Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 22 straipsnio 8 dalį nauju 4 punktu:
„
asmenys, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba .“
2Buvusį 22 straipsnio 8 dalies 4 punktą laikyti 5 punktu:
45 ) politinės partijos. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vytautas Bakas
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Parengti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) paskatino siekis geriau suderinti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje su tabako ir alkoholio kontrolės politika. Įstatymo projektu siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų gamybos ar realizavimo ekonominė veikla negalėtų būti derinama su visuomenės informavimo priemonių valdymu. Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais ar valdytojais (t. y. žiniasklaidos priemonių savininkais ar valdytojais) negali būti valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), bankai ir jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys, taip pat politinės partijos. Įstatymai nenumato apribojimų juridiniams ar fiziniams asmenims derinti tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos verslo su žiniasklaidos priemonių valdymu. Toks visuomenės informavimo priemonių teisinis reglamentavimas neužtikrina veiksmingos tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų kontrolės politikos įgyvendinimo. Akivaizdu, kad tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba ar prekyba užsiimančių pelno siekiančių ūkio subjektų ir juos valdančių bei iš šios veiklos naudą gaunančių fizinių asmenų interesai iš esmės skiriasi nuo alkoholio ir tabako kontrolės įstatymuose apibrėžtų valstybės politikos tikslų ir principų. Tokie interesai yra nesuderinami ir su Visuomenės informavimo įstatyme nustatytais tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų, tai yra jų ekonominės veiklos produktų, reklamos apribojimais.
Todėl būtų logiška nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris draustų tiems patiems juridiniams ar fiziniams asmenims derinti tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamybos ar prekybos jais verslą su visuomenės informavimo priemonių valdymu, kadangi toks iš esmės skirtingų interesų derinimas prieštarauja valstybės tabako ir alkoholio kontrolės politikai, didina neskaidrios lobistinės veiklos riziką. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatyti tabako kontrolės politikos tikslai ir principai, kurie, be kita ko, numato:
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Bakas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyti apribojimai, pagal kuriuos Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti:
1) valstybės institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, jos institucija ar įstaiga;
2) savivaldybių institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra savivaldybė, jos institucija ar įstaiga;
3) bankai ir jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys;
4) politinės partijos. Įstatymas nenumato apribojimų juridiniams ar fiziniams asmenims, užsiimantiems tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba ar prekyba, tuo pat metu būti žiniasklaidos priemonių savininkais ar valdytojais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalį nauju 4 punktu, kuriame būtų nustatytas reikalavimas, draudžiantis tabako ir alkoholio produktų gamybos ar prekybos verslu užsiimantiems juridiniams ir fiziniams asmenims tuo pat metu būti visuomenės informavimo priemonių savininkais ar valdytojais. Toks teisinis reguliavimas pašalintų interesų konfliktą, kylantį tarp žiniasklaidos priemonių savininkų ar valdytojų socialinės atsakomybės ir pelno siekiančios veiklos, susijusios su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba ar prekyba. Būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai vykdyti valstybės politiką tabako ir alkoholio kontrolės srityje. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų įstatymo priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas turėtų teigiamą poveikį korupcijos prevencijai, kadangi būtų suvaržytos tabako ar alkoholio gamybos ir prekybos verslu užsiimančių asmenų galimybės daryti per savo valdomas žiniasklaidos priemones neskaidrų poveikį valstybės politiką tabako ir alkoholio kontrolės srityje įgyvendinantiems subjektams. Pažymėtina, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams, kurio išvadai Seimas pritarė 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228, surinktoje medžiagoje yra duomenų apie tai, kad 2007 – 2008 m. Seime svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus Seimo nariams buvo daromas poveikis, kad kuo mažiau būtų ribojama alkoholinių gėrimų reklama per televiziją. Tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus užsakymu atlikto tyrimo „Politikos užkulisiai. Lobizmo (ne)skaidrumas Lietuvoje“ duomenimis, 58 proc. apklaustų verslininkų teigia, kad dažniausiai interesų grupės įtaką sprendimų priėmimui siekia daryti alkoholio, 53 proc. apklaustųjų nuomone – tabako rinkose, o šias sritis atstovaujančios interesų grupės įvardijamos kaip vienos įtakingiausių. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus įstatymą tabako ar alkoholio gamybą ar prekybą valdantys juridiniai ir fiziniai asmenys turės perleisti nuosavybės teises į žiniasklaidos priemones ta apimtimi, kuri suteikia teisę valdyti žiniasklaidos priemonę. Arba, atvirkščiai, žiniasklaidos priemones valdantys juridiniai ir fiziniai asmenys turės perleisti nuosavybės teises į tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamybą ar prekybą vykdančius juridinius asmenis ta apimtimi, kuri suteikia teisę valdyti tuos juridinius asmenis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šias pataisas kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų, kurias reikėtų vertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus šias pataisas kitų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su papildomų finansinių išteklių poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Tabako gaminiai, alkoholiniai gėrimai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Vytautas Bakas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-05- Nr. Į 2019-04-24
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑3412 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama uždrausti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais bei valdytojais būti fiziniams ir juridiniams asmenims ar jų įsteigtiems ir (ar) valdomiems juridiniams asmenims, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba, teikiame šias pastabas. Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu tam tikriems ūkio subjektams būtų draudžiama verstis visuomenės informavimo veikla, todėl Įstatymo projektas vertintinas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintų pagrindinių vidaus rinkos principų – SESV 49 ir 63 straipsniuose įtvirtintų įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo požiūriu. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką, įsisteigimo laisvės apribojimais laikomos visos priemonės, dėl kurių naudotis šia laisve draudžiama, sunku ar ne taip patrauklu [1] .
Spręsdamas dėl tokių apribojimų suderinamumo su Europos Sąjungos teise, Teisingumo Teismas nagrinėja, ar jie gali būti pateisinti SESV 52 straipsnyje aiškiai numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis – viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos – arba privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais pagal Teisingumo Teismo praktiką (privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais Teisingumo Teismas yra pripažinęs, pavyzdžiui, viešosios sveikatos apsaugą, vartotojų apsaugą, mokesčių priežiūros veiksmingumą, aplinkos apsaugą, eismo saugumą, nacionalinio istorinio ir meninio paveldo išsaugojimą ir panašiai). Vis dėlto, net ir esant tinkamam pateisinimo pagrindui, turėtų būti laikomasi proporcingumo principo reikalavimų, t. y. apribojimai turi būti tinkami tikslui, kurio jais siekiama, įgyvendinti ir neturi viršyti to, kas būtina jam pasiekti [2] . Kadangi įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad viešosios informacijos rengėjais ir
(ar) jų dalyviais negalėtų būti fiziniai asmenys, valdantys juridinius asmenis, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba, Įstatymo projektas vertintinas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje įtvirtinto ūkinės veiklos laisvės principo požiūriu. Asmens ūkinės veiklos laisvė, be kita ko, turėtų būti suprantama, kaip teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ekonominei ar komercinei veiklai reikalingus sprendimus [3] . Asmens ūkinės veiklos laisvės ribojimai galimi tik tuo atveju, jei šie apribojimai numatyti įstatyme, pagrįsti siekiu apsaugoti svarbius viešuosius interesus, nediskriminaciniai ir proporcingi siekiamam tikslui [4] .
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu galiojantis „visuomenės informavimo priemonių teisinis reglamentavimas neužtikrina veiksmingos tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų kontrolės politikos įgyvendinimo. Akivaizdu, kad tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba ar prekyba užsiimančių pelno siekiančių ūkio subjektų ir juos valdančių bei iš šios veiklos naudą gaunančių fizinių asmenų interesai iš esmės skiriasi nuo alkoholio ir tabako kontrolės įstatymuose apibrėžtų valstybės politikos tikslų ir principų. Tokie interesai yra nesuderinami ir su Visuomenės informavimo įstatyme nustatytais tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų, tai yra jų ekonominės veiklos produktų, reklamos apribojimais“. Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Įstatymo projektui pateiktoje išvadoje išreikštai abejonei, jog nesant jokios objektyvios, skaičiais, analizėmis, konkrečiais faktais pagrįstos analizės aiškinamajame rašte nurodyti pagrindai negali būti vertinami, kaip pagrindžiantys būtinybę demokratinėje visuomenėje apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ir įrodantys, jog neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui, pažymime, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįstas siūlomos priemonės būtinumas ir proporcingumas. Atsižvelgdami į tai manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su pagrindiniais Europos Sąjungos sutartyse įtvirtintais vidaus rinkos principais.
Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Įstatymo projektui pateiktoms pastaboms dėl Įstatymo projekto atitikties konstituciniams ūkinės veiklos laisvės ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084 , el. p. [email protected] [1] Žr., pavyzdžiui, 2011 m. lapkričio 29 d. Sprendimo National Grid Indus , C‑371/10, EU:C:2011:785, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija. [2] Žr., pavyzdžiui, 2011 m. lapkričio 29 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo National Grid Indus , C‑371/10, EU:C:2011:785, 42 punktas; 2016 m. vasario 23 d. Sprendimo Komisija prieš Vengriją , C‑179/14, EU:C:2016:108, 166 punktas; 2007 m. spalio 11 d. Sprendimo ELISA , C‑451/05, EU:C:2007:594, 82 punktas; 2008 m. vasario 14 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją , C‑274/06, EU:C:2008:86, 35 punktas; 2011 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Komisija prieš Lenkiją , C‑271/09, EU:C:2011:855, 55 punktas. [3] Žr., inter alia, 2013 m. sausio 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Sky Österreich , C‑283/11, EU:C:2013:28, 42 punktą; 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo AGET Iraklis , C-201/15, EU:C:2016:972, 67 punktą. [4] Žr., inter alia , 2013 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo sprendimo McDonagh , C‑12/11, EU:C:2013:43, 61 punktą; 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo AGET Iraklis , C-201/15, EU:C:2016:972, 70 punktą.
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 8 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas riboja asmenų ūkinės veiklos laisvę ir teisę į nuosavybę, nes tam tikrai grupei asmenų įstatymu būtų uždrausta pasirinkti privataus verslo rūšį, be to, asmenys, kurie šiuo metu teisėtai yra „viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais“ ir atitiktų naujos įstatymo nuostatos ribojančius kriterijus, privalėtų atsisakyti tokio verslo ir su juo susijusios nuosavybės. Todėl pasiūlymo turinys turi būti analizuojamas dėl jo atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.“ Konstitucinis Teismas 2002 m. kovo 14 d. nutarime nurodė: „ Pagal Konstituciją asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo ūkinės veiklos laisvei įgyvendinti būtų sudarytos netinkamos sąlygos. Pagal Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalį valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva remiasi prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę <...>.
Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybė neliečiama; šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Šios konstitucinės nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucija, garantuodama nuosavybės apsaugą, kartu įtvirtina ir konstitucinę teisę įgyti nuosavybę bei garantuoja šios teisės apsaugą. Pažymėtina, kad asmens konstitucinė teisė į nuosavybę yra esminė (būtina) asmens ūkinės veiklos laisvės įgyvendinimo sąlyga. Ribojant asmens teisę į nuosavybę, yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė. Asmens teisė į nuosavybę, ūkinės veiklos laisvė <...> nėra absoliuti. <...> Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir / arba dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui.“ Taigi konstitucinio teismo doktrinoje nurodomi kriterijai, kuriems esant galima riboti nuosavybės teisę.
Abejotina, ar įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti hipotetiniai pagrindai, kaip, pavyzdžiui, jog galiojantis teisinis reguliavimas „<...> neužtikrina veiksmingos tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų kontrolės politikos įgyvendinimo“, nesant jokios objektyvios, skaičiais, analizėmis, konkrečiais faktais pagrįstos analizės, gali būti vertinami, kaip pagrindžiantys būtinybę demokratinėje visuomenėje apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ir įrodantys, jog neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog minėtame Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarime buvo analizuojama iš esmės analogiška situacija, kai tam tikrai grupei asmenų įstatymu buvo uždrausta nuosavybės teise turėti tam tikrą konkretų verslą - vaistines. Toks reguliavimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai.
Atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodomą siūlomo įstatymo projekto teikimo motyvą, jog „
<...>
tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba ar prekyba užsiimančių pelno siekiančių ūkio subjektų ir juos valdančių bei iš šios veiklos naudą gaunančių fizinių asmenų interesai iš esmės skiriasi nuo alkoholio ir tabako kontrolės įstatymuose apibrėžtų valstybės politikos tikslų ir principų.“, pacituotina minėto Konstitucinio Teismo nutarimo dalis: „Pagal Konstituciją įstatymais turi būti nustatytas toks farmacinės veiklos reguliavimas, kad vaistinių savininkų ekonominiai interesai neužgožtų vaistinių veiklos žmogaus sveikatos ir visuomenės sveikatinimo interesais.“ Analizuojant tokią doktrininę Konstitucinio Teismo išdėstytą nuostatą, teigtina, jog ir įstatymo projektu siekiami reguliuoti teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami ne draudimo būti viešosios informacijos rengėjų dalyviais būdu, o proporcingu ir tinkamu pačių viešosios informacijos rengėjų veiklos reguliavimu. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba. Jeigu būtų nuspręsta projektui pritarti ir jį svarstyti, š ios nuostatos turinys turi būti tikslinamas dėl kelių priežasčių.
Pirma, formuluotė „asmenys, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba“ turėtų būti keičiama į aiškesnę ir labiau apibrėžtą formuluotę, atitinkančią Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo bei Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatomis, t. y. siūlome vartoti formuluotę „asmenys, turintys licenciją verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ir (ar) mažmenine prekyba ir (arba) turintys licenciją verstis alkoholinių produktų gamyba ir (ar) alkoholinių produktų didmenine ir
(ar) mažmenine prekyba“. Antra, siūloma formuluotė suponuoja ir tai, kad viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti ir fiziniai asmenys, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba. Pažymėtina, kad pagal aukščiau minėtus Alkoholio kontrolės įstatymą bei Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą, licencijas verstis šių produktų gamyba bei prekyba gali gauti tik įmonės, t.y. Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigti užsienio juridinių asmenų filialai. Atsižvelgiant į tai, draudimas fiziniams asmenims būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais tikslintinas. Manytume, kad projekte reikėtų aiškiai atskirti dvi asmenų, kuriems draudžiama būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, grupes: 1) įmonės, turinčios aukščiau nurodytas licencijas, susijusias su tabako ir alkoholinių produktų gamyba ir prekyba; bei 2) asmenys, valdantys šias įmones. Trečia, formuluotė „fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys <...>“ suponuoja, kad viešosios informacijos rengėju ir (ar) jų dalyviu negalėtų būti asmuo, dalyvavęs juridinio asmens steigime.
Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį, iš ko seka, kad projekto formuluotė „fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų įsteigti“ reiškia tai, kad projekto nuostatos būtų taikomos ne tik fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra įmonių, turinčių licencijas, susijusias su tabako ir alkoholinių produktų gamyba ir prekyba, dalyviais, tačiau ir tiems asmenims, kurie dalyvavo įmonės steigime, tačiau vėliau perleido dalyvio teises kitiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai lemiamas juridinio asmens valdymo teises sieja būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu pats dalyvavimas juridinio asmens steigime tiesiogiai teisių ir pareigų, tarp jų ir teisės dalyvauti valdyme, įsteigto juridinio asmens atžvilgiu nesukuria. Ketvirta, projekto formuluotė „fiziniai ir juridiniai asmenys ar <...> jų valdomi juridiniai asmenys“ stokoja aiškumo, nes neatskleistas nuostatos „juridinių asmenų valdymas“ turinys, t. y. neaišku, ar, pavyzdžiui, vieną akciją ir vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime turintis akcininkas būtų laikomas kaip vienas iš įmonę valdančių fizinių asmenų. Toks nuostatos taikymas suponuotų ydingą ir neproporcingą reglamentavimą, pagal kurį žurnalistas, turintis keletą įmonės, užsiimančios alkoholinių produktų prekyba, nebegalėtų būti viešosios informacijos rengėju ir (ar) jo dalyviu. 3.
įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Šiame kontekste pažymėtina, jog su viešosios informacijos rengimu susijęs verslas dažnai yra didelės apimties, todėl svarstytina, ar nurodytas terminas yra realus, siekiant perleisti jį kitiems asmenims. Manytina, kad įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti proporcinga siūlomiems pokyčiams. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuomet, jei iki įstatymo įsigaliojimo asmenys nespėtų įgyvendinti įstatyme siūlomų nustatyti ribojimų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2019-06-26
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė. Seimo kanceliarijos
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-071 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas riboja asmenų ūkinės veiklos laisvę ir teisę į nuosavybę, nes tam tikrai grupei asmenų įstatymu būtų uždrausta pasirinkti privataus verslo rūšį, be to, asmenys, kurie šiuo metu teisėtai yra „viešosios informacijos rengėjais ir
(ar) jų dalyviais“ ir atitiktų naujos įstatymo nuostatos ribojančius kriterijus, privalėtų atsisakyti tokio verslo ir su juo susijusios nuosavybės.
Todėl pasiūlymo turinys turi būti analizuojamas dėl jo atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.“ Konstitucinis Teismas 2002 m. kovo 14 d. nutarime nurodė: „Pagal Konstituciją asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo ūkinės veiklos laisvei įgyvendinti būtų sudarytos netinkamos sąlygos. Pagal Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalį valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva remiasi prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę <...>. Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybė neliečiama; šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Šios konstitucinės nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucija, garantuodama nuosavybės apsaugą, kartu įtvirtina ir konstitucinę teisę įgyti nuosavybę bei garantuoja šios teisės apsaugą. Pažymėtina, kad asmens konstitucinė teisė į nuosavybę yra esminė (būtina) asmens ūkinės veiklos laisvės įgyvendinimo sąlyga. Ribojant asmens teisę į nuosavybę, yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė.
Asmens teisė į nuosavybę, ūkinės veiklos laisvė <...> nėra absoliuti. <...> Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir / arba dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui.“ Taigi konstitucinio teismo doktrinoje nurodomi kriterijai, kuriems esant galima riboti nuosavybės teisę. Abejotina, ar įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti hipotetiniai pagrindai, kaip, pavyzdžiui, jog galiojantis teisinis reguliavimas „<...> neužtikrina veiksmingos tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų kontrolės politikos įgyvendinimo“, nesant jokios objektyvios, skaičiais, analizėmis, konkrečiais faktais pagrįstos analizės, gali būti vertinami, kaip pagrindžiantys būtinybę demokratinėje visuomenėje apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ir įrodantys, jog neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog minėtame Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarime buvo analizuojama iš esmės analogiška situacija, kai tam tikrai grupei asmenų įstatymu buvo uždrausta nuosavybės teise turėti tam tikrą konkretų verslą - vaistines. Toks reguliavimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai.
Atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodomą siūlomo įstatymo projekto teikimo motyvą, jog „ <...> tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba ar prekyba užsiimančių pelno siekiančių ūkio subjektų ir juos valdančių bei iš šios veiklos naudą gaunančių fizinių asmenų interesai iš esmės skiriasi nuo alkoholio ir tabako kontrolės įstatymuose apibrėžtų valstybės politikos tikslų ir principų.“, pacituotina minėto Konstitucinio Teismo nutarimo dalis: „Pagal Konstituciją įstatymais turi būti nustatytas toks farmacinės veiklos reguliavimas, kad vaistinių savininkų ekonominiai interesai neužgožtų vaistinių veiklos žmogaus sveikatos ir visuomenės sveikatinimo interesais.“ Analizuojant tokią doktrininę Konstitucinio Teismo išdėstytą nuostatą, teigtina, jog ir įstatymo projektu siekiami reguliuoti teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami ne draudimo būti viešosios informacijos rengėjų dalyviais būdu, o proporcingu ir tinkamu pačių viešosios informacijos rengėjų veiklos reguliavimu. Pritarti Pastaboje iš pradžių yra keliamas klausimas dėl atitikimo Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, tačiau toliau, savo turiniu (o ir atsižvelgiant į pastaboje minimą KT
yra taip pat ir dėl galimo prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 daliai, o taip pat ir dėl galimo neatitikimo proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-05-101 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP‑3412 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama uždrausti viešosios informacijos rengėjais ir
(ar) jų dalyviais bei valdytojais būti fiziniams ir juridiniams asmenims ar jų įsteigtiems ir (ar) valdomiems juridiniams asmenims, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba, teikiame šias pastabas. Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu tam tikriems ūkio subjektams būtų draudžiama verstis visuomenės informavimo veikla, todėl Įstatymo projektas vertintinas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau
Kadangi įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negalėtų būti fiziniai asmenys, valdantys juridinius asmenis, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba, Įstatymo projektas vertintinas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje įtvirtinto ūkinės veiklos laisvės principo požiūriu. Asmens ūkinės veiklos laisvė, be kita ko, turėtų būti suprantama, kaip teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ekonominei ar komercinei veiklai reikalingus sprendimus [3] . Asmens ūkinės veiklos laisvės ribojimai galimi tik tuo atveju, jei šie apribojimai numatyti įstatyme, pagrįsti siekiu apsaugoti svarbius viešuosius interesus, nediskriminaciniai ir proporcingi siekiamam tikslui [4] . Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu galiojantis „visuomenės informavimo priemonių teisinis reglamentavimas neužtikrina veiksmingos tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų kontrolės politikos įgyvendinimo. Akivaizdu, kad tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba ar prekyba užsiimančių pelno siekiančių ūkio subjektų ir juos valdančių bei iš šios veiklos naudą gaunančių fizinių asmenų interesai iš esmės skiriasi nuo alkoholio ir tabako kontrolės įstatymuose apibrėžtų valstybės politikos tikslų ir principų. Tokie interesai yra nesuderinami ir su Visuomenės informavimo įstatyme nustatytais tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų, tai yra jų ekonominės veiklos produktų, reklamos apribojimais“.
Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Įstatymo projektui pateiktoje išvadoje išreikštai abejonei, jog nesant jokios objektyvios, skaičiais, analizėmis, konkrečiais faktais pagrįstos analizės aiškinamajame rašte nurodyti pagrindai negali būti vertinami, kaip pagrindžiantys būtinybę demokratinėje visuomenėje apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ir įrodantys, jog neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui, pažymime, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįstas siūlomos priemonės būtinumas ir proporcingumas. Atsižvelgdami į tai manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su pagrindiniais
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-05-101 Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Įstatymo projektui pateiktoms pastaboms dėl Įstatymo projekto atitikties konstituciniams ūkinės veiklos laisvės ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Vytautas Bakas 2019-06-26 Seimo teisės departamento išvadoje, kuri nepalankiai vertina siūlomą projektą, taip pat cituojama, nors ir kitaip interpretuojama, LR Konstitucinio Teismo praktika: Konstitucinis Teismas 2002 m. kovo 14 d. nutarime nurodė, kad asmens teisė į nuosavybę, ūkinės veiklos laisvė <...> nėra absoliuti. <...> Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė j nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir /arba dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Reikia pripažinti, kad tabako ir alkoholio bendrovės daro pelną platindamos produktus, kurie yra žalingi asmenų sveikatai ir kelia tiesioginį pavojų gyvybei, žmonių gerovei. Šių privačių bendrovių tikslas - pelno siekimas - lemia tai, kad jos nori parduoti kuo daugiau visuomenei žalingos produkcijos. Sis interesas yra tiesiogiai priešingas valstybės ir viešajam interesui - išlaikyti kuo aukštesnį visuomenės sveikatos ir gerovės lygį. Akivaizdu, kad privatūs verslai, kurių veikla kelia tiesioginę žalą ir pavojų visuomenės sveikatai ir gerovei, negali pretenduoti į absoliučią, neribotą veiklos laisvę. Kaip tik atvirkščiai - valstybė, kuri pagal Konstituciją yra įsipareigojusi rūpintis visuomenės sveikata ir gerove, privalo įgyvendinti šį konstitucinį imperatyvą, t.y. reguliuoti tuos visuomeninių santykių aspektus, kurie yra susiję su alkoholio ir tabako bendrovių veikla.
Pažymėtina, kad Konstitucijos 46 straipsnį būtina, kaip ir kitas Konstitucijos nuostatas, skaityti ir interpretuoti sistemiškai, neištraukiant iš konteksto tik atskirų nuostatų. Šios pataisos oponentai remiasi paprastai tik Konstitucijos 46 str. 1 dalimi (Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva), visiškai ignoruodami 46 str. 3 dalį (Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei). Be to, Įstatymų leidėjo pareiga nustatyti atitinkamą teisinį reguliavimą kyla, be kita ko, ir iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Konstitucinis Teismas aukščiau minėtame 2002-03-14 nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata, išplaukia, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas. Sprendžiant, ar Įstatymo (...) nustatyti tokie asmens teisės į nuosavybę ribojimai, kurie yra tikrai būtini siekiant užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą, esminę reikšmę turi tai, kad pagal Konstituciją viešojo intereso (konstituciškai svarbaus tikslo) buvimas gali būti pagrindas apriboti asmens teisę į nuosavybę tik tuo atveju, kai dėl turto pobūdžio ir /arba dėl kitų svarbių priežasčių neapribojus teisės į nuosavybę nebūtų įmanoma apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Taigi valstybė negali nepaisyti konstitucinio imperatyvo reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o ypač reguliuoti tokią ūkinę veiklą, kuri tiesiogiai kelia pavojų visuomenės sveikatai ir gerovei (t.y. tabako ir alkoholio pramonė).
Todėl, vertinant ribojimų teisėtumą, būtina laikytis Konstitucinio Teismo (analogiškai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo) suformuluotų žmogaus teisių ribojimų sąlygų, t.y. ribojimas turi būti:
pateisinamo, visuomeniškai reikšmingo tikslo,
proporcingas. Viešasis interesas ir teisėtas tikslas ribojimui čia aiškiai egzistuoja, nes valstybė privalo rūpintis visuomenės sveikata ir gerove bei reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad būtų siekiama bendros gerovės, kad būtų išvengiama tiesioginės žalos visuomenei. Ribojimą siekiama įtvirtinti įstatymu. Taigi vieninteliai ribojimo kriterijai, kuriuos belieka įrodyti, yra būtinumas ir proporcingumas. Būtina priminti ir pabrėžti, kad pagal gausią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tais atvejais, kai valstybė įgyvendina tam tikras savo pozityviąsias pareigas, t.y. vykdo valstybę saistančius imperatyvus, paprastai laikoma, kad būtent valstybė pati turi plačią diskrecijos teisę pasirinkti, kaip, kokiomis priemonėmis įgyvendinti savo pozityviąją pareigą (žr. EŽTT 2008-03-20 sprendimą byloje Budayeva ir kt. prieš Rusiją, 134 pastraipa ). Ypač kai tai susiję su visuomenės sveikata, EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad visuomenės sveikatos apsauga yra laikomas svarbiu teisėtu tikslu, kuris paprastai pateisina tam tikrų žmogaus teisių ribojimus. O tokiais atvejais paprastai valstybės diskrecijos teisė apsirinkti įgyvendinimo priemones EŽTT yra vertinama kaip plati (žr., pvz, Europos Žmogaus Teisių Komisijos 1998-01-15 sprendimą byloje Boffa ir kt. prieš San Mariną).
Todėl vertinant pasirinktos priemonės būtinumą ir proporcingumą būtina turėti omenyje plačią valstybės diskrecijos teisę pasirinkti priemones, kaip pasiekti užsibrėžto tikslo. Pažymėtina, kad siūlomu reguliavimu nuosavybės teisė nėra paneigiama ar perteklinai suvaržoma - tabako ir alkoholio pramonės subjektai, kurie šiuo metu yra atitinkamų žiniasklaidos priemonių dalininkai ar valdytojai, nepraranda savo nuosavybės teisės, jie turi galimybę per protingą laiką realizuoti savo nuosavybės teisę, perleisti ją kitiems subjektams, gauti už tai teisingą atlyginimą pagal rinkos kainas. Nuosavybės teisės esmė nėra pažeidžiama. Pabrėžtina ir tai, kad poreikis imtis atitinkamų priemonių yra pagrįstas ir mokslinėje literatūroje. Štai, pavyzdžiui, autorių kolektyvo monografijoje „Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai“ (Teisės institutas, Vilnius, 2015) , teisės mokslininkai nurodo, kad saugant fundamentalias vertybes ir pagrindinius demokratinius lūkesčius, reikia riboti galimus viešosios ar privačios galios ekscesus, t. y. viešasis interesas gali tarnauti kaip priešinimosi forma, nustatanti visuomenėje dominuojančių grupių galios ribas (žr. monografijos 41 psl.). Taigi siūlomas reguliavimas iš esmės yra netgi ganėtinai švelnus, atsižvelgiant į tai, kad reguliuoti reikėtų ne tik aiškiai visuomenei žalingą alkoholio ir tabako pramonę, bet ir bet kokias kitas dominuojančias grupes, kurios daro esminę įtaką visuomenei, valstybei, priimamiems sprendimams.
Diskusija apie tai, kad reikėtų reguliuoti įvairių gigantų (tokių kaip Google, Facebook ir kt.) kišimąsi į svarbiausius valstybės ir visuomenės gyvenimo reikalus (įskaitant ir žiniasklaidos sritį, kuri dėl savo ypatingos svarbos nuo seno praminta ketvirtąja valdžia), nėra nauja. Tokia diskusija vyksta užsienio žiniasklaidoje , todėl pats laikas tokią diskusiją apie poreikį įvesti reguliacinius mechanizmus dominuojančioms grupėms pradėti ir Lietuvoje. Natūralu, kad viešajam interesui visišką priešingą interesą turinčios alkoholio ir tabako grupės, dėl savo ypač didelės ekonominės galios, neatmestina, gali daryti lemtingą neigiamą įtaką tiek teisėkūros procesams per neskaidrų lobizmą, tiek netiesiogiai prisidėti prie viešo informacinio lauko kūrimo, kuriame alkoholio ir tabako vartojimas būtų vaizduojamas kaip mažiau neigiamas reiškinys, negu yra iš tikrųjų, o neretai - netgi kaip šaunumo išraiška. Kadangi žiniasklaida dėl savo ypatingos reikšmės valstybei ir visuomenei, demokratijai, yra praminta ketvirtąja valdžia, tai egzistuoja aiškus viešasis interesas apsaugoti ne tik visuomenės sveikatą, bet ir pačią žiniasklaidos laisvę nuo nepageidaujamo dominuojančių grupių įsikišimo. Todėl kalbėti reikia ne tik apie alkoholio ir tabako pramonės atstovus, bet apskritai apie bet kokias dominuojančią padėtį užimančias grupes.
Paminėtina ir tai, kad bendrasis teisinio reguliavimo kontekstas tabako ir alkoholio pramonės atžvilgiu tampa vis griežtesnis, pvz., Direktyva 89/552/EEB numato , kad televizijos programų negali remti įmonės, kurių pagrindinė veiklos sritis yra cigarečių arba kitų tabako produktų gamyba arba pardavimas, o pagal ES direktyvą 2003/33/EB draudimai išplečiami taip pat radijo laidoms, visuomenės informavimo paslaugoms, internetui, renginiams ir kt. žiniasklaidos priemonėms, numatytoms direktyvoje. Be to, žiniasklaidoje minima, kad Europos Komisija 2019 m. ėmėsi atidžiau tirti sandorius sporto srityje, kuriais nors tiesiogiai ir nėra reklamuojami tabako produktai, tačiau ar jais galimai nėra kitais būdais netiesiogiai skatinamas tabako vartojimas. Nepritarti Pažymėtina, kad Komiteto posėdyje svarstant projekto galimą prieštaravimą Konstitucijai, pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, kurioje analizuojant Konstitucinio Teismo doktriną, nurodoma ir tai, kad įstatymo projektu siekiami reguliuoti teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami ne draudimo būti viešosios informacijos rengėjų dalyviais būdu, o proporcingu ir tinkamu pačių viešosios informacijos rengėjų veiklos reguliavimu . Seimo narys Komiteto posėdžiui pateiktuose argumentuose remiasi kitais Konstitucijos straipsniais, t.y. 46 str. 3 d. („ Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei “) ir 53 str. 1 d. („ Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką .“).
Šiame kontekste pažymėtina, kad Komiteto sprendimas dėl projekto galimo prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams , nepaneigia įstatymo leidėjo teisės, specialiais įstatymais išskirtinai reglamentuoti santykius susijusius su alkoholio ir tabako gaminimu, pardavimu ir t.t. Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. O Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu siekiama reglamentuoti su tabako gaminių gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, reklama, vartojimu, įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimu bei rėmimu, taip pat su tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių pateikimu rinkai ir ženklinimu susijusius santykius ir nustatyti valstybės tabako, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, o taip pat Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadą ir Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIIP-3412 nuostatos ta apimtimi, kuria siūlomas teisinis reguliavimas riboja asmenų ūkinės veiklos laisvę ir teisę į nuosavybę, laisvę pasirinkti privataus verslo rūšį, be to nustato, kad asmenys, kurie šiuo metu teisėtai yra „viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais“ ir atitiktų naujos įstatymo nuostatos ribojančius kriterijus, privalėtų atsisakyti tokio verslo ir su juo susijusios nuosavybės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė –
3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė