Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII- 1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas. Pakeisti Įstatymo priedėlio IV skyriaus 3 ir 4 punktus, ir juos išdėstyti taip:
„3. Lygių galimybių kontrolierius 13 15,5
4Vaiko teisių apsaugos kontrolierius 13 15,5“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Projekto Nr. XIIIP-3514(2) lyginamasis variantas
2019
1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas. Pakeisti Įstatymo priedėlio I skyriaus ,,Valstybės politikų pareiginės algos“ 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5. Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai Savivaldybės teritorijoje gyvena per 100 tūkst. gyventojų
merai ir merų pavaduotojai, kai savivaldybės teritorijoje gyvena per
nuo
nuo
nuo
ir mero pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. 2. Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 5 procentais.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto Nr. XIIIP-3514(3) lyginamasis variantas
2019
1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas. Pakeisti Įstatymo priedėlio I skyriaus ,,Valstybės politikų pareiginės algos“ 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5. Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai Savivaldybės teritorijoje gyvena per 100 tūkst. gyventojų
merai ir merų pavaduotojai, kai savivaldybės teritorijoje gyvena per
nuo
nuo
nuo
ir mero pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. 2. Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 5 procentais.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio IV skyriuje ,,Valstybės pareigūnų pareiginės algos" nustatyti skirtingi Seimui atskaitingų, kontrolės funkcijas žmogaus teisių apsaugos srityje vykdančių institucijų (Ombudsmenų institucijų) pareiginių algų koeficientai. Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai, Lygių galimybių kontrolierius ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierius vykdo vienodai reikšmingas funkcijas pagal savo sudėtingumą ir apimtis, tenkančią atsakomybę už priskirtų funkcijų vykdymą. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą Lygių galimybių kontrolieriui ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui nustatytas 13 pareiginės algos koeficientas, tuo tarpu Seimo kontrolieriai išskiriami į Įstaigos vadovą (15,5 pareiginės algos koeficientu) ir Seimo kontrolierius (14,5 pareiginės algos koeficientu). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnis numato ne tik Seimo kontrolierių, bet ir kitų kontrolės institucijų steigimą, kurių įgaliojimus nustato įstatymas. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikiantys Seimo, Lygių galimybių ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriai, be kiekvienam teisės aktais paskirtų atskirų funkcijų, yra lygiaverčiai ir sąveikauja vienas kitą pavaduodami, pvz. kai lygių galimybių kontrolierius atostogauja arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku jį pavaduoja vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o kai jis negali pavaduoti, – Seimo kontrolierius. Taigi, esant tam pačiam statusui, manome, kad yra tikslinga suvienodinti kontrolierių - įstaigų vadovų - pareiginės algos koeficientus.
Pažymėtina, kad minėtiems kontrolieriams vienodi pareiginės algos koeficientai buvo nustatyti
darbo apmokėjimo įstatyme Nr. VIII-1904. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą yra nustatyti tokie pareiginės algos koeficientai: Lygių galimybių kontrolieriui - 13, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui - 13. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūlome nustatyti tokius pareiginės algos koeficientus: Lygių galimybių kontrolieriui - 15,5, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui - 15,5. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimto Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymą, kitų galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo pakeitimo projekte vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimui 2019 metams papildomų biudžeto lėšų nereikės, šis įstatymas įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 d. 13. Įstatymo pakeitimo projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „pareiginės algos koeficientai“, ,,Lygių galimybių kontrolierius", ,,Vaiko teisių apsaugos kontrolierius". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: 1.
Teikia Seimo nariai:
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-05-31 Nr. S-2019-3330 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3514, pažymime, jog neturime pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIIP-3514 2019-11-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Ieva Lavišienė, Kristina Šimkutė. Kviestieji asmenys: Daiva Buivydaitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės politikos grupės patarėja Garbštienė, Vita Baliukevičienė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, Laura Matjošaitytė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė, Danguolė Jakštienė Vyriausiosios rinkimų komisijos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-03 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma padidinti Lygių galimybių kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareiginės algos koeficientus.
Kaip numatyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, „Šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikiantys Seimo, Lygių galimybių ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriai, be kiekvienam teisės aktais paskirtų atskirų funkcijų, yra lygiaverčiai ir sąveikauja vienas kitą pavaduodami, pvz. kai lygių galimybių kontrolierius atostogauja arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku jį pavaduoja vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o kai jis negali pavaduoti, – Seimo kontrolierius. Taigi, esant tam pačiam statusui, manome, kad yra tikslinga suvienodinti kontrolierių - įstaigų vadovų - pareiginės algos koeficientus“. Pastebėtina, kad siekiant išlaikyti tinkamą hierarchiją tarp valstybės pareigūnų, nustatant pareiginės algos koeficientus buvo atsižvelgiama į pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtis, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumus. Nesikeičiant minėtų kontrolierių funkcijų apimčiai ir statusui įstatymo projektu siūlomi pakeitimai kelia abejonių, svarstytina, ar vien pavadavimo faktas yra pakankamas argumentas šiems pakeitimams. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projektas (reg. Nr. XIIIP-3464), kuriuo siūloma iš esmės spręsti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo problemas, nustatyti konkrečius įsipareigojimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2020 metais ir numatyti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimo kryptis ilgesnei perspektyvai (iki 2025 metų).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto nuostatos neturėtų būti vertinamos sistemiškai atsižvelgiant į siūlomas viešojo sektoriaus darbuotojų (taip pat ir įstaigų vadovų) darbo apmokėjimo kryptis. Pritarti Komitetas siūlo įstatymą tobulinti sistemiškai, žr. Komiteto pasiūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-03
projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Nepritarti Vyriausybės išvados prašyti netikslinga, nes Komitetas siūlo valstybės pareigūnų ir valstybės politikų darbo apmokėjimo reguliavimą tobulinti sistemiškai įvertinus Vyriausybės teiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4026, kurio įgyvendinimui lėšos yra suplanuotos 2020 metų biudžete. 3. Seimo kanceliarijos
į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto
įrašyti šio skyriaus pavadinimą „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“;
2) keičiami priedėlio punktai turėtų būti dėstomi atskirose įstatymo projekto 1 straipsnio dalyse. Be to, po įstatymo projekto pavadinimo reikėtų braukti perteklinį tašką. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-06-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr.
VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3514, pažymime, jog neturime pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
siūlyti pagrindiniam Komitetui jį sistemiškai tobulinti atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-05 I Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto siūlymus įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, atitinkamai tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
komitetas, 2019-11-051 N Argumentai: Siūlome valstybės politikų ir valstybės pareigūnų priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą skaičiuoti po 1 procentą (tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos). Pasiūlymas teikiamas siekiant sistemiškai suderinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų stažo skaičiavimo taisykles su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytomis taisyklėmis.
Taip pat patikslinama nuoroda į Valstybės tarnybos įstatymą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Priedas už ištarnautus tarnybos
mokamas priedas už ištarnautus tarnybos Lietuvos valstybei metus stažą nuo 1990 m. kovo 11 d., einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, nurodytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apskaičiuojamą Vyriausybės nustatyta tvarką. 2. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. 3.2. Priedą už ištarnautus valstybei metus tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 3 procentai 1 procentas valstybės politiko ar valstybės pareigūno pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos.“
komitetas, 2019-11-052 Argumentai: Komitetas siūlo visų valstybės politikų pareiginės algos koeficientus sistemiškai didinti apie 13 procentų, kaip buvo didinti aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Siūloma nustatyti, kad Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Seimo pareigūnų ir Seimo narių darbo užmokesčio dydis ir darbo apmokėjimo sąlygos pradedami taikyti nuo pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio dienos. Analogiška taisyklė nustatoma ir Ministro Pirmininko ir ministrų darbo užmokesčiui nustatyti.
Taigi šios kadencijos Seimo nariams ir Seimo pareigūnams, dabartinės Vyriausybės narių darbo užmokestis nesikeis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą Nr. KT16-N7/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo
savivaldybių merams ir jų pavaduotojams nustatyti papildomus objektyvius kriterijus pareiginei algai apskaičiuoti. Šiame nutarime nurodyta oficiali Teisės aktų registre skelbtina šio nutarimo data yra 2020 m. sausio 1 d. Nuo oficialaus paskelbimo dienos Įstatymo priedėlio I skyriaus 5 punktas negalės būti taikomas. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. KT16-N7/2019, Įstatymo projekte savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginių algų dydžius siūlome suskirstyti pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių vietoj buvusių dviejų grupių į 5 grupes, į pirmą grupę pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, patektų tik Vilniaus miesto savivaldybė, į antrą grupę – 4 savivaldybės (Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus rajono), į trečią grupę – 7 savivaldybės (Kauno rajono, Panevėžio miesto, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Alytaus miesto, Kėdainių rajono), į ketvirtą grupę – 42 savivaldybės (Jonavos rajono, Zarasų rajono ir kitų rajonų bei Elektrėnų, Druskininkų, Visagino savivaldybės, Palangos miesto savivaldybė), o į penktą grupę –
Neringos savivaldybės). Neringos savivaldybė – mažiausia iš visų savivaldybių, kurioje deklaruoti 5025 gyventojų.
Kadangi Neringos savivaldybė veikia kaip kurortas, jos merui ir pavaduotojui pareiginė alga būtų padidinta 5 procentais. Padidinus Neringos savivaldybės mero pareiginę algą 5 procentais, ji prilygtų Įstatymo projekte numatytam ketvirtos savivaldybių grupės savivaldybės mero pareiginės algos dydžiui. Pagal minėtus kriterijus suskirsčius pareigines algas, savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos, palyginus su šiuo metu numatytomis, vidutiniškai didėtų apie 11 procentų. Be to, Vyriausybės darbo grupės parengtame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projekte Nr. XIIIP-3464, pateiktame Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 462 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki
Respublikos Seimui“, išreikšta pozicija sistemiškai persvarstyti valstybės pareigūnų ir valstybės politikų darbo apmokėjimo nuostatas, siekiant išlaikyti jų proporcingumą su kitų viešojo sektoriaus darbo užmokestį reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. Todėl siekiant nesudaryti sąlygų nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms tarp valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, teikiamu Įstatymo projektu siūlome valstybės pareigūnams ir valstybės politikams (nuo naujos kadencijos) pareiginės algos koeficientus didinti sistemiškai atsižvelgiant į nuo 2019-01-01 įsigaliojusio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas dėl valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų didinimo. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnį laikyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 2 straipsnis.
Įstatymo priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlio IV skyriaus 3 ir 4 punktus, ir juos išdėstyti taip: „3. Lygių galimybių kontrolierius 15,5
1Pakeisti Įstatymo priedėlio I skyrių ,,Valstybės politikų pareiginės algos“ ir jį išdėstyti taip:
„I. VALSTYBĖS POLITIKŲ PAREIGINĖS ALGOS (Baziniais dydžiais)
2Seimo pareigūnai:
2.1. Pirmininko pirmasis pavaduotojas 23,2 26,22 2.2. Pirmininko pavaduotojai, Seimo opozicijos lyderis 22,4 25,31 2.3. Komitetų pirmininkai 21,7 24,52 2.4. Komitetų pirmininkų pavaduotojai 20,5 23,16 2.5. Pakomitečių pirmininkai, nuolatinių komisijų pirmininkai 20,2 22,83 2.6. Nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojai 19,6 22,15 2.7. Frakcijų vadovai, kai frakcijos dydis:
Seniūnai Seniūnų pavaduotojai 2.7.1. nuo 7 iki 10 narių 20,0 22,6 19,6 22,15 2.7.2. nuo 11 iki 20 narių 20,2 22,83 19,9 22,49 2.7.3. nuo 21 iki 30 narių 20,7 23,39 20,1 22,71 2.7.4. nuo 31 iki 40 narių 21,4 24,26 20,7 23,39 2.7.5. daugiau kaip 40 narių 21,9 24,75 21,2 23,96
4Vyriausybė:
5Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai Savivaldybės teritorijoje gyvena per 100 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų 5.1. Merai
19
1615
5Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai Savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst.
gyventojų iki 15 tūkst. gyventojų 5.1. Merai
18 17,517 16,516 Pastabaos. 1.
pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. 2. Jei savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o, jei savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 5 procentais.“
Įstatymo priedėlio IV skyrių ,,Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ ir jį išdėstyti taip:
(Baziniais dydžiais) Eil. Nr. Pareigų pavadinimas
algos koeficientas
kontrolė: 1.1. valstybės kontrolierius 15,5 24,2 1.2. valstybės kontrolieriaus pavaduotojai
kontrolieriai: 2.1. įstaigos vadovas 15,5 24,2
kontrolieriai
kontrolierius
apsaugos kontrolierius
etikos inspektorius, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius1217 6.
Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų institucijų – Konkurencijos tarybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Lietuvos kultūros tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos: 6.1. pirmininkai ar direktoriai 12,3 19,5 6.2. Pavaduotojai 11 17,6 6.3. Nariai 9,5 16,7
7Vyriausiosios rinkimų komisijos:
7.1. pirmininkas 15,5 7.2. pavaduotojai 14 7.3. nariai 12,3
8Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų:
9 16,2 8.2. pavaduotojai 7,3 14,6 8.3. nariai
9Kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti institucijų ir įstaigų:
9.1. Vadovai 8 11,5 9.2. pareigūnai 7 10,4
10Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:
10.1. pirmininkai 12 18,0 10.2. nariai 9,5 17,0
11Lietuvos administracinių ginčų komisijos:
16 17,0 11.4. pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose 10,5 12,5 11.5. teritorinių padalinių nariai 9,5 11,5
12Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius 12 17
14Vyriausybės atstovai:
14.1. įstaigos vadovas 14,3 21,0 14.2. Vyriausybės atstovas
45. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-053 Argumentai:
Įstatymo projektas turėtų įsigalioti nuo 2020 m. sausio 1 d., kadangi Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. KT16-N7/2019 nurodyta oficiali Teisės aktų registre skelbtina šio nutarimo data yra 2020 m. sausio 1 d. Nuo oficialaus paskelbimo dienos Įstatymo priedėlio I skyriaus 5 punktas negalės būti taikomas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Valstybės pareigūnams, kurių darbo užmokestis (pareiginė alga ir priedas už Lietuvos valstybei ištarnautus metus) įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnis, palyginti su iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu, mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis, kol jie eina tas pačias pareigas. 3. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Seimo pareigūnų ir Seimo narių darbo užmokesčio dydis ir darbo apmokėjimo sąlygos pradedami taikyti nuo pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio dienos. Ministro Pirmininko ir ministrų darbo užmokesčio dydis ir darbo apmokėjimo sąlygos pradedami taikyti po naujų Seimo rinkimų paskirtam Ministrui Pirmininkui ir ministrams.“
komitetas, 2019-11-054 N Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2431, kuris turėtų įsigalioti nuo 2020-01-01, nes analogiškos nuostatos yra inkorporuotos sistemiškai į Komiteto pasiūlymus. Pasiūlymas:
Papildyti projektą 4 straipsniu:
„4 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2431.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Guoda Burokienė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė, tel. 239 6807
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektO
2019-12-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, P. Kuzmickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas,
J. Varkalys; Komiteto biuras: patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-03 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma padidinti Lygių galimybių kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareiginės algos koeficientus. Kaip numatyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, „Šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikiantys Seimo, Lygių galimybių ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriai, be kiekvienam teisės aktais paskirtų atskirų funkcijų, yra lygiaverčiai ir sąveikauja vienas kitą pavaduodami, pvz. kai lygių galimybių kontrolierius atostogauja arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku jį pavaduoja vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o kai jis negali pavaduoti, – Seimo kontrolierius. Taigi, esant tam pačiam statusui, manome, kad yra tikslinga suvienodinti kontrolierių - įstaigų vadovų - pareiginės algos koeficientus“.
Pastebėtina, kad siekiant išlaikyti tinkamą hierarchiją tarp valstybės pareigūnų, nustatant pareiginės algos koeficientus buvo atsižvelgiama į pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtis, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumus. Nesikeičiant minėtų kontrolierių funkcijų apimčiai ir statusui įstatymo projektu siūlomi pakeitimai kelia abejonių, svarstytina, ar vien pavadavimo faktas yra pakankamas argumentas šiems pakeitimams. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projektas (reg. Nr. XIIIP-3464), kuriuo siūloma iš esmės spręsti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo problemas, nustatyti konkrečius įsipareigojimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2020 metais ir numatyti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimo kryptis ilgesnei perspektyvai (iki 2025 metų). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto nuostatos neturėtų būti vertinamos sistemiškai atsižvelgiant į siūlomas viešojo sektoriaus darbuotojų (taip pat ir įstaigų vadovų) darbo apmokėjimo kryptis. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-03
projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta 2019 m. gruodžio 2
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-03
į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmę siūlytina tikslinti ir po teksto „IV skyriaus“ įrašyti šio skyriaus pavadinimą „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“;
2) keičiami priedėlio punktai turėtų būti dėstomi atskirose įstatymo projekto 1 straipsnio dalyse. Be to, po įstatymo projekto pavadinimo reikėtų braukti perteklinį tašką. Atsižvelgti. 4. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-06-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3514, pažymime, jog neturime pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-12-03 nutarimas Nr. 1195. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-1445 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
(toliau – įstatymo projektas) tikslui didinti lygių galimybių kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareiginės algos koeficientus, tačiau pažymėti, kad, padidinus tik tam tikrų sričių valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, būtų iškreipta valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistema, didėtų panašios kvalifikacijos ir panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų atlyginimų dydžio skirtumai. Tikslinga sistemiškai peržiūrėti ir spręsti visų valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo problemas. Toks teisinis reguliavimas buvo numatytas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIIIP‑4026), kurį Vyriausybė 2019 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė Seimui. Pritarti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-12-03 nutarimas Nr. 1195. 2. Atkreipti Seimo dėmesį, kad sisteminis valstybės pareigūnų pareiginių algų koeficientų tikslinimas, atsižvelgiant į atitinkamą pareigybių hierarchiją, darbo sudėtingumą bei atsakomybės lygį, numatytas Seimo narės G. Burokienės pasiūlyme dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII‑1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3514. Įvertinta. 3. Seimo narė G.Burokienė 2019-11-13 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą Nr. KT16-N7/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr.
KT16-N7/2019), kuriame numatyta savivaldybių merams ir jų pavaduotojams nustatyti papildomus objektyvius kriterijus pareiginei algai apskaičiuoti. Šiame nutarime nurodyta oficiali Teisės aktų registre skelbtina šio nutarimo data yra 2020 m. sausio 1 d. Nuo oficialaus paskelbimo dienos Įstatymo priedėlio I skyriaus 5 punktas negalės būti taikomas. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. KT16-N7/2019, Įstatymo projekte savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginių algų dydžius siūlome suskirstyti pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių vietoj buvusių dviejų grupių į 5 grupes, į pirmą grupę pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, patektų tik Vilniaus miesto savivaldybė, į antrą grupę – 4 savivaldybės (Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus rajono), į trečią grupę – 7 savivaldybės (Kauno rajono, Panevėžio miesto, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Alytaus miesto, Kėdainių rajono), į ketvirtą grupę – 42 savivaldybės (Jonavos rajono, Zarasų rajono ir kitų rajonų bei Elektrėnų, Druskininkų, Visagino savivaldybės, Palangos miesto savivaldybė), o į penktą grupę – 6 savivaldybės (Kazlų rūdos, Kalvarijos, Pagėgių, Rietavo, Birštono ir Neringos savivaldybės). Neringos savivaldybė – mažiausia iš visų savivaldybių, kurioje deklaruoti 5025 gyventojų. Kadangi Neringos savivaldybė veikia kaip kurortas, jos merui ir pavaduotojui pareiginė alga būtų padidinta 5 procentais. Padidinus Neringos savivaldybės mero pareiginę algą 5 procentais, ji prilygtų Įstatymo projekte numatytam ketvirtos savivaldybių grupės savivaldybės mero pareiginės algos dydžiui.
Pagal minėtus kriterijus suskirsčius pareigines algas, savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos, palyginus su šiuo metu numatytomis, vidutiniškai didėtų apie 11 procentų. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projekte Nr. XIIIP-3464, pateiktame Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 462 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki
Respublikos Seimui“, išreikšta pozicija sistemiškai persvarstyti valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo nuostatas, siekiant išlaikyti jų proporcingumą su kitų viešojo sektoriaus darbo užmokestį reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. Todėl siekiant panaikinti nepagrįstas darbo užmokesčio dydžių disproporcijas tarp valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, siūlau valstybės pareigūnams pareiginės algos koeficientus didinti atsižvelgiant į tai, kaip buvo didinti aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip
„Pakeisti Įstatymo priedėlio IV skyriaus 3 ir 4 punktus, ir juos
išdėstyti taip:
Įstatymo priedėlio I skyriaus ,,Valstybės politikų pareiginės algos“ 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5. Savivaldybių merai ir
1615
5Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai Savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst.
gyventojų iki 15 tūkst. gyventojų 5.1. Merai
18 17,517 16,516 Pastabaos. 1. Savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. 2. Jei savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o, jei savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 5 procentais.“
2Pakeisti Įstatymo priedėlio IV skyrių ,,Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ ir jį išdėstyti taip:
„IV. VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ PAREIGINĖS ALGOS (Baziniais dydžiais) Eil. Nr. Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas
1Valstybės kontrolė:
1.1. valstybės kontrolierius 15,5 19,5 1.2. valstybės kontrolieriaus pavaduotojai 13,8 18,5
2Seimo kontrolieriai:
2.1. įstaigos vadovas 15,5 19 2.2. Seimo kontrolieriai 14,5 18
4Vaiko teisių apsaugos kontrolierius 13 18 5.
1217
6Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų institucijų – Konkurencijos tarybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Lietuvos kultūros tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos:
6.1. pirmininkai ar direktoriai 12,3 18 6.2. Pavaduotojai 11 17 6.3. Nariai 9,5 16
7Vyriausiosios rinkimų komisijos:
7.1. pirmininkas 15,5 7.2. pavaduotojai 14 7.3. nariai 12,3
8Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų:
9 16,2 8.2. pavaduotojai 7,3 14,6 8.3. nariai
9Kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti institucijų ir įstaigų:
9.1. Vadovai 8 11,5 9.2. pareigūnai 7 10,4
10Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:
10.1. pirmininkai 12 18,0 10.2. nariai 9,5 17,0
11Lietuvos administracinių ginčų komisijos:
16 17,0 11.4. pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose 10,5 12,5 11.5. teritorinių padalinių nariai 9,5 11,5
1217
14Vyriausybės atstovai:
14.1. įstaigos vadovas 14,3 21,0 14.2. Vyriausybės atstovas 13 19,0“ Pritarti iš dalies. Komitetas pritaria savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginių algų dydžių suskirstymui pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, tačiau nepritaria šiame pasiūlyme numatytam algų padidinimui merams bei merų pavaduotojams (pritarta Seimo narių T. Tomilino, R. Šalaševičiūtės pasiūlymui dėl algų dydžių), bei nepritaria pasiūlyme keliamoms IV skyriuje numatytų pareigūnų algoms. 6. Papildomų Komitetų išvada:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas, 2019-11-05 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-3514 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį sistemiškai tobulinti atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Nepritarti. Komiteto nuomone turi būti iš esmės sprendžiamos viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo problemos kompleksiškai, įvertinus finansines galimybes (įvertinant ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projektą (reg. Nr. XIIIP-3464). 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-05 I Argumentai:
Atsižvelgiant į Komiteto siūlymus įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, atitinkamai tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti. Komiteto nuomone turi būti iš esmės sprendžiamos viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo problemos kompleksiškai, įvertinus finansines galimybes (įvertinant ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projektą (reg. Nr. XIIIP-3464). 3. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-051 N Argumentai:
Siūlome valstybės politikų ir valstybės pareigūnų priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą skaičiuoti po 1 procentą (tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos).
Pasiūlymas teikiamas siekiant sistemiškai suderinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų stažo skaičiavimo taisykles su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytomis taisyklėmis. Taip pat patikslinama nuoroda į Valstybės tarnybos įstatymą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Priedas už ištarnautus tarnybos
mokamas priedas už ištarnautus tarnybos Lietuvos valstybei metus stažą nuo 1990 m. kovo 11 d., einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, nurodytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apskaičiuojamą Vyriausybės nustatyta tvarką. 2. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. 3.2. Priedą už ištarnautus valstybei metus tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 3 procentai 1 procentas valstybės politiko ar valstybės pareigūno pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos.“ Nepritarti.
Komiteto nuomone turi būti iš esmės sprendžiamos viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo problemos kompleksiškai, įvertinus finansines galimybes (įvertinant ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projektą (reg. Nr. XIIIP-3464). 4. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-052 Argumentai:
Komitetas siūlo visų valstybės politikų pareiginės algos koeficientus sistemiškai didinti apie 13 procentų, kaip buvo didinti aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Siūloma nustatyti, kad Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Seimo pareigūnų ir Seimo narių darbo užmokesčio dydis ir darbo apmokėjimo sąlygos pradedami taikyti nuo pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio dienos. Analogiška taisyklė nustatoma ir Ministro Pirmininko ir ministrų darbo užmokesčiui nustatyti. Taigi šios kadencijos Seimo nariams ir Seimo pareigūnams, dabartinės Vyriausybės narių darbo užmokestis nesikeis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą Nr. KT16-N7/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo
savivaldybių merams ir jų pavaduotojams nustatyti papildomus objektyvius kriterijus pareiginei algai apskaičiuoti. Šiame nutarime nurodyta oficiali Teisės aktų registre skelbtina šio nutarimo data yra 2020 m. sausio 1 d.
Nuo oficialaus paskelbimo dienos Įstatymo priedėlio I skyriaus 5 punktas negalės būti taikomas. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. KT16-N7/2019, Įstatymo projekte savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginių algų dydžius siūlome suskirstyti pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių vietoj buvusių dviejų grupių į 5 grupes, į pirmą grupę pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, patektų tik Vilniaus miesto savivaldybė, į antrą grupę – 4 savivaldybės (Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus rajono), į trečią grupę – 7 savivaldybės (Kauno rajono, Panevėžio miesto, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Alytaus miesto, Kėdainių rajono), į ketvirtą grupę – 42 savivaldybės (Jonavos rajono, Zarasų rajono ir kitų rajonų bei Elektrėnų, Druskininkų, Visagino savivaldybės, Palangos miesto savivaldybė), o į penktą grupę –
Neringos savivaldybės). Neringos savivaldybė – mažiausia iš visų savivaldybių, kurioje deklaruoti 5025 gyventojų. Kadangi Neringos savivaldybė veikia kaip kurortas, jos merui ir pavaduotojui pareiginė alga būtų padidinta 5 procentais. Padidinus Neringos savivaldybės mero pareiginę algą 5 procentais, ji prilygtų Įstatymo projekte numatytam ketvirtos savivaldybių grupės savivaldybės mero pareiginės algos dydžiui. Pagal minėtus kriterijus suskirsčius pareigines algas, savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos, palyginus su šiuo metu numatytomis, vidutiniškai didėtų apie 11 procentų. Be to, Vyriausybės darbo grupės parengtame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projekte Nr.
XIIIP-3464, pateiktame Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės
Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, išreikšta pozicija sistemiškai persvarstyti valstybės pareigūnų ir valstybės politikų darbo apmokėjimo nuostatas, siekiant išlaikyti jų proporcingumą su kitų viešojo sektoriaus darbo užmokestį reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. Todėl siekiant nesudaryti sąlygų nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms tarp valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, teikiamu Įstatymo projektu siūlome valstybės pareigūnams ir valstybės politikams (nuo naujos kadencijos) pareiginės algos koeficientus didinti sistemiškai atsižvelgiant į nuo 2019-01-01 įsigaliojusio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas dėl valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų didinimo. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnį laikyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„1 2 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas
Pakeisti Įstatymo priedėlio IV skyriaus 3 ir 4 punktus, ir juos išdėstyti taip: „3. Lygių galimybių kontrolierius
15,5“
Įstatymo priedėlio I skyrių ,,Valstybės politikų pareiginės algos“ ir jį išdėstyti taip:
(Baziniais dydžiais)
2Seimo pareigūnai:
23,2 26,22
lyderis 22,4 25,31
21,7 24,52
20,5 23,16 2.5.
Pakomitečių pirmininkai, nuolatinių komisijų pirmininkai 20,2 22,83 2.6. Nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojai 19,6 22,15 2.7. Frakcijų vadovai, kai frakcijos dydis: Seniūnai Seniūnų pavaduotojai 2.7.1. nuo 7 iki 10 narių 20,0 22,6 19,6 22,15 2.7.2. nuo 11 iki 20 narių 20,2 22,83 19,9 22,49 2.7.3. nuo 21 iki 30 narių 20,7 23,39 20,1 22,71 2.7.4. nuo 31 iki 40 narių 21,4 24,26 20,7 23,39 2.7.5. daugiau kaip 40 narių 21,9 24,75 21,2 23,96
4Vyriausybė:
5Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai Savivaldybės teritorijoje gyvena per 100 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų 5.1. Merai
19
1615
5Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai Savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst.
gyventojų iki 15 tūkst. gyventojų 5.1. Merai
18 17,517 16,516 Pastabaos. 1. Savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. 2.
2Jei savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o, jei savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 5 procentais.“
2Pakeisti Įstatymo priedėlio IV skyrių ,,Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ ir jį išdėstyti taip:
„IV. VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ PAREIGINĖS ALGOS (Baziniais dydžiais) Eil. Nr. Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas
1Valstybės kontrolė:
1.1. valstybės kontrolierius 15,5 24,2 1.2. valstybės kontrolieriaus pavaduotojai 13,8 21,8
2Seimo kontrolieriai:
2.1. įstaigos vadovas 15,5 24,2 2.2. Seimo kontrolieriai 14,5 21,8
1217
6Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų institucijų – Konkurencijos tarybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Lietuvos kultūros tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos:
6.1. pirmininkai ar direktoriai 12,3 19,5 6.2. Pavaduotojai 11 17,6 6.3. Nariai 9,5 16,7
7Vyriausiosios rinkimų komisijos:
7.1. pirmininkas 15,5 7.2. pavaduotojai 14 7.3. nariai 12,3
8Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų:
9 16,2 8.2. pavaduotojai 7,3 14,6 8.3. nariai
9Kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti institucijų ir įstaigų:
9.1. Vadovai 8 11,5 9.2. pareigūnai 7 10,4
10Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:
10.1. pirmininkai 12 18,0 10.2. nariai 9,5 17,0 11.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos:
16 17,0 11.4. pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose 10,5 12,5 11.5. teritorinių padalinių nariai 9,5 11,5
12Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius 12 17
14Vyriausybės atstovai:
14.1. įstaigos vadovas 14,3 21,0 14.2. Vyriausybės atstovas 13 19,0“ Pritarti iš dalies. Komitetas pritaria savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginių algų dydžių suskirstymui pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, tačiau nepritaria šiame pasiūlyme numatytam algų didėjimui merams bei merų pavaduotojams (pritarta Seimo narių T.Tomilino ir R. Šalaševičiūtės pasiūlymui dėl algų dydžių), bei nepritaria pasiūlymu keliamoms kitų politikų ir pareigūnų algoms. 5. 5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-053 Argumentai:
Įstatymo projektas turėtų įsigalioti nuo 2020 m. sausio 1 d., kadangi Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. KT16-N7/2019 nurodyta oficiali Teisės aktų registre skelbtina šio nutarimo data yra 2020 m. sausio 1 d. Nuo oficialaus paskelbimo dienos Įstatymo priedėlio I skyriaus 5 punktas negalės būti taikomas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Valstybės pareigūnams, kurių darbo užmokestis (pareiginė alga ir priedas už Lietuvos valstybei ištarnautus metus) įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnis, palyginti su iki 2019 m.
gruodžio 31 d. buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu, mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis, kol jie eina tas pačias pareigas. 3.
Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Seimo pareigūnų ir Seimo narių darbo užmokesčio dydis ir darbo apmokėjimo sąlygos pradedami taikyti nuo pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio dienos. Ministro Pirmininko ir ministrų darbo užmokesčio dydis ir darbo apmokėjimo sąlygos pradedami taikyti po naujų Seimo rinkimų paskirtam Ministrui Pirmininkui ir ministrams.“ Nepritarti. Komitetui nepritarus pareigūnų ir atitinkamų politikų algų didinimui – šis pasiūlymas tampa neaktualus. 6. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-054 N Argumentai:
Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2431, kuris turėtų įsigalioti nuo 2020-01-01, nes analogiškos nuostatos yra inkorporuotos sistemiškai į Komiteto pasiūlymus. Pasiūlymas:
Papildyti projektą 4 straipsniu:
„4 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2431.“ Nepritarti. Komitetui nepritarus pareigūnų algų didinimui – šis pasiūlymas tampa neaktualus. 7. Seimo nariai T. Tomilinas, R. Šalaševičiūtė 2019-12-101 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą Nr. KT16-N7/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. KT16-N7/2019), kuriame numatyta savivaldybių merams ir jų pavaduotojams nustatyti papildomus objektyvius kriterijus pareiginei algai apskaičiuoti. Šiame nutarime nurodyta oficiali Teisės aktų registre skelbtina šio nutarimo data yra 2020 m. sausio 1 d.
Nuo oficialaus paskelbimo dienos Įstatymo priedėlio I skyriaus 5 punktas negalės būti taikomas. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. KT16-N7/2019, Įstatymo projekte savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginių algų dydžius siūlome suskirstyti pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių vietoj buvusių dviejų grupių į 5 grupes, į pirmą grupę pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, patektų tik Vilniaus miesto savivaldybė, į antrą grupę – 4 savivaldybės (Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus rajono), į trečią grupę – 7 savivaldybės (Kauno rajono, Panevėžio miesto, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Alytaus miesto, Kėdainių rajono), į ketvirtą grupę – 42 savivaldybės (Jonavos rajono, Zarasų rajono ir kitų rajonų bei Elektrėnų, Druskininkų, Visagino savivaldybės, Palangos miesto savivaldybė), o į penktą grupę – 6 savivaldybės (Kazlų rūdos, Kalvarijos, Pagėgių, Rietavo, Birštono ir Neringos savivaldybės). Neringos savivaldybė – mažiausia iš visų savivaldybių, kurioje deklaruoti 5025 gyventojų. Kadangi Neringos savivaldybė veikia kaip kurortas, jos merui ir pavaduotojui pareiginė alga būtų padidinta 5 procentais. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip
„Pakeisti Įstatymo priedėlio IV skyriaus 3 ir 4 punktus, ir juos
išdėstyti taip:
15,5 Pakeisti Įstatymo priedėlio I skyriaus ,,Valstybės politikų pareiginės algos“ 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5. Savivaldybių
1615
Savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst.
Pastabaos. 1. Savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. 2. Jei savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o, jei savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 5 procentais.“ Pritarti. 7.Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, Komiteto pasiūlymui ir išvadai. 7.2.Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-12-111 Argumentai:
Atsižvelgiant į · Teisės departamento pastabą bei siekiant, kad įstatymo projekto nuostatos būtų vertinamos sistemiškai visame viešojo sektoriaus darbuotojų (taip pat ir įstaigų vadovų) darbo apmokėjimo peržiūrėjimo kontekste; · įvertinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. KT16-N7/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir būtinybę numatyti savivaldybių merams ir jų pavaduotojams papildomus objektyvius kriterijus pareiginei algai apskaičiuoti – siūlome tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip 1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas „Pakeisti Įstatymo priedėlio IV skyriaus 3 ir 4 punktus, ir juos išdėstyti taip:
4Vaiko teisių apsaugos kontrolierius 15,5 Pakeisti Įstatymo priedėlio I skyriaus ,,Valstybės politikų pareiginės algos“ 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai Savivaldybės teritorijoje gyvena per 100 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst.
gyventojų 5.1. Merai19
16 15 „5. Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai, kai savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst. gyventojų iki 15 tūkst. gyventojų 5.1. Merai
16 15,8 15,6 15,315 Pastabaos. 1.
algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. 2. Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 5 procentais.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja I. Kuodienė