Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Užsieniečiai, paduodami prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių. Jeigu nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, šio dokumento pateikti negali, jis pateikia pasirašytą deklaraciją, kuria patvirtina, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką. Deklaracijos, kuria patvirtinamas kliūčių sudaryti santuoką nebuvimas, formą tvirtina teisingumo ministras. Užsieniečiai, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, taip pat privalo pateikti teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus. Jei civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių dėl užsieniečio, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, ji kreipiasi išvados į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3404(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Užsieniečiai, paduodami prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių. Jeigu nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, šio dokumento pateikti negali, jis pateikia pasirašytą deklaraciją, kuria patvirtina, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką. Deklaracijos, kuria patvirtinamas kliūčių sudaryti santuoką nebuvimas, formą tvirtina teisingumo ministras. Užsieniečiai, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, taip pat privalo pateikti teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus. Jeigu civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių dėl užsieniečio, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, ji kreipiasi išvados į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina,
kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1864, kuris įsigalios 2019 m. liepos 1 d. Šiame įstatyme yra aiškiai įvardijamos užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojančios institucijos, t.y. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir joje aiškiai įvardyti instituciją, kuri teiktų išvadą dėl užsieniečio teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė įstatymų pakeitimus, susijusius su galimu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimu iš Europos Sąjungos (toliau – ES). Įstatymais yra siekiama reglamentuoti Lietuvoje gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisinę padėtį bei sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Šių asmenų teisiniam statusui pasikeisti, Jungtinei Karalystei palikus ES be susitarimo, numatytas pereinamasis laikotarpis – 9 mėnesiai. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį dėl išimties nustatymo Jungtinės Karalystės piliečiams ir šios išimties taikymo 9 mėnesius nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES dienos.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-2111 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-12 Nr. XIIIP-3404(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-06-26
pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Aušrinė Norkienė, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Vidaus reikalų ministerijos patarėja D. Petrauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina,
kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1864, kuris įsigalios 2019 m. liepos 1 d. Šiame įstatyme yra aiškiai įvardijamos užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojančios institucijos, t.y. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir joje aiškiai įvardyti instituciją, kuri teiktų išvadą dėl užsieniečio teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje.
Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Užsieniečiai, paduodami prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių. Jeigu nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, šio dokumento pateikti negali, jis pateikia pasirašytą deklaraciją, kuria patvirtina, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką. Deklaracijos, kuria patvirtinamas kliūčių sudaryti santuoką nebuvimas, formą tvirtina teisingumo ministras. Užsieniečiai, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, taip pat privalo pateikti teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus. Jei civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių dėl užsieniečio, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, ji kreipiasi išvados į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją.“
m. balandžio 11 d. priėmė įstatymų pakeitimus, susijusius su galimu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimu iš Europos Sąjungos (toliau – ES).
Įstatymais yra siekiama reglamentuoti Lietuvoje gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisinę padėtį bei sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Šių asmenų teisiniam statusui pasikeisti, Jungtinei Karalystei palikus ES be susitarimo, numatytas pereinamasis laikotarpis – 9 mėnesiai. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį dėl išimties nustatymo Jungtinės Karalystės piliečiams ir šios išimties taikymo 9 mėnesius nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES dienos. Nepritarti Nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES be susitarimo dienos Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai taps trečiosios šalies piliečiais. Pereinamasis 9 mėnesių laikotarpis būtų taikomas užtikrinant Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams galimybes pasikeisti iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES dienos išduotus dokumentus, patvirtinančius ES valstybės narės piliečio ar jo šeimos nario teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad tie Jungtinės Karalystės piliečiai, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES be susitarimo dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, 9 mėnesius po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES be susitarimo dienos galės naudotis jiems išduotais dokumentais, patvirtinančiais ES valstybės narės piliečio ar jo šeimos nario teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiame projekte būtų netikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį Jungtinės Karalystės piliečiams. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3404 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė