Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58
straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 49⁵straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040, kuriuo taip pat yra keičiamos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas įsigalios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Taigi, jeigu pastarasis įstatymas įsigalios anksčiau nei numatyta įstatymo projekto 27 straipsnyje, t.y. 2019 m. rugsėjo 1 d., jo nuostatų nebus nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiame įstatyme, o jeigu vėliau – bus neįmanomas jo sklandus inkorporavimas į suvestinę Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją. 2. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 88.1 punktą, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, nurodant jame visus keičiamus, papildomus ir
(ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. 3. Tikslintini įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėstomų žodžių linksniai. 4. Įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomo įstatymo 21¹ straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. 5. Įstatymo projekto lyginamojo varianto 14 straipsnyje pateiktos dvi analogiškos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies taisyklės. 6.
projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 2 dalyje siūlytina prieš žodžius „Užsienietis, ketinantis dirbti“ įrašyti žodžius „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas”, kadangi ši nuostata taikoma ne visiems užsieniečiams, o tik projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalyje nurodytiems užsieniečiams. 7. Iš projekto lyginamojo varianto matyti, kad projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas nėra parengta keičiamo įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios
variantas tikslintinas. 8. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnis pildomas 7 dalimi, prie šios dalies dėstomo teksto vietoj skaičiaus ,,5“ įrašytinas skaičius ,,7“. 9. Įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės įtraukiamos, jeigu jos atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus kriterijus. Pažymėtina, kad tokių kriterijų nustatymas yra susijęs su ūkinės veiklos reguliavimu, todėl toks reguliavimas gali būti išdėstytas tik įstatyme ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). 10. Įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹ straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Manytina, kad toks reguliavimas iš esmės užkerta kelią į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukti naujas įmones, kurios norėtų priimti į darbą užsieniečius, todėl svarstytina, ar jis pagrįstas.
11Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais
„Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą,
toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 2 dalies 1 punkte išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 12. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis dėl vėlesnio kai kurių straipsnių įsigaliojimo – šioje dalyje turi būti nurodomi patys straipsniai, kurie įsigalioja vėliau, o ne šio straipsnio atitinkamos dalys. 13. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 57¹straipsnio 2 dalį, Užimtumo tarnybos direktorius kvotą tvirtina kalendoriniams metams, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalyje numatytą 18 straipsnio įsigaliojimo datą sieti su kalendorinių metų pradžia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pavadinime brauktinas žodis ,,Įstatymo“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte numatoma, kad ir kitos valstybės institucijos (pavyzdžiui, institucijos, nurodytos įstatymo projekto
keičiamam įstatymui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 28 straipsnio 15 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
2019-05-29
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gumuliauskas, Vytautas Juozapaitis, Dainius Kepenis, Edmundas Pupinis, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Giriūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė, sekretorė Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos patarėjos Danutė Petrauskienė, Rūta Jasulaitienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Remeišienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 49⁵straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040, kuriuo taip pat yra keičiamos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas įsigalios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Taigi, jeigu pastarasis įstatymas įsigalios anksčiau nei numatyta įstatymo projekto 27 straipsnyje, t.y.
2019 m. rugsėjo 1 d., jo nuostatų nebus nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiame įstatyme, o jeigu vėliau – bus neįmanomas jo sklandus inkorporavimas į suvestinę Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 88.1 punktą, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, nurodant jame visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. Pritarti
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėstomų žodžių linksniai. Pritarti
projekto 3 straipsniu dėstomo įstatymo 21¹ straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti
projekto lyginamojo varianto 14 straipsnyje pateiktos dvi analogiškos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies taisyklės. Pritarti
aiškumo įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 2 dalyje siūlytina prieš žodžius
„Užsienietis, ketinantis dirbti“ įrašyti žodžius „Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas”, kadangi ši nuostata taikoma ne visiems užsieniečiams, o tik projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalyje nurodytiems užsieniečiams. Pritarti
2019-05-0317 7.
Iš projekto lyginamojo varianto matyti, kad projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas nėra parengta keičiamo įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios 2019 m. liepos 1 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, projekto lyginamasis variantas tikslintinas. Pritarti
įstatymo 62 straipsnis pildomas 7 dalimi, prie šios dalies dėstomo teksto vietoj skaičiaus ,,5“ įrašytinas skaičius ,,7“. Pritarti
projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės įtraukiamos, jeigu jos atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus kriterijus. Pažymėtina, kad tokių kriterijų nustatymas yra susijęs su ūkinės veiklos reguliavimu, todėl toks reguliavimas gali būti išdėstytas tik įstatyme ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Pritarti
projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹ straipsnio 1 dalies
įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Manytina, kad toks reguliavimas iš esmės užkerta kelią į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukti naujas įmones, kurios norėtų priimti į darbą užsieniečius, todėl svarstytina, ar jis pagrįstas. Pritarti
2019-05-0322 11.
Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio
tikslinti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis dėl vėlesnio kai kurių straipsnių įsigaliojimo – šioje dalyje turi būti nurodomi patys straipsniai, kurie įsigalioja vėliau, o ne šio straipsnio atitinkamos dalys. Pritarti
įstatymo 57¹straipsnio 2 dalį, Užimtumo tarnybos direktorius kvotą tvirtina kalendoriniams metams, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto
kalendorinių metų pradžia. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3402 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2019-05-29 6, 14, 16 Argumentai: Siekiant sudaryti vienodas galimybes Lietuvos ir užsienio piliečiams studijuoti, siūloma suvienodinti per metus privalomų surinkti studijų kreditų kiekį. Pasiūlymai:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi šio
straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40
metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.
Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40
arba yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnį 11 dalimi: „11. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Arūnas Gumuliauskas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Lina Giriūnienė
ŽMOGAUS TEISIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija
Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos patarėja Danutė Petrauskienė, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė ir ministerijos vyr. specialistė Rasa Malaiškienė, Laisvosios rinkos instituto atstovė Karolina Mickutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 49⁵straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040, kuriuo taip pat yra keičiamos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas įsigalios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Taigi, jeigu pastarasis įstatymas įsigalios anksčiau nei numatyta įstatymo projekto 27 straipsnyje, t.y.
inkorporavimas į suvestinę Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją. Atsižvelgti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 88.1 punktą, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, nurodant jame visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. Nepritarti Vadovaujantis minėtų taisyklių 88.2 punktu – „Jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi“, ir įvertinus keičiamų įstatymo straipsnių gausą, nėra tikslinga išvardinti visų keičiamų straipsnių. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėstomų žodžių linksniai. Pritarti
projekto 3 straipsniu dėstomo įstatymo 21¹ straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti
projekto lyginamojo varianto 14 straipsnyje pateiktos dvi analogiškos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies taisyklės. Pritarti
2019-05-0315 6.
Siekiant aiškumo įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 2 dalyje siūlytina prieš žodžius
„Užsienietis, ketinantis dirbti“ įrašyti žodžius „Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas”, kadangi ši nuostata taikoma ne visiems užsieniečiams, o tik projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalyje nurodytiems užsieniečiams. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas nėra parengta keičiamo įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios 2019 m. liepos 1 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, projekto lyginamasis variantas tikslintinas. Pritarti
įstatymo 62 straipsnis pildomas 7 dalimi, prie šios dalies dėstomo teksto vietoj skaičiaus ,,5“ įrašytinas skaičius ,,7“. Pritarti
projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės įtraukiamos, jeigu jos atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus kriterijus. Pažymėtina, kad tokių kriterijų nustatymas yra susijęs su ūkinės veiklos reguliavimu, todėl toks reguliavimas gali būti išdėstytas tik įstatyme ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).
Nepritarti Siūlome palikti dabar siūlomą reglamentavimą, kad įstatyme būtų nustatyta kokios įmonės negali būti įtrauktos į patvirtintinų įmonių sąrašą, o vidaus reikalų ministras tvirtintų įtraukimo kriterijus ir tvarką, nes:
patvirtintų įmonių sąrašą įtraukiamų įmonių kriterijai nustatyti Vizos išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro. Patvirtintų įmonių sąrašas taikomas išduodant nacionalines vizas. Galiojantis reglamentavimas pasiteisino, jis leidžia paspartinti migracijos procedūras, todėl siūloma šią praktiką taikyti ir išduodant leidimus laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ projekte siekiama nustatyti teisinį pagrindą vidaus reikalų ministrui nustatyti kriterijus, pagal kuriuos įmonės įtraukiamos į patvirtintų įmonių sąrašą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad situacija yra kintanti ir vyksta nuolatinė patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo teigiamų ir neigiamų pasekmių stebėsena, todėl, siekiant greitai sureaguoti į stebėsenos rezultatus ar nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, siūloma įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus ir tvarką reglamentuoti poįstatyminiame teisės akte. Lankstesnis reglamentavimas leistų laiku sureaguoti į išaiškėjusius piktnaudžiavimo atvejus, o taip pat koreguoti kriterijus, atsižvelgiant į besikeičiančią ekonominę situaciją. 3. Pažymėtina, kad būti patvirtintų įmonių sąraše nėra privalomas reikalavimas, pačios įmonės gali nuspręsti, ar jos nori būti patvirtintų įmonių sąraše ir turėti lengvatų įdarbindamos užsieniečius, ar ne. Jeigu įmonė nėra patvirtintų įmonių sąraše, ji gali įdarbinti užsieniečius, taikant bendras užsieniečių įdarbinimo procedūras.
Neprivalomas buvimas patvirtintų įmonių sąraše ir tai, kad šis sąrašas niekaip neriboja galimybės įsidarbinti užsieniečių, sąlygoja, kad kriterijai, pagal kuriuos įmonės įtraukiamos į patvirtintų įmonių sąrašą neriboja ūkinės veiklos, todėl gali būti nustatyti poįstatyminiame teisės akte. Pvz., Administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga veika, tai pareigūnas gali nepradėti administracinės nusižengimo teisenos ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą, o
dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹ straipsnio 1 dalies
įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Manytina, kad toks reguliavimas iš esmės užkerta kelią į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukti naujas įmones, kurios norėtų priimti į darbą užsieniečius, todėl svarstytina, ar jis pagrįstas. Nepritarti Reikalavimas turėti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties nustatomas tikslingai siekiant, kad pirmiausia įmonės įdarbintų užsieniečius taikant bendrus įstatyme nustatytus reikalavimus ir procedūras, ir jeigu įmonė tinkamai įdarbino užsieniečius, neturi pažeidimų, t. y., įgijo užsieniečių įdarbinimo patirties, tuomet ji gali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą ir galės turėti lengvatų įdarbinant užsieniečius. Kadangi patvirtintų įmonių sąraše gali būti tik patikimos įmonės, siūloma, kad patvirtintų įmonių sąraše galėtų būti tik tos įmonės, kurios jau turi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties.
11Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu,
jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio
tikslinti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis dėl vėlesnio kai kurių straipsnių įsigaliojimo – šioje dalyje turi būti nurodomi patys straipsniai, kurie įsigalioja vėliau, o ne šio straipsnio atitinkamos dalys. Pritarti
įstatymo 57¹straipsnio 2 dalį, Užimtumo tarnybos direktorius kvotą tvirtina kalendoriniams metams, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalyje numatytą 18 straipsnio įsigaliojimo datą sieti su kalendorinių metų pradžia. Nepritarti Siūloma palikti esamą įsigaliojimo datą – 2020 m. liepos 1 d., tam, kad Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turėtų pakankamai laiko (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) pasirengti kvotos nustatymui, t. y., įvertinti padėtį darbo rinkoje ir atlikti pokyčių prognozę. Kadangi kvotos nustatomos kalendoriniams metams, 2020 m. pabaigoje kvota būtų nustatoma 2021 metams. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2019-05-3018 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3402 (toliau – Projektas). Be kitų pakeitimų, Projektu siūloma įvesti kvotas užsieniečiams, kuriems netaikomas atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimas, t. y. kuriems nereikia gauti leidimo dirbti ir nėra priimamas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kai jie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šiam pasiūlymui LLRI nepritaria dėl toliau nurodytų argumentų. Kvotos turės reikšmingą neigiamą įtaką verslui ir Lietuvos darbo rinkai Mažai tikėtina, kad Projektu siūloma kvotų skaičiavimo sistema atitiks realius rinkos poreikius, nes kvotos būtų nustatomos vadovaujantis prognozėmis ir atnaujinamos kartą per metus. Konkretaus darbo jėgos poreikio neįmanoma tiksliai numatyti dėl konkrečių darbų specifikos, darbdavių poreikių, darbuotojų kompetencijų. Be to, apskaičiuojant kvotas pagal Projektu siūlomą reguliavimą, nebūtų įvertinamos naujai per kalendorinius metus sukuriamos darbo vietos. Kvotų taikymas neskatintų darbdavių kurti naujas darbo vietas, tuo būtų ribojamos ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos darbuotojų įsidarbinimo galimybės. Atitinkamai įvedus kvotas nebūtų skatinama verslo plėtra, būtų nepagrįstai ribojamas Lietuvos darbdavių galimybės vystyti savo veiklą, nes jų galimybės įdarbinti reikalingus darbuotojus būtų apribotos. Taikant kvotas gali kilti problemų dėl jau pasamdytų darbuotojų išsaugojimo.
Kvotų įvedimas suponuoja, kad užsieniečiai, kurie jau yra įdarbinti Lietuvoje, bet viršija numatytą kvotą, turėtų būti atleidžiami arba jų atžvilgiu turėtų būti taikomas darbo rinkos testas. Darbdaviai turės kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti trūkstamos profesijos užsieniečiui (užsieniečiui atvykstant su viza) ar sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo (užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi). Bet kuriuo atveju, Projekto lydimuosiuose dokumentuose nėra nurodoma, kaip reikėtų spręsti minėtą problemą dėl esamų darbuotojų, kurie viršija kvotą, darbo santykių nutraukimo ar išsaugojimo. Taip būtų pažeidžiami tiek darbdavių, tiek darbuotojų teisėti lūkesčiai. Aiškinamajame rašte Projekto rengėjai teigia, kad įvedus kvotas „verslo subjektams (darbdaviams) administracinės naštos padidėjimas įdarbinant trūkstamų profesijų užsienietį išnaudojus kvotą labai nepasijustų“ dėl sąlyginai trumpų procedūrinių terminų. Projekto poveikį verslo subjektams padėtų nustatyti konsultacijos su darbdavių ir darbuotojų atstovais (Projekto rengėjai nepateikia duomenų, kad būtų konsultuotasi su specialistais ar suinteresuotais asmenimis). Be to, rengėjai neįvertina, kad papildomu kvotos kriterijumi būtų ribojama darbdavių galimybė ieškoti darbuotojų ir ribojama galimybė vystyti veiklą. Vienas iš reikšmingų iššūkių būtų reikalingos darbo jėgos paieškos, kai vietinių darbuotojų nėra, o užsieniečių kvota viršyta. Darbdaviai net ir radę tinkamą darbuotoją, turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti trūkstamos profesijos užsieniečiui (užsieniečiui atvykstant su viza) ar sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo (užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi).
Kvotų įvedimas yra nepagrįstas ir netikslingas Projektu siūloma nustatyti iš esmės naują reguliavimą, t. y. kvotos iki šiol nebuvo taikomos. Tai ribos ne tik būsimų, bet ir esamų darbuotojų ir darbdavių veiklą. Todėl yra reikalinga pagrįsti šio reguliavimo būtinumą. Projekto rengėjai kvotų įvedimą grindžia tuo, kad daugėja užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą dirbti. Tačiau tai savaime nėra darbo rinkos problema, priešingai, galimybė laisvai rinktis reikalingą darbo jėgą sudaro sąlygas didinti šalies ūkio našumą. Be to, „Sodros” duomenimis Lietuvos darbo rinkoje vis labiau jaučiamas darbuotojų trūkumas, Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad 2019 m. laisvų darbo vietų buvo 19 procentų daugiau negu praėjusį ketvirtį. Vietiniai darbuotojai turi visas galimybes įsidarbinti, taigi, toks laisvų darbo vietų skaičiaus augimas rodo darbo jėgos trūkumą. Darbuotojų kvotų įvedimas yra netikslingas ir sukeltų neigiamus padarinius darbdaviams. Be to, Projekto rengėjai kaip problemą iškelia tai, kad dalis užsieniečių, kuriems įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos, kaip trūkstamų profesijų atstovams, tose įmonėse neįsidarbino ir darbdaviai teigia nežinantys, kur jų kviesti užsieniečiai yra. Tačiau tai rodo jau galiojančio reguliavimo netinkamą vykdymą ir priežiūrą. Kvotų įvedimas nespręstų Projekto rengėjų keliamos problemos. Aiškinamajame rašte nurodomi argumentai, jog, neva, įvedus kvotas bus apsaugota Lietuvos darbo rinka, yra nepagrįsti ir neaktualūs. Pažymėtina, kad jau dabar užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje yra ribojamas, nes jis turi būti pagrįstas.
Pavyzdžiui, užsieniečių įdarbinimui taikomos administracinės procedūros, yra pakankamai užsieniečių įsidarbinimą ribojantis kriterijus. Be to, pagal galiojantį reguliavimą darbuotojams iš užsienio už darbą turi būti apmokama kaip ir vietiniams darbuotojams, taigi neigiamas poveikis darbo rinkai yra minimizuojamas jau galiojančio reguliavimo. Išvada Atsižvelgiant į tai, kad Projekto rengėjai nepagrindžia, kodėl esamas reguliavimas yra nepakankamas, nenurodoma, kokias grėsmes esamas reguliavimas kelia, o naujo reguliavimo (kvotų) įteisinimo poreikis nėra pagrįstas, LLRI nepritaria
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3402 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktas pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Leonard Talmont. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 8 5 2396821
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2019-06-05
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė, kviestieji asmenys: L. Balėniatė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyr. patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, R. Malaiškienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė, D. Petrauskienė – vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja, R. Jasulaitienė – Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja, E. Gudzinskaitė – Migracijos departamento direktorė, D. Čeponas – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, A. Petrevičius – Valstybinės darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas, Ž. Skeivienė – Užimtumo tarnybos Teisės skyriaus vedėja, H. Masalskienė – Užimtumo tarnybos Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
1Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 49⁵straipsniu įstatymą Nr.
XIII-2040, kuriuo taip pat yra keičiamos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas įsigalios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Taigi, jeigu pastarasis įstatymas įsigalios anksčiau nei numatyta įstatymo projekto 27 straipsnyje, t.y. 2019 m. rugsėjo 1 d., jo nuostatų nebus nuo 2019 m. rugsėjo
inkorporavimas į suvestinę Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 88.1 punktą, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, nurodant jame visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėstomų žodžių linksniai. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
dėstomo įstatymo 21¹ straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
varianto 14 straipsnyje pateiktos dvi analogiškos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies taisyklės. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03) 6.
Siekiant aiškumo įstatymo projekto
siūlytina prieš žodžius „Užsienietis, ketinantis dirbti“ įrašyti žodžius „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas”, kadangi ši nuostata taikoma ne visiems užsieniečiams, o tik projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
varianto matyti, kad projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas nėra parengta keičiamo įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios
tikslintinas. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
projekto 20 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnis pildomas 7 dalimi, prie šios dalies dėstomo teksto vietoj skaičiaus ,,5“ įrašytinas skaičius ,,7“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės įtraukiamos, jeigu jos atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus kriterijus. Pažymėtina, kad tokių kriterijų nustatymas yra susijęs su ūkinės veiklos reguliavimu, todėl toks reguliavimas gali būti išdėstytas tik įstatyme ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03) 10.
Įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹ straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Manytina, kad toks reguliavimas iš esmės užkerta kelią į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukti naujas įmones, kurios norėtų priimti į darbą užsieniečius, todėl svarstytina, ar jis pagrįstas. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
11Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1.
punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, siūlytina projekto
dalies 1 punkte išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
projekto 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis dėl vėlesnio kai kurių straipsnių įsigaliojimo – šioje dalyje turi būti nurodomi patys straipsniai, kurie įsigalioja vėliau, o ne šio straipsnio atitinkamos dalys. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 57¹straipsnio 2 dalį, Užimtumo tarnybos direktorius kvotą tvirtina kalendoriniams metams, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalyje numatytą 18 straipsnio įsigaliojimo datą sieti su kalendorinių metų pradžia. Nepritarti.
Nepritarti. Siūlome palikti esamą įsigaliojimo datą – 2020 m. liepos 1 d., tam, kad Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turėtų pakankamai laiko (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) pasirengti kvotos nustatymui, t. y., įvertinti padėtį darbo rinkoje ir atlikti pokyčių prognozę. Kadangi kvotos nustatomos kalendoriniams metams,
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Laisvosios rinkos institutas (2019-05-30) Atsižvelgiant į tai, kad Projekto rengėjai nepagrindžia, kodėl esamas reguliavimas yra nepakankamas, nenurodoma, kokias grėsmes esamas reguliavimas kelia, o naujo reguliavimo (kvotų) įteisinimo poreikis nėra pagrįstas, LLRI nepritaria Projektui ir siūlo jo nepriimti. Nepritarti. Siūloma pritarti pateiktam įstatymo projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui:
Teisės departamento pastabas;
Respubliką dirbti, nustatymą ir naudojimą tektų ne Užimtumo tarnybai, o Vyriausybei arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2019 m. birželio 19 d. Nr. 105-P-53
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Mantas Adomėnas, Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Linas Antanas Linkevičius, Žygimantas Pavilionis, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) patarėja Danutė Petrauskienė, VRM patarėja Rūta Jasulaitienė, Migracijos departamento prie VRM Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė Rasa Malaiškienė, Užimtumo tarnybos prie LR SADM direktorė Ligita Valalytė, Užimtumo tarnybos prie LR SADM Teisės skyriaus vedėja Živilė Skeivienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Remeisienė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Šengeno skyriaus vedėjas Ugnius Labutis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė Karolina Mickutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 49⁵straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040, kuriuo taip pat yra keičiamos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas įsigalios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Taigi, jeigu pastarasis įstatymas įsigalios anksčiau nei numatyta įstatymo projekto 27 straipsnyje, t. y. 2019 m. rugsėjo 1 d., jo nuostatų nebus nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiame įstatyme, o jeigu vėliau – bus neįmanomas jo sklandus inkorporavimas į suvestinę Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją. Pritarti Siūloma įstatymo projektą papildyti naujomis nuostatomis, kurios įsigaliotų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Žr. URK pasiūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 88.1 punktą, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, nurodant jame visus keičiamus, papildomus ir
(ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. Nepritarti Vadovaujantis minėtų taisyklių 88.2 punktu – „Jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi“, ir įvertinus keičiamų įstatymo straipsnių gausą, nėra tikslinga išvardinti visų keičiamų straipsnių. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-031 3.
Tikslintini įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėstomų žodžių linksniai. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas reglamento (ES) 2018/1806, nustatantis nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.“
straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti
pateiktos dvi analogiškos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies taisyklės. Pritarti
projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 2 dalyje siūlytina prieš žodžius „Užsienietis, ketinantis dirbti“ įrašyti žodžius „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas”, kadangi ši nuostata taikoma ne visiems užsieniečiams, o tik projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalyje nurodytiems užsieniečiams. Pritarti
matyti, kad projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas nėra parengta keičiamo įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios 2019 m. liepos 1 d. pagrindu.
tikslintinas. Pritarti
3
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnis pildomas 7 dalimi, prie šios dalies dėstomo teksto vietoj skaičiaus ,,5“ įrašytinas skaičius ,,7“. Pritarti
9Įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą
įmonės įtraukiamos, jeigu jos atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus kriterijus. Pažymėtina, kad tokių kriterijų nustatymas yra susijęs su ūkinės veiklos reguliavimu, todėl toks reguliavimas gali būti išdėstytas tik įstatyme ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Nepritarti Siūloma, kad įstatyme būtų nustatyta kokios įmonės negali būti įtrauktos į patvirtintinų įmonių sąrašą (absoliutūs draudimai), o vidaus reikalų ministras tvirtintų įtraukimo kriterijus ir tvarką, nes:
kriterijai nustatyti Vizos išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro. Patvirtintų įmonių sąrašas taikomas išduodant nacionalines vizas. Galiojantis reglamentavimas pasiteisimo, jis leidžia paspartinti migracijos procedūras, todėl siūloma šią praktiką taikyti ir išduodant leidimus laikinai gyventi.
Atsižvelgiant į tai, projekte siekiama nustatyti teisinį pagrindą vidaus reikalų ministrui nustatyti kriterijus, pagal kuriuos įmonės įtraukiamos į patvirtintų įmonių sąrašą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad situacija yra kintanti ir vyksta nuolatinė patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo teigiamų ir neigiamų pasekmių stebėsena, todėl, siekiant greitai sureaguoti į stebėsenos rezultatus ar nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, siūloma įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus ir tvarką reglamentuoti poįstatyminiame teisės akte. Lankstesnis reglamentavimas leistų laiku sureaguoti į išaiškėjusius piktnaudžiavimo atvejus, o taip pat koreguoti kriterijus, atsižvelgiant į besikeičiančią ekonominę situaciją. 3. Pažymėtina, kad būti patvirtintų įmonių sąraše nėra privalomas reikalavimas, pačios įmonės gali nuspręsti, ar jos nori būti patvirtintų įmonių sąraše ir turėti lengvatų įdarbindamos užsieniečius, ar ne. Jeigu įmonė nėra patvirtintų įmonių sąraše, ji gali įdarbinti užsieniečius, taikant bendras užsieniečių įdarbinimo procedūras. Neprivalomas buvimas patvirtintų įmonių sąraše ir tai, kad šis sąrašas niekaip neriboja galimybės įsidarbinti užsieniečių, sąlygoja, kad kriterijai, pagal kuriuos įmonės įtraukiamos į patvirtintų įmonių sąrašą neriboja ūkinės veiklos, todėl gali būti nustatyti poįstatyminiame teisės akte. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
63¹ straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Manytina, kad toks reguliavimas iš esmės užkerta kelią į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukti naujas įmones, kurios norėtų priimti į darbą užsieniečius, todėl svarstytina, ar jis pagrįstas.
Nepritarti Reikalavimas turėti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties nustatomas tikslingai siekiant, kad pirmiausia įmonės įdarbintų užsieniečius taikant bendrus įstatyme nustatytus reikalavimus ir procedūras, ir jeigu įmonė tinkamai įdarbino užsieniečius, neturi pažeidimų, t. y., įgijo užsieniečių įdarbinimo patirties, tuomet ji gali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą ir galės turėti lengvatų įdarbinant užsieniečius. Kadangi patvirtintų įmonių sąraše gali būti tik patikimos įmonės, siūloma, kad patvirtintų įmonių sąraše galėtų būti tik tos įmonės, kurios jau turi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 2 dalies 1 punkte išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
1
šioje dalyje turi būti nurodomi patys straipsniai, kurie įsigalioja vėliau, o ne šio straipsnio atitinkamos dalys. Pritarti Žr. URK pasiūlymą Nr. 8. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-0318 13.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 57¹straipsnio 2 dalį, Užimtumo tarnybos direktorius kvotą tvirtina kalendoriniams metams, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalyje numatytą 18 straipsnio įsigaliojimo datą sieti su kalendorinių metų pradžia. Nepritarti Siūloma palikti esamą įsigaliojimo datą – 2020 m. liepos 1 d., tam, kad Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turėtų pakankamai laiko (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) pasirengti kvotos nustatymui, t. y., įvertinti padėtį darbo rinkoje ir atlikti pokyčių prognozę. Kadangi kvotos nustatomos kalendoriniams metams, 2020 m. pabaigoje kvota būtų nustatoma 2021 metams. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2019-05-30 Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3402 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3402 (toliau – Projektas). Be kitų pakeitimų, Projektu siūloma įvesti kvotas užsieniečiams, kuriems netaikomas atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimas, t. y. kuriems nereikia gauti leidimo dirbti ir nėra priimamas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kai jie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šiam pasiūlymui LLRI nepritaria dėl toliau nurodytų argumentų.
Kvotos turės reikšmingą neigiamą įtaką verslui ir Lietuvos darbo rinkai Mažai tikėtina, kad Projektu siūloma kvotų skaičiavimo sistema atitiks realius rinkos poreikius, nes kvotos būtų nustatomos vadovaujantis prognozėmis ir atnaujinamos kartą per metus. Konkretaus darbo jėgos poreikio neįmanoma tiksliai numatyti dėl konkrečių darbų specifikos, darbdavių poreikių, darbuotojų kompetencijų. Be to, apskaičiuojant kvotas pagal Projektu siūlomą reguliavimą, nebūtų įvertinamos naujai per kalendorinius metus sukuriamos darbo vietos. Kvotų taikymas neskatintų darbdavių kurti naujas darbo vietas, tuo būtų ribojamos ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos darbuotojų įsidarbinimo galimybės. Atitinkamai įvedus kvotas nebūtų skatinama verslo plėtra, būtų nepagrįstai ribojamas Lietuvos darbdavių galimybės vystyti savo veiklą, nes jų galimybės įdarbinti reikalingus darbuotojus būtų apribotos. Taikant kvotas gali kilti problemų dėl jau pasamdytų darbuotojų išsaugojimo. Kvotų įvedimas suponuoja, kad užsieniečiai, kurie jau yra įdarbinti Lietuvoje, bet viršija numatytą kvotą, turėtų būti atleidžiami arba jų atžvilgiu turėtų būti taikomas darbo rinkos testas. Darbdaviai turės kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti trūkstamos profesijos užsieniečiui (užsieniečiui atvykstant su viza) ar sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo (užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi). Bet kuriuo atveju, Projekto lydimuosiuose dokumentuose nėra nurodoma, kaip reikėtų spręsti minėtą problemą dėl esamų darbuotojų, kurie viršija kvotą, darbo santykių nutraukimo ar išsaugojimo. Taip būtų pažeidžiami tiek darbdavių, tiek darbuotojų teisėti lūkesčiai.
Aiškinamajame rašte Projekto rengėjai teigia, kad įvedus kvotas „verslo subjektams (darbdaviams) administracinės naštos padidėjimas įdarbinant trūkstamų profesijų užsienietį išnaudojus kvotą labai nepasijustų“ dėl sąlyginai trumpų procedūrinių terminų. Projekto poveikį verslo subjektams padėtų nustatyti konsultacijos su darbdavių ir darbuotojų atstovais (Projekto rengėjai nepateikia duomenų, kad būtų konsultuotasi su specialistais ar suinteresuotais asmenimis). Be to, rengėjai neįvertina, kad papildomu kvotos kriterijumi būtų ribojama darbdavių galimybė ieškoti darbuotojų ir ribojama galimybė vystyti veiklą. Vienas iš reikšmingų iššūkių būtų reikalingos darbo jėgos paieškos, kai vietinių darbuotojų nėra, o užsieniečių kvota viršyta. Darbdaviai net ir radę tinkamą darbuotoją, turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti trūkstamos profesijos užsieniečiui (užsieniečiui atvykstant su viza) ar sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo (užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi). Kvotų įvedimas yra nepagrįstas ir netikslingas Projektu siūloma nustatyti iš esmės naują reguliavimą, t. y. kvotos iki šiol nebuvo taikomos. Tai ribos ne tik būsimų, bet ir esamų darbuotojų ir darbdavių veiklą. Todėl yra reikalinga pagrįsti šio reguliavimo būtinumą. Projekto rengėjai kvotų įvedimą grindžia tuo, kad daugėja užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą dirbti. Tačiau tai savaime nėra darbo rinkos problema, priešingai, galimybė laisvai rinktis reikalingą darbo jėgą sudaro sąlygas didinti šalies ūkio našumą. Be to, „Sodros” duomenimis Lietuvos darbo rinkoje vis labiau jaučiamas darbuotojų trūkumas, Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad 2019 m. laisvų darbo vietų buvo 19 procentų daugiau negu praėjusį ketvirtį. Vietiniai darbuotojai turi visas galimybes įsidarbinti, taigi, toks laisvų darbo vietų skaičiaus augimas rodo darbo jėgos trūkumą.
Darbuotojų kvotų įvedimas yra netikslingas ir sukeltų neigiamus padarinius darbdaviams. Be to, Projekto rengėjai kaip problemą iškelia tai, kad dalis užsieniečių, kuriems įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos, kaip trūkstamų profesijų atstovams, tose įmonėse neįsidarbino ir darbdaviai teigia nežinantys, kur jų kviesti užsieniečiai yra. Tačiau tai rodo jau galiojančio reguliavimo netinkamą vykdymą ir priežiūrą. Kvotų įvedimas nespręstų Projekto rengėjų keliamos problemos. Aiškinamajame rašte nurodomi argumentai, jog, neva, įvedus kvotas bus apsaugota Lietuvos darbo rinka, yra nepagrįsti ir neaktualūs. Pažymėtina, kad jau dabar užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje yra ribojamas, nes jis turi būti pagrįstas. Pavyzdžiui, užsieniečių įdarbinimui taikomos administracinės procedūros, yra pakankamai užsieniečių įsidarbinimą ribojantis kriterijus. Be to, pagal galiojantį reguliavimą darbuotojams iš užsienio už darbą turi būti apmokama kaip ir vietiniams darbuotojams, taigi neigiamas poveikis darbo rinkai yra minimizuojamas jau galiojančio reguliavimo. Išvada Atsižvelgiant į tai, kad Projekto rengėjai nepagrindžia, kodėl esamas reguliavimas yra nepakankamas, nenurodoma, kokias grėsmes esamas reguliavimas kelia, o naujo reguliavimo (kvotų) įteisinimo poreikis nėra pagrįstas, LLRI nepritaria Projektui ir siūlo jo nepriimti. Nepritarti Siūloma laikytis įstatymo projekto iniciatorių pasiūlymo dėl kvotų įvedimo. Komitetas, atsižvelgdamas į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, siūlo nustatyti, kad ne Užimtumo tarnybos direktorius tvirtintų kvotą kalendoriniams metams, o sprendimas būtų priimamas politiniu lygmeniu – socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru tvirtintų kvotą kalendoriniams metams. Žr. URK pasiūlymą prie SRDK. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų
papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas 2019-05-29 * Komiteto sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3402 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas nepritaria pasiūlymui dėl kreditų suvienodinimo. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-06-05 * Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas;
2019-06-0519 (57¹)
N
Lietuvos Respubliką dirbti, nustatymą ir naudojimą tektų ne Užimtumo tarnybai, o Vyriausybei arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Pritarti Argumentai: Komitetas siūlo nustatyti, kad ne Užimtumo tarnybos direktorius tvirtintų kvotą kalendoriniams metams, o sprendimas būtų priimamas politiniu lygmeniu –socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru tvirtintų kvotą kalendoriniams metams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsniu dėstomo įstatymo 57¹straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius tvirtina Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir kvotą kalendoriniams metams tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius, remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo ar jos patikslinimo. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus.“ Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 19 straipsnyje dėstomo įstatymo 57¹straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, atitinkamai pakeičiant žemiau einančių dalių numeraciją, ir ją išdėstyti taip:
„3. Atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą siūlymą
dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus.“
4Žmogaus teisių komitetas,
2019-05-29 * Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3402 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktas pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas nepritaria Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktoms pastaboms. 5. Švietimo ir mokslo komitetas
4 Argumentai: Siekiant sudaryti vienodas galimybes Lietuvos ir užsienio piliečiams studijuoti, siūloma suvienodinti per metus privalomų surinkti studijų kreditų kiekį. Pasiūlymai: 1.
Pasiūlymai:
išdėstyti taip: „4. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas laikosi įstatymo projekto iniciatorių pasiūlyto nuostatos varianto – nustatyti 40 studijų kreditus užsieniečiams kaip minimalią ribą, kurios nepasiekus, būtų pagrindas spręsti dėl leidimo laikinai gyventi tokiam užsieniečiui neišdavimo, nepakeitimo, panaikinimo. Komitetas atsižvelgia, kad 45 kreditų slenkstis ištęstinių studijų atveju reikštų, kad studentas negali turėti jokios skolos, nes tipinė ištęstinių studijų trukmė yra 45 kreditai (bet gali būti ir mažesnė). Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta tipinė programos apimtis studijų metams (Nuolatinės formos studijų vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai.). Ši Mokslo ir studijų įstatymo norma yra skirta aukštosioms mokykloms. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštosios mokyklos yra autonomiškos ir pačios nustato, kokiais atvejais studentai yra braukiami iš sąrašų, skolų/privalomų kreditų skaičių per metus nustato pačios aukštosios mokyklos, t. y. studentai, norėdami nebūti išbraukti iš sąrašų, nebūtinai turi surinkti visus tų studijų metų kreditus. Todėl pasiūlymo iniciatorių argumentacija dėl vienodų sąlygų sudarymo Lietuvos ir užsienio piliečiams studijuoti, siūlant suvienodinti per metus privalomų surinkti studijų kreditų kiekį, nėra visiškai tiksli ir daugeliu atveju nepasiektų savo tikslo. 6.
5
<...>
Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
5Papildyti 35 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi šio
straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 45studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas laikosi įstatymo projekto iniciatorių pasiūlyto nuostatos varianto. Žr. argumentus prie 6 str. 4 d. 7. Švietimo ir mokslo komitetas
1
<...>
Pasiūlymas:
taip: „1. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas laikosi įstatymo projekto iniciatorių pasiūlyto nuostatos varianto. Žr. argumentus prie 6 str. 4 d. 8. Švietimo ir mokslo komitetas
2
<...>
Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas laikosi įstatymo projekto iniciatorių pasiūlyto nuostatos varianto. Žr. argumentus prie 6 str. 4 d. 9. Švietimo ir mokslo komitetas
6
<...>
Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
6Papildyti 50 straipsnį 11 dalimi:
„11. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio
straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas laikosi įstatymo projekto iniciatorių pasiūlyto nuostatos varianto. Žr. argumentus prie 6 str. 4 d. 7.1.
projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Užsienio reikalų komitetas
2 N Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktą pastabą dėl 2019 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymų Nr. XIII-2040 ir Nr. XIII-2041 nuostatų, kurios įsigaliotų Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dieną, sklandų inkorporavimą į šį priimtą įstatymą, siūlo įstatymo projektą papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49-5 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2040 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2041 nuostatomis, atitinkamai patikslinti įstatymo projekto nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49-5 straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2041 pripažinti netekusiais galios. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios
Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.“ Pritarti Buvusią straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. 2. Užsienio reikalų komitetas 2019-06-1916 N
<...>
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 16 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Įstatymo 49⁵ straipsnio pakeitimas
taip:
„49⁵ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas
Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje“. 2. Pakeisti 49⁵ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ir keičiamas
Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris Lietuvos Respublikoje:
1) dirba pagal darbo sutartį arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti pagal darbo sutartį;
2) yra įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis ar vadovas, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;
3) užsiima kita teisėta veikla ar pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad ketina užsiimti kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.“ Pritarti Pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją 3.
4 N <....> Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 20 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 58 straipsnio 13 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„13) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios
Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti (įskaitant nurodytoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiunčiamą laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo) ar užsiimti kita teisėta veikla.“ Pritarti
2 Argumentai: Komitetas siūlo įstatymo projekto 10 straipsniu dėstomo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje įvesti visame įstatyme vartojamą trumpinį „toliau –Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio
užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹straipsnį.“
2019-06-1919 (57¹)
Komitetas siūlo įstatymo projekto 19 straipsniu dėstomo įstatymo 57¹ straipsnio 3 dalyje vartoti įvestą trumpinį „Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsniu dėstomo įstatymo 57¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. 3.
3Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečiams,
kurie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą pProfesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius ir šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ dalyje nurodytų užsieniečių, apie kurių įdarbinimą pagal tokią profesiją pranešta Užimtumo tarnybai, skaičius bendrai pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą.“ Pritarti
2 Argumentai: Komitetas siūlo įstatymo projekto 20 straipsniu dėstomo įstatymo 58 straipsnio 11 punkte vartoti įvestą trumpinį „Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsniu dėstomo įstatymo 58 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra
užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą pProfesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;“. Pritarti Pasiūlymas dėl buvusio 19 straipsnio. 7. Užsienio reikalų komitetas 2019-06-1923 (63¹)
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 23 straipsniu dėstomo 63¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoje žodžių „nurodytos priežastys“ įrašyti „nurodytų priežasčių“, kadangi priešingu atveju įmonė galėtų būti išbraukiama iš patvirtintų įmonių sąrašo tik dėl visų minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytų priežasčių, o ne dėl dalies priežasčių.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsniu dėstomo 63¹ straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytos
priežastys nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą.“ Pritarti Pasiūlymas dėl buvusio 22 straipsnio. 8. Užsienio reikalų komitetas 2019-06-1928 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, inkorporuodamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49-5 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2040 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2041 nuostatas, siūlo papildyti įstatymo projekto 28 straipsnyje dėstomas įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
dalį, 10 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, jeigu nėra išnaudota kvota, 13, 16 ir 19 straipsnius, 20 straipsnio 2 ir 4 dalis, 29 straipsnį ir šio straipsnio 15 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 18 19 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3.
dalis įsigalioja Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. 3 4. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, jeigu nėra išnaudota kvota, ir 19 20 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 4 5. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 5 6. Leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius priėmimo procedūros, kurios pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 6 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą baigiami nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 7 8. Patvirtintų įmonių sąrašas, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, įsigaliojus šiam įstatymui, laikomas galiojančiu ir šio įstatymo nuostatos, susijusios su sąlygomis, kurios taikomos užsieniečiui atvykstant į įmonę, įrašytą į patvirtintų įmonių sąrašą, taikomos, jeigu įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą įrašyta iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Įmonės, įtrauktos į patvirtintų įmonių sąrašą iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iš šio sąrašo išbraukiamos šiame įstatyme nustatytais pagrindais, jeigu jie atsirado ar buvo nustatyti po šio įstatymo įsigaliojimo. 9. Šio įstatymo nuostatos taikomos Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos. 10. Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai ir po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos ketina gyventi Lietuvos Respublikoje, per 9 mėnesius nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos privalo kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. 11. Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, šio straipsnio 10 dalyje nurodytu laikotarpiu nepraranda teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šių užsieniečių teisė gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 99 straipsnio 3 dalyje ir 104 straipsnio 6 dalyje nurodyta vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, nustatomi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 106 straipsnyje numatyti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. 12. Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, išduodami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje netaikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. 13. Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir vieną iš 40 straipsnio 1 dalyje numatytų leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindų. 14.
Jungtinės Karalystės piliečiui ir jo šeimos nariui, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir leidimo laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu neimama. 15 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų, užsienio reikalų, ekonomikos ir inovacijų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti Pasiūlymas dėl buvusio 27 straipsnio. 9. Užsienio reikalų komitetas 2019-06-1929 N Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas, inkorporuodamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49-5 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2040 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2041 nuostatas, siūlo įstatymo projektą papildyti nauju 29 straipsniu, kuriame minėti įstatymai būtų pripažinti netekusiais galios. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 29 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49⁵ straipsniu įstatymo Nr. XIII-2040 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2041 pripažinimas netekusiais galios
užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49⁵ straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040. 2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2041.“
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3402(2) ir
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė