projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), 1.1.5 darbo 1 veiksmą „Socialinio verslo įstatymo inicijavimas ir priėmimas, siekiant apibrėžti socialinio verslo kriterijus, formas ir paramos gavimo būdus“. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Socialinio verslo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 4-207 „Dėl Socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo“. Įstatymo projekto tikslai – nustatyti socialinio verslo subjekto sampratą, socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, siekiamo socialinio poveikio sritis, statuso suteikimo ir netekimo tvarką, socialinio verslo subjektui taikomas skatinimo formas. Įstatymo projektu skatinama socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenės socialines problemas, plėtra. Socialinio verslo idėjos pasaulyje pradėjo plisti praėjusio šimtmečio pabaigoje ir kai kuriose valstybėse tapo itin populiarios. Šiandien socialinis verslas įgauna vis didesnę svarbą – kas ketvirta nauja įmonė Europoje yra socialinio verslo subjektas.
Europos Sąjunga (toliau – ES) pasirinko socialinį verslą kaip vieną pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi, nes unikalus jo modelis šiuo metu efektyviausiai sprendžia opias regiono problemas. Socialinė ekonomika yra svarbus ES ekonomikos ramstis – ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų (4,5 proc. dirbančių ES gyventojų). 2011 m. spalio 25 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva“ (KOM(2011) 682 galutinis), kuriame aprašė Socialinio verslo iniciatyvą, skirtą socialinio verslo plėtrai ES valstybėse narėse. Komunikate nesiekiama griežtai apibrėžti socialinio verslo sampratos ir ja vadovautis skatinant plėtrą šioje srityje. Atvirkščiai – Europos Komisija mano, kad socialinio verslo plėtra turėtų vykti dviem kryptimis – tiek skatinant tradicinio privataus verslo susidomėjimą socialiniu verslu, tiek nevyriausybinių organizacijų domėjimąsi naujomis galimybėmis. Socialinio verslo įmonėmis (socialiniu verslu) Europos Komisija laiko įmones, kurios komercine veikla iš esmės siekia socialinio arba bendrojo visuomenės intereso tikslo, ir jų komercinei veiklai dažnai būdinga aukšto lygio socialinė inovacija, kurių pelnas ar jo dalis paprastai reinvestuojama į to socialinio siekio įgyvendinimą ir kurių organizavimo tvarka arba nuosavybės struktūra atspindi jų misiją, remiasi demokratiniais ar dalyvavimo principais arba yra orientuota į socialinį teisingumą. Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo.
Atsižvelgiant į socialinės ekonomikos raidos tendencijas ES, socialinio verslo plėtra Lietuvos Respublikoje taip pat turėtų vykti dviem kryptimis – skatinant tradicinį privatų verslą įsitraukti sprendžiant socialines problemas ir skatinant nevyriausybines organizacijas savo veikloje taikyti verslo modelius. Socialinis verslas gali būti įvairių juridinių asmenų teisinių formų: akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos, kooperatyvai, savitarpio draudimo įmonės, asociacijos, susivienijimai, fondai ir kitos. Šis Įstatymo projektas svarbus ir mokslininkų parengtos bei Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pristatytos Socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos (SOŽE) plėtros programos (toliau – SOŽE programa) kontekste, siekiant spręsti regionų socialines problemas, paskatinti socialinio verslo plėtrą bei sukurti tvarią smulkiojo ir vidutinio verslo ekosistemą regionuose. Be to, įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.1.5 darbo 4 veiksmą, 2018 metais parengtas Viešųjų paslaugų perdavimo socialinio verslo subjektams, pritaikant individualias partnerystės priemones (viešieji pirkimai, koncesija, viešojo ir privataus subjektų partnerystė), modelio projektas. Pagrindinis šios priemonės tikslas – paskatinti socialinio verslo plėtrą, efektyvinant viešųjų paslaugų teikimo procesą, t. y. kad viešąsias paslaugas teiktų ne tik biudžetinės ir viešosios įstaigos, bet valstybė ar savivaldybė jas įsigytų rinkoje iš socialinio verslo subjektų. Įgyvendinant minėto darbo priemonę „Konsultavimo paslaugų suteikimas ir paskatų mechanizmo sukūrimas pradedančiam socialiniam verslo subjektui (nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir kt.)“, baigiama rengti ES struktūrinių fondų priemonė „Parama socialiniam verslui“.
Priemonės tikslas – paskatinti socialinio verslo, kuris teiktų visuomenei reikalingas paslaugas ir (arba) prekes, padėsiančias spręsti konkrečią socialinę problemą, kūrimąsi ir plėtrą. Šiuo Įstatymo projektu skatinama socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais, t. y. vykdant ekonominę veiklą ir panaudojant rinkos mechanizmą, spręsti visuomenės socialines problemas, plėtra. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerija). Pirminį Įstatymo projekto variantą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 4-297 sudaryta Darbo grupė Lietuvos Respublikos socialinio verslo įstatymo projektui parengti. Tiesioginė Įstatymo projekto rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento (direktorė Milda Kaupelienė, tel. 8 706 64747, el. p. [email protected]) Verslo politikos skyriaus vedėja Ieva Žaunierienė, tel. 8 706 64607, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme įteisintas tik socialinio verslo užimtumo modelis, kai socialinės įmonės statusą turinčios įmonės įdarbina tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje. Šioms įmonėms teikiama valstybės pagalba. Taip kiti socialinio verslo modeliai lieka neįteisinti ir neplėtojami, o valstybės pagalba teikiama tik vienam iš galimų socialinio verslo modelių.
Tam tikroms socialinėms grupėms priklausančių asmenų socialinė ir profesinė integracija yra viena iš galimų socialinio verslo veiklos formų. Vakarų Europos valstybėse šie socialinio verslo subjektai, vadinamieji WISE (angl. Work Integration Social Enterprise), naudojasi tomis pačiomis skatinimo ir paramos priemonėmis kaip ir kiti socialinio verslo subjektai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Visuomenėje iki šiol vis dar nėra išgryninta ir identifikuojama pati socialinio verslo sąvoka – ji tapatinama tik su šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikiančiomis socialinėmis įmonėmis, kurios neatitinka modernaus socialinio verslo modelio. Be to, vis dar trūksta supratimo apie socialinio verslo kuriamą pridėtinę vertę. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad socialinis verslas turi vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą, siekdamas svarbiausio tikslo – išmatuojamo ir socialinio poveikio. Pažymėtina, kad socialinis poveikis – tai yra pokytis, kurį patiria suinteresuotosios šalys ar visuomenė dėl socialinio verslo subjekto vykdomos veiklos. Tyrimai rodo, kad nėra vieno griežto poveikio matavimo metodo, taikomo visiems atvejams, kai siekiama išmatuoti socialinį poveikį, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į pokyčių teoriją (angl. Theory of Change), kaip kertinį poveikio matavimo metodą, kurio principai ir žingsniai, naudojami pokyčių teorijoje, yra būdingi daugumai poveikio matavimo metodų, įskaitant socialinio poveikio matavimą. Atsižvelgiant į tai, kad socialinis poveikis yra pokytis, vertinant socialinį poveikį iš pradžių turės būti nustatomas pradžios taškas (base-line), įsivardijama problema, jos mastas prieš pradedant veiklą, ko bus siekiama vykdant socialinio verslo veiklą ir kokia veikla būtų tinkamiausia siekiant konkretaus poveikio.
Pavyzdžiui, jei sritis, kurioje bus siekiama socialinio poveikio, yra jaunimo nuo 18 iki 25 metų amžiaus nedarbas, tai tikslas – kad tam tikras procentas šio amžiaus grupės nedirbančių asmenų po tam tikro laiko būtų sumažėjęs. Tokiu atveju pradžios taškas galėtų būti X proc. nedarbo lygis prieš organizacijos veiklos vykdymą, o poveikis būtų Y proc. įsidarbinusių po 1, 2, 3 ar daugiau metų įmonės veiklos vykdymo. Šiuo atveju konkrečios veiklos, siekiant poveikio, galėtų būti įvairios programos, kuriose dalyvauja 18–25 metų jaunimas. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad socialinio verslo subjektui matuojant socialinį poveikį bus svarbu atlikti tokius žingsnius, t. y. nusistatyti: 1) atskaitos tašką; 2) siekiamą rezultatą; 3) aiškius rodiklius, kuriais tas rezultatas bus matuojamas; 4) priežastinį socialinio verslo veiklos ir rezultato pasiekimo ryšį. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad socialinio verslo subjekto statusą juridiniam asmeniui suteikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigta VšĮ
„Versli Lietuva“ (toliau – Įgaliota įstaiga). Socialinio verslo subjekto statusas suteikiamas neterminuotam laikui,
kol juridinis asmuo atitinka Įstatymo projekte nustatytus kriterijus. Socialinio verslo subjekto statuso suteikimo tvarka (t. y. kaip bus įforminamas socialinio verslo statuso suteikimas) bus išsamiai išdėstyta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Taip pat Įstatymo projekto 7 straipsnio
reikalavimų socialinio verslo subjektui pažeidimas, socialinio verslo subjektas įspėjamas apie galimybę netekti socialinio verslo subjekto statuso ir nustatomas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 2 mėnesių nuo įspėjimo gavimo dienos terminas, per kurį pažeidimas turi būti pašalintas. Šio pažeidimo per Įgaliotos įstaigos nustatytą terminą nepašalinus, socialinio verslo subjekto statuso netenkama. Sprendimą dėl mažareikšmių įstatymo reikalavimų pažeidimo priimtų Įgaliota įstaiga, kuri suteikia arba panaikina socialinio verslo subjekto statusą. Tokių pažeidimų vertinimo kriterijai bus detalizuojami ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamame socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad socialinio verslo subjektas turi siekti socialinio poveikio asmenų, kurie yra atskirti nuo įvairių visuomenės gyvenimo sričių, yra jautresni socialiniams ir ekonominiams iššūkiams bei rizikoms ir turi mažiau išteklių minėtoms problemoms savarankiškai išspręsti, profesinės integracijos srityje arba vykdant veiklą, sprendžiančią kitas visuomenės socialines problemas tam tikrose Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytose srityse. Daugiau nei 80 proc. socialinio verslo gauto pelno turėtų būti skiriama socialinio poveikio mastui didinti, socialiniam poveikiui įgyvendinti.
Įstatymo projekte nustatoma, kad socialinio verslo subjektams gali būti taikomos šios skatinimo formos: išimtys, suteikiančios teisę gauti valstybės ir savivaldybių turtą panaudos pagrindais; išimtys, įtvirtintos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, nustatančios teisę socialinio verslo subjektams dalyvauti rezervuotuose viešuosiuose pirkimuose; viešųjų paslaugų socialiniam verslui teikimas. Šios konkrečios socialinio verslo subjektams siūlomos paramos formos detalizuojamos su Įstatymo projektu teikiamuose susijusiuose įstatymų pakeitimų įstatymų projektuose.
Atsižvelgiant į tai, kad socialinio verslo subjektu gali būti tik labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, socialinio verslo subjektams vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymu taip pat gali būti taikomos šios skatinimo formos:
priemonės – dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kredito draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos, dotacijos ir finansinės priemonės, nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinamos paskolų (labai mažų, lengvatinių ir kitų paskolų), garantijų, rizikos kapitalo investicijų arba kitos priemonės, kurioms finansuoti ir (ar) įgyvendinti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos verslo poreikiams;
priemonės – informavimas, konsultavimas verslo pradžios, verslo plėtros ir kitais verslui aktualiais klausimais, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, metodinės paslaugos, teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir (arba) verslą pradėti ketinantiems fiziniams asmenims, taip pat patalpų, techninės ir biuro įrangos nuoma ir praktinė pagalba nuomojantiems šias patalpas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad socialinio verslo subjektu gali būti labai maža, maža arba vidutinė įmonė. Rengiant Įstatymo projektą ir vertinant įvairaus pobūdžio lengvatas socialinio verslo subjektams, buvo įvertinta, kad lengvatų suteikimas didelėms įmonėms (tokioms, kuriose yra daugiau nei 250 darbuotojų, metinės pajamos viršija 50 mln. eurų arba įmonės balanse nurodyto turto vertė viršija 43 mln. eurų) sukurtų pernelyg didelę naštą valstybei.
Taip pat yra itin mažai tikėtina, kad didelės įmonės, uždirbančios didelius pelnus iš komercinės veiklos, nuspręstų tapti socialinio verslo subjektu ir daugiau nei 80 procentų pelno reinvestuotų į socialinį poveikį. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas) siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytiems tiekėjams gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę dalyvauti tarptautinės vertės ir supaprastintuose pirkimuose. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekte siekiama nustatyti galimybę perkančiajai organizacijai sudaryti sąlygas socialinio verslo subjektams dalyvauti supaprastintuose pirkimuose. Siekiant teisinio aiškumo ir norint užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos minėtuose pirkimuose dalyvauti tiek socialinio verslo subjektams, tiek ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytiems tiekėjams, siūloma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį papildytu nauju 6 punktu. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis socialinio verslo subjektams.
Įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatyta, kad socialinio verslo subjekto skatinimo formos teikiamos kaip nereikšminga (de minimis) pagalba, vadovaujantis ES valstybės pagalbos taisyklėmis. De minimis pagalbos dydis priklauso nuo to, kokiame sektoriuje veikia pagalbą gaunantis verslo subjektas, todėl atitinkamai numatoma vadovautis arba bendru de minimis reglamentu (2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas) (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1), arba atitinkamai 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje (OL 2014 L 190, p. 45), arba 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (OL 2013 L 352, p. 9) nuostatomis. Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienam ūkio subjektui, pavyzdžiui, vykdančiam krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį suma neturi viršyti 100 tūkst. eurų. Atitinkamai de minimis pagalba ūkio subjektui, vykdančiam veiklą žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, turėtų sudaryti ne daugiau kaip 15 tūkst. eurų per trejus finansinius metus, o vykdančiam veiklą žuvininkystės sektoriuje – ne didesnė kaip 30 tūkst. eurų per trejus finansinius metus. Bendra tokiems ūkio subjektams, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr.
1408/2013 priedu, teikiamos de minimis pagalbos vertė neturi viršyti Lietuvos Respublikai nustatytos sumos, t. y. neturi viršyti 200 tūkst. eurų per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį. Socialinio verslo subjektas, norintis pasinaudoti siūlomomis lengvatomis, turės pateikti Vienos įmonės deklaraciją Įgaliotai įstaigai. Įgaliota įstaiga patikrins Vienos įmonės deklaracijoje pateiktą informaciją ir Suteiktos valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos registre pateiktą informaciją, ar teikiama pagalba neviršija leidžiamo de minimis pagalbos dydžio, ir valstybės pagalbą registruos Suteiktos valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos registre. Įstatymo projektu siekiama paskatinti spartesnę socialinio verslo plėtrą Lietuvoje, pasiekti teisinį apibrėžtumą dėl socialinio verslo subjekto statuso. Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.1.5 darbo „Socialinio verslo plėtra“ rodiklis, rodantis socialinių verslų skaičių, iki 2020 m. turėtų išaugti iki 150 subjektų. Todėl Įstatymo projektas kartu su kitomis Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 1.1.5 darbo priemonėmis padės pasiekti rodiklyje nurodytą rezultatą, bus paskatintas visuomenės socialinių problemų sprendimas per socialinį verslą ir taip potencialiai sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, kurios šiuo metu yra skiriamos šioms visuomenės socialinėms problemoms spręsti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kartu su Įstatymo projektu teikiama numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma ir Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita.
Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma, be to, Įstatymo projektu bus sudarytos sąlygos sutaupyti valstybės ir savivaldybių lėšų, nes priėmus įstatymą bus paskatintas valstybės ir savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų perdavimas socialiniams verslams ir tam sudarytas teisinis pagrindas – apibrėžta, kokie subjektai atitinka socialinio verslo subjekto statusą, kadangi iki šiol tokio apibrėžimo įstatymo lygmeniu trūko. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos verslui, nes, įtvirtinus socialinio verslo subjekto statusą ir jo skatinimo formas, bus sudarytos palankios galimybės šios verslo formos plėtrai ir efektyvesniam visuomenės socialinių problemų sprendimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte pateiktos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą ekonomikos ir inovacijų ministras turės iki įstatymų įsigaliojimo patvirtinti socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarką ir socialinio verslo metinės ataskaitos formą. Taip pat turi būti patikslintas Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 „Dėl Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2020 m. balandžio 1 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) VšĮ
„Versli Lietuva“ duomenimis, 2018 m. pradžioje veikė 62 įmonės, kurios gali
būti priskirtos socialinio verslo įmonėms.
Prognozuojama, kad kasmet socialinio verslo subjekto statusą papildomai gali gauti apie 30 įmonių. Taigi po 2–3 metų Lietuvoje galėtų veikti apie 150 socialinio verslo įmonių. Vertinama, kad visi 150 socialinio verslo subjektų, kurie galėtų gauti socialinio verslo statusą, vykdys pelningą veiklą ir vidutiniškai kiekvienas sukurs apie 6,6 tūkst. eurų pelno arba 990 tūkst. eurų pelno bendrai. Nuo šios sumos potencialiai į valstybės biudžetą gali būti surinkta iki 148,5 tūkst. eurų pelno mokesčio. Valstybės ir savivaldybės turto panaudos lengvatos poveikis. Preliminariais VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimais, Lietuvos savivaldybės 2017 m. gavo apie 16,6 mln. eurų pajamų iš turto nuomos[1]. Papildomai 534 tūkst. eurų už Valstybei priklausančio turto nuomą surinko valstybės įmonė Turto bankas[2]. Bendra suma 2017 metais siekė apie 17,2 mln. eurų. Nėra patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti, kiek galėtų sumažėti iš turto nuomos surenkamos pajamos, įsigaliojus siūlomoms lengvatoms. Tačiau siūloma vadovautis prielaida, kad dėl lengvatos nuomos pajamos gali sumažėti iki 5 proc., tai yra 0,86 mln. eurų per metus. Atlikta analizė[3] atskleidė, kad per metus iš valstybės ir savivaldybių biudžetų socialinėms paslaugoms Lietuvoje skiriama apie 235 mln. eurų. Vertinama, kad valstybė ir savivaldybės privačiam sektoriui galėtų perleisti iki 50 proc. visų socialinių paslaugų.
Konservatyviuoju atveju galima skaičiuoti, kad per kelerių metų laikotarpį bus perleista bent 10 proc. šių paslaugų (Jungtinės Karalystės socialinio verslo sektoriuje, perduodant socialinių paslaugų teikimą socialiniam verslui, sąnaudos sumažėja nuo 10 iki 30 proc.). Vadovaujantis šiomis prielaidomis įvertintas savivaldybės lėšų taupymas: · savivaldybių ir valstybės finansavimas socialinėms paslaugoms – 158,6 mln. eurų; · socialiniam verslui perduotos paslaugos (10 proc.) – 15,9 mln. eurų; · sutaupoma teikiant socialines paslaugas (10 proc.) – 1,6 mln. eurų. Įsigaliojus valstybės bei savivaldybės turto panaudos lengvatoms socialinio verslo subjektams, valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų iki
per metus valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, skiriamų socialinėms paslaugoms teikti. Taigi net ir pasireiškus neigiamoms prielaidoms, ilgalaikėje perspektyvoje suteikiamos lengvatos turės teigiamą poveikį valstybės ir savivaldybių biudžetams. Norėdamas gauti socialinio verslo subjekto statusą, remiantis Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo turės teikti prašymą Įgaliotai įstaigai. Skaičiuojama, kad prašymui parengti ir pateikti reikės 8 valandų darbo, todėl administracinė našta 150 socialinio verslo subjektų siektų 10 065 eurų. Remiantis Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalimi, socialinio verslo subjektas kasmet privalės pateikti ataskaitą dėl socialinio verslo subjekto veiklos per praėjusius kalendorinius metus. Skaičiuojama, kad ataskaitai parengti reikės 4 valandų darbo, todėl administracinė našta 150 socialinio verslo subjektų siektų 5 032,5 eurų. Bendra administracinė našta socialinio verslo subjektams siektų 15 097,5 eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „socialinis verslas“, „socialinio verslo subjektas“, „socialinis poveikis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Šaltinis: Savivaldybių biudžeto pajamų ir sąnaudų ataskaitos (13 savivaldybių, kurios surinko apie 50 proc. visų pajamų, duomenys), Lietuvos statistikos departamentas. [2] https://www.turtas.lt/wp-content/uploads/2018/05/2017-metų-finansinių-ataskaitų-rinkinys-veiklos-ataskaita.pdf [3] VšĮ „Versli Lietuva“ ataskaita „Viešųjų paslaugų perdavimas“.
2019-05-17
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
subjekto samprata, kurioje nustatyta, kad socialinio verslo subjektu yra šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantis juridinis asmuo (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pagal įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, socialinio verslo subjektu gali būti labai maža, maža arba vidutinė įmonė. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje socialinis verslas apibrėžtas kaip ekonominė veikla, o įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta ūkio subjekto vykdoma veikla. Iš aptartų nuostatų bei įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies (pagal kurią socialinio verslo subjektu negali būti viešosios įstaigos, kuriose valstybė ar savivaldybė(s) yra savininkė(s) ar turi daugiau kaip pusę balsų šių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime, kas reikštų, kad kitos viešosios įstaigos gali būti socialinio verslo subjektu), įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto (pagal kurį socialinio verslo subjektas turi būti pelno siekiantis asmuo) neaišku, kurie juridiniai asmenys turi teisę įgyti socialinio verslo subjekto statusą, todėl įstatymo projekte juos reikėtų aiškiai apibrėžti. Priklausomai nuo socialinio verslo subjekto apibrėžimo reikėtų tikslinti ir jo veiklos bei nustatytų reikalavimų turinį. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti kartu inkorporuojant įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatas arba vietoj 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto kriterijaus „siekia socialinio poveikio“ nurodyti 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą. 3. Įstatymo projekto 3 straipsnyje yra vardijamos socialinio poveikio sritys.
Svarstytina, koks būtų šio siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Socialinių įmonių įstatymo ar Užimtumo įstatymo reguliavimo sritimis. Pvz., ar socialinės įmonė galėtų įgyti ir socialinio verslo subjekto statusą bei naudotis tiek socialinei įmonei, tiek socialinio verslo subjektams skirtoms skatinimo priemonėmis; taip pat neaišku, ar socialinio verslo subjektas galėtų naudotis Užimtumo įstatyme nurodytomis paramos priemonėmis. 4. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę siūlytina tikslinti ir nurodyti amžių, kurį sukakęs asmuo laikomas pensinio amžiaus asmeniu. 5. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 12 punkto formuluotę siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytais atvejai prievartos priemonės gali būti taikomos teisėtai (pavyzdžiui, policijos specialiųjų prievartos priemonių panaudojimas). 6. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 9 punkto formuluotę „jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas“ siūlytina tikslinti arba jos atsisakyti. Pažymėtina, kad neįgaliųjų vykdoma veikla (jeigu ji nepatenka į įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį), gali būti priskirta socialiniam verslui, o ją vykdantis subjektas įgyti socialinio verslo subjekto statusą, todėl pagal taip suformuluotą aptariamo punkto nuostatą, neįgaliųjų vykdomos veiklos sąlygos (ne tik pati veikla) būtų priskirtos visuomenės socialinei problemai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų asmenų analogiškos vykdomos veiklos sąlygos nebūtų priskirtos visuomenės socialinei problemai. Pavyzdžiui, ilgalaikiam bedarbiui pagrindu kreiptis dėl socialinio verslo statuso įgijimo būtų jo vykdoma gyvūnų globa, o neįgaliajam asmeniui kreiptis dėl socialinio verslo statuso įgijimo pagrindu būtų gyvūnų globa ir gyvūnų globos sąlygos. Taigi, vykdomos veiklos sąlygų gerinimas valstybės socialine problema būtų tik tada, jei tą veiklą vykdytų neįgalieji.
Be to, formuluotė „jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas“ apimtų visas veiklas, įskaitant ir nurodytas įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje, todėl nuostata tobulintina ir šiuo aspektu. 7. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma imperatyvi nuostata, pagal kurią socialinio verslo subjektas ekonominės veiklos ir socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasis (suteikdami galimybę pateikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis socialinio verslo subjekto vykdoma veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos veiklos (veiklų sritys) ne visada susijusios su asmenų individualaus pobūdžio socialinėmis problemomis (pavyzdžiui, klimato kaita, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa), o jeigu ir susijusios (pavyzdžiui, visuomenės sveikatos stiprinimas, ligų prevencija), įgyvendinti reikalavimą konsultuotis su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis ir įvertinti, kad jis tinkamai įgyvendintas, būtų sunku, todėl jį reikėtų tikslinti arba jo atsisakyti. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, neįvykdžius šio reikalavimo (kriterijaus) socialinio verslo subjekto statusas nebūtų suteiktas, o pagal įstatymo projekto 7 straipsnį – šio statuso būtų netenkama. 8. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laikoma, kad socialinio verslo subjektas siekia socialinio poveikio, jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto darbuotojų.
Atsižvelgiant į tai, kad bendras darbuotojų skaičius gali kisti, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vidutinio šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (darbuotojų) skaičiaus per tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, per kalendorinius metus), kuris leistų laikyti, kad socialinio verslo subjektas siekia socialinio poveikio. 9. Svarstytina, ar įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nuoroda į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį yra tinkama, nes socialinio poveikio sąvoka apibrėžta įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje. 10. Įstatymo projekto 4 straipsnyje yra nustatyti socialinio verslo subjekto veiklos kriterijai, todėl šio straipsnio 4 dalis laikytina ne šio straipsnio reguliavimo dalyku. Manytina, kad šios dalies nuostatos turėtų būti įstatymo projekto 5 straipsnyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo tekstas turi būti suprantamas ir aiškus, siūlytina šią dalį dėstyti vengiant pasikartojančių nuostatų apie nustatytas formas ir reikalingus dokumentus. Be to, įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad asmenys, siekiantys įgyti socialinio verslo subjekto statusą, įgaliotai įstaigai turi pateikti „ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytoje tvarkoje nurodytus dokumentus“. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl socialinio verslo subjekto statuso suteikimo arba nesuteikimo yra priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nurodytų dokumentų, patvirtinančių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų sąlygų atitiktį, gavimo įgaliotoje institucijoje dienos.
Iš abiejų projekto nuostatų nėra aišku, ar ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų patvirtinti dvejas atskiras tvarkas, kuriose būtų nurodyti dokumentai, kuriuos turėtų įgaliotai institucijai pateikti asmuo, siekiantis įgyti socialinio verslo statusą. Kartu pastebėtina, kad reikalavimai bei formos yra nustatomos ne tvarkoje, bet tvarkos apraše, kurio pavadinimas turėtų būti rašomas iš didžiosios raidės. 11. Įstatymo projekto 5 straipsniu ir kitais įstatymo projekto straipsniais viešajai įstaigai ,,Versli Lietuva“ nustatomi įgaliojimai suteikti juridiniams asmenims, atitinkantiems įstatymo reikalavimus, socialinio verslo subjekto statusą, priimti sprendimus dėl tokio statuso netekimo, viešai skelbti socialinio verslo subjektų ataskaitas ir pan. Iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių būtų finansuojamas tokių funkcijų vykdymas. Svarstytina, ar įstatymo projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 4¹ straipsnio nuostatas viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik tokioms viešosioms įstaigoms, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Iš projekto bei projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar projekte nurodyta viešoji įstaiga atitinka aukščiau minėtus Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus. 12. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotėje
„siekiantis socialinio verslo statuso“ reikėtų įrašyti praleistą žodį
„subjekto“ („siekiantis socialinio verslo subjekto statuso“). 13.
projekto 6 straipsnyje numatyta, kad socialinio verslo subjektas kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos pateikia savo metinės veiklos ataskaitą. Svarstytina, ar toks reikalavimas nesukels papildomos naštos šiems subjektams, ypač atsižvelgiant į tai, kad šio statuso galėtų siekti labai mažos, mažos, vidutinės įmonės. 14. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti nuorodos į įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, nes joje tik atskleista socialinio poveikio samprata, o ne nurodyta informacija. 15. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pagrindą „nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų“ dėstyti atskirame punkte, nes įstatymo projekte siūloma formuluotė suponuoja, kad socialinio verslo subjekto statuso netenkama tik esant abiem 5 punkte nurodytiems pagrindams. 16. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatą „Jeigu nustatomas mažareikšmis šio įstatymo reikalavimų socialinio verslo subjektui pažeidimas“ reikėtų tikslinti, nes teisės požiūriu ji nesuprantama. Jeigu čia norėta nustatyti socialinio verslo subjekto, kuris pažeidė šio įstatymo reikalavimus, tačiau pažeidimai pripažinti mažareikšmiais, pareigas, normą atitinkamai reikėtų tikslinti. 17. Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų numatyti taisyklių, kada socialinio verslo subjekto statuso netekęs juridinis asmuo gali vėl kreiptis dėl šio statuso suteikimo (analogiškas pastebėjimas taikytinas ir dėl atvejų, kada atsisakoma šį statusą suteikti). 18. Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 2 punkto formuluotės „teisė gauti“ tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindu gali būti perduotas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. 19.
projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta viena iš skatinimo formų - viešųjų paslaugų socialiniam verslui teikimas Įgaliotoje įstaigoje, verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas. Neaišku, kaip šiuo atveju pasireikštų skatinimas, nes viešosios paslaugos nurodytose institucijose turi būti ir šiaip užtikrinamos pagal jų steigimo dokumentus. Tuo pačiu pastebėtina, kad kitos šiame straipsnyje nurodytos skatinimo formos gali būti numatytos specialiuose įstatymuose ar savivaldybių institucijų priimamuose sprendimuose, vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas, todėl svarstytina, ar šioms skatinimo formoms taikyti būtinas visiškai naujas teisinis reguliavimas. 20. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu valstybės (savivaldybių) turtas panaudos pagrindais galės būti perduodamas socialinio verslo statusą turintiems privatiems juridiniams asmenims, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
xiiip-3458 2020-06-17
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Andziukevičiūtė –Buzė – Ministro Pirmininko patarėja savivaldos, regioninės bei socialinės politikos klausimais, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Raišys – Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
verslo subjekto samprata, kurioje nustatyta, kad socialinio verslo subjektu yra šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantis juridinis asmuo (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pagal įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, socialinio verslo subjektu gali būti labai maža, maža arba vidutinė įmonė. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje socialinis verslas apibrėžtas kaip ekonominė veikla, o įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta ūkio subjekto vykdoma veikla.
Iš aptartų nuostatų bei įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies (pagal kurią socialinio verslo subjektu negali būti viešosios įstaigos, kuriose valstybė ar savivaldybė(s) yra savininkė(s) ar turi daugiau kaip pusę balsų šių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime, kas reikštų, kad kitos viešosios įstaigos gali būti socialinio verslo subjektu), įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto (pagal kurį socialinio verslo subjektas turi būti pelno siekiantis asmuo) neaišku, kurie juridiniai asmenys turi teisę įgyti socialinio verslo subjekto statusą, todėl įstatymo projekte juos reikėtų aiškiai apibrėžti. Priklausomai nuo socialinio verslo subjekto apibrėžimo reikėtų tikslinti ir jo veiklos bei nustatytų reikalavimų turinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
443132
inkorporuojant įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatas arba vietoj
poveikio“ nurodyti 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
vardijamos socialinio poveikio sritys. Svarstytina, koks būtų šio siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Socialinių įmonių įstatymo ar Užimtumo įstatymo reguliavimo sritimis. Pvz., ar socialinės įmonė galėtų įgyti ir socialinio verslo subjekto statusą bei naudotis tiek socialinei įmonei, tiek socialinio verslo subjektams skirtoms skatinimo priemonėmis; taip pat neaišku, ar socialinio verslo subjektas galėtų naudotis Užimtumo įstatyme nurodytomis paramos priemonėmis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
25 4.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę siūlytina tikslinti ir nurodyti amžių, kurį sukakęs asmuo laikomas pensinio amžiaus asmeniu. Pritarti
Teisės departamentas,
212
siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytais atvejai prievartos priemonės gali būti taikomos teisėtai (pavyzdžiui, policijos specialiųjų prievartos priemonių panaudojimas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
39
vykdomos veiklos sąlygų gerinimas“ siūlytina tikslinti arba jos atsisakyti. Pažymėtina, kad neįgaliųjų vykdoma veikla (jeigu ji nepatenka į įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį), gali būti priskirta socialiniam verslui, o ją vykdantis subjektas įgyti socialinio verslo subjekto statusą, todėl pagal taip suformuluotą aptariamo punkto nuostatą, neįgaliųjų vykdomos veiklos sąlygos (ne tik pati veikla) būtų priskirtos visuomenės socialinei problemai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų asmenų analogiškos vykdomos veiklos sąlygos nebūtų priskirtos visuomenės socialinei problemai. Pavyzdžiui, ilgalaikiam bedarbiui pagrindu kreiptis dėl socialinio verslo statuso įgijimo būtų jo vykdoma gyvūnų globa, o neįgaliajam asmeniui kreiptis dėl socialinio verslo statuso įgijimo pagrindu būtų gyvūnų globa ir gyvūnų globos sąlygos. Taigi, vykdomos veiklos sąlygų gerinimas valstybės socialine problema būtų tik tada, jei tą veiklą vykdytų neįgalieji. Be to, formuluotė „jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas“ apimtų visas veiklas, įskaitant ir nurodytas įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje, todėl nuostata tobulintina ir šiuo aspektu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
15 7.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma imperatyvi nuostata, pagal kurią socialinio verslo subjektas ekonominės veiklos ir socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasis (suteikdami galimybę pateikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis socialinio verslo subjekto vykdoma veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos veiklos (veiklų sritys) ne visada susijusios su asmenų individualaus pobūdžio socialinėmis problemomis (pavyzdžiui, klimato kaita, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa), o jeigu ir susijusios (pavyzdžiui, visuomenės sveikatos stiprinimas, ligų prevencija), įgyvendinti reikalavimą konsultuotis su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis ir įvertinti, kad jis tinkamai įgyvendintas, būtų sunku, todėl jį reikėtų tikslinti arba jo atsisakyti. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, neįvykdžius šio reikalavimo
įstatymo projekto 7 straipsnį – šio statuso būtų netenkama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
socialinio verslo subjektas siekia socialinio poveikio, jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad bendras darbuotojų skaičius gali kisti, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vidutinio šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (darbuotojų) skaičiaus per tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, per kalendorinius metus), kuris leistų laikyti, kad socialinio verslo subjektas siekia socialinio poveikio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 9.
Svarstytina, ar įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nuoroda į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį yra tinkama, nes socialinio poveikio sąvoka apibrėžta įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
541
nustatyti socialinio verslo subjekto veiklos kriterijai, todėl šio straipsnio
dalies nuostatos turėtų būti įstatymo projekto 5 straipsnyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo tekstas turi būti suprantamas ir aiškus, siūlytina šią dalį dėstyti vengiant pasikartojančių nuostatų apie nustatytas formas ir reikalingus dokumentus. Be to, įstatymo projekto
verslo subjekto statusą, įgaliotai įstaigai turi pateikti „ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytoje tvarkoje nurodytus dokumentus“. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl socialinio verslo subjekto statuso suteikimo arba nesuteikimo yra priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nurodytų dokumentų, patvirtinančių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų sąlygų atitiktį, gavimo įgaliotoje institucijoje dienos. Iš abiejų projekto nuostatų nėra aišku, ar ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų patvirtinti dvejas atskiras tvarkas, kuriose būtų nurodyti dokumentai, kuriuos turėtų įgaliotai institucijai pateikti asmuo, siekiantis įgyti socialinio verslo statusą. Kartu pastebėtina, kad reikalavimai bei formos yra nustatomos ne tvarkoje, bet tvarkos apraše, kurio pavadinimas turėtų būti rašomas iš didžiosios raidės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-05-175 11.
Įstatymo projekto 5 straipsniu ir kitais įstatymo projekto straipsniais viešajai įstaigai ,,Versli Lietuva“ nustatomi įgaliojimai suteikti juridiniams asmenims, atitinkantiems įstatymo reikalavimus, socialinio verslo subjekto statusą, priimti sprendimus dėl tokio statuso netekimo, viešai skelbti socialinio verslo subjektų ataskaitas ir pan. Iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių būtų finansuojamas tokių funkcijų vykdymas. Svarstytina, ar įstatymo projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 4¹ straipsnio nuostatas viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik tokioms viešosioms įstaigoms, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Iš projekto bei projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar projekte nurodyta viešoji įstaiga atitinka aukščiau minėtus Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
21
„siekiantis socialinio verslo statuso“ reikėtų įrašyti praleistą žodį
„subjekto“ („siekiantis socialinio verslo subjekto statuso“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
subjektas kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos pateikia savo metinės veiklos ataskaitą. Svarstytina, ar toks reikalavimas nesukels papildomos naštos šiems subjektams, ypač atsižvelgiant į tai, kad šio statuso galėtų siekti labai mažos, mažos, vidutinės įmonės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūlytina atsisakyti nuorodos į įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, nes joje tik atskleista socialinio poveikio samprata, o ne nurodyta informacija.
kanceliarijos Teisės departamentas,
15
straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pagrindą „nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų“ dėstyti atskirame punkte, nes įstatymo projekte siūloma formuluotė suponuoja, kad socialinio verslo subjekto statuso netenkama tik esant abiem 5 punkte nurodytiems pagrindams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatą „Jeigu nustatomas mažareikšmis šio įstatymo reikalavimų socialinio verslo subjektui pažeidimas“ reikėtų tikslinti, nes teisės požiūriu ji nesuprantama. Jeigu čia norėta nustatyti socialinio verslo subjekto, kuris pažeidė šio įstatymo reikalavimus, tačiau pažeidimai pripažinti mažareikšmiais, pareigas, normą atitinkamai reikėtų tikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
17Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų numatyti taisyklių,
kada socialinio verslo subjekto statuso netekęs juridinis asmuo gali vėl kreiptis dėl šio statuso suteikimo (analogiškas pastebėjimas taikytinas ir dėl atvejų, kada atsisakoma šį statusą suteikti). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1212
punkto ir 2 dalies 2 punkto formuluotės „teisė gauti“ tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindu gali būti perduotas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
13 19.
Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta viena iš skatinimo formų - viešųjų paslaugų socialiniam verslui teikimas Įgaliotoje įstaigoje, verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas. Neaišku, kaip šiuo atveju pasireikštų skatinimas, nes viešosios paslaugos nurodytose institucijose turi būti ir šiaip užtikrinamos pagal jų steigimo dokumentus. Tuo pačiu pastebėtina, kad kitos šiame straipsnyje nurodytos skatinimo formos gali būti numatytos specialiuose įstatymuose ar savivaldybių institucijų priimamuose sprendimuose, vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas, todėl svarstytina, ar šioms skatinimo formoms taikyti būtinas visiškai naujas teisinis reguliavimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu valstybės (savivaldybių) turtas panaudos pagrindais galės būti perduodamas socialinio verslo statusą turintiems privatiems juridiniams asmenims, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1.
organizacijų taryba,
23 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tėvų (įtėvių), vaiko globėjų, rūpintojų, kurie vieni augina vaiką (įvaikį) iki 18 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenų, prižiūrinčių sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai;“ LiJOT atkreipia dėmesį į finansinius sunkumus, kurie iš esmės nesikeičia vaikui (įvaikiui) sulaukus 8 metų, patiriamus tėvų (įtėvių), vaiko globėjų ar rūpintojų. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti, kartu papildomai įvertinant suinteresuotų asmenų pasiūlymus šiam projektui. 1.2. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba,
24 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) vyresnių kaip 55 metų asmenų;“ LiJOT pažymi, kad vyresnio amžiaus riba yra laikomi 55 metrai, o ne 50 metai. 50 metų riba iš esmės niekaip neapibrėžia asmens galimybių pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti, kartu papildomai įvertinant suinteresuotų asmenų pasiūlymus šiam projektui. 1.3. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba,
210 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) nedirbančių, nesimokančių (švietimo sistemoje
nedalyvaujančių) ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunų asmenų iki
LiJOT atkreipia dėmesį, kad jauni asmenys, kurie niekur nesimoko neturėtų tapti socialiai pažeidžiama grupe, kuriai turėtų būti siekiama socialinio poveikio. Siūloma patikslinti sąvoką ir grupę, kuriai turi būti daromas socialinis poveikis, įvardijant ją kaip niekur nesimokančią ir nedirbančią, nes šios sąlygos sudaro aplinkybes jaunam asmeniui patirti socialinę atskirtį.
Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti, kartu papildomai įvertinant suinteresuotų asmenų pasiūlymus šiam projektui. 1.4. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba,
21 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės ir
viešosios įstaigos, kuriose valstybė ar savivaldybė(s) yra savininkė(s) ar turi daugiau kaip pusę arba daugiau balsų šių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime;“ Pažymėtina, jog parengtame LR Socialinio verslo plėtros įstatymo projekte nėra nurodoma, jog socialinio verslo subjektai, vykdydami veiklą, turi kurti teigiamą ir pamatuojamą socialinį poveikį. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti, kartu papildomai įvertinant suinteresuotų asmenų pasiūlymus šiam projektui. 2. Dalia Mikalauskaitė,
3 Argumentai: Žinant, kad dauguma sudėtingesnių negalių asmenų dėl sumažėjusio savarankiškumo gyvena socialinėje atskirtyje ir patiria papildomus sunkumus, todėl siekiant užtikrinti lygias galimybes, jiems yra būtina kito asmens, t. y. asmeninio asistento (ir/ar padėjėjo) pagalba visose gyvenimo srityse. Todėl prašau pritarti teikiamam Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto XIIIP-3458 4 straipsnio 3 dalies patikslinimui/papildymui. Pasiūlymas:
„3. Laikoma, kad socialinio verslo subjektas siekia šio įstatymo 3
straipsnio 1 dalyje nurodyto socialinio poveikio, jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto darbuotojų,.
Išskyrus asmenų su negalia atvejus – kai 50 procentų visų verslo subjekto darbuotojų gali sudaryti asmenys su negalia kartu su asistentais ir/ar padėjėjais.“ Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti, kartu papildomai įvertinant suinteresuotų asmenų pasiūlymus šiam projektui. 3. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, 2019-12-16
Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (toliau tekste - LVBOS), vienijanti per 1430 Lietuvos miesto ir kaimo vietos bendruomenių organizacijų ir įgyvendindama projektą pagal 2014-2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“, didelį dėmesį skiria teisės aktams, jų projektams ir sprendimams, susijusiems su vietos bendruomenių organizacijų ir kitų NVO aktyvesniu dalyvavimu viešajame valdyme. Viešųjų paslaugų teikimo ir verslumo iniciatyvų skatinimas - tai sritys, kuriose veikia NVO, tarp jų ir vietos bendruomenių organizacijos. Šių veiklų skatinimas, aktyvinimas ir stiprinimas, skiriant veikloms ir iniciatyvoms finansavimą, yra numatyti visose Lietuvos valstybės programose bei įstatymuose: LR Vyriausybės programos įgyvendinimo, Lietuvos nacionalinės pažangos 2014- 2020 ir dabar svarstomoje iki 2030 metų bei ES struktūrinės paramos veiksmų programose: SADM, ŽŪM, VRM finansavimo programose: Leader+ galimybės socialiniam verslui (2014-2020 m.
LEADER), miestų bei miestelių BIVP - bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, - tai svarbūs dokumentai, siekiant užtikrinti efektyvų šio sektoriaus funkcionavimą, sprendžiant įvairias socialines problemas, skatinant gyventojų užimtumą ir verslumą. LVBOS išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą ir pateikia šias pastabas bei pasiūlymus šio įstatymo tobulinimui. 1. Dėl įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalies “Socialinio verslo subjektas“ ir „Socialinis verslas“ Socialinio verslo modelį, kriterijus, subjektus, jų formą, ekonominę naudą ir kt. yra apibrėžusi Lietuvos Socialinio verslo koncepcija, ŽŪM 2011-11-08 įsakymas Nr. 3D-720 ,,Dėl socialinio verslo vykdymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones gairių patvirtinimo”. Jomis reikėtų ir vadovautis. Pažymėtina, kad „Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. Koncepcijoje taip pat pažymėta, kad Lietuvoje neišnaudojamas NVO potencialas skatinant socialinį verslą. Deja, bet šis įstatymo projektas to taip pat neskatina.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodomas 2011 m. spalio 25 dienos EK priimtas komunikatas „Socialinio verslo iniciatyva“ (KOM(2011) 682 galutinis), kuriame išreikšta nuomonė, kad, cituojame raštą: „...socialinio verslo plėtra turėtų vykti dvejomis kryptimis – tiek skatinant tradicinio privataus verslo susidomėjimą socialiniu verslu, tiek nevyriausybinių organizacijų domėjimąsi naujomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad NVO yra NE PELNO organizacijos, kyla klausimas, ar šios įstatymo sąvokos neužkerta kelio NVO tapti socialinio verslo subjektu? Priešingu atveju, joms tektų įregistruoti papildomai viešąją įstaigą, mažąją ar kitokio pobūdžio įmonę, kaip to reikalauja įstatymas, o tai dažnu atveju papildoma našta organizacijai, norinčiai kurti verslą ar jau teikiančiai atitinkamas socialines paslaugas vietos bendruomenei. Rekomenduojame į tai atsižvelgti svarstomame įstatyme. Dėl šios priežasties 2 str. 2 dalyje „Socialinis verslas“ siūlome atsižvelgti ir papildyti: „... ir iš kurios uždirbamas pelnas ar gaunamos pajamos ir jų dalis...“ (nes NVO gauna pajamas ir skiria jas savo veiklai). Toliau kaip tekste. 2. 3 str. 1 dalyje
„Socialinio poveikio sritys“, manome, neapima visų socialinio poveikio
sričių: arba reikėtų remtis ES valstybių narių praktika, kurioje socialinis verslas „...veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo “. Pastaroji sritis apimtų Lietuvos regionus. Lietuvos regionų politika kaip tik ir numato verslumo skatinimą regionuose ir yra ypač aktuali. 3 str. 2 dalies išvardintų
„ ...jų grupių... “ sąraše neįtrauktos šeimos, kurios būtų įtrauktos į
atvejo vadybą ar socialinę riziką. Iš esmės esamas išvardintas sąrašas neapima tų socialinio poveikio sričių ir paslaugų, kurie išvardinti Valstybės viešųjų paslaugų kataloge bei išvardintuose 2 str. 4 d. teisės aktuose.
to, būtina atsižvelgti į tai, kad dabartiniu laikotarpiu greitai keičiasi probleminės socialinės grupės, keičiasi ir jų sprendimo būdai, o teisėkūra neturėtų galimybės į problemas reaguoti pakankamai greitai. Remiamės 2018 m. NVO teisės instituto išvadomis dėl Socialinio verslo plėtros įstatymo ir joms pritariame. Siūlome šią dalį įstatyme koreguoti, pažymint, kad „grupių kriterijai išvardinti atskiru poįstatyminiu aktu“, jį paruošti ir pateikti svarstymui. 3. 3 str. 3 dalyje
“Socialinio poveikio srityse“ LVBO sąjungai sukėlė abejonę „kultūrinė veikla ir
visuomenės kūrybiškumo ugdymas". Iki šiol neturime pavyzdžių, kad šia veikla užsiimtų smulkusis ir vidutinis verslas, tai - išmtinai kultūros ar švietimo įstaigų ar NVO, vietos bendruomenių sritis. Siūlome šią sritį išbraukti, nekomercializuoti kultūros srities. Siūlome išbraukti ir „pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, emigracijos mažinimas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais". Tai tikrai ne komercinė ar verslumą skatinanti sritis ir turėtų būti grynai valstybės institucijų ir NVO, ypač vietos bendruomenių prioritetas. 4. 4 str. 1 dalyje
„Socialinio verslo subjektas turi atitikti šiuos kriterijus“ būtina papildyti
ir „nevyriausybinės organizacijos, nes priešingu atveju, ši dalis neatitinka aukščiau paminėtų teisės aktų ir programinių nuostatų NVO atžvilgiu. 4 str. 1 d. 3 p. „metinės pajamos iš ekonominės veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto pajamų" yra neįveikiamas barjeras nevyriausybinėms organizacijoms, stipriai apriboja jų galimybes kurti socialinį verslą, nors šią sritį ypač skatina valstybinės ir ES finansavimo programos. Klausimas, kaip bus traktuojama projektinė veikla ir finansavimas kuriant socialinį verslą ar teikiant socialines paslaugas? NVO atveju visos gaunamos pajamos reinvestuojamos tik į organizacijos veiklą pagal įstatus, kurios patenka į 3 punkte išvardytas sąlygas.
Manome, kad tai taip pat neskatins bet kokio NVO verslumo, nurodomo ES ir vyriausybės programose. 50 procentų riba yra per aukšta ir turėtų būti labai ženkliai sumažinta. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad tiek NVO, ypač vietos bendruomenių organizacijose, tiek labai smulkiose įmonėse pajamų lygis, remiantis įvairiais tyrimais yra nedidelis, dirba tik vienas žmogus. Tai sudarys ir nevienodas konkurencines sąlygas. Siūlome nustatyti skirtingus kriterijus pelno siekiančioms ir nesiekiančioms pelno įmonėms ir NVO. Stabdis NVO socialinio verslumo skatinimui ir 4-to punkto reikalavimas „daugiau nei 80 procentų iš ekonominės veiklos gauto pelno “ skirti socialiniam poveikiui. Pažymime, kad Socialinio verslo koncepcijos 10.2 punkte kalbama apie tai, kad
„gautas pelnas reinvestuojamas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo
procedūras ir taisykles, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai“. LVBOS siūlo 3-čią ir 4 punktus pakeisti, atsižvelgiant į Socialinio verslo koncepcijos nuostatas, o 4-ame punkte pakeisti žodžius „ gauto pelno“ į „gauto pelno/ pajamų “. Būtina pažymėti, kad ta pati Socialinio verslo koncepcija 11 ir l2 punktuose apibrėžia ir kas vykdo socialinį verslą: „ 11. Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. 12. Socialinis verslas gali būti įvairių teisinių formų: bendrijos, bendrovės, kooperatyvai, savitarpio draudimo įmonės, asociacijos, susivienijimai, fondai ir kito “. Tai dar viena priežastis, kodėl reikėtų taisyti ir papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį. 5. Dėl 5 straipsnio
„Socialinio verslo subjekto statuso suteikimas“ . Pirma, nėra Ekonomikos ir
inovacijų ministerijos paruošto „Socialinio verslo subjekto suteikimo ir netekimo tvarkos aprašo.
Jį tikrai reikia pristatyti ir paaiškinti, nes tai sukelia daug abejonių. Antra, klausimas, kodėl šis statusas bus suteiktas būtent VšĮ „Versli Lietuva“? Kokiais kriterijais vadovaujantis ši įmonė pasirinkta įgaliotu asmeniu ir ar tikrai pajėgi įvertinti įvairias verslumo ir socialinio verslo iniciatyvas? LVBOS nuomone, tai sukuria neskaidrios politikos priežastis, vienos įmonės interesų įgyvendinimą ir monopoliją valstybės mastu, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ir net korupcijai, nesudaro konkurencijos pasirenkant kitus ekspertus veiklai įvertinti. Socialinio verslo koncepcijoje numatyta verslo modelių įvairovė arba socialiniame versle „gali būti pritaikyti ir tam tikri kelių verslo modelių principai pagal veiklos pobūdį, tikslinę grupę ar uždavinius “. Tad ar pajėgi viena konkreti įstaiga tai įvertinti? Įstatyme aplamai neturi būti apibrėžta įgaliota konkreti institucija, išskyrus valstybines (šiuo atveju - „Versli Lietuva“ nėra valstybinė institucija). LVBOS pasiūlymu, įstatymo 5 str. 1 d. keisti į „Socialinio verslo subjekto statusas įmonei /organizacijai suteikiamas vadovaujantis socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos aprašu‘\ jei aprašas bus pateiktas. Statusą pakankamai apibrėžia tolesni 5 skyriaus punktai, o jo veikla ir atitikimas suteiktam statusui atsispindės metinėje ataskaitoje apie veiklą. Būtina patikslinti ir
laikui“. LVBOS išreiškia abejonę ir dėl socialinio verslo statuso suteikimo neterminuotam laikui. Ar nebus taip, kaip dabar yra piktnaudžiaujama vadinamose socialinėse įmonėse, kurios įdarbina neįgaliuosius asmenis 6 mėnesiams, o statusas ir privilegijos lieka ilgam? Turėtų būti apibrėžtas terminas, sakykime, 1-3 metams, ir jei veikla atitinka nustatytus kriterijus, galima statusą pratęsti.
Neįvardintas laikotarpis prieštarauja ir 7 straipsniui, kuriame išvardintos socialinio verslo subjekto statuso netekimo priežastys. 6. Dėl 6 straipsnio „ Socialinio verslo subjekto metinė ataskaita ir informacijos apie veiklą teikimas“. Vadovaujantis naujai priimtu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymu, kitais šiuo metu galiojančių įstatymų, naujų mokesčių įvedimu ir esamų pakeitimais, NVO finansinės veiklos apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pasikeitimais nuo 2020 metų, įmonių ir organizacijų veikla finansinės veiklos ataskaitose bus pateikiamos žymiai platesnės ir reikalaus smulkesnio veiklos aprašo. Todėl LVBOS siūlo nenustatyti perteklinės atskiros ir teikiamos „..ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytos formos socialinio verslo subjekto veiklos praėjusių kalendorinių metų ataskaitos “. Šiame informacinių technologijų amžiuje visos finansinės veiklos ataskaitos yra pateikiamos ir prieinamos VĮ „Registrų centras“. Ataskaitos skelbiamos ir organizacijų interneto svetainėse, jei jos tokias turi. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad ne visos mažosios ir smulkiosios verslo įmonės turi interneto svetaines, didžioji dauguma naudojasi socialiniais tinklais, todėl reikalavimas skelbti ataskaitas interneto svetainėse smulkiųjų įmonių atžvilgiu perteklinis. LVBOS siūlo papildyti metinės finansinės ir veiklos ataskaitas forma, kurioje būtų įrašyta ir Socialinio verslo įstatymo 4 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodyta informacija. Šią ataskaitą teikti Valstybinei įmonei „Registrų centras“. Tikimės, kad į pateiktus pasiūlymus ir pastabas bus atsižvelgta svarstant ilgai lauktą Socialinio verslo plėtros įstatymą. Rašte vadovautasi šiais dokumentais: 1. Socialinio verslo koncepcija, Ūkio ministro įsakymas 2015-04-03 Nr. 4-207, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016-08-31; 2.
Lietuvos Respublikos Socialinio verslo plėtros įstatymo ,,Aiškinamasis raštas“; 3. NVO teisės instituto raštas LR ūkio ministerijai „Dėl socialinio verslo plėtros įstatymo, 2018-08-13; 4. LR Žemės ūkio ministro įsakymas “Dėl socialinio verslo vykdymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonių gairių patvirtinimo” 2017 m. lapkričio 9 d. Nr. 3D720, suvestinė redakcija nuo 2019-12-07. 5. Europos Komisijos socialinio verslo iniciatyvos
raštu Seimo Audito komitetui nr. (9.10-35) 6V-1299, 2019-06- 05. Atsižvelgti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Lietuvos socialinio verslo asociacija, 2019-12-31
Lietuvos socialinio verslo asociacija palaiko LR vyriausybės pastangas stiprinti socialinio verslo aplinką ir siekį skirti tikslinį dėmesį šiai sričiai. Palaikome siekiui įteisinti socialinio verslo sąvoką, tam kad turėtumėm aiškų ir vieningą supratimą. Lietuvos socialinio verslo asociacija nesutinka su Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatytas baigtinis socialinio verslo poveikio siekimo sričių sąrašas. Šiais laikais rinka ir kontekstas keičiasi pernelyg greitai ir yra ydinga riboti sritis, kuriose gali būti kuriamas teigiamas socialinis poveikis visuomenei. Asociacijos nuomone, šis sąrašas sudarytas atsižvelgiant į šiandienos aktualijas, tačiau keičiantis metams tikėtina, kad keisis ir aktualios sritys, drauge atsiras naujų sričių bei galimybių socialiniams verslams kurtis ir kurti poveikj, o šiandien kuriamas įstatymas neturėtų to riboti. Todėl siūlome, kad socialinio verslo plėtros įstatyme nebūtų nurodytas baigtinis sąrašas.
Lietuvos socialinio verslo asociacija pritaria Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punktui dėl reikalavimo socialiniam verslui turėti daugiau nei 50% metinių pajamų iš ekonominės veiklos. Mūsų manymu, socialinis verslas turėtų ne tik turėti smulkius verslumo elementus ir gebėti pritraukti finansinę paramą, tačiau itin svarbu, kad jis gebėtų sukurti realią rinkos paklausą turinčius produktus bei paslaugas, kurios generuotų pakankamas pajamas, užtikrinančias socialinio verslo veiklą net ir nesant papildomai finansinei paramai. Manome, kad šiuo metu Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas socialiniam verslui daugiau nei 80% iš ekonominės veiklos gauto pelno reinevstuoti į socialinį poveikį yra tinkamas, neperteklinis. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialinio verslo statusas nesuteikiamas, jeigu subjektas neatitinka nors vienos iš 4 straipsnio sąlygų. Tuo tarpu 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikoma, jog siekiamas socialinis poveikis, jeigu socialinio verslo tikslinė grupė sudaro ne mažiau nei 50% darbuotojų. Ne visi socialiniai verslai socialinį poveikį kuria įdarbindami tikslines grupes, tačiau daro tai kitomis vertingomis veiklomis. Todėl siūlome aiškumo dėlei 5 straipsnio 2 dalį pakoreguoti taip, kad neatsirastų imperatyvus reikalavimas įgyvendinti visas
veikia kitaip nei įdarbindami savo tikslines grupes. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 bei 2 dalys numato atskaitymą įgaliotai įstaigai ir jų skelbimų interneto svetainėse. Svarbu numatyti, kad socialiniams verslams nebūtų kuriamas reikalavimas teikti papildomas socialinio poveikio ataskaitas ir vietoje to derėtų papildyti socialinio verslo teiktiną metinę veiklos ataskaitą socialinio poveikio aspektu, tačiau nekurti reikalavimo dar vienai ataskaitai.
T.y. neužkrauti papildomos administracinės naštos kuriant dar vieną ataskaitą ir ją viešinant, o apjungiant įstatymo projekto 6 straipsnio
asociacija palaiko lanksčią poziciją ir pritaria nuomonei, kad tiek VŠĮ, tiek MB ar UAB galėtų būti palanki juridinė forma socialiniam verslui kurti, priklausomai nuo to, kuri juridinė forma sukuria daugiau vertės ir plėtros galimybių pačiam socialiniam verslui: vienoms organizacijoms verta ieškoti poveikio ar verslo investuotojų. kol kitoms šalia ekonominės veiklos palankiau ieškoti fondų finansinės paramos. Jeigu socialinis verslas geba kurti reikšmingą teigiamą socialinį poveikį, jo juridinės formos pasirinkimo galimybė neturėtų būti ribojama. Šiuo metu neegzistuoja juridinė forma, skirta tik socialiniam verslui, tad socialinio verslo požymiai yra atskiriami kitaip: į pelną orientuota juridinė socialinio verslo forma nuo tradicinio verslo skirtųsi savo misija bei tikslais, įvardintais įstatuose; ne į pelną orientuota socialinio verslo juridinė forma nuo nevyriausybinių organizacijų skirtųsi savo verslo modeliu. Socialinis verslas kaip ir nevyriausybinės organizacijos yra siejamas su socialine ekonomika. ES socialinė ekonomika tampa socialinės gerovės kūrimo pamatu, jungiančiu viešąjį ir pelno siekiantį ekonomikos sektorius. Manome, jog socialinio verslo teisinė bazė neturėtų kliudyti nevyriausybiniam sektoriui dalyvauti ir teikti viešąsias paslaugas, kaip tai numatyta Vyriausybės programoje arba taikyti verslumo modelius savo veikloje. Siūlome atsisakyti įstatyme numatytų skatinimo priemonių. kurios nėra esminės ir šiame etape svarbiausios.
Pastebime, jog numatyta galimybė pasirinkti tinkamų juridinį statusų savo socialiniam verslui plėtoti leis atitinkamai pasinaudoti jau dabar veikiančiomis skatinimo priemonėmis, kaip rezervuoti viešieji pirkiai ar turto panaudos galimybė. Manome, kad svarbu yra kurti socialinio verslo ekosistemą ir bendruomenę, dėl to siūlome atsisakyti arba pergalvoti socialinio verslo statuso suteikimo koncepciją. Šiuo metu numatyta, jog socialinio verslo statusą suteiks Valstybinė institucija. Tai subiurokratina patį mechanizmą ir daro jį nepatraukliu. Siūlome, jog pats Juridinis asmuo galėtų nuspręsti ar jis yra socialinio verslo subjektas. Tam jis turėtų aiškiai atitikti įstatyme jau numatytus kriterijus, juos deklaruoti, o visa informacija ir duomenys būtų viešai prieinam i Registrų centre. Tokiu atveju reikėtų užtikrinti priežiūra ir stebėseną. Atsižvelgti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. NVO Teisės institutas, 2020-06-16
Susipažinę su Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektu Nr. XIIIP-3458, teikiame savo pastabas šiam įstatymo projektui. Bendra pastaba
siekiama nustatyti, kad socialinis verslas turėtų vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą siekdamas socialinio poveikio, taip pat nustatyti ir įtvirtinti socialinio verslo subjekto sampratą, tokio subjekto veiklos kriterijus, siekiamo socialinio poveikio sritis. Tačiau, taip pat įvertinus šiuo metu galiojantį Socialinių įmonių įstatymą, kuris taip pat įteisina socialinio verslo užimtumo modelį darytina išvada, kad šie Įstatymai yra susiję ir turi persidengiantį teisinio reguliavimo santykį. Atitinkamai, yra siūlytina Socialinio verslo plėtros įstatymą ir Socialinių įmonių įstatymą sujungti į vieną įstatymo projektą.
Tai leistų teisinio reguliavimo sistemoje turėti vieną teisės aktą, kurio tikslas būtų socialinio poveikio stiprinimas, kūrimas bei palaikymas. Integruotas teisės aktas ne tik suteiktų galimybę įtvirtinti naujus socialinio verslo modelius išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimą siejant su socialiniais tikslais ir prioritetais, tačiau taip pat sudarytų galimybę išvengti teisės normų kolizijų tarp Socialinio verslo plėtros įstatymo ir Socialinių įmonių įstatymo. Pastabos dėl konkrečių straipsnių
verslo plėtros įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje yra pateikiamas baigtinis socialinio poveikio sričių sąrašas. Tokia praktika yra ydinga, nes įvardinti visas socialinio poveikio sritis labai sudėtinga. Dabartinis sąrašas neapima nusikalstamumo prevencijos, vartotojų teisių apsaugos bei eilės kitų svarbių socialinio poveikio sričių. Manytina, kad sąrašas turėtų būti atviras, nurodant į Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnyje išvardintas sritis, veikla kuriose laikoma visuomenei naudingais tikslais: “3 straipsnis. Socialinio poveikio sritys 3.
poveikio siekiama ir vykdant veiklą, kuria sprendžiamos visuomenės socialinės problemos bent vienoje iš šių sričių:
1) efektyvus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, klimato kaita;
2) biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa;
3) kultūrinė veikla ir visuomenės kūrybiškumo ugdymas;
4) ligų prevencija, pacientų teisių gynimas ir tarpusavio pagalbos stiprinimas;
5) visuomenės sveikatos stiprinimas ir sveikos gyvensenos skatinimas;
6) žmogaus teisių ir lygių galimybių gynimas ir užtikrinimas;
7) pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, emigracijos mažinimas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais;
8) socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge nustatytų socialinių paslaugų teikimas;
9) neįgaliųjų gyvenimo ir (ar) jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas ir galimybių laisvai judėti bei naudotis visuomenėje teikiamomis paslaugomis užtikrinimas;
10) kitose Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnyje nurodytose srityse.”
straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti socialinio verslo subjektai. Nesuprantamas yra reikalavimas, kad metinės pajamos iš ekonominės veiklos turi sudaryti daugiau nei 50 % subjekto pajamų. Tokiu būdu nustatoma, kad subjekto pagrindinis pajamų šaltinis turi būti ekonominė veikla, nors ta veikla gali būti visiškai nesusijusi su socialiniu pokyčiu. Tuo tarpu pajamos iš kitos veiklos, net jei kita veikla būtų susijusi su socialiniu pokyčiu, laikytinos netinkamos socialinio verslo subjektui. Manytina, kad toks kriterijus iškreipia socialinio verslo sampratą ir jo turi būti atsisakyta: “4 straipsnis. Socialinio verslo subjekto veiklos kriterijai 1.
Socialinio verslo subjektas turi atitikti visus šiuos kriterijus:
1) yra labai maža, maža arba vidutinė įmonė;
2) siekia socialinio poveikio;
3) metinės pajamos iš ekonominės veiklos sudaro daugiau nei 50 procentų visų socialinio verslo subjekto pajamų;
4) daugiau nei 80 procentų iš ekonominės veiklos gauto pelno skiriama socialiniam poveikiui;
5) ekonominės veiklos ir socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasis (suteikdami galimybę pateikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis socialinio verslo subjekto vykdoma veikla.”
straipsnyje nurodyta, kad socialinio verslo statusą suteikia VšĮ „Versli Lietuva“. Paprastai tokio konkretaus įstaigos įvardijimo vengiama įstatymuose. Tai labai panašu į šios įstaigos (kuri yra ir pagrindinė projekto rengėja) siekį užsitikrinti įstatymu sau veiklos sritį. Todėl siūlytina iš projekto išbraukti konkrečios įstaigos pavadinimą: “5 straipsnis. Socialinio verslo subjekto statuso suteikimas
verslo subjekto statusą juridiniam asmeniui jo prašymu ekonomikos ir inovacijų ministro socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nustatyta tvarka suteikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliota institucija viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ (toliau – Įgaliota įstaiga) ir įtraukia į Socialinio verslo subjektų sąrašą. Sprendimas dėl socialinio verslo subjekto statuso suteikimo arba nesuteikimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nurodytų dokumentų, patvirtinančių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų sąlygų atitiktį, gavimo Įgaliotoje įstaigoje dienos. Sprendimo nepriėmimas per nustatytą terminą nelaikomas socialinio verslo statuso suteikimu. 5.
straipsnyje nustatyta, kad socialinio verslo subjektas turi pateikti nustatytos formos ataskaitą įgaliotai institucijai kiekvienais iki gegužės 1 dienos. Daugelio teisinių formų juridiniams asmenims yra pareiga pasitvirtinti savo metines (veiklos, finansines) ataskaitas iki gegužės 1 dienos ir per 30 dienų pateikti jas Juridinių asmenų registrui. Socialinio verslo subjektams būtų greičiausiai neįmanoma pateikti nustatytos formos ataskaitos pirmiau nepasitvirtinus savo metinių ataskaitų. Tad tai de facto sutrumpintų terminą, per kurį socialinio verslo subjektai turėtų pasitvirtinti savo metines ataskaitas. Toks socialinio verslo subjektų apsunkinimas yra neproporcingas ir niekuo nepagrįstas. Todėl siūlytina nustatyti mėnesiu vėlesnį nustatytos formos ataskaitos pateikimo terminą“ “6 straipsnis. Socialinio verslo subjekto metinė ataskaita ir informacijos apie veiklą teikimas
verslo subjektas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio gegužės
nustatytos formos socialinio verslo subjekto veiklos praėjusių kalendorinių metų ataskaitą. Šią ataskaitą Įgaliota įstaiga paskelbia savo interneto svetainėje.” Apibendrinant aukščiau pateiktas pastabas pakartotinai siūloma Socialinio verslo plėtros ir Socialinių įmonių įstatymų nuostatas apjungti į vieną į integruotą įstatymo projektą, kuriuo būtų kuriama vientisa socialinio verslo sistema viename teisės akte. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3458 (toliau – Projektas XIIIP-3485), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3459 ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3460 antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projektų antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad <... Socialinis poveikis – pokytis, kurį patiria visuomenė ar jos grupė dėl ūkio subjekto vykdomos veiklos bent vienoje iš šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų sričių...>. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vienas iš socialinio verslo subjekto statuso suteikimo kriterijų yra tai, kad subjektas savo veikla siekia socialinio poveikio. Manome, kad vien subjekto ketinimas daryti socialinį poveikį nėra pakankamas kriterijus, kad verslas būtų pripažintas socialiniu:
rašte nurodyta, kad nėra nustatyta, kaip šis kriterijus gali būti matuojamas, bei pripažįstama, kad šiuo metu nėra nustatytos socialinio poveikio daromo pokyčio vertinimo metodikos, tačiau paaiškinta, kaip jis turėtų būti matuojamas. Projekte ar įgyvendinamuosiuose teisės aktuose tokia metodika nereglamentuota, todėl neaišku, kaip statusą suteikianti Įgaliota institucija turėtų vertinti, ar verslo subjektas atitinka šį kriterijų. Aiškios ir pamatuojamos kriterijaus reikšmės turėtų būti nustatomos įstatyme, o jų vertinimo procedūros ir metodika įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 1.2. Taip pat iš nuostatos neaišku, kokio lygio ir trukmės socialinis poveikis turėtų būti, kad verslo subjektui socialinio verslo statusas būtų suteikiamas.
Atkreipiame dėmesį, kad socialinis poveikis, kaip pokytis, gali būti teigiamas ir neigiamas, tačiau Projekte nenustatyta, kad socialinis poveikis socialinei problemai turi būti teigiamas. Vertinamojo pobūdžio kriterijai, kuriems nenustatyti objektyvūs vertinimo matai, yra korupcijos rizikos veiksnys, kadangi skirtingiems subjektams tose pačiose situacijose gali būti priimti skirtingi sprendimai suteikti ar nesuteikti socialinio verslo subjekto statusą. Siūlome tobulinti Projekto nuostatas ir nustatyti aiškius ir pamatuojamus subjekto statuso atitikties kriterijus. 2. Projekto XIIIP-3458 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...Socialinio poveikio gali būti siekiama asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, integracijos srityje ir
(arba) vykdant veiklą, kuria sprendžiamos visuomenės socialinės problemos šio straipsnio 3 dalyje nurodytose srityse...>. Projekte nėra nustatyta, kuo vadovaujantis yra nustatomos socialinės problemos ir kokia institucija kiekvienoje konkrečioje srityje turėtų jas identifikuoti. Kadangi Lietuvoje nėra oficialaus dokumento, kuriame būtų identifikuotos esamos visuomenės socialinės problemos, neaišku, kaip bus vertinama, ar konkreti veikla sprendžia kokią nors socialinę problemą. Socialinės problemos sprendimas yra vienas iš kriterijų, pagal kurį vertinamas socialinis poveikis, todėl neidentifikuotos ir visuotinai oficialiai nepatvirtintos bei nepripažintos socialinės problemos neleistų įvertinti socialinio poveikio, kaip kriterijaus, pagal kurį suteikiamas socialinio verslo subjekto statusas. Siekdami aiškaus ir skaidraus statuso suteikimo proceso siūlome nustatyti, pagal kokius oficialius duomenis bus nustatoma, ar veikla sprendžia visuomenės socialinę problemą. 3.
straipsnio 3 dalyje yra išvardintos sritys, kuriose norint gauti socialinio verslo subjekto statusą turėtų būti sprendžiamos socialinės problemos. Manome, kad išvardintos sritys nepakankamai aiškios ir neaišku kuo vadovaujantis jos pasirinktos. Kai kurios sritys labai konkrečios ir nors yra problemiškos, tačiau nesusiję su socialinių problemų sprendimu, o gali būti naudojamos kaip priemonės socialinėms problemoms spręsti, pavyzdžiui:
punkte numatyta gyvūnų globa. 2. Kai kurios nurodytos sritys labai plačios, o kai kurios labai konkrečios, pavyzdžiui, tame pačiame punkte nustatytas efektyvus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas bei klimato kaita. 3. Kai kurios nurodytos sritys dubliuoja viena kitą, pavyzdžiui, 4 punkte nurodyta ligų prevencija, kuri apima 5 punkte nurodytą visuomenės sveikatos stiprinimą ir sveikos gyvensenos skatinimą, tačiau yra nepaminėtų sričių ir socialinių problemų, pavyzdžiui, visuomenės senėjimo, nedarbo ir pan. Siekdami skaidraus socialinio verslo subjekto statuso suteikimo proceso siūlome tikslinti Projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nustatytos sritys yra subjekto veiklos vertinimo kriterijus, kuriuo vadovaujantis bus suteikiamas socialinio verslo subjekto statusas, o nepakankamai aiškūs kriterijai yra korupcijos rizikos veiksnys. 4. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad socialinio verslo subjekto statusas suteikiamas neterminuotam laikui. Atsižvelgiant į tai, kad socialiniam verslo subjektui kaip skatinimo priemonė numatyta galimybė gauti valstybės ir savivaldybės turtą panaudos pagrindu, statuso suteikimas neribotam laikui yra ydingas antikorupciniu požiūriu:
rizika, kad subjektai socialinio subjekto statuso sieks, ne turėdami tikslą spręsti socialines problemas, o norėdami išimties tvarka gauti valstybės ar savivaldybių turtą. 2.
būtų vertinama situacija, kai verslo subjektas, turintis statusą, pasiektų nustatytus tikslus, ar socialinė problema, prie kurios sprendimo subjektas turėtų prisidėti, taptų neaktuali ar išspęsta. Manome, kad tikslinga numatyti ir terminuotus statuso suteikimo atvejus bei koreguoti Projekto 7 straipsnio nuostatą, kurioje nustatyti statuso netekimo pagrindai, ir nurodyti, kad statuso netenkama, kai sprendžiama socialinė problema tampa nebeaktuali ar pasiekiami numatyti veiklos tikslai. 5. Projekto XIIIP-3458 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...Socialinio verslo subjektas informaciją apie šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą Įgaliotai įstaigai turi pateikti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos...>. Pagal šią nuostatą, socialinio verslo statusą turintis subjektas turėtų pats informuoti Įgaliotąją instituciją, kad pagal susidariusias aplinkybes jis nebeatitinka socialinio verslo subjektui taikomų kriterijų. Pareigos perdavimas suinteresuotam subjektui teikti informaciją apie jam nenaudingas aplinkybes yra diskutuotinas dėl jo efektyvumo ir ydingumo antikorupciniu požiūriu: 5.1 Projekte nėra numatytų kitų kontrolės procedūrų, išskyrus metines ataskaitas dėl subjekto veiklos socialinio verslo kriterijams atitikties tikrinimo. 5.2 Pareigos perdavimas suinteresuotam subjektui teikti informaciją apie jam nenaudingas aplinkybes gali sudaryti situacijas, kai subjektas einamųjų metų sausio mėnesį nebeatitiktų jam keliamų kriterijų, toliau visus metus naudotųsi lengvatomis ir skatinimo priemonėmis, o tik po metų nepateikus ar nepatvirtinus pateiktos ataskaitos, jam būtų atimamas socialinio verslo subjekto statusas. Tokioje situacijoje jokių pasekmių tokiam subjektui nekiltų, nes projekte nėra numatytų sankcijų už šios pareigos nevykdymą.
Siūlome nustatyti daugiau kontrolės mechanizmų ir numatyti, kad atsiradus nurodytoms aplinkybėms socialinio verslo subjekto veikloje tretieji asmenys automatiškai informuotų apie tai Įgaliotąją instituciją, o socialinio verslo subjektui, pačiam neinformavusiam per nustatytą terminą, būtų taikomos sankcijos, pavyzdžiui, bauda lygi suteiktų lengvatų ir skatinimo priemonių per laikotarpį, kai subjektas neatitiko kriterijų, vertei ar pan. 6. Projekto XIIIP-3458 8 straipsnyje nustatyta, kad socialinio verslo subjektui paskatinti jam suteikiama teisė gauti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos pagrindu. Analizuojamoje nuostatoje nėra nurodyta, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą gali gauti socialinio verslo subjektas panaudos pagrindu. Iš projektų aiškinamojo rašto darytina išvada, kad tai būtų nekilnojamasis turtas, kurio socialinio verslo subjekto naudojamo nekilnojamojo turto nuomos išlaidos būtų pakeičiamos neatlygintina panauda. Pagal analizuojamą nuostatą panauda gali būti suteikiama ir kilnojamajam turtui, t. y. automobiliams, įrenginiams, prietaisams ir pan., todėl siekdami aiškumo siūlome tikslinti šią nuostatą ir nurodyti, kokį tiksliai turtą panaudos pagrindais galėtų gauti socialinio verslo įmonės. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu yra parengtas ir svarstomas Seimo komitetuose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622(2), kuriame numatoma susiaurinti subjektų, kuriems gali būti perduodamas turtas panaudos pagrindais, sąrašą ir socialinio verslo subjektas pagal svarstomą projektą tokia teise pasinaudoti negalėtų. 7.
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, pagrindžiantys socialinio verslo subjekto planuojamą vykdyti socialinį poveikį ir detalizuojantys, kaip socialinio verslo subjektas prisideda ir (ar) prisidės prie visuomenės socialinių problemų sprendimo, bus nurodyti ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytoje tvarkoje, o 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio verslo subjekto statusą suteikia viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ ekonomikos ir inovacijų ministro socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Kadangi minėtų įgyvendinamųjų teisės aktų projektai nėra parengti, nėra galimybės antikorupciniu požiūriu įvertinti socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo bei dokumentų, pagrindžiančių socialinio verslo subjekto planuojamą vykdyti socialinį poveikį ir detalizuojančių, kaip socialinio verslo subjektas prisideda ir (ar) prisidės prie visuomenės socialinių problemų sprendimo, todėl, kai tokie įgyvendinamieji teisės aktai bus parengti, būtina atlikti jų antikorupcinį vertinimą. Dėl kitų kartu pateiktų Projektų antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. LR Konkurencijos taryba, 2019-06-05
Respublikos konkurencijos taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto raštą Nr. S-2019-3291 (toliau – Raštas), kuriuo Konkurencijos tarybos prašoma pagal kompetenciją pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-3459 (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2460 (toliau – Turto valdymo įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai).
projekto tikslas - nustatyti socialinio verslo subjekto sampratą, socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, siekiamo socialinio poveikio sritis, statuso suteikimo ir netekimo tvarką, socialinio verslo subjektui taikomas valstybės paramos formas. Įstatymo projektais siekiama skatinti socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenės socialines problemas, plėtrą.
projekte socialinis verslas apibrėžiamas kaip „ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei ar jos grupei naudingų tikslų ir socialinio poveikio ir iš kurios uždirbamas pelnas ir jo dalis skiriama šiam poveikiui pasiekti“.
subjektams, atitinkantiems socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, gali būti teikiama Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyta parama, pavyzdžiui, teisė gauti valstybės turtą panaudos pagrindu pagal Turto valdymo įstatymo projektą; rezervuota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kaip tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo projekte; teisė gauti viešąsias paslaugas viešojoje įstaigoje „Versli Lietuva“ (Įgaliotoji įstaiga), verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas; teisė į kitas skatinimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Taip pat Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialinio verslo subjektui gali būti teikiamos šios savivaldybių skatinimo formos: vietinių rinkliavų lengvatos; teisė gauti savivaldybių turtą panaudos pagrindu; kitos savivaldybių institucijų nustatytos skatinimo formos.
projekte numatyta, kad skatinimo priemonės taikomos tiek, kiek jos suderinamos su 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.
Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1) (toliau – Reglamentas) nuostatomis. Visgi, pažymėtina, kad į kitus Įstatymų projektus nėra perkelta nuostata, kad teikiama parama turi atitikti Reglamento nuostatas, todėl neaišku, kaip bus užtikrinta priemonės taikymo atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams, pavyzdžiui, jeigu būtų viršyta de minimis pagalbos riba turto perdavimo atveju.
Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis, įtvirtinantis pagrindinius ūkinės veiklos ir konkurencijos laisvės apsaugos principus, numato, kad: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. <...> Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. <...>“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnį savo praktikoje yra pažymėjęs, kad: „sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę“[1].
principas numatytas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba, vertindama viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo reikalavimams, vadovaujasi šio įstatymo
savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
į tai, atkreipiame dėmesį, kad pagal numatomą teisinį reguliavimą, remiantis Įstatymo projekto 8 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu, socialinio verslo subjektai galimai būtų privilegijuojami kitų ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią arba panašią veiklą atžvilgiu.
projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu sukuriamos palankesnės sąlygos socialinio verslo subjektui neatlygintinai panaudos pagrindu gauti valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą.
Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba, vertindama viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo reikalavimams, vadovaujasi šio įstatymo
savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
į tai, atkreipiame dėmesį, kad pagal numatomą teisinį reguliavimą, remiantis Įstatymo projekto 8 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu, socialinio verslo subjektai galimai būtų privilegijuojami kitų ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią arba panašią veiklą atžvilgiu.
projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu sukuriamos palankesnės sąlygos socialinio verslo subjektui neatlygintinai panaudos pagrindu gauti valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą. Viešųjų pirkimų įstatymo projektu socialinio verslo subjektams sukuriama rezervuota teisė dalyvauti supaprastintuose pirkimuose, tokiu būdu suteikiant jiems išimtines teises bei ribojant konkuruojančių ūkio subjektų galimybes dalyvauti pirkimuose. Konkurencijos tarybos nuomone ir kitos Įstatymo 8 straipsnyje numatytos socialinio verslo skatinimo formos gali būti laikomos privilegijuojančiomis socialinio verslo subjektus.
į išdėstytą, Konkurencijos taryba abejoja dėl siekiamo įtvirtinti reguliavimo ir jo pagrindimo, todėl siūlome atsisakyti Įstatymų projektų nuostatų, kurios privilegijuoja socialines įmones.
<...>
Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą antikorupcinį projekto vertinimą, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, taip pat nevyriausybinio sektoriaus (Lietuvos socialinio verslo asociacijos, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, NVO Teisės instituto pastabas ir pasiūlymus), Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti[2]. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė [1] Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 23/05-18/07. [2] Taip pat atkreiptinas dėmesys į kito papildomo Seimo Audito komiteto išvadą įstatymo projektui Nr. XIIIP-3458 dėl jo lydimojo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3460, kuriame siūloma socialinio verslo subjektams suteikti teisę gauti valstybės ir savivaldybių turtą panaudos pagrindais. 2019 m. liepos 25 d. Seime priimtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas Nr. XIII-2398, kuriame susiaurintas subjektų, kuriems gali būti perduodamas turtas panaudos pagrindais, sąrašas, todėl siūloma ieškoti kitų skatinimo būdų, nes Socialinio verslo plėtros įstatymo projekte suformuluota esminė paskata – valstybės ar savivaldybės turto suteikimas panaudos pagrindais
VA-2018-P-60-8-1 rekomendavo Vyriausybei maksimaliai apriboti valstybės nekilnojamojo turto panaudos galimybes ir ateityje apskritai atsisakyti turto panaudos, nes panauda šalia visuomenei naudingos veiklos ūkine veikla užsiimantiems subjektams suteikia privilegijas arba diskriminuoja (gali diskriminuoti) atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir sudaro nevienodas konkurencines sąlygas tam tikroje rinkoje veikiantiems subjektams.
Audito komitetas
xiiip-3458 2019-10-16
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
apibrėžta socialinio verslo subjekto samprata, kurioje nustatyta, kad socialinio verslo subjektu yra šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantis juridinis asmuo (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pagal įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, socialinio verslo subjektu gali būti labai maža, maža arba vidutinė įmonė. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje socialinis verslas apibrėžtas kaip ekonominė veikla, o įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta ūkio subjekto vykdoma veikla.
Iš aptartų nuostatų bei įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies (pagal kurią socialinio verslo subjektu negali būti viešosios įstaigos, kuriose valstybė ar savivaldybė(s) yra savininkė(s) ar turi daugiau kaip pusę balsų šių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime, kas reikštų, kad kitos viešosios įstaigos gali būti socialinio verslo subjektu), įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto (pagal kurį socialinio verslo subjektas turi būti pelno siekiantis asmuo) neaišku, kurie juridiniai asmenys turi teisę įgyti socialinio verslo subjekto statusą, todėl įstatymo projekte juos reikėtų aiškiai apibrėžti. Priklausomai nuo socialinio verslo subjekto apibrėžimo reikėtų tikslinti ir jo veiklos bei nustatytų reikalavimų turinį. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
443132
reikėtų tikslinti kartu inkorporuojant įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatas arba vietoj 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto kriterijaus „siekia socialinio poveikio“ nurodyti 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sritys. Svarstytina, koks būtų šio siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Socialinių įmonių įstatymo ar Užimtumo įstatymo reguliavimo sritimis. Pvz., ar socialinės įmonė galėtų įgyti ir socialinio verslo subjekto statusą bei naudotis tiek socialinei įmonei, tiek socialinio verslo subjektams skirtoms skatinimo priemonėmis; taip pat neaišku, ar socialinio verslo subjektas galėtų naudotis Užimtumo įstatyme nurodytomis paramos priemonėmis. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25 4.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę siūlytina tikslinti ir nurodyti amžių, kurį sukakęs asmuo laikomas pensinio amžiaus asmeniu. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
212
nustatytais atvejai prievartos priemonės gali būti taikomos teisėtai
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
39
punkto formuluotę „jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas“ siūlytina tikslinti arba jos atsisakyti. Pažymėtina, kad neįgaliųjų vykdoma veikla (jeigu ji nepatenka į įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį), gali būti priskirta socialiniam verslui, o ją vykdantis subjektas įgyti socialinio verslo subjekto statusą, todėl pagal taip suformuluotą aptariamo punkto nuostatą, neįgaliųjų vykdomos veiklos sąlygos (ne tik pati veikla) būtų priskirtos visuomenės socialinei problemai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų asmenų analogiškos vykdomos veiklos sąlygos nebūtų priskirtos visuomenės socialinei problemai. Pavyzdžiui, ilgalaikiam bedarbiui pagrindu kreiptis dėl socialinio verslo statuso įgijimo būtų jo vykdoma gyvūnų globa, o neįgaliajam asmeniui kreiptis dėl socialinio verslo statuso įgijimo pagrindu būtų gyvūnų globa ir gyvūnų globos sąlygos. Taigi, vykdomos veiklos sąlygų gerinimas valstybės socialine problema būtų tik tada, jei tą veiklą vykdytų neįgalieji. Be to, formuluotė „jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas“ apimtų visas veiklas, įskaitant ir nurodytas įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje, todėl nuostata tobulintina ir šiuo aspektu. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 7.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma imperatyvi nuostata, pagal kurią socialinio verslo subjektas ekonominės veiklos ir socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasis (suteikdami galimybę pateikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis socialinio verslo subjekto vykdoma veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos veiklos (veiklų sritys) ne visada susijusios su asmenų individualaus pobūdžio socialinėmis problemomis (pavyzdžiui, klimato kaita, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa), o jeigu ir susijusios (pavyzdžiui, visuomenės sveikatos stiprinimas, ligų prevencija), įgyvendinti reikalavimą konsultuotis su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis ir įvertinti, kad jis tinkamai įgyvendintas, būtų sunku, todėl jį reikėtų tikslinti arba jo atsisakyti. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, neįvykdžius šio reikalavimo (kriterijaus) socialinio verslo subjekto statusas nebūtų suteiktas, o pagal įstatymo projekto 7 straipsnį – šio statuso būtų netenkama. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
numatyta, jog laikoma, kad socialinio verslo subjektas siekia socialinio poveikio, jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad bendras darbuotojų skaičius gali kisti, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vidutinio šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (darbuotojų) skaičiaus per tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, per kalendorinius metus), kuris leistų laikyti, kad socialinio verslo subjektas siekia socialinio poveikio. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 9.
Svarstytina, ar įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nuoroda į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį yra tinkama, nes socialinio poveikio sąvoka apibrėžta įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
541
subjekto veiklos kriterijai, todėl šio straipsnio 4 dalis laikytina ne šio straipsnio reguliavimo dalyku. Manytina, kad šios dalies nuostatos turėtų būti įstatymo projekto 5 straipsnyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo tekstas turi būti suprantamas ir aiškus, siūlytina šią dalį dėstyti vengiant pasikartojančių nuostatų apie nustatytas formas ir reikalingus dokumentus. Be to, įstatymo projekto
verslo subjekto statusą, įgaliotai įstaigai turi pateikti „ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytoje tvarkoje nurodytus dokumentus“. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl socialinio verslo subjekto statuso suteikimo arba nesuteikimo yra priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nurodytų dokumentų, patvirtinančių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų sąlygų atitiktį, gavimo įgaliotoje institucijoje dienos. Iš abiejų projekto nuostatų nėra aišku, ar ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų patvirtinti dvejas atskiras tvarkas, kuriose būtų nurodyti dokumentai, kuriuos turėtų įgaliotai institucijai pateikti asmuo, siekiantis įgyti socialinio verslo statusą. Kartu pastebėtina, kad reikalavimai bei formos yra nustatomos ne tvarkoje, bet tvarkos apraše, kurio pavadinimas turėtų būti rašomas iš didžiosios raidės. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-05-175 11.
Įstatymo projekto 5 straipsniu ir kitais įstatymo projekto straipsniais viešajai įstaigai ,,Versli Lietuva“ nustatomi įgaliojimai suteikti juridiniams asmenims, atitinkantiems įstatymo reikalavimus, socialinio verslo subjekto statusą, priimti sprendimus dėl tokio statuso netekimo, viešai skelbti socialinio verslo subjektų ataskaitas ir pan. Iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių būtų finansuojamas tokių funkcijų vykdymas. Svarstytina, ar įstatymo projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 4¹ straipsnio nuostatas viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik tokioms viešosioms įstaigoms, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Iš projekto bei projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar projekte nurodyta viešoji įstaiga atitinka aukščiau minėtus Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
praleistą žodį „subjekto“ („siekiantis socialinio verslo subjekto statuso“). Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatyta, kad socialinio verslo subjektas kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos pateikia savo metinės veiklos ataskaitą. Svarstytina, ar toks reikalavimas nesukels papildomos naštos šiems subjektams, ypač atsižvelgiant į tai, kad šio statuso galėtų siekti labai mažos, mažos, vidutinės įmonės. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
į įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, nes joje tik atskleista socialinio poveikio samprata, o ne nurodyta informacija.
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pagrindą „nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų“ dėstyti atskirame punkte, nes įstatymo projekte siūloma formuluotė suponuoja, kad socialinio verslo subjekto statuso netenkama tik esant abiem 5 punkte nurodytiems pagrindams. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
mažareikšmis šio įstatymo reikalavimų socialinio verslo subjektui pažeidimas“ reikėtų tikslinti, nes teisės požiūriu ji nesuprantama. Jeigu čia norėta nustatyti socialinio verslo subjekto, kuris pažeidė šio įstatymo reikalavimus, tačiau pažeidimai pripažinti mažareikšmiais, pareigas, normą atitinkamai reikėtų tikslinti. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nereikėtų numatyti taisyklių, kada socialinio verslo subjekto statuso netekęs juridinis asmuo gali vėl kreiptis dėl šio statuso suteikimo (analogiškas pastebėjimas taikytinas ir dėl atvejų, kada atsisakoma šį statusą suteikti). Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1212
formuluotės „teisė gauti“ tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindu gali būti perduotas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 19.
Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies
paslaugų socialiniam verslui teikimas Įgaliotoje įstaigoje, verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas. Neaišku, kaip šiuo atveju pasireikštų skatinimas, nes viešosios paslaugos nurodytose institucijose turi būti ir šiaip užtikrinamos pagal jų steigimo dokumentus. Tuo pačiu pastebėtina, kad kitos šiame straipsnyje nurodytos skatinimo formos gali būti numatytos specialiuose įstatymuose ar savivaldybių institucijų priimamuose sprendimuose, vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas, todėl svarstytina, ar šioms skatinimo formoms taikyti būtinas visiškai naujas teisinis reguliavimas. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu valstybės (savivaldybių) turtas panaudos pagrindais galės būti perduodamas socialinio verslo statusą turintiems privatiems juridiniams asmenims, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos jaunimo organizacijų taryba,
23 Argumentai: LiJOT atkreipia dėmesį į finansinius sunkumus, kurie iš esmės nesikeičia vaikui (įvaikiui) sulaukus 8 metų, patiriamus tėvų (įtėvių), vaiko globėjų ar rūpintojų. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tėvų (įtėvių), vaiko globėjų, rūpintojų, kurie vieni augina vaiką (įvaikį) iki 18 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenų, prižiūrinčių sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai;“
2Lietuvos jaunimo organizacijų taryba,
24 Argumentai: LiJOT pažymi, kad vyresnio amžiaus riba yra laikomi 55 metrai, o ne 50 metai. 50 metų riba iš esmės niekaip neapibrėžia asmens galimybių pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) vyresnių kaip 55 metų asmenų;“
pagrindiniame komitete
3Lietuvos jaunimo organizacijų taryba,
210 Argumentai: LiJOT atkreipia dėmesį, kad jauni asmenys, kurie niekur nesimoko neturėtų tapti socialiai pažeidžiama grupe, kuriai turėtų būti siekiama socialinio poveikio. Siūloma patikslinti sąvoką ir grupę, kuriai turi būti daromas socialinis poveikis, įvardijant ją kaip niekur nesimokančią ir nedirbančią, nes šios sąlygos sudaro aplinkybes jaunam asmeniui patirti socialinę atskirtį. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) nedirbančių, nesimokančių (švietimo sistemoje nedalyvaujančių) ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunų asmenų iki 29 metų (įskaitytinai);“ Apsispręsti pagrindiniame komitete 4.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba,
21 Argumentai: Pažymėtina, jog parengtame LR Socialinio verslo plėtros įstatymo projekte nėra nurodoma, jog socialinio verslo subjektai, vykdydami veiklą, turi kurti teigiamą ir pamatuojamą socialinį poveikį. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės ir viešosios įstaigos, kuriose valstybė ar savivaldybė(s) yra savininkė(s) ar turi daugiau kaip pusę arba daugiau balsų šių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime;“
pagrindiniame komitete
5Dalia Mikalauskaitė,
3 Argumentai: Žinant, kad dauguma sudėtingesnių negalių asmenų dėl sumažėjusio savarankiškumo gyvena socialinėje atskirtyje ir patiria papildomus sunkumus, todėl siekiant užtikrinti lygias galimybes, jiems yra būtina kito asmens, t. y. asmeninio asistento (ir/ar padėjėjo) pagalba visose gyvenimo srityse. Todėl prašau pritarti teikiamam Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto XIIIP-3458 4 straipsnio 3 dalies patikslinimui/papildymui. Pasiūlymas:
„3. Laikoma, kad socialinio verslo subjektas
siekia šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto socialinio poveikio, jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto darbuotojų,. Išskyrus asmenų su negalia atvejus – kai 50 procentų visų verslo subjekto darbuotojų gali sudaryti asmenys su negalia kartu su asistentais ir/ar padėjėjais.“
pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Specialiųjų tyrimų tarnyba,
1 Projekto XIIIP-3458 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...Socialinio poveikio gali būti siekiama asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, integracijos srityje ir
(arba) vykdant veiklą, kuria sprendžiamos visuomenės socialinės problemos šio straipsnio 3 dalyje nurodytose srityse...>. Projekte nėra nustatyta, kuo vadovaujantis yra nustatomos socialinės problemos ir kokia institucija kiekvienoje konkrečioje srityje turėtų jas identifikuoti. Kadangi Lietuvoje nėra oficialaus dokumento, kuriame būtų identifikuotos esamos visuomenės socialinės problemos, neaišku, kaip bus vertinama, ar konkreti veikla sprendžia kokią nors socialinę problemą. Socialinės problemos sprendimas yra vienas iš kriterijų, pagal kurį vertinamas socialinis poveikis, todėl neidentifikuotos ir visuotinai oficialiai nepatvirtintos bei nepripažintos socialinės problemos neleistų įvertinti socialinio poveikio, kaip kriterijaus, pagal kurį suteikiamas socialinio verslo subjekto statusas. Siekdami aiškaus ir skaidraus statuso suteikimo proceso siūlome nustatyti, pagal kokius oficialius duomenis bus nustatoma, ar veikla sprendžia visuomenės socialinę problemą. Pritarti
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
345 Projekto XIIIP-3458 3 straipsnio
subjekto statusą turėtų būti sprendžiamos socialinės problemos. Manome, kad išvardintos sritys nepakankamai aiškios ir neaišku kuo vadovaujantis jos pasirinktos. Kai kurios sritys labai konkrečios ir nors yra problemiškos, tačiau nesusiję su socialinių problemų sprendimu, o gali būti naudojamos kaip priemonės socialinėms problemoms spręsti, pavyzdžiui:
13 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta gyvūnų globa. 2. Kai kurios nurodytos sritys labai plačios, o kai kurios labai
konkrečios, pavyzdžiui, tame pačiame punkte nustatytas efektyvus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas bei klimato kaita. 3.
punkte nurodyta ligų prevencija, kuri apima 5 punkte nurodytą visuomenės sveikatos stiprinimą ir sveikos gyvensenos skatinimą, tačiau yra nepaminėtų sričių ir socialinių problemų, pavyzdžiui, visuomenės senėjimo, nedarbo ir pan. Siekdami skaidraus socialinio verslo subjekto statuso suteikimo proceso siūlome tikslinti Projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nustatytos sritys yra subjekto veiklos vertinimo kriterijus, kuriuo vadovaujantis bus suteikiamas socialinio verslo subjekto statusas, o nepakankamai aiškūs kriterijai yra korupcijos rizikos veiksnys. Pritarti
3Specialiųjų tyrimų tarnyba,
12 <...> Atlikę Projektų antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Projekto XIIIP-3458 2 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad <... Socialinis poveikis – pokytis, kurį patiria visuomenė ar jos grupė dėl ūkio subjekto vykdomos veiklos bent vienoje iš šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų sričių...>. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vienas iš socialinio verslo subjekto statuso suteikimo kriterijų yra tai, kad subjektas savo veikla siekia socialinio poveikio. Manome, kad vien subjekto ketinimas daryti socialinį poveikį nėra pakankamas kriterijus, kad verslas būtų pripažintas socialiniu:
nustatyta, kaip šis kriterijus gali būti matuojamas, bei pripažįstama, kad šiuo metu nėra nustatytos socialinio poveikio daromo pokyčio vertinimo metodikos, tačiau paaiškinta, kaip jis turėtų būti matuojamas. Projekte ar įgyvendinamuosiuose teisės aktuose tokia metodika nereglamentuota, todėl neaišku, kaip statusą suteikianti Įgaliota institucija turėtų vertinti, ar verslo subjektas atitinka šį kriterijų. Aiškios ir pamatuojamos kriterijaus reikšmės turėtų būti nustatomos įstatyme, o jų vertinimo procedūros ir metodika įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 2.
poveikis turėtų būti, kad verslo subjektui socialinio verslo statusas būtų suteikiamas. Atkreipiame dėmesį, kad socialinis poveikis, kaip pokytis, gali būti teigiamas ir neigiamas, tačiau Projekte nenustatyta, kad socialinis poveikis socialinei problemai turi būti teigiamas. Vertinamojo pobūdžio kriterijai, kuriems nenustatyti objektyvūs vertinimo matai, yra korupcijos rizikos veiksnys, kadangi skirtingiems subjektams tose pačiose situacijose gali būti priimti skirtingi sprendimai suteikti ar nesuteikti socialinio verslo subjekto statusą. Siūlome tobulinti Projekto nuostatas ir nustatyti aiškius ir pamatuojamus subjekto statuso atitikties kriterijus. Pritarti
4Specialiųjų tyrimų tarnyba,
541 Projekto XIIIP-3458
verslo subjekto planuojamą vykdyti socialinį poveikį ir detalizuojantys, kaip socialinio verslo subjektas prisideda ir (ar) prisidės prie visuomenės socialinių problemų sprendimo, bus nurodyti ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytoje tvarkoje, o 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio verslo subjekto statusą suteikia viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ ekonomikos ir inovacijų ministro socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Kadangi minėtų įgyvendinamųjų teisės aktų projektai nėra parengti, nėra galimybės antikorupciniu požiūriu įvertinti socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo bei dokumentų, pagrindžiančių socialinio verslo subjekto planuojamą vykdyti socialinį poveikį ir detalizuojančių, kaip socialinio verslo subjektas prisideda ir (ar) prisidės prie visuomenės socialinių problemų sprendimo, todėl, kai tokie įgyvendinamieji teisės aktai bus parengti, būtina atlikti jų antikorupcinį vertinimą. <...> Pritarti 5.
Specialiųjų tyrimų tarnyba,
74 Projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad socialinio verslo subjekto statusas suteikiamas neterminuotam laikui. Atsižvelgiant į tai, kad socialiniam verslo subjektui kaip skatinimo priemonė numatyta galimybė gauti valstybės ir savivaldybės turtą panaudos pagrindu, statuso suteikimas neribotam laikui yra ydingas antikorupciniu požiūriu:
sieks, ne turėdami tikslą spręsti socialines problemas, o norėdami išimties tvarka gauti valstybės ar savivaldybių turtą. 2. Taip pat neaišku, kaip būtų vertinama situacija, kai verslo subjektas, turintis statusą, pasiektų nustatytus tikslus, ar socialinė problema, prie kurios sprendimo subjektas turėtų prisidėti, taptų neaktuali ar išspęsta. Manome, kad tikslinga numatyti ir terminuotus statuso suteikimo atvejus bei koreguoti Projekto 7 straipsnio nuostatą, kurioje nustatyti statuso netekimo pagrindai, ir nurodyti, kad statuso netenkama, kai sprendžiama socialinė problema tampa nebeaktuali ar pasiekiami numatyti veiklos tikslai. Pritarti 6.
6Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3 Projekto XIIIP-3458 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...Socialinio verslo subjektas informaciją apie šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą Įgaliotai įstaigai turi pateikti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos...>. Pagal šią nuostatą, socialinio verslo statusą turintis subjektas turėtų pats informuoti Įgaliotąją instituciją, kad pagal susidariusias aplinkybes jis nebeatitinka socialinio verslo subjektui taikomų kriterijų. Pareigos perdavimas suinteresuotam subjektui teikti informaciją apie jam nenaudingas aplinkybes yra diskutuotinas dėl jo efektyvumo ir ydingumo antikorupciniu požiūriu:
ataskaitas dėl subjekto veiklos socialinio verslo kriterijams atitikties tikrinimo. 2. Pareigos perdavimas suinteresuotam subjektui teikti informaciją apie jam nenaudingas aplinkybes gali sudaryti situacijas, kai subjektas einamųjų metų sausio mėnesį nebeatitiktų jam keliamų kriterijų, toliau visus metus naudotųsi lengvatomis ir skatinimo priemonėmis, o tik po metų nepateikus ar nepatvirtinus pateiktos ataskaitos, jam būtų atimamas socialinio verslo subjekto statusas. Tokioje situacijoje jokių pasekmių tokiam subjektui nekiltų, nes projekte nėra numatytų sankcijų už šios pareigos nevykdymą. Siūlome nustatyti daugiau kontrolės mechanizmų ir numatyti, kad atsiradus nurodytoms aplinkybėms socialinio verslo subjekto veikloje tretieji asmenys automatiškai informuotų apie tai Įgaliotąją instituciją, o socialinio verslo subjektui, pačiam neinformavusiam per nustatytą terminą, būtų taikomos sankcijos, pavyzdžiui, bauda lygi suteiktų lengvatų ir skatinimo priemonių per laikotarpį, kai subjektas neatitiko kriterijų, vertei ar pan. Pritarti 7.
7Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2019-06-198 Projekto XIIIP-3458 8 straipsnyje nustatyta, kad socialinio verslo subjektui paskatinti jam suteikiama teisė gauti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos pagrindu. Analizuojamoje nuostatoje nėra nurodyta, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą gali gauti socialinio verslo subjektas panaudos pagrindu. Iš projektų aiškinamojo rašto darytina išvada, kad tai būtų nekilnojamasis turtas, kurio socialinio verslo subjekto naudojamo nekilnojamojo turto nuomos išlaidos būtų pakeičiamos neatlygintina panauda. Pagal analizuojamą nuostatą panauda gali būti suteikiama ir kilnojamajam turtui, t. y. automobiliams, įrenginiams, prietaisams ir pan., todėl siekdami aiškumo siūlome tikslinti šią nuostatą ir nurodyti, kokį tiksliai turtą panaudos pagrindais galėtų gauti socialinio verslo įmonės. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu yra parengtas ir svarstomas Seimo komitetuose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622(2), kuriame numatoma susiaurinti subjektų, kuriems gali būti perduodamas turtas panaudos pagrindais, sąrašą ir socialinio verslo subjektas pagal svarstomą projektą tokia teise pasinaudoti negalėtų. Pritarti
8Konkurencijos taryba,
2019-06-058
Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto raštą Nr. S-2019-3291 (toliau – Raštas), kuriuo Konkurencijos tarybos prašoma pagal kompetenciją pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-3459 (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2460 (toliau – Turto valdymo įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai).
kaip „ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei ar jos grupei naudingų tikslų ir socialinio poveikio ir iš kurios uždirbamas pelnas ir jo dalis skiriama šiam poveikiui pasiekti“.
subjekto veiklos kriterijus, gali būti teikiama Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyta parama, pavyzdžiui, teisė gauti valstybės turtą panaudos pagrindu pagal Turto valdymo įstatymo projektą; rezervuota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kaip tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo projekte; teisė gauti viešąsias paslaugas viešojoje įstaigoje
„Versli Lietuva“ (Įgaliotoji įstaiga), verslo inkubatoriuose, verslo
informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas; teisė į kitas skatinimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Taip pat Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialinio verslo subjektui gali būti teikiamos šios savivaldybių skatinimo formos: vietinių rinkliavų lengvatos; teisė gauti savivaldybių turtą panaudos pagrindu; kitos savivaldybių institucijų nustatytos skatinimo formos.
priemonės taikomos tiek, kiek jos suderinamos su 2013 m. gruodžio
Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1) (toliau – Reglamentas) nuostatomis.
Visgi, pažymėtina, kad į kitus Įstatymų projektus nėra perkelta nuostata, kad teikiama parama turi atitikti Reglamento nuostatas, todėl neaišku, kaip bus užtikrinta priemonės taikymo atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams, pavyzdžiui, jeigu būtų viršyta de minimis pagalbos riba turto perdavimo atveju.
straipsnis, įtvirtinantis pagrindinius ūkinės veiklos ir konkurencijos laisvės apsaugos principus, numato, kad: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. <...> Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. <...>“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnį savo praktikoje yra pažymėjęs, kad: „sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę“[1].
konkurencijos apsaugos principas numatytas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba, vertindama viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo reikalavimams, vadovaujasi šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, nurodančia, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
pagal numatomą teisinį reguliavimą, remiantis Įstatymo projekto 8 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu, socialinio verslo subjektai galimai būtų privilegijuojami kitų ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią arba panašią veiklą atžvilgiu.
projektu sukuriamos palankesnės sąlygos socialinio verslo subjektui neatlygintinai panaudos pagrindu gauti valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą.
Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba, vertindama viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo reikalavimams, vadovaujasi šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, nurodančia, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
pagal numatomą teisinį reguliavimą, remiantis Įstatymo projekto 8 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu, socialinio verslo subjektai galimai būtų privilegijuojami kitų ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią arba panašią veiklą atžvilgiu.
projektu sukuriamos palankesnės sąlygos socialinio verslo subjektui neatlygintinai panaudos pagrindu gauti valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą. Viešųjų pirkimų įstatymo projektu socialinio verslo subjektams sukuriama rezervuota teisė dalyvauti supaprastintuose pirkimuose, tokiu būdu suteikiant jiems išimtines teises bei ribojant konkuruojančių ūkio subjektų galimybes dalyvauti pirkimuose. Konkurencijos tarybos nuomone ir kitos Įstatymo 8 straipsnyje numatytos socialinio verslo skatinimo formos gali būti laikomos privilegijuojančiomis socialinio verslo subjektus.
(10) Atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba abejoja dėl siekiamo įtvirtinti reguliavimo ir jo pagrindimo, todėl siūlome atsisakyti Įstatymų projektų nuostatų, kurios privilegijuoja socialines įmones.
<...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad:
iš pagrindinių principų, kuriuo vadovaujamasi teisėkūroje yra aiškumas, todėl teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o iniciatorių pateikto Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau – Projektas) nuostatos keltų praktinių taikymo problemų su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nes nėra aišku, kokia apimtimi reguliavimas būtų taikomas juridinių asmenų, kuriems suteiktas socialinės įmonės statusas pagal Socialinių įmonių įstatymą, atžvilgiu, taip pat neaiškus siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Užimtumo įstatymo nuostatomis, o Projekte numatytos socialinio verslo skatinimo formos jau gali būti numatytos specialiuose įstatymuose ar savivaldybių institucijų priimamuose sprendimuose;
socialinio verslo statusą, trūksta teisinio aiškumo, kokiomis sąlygomis ir tvarka socialinis verslas 80 proc. pelno privalės reinvestuoti į socialinio poveikio vykdymą (socialinių problemų sprendimą), siekis Projekte įvirtinti socialinį poveikį – kaip pokytį, kurį patiria suinteresuotosios šalys ar visuomenė dėl socialinio verslo subjekto vykdomos veiklos, neturi konkretaus ir aiškaus socialinio poveikio lygio, trukmės, išmatuojamų kriterijų ar socialinio poveikio daromo pokyčio vertinimo metodikos, taip pat šalies mastu nėra oficialaus dokumento, reglamentuojančio esmines visuomenės socialines problemas, dėl ko neįmanoma įsitikinti kaip bus vertinama socialinio verslo subjekto vykdoma veikla, sprendžiant visuomenės problemas Projekte suformuluotose srityse;
d. priimtu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu Nr.
XIII-2398 yra susiaurintas subjektų, kuriems gali būti perduodamas turtas panaudos pagrindais, sąrašas, todėl siūlytina ieškoti kitų skatinimo būdų, nes Projekte suformuluota esminė paskata – valstybės ar savivaldybės turto suteikimas panaudos pagrindais – iš naujo padidintų panaudos subjektų skaičių, tokiu būdu apsunkinant laipsnišką perėjimą prie visiško turto panaudos atsisakymo, nors Valstybės kontrolė dar 2018 m. sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ Nr. VA-2018-P-60-8-1 rekomendavo Vyriausybei maksimaliai apriboti valstybės nekilnojamojo turto panaudos galimybes ir ateityje apskritai atsisakyti turto panaudos, nes panauda šalia visuomenei naudingos veiklos ūkine veikla užsiimantiems subjektams suteikia privilegijas arba diskriminuoja (gali diskriminuoti) atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir sudaro nevienodas konkurencines sąlygas tam tikroje rinkoje veikiantiems subjektams,
Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, grąžinti Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 iniciatoriams tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Vaičekauskas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė ir patarėja Asta Rubežė) [1] Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 23/05-18/07.
Ekonomikos komitetas
2022-12-14
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento Verslo politikos skyriaus vedėja Ieva Žaunierienė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos direktorė Viktorija Bražiūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta socialinio verslo subjekto samprata, kurioje nustatyta, kad socialinio verslo subjektu yra šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantis juridinis asmuo (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pagal įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, socialinio verslo subjektu gali būti labai maža, maža arba vidutinė įmonė. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje socialinis verslas apibrėžtas kaip ekonominė veikla, o įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta ūkio subjekto vykdoma veikla.
Iš aptartų nuostatų bei įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies (pagal kurią socialinio verslo subjektu negali būti viešosios įstaigos, kuriose valstybė ar savivaldybė(s) yra savininkė(s) ar turi daugiau kaip pusę balsų šių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime, kas reikštų, kad kitos viešosios įstaigos gali būti socialinio verslo subjektu), įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto (pagal kurį socialinio verslo subjektas turi būti pelno siekiantis asmuo) neaišku, kurie juridiniai asmenys turi teisę įgyti socialinio verslo subjekto statusą, todėl įstatymo projekte juos reikėtų aiškiai apibrėžti. Priklausomai nuo socialinio verslo subjekto apibrėžimo reikėtų tikslinti ir jo veiklos bei nustatytų reikalavimų turinį. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti kartu inkorporuojant įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatas arba vietoj
poveikio“ nurodyti 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 3 straipsnyje yra vardijamos socialinio poveikio sritys. Svarstytina, koks būtų šio siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Socialinių įmonių įstatymo ar Užimtumo įstatymo reguliavimo sritimis. Pvz., ar socialinės įmonė galėtų įgyti ir socialinio verslo subjekto statusą bei naudotis tiek socialinei įmonei, tiek socialinio verslo subjektams skirtoms skatinimo priemonėmis; taip pat neaišku, ar socialinio verslo subjektas galėtų naudotis Užimtumo įstatyme nurodytomis paramos priemonėmis.
Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę siūlytina tikslinti ir nurodyti amžių, kurį sukakęs asmuo laikomas pensinio amžiaus asmeniu. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 12 punkto formuluotę siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytais atvejai prievartos priemonės gali būti taikomos teisėtai (pavyzdžiui, policijos specialiųjų prievartos priemonių panaudojimas). Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 9 punkto formuluotę „jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas“ siūlytina tikslinti arba jos atsisakyti. Pažymėtina, kad neįgaliųjų vykdoma veikla (jeigu ji nepatenka į įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį), gali būti priskirta socialiniam verslui, o ją vykdantis subjektas įgyti socialinio verslo subjekto statusą, todėl pagal taip suformuluotą aptariamo punkto nuostatą, neįgaliųjų vykdomos veiklos sąlygos (ne tik pati veikla) būtų priskirtos visuomenės socialinei problemai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų asmenų analogiškos vykdomos veiklos sąlygos nebūtų priskirtos visuomenės socialinei problemai.
Pavyzdžiui, ilgalaikiam bedarbiui pagrindu kreiptis dėl socialinio verslo statuso įgijimo būtų jo vykdoma gyvūnų globa, o neįgaliajam asmeniui kreiptis dėl socialinio verslo statuso įgijimo pagrindu būtų gyvūnų globa ir gyvūnų globos sąlygos. Taigi, vykdomos veiklos sąlygų gerinimas valstybės socialine problema būtų tik tada, jei tą veiklą vykdytų neįgalieji. Be to, formuluotė „jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas“ apimtų visas veiklas, įskaitant ir nurodytas įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje, todėl nuostata tobulintina ir šiuo aspektu. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma imperatyvi nuostata, pagal kurią socialinio verslo subjektas ekonominės veiklos ir socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasis (suteikdami galimybę pateikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis socialinio verslo subjekto vykdoma veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos veiklos (veiklų sritys) ne visada susijusios su asmenų individualaus pobūdžio socialinėmis problemomis (pavyzdžiui, klimato kaita, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa), o jeigu ir susijusios (pavyzdžiui, visuomenės sveikatos stiprinimas, ligų prevencija), įgyvendinti reikalavimą konsultuotis su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis ir įvertinti, kad jis tinkamai įgyvendintas, būtų sunku, todėl jį reikėtų tikslinti arba jo atsisakyti. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, neįvykdžius šio reikalavimo (kriterijaus) socialinio verslo subjekto statusas nebūtų suteiktas, o pagal įstatymo projekto 7 straipsnį – šio statuso būtų netenkama.
Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laikoma, kad socialinio verslo subjektas siekia socialinio poveikio, jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad bendras darbuotojų skaičius gali kisti, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vidutinio šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (darbuotojų) skaičiaus per tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, per kalendorinius metus), kuris leistų laikyti, kad socialinio verslo subjektas siekia socialinio poveikio. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Svarstytina, ar įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nuoroda į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį yra tinkama, nes socialinio poveikio sąvoka apibrėžta įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 4 straipsnyje yra nustatyti socialinio verslo subjekto veiklos kriterijai, todėl šio straipsnio 4 dalis laikytina ne šio straipsnio reguliavimo dalyku. Manytina, kad šios dalies nuostatos turėtų būti įstatymo projekto 5 straipsnyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo tekstas turi būti suprantamas ir aiškus, siūlytina šią dalį dėstyti vengiant pasikartojančių nuostatų apie nustatytas formas ir reikalingus dokumentus.
Be to, įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad asmenys, siekiantys įgyti socialinio verslo subjekto statusą, įgaliotai įstaigai turi pateikti „ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytoje tvarkoje nurodytus dokumentus“. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl socialinio verslo subjekto statuso suteikimo arba nesuteikimo yra priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nurodytų dokumentų, patvirtinančių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų sąlygų atitiktį, gavimo įgaliotoje institucijoje dienos. Iš abiejų projekto nuostatų nėra aišku, ar ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų patvirtinti dvejas atskiras tvarkas, kuriose būtų nurodyti dokumentai, kuriuos turėtų įgaliotai institucijai pateikti asmuo, siekiantis įgyti socialinio verslo statusą. Kartu pastebėtina, kad reikalavimai bei formos yra nustatomos ne tvarkoje, bet tvarkos apraše, kurio pavadinimas turėtų būti rašomas iš didžiosios raidės. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 5 straipsniu ir kitais įstatymo projekto straipsniais viešajai įstaigai ,,Versli Lietuva“ nustatomi įgaliojimai suteikti juridiniams asmenims, atitinkantiems įstatymo reikalavimus, socialinio verslo subjekto statusą, priimti sprendimus dėl tokio statuso netekimo, viešai skelbti socialinio verslo subjektų ataskaitas ir pan. Iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių būtų finansuojamas tokių funkcijų vykdymas. Svarstytina, ar įstatymo projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 4¹ straipsnio nuostatas viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik tokioms viešosioms įstaigoms, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Iš projekto bei projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar projekte nurodyta viešoji įstaiga atitinka aukščiau minėtus Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotėje
„siekiantis socialinio verslo statuso“ reikėtų įrašyti praleistą žodį
„subjekto“ („siekiantis socialinio verslo subjekto statuso“). Pritarti
Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta, kad socialinio verslo subjektas kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos pateikia savo metinės veiklos ataskaitą. Svarstytina, ar toks reikalavimas nesukels papildomos naštos šiems subjektams, ypač atsižvelgiant į tai, kad šio statuso galėtų siekti labai mažos, mažos, vidutinės įmonės. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti nuorodos į įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, nes joje tik atskleista socialinio poveikio samprata, o ne nurodyta informacija. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 15.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Siekiant teisinio aiškumo siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio
nustatytų reikalavimų“ dėstyti atskirame punkte, nes įstatymo projekte siūloma formuluotė suponuoja, kad socialinio verslo subjekto statuso netenkama tik esant abiem 5 punkte nurodytiems pagrindams. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatą „Jeigu nustatomas mažareikšmis šio įstatymo reikalavimų socialinio verslo subjektui pažeidimas“ reikėtų tikslinti, nes teisės požiūriu ji nesuprantama. Jeigu čia norėta nustatyti socialinio verslo subjekto, kuris pažeidė šio įstatymo reikalavimus, tačiau pažeidimai pripažinti mažareikšmiais, pareigas, normą atitinkamai reikėtų tikslinti. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų numatyti taisyklių, kada socialinio verslo subjekto statuso netekęs juridinis asmuo gali vėl kreiptis dėl šio statuso suteikimo (analogiškas pastebėjimas taikytinas ir dėl atvejų, kada atsisakoma šį statusą suteikti). Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 2 punkto formuluotės „teisė gauti“ tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindu gali būti perduotas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 19.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta viena iš skatinimo formų - viešųjų paslaugų socialiniam verslui teikimas Įgaliotoje įstaigoje, verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas. Neaišku, kaip šiuo atveju pasireikštų skatinimas, nes viešosios paslaugos nurodytose institucijose turi būti ir šiaip užtikrinamos pagal jų steigimo dokumentus. Tuo pačiu pastebėtina, kad kitos šiame straipsnyje nurodytos skatinimo formos gali būti numatytos specialiuose įstatymuose ar savivaldybių institucijų priimamuose sprendimuose, vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas, todėl svarstytina, ar šioms skatinimo formoms taikyti būtinas visiškai naujas teisinis reguliavimas. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-22 Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu valstybės (savivaldybių) turtas panaudos pagrindais galės būti perduodamas socialinio verslo statusą turintiems privatiems juridiniams asmenims, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
organizacijų taryba
23
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba – didžiausia skėtinė jaunimo organizacijų sąjunga Lietuvoje, vienijanti 68 nacionalines nevyriausybines jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas bei regionines jaunimo organizacijų tarybas, palaiko ir skatina socialinio verslo plėtros idėjas. Susipažinę bei įvertinę šių metų balandžio 29 dieną užregistruotą Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektą (Reg. Nr.: 18-14984(2)), siunčiame pasiūlymus šio projekto tobulinimui. 3 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) tėvų (įtėvių), vaiko globėjų, rūpintojų, kurie vieni augina vaiką
(įvaikį) iki 18 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenų, prižiūrinčių sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai;“. LiJOT atkreipia dėmesį į finansinius sunkumus, kurie iš esmės nesikeičia vaikui (įvaikiui) sulaukus 8 metų, patiriamus tėvų (įtėvių), vaiko globėjų ar rūpintojų. 3 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) vyresnių kaip 55 metų asmenų;“. LiJOT pažymi, kad vyresnio amžiaus riba laikomi 55,
o ne 50 metai. 50 metų riba iš esmės niekaip neapibrėžia asmens galimybių pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje. 3 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) nedirbančių, nesimokančių (švietimo sistemoje
nedalyvaujančių) ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunų žmonių iki 29 metų (įskaitytinai);“. LiJOT atkreipia dėmesį, kad jauni asmenys, kurie niekur nesimoko neturėtų tapti socialiai pažeidžiama grupe, kuriai turėtų būti siekiama socialinio poveikio.
Siūloma patikslinti sąvoką ir grupę, kuriai turi būti daromas socialinis poveikis, įvardijant ją kaip niekur nesimokančią ir nedirbančią, nes šios sąlygos sudaro aplinkybes jaunam asmeniui patirti socialinę atskirtį. 4 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės ir viešosios įstaigos,
kuriose valstybė ar savivaldybė(s) yra savininkė(s) ar turi pusę arba daugiau balsų šių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime;“. Pažymėtina, jog parengtame LR Socialinio verslo plėtros įstatymo projekte nėra nurodoma, jog socialinio verslo subjektai, vykdydami veiklą, turi kurti teigiamą ir pamatuojamą socialinį poveikį. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Lobistė Dalia Mikalauskaitė
3 <...> teikiu projektui XIIIP-3458
3 dalies lobistinį patikslinimą/papildymą/pasiūlymą <...>. Žinant, kad dauguma sudėtingesnių negalių asmenų dėl sumažėjusio savarankiškumo gyvena socialinėje atskirtyje ir patiria papildomus sunkumus, todėl, siekiant užtikrinti lygias galimybes, jiems yra būtina kito asmens, t.y., asmeninio asistento (ir/ar padėjėjo) pagalba visose gyvenimo srityse. Todėl prašau pritarti teikiamam Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto XIIIP-3458 4 straipsnio 3 dalies patikslinimui/ papildymui:
subjekto veiklos kriterijai 3.
Laikoma, kad socialinio verslo subjektas siekia šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto socialinio poveikio, jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys sudaro ne mažiau kaip
asmenų su negalia atvejus – kai 50 procentų visų verslo subjekto darbuotojų gali sudaryti asmenys su negalia kartu su asistentais ir/ar padėjėjais. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga 2019-12-17 Nr. g-2019-10468
Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (toliau tekste - LVBOS), vienijanti per 1430 Lietuvos miesto ir kaimo vietos bendruomenių organizacijų ir įgyvendindama projektą pagal 2014-2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto
„Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir
dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“, didelį dėmesį skiria teisės aktams, jų projektams ir sprendimams, susijusiems su vietos bendruomenių organizacijų ir kitų NVO aktyvesniu dalyvavimu viešajame valdyme. Viešųjų paslaugų teikimo ir verslumo iniciatyvų skatinimas - tai sritys, kuriose veikia NVO, tarp jų ir vietos bendruomenių organizacijos. Šių veiklų skatinimas, aktyvinimas ir stiprinimas, skiriant veikloms ir iniciatyvoms finansavimą, yra numatyti visose Lietuvos valstybės programose bei įstatymuose: LR Vyriausybės programos įgyvendinimo, Lietuvos nacionalinės pažangos 2014-2020 ir dabar svarstomoje iki
finansavimo programose: Leader+ galimybės socialiniam verslui (2014-2020 m.
LEADER), miestų bei miestelių BIVP - bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, - tai svarbūs dokumentai, siekiant užtikrinti efektyvų šio sektoriaus funkcionavimą, sprendžiant įvairias socialines problemas, skatinant gyventojų užimtumą ir verslumą. LVBOS išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą ir pateikia šias pastabas bei pasiūlymus šio įstatymo tobulinimui. 1. Dėl įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalies “Socialinio verslo subjektas“ ir
„Socialinis verslas“. Socialinio verslo modelį, kriterijus, subjektus, jų
formą, ekonominę naudą ir kt. yra apibrėžusi Lietuvos Socialinio verslo koncepcija, ŽŪM 2011-11-08 įsakymas Nr. 3D-720 ,, Dėl socialinio verslo vykdymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones gairių patvirtinimo”. Jomis reikėtų ir vadovautis. Pažymėtina, kad „Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius“. Koncepcijoje taip pat pažymėta, kad „Lietuvoje neišnaudojamas NVO potencialas skatinant socialinį verslą“. Deja, bet šis įstatymo projektas to taip pat neskatina.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodomas 2011 m. spalio 25 dienos EK priimtas komunikatas „Socialinio verslo iniciatyva“ (KOM(2011) 682 galutinis), kuriame išreikšta nuomonė, kad, cituojame raštą: „...socialinio verslo plėtra turėtų vykti dvejomis kryptimis – tiek skatinant tradicinio privataus verslo susidomėjimą socialiniu verslu, tiek nevyriausybinių organizacijų domėjimąsi naujomis aplinkybėmis“. Atsižvelgiant į tai, kad NVO yra NE PELNO organizacijos, kyla klausimas, ar šios įstatymo sąvokos neužkerta kelio NVO tapti socialinio verslo subjektu? Priešingu atveju, joms tektų įregistruoti papildomai viešąją įstaigą, mažąją ar kitokio pobūdžio įmonę, kaip to reikalauja įstatymas, o tai dažnu atveju papildoma našta organizacijai, norinčiai kurti verslą ar jau teikiančiai atitinkamas socialines paslaugas vietos bendruomenei. Rekomenduojame į tai atsižvelgti svarstomame įstatyme. Dėl šios priežasties 2 str. 2 dalyje „Socialinis verslas“ siūlome atsižvelgti ir papildyti: „... ir iš kurios uždirbamas pelnas ar gaunamos pajamos ir jų dalis...“ (nes NVO gauna pajamas ir skiria jas savo veiklai). Toliau kaip tekste. 2. 3 str. 1 dalyje „Socialinio poveikio sritys“, manome, neapima visų socialinio poveikio sričių: arba reikėtų remtis ES valstybių narių praktika, kurioje socialinis verslas „...veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo “. Pastaroji sritis apimtų Lietuvos regionus. Lietuvos regionų politika kaip tik ir numato verslumo skatinimą regionuose ir yra ypač aktuali. 3 str. 2 dalies išvardintų „ ...jų grupių... “ sąraše neįtrauktos šeimos, kurios būtų įtrauktos į atvejo vadybą ar socialinę riziką. Iš esmės esamas išvardintas sąrašas neapima tų socialinio poveikio sričių ir paslaugų, kurie išvardinti Valstybės viešųjų paslaugų kataloge bei išvardintuose 2 str. 4 d. teisės aktuose.
4 d. teisės aktuose. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad dabartiniu laikotarpiu greitai keičiasi probleminės socialinės grupės, keičiasi ir jų sprendimo būdai, o teisėkūra neturėtų galimybės į problemas reaguoti pakankamai greitai. Remiamės 2018 m. NVO teisės instituto išvadomis dėl Socialinio verslo plėtros įstatymo ir joms pritariame. Siūlome šią dalį įstatyme koreguoti, pažymint, kad „grupių kriterijai išvardinti atskiru poįstatyminiu aktu“, jį paruošti ir pateikti svarstymui. 3. 3 str. 3 dalyje “Socialinio poveikio srityse“ LVBO sąjungai sukėlė abejonę „kultūrinė veikla ir visuomenės kūrybiškumo ugdymas“. Iki šiol neturime pavyzdžių, kad šia veikla užsiimtų smulkusis ir vidutinis verslas, tai - išimtinai kultūros ar švietimo įstaigų ar NVO, vietos bendruomenių sritis. Siūlome šią sritį išbraukti, nekomercializuoti kultūros srities. Siūlome išbraukti ir „pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, emigracijos mažinimas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais“. Tai tikrai ne komercinė ar verslumą skatinanti sritis ir turėtų būti grynai valstybės institucijų ir NVO, ypač vietos bendruomenių prioritetas. 4. 4 str. 1 dalyje „Socialinio verslo subjektas turi atitikti šiuos kriterijus“ būtina papildyti ir „nevyriausybinės organizacijos“, nes priešingu atveju, ši dalis neatitinka aukščiau paminėtų teisės aktų ir programinių nuostatų NVO atžvilgiu. 4 str. 1 d. 3 p. „metinės pajamos iš ekonominės veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto pajamų“ yra neįveikiamas barjeras nevyriausybinėms organizacijoms, stipriai apriboja jų galimybes kurti socialinį verslą, nors šią sritį ypač skatina Valstybinės ir ES finansavimo programos. Klausimas, kaip bus traktuojama projektinė veikla ir finansavimas kuriant socialinį verslą ar teikiant socialines paslaugas? NVO atveju visos gaunamos pajamos reinvestuojamos tik į organizacijos veiklą pagal įstatus, kurios patenka į 3 punkte išvardytas sąlygas.
Manome, kad tai taip pat neskatins bet kokio NVO verslumo, nurodomo ES ir vyriausybės programose. 50 procentų riba yra per aukšta ir turėtų būti labai ženkliai sumažinta. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad tiek NVO, ypač vietos bendruomenių organizacijose, tiek labai smulkiose įmonėse pajamų lygis, remiantis įvairiais tyrimais yra nedidelis, dirba tik vienas žmogus. Tai sudarys ir nevienodas konkurencines sąlygas. Siūlome nustatyti skirtingus kriterijus pelno siekiančioms ir nesiekiančioms pelno įmonėms ir NVO. Stabdis NVO socialinio verslumo skatinimui ir 4-to punkto reikalavimas „daugiau nei 80 procentų iš ekonominės veiklos gauto pelno“ skirti socialiniam poveikiui. Pažymime, kad Socialinio verslo koncepcijos 10.2 punkte kalbama apie tai, kad „gautas pelnas reinvestuojamas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai“. LVBOS siūlo 3-čią ir 4 punktus pakeisti, atsižvelgiant į Socialinio verslo koncepcijos nuostatas, o 4-ame punkte pakeisti žodžius „gauto pelno“ į „gauto pelno/pajamų“. Būtina pažymėti, kad ta pati Socialinio verslo koncepcija
l2 punktuose apibrėžia ir kas vykdo socialinį verslą:
„11. Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios
įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. 12. Socialinis verslas gali būti įvairių teisinių formų: bendrijos, bendrovės, kooperatyvai, savitarpio draudimo įmonės, asociacijos, susivienijimai, fondai ir kito“. Tai dar viena priežastis, kodėl reikėtų taisyti ir papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį. 5. Dėl 5 straipsnio
„Socialinio verslo subjekto statuso suteikimas“. Pirma, nėra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paruošto
„Socialinio verslo subjekto suteikimo ir netekimo tvarkos aprašo“.
Jį tikrai reikia pristatyti ir paaiškinti, nes tai sukelia daug abejonių. Antra, klausimas, kodėl šis statusas bus suteiktas būtent VšĮ „Versli Lietuva“? Kokiais kriterijais vadovaujantis ši įmonė pasirinkta įgaliotu asmeniu ir ar tikrai pajėgi įvertinti įvairias verslumo ir socialinio verslo iniciatyvas? LVBOS nuomone, tai sukuria neskaidrios politikos priežastis, vienos įmonės interesų įgyvendinimą ir monopoliją valstybės mastu, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ir net korupcijai, nesudaro konkurencijos pasirenkant kitus ekspertus veiklai įvertinti. Socialinio verslo koncepcijoje numatyta verslo modelių įvairovė arba socialiniame versle „gali būti pritaikyti ir tam tikri kelių verslo modelių principai pagal veiklos pobūdį, tikslinę grupę ar uždavinius “. Tad ar pajėgi viena konkreti įstaiga tai įvertinti? Įstatyme aplamai neturi būti apibrėžta įgaliota konkreti institucija, išskyrus valstybines (šiuo atveju - „Versli Lietuva“ nėra valstybinė institucija). LVBOS pasiūlymu, įstatymo 5 sk. 1 d. keisti į „Socialinio verslo subjekto statusas įmonei/organizacijai suteikiamas vadovaujantis socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos aprašu“, jei aprašas bus pateiktas. Statusą pakankamai apibrėžia tolesni 5 skyriaus punktai, o jo veikla ir atitikimas suteiktam statusui atsispindės metinėje ataskaitoje apie veiklą. Būtina patikslinti ir 5 skyriaus 4 dalį „Socialinio verslo statuso suteikimas neterminuotam laikui“. LVBOS išreiškia abejonę ir dėl socialinio verslo statuso suteikimo neterminuotam laikui. Ar nebus taip, kaip dabar yra piktnaudžiaujama vadinamose socialinėse įmonėse, kurios įdarbina neįgaliuosius asmenis 6 mėnesiams, o statusas ir privilegijos lieka ilgam? Turėtų būti apibrėžtas terminas, sakykime, 1-3 metams, ir jei veikla atitinka nustatytus kriterijus, galima statusą pratęsti.
Neįvardintas laikotarpis prieštarauja ir 7 straipsniui, kuriame išvardintos socialinio verslo subjekto statuso netekimo priežastys. 6. Dėl 6 straipsnio „Socialinio verslo subjekto metinė ataskaita ir informacijos apie veiklą teikimas“. Vadovaujantis naujai priimtu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymu, kitais šiuo metu galiojančių įstatymų, naujų mokesčių įvedimu ir esamų pakeitimais, NVO finansinės veiklos apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pasikeitimais nuo 2020 metų, įmonių ir organizacijų veikla finansinės veiklos ataskaitose bus pateikiamos žymiai platesnės ir reikalaus smulkesnio veiklos aprašo. Todėl LVBOS siūlo nenustatyti perteklinės atskiros ir teikiamos „..ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytos formos socialinio verslo subjekto veiklos praėjusių kalendorinių metų ataskaitos“. Šiame informacinių technologijų amžiuje visos finansinės veiklos ataskaitos yra pateikiamos ir prieinamos VĮ „Registrų centras“. Ataskaitos skelbiamos ir organizacijų interneto svetainėse, jei jos tokias turi. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad ne visos mažosios ir smulkiosios verslo įmonės turi interneto svetaines, didžioji dauguma naudojasi socialiniais tinklais, todėl reikalavimas skelbti ataskaitas interneto svetainėse smulkiųjų įmonių atžvilgiu perteklinis. LVBOS siūlo papildyti metinės finansinės ir veiklos ataskaitas forma, kurioje būtų įrašyta ir Socialinio verslo įstatymo 4 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodyta informacija. Šią ataskaitą teikti Valstybinei įmonei „Registrų centras“. Tikimės, kad į pateiktus pasiūlymus ir pastabas bus atsižvelgta svarstant ilgai lauktą Socialinio verslo plėtros įstatymą. <...>. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4.
socialinio verslo asociacija 2019-01-02 Nr. g-2019-10745
Lietuvos socialinio verslo asociacija palaiko LR vyriausybės pastangas stiprinti socialinio verslo aplinką ir siekį skirti tikslinį dėmesį šiai sričiai. Palaikome siekiui įteisinti socialinio verslo sąvoką, tam kad turėtumėm aiškų ir vieningą supratimą. Lietuvos socialinio verslo asociacija nesutinka su Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatytas baigtinis socialinio verslo poveikio siekimo sričių sąrašas. Šiais laikais rinka ir kontekstas keičiasi pernelyg greitai ir yra ydinga riboti sritis, kuriose gali būti kuriamas teigiamas socialinis poveikis visuomenei. Asociacijos nuomone, šis sąrašas sudarytas atsižvelgiant į šiandienos aktualijas, tačiau keičiantis metams tikėtina, kad keisis ir aktualios sritys, drauge atsiras naujų sričių bei galimybių socialiniams verslams kurtis ir kurti poveikį, o šiandien kuriamas įstatymas neturėtų to riboti. Todėl siūlome, kad socialinio verslo plėtros įstatyme nebūtų nurodytas baigtinis sąrašas. Lietuvos socialinio verslo asociacija pritaria Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punktui dėl reikalavimo socialiniam verslui turėti daugiau nei 50% metinių pajamų iš ekonominės veiklos. Mūsų manymu, socialinis verslas turėtų ne tik turėti smulkius verslumo elementus ir gebėti pritraukti finansinę paramą, tačiau itin svarbu, kad jis gebėtų sukurti realių rinkos paklausą turinčius produktus bei paslaugas, kurios generuotų pakankamas pajamas, užtikrinančias socialinio verslo veiklą net ir nesant papildomai finansinei paramai. Manome, kad šiuo metu Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas socialiniam verslui daugiau nei 80% iš ekonominės veiklos gauto pelno reinvestuoti į socialinį poveikį yra tinkamas, neperteklinis.
Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialinio verslo statusas nesuteikiamas, jeigu subjektas neatitinka nors vienos iš 4 straipsnio sąlygų. Tuo tarpu 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikoma, jog siekiamas socialinis poveikis, jeigu socialinio verslo tikslinė grupė sudaro ne mažiau nei 50% darbuotojų. Ne visi socialiniai verslai socialinį poveikį kuria įdarbindami tikslines grupes, tačiau daro tai kitomis vertingomis veiklomis. Todėl siūlome aiškumo dėlei 5 straipsnio 2 dalį pakoreguoti taip, kad neatsirastų imperatyvus reikalavimas įgyvendinti visas 4 straipsnyje įvardintas sąlygas net ir tiems socialiniams verslams, kurie veikia kitaip nei įdarbindami savo tikslines grupes. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 bei 2 dalys numato ataskaitų davimą įgaliotai įstaigai ir jų skelbimą interneto svetainėse. Svarbu numatyti, kad socialiniams verslams nebūtų kuriamas reikalavimas teikti papildomas socialinio poveikio ataskaitas ir vietoje to derėtų papildyti socialinio verslo teiktiną metinę veiklos ataskaitą socialinio poveikio aspektu, tačiau nekurti reikalavimo dar vienai ataskaitai. T.y. neužkrauti papildomos administracinės naštos kuriant dar vieną ataskaitą ir ją viešinant, o apjungiant įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalis į vieną bendrą ataskaitą. Diskusijose dėl juridinės formos asociacija palaiko lanksčių pozicijų ir pritaria nuomonei, kad tiek VšĮ, tiek MB ar UAB galėtų būti palanki juridinė forma socialiniam verslui kurti, priklausomai nuo to, kuri juridinė forma sukuria daugiau vertės ir plėtros galimybių pačiam socialiniam verslui: vienoms organizacijoms verta ieškoti poveikio ar verslo investuotojų. kol kitoms šalia ekonominės veiklos palankiau ieškoti fondų finansinės paramos.
Jeigu socialinis verslas geba kurti reikšmingą teigiam ą socialinį poveikį, jo juridinės formos pasirinkimo galimybė neturėtų būti ribojama. Šiuo metu neegzistuoja juridinė forma, skirta tik socialiniam verslui, tad socialinio verslo požymiai yra atskiriami kitaip: į pelną orientuota juridinė socialinio verslo forma nuo tradicinio verslo skirtųsi savo misija bei tikslais, įvardintais įstatuose; ne į pelną orientuota socialinio verslo juridinė forma nuo nevyriausybinių organizacijų skirtųsi savo verslo modeliu. Socialinis verslas kaip ir nevyriausybinės organizacijos yra siejamas su socialine ekonomika. ES socialinė ekonomika tampa socialinės gerovės kūrimo pamatu, jungiančiu viešąjį ir pelno siekiantį ekonomikos sektorius. Manome, jog socialinio verslo teisinė bazė neturėtų kliudyti nevyriausybiniam sektoriui dalyvauti ir teikti viešąsias paslaugas, kaip tai numatyta Vyriausybės programoje arba taikyti verslumo modelius savo veikloje. Siūlome atsisakyti įstatyme numatytų skatinimo priemonių, kurios nėra esminės ir šiame etape svarbiausios. Pastebime, jog numatyta galimybė pasirinkti tinkamą juridinį statusą savo socialiniam verslui plėtoti leis atitinkamai pasinaudoti jau dabar veikiančiomis skatinimo priemonėmis, kaip rezervuoti viešieji pirkimai ar turto panaudos galimybė. Manome, kad svarbu yra kurti socialinio verslo ekosistemą ir bendruomenę, dėl to siūlome atsisakyti arba pergalvoti socialinio verslo statuso sutelkimo koncepciją. Šiuo metu numatyta, jog socialinio verslo statusų suteiks Valstybinė institucija.
Tai subiurokratina patį mechanizmą ir daro jį nepatraukliu. Siūlome, jog pats Juridinis asmuo galėtų nuspręsti ar jis yra socialinio verslo subjektas. Tam jis turėtų aiškiai atitikti įstatyme jau numatytus kriterijus, juos deklaruoti, o visa informacija ir duomenys būtų viešai prieinami Registrų centre. Tokiu atveju reikėtų užtikrinti priežiūrą ir stebėseną. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. VšĮ „NVO teisės institutas“ 2020-06-16 Nr. g-2020-5365
Susipažinę su Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektu Nr. XIIIP-3458, teikiame savo pastabas šiam įstatymo projektui. Bendra pastaba
1Šiuo projektu siekiama nustatyti,
kad socialinis verslas turėtų vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą siekdamas socialinio poveikio, taip pat nustatyti ir įtvirtinti socialinio verslo subjekto sampratą, tokio subjekto veiklos kriterijus, siekiamo socialinio poveikio sritis. Tačiau, taip pat įvertinus šiuo metu galiojantį Socialinių įmonių įstatymą, kuris taip pat įteisina socialinio verslo užimtumo modelį darytina išvada, kad šie Įstatymai yra susiję ir turi persidengiantį teisinio reguliavimo santykį. Atitinkamai, yra siūlytina Socialinio verslo plėtros įstatymą ir Socialinių įmonių įstatymą sujungti į vieną įstatymo projektą. Tai leistų teisinio reguliavimo sistemoje turėti vieną teisės aktą, kurio tikslas būtų socialinio poveikio stiprinimas, kūrimas bei palaikymas. Integruotas teisės aktas ne tik suteiktų galimybę įtvirtinti naujus socialinio verslo modelius išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimą siejant su socialiniais tikslais ir prioritetais, tačiau taip pat sudarytų galimybę išvengti teisės normų kolizijų tarp Socialinio verslo plėtros įstatymo ir Socialinių įmonių įstatymo. Pastabos dėl konkrečių straipsnių 2.
Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje yra pateikiamas baigtinis socialinio poveikio sričių sąrašas. Tokia praktika yra ydinga, nes įvardinti visas socialinio poveikio sritis labai sudėtinga. Dabartinis sąrašas neapima nusikalstamumo prevencijos, vartotojų teisių apsaugos bei eilės kitų svarbių socialinio poveikio sričių. Manytina, kad sąrašas turėtų būti atviras, nurodant į Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnyje išvardintas sritis, veikla kuriose laikoma visuomenei naudingais tikslais: “3 straipsnis. Socialinio poveikio sritys
vykdant veiklą, kuria sprendžiamos visuomenės socialinės problemos bent vienoje iš šių sričių:
1) efektyvus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, klimato kaita;
2) biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa;
3) kultūrinė veikla ir visuomenės kūrybiškumo ugdymas;
4) ligų prevencija, pacientų teisių gynimas ir tarpusavio pagalbos stiprinimas;
5) visuomenės sveikatos stiprinimas ir sveikos gyvensenos skatinimas;
6) žmogaus teisių ir lygių galimybių gynimas ir užtikrinimas;
7) pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, emigracijos mažinimas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais;
8) socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge nustatytų socialinių paslaugų teikimas;
9) neįgaliųjų gyvenimo ir (ar) jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas ir galimybių laisvai judėti bei naudotis visuomenėje teikiamomis paslaugomis užtikrinimas;
10) kitose Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnyje nurodytose srityse.”
projekto 4 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti socialinio verslo subjektai. Nesuprantamas yra reikalavimas, kad metinės pajamos iš ekonominės veiklos turi sudaryti daugiau nei 50 % subjekto pajamų.
Tokiu būdu nustatoma, kad subjekto pagrindinis pajamų šaltinis turi būti ekonominė veikla, nors ta veikla gali būti visiškai nesusijusi su socialiniu pokyčiu. Tuo tarpu pajamos iš kitos veiklos, net jei kita veikla būtų susijusi su socialiniu pokyčiu, laikytinos netinkamos socialinio verslo subjektui. Manytina, kad toks kriterijus iškreipia socialinio verslo sampratą ir jo turi būti atsisakyta: “4 straipsnis. Socialinio verslo subjekto veiklos kriterijai
turi atitikti visus šiuos kriterijus:
1) yra labai maža, maža arba vidutinė įmonė;
2) siekia socialinio poveikio;
3) metinės pajamos iš ekonominės veiklos sudaro daugiau nei 50 procentų visų socialinio verslo subjekto pajamų;
4) daugiau nei 80 procentų iš ekonominės veiklos gauto pelno skiriama socialiniam poveikiui;
5) ekonominės veiklos ir socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasis (suteikdami galimybę pateikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis socialinio verslo subjekto vykdoma veikla.”
projekto 5 straipsnyje nurodyta, kad socialinio verslo statusą suteikia VšĮ
„Versli Lietuva“. Paprastai tokio konkretaus įstaigos įvardijimo vengiama
įstatymuose. Tai labai panašu į šios įstaigos (kuri yra ir pagrindinė projekto rengėja) siekį užsitikrinti įstatymu sau veiklos sritį. Todėl siūlytina iš projekto išbraukti konkrečios įstaigos pavadinimą: “5 straipsnis. Socialinio verslo subjekto statuso suteikimas
statusą juridiniam asmeniui jo prašymu ekonomikos ir inovacijų ministro socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nustatyta tvarka suteikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliota institucija viešoji įstaiga
„Versli Lietuva“ (toliau – Įgaliota įstaiga) ir įtraukia į
Socialinio verslo subjektų sąrašą.
Sprendimas dėl socialinio verslo subjekto statuso suteikimo arba nesuteikimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nurodytų dokumentų, patvirtinančių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų sąlygų atitiktį, gavimo Įgaliotoje įstaigoje dienos. Sprendimo nepriėmimas per nustatytą terminą nelaikomas socialinio verslo statuso suteikimu. 5. Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto 6 straipsnyje nustatyta, kad socialinio verslo subjektas turi pateikti nustatytos formos ataskaitą įgaliotai institucijai kiekvienais iki gegužės 1 dienos. Daugelio teisinių formų juridiniams asmenims yra pareiga pasitvirtinti savo metines (veiklos, finansines) ataskaitas iki gegužės 1 dienos ir per 30 dienų pateikti jas Juridinių asmenų registrui. Socialinio verslo subjektams būtų greičiausiai neįmanoma pateikti nustatytos formos ataskaitos pirmiau nepasitvirtinus savo metinių ataskaitų. Tad tai de facto sutrumpintų terminą, per kurį socialinio verslo subjektai turėtų pasitvirtinti savo metines ataskaitas. Toks socialinio verslo subjektų apsunkinimas yra neproporcingas ir niekuo nepagrįstas. Todėl siūlytina nustatyti mėnesiu vėlesnį nustatytos formos ataskaitos pateikimo terminą“: “6 straipsnis. Socialinio verslo subjekto metinė ataskaita ir informacijos apie veiklą teikimas
kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio gegužės 1 dienos Įgaliotai įstaigai privalo pateikti ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytos formos socialinio verslo subjekto veiklos praėjusių kalendorinių metų ataskaitą.
Šią ataskaitą Įgaliota įstaiga paskelbia savo interneto svetainėje.” Apibendrinant aukščiau pateiktas pastabas pakartotinai siūloma Socialinio verslo plėtros ir Socialinių įmonių įstatymų nuostatas apjungti į vieną į integruotą įstatymo projektą, kuriuo būtų kuriama vientisa socialinio verslo sistema viename teisės akte. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Lietuvos socialinio verslo asociacija 2020-09-11 Nr. g-2020-7529
Lietuvos socialinio verslo asociacija įsteigta 2017 m. siekiant kurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, didinti socialinio verslo žinomumą bei skatinti tarptautiniu mastu priimtinos gerosios praktikos įgyvendinimą Lietuvoje. 2019 m. Lietuvos socialinio verslo asociacija užsakė socialinio verslo plėtros Lietuvoje galimybių studiją, kurios tikslas buvo įvertinti pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama kuriant ir plėtojant socialinį verslą Lietuvoje bei socialinio verslo aplinką gerinančias priemones ir jų poreikį. Tyrime domėtasi socialinio verslo padėties Lietuvoje vertinimu, bendradarbiavimo su valstybės institucijomis bei tradiciniu verslu patirtimi, socialinio poveikio matavimo priemonėmis bei perspektyvomis. Ši studija apžvelgia dabartinę situaciją (47-77 psl.) ir pagal ją modeliuoja galimybes bei scenarijus.
Maloniai dalinamės pilna studijos versija ir su Jumis - http://gerinorai.lt/Socialinio_verslo_galimybiu_studija_final.pdf Prieš daugiau nei metus Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengtą įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), 1.1.5 darbo 1 veiksmą
„Socialinio verslo įstatymo inicijavimas ir priėmimas, siekiant apibrėžti
socialinio verslo kriterijus, formas ir paramos gavimo būdus“. Praeitų metų pabaigoje siuntėme raštą 2019-12-30 Nr. 20191230-001, kuriame išreiškėme savo dėl poziciją dėl Įstatymo projekto patobulinimo. Per tą laiką kartu su partneriais
„Geri norai“, „Lietuvos Junior Achievement“, „Maltos ordino pagalbos tarnyba“
organizavome konsultacijas su visuomene ir diskusijas dėl Įstatymo projekto. Su viešosios konsultacijos su visuomene ir diskusijos siūlymais dėl Įstatymo projekto galite susipažinti priede Nr. 1. Žemiau pateikiame apibendrinančias įžvalgas ir papildomą informaciją dėl esamos situacijos, spręstinų problemų ir siektinų tikslų bei siūlome teisinio reguliavimo principus bei kitas teisinio reguliavimo nuostatas, kas bus vertinga toliau gerinant Įstatymo projektą.
Lietuvos besiformuojančios socialinio verslo aplinkos analizė atskleidžia socialinio verslo plėtrai aktualias problemines sritis Lietuvoje: pasigendama įstatyminės socialinio verslo subjekto apibrėžties, įstatyminio paramos socialiniam verslui sistemos apibrėžimo – mokesčių, finansinės ir nefinansinės valstybės pagalbos, valstybės ar savivaldybės turto naudojimo, atsiskaitymo už suteiktą pagalbą taisyklių (situacija pasikeis priėmus jau įstatymo leidėjo svarstytus atitinkamo įstatymo projektus) ir šios paramos sistemos sukūrimo. Atsižvelgiant į išdėstytą situaciją ir dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo esančius iššūkius, teikiame šiuos pasiūlymus dėl teisinės socialinio verslo reguliavimo bazės gerinimo:
vidutinio verslo sektoriui teikiamomis paramos galimybėmis reikėtų papildyti specialia socialinio verslo poreikius atitinkančia parama. 2. Paramos socialinio verslo įmonėms sistemoje numatomos finansinės paramos galimybės (dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kredito draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos, dotacijos ir kt.) turi būti derinamos su socialinio verslo įmonių komercinės veiklos stiprinimu sudarant galimybes šioms įmonėms įgyti gebėjimų generuoti pajamų srautus. Todėl tokia valstybės parama turėtų būti siejama tiek su socialinio verslo įmonės gyvavimo ciklu, tiek su įmonės socialinės misijos aktualumu.
Socialinio verslo sektoriaus finansinio tvarumo užtikrinimui reikalinga persidengianti finansinė parama, socialinio investavimo sistemos sukūrimas užtikrinant galimybes plėtoti socialinio verslo komercinę veiklą, generuojančią pajamų srautus. 3. Tobulinant finansinės paramos socialiniam verslui sistemą svarbu įvertinti socialinio verslo įmonių hibridinį pobūdį ir numatyti finansinės paramos diversifikavimą – socialinio verslo įmonių finansavimą greta valstybės paramos ir iš komercinių, ir iš filantropinių šaltinių. Todėl reikalingas ir mokestinių paskatų, skatinančių investuoti į socialinį verslą, numatymas bei specialus socialinio investavimo reguliavimas. 4. Vertinant kuriamą paramos sistemą socialiniam verslui, reikia stiprinti vietos, savivaldos lygmens galias teikiant tokią paramą, o tam reikia atitinkamų teisės aktų, užtikrinančių paramos skaidrumą. 5. Finansinės paramos socialiniam verslui kontekste ryškėja konkurencija tarp socialinio verslo ir kitų subjektų, pretenduojančių į valstybės paramą, viešųjų paslaugų teikimą. 6. Socialinio verslo plėtrai Lietuvoje aktualios ir visapusiškos viešosios paramos priemonės, skirtos socialinio verslo įmonėms, stiprinant tiek jų verslumo gebėjimus, tiek gebėjimus siekti, įvertinti veiklos socialinius aspektus; tikėtinas skirtingos nefinansinės paramos poreikis pagal socialinio verslo įmonės
„kilmės“ būdą – ar tokia įmonė atsiranda iš verslo įmonės, ar iš NVO
sektoriaus. 7. Svarbi yra ir parama, palengvinanti socialinio verslo įmonių bendradarbiavimą ir partnerystę, kurianti tiek bendradarbiavimo, tiek paramos, specialiai pritaikytos socialinio verslo įmonėms, tinklus. Socialinio verslo konkurenciniams gebėjimams stiprinti aktualus tiek verslumo gebėjimų, tiek kitų socialinio verslo plėtrai aktualių gebėjimų stiprinimas.
Atsižvelgiant į pastebėjimų ir komentarų gausą, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vardu maloniai prašome rasti galimybę skirti daugiau laiko nuodugnioms diskusijoms dėl Įstatymo projekto. Siūlome susitelkti ir bendromis pastangomis kartu tobulinti Įstatymo projektą taip, kad tai paskatintų šios srities sklandžią plėtrą. Taip pat prašome į įvairius darbinius formatus (darbo grupes, pasitarimus ir pan.), kurie susiję su socialine ekonomika, socialiniu verslu ir socialinėmis inovacijomis įtraukti atstovus iš mūsų asociacijos (kontaktai: [email protected], +37062075031). Esame pasiruošę konstruktyviai partnerystei ir dialogui, bendradarbiavimui bei darbui kartu su Jumis. Užsienio šalių praktika rodo, kad tik visų pagrindinių ekosistemos dalyvių pastangų dėka socialinė ekonomika gali sėkmingai vystytis ir kurti pridėtinę vertę visai šalies ekonomikai. Šiuo metu vienijame 18 visiems puikiai žinomų socialinio verslo subjektų („Maltos ordino pagalbos tarnyba“, „Gmm Projektai“,
„Lietuvos Junior Achievement“, „SOPA“, Anksti.lt, „Lyderių karta“,
„Socialiniai paramos projektai“, „Palaimintojo Jurgio Matulaičio Socialinis
Centras“, „Europos Socialinis Verslumo Ugdymo ir Inovatyvių Studijų Institutas“, „Vilkyškių bendruomenė“, „Miesto Laboratorija“, „Pirmas Blynas“,
„Mes Žydim“, „CupCupas“ „,Lobių dirbtuvės“, „Textale“, „Happimess“ ir
„Užimtumo namai“, todėl būsime vertingas Jūsų partneris, nes mūsų ilgametės
ekspertinės žinios apima labai platų veiklos lauką. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7.
socialinio verslo asociacija 2022-12-05 Nr. g-2022-10183
Nr.: 18-14984(2) Metų pradžioje Socialinio verslo forumas kvietė socialinio verslo ekosistemos lyderius plėtoti dialogą su politikais apie šio sektoriaus plėtros perspektyvas, jo svarbą Lietuvos ekonomikai ir visuomenei kylančių iššūkių sprendimui. Prieš daugiau nei pusę metų vykusio renginio metu visi susirinkę sutarė, kad socialinis verslas yra svarbi mūsų šalies ekonomikos dalis ir mums reikia vizijos, kaip šį sektorių vystysime. Šiuo metu yra susidariusi situacija, kai neturime socialinio verslo teisinio statuso ir reglamentavimo, nesame apsibrėžę, ką Lietuvoje vadiname socialiniu verslu ir neturime formalaus formato, kur galėtume spręsti - kokia mūsų vizija, kur mes judame ir, ką norime pasiekti. Todėl kyla grėsmė, kad Europos Sąjungos investicijos skirtos šio sektoriaus plėtrai nepasieks savo tikslo. Vyriausybė nors ir pritarė Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-473 tikslui sudaryti teisines prielaidas skatinti socialinio verslo plėtrą, tačiau nepritarė Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms ir nurodė priežastis kaip antai, kad į keičiamą Įstatymą yra įterpiamos pavienės nuostatos sistemiškai nederančios su Įstatymu, taip pat neskatinama socialinio verslo plėtra tuo aspektu, kad apriboja socialinio verslo subjektams galimybes plėstis ir augti iki didelės įmonės. Po svarstymų Seimo komitetuose buvo nuspręsta grąžinti šį įstatymo projektą tobulinti rengėjui. Kita iniciatyva sureguliuoti socialinį verslą - Socialinio verslo įstatymo projektas, kurį rengė Ekonomikos ir Inovacijų ministerija. Nors Seime nerasta bendro sutarimo dėl šio įstatymo projekto, bet formaliai joks sprendimas jo atžvilgiu nepriimtas. Tokia situacija apsunkina galimų sprendimų paieškas. Prašome grąžinti Socialinio verslo plėtros įstatymą Nr.
18-14984(2) tobulinti rengėjui - Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir surengti klausymus su Ekonomikos komiteto nariais dėl tolesnių socialinio plėtros žingsnių. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos konkurencijos taryba 2019-06-05 Nr. g-2019-4838
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto raštą Nr. S-2019-3291 (toliau - Raštas), kuriuo Konkurencijos tarybos prašoma pagal kompetenciją pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau - Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 1-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-3459 (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3460 (toliau – Turto valdymo įstatymo projektas) (toliau visi kartu - Įstatymų projektai).
(2) Įstatymo projekto tikslas - nustatyti socialinio verslo subjekto sampratą, socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, siekiamo socialinio poveikio sritis, statuso suteikimo ir netekimo tvarką, socialinio verslo subjektui taikomas valstybės paramos formas.
Įstatymo projektais siekiama skatinti socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenės socialines problemas, plėtrą.
(3) Įstatymo projekte socialinis verslas apibrėžiamas kaip „ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei ar jos grupei naudingų tikslų ir socialinio poveikio ir iš kurios uždirbamas pelnas ir jo dalis skiriama šiam poveikiui pasiekti“.
(4) Ūkio subjektams, atitinkantiems socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, gali būti teikiama Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyta parama, pavyzdžiui, teisė gauti valstybės turtą panaudos pagrindu pagal Turto valdymo įstatymo projektą; rezervuota teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kaip tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo projekte; teisė gauti viešąsias paslaugas viešojoje įstaigoje „Versli Lietuva“ (Įgaliotoji įstaiga), verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas; teisė į kitas skatinimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Taip pat Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad socialinio verslo subjektui gali būti teikiamos šios savivaldybių skatinimo formos: vietinių rinkliavų lengvatos; teisė gauti savivaldybių turtą panaudos pagrindu; kitos savivaldybių institucijų nustatytos skatinimo formos.
(5) Įstatymo projekte numatyta, kad skatinimo priemonės taikomos tiek, kiek jos suderinamos su 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.
Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1) (toliau — Reglamentas) nuostatomis. Visgi, pažymėtina, kad į kitus Įstatymų projektus nėra perkelta nuostata, kad teikiama parama turi atitikti Reglamento nuostatas, todėl neaišku, kaip bus užtikrinta priemonės taikymo atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams, pavyzdžiui, jeigu būtų viršyta de minimis pagalbos riba turto perdavimo atveju.
(6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis, įtvirtinantis pagrindinius ūkinės veiklos ir konkurencijos laisvės apsaugos principus, numato, kad: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. <...> Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę praktikoje yra pažymėjęs, kad: „sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną regidiuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę“(Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 23/05-18/07).
(7) Sąžiningos konkurencijos apsaugos principas numatytas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai.
Atsižvelgiant į tai. Konkurencijos taryba, vertindama viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo reikalavimams, vadovaujasi šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, nurodančia, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
(8) Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį, kad pagal numatomą teisinį reguliavimą, remiantis Įstatymo projekto 8 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu, socialinio verslo subjektai galimai būtų privilegijuojami kitų ūkio subjektų, vykdančių tokią pačią arba panašią veiklą atžvilgiu.
(9) Įstatymo projektu bei Turto valdymo įstatymo projektu sukuriamos palankesnės sąlygos socialinio verslo subjektui neatlygintinai panaudos pagrindu gauti valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą. Viešųjų pirkimų įstatymo projektu socialinio verslo subjektams sukuriama rezervuota teisė dalyvauti supaprastintuose pirkimuose, tokiu būdu suteikiant jiems išimtines teises bei ribojant konkuruojančių ūkio subjektų galimybes dalyvauti pirkimuose. Konkurencijos tarybos nuomone ir kitos Įstatymo 8 straipsnyje numatytos socialinio verslo skatinimo formos gali būti laikomos privilegijuojančiomis socialinio verslo subjektus.
(10) Atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba abejoja dėl siekiamo įtvirtinti reguliavimo ir jo pagrindimo, todėl siūlome atsisakyti Įstatymų projektų nuostatų, kurios privilegijuoja socialines įmones. <...>. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2.
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-06-19 Nr. g-2019-5221 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3458 (toliau – Projektas XIIIP-3485), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3459 ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491
vertinimą. Atlikę Projektų antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Projekto XIIIP-3458 2 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad <... Socialinis poveikis – pokytis, kurį patiria visuomenė ar jos grupė dėl ūkio
subjekto vykdomos veiklos bent vienoje iš šio įstatymo
punkte nustatyta, kad vienas iš socialinio verslo subjekto statuso suteikimo kriterijų yra tai, kad subjektas savo veikla siekia socialinio poveikio. Manome, kad vien subjekto ketinimas daryti socialinį poveikį nėra pakankamas kriterijus, kad verslas būtų pripažintas socialiniu:
šis kriterijus gali būti matuojamas, bei pripažįstama, kad šiuo metu nėra nustatytos socialinio poveikio daromo pokyčio vertinimo metodikos, tačiau paaiškinta, kaip jis turėtų būti matuojamas. Projekte ar įgyvendinamuosiuose teisės aktuose tokia metodika nereglamentuota, todėl neaišku, kaip statusą suteikianti Įgaliota institucija turėtų vertinti, ar verslo subjektas atitinka šį kriterijų. Aiškios ir pamatuojamos kriterijaus reikšmės turėtų būti nustatomos įstatyme, o jų vertinimo procedūros ir metodika įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 1.2.
poveikis turėtų būti, kad verslo subjektui socialinio verslo statusas būtų suteikiamas. Atkreipiame dėmesį, kad socialinis poveikis, kaip pokytis, gali būti teigiamas ir neigiamas, tačiau Projekte nenustatyta, kad socialinis poveikis socialinei problemai turi būti teigiamas. Vertinamojo pobūdžio kriterijai, kuriems nenustatyti objektyvūs vertinimo matai, yra korupcijos rizikos veiksnys, kadangi skirtingiems subjektams tose pačiose situacijose gali būti priimti skirtingi sprendimai suteikti ar nesuteikti socialinio verslo subjekto statusą. Siūlome tobulinti Projekto nuostatas ir nustatyti aiškius ir pamatuojamus subjekto statuso atitikties kriterijus. 2. Projekto XIIIP-3458 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...Socialinio poveikio gali būti siekiama asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, integracijos srityje ir (arba) vykdant veiklą, kuria sprendžiamos visuomenės socialinės problemos šio straipsnio 3 dalyje nurodytose srityse...>. Projekte nėra nustatyta, kuo vadovaujantis yra nustatomos socialinės problemos ir kokia institucija kiekvienoje konkrečioje srityje turėtų jas identifikuoti. Kadangi Lietuvoje nėra oficialaus dokumento, kuriame būtų identifikuotos esamos visuomenės socialinės problemos, neaišku, kaip bus vertinama, ar konkreti veikla sprendžia kokią nors socialinę problemą. Socialinės problemos sprendimas yra vienas iš kriterijų, pagal kurį vertinamas socialinis poveikis, todėl neidentifikuotos ir visuotinai oficialiai nepatvirtintos bei nepripažintos socialinės problemos neleistų įvertinti socialinio poveikio, kaip kriterijaus, pagal kurį suteikiamas socialinio verslo subjekto statusas. Siekdami aiškaus ir skaidraus statuso suteikimo proceso siūlome nustatyti, pagal kokius oficialius duomenis bus nustatoma, ar veikla sprendžia visuomenės socialinę problemą. 3.
išvardintos sritys, kuriose norint gauti socialinio verslo subjekto statusą turėtų būti sprendžiamos socialinės problemos. Manome, kad išvardintos sritys nepakankamai aiškios ir neaišku kuo vadovaujantis jos pasirinktos. Kai kurios sritys labai konkrečios ir nors yra problemiškos, tačiau nesusiję su socialinių problemų sprendimu, o gali būti naudojamos kaip priemonės socialinėms problemoms spręsti, pavyzdžiui:
gyvūnų globa. 3.2. Kai kurios nurodytos sritys labai plačios, o kai kurios labai konkrečios, pavyzdžiui, tame pačiame punkte nustatytas efektyvus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas bei klimato kaita. 3.3. Kai kurios nurodytos sritys dubliuoja viena kitą, pavyzdžiui, 4 punkte nurodyta ligų prevencija, kuri apima 5 punkte nurodytą visuomenės sveikatos stiprinimą ir sveikos gyvensenos skatinimą, tačiau yra nepaminėtų sričių ir socialinių problemų, pavyzdžiui, visuomenės senėjimo, nedarbo ir pan. Siekdami skaidraus socialinio verslo subjekto statuso suteikimo proceso siūlome tikslinti Projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nustatytos sritys yra subjekto veiklos vertinimo kriterijus, kuriuo vadovaujantis bus suteikiamas socialinio verslo subjekto statusas, o nepakankamai aiškūs kriterijai yra korupcijos rizikos veiksnys. 4. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad socialinio verslo subjekto statusas suteikiamas neterminuotam laikui. Atsižvelgiant į tai, kad socialiniam verslo subjektui kaip skatinimo priemonė numatyta galimybė gauti valstybės ir savivaldybės turtą panaudos pagrindu, statuso suteikimas neribotam laikui yra ydingas antikorupciniu požiūriu:
socialinio subjekto statuso sieks, ne turėdami tikslą spręsti socialines problemas, o norėdami išimties tvarka gauti valstybės ar savivaldybių turtą. 4.2.
situacija, kai verslo subjektas, turintis statusą, pasiektų nustatytus tikslus, ar socialinė problema, prie kurios sprendimo subjektas turėtų prisidėti, taptų neaktuali ar išspęsta. Manome, kad tikslinga numatyti ir terminuotus statuso suteikimo atvejus bei koreguoti Projekto 7 straipsnio nuostatą, kurioje nustatyti statuso netekimo pagrindai, ir nurodyti, kad statuso netenkama, kai sprendžiama socialinė problema tampa nebeaktuali ar pasiekiami numatyti veiklos tikslai. 5. Projekto XIIIP-3458 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...Socialinio verslo subjektas informaciją apie šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą Įgaliotai įstaigai turi pateikti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo dienos...>. Pagal šią nuostatą, socialinio verslo statusą turintis subjektas turėtų pats informuoti Įgaliotąją instituciją, kad pagal susidariusias aplinkybes jis nebeatitinka socialinio verslo subjektui taikomų kriterijų. Pareigos perdavimas suinteresuotam subjektui teikti informaciją apie jam nenaudingas aplinkybes yra diskutuotinas dėl jo efektyvumo ir ydingumo antikorupciniu požiūriu:
procedūrų, išskyrus metines ataskaitas dėl subjekto veiklos socialinio verslo kriterijams atitikties tikrinimo. 5.2. Pareigos perdavimas suinteresuotam subjektui teikti informaciją apie jam nenaudingas aplinkybes gali sudaryti situacijas, kai subjektas einamųjų metų sausio mėnesį nebeatitiktų jam keliamų kriterijų, toliau visus metus naudotųsi lengvatomis ir skatinimo priemonėmis, o tik po metų nepateikus ar nepatvirtinus pateiktos ataskaitos, jam būtų atimamas socialinio verslo subjekto statusas. Tokioje situacijoje jokių pasekmių tokiam subjektui nekiltų, nes projekte nėra numatytų sankcijų už šios pareigos nevykdymą.
Siūlome nustatyti daugiau kontrolės mechanizmų ir numatyti, kad atsiradus nurodytoms aplinkybėms socialinio verslo subjekto veikloje tretieji asmenys automatiškai informuotų apie tai Įgaliotąją instituciją, o socialinio verslo subjektui, pačiam neinformavusiam per nustatytą terminą, būtų taikomos sankcijos, pavyzdžiui, bauda lygi suteiktų lengvatų ir skatinimo priemonių per laikotarpį, kai subjektas neatitiko kriterijų, vertei ar pan. 6. Projekto XIIIP-3458 8 straipsnyje nustatyta, kad socialinio verslo subjektui paskatinti jam suteikiama teisė gauti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos pagrindu. Analizuojamoje nuostatoje nėra nurodyta, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą gali gauti socialinio verslo subjektas panaudos pagrindu. Iš projektų aiškinamojo rašto darytina išvada, kad tai būtų nekilnojamasis turtas, kurio socialinio verslo subjekto naudojamo nekilnojamojo turto nuomos išlaidos būtų pakeičiamos neatlygintina panauda. Pagal analizuojamą nuostatą panauda gali būti suteikiama ir kilnojamajam turtui, t. y. automobiliams, įrenginiams, prietaisams ir pan., todėl siekdami aiškumo siūlome tikslinti šią nuostatą ir nurodyti, kokį tiksliai turtą panaudos pagrindais galėtų gauti socialinio verslo įmonės. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu yra parengtas ir svarstomas Seimo komitetuose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622(2), kuriame numatoma susiaurinti subjektų, kuriems gali būti perduodamas turtas panaudos pagrindais, sąrašą ir socialinio verslo subjektas pagal svarstomą projektą tokia teise pasinaudoti negalėtų. 7.
dokumentai, pagrindžiantys socialinio verslo subjekto planuojamą vykdyti socialinį poveikį ir detalizuojantys, kaip socialinio verslo subjektas prisideda ir (ar) prisidės prie visuomenės socialinių problemų sprendimo, bus nurodyti ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytoje tvarkoje, o 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio verslo subjekto statusą suteikia viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ ekonomikos ir inovacijų ministro socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Kadangi minėtų įgyvendinamųjų teisės aktų projektai nėra parengti, nėra galimybės antikorupciniu požiūriu įvertinti socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo bei dokumentų, pagrindžiančių socialinio verslo subjekto planuojamą vykdyti socialinį poveikį ir detalizuojančių, kaip socialinio verslo subjektas prisideda ir (ar) prisidės prie visuomenės socialinių problemų sprendimo, todėl, kai tokie įgyvendinamieji teisės aktai bus parengti, būtina atlikti jų antikorupcinį vertinimą. 8. Dėl kitų kartu pateiktų Projektų antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-10-16 Atsižvelgiant į tai, kad:
iš pagrindinių principų, kuriuo vadovaujamasi teisėkūroje yra aiškumas, todėl teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o iniciatorių pateikto Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3458 (toliau – Projektas) nuostatos keltų praktinių taikymo problemų su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nes nėra aišku, kokia apimtimi reguliavimas būtų taikomas juridinių asmenų, kuriems suteiktas socialinės įmonės statusas pagal Socialinių įmonių įstatymą, atžvilgiu, taip pat neaiškus siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Užimtumo įstatymo nuostatomis, o Projekte numatytos socialinio verslo skatinimo formos jau gali būti numatytos specialiuose įstatymuose ar savivaldybių institucijų priimamuose sprendimuose;
turės teisę įgyti socialinio verslo statusą, trūksta teisinio aiškumo, kokiomis sąlygomis ir tvarka socialinis verslas 80 proc. pelno privalės reinvestuoti į socialinio poveikio vykdymą (socialinių problemų sprendimą), siekis Projekte įvirtinti socialinį poveikį – kaip pokytį, kurį patiria suinteresuotosios šalys ar visuomenė dėl socialinio verslo subjekto vykdomos veiklos, neturi konkretaus ir aiškaus socialinio poveikio lygio, trukmės, išmatuojamų kriterijų ar socialinio poveikio daromo pokyčio vertinimo metodikos, taip pat šalies mastu nėra oficialaus dokumento, reglamentuojančio esmines visuomenės socialines problemas, dėl ko neįmanoma įsitikinti kaip bus vertinama socialinio verslo subjekto vykdoma veikla, sprendžiant visuomenės problemas Projekte suformuluotose srityse;
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu Nr.
XIII-2398 yra susiaurintas subjektų, kuriems gali būti perduodamas turtas panaudos pagrindais, sąrašas, todėl siūlytina ieškoti kitų skatinimo būdų, nes Projekte suformuluota esminė paskata – valstybės ar savivaldybės turto suteikimas panaudos pagrindais – iš naujo padidintų panaudos subjektų skaičių, tokiu būdu apsunkinant laipsnišką perėjimą prie visiško turto panaudos atsisakymo, nors Valstybės kontrolė dar 2018 m. sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ Nr. VA-2018-P-60-8-1 rekomendavo Vyriausybei maksimaliai apriboti valstybės nekilnojamojo turto panaudos galimybes ir ateityje apskritai atsisakyti turto panaudos, nes panauda šalia visuomenei naudingos veiklos ūkine veikla užsiimantiems subjektams suteikia privilegijas arba diskriminuoja (gali diskriminuoti) atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir sudaro nevienodas konkurencines sąlygas tam tikroje rinkoje veikiantiems subjektams;
Konkurencijos tarybos, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas; grąžinti Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 iniciatoriams tobulinti. Pritarti
ir darbo komitetas 2020-06-17 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą antikorupcinį projekto vertinimą, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, taip pat nevyriausybinio sektoriaus (Lietuvos socialinio verslo asociacijos, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, NVO Teisės instituto) pastabas ir pasiūlymus, Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti[²]. Pritarti 3.
komisija 2019-12-12 Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3458 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, taip pat kitus pasiūlymus bei pastabas, Komitetas siūlo Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą (XIIIP-3458) kartu su lydimaisiais įstatymų projektais (XIIIP-3459 – XIIIP-3460) grąžinti iniciatoriams tobulinti. Taip pat pavasario sesijos metu prašo pateikti Komitetui informaciją dėl socialinio verslo Lietuvoje plėtros vizijos. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Laima Mogenienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė