Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
ĮSTATYMO NR. IX-675 30, 43 ir 46¹ STraipsnių PAKEITIMO
pakeitimas
30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Šioje dalyje nurodytų perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.”
pakeitimas
43 straipsnio 7 dalį. “7. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytas mokestinių nuostolių perkėlimas tęsiamas šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytas mokestinių nuostolių perkėlimas tęsiamas taip, kad tiek šiame straipsnyje nustatyta tvarka, tiek šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.”
pakeitimas
išdėstyti taip: „.2. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip iki 50 75 procentų. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų suma yra didesnė nei 50 procentų už mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumos sumą, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas negali būti sumažintas daugiau kaip 50 75 procentai.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2018 2017–2020 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos
taikymas
metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia LR Seimo narė Rasa Budbergytė
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 30, 43 ir 46¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) tikslas – siekti Lietuvos investicinės aplinkos pagerinimo ir Lietuvos konkurencingumo didinimo bei nustatyti teisinį reguliavimą, kuris paskatintų apmokestinamuosius vienetus (toliau – vienetas) vykdyti reinvesticijas. Reinvestuoto pelno apmokestinimas ir mokestinių nuostolių perkėlimo ribojimas nurodomi kaip svarbiausi mokesčių bazės elementai renkantis šalį verslo perkėlimui. Šiuo metu egzistuojantis ribojimas perkelti mokestinius nuostolius mažina Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumą lyginant su kaimyninėmis valstybėmis (pavyzdžiui, Latvijoje galima perkelti į kitą mokestinį laikotarpį visus mokestinius nuostolius), taip mažinant Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams. Pirmaisiais įmonės veiklos metais ar pradėjus įgyvendinti didelį investicinį projektą gali būti patiriami nuostoliai ir tik vėliau pradedama uždirbti pelno. Tuo būdu neribotas nuostolių perkėlimas prisidėtų prie investicijų skatinimo Lietuvoje, o taip pat prie mūsų šalies BVP augimo. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai:
pagerinimo ir Lietuvos konkurencingumo padidinimo. 2. Nustatyti teisinį reguliavimą, kuris paskatintų įmones vykdyti reinvesticijas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė - Seimo narė Rasa Budbergytė 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius. Pelno mokesčio įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad mokestiniai nuostoliai įmonių reorganizavimo, perleidimo, pertvarkymo atvejais, tenkinus Pelno mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas, taip pat gali būti panaudoti apmokestinamajam pelnui sumažinti, tačiau tik ribota suma, kaip numatyta Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnyje. Šiuo metu Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnyje nustatyta, kad investicinį projektą vykdantis vienetas apmokestinamąjį pelną gali sumažinti ne daugiau kaip 50 procentų per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma).
Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investicinio projekto vykdymui ir:
1) turtas yra priskirtinas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“,
„kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“,
„programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai
automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir
(skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios). Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 12¹ dalyje įtvirtinta „investicinio projekto“ sąvoka – nurodyta, kad investicinis projektas – vieneto investicijos į šio Įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą ilgalaikį turtą, skirtos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumams didinti, arba naujam gamybos (ar paslaugų teikimo) procesui įdiegti, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotoms technologijoms įdiegti. Vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nelaikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi). 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu yra siūloma pakeisti esamą teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad:
sumažintas ankstesniais metais patirtais mokestiniais nuostoliais. Mokestinių nuostolių perkėlimo į kitus metus ribojimas siejamas tik su veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, tęstinumu;
perleidimo, pertvarkymo atvejais, tenkinus įstatyme nustatytas sąlygas, gali būti panaudoti visam apmokestinamajam pelnui sumažinti;
3) įmonės apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 75 procentų (palikus visus šiuo metu taikomus kriterijus ir reikalavimus investicijoms) ir šias nuostatas taikyti per 2017–2020 metų mokestinius laikotarpius patirtoms išlaidoms. Manytina, kad 2017–2020 metų mokestinis laikotarpis yra optimalus siekiant įvertinti tikslų Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo poveikį investicijų pritraukimui ir šalies biudžetui. Įtvirtinus šiuos pakeitimus atpigtų investicijos, pagerėtų ir taptų konkurencingesnė Lietuvos investicinė aplinka. Taip būtų sudarytos sąlygos ne tik į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojų, bet ir skatinti tiesiogines vidaus investicijas, kurti naujas darbo vietas, t. y. siūlomas teisinis reguliavimas didintų privataus sektoriaus investicijas. Pažymėtina, kad toks sprendimas ateityje taptų reikšminga paskata užsienio kompanijoms renkantis Lietuvą investicijoms bei ženkliai pagerintų šalies investicinę aplinką ir pozicijas tarptautiniuose reitinguose. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektu nėra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, yra tik praplečiamos esamos lengvatos ribos, dėl to numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas ir investicinės aplinkos pagerinimas padidins užsienio investuotojų susidomėjimą Lietuva, paskatins vietos įmonių plėtrą, darbo vietų kūrimą ir mokamų darbuotojams atlyginimų didėjimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
kada juos turėtų priimti Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Jeigu įmonės galėtų apmokestinamąjį pelną dėl taikomos investicijų lengvatos sumažinti iki 75 proc. apmokestinamojo pelno, tai, preliminariu vertinimu, valstybės biudžetas netektų papildomai apie 12 mln. eurų pajamų iš pelno mokesčio per metus. Šiuo metu dėl taikomos lengvatos investicijoms taikant 50 proc. ribą netenkama virš 40 mln. eurų pajamų per metus (apie 45 mln.). Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad lengvatos ribų praplėtimas ženkliai pagerintų šalies konkurencingumą ir sudarytų realias paskatas užsienio kompanijoms plėtoti tiesioginių užsienio investicijų projektus Lietuvoje. Pažymėtina, kad 2015 m. biudžeto išlaidos, atsiradusios dėl esamos pelno mokesčio lengvatos dėl vykdomų investicinių projektų, sudarė vos 0,3% visų šalies biudžeto išlaidų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, 1% sumažinus bendrą mokesčių tarifą įmonėms tikėtinas investicijų padidėjimas iki 5%, tikslinės pelno mokesčio lengvatos efektyvinimas, sudarant įmonėms galimybes susimažinti apmokestinamąjį pelną ne 50%, o 75%, sudarytų teigiamas prielaidas reinvesticijų skatinimui ir tiesioginių užsienio investicijų augimui. Panaikinus apribojimą nuostolių perkėlimui, biudžeto netekimai galėtų siekti virš 10 mln. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Apmokestinamojo pelno sumažinimas. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narė Rasa Budbergytė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-02-10 Nr. S-2017-1294 Lietuvos Respublikos Seimui
ĮSTATYMO NR. IX-675 30, 43 ir 46¹ STRAIPSNIų PAkeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-353 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 30, 43 ir 46¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-353. Pažymime, kad pateiktu projektu siūlomiems pakeitimams pastabų dėl jų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nurodoma, kad įsigaliojus projektu siūlomoms nuostatoms, valstybės biudžetas netektų papildomai apie 12 mln. eurų pajamų iš pelno mokesčio per metus. Taip pat projektu siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d., o projekto
apskaičiuojant 2017 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Atkreipiame dėmesį, kad 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo 2017 m. liepos 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po
sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data. 3.
įstatymo 46¹straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, jog „šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2017–2020 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“. Teikiamas reguliavimas stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose būtų aptarta jau vykdomų investicinių projektų apmokestinamojo pelno sumažinimo tvarka, t.y. ar įsigaliojus įstatymui šis terminas būtų automatiškai pratęsiamas, ar šis ilgesnis terminas būtų taikomas tik tokiam turtui, kuris būtų įsigytas tik po įstatymo įsigaliojimo ir pan. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 4.1. projekto 1, 2, 5 straipsnių vienintelės dalys nenumeruotinos;
vyriškąja gimine. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30, 43 ir 46¹ straipsniŲ pakeitimo įstatymo projektO NR. XiIIP-353 2018-04-04
Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Teisės departamentas, 2017-02-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įsigaliojus projektu siūlomoms nuostatoms, valstybės biudžetas netektų papildomai apie 12 mln. eurų pajamų iš pelno mokesčio per metus. Taip pat projektu siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d., o projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant 2017 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Atkreipiame dėmesį, kad 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta
2LRS Teisės departamentas,
2017-02-22 2.
Projekto nuostatos įsigaliotų nuo 2017 m. liepos 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys< ...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai,< ...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
3LRS Teisės departamentas,
dalimi keičiamo įstatymo 46¹straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, jog „šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2017–2020 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“. Teikiamas reguliavimas stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose būtų aptarta jau vykdomų investicinių projektų apmokestinamojo pelno sumažinimo tvarka, t.y. ar įsigaliojus įstatymui šis terminas būtų automatiškai pratęsiamas, ar šis ilgesnis terminas būtų taikomas tik tokiam turtui, kuris būtų įsigytas tik po įstatymo įsigaliojimo ir pan. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
nenumeruotinos;
rašytinos vyriškąja gimine. Pritarti 4.
4Europos teisės departamentas,
2017-04-19 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX‑675 30, 43 ir 46¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-353. Pažymime, kad pateiktu projektu siūlomiems pakeitimams pastabų dėl jų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2017-12-18 nutarimas Nr. 10603 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30, 43 ir 46¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-353 dėl šių priežasčių:
apmokestinamųjų vienetų produktyvumą, sudaryti palankesnes sąlygas investuoti į technologinį atsinaujinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikusi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 17, 22, 30, 33, 46¹, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1239, kuriuo, be kita ko, siūloma nustatyti, kad apmokestinamieji vienetai, vykdantys investicinius projektus ir investuojantys į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną galėtų sumažinti iki 100 proc. patirtomis nustatytus reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams vykdyti, tai yra didesnė pelno mokesčio lengvata, nei siūloma Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30, 43 ir 46¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-353. Pritarti
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu, apskaičiuojant pelno mokestį nėra ribojamas mokestinių nuostolių perkėlimo laikas. Tačiau sukaupta mokestinių nuostolių suma leidžiama sumažinti ne daugiau kaip 70 proc. mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Šis apribojimas buvo nustatytas atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, pagal kurią dauguma valstybių vienokiu ar kitokiu būdu riboja mokestinių nuostolių atskaitymą, bei siekiant užtikrinti, kad, augant ekonomikai ir gaunant daugiau pelno, mokestinių nuostolių sumą sukaupę apmokestinamieji vienetai mokėtų pelno mokestį nuo dalies apmokestinamojo pelno, kai jis apskaičiuojamas. Taip iš dalies yra suvienodintos mokestinių nuostolių sumų nesukaupusių ir pelno mokestį mokančių apmokestinamųjų vienetų veiklos sąlygos su mokestinių nuostolių sumas sukaupusių apmokestinamųjų vienetų veiklos sąlygomis, nes mokestinių nuostolių sumas sukaupę apmokestinamieji vienetai nuo dalies apmokestinamojo pelno moka pelno mokestį. Be to, mokestinių nuostolių sumų sukaupusiems, tačiau pelningai pradėjusiems dirbti apmokestinamiesiems vienetams, investuojantiems į technologinį atsinaujinimą, sudaryta galimybė pasinaudoti investicinio projekto lengvata. Pritarti 3.
Andrius Palionis Rasa Budbergytė 2017-03-143 Argumentai: Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (toliau – Regioninės plėtros įstatymas) įtvirtinta Lietuvos regioninė politika nukreipta daryti skirtingą poveikį regionų socialinei ir ekonominei plėtrai siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. Regioninės plėtros įstatyme kaip vienas iš nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo uždavinių nurodytas sąlygų tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai sudarymas. ES darnaus vystymosi strategijoje teigiama, kad ekonominio ir socialinio regionų vystymosi netolygumas, didėjantys gyventojų gerbūvio skirtumai – vienas iš didžiausių darnaus vystymosi pavojų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 patvirtintoje Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje nurodyta, jog nuosaikus, darnus ūkio sektorių ir regionų ūkio vystymasis – vienas Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų. Atsižvelgiant į esamus ekonominius skirtumus tarp atskirų Lietuvos Respublikos regionų, bei siekiant įgyvendinti Regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos regioninėje politikoje ir Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje iškeltus uždavinius, siūloma Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyti skirtingas apmokestinamojo pelno mažinimo sąlygas skirtingo ekonominio išsivystymo Lietuvos regionuose registruotiems vienetams. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turtas yra pagamintas ne anksčiau kaip prieš 5 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios) arba turtas yra pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios), jei turtą įsigyja Užsienio apmokestinamasis vienetas ar Lietuvos apmokestinamasis vienetas, kurio buveinė registruota Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ar Šiaulių miesto teritorijose.“ Nepritarti Teikiamas pasiūlymas diferencijuoti mokesčių mokėtojų apmokestinamo pelno apmokestinimo sąlygas, galėtų pažeisti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygiateisiškumo principą. Be kita, ko siūlomas pakeitimas – maksimaliai sumažinti apmokestinamąjį pelną, 5 metų senumo turtui, neatitiktų šios lengvatos paskirties – skatinti investicijas būtent į technologinį atsinaujinimą, t. y. galiojanti lengvata yra orientuota į inovacijas diegiančias įmones taip skatinant pažangą, didesnį produktyvumą ir prekių (paslaugų) konkurencingumą. Pažymėtina, kad regionų plėtra Pelno mokesčio įstatyme yra skatinama taikant lengvatą laisvųjų ekonominių zonų įmonėms. Šios lengvatos apimtis pastaraisiais metais buvo nuosekliai plečiama. Be kita ko, pelno mokesčio administravimas taptų sudėtingesnis – pasiūlyme nėra numatyti saugikliai galimam netinkamam pasinaudojimui lengvata, todėl galėtų būti sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui lengvata, pavyzdžiui, registruojant mokesčių mokėtojo buveinę regione, kuriame lengvata būtų taikoma, o realią veiklą vykdant (tame tarpe ir įsigytą turtą naudojant) regione, kuriame netaikoma lengvata. Todėl, manytina, kad investicijų pritraukimas į regionus, turėtų būti skatinamas kitomis – nemokestinėmis priemonėmis. 4.
Andrius Palionis Rasa Budbergytė 2017-03-143 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas visiems vienetams vienodai, neatsižvelgiant į vieneto ekonominį pajėgumą. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – Verslo plėtros įstatymas) įtvirtinta smulkaus ir vidutinio verslo subjektų teisė gauti valstybės paramą, kuri teikiama pagal Vyriausybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programas ir pagal priemones, numatytas savivaldybių strateginiuose plėtros ir (ar) savivaldybių strateginiuose veiklos planuose. Verslo plėtros įstatymo 6 straipsnyje numatytos smulkiajam ir vidutiniam verslui taikomos valstybės paramos formos, tarp kurių yra ir mokesčių lengvatos, kurios gali būti nustatomos įstatymų. Atsižvelgiant į esamus ekonominius skirtumus tarp atskirų apmokestinamųjų vienetų, siekiant įgyvendinti Verslo plėtros įstatymo nuostatas nustatančias valstybės paramos smulkiam ir vidutiniam verslui teikimą, siūlytina taikyti skirtingą apmokestinamojo pelno sumažinimo dalį skirtingo ekonominio pajėgumo apmokestinamiesiems vienetams. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„2. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas
iki 100 procentų, kai apmokestinamojo vieneto paskutinių mokestinių metų apyvarta neviršijo 1 000 000 eurų arba iki 75 procentų, kai apmokestinamojo vieneto paskutinių mokestinių metų apyvarta viršijo
suma yra didesnė už mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumą, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą.
Tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas negali būti sumažintas atitinkamai daugiau kaip 75 ar 100 procentų.“ Nepritarti
įstatymu Nr. XIII-842 kuriuo, be kita ko, nustatyta, kad apmokestinamieji vienetai, vykdantys investicinius projektus ir investuojantys į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti iki 100 proc. patirtomis nustatytus reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams vykdyti, tai yra platesnės apimties pelno mokesčio lengvata, nei siūloma Seimo narių pasiūlyme įstatymo projektui Nr. XIIIP-353, todėl pritarus siūlymui, būtų susiaurinama lengvatos taikymo apimtis, dėl ko sumažėtų Lietuvos pelno mokesčio sistemos konkurencingumas regione. Be to, mažoms įmonėms jau ir šiuo metu užtikrinama palanki pelno apmokestinimo tvarka –taikomas lengvatinis 5 proc. (vietoj 15 proc.) pelno mokesčio tarifas, taikomos palankesnės nuostolių atskaitymo sąlygos, neapribojant jų atskaitymo apimties ir kt. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
komitetui siūlomas sprendimas: atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-353, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. 1060 išdėstytus argumentus bei Komiteto išvadas, kurioms Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)