Projekto lyginamasis variantas-2
, 1891
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įtariamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios; duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus ; būti lydimam atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai įtariamasis yra nepilnametis. “
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kaltinamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu, duoti parodymus ir užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis ; būti lydimam atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai kaltinamasis yra nepilnametis .“3 straipsnis. Kodekso papildymas 272 straipsniu Papildyti Kodeksą 272 straipsniu: „272 straipsnis. Nepilnamečio individualus vertinimas Nepilnamečio įtariamojo ir kaltinamojo individualus vertinimas yra informacijos apie nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo asmenybę, jo aplinką ir poreikius apsaugos, švietimo ir socialinės integracijos srityse apibendrinimas, kurį atlieka valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar laisvės atėmimo vieta, kurioje nepilnametis laikomas. “
pakeitimas
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.
Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui .“
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą,
leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui . Tokiu atveju , taip pat tada, kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu pagal įstatymą gali būti jo pasirinktas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pripažintas tinkamu būti atstovu pagal įstatymą asmuo . Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba kai jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas būti atstovu pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui. Kai atsisakyta leisti asmeniui dalyvauti baudžiamajame procese kaip neveiksnaus asmens atstovui pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą , o kai tokios galimybės nėra, – .
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, turi paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. “5 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atstovas pagal įstatymą turi teisę lydėti atstovaujamą asmenį viso baudžiamojo proceso metu, dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Jeigu atstovaujamas asmuo yra suimtas, atstovas pagal įstatymą gali su juo pasimatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu. Atstovas pagal įstatymą taip pat turi teisę gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese. Kai išnyksta aplinkybės, nurodytos šio Kodekso 53 straipsnio 3 dalyje, dėl kurių nepilnamečio atstovui pagal įstatymą atsisakyta leisti dalyvauti procese kaip atstovui, jam taip pat suteikiama informacija apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese. “
Pakeisti 105 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą .“
Pakeisti 188 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo ar atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais. “
straipsniu Papildyti Kodeksą 1891 straipsniu: „1891 straipsnis. Nepilnamečio individualaus vertinimo tvarka
ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir forma. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, kuri turi pateikti juos ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu nepilnametis yra suimtas, kreipimasis dėl individualaus vertinimo pateikiamas laisvės atėmimo vietai, kurioje nepilnametis laikomas.
Nepilnamečio individualus vertinimas turi būti atliktas ir informacijos apibendrinimas nustatyta rašytine forma pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui ne vėliau kaip per dvidešimt penkias darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos. 2. Į nepilnamečio individualaus vertinimo duomenis atsižvelgiama parenkant kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones nepilnamečiui, priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui, organizuojant proceso veiksmus su nepilnamečiu įtariamuoju ar kaltinamuoju, priimant sprendimus dėl bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiui. 3. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kurios sudarė nepilnamečio individualaus vertinimo turinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas savo iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo arba jo gynėjo ar nepilnamečio kaltinamojo arba jo gynėjo prašymu kreipiasi dėl papildomo ar pakartotinio nepilnamečio individualaus vertinimo. 4. Bylose, kurios tiriamos pagreitinto proceso tvarka arba priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, taip pat bylose dėl nesunkių ar neatsargių nusikaltimų arba dėl baudžiamųjų nusižengimų nepilnamečio individualus vertinimas gali būti neatliekamas, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio interesams. “
Kodekso priedą nauju 21 punktu: „
procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji ( OL 2016 L 132, p. 1 ). “
Kodekso priedo 21 punktą laikyti 22 punktu. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
m. gruodžio 31 d. patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3469(2)ES lyginamasis variantas
, 1891
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įtariamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios; duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus ; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai įtariamasis yra nepilnametis. “
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kaltinamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu, duoti parodymus ir užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis ; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai kaltinamasis yra nepilnametis .“3 straipsnis. Kodekso papildymas 272 straipsniu Papildyti Kodeksą 272 straipsniu: „272 straipsnis. Nepilnamečio individualus vertinimas Nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo individualus vertinimas yra informacijos apie nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo asmenybę, jo aplinką ir poreikius apsaugos, švietimo ir socialinės integracijos srityse apibendrinimas, kurį atlieka valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar laisvės atėmimo įstaiga, kurioje nepilnametis laikomas. “
pakeitimas
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.
Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui .“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama
dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui . Tokiu atveju , taip pat kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu pagal įstatymą gali būti jo pasirinktas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pripažintas tinkamu būti atstovu pagal įstatymą asmuo . Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas būti atstovu pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui. Kai atsisakyta leisti asmeniui dalyvauti baudžiamajame procese kaip neveiksnaus asmens atstovui pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą , o kai tokios galimybės nėra, – .
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, turi paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. “5 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atstovas pagal įstatymą turi teisę lydėti atstovaujamą asmenį viso baudžiamojo proceso metu, dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Jeigu atstovaujamas asmuo yra suimtas, atstovas pagal įstatymą gali su juo pasimatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu. Atstovas pagal įstatymą taip pat turi teisę gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese. Kai išnyksta šio Kodekso 53 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių nepilnamečio atstovui pagal įstatymą atsisakyta leisti dalyvauti procese kaip atstovui, jam taip pat suteikiama informacija apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese. “
Pakeisti 105 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą .“
Pakeisti 188 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo arba atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį, garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais. “
straipsniu Papildyti Kodeksą 1891 straipsniu: „1891 straipsnis. Nepilnamečio individualaus vertinimo tvarka
atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir forma. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą. Šiuos duomenis savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba turi pateikti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo kreipimosi gavimo. Jeigu nepilnametis yra suimtas, kreipimasis dėl jo individualaus vertinimo pateikiamas laisvės atėmimo vietai, kurioje šis nepilnametis laikomas.
Nepilnamečio individualus vertinimas turi būti atliktas ir informacijos apibendrinimas nustatyta rašytine forma pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui ne vėliau kaip per dvidešimt penkias darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos. 2. Į nepilnamečio individualaus vertinimo duomenis atsižvelgiama parenkant nepilnamečiui kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones, priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui, organizuojant proceso veiksmus su nepilnamečiu įtariamuoju ar nepilnamečiu kaltinamuoju, priimant sprendimus dėl bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiui. 3. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kurios sudarė nepilnamečio individualaus vertinimo turinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas savo iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo arba jo gynėjo ar nepilnamečio kaltinamojo arba jo gynėjo prašymu kreipiasi dėl papildomo ar pakartotinio nepilnamečio individualaus vertinimo. 4. Bylose, kurios tiriamos pagreitinto proceso tvarka arba kuriose priimamas teismo baudžiamasis įsakymas, taip pat bylose dėl nesunkių ar neatsargių nusikaltimų arba dėl baudžiamųjų nusižengimų nepilnamečio individualus vertinimas gali būti neatliekamas, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio interesams. “
Kodekso priedą nauju 21 punktu: „
procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji ( OL 2016 L 132, p. 1 ). “
Kodekso priedo 21 punktą laikyti 22 punktu. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 3,
2019 m. rugsėjo 1 d. 2.
įstatymo 3 ir 8 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2019 m. rugpjūčio
m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, 1891
NR. I-1175
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 21, 22, 53, 54, 56¹, 105,
, 1891 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 10 ir 45 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektai (toliau – įstatymų projektas) parengti siekiant į Lietuvos nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji (toliau – Direktyva 2016/800/ES) nuostatas. Sisteminė minėto Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės akto ir Lietuvos nacionalinės teisės aktų nuostatų analizė, leidžia teigti, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje tik iš dalies atitinka Direktyvoje 2016/800/ES keliamus reikalavimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Baudžiamosios justicijos grupė (grupės vadovė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. p. [email protected] )) . 3.
yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Kompleksinė lyginamoji Direktyvos 2016/800/ES ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad Lietuvos nacionalinės teisės nuostatos apima pagrindines Direktyvos 2016/800/ES reguliavimo sritis ir garantuoja joje įtvirtintas pagrindines teises ir laisves, todėl didžiąja dalimi iš esmės atitinka Direktyvos 2016/800/ES keliamus reikalavimus. Kita vertus, minėta lyginamoji analizė taip pat parodė, kad esamo teisinio reguliavimo Lietuvoje suderinamumas su Direktyvos 2016/800/ES reikalavimais nėra pakankamas, siekiant konstatuoti visų Direktyvos 2016/800/ES nuostatų tinkamą įgyvendinimą Lietuvoje:
nustatyta vaiko teisė į privatumo apsaugą, o 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji vaikai turėtų teisę būti lydimi tėvų pareigų turėtojo ar kito tinkamo suaugusiojo per kitas proceso stadijas nei teismo posėdžiai, kuriuose dalyvauja vaikas. Šiuo metu BPK
dalyje, numatančiame kaltinamojo teises, minėtos teisės expressis verbis nėra numatytos. 2. Direktyvos 5 straipsnyje numatyta, kad tėvų pareigų turėtojui kuo greičiau privalo būti suteikta informacija, kurią vaikas turi teisę gauti pagal Direktyvos 4 straipsnį. Tokia informacija pateikiama kitam atitinkamam vaiko nurodytam ir kompetentingos institucijos tokiu pripažintam suaugusiajam, kai tos informacijos teikimas tėvų pareigų turėtojui yra neįmanomas, kadangi dėjus pagrįstas pastangas su tėvų pareigų turėtoju nėra galimybės susisiekti arba jo asmens tapatybė yra nežinoma.
Numatyta, kad kai vaikas nenurodė kito tinkamo suaugusiojo arba kai vaiko nurodytas suaugusysis kompetentingai institucijai nepriimtinas, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į vaiko interesus, paskiria kitą asmenį ir suteikia jam informaciją. BPK 53 straipsnyje, numatančiame atstovo pagal įstatymą institutą, numatytas tik vienas atstovo pagal įstatymą negalėjimo dalyvauti procese pagrindas – kai tai prieštarautų nepilnamečio asmens interesams. Tuo tarpu Direktyva numato daugiau pagrindų, kuriems esant tėvų pareigų turėtojui negali dalyvauti procese – kai dėjus pagrįstas pastangas su tėvų pareigų turėtoju nėra galimybės susisiekti arba jo asmens tapatybė yra nežinoma. 3. Direktyvos 7 straipsnyje numatyta vaiko teisė į individualų vertinimą. Numatyta, kad: turi būti atsižvelgta į specialius vaikų poreikius apsaugos, švietimo, mokymo ir socialinės integracijos srityje. Tuo tikslu vaikai, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese, vertinami individualiai. Numatyta, kad atliekant individualų vertinimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko asmenybę ir brandą, vaiko ekonominę, socialinę ir šeimos aplinką, ir į konkretų pažeidžiamumą, kurį tas vaikas gali turėti. Per individualų vertinimą nustatoma ir pažymima tokia informacija apie vaiko individualias savybes ir aplinkybes, kuri galėtų būti naudinga kompetentingoms institucijoms: nustatant, ar reikia imtis kokios nors konkrečios priemonės, kuri būtų naudinga vaikui; įvertinant vaikui taikomų visų atsargumo priemonių tinkamumą ir veiksmingumą; priimant sprendimą ar imantis veiksmų baudžiamajame procese, įskaitant bausmės skyrimą.
Individualus vertinimas turi būti atliekamas anksčiausioje tinkamoje proceso stadijoje iki priimant kaltinamąjį aktą. Numatyta, kad jeigu individualus vertinimas neatliktas, vis tiek galima pateikti kaltinamąjį aktą, su sąlyga, kad tai atitinka vaiko interesus ir kad bet kokiu atveju individualus vertinimas atliekamas prieš prasidedant teismo posėdžiui. Individualūs vertinimai turi būti atliekami glaudžiai dalyvaujant vaikui. Juos turi atlikti kvalifikuoti asmenys, prireikus dalyvaujant tėvų pareigų turėtojui arba kitam tinkamam suaugusiajam ir (arba) atitinkamos srities specialistui. Nurodyta, kad jeigu aplinkybės, kurios yra individualaus vertinimo pagrindas, labai pasikeičia, individualus vertinimas atnaujinamas per visą baudžiamąjį procesą. Numatyta, kad valstybės narės gali nesilaikyti pareigos atlikti individualų vertinimą, kai tokia nukrypti leidžianti nuostata pateisinama bylos aplinkybėmis, su sąlyga, kad tai atitinka vaiko interesus. Šiuo metu BPK nėra įtvirtinto individualaus nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo vertinimo instituto. 4. Direktyvos 8 straipsnyje numatyta vaiko, iš kurio atimta laisvė, teisė į sveikatos patikrinimą. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę, tačiau nenumatytos papildomo ar pakartotinio asmens sveikatos būklės patikrinimo galimybės. 5.
numatyta, kad baudžiamojo proceso metu atliekant vaikų apklausą policijoje ar kitoje teisėsaugos institucijoje būtų daromas garso ir vaizdo įrašas, kai tai proporcinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes, be kita ko atsižvelgiant į tai, ar dalyvauja advokatas ir ar iš vaiko atimta laisvė, su sąlyga, kad pirmiausia visada vadovaujamasi vaiko interesais. BPK 188 straipsnio 5 dalyje, numatančioje nepilnamečio įtariamojo apklausos atlikimo ypatumus, nėra įtvirtinta atvejų, kuomet nepilnamečio įtariamojo apklausos metu turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas. Vadovaujantis Direktyvos 9 straipsniu, privaloma daryti garso ir vaizdo įtašą tik kai apklausa atliekama policijoje ar kitoje teisėsaugos institucijoje, kas pagal nacionalinę teisę atitiktų ikiteisminio tyrimo stadiją. Be to, Direktyvos preambulės (42) punkte nurodyta, kad „vaikai, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese, ne visada gali suprasti jų apklausų turinį. Siekiant užtikrinti tokių vaikų pakankamą apsaugą, turėtų būti daromas apklausos, kurią atlieka policija ar kitos teisėsaugos institucijos, garso ir vaizdo įrašas, kai tai daryti yra proporcinga, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, ar dalyvauja advokatas ir ar iš vaiko atimta laisvė, visuomet pirmiausia vadovaujantis vaiko interesais. Šia direktyva nereikalaujama, kad valstybės narės darytų vaikų apklausos, kurią atlieka teisėjas ar teismas, garso ir vaizdo įrašus.“
numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad policijos areštinėje vaikai būtų laikomi atskirai nuo suaugusiųjų. Taip pat numatyta, kad kai sulaikytam vaikui sukanka 18 metų, valstybės narės suteikia galimybę laikyti tą asmenį atskirai nuo kitų sulaikytų suaugusiųjų pagrįstais atvejais, atsižvelgdamos į atitinkamo asmens aplinkybes, su sąlyga, kad tai atitinka vaikų, kurie laikomi sulaikyti su tuo asmeniu, interesus.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji nepilnamečiai laikomi atskirai nuo suaugusiųjų, tačiau nėra numatytos elgesio taisyklės, kaip turėtų būti elgiamasi, kai tokiems asmenims sueina 18 metų. 7. Direktyvos 22 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės padengia išlaidas, patirtas taikant Direktyvos 7 („Individualus vaiko vertinimas“), 8 („Teisė į sveikatos patikrinimą“) ir 9 („Apklausos garso ir vaizdo įrašai“) straipsnius, neatsižvelgiant į proceso baigtį (nebent išlaidos, patirtos taikant 8 straipsnį, būtų padengtos pagal sveikatos draudimą). Pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktą proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Daugiau išimčių, kuomet teismas nesprendžia dėl proceso išlaidų išieškojimo iš nuteistojo, straipsnis nenumato. Atkreiptinas dėmesys, kad kadangi sveikatos patikrinimas pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles yra atliekamas privalomai ir tai nėra sudedamoji baudžiamojo proceso teisės dalis, šios išlaidos nėra laikomos proceso išlaidomis ir negali būti išieškotos iš nuteistojo. Tas pats pasakytina ir apie garso ir vaizdo įrašų darymą, kadangi BPK numatyti atvejai, kuomet tokie įrašai daromi privalomai. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Direktyvos 4 straipsnį „Teisė į informaciją“ į nacionalinę teisę, BPK 21 ir 22 straipsniuose siūloma papildyti įtariamojo ir kaltinamojo teisių sąrašus numatant, kad kai įtariamasis ar kaltinamasis yra nepilnametis, jis turi teisę būti lydimas atstovų pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą. Taip pat įtariamojo ir kaltinamojo teisių katalogas papildytas teise gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį. 2. Siekiant įgyvendinti Direktyvos 5 („Vaiko teisė į tai, kad būtų informuotas tėvų pareigų turėtojas“) ir 15 („Vaiko teisė proceso metu būti lydinam tėvų pareigų turėtojo“), siūloma pakeisti BPK 53 ir 54 straipsnius. Siūloma įtvirtinti, jei atstovų pagal įstatymą dalyvavimas prieštarauja vaiko interesams, gali pakenkti baudžiamajam procesui arba jų tapatybė nežinoma ir neįmanoma su jais susisiekti, nepilnametis gali pats pasirinkti kitą atstovą pagal įstatymą, o tuo atveju, jei nepasirenka pats, arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas, atstovą pagal įstatymą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas; be to numatyta, kad nepilnametį atstovas pagal įstatymą gali lydėti baudžiamojo proceso metu ir gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese. 3. Siekiant įgyvendinti Direktyvos
straipsniais įtvirtinti naują nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo individualaus vertinimo baudžiamajame procese institutą. Numatoma, kad rengiant nepilnamečio individualaus vertinimo išvadą turi būti įvertinti nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo asmenybė, jo aplinka ir poreikiai apsaugos, švietimo ir socialinės integracijos srityje.
Siekiant įgyvendinti Direktyvos 7 straipsnį, siūloma BPK apibrėžti individualų vaiko vertinimą ir numatyti jo atlikimo sąlygas. Siūloma numatyti, kad a tlikus pirmąją nepilnamečio įtariamojo apklausą, ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo, o jeigu nepilnametis yra suimtas, kreipimasis dėl individualaus vertinimo pateikiamas laisvės atėmimo įstaigai, kurioje nepilnametis yra laikomas. BPK1891 straipsnyje taip pat siūloma, atsižvelgiant į Direktyvos preambulės 40 punktą, kad ylose, kurios tiriamos pagreitinto proceso tvarka arba priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, taip pat bylose dėl nesunkių ar neatsargių nusikaltimų arba dėl baudžiamųjų nusižengimų nepilnamečio individualus vertinimas gali būti neatliekamas, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio interesams. Į nepilnamečio individualaus vertinimo išvadoje pateiktus duomenis atsižvelgiama parenkant kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones nepilnamečiui, priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui, organizuojant proceso veiksmus su nepilnamečiu įtariamuoju ar kaltinamuoju, priimant sprendimus dėl bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiui. 4. Siekiant įgyvendinti Direktyvos 8 straipsnį „Teisė į sveikatos patikrinimą“, siūloma Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje numatyti, kad atsižvelgiant į suimto nepilnamečio sveikatos būklę, taip pat į suimto nepilnamečio ar jo gynėjo arba atstovo prašymą, turi būti atliktas papildomas ar pakartotinis asmens sveikatos būklės patikrinimas. 5.
straipsnį „Apklausos garso ir vaizdo įrašai“, siūloma papildyti BPK 188 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią nepilnamečio įtariamojo apklausos atlikimo ypatumus, numatant atvejus, kuomet atliekant nepilnamečio įtariamojo apklausą gali arba turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas. Siūloma numatyti bendrąją taisyklę, kad kai tai proporcinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepilnamečio įtariamojo apklausos garso ir vaizdo įrašas daromas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo ar atstovo pagal įstatymą prašymu. Šis reguliavimas būtų taikomas visiems nepilnamečiams įtariamiesiems. Taip pat siūloma numatyti, kad apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį garso ir vaizdo įrašas būtų daromas visais atvejais. 6. Įgyvendinant Direktyvos 12 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma numatyti, kad j eigu nepasibaigus suėmimo terminui nepilnametis sulaukia pilnametystės, tardymo izoliatoriaus administracijos sprendimu toks asmuo gali būti toliau, bet ne ilgiau negu jam sukaks 21 metai, laikomas kartu su nepilnamečiais suimtaisiais, jeigu tai atitinka šių nepilnamečių interesus. 7. Perkeliant Direktyvos 22 straipsnį, siūloma pakeisti BPK 105 straipsnį ir papildyti išimčių, kuomet teismas nesprendžia dėl proceso išlaidų išieškojimo iš nuteistojo, sąrašą, numatant, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nesprendžia išieškojimo iš nuteistojo proceso išlaidų klausimo dėl išlaidų, patirtų atliekant individualų nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo vertinimą. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, kadangi jų nuostatomis siekiama užtikrinti Lietuvos nacionalinės teisės aktų ir Direktyvos 2016/800/ES nuostatų visišką suderinamumą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektais atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymo projekto įsigaliojimo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras turės patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų įgyvendinti įstatymo projekto 4 ir 8 straipsnius. Lėšų poreikis sudaro 110,4 tūkst. eurų. Šie asignavimai bus reikalingi 6 pareigybėms, kurios turės užtikrinti nepilnamečių įtariamųjų ir kaltinamųjų individualaus vertinimo atlikimą, finansuoti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektai pateikti derinti Teisėjų tarybai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigai, Europos teisės departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „vaikas“, „įtariamasis“, „kaltinamasis“, „sveikatos patikrinimas“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
, 1891
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
formuluotes ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu papildomame BPK272 straipsnyje žodžių junginyje „Nepilnamečio įtariamojo ir kaltinamojo“ jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. 2. Teikiamo projekto 3 straipsniu papildomame BPK 272 straipsnyje nuostata, kad nepilnamečio individualų vertinimą atlieka „laisvės atėmimo vieta, kurioje nepilnametis laikomas“ tikslintina į „laisvės atėmimo vietos, kurioje nepilnametis laikomas, įstaiga“. 3. Teikiamo projekto 4 straipsniu keičiamo BPK 53 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti formuluotė „pakenktų baudžiamajam procese“, atsižvelgiant į BPK vartojamas formuluotes (BPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys, 3654 straipsnio 3 dalies 2 punktas), koreguotina, po žodžio „pakenktų“ įrašant žodį „vykstančiam“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl BPK 53 straipsnio 3 dalies trečiajame sakinyje siūlomos įtvirtinti formuluotės. 4. Teikiamo projekto 8 straipsniu siūloma papildyti BPK nauju 1891 straipsniu, numatančiu, kad „pirmą kartą apklausus nepilnametį (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) , ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo <...>“. Pažymėtina, jog iš siūlomos įtvirtinti nuostatos nėra aišku apie kokį statusą baudžiamajame procese turinčio nepilnamečio apklausą kalbama. Pažymėtina, jog nepilnamečių liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos ypatumus nustato BPK 186 straipsnis.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina naują BPK 1891 straipsnį koreguoti, po žodžių „ pirmą kartą apklausus nepilnametį“ įrašant žodį „įtariamąjį“. 5. Siūlomo įtvirtinti naujo BPK 1891 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad „Pirmą kartą apklausus nepilnametį, ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo <...>“. Pažymėtina, kad BPK 189 straipsnyje yra numatyti atvejai, kuomet įtariamąjį ikiteisminio tyrimo metu gali apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Svarstytina, ar naujo BPK 1891 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti numatyta galimybė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, pirmą kartą apklausius nepilnametį įtariamąjį, kreiptis į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo. Analogiška pastaba teiktina ir dėl BPK 1891 straipsnio 1 dalies paskutiniojo sakinio bei šio straipsnio 3 dalies. 6. BPK 1891 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad „Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, kuri turi pateikti juos ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų “. Procesiniai terminai turi didelę reikšmę baudžiamajame procese, kadangi jie yra glaudžiai susiję su baudžiamojo proceso subjektų teisių ir pareigų atsiradimu bei pasibaigimu, todėl siūlytina sukonkretinti siūlomą įtvirtinti dešimties dienų terminą, nustatant nuo kurio momento šis terminas pradedamas skaičiuoti. 7. Projekto ir projekto lyginamojo varianto pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe rašomos žymos „Projektas“ ir „Projekto lyginamasis variantas“ rašytinos be skaičiaus „2“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.
Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 21, 22, 53, 54, 105, 188 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 272 , 1891 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-10 Nr. XIIIP-3469(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 21, 22, 53, 54, 105, 188 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 272 ,1891
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-293 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) vartojamas formuluotes ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu papildomame BPK 272 straipsnyje žodžių junginyje „Nepilnamečio įtariamojo ir kaltinamojo“ jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. Pritarti
2Teikiamo projekto 3 straipsniu papildomame BPK 272 straipsnyje nuostata, kad nepilnamečio individualų vertinimą atlieka „laisvės atėmimo vieta, kurioje nepilnametis laikomas“ tikslintina į „laisvės atėmimo vietos, kurioje nepilnametis laikomas, įstaiga“.
Nepritarti Pirminiame projekte buvo panaši nuostata, kaip siūlo TD, tačiau LRV Teisės grupė derinimo pažymoje atkreipė dėmesį, kad turi būti terminai vartojami nustatyti BPK. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK projekto272 straipsnyje vartojama apibrėžtis „laisvės atėmimo vieta, kurioje nepilnametis laikomas“ atitinka ir yra suderinta su šiuo metu BPK jau naudojama terminija (pvz. BPK
atveju buvo pasirinktas būtent toks reguliavimo metodas, išlaikantis BPK naudojamų apibrėžčių vienodumą. Tuo tarpu „laisvės atėmimo vietų įstaiga“ šiuo metu nevartojama įstatymų tekstuose. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo BPK 53 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti formuluotė
„pakenktų baudžiamajam procese“, atsižvelgiant į BPK vartojamas formuluotes
(BPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys, 3654 straipsnio 3 dalies 2 punktas), koreguotina, po žodžio „pakenktų“ įrašant žodį „vykstančiam“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl BPK 53 straipsnio 3 dalies trečiajame sakinyje siūlomos įtvirtinti formuluotės. Pritarti
4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūloma papildyti BPK nauju 1891 straipsniu, numatančiu, kad „pirmą kartą apklausus nepilnametį (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) , ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo <...>“. Pažymėtina, jog iš siūlomos įtvirtinti nuostatos nėra aišku apie kokį statusą baudžiamajame procese turinčio nepilnamečio apklausą kalbama.
Pažymėtina, jog nepilnamečių liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos ypatumus nustato BPK 186 straipsnis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina naują BPK 1891 straipsnį koreguoti, po žodžių „ pirmą kartą apklausus nepilnametį“ įrašant žodį „įtariamąjį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad „Pirmą kartą apklausus nepilnametį, ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo <...>“. Pažymėtina, kad BPK 189 straipsnyje yra numatyti atvejai, kuomet įtariamąjį ikiteisminio tyrimo metu gali apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Svarstytina, ar naujo BPK 1891 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti numatyta galimybė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, pirmą kartą apklausius nepilnametį įtariamąjį, kreiptis į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo. Analogiška pastaba teiktina ir dėl BPK 1891 straipsnio 1 dalies paskutiniojo sakinio bei šio straipsnio 3 dalies. Nepritarti Pažymėtina, kad BPK 1891 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl individualaus vertinimo kreipiasi ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, neatsitiktinai. Toks įtvirtintas subjektas nėra sietinas su subjektu, atliekančiu atskirus proceso veiksmus ikiteisminiame tyrime (IT teisėjas), o su subjektu, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą , ir kurio žinioje yra baudžiamoji byla (IT pareigūnas ar prokuroras). Vadovaujantis BPK 164 str., IT pareigūnas atlieka ikiteisminį tyrimą, o prokuroras organizuoja ir vadovauja jam (taip pat gali nuspręsti pats atlikti ikiteisminį tyrimą).
Taigi, būtent IT pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, o ne IT teisėjas, privalo surinkti visus dokumentus, reikalingus ikiteisminiam tyrimui ir yra atsakingas už baudžiamosios bylos suformavimą ikiteisminio tyrimo etape. Tuo tarpu IT teisėjas atlieka tik atskirus BPK numatytus proceso veiksmus, tačiau nevykdo viso ikiteisminio tyrimo ir nėra įgaliotas tvarkyti baudžiamąją bylą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad „Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, kuri turi pateikti juos ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų “. Procesiniai terminai turi didelę reikšmę baudžiamajame procese, kadangi jie yra glaudžiai susiję su baudžiamojo proceso subjektų teisių ir pareigų atsiradimu bei pasibaigimu, todėl siūlytina sukonkretinti siūlomą įtvirtinti dešimties dienų terminą, nustatant nuo kurio momento šis terminas pradedamas skaičiuoti. Pritarti Patikslinta nuostata: “ pateikti juos ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų gavus kreipimąsi atlikti individualų vertinimą .“
kanceliarijos Teisės departamentas
viršutiniame dešiniajame kampe rašomos žymos „Projektas“ ir „Projekto lyginamasis variantas“ rašytinos be skaičiaus „2“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.1.
7.1. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3469(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2019-06-2610 Argumentai: Patikslinamos projekto 10 straipsnyje įstatymo įsigaliojimo ir gyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos. Pasiūlymas:
„10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 3 ir 8 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki
ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai:
už –9 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas 2, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė