Projekto lyginamasis variantas
skirsniO pavadinimO pakeitimo
2019 m. d. Nr. Vilnius
dalimi: „50¹. Šilumos ūkio valdymo perdavimas – viso šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teisės perdavimas asmeniui koncesijos sutartimi.“
2Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 55 dalį:
dalies valdymo teisės perdavimas asmeniui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu. 3. Papildyti 2 straipsnį 57 dalimi:
„57. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme.“
skirsnio pakeitimas Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
PERDAVIMAS“. 3 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Sutarčių rengimas Koncesijos suteikimas, koncesijos sutarties sudarymas
rengiamų sutarčių dėl šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo viešą svarstymą koncesiją dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo suteikia ir koncesijos dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartį sudaro, vadovaudamasi Koncesijų įstatymu. 2.
Savivaldybės institucija, planuodama koncesijas ir rengdama koncesijos dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo dokumentus, atsižvelgia į energetikos ministro išvadas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatytas strategines kryptis, tikslus, uždavinius ir įgyvendinimo priemones.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Reikalavimai valdymą perėmusiam subjektui asmeniui, savivaldybės institucijai ir
perėmęs subjektas asmuo pirkimus vykdo pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją privalo prižiūrėti ir kontroliuoti šilumos ūkio valdymą perėmusių subjektų asmenų kainodarą. 3. Pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, turto, kurio valdymas buvo perduotas, vertė negali būti mažesnė negu valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu. 43. Pasibaigus šilumos ūkio valdymo perdavimo laikotarpiui, šilumos ūkio valdymą perėmusiam subjektui asmeniui draudžiama kartu su grąžinamu turto valdymu perduoti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ar kitas šio subjekto asmens neįvykdytas prievoles, susijusias su grąžinamu turto valdymu. 5. Valdymo perdavimo sutartyje nurodomas valdymą perėmusio subjekto investicijų į turtą, kurio valdymas buvo perduotas, dydis per valdymo laikotarpį.
Jis yra apskaičiuojamas kaip šio turto vertės padidėjimas per valdymo laikotarpį, pridedant sutartimi perduotus su šiuo turtu susijusius finansinius įsipareigojimus, kuriuos pagal šią sutartį turėjo apmokėti valdymą perėmęs subjektas, ir neatsižvelgiant į turto vertės padidėjimą dėl jo indeksavimo valdymo perdavimo laikotarpiu. 64. Reorganizuojant savivaldybių institucijų valdomus šilumos tiekėjus ar privatizuojant dalį savivaldybių institucijų valdomų šilumos tiekėjų akcijų, savivaldybės savivaldybių institucijos užtikrina, kad jų valdomoms įmonėms nuosavybės teise priklausytų šilumos perdavimo tinklai, kuriais realizuojama ne mažiau kaip 10 GWh per metus šilumos ir ne mažiau kaip 30 procentų šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingų šilumos gamybos pajėgumų kiekviename tinkle, įskaitant reikalingą šiluminės galios rezervą, ir išlaiko nuosavybės teisę į savivaldybių institucijų valdomų šilumos tiekėjų akcijas, suteikiančias daugiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2 ir 3 dalis, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo savivaldybių institucijų su asmenimis sudarytos nuomos, koncesijos ar kitos sutartys dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo galioja iki šių sutarčių galiojimo termino pabaigos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
skirsniO pavadinimO pakeitimo
2019 m. d. Nr. Vilnius
dalimi: „50¹. Šilumos ūkio valdymo perdavimas – viso šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teisės perdavimas asmeniui koncesijos sutartimi.“
2Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 55 dalį:
dalies valdymo teisės perdavimas asmeniui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu. 3. Papildyti 2 straipsnį 57 dalimi:
„57. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme.“
skirsnio pakeitimas Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
PERDAVIMAS“. 3 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Sutarčių rengimas Koncesijos
suteikimas, koncesijos sutarties sudarymas
rengiamų sutarčių dėl šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo viešą svarstymą koncesiją dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo suteikia ir koncesijos dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartį sudaro vadovaudamasi Koncesijų įstatymu. 2.
2Sudarydama valdymo perdavimo sutartis,
savivaldybė Savivaldybės institucija, planuodama koncesijas ir rengdama koncesijos dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo dokumentus, atsižvelgia į energetikos ministro išvadas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatytas strategines kryptis, tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Šilumos ūkio valdymą perėmusiems asmenims, savivaldybių institucijoms ir Tarybai taikomi reikalavimai Reikalavimai valdymą perėmusiam subjektui
perėmęs subjektas asmenys pirkimus vykdo pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Taryba ir savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją privalo prižiūrėti ir kontroliuoti šilumos ūkio valdymą perėmusių subjektų asmenų kainodarą. 3. Pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, turto, kurio valdymas buvo perduotas, vertė negali būti mažesnė negu valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu. 43. Pasibaigus šilumos ūkio valdymo perdavimo laikotarpiui, šilumos ūkio valdymą perėmusiam subjektui asmeniui draudžiama kartu su grąžinamu turto valdymu perduoti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ar kitas šio subjekto asmens neįvykdytas prievoles, susijusias su grąžinamu turto valdymu. 5. Valdymo perdavimo sutartyje nurodomas valdymą perėmusio subjekto investicijų į turtą, kurio valdymas buvo perduotas, dydis per valdymo laikotarpį.
Jis yra apskaičiuojamas kaip šio turto vertės padidėjimas per valdymo laikotarpį, pridedant sutartimi perduotus su šiuo turtu susijusius finansinius įsipareigojimus, kuriuos pagal šią sutartį turėjo apmokėti valdymą perėmęs subjektas, ir neatsižvelgiant į turto vertės padidėjimą dėl jo indeksavimo valdymo perdavimo laikotarpiu. 64. Reorganizuojant savivaldybių institucijų valdomus šilumos tiekėjus ar privatizuojant dalį savivaldybių institucijų valdomų šilumos tiekėjų akcijų, savivaldybės savivaldybių institucijos užtikrina, kad jų valdomoms įmonėms nuosavybės teise priklausytų šilumos perdavimo tinklai, kuriais realizuojama ne mažiau kaip 10 GWh per metus šilumos ir ne mažiau kaip 30 procentų šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingų šilumos gamybos pajėgumų kiekviename tinkle, įskaitant reikalingą šiluminės galios rezervą, ir išlaiko nuosavybės teisę į savivaldybių institucijų valdomų šilumos tiekėjų akcijas, suteikiančias daugiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įstatymui, iki šio įstatymo įsigaliojimo savivaldybių institucijų su asmenimis sudarytos nuomos, koncesijos ar kitos sutartys dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo, kuriose numatyta sutarties pratęsimo galimybė, negali būti pratęsiamos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
skirsniO pavadinimO pakeitimo ĮSTATYMO projekto AIŠKINAMASIS RAŠTAS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija), įvertinusi esamą faktinę situaciją, savivaldybių institucijoms perimant išnuomotų šilumos ūkių valdymą, ir besikeičiantį teisinį reguliavimą, parengė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 36, 37 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektas parengtas taip pat vykdant Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2018 m. lapkričio 6 d. rezoliucija Nr. S-3824, kuriuo prašoma, atsižvelgiant į Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų komisijos 2018 m. spalio 4 d. posėdžio sprendime (protokolo Nr. 21, 3 klausimas) išdėstytus pasiūlymus, išnagrinėti, ar Energetikos ministerijos valdymo sritis reguliuojančiuose teisės aktuose, kuriuose nustatytos viešųjų paslaugų ir jiems reikalingos infrastruktūros perdavimo galimybės ne valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems asmenims, bet sutarčių pagrindu kitiems subjektams, yra pakankamas tokių sutarčių sudarymo teisinis reguliavimas (sutarčių turinys, sudarymo tvarka, subjektų atrankos procedūros), ir, jei reikia, inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus. Teikiamas Įstatymo projektas patikslintas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 23 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. Tarpinstitucinių pasitarimų sprendimus, įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2019 m. balandžio 17 d. išvadoje Nr. NV-1081 ir darbo tvarka pateiktas pastabas ir pasiūlymus, taip pat darbo tvarka suderinus su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija).
Prieš daugiau kaip
šilumos tiekėjams, sudarydamos su jais šilumos ūkio nuomos (kai kurios – koncesijų) sutartis. Šių sutarčių tikslas buvo atnaujinti ir modernizuoti šilumos ūkio turtą, pritraukiant ir panaudojant tam reikalingas investicijas, o, pasibaigus nuomos laikotarpiui, turtą grąžinti savivaldybių institucijoms. Pastaraisiais metais, pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutartims, savivaldybių institucijos vykdė /vykdo išnuomoto šilumos ūkio valdymo perėmimo procesus. Pagal savivaldybių institucijų pateiktą informaciją dėl sudarytų nuomos, koncesijos ar kitų sutarčių, šiuo metu yra pasibaigusios galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos nuomos sutartys ir šilumos ūkiai perduoti valdyti atitinkamų miestų savivaldybių institucijoms. Taip pat anksčiau laiko yra nutrauktos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir Prienų rajono savivaldybės administracijos nuomos sutartys.
Šiuo metu galiojančios yra šios sutartys: Trakų rajono savivaldybės administracijos koncesijos sutartis (iki 2030 m. rugsėjo 28 d.), Kalvarijos savivaldybės administracijos koncesijos sutartis (iki 2024 m. gruodžio 31 d.), Akmenės rajono savivaldybės administracijos nuomos sutartis (iki 2030 m. gegužės 31 d.), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nuomos sutartis (iki 2020 m.), Alytaus miesto savivaldybės administracijos nuomos sutartis (iki 2026 m. birželio 1 d.), Marijampolės savivaldybės administracijos nuomos sutartis (iki 2025 m. birželio 15 d.), Kelmės rajono savivaldybės administracijos nuomos sutartis (iki 2030 m. birželio 1 d.), Druskininkų savivaldybės administracijos nuomos sutartis (iki 2034 m. gegužės 31 d.), Telšių rajono savivaldybės administracijos nuomos sutartis (iki 2025 m.) ir Biržų rajono savivaldybės administracijos nuomos sutartis (Energetikos ministerijai terminas nežinomas). Savivaldybių institucijos, būdamos atsakingos už tinkamą šilumos tiekimo organizavimą, tačiau neturėdamos praktikos, nevykdė tokių sutarčių priežiūros ir kontrolės, todėl susidūrė su įvairiomis problemomis perimdamos šį turtą iš privačių subjektų. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme yra nustatyta, kad valdymo perdavimas – šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teisės perdavimas asmeniui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu. Taigi ši nuostata sudaro galimybes šilumos ūkio valdymo perdavimą organizuoti įvairių sutarčių pagrindu. Tai sukelia neaiškumų, kada ir kokį perdavimo būdą reikėtų taikyti ir kokią sutartį sudaryti.
Pagrindinis tokio teisinio reguliavimo trūkumas tas, kad įstatymu nėra aiškiai reglamentuotas tokių sutarčių turinys, jų sudarymo galimybės ir reikalavimai, sąlygos ir tvarka, taip pat valdymą perimsiančio asmens atrankos procedūros, privalomas investicinių projektų, valdymo perdavimo alternatyvų kaštų ir naudos analizės rengimas, nėra imperatyvių nuostatų dėl konkurencinių procedūrų ir kitų svarbių dalykų, kurie gali turėti įtakos pasirenkant sprendimus dėl šilumos ūkio valdymo ir (arba) jo perdavimo. Todėl, nesant aiškaus įstatymu nustatyto reguliavimo, abejonių kelia galimybės tinkamai įvertinti tokias sutartis ir šių sutarčių šilumos vartotojams teikiamą naudą. Atlikus teisės aktų analizę, darytina išvada, kad įstatymo lygmeniu aiškiai nustatyti tik koncesijų ir kiti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdai ir tokių sutarčių sudarymas. Kalbant apie valdymo perdavimą nuomos sutarties pagrindu, nėra aišku, kokį nuomos teisinį reguliavimą reikėtų taikyti: ar savivaldybių institucijoms priklausančio ilgalaikio turto nuomos reguliavimą, ar įmonės nuomą. Nėra aišku ir dėl kitų valdymo perdavimo sutarčių sudarymo, kurių turinio ir reikalavimų nenustato teisės aktai. Taigi darytina išvada, kad būtina konkrečiai apsibrėžti, kokios sutartys turėtų būti sudaromos šilumos ūkio valdymo teisės perdavimo atveju, ir tai nustatyti. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu bus tinkamai sureguliuotas šilumos ūkio valdymo perdavimo procesas, numatant, kad šilumos ūkio valdymo perdavimas turėtų būti atliekamas koncesijos sutarties pagrindu. Šilumos ūkio įstatymo 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad, sudarydama valdymo perdavimo sutartis, savivaldybė atsižvelgia į energetikos ministro išvadas.
Paminėtina, kad, įgyvendindama šią nuostatą, Energetikos ministerija 2017 m. buvo parengusi energetikos ministro įsakymu tvirtinamą Šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo sutarties projekto vertinimo išvados rengimo ir teikimo tvarkos aprašo projektą, nustatantį savivaldybės institucijos Energetikos ministerijai pateikto šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo sutarties projekto nagrinėjimo ir vertinimo bei energetikos ministro išvados dėl sutarties projekto rengimo ir teikimo savivaldybės institucijai procedūras. Šio projekto rengimo, derinimo ir vykusių pasitarimų metu prieita prie išvados, kad nėra aišku, kokiu aspektu ir kokiu sutarties sudarymo momentu tokias sutartis turi vertinti Energetikos ministerija. Darytina išvada, kad Energetikos ministerijai vertinti sutarties projektą pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, t. y. prieš pat sudarant sutartį, nebūtų tikslinga, nes, ir pateikus atitinkamą išvadą, sutarties projekto nebūtų galima keisti, juk valdymą perimsiantį asmenį savivaldybės institucija jau būtų pasirinkusi, todėl toks sutarties projekto vertinimas nebūtų tikslingas. Taip pat svarstytina, ar Energetikos ministerija galėtų turėti įtakos šilumos ūkio valdymo perdavimo sutarčių turiniui ar jo tikslinimui, todėl manytina, kad toks vertinimas galimai viršytų Energetikos ministerijos kompetenciją. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad Energetikos ministerija formuoja valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą, rengia Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą ir teikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei, taip pat rengia Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą.
Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio
naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo plėtros galimybių vertinimą ir atsižvelgdama į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, parengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą. Kaip nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Specialiaisiais šilumos ūkio planais atitinkamoje savivaldybės teritorijoje yra įgyvendinama Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija ir Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatyti sprendiniai ir priemonės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, šilumos tiekimo organizavimas yra savarankiškoji (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija. Taigi savivaldybės institucija pagal kompetenciją privalo tvarkyti šilumos ūkį (taip pat ir perduoti jį valdyti kitiems asmenims), atsižvelgdama į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatytus sprendinius ir priemones ir kitus teisės aktus. Įstatymo projektu naikinama nuostata, kad, sudarydama valdymo perdavimo sutartis, savivaldybė atsižvelgia į energetikos ministro išvadas.
Siūloma Įstatymo projekte nustatyti savivaldybės institucijai prievolę, jai planuojant koncesijas, rengiant koncesijos dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo dokumentus, atsižvelgti į Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatytas strategines kryptis, tikslus, uždavinius ir įgyvendinimo priemones, t. y. į nuostatas tų dokumentų, kurių projektus rengia Energetikos ministerija. Manytina, kad papildomas Energetikos ministerijos išvados rengimas ir teikimas nebūtų tikslingas. Tokiu būdu savivaldybės institucija, rengdama dokumentus konkursui, turėtų įvertinti minėtuose dokumentuose nustatytus reikalavimus. Taip pat Įstatymo projekte numatyta savivaldybės institucijai pareiga suteikti koncesiją dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo ir sudaryti koncesijos dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartį, vadovaujantis Koncesijų įstatymu. Savivaldybės institucija turės gauti Koncesijų įstatyme nurodytų institucijų išvadas dėl koncesijos sutarties dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo projekto, o sudarius koncesijos sutartį jos vykdymo metu informuoti Finansų ministeriją apie koncesijos sutarties įgyvendinimą. Už koncesijos sutarties dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo sudarymą ir jo sąlygų vykdymą būtų atsakinga savivaldybės institucija. Įstatymo projektu siekiama efektyviai įgyvendinti ateityje numatomą šilumos ūkio valdymo perdavimo procesą, t. y. tinkamai įvertinti numatomus šilumos ūkio valdymą perimsiančius asmenis, numatomo projekto techninius, teisinius ir finansinius aspektus, skaidriai pasirinkti asmenį, o vėliau, sudarius su juo sutartį, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo vykdomą šilumos ūkio valdymo kontrolę ir priežiūrą, siekiant tinkamai vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus.
Tikimasi, kad šis pakeitimas Įstatymo projekte išspręs problemas, su kuriomis jau susidūrė savivaldybių institucijos išnuomodamos, o paskui perimdamos turtą, ir ateityje jų pavyks išvengti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimo iniciatorė – Energetikos ministerija. Įstatymo projektą parengė Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyrius (vedėjas Mindaugas Stonkus (tel. (8 5) 203 4474, papild. 1, el. p. [email protected]). Tiesioginė rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Šeškevičienė (tel. (8 5) 203 4474, papild. 3, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje yra nustatyta, kad valdymo perdavimas – šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teisės perdavimas asmeniui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu. Šilumos ūkio įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, sudarydama valdymo perdavimo sutartis, savivaldybė atsižvelgia į energetikos ministro išvadas.
Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, turto, kurio valdymas buvo perduotas, vertė negali būti mažesnė negu valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu, o šio straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad valdymo perdavimo sutartyje nurodomas valdymą perėmusio subjekto investicijų į turtą, kurio valdymas buvo perduotas, dydis per valdymo laikotarpį. Jis yra apskaičiuojamas kaip šio turto vertės padidėjimas per valdymo laikotarpį, pridedant sutartimi perduotus su šiuo turtu susijusius finansinius įsipareigojimus, kuriuos pagal šią sutartį turėjo apmokėti valdymą perėmęs subjektas, ir neatsižvelgiant į turto vertės padidėjimą dėl jo indeksavimo valdymo perdavimo laikotarpiu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu naikinama galimybė šilumos ūkio valdymo perdavimą organizuoti įvairių sutarčių pagrindu, numatant, kad šilumos ūkio valdymo perdavimas turėtų būti atliekamas tik koncesijos sutarties pagrindu Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu būdu bus tinkamai sureguliuotas šilumos ūkio valdymo perdavimo procesas, apimantis sutarčių sudarymą, projektų parengimą, sprendimų dėl jų įgyvendinimo priėmimą, sutarčių pasirašymą ir jų įgyvendinimą. Įstatymo projektu taip pat naikinama nuostata, kad, sudarydama valdymo perdavimo sutartis, savivaldybė atsižvelgia į energetikos ministro išvadas. Įstatymo projekte nustatyta savivaldybės institucijai prievolė, jai planuojant koncesijas, rengiant koncesijos dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo dokumentus, atsižvelgti į Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatytas strategines kryptis, tikslus, uždavinius ir įgyvendinimo priemones.
Taip pat Įstatymo projekte numatyta savivaldybės institucijai pareiga suteikti koncesiją dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo ir sudaryti koncesijos dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartį, vadovaujantis Koncesijų įstatymu. Savivaldybės institucija turės gauti Koncesijų įstatyme nurodytų institucijų išvadas dėl koncesijos dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo sutarties projekto ir jau sudarius koncesijos sutartį jos vykdymo metu informuoti Finansų ministeriją apie koncesijos sutarties įgyvendinimą. Už koncesijos sutarties dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo sudarymą ir jo sąlygų vykdymą būtų atsakinga savivaldybės institucija. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės institucija koncesijos dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo suteikimą, vykdymą ir priežiūrą vykdys pagal Koncesijų įstatymą, kuriame yra nustatytos koncesijos sutartims įgyvendinti reikalingo turto perdavimo asmeniui ir grąžinimo savivaldybės institucijai sąlygos, taip pat koncesijos sutarties sudarymo sąlygos ir turinys, todėl Įstatymo projekte atsisakoma su tuo susijusių perteklinių nuostatų. Siekiant aiškumo ir kompleksiškai vertinant Šilumos ūkio įstatyme vartojamas apibrėžtis ir žodžių junginius, Įstatymo projektu keičiama sąvoka „valdymo perdavimas“ į sąvoką
„šilumos ūkio valdymo perdavimas“ ir tikslinama šios sąvokos apibrėžtis. Taip
pat atlikti kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai.
Įstatymo projektu siekiama efektyviai įgyvendinti ateityje numatomą šilumos ūkio valdymo perdavimo procesą, t. y. tinkamai įvertinti numatomus šilumos ūkio valdymą perimsiančius asmenis, numatomo projekto techninius, teisinius ir finansinius aspektus, skaidriai pasirinkti asmenį, o vėliau, sudarius su juo sutartį, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo vykdomą šilumos ūkio valdymo kontrolę ir priežiūrą. Tikimasi, kad šis pakeitimas Įstatymo projekte išspręs problemas, su kuriomis jau susidūrė savivaldybių institucijos išnuomodamos, o paskui perimdamos turtą, ir ateityje jų pavyks išvengti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus teikiamam įstatymui, savivaldybės institucija, norėdama perduoti šilumos ūkio valdymą asmeniui, galės su juo sudaryti tik koncesijos sutartį. Iki šio įstatymo įsigaliojimo šiuo metu savivaldybių institucijų su asmenimis sudarytos ir galiojančios nuomos, koncesijos ar kitos sutartys dėl šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo galios iki šių sutarčių galiojimo termino pabaigos. Įstatyme numatyti pakeitimai ir jų įgyvendinimas užtikrins tinkamą numatomų šilumos ūkio valdymą perimsiančių asmenų, projektų techninių, teisinių ir finansinių aspektų įvertinimą, kurį atliks atitinkamos institucijos, skaidrų asmens pasirinkimą.
Savivaldybės institucija turės atlikti koncesijos suteikimo procedūrą, vadovaudamasi Koncesijų įstatymu, t. y. savivaldybės institucija Vyriausybės nustatyta tvarka privalės gauti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros išvadą dėl koncesijos projekto socialinės ir ekonominės naudos ir Finansų ministerijos išvadą dėl koncesijos sutarties projekto finansinių sąlygų vertinimo fiskalinės drausmės reikalavimų požiūriu. Už koncesijos sutarties sudarymą ir jos sąlygų vykdymą bus atsakinga savivaldybės institucija. Ši institucija Vyriausybės nustatyta tvarka privalės pateikti Finansų ministerijai informaciją apie koncesijos sutarčių įgyvendinimą. O Finansų ministerija sistemins, kaups ir saugos duomenis apie savivaldybės institucijos vardu suteiktų koncesijų įgyvendinimą, teiks Vyriausybei sudarytų koncesijos sutarčių ir jų įgyvendinimo ataskaitą, kaip tai yra nustatyta Koncesijų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, sudarius koncesijos sutartį dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo Koncesijų įstatymo pagrindu, bus vykdoma asmens (koncesininko) šilumos ūkio valdymo kontrolė ir priežiūra teisės aktų nustatyta tvarka. Tai leis užtikrinti tinkamą koncesijų sutarčių įgyvendinimą, taip pat užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti nenumatoma. 9.
kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu yra keičiama sąvoka „valdymo perdavimas“ į sąvoką „šilumos ūkio valdymo perdavimas“ ir tikslinama šios sąvokos apibrėžtis, kurios Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ pakeitimo projektą ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės jį priimti. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas Energetikos ministerijos 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. (19.3-19)3-85 pateiktas išvadoms gauti suinteresuotoms institucijoms ir įmonėms. Išvadas pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. Pastabos, į kurias neatsižvelgta, pateiktos Įstatymo projekto derinimo pažymoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė 2019 m. balandžio 17 d. išvadoje Nr. NV-1081 taip pat pateikė pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta. Taip pat atsižvelgta į kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės ir Finansų ministerijos darbo tvarka teiktas pastabas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: šilumos ūkis, koncesija, koncesijos suteikimas, koncesijos sutartis, šilumos ūkio valdymo perdavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
36, 37 STRAIPSNIų IR VIENUOLIKTOJO skirsniO pavadinimO pakeitimo
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje minima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Projektu teikiamas įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1970, kuris įsigalioja 2019 m. liepos 1 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reorganizuojama į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, taip pat į 2019 m. liepos 1 d. įsigaliosiančius projektu siūlomo keisti įstatymo pakeitimus, projekte vietoj žodžių „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“ įrašytinas žodis
„Taryba“. 2. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki šio
įstatymo įsigaliojimo savivaldybių institucijų su asmenimis sudarytos nuomos, koncesijos ar kitos sutartys dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo galioja iki šių sutarčių galiojimo termino pabaigos“. Atkreipiame dėmesį, kad sutartys pasibaigia ne tik pasibaigus jų galiojimo terminui, bet jos gali pasibaigti anksčiau termino įstatyme ir (ar) sutartyje nustatytais pagrindais. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalimi siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 5 straipsnio pavadinimą. 3. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, svarstytina galimybė nustatyti ankstesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.
Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 36, 37 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektO XIIIP-3445 2019-06-05
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos energetikos viceministras Egidijus Purlys, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vyriausioji specialistė Giedrė Šeškevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje minima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Projektu teikiamas įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymą Nr.
XIII-1970, kuris įsigalioja 2019 m. liepos 1 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reorganizuojama į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, taip pat į 2019 m. liepos 1 d. įsigaliosiančius projektu siūlomo keisti įstatymo pakeitimus, projekte vietoj žodžių „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija“ įrašytinas žodis „Taryba“. Pritarti Pasiūlymai:
keičiamo 37 straipsnio pavadinimą: „37 straipsnis. Šilumos ūkio valdymą perėmusiems asmenims, savivaldybių institucijoms ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai Tarybai taikomi reikalavimai“. 2. Patikslinti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 2 dalį: „2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Taryba ir savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją privalo prižiūrėti ir kontroliuoti šilumos ūkio valdymą perėmusių asmenų kainodarą.“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo savivaldybių institucijų su asmenimis sudarytos nuomos, koncesijos ar kitos sutartys dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo galioja iki šių sutarčių galiojimo termino pabaigos“. Atkreipiame dėmesį, kad sutartys pasibaigia ne tik pasibaigus jų galiojimo terminui, bet jos gali pasibaigti anksčiau termino įstatyme ir (ar) sutartyje nustatytais pagrindais. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalimi siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 5 straipsnio pavadinimą. Pritarti Pasiūlymai:
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 1 siūlymą. 2. Patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio pavadinimą:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-05-13 3.
Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, svarstytina galimybė nustatyti ankstesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
pasiūlymai: -
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-05-29 Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3445 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymą. Pritarti
komitetas, 2019-05-29 Argumentai: Sutartims galioja sutarčių teisė, todėl projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata yra perteklinė (iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys bus vykdomos šių sutarčių sąlygomis). Tačiau, įvertinus Įstatymo projekto tikslus, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys, kuriose yra numatyta galimybė jas pratęsti, nebūtų tęsiamos, siūloma šią išlygą aiškiai nustatyti įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įsigaliojus šiam įstatymui, Iiki šio įstatymo įsigaliojimo savivaldybių institucijų su asmenimis sudarytos nuomos, koncesijos ar kitos sutartys dėl šilumos ūkio valdymo perdavimo, kuriose numatyta sutarties pratęsimo galimybė, galioja iki šių sutarčių galiojimo termino pabaigos negali būti pratęsiamos.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas,
3 Argumentai: Atsižvelgiant į 3 Seimo Teisės departamento pastabą, patikslinti įstatymo Projekto 5 straipsnio 3 dalį: Pasiūlymas: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. gruodžio 31 d. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka