Projekto Projekto lyginamasis variantas
Nr. x-1024
įstatymas
ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų
maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, trečiųjų valstybių įmonės, teikiančios investicines paslaugas ar vykdančios investicinę veiklą, ir centriniai vertybinių popierių depozitoriumai , įgaliotieji konsultantai, instituciniai investuotojai ir turto valdytojai .“
dalimi: „41 . Šio įstatymo 89 ir 891 straipsniai taikomi sąskaitų tvarkytojams (taip pat sąskaitų tvarkytojams, kurie neturi nei registruotos, nei pagrindinės buveinės Europos Sąjungoje), kai jie akcininkams ar kitiems sąskaitų tvarkytojams teikia paslaugas, susijusias su bendrovių, kurių registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, akcijomis.“
1) instituciniams investuotojams, kai jie tiesiogiai arba per turto valdytoją investuoja į akcinių bendrovių akcijas, kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje;
2) turto valdytojams, kai jie investuoja į šios dalies 1 punkte nurodytas akcijas investuotojų naudai;
3) įgaliotiesiems konsultantams, kai jie akcininkams teikia paslaugas, susijusias su bendrovių, kurių registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, akcijomis.“
dalimi: „221 .
Įgaliotasis konsultantas – juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kuris profesinės ir verslo veiklos pagrindu analizuoja akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, atskleistą ir prireikus kitą šių bendrovių informaciją, kad pateiktų tyrimus, konsultacijas ar balsavimo rekomendacijas, reikalingas investuotojui priimant balsavimo sprendimus, susijusius su naudojimusi balsavimo teisėmis.“
dalimi: „241 . Institucinis investuotojas – įmonė, turinti teisę vykdyti gyvybės draudimo veiklą ir (ar) perdraudimo veiklą, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, taip pat profesinių pensijų asociacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme.“
3Pakeisti 3 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
jos padalinys, kuriam finansų maklerio įmonė , turto valdytojas ar institucinis investuotojas teikia investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas.“
dalimi: „361 . Kompetentinga valstybė narė :
1) institucinių investuotojų ir turto valdytojų atveju – buveinės valstybė narė, kaip apibrėžta konkrečiam sektoriui taikytiname Europos Sąjungos teisės akte ar Europos Sąjungos teisės aktą įgyvendinančiame nacionalinės teisės akte;
2) įgaliotųjų konsultantų atveju – valstybė narė, kurioje yra įgaliotojo konsultanto registruota buveinė, arba, jeigu įgaliotasis konsultantas neturi registruotos buveinės valstybėje narėje, ta valstybė narė, kurioje yra įgaliotojo konsultanto pagrindinė buveinė, arba, jeigu įgaliotasis konsultantas neturi nei registruotos, nei pagrindinės buveinės valstybėje narėje, ta valstybė narė, kurioje įgaliotasis konsultantas yra įsisteigęs.“
dalimi: „781 .
Turto valdytojas – finansų maklerio įmonė ir kredito įstaiga, teikianti investuotojams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, turinti licenciją pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – KIS įstatymas) ir (arba) Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą (toliau – AKISV įstatymas).“
Pakeisti II skyriaus penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo laikytis šioje dalyje nustatytų reikalavimų arba viešai paskelbti aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl bent vieno iš reikalavimų pasirinko nesilaikyti:
1) instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo parengti ir viešai paskelbti dalyvavimo politikos dokumentą, kuriame aprašoma, kaip jie įtraukia akcininko dalyvavimo klausimą į savo investavimo strategiją; taip pat aprašoma, kaip jie stebi bendrovės, į kurią investuoja, bendrąją veiklą, įskaitant veiklos strategiją, finansinius ir nefinansinius rezultatus, riziką, kapitalo struktūrą, socialinį ir aplinkosauginį poveikį ir bendrovės valdymą, palaiko dialogą su bendrovėmis, į kurias investuoja, naudojasi balsavimo ir kitomis teisėmis, kurias suteikia turimos akcijos, bendradarbiauja su kitais akcininkais, komunikuoja su atitinkamais bendrovių, į kurias investuoja, suinteresuotaisiais asmenimis ir valdo esamus ar galimus interesų konfliktus, susijusius su jų dalyvavimu;
2) instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos viešai atskleisti, kaip jų dalyvavimo politika buvo įgyvendinama , įskaitant bendrą jų balsavimo apžvalgą, svarbiausių balsavimų paaiškinimą ir tai, kaip jie naudojosi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis. Taip pat jie privalo viešai atskleisti, kaip jie balsavo bendrovių, kurių akcijų jie turi, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Atskleidžiant tokią informaciją, galima neįtraukti balsavimo, kuris, pagal investuotojų ir turto valdytojų nustatytus kriterijus, laikomas nereikšmingu dėl balsavimo dalyko arba turimų bendrovės akcijų skaičiaus . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti nemokamai prieinama institucinio investuotojo ar turto valdytojo interneto svetainėje.
Jeigu turto valdytojas įgyvendina dalyvavimo politiką, įskaitant balsavimą, institucinio investuotojo vardu, institucinis investuotojas pateikia nuorodą, kur turto valdytojas paskelbė tokią balsavimo informaciją. 3. Instituciniams investuotojams ir turto valdytojams įgyvendinant dalyvavimo politiką mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 28 straipsnio nuostatos, taip pat interesų konfliktų nustatymo, prevencijos, valdymo ir stebėsenos nuostatos, nustatytos AKISV įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir KIS įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte.“
straipsniu Papildyti įstatymą 412 straipsniu: „412 straipsnis. Institucinių investuotojų investavimo strategija ir susitarimai su turto valdytojais
1Instituciniai investuotojai privalo viešai atskleisti, kaip pagrindiniai jų investavimo į akcinės bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, įstatinį kapitalą strategijos elementai dera su jų įsipareigojimų, ypač ilgalaikių, profiliu ir trukme ir kaip jie padeda siekti jų turto vidutinės trukmės ar ilgo laikotarpio rezultatų. 2.
2Kai turto valdytojas institucinio investuotojo vardu investuoja, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų klientą arba per kolektyvinio investavimo subjektą, institucinis investuotojas privalo viešai atskleisti šią informaciją apie susitarimus su turto valdytoju:
1) informaciją apie tai, kaip susitarimas su turto valdytoju skatina turto valdytoją suderinti savo investavimo strategiją ir sprendimus su institucinio investuotojo įsipareigojimų, ypač ilgalaikių, profiliu ir trukme;
2) informaciją apie tai, kaip tas susitarimas skatina turto valdytoją priimti investavimo sprendimus remiantis akcinės bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į kurią investuojama, vidutinės trukmės ar ilgo laikotarpio finansinių ir nefinansinių rezultatų vertinimu ir dalyvauti akcinės bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į kurią investuojama, veikloje siekiant gerinti jos vidutinės trukmės ar ilgo laikotarpio rezultatus;
3) informaciją apie tai, kaip turto valdytojo veiklos rezultatų vertinimo būdas ir laikotarpis bei atlyginimas už turto valdymo paslaugas dera su institucinio investuotojo įsipareigojimų, ypač ilgalaikių įsipareigojimų, profiliu ir trukme ir kaip atsižvelgiama į absoliučius ilgo laikotarpio rezultatus;
4) informaciją apie tai, kaip institucinis investuotojas stebi turto valdytojo patiriamas finansinių priemonių portfelio apyvartos sąnaudas ir kaip jis apibrėžia ir stebi tikslinę finansinių priemonių portfelio apyvartą ar apyvartos intervalą;
5) susitarimo su turto valdytoju trukmę. 3. Į susitarimą su turto valdytoju neįtraukus bent vieno iš šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų elementų, institucinis investuotojas privalo pateikti aiškų ir pagrįstą paaiškinimą. 4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija privalo būti nemokamai prieinama institucinio investuotojo interneto svetainėje ir kasmet atnaujinama, nebent nėra esminių pasikeitimų.
Instituciniai investuotojai, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, gali įtraukti šią informaciją į mokumo ir finansinės būklės ataskaitą.“
straipsniu Papildyti įstatymą 413 straipsniu: „413 straipsnis. Turto valdytojų skaidrumas
1Turto valdytojai ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos turi parengti ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka atskleisti instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarytas šio įstatymo 412
straipsnyje nurodytas susitarimas, skirtą praėjusių kalendorinių metų skaidrumo ataskaitą.
Skaidrumo ataskaitoje turi būti nurodyta:
1) kaip turto valdytojų investavimo strategija ir jos įgyvendinimas atitinka šio įstatymo 412 straipsnyje nurodytą turto valdytojo ir institucinio investuotojo susitarimą ir kaip prisideda prie institucinio investuotojo turto ar fondo vidutinės trukmės ar ilgo laikotarpio rezultatų;
2) duomenys apie pagrindines esmines vidutinės trukmės ar ilgo laikotarpio rizikas, susijusias su investicijomis, finansinių priemonių portfelio sudėtį, apyvartą ir apyvartos sąnaudas, naudojimąsi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis dalyvavimo veiklos tikslais, vertybinių popierių skolinimo politiką ir tai, kaip ji taikoma siekiant vykdyti dalyvavimo veiklą, jei taikytina, ypač tuo metu, kai vyksta bendrovės, į kurią investuota, visuotinis akcininkų susirinkimas;
3) informacija apie tai, ar turto valdytojai priima investavimo sprendimus remdamiesi bendrovės, į kurią investuoja, vidutinės trukmės ar ilgo laikotarpio rezultatų, įskaitant nefinansinius rezultatus, vertinimu, ir, jeigu taip, kaip turto valdytojai priima investavimo sprendimus;
4) informacija apie interesų konfliktus, kurie įvyko vykdant dalyvavimo veiklą, ir kaip turto valdytojas juos išsprendė, jei tokių konfliktų buvo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta skaidrumo ataskaita turi būti prieinama viešai turto valdytojo interneto svetainėje arba pateikiama tiesiogiai instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarytas šio įstatymo 412 straipsnyje nurodytas susitarimas.“
straipsniu Papildyti įstatymą 414 straipsniu: „414 straipsnis. Įgaliotųjų konsultantų skaidrumas 1.
Įgaliotieji konsultantai privalo viešai skelbti nuorodą į elgesio kodeksą, kuriuo jie vadovaujasi, ir metines elgesio kodekso taikymo ataskaitas. 2. Jeigu įgaliotieji konsultantai elgesio kodekso netaiko, jie turi skelbti aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl to nedaro. Jeigu įgaliotieji konsultantai taiko elgesio kodeksą, bet nesilaiko kurios nors jo rekomendacijos, įgaliotieji konsultantai turi deklaruoti, kurių elgesio kodekso nuostatų nesilaiko, pateikti paaiškinimą, kodėl jie taip daro, ir nurodyti, jei taikytina, visas kitas priemones, kokios buvo priimtos. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta praėjusių kalendorinių metų informacija turi būti viešai ir nemokamai skelbiama įgaliotųjų konsultantų interneto svetainėse ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos. 4. Siekiant, kad įgaliotieji konsultantai tinkamai informuotų savo klientus apie savo veiklos tikslumą ir patikimumą, įgaliotieji konsultantai turi viešai skelbti šią informaciją, susijusią su praėjusių kalendorinių metų tyrimų, konsultacijų ir balsavimo rekomendacijų parengimu:
1) esmines taikomos metodikos ir modelių savybes;
2) svarbiausius naudojamus informacijos šaltinius;
3) taikomą tvarką, pagal kurią užtikrinama tyrimų, konsultacijų ir balsavimo rekomendacijų kokybė ir atitinkamų darbuotojų kvalifikacija;
4) informaciją apie tai, ar ir kaip įgaliotieji konsultantai atsižvelgia į nacionalinės rinkos, teisines, reguliavimo ir bendrovei būdingas sąlygas;
5) esminius kiekvienai rinkai taikomos balsavimo politikos bruožus;
6) informaciją apie tai, ar įgaliotieji konsultantai palaiko dialogą su bendrovėmis, kurios yra jų tyrimų, konsultacijų ar balsavimo rekomendacijų objektas, ir bendrovės suinteresuotaisiais asmenimis, ir, jeigu taip, informaciją apie šio dialogo mastą ir pobūdį;
7) politiką, susijusią su galimų interesų konfliktų prevencija ir valdymu. 5.
5Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją įgaliotieji konsultantai turi kiekvienais metais ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos viešai ir nemokamai skelbti savo interneto svetainėse ir užtikrinti, kad ji būtų prieinama ne mažiau kaip trejus metus nuo paskelbimo dienos. 6. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija gali būti neskelbiama šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, jeigu ši informacija yra paskelbta kartu su šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyta informacija. 7. Įgaliotieji konsultantai turi nustatyti ir nedelsdami informuoti savo klientus apie bet kokį esamą ar galimą interesų konfliktą ar verslo santykius, galinčius paveikti tyrimų, konsultacijų ar balsavimo rekomendacijų rengimą, taip pat apie veiksmus, kurių jie ėmėsi esamam ar galimam interesų konfliktui pašalinti, sušvelninti ar valdyti. 8. Šis straipsnis taip pat taikomas įgaliotiesiems konsultantams, kurie neturi nei registruotos, nei pagrindinės buveinės Europos Sąjungoje, bet yra joje įsisteigę.“
Pakeisti 88 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Sąskaitų tvarkytojas privalo užtikrinti informacijos, kurią jis sužinojo tvarkydamas sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus įstatymuose numatytus privalomo informacijos atskleidimo atvejus. Sąskaitų tvarkytojai informaciją apie likučius finansinių priemonių sąskaitose, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ir 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, turi teisę teikti tik sąskaitos turėtojui ar jo įgaliotiems asmenims. Kitiems asmenims tokia informacija teikiama, kai jos pateikimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Sąskaitų tvarkytojai privalo finansinių priemonių savininkų sąrašus pateikti centriniam depozitoriumui, kai šis įgyvendina emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, teisę, nurodytą šio įstatymo
891 straipsnio 2 dalyje .“
Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„89 straipsnis. Finansinių priemonių įvykiai ir su finansinėmis priemonėmis susijusios informacijos pateikimas
1Finansinių priemonių įvykiu laikomas finansinių priemonių išleidimas, visuotinis akcininkų susirinkimas, dividendų, palūkanų ar kitokie mokėjimai, turtinių ir neturtinių teisių suteikimas ir įgyvendinimas, taip pat kiti emitento ar kito asmens, kurio finansinių priemonių emisija registruota centriniame depozitoriume, iniciatyva vykstantys arba nuo jo valios priklausantys įvykiai, kurie gali keisti finansinių priemonių sąskaitų parametrus. 2. Detalų finansinių priemonių įvykių sąrašą
ir , su jais susijusių operacijų atlikimo tvarką , finansinių priemonių ir (ar) lėšų apvalinimo, taikomo finansinių priemonių įvykiams, principus aukščiausiuoju finansinių priemonių apskaitos lygiu nustato centrinis depozitoriumas, vadovaudamasis visuotinai pripažintais tarptautiniais finansinių priemonių įvykių standartais. 3. Emitentas arba kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, sąrašus.
Ši teisė įgyvendinama pateikiant paklausimą centriniam depozitoriumui, o šis emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, sąrašą. Prieš kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, prašymu pateikiamas nemokamai. Centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka sąskaitų tvarkytojai pateikia savo apskaitoje esančius finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, sąrašus. 1
3Emitentai ir kiti asmenys, kurių finansinių priemonių emisija registruota centriniame depozitoriume, privalo centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka ir terminais informuoti jį apie finansinių priemonių įvykius ir pateikti jam su tuo susijusius dokumentus ir informaciją, būtiną šiems įvykiams vykdyti. Finansinių priemonių įvykiu laikomas finansinių priemonių išleidimas, akcininkų susirinkimas, dividendų, palūkanų ar kitokie mokėjimai, turtinių ir neturtinių teisių suteikimas, taip pat kiti emitento ar kito asmens, kurio finansinių priemonių emisija registruota centriniame depozitoriume, iniciatyva vykstantys arba nuo jo valios priklausantys įvykiai, kurie gali keisti finansinių priemonių sąskaitų parametrus.
Finansinių priemonių įvykis įvykiai yra vykdomi centrinio depozitoriumo ir laikomas įvykusiu laikomi įvykusiais tada, kai centrinis depozitoriumas jam pateiktų dokumentų pagrindu padaro atitinkamus įrašus finansinių priemonių ir (arba) lėšų sąskaitose. 4. Centrinis depozitoriumas apie finansinių priemonių įvykius informuoja finansinių priemonių savininkų sąskaitų tvarkytojus, tvarkančius informaciją apie finansinių priemonių įvykį informavusius emitentus, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka ir terminais. 4
5Sąskaitų tvarkytojas privalo sutartyje su finansinių priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu finansinių priemonių savininkui pranešti apie bet kokį pasikeitimą savo finansinių priemonių sąskaitoje, kurioje įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka
, taip pat pateikti ir perduoti kitą šiame straipsnyje nustatytą informaciją . Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų tvarkytojai sutartyje nurodytu būdu ir tvarka privalo pateikti asmeninės finansinių priemonių sąskaitos būklės paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje ataskaitą. 6.
6Sąskaitų tvarkytojas,
kuris tvarko finansinių priemonių sąskaitas, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, privalo nedelsdamas perduoti emitento, kurio finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, finansinių priemonių savininkui, kurio finansinių priemonių sąskaitas jis tvarko, arba jo įgaliotam asmeniui:
1) informaciją apie finansinių priemonių įvykius, susijusią su finansinių priemonių savininko turtinėmis ar neturtinėmis teisėmis, kurias jam suteikia nuosavybės teise priklausančios finansinės priemonės ir kuriomis gali naudotis visi tos pačios klasės akcijų savininkai; arba
2) pranešimą su nuoroda į emitento, kurio finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainę, jeigu jame pateikiama šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta informacija apie finansinių priemonių įvykius; ir
3) informaciją, kaip finansinių priemonių savininkui naudotis finansinių priemonių savininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis; arba kaip pateikti balsavimo nurodymą sąskaitų tvarkytojui balsuoti finansinių priemonių savininko naudai. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas sąskaitų tvarkytojams nedelsiant perduoti informaciją netaikomas, jeigu emitentas, kurio finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje , šią informaciją ar pranešimą pateikia tiesiogiai visiems finansinių priemonių savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. 8.
8Sąskaitų tvarkytojas, kuris tvarko finansinių priemonių sąskaitas,
kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies
finansinių priemonių sąskaitas jis tvarko, nurodymus turi nedelsdamas perduoti emitentui, kurio finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje , iš finansinių priemonių savininko gautą informaciją, susijusią su jam priklausančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kurias jam suteikia nuosavybės teise priklausančios finansinės priemonės ir kuriomis gali naudotis visi tos pačios klasės akcijų savininkai. Sąskaitų tvarkytojas turi teisę šią pareigą įgyvendinti per centrinį depozitoriumą. 9. Kai šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatytais atvejais perduodant informaciją per sąskaitų tvarkytoją yra daugiau nei vienas sąskaitų tvarkytojas (sąskaitų tvarkytojų grandinė), bet kuris sąskaitų tvarkytojas nedelsdamas perduoda informaciją kitam sąskaitų tvarkytojui, nebent sąskaitų tvarkytojas gali informaciją tiesiogiai perduoti emitentui, finansinių priemonių savininkui arba jo įgaliotam asmeniui. 10. Perduodant šiame straipsnyje nustatytą informaciją ar pranešimus vadovaujamasi 2018 m. rugsėjo 3 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2018/1212, kuriuo, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/36/EB nuostatas, nustatomi būtinieji akcininkų identifikavimo, informacijos perdavimo ir akcininkų naudojimosi savo teisėmis palengvinimu reikalavimai (OL 2018 L 223, p. 1). 11. Centrinis depozitoriumas ir sąskaitų tvarkytojai savo interneto svetainėje privalo viešai skelbti paslaugų įkainius už šiame straipsnyje nurodytas teikiamas paslaugas ir nurodyti kiekvienos paslaugos įkainius atskirai. Tokie įkainiai turi būti proporcingi, nediskriminaciniai ir nustatomi atsižvelgiant į patiriamas faktines paslaugų suteikimo sąnaudas.
Įkainiai už paslaugas, suteiktas Lietuvos Respublikoje ir tarpvalstybiniu mastu, gali skirtis, tačiau skirtingi įkainiai turi būti pagrįsti ir atitikti paslaugų suteikimo faktinių sąnaudų skirtumą. “
straipsniu Papildyti įstatymą 891 straipsniu: „891 straipsnis. Informacija apie finansines priemones ir jų savininkus
emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, teisė gauti jo išleistų vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, sąrašus (toliau – informacija apie finansinių priemonių savininkus) . 2. Emitentas arba kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų informaciją apie finansinių priemonių savininkus. Ši teisė gali būti įgyvendinama pateikiant paklausimą centriniam depozitoriumui, o šis emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba informaciją apie finansinių priemonių savininkus. Prieš kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, prašymu pateikiamas nemokamai. 3.
finansinių priemonių savininkus apima šiuos duomenis:
gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę ir juridinio asmens atstovo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai ;
nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių ir, jeigu emitentas prašo, informaciją apie akcijų klases ir (ar) įsigijimo datą;
fizinio asmens – elektroninio pašto adresą (jeigu finansinių priemonių savininkas jį turi);
juridinio asmens – unikalų atpažinties kodą (jeigu finansinių priemonių savininkas jį turi);
įgalioto asmens (jei toks yra) – pavadinimą (vardą ir pavardę) ar unikalų atpažinties kodą. 4. Už informacijos apie finansinių priemonių savininkus pateikimą centriniam depozitoriumui yra atsakingas sąskaitų tvarkytojas. Sąskaitų tvarkytojai savo apskaitoje esančią informaciją apie finansinių priemonių savininkus pateikia centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka. 5. Tais atvejais, kai sąskaitų tvarkytojų grandinėje yra daugiau nei vienas sąskaitų tvarkytojas, sąskaitų tvarkytojai nedelsdami privalo perduoti vieni kitiems centrinio depozitoriumo arba emitento ar kito asmens, išleidusio finansines priemones, prašymą ir bet kuris sąskaitų tvarkytojas, turintis informaciją apie finansinių priemonių savininkus, turi nedelsdamas perduoti šią informaciją kitam grandinėje esančiam sąskaitų tvarkytojui, kad tokia informacija būtų kuo skubiau pateikiama centriniam depozitoriumui arba emitentui ar kitam asmeniui, išleidusiam finansines priemones. Centrinio depozitoriumo arba emitento ar kito asmens, išleidusio finansines priemones, prašymu sąskaitų tvarkytojai privalo nedelsdami pateikti informaciją apie tolesnį sąskaitų tvarkytoją sąskaitų tvarkytojų grandinėje. 6.
priemones, ar sąskaitų tvarkytojas, pastebėjęs ar gavęs pranešimą apie neišsamius ir netikslius šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis ar informaciją, centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka privalo ištaisyti šiuos duomenis ar informaciją. 7. Emitentai, kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, sąskaitų tvarkytojai ar centrinis depozitoriumas šio straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją apie finansinių priemonių savininkus saugo ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo tada, kai sužinojo, kad fizinis arba juridinis asmuo nebėra konkrečios bendrovės finansinių priemonių savininkas. Šioje dalyje nustatytas informacijos apie finansinių priemonių savininkus saugojimo terminas nekeičia ilgesnio informacijos apie finansinių priemonių savininkus saugojimo terminų, nustatytų kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose. 8. Finansinių priemonių savininkų asmens duomenys pagal šį straipsnį tvarkomi siekiant palengvinti emitentui arba kitam asmeniui, išleidusiam finansines priemones, identifikuoti jo išleistų finansinių priemonių savininkus ir užtikrinti jiems teisę naudotis savo turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Sąskaitų tvarkytojas, šiame straipsnyje nustatyta tvarka atskleidęs finansinių priemonių savininkų duomenis, nelaikomas pažeidusiu sutartyje, įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą informacijos apie finansinių priemonių savininkus atskleidimo apribojimą. 9. Šiame straipsnyje nustatytos informacijos apie finansines priemones ir jų savininkus teikimui taikomos šio įstatymo 89 straipsnio 10–11 dalys.“
1Papildyti 90 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Centrinis depozitoriumas stebi, kaip emitentai ar kiti asmenys, išleidę finansines priemones, ar sąskaitų tvarkytojai, kurie yra centrinio depozitoriumo dalyviai, laikosi reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 89 straipsnyje ir 891 straipsniuose, ir informuoja priežiūros instituciją apie nustatytus pažeidimus.“ 2.
Buvusias 90 straipsnio 2–7 dalis laikyti atitinkamai 3–8 dalimis. 12 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, trečiųjų valstybių įmonių filialų, reguliuojamų rinkų ir jų narių, centrinio depozitoriumo, sąskaitų tvarkytojų, įgaliotųjų konsultantų, institucinių investuotojų, turto valdytojų, lyginamojo indekso administratorių ir informacijos apie sandorius paslaugų teikėjų veiklą;“. 13 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas Pakeisti 102 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: ,,3. Priežiūros institucija Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka finansų maklerio įmonei, finansų patarėjo įmonei, trečiosios valstybės įmonės filialui, rinkos operatoriui, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui, įgaliotiems konsultantams, instituciniams investuotojams, turto valdytojams ar centriniam depozitoriumui duoda tokius privalomus nurodymus:
“. 14 straipsnis. Įstatymo priedo papildymas
Papildyti Įstatymo priedą 15 punktu:
„15. 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)
2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu (OL 2017 L 132, p. 1).“15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 9, 10 ir 11 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. birželio 10 d. 2. Šio įstatymo 9, 10 ir 11 straipsniai įsigalioja 2020 m. rugsėjo 3 d. 3.
vertybinių popierių depozitoriumas iki 2020 m. rugsėjo 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2, 3, 88, 89, 90, 93, 102 straipsniŲ,
41
STRAIPSNIAIS įstatymas 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, trečiųjų valstybių įmonės, teikiančios investicines paslaugas ar vykdančios investicinę veiklą, ir centriniai vertybinių popierių depozitoriumai , įgaliotieji konsultantai, instituciniai investuotojai ir turto valdytojai .“
2Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
„41 . Šio įstatymo 89 ir 891 straipsniai taikomi sąskaitų tvarkytojams (taip pat sąskaitų tvarkytojams, kurie neturi nei registruotos, nei pagrindinės buveinės Europos Sąjungoje), kai jie akcininkams ar kitiems sąskaitų tvarkytojams teikia paslaugas, susijusias su bendrovių, kurių registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, akcijomis.“
3Papildyti 2 straipsnį 42 dalimi:
„42 . Šio įstatymo 411 , 412 ,41 3 , 414 straipsniai taikomi:
1) instituciniams investuotojams, kai jie tiesiogiai arba per turto valdytoją investuoja į akcinių bendrovių akcijas, kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje;
2) turto valdytojams, kai jie investuoja į šios dalies 1 punkte nurodytas akcijas investuotojų naudai;
3) įgaliotiesiems konsultantams, kai jie akcininkams teikia paslaugas, susijusias su bendrovių, kurių registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, akcijomis.“ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnį 221 dalimi:
„221 .
Įgaliotasis konsultantas – juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kuris profesinės ir verslo veiklos pagrindu analizuoja akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, atskleistą ir prireikus kitą šių bendrovių informaciją, kad pateiktų tyrimus, konsultacijas ar balsavimo rekomendacijas, reikalingas investuotojui priimant balsavimo sprendimus, susijusius su naudojimusi balsavimo teisėmis.“
dalimi: „241 . Institucinis investuotojas – įmonė, turinti teisę vykdyti gyvybės draudimo veiklą ir (ar) perdraudimo veiklą, kaip tai apibrėžta Draudimo įstatyme, taip pat profesinių pensijų asociacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme.“
3Pakeisti 3 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
(arba) papildomas paslaugas.“
331 dalimi: „331 . Kompetentinga valstybė narė :
1) institucinių investuotojų ir turto valdytojų atveju – buveinės valstybė narė, kaip tai apibrėžta konkrečiam sektoriui taikytiname Europos Sąjungos teisės akte ar Europos Sąjungos teisės aktą įgyvendinančiame nacionalinės teisės akte;
2) įgaliotųjų konsultantų atveju – valstybė narė, kurioje yra įgaliotojo konsultanto registruota buveinė, arba, jeigu įgaliotasis konsultantas neturi registruotos buveinės valstybėje narėje, ta valstybė narė, kurioje yra įgaliotojo konsultanto pagrindinė buveinė, arba, jeigu įgaliotasis konsultantas neturi nei registruotos, nei pagrindinės buveinės valstybėje narėje, ta valstybė narė, kurioje įgaliotasis konsultantas yra įsisteigęs.“
771 dalimi: „771 .
Turto valdytojas – finansų maklerio įmonė ir kredito įstaiga, teikianti investuotojams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, turinti licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą.“
6Pakeisti 3 straipsnio 86 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,86. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme , Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme , Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme , Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365.“
Pakeisti II skyriaus penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
REIKALAVIMAI“. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 411
1Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo laikytis šioje dalyje nustatytų reikalavimų arba viešai paskelbti aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl jie pasirinko nesilaikyti bent vieno iš šių reikalavimų:
1) instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo parengti ir viešai paskelbti dalyvavimo politikos dokumentą, kuriame aprašoma, kaip jie įtraukia akcininko dalyvavimo klausimą į savo investavimo strategiją, taip pat nurodoma, kaip jie stebi akcinės bendrovės, į kurią investuoja, bendrąją veiklą, įskaitant veiklos strategiją, finansinius ir nefinansinius rezultatus, riziką, kapitalo struktūrą, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai ir bendrovės valdymą, palaiko dialogą su akcinėmis bendrovėmis, į kurias investuoja, naudojasi balsavimo ir kitomis teisėmis, kurias suteikia turimos akcijos, bendradarbiauja su kitais akcininkais, palaiko ryšius su atitinkamais akcinių bendrovių, į kurias investuoja, suinteresuotaisiais asmenimis ir valdo esamus ar galimus interesų konfliktus, susijusius su jų dalyvavimu;
2) instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos viešai atskleisti, kaip jų dalyvavimo politika buvo įgyvendinama , įskaitant bendrą jų balsavimo apžvalgą, svarbiausių balsavimų paaiškinimą ir tai, kaip jie naudojosi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis. Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai taip pat privalo viešai atskleisti, kaip jie balsavo akcinių bendrovių, kurių akcijų jie turi, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Atskleidžiant tokią informaciją, galima neįtraukti balsavimo, kuris pagal investuotojų ir turto valdytojų nustatytus kriterijus laikomas nereikšmingu dėl balsavimo dalyko arba turimų akcinės bendrovės akcijų skaičiaus . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti nemokamai prieinama institucinio investuotojo ar turto valdytojo interneto svetainėje.
Jeigu turto valdytojas įgyvendina dalyvavimo politiką, įskaitant balsavimą, institucinio investuotojo vardu, institucinis investuotojas pateikia nuorodą, kur turto valdytojas paskelbė tokią balsavimo informaciją. 3. Instituciniams investuotojams ir turto valdytojams įgyvendinant dalyvavimo politiką mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 28 straipsnio nuostatos, taip pat Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte išdėstytos interesų konfliktų nustatymo, prevencijos, valdymo ir stebėsenos nuostatos.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 412 straipsniu: „412 straipsnis. Institucinių investuotojų investavimo strategija ir susitarimai su turto valdytojais
1Instituciniai investuotojai privalo viešai atskleisti, kaip pagrindiniai jų investavimo į akcinės bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, įstatinį kapitalą strategijos elementai dera su jų įsipareigojimų, ypač ilgalaikių, profiliu ir trukme ir kaip jie padeda siekti jų turto vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatų. 2.
2Kai turto valdytojas institucinio investuotojo vardu investuoja, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų klientą arba per kolektyvinio investavimo subjektą, institucinis investuotojas privalo viešai atskleisti šią informaciją apie susitarimus su turto valdytoju:
1) informaciją apie tai, kaip susitarimas su turto valdytoju skatina turto valdytoją suderinti savo investavimo strategiją ir investicinius sprendimus su institucinio investuotojo įsipareigojimų, ypač ilgalaikių, profiliu ir trukme;
2) informaciją apie tai, kaip susitarimas skatina turto valdytoją priimti investicinius sprendimus remiantis akcinės bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į kurią investuojama, vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio finansinių ir nefinansinių rezultatų vertinimu ir dalyvauti akcinės bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į kurią investuojama, veikloje siekiant gerinti jos vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatus;
3) informaciją apie tai, kaip turto valdytojo veiklos rezultatų vertinimo būdas ir laikotarpis bei atlyginimas už turto valdymo paslaugas dera su institucinio investuotojo įsipareigojimų, ypač ilgalaikių įsipareigojimų, profiliu ir trukme ir kaip atsižvelgiama į absoliučius ilgojo laikotarpio rezultatus;
4) informaciją apie tai, kaip institucinis investuotojas stebi turto valdytojo patiriamas finansinių priemonių portfelio apyvartos sąnaudas ir kaip jis apibrėžia ir stebi tikslinę finansinių priemonių portfelio apyvartą ar apyvartos intervalą;
5) susitarimo su turto valdytoju trukmę. 3. Jeigu į susitarimą su turto valdytoju neįtraukiamas bent vienas iš šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų elementų, institucinis investuotojas privalo pateikti aiškų ir pagrįstą to paaiškinimą. 4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija privalo būti nemokamai prieinama institucinio investuotojo interneto svetainėje ir kiekvienais metais atnaujinama, nebent nėra esminių jos pasikeitimų.
Instituciniai investuotojai, kurių veiklą reglamentuoja Draudimo įstatymas, gali įtraukti šią informaciją į mokumo ir finansinės būklės ataskaitą.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 413 straipsniu: „413 straipsnis. Turto valdytojų skaidrumas
1Turto valdytojai ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos turi parengti ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka atskleisti instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarytas šio įstatymo 412
straipsnyje nurodytas susitarimas, skirtą praėjusių kalendorinių metų skaidrumo ataskaitą.
Skaidrumo ataskaitoje turi būti nurodyta:
1) kaip turto valdytojų investavimo strategija ir jos įgyvendinimas atitinka šio įstatymo 412 straipsnyje nurodytą turto valdytojo ir institucinio investuotojo susitarimą ir kaip prisideda prie institucinio investuotojo turto ar fondo vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatų;
2) duomenys apie pagrindines esmines vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rizikas, susijusias su investicijomis, finansinių priemonių portfelio sudėtį, apyvartą ir apyvartos sąnaudas, naudojimąsi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis dalyvavimo veiklos tikslais, vertybinių popierių skolinimo politiką ir tai, kaip ji taikoma siekiant vykdyti dalyvavimo veiklą, jeigu taikytina, ypač tuo metu, kai vyksta akcinės bendrovės, į kurią investuota, visuotinis akcininkų susirinkimas;
3) informacija apie tai, ar turto valdytojai priima investicinius sprendimus remdamiesi akcinės bendrovės, į kurią investuoja, vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatų, įskaitant nefinansinius rezultatus, vertinimu, ir, jeigu taip, kaip turto valdytojai priima investicinius sprendimus;
4) informacija apie interesų konfliktus, kurie įvyko vykdant dalyvavimo veiklą, ir kaip turto valdytojas juos išsprendė, jeigu tokių konfliktų buvo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta skaidrumo ataskaita turi būti prieinama viešai turto valdytojo interneto svetainėje arba pateikiama tiesiogiai instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarytas šio įstatymo 412 straipsnyje nurodytas susitarimas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 414 straipsniu: „414 straipsnis. Įgaliotųjų konsultantų skaidrumas 1.
Įgaliotieji konsultantai privalo viešai skelbti nuorodą į elgesio kodeksą, kuriuo jie vadovaujasi, ir metines elgesio kodekso taikymo ataskaitas. 2. Jeigu įgaliotieji konsultantai elgesio kodekso netaiko, jie turi paskelbti aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl to nedaro. Jeigu įgaliotieji konsultantai taiko elgesio kodeksą, bet nesilaiko kurios nors jo rekomendacijos, įgaliotieji konsultantai turi paskelbti, kurių elgesio kodekso nuostatų nesilaiko, pateikti paaiškinimą, kodėl jie taip daro, ir nurodyti, jeigu taikytina, visas kitas priemones, kurių buvo imtasi. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta praėjusių kalendorinių metų informacija turi būti viešai ir nemokamai paskelbiama įgaliotųjų konsultantų interneto svetainėse ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos. 4. Siekiant, kad įgaliotieji konsultantai tinkamai informuotų savo klientus apie savo veiklos tikslumą ir patikimumą, įgaliotieji konsultantai turi viešai skelbti šią informaciją, susijusią su praėjusių kalendorinių metų tyrimų, konsultacijų ir balsavimo rekomendacijų parengimu:
1) esmines taikomos metodikos ir modelių savybes;
2) svarbiausius naudojamus informacijos šaltinius;
3) taikomą tvarką, pagal kurią užtikrinama tyrimų, konsultacijų ir balsavimo rekomendacijų kokybė ir atitinkamų darbuotojų kvalifikacija;
4) informaciją apie tai, ar ir kaip įgaliotieji konsultantai atsižvelgia į nacionalinės rinkos, teisines, reguliavimo ir bendrovei būdingas sąlygas;
5) esminius kiekvienai rinkai taikomos balsavimo politikos bruožus;
6) informaciją apie tai, ar įgaliotieji konsultantai palaiko dialogą su bendrovėmis, kurios yra jų tyrimų, konsultacijų ar balsavimo rekomendacijų objektas, ir bendrovės suinteresuotaisiais asmenimis, ir, jeigu taip, informaciją apie šio dialogo mastą ir pobūdį;
7) politiką, susijusią su galimų interesų konfliktų prevencija ir valdymu. 5.
5Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją įgaliotieji konsultantai turi kiekvienais metais ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos viešai ir nemokamai paskelbti savo interneto svetainėse ir užtikrinti, kad ji būtų prieinama ne trumpiau kaip 3 metus nuo jos paskelbimo dienos. 6. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija gali būti neskelbiama šio straipsnio
5 dalyje nustatyta tvarka, jeigu ji yra paskelbta kartu su šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyta informacija. 7. Įgaliotieji konsultantai turi nustatyti bet kokį esamą ar galimą interesų konfliktą ar verslo santykius, galinčius paveikti tyrimų, konsultacijų ar balsavimo rekomendacijų rengimą, ir nedelsdami apie tai informuoti savo klientus. Jie taip pat turi nedelsdami informuoti savo klientus apie veiksmus, kurių jie ėmėsi esamam ar galimam interesų konfliktui pašalinti, sušvelninti ar valdyti. 8. Šis straipsnis taip pat taikomas įgaliotiesiems konsultantams, kurie neturi nei registruotos, nei pagrindinės buveinės Europos Sąjungoje, bet yra joje įsisteigę.“
Pakeisti 88 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Sąskaitų tvarkytojas privalo užtikrinti informacijos, kurią jis sužinojo tvarkydamas sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus įstatymuose numatytus privalomo informacijos atskleidimo atvejus. Sąskaitų tvarkytojai informaciją apie likučius finansinių priemonių sąskaitose, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ir 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, turi teisę teikti tik sąskaitos turėtojui ar jo įgaliotiems asmenims. Kitiems asmenims tokia informacija teikiama, kai jos pateikim
Sąskaitų tvarkytojai privalo finansinių priemonių savininkų sąrašus pateikti centriniam depozitoriumui, kai šis įgyvendina emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, teisę, nurodytą šio įstatymo
891 straipsnio 2 dalyje .“
Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„89 straipsnis. Finansinių priemonių įvykiai ir su finansinėmis priemonėmis susijusios informacijos pateikimas
1Finansinių priemonių įvykiu laikomas finansinių priemonių išleidimas, visuotinis akcininkų susirinkimas, dividendų, palūkanų ar kitokie mokėjimai, turtinių ir neturtinių teisių suteikimas ir įgyvendinimas, taip pat kiti emitento ar kito asmens, kurio finansinių priemonių emisija registruota centriniame depozitoriume, iniciatyva vykstantys arba nuo jo valios priklausantys įvykiai, kurie gali keisti finansinių priemonių sąskaitų parametrus. 2. Detalų finansinių priemonių įvykių sąrašą
ir , su jais susijusių operacijų atlikimo tvarką , finansinių priemonių ir (ar) lėšų apvalinimo, taikomo finansinių priemonių įvykiams, principus aukščiausiuoju finansinių priemonių apskaitos lygiu nustato centrinis depozitoriumas, vadovaudamasis visuotinai pripažintais tarptautiniais finansinių priemonių įvykių standartais. 3. Emitentas arba kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, sąrašus.
Ši teisė įgyvendinama pateikiant paklausimą centriniam depozitoriumui, o šis emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, sąrašą. Prieš kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, prašymu pateikiamas nemokamai. Centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka sąskaitų tvarkytojai pateikia savo apskaitoje esančius finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, sąrašus. 13 . Emitentai ir kiti asmenys, kurių finansinių priemonių emisija registruota centriniame depozitoriume, priima sprendimus ir inicijuoja finansinių priemonių įvykius, tačiau privalo centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka ir terminais informuoti jį apie finansinių priemonių įvykius ir pateikti jam su tuo susijusius dokumentus ir informaciją, būtiną šiems įvykiams vykdyti.
Finansinių priemonių įvykiu laikomas finansinių priemonių išleidimas, akcininkų susirinkimas, dividendų, palūkanų ar kitokie mokėjimai, turtinių ir neturtinių teisių suteikimas, taip pat kiti emitento ar kito asmens, kurio finansinių priemonių emisija registruota centriniame depozitoriume, iniciatyva vykstantys arba nuo jo valios priklausantys įvykiai, kurie gali keisti finansinių priemonių sąskaitų parametrus. Finansinių priemonių įvykis įvykiai yra vykdomi centrinio depozitoriumo ir laikomas įvykusiu laikomi įvykusiais tada, kai centrinis depozitoriumas jam pateiktų dokumentų pagrindu padaro atitinkamus įrašus finansinių priemonių ir (arba) lėšų sąskaitose. 4. Centrinis depozitoriumas apie finansinių priemonių įvykius informuoja finansinių priemonių savininkų sąskaitų tvarkytojus, tvarkančius informaciją apie finansinių priemonių įvykį informavusius emitentus, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka ir terminais. 45 . Sąskaitų tvarkytojas privalo sutartyje su finansinių priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu finansinių priemonių savininkui pranešti apie bet kokį pasikeitimą savo finansinių priemonių sąskaitoje, kurioje įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka , taip pat pateikti ir perduoti kitą šiame straipsnyje nustatytą informaciją . Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų tvarkytojai sutartyje nurodytu būdu ir tvarka privalo pateikti asmeninės finansinių priemonių sąskaitos būklės paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje ataskaitą. 6.
6Sąskaitų tvarkytojas,
tvarkantis finansinių priemonių sąskaitas, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, privalo nedelsdamas perduoti emitento, kurio finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, finansinių priemonių savininkui, kurio finansinių priemonių sąskaitas jis tvarko, arba jo įgaliotam asmeniui:
1) informaciją apie finansinių priemonių įvykius, susijusią su finansinių priemonių savininko turtinėmis ar neturtinėmis teisėmis, kurias jam suteikia nuosavybės teise priklausančios finansinės priemonės ir kuriomis gali naudotis visi tos pačios klasės akcijų savininkai, arba
2) pranešimą su nuoroda į emitento, kurio finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainę, jeigu jame pateikiama šios dalies 1 punkte nurodyta informacija apie finansinių priemonių įvykius, ir
3) informaciją, kaip finansinių priemonių savininkui naudotis finansinių priemonių savininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, arba kaip pateikti balsavimo nurodymą sąskaitų tvarkytojui balsuoti finansinių priemonių savininko naudai. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas sąskaitų tvarkytojams nedelsiant perduoti informaciją netaikomas, jeigu emitentas, kurio finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje , šią informaciją ar pranešimą pateikia tiesiogiai visiems finansinių priemonių savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. 8.
8Sąskaitų tvarkytojas, kuris tvarko finansinių priemonių sąskaitas,
kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies
finansinių priemonių sąskaitas jis tvarko, nurodymus turi nedelsdamas perduoti emitentui, kurio finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje , iš finansinių priemonių savininko gautą informaciją, susijusią su jam priklausančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kurias jam suteikia nuosavybės teise priklausančios finansinės priemonės ir kuriomis gali naudotis visi tos pačios klasės akcijų savininkai. Sąskaitų tvarkytojas turi teisę šią pareigą įgyvendinti per centrinį depozitoriumą. 9. Kai šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatytais atvejais perduodant informaciją per sąskaitų tvarkytoją yra daugiau negu vienas sąskaitų tvarkytojas (sąskaitų tvarkytojų grandinė), bet kuris sąskaitų tvarkytojas nedelsdamas perduoda informaciją kitam sąskaitų tvarkytojui, nebent sąskaitų tvarkytojas gali informaciją tiesiogiai perduoti emitentui, finansinių priemonių savininkui arba jo įgaliotam asmeniui. 10. Perduodant šiame straipsnyje nustatytą informaciją ar pranešimus vadovaujamasi 2018 m. rugsėjo 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1212, kuriuo, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/36/EB nuostatas, nustatomi būtinieji akcininkų identifikavimo, informacijos perdavimo ir akcininkų naudojimosi savo teisėmis palengvinimu reikalavimai (OL 2018 L 223, p. 1). 11. Centrinis depozitoriumas ir sąskaitų tvarkytojai savo interneto svetainėje privalo viešai skelbti šiame straipsnyje nurodytų teikiamų paslaugų įkainius, kiekvienos paslaugos įkainius nurodydamas atskirai. Tokie įkainiai turi būti proporcingi, nediskriminaciniai ir nustatomi atsižvelgiant į patiriamas faktines paslaugų suteikimo sąnaudas.
Paslaugų, suteiktų Lietuvos Respublikoje ir tarpvalstybiniu mastu, įkainiai gali skirtis, tačiau skirtingi įkainiai turi būti pagrįsti ir atitikti paslaugų suteikimo faktinių sąnaudų skirtumą. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 891 straipsniu: „891 straipsnis. Informacija apie finansines priemones ir jų savininkus
emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, teisė gauti jo išleistų vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, sąrašus (toliau – informacija apie finansinių priemonių savininkus) . 2. Emitentas arba kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų informaciją apie finansinių priemonių savininkus. Ši teisė gali būti įgyvendinama pateikiant paklausimą centriniam depozitoriumui, o šis emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba informaciją apie finansinių priemonių savininkus. Prieš kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, prašymu pateikiamas nemokamai. 3.
finansinių priemonių savininkus apima šiuos duomenis:
vietą arba adresą korespondencijai; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę ir juridinio asmens atstovo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai ;
nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių ir, jeigu emitentas prašo, informaciją apie akcijų klases ir (ar) įsigijimo datą;
fizinio asmens – elektroninio pašto adresą (jeigu finansinių priemonių savininkas jį turi);
juridinio asmens – unikalų atpažinties kodą (jeigu finansinių priemonių savininkas jį turi);
įgalioto asmens (jeigu toks yra) – pavadinimą (vardą ir pavardę) ar unikalų atpažinties kodą. 4. Už informacijos apie finansinių priemonių savininkus pateikimą centriniam depozitoriumui yra atsakingas sąskaitų tvarkytojas. Sąskaitų tvarkytojai savo apskaitoje esančią informaciją apie finansinių priemonių savininkus pateikia centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka. 5. Tais atvejais, kai sąskaitų tvarkytojų grandinėje yra daugiau negu vienas sąskaitų tvarkytojas, sąskaitų tvarkytojai nedelsdami privalo perduoti vieni kitiems centrinio depozitoriumo arba emitento ar kito asmens, išleidusio finansines priemones, prašymą ir bet kuris sąskaitų tvarkytojas, turintis informacijos apie finansinių priemonių savininkus, turi nedelsdamas perduoti šią informaciją kitam grandinėje esančiam sąskaitų tvarkytojui, kad tokia informacija būtų kuo skubiau pateikiama centriniam depozitoriumui arba emitentui ar kitam asmeniui, išleidusiam finansines priemones. Centrinio depozitoriumo arba emitento ar kito asmens, išleidusio finansines priemones, prašymu sąskaitų tvarkytojai privalo nedelsdami pateikti informaciją apie tolesnį sąskaitų tvarkytoją sąskaitų tvarkytojų grandinėje. 6.
priemones, ar sąskaitų tvarkytojas, pastebėjęs ar gavęs pranešimą apie neišsamius ir netikslius šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis ar informaciją, centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka privalo ištaisyti šiuos duomenis ar informaciją. 7. Emitentai, kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, sąskaitų tvarkytojai ar centrinis depozitoriumas šio straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją apie finansinių priemonių savininkus saugo ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo tada, kai sužinojo, kad fizinis arba juridinis asmuo nebėra konkrečios bendrovės finansinių priemonių savininkas. Šioje dalyje nustatytas informacijos apie finansinių priemonių savininkus saugojimo terminas nekeičia ilgesnio informacijos apie finansinių priemonių savininkus saugojimo terminų, nustatytų kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose. 8. Finansinių priemonių savininkų asmens duomenys pagal šį straipsnį tvarkomi siekiant palengvinti emitentui arba kitam asmeniui, išleidusiam finansines priemones, identifikuoti jo išleistų finansinių priemonių savininkus ir užtikrinti jų teisę naudotis savo turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Sąskaitų tvarkytojas, šiame straipsnyje nustatyta tvarka atskleidęs finansinių priemonių savininkų duomenis, nelaikomas pažeidusiu sutartyje, įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą informacijos apie finansinių priemonių savininkus atskleidimo apribojimą. 9. Šiame straipsnyje nustatytos informacijos apie finansines priemones ir jų savininkus teikimui taikomos šio įstatymo 89 straipsnio 10 ir 11 dalių nuostatos.“
1Papildyti 90 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Centrinis depozitoriumas stebi, kaip emitentai ar kiti asmenys, išleidę finansines priemones, ar sąskaitų tvarkytojai, kurie yra centrinio depozitoriumo dalyviai, laikosi reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 89 ir 891 straipsniuose, ir informuoja priežiūros instituciją apie nustatytus pažeidimus.“ 2.
Buvusias 90 straipsnio 2–7 dalis laikyti atitinkamai 3–8 dalimis. 12 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, trečiųjų valstybių įmonių filialų, reguliuojamų rinkų ir jų narių, centrinio depozitoriumo, sąskaitų tvarkytojų, įgaliotųjų konsultantų, institucinių investuotojų, turto valdytojų, lyginamojo indekso administratorių ir informacijos apie sandorius paslaugų teikėjų veiklą;“. 13 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas
taip: ,,3. Priežiūros institucija Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka finansų maklerio įmonei, finansų patarėjo įmonei, trečiosios valstybės įmonės filialui, rinkos operatoriui, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui, įgaliotiems konsultantams, instituciniams investuotojams, turto valdytojams ar centriniam depozitoriumui duoda tokius privalomus nurodymus:
“. 2. Pakeisti 102 straipsnio 9 dalį ir ją
išdėstyti taip: ,,9. Finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė, trečiosios valstybės įmonės filialas, rinkos operatorius, centrinis depozitoriumas , įgaliotas konsultantas, institucinis investuotojas, turto valdytojas ar informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami , bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodymo įvykdymo , apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.
Finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, taip pat privalo vykdyti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodymo įvykdymo , apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.“
Papildyti Įstatymo priedą 15 punktu:
„15. 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)
2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu (OL 2017 L 132, p. 1).“15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šio įstatymo 9,
vertybinių popierių depozitoriumas iki 2020 m. rugsėjo 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
372 ,
411 , 412 , 413 , 414 IR 891
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu (toliau
Direktyva 2017/828 skirta akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) atliktoje Lietuvos bendrovių valdysenos peržiūros apžvalgoje įvardyta, kad palyginti su visų Baltijos šalių rinka, Lietuvos rinka yra didžiausia. Lietuvoje yra 27 akcinės bendrovės, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, Latvijoje – 24, Estijoje – 17.
Taip pat, Lietuvos banko viešai pateikiamais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 7 bankai, kaip užsienio bankų filialai veikia 9 bankai, 7 finansų maklerio įmonės, 72 pensijų fondai, 117 draudikai ir draudimo tarpininkai. Direktyvos 2017/828 svarbiausias tikslas – skatinti akcininkų ilgalaikį dalyvavimą ir didinti bendrovių ir investuotojų tarpusavio skaidrumą. Siekiant šio tikslo, Direktyvoje 2017/828 išdėstytos nuostatos dėl: a kcininkų identifikavimo; balsavimo patvirtinimo kai balsuojama elektroninio ryšio priemonėmis; mokesčių už tarpininkavimo paslaugas skaidrumo; institucinių investuotojų ir turto valdytojų informacijos apie investavimo strategiją, dalyvavimo politiką ir jos įgyvendinimą viešinimo; turto valdytojų pareigos suteikti instituciniams investuotojams informaciją (portfelio sudėtis, apyvartos sąnaudos ir t.t.), taip pat kaip jų investavimo strategija ir jos įgyvendinimas prisideda prie investuotojo turto ar fondo vidutinės trukmės ar ilgo laikotarpio rezultatų; įgaliotų konsultantų pareigos atskleisti kaip laikomasi elgesio kodekso; direktorių (valdymo ir priežiūros organų narių) atlygio politikos ir atlygio ataskaitos tvirtinimo, skelbimo; informacijos apie atlygį išsamumo ir galimybės įvertinti ar atlyginama už ilgo laikotarpio rezultatus; privalomo reikšmingų sandorių su susijusia šalimi tvirtinimo, siekiant apsaugoti bendrovę ir akcininkus. Direktyvos 2017/828 2 straipsnio
straipsnių nuostatas įgyvendinančių nacionalinių priemonių įsigaliojimo ir taikymo data turėtų būti derinama prie 2018 m. rugsėjo 3 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1212, kuriuo, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/36/EB nuostatas, nustatomi būtinieji akcininkų identifikavimo, informacijos perdavimo ir akcininkų naudojimosi savo teisėmis palengvinimo reikalavimai (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1212) taikymo pradžios datos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1212 11 straipsniu, jo nuostatos pradedamos taikyti 2020 m. rugsėjo 3 d., todėl dalis nuostatų įsigalioja nuo 2020 m. rugsėjo 3 dienos. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 16, 20, 21, 28, 32, 34, 37,372 ,
pakeitimo, Įstatymo papildymo 373 straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ABĮ projektas) tikslas – įgyvendinti Direktyvos 2017/828 nuostatas, susijusias su akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, naudojimosi akcininkų teisėmis palengvinimu, atlygio politikos ir ataskaitos parengimo bei tvirtinimo reglamentavimo bei sandorių su susijusiomis šalimis reglamentavimo klausimais. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr.
X-1024 2, 3, 88, 89, 90, 93 ir 102 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 411 , 412 , 413 , 414 ir 891 straipsniais, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto (toliau – FPRĮ projektas) tikslas – įgyvendinti Direktyvos 2017/828 nuostatas, susijusias su institucinių investuotojų ir turto valdytojų veiklos skaidrumo didinimu; akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, teise identifikuoti savo esamus akcininkus ir tiesiogiai su jais komunikuoti; informacijos perdavimo tarpininkų grandinėje, visų pirma identifikuojant akcininkus, palengvinimu; akcininkų tapatybės nustatymo palengvinimu; įgaliotųjų konsultantų teikiamų konsultacijų patikimumo, kokybės ir skaidrumo užtikrinimu. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4, 23, 231 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 233 straipsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto (toliau – ĮFAĮ projektas) tikslas – nustatyti, kad akcinės bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į metinius pranešimus įtrauktų atlygio ataskaitą, taip pat įtvirtinti atlygio ataskaitos ir jos turinio reikalavimus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 ir 614 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 1191 straipsniu ir priedo papildymo įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) tikslas
(ar) paskelbimu, nesilaikymą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektams parengti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 4-722 „Dėl darbo grupės 2017 m. gegužės 17 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, nuostatoms įgyvendinti nacionalinėje teisėje sudarymo“ sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB Nasdaq Vilnius ir Lietuvos banko atstovai. Įstatymų projektus tikslino ir teikė derinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento ( Verslo aplinkos departamento direktorė Milda Kaupelienė tel. 8 706 64 747, el. p. [email protected] ), Įmonių teisės skyriaus (vedėja Lina Jakimavičienė tel. 8 706 64 647, el. p. [email protected] ) specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojančio Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 372 straipsnyje nustatyti akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandoriams su susijusia šalimi taikomi reikalavimai. Galiojančio Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 231 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad bendrovių valdymo ataskaitoje turi būti pateikiama informacija apie kiekvieno valdymo, priežiūros organo nario atlygį. Galiojančio Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 89 straipsnio 3 dalyje nustatyta emitento teisė bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų akcininkų sąrašus. Ši teisė įgyvendinama per centrinį depozitoriumą – emitentas pateikia jam paklausimą ir nurodo, ar pageidauja sąskaitų tvarkytojų sąrašo, ar akcininkų sąrašo. Vieną kartą per metus sąskaitų tvarkytojų sąrašas pateikiamas nemokamai.
Taip pat šiuo metu FPRĮ 89 straipsnio 4 dalyje sąskaitų tvarkytojams nustatyta pareiga teikti informaciją akcininkui apie pasikeitimus jo asmeninėje finansinių priemonių sąskaitoje – jų sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka ir periodiškumu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
politikos ir atlygio ataskaitos ABĮ projektu siūloma nustatyti, kad akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovas (toliau – bendrovės vadovas) atsako už atlygio politikos projekto ir atlygio ataskaitos projekto parengimą (atlygio politika turi būti teikiama tvirtinti akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, visuotiniame akcininkų susirinkime ne rečiau kaip kas 4 metus, taip pat esant esminiams atlygio politikos pakeitimams); taip pat, kad vadovas atsako už atlygio politikos ir atlygio ataskaitos viešą paskelbimą akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje; nustatyti visuotiniam akcininkų susirinkimui pareigą priimti sprendimą dėl akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos; nustatyti valdybai pareigą priimti sprendimą dėl atlygio ataskaitos; suteikti bendrovės valdybai teisę vertinti atlygio politikos projektą ir teikti dėl jo atsiliepimus ir pasiūlymus; suteikti stebėtojų tarybai teisę teikti atsiliepimus ir pasiūlymus dėl atlygio politikos ir atlygio ataskaitos projektų. ABĮ projektu taip pat siūloma įtvirtinti, kad valdyba, nustatydama bendrovės vadovo atlygį, vadovaujasi akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, patvirtinta atlygio politika.
ABĮ projektu siūloma papildyti ABĮ 372 straipsnio 10 dalį, nustatyti, kad sandoriai su susijusia ta pačia šalimi, sudaromi verčiantis įprasta ūkine veikla, sumuojami ir tokia informacija nurodoma bendrovės metiniame pranešime. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai stojant į EBPO buvo atlikta išsami Lietuvos bendrovių valdysenos peržiūra [1] , kurios apžvalgą EBPO paskelbė 2018 m. liepos 26 d. EBPO teigiamai įvertino Lietuvos bendrovių valdysenos teisinį reguliavimą. Be kitų aspektų, buvo vertinamas ir susijusių šalių sandorių institutas. Pažymėtina, kad iš esmės visos Direktyvos 2017/828 nuostatos, susijusios su susijusių šalių sandorių reguliavimu, yra įtvirtintos 2017 m. lapkričio 21 d. ABĮ. ABĮ projektu siūloma papildyti ABĮ nauju 373 straipsniu, kuriame būtų įtvirtintas akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos teisinis reglamentavimas. Šiuo ABĮ projekto straipsniu siūloma nustatyti, kad atlygio politika apimtų ir turėtų būti taikoma bent akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovui, valdybos ir stebėtojų tarybos nariams. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad atlygio politika, nedelsiant po visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame ji buvo patvirtinta, turi būti viešai skelbiama ir nemokamai prieinama visą atlygio politikos taikymo laikotarpį bendrovės interneto svetainėje.
ABĮ projekto 373 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikoje būtų nurodyta ši informacija:
1) kaip atlygio politika atitinka bendrovės veiklos strategiją, ilgalaikius tikslus ir interesus;
2) visos atlygio sudėtinės dalys, įskaitant fiksuotas ir kintamąsias atlygio dalis, premijas, priemokas, taip pat šių atlygio sudėtinių dalių santykinė dalis, atsižvelgiant į visą atlygį.
Jeigu akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, moka kintamąją atlygio dalį, atlygio politikoje turi būti nurodyti aiškūs, išsamūs ir varijuojantys kintamosios atlygio dalies kriterijai;
3) bet kokio atlygio mokėjimo atidėjimo laikotarpiai, akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, galimybės susigrąžinti kintamąją atlygio dalį;
4) nuo finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų priklausantys atlygio nustatymo kriterijai bei kaip jais prisidedama prie bendrovės veiklos strategijos, ilgalaikių tikslų ir interesų , taip pat metodai, kurie turi būti taikomi siekiant nustatyti, kokiu mastu rezultatų kriterijai tenkinami;
5) sutarčių su bendrovės vadovu, valdybos ir stebėtojų tarybos nariais terminai ir taikomi įspėjimo terminai, esminės susitarimų dėl papildomų pensijų ar išankstinio išėjimo į pensiją sąlygos, sutarties nutraukimo sąlygos ir su sutarties nutraukimu susiję mokėjimai;
6) kaip, nustatant atlygio politiką, atsižvelgta į bendrovės darbuotojų atlygio ir įdarbinimo sąlygas;
7) kai taikoma, nurodyti su socialine atsakomybe susiję kriterijai ir paaiškinta, kaip jais prisidedama prie bendrovės veiklos strategijos, ilgalaikių tikslų ir interesų ;
8) jei skiriamas atlygis suteikiant akcijas, turi būti nurodyta, kaip šio įstatymo 471 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintos akcijų suteikimo taisyklės prisideda prie bendrovės veiklos strategijos, ilgalaikių tikslų ir interesų;
9) atlygio politikos rengimo, vykdymo, peržiūrėjimo ir įgyvendinimo procesas, sprendimų susijusių su atlygio politika priėmimo procesas, įskaitant interesų konflikto vengimo ir valdymo priemones;
10) jeigu yra sudaryti, atlygio komiteto ar kito atitinkamo komiteto vaidmuo;
11) jeigu atlygio politika keičiama – apibūdinti ir paaiškinti esminiai atlygio politikos pakeitimai ir, jei keičiama atlygio politika jau buvo svarstyta visuotiniame akcininkų susirinkime, bet jai nepritarta – visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nurodytus argumentus;
12) kita akcininkų nuomonei dėl atlygio politikos pareikšti svarbi informacija.
Jeigu akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, moka kintamąją atlygio dalį, atlygio politikoje turi būti nurodyti aiškūs, išsamūs ir varijuojantys kintamosios atlygio dalies kriterijai;
3) bet kokio atlygio mokėjimo atidėjimo laikotarpiai, akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, galimybės susigrąžinti kintamąją atlygio dalį;
4) nuo finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų priklausantys atlygio nustatymo kriterijai bei kaip jais prisidedama prie bendrovės veiklos strategijos, ilgalaikių tikslų ir interesų , taip pat metodai, kurie turi būti taikomi siekiant nustatyti, kokiu mastu rezultatų kriterijai tenkinami;
5) sutarčių su bendrovės vadovu, valdybos ir stebėtojų tarybos nariais terminai ir taikomi įspėjimo terminai, esminės susitarimų dėl papildomų pensijų ar išankstinio išėjimo į pensiją sąlygos, sutarties nutraukimo sąlygos ir su sutarties nutraukimu susiję mokėjimai;
6) kaip, nustatant atlygio politiką, atsižvelgta į bendrovės darbuotojų atlygio ir įdarbinimo sąlygas;
7) kai taikoma, nurodyti su socialine atsakomybe susiję kriterijai ir paaiškinta, kaip jais prisidedama prie bendrovės veiklos strategijos, ilgalaikių tikslų ir interesų ;
8) jei skiriamas atlygis suteikiant akcijas, turi būti nurodyta, kaip šio įstatymo 471 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintos akcijų suteikimo taisyklės prisideda prie bendrovės veiklos strategijos, ilgalaikių tikslų ir interesų;
9) atlygio politikos rengimo, vykdymo, peržiūrėjimo ir įgyvendinimo procesas, sprendimų susijusių su atlygio politika priėmimo procesas, įskaitant interesų konflikto vengimo ir valdymo priemones;
10) jeigu yra sudaryti, atlygio komiteto ar kito atitinkamo komiteto vaidmuo;
11) jeigu atlygio politika keičiama – apibūdinti ir paaiškinti esminiai atlygio politikos pakeitimai ir, jei keičiama atlygio politika jau buvo svarstyta visuotiniame akcininkų susirinkime, bet jai nepritarta – visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nurodytus argumentus;
12) kita akcininkų nuomonei dėl atlygio politikos pareikšti svarbi informacija. Pažymėtina, kad prie bendrovės sėkmės ilguoju laikotarpiu prisideda bendrovės vadovas, valdyba ir stebėtojų taryba, o atlygis yra viena iš pagrindinių turimų priemonių bendrovės ir jos valdymo ir priežiūros organų interesams suderinti.
Todėl svarbu, kad atlygio politikos projektas būtų parengtas atsižvelgiant į bendrovės veiklos strategiją, ilgalaikius tikslus ir interesus bei, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, tvirtindamas atlygio politiką, visą joje nurodytą informaciją tinkamai įvertintų. Kad akcininkai, potencialūs investuotojai ir suinteresuoti asmenys galėtų lengvai susipažinti su atlygio politika ir atlygio ataskaita, šie dokumentai turėtų būti skelbiami viešai bendrovės interneto svetainėje. Šiomis priemonėmis siekiama sudaryti sąlygas didesniam bendrovės skaidrumui ir didesnei valdymo ir priežiūros organų narių atskaitomybei, taip pat geresnei akcininkų vykdomai atlygio priežiūrai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politika turėtų būti patvirtinta po įstatymo įsigaliojimo artimiausiame bendrovės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis ABĮ 24 straipsnio 1 dalimi eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ir ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, atlygio politika turėtų būti patvirtinta ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 dienos. Iki atlygio politikos patvirtinimo šių bendrovių vadovui, valdybos ir stebėtojų tarybos nariams atlygiai turėtų būti mokami vadovaujantis iki ABĮ projekto įsigaliojimo taikyta atlygio mokėjimo praktika. 2.
neturtinės teisės gauti informaciją apie akcinę bendrovę, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, išplėtimo ABĮ projektu siūloma nustatyti, kad, be kitų šiuo metu galiojančiame ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų neturtinių akcininkų teisių, akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkas taip pat turėtų teisę gauti apie šią bendrovę informaciją, nurodytą FPRĮ 89 straipsnio 6 dalyje (t. y. informaciją apie finansinių priemonių įvykius, kuri yra susijusi su finansinių priemonių savininko turtinėmis ar neturtinėmis teisėmis arba pranešimą su nuoroda į emitento, kurio finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainę, kurioje pateikiama tokia informacija, taip pat informaciją kaip finansinių priemonių savininkui naudotis finansinių priemonių savininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis arba kaip pateikti balsavimo nurodymą sąskaitų tvarkytojui balsuoti finansinių priemonių savininko naudai). 3. Dėl akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, pareigos informuoti akcininką apie jo balsavimo elektroninių ryšių priemonėmis patvirtinimą ABĮ projektu taip pat siūloma įtvirtinti, kad akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai akcininkas ar jo įgaliotinis visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo ir balsavo elektroninių ryšių priemonėmis, jam nedelsiant būtų išsiųstas balsavimo elektroninių ryšių priemonėmis rezultato gavimo patvirtinimas, ir akcininko ar įgaliotinio prašymu, kuris gali būti pateiktas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, būtų pateiktas patvirtinimas apie tinkamą jo balso užregistravimą ir įskaitymą (nebent jis jau turi tą informaciją).
Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu minėtą patvirtinimą gauna juridinis asmuo, kuris, vadovaujantis FPRĮ, yra atidaręs ir tvarko akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, jis nedelsdamas, bet kokiomis priemonėmis, šį patvirtinimą perduoda akcininkui ar jo įgaliotiniui. Jeigu perduodant patvirtinimą yra daugiau negu vienas juridinis asmuo kuris, vadovaudamasis FPRĮ, yra atidaręs ir tvarko akcininko finansinių priemonių asmenines sąskaitas, taikomos FPRĮ 89 straipsnio 9–11 dalys (9 dalis – dėl informacijos perdavimo, kai yra sąskaitų tvarkytojų grandinė; 10 dalis – dėl Reglamento (ES) 2018/1212 taikymo; 11 dalis – dėl įkainių už teikiamas paslaugas). Tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti veiksmingą naudojimąsi akcininkų teisėmis, kuris labai priklauso nuo sąskaitų tvarkytojų, ypač tarpvalstybiniais atvejais, grandinės veiksmingumo. Sąskaitų tvarkytojų grandinėje bendrovės informacija ne visada perduodama jos akcininkams, o akcininkų balsavimo rezultatai ne visada teisingai perduodami bendrovei. Atsižvelgiant į tai, siūlomomis ABĮ nuostatomis siekiama pagerinti informacijos teikimą per sąskaitų tvarkytojų grandinę ir taip palengvinti naudojimąsi akcininkų teisėmis.
Be to, svarbu užtikrinti, kad akcininkai, kurie balsuodami dalyvauja bendrovės, veikloje, galėtų sužinoti, ar į jų balsavimo rezultatus tinkamai atsižvelgta. Dėl FPRĮ projekto 1.
1Dėl institucinių investuotojų ir turto valdytojų dalyvavimo politikos, institucinių investuotojų investavimo strategijos ir susitarimų su turto valdytojais bei turto valdytojų ir įgaliotųjų konsultantų skaidrumo
411 , 412 , 413 , 414 straipsniais, reglamentuojančiais institucinių investuotojų ir turto valdytojų dalyvavimo politiką, institucinių investuotojų investavimo strategiją ir susitarimus su turto valdytojais bei turto valdytojų ir įgaliotųjų konsultantų skaidrumo reikalavimus: · siūloma nustatyti, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo laikytis FPRĮ 411 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (įskaitant dalyvavimo politikos dokumento parengimą) arba viešai paskelbti aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl bent vieno iš reikalavimų pasirinko nesilaikyti ir nustatyti, kad ši informacija turi būti nemokamai prieinama institucinio investuotojo ar turto valdytojo interneto svetainėje; · siūloma nustatyti, kad instituciniai investuotojai privalo viešai atskleisti, kaip pagrindiniai jų investavimo į akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, įstatinį kapitalą strategijos elementai dera su jų įsipareigojimų, ypač ilgalaikių, profiliu ir trukme ir kaip jie padeda siekti jų turto vidutinės trukmės ar ilgo laikotarpio rezultatų; · siūloma nustatyti, kad tuomet, kai turto valdytojas institucinio investuotojo vardu investuoja, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų klientą, arba per kolektyvinio investavimo subjektą, institucinis investuotojas privalo viešai atskleisti FPRĮ 412 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie susitarimus su turto valdytoju; · siūloma nustatyti, kad turto valdytojai ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos turi parengti ir FPRĮ 413 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka atskleisti instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarytas FPRĮ 412 straipsnyje nurodytas susitarimas, skirtą skaidrumo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus.
Dėl institucinių investuotojų ir turto valdytojų dalyvavimo politikos, institucinių investuotojų investavimo strategijos ir susitarimų su turto valdytojais bei turto valdytojų ir įgaliotųjų konsultantų skaidrumo
411 , 412 , 413 , 414 straipsniais, reglamentuojančiais institucinių investuotojų ir turto valdytojų dalyvavimo politiką, institucinių investuotojų investavimo strategiją ir susitarimus su turto valdytojais bei turto valdytojų ir įgaliotųjų konsultantų skaidrumo reikalavimus: · siūloma nustatyti, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo laikytis FPRĮ 411 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (įskaitant dalyvavimo politikos dokumento parengimą) arba viešai paskelbti aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl bent vieno iš reikalavimų pasirinko nesilaikyti ir nustatyti, kad ši informacija turi būti nemokamai prieinama institucinio investuotojo ar turto valdytojo interneto svetainėje; · siūloma nustatyti, kad instituciniai investuotojai privalo viešai atskleisti, kaip pagrindiniai jų investavimo į akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, įstatinį kapitalą strategijos elementai dera su jų įsipareigojimų, ypač ilgalaikių, profiliu ir trukme ir kaip jie padeda siekti jų turto vidutinės trukmės ar ilgo laikotarpio rezultatų; · siūloma nustatyti, kad tuomet, kai turto valdytojas institucinio investuotojo vardu investuoja, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų klientą, arba per kolektyvinio investavimo subjektą, institucinis investuotojas privalo viešai atskleisti FPRĮ 412 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie susitarimus su turto valdytoju; · siūloma nustatyti, kad turto valdytojai ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos turi parengti ir FPRĮ 413 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka atskleisti instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarytas FPRĮ 412 straipsnyje nurodytas susitarimas, skirtą skaidrumo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus. Skaidrumo ataskaita turi atitikti FPRĮ 413 straipsnio 1 dalyje nurodytus ataskaitos turinio reikalavimus ir turi būti prieinama viešai turto valdytojo interneto svetainėje arba pateikiama tiesiogiai instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarytas FPRĮ 412 straipsnyje nurodytas susitarimas; · siūloma nustatyti, kad įgaliotieji konsultantai privalo viešai skelbti nuorodą į elgesio kodeksą, kuriuo jie vadovaujasi, ir metines elgesio kodekso taikymo ataskaitas.
Tuo atveju, kai įgaliotieji konsultantai elgesio kodekso netaiko ar taiko elgesio kodeksą, bet nesilaiko kurios nors jo rekomendacijos, jie turi atitinkamai skelbti aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl to nedaro arba deklaruoti, kurių elgesio kodekso nuostatų nesilaiko, pateikti paaiškinimą, kodėl jie taip daro, ir nurodyti, jei taikytina, visas kitas priemones, kokios buvo priimtos. Ši informacija turi būti nustatyta tvarka viešai ir nemokamai skelbiama įgaliotųjų konsultantų interneto svetainėse; · siekiant, kad įgaliotieji konsultantai tinkamai informuotų savo klientus apie savo veiklos tikslumą ir patikimumą, siūloma nustatyti, kad įgaliotieji konsultantai turi viešai skelbti FPRĮ 414 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su praėjusių kalendorinių metų tyrimų, konsultacijų ir balsavimo rekomendacijų parengimu. Ši informacija, išskyrus nustatytas išimtis, taip pat turi būti viešai ir nemokamai skelbiama įgaliotųjų konsultantų interneto svetainėse; · siūloma nustatyti, kad įgaliotieji konsultantai turi identifikuoti ir nedelsdami informuoti savo klientus apie bet kokį esamą ar galimą interesų konfliktą ar verslo santykius, galinčius paveikti tyrimų, konsultacijų ar balsavimo rekomendacijų rengimą, taip pat apie veiksmus, kurių jie ėmėsi esamam ar galimam interesų konfliktui pašalinti, sušvelninti ar valdyti.
Pažymėtina, kad viešas pirmiau nurodytos informacijos ir duomenų atskleidimas pagerintų investuotojų informavimą, palengvintų bendrovių ir jų akcininkų tarpusavio dialogą, paskatintų akcininkų dalyvavimą. Taip pat tai padėtų tinkamai suderinti institucinių investuotojų galutinių naudos gavėjų, turto valdytojų ir bendrovių, į kurias investuojama, interesus ir padėtų išplėtoti ilgesnio laikotarpio investavimo strategijas ir ilgesnio laikotarpio santykius su bendrovėmis, į kurias investuojama, dalyvaujant akcininkams. Be to, kaip nurodyta Direktyvos 2017/828 preambulės 20 punkte, informacijos apie turto valdytojus atskleidimas yra svarbus instituciniams investuotojams, kad šie galėtų įvertinti, ar turto valdytojas atlieka akcinio kapitalo ir portfelio vidutinės trukmės ar ilgo laikotarpio analizę – tai svarbiausias veiksnys, kuris gali užtikrinti efektyvų akcininko dalyvavimą. Kadangi tos vidutinės trukmės ar ilgo laikotarpio rizikos turi įtakos investuotojų grąžai, instituciniams investuotojams gali būti nepaprastai svarbus veiksmingesnis tų klausimų integravimas į investavimo procesus.
Be to, turto valdytojų informacijos apie savo portfelio sudėtį, apyvartą ir apyvartos sąnaudas, taip pat apie savo politiką vertybinių popierių skolinimo klausimu, atskleidimas yra svarbus siekiant parodyti, ar turto valdytojo veiksmai visapusiškai atitinka nustatytą institucinio investuotojo strategiją ir interesus ir ar turto valdytojas laiko akcijas tokį laikotarpį, kuris sudaro sąlygas veiksmingai dalyvauti bendrovės veikloje. 2. Dėl informacijos apie finansinių priemonių įvykius FPRĮ projektu siūloma papildyti šiuo metu galiojantį FPRĮ 89 straipsnį su finansinėmis priemonėmis susijusios informacijos pateikimo finansinių priemonių savininkams nuostatomis ir nustatyti, kokią informaciją apie finansinių priemonių įvykius sąskaitų tvarkytojas, kuris tvarko finansinių priemonių sąskaitas, turi pateikti finansinių priemonių savininkui arba jo įgaliotam asmeniui. Taip pat siūloma įtvirtinti minėtos informacijos perdavimo ir informacijos perdavimo esant sąskaitų tvarkytojų grandinei tvarką. Pažymėtina, kad veiksmingas naudojimasis akcininkų teisėmis daug priklauso nuo sąskaitų tvarkytojų, ypač tarpvalstybiniais atvejais, grandinės veiksmingumo. Sąskaitų tvarkytojų grandinėje bendrovės informacija ne visada perduodama jos akcininkams, o akcininkų balsavimo rezultatai ne visada teisingai perduodami bendrovei. Taigi, siūlomu reguliavimu siekiama pagerinti informacijos teikimą per sąskaitų tvarkytojų grandinę, siekiant palengvinti naudojimąsi akcininkų teisėmis. Tokiu siūlomu reglamentavimu siekiama palengvinti ir paskatinti akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkus naudotis savo teisėmis.
Veiksmingas ir tvarus akcininkų dalyvavimas yra vienas iš akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kertinių aspektų. Aktyvesnis akcininkų dalyvavimas bendrovei priimant sprendimus yra vienas iš svertų, kuris gali pagerinti bendrovių finansinius ir nefinansinius rezultatus, taip pat tai yra svarbus veiksnys siekiant paskatinti ir užtikrinti ilgalaikį akcininkų dalyvavimą. FPRĮ projekto 89 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti reikalavimus Centrinio depozitoriumo ir sąskaitų tvarkytojų paslaugų įkainiams už šiame straipsnyje, 891 straipsnyje ir ABĮ projektu siūlomoje pakeisti 21 straipsnio 4 dalyje nurodytas teikiamas paslaugas ir pareigą, nustatyta tvarka, skelbti šiuos įkainius viešai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visoje Europos Sąjungoje siekiant skatinti investavimą į akcijas ir palengvinti naudojimąsi akcijų suteikiamomis teisėmis, turėtų būti užtikrintas didesnis mokesčių, įskaitant kainas ir įkainius, už sąskaitų tvarkytojų teikiamas paslaugas skaidrumas. Skirtingi mokesčiai, imami už naudojimąsi akcininko teisėmis šalies viduje ir tarpvalstybiniu mastu, atgraso nuo tarpvalstybinių investicijų, trukdo vidaus rinkai veiksmingai veikti ir turėtų būti draudžiami. Bet kokie mokesčių, imamų už naudojimąsi akcininko teisėmis šalies viduje ir tarpvalstybiniu mastu, skirtumai turėtų būti leidžiami tik tuo atveju, jeigu jie tinkamai pagrįsti ir atitinka paslaugų teikimo faktinių sąnaudų, kurias patiria sąskaitų tvarkytojai, skirtumą. 3.
informacijos apie finansinių priemonių savininkus FPRĮ projektu taip pat siūloma papildyti šiuo metu galiojantį FPRĮ nauju 891 straipsniu, kuriame būtų nustatyta, kokius duomenis apima informacija apie finansinių priemonių savininkus, kurią emitentas arba kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, turi teisę bet kada pareikalauti sąskaitų tvarkytojo jam pateikti. FPRĮ projekto 891 straipsniu taip pat siūloma įtvirtinti informacijos apie finansinių priemonių savininkus perdavimo tvarką sąskaitų tvarkytojų grandinėje ir šios informacijos perdavimą Centriniam depozitoriumui. Taip pat siūloma nustatyti, kad informacija apie finansinių priemonių savininkus būtų saugoma 12 mėnesių nuo tada, kai šios informacijos saugotojas sužinojo, kad fizinis arba juridinis asmuo nebėra konkrečios bendrovės finansinių priemonių savininkas. Be to, siūloma įtvirtinti emitento ar kito asmens, išleidusio finansines priemones, ar sąskaitų tvarkytojų pareigą ištaisyti neišsamius ir netikslius duomenis ar informaciją apie finansinių priemonių savininkus. Siūlomomis FPRĮ projekto 891 straipsnio nuostatomis siekiama reglamentuoti bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkų tapatybės nustatymą. Akcininkų identifikavimas yra būtina sąlyga tam, kad galėtų vykti tiesioginė akcininko ir bendrovės komunikacija, ir svarbus veiksnys siekiant palengvinti naudojimąsi akcininkų teisėmis ir paskatinti akcininkų dalyvavimą. Tai ypač aktualu tarpvalstybinės veiklos atvejais ir tuomet, kai naudojamasi elektroninėmis priemonėmis. 4.
Siekiant užtikrinti, kad Direktyvos 2017/828 nuostatos, įgyvendinamos FPRĮ projektu, būtų taikomos praktiškai, siūloma papildyti šiuo metu galiojančio FPRĮ 90 straipsnį nauja 2 dalimi, pagal kurią Centrinis depozitoriumas stebėtų , kaip emitentai ar kiti asmenys, išleidę finansines priemones, ar sąskaitų tvarkytojai, kurie yra centrinio depozitoriumo dalyviai, laikosi reikalavimų, nustatytų FPRĮ 89 ir 891 straipsniuose, ir informuotų priežiūros instituciją apie nustatytus pažeidimus. Dėl ĮFAĮ projekto ĮFAĮ projektu siekiama nustatyti pareigą akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, į metinius pranešimus įtraukti atlygio ataskaitą. ĮFAĮ projektu papildant ĮFAĮ nauju233 straipsniu siūloma jame nustatyti atlygio ataskaitos reikalavimus. Atlygio ataskaitoje būtų nurodoma ši informacija apie kiekvieną valdymo ir priežiūros organo nario atlygį:
1) visas atlygis ir visos atlygio dalys, santykinės fiksuoto ir kintamojo atlygio dalys, paaiškinimas, kaip atlygis atitinka patvirtintą atlygio politiką, įskaitant tai, kaip jis prisideda prie įmonės ilgo laikotarpio rezultatų, ir informacija apie tai, kaip buvo taikomi veiklos rezultatų kriterijai;
2) metiniai atlygio pokyčiai; įmonės rezultatų ir vidutinio atlygio, remiantis įmonės darbuotojų, kurie nėra valdymo ir priežiūros organų nariai, darbo visą darbo laiką ekvivalentu, pokyčiai per bent penkerius paskutinius finansinius metus, pateikti taip, kad būtų galima palyginti;
3) bet koks atlygis, gautas iš bet kurios įmonės, kuri priklauso įmonių grupei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme;
4) suteiktos akcijos, akcijų pasirinkimo sandorių suteiktos teisės, tų sandorių kaina ir data ir bet kokie šių sandorių pakeitimai;
5) informacija apie naudojimąsi galimybe susigrąžinti kintamą atlygį.
Atlygio ataskaitoje taip pat turėtų būti nurodyta, kaip buvo atsižvelgta į ankstesnio ataskaitinio laikotarpio visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo dėl atlygio ataskaitos rezultatus. Ar atlygio ataskaitoje buvo pateikta visa reikiama informacija, tikrintų auditorius ar audito įmonė ir tai nurodytų auditoriaus išvadoje. Valdybos patvirtinta atlygio ataskaita turėtų būti nedelsiant skelbiama bendrovės interneto svetainėje ir nemokamai prieinama dešimt metų (su asmens duomenimis – ne ilgiau kaip dešimt metų). Taigi, siūlomais ĮFAĮ pakeitimais siekiama padidinti bendrovės skaidrumą ir valdymo bei priežiūros organų narių atskaitomybę ir sudaryti sąlygas akcininkams, potencialiems investuotojams ir suinteresuotiesiems asmenims susidaryti išsamų ir patikimą atlygio vaizdą.
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Direktyvos 2017/828 preambulės 35 punkte įvardytas priežastis atlygio ataskaitoje turi būti atskleistas bet koks kiekvieno valdymo ar priežiūros organo nario atlygis, gautas iš bendrovės ar šios dukterinės, patronuojančios bendrovės (t. y. bet kurios įmonės, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei). Atsižvelgiant į tai, pvz., jei akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, valdybos narys yra ir bendrovės darbuotojas, turi būti atskleistas atlygis, gautas einant valdybos nario pareigas, ir atlyginimas, kurį jis gauna kaip darbuotojas (t. y. einantis bet kurias pareigas bendrovėje ar įmonėje, kurios įmonių grupei priklauso ši bendrovė). Tuo atveju, kai pvz., valdybos narys yra ir akcininkas – atsižvelgiant į specifiškumą ir dividendų išmokėjimo reguliavimą bei paskelbimą, pakaktų nurodyti tik faktą (akcininkas). Į atlygio ataskaitą įtraukiami asmens duomenys turėtų būti tvarkomi bendrovės skaidrumo, susijusio su kiekvienu valdymo ir priežiūros organo nario atlygiu, didinimo tikslais, siekiant gerinti šių asmenų atskaitomybę ir akcininkų vykdomą jų atlygio priežiūrą. Į atlygio ataskaitą būtų neįtraukiami valdymo ir priežiūros organų narių asmens duomenys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ES 2016/676 9 straipsnio 1 dalyje arba asmens duomenys, kurie parodo valdymo ir priežiūros organo nario šeimos padėtį. ĮFAĮ projektu siūlomi ĮFAĮ pakeitimai, susiję su atlygio ataskaitų rengimu, būtų privalomi bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, nuo 2020 m. sausio 1 dienos.
Dėl ANK projekto Įgyvendinant Direktyvos 2017/828 nuostatas, ANK projektu siūloma nustatyti atsakomybę akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovui už atlygio politikos ir (ar) atlygio ataskaitos neparengimą, nepateikimą ir (ar) nepaskelbimą viešai interneto svetainėje, pažeidžiant ABĮ ir ĮFAĮ reikalavimus. Nauju teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti atsiradusių prievolių vykdymą. ANK projektu siūlomi baudų dydžiai parinkti įvertinus šiuo metu galiojančio ANK 119, 120 ir 223 straipsniuose nustatytas baudas ir siekiant užtikrinti, kad sankcijos už atlygio politikos ir atlygio ataskaitos reikalavimų nesilaikymą ar netinkamą laikymąsi būtų pakankamai atgrasomos ir proporcingos nustatytiems reikalavimams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymus bus sukurta Europos Sąjungos valstybėms narėms bendra akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, būtinų perduoti bendrovei duomenų ir informacijos apie akcininkus (pvz., akcininko vardas, pavardė ar pavadinimas, kontaktiniai duomenys) sistema tam, kad bendrovė galėtų identifikuoti akcininkus ir tiesiogiai su jais komunikuoti.
Taip būtų suvienodintos ir supaprastintos akcininkų identifikavimo ir bendrovės komunikavimo su jais sąlygos vienos valstybės ribas peržengimo atveju. Dažnai akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkų identifikavimas ir informacijos perdavimas susijęs su daugeliu sąskaitų tvarkytojų, kurių buveinė gali būti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, t. y. su sąskaitų tvarkytojų grandine. Efektyvus naudojimasis akcininkų teisėmis daug priklauso nuo sąskaitų tvarkytojų grandinės veiksmingumo, todėl priėmus įstatymus bus įtvirtinta pareiga kiekvienam sąskaitų tvarkytojui užtikrinti greitą informacijos (bendrovės teikiamos informacijos akcininkui ir atvirkščiai, akcininko – bendrovei) perdavimą visoje sąskaitų tvarkytojų grandinėje, taip palengvinant naudojimąsi akcininkų teisėmis. Taip pat bus užtikrinta, kad akcininkai balsuodami elektroninių ryšių priemonėmis galės sužinoti ar į jų balsavimo rezultatus tinkamai atsižvelgta, t. y. ar bendrovė tinkamai įrašė ir įskaitė jų balsavimo rezultatą. Taip bus užtikrintas veiksmingas naudojimasis akcininkų teisėmis, kuris daug priklauso nuo sąskaitų tvarkytojų, ypač vienos valstybės ribų peržengimo atvejais, grandinės veiksmingumo. Įstatymų pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas investicijų pritraukimui Lietuvoje, akcijų įsigijimui reguliuojamoje rinkoje, kadangi bus nustatyti vienodi skaidrumo reikalavimai Europos Sąjungoje sąskaitų tvarkytojams skelbiant paslaugų įkainius.
Centrinis depozitoriumas ir sąskaitų tvarkytojai savo interneto svetainėse turės skelbti paslaugų (pvz., patvirtinimo apie tinkamą akcininko balsas užregistruotas ir įskaitomas, tinkamą perdavimą, informacijos apie finansinių priemonių įvykius, finansinių priemonių savininkus pateikimą) įkainius ir nurodyti kiekvienos paslaugos įkainius atskirai. Tokie įkainiai turės būti proporcingi, nediskriminaciniai ir nustatomi atsižvelgiant į patiriamas faktines paslaugų suteikimo sąnaudas. Įkainiai už paslaugas, suteiktas Lietuvos Respublikoje ir tarpvalstybiniu mastu, galėtų skirtis tik tuo atveju, jei bus pagrįsti ir atitiks paslaugų suteikimo ir sąnaudų skirtumą. Įstatymais nustatyti reikalavimai, siekiant efektyvios finansinių priemonių rinkos Europos Sąjungoje veikimo, taip pat taikomi sąskaitų tvarkytojams, kurie neturi nei registruotos, nei pagrindinės buveinės Europos Sąjungoje, kitaip kiltų rizika, kad informacijos perdavimas nutrūks ir tai pakenks ilgalaikiam Europos Sąjungos akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, tvarumui. Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai yra svarbūs akcininkai ir turi didelę įtaką akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, tvarumui ir ilgo laikotarpio rezultatams, investuotojų interesų apsaugai. Tačiau instituciniai investuotojai bei turto valdytojai, siekdami trumpalaikės grąžos, dažnai nedalyvauja bendrovių veikloje priimant sprendimus. Tai turi neigiamos įtakos ilgo laikotarpio finansiniams ir nefinansiniams rezultatams ir finansinių priemonių rinkų efektyvumui. Priėmus įstatymus bus užtikrintas institucinių investuotojų ir turto valdytojų veiklos skaidrumas.
Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai turės atskleisti investavimo strategiją, dalyvavimo politiką ir jos įgyvendinimą. Įgaliotieji konsultantai privalės laikytis elgesio kodekso, skelbti informaciją apie savo veiklą ir teikti savo klientams kitą informaciją. Viešas tokios informacijos atskleidimas pagerins investuotojų informuotumą, siekiant palengvinti bendrovių ir jų akcininkų tarpusavio dialogą, skatinti akcininkų dalyvavimą. Taip pat tai padės tinkamai suderinti institucinių investuotojų galutinių naudos gavėjų, turto valdytojų ir bendrovių, į kurias investuojama, interesus ir išplėtoti ilgesnio laikotarpio investavimo strategijas ir ilgesnio laikotarpio santykius su bendrovėmis, į kurias investuojama. Priėmus įstatymus, akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkai turės galimybę išreikšti savo nuomonę apie bendrovės valdymo ir priežiūros organų narių atlygio politiką. Atlygio politikos ir atlygio ataskaitos viešas skelbimas sudarys galimybę akcininkams, potencialiems investuotojams ir suinteresuotiems asmenims lengvai gauti šiuos dokumentus ir susipažinti su juose pateikiama informacija. Tai sudarys sąlygas didesniam akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumui ir didesnei valdymo ir priežiūros organų narių atskaitomybei, taip pat geresniam atlygio politikos įgyvendinimo įvertinimui. Akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkams, potencialiems investuotojams ir suinteresuotiesiems asmenims bus sudaryta galimybė išsamiai susipažinti su bendrovės atlygio politika ir jos įgyvendinimu. ABĮ ir FPRĮ projektuose siūlomi nustatyti nauji įpareigojimai, kurie sukelia administracinę naštą ūkio subjektams, todėl buvo parengtos administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitos. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Centrinis depozitoriumas iki 2020 m. rugsėjo 2 d. turės nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis būtų atliekami akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vertybinių popierių savininkų sąskaitose, kurias tvarko sąskaitų tvarkytojai, esančių įrašų pakeitimai, susiję su informacijos ir duomenų apie akcininkų tapatybę pateikimu. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje“, „atlygio politika“,
„atlygio ataskaita“, „įgaliotasis konsultantas“, „institucinis investuotojas“,
„turto valdytojas“, „sąskaitų tvarkytojų grandinė“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Rengiant įstatymų projektus komunikuota su kitomis Direktyvą 2017/828 įgyvendinančiomis valstybėmis narėmis. Minėtina, kad kitos ES valstybės narės (Švedija, Nyderlandai, Latvija, Estija, Austrija ir kitos) Direktyvos 2017/828 nuostatas perkelia ne tik į bendrovių teisės aktus, bet ir į finansinių priemonių rinką reglamentuojančius teisės aktus (tuomet ir priežiūros institucija tampa finansinių priemonių rinkas prižiūrinti institucija). Taip vykdomas direktyvos įpareigojimas nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas priemones ir sankcijas, bei užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos :
Švedija nuostatas dėl atlygio ir susijusių sandorių kelia į bendrovių teisės aktus, nuostatas dėl institucinių investuotojų, turto valdytojų ir įgaliotųjų konsultantų – į specialiuosius finansinių priemonių rinkų įstatymus, nustato, kad keliamų nuostatų priežiūros institucija bus Švedijos finansų priežiūros institucija . Nyderlandai nuostatas dėl atlygio, sandorių su susijusiomis šalimis kelia į bendrovių teisės aktus, o kitas nuostatas dėl akcininkų identifikavimo, informacijos perdavimo, naudojimosi teisėmis palengvinimo, institucinių investuotojų, turto valdytojų ir įgaliotųjų konsultantų, perkelia į specialiuosius finansinių priemonių rinkų įstatymus.
Latvija daugumą nuostatų: (dėl akcininkų identifikavimo, tarpininkų pareigos skatinti akcininkus naudotis teisėmis, institucinių investuotojų, turto valdytojų ir įgaliotųjų konsultantų, atlygio politikos ir ataskaitos, susijusių sandorių) perkelia į specialiuosius finansinių priemonių rinkų įstatymus. Austrija nuostatas dėl akcininkų identifikavimo, informacijos perdavimo, naudojimosi teisėmis palengvinimo, institucinių investuotojų, turto valdytojų ir įgaliotųjų konsultantų perkelia į Finansinių priemonių rinkų įstatymą, nustato, kad šių nuostatų vykdymo priežiūrą užtikrins finansinių priemonių rinkos priežiūrą vykdanti institucija. Čekija visas Direktyvos nuostatas kelia į Finansinių priemonių rinkų įstatymą (angl. financial instruments market ), kuriame atskirai reglamentuotos listinguojamų įmonių pareigos ir atsakomybė. Atitinkamai už Direktyvos nuostatų įgyvendinimą, atsakomybės klausimus atsakingas Čekijos nacionalinis bankas. [1]
Corporate Governance in Lithuania , Corporate Governance, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/9789264302617-en .
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
abėcėlės tvarka, projekto 2 straipsniu papildant keičiamo įstatymo 3 straipsnį naujomis dalimis reikėtų vietoj projektu siūlomų 361 ir 781 dalių įrašyti atitinkamai 331 ir 771 dalis. 2. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomoje turto valdytojo apibrėžtyje siūlytina atsisakyti įstatymų santrumpų „KIS“ ir „AKISV“, nes jos vartojamos tik projekto 4 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 411 straipsnyje, o galiojančio įstatymo 3 straipsnio 33, 71 ir 86 dalyse ir 88 straipsnio 11 dalyje yra vartojamas pilnas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pavadinimas (3 straipsnio 33 dalyje su žodžiais „Lietuvos Respublikos“, toliau tekste – be šių žodžių). Be to, svarstytina, ar galiojančio įstatymo 3 straipsnio 86 dalies nereikėtų papildyti nuoroda į Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą. 3. Projekto 5 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 412 straipsnyje vartojama sąvoka „akcinė bendrovė, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į kurią investuojama“. Tačiau projekto 6 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 413 straipsnyje, kuris glaudžiai susijęs su 412 straipsniu, vartojama sąvoka „bendrovė, į kurią investuojama“. Pastebėtina, jog pagal keičiamo įstatymo galiojančias 3 straipsnio 52 dalies nuostatas, „bendrovė“ yra akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės trumpinys.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 413 straipsnyje vietoj sąvokos „bendrovė, į kurią investuojama“ vartoti sąvoką „akcinė bendrovė, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į kurią investuojama“. 4. Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje pateikiamas finansinių priemonių įvykio apibrėžimas, kuris šiek tiek skiriasi nuo apibrėžto galiojančiame įstatyme. Pastebėtina, kad įstatymo pakeitimai yra susiję su
Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo, nuostatų perkėlimu, o keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos kartu su
įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2018/1212 , kuriuo, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/36/EB nuostatas, nustatomi būtinieji akcininkų identifikavimo, informacijos perdavimo ir akcininkų naudojimosi savo teisėmis palengvinimu reikalavimai, nuostatomis (reglamentas pradedamas taikyti 2020 m. rugsėjo 3 d.). Šiame reglamente vartojama bendrovės įvykio sąvoka, o jos apibrėžtis labai panaši į projekte vartojamos finansinių priemonių įvykio sąvokos apibrėžtį [1] . Siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų terminijos nuoseklumo, svarstytina galimybė tobulinant projektą vietoj finansinių priemonių įvykio sąvokos vartoti bendrovės įvykio sąvoką, o galiojančio įstatymo 3 straipsnio 86 dalį papildyti nuoroda į nurodytą reglamentą. 5.
dalies nuostata, jog finansinių priemonių įvykiai yra vykdomi centrinio depozitoriumo nedera su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pačių finansinių priemonių įvykių esme – tokie įvykiai, kaip finansinių priemonių (pvz., akcinės bendrovės akcijų) išleidimas, visuotinis akcininkų susirinkimas, dividendų mokėjimas ir pan., priklauso nuo emitento valios, todėl nesuprantama, kodėl siūloma nustatyti, jog juos vykdo centrinis depozitoriumas. Siūloma nuostata nedera su galiojančio įstatymo 88 straipsnyje nustatyta centrinio depozitoriumo kompetencija tvarkant finansinių priemonių sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina iš analizuojamos straipsnio dalies išbraukti žodžius „yra vykdomi centrinio depozitoriumo ir“. 6. Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 89 straipsnio 6 dalies 2 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 6 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. 7. Projekto 10 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 891 straipsnyje siūloma nustatyti informacijos apie finansines priemones ir jų savininkus pateikimo tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje nustatoma, kokia informacija apie finansinių priemonių savininkus turi būti pateikiama, o 9 dalyje – jog informacijos teikimui taikomos įstatymo 89 straipsnio 10 ir 11 dalys, t.y. informacijos teikimui taikomos 2018 m. rugsėjo 3 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2018/1212, kuriuo, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/36/EB nuostatas, nustatomi būtinieji akcininkų identifikavimo, informacijos perdavimo ir akcininkų naudojimosi savo teisėmis palengvinimu reikalavimai, nuostatos.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal nurodyto reglamento 3 straipsnį, būtinieji reikalavimai dėl prašymui atskleisti informaciją apie akcininko tapatybę pagal Direktyvos 2007/36/EB 3a straipsnio 1 dalį taikomo formato nustatyti reglamento priedo 1 lentelėje, o būtinieji reikalavimai dėl tarpininkų atsakymui į nurodytą prašymą taikomo formato nustatyti priedo 2 lentelėje. Taigi neaišku, koks projekto nuostatų santykis su reglamento, kuris taikomas tiesiogiai, nuostatomis, ypač kiek tai susiję su informacijos apie finansinių priemonių savininkus turiniu (reglamente atitinkamai – informacija apie akcininkų tapatybę). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į reglamento konstatuojamosios dalies 2 dalį: „šiuo reglamentu siekiama neleisti skirtingai įgyvendinti Direktyvos 2007/36/EB nuostatas ir taip galbūt priimti nesuderinamus nacionalinius standartus, didinant tarpvalstybinių operacijų riziką ir sąnaudas ir taip keliant pavojų jų efektyvumui ir veiksmingumui, o tarpininkams sudarant papildomų sunkumų. Naudojant informacijai perduoti skirtus bendrus duomenų šablonus ir pranešimų formas, turėtų būti sudarytos sąlygos veiksmingai ir patikimai tvarkyti informaciją ir užtikrinti tarpininkų, emitento bei akcininkų pranešimų sąveikumą, taip užtikrinant veiksmingą Sąjungos akcijų kapitalo rinkų veikimą.“
straipsnio 3 dalį. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje yra išvardinti šioje dalyje nurodytiems subjektams priežiūros institucijos duodami privalomi nurodymai, o 102 straipsnio 9 dalyje – 3 dalyje nurodytų subjektų pareigos vykdant privalomus nurodymus.
Todėl, keičiant 102 straipsnio 3 dalį, reikėtų kartu atitinkamai pakeisti ir keičiamo įstatymo 102 straipsnio 9 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt [1] bendrovės įvykis – emitento arba trečiojo asmens inicijuotas veiksmas, kuris apima naudojimąsi akcijų suteikiamomis teisėmis ir gali, nors ir nebūtinai, padaryti poveikį pagrindinei akcijai, pvz., pelno paskirstymas arba visuotinis susirinkimas;
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMo Nr. x-1024 2, 3, 88, 89, 90, 93, 102 straipsniŲ,
41 1 , 412 , 413 , 414 ,891 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-06-14 Nr. XIIIP-3433(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto
41 1 ,41
STRAIPSNIAIS, ĮSTATYMO PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3433 2019-06-06 Nr. 108-P-19 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai : Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Jekaterina Rojaka, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento direktorė Milda Kaupelienė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento Įmonių teisės skyriaus vedėja Lina Jakimavičienė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ES institucinės ir administracinės teisės skyriaus vedėja Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Vaida Sinušaitė, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Ala Morkūnienė, Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento Priežiūros politikos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Dulkienė, Nasdaq CSD atstovai Gediminas Varnas ir Artūras Stankevičius, Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, lobistas Šarūnas Frolenko, „Lietuvos energija“, UAB atstovė Simona Augėnaitė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Teisės departamento direktorė Odeta Tručinskaitė-Šiušienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-082 4, 5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Atsižvelgiant į tai, kad teisės akte sąvokos turi būti dėstomos abėcėlės tvarka, projekto 2 straipsniu papildant keičiamo įstatymo 3 straipsnį naujomis dalimis reikėtų vietoj projektu siūlomų 361 ir 781 dalių įrašyti atitinkamai 331 ir771 dalis. Pritarti I. Patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalies numeraciją ir atitinkamai išdėstyti taip:
: <....>“. II. Patikslinti projekto 2 straipsnio 5 dalies numeraciją ir atitinkamai išdėstyti taip:
. Turto valdytojas - <...>“. III. Atsižvelgiant į redakcinius reikalavimus, pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
Nr. x-1024 2, 3, 88, 89, 90, 93, ir102 straipsniŲ, penktojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir
įstatymas “. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-082 5, 6 Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomoje turto valdytojo apibrėžtyje siūlytina atsisakyti įstatymų santrumpų „KIS“ ir „AKISV“, nes jos vartojamos tik projekto 4 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 411 straipsnyje, o galiojančio įstatymo 3 straipsnio 33, 71 ir 86 dalyse ir 88 straipsnio
pavadinimas (3 straipsnio 33 dalyje su žodžiais „Lietuvos Respublikos“, toliau tekste – be šių žodžių). Be to, svarstytina, ar galiojančio įstatymo 3 straipsnio
kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą. Pritarti I.
Pritarti I. Patikslinti projekto
dalimi, ir ją išdėstyti taip: „7877
1. Turto valdytojas – finansų maklerio įmonė ir kredito įstaiga, teikianti investuotojams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, turinti licenciją pagal Lietuvos Respublikos K k olektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau
II. Papildyti projekto 2 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Pakeisti 3 straipsnio 86 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,86. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme , Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme , Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme , Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 ir Reglamente (ES) Nr. 2015/2365.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-08
412 straipsnyje vartojama sąvoka „akcinė bendrovė, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į kurią investuojama“. Tačiau projekto 6 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 413 straipsnyje, kuris glaudžiai susijęs su 412 straipsniu, vartojama sąvoka „bendrovė, į kurią investuojama“. Pastebėtina, jog pagal keičiamo įstatymo galiojančias 3 straipsnio 52 dalies nuostatas, „bendrovė“ yra akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės trumpinys.
teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo413 straipsnyje vietoj sąvokos „bendrovė, į kurią investuojama“ vartoti sąvoką „akcinė bendrovė, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į kurią investuojama“. Pritarti I. Patikslinti projekto
411 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1) instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo parengti ir viešai paskelbti dalyvavimo politikos dokumentą, kuriame aprašoma, kaip jie įtraukia akcininko dalyvavimo klausimą į savo investavimo strategiją
; , taip pat nurodoma aprašoma , kaip jie stebi akcinės bendrovės, į kurią investuoja, bendrąją veiklą, įskaitant veiklos strategiją, finansinius ir nefinansinius rezultatus, riziką, kapitalo struktūrą, socialinį poveikį bei ir aplinkosauginį poveikį aplinkai ir bendrovės valdymą, palaiko dialogą su akcinėmis bendrovėmis, į kurias investuoja, naudojasi balsavimo ir kitomis teisėmis, kurias suteikia turimos akcijos, bendradarbiauja su kitais akcininkais, palaiko ryšius komunikuoja su atitinkamais akcinių bendrovių, į kurias investuoja, suinteresuotaisiais asmenimis ir valdo esamus ar galimus interesų konfliktus, susijusius su jų dalyvavimu;
2) instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos viešai atskleisti, kaip jų dalyvavimo politika buvo įgyvendinama , įskaitant bendrą jų balsavimo apžvalgą, svarbiausių balsavimų paaiškinimą ir tai, kaip jie naudojosi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis. Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai T taip pat jie privalo viešai atskleisti, kaip jie balsavo akcinių bendrovių, kurių akcijų jie turi, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
Atskleidžiant tokią informaciją, galima neįtraukti balsavimo, kuris , pagal investuotojų ir turto valdytojų nustatytus kriterijus , laikomas nereikšmingu dėl balsavimo dalyko arba turimų akcinės bendrovės akcijų skaičiaus .“ II. Patikslinti projekto
413 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip:
„2) duomenys apie pagrindines esmines vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rizikas, susijusias su investicijomis, finansinių priemonių portfelio sudėtį, apyvartą ir apyvartos sąnaudas, naudojimąsi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis dalyvavimo veiklos tikslais, vertybinių popierių skolinimo politiką ir tai, kaip ji taikoma siekiant vykdyti dalyvavimo veiklą, jeigu taikytina, ypač tuo metu, kai vyksta akcinės bendrovės, į kurią investuota, visuotinis akcininkų susirinkimas;
3) informacija apie tai, ar turto valdytojai priima investicinius avimo sprendimus remdamiesi akcinės bendrovės, į kurią investuoja, vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatų, įskaitant nefinansinius rezultatus, vertinimu, ir, jeigu taip, kaip turto valdytojai priima investicinius avimo sprendimus;“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-089 Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje pateikiamas finansinių priemonių įvykio apibrėžimas, kuris šiek tiek skiriasi nuo apibrėžto galiojančiame įstatyme. Pastebėtina, kad įstatymo pakeitimai yra susiję su
d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo, nuostatų perkėlimu, o keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos kartu su
Nr.
2018/1212 , kuriuo, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/36/EB nuostatas, nustatomi būtinieji akcininkų identifikavimo, informacijos perdavimo ir akcininkų naudojimosi savo teisėmis palengvinimu reikalavimai, nuostatomis (reglamentas pradedamas taikyti 2020 m. rugsėjo
labai panaši į projekte vartojamos finansinių priemonių įvykio sąvokos apibrėžtį [1] . Siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų terminijos nuoseklumo, svarstytina galimybė tobulinant projektą vietoj finansinių priemonių įvykio sąvokos vartoti bendrovės įvykio sąvoką, o galiojančio įstatymo
. Nepritarti Vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija, Reglamente 2018/1212 vartojamos dvi sąvokos, t.y. ,,corporate event“ ir ,,corporate actions“, abi verčiamos kaip ,,bendrovės įvykis“. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 909/2014 ,,Dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo ES ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų“, vartojama tik sąvoka ,,corporate actions“ (liet. ,,emitento įvykiai“), šie įvykiai Finansinių priemonių rinkų įstatyme vadinami ,,finansinių priemonių įvykiais“. Atkreiptinas dėmesys, kad ,,finansinių priemonių įvykių“ sąvoka apima atvejus, kai, pvz., obligacijų emisiją išleidžia bendrovė, kurios akcijomis nėra prekiaujama biržoje, todėl laikytina tikslesne. Siūlytina nekeisti nacionalinėje teisėje ir praktikoje vartojamos ,,finansinių priemonių įvykių sąvokos“. 5.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-089 Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
centrinio depozitoriumo nedera su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pačių finansinių priemonių įvykių esme – tokie įvykiai, kaip finansinių priemonių (pvz., akcinės bendrovės akcijų) išleidimas, visuotinis akcininkų susirinkimas, dividendų mokėjimas ir pan., priklauso nuo emitento valios, todėl nesuprantama, kodėl siūloma nustatyti, jog juos vykdo centrinis depozitoriumas. Siūloma nuostata nedera su galiojančio įstatymo 88 straipsnyje nustatyta centrinio depozitoriumo kompetencija tvarkant finansinių priemonių sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina iš analizuojamos straipsnio dalies išbraukti žodžius „yra vykdomi centrinio depozitoriumo ir“. Pritarti iš dalies I. Patikslinti projekto
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
3. Emitentai ir kiti asmenys, kurių finansinių priemonių emisija registruota centriniame depozitoriume , priima sprendimus ir inicijuoja finansinių priemonių įvykius, tačiau privalo centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka ir terminais informuoti jį apie finansinių priemonių įvykius ir pateikti jam su tuo susijusius dokumentus ir informaciją, būtiną šiems įvykiams vykdyti. Finansinių priemonių įvykiu laikomas finansinių priemonių išleidimas, akcininkų susirinkimas, dividendų, palūkanų ar kitokie mokėjimai, turtinių ir neturtinių teisių suteikimas, taip pat kiti emitento ar kito asmens, kurio finansinių priemonių emisija registruota centriniame depozitoriume, iniciatyva vykstantys arba nuo jo valios priklausantys įvykiai, kurie gali keisti finansinių priemonių sąskaitų parametrus.
Finansinių priemonių įvykis įvykiai yra vykdomi centrinio depozitoriumo ir laikomas įvykusiu laikomi įvykusiais tada, kai centrinis depozitoriumas jam pateiktų dokumentų pagrindu padaro atitinkamus įrašus finansinių priemonių ir (arba) lėšų sąskaitose.“ II. Vadovaujantis ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija, nepritarti dalyje dėl žodžių „yra vykdomi centrinio depozitoriumo ir“ išbraukimo. Įstatymo projekte svarbu atskirti, kad finansinių priemonių įvykius inicijuoja emitentas ar kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, tačiau įvykiai vykdomi per centrinius depozitoriumus, kaip nustato finansinių priemonių įvykių standartai. Pvz., jei bendrovė priima sprendimą mokėti dividendus, tai šis sprendimas yra inicijuojamas ir priimamas bendrovės, tačiau jis turėtų būti įvykdytas per centrinius depozitoriumus pagal finansinių priemonių įvykių standartus, t.y. dividendai turi būti mokami per centrinius depozitoriumus. Tokiu atveju, akcininkus, kurie yra tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, dividendai pasiekia standartizuotu ir pripažintu kanalu per centrinius depozitoriumus. Tuo atveju, jei akcininkams dividendus mokėtų bendrovė ar mokėjimo agentas, tai užsienyje esantiems akcininkams išmokėti dividendus būtų sunku, nes depozitoriumai, esantys kitose šalyse ir saugantys išrašus apie minėtų akcininkų nuosavybę, iš trečiųjų šalių (bendrovės ar mokėjimo agento) mokėjimų nepriimtu, nes pagal bendrą praktiką, tarptautinius standartus, tai turi būti padaryta per centrinius depozitoriumus.
Tokiu atveju įmonė galėtų mokėti tiesiai, jei turėtų duomenis užsienyje esančių akcininkų, arba tai gali daryti per depozitoriumų grandinę, pradedant nuo namų depozitoriumo. (Pvz., iš praktikos, Lietuvoje esanti įmonė mokėjo dividendus savo akcininkams Lietuvoje tiesiogiai, o Lenkijoje esantiems akcininkams, kurie apskaitomi Lenkijos CSD, mokėjimą norėjo atlikti tiesiai per Lenkijos CSD, tačiau Lenkijos CSD mokėjimą atmetė ir nurodė, kad nei su minėta įmone, ar jos agentu jie nedirba, o mokėjimas dėl dividendų turi būti atliekamas per namų CSD, kuris veikia pagal tarptautinius finansinių priemonių įvykių standartus ir yra patikima šalis bei autorizuotas Lenkijos CSD partneris). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-089 Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Pritarti Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 89 straipsnio 6 dalies 2 punktą patikslinti: ,,2) pranešimą su nuoroda į emitento, kurio finansinės priemonės yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainę, jeigu jame pateikiama šio straipsnio 6 šios dalies 1 punkte nurodyta informacija apie finansinių priemonių įvykius, ; ir“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-0810 Projekto 10 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 891 straipsnyje siūloma nustatyti informacijos apie finansines priemones ir jų savininkus pateikimo tvarką.
Šio straipsnio
turi būti pateikiama, o 9 dalyje – jog informacijos teikimui taikomos įstatymo 89 straipsnio 10 ir 11 dalys, t.y. informacijos teikimui taikomos
Nr. 2018/1212, kuriuo, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/36/EB nuostatas, nustatomi būtinieji akcininkų identifikavimo, informacijos perdavimo ir akcininkų naudojimosi savo teisėmis palengvinimu reikalavimai, nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal nurodyto reglamento
akcininko tapatybę pagal Direktyvos 2007/36/EB 3a straipsnio 1 dalį taikomo formato nustatyti reglamento priedo 1 lentelėje, o būtinieji reikalavimai dėl tarpininkų atsakymui į nurodytą prašymą taikomo formato nustatyti priedo 2 lentelėje. Taigi neaišku, koks projekto nuostatų santykis su reglamento, kuris taikomas tiesiogiai, nuostatomis, ypač kiek tai susiję su informacijos apie finansinių priemonių savininkus turiniu (reglamente atitinkamai – informacija apie akcininkų tapatybę). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į reglamento konstatuojamosios dalies 2 dalį: „šiuo reglamentu siekiama neleisti skirtingai įgyvendinti Direktyvos 2007/36/EB nuostatas ir taip galbūt priimti nesuderinamus nacionalinius standartus, didinant tarpvalstybinių operacijų riziką ir sąnaudas ir taip keliant pavojų jų efektyvumui ir veiksmingumui, o tarpininkams sudarant papildomų sunkumų.
Naudojant informacijai perduoti skirtus bendrus duomenų šablonus ir pranešimų formas, turėtų būti sudarytos sąlygos veiksmingai ir patikimai tvarkyti informaciją ir užtikrinti tarpininkų, emitento bei akcininkų pranešimų sąveikumą, taip užtikrinant veiksmingą Sąjungos akcijų kapitalo rinkų veikimą.“ Nepritarti Vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija, projekto 10 straipsnyje dėstomo 891 straipsnio
turi būti pateikiama. Šia nuostata perkeliama direktyvoje pateikta sąvoka: ,,j) informacija apie akcininko tapatybę
i) akcininko pavadinimą (vardą, pavardę) ir kontaktinius duomenis (įskaitant pilną adresą ir, jei yra, elektroninio pašto adresą), taip pat, jei akcininkas yra juridinis asmuo, jo registracijos numerį, o jeigu registracijos numerio nėra, jo unikalų identifikatorių, pavyzdžiui, juridinio asmens identifikatorių, ii) turimų akcijų skaičių; ir iii) tik jeigu to prašo bendrovė, vieną arba daugiau iš šių elementų: turimų akcijų kategorijas ar klases, arba datą, nuo kurios tos akcijos yra turimos.“ Minėta informacija iš esmės atitinka informaciją, pateiktą struktūruotai direktyvą įgyvendinančio Reglamento 2018/1212 1 ir 2 lentelėse. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-0813 Projekto 13 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 102 straipsnio 3 dalį.
Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje yra išvardinti šioje dalyje nurodytiems subjektams priežiūros institucijos duodami privalomi nurodymai, o 102 straipsnio 9 dalyje – 3 dalyje nurodytų subjektų pareigos vykdant privalomus nurodymus. Todėl, keičiant 102 straipsnio 3 dalį, reikėtų kartu atitinkamai pakeisti ir keičiamo įstatymo 102 straipsnio 9 dalį. Pritarti Papildyti projekto
2 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,2. Pakeisti 102 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė, trečiosios valstybės įmonės filialas, rinkos operatorius, centrinis depozitoriumas , įgaliotas konsultantas, institucinis investuotojas, turto valdytojas ar informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami , bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodymo įvykdymo , apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai. Finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo
straipsnio 7 dalyje nustatytus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodymo įvykdymo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra gauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nėra paskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2019-06-0515 Argumentai: Atsižvelgiant į projekto pateikimo ir svarstymo Seime laiką, taip pat sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimais, siūlyti numatyti, kad įstatymas įsigaliotų ne konkrečiai 2019 m. birželio 10 d., o kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo. Pasiūlymas:
dalį išbraukti: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 9, 10 ir 11 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. birželio 10 d.“
ir 3 dalis atitinkamai laikyti 1 ir 2 dalimis. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė [1] bendrovės įvykis– emitento arba trečiojo asmens inicijuotas veiksmas, kuris apima naudojimąsi akcijų suteikiamomis teisėmis ir gali, nors ir nebūtinai, padaryti poveikį pagrindinei akcijai, pvz., pelno paskirstymas arba visuotinis susirinkimas;