Projekto lyginamasis variantas
ir ją išdėstyti taip:
„20. Finansų maklerio įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir
(arba) balsavimo teisių dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai valdoma finansų maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, kuri sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžia daryti esminį poveikį finansų maklerio įmonės valdymui ir kuriai apskaičiuoti naudojama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2314 ir 2415 straipsniuose nurodyta informacija ir taikoma 26
2Pakeisti 3 straipsnio 84 dalį ir ją išdėstyti taip:
„84. Vyresnioji vadovybė – asmuo arba asmenys, kurie veiksmingai
vadovauja rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo arba finansų maklerio įmonės veiklai ir yra atsakingi ir atskaitingi rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo arba finansų maklerio įmonės valdymo organui už kasdienį valdymą, įskaitant reikalavimų, taikomų rinkos operatoriui, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui arba finansų maklerio įmonei ir jų darbuotojams vykdant produktų ir paslaugų platinimą klientams, įgyvendinimą.“
Pakeisti 25 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) vykdant pirminį finansinių priemonių įtraukimą
į prekybą rinkoje, apie šias finansines priemones paskelbiama pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą dėl investavimo į finansines priemones, – turi būti skelbiamas atitinkamas leidimo prekiauti dokumentas arba prospektas, jeigu taikomi Vertybinių popierių įstatymo ir (arba) Reglamento (ES) 2017/1129 nustatyti reikalavimai, keliami viešajam siūlymui, kai finansinė priemonė pirmą kartą įtraukiama į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje;“. 3 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus finansų maklerio įmonėje ir centriniame depozitoriume Finansų maklerio įmonė ir centrinis depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės ir centrinio depozitoriumo vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 596/2014, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ar Reglamento (ES) Nr. 2017/1129 nuostatų pažeidimą.
2017/1129 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė ir centrinis depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.“
Papildyti 53 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
„6) informaciją ir dokumentus, kuriais patvirtinama,
kad laikomasi šio įstatymo 62¹straipsnyje nustatytų pradinio kapitalo reikalavimų.“
ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija nustato rinkos
operatorių kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo tvarką. Rinkos operatorius privalo pateikti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus. Rinkos operatorius privalo nedelsdamas, ne vėliau nei per 2 darbo dienas, informuoti priežiūros instituciją ir ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo informavimo dienos pateikti jai veiksmų ir priemonių padėčiai ištaisyti planą, kai rinkos operatoriaus pradinis kapitalas tampa mažesnis už šiame įstatyme nustatytą minimalų dydį ir (ar) rinkos operatoriaus nuosavos lėšos tampa mažesnės už šiame įstatyme nustatytą minimalų dydį.“
ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkos operatorius turi užtikrinti, kad būtų
įdiegtos priemonės, kurios leistų jo darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu rinkos operatoriaus vadovams arba kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 2017/1129 ar jų pagrindu priimtų teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti rinkos operatorius gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.“
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Rinkos operatoriaus vadovai
nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančios tinkamai eiti pareigas ir suprasti rinkos operatoriaus veiklą, įskaitant rizikas, su kuriomis rinkos operatorius susiduria ir gali susidurti. Rinkos operatorių vadovų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros institucijai informaciją apie rinkos operatoriaus vadovus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus, taip pat pateikti visą informaciją, reikalingą vertinant, ar rinkos operatorius atitinka šiame straipsnyje ir šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. Rinkos operatorius turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie rinkos operatoriaus vadovų kandidatūras. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti rinkos operatoriaus vadovų kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai. 3. Priežiūros institucija nustato reikalavimus rinkos operatoriaus vadovams ir vidaus valdymo reikalavimus. 3. Rinkos operatoriaus vadovai privalo:
1) skirti pakankamai laiko savo funkcijoms vykdyti.
Pareigų, kurias vienu metu gali vykdyti rinkos operatoriaus vadovas, skaičius nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir rinkos operatoriaus veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą;
2) veikti sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus veiksmingai įvertintų ir užginčytų vyresniosios vadovybės sprendimus, veiksmingai prižiūrėtų ir stebėtų, kaip priimami sprendimai. 4. Rinkos operatoriaus vadovai nustato valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas ir rizikos ribojimu pagrįstas rinkos operatoriaus valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą ir interesų konfliktų prevenciją, ir prižiūri, ar jos įgyvendinamos taip, kad būtų skatinamas patikimas, saugus ir sąžiningas rinkos veikimas. 5. Rinkos operatoriaus vadovai atlieka rinkos operatoriaus valdymo priemonių veiksmingumo stebėseną ir jas periodiškai vertina, taip pat imasi tinkamų priemonių trūkumams šalinti. 6. Reikalingai rinkos operatoriaus vadovų kompetencijai pasiekti turi būti užtikrinamas rinkos operatoriaus vadovų mokymo procesas, skiriama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių rinkos operatoriaus vadovų pradiniam ir vėlesniam mokymui. 7. Rinkos operatoriaus vadovams turi būti suteikiama tinkama prieiga prie informacijos ir galimybė susipažinti su dokumentais, kurių reikia prižiūrint ir stebint, kaip priimami valdymo sprendimai. 8. Rinkos operatorių, pripažintų svarbiais pagal šio įstatymo 59 straipsnio 5 dalį, vadovai vienu metu gali turėti ne daugiau kaip vieną iš nurodytų pareigų derinį:
1) vieno valdybos nario ir dviejų stebėtojų tarybos narių pareigas;
2) keturių stebėtojų tarybos narių pareigas. 9. Valdybos arba stebėtojų tarybos nario pareigos, einamos toje pačioje įmonių grupėje arba įmonėse, kuriose rinkos operatoriui priklauso kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, laikomos vienomis pareigomis. 10.
operatoriaus vadovo pateiktą motyvuotą prašymą gali leisti jam papildomai eiti vienas stebėtojų tarybos nario pareigas, jei rinkos operatorius priežiūros institucijai įrodo, kad vadovai užtikrins tinkamą šio straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų atlikimą ir tai nesukels interesų konflikto. Priežiūros institucija apie tokių leidimų išdavimą nedelsdama informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją. 11. Valdybos arba stebėtojų tarybos nario pareigos pelno nesiekiančiuose apmokestinamuosiuose vienetuose, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, arba kai atstovaujama valstybei, nelaikomos pareigomis šio straipsnio 8 dalyje nurodytais tikslais. 12. Rinkos operatoriaus valdymo organai ir Skyrimo komitetas, atrinkdami kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus, privalo atsižvelgti į platų savybių ir gebėjimų spektrą, taip įgyvendindami rinkos operatoriaus valdymo organų narių įvairovės skatinimo politiką. Atrinkdami kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus, rinkos operatoriaus valdymo organai ir Skyrimo komitetas vadovaujasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendacijomis, pagal kurias nustatomi rinkos operatorių ar duomenų teikimo paslaugų teikėjų valdymo organų nariams taikytini reikalavimai.“
ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkos operatoriai, kurie yra svarbūs dėl savo
dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos aprėpties bei sudėtingumo, turi įsteigti Skyrimo komitetą, kuris teikia rekomendacijas dėl rinkos operatoriaus valdymo struktūros ir vadovų skyrimo. Skyrimo komiteto nariais gali būti tik rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai.“
ir ją išdėstyti taip:
„5. Priežiūros institucija detalizuoja šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus būtinumo įsteigti Skyrimo komitetą kriterijus.
Rinkos operatoriai pripažįstami svarbiais dėl savo dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos aprėpties bei sudėtingumo priežiūros institucijos sprendimu.“
Papildyti 62 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) turėti priemones ir procedūras, kurios
užtikrintų, kad nuosavos lėšos būtų investuojamos laikantis saugumo, likvidumo ir diversifikavimo principų.“
Papildyti Įstatymą 62¹straipsniu: „62¹straipsnis. Rinkos operatoriui taikomi pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimai
pradinį kapitalą sudaro vieno ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavų lėšų dalių suma. 2. Rinkos operatoriaus pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 730 tūkstančių eurų. 3. Rinkos operatoriaus nuosavos lėšos turi būti ne mažesnės už didesnį iš šių dydžių:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pradinį kapitalą;
reguliuojamos rinkos operatoriaus praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 97 straipsnyje ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/488, kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014 nuostatos dėl įmonių nuosavų lėšų, nustatomų pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas, reikalavimų (OL L78, p.1), nustatyta tvarka. 4. Nuosavų lėšų sudedamosios dalys nustatomos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antroje dalyje. 5. Skaičiuojant rinkos operatoriaus nuosavų lėšų dydį šio straipsnio 3 dalies 2 punkto tikslais, nuosavas lėšas sudarantis 2 lygio kapitalas negali būti didesnis nei trečdalis
ir ją išdėstyti taip: „1.
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančios tinkamai eiti pareigas, kaip numatyta Reglamente (ES) 2017/571., ir turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklą, įskaitant riziką, su kuria jis susiduria arba gali susidurti.“
ir išdėstyti ją taip: „6. Priežiūros institucija detalizuoja reikalavimus informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams ir vidaus valdymo reikalavimus. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai privalo:
savo funkcijoms vykdyti. Pareigų, kurias vienu metu gali vykdyti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovas, skaičius nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą;
ir savarankiškai, kad prireikus veiksmingai įvertintų ir užginčytų vyresniosios vadovybės sprendimus, veiksmingai prižiūrėtų ir stebėtų, kaip priimami sprendimai.“
Pakeisti 111 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įspėja dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir
nustatyto jų pašalinimo terminus šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti pažeidimą;“. 12 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 15 punktu:
„15. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL 2017 L 168, p. 12).“
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 21 d. 2. Priežiūros institucija iki 2019 m. liepos 20 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3521(2) lyginamasis variantas
ir ją išdėstyti taip:
„20. Finansų maklerio įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir
(arba) balsavimo teisių dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai valdoma finansų maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, kuri sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžia daryti esminį poveikį finansų maklerio įmonės valdymui ir kuriai apskaičiuoti naudojama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2313 ir 2414straipsniuose nurodyta informacija ir taikoma 26 16 straipsnyje nustatyta balsų skaičiavimo tvarka.“
2Pakeisti 3 straipsnio 84 dalį ir ją išdėstyti taip:
„84. Vyresnioji vadovybė – asmuo arba asmenys, kurie veiksmingai
vadovauja rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo arba finansų maklerio įmonės veiklai ir yra atsakingi ir atskaitingi rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo arba finansų maklerio įmonės valdymo organui už kasdienį valdymą, įskaitant reikalavimų, taikomų rinkos operatoriui, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui arba finansų maklerio įmonei ir jų darbuotojams vykdant produktų ir paslaugų platinimą klientams, įgyvendinimą.“
Pakeisti 25 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) vykdant pirminį finansinių priemonių įtraukimą
į prekybą rinkoje, apie šias finansines priemones paskelbiama pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą dėl investavimo į finansines priemones, – turi būti skelbiamas atitinkamas leidimo prekiauti dokumentas arba prospektas, jeigu taikomi Vertybinių popierių įstatymo ir (arba) Reglamento (ES) 2017/1129 nustatyti reikalavimai, keliami viešajam siūlymui, kai finansinė priemonė pirmą kartą įtraukiama į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje;“. 3 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus finansų maklerio įmonėje ir centriniame depozitoriume Finansų maklerio įmonė ir centrinis depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės ir centrinio depozitoriumo vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 596/2014, Reglamento (ES) 600/2014, ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ar Reglamento (ES) 2017/1129 nuostatų pažeidimą.
Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė ir centrinis depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.“
Papildyti 53 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
„6) informaciją ir dokumentus, kuriais patvirtinama,
kad laikomasi šio įstatymo 62¹straipsnyje nustatytų pradinio kapitalo reikalavimų.“
ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija nustato rinkos
operatorių kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo tvarką. Rinkos operatorius privalo pateikti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus. Rinkos operatorius privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, informuoti priežiūros instituciją ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informavimo dienos pateikti jai veiksmų ir priemonių padėčiai ištaisyti planą, kai rinkos operatoriaus pradinis kapitalas tampa mažesnis už šiame įstatyme nustatytą minimalų dydį ir (ar) rinkos operatoriaus nuosavos lėšos tampa mažesnės už šiame įstatyme nustatytą minimalų dydį.“
ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkos operatorius turi užtikrinti, kad būtų
įdiegtos priemonės, kurios leistų jo darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu rinkos operatoriaus vadovams arba kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) 2017/1129 ar jų pagrindu priimtų teisės aktų nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti rinkos operatorius gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 43⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.“
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Rinkos operatoriaus vadovai
nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančios tinkamai eiti pareigas ir suprasti rinkos operatoriaus veiklą, įskaitant rizikas, su kuriomis rinkos operatorius susiduria ir gali susidurti. Rinkos operatorių vadovų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros institucijai informaciją apie rinkos operatoriaus vadovus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus, taip pat pateikti visą informaciją, reikalingą vertinant, ar rinkos operatorius atitinka šiame straipsnyje ir šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. Rinkos operatorius turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie rinkos operatoriaus vadovų kandidatūras. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti rinkos operatoriaus vadovų kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai. 3. Priežiūros institucija nustato reikalavimus rinkos operatoriaus vadovams ir vidaus valdymo reikalavimus. 3. Rinkos operatoriaus vadovai privalo:
1) skirti pakankamai laiko savo funkcijoms atlikti.
Pareigų, kurias vienu metu gali vykdyti rinkos operatoriaus vadovas, skaičius nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir rinkos operatoriaus veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą;
2) veikti sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus galėtų veiksmingai įvertinti ir užginčyti vyresniosios vadovybės sprendimus, veiksmingai prižiūrėti ir stebėti, kaip priimami sprendimai. 4. Rinkos operatoriaus vadovai nustato valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas ir rizikos ribojimu pagrįstas rinkos operatoriaus valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą ir interesų konfliktų prevenciją, ir prižiūri, ar jos įgyvendinamos taip, kad būtų skatinamas patikimas, saugus ir sąžiningas rinkos veikimas. 5. Rinkos operatoriaus vadovai atlieka rinkos operatoriaus valdymo priemonių veiksmingumo stebėseną ir jas periodiškai vertina, taip pat imasi tinkamų priemonių trūkumams pašalinti. 6. Rinkos operatorius užtikrina, kad reikalingai rinkos operatoriaus vadovų kompetencijai pasiekti būtų užtikrinamas rinkos operatoriaus vadovų mokymo procesas, skiriama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių rinkos operatoriaus vadovų pradiniam ir vėlesniam mokymui. 7. Rinkos operatorius užtikrina, kad rinkos operatoriaus vadovams būtų suteikiama tinkama prieiga prie informacijos ir galimybė susipažinti su dokumentais, kurių reikia prižiūrint ir stebint, kaip priimami valdymo sprendimai. 8. Rinkos operatorių, pripažintų svarbiais pagal šio įstatymo 59 straipsnio 5 dalį, vadovai vienu metu gali turėti ne daugiau kaip vieną šių pareigų derinį:
1) vieno valdybos nario ir dviejų stebėtojų tarybos narių pareigas;
2) keturių stebėtojų tarybos narių pareigas. 9. Valdybos arba stebėtojų tarybos nario pareigos, einamos toje pačioje įmonių grupėje arba įmonėse, kuriose rinkos operatoriui priklauso kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, laikomos vienomis pareigomis. 10.
vadovo motyvuotu prašymu gali leisti jam papildomai eiti vienas stebėtojų tarybos nario pareigas, jeigu rinkos operatorius priežiūros institucijai įrodo, kad vadovai užtikrins tinkamą šio straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų atlikimą ir tai nesukels interesų konflikto. Priežiūros institucija apie tokių leidimų išdavimą nedelsdama informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją. 11. Valdybos arba stebėtojų tarybos nario pareigos pelno nesiekiančiuose apmokestinamuosiuose vienetuose, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, arba kai atstovaujama valstybei, nelaikomos pareigomis šio straipsnio 8 dalyje nurodytais tikslais. 12. Rinkos operatoriaus organai ir Skyrimo komitetas, atrinkdami kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus, privalo atsižvelgti į įvairias asmens savybes ir gebėjimus, taip įgyvendindami rinkos operatoriaus valdymo organų narių įvairovės skatinimo politiką. Atrinkdami kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus, rinkos operatoriaus organai ir Skyrimo komitetas vadovaujasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendacijomis, kuriomis remiantis nustatomi rinkos operatorių ar duomenų teikimo paslaugų teikėjų valdymo organų nariams taikytini reikalavimai.“
ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkos operatoriai, kurie yra svarbūs dėl savo
dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos aprėpties bei sudėtingumo, turi įsteigti Skyrimo komitetą, kuris teikia rekomendacijas dėl rinkos operatoriaus valdymo struktūros ir vadovų skyrimo. Skyrimo komiteto nariais gali būti tik rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai.“
ir ją išdėstyti taip:
„5. Priežiūros institucija detalizuoja šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus būtinumo įsteigti Skyrimo komitetą kriterijus.
Rinkos operatoriai pripažįstami svarbiais dėl savo dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos aprėpties bei sudėtingumo priežiūros institucijos sprendimu.“
Papildyti 62 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) turėti priemones ir procedūras, kurios
užtikrintų, kad nuosavos lėšos būtų investuojamos laikantis saugumo, likvidumo ir diversifikavimo principų.“
Papildyti Įstatymą 62¹straipsniu: „62¹straipsnis. Rinkos operatoriui taikomi pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimai
pradinį kapitalą sudaro vieno ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavų lėšų dalių suma. 2. Rinkos operatoriaus pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 730 tūkstančių eurų. 3. Rinkos operatoriaus nuosavos lėšos turi būti ne mažesnės už didesnį iš šių dydžių:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pradinį kapitalą;
reguliuojamos rinkos operatoriaus praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 97 straipsnyje ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/488, kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014 nuostatos dėl įmonių nuosavų lėšų, nustatomų pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas, reikalavimų (OL2015 L78, p.1), nustatyta tvarka. 4. Nuosavų lėšų sudedamosios dalys nustatomos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrojoje dalyje. 5. Skaičiuojant rinkos operatoriaus nuosavų lėšų dydį šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytais tikslais, nuosavas lėšas sudarantis 2 lygio kapitalas negali būti didesnis negu trečdalis
ir ją išdėstyti taip: „1.
Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančios tinkamai eiti pareigas, kaip numatyta Reglamente (ES) 2017/571., ir turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklą, įskaitant riziką, su kuria jis susiduria arba gali susidurti.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Priežiūros institucija detalizuoja reikalavimus informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams ir vidaus valdymo reikalavimus. Informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovai privalo:
savo funkcijoms atlikti. Pareigų, kurias vienu metu gali vykdyti informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovas, skaičius nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą;
ir savarankiškai, kad prireikus galėtų veiksmingai įvertinti ir užginčyti vyresniosios vadovybės sprendimus, veiksmingai prižiūrėti ir stebėti, kaip priimami sprendimai.“
Pakeisti 111 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įspėja dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir
nustatyto jų pašalinimo terminus šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti pažeidimą;“. 12 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 15 punktu:
„15. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 21 d. 2. Priežiūros institucija iki 2019 m. liepos 20 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Finansų ministerija, įgyvendindama 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2017/1129), parengė šiuos įstatymų projektus (toliau kartu
pakeitimo įstatymo projektą (toliau – VPĮ projektas);
2, 27, 44 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ABĮ projektas);
Įstatymo papildymo 62¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau – FPRĮ projektas);
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
įstatymo Nr. IX-1709 2, 28, 34, 55, 130, 153, 157, 159, 171 ir 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;
subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 18, 61 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;
kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-376 2, 9, 20, 28, 30, 44, 46, 50, 65 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;
bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo Nr.
XII-2443 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą. Europos Sąjungoje (toliau – ES) iš esmės peržiūrint prospektų rengimo taisykles priimtas Reglamentas (ES) Nr. 2017/1129, kuriuo siekiama sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, tačiau kartu užtikrinti reikiamos informacijos investuotojams atskleidimą. Siekiant, kad prospektų reglamentavimo nuostatos būtų vienodai taikomos visoje ES, pasirinkta jas išdėstyti reglamento forma, taip užtikrinant metodikos nuoseklumą ir didesnį teisinį tikrumą. Pagrindiniai Reglamento (ES) Nr. 2017/1129 pakeitimai:
popierių siūlymo bendra pardavimo ES vertė yra mažesnė negu 1 milijonas eurų, nes prospekto rengimo sąnaudos gali būti neproporcingos pajamoms. Iki šio reglamento įsigaliojimo taikoma 100 tūkstančių eurų riba. 2. ES valstybėms narėms suteikiama galimybė nacionalinėje teisėje laisvai nustatyti 1–8 milijonų eurų vertybinių popierių siūlymo bendra pardavimo ES per 12 mėnesių verte išreikštą ribą, iki kurios reikėtų taikyti išimtį skelbti prospektą. Šiuo metu Lietuvoje galioja 5 milijonų eurų riba. 3. Mažoms ir vidutinėms bei mažos kapitalizacijos įmonėms leidžiama leisti supaprastintą prospektą, ES augimo prospektą, kuriame atskleidžiama reikšminga ir aktuali informacija tokio dydžio įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad prospektų rengimo, skelbimo ir tvirtinimo nuostatos šiuo metu numatytos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu, o nuo 2019 m. liepos 21 d. bus reglamentuotos tiesioginio taikymo ES teisės aktu – Reglamentu (ES) Nr.
2017/1129, ir į tai, kad nustatomi nauji reikalavimai, kuriuos privalo įgyvendinti valstybės narės, parengtas įstatymų projektų paketas. Keičiant nurodytus įstatymus, siekiama ne tik suderinti galiojančias nuostatas su Reglamentu (ES) Nr. 2017/1129, bet ir atsisakyti nebegaliojančių nuostatų bei ištaisyti praktikoje pastebėtus reglamentavimo skirtumus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą ir derinimą koordinuoja Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 239 0070) Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja – Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Neringa Černiauskė, tel. (8 5) 239 0141, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu prospektų rengimo, tvirtinimo ir skelbimo tvarką reglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas, kuriuo į nacionalinę teisę perkeltos 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB nuostatos. Pagal šiuo metu galiojančias Vertybinių popierių įstatymo nuostatas prospekto rengimo, tvirtinimo ir skelbimo reikalavimai Lietuvoje netaikomi viešai siūlomiems vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybėje narėje įsteigtas emitentas, jeigu jo visų viešai siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė ES valstybėse narėse nesiekia 5 milijonų eurų skaičiuojant per 12 mėnesių.
Šiame įstatyme nustatyti ir kiti atvejai, kai paskelbti vertybinių popierių prospekto nereikalaujama: kai vertybiniai popieriai siūlomi tik profesionaliesiems investuotojams arba jie siūlomi mažiau kaip 150 fizinių ir juridinių asmenų kiekvienoje ES valstybėje narėje, neįskaitant profesionaliųjų investuotojų, ir kitos išimtys. Vertybinių popierių įstatyme šiuo metu nustatytos prospekto rengimo, pagrindinės prospekto informacijos, prospekto tvirtinimo, paskelbimo, galiojimo, atsakomybės už prospekte pateiktą informaciją ir kitos susijusios nuostatos, kurios, įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 2017/1129, bus taikomos tiesiogiai visose ES valstybėse narėse. Atsižvelgiant į tai, pasikartojančios nuostatos ir sąvokos išbraukiamos iš VPĮ projekto. Atitinkamai su Reglamentu (ES) Nr. 2017/1129 suderinamos nuostatos, reglamentuojančios kompetentingos institucijos įgaliojimus, administracines sankcijas ir kitas administracines priemones. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama · Vertybinių popierių įstatymo pakeitimai Pirmiausia VPĮ projekte atsisakoma sąvokų, kurios apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 2017/1129 arba nevartojamos naujoje įstatymo redakcijoje („atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektai“, „mažesnės rinkos kapitalizacijos įmonė“, „mažos ir vidutinės įmonės“, „prospekto patvirtinimas“), kitų sąvokų apibrėžtyse tiesiog paliekama nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 2017/1129 („prospektas“). VPĮ projekte yra sąvokų, kurios Reglamente (ES) Nr.
2017/1129 yra apibrėžtos kitaip („ne nuosavybės vertybiniai popieriai“, „kolektyvinio investavimo subjekto vertybiniai popieriai“) arba VPĮ projekto tekste nevartojamos („nuosavybės vertybiniai popieriai“). Šios sąvokos į Vertybinių popierių įstatymą buvo įtrauktos perkeliant į nacionalinę teisę 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB2004/109 ir
įmonių perėmimo pasiūlymų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, VPĮ projekte siūloma nustatyti, kad antrajame straipsnyje vartojamos sąvokos turi būti suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 2017/1129 (VPĮ projekto 2 straipsnio 45 dalis). Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 2017/1129 pasirenkamąją nuostatą ES valstybėms narėms suteikiama teisė nustatyti 1–8 milijonų eurų vertybinių popierių siūlymo bendrą pardavimo ES per 12 mėnesių ribą, iki kurios reikėtų taikyti išimtį skelbti prospektą, VPĮ projekte siūloma nustatyti maksimalią 8 milijonų eurų ribą. Siūloma nuostata buvo derinama su rinkos dalyviais ir dauguma jų palaikė maksimalios ribos taikymą Lietuvos Respublikoje. Jų nuomone, tai būtų papildoma priemonė rinkai pagyvinti, ji suteiktų galimybę mažoms ir vidutinėms įmonėms leisti viešas emisijas ir taip pritraukti kapitalo, kartu nesusilpnintų mažųjų investuotojų apsaugos. Praktika rodo, kad dabartiniai reikalavimai, kurie taikomi didesnėms įmonėms ar didesnėms vertybinių popierių emisijoms, netinka mažoms ir vidutinėms įmonėms bei mažesnėms vertybinių popierių emisijoms, tai tampa trukdžiu ir dideliais kaštais. Reglamente (ES) Nr.
Reglamente (ES) Nr. 2017/1129 nustatyta, kad iki 8 milijonų eurų ribos valstybės narės gali nacionaliniu lygmeniu taikyti kitus informacijos atskleidimo reikalavimus, jeigu tokiais reikalavimais šiems vertybinių popierių siūlymams, kuriems būtų taikoma išimtis, nebūtų užkrauta neproporcinga našta. Įvertinant tai, vertybinių popierių viešam siūlymui, kurio bendra pardavimo vertė yra 1–8 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, siūloma VPĮ projekte nustatyti reikalavimą parengti ir paskelbti informacinį dokumentą, išskyrus atvejus, kai vertybinių popierių siūlymas atitinka bent vieną Reglamente (ES) Nr. 2017/1129 nustatytą išimtį, kai vertybinius popierius viešai siūlant nereikalaujama paskelbti prospekto. Ši nuostata užtikrintų investuotojų apsaugą ir rinkos efektyvumą. Siekiant supaprastinti šiuo metu Vertybinių popierių įstatyme pateiktą gana sudėtingą emitento apibrėžtį ir atsisakyti tokioms bendrovėms taikomo atskiro reguliavimo, siūloma Vertybinių popierių įstatymo prasme emitentais laikyti tik tas bendroves, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamose rinkose, kaip tai apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/109/ EB, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvų 77/91/EEB, 78/855/EEB ir 82/891/EEB bei Direktyvos 2005/56/EB nuostatas dėl ataskaitų bei dokumentų rengimo ir teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant bendroves. Kartu, siekiant užtikrinti esamų bendrovių, kurios neprekiauja vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, akcininkų interesus, Vertybinių popierių įstatyme siūloma nustatyti, kad šioms bendrovėms ir toliau būtų taikomos VPĮ projekto IV skyriaus nuostatos dėl oficialaus siūlymo ir privalomojo išpirkimo, o jų akcininkams nusprendus nebesiūlyti akcijų viešai, turės būti pateiktas oficialus siūlymas.
Patvirtinus šias nuostatas būtų užtikrinta lygiavertė esamų bendrovių, kurių vertybiniais popieriais neprekiaujama reguliuojamose rinkose, akcininkų apsauga, supaprastintas reguliavimas, priežiūros institucijai atsirastų galimybė daugiau dėmesio skirti naujų siūlymų (sutelktinio finansavimo, pirminių žetonų siūlymų ir pan.) priežiūrai. VPĮ projekte siūloma nustatyti, kad oficialūs siūlymai gali būti vykdomi ne tik reguliuojamoje rinkoje, bet ir atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis. Pagal tarptautinius apskaitos standartus oficialus siūlymas taip pat pripažįstamas finansinių priemonių įvykiu, todėl šios nuostatos įgyvendinimas užtikrintų tinkamą finansinių priemonių įvykių standartų ir praktikos, kuria vadovaujasi pagrindiniai ES ir kitų valstybių finansų rinkų dalyviai, taikymą. Galiojančioje Vertybinių popierių įstatymo redakcijoje yra nuostata, kad visi emitento vadovai laikomi kartu veikiančiais ir turi vieni kitų balsus, tačiau ES teisės aktuose tokia kartu veikiančių asmenų grupė nėra apibrėžta ir neatitinka tarptautinės praktikos.
Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD) įtvirtinti nuostatas dėl vadovų nepriklausomumo (valdybose būtų 2/3 nepriklausomų narių) ir įvairovės politikos (laikyti, kad visi vadovai (stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas) visada laikosi tos pačios politikos, nėra teisinga), siūloma tokios kartu veikiančios asmenų grupės reglamentavimo atsisakyti. · Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai ABĮ projekte pirmiausia siekiama suderinti nuostatas su pasikeitusiu prospektų skelbimo reglamentavimu, kur reikia pateikti nuorodas ne į Vertybinių popierių įstatymą, o į Reglamentą (ES) Nr. 2017/1129. Peržiūrint Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatymus, buvo pastebėtas praktikoje taikomas reglamentavimo skirtumas nustatant bendrą bendrovės akcijų balsų skaičių. Siekiant išvengti ABĮ 27 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir šiuo metu galiojančio VPĮ 26 straipsnio 3 dalies konkurencijos, siūloma ABĮ projekte nustatyti, kad bendrovės įgytos savo akcijos nebūtų eliminuojamos nustatant bendrą bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių, taip pat, kad į visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą būtų įskaitomos bendrovės įgytos savo akcijos. Taip pat būtina suderinti Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnį su VPĮ projekto 8 straipsnio 1 dalimi – papildyti nuostata, kuri nustato galimybę platinti akcijas pasitelkiant daugiašalės prekybos sistemos, organizuotos prekybos sistemos bei atsiskaitymų sistemos operatorių technines organizacines priemones.
Šiuose straipsniuose taip pat siūloma nurodyti, kad pirminė vertybinių popierių apyvarta vykdoma ne pagal Lietuvos banko, bet pagal atitinkamos rinkos taisykles, atsižvelgiant į administruojamą prekybos platformą. · Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimai Siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 2017/1129 41 straipsnį FPRĮ projekte nustatoma galimybė apie faktinius arba galimus šio reglamento pažeidimus įmonių, kurios vykdo finansinių paslaugų tikslais reguliuojamą veiklą, darbuotojams pranešti specialiu, nepriklausomu ir autonominiu kanalu. Rengiant FPRĮ projektą buvo atlikta reguliuojamos rinkos operatoriaus teisinio reguliavimo peržiūra, siekiant pašalinti praktikoje atsiradusį šio įstatymo taikymo nenuoseklumą. Šiuo įstatymo projektu siūloma sumažinti reguliuojamos rinkos operatoriui tenkančią administracinę naštą, taip pat padidinti teisinį aiškumą. Siūloma atsisakyti reikalavimo teikti kapitalo pakankamumo ataskaitą priežiūros institucijai, nes didžioji dalis informacijos ataskaitoje gaunama iš metinių finansinių ataskaitų. Taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo priežiūros institucijai detalizuoti būtinumo įsteigti Skyrimo komitetą kriterijus, nes reguliuojamos rinkos operatoriai pripažįstami svarbiais atsižvelgiant į jų svarbą dėl dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos apimties. FPRĮ projekte nustatomi minimalūs pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų dydžio reikalavimai, nes jie gali būti priskiriami ūkinės veiklos ribojimui, todėl teisinis reguliavimas reikalauja tai įvirtinti įstatymo lygiu.
Siekiant užtikrinti, kad rinkos operatorius nuolat turėtų tvaraus kapitalo, nustatoma, kad nuosavas lėšas sudarantis antro lygio kapitalas negali būti didesnis nei trečdalis pirmo lygio kapitalo tuo tikslu, kai nuosavos lėšos nustatomos skaičiuojant praėjusių metų pridėtines išlaidas. Į nacionalinę teisę perkeliant 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, dalis reikalavimų reguliuojamos rinkos operatoriaus bei informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo vadovams šiuo metu nustatyta įstatyme, o kita reikalavimų dalis – įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. FPRĮ projektu siūloma visus reikalavimus šiems vadovams nustatyti įstatymu. · Kiti įstatymai Kitų įstatymų pakeitimo projektuose siūlomi techniniai pakeitimai – galiojančias nuorodos į Vertybinių popierių įstatymą patikslinti pridedant nuorodą ir (arba) į Reglamentą (ES) Nr. 2017/1129. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, nes jų nuostatomis siekiama užtikrinti Lietuvos ir ES teisės aktų visišką suderinamumą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atsižvelgiant į sudarytas vienodas prospektų rengimo ir skelbimo sąlygas bet kurioje ES valstybėje narėje, suderintas taisykles bei priežiūros reikalavimus, darytina prielaida, kad naujos nuostatos užtikrins atskleidžiamos informacijos vienodumą ir tarpvalstybinio paso mechanizmo veikimą visoje ES. Maksimalios ribos, kai nereikalaujamas prospektas, pakėlimas iki 8 milijonų eurų Lietuvos Respublikoje padidins šalies kapitalo rinkos gyvybingumą ir jos prieinamumą smulkiųjų ir vidutinių įmonių segmentui. Atsižvelgiant į vis sudėtingėjančias skolinimosi galimybes smulkiajam ir vidutiniam verslui, lėšų pritraukimas išleidžiant vertybinių popierių emisijas būtų teigiama alternatyva ir turėtų teigiamą poveikį Lietuvos kapitalo rinkai ir verslo aplinkai. Padidinus ribą iki 8 milijonų eurų, viešų vertybinių popierių emisijų skaičius turėtų padidėti, tačiau tikėtina, kad aktyvumas neišaugtų tiek, kad keltų grėsmę efektyvios investuotojų apsaugos užtikrinimui. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. VPĮ projekto sąvokos suderintos nustatyta tvarka ir skelbiamos Lietuvos Respublikos terminų banke. 10.
įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, kurių projektai teikiami, turės būti peržiūrėti Lietuvos banko teisės aktai, įgyvendinantys šiuo metu galiojančius Vertybinių popierių, Finansinių priemonių rinkų, Akcinių bendrovių įstatymus. Šių teisės aktų pakeitimus turės priimti Lietuvos banko valdyba. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Prospektas“, „ES augimo prospektas“, „vertybiniai popieriai“, „emitentas“, „vertybinių popierių rinka“, „oficialus siūlymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO NR. X-1024 3, 25, 35, 53, 56, 58, 59, 62, 82, 111 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 20 dalyje tikslintinos nuorodos: vietoj skaičių „14 ir 15“ įrašytini skaičiai „13 ir 14“, o vietoje skaičiaus „17“ įrašytinas skaičius „16“. 2. Projekto 6 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 58 straipsnio kai kurios nuostatos stokoja aiškumo, todėl tobulintinos. Pirma, 58 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodomos rinkos operatoriaus vadovų pareigos, nedetalizuojant, kokia tvarka yra paskirstoma vadovų kompetencija. Pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 3 straipsnio 78 dalį, rinkos operatoriaus vadovai yra: vienasmenis valdymo organas ir jo pavaduotojas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai. Rinkos operatorius, pagal galiojančio įstatymo 53 straipsnio 1 dalį, yra akcinė bendrovė. Akcinių bendrovių organų kompetencija nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme, skirtingų bendrovės organų funkcijos yra atskirtos. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti bendras rinkos operatoriaus vadovų pareigas, neatsižvelgiant į vadovų kompetencijos ir atliekamų funkcijų skirtumus. Taigi taikant įstatymą gali būti neaišku, kurie konkrečiai vadovai yra atsakingi už 58 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų pareigų vykdymą. Antra, neaišku, kas yra 58 straipsnio 6 ir 7 dalių normų adresatas, koks subjektas turi užtikrinti šių normų įgyvendinimą. Trečia, neaišku, ar 58 straipsnio 8 ir 10 dalių nuostatos taikomos tik valdybos nariams ir stebėtojų tarybos nariams, ar jos taikomos ir rinkos operatoriaus vienasmeniam valdymo organui (vadovui) ir jo pavaduotojui.
Ketvirta, 58 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti rinkos operatoriaus valdymo organų (jais yra vienasmenis valdymo organas ir valdyba) ir Skyrimo komiteto pareigas, atrenkant kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus (jais yra vienasmenis valdymo organas, jo pavaduotojas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai). Neaiškus šios dalies nuostatų santykis su Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis dėl bendrovės organų narių skyrimo, kai rinkos operatorius neturi Skyrimo komiteto. Pavyzdžiui, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 4 dalį, stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas), taip pat akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas mažesnis balsų skaičius, bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu gali siūlyti papildomus kandidatus į bendrovės organų narius. Akcinių bendrovių įstatymas nenustato bendrovės vadovų kandidatūrų atrinkimo tvarkos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas, o valdybos narius renka stebėtojų taryba, projekto nuostata, jog rinkos operatoriaus valdymo organai atrenka kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus, taigi ir į stebėtojų tarybą, kelia abejonių. Jeigu analizuojamoje straipsnio dalyje siekiama reguliuoti tik rinkos operatoriaus vienasmenio ir kolegialaus valdymo organų narių (bendrovės vadovo ir valdybos narių) kandidatūrų atrinkimo reikalavimus, tai projekto formuluotė „kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus“ atitinkamai tikslintina. 3. Projekto 9 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 62¹ straipsniu ir jame nustatyti rinkos operatoriui taikomus pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimus.
Pastebėtina, jog pagal galiojantį reguliavimą šiuos reikalavimus poįstatyminiu teisės aktu nustato Priežiūros institucija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas įsigaliotų 2019 m. liepos 21 d., ir jei įstatyminiai reikalavimai skirsis nuo šiuo metu galiojančių reikalavimų, rinkos operatoriams liktų itin mažai laiko prisitaikyti prie naujų įstatymo reikalavimų. Manytina, jog tokiu atveju galimai būtų sutrikdyta rinkos operatorių veikla. Todėl siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą arba nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį rinkos operatoriai turėtų prisitaikyti prie nustatomų reikalavimų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 12 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo priedą 15 punktu. Atkreiptinas dėmesys, jog Seimas 2019 m. birželio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 88, 89, 90, 93, 102 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 41¹, 41², 41³, 41⁴, 89¹ straipsniais įstatymą (projekto reg. Nr. XIIIP-3433), kurio 14 straipsniu papildė Įstatymo priedą kito turinio 15 punktu. Atsižvelgiant į tai, projekto 12 straipsnis tikslintinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-06-26
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Andrius Mazuronis, Vytautas Kamblevičius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 20 dalyje tikslintinos nuorodos: vietoj skaičių „14 ir 15“ įrašytini skaičiai „13 ir 14“, o vietoje skaičiaus „17“ įrašytinas skaičius „16“. Pritarti Pakeisti 3 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Finansų maklerio įmonės kvalifikuotoji
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai valdoma finansų maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, kuri sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžia daryti esminį poveikį finansų maklerio įmonės valdymui ir kuriai apskaičiuoti naudojama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 1413 ir 1514 straipsniuose nurodyta informacija ir taikoma 1716 straipsnyje nustatyta balsų skaičiavimo tvarka.“
Teisės departamentas, 2019-06-056 2.
Projekto 6 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 58 straipsnio kai kurios nuostatos stokoja aiškumo, todėl tobulintinos. Pirma, 58 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodomos rinkos operatoriaus vadovų pareigos, nedetalizuojant, kokia tvarka yra paskirstoma vadovų kompetencija. Pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 3 straipsnio 78 dalį, rinkos operatoriaus vadovai yra: vienasmenis valdymo organas ir jo pavaduotojas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai. Rinkos operatorius, pagal galiojančio įstatymo 53 straipsnio 1 dalį, yra akcinė bendrovė. Akcinių bendrovių organų kompetencija nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme, skirtingų bendrovės organų funkcijos yra atskirtos. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti bendras rinkos operatoriaus vadovų pareigas, neatsižvelgiant į vadovų kompetencijos ir atliekamų funkcijų skirtumus. Taigi taikant įstatymą gali būti neaišku, kurie konkrečiai vadovai yra atsakingi už 58 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų pareigų vykdymą. Antra, neaišku, kas yra 58 straipsnio 6 ir 7 dalių normų adresatas, koks subjektas turi užtikrinti šių normų įgyvendinimą. Trečia, neaišku, ar 58 straipsnio 8 ir 10 dalių nuostatos taikomos tik valdybos nariams ir stebėtojų tarybos nariams, ar jos taikomos ir rinkos operatoriaus vienasmeniam valdymo organui (vadovui) ir jo pavaduotojui. Ketvirta, 58 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti rinkos operatoriaus valdymo organų (jais yra vienasmenis valdymo organas ir valdyba) ir Skyrimo komiteto pareigas, atrenkant kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus (jais yra vienasmenis valdymo organas, jo pavaduotojas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai). Neaiškus šios dalies nuostatų santykis su Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis dėl bendrovės organų narių skyrimo, kai rinkos operatorius neturi Skyrimo komiteto.
Pavyzdžiui, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 4 dalį, stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas), taip pat akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas mažesnis balsų skaičius, bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu gali siūlyti papildomus kandidatus į bendrovės organų narius. Akcinių bendrovių įstatymas nenustato bendrovės vadovų kandidatūrų atrinkimo tvarkos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas, o valdybos narius renka stebėtojų taryba, projekto nuostata, jog rinkos operatoriaus valdymo organai atrenka kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus, taigi ir į stebėtojų tarybą, kelia abejonių. Jeigu analizuojamoje straipsnio dalyje siekiama reguliuoti tik rinkos operatoriaus vienasmenio ir kolegialaus valdymo organų narių (bendrovės vadovo ir valdybos narių) kandidatūrų atrinkimo reikalavimus, tai projekto formuluotė „kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus“ atitinkamai tikslintina. Pritarti iš dalies Dėl 58 straipsnio 4-7 dalių, pažymėtina, kad LR akcinių bendrovių įstatyme numatytos skirtingos pareigos vadovams – vienasmeniam valdymo organui ir jo pavaduotojui, valdybos nariams, stebėtojų tarybos nariams. Todėl kiekvienas valdymo organas atsakingas už jiems priskirtų funkcijų, kaip tai numatyta LR akcinių bendrovių įstatyme, savo lygio priemonių ir pareigų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad minimos nuostatos yra perkeliamos iš Direktyvos 2014/65/ES (MiFID II), kurioje jos taip pat nėra detalizuotos.
Tačiau siekiant teisinio aiškumo ir kad MiFID II nuostatos būtų suprantamos vienodai visose valstybėse narėse, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) yra išleidusi gaires dėl rinkos operatorių ir duomenų teikimo paslaugų teikėjų valdymo organų Nr. ESMA70-154-271 LT, kuriose minėti MiFID II reikalavimai detalizuojami. Manytina, kad šių reikalavimų perkėlimas į įstatymą nebūtų tikslingas, nes tai galėtų įtakoti skirtingą MiFID II direktyvos nuostatų traktavimą Lietuvoje (atsižvelgiant į tai, kad pakeitus gaires įstatymo pakeitimas užtruktų). Pakeisti 58 straipsnio 6 ir 7 dalis ir jas išdėstyti taip:
„6. Rinkos operatorius užtikrina, kad rReikalingai
rinkos operatoriaus vadovų kompetencijai pasiekti turi būti būtų užtikrinamas rinkos operatoriaus vadovų mokymo procesas, skiriama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių rinkos operatoriaus vadovų pradiniam ir vėlesniam mokymui. 7. Rinkos operatorius užtikrina, kad rRinkos operatoriaus vadovams turi būti būtų suteikiama tinkama prieiga prie informacijos ir galimybė susipažinti su dokumentais, kurių reikia prižiūrint ir stebint, kaip priimami valdymo sprendimai.“ Pakeisti 58 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Rinkos operatoriaus valdymo organai ir Skyrimo
komitetas, atrinkdami kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus, privalo atsižvelgti į platų savybių ir gebėjimų spektrą, taip įgyvendindami rinkos operatoriaus valdymo organų narių įvairovės skatinimo politiką. Atrinkdami kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus, rinkos operatoriaus valdymo organai ir Skyrimo komitetas vadovaujasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintomis gairėmis dėl rinkos operatorių ir duomenų teikimo paslaugų teikėjų valdymo organų nariams taikytini reikalavimai.“
Teisės departamentas, 2019-06-059 3.
Projekto 9 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 62¹ straipsniu ir jame nustatyti rinkos operatoriui taikomus pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimus. Pastebėtina, jog pagal galiojantį reguliavimą šiuos reikalavimus poįstatyminiu teisės aktu nustato Priežiūros institucija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas įsigaliotų 2019 m. liepos
reikalavimų, rinkos operatoriams liktų itin mažai laiko prisitaikyti prie naujų įstatymo reikalavimų. Manytina, jog tokiu atveju galimai būtų sutrikdyta rinkos operatorių veikla. Todėl siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą arba nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį rinkos operatoriai turėtų prisitaikyti prie nustatomų reikalavimų. Nepritarti Rinkos operatoriui taikomi pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimai yra analogiški šiuo metu galiojantiems, todėl pereinamasis laikotarpis nėra reikalingas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3521 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Ąžuolas, M. Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė