Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas Pakeisti 181 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu įtariamasis – užsienio valstybės pilietis yra ne Lietuvos
Respublikos teritorijoje, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos, duomenimis ir teisę daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus turi jo gynėjas.“2 straipsnis. 184 straipsnio pakeitimas Pakeisti 184 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos vietą
ir laiką, kai ji atliekama šio straipsnio 1 dalies numatytais atvejais, prokuroras privalo pranešti įtariamajam ir jo gynėjui. Jeigu įtariamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, pranešimas apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos liudytojo apklausos vietą ir laiką dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos, siunčiamas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Suimtas įtariamasis pristatomas į apklausos vietą. Įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas.“3 straipsnis. 187 straipsnio pakeitimas
187 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš pirmąją apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas
apie įtarimą ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju.
Kai asmuo užsienio valstybės pilietis, įtariamas dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos, yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroro prašymu jis įtariamuoju pripažįstamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Ši ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis siunčiama Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Pranešime apie įtarimą, prokuroro nutarime ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pripažinti įtariamuoju turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės.“
straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios: ,,3. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis pripažinti įtariamuoju užsienio valstybės pilietį dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, siunčiamas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.“4 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas Pakeisti 188 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Įtariamasis – užsienio valstybės pilietis ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos, metu gali būti neapklaustas tik tuo atveju, kai yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai.“5 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas Pakeisti 209 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša
įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. Jeigu įtariamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, pranešimas dėl ekspertizės dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos, siunčiamas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Po to prokuroras su pareiškimu dėl ekspertizės kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Prie pareiškimo pridedami proceso dalyvių prašymai arba jame nurodoma, kad prašymų negauta.“6 straipsnis. 218 straipsnio pakeitimas Pakeisti 218 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8.
Jeigu įtariamasis – užsienio valstybės pilietis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, prokuroras siunčia pranešimą apie ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos, pabaigą Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.“7 straipsnis. 220 straipsnio pakeitimas Pakeisti 220 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu kaltinamasis – užsienio valstybės pilietis
yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, prokuroras siunčia kaltinamojo akto dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos, nuorašą Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.“8 straipsnis. 256 straipsnio pakeitimas Papildyti 256 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, šio straipsnio 1
ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismo pranešimas bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos, siunčiamas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.“9 straipsnis. 312 straipsnio pakeitimas Pakeisti 312 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę
paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai.
Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydami nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant.“10 straipsnis. 367 straipsnio pakeitimas Pakeisti 367 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjas turi teisę
paduoti kasacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu pareikštai ginamojo valiai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti kasacinį skundą, nepaisydami nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio gynėjai gali paduoti kasacinį skundą nepaisydami ginamojo valios. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl šio sprendimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas Pakeisti 181 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu įtariamasis – užsienio valstybės pilietis yra ne Lietuvos
Respublikos teritorijoje, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, duomenimis ir teisę daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus turi jo gynėjas.“2 straipsnis. 184 straipsnio pakeitimas Pakeisti 184 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos vietą ir laiką, kai ji atliekama šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, prokuroras privalo pranešti įtariamajam ir jo gynėjui. Jeigu įtariamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, pranešimas apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos liudytojo apklausos vietą ir laiką dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, siunčiamas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Suimtas įtariamasis pristatomas į apklausos vietą. Įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas.“3 straipsnis. 187 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 187 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prieš pirmąją apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas
apie įtarimą ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju.
Kai asmuo užsienio valstybės pilietis, įtariamas dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroro prašymu jis įtariamuoju pripažįstamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Ši nutartis siunčiama Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Pranešime apie įtarimą, prokuroro nutarime ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pripažinti įtariamuoju turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės.“
netekusia galios 187 straipsnio 3 dalį. ,,3. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis pripažinti įtariamuoju užsienio valstybės pilietį dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, siunčiamas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.“4 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas Pakeisti 188 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Įtariamasis – užsienio valstybės pilietis ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, metu gali būti neapklaustas tik tuo atveju, kai yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai.“5 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas Pakeisti 209 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša
įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. Jeigu įtariamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, pranešimas dėl ekspertizės dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, siunčiamas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Po to prokuroras su pareiškimu dėl ekspertizės kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Prie pareiškimo pridedami proceso dalyvių prašymai arba jame nurodoma, kad prašymų negauta.“6 straipsnis. 218 straipsnio pakeitimas Pakeisti 218 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8.
Jeigu įtariamasis – užsienio valstybės pilietis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, prokuroras siunčia pranešimą apie ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, pabaigą Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.“7 straipsnis. 220 straipsnio pakeitimas Pakeisti 220 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu kaltinamasis – užsienio valstybės pilietis yra ne Lietuvos
Respublikos teritorijoje, prokuroras siunčia kaltinamojo akto dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, nuorašą Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.“8 straipsnis. 256 straipsnio pakeitimas Papildyti 256 straipsnį 4 dalimi:
„4. Jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, šio straipsnio 1
ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismo pranešimas bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelės žalos, siunčiamas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.“9 straipsnis. 312 straipsnio pakeitimas Pakeisti 312 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę
paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai.
Tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti apeliacinį skundą, jeigu nėra raštu išreikštos nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios.“10 straipsnis. 367 straipsnio pakeitimas Pakeisti 367 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjas turi teisę
paduoti kasacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu pareikštai ginamojo valiai. Tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti kasacinį skundą, jeigu nėra raštu išreikštos nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio gynėjai gali paduoti kasacinį skundą nepaisydami ginamojo valios. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl šio sprendimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis
Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, aiškindamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius asmens, visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų kėsinimųsi, asmens teisės į tinkamą teisinį procesą imperatyvus, 2011 m. balandžio 7 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnyje nurodyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Taigi BPK nuostatos sudaro sąlygas vykti baudžiamajam procesui in absentia, t. y. teisti visus asmenis už visas nusikalstamas veikas. Vis dėlto praktikoje ne visais atvejais galima pritaikyti BPK 246 straipsnyje numatytą galimybę teisti asmenį už akių. Pagrindinė to priežastis – ydingos BPK nuostatos, reguliuojančios ikiteisminio tyrimo procesą.
Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas užbaigiamas kaltinamojo akto surašymu ir baudžiamoji byla perduodama teismui, kai prokuroras įsitikina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Be šios numatytos taisyklės, BPK taip pat aiškiai įvardija ir tuos procesinius veiksmus, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu atlikti yra būtina
Tačiau tokie atvejai yra pavieniai ir galimi tik esant šioms sąlygoms:
1) kai įtariamas (kaltinamas) asmuo yra užsienio valstybės pilietis;
2) toks asmuo įtariamas (kaltinamas) dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio (pavyzdžiui, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas, teroristiniai nusikaltimai, nusikaltimai aplinkai ir kt.) pagrindais;
3) jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais jis negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai. Šios teisinio reguliavimo nuostatos užkerta kelią ikiteisminio tyrimo vilkinimui ir leidžia baudžiamąją bylą perduoti teismui tais atvejais, kai asmuo vengia baudžiamosios atsakomybės slapstydamasis užsienyje. Tačiau šių nuostatų taikymas yra ribotas. Jos taikomos tik tada, kai įtariamas (kaltinamas) asmuo yra užsienio valstybės pilietis, įtariamas (kaltinamas) tarptautinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu, ir kuris negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai. BPK nuostatos, reglamentuojančios tam tikras išimtis ikiteisminiame tyrime, nėra taikomos tais atvejais, kai, pavyzdžiui, užsienio valstybėje nuo teisėsaugos slapstosi asmenys, padarę nusikalstamas veikas nepatenkančias į BK 7 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamų veikų sąrašą.
Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią sėkmingam baudžiamajam persekiojimui, kai tiek užsieniečiai, tiek Lietuvos piliečiai yra įtariami kitų nusikalstamų veikų (galimai net pavojingesnių, nei numatytos BK 7 straipsnyje) padarymu (pavyzdžiui, didelės vertės turto pasisavinimu ar iššvaistymu, stambaus masto mokestiniu sukčiavimu, kitomis finansinėmis machinacijomis, kai grobiamos milijoninės valstybės lėšos ir pan.), dėl kurių didelę žalą patiria tiek valstybė, tiek jos žmonės. Ikiteisminį tyrimą reguliuojančios nuostatos, kurių taikymas praktikoje priklauso nuo tokių kriterijų kaip asmens pilietybė ar padarytos nusikalstamos veikos rūšis, yra ne tik diskriminacinio pobūdžio, bet taip pat sudaro prielaidas vilkinti ikiteisminio tyrimo procesą, užkerta kelią siekti teisingumo ir nuteisti asmenis už akių, ypač dėl nusikaltimų, darančių didžiausią žalą valstybei ar jos žmonėms, sudarant jiems visas sąlygas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs dėl baudžiamojo proceso in absentia. Bendrieji principai, taikomi priimant sprendimus, kai teisiamasis procese nedalyvauja, apibendrinti tokios bylose kaip Sejdovic prieš Italiją, Haralampiev prieš Bulgariją, Idalov prieš Rusiją, Colloza prieš Italiją ir kt.
EŽTT savo praktikoje nurodo, kad „nors kaltinamajam nedalyvaujant vykstantis procesas savaime neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsniui (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), vis dėlto tada, kai in absentia nuteistas asmuo vėliau negali prašyti, kad jį išklausęs teismas iš naujo priimtų sprendimą dėl faktinio ir teisinio kaltinimo pagrįstumo, yra atsisakymas vykdyti teisingumą, jei nenustatyta, kad jis atsisakė savo teisės dalyvauti teismo posėdyje ir gintis <...> arba kad jis siekė išvengti teisingumo“. Vadovaujantis EŽTT doktrina, nuosprendis in absentia laikomas teisėtu, jeigu byloje yra aiškus dokumentas, patvirtinantis asmens atsisakymą dalyvauti bylos nagrinėjime, arba patvirtinantis asmens ketinimą išvengti teisingumo – kad slėpdamasis asmuo pagrįstai galėjo numatyti tokio savo elgesio pasekmes (Sanader prieš Kroatiją, Colloza prieš Italiją, Jones prieš Jungtinę Karalystę). EŽTT pripažįsta, kad, kai to reikalauja bylos aplinkybės, teisės asmeniškai dalyvauti bylos nagrinėjime įgyvendinimas turi būti suderintas su viešu interesu ir, visų pirma, teisingumo interesu, išlaikant „pagrįstą balansą“. Tokiais pripažįstami atvejai, kai negalimumas teisti in absentia paralyžiuotų baudžiamojo proceso eigą – būtų netenkama įrodymų, sueitų senaties terminai, būtų užkirstas kelias įvykdyti teisingumą per se (Sanader prieš Kroatiją, Colloza prieš Italiją). EŽTT Colloza prieš Italiją byloje, pripažinęs, jog teisė dalyvauti teisme yra Konvencijos garantuojama teisė, taip pat pripažino, kad ji neabsoliuti.
Kaip minėta, teisę į teisingą bylos nagrinėjimo principą tiesiogiai įtvirtina Konvencijos 6 straipsnis, kuriame nustatyta kiekvieno asmens teisė, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nurodydamas šios nuostatos reikšmę, EŽTT savo jurisprudencijoje yra išsakęs poziciją, jog, atsižvelgiant į išskirtinę teisės į teisingą bylos nagrinėjimą svarbą demokratinei visuomenei, siauras šio straipsnio nuostatų aiškinimas neatitiktų teisės į teisingą procesą tikslų. Atkreiptinas dėmesys ir į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo. Jos preambulės 39 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai valstybės narės numato galimybę nagrinėti bylą teisme įtariamiesiems ar kaltinamiesiems nedalyvaujant, tačiau sąlygos priimti sprendimą konkrečiam įtariamajam ar kaltinamajam nedalyvaujant netenkinamos, nes, nepaisant deramų pastangų, negalima nustatyti įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vietos, pavyzdžiui, kai asmuo pabėgo ar pasislėpė nuo teismo, vis dėlto turėtų būti įmanoma priimti sprendimą įtariamajam ar kaltinamajam nedalyvaujant ir tą sprendimą vykdyti. Kiekvienos valstybės teismų praktikoje susiduriama su atvejais, kai reikia teisti asmenis šiems nedalyvaujant teismo posėdyje. Procesas in absentia – visuotinai pripažįstamas problemos, kai asmuo slepiasi nuo teisingumo, sprendimo būdas. Nors iš esmės visose valstybėse baudžiamasis procesas in absentia numatytas, jo taikymo apimtys ir sąlygos skiriasi priklausomai nuo skirtingų teisinių tradicijų valstybėse ir baudžiamojo proceso taisyklių.
Vienose valstybėse (pavyzdžiui, Vengrijoje, Čekijoje) šis institutas taikomas gana plačiai, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek nagrinėjimo teisme metu, kitose (pavyzdžiui, Austrijoje, Portugalijoje) – labiau išimtiniais atvejais. Paminėtinos ir tos šalys (pavyzdžiui, Latvija, Estija, Prancūzija, Vokietija), kurių įstatymai įtvirtina galimybę teisti asmenį už akių ir nustato tam tikrus kriterijus, kada tokia procedūra gali būti taikoma (pavyzdžiui, bausmių, gresiančių už padarytą nusikalstamą veiką, dydžiai; informacija, jog asmuo yra kitos valstybės teritorijoje ir pan.). Kaip minėta, gana plačiai procesas in absentia taikomas Vengrijoje. Pagal šios šalies įstatymus, tam tikri procesiniai veiksmai (pavyzdžiui, įtariamojo apklausa) gali būti neatliekami, kai priemonės surasti įtariamąjį buvo nesėkmingos, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis pabėgo ir pasislėpė nuo tyrimo institucijos ar prokuroro, t. y. kai įtariamojo nedalyvavimas procese yra jo paties kaltė, kai išduotas arešto orderis neduoda rezultatų arba prašymas dėl ekstradicijos atmetamas ir pan. Procesas in absentia Vengrijoje gali būti vykdomas dėl bet kokio nusikaltimo, už kurį gresia laisvės atėmimo bausmė. Čekijos, kaip ir Vengrijos, baudžiamieji įstatymai procesą in absentia leidžia tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Tai, kad asmuo nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nėra kliūtis baudžiamąją bylą nagrinėti teisme. Procesas in absentia gali būti vykdomas asmenų, kurie vengia baudžiamojo proceso būdami užsienyje ar besislapstydami, atžvilgiu. Tokio proceso leistinumas nesiejamas su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, jis gali vykti dėl bet kokio pobūdžio nusikalstamos veikos.
BPK nuostatos turi užtikrinti galimybę imtis visų įmanomų baudžiamojo persekiojimo priemonių tam, kad visų užsienyje besislapstančių asmenų padarytos nusikalstamos veikos, kurios daro didelę žalą valstybei ir jos žmonėms, būtų išaiškintos, o kalti asmenys nuteisti už akių. Tik taip bus užkirstas kelias nuo teisėsaugos užsienyje besislapstantiems asmenims išvengti teisingumo. Atsižvelgiant į tai, teikiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti galimybes teisėsaugai sėkmingai vykdyti visų asmenų, besislepiančių nuo teisėsaugos užsienyje, baudžiamąjį persekiojimą, kai jie įtariami ne tik dėl nusikaltimų, numatytų BK 7 straipsnio ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindais, bet ir dėl kitų nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos. Įstatymo projektu taip pat tikslinamos BPK nuostatos dėl įtariamojo informavimo apie liudytojo apklausos vietą ir laiką, skiriamą ekspertizę, veikos faktinių aplinkybių ar veikos kvalifikavimo keitimą – užsienyje besislapstantis asmuo apie tai informuojamas per centrines susižinojimo įstaigas užsienio valstybėje. Be to, teikiamomis BPK pataisomis siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai baudžiamasis procesas vyksta in absentia, kaltinamojo gynėjai galėtų paduoti apeliacinį ar kasacinį skundus nepaisydami kaltinamojo valios. Siūlomi BPK pakeitimai užkirs kelią baudžiamojo proceso vilkinimui, kai dėl užsienyje besislapstančių asmenų neįmanoma užbaigti ikiteisminių tyrimų ir bylų su visa medžiaga perduoti teismui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu BPK reglamentuojant proceso dalyvių teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis (BPK 181 straipsnis), pranešimo apie įtarimą įteikimo įtariamajam tvarką (BPK 187 straipsnis), įtariamojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu (BPK 188 straipsnis), pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą tvarką (BPK 218 straipsnis) ir kaltinamojo akto nuorašo įteikimą kaltinamajam (BPK 220 straipsnis), įtvirtintos skirtingos nuostatos, kiek jos yra susijusios su įtariamuoju (kaltinamuoju) Lietuvos Respublikos piliečiu ir įtariamuoju (kaltinamuoju) užsienio valstybės piliečiu. Užsienio valstybės pilietis, įtariamas (kaltinamas) padaręs nusikaltimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, kuris nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kuris Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, ikiteisminio tyrimo metu gali būti neapklaustas, o procesiniai dokumentai jam siunčiami per Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytas centrines susižinojimo įstaigas užsienio valstybėje. BPK 181 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai įtariamasis – užsienio valstybės pilietis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, duomenimis ir teisę daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus turi jo gynėjas. BPK 184 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos vietą ir laiką, kai ji atliekama BPK 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, prokuroras privalo pranešti įtariamajam ir jo gynėjui.
BPK 209 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. BPK 256 straipsnyje reglamentuojama kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarka. Pažymėtina, kad nurodytuose straipsniuose nėra atskirai reglamentuojami tie atvejai, kai atitinkamą informaciją reikia pateikti įtariamajam (kaltinamajam), kuris yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir slapstosi nuo teisingumo. BPK 312 straipsnio 5 dalyje reglamentuojamas teismo nuosprendžio apskundimas apeliacine tvarka, o BPK 367 straipsnio 2 dalyje – teismo nuosprendžio ar nutarties apskundimas kasacine tvarka. Minėtuose straipsniuose nurodyta, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį (kasacinį) skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto nuostatomis, reglamentuojant proceso dalyvių teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis (BPK 181 straipsnis), pranešimo apie įtarimą įteikimo įtariamajam tvarką (BPK 187 straipsnis), įtariamojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu (BPK 188 straipsnis), pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą tvarką (BPK 218 straipsnis) ir kaltinamojo akto nuorašo įteikimą kaltinamajam (BPK 220 straipsnis), siūloma atsisakyti ribojančio pilietybės kriterijaus. Minėtuose straipsniuose nustatytą reguliavimą, kai asmuo yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kai toks asmuo Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, siūloma vienodai taikyti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų pilietybės. Taip pat minėtų straipsnių kontekste siūloma praplėsti nusikalstamų veikų sąrašą, t. y. „supaprastinta“ ikiteisminio tyrimo procedūra galiotų ne tik dėl nusikaltimų, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, bet ir dėl nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos. Taigi siekiant užtikrinti, kad asmenys, kurie nuo teisingumo slapstosi užsienyje ir kurie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduoti ar perduoti Lietuvos Respublikai, neišvengtų baudžiamosios atsakomybės, Įstatymo projektu siūloma plėsti nusikaltimų, dėl kurių gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas už akių, sąrašą.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti BPK 184 straipsnio 4 dalį, BPK 209 straipsnio 1 dalį ir papildyti BPK 256 straipsnį nauja 4 dalimi nustatant, kad tais atvejais, kai įtariamasis (kaltinamasis) nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, norint informuoti jį dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos liudytojo apklausos vietos ir laiko, dėl ekspertizės skyrimo ar kaltinimo keitimo, reikalinga informacija siunčiama per Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytas centrines susižinojimo įstaigas užsienio valstybėse. Ši tvarka būtų taikoma dėl nusikaltimų, už kuriuos numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos. Įstatymo projektu tikslinamos BPK
tais atvejais, kai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, gynėjai gali paduoti apeliacinį ar kasacinį skundus nepaisydami nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios. Procesas in absentia turi būti efektyvus ne tik galiojančiame BPK numatytais atvejais, bet ir tuomet, kai padaromi nusikaltimai, darantys didelę žalą valstybei ir jos žmonėms.
Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai užtikrins baudžiamojo proceso efektyvumo principą, proceso veiksmai bus vienodai ir objektyviai atliekami visų asmenų, kurie yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kurie negali būti išduoti ar perduoti Lietuvos Respublikai, atžvilgiu (t. y. įtariamų (kaltinamų) dėl nusikaltimų, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos). Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai paspartins baudžiamąjį procesą, nes įtariamieji (kaltinamieji), besislapstantys nuo teisingumo užsienyje, nesant pateisinamų priežasčių, negalės vilkinti baudžiamojo proceso Lietuvoje. Siūlomi BPK pakeitimai leis vykdyti veiksmingesnį baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus, kurie daro didžiausią žalą valstybei ar asmeniui, taip pat užtikrins baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą, sudarys sąlygas konfiskuoti kaltų asmenų neteisėtai įgytą turtą, atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems, prisidės užkertant kelią nusikalstamų veikų planavimui, išardant organizuotų grupuočių tinklus ir pan. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, Įstatymo projektu siūlomi BPK pakeitimai padės užkardyti nusikalstamas veikas, darančias didelę žalą valstybei ir jos žmonėms, taip pat kaltiems asmenims, kurie nuo teisingumo slapstosi užsienyje, neleis išvengti baudžiamosios atsakomybės. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas būtų svarus indėlis siekiant įgyvendinti teisingumą, kai padaryti nusikaltimai, darantys didelę žalą valstybei ar asmeniui. Įstatymas užtikrins, kad baudžiamosios atsakomybės už minėto pobūdžio nusikaltimus neišvengs visi asmenys, kurie nuo teisėsaugos slepiasi užsienio valstybėse. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas gali turėti teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas baudžiamąja tvarka persekioti tuos asmenis, dėl kurių padarytų nusikaltimų valstybė ar jos žmonės patyrė didelės žalos. Didelė žala dažnai būna padaroma nusikaltimais finansų sistemai, grobstant valstybės lėšas stambiu mastu, vengiant mokėti mokesčius ir pan. Kadangi Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama užkirsti kelią užsienyje besislapstantiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės už minėto pobūdžio nusikalstamas veikas, tikėtina, įstatymo įgyvendinimas prisidės tiek prie skaidresnio verslo vystymo, tiek prie atsakingesnio požiūrio elgiantis su valstybės ir jos žmonių finansais. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vertinimai ir išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „didelė žala“, „įtariamasis“, „kaltinamasis“, „nusikaltimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-02-10 Nr. S-2017-1294 Lietuvos Respublikos Seimui
atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-345 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, Projekto tikslas yra numatyti, kad Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios tam tikras išimtis ikiteisminiame tyrime, būtų taikomos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims ne tik dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, kaip yra šiuo metu, bet ir dėl nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos. Šiame kontekste visų pirma pažymime, kad toks siūlomas reguliavimas iš esmės reikštų asmenų, įtariamų nusikaltimais, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, numatytos Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje, apribojimą, todėl jis turi būti aiškiai apibrėžtas ir nuoseklus. Atsižvelgdami į tai, kad sąvoka „didelė žala“ iš esmės nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės aktuose, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento Projektui pateiktoms pastaboms dėl galimų problemų, kurias sukeltų šios sąvokos neapibrėžtumas bei vertinamasis jos pobūdis. 2.
straipsniais yra siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 312 ir 367 straipsnius numatant gynėjams galimybę paduoti atitinkamai apeliacinį ir kasacinį skundus nepaisant nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla buvo nutraukta, valios. Tokia nuostatos formuluotė iš esmės suponuoja tai, kad gynėjas gali neatsižvelgti į nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla buvo nutraukta, norą neteikti apeliacinio ar kasacinio skundo, ir tokį skundą pateikti savo nuožiūra. Manytume, jog toks reguliavimas galėtų būti traktuojamas kaip prieštaraujantis pačiai atstovavimo instituto koncepcijai, kurios esmė yra teikti atstovaujamam asmeniui teisinę pagalbą bei atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams (Baudžiamojo proceso kodekso 56 straipsnio 3 dalis). Todėl, jeigu šia nuostata yra siekiama įtvirtinti teisę gynėjui, tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą net ir tada, kai nėra raštu išreikštos nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios, siūlytume atitinkamai performuluoti šią nuostatą. 3. 2016 metais buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (toliau – Direktyva), kuri įsigaliojo 2016 m. kovo 31 dieną, o į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2018 m. balandžio 1 dienos. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant valstybės narės gali numatyti, kad bylos nagrinėjimas teisme, kurio metu gali būti priimamas sprendimas, kuriuo įtariamasis ar kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu, gali būti surengtas jam nedalyvaujant.
Tai yra tada, kai: a) įtariamasis arba kaltinamasis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme ir neatvykimo pasekmes arba b) įtariamajam arba kaltinamajam, kuris buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme, atstovauja įtariamojo ar kaltinamojo įgaliotas advokatas, kurį pasirinko jis pats arba kurį paskyrė valstybė. Direktyvos 8 straipsnio
nagrinėti bylą teisme įtariamiesiems ar kaltinamiesiems nedalyvaujant, tačiau negalima patenkinti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, nes negalima nustatyti įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vietos nepaisant deramų pastangų, valstybės narės užtikrina, kad kai įtariamieji ar kaltinamieji informuojami apie sprendimą, visų pirma tada, kai jie yra sulaikomi, jie taip pat būtų informuojami apie galimybę apskųsti sprendimą ir apie teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo (paryškinta mūsų) ar kitą teisių gynimo priemonę pagal 9 straipsnį. Direktyvos 9 straipsnis numato pareigą valstybėms narėms užtikrinti, kad tuo atveju, kai įtariamieji arba kaltinamieji nedalyvavo nagrinėjant jų bylą teisme ir nebuvo patenkintos Direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, jie turėtų teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo arba į kitą teisių gynimo priemonę, kuri leistų iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Taigi informuojame, kad tiek, kiek tai yra susiję su įtariamųjų ar kaltinamųjų teise dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir jų procesinėmis garantijomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas iki 2018 m. balandžio 1 dienos turės būti pakeistas taip, kad būtų tinkamai įgyvendinti Direktyvos 7, 8 ir 9 straipsniai.
Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
DĖL
2017-02-21
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 – 8 straipsniais, keičiančiais Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256 straipsnius, praplečiamas nusikalstamų veikų, dėl kurių taikomos „supaprastintos“ ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procedūros, sąrašas – greta nusikaltimų, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio pagrindais, nustatant ir „nusikaltimus, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad „nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos“ traktuotė BPK yra naujadaras, o BK kontekste nėra nuosekli ir vienareikšmė. Visų pirma, akcentuotina, kad pagal lingvistinę konstrukciją didelė žala yra vertinamasis požymis, kurio turinys didžiąja dalimi priklauso nuo teisės taikytojo diskrecijos ir teisinio sąmoningumo. Kita vertus, pastebėtina, kad didelės žalos požymio pobūdis ir turinys gali iš esmės skirtis, priklausomai nuo konkrečios nusikalstamos veikos sudėties. Akcentuotina ir tai, kad baudžiamajame procese svarbią reikšmę turi žalos skirstymas į turtinę ir neturtinę žalą. Žalos samprata baudžiamosiose bylose atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 metų apžvalgoje: „Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms.
Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala“[¹]. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad didelė neturtinė žala BK kontekste visais atvejais yra traktuojama kaip vertinamasis požymis, o didelė turtinė žala kai kurių nusikalstamų veikų sudėčių kontekste yra formalizuota ir susieta su konkrečiu dydžiu. Kita vertus, pabrėžtina, kad didelės turtinės žalos formalizavimas BK kontekste nėra nuoseklus. Pavyzdžiui, BK 212 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad BK XXXI skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“) nurodyta turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala, o BK 224¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad BK 217, 218 straipsniuose nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Be to, pastebėtina, kad BK 278 straipsnio 2 dalyje yra vartojamas „labai didelės turtinės žalos“ požymis, kurio turinys ir skirtumai nuo „didelės turtinės žalos“ požymio yra neapibrėžti. Pagal tai konstatuotina, kad iš esmės skiriasi ne tik didelės turtinės ir neturtinės žalos turinys, bet didelė turtinė žala atskirų sudėčių kontekste taip pat gali būti traktuojama nevienodai. Pastebėtina ir tai, kad kelia abejonių ir projekte vartojami žalos adresatai: „valstybė ar asmuo“. Svarstytina, ar žalos adresatai nėra suformuluoti per siaurai. Pavyzdžiui, Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje kartu su valstybe ir asmeniu kaip atskiras subjektas įvardinama visuomenė. BK 1 straipsnio 1 dalyje taip pat pabrėžiama, kad šio kodekso „<...> paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų“. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad BK nėra vieningo didelės žalos apibrėžimo, tinkančio visoms nusikalstamų veikų sudėtims.
Priešingai – šio požymio traktuotė gali skirtis ne tik nuo konkrečios nusikalstamos veikos sudėties, bet ir nuo kilusios žalos pobūdžio (turtinė ar neturtinė žala) bei adresato, taip pat nuo konkretaus teisės taikytojo, vertinančio faktines aplinkybes ad hoc. Dėl tos priežasties, manytina, kad didelės žalos traktuotės unifikavimas visų nusikaltimų atveju pagal šiuo metu galiojantį BK reguliavimą yra nepagrįstas ir sunkiai įgyvendinamas. Darytina išvada, kad susiejus šį požymį su išimtinių „supaprastintų“ procedūrų in absentia atlikimu, jos gali tapti priklausomos vien nuo subjektyvaus prokuroro ar teisėjo vertinimo. 2. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas projektas yra susijęs su išimtinio baudžiamojo proceso in absentia sąlygų plėtimu (kartu ir galimu įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių siaurinimu), siekiant „užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui“, taip pat į tai, kad valstybės politiką baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso srityse formuoja Teisingumo ministerija (past. – su kuria teikiamas projektas derintas nebuvo), ir, vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5)
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 21 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ apžvalga.
DĖL LIETUVOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 IR 367 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-10-18 Nr. XIIIP-345(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2017 m. spalio 11 d. Nr. 102-P-38
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Respublikos Prezidentės patarėjas Tautvydas Žėkas, Generalinės prokuratūros pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-21 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – BPK) 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256 straipsnius, praplečiamas nusikalstamų veikų, dėl kurių taikomos „supaprastintos“ ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procedūros, sąrašas – greta nusikaltimų, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio pagrindais, nustatant ir „nusikaltimus, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad „nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos“ traktuotė BPK yra naujadaras, o BK kontekste nėra nuosekli ir vienareikšmė.
Visų pirma, akcentuotina, kad pagal lingvistinę konstrukciją didelė žala yra vertinamasis požymis, kurio turinys didžiąja dalimi priklauso nuo teisės taikytojo diskrecijos ir teisinio sąmoningumo. Kita vertus, pastebėtina, kad didelės žalos požymio pobūdis ir turinys gali iš esmės skirtis, priklausomai nuo konkrečios nusikalstamos veikos sudėties. Akcentuotina ir tai, kad baudžiamajame procese svarbią reikšmę turi žalos skirstymas į turtinę ir neturtinę žalą. Žalos samprata baudžiamosiose bylose atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 metų apžvalgoje: „Nusikalstama veika padaryta žala
Be to, pastebėtina, kad BK 278 straipsnio 2 dalyje yra vartojamas „labai didelės turtinės žalos“ požymis, kurio turinys ir skirtumai nuo „didelės turtinės žalos“ požymio yra neapibrėžti. Pagal tai konstatuotina, kad iš esmės skiriasi ne tik didelės turtinės ir neturtinės žalos turinys, bet didelė turtinė žala atskirų sudėčių kontekste taip pat gali būti traktuojama nevienodai. Atsižvelgti
12011 m. balandžio 7 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo,
kad baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis. Būtent šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neišsprendžia asmenų, besislapstančių nuo teisingumo užsienyje, atsakomybės klausimo, todėl būtina priimti tokias Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pataisas.
Taigi, tais atvejais, kai asmuo vengia teisingumo slėpdamasis nuo teisėsaugos užsienyje, užbaigti ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga perduoti teismui neįmanoma, nes nėra galimybių atlikti privalomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, reikalaujančius fizinio kontakto su įtariamuoju, ar užsienio valstybei, kurioje toks asmuo slepiasi, nebendradarbiaujant su Lietuvos teisėsaugos institucijomis (pagal galiojančias BPK nuostatas tik išimtiniais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kai įtariamasis asmuo slepiasi užsienyje, galima atlikti
„supaprastinta“ tvarka – kai įtariamas (kaltinamas) asmuo yra užsienio
valstybės pilietis; toks asmuo įtariamas (kaltinamas) dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio pagrindais; jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais jis negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai). Visais kitais atvejais vengiančiam atsakomybės asmeniui atlikti ikiteisminį tyrimą už akių ir nuteisti asmenį in absentia tvarka nėra galimybių. 2. Vertinamųjų požymių įtvirtinimas tiek BK, tiek Baudžiamojo proceso kodekse nėra naujiena. Tie nusikalstamų veikų požymiai, kurie nėra apibrėžti baudžiamajame įstatyme (kai kuriuos iš jų apibrėžti net nebūtų įmanoma) yra atskleidžiami per jų taikymą praktikoje, teismams pateikiant atitinkamus išaiškinimus ir t. t. Kaip nurodo išvados rengėjai, didelė neturtinė žala BK visais atvejais yra traktuojama kaip vertinamasis požymis. Tai reiškia, kad ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą, neturtinės žalos apskaičiavimas priklauso atitinkamo subjekto diskrecijai.
Tuo tarpu didelė turtinė žala kai kurių nusikalstamų veikų sudėčių kontekste susieta su konkrečiu dydžiu, nors šie dydžiai skiriasi priklausomai nuo nusikalstamų veikų rūšių. Tai, kad BK nenuosekliai nustato didelės žalos kriterijų iki šiol pareigūnams nebuvo kliūtimi patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltuosius asmenis. Pavyzdžiui, didelės žalos kriterijus minimas BK XVI skyriuje „Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“ (pvz., BK 123 str., 123¹ str.), tačiau nėra išaiškintas šio požymio turinys. Didelės turtinės žalos požymis įtvirtintas BK XXVIII skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir
turtiniams interesams“ (pvz., BK 179 str., BK 181 str., BK 188 str.), tačiau BK 190 straipsnyje yra pateiktas turto vertės, bet ne didelės turtinės žalos išaiškinimas. Didelė turtinė žala minima ir, pvz., BK 206 str., BK 209 str., tačiau priešingai nei BK 190 straipsnyje, BK 212 straipsnyje išaiškinta, kad BK XXXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“ nurodyta didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. Didelės turtinės žalos požymis minimas ir BK 217 ir BK 218 straipsniuose, tačiau BK 224¹ straipsnyje pateiktas kitoks šio požymio išaiškinimas – turtinė žala yra didelė, kai jos vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Didelės žalos kriterijus minimas ir BK
praktikoje tai nekliudo prokurorams vykdyti ikiteisminio tyrimo dėl piktnaudžiavimo ar tarnybos pareigų neatlikimo. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte nurodyta formuluotė „nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos“ vertintina tik kaip vienas papildomas vertinamasis požymis šalia jau esančių.
Tai nėra naujadaras ar naujai įvedama sąvoka, priešingai – tai nuoroda į galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas, todėl kiekvienu atveju ji būtų vertinama pagal BK nustatytus kriterijus. Tai, kad didelės žalos požymis nėra nuosekliai suprantamas BK ir kad šio požymio turinys skiriasi priklausomai nuo konkrečios nusikalstamos veikos sudėties, nėra kliūtis šį požymį sėkmingai taikyti baudžiamojo proceso metu. Pažymėtina, kad didelė turtinė žala kaip 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala apibrėžta tik 4 nusikalstamose veikose (BK 205 str., BK 206 str., BK 209 str. ir BK 211 str.), o didelė turtinė žala kaip 250 MGL dydžio sumą viršijanti žala apibrėžta vos 2 nusikalstamose veikose (BK 217 str., BK 218 str.). Visais kitais atvejais, t. y. net keliose dešimtyse BK straipsnių įtvirtinta didelės žalos ar didelės turtinės žalos sąvoka nėra apibrėžta. Taigi akivaizdu, kad baudžiamajame įstatyme didelės žalos kriterijus paprastai neapibrėžiamas, tą paliekant konkrečių subjektų diskrecijai ir teismų praktikai. Būtent pagal baudžiamajame įstatyme nubrėžtas gaires didelės žalos kriterijus bus taikomas ir baudžiamojo proceso metu. Tais atvejais, kai didelės žalos kriterijus nebus apibrėžtas baudžiamajame įstatyme, jo turinį vertins konkretus subjektas baudžiamojo proceso metu. Būtent tokia yra nusistovėjusi praktika ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Pastebėtina ir tai, kad be didelės žalos požymio, BK numato ir kitų vertinamųjų požymių, kurie taip pat nelaikytini kliūtimi baudžiamojo proceso eigai. Pavyzdžiui, „didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybės“ požymis numatytas BK 178 str., BK 180 str., BK 181 str., „stambaus masto“ požymis – BK 202 str., BK 203 str., „visuotinai pavojingo būdo“ aplinkybė – BK 187 str. ir t. t.
Būtent šių vertinamųjų požymių turinys priklauso tiek nuo konkretaus subjekto diskrecijos, tiek nuo jo teisinio sąmoningumo, tiek nuo teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų. BPK taip pat galima rasti nuostatų, kuriomis diskrecija nuspręsti ir priimti atitinkamus sprendimus paliekama konkrečiam subjektui, t. y. tam tikrų normų taikymas priklauso nuo subjektyvaus pareigūnų vertinimo. Pavyzdžiui, pagal BPK 218 straipsnį, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą pranešama tik tuomet, kai prokuroras įsitikina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Suėmimas skiriamas tada, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir pan. 3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas už akių būtų vykdomas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai įtariamasis (kaltinamasis) slepiasi užsienio valstybėje, piktybiškai vengia dalyvauti baudžiamajame procese, o užsienio valstybė, kurioje jis yra, nebendradarbiauja su Lietuvos Respublika. Kad baudžiamųjų bylų tyrimas ir nagrinėjimas įtariamajam ar kaltinamajam nedalyvaujant – išimtiniai atvejai, nurodyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 10 d. nutarime Nr. 345, t. y. išvadose dėl šio projekto. Įtariamajam ar kaltinamajam suteikiamos visos galimybės dalyvauti baudžiamajame procese ir realizuoti savo teises, ir tik jam pačiam to vengiant (kai išnaudojamos visos galimybės užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo dalyvavimą procese) valstybei suteikiami papildomi teisiniai instrumentai įvykdyti teisingumą – bent jau tais atvejais, kurie daro didžiausią žalą valstybei ar asmeniui. 4.
apibrėžimas yra materialinės, o ne procesinės teisės norma. Tai patvirtina faktą, jog baudžiamasis procesas vyksta pagal BPK nustatytas taisykles, o nusikalstamų veikų požymiai, tam tikros sąvokos ir kitos aplinkybės, svarbios konkrečiai nusikalstamai veikai, yra numatytos baudžiamajame įstatyme. Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir įvertinus klausymų metu išsakytas ekspertų nuomones, nuspręsta didelės žalos kriterijaus, kaip apsprendžiančio ikiteisminio tyrimo už akių procesą, neatsisakyti, tačiau priimtas sprendimas nevardinti konkrečių subjektų, kuriems nusikalstama veika padaryta didelės žalos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas patobulintas išbraukiant valstybę ir asmenį kaip subjektus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-21 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8 Pastebėtina ir tai, kad kelia abejonių ir projekte vartojami žalos adresatai: „valstybė ar asmuo“. Svarstytina, ar žalos adresatai nėra suformuluoti per siaurai. Pavyzdžiui, Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje kartu su valstybe ir asmeniu kaip atskiras subjektas įvardinama visuomenė. BK 1 straipsnio 1 dalyje taip pat pabrėžiama, kad šio kodekso „<...> paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų“. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad BK nėra vieningo didelės žalos apibrėžimo, tinkančio visoms nusikalstamų veikų sudėtims. Priešingai – šio požymio traktuotė gali skirtis ne tik nuo konkrečios nusikalstamos veikos sudėties, bet ir nuo kilusios žalos pobūdžio (turtinė ar neturtinė žala) bei adresato, taip pat nuo konkretaus teisės taikytojo, vertinančio faktines aplinkybes ad hoc. Dėl tos priežasties, manytina, kad didelės žalos traktuotės unifikavimas visų nusikaltimų atveju pagal šiuo metu galiojantį BK reguliavimą yra nepagrįstas ir sunkiai įgyvendinamas.
Darytina išvada, kad susiejus šį požymį su išimtinių „supaprastintų“ procedūrų in absentia atlikimu, jos gali tapti priklausomos vien nuo subjektyvaus prokuroro ar teisėjo vertinimo. Atsižvelgti Kaip minėta aukščiau, klausymų metu atsižvelgiant į ekspertų nuomones, atsisakyta vardyti subjektus, kurie patyrė didelės žalos, Įstatymo projektas patobulintas išbraukiant valstybę ir asmenį kaip subjektus, paliekant didelės žalos kriterijų. Taip pat pažymėtina, kad adresatų, kuriems nusikalstamomis veikomis padaroma žala, sąrašas baudžiamajame įstatyme nėra nuoseklus. BK neįtvirtinta nei viena nusikalstamos veikos sudėtis, kuri kalbėtų apie patirtą ar padarytą žalą, kaip atskirą subjektą, kuris tą žalą patyrė, įvardinant „visuomenę“. Pavyzdžiui, BK 123¹ straipsnyje numatyta formuluotė „padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams“, BK 228 ir 229 straipsniuose – „didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo“, BK 301,
arba fiziniam ar juridiniam asmeniui“. Kai kuriuose BK straipsniuose minimas pats žalos dėl padarytos nusikalstamos veikos faktas, nenurodant jokių subjektų – „padarydamas žalos“ (BK 196 str., BK 197 str., BK 206 str. ir kt.). Manytina, kad kaip atskirą subjektą, kuris patyrė žalos, įvardijant visuomenę, praktikoje kiltų klausimų, koks yra šios sąvokos turinys, t. y. kiek žmonių turėtų patirti žalos, kad būtų galima traktuoti, jog nukentėjo visa visuomenė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-21 2.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas projektas yra susijęs su išimtinio baudžiamojo proceso in absentia sąlygų plėtimu (kartu ir galimu įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių siaurinimu), siekiant „užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui“, taip pat į tai, kad valstybės politiką baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso srityse formuoja Teisingumo ministerija (past.
Vyriausybės išvados. Pritarti Seimo valdyba 2017-04-05 kreipėsi į Vyriausybę išvados šiam projektui, Vyriausybės nutarimas priimtas 2017-05-10 (žr. žemiau 5 lentelę). 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-02-27 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-345 (toliau
Respublikos teritorijoje esantiems asmenims ne tik dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, kaip yra šiuo metu, bet ir dėl nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos. Šiame kontekste visų pirma pažymime, kad toks siūlomas reguliavimas iš esmės reikštų asmenų, įtariamų nusikaltimais, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, numatytos Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje, apribojimą, todėl jis turi būti aiškiai apibrėžtas ir nuoseklus.
Atsižvelgdami į tai, kad sąvoka „didelė žala“ iš esmės nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės aktuose, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento Projektui pateiktoms pastaboms dėl galimų problemų, kurias sukeltų šios sąvokos neapibrėžtumas bei vertinamasis jos pobūdis. Atsižvelgti Įvertinus klausymų metu išsakytas ekspertų nuomones, nuspręsta didelės žalos kriterijaus, kaip apsprendžiančio ikiteisminio tyrimo už akių procesą, neatsisakyti, tačiau priimtas sprendimas nevardinti konkrečių subjektų, kuriems nusikalstama veika padaryta didelės žalos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas patobulintas išbraukiant valstybę ir asmenį kaip subjektus. Plačiau žiūrėti argumentus į Seimo Teisės departamento 1 pastabą. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 312 ir 367 straipsnius numatant gynėjams galimybę paduoti atitinkamai apeliacinį ir kasacinį skundus nepaisant nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla buvo nutraukta, valios. Tokia nuostatos formuluotė iš esmės suponuoja tai, kad gynėjas gali neatsižvelgti į nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla buvo nutraukta, norą neteikti apeliacinio ar kasacinio skundo, ir tokį skundą pateikti savo nuožiūra. Manytume, jog toks reguliavimas galėtų būti traktuojamas kaip prieštaraujantis pačiai atstovavimo instituto koncepcijai, kurios esmė yra teikti atstovaujamam asmeniui teisinę pagalbą bei atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams (Baudžiamojo proceso kodekso 56 straipsnio 3 dalis).
Todėl, jeigu šia nuostata yra siekiama įtvirtinti teisę gynėjui, tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą net ir tada, kai nėra raštu išreikštos nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios, siūlytume atitinkamai performuluoti šią nuostatą. Pritarti Įstatymo projekto 9 ir 10 straipsnių nuostatos atitinkamai performuluotos, nurodant, jog tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą, jeigu nėra raštu išreikštos nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-02-27 3, 4, 5,8
Tarybos direktyva (ES) Nr. 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (toliau – Direktyva), kuri įsigaliojo 2016 m. kovo 31 dieną, o į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2018 m. balandžio 1 dienos. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant valstybės narės gali numatyti, kad bylos nagrinėjimas teisme, kurio metu gali būti priimamas sprendimas, kuriuo įtariamasis ar kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu, gali būti surengtas jam nedalyvaujant.
Tai yra tada, kai: a) įtariamasis arba kaltinamasis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme ir neatvykimo pasekmes arba b) įtariamajam arba kaltinamajam, kuris buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme, atstovauja įtariamojo ar kaltinamojo įgaliotas advokatas, kurį pasirinko jis pats arba kurį paskyrė valstybė. Direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai valstybės narės numato galimybę nagrinėti bylą teisme įtariamiesiems ar kaltinamiesiems nedalyvaujant, tačiau negalima patenkinti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, nes negalima nustatyti įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vietos nepaisant deramų pastangų, valstybės narės užtikrina, kad kai įtariamieji ar kaltinamieji informuojami apie sprendimą, visų pirma tada, kai jie yra sulaikomi, jie taip pat būtų informuojami apie galimybę apskųsti sprendimą ir apie teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo (paryškinta mūsų) ar kitą teisių gynimo priemonę pagal 9 straipsnį. Direktyvos 9 straipsnis numato pareigą valstybėms narėms užtikrinti, kad tuo atveju, kai įtariamieji arba kaltinamieji nedalyvavo nagrinėjant jų bylą teisme ir nebuvo patenkintos Direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, jie turėtų teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo arba į kitą teisių gynimo priemonę, kuri leistų iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Taigi informuojame, kad tiek, kiek tai yra susiję su įtariamųjų ar kaltinamųjų teise dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir jų procesinėmis garantijomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas iki
būtų tinkamai įgyvendinti Direktyvos 7, 8 ir 9 straipsniai.
Atsižvelgti Šia pastaba tik atkreiptas dėmesys, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo įtvirtintas nuostatas, be kita ko susijusias ir su procesu už akių, Lietuva turi perkelti į savo nacionalinę teisę iki 2018 m. balandžio 1 d. Vis dėlto pastebėtina, kad Įstatymo projektu iš esmės tikslinamos tik nuostatos, susijusios su ikiteisminiu tyrimu už akių (ne su teisminiu nagrinėjimu), todėl tiek Įstatymo projektu siūlomos, tiek Direktyvoje įtvirtintos nuostatos nėra tarpusavyje susijusios. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aukščiausiasis Teismas 2017-04-27 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-345 (toliau – ir Projektas) teikiame šias pastabas:
nedalyvaujant atvejus, be kita ko, ir tada, kai padarytas nusikaltimas, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos. Tokia nusikaltimų formuluotė yra neapibrėžta ir vertinamojo pobūdžio, kas sudaro galimybes šiuos nusikaltimus traktuoti itin plačiai.
Pavyzdžiui, didele žala galės būti laikoma ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala; didelė žala nebūtinai reikš nusikalstamos veikos sudėties požymį – pavojingas pasekmes, todėl bene kiekvienos nusikalstamos veikos padarymas galės būti laikomas atitinkamos žalos kilimo priežastimi. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso principus, turėtų būti laikomas tik išimtine galimybe, o ne tapti taisykle. Atsižvelgti Įvertinus klausymų metu išsakytas ekspertų nuomones, nuspręsta didelės žalos kriterijaus, kaip apsprendžiančio ikiteisminio tyrimo už akių procesą, neatsisakyti, tačiau priimtas sprendimas nevardinti konkrečių subjektų, kuriems nusikalstama veika padaryta didelės žalos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas patobulintas išbraukiant valstybę ir asmenį kaip subjektus. Plačiau žiūrėti argumentus į Seimo Teisės departamento 1 pastabą. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-27 9, 10 Abejonių kelia ir Projektu siūlomi BPK 312 straipsnio 5 dalies, 367 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kad gynėjas gali paduoti atitinkamai apeliacinį ar kasacinį skundą nepaisydamas kaltinamojo valios, jei byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant. Tokia nuostata reikštų ir tai, kad gynėjo paduotas apeliacinis ar kasacinis skundas gali prieštarauti kaltinamojo valiai, kas yra nesuderinama su gynybos instituto paskirtimi ir kaltinamojo teisių į gynybą užtikrinimu baudžiamajame procese. Pritarti Įstatymo projekto 9 ir 10 straipsnių nuostatos atitinkamai performuluotos, nurodant, jog tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą, jeigu nėra raštu išreikštos nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios. 3.
apeliacinis teismas 2017-04-28 Atsakydami į Jūsų 2017 m. balandžio 7 d. rašte išdėstytą prašymą pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, informuojame, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius <...>
prokuratūra 2017-05-03 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-345, informuojame, kad jame išdėstytiems numatomiems teisinio reguliavimo pakeitimams pritariame, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
advokatūra 2017-04-03 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8 Lietuvos advokatūra, atsižvelgdama į tai, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau - Komitetas) rengiasi svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-345 (toliau - Projektas), teikia Komitetui žemiau nurodytas pastabas. Lietuvos advokatūra visiškai pritaria ir palaiko Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, susijusias su Projekte naudojamu naujadaru „nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos“. Galimas šios sąvokos atsiradimas BPK kelia didelį Lietuvos advokatūros susirūpinimą, kadangi BPK numatomos įtvirtinti išimties iš ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarkos taikymas tokiu atveju priklausytų vien nuo subjektyvaus prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo vertinimo, lemtų galimą nevienodą teismų praktiką ir teisinį neapibrėžtumą, ypatingai vengtiną baudžiamajame procese.
Atsižvelgti Įvertinus klausymų metu išsakytas ekspertų nuomones, nuspręsta didelės žalos kriterijaus, kaip apsprendžiančio ikiteisminio tyrimo už akių procesą, neatsisakyti, tačiau priimtas sprendimas nevardinti konkrečių subjektų, kuriems nusikalstama veika padaryta didelės žalos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas patobulintas išbraukiant valstybę ir asmenį kaip subjektus. Plačiau žiūrėti argumentus į Seimo Teisės departamento 1 pastabą. 6. Lietuvos advokatūra 2017-04-03 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8 Be to, kas nurodyta aukščiau, vertinant Projekto nuostatas, kyla abejonių dėl pasirinkto nusikalstamų veikų, kurių atveju yra galimas ikiteisminis tyrimas in absentia, rato. Projekte ir jo aiškinamajame rašte pasigendama argumentų, kodėl siūlomu atveju apsiribojama veikomis, už kurias numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 7 straipsnio pagrindais. Manytina, kad siekiant Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, būtų racionaliau veikų, kurių atveju yra galimas ikiteisminis tyrimas in absentia, ratą apibrėžti labai sunkiais nusikaltimais. Nepritarti Pažymėtina, kad teikiamu Įstatymo projektu nėra apsiribojama veikomis, už kurias numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais. Būtent tokios nuostatos galioja dabar, jų nesiekiama niekaip keisti.
Siūlymui leisti ikiteisminį tyrimą už akių atlikti tik labai sunkių nusikaltimų atžvilgiu nepritartina, nes toks požiūris yra per siauras, tai užkirstų kelią įvykdyti teisingumą už sunkius nusikaltimus, kuriais neabejotinai daroma didžiulė žala tiek valstybei, tiek asmeniui. Be to, neatmestina galimybė, kad pagal pavojingumą teoriškai ir ne tokie pavojingi nusikaltimai (apysunkiai ar nesunkūs) tam tikrais atvejais gali padaryti milžiniškos žalos (pvz., mokesčių vengimas nepriklausomai nuo išvengtų mokesčių sumos šiandien traktuojamas tik kaip nesunkus nusikaltimas). Įvertinus klausymų metu išsakytas ekspertų nuomones, nuspręsta didelės žalos kriterijaus, kaip apsprendžiančio ikiteisminio tyrimo už akių procesą, neatsisakyti, tačiau priimtas sprendimas nevardinti konkrečių subjektų, kuriems nusikalstama veika padaryta didelės žalos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas patobulintas išbraukiant valstybę ir asmenį kaip subjektus. Plačiau žiūrėti argumentus į Seimo Teisės departamento 1 pastabą. 7. Lietuvos advokatūra 2017-04-03 3,8 Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Projekte nurodant ikiteisminio tyrimo atlikimo in absentia prielaidas nėra įtvirtinta pareiga įteikti asmeniui nutartį pripažinti jį įtariamuoju. Tokiu būdu yra apribojama asmens teisė į gynybą, pvz., sukuriamos sąlygos kilti situacijoms, kai asmeniui nežinant, jis yra nuteisiamas už akių vien todėl, kad neturėjo galimybių pateikti savo nekaltumą pagrindžiančius įrodymus. Šiuo atveju siūlytina papildyti Projekto 3 straipsniu keičiamą BPK 187 str. 1 dalį nuostata, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis siunčiama ne tik Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje, bet ir turi būti įteikiama asmeniui, kuris šia nutartimi pripažįstamas įtariamuoju. Analogiškai siūlytina papildyti ir Projekto 8 straipsniu keičiamą BPK 256 str.
ne tik Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje, bet ir turi būti įteikiamas kaltinamajam. Pabrėžtina, kad bet kokios išimtys iš pareigos įteikti asmeniui aukščiau nurodytus dokumentus turėtų būti išsamiai pagrįstos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir išaiškinimais. Taip pat, siekiant suteikti asmeniui, nuteistam už akių, galimybę pateikti savo nekaltumą pagrindžiančius įrodymus, siūlytina papildyti BPK atskiru skyriumi, numatančiu naują bylų atnaujinimo pagrindą tuo atveju, jeigu toks asmuo norėtų atnaujinti bylos nagrinėjimą. Manytina, kad tokiais atvejais asmeniui turėtų būti suteikta laike neapribota teisė teikti prašymą atnaujinti bylą. Nepritarti BPK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis pripažinti įtariamuoju užsienio valstybės pilietį dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, siunčiamas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Taigi pagal galiojančią redakciją, šiais atvejais nėra numatyta pareigos nutartį pripažinti įtariamuoju asmeniui įteikti fiziškai. Kai asmuo nuo teisingumo slepiasi užsienio valstybėje, tai padaryti net neįmanoma. Būtent dėl šios priežasties numatyta nutarimo pripažinti įtariamuoju procedūra per centrines susižinojimo įstaigas užsienio valstybėje. Būtent šios įstaigos ir užtikrins nutarimo pripažinti įtariamuoju įteikimą. Tokia procedūra galioja ir dabar, teikiamu Įstatymo projektu ji nėra keičiama. Teikiama pastaba iš dalies kvestionuojamas galiojantis teisinis reguliavimas, o ne Įstatymo projektu siūlomos nuostatos.
Pildyti BPK atskiru skyriumi, numatančiu naują bylų atnaujinimo pagrindą tuo atveju, jei asmuo, nuteistas už akių, norėtų atnaujinti bylos nagrinėjimą, nėra tikslinga, nes galiojančio BPK
nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Be to, BPK 433 straipsnis nurodo, kad jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas atidedamas. Bylos atnaujinimo institutas nėra susijęs su ikiteisminio tyrimo stadija, o teikiamu Įstatymo projektu keičiamos tik su ikiteisminio tyrimo stadija susijusios nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo įtvirtintas nuostatas, kurias Lietuva į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2018 m. balandžio 1 d., galimybė paduoti apeliacinį skundą praleidus terminą ir pareiga pakartotinai atlikti tuos pirmosios instancijos teisme atliktus įrodymų tyrimo veiksmus, kurių metu nagrinėtais įrodymais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, jei nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tų įrodymų vertinimu, yra pakankama asmens teisių gynimo priemonė, todėl minėta Direktyva tokiais atvejais nereikalauja valstybių narių papildomai numatyti ir proceso atnaujinimo instituto. 8. Lietuvos advokatūra 2017-04-03 Lietuvos advokatūra atkreipia dėmesį ir į Projektu siekiamo įtvirtinti instituto neaiškų santykį su baudžiamosios atsakomybės senaties termino institutu.
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas pastabas manytina, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų įgyvendinimui reikalingi kompleksiniai su baudžiamąjį procesą ir baudžiamąją atsakomybę numatančių teisės normų sistema suderinti, o ne fragmentiški teisės aktų pakeitimai. Pritarti iš dalies Kodifikuoti teisės aktai turėtų būti kompleksiškai keičiami, tai turėtų būti taisyklė, tačiau gyvenimo realijos kartais verčia reguliuoti tam tikrus santykių sritį greičiau, kad būtų efektyviau pritaikytos praktikoje. Pastebėtina, kad teikiamu projektu tik išplečiamas subjektų ir nusikalstamų veikų ratas, kurių atžvilgiu gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas už akių. Taigi siūlomos nuostatos nedaro įtakos šiuo metu galiojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl senaties. BK
pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. 9. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017-04-27 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIIP-345. Projekto aiškinamajame rašte kaip vienas iš tikslų įvardytas siekis eliminuoti teisiniu reglamentavimu sudaromas prielaidas vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, taip pat prielaidas baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis. Iš esmės pritariame projekto tikslui nustatyti baudžiamojo proceso in absentia (už akių) sąlygas ir išplėsti tokio proceso taikymo galimybes, tačiau nepritariame siūlomiems reglamentavimo pakeitimams.
Pažymime, kad siūlomais Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) straipsnių pakeitimais tik numatomos papildomos formalios procedūros, kuriomis iš esmės nesprendžiama besislapstančių nuo teisingumo ar vengiančių dalyvauti baudžiamajame procese asmenų baudžiamumo problema. Atkreipiame dėmesį, kad keitimosi informacija su užsienio valstybėmis tvarką, taip pat proceso veiksmų su užsienyje esančiais proceso dalyviais atlikimo tvarką išsamiai reglamentuoja BPK, jo įgyvendinamieji teisės aktai bei tarptautiniai teisės aktai, kurių nuostatos yra pakankamos baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Kita vertus, baudžiamojo proceso normos leidžia atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus nuotoliniu būdu, naudojantis garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis, todėl dažniausiai praktikoje problema kyla ne tik tuomet, kai įtariamasis yra užsienio valstybėje, o tada, kai asmuo slapstosi ir jo buvimo vieta yra nežinoma arba jis piktybiškai vengia dalyvauti procese. Iš esmės, siūlomais pakeitimais tik nustatomos formalios, papildomų sąnaudų reikalaujančios, nepagrįstos procedūros, kurios visiškai neturės teigiamos įtakos proceso trukmei, perspektyvai ir bausmės neišvengiamumui, ypač tais atvejais, kai asmuo slapstosi.
Siūlomi BPK 181, 184, 209, 218, 220 straipsnių pakeitimai yra pertekliniai, nes juose nurodytus veiksmus galima atlikti ir pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, nėra aiškaus pagrindimo dėl nusikalstamų veikų spektro išplėtimo (praktikoje daugiausia problemų kyla ne dėl asmenų, kurie įtariami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, o kurie įtariami dėl nesunkių, apysunkių nusikalstamų veikų, dėl kurių atsisakoma išduoti Europos arešto orderį) <...> < . ..> be to, numatytas centrinių susižinojimo institucijų informavimas visiškai neapibrėžtais tikslais (ar supažindinimo, ar įteikimo, ar tiesiog institucijų informavimo tikslais). Taip pat siūlomame BPK 187 straipsnyje asmens pripažinimo įtariamuoju už akių teisėjo nutartimi procedūra yra apsunkinta, palyginti su šiuo metu galiojančia redakcija. Todėl siūlome BPK aiškiai nustatyti proceso in absentia taikymo galimybes, ribas ir sąlygas. Pagrindinės baudžiamojo proceso in absentia taikymo ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso metu sąlygos, kurios atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas, manome, turėtų būti šios:
pagrįstų duomenų, patvirtinančių asmens siekį išvengti teisingumo slapstantis, arba dokumentas, patvirtinantis užsienyje esančio asmens atsisakymą dalyvauti baudžiamajame procese. 4. Byloje surinkti faktiniai duomenys, pagrindžiantys asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pritarti iš dalies Visi teikę pastabas ir klausymuose dalyvavę subjektai pritaria tikslui ir supranta, kad in absentia (už akių) procesas yra reikalingas ir bus tik išimtinis, retais atvejais. Įstatymo projektu plečiamas nusikalstamų veikų, dėl kurių bus galima vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių ir perduoti bylą nagrinėti teismui, ratas, tokiu būdu užkertant kelią besislapstantiems nuo baudžiamojo persekiojimo asmenims išvengti teisingumo. Įstatymo projektu ši tvarka nėra keičiama. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato labai ribotas galimybes vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių, todėl įstatymo projektu siekiama šią problemą spręsti. Įstatymo projektu būtent ir siekiama spręsti asmenų vengimo dalyvauti procese problemą. Tokiais atvejais, kai asmuo slapstosi užsienio valstybėje ir taip parodo savo valią nedalyvauti ikiteisminiame tyrime, nuotoliniu būdu, naudojantis garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis, atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų nėra jokių galimybių. Įstatymo projektu siūlomos informavimo priemonės (siųsti informaciją per centrines susižinojimo įstaigas) skirtos tam, kad būtų įvykdyta pareiga informuoti tokį asmenį apie vykstantį procesą. Siūlomais BPK 181, 218, 220 straipsnių pakeitimais išplečiamas nusikalstamų veikų, dėl kurių bus galima vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių, ratas taip pat numatoma, kad ikiteisminį tyrimą už akių bus galima atlikti ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos piliečių, esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, atžvilgiu.
BPK 184 ir 209 straipsnių pakeitimai reikalingi tam, kad būtų galima atlikti liudytojų apklausas ir ekspertizes, kadangi pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra numatyta pareiga prokurorui pranešti įtariamajam apie šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tais atvejais, kai asmuo yra užsienyje ir siekia išvengti baudžiamojo persekiojimo, tokio asmens informavimas yra komplikuotas, todėl įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad tokiais atvejais, tokie asmenys apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus būtų informuojami per centrines susižinojimo įstaigas užsienio valstybėse. Informavimo per centrines susižinojimo įstaigas užsienio valstybėje būdas yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančiame BPK (pvz., 187, 218, 220 straipsniuose). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju bus aišku, ar norima įteikti dokumentus ar tiesiog informuoti apie tam tikrą faktą – tai priklausys nuo konkretaus atliekamo proceso veiksmo. BPK 187 straipsnio pakeitimu nekeičiama pripažinimo įtariamuoju už akių tvarka. Tai, kas buvo numatyta minimo straipsnio 3 dalyje, perkeliama į 1 d. (tik techninis pakeitimas, nekeičiantis esmės). Pažymėtina, kad EŽTT praktika ir minimi standartai yra orientuoti daugiau į teisminio nagrinėjimo stadiją, kai projekte yra pateikti siūlymai dėl proceso in absentia ikiteisminio tyrimo stadijoje. Proceso in absentia teisminio nagrinėjimo stadijoje pagrindai, suformuluoti BPK 246 straipsnyje, nėra siūlomi keisti, (t. y. nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą). 1. Tai Įstatymo projektu nėra keičiama ar eliminuojama.
Teisminio nagrinėjimo in absentia procesas Įstatymo projektu visai nėra koreguojamas. Tie patys reikalavimai, kurie galiojo iki šiol (tiek ir suformuluoti EŽTT) lieka galioti. Siūloma praplėsti tik ikiteisminio tyrimo už akių atlikimo galimybę (subjektų ir nusikalstamų veikų atžvilgiu). 2. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ikiteisminis tyrimas už akių galimas esant tam tikroms išimtinėms situacijoms, t. y. kai įtariamas (kaltinamas) asmuo yra užsienio valstybės pilietis; toks asmuo įtariamas (kaltinamas) dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė LR tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio (pavyzdžiui, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas, teroristiniai nusikaltimai, nusikaltimai aplinkai ir kt.) pagrindais, jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais jis negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai. Įstatymo projektu siūloma išplėsti šios išimties taikymą dviem aspektais. Vienas jų – nusikalstama veika. Be tų, kurios numatytos tarptautinių sutarčių pagrindais ar BK 7 straipsnyje, siūloma numatyti, kad ikiteisminių tyrimą už akių būtų galima vykdyti ir dėl nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos. Manytina, kad valstybė turi turėti teisinius instrumentus tokiais atvejais kovoti su tokias veikas padariusiais asmenimis, besislapstančiais nuo baudžiamojo persekiojimo. Visgi procesas in absentia yra vertinamas kaip išimtinis, kadangi asmeniui nedalyvaujant baudžiamajame procese, šio galimybės realizuoti savo teisę gintis negali būti prilyginamos tiems atvejams, kada asmuo procese dalyvauja, todėl teisiniu reglamentavimu turi būti užtikrinta, kad visų pirma bus siekiama, kad asmuo dalyvautų procese, ir tik tam tikrais nustatytais išskirtiniais atvejais būtų galima vykdyti procesą in absentia.
Todėl įstatymo projekte yra numatytas papildomas kriterijus, pagal kurį būtų vertinama, ar galimas procesas in absentia – nusikaltimu padaryta didelė žala valstybei ar asmeniui. 3. Sutiktina, kad procesas in absentia tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo stadijose galimas tik tų asmenų, kurie yra užsienyje ir vengia baudžiamojo persekiojimo, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiose BPK nuostatose, reglamentuojančiose procesą in absentia ikiteisminio tyrimo stadijoje nustatyta, kad jis galimas tik asmens, kuris yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduoti ar perduoti Lietuvos Respublikai, atžvilgiu (pvz., BPK 187, 188 str.). BPK 246 str. 1 d. numatyta, kad nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Sisteminė BPK nuostatų analizė leidžia teigti, kad ir pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn jam nedalyvaujant galima tik nustačius, kad asmuo vengia baudžiamojo persekiojimo. 4. Ši sąlyga būtina tiriant bet kurią nusikalstamą veiką ir Įstatymo projektu nėra siekiama to pakeisti. 10. Lietuvos teisės institutas 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIII-345 (toliau vadinama – Projektas), teikiame šias pastabas bei pasiūlymus.
Projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – sudaryti galimybes teisėsaugai sėkmingai vykdyti visų asmenų, besislepiančių nuo teisėsaugos užsienyje, baudžiamąjį persekiojimą, kai jie įtariami ne tik dėl nusikaltimų, numatytų BK 7 straipsnio ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindais, bet ir dėl kitų nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos. Suprasdami, jog baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis, Projekto tikslui iš esmės pritariame. Tačiau, keičiamuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256 straipsniuose, siūloma naudoti formuluotę <... arba dėl nusikaltimo, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos>. Atsižvelgdami į tai, kad teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ribojimas turi atitikti Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatas, pritariame Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabai dėl siūlomo reguliavimo atitikimo aiškaus apibrėžtumo bei nuoseklumo reikalavimams. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento Projektui pateiktoms pastaboms dėl minėtos formuluotės nenuoseklumo bei daugiareikšmiškumo. Siekiant išvengti kylančių problemų, dėl sąvokos „didelė žala“, naudojamos Lietuvos Respublikos teisės aktuose, neapibrėžtumo bei jos vertinamojo pobūdžio, siūlome formuluotę <...arba dėl nusikaltimo, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos> keisti išvardinant konkrečias nusikalstamas veikas bei nurodant konkrečius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.
Atsižvelgti Siūlymui formuluotę „arba dėl nusikaltimo, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos“ pakeisti išvardinant konkrečias nusikalstamas veikas bei nurodant konkrečius BK straipsnius nepritartina, nes toks požiūris yra per siauras ir kazuistiškas. Praktikoje iškilus poreikiui ikiteisminį tyrimą už akių atlikti kitų nusikalstamų veikų, kurios nebūtų numatytos sąraše, atžvilgiu, vėl iškiltų poreikis keisti įstatymą (plečiant nusikalstamų veikų sąrašą). Įvertinus klausymų metu išsakytas ekspertų nuomones, nuspręsta didelės žalos kriterijaus, kaip apsprendžiančio ikiteisminio tyrimo už akių procesą, neatsisakyti, tačiau priimtas sprendimas nevardyti konkrečių subjektų, kuriems nusikalstama veika padaryta didelės žalos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas patobulintas išbraukiant valstybę ir asmenį kaip subjektus. Plačiau žiūrėti argumentus Seimo Teisės departamento 1 pastabai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2017-05-10 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,8 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 29 d. sprendimo Nr.
SV-S-178 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-345 (toliau – įstatymo projektas), tačiau siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
terminas „nusikaltimas, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos“, kuris nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas), nei įstatymo projekte neapibrėžtas. Pažymėtina, kad terminas „didelė žala“ vartojamas daugelyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) specialiosios dalies straipsnių, tačiau jo turinys ir reikšmė įvairiuose straipsniuose skiriasi. Didelė žala gali būti būtinasis nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymis (pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 106, 123, 123¹, 188, 205, 209, 211 straipsniai) arba nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis (pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 179, 181, 196, 197 straipsniai). Didelė žala gali būti siejama su konkrečiu turtinės žalos dydžiu (pavyzdžiui, 150 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dėl Baudžiamojo kodekso 205, 206, 209, 211 straipsniuose nurodytų nusikaltimų, 250 MGL dėl Baudžiamojo kodekso 217, 218 straipsniuose nurodytų nusikaltimų ir panašiai) arba palikta apibrėžti teismų praktikai (pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 106, 123, 123¹, 188 straipsniai). Didelė žala gali būti konkrečiai siejama tik su turtine žala arba apimti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Be to, didelė žala gali nepatekti į nusikaltimo sudėtį, tačiau į ją teismas atsižvelgia skirdamas bausmę.
Dėl kai kurių nusikalstamų veikų padarytos žalos dydis gali būti apskritai nežinomas ar neskaičiuojamas, nes civilinis ieškinys pareiškiamas ne visada, o žalos padarymas (ar nepadarymas) nepatenka į nusikaltimo sudėtį, todėl baudžiamojoje byloje nenustatinėjamas (pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 225, 226, 227 straipsniai). Taigi lieka neaišku, kokius nusikaltimus (jų formas) apimtų pateiktas įstatymo projektas, o jų neapibrėžus priimtas įstatymas būtų taikomas jį taikančio subjekto (teismo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno) nuožiūra. Be to, tais atvejais, kai didelė žala yra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis (pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 106, 123, 123¹, 188, 205, 209, 211 straipsniai), visi šie nusikaltimai automatiškai bus laikomi nusikaltimais, kuriais padaryta didelė žala valstybei arba asmeniui. Pritarti Projektas patobulintas ir teikiamas jo 2 variantas. Plačiau žiūrėti argumentus dėl pastabos į Seimo Teisės departamento 1 pastabą. Įvertinus klausymų metu išsakytas ekspertų nuomones, nuspręsta didelės žalos kriterijaus, kaip apsprendžiančio ikiteisminio tyrimo už akių procesą, neatsisakyti (pastebėtina, kad universalaus žalos apibrėžimo neįmanoma nustatyti, kaip pvz., ir viešojo intereso apibrėžimo), tačiau priimtas sprendimas nevardinti konkrečių subjektų, kuriems nusikalstama veika padaryta didelės žalos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas patobulintas, Įstatymo projekto 1-8 straipsniuose išbraukiant valstybę ir asmenį, kaip subjektus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
312 straipsnio 5 dalimi ir 367 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai ginamojo valiai.
Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nesant ginamojo raštu išreikštos valios, gynėjas neturi teisės paduoti apeliacinio ar kasacinio skundo. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad gynėjai gali nepaisyti minėtų subjektų valios ir paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant. Siūlomos formuluotės įtvirtinimas Baudžiamojo proceso kodekse sudarytų galimybes gynėjui paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą ne tik tada, kai ginamasis nepareiškė jokios valios, tačiau ir nepaisyti ginamojo valios, kai valia buvo pareikšta, o tai, kaip rodo gynėjo statusą reglamentuojančių Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų sisteminė analizė, nesuderinama su gynėjo procesine paskirtimi ir funkcijomis. Atsižvelgiant į tai ir į įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytus įstatymo projekto tikslus, įstatymo projekto nuostatas dėl Baudžiamojo proceso kodekso 312 ir 367 straipsnių pakeitimo reikėtų formuluoti kitaip – nustatyti, kad tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, gynėjas gali paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą, jeigu nėra išreikštos ginamojo valios. Pritarti Įstatymo projekto 9 ir 10 straipsnių nuostatos atitinkamai performuluotos, nurodant, jog tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą, jeigu nėra raštu išreikštos nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-05-10 N 3.
Įstatymo projektu siekiama išplėsti sąrašą atvejų, kai teisėsauga galėtų vykdyti asmenų, kurie slepiasi nuo teisėsaugos užsienyje, baudžiamąjį persekiojimą šiems nedalyvaujant ikiteisminiame tyrime. Tačiau vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 6 punktu bylą nagrinėjant Baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka kaltinamajam nedalyvaujant, gynėjo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, kai įtariamasis yra užsienio valstybėje ir ikiteisminiame tyrime nedalyvauja, taip pat neturi jo interesams atstovaujančio gynėjo, būtų apribotos įtariamojo galimybės pasinaudoti Baudžiamojo proceso kodekse nustatytomis teisėmis, turinčiomis užtikrinti įtariamojo teisės į gynybą realizavimą (teikti prašymus, reikšti nušalinimus, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, sprendimus ir kita), ir užtikrinti atstovavimą įtariamojo interesams ikiteisminio tyrimo metu tais atvejais siekiant, kai ikiteisminis tyrimas atliekamas įtariamajam nedalyvaujant, reikėtų nustatyti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, ir atitinkamai papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalį. Pakeitimui, nustatančiam daugiau atvejų, kai gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese būtinas, įgyvendinti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai užtikrinti neprireiktų, nes bylų tyrimas ir nagrinėjimas įtariamajam ar kaltinamajam nedalyvaujant – išimtiniai atvejai. Tokių bylų, tikėtina, nebus daug, pastaraisiais metais sumažėjo ir bylų, kai gynėjo dalyvavimas būtinas (2016 metais – 22 777, 2015 metais – 25 297 atvejai), todėl siūlomi pakeitimai galėtų būti įgyvendinami iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai skiriamų asignavimų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos funkcijai atlikti. Nepritarti Autorių siūlomu projektu BPK 51 straipsnis nekeičiamas.
Klausymu metu išsiaiškinta, jog tais atvejais, kai asmuo slepiasi nuo teisingumo užsienio valstybėje, gynėjas visuomet dalyvauja, nes priešingu atveju procesas už akių tiesiog nebūtų įmanomas. BPK 51 straipsnio nuostata, užtikrinanti būtiną gynėjo dalyvavimą BPK XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant praktikoje yra taikoma sistemiškai, todėl užtikrina gynėjo dalyvavimą ir tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas vyksta už akių. Be to, BPK 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-345(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –8, prieš –nėra, susilaikė –nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-345(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė