuojantys nustatytus keičiamo įstatymo 9 straipsnyje. Taigi institucijai, atsakingai už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, formuluojant kvietimą subjektams pasinaudoti pajamų stabilizavimo priemone ir nustatant papildomus reikalavimus , detalizuojančius keičiamame įstatyme nenurodytą fondo kūrimo būdą (jungtinės veiklos (partnerystės) ar kita sutartis) ar reikalavimus administratoriui (koks subjektas galėtų juo būti, jo veiklos atskaitomybė fondui, nepriekaištinga reputacija ir kt.) , turėtų būti pildomas keičiamo įstatymo 9 straipsnis, o ne poįstatyminis teisės aktas. 2. Projekto
numatyta, kad Fondai turi turėti vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 39 str. 3 dalimi patvirtintas ir viešai paskelbtas ž emės ūkio rizikos valdymo fondo veiklai skirtas taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, Fondas nebūtų juridinis asmuo, todėl nėra aišku, kokiu būdu ir kur būtų viešai skelbiamos Fondo taisyklės. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga projektą papildyti nurodant, kad Fondo veiklos taisyklės būtų viešai skelbiamos institucijos, atsakingos už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, interneto svetainėje. 3.
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „lėšų“ įrašyti žodį „laikino“, be to, siūlytina kaip perteklinės atsisakyti formuluotės „palūkanos už“, nes priešingu atveju nėra aišku, ar lėšos, minimos šios dalies3 punkte, galėtų būti investuojamos į terminuotus indėlius. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu Fondas nėra juridinis asmuo, todėl iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, pagal kokį teisės aktą ir koks subjektas atliktų Fondo veiklos auditą. Finansinių ataskaitų audito įstatyme numatyta, kad audituojama įmonė tai juridinis asmuo, investicinis fondas, pensijų fondas, išteklių ar mokesčių fondas arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriai iš išvardintų kategorijų galėtų priklausyti Fondas. Siekiant teisinio aiškumo, projektas koreguotinas. Pastebėtina ir tai, kad Fondo atitiktis paramos reikalavimams būtų tikrinama tik tuo atveju, jei Fondas kreiptųsi dėl paramos gavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ar Europos Sąjungos fondų lėšų. Tačiau Fondo nariai turi teisę narių patirtus nuostolius kompensuoti Fondo taisyklėse nustatyta tvarka ir iš savo suneštų įmokų ir kitų lėšų, nesikreipiant dėl valstybės ar Europos Sąjungos fondų paramos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nepriklausomo audito prievolė visais atvejais turėtų būti privaloma. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojama sąvoka „ parama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų“, atsižvelgiant į tai tikslintina p rojekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „parama“ arba projekte turėtų būti sukuriamas minėtos sąvokos trumpinys. 6.
rojekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio5 dalyje numatyta „ž emės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastų pajamų kompensacija mokama įvertinus visus galimus finansavimo šaltinius ir negali viršyti prarastų pajamų dydžio“. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, koks subjektas (Fondas ir institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę ) mokės Fondo narių prarastų pajamų kompensaciją bei kas yra „visi galimi finansavimo šaltiniai“. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „v alstybės narės užtikrina, kad šią priemonę taikant kartu su kitomis nacionalinėmis ar Sąjungos paramos priemonėmis arba privačiomis draudimo schemomis, būtų išvengta kompensacijos permokos“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. Be to, atsižvelgiant į p rojekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio6 dalies nuostatas, siūlytina šias dalis sukeisti vietomis. 7. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina p rojekto
(Fondui ar jo nariams) būtų skiriama p arama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų . Taip pat nėra aiški šioje dalyje vartojama formuluotė
„didžiausios ir mažiausios vertės“, todėl siūlytina ją patikslinti. 8. Projekto
keistinas žodžiu „fondui“, formuluotė „sumokėtoms įmokoms“ keistina formuluote „sumokėtiems įnašams“. 9. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis apie galimą Fondo lėšų naudojimą (kokiems tikslams galėtų būti skiriamos Fondo lėšos), nes, pavyzdžiui, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog iš Fondo lėšų gali būti atskaitomi administravimo kaštai, tačiau kiti lėšų panaudojimo būdai nėra detalizuojami. 10.
Respublikos Teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymą „Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, projekto 4 straipsnyje papildančiame keičiamo įstatymo priedą 3 punktu brauktina perteklinė formuluotė „ (OL 2013 L 347, p. 487)“ . Be to, svarstytina, ar kartu projekte nevertėtų atitinkamai pakoreguoti ir kitų keičiamo įstatymo priedo punktų bei keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 bei 4 punktų. 11. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 11.1. a tkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja ne tik Fondų tinkamumo sąlygas valstybės ir Europos Sąjungos paramai gauti, bet ir jų lėšų struktūrą, jų administravimą, paramos apskaičiavimą ir kita, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinimas; 11.2. po projekto
pavadinimo taškas nerašytinas; 11.3. siūlytina projekte sukurti sąvokos „žemės ūkio rizikos valdymo fondai“ trumpinį; 11.4. projekto
„proc.“ keistini žodžiais „straipsnio“ ir „procentų“;
11.5. projekto
perteklinė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el.
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. IX-987 2, 4, 7, 9 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-09-30 Nr. XIIIP-3536(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą:
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatų nėra aišku, kuriam subjektui būtų skiriama p arama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ar Europos Sąjungos fondų lėšų – Fondui ar jo nariams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnį, nurodant, kad institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, lėšas nuostoliams kompensuoti skirtų Fondui, o šis, vadovaujantis patvirtintomis ir paskelbtomis Fondo taisyklėmis, skirstytų savo nariams – žemės ūkio subjektams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2019-11-27
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys:
Žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius, Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-17 1(2),9 (201 ),4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 201 dalyje siūloma nustatyti, kad Žemės ūkio rizikos valdymo fondas (toliau
Pastebėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.48 straipsnio 1 dalimi, juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Taigi vienas iš juridinio asmens požymių yra atskiras nuo dalyvių juridinio asmens turtas. Fondo dalyvių mokamos įmokos tiek pagal bendrus juridinio asmens turto reglamentavimo principus, tiek ir pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktą yra priskiriamos juridinio asmens (fondo) turtui. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamu projektu siekiama sudaryti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti fondus ir iš jų lėšų kompensuoti dėl rinkos veikimo sutrikdymo bei nedraudžiamų įvykių atsiradusį žemės ūkio veiklos subjektų pajamų praradimą. Taigi teikiamu projektu siekiama nustatyti, kad fondo dalyvių patirti nuostoliai būtų kompensuojami fondo kaip juridinio asmens turtu. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas reguliavimas prieštarauja Civilinio kodekso, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Asociacijų įstatymo nuostatoms. Vadovaujantis Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kooperatinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Vadovaujantis Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, asociacijai draudžiama neatlygintinai perduoti asociacijos turtą nuosavybėn asociacijos nariui , valdymo ir kolegialių organų nariui, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui, ar trečiajam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad „paramos“ sąvokos, tikslai ir apimtys keičiamo įstatymo bei Paramos ir labdaros įstatymo prasme yra skirtingos.
Taigi fondo dalyviai nei savo statusu, nei paramos tikslais nepatenka į Labdaros ir paramos įstatymo reguliuojamą sritį ir minėta išimtimi pasinaudoti taip pat neturėtų galimybės. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas turi kelių teisės institutų – kolektyvinio investavimo, investicijų valdymo, draudimo teisės – požymių. Atsižvelgiant į tai pastebėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas. Siūlomas fondo veikimo modelis prieštarauja kitiems įstatymams, projekto nuostatos neaptaria fondo daromų investicijų tvarkos bei finansinės priežiūros, specialios įmokoms administruoti skirtos sąskaitos atidarymo, nėra aišku, kokių veiksmų būtų imamasi, jei kompensacijoms išmokėti neužtektų fondo lėšų, nėra aišku kiek fondo veiklai būtų taikomos draudimo, kolektyvinio investavimo bei finansinės priežiūros teisės normos (įskaitant Europos Sąjungos direktyvas ir reglamentus), nėra aišku ar fondo išmokos būtų apmokestinamos, ar būtų priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų ir taikoma mokesčių teisė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus fondo kaip juridinio asmens specifiką (turto atskirumą nuo jo dalyvių), administravimo kaštus, gaunamų pajamų ir išmokų apmokestinimą ir kita, abejotina, ar projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų tobulinti, fondui nustatant naują juridinio asmens teisinę formą arba fondą steigiant ne kaip juridinį asmenį, o kaip juridinio asmens statuso neturintį pinigų fondą, nustatant išsamų reglamentavimą bei reikalavimus jį valdančiam subjektui (valdymo įmonei). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-17 1(2) (201 )
dalyje siūloma nustatyti, kad žemės ūkio rizikos valdymo fondas turi būti akredituotas kompetentingos institucijos.
Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku ką reiškia sąvoka „akredituoja“ ir koks subjektas šią funkciją vykdytų. Pažymėtina, kad pagal bendruosius viešojo administravimo principus akreditavimo proceso esmė yra ta, kad valstybinę priežiūrą įgyvendinanti institucija akreditavimu patvirtina tam tikro objekto (dalyko, proceso) atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tuo pačiu duoda leidimą vykdyti atitinkamą veiklą ar teikti atitinkamas paslaugas. Sistemiškai vertinant teikiamo projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad šiuo atveju akreditavimas atliktų licencijavimo funkciją. Pažymėtina, kad toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis tam tikra veikla, todėl atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo ne kartą dėstytą doktriną (2011 m. rugsėjo 28 d. ir kt. nutarimai), visas su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijęs teisinis reguliavimas, įskaitant reguliavimą, susijusį su licencijų išdavimu, keitimu ir naikinimu, turi būti išdėstytas tik įstatyme. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 201 dalyje bei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje yra tik abstrakčiai nurodoma, kad siekiantis gauti akreditaciją subjektas atitiktų „Europos Sąjungos teisės keliamus reikalavimus“, ne tik jų nedetalizuojant, bet net ir nenurodant kokie konkretūs Europos Sąjungos teisės aktai šiuos reikalavimus nustato. Be to, nėra aišku, kuris subjektas (kieno įgaliotas) vykdytų asociacijų ir kooperatinių bendrovių akreditaciją, neaiški akreditavimo tvarka ir koks teisės aktas minėtą tvarką nustatytų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina projekto nuostatas tikslinti ir akreditacijos procesą reglamentuoti detaliau. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-17 3.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iš fondo lėšų būtų galima kompensuoti dėl rinkos veikimo sutrikdymo bei nedraudžiamų įvykių atsiradusį žemės ūkio veiklos subjektų pajamų praradimą. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – Reglamentas) preambulės 16 punkte nurodoma, kad valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad kartu taikant Sąjungos (visų pirma rizikos valdymo priemonės pagal šį reglamentą) nacionalines ir privačias žalos atlyginimo sistemas būtų išvengta kompensacijos permokos. Reglamento 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad šią priemonę taikant kartu su kitomis nacionalinėmis ar Sąjungos paramos priemonėmis arba privačiomis draudimo schemomis, būtų išvengta kompensacijos permokos. Taigi Reglamentu yra nustatoma pareiga valstybėms narėms užtikrinti, kad iš fondo mokamos pajamų sumažėjimo kompensacijos nesidubliuotų su kitomis valstybėje narėje taikomomis kompensavimo schemomis ir nebūtų mokamos draudžiamų įvykių atveju. Pastebėtina, jog projektu teikiamame teisiniame reguliavime minėti Reglamento reikalavimai bei aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas to neatsispindi. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žemės ūkio rūmai, 2019-10-31 (Nr.
G-2019-8867) Žemės ūkio rūmų Taryba, sutikdama, kad būtina skatinti ūkių dalyvavimą rizikos valdymo fondų (pajamų stabilizavimo priemonių) veikloje, sudarant teisines prielaidas tokiems fondams steigtis, bei įvertinusi tai, kad diegiant rizikos valdymo priemones, bus padidintas ūkių atsparumas neigiamiems išorės veiksniams, pritaria Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIIP-3536). Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-11-14 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. birželio 17 d. pateiktas pastabas, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas pritaria. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3536) grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat į klausymų metu suformuluotas išvadas, kad siūlomas teisinis reglamentavimas iniciatorių turėtų būti peržiūrėtas iš esmės bei įvertinta Europos Sąjungos valstybių narių patirtis reglamentuojant tokio pobūdžio fondus. 8. Balsavimo rezultatai: už –5 , prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andriejus Stančikas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2019-11-13 Nr. 109
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 201 dalyje siūloma nustatyti, kad Žemės ūkio rizikos valdymo fondas (toliau – fondas) turėtų juridinio asmens – asociacijos arba kooperatinės bendrovės – statusą. Keičiamo įstatymo
dalyvių įmokos, kurios vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis būtų naudojamos išmokoms fondų dalyviams mokėti. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu fondui yra keliamas juridinio asmens statuso reikalavimas – fondas gali būti asociacija arba kooperatinė bendrovė.
Pastebėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.48 straipsnio 1 dalimi, juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Taigi vienas iš juridinio asmens požymių yra atskiras nuo dalyvių juridinio asmens turtas. Fondo dalyvių mokamos įmokos tiek pagal bendrus juridinio asmens turto reglamentavimo principus, tiek ir pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktą yra priskiriamos juridinio asmens (fondo) turtui. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamu projektu siekiama sudaryti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti fondus ir iš jų lėšų kompensuoti dėl rinkos veikimo sutrikdymo bei nedraudžiamų įvykių atsiradusį žemės ūkio veiklos subjektų pajamų praradimą. Taigi teikiamu projektu siekiama nustatyti, kad fondo dalyvių patirti nuostoliai būtų kompensuojami fondo kaip juridinio asmens turtu. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas reguliavimas prieštarauja Civilinio kodekso, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Asociacijų įstatymo nuostatoms. Vadovaujantis Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kooperatinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Vadovaujantis Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, asociacijai draudžiama neatlygintinai perduoti asociacijos turtą nuosavybėn asociacijos nariui , valdymo ir kolegialių organų nariui, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui, ar trečiajam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad „paramos“ sąvokos, tikslai ir apimtys keičiamo įstatymo bei Paramos ir labdaros įstatymo prasme yra skirtingos.
Taigi fondo dalyviai nei savo statusu, nei paramos tikslais nepatenka į Labdaros ir paramos įstatymo reguliuojamą sritį ir minėta išimtimi pasinaudoti taip pat neturėtų galimybės. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas turi kelių teisės institutų – kolektyvinio investavimo, investicijų valdymo, draudimo teisės – požymių. Atsižvelgiant į tai pastebėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas. Siūlomas fondo veikimo modelis prieštarauja kitiems įstatymams, projekto nuostatos neaptaria fondo daromų investicijų tvarkos bei finansinės priežiūros, specialios įmokoms administruoti skirtos sąskaitos atidarymo, nėra aišku, kokių veiksmų būtų imamasi, jei kompensacijoms išmokėti neužtektų fondo lėšų, nėra aišku kiek fondo veiklai būtų taikomos draudimo, kolektyvinio investavimo bei finansinės priežiūros teisės normos (įskaitant Europos Sąjungos direktyvas ir reglamentus), nėra aišku ar fondo išmokos būtų apmokestinamos, ar būtų priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų ir taikoma mokesčių teisė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus fondo kaip juridinio asmens specifiką (turto atskirumą nuo jo dalyvių), administravimo kaštus, gaunamų pajamų ir išmokų apmokestinimą ir kita, abejotina, ar projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų tobulinti, fondui nustatant naują juridinio asmens teisinę formą arba fondą steigiant ne kaip juridinį asmenį, o kaip juridinio asmens statuso neturintį pinigų fondą, nustatant išsamų reglamentavimą bei reikalavimus jį valdančiam subjektui (valdymo įmonei). Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti, kad žemės ūkio rizikos valdymo fondas turi būti akredituotas kompetentingos institucijos.
Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku ką reiškia sąvoka „akredituoja“ ir koks subjektas šią funkciją vykdytų. Pažymėtina, kad pagal bendruosius viešojo administravimo principus akreditavimo proceso esmė yra ta, kad valstybinę priežiūrą įgyvendinanti institucija akreditavimu patvirtina tam tikro objekto (dalyko, proceso) atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tuo pačiu duoda leidimą vykdyti atitinkamą veiklą ar teikti atitinkamas paslaugas. Sistemiškai vertinant teikiamo projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad šiuo atveju akreditavimas atliktų licencijavimo funkciją. Pažymėtina, kad toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis tam tikra veikla, todėl atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo ne kartą dėstytą doktriną (2011 m. rugsėjo 28 d. ir kt. nutarimai), visas su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijęs teisinis reguliavimas, įskaitant reguliavimą, susijusį su licencijų išdavimu, keitimu ir naikinimu, turi būti išdėstytas tik įstatyme. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 201 dalyje bei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje yra tik abstrakčiai nurodoma, kad siekiantis gauti akreditaciją subjektas atitiktų „Europos Sąjungos teisės keliamus reikalavimus“, ne tik jų nedetalizuojant, bet net ir nenurodant kokie konkretūs Europos Sąjungos teisės aktai šiuos reikalavimus nustato. Be to, nėra aišku, kuris subjektas (kieno įgaliotas) vykdytų asociacijų ir kooperatinių bendrovių akreditaciją, neaiški akreditavimo tvarka ir koks teisės aktas minėtą tvarką nustatytų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina projekto nuostatas tikslinti ir akreditacijos procesą reglamentuoti detaliau. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-17 3.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iš fondo lėšų būtų galima kompensuoti dėl rinkos veikimo sutrikdymo bei nedraudžiamų įvykių atsiradusį žemės ūkio veiklos subjektų pajamų praradimą. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – Reglamentas) preambulės 16 punkte nurodoma, kad valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad kartu taikant Sąjungos (visų pirma rizikos valdymo priemonės pagal šį reglamentą) nacionalines ir privačias žalos atlyginimo sistemas būtų išvengta kompensacijos permokos . Reglamento 36 straipsnio
užtikrina, kad šią priemonę taikant kartu su kitomis nacionalinėmis ar Sąjungos paramos priemonėmis arba privačiomis draudimo schemomis, būtų išvengta kompensacijos permokos . Taigi Reglamentu yra nustatoma pareiga valstybėms narėms užtikrinti, kad iš fondo mokamos pajamų sumažėjimo kompensacijos nesidubliuotų su kitomis valstybėje narėje taikomomis kompensavimo schemomis ir nebūtų mokamos draudžiamų įvykių atveju. Pastebėtina, jog projektu teikiamame teisiniame reguliavime minėti Reglamento reikalavimai bei aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas to neatsispindi. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. birželio 17 d. pateiktas pastabas, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas pritaria. 7.
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Kęstutis Glaveckas Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė
2020 -09-23
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-08 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Vadovaujantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamentu „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo
kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005“ (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013) 36 straipsnio 3 dalimi, tarpusavio pagalbos fondas yra valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, apsidraudimo sistema. Pastebėtina, kad Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 39 str. 2 d. reikalauja, kad tarpusavio pagalbos fondas turi būti akredituotas kompetentingos valdžios institucijos pagal nacionalinę teisę. Taigi kuriamų žemės ūkio rizikos valdymo fondų (toliau - Fondų) atitiktį nacionalinėje teisėje nustatytoms Fondų veiklos sąlygoms turėtų patvirtinti (o Fondui nebetenkinant sąlygų – priimti sprendimą dėl Fondo statuso praradimo) valdžios institucija.
Projekto
(toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Fondų atitiktį paramos reikalavimams Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka vertina institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę. Vadovaujantis Konstitucine jurisprudencija, pagrindinės ūkinės veiklos subjektų teisės ir pareigos turi būti reglamentuotos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, todėl atkreiptinas dėmesys, kad Žemės ūkio ministerijos nustatytoje tvarkoje turėtų būti nustatomos Fondų atitikties vertinimo procedūros, o ne papildomi atitikties kriterijai, detalizuojantys nustatytus keičiamo įstatymo 9 straipsnyje. Taigi institucijai, atsakingai už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, formuluojant kvietimą subjektams pasinaudoti pajamų stabilizavimo priemone ir nustatant papildomus reikalavimus, detalizuojančius keičiamame įstatyme nenurodytą fondo kūrimo būdą (jungtinės veiklos (partnerystės) ar kita sutartis) ar reikalavimus administratoriui (koks subjektas galėtų juo būti, jo veiklos atskaitomybė fondui, nepriekaištinga reputacija ir kt.), turėtų būti pildomas keičiamo įstatymo 9 straipsnis, o ne poįstatyminis teisės aktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
numatyta, kad Fondai turi turėti vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1305/2013
fondo veiklai skirtas taisykles.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, Fondas nebūtų juridinis asmuo, todėl nėra aišku, kokiu būdu ir kur būtų viešai skelbiamos Fondo taisyklės. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga projektą papildyti nurodant, kad Fondo veiklos taisyklės būtų viešai skelbiamos institucijos, atsakingos už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, interneto svetainėje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „lėšų“ įrašyti žodį „laikino“, be to, siūlytina kaip perteklinės atsisakyti formuluotės „palūkanos už“, nes priešingu atveju nėra aišku, ar lėšos, minimos šios dalies3 punkte, galėtų būti investuojamos į terminuotus indėlius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu Fondas nėra juridinis asmuo, todėl iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, pagal kokį teisės aktą ir koks subjektas atliktų Fondo veiklos auditą. Finansinių ataskaitų audito įstatyme numatyta, kad audituojama įmonė tai juridinis asmuo, investicinis fondas, pensijų fondas, išteklių ar mokesčių fondas arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriai iš išvardintų kategorijų galėtų priklausyti Fondas. Siekiant teisinio aiškumo, projektas koreguotinas. Pastebėtina ir tai, kad Fondo atitiktis paramos reikalavimams būtų tikrinama tik tuo atveju, jei Fondas kreiptųsi dėl paramos gavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ar Europos Sąjungos fondų lėšų.
Tačiau Fondo nariai turi teisę narių patirtus nuostolius kompensuoti Fondo taisyklėse nustatyta tvarka ir iš savo suneštų įmokų ir kitų lėšų, nesikreipiant dėl valstybės ar
nepriklausomo audito prievolė visais atvejais turėtų būti privaloma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad projekte vartojama sąvoka „parama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų“, atsižvelgiant į tai tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „parama“ arba projekte turėtų būti sukuriamas minėtos sąvokos trumpinys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
rizikos valdymo fondo narių prarastų pajamų kompensacija mokama įvertinus visus galimus finansavimo šaltinius ir negali viršyti prarastų pajamų dydžio“. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, koks subjektas (Fondas ir institucija, atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę) mokės Fondo narių prarastų pajamų kompensaciją bei kas yra „visi galimi finansavimo šaltiniai“. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „valstybės narės užtikrina, kad šią priemonę taikant kartu su kitomis nacionalinėmis ar Sąjungos paramos priemonėmis arba privačiomis draudimo schemomis, būtų išvengta kompensacijos permokos“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. Be to, atsižvelgiant į projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
7.
kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyti, kokiam subjektui (Fondui ar jo nariams) būtų skiriama parama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos
„didžiausios ir mažiausios vertės“, todėl siūlytina ją patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
keistinas žodžiu „fondui“, formuluotė „sumokėtoms įmokoms“ keistina formuluote „sumokėtiems įnašams“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
9Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis apie galimą Fondo lėšų naudojimą (kokiems tikslams galėtų būti skiriamos Fondo lėšos), nes, pavyzdžiui, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog iš Fondo lėšų gali būti atskaitomi administravimo kaštai, tačiau kiti lėšų panaudojimo būdai nėra detalizuojami. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymą „Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, projekto 4 straipsnyje papildančiame keičiamo įstatymo priedą 3 punktu brauktina perteklinė formuluotė „(OL 2013 L 347, p. 487)“. Be to, svarstytina, ar kartu projekte nevertėtų atitinkamai pakoreguoti ir kitų keičiamo įstatymo priedo punktų bei keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 bei 4 punktų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais
teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja ne tik Fondų tinkamumo sąlygas valstybės ir Europos Sąjungos paramai gauti, bet ir jų lėšų struktūrą, jų administravimą, paramos apskaičiavimą ir kita, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinimas;
Pritarti
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinimo taškas nerašytinas; Pritarti
projekte sukurti sąvokos „žemės ūkio rizikos valdymo fondai“ trumpinį; Nepritarti Siekiant aiškumo sąvokos trumpinio projekto tekste siūloma neįvesti. 11.4. projekto
keistini žodžiais „straipsnio“ ir „procentų“; Pritarti
perteklinė. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, 2020-06-30, Nr.
G-2020-5805 Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos nuomone, žemės ūkio rizikos valdymo fondu, kuris įteisinamas minėtu Įstatymo projektu (perkeliant ES reglamentinę nuostatą), žemdirbiai nesinaudos, o ypač mišrūs ūkiai, išskaidantys rizikas, nes „parama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų skiriama tik tuo atveju, jei pajamų sumažėjimas viršija 30 proc. atskiro žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės." (Įstatymo projekto 9 str. 6 dalis). Šis nustatytas procentas yra ženkliai per didelis, be to, vieno blogai ūkininkaujančio subjekto netektis turės padengti gerai dirbantys. Esminis fondo tikslas turėtų būti stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių padarytas dalinis žalos atlyginimas. Atsižvelgti
Respublikos žemės ūkio rūmai, 2020-08-03, Nr.
G-2020-6559 <...> Iš esmės sutinkame, kad žemės ūkyje rizikas valdyti būtina, tačiau itin svarbu tinkamai suformuluoti teisines bei organizacines sąlygas rizikos valdymo fondų (tarpusavio pagalbos fondų) steigimui, kadangi didele dalimi nuo to priklausys ir šių priemonių įgyvendinimo sėkmė <...> Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje steigiant rizikos valdymo fondus (tarpusavio pagalbos fondus) labai svarbu:
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: 7.1.1. vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-
straipsni ų ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP- 3536(2 ) ir Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-
straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP- 4223 svarstyti kartu ir juos sujungti; 7.1.2. pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3536(3) ir Komiteto išvadoms. 7.2.
7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2020-09-23 Argumentai: klausymų metu nutarta siūlyti keisti įstatymo projekte numatytą įsigaliojimo datą ir ilginti įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo terminą. Reikės nemažai įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie turės būti išdiskutuoti su socialiniais partneriais, o tai užtruks. Atsižvelgiant į tai siūloma numatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., o įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti parengti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pasiūlymas: pakeisti projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20212
reikalų komitetas, 2020-09-23 Argumentai: pasiūlymas susijęs su aukščiau išdėstytuoju. Pasiūlymas: pakeisti projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos
1 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai:
už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas XIIIP- 3536(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė