Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti Kodekso 3.241 straipsnį: „ 3.241 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais. Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Robertas Šarknickas Seimo narys
DĖL CIVILINIO KODEKSO v dalies 3.214 straipsnio pakeitimo Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Kūdikių namuose daugėja vaikų, kurių motinos (tėvai) turi psichikos negalią ir nesugeba patys pasirūpinti savo vaikais, tačiau teismo nėra pripažinti neveiksniais. Tokių vaikų tėvams teismo keliu dažniausiai nustatomas statusas – atskyrimas nuo motinos (tėvų) (LR Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 3.179 str.). Vaikų atskyrimas nuo tėvų neduoda juridinio pagrindo įvaikinti vaiką. Tokiu būdu nuo tėvų atskirti vaikai yra pasmerkti augti valstybinėse institucijose ir nebūna įvaikinti. Įvaikinti galima tik jeigu tėvai pripažinti neveiksniais (CK 3.214 str.). Siūlymas – įvertinus tėvų (motinos) gebėjimą /negebėjimą patiems auginti vaiką, pateikti išvadą. Jeigu išvada neigiama, tai suteikia pagrindą tapti galimu įvaikinti (civilinio kodekso straipsnio keitimas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: .LR Civiliame kodeksas
tėvų sutikimo Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
LR Civiliniame kodekse:
papildyti:
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teigiami. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Teigiamai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikia. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Šiuo metu nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Biudžetui tiesioginės įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Teigiami. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Įvaikinimas, vaikas. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teigiami. Teikia Pareigos Parašas Robertas Šarknickas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-02-08 Nr. S-2017-1162 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.214 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-339 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-339 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 7 d. dėl Projekto pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.214 straipsnį „Įvaikinimas be tėvų sutikimo“ naujomis nuostatomis ir nustatyti, jog „ Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog pagal nuostatos turinį vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės būtų prilygintas neterminuotam tėvų valdžios apribojimui, nes abi šios teisinės aplinkybės taptų lygiaverčiu pagrindu nereikalauti tėvų sutikimo įvaikinimui. Toks šių teisinių institutų lygiavertis traktavimas kelia abejonių. Pažymėtina, jog CK 3.179 straipsnyje įtvirtintas vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės , kai abu tėvai ar vienas iš tėvų negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl ilgalaikės ligos, ilgalaikės komandiruotės ir kt., ir kai būtina nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Šiuo atveju vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, o tėvams išlieka teisės ir pareigos, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Laikino pobūdžio aplinkybėms išnykus, vaikas vėl gali gyventi kartu su tėvais. Vaiko atskyrimo nuo tėvų institutas negali būti taikomas, jeigu nenustatoma jokių objektyvių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių tėvai nevykdo savo pareigų vaikams.
Tuo atveju, kai tėvų pareigos nevykdomos dėl tėvų kaltės , t.y. tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, turi būti taikomas CK
kaltės pobūdį, tėvų valdžia ribojama laikinai arba neterminuotai. Abiem atvejais sustabdomos tėvų asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste. Tačiau tik neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaiką galima įvaikinti be tėvų sutikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir tėvų valdžios apribojimo nagrinėjamos pagal skirtingas proceso taisykles. Prašymai dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, greitai ir vengiant proceso formalumų, nes proceso tikslas yra nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kai egzistuoja aiškios objektyvios aplinkybės ir nėra ginčo. Tuo tarpu bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjamos ginčo teisenos proceso tvarka, nes ieškovas turi įrodyti netinkamą tėvų pareigų vykdymą dėl tėvų kaltės, t.y. vyksta ilgas procesas, kurio metu proceso dalyviai įrodinėja savo pozicijų pagrįstumą, o procese nėra jokių objektyvių ir neginčijamų aplinkybių, kurių buvimas galėtų lemti teismo sprendimo priėmimą. Apibendrinant nurodytus vaiko atskyrimo nuo tėvų ir tėvų valdžios apribojimo esmės, teisinių padarinių ir taikymo procesinius skirtumus, teigtina, jog šie du teisiniai institutai neturi ir negali būti laikomi lygiareikšmiais, sprendžiant įvaikinimo be tėvų sutikimo klausimą.
Manytina, jog priėmus siūlomus pakeitimus ir nustačius, jog šie teisiniai institutai turi būti vertinami kaip lygiaverčiai pagrindai įvaikinimui be tėvų sutikimo, galimai bus pažeisti tiek įvaikinamų vaikų, tiek ir tėvų, be kurių sutikimo vaikai būtų įvaikinami, teisėti interesai. Be to, pritarus projektui, vaiko atskyrimas nuo tėvų, kuris taikomas tik nesant tėvų kaltės, sukeltų sunkesnes teisines pasekmes nei tėvų valdžios laikinas apribojimas, kuris taikomas esant tėvų kaltei. Toks teisinis reguliavimas, stokotų teisinės logikos ir galimai neatitiktų teisinės valstybės ir proporcingumo principų. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog galiojanti CK 3.214 straipsnio redakcija įtvirtina objektyviai egzistuojančius kriterijus, kai įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, t.y.: jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai paskelbti mirusiais. Visi šie kriterijai yra objektyvūs, nes jų buvimas yra nustatytas tam tikrų institucijų, pavyzdžiui, teismo, be to, papildomai šie kriterijai yra įtvirtinti tam tikruose oficialiuose dokumentuose, pavyzdžiui, teismo sprendime, vaiko gimimo liudijime, asmenų mirties liudijime ar kt. Tuo tarpu straipsnio pakeitimu siūloma įtvirtinti subjektyvius kriterijus, kurių buvimas ar nebuvimas tik tikėtinai galėtų būti įrodomas. Teigtina, jog siūlomi kriterijai neatitinka teisės aiškumo principo ir galimai yra nepritaikomi praktiškai. Manytina, jog siūlomo subjektyvaus pobūdžio aplinkybių egzistavimas neturėtų ir negalėtų būti pagrindas nereikalauti tėvų sutikimo įvaikinimui, nes nesant objektyvaus ir aiškaus šių aplinkybių ištyrimo ir konstatavimo galimai būtų pažeistos tiek įvaikinamų vaikų, tiek ir tėvų teisės.
Kita vertus, vaikų ir tėvų atskyrimo institutas ir taikomas tada, kai tėvai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių negali gyventi kartu su vaiku, o kai kuriais atvejais dėl objektyvių aplinkybių ir negali jų lankyti (patys serga sunkia liga ir turi būti prižiūrimi ar slaugomi). Taigi projekte siūlomi vaiko įvaikinimo be tėvų sutikimo kriterijai „vaikas negyvena su tėvais“, „tėvai nelanko vaiko“ laikytini nepagrįstais. Atskirai pažymėtina, jog siūlomi kriterijai ne tik yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti, bet ir neaiškūs. Pavyzdžiui, neaišku apie kokio pobūdžio „valstybines institucijas“ nuostatoje kalbama. Aptartame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog siūlomi kriterijai gali būti vertinami kaip pagrindas teismui priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, jeigu yra tėvų kaltė. Pastebėtina, jog šie kriterijai, jau yra įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, tik kitais žodžiais:
„Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus,
piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.“ Tėvų valdžios apribojimo bylose teismas kaip tik ir įvertina, ar yra pagrindas konstatuoti, jog tėvai netinkamai vykdo savo pareigas, ar yra pagrindas dėl to apriboti jų valdžią. Pavyzdžiui, tokio teismo proceso eigoje galėtų būti ištirta ir įvertinta, ar ir dėl kokių priežasčių „ vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus .“ 3.
Projekto nuostatos nedera su CK 3.179 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis vaiko atskyrimo nuo tėvų teisinius padarinius. 4. Projektu siūlomos nuostatos neatitinka teisės technikos taisyklių: Pirma, formuluotė „ Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu“ yra perteklinė, nes tokia formuluotė keičiamoje straipsnio dalyje jau yra. Antra, siūloma nuostatos dalis „vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų“ nei sistemiškai, nei logiškai nedera su keičiama nuostata ir siūlomo pakeitimo turiniu, nes nuostatos pradžia ir pabaiga nėra logiškai susijusios ir viena iš kitos neseka: „Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, <...>, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų“. 5. Projekto lyginamajame variante turėtų būti ištaisytas klaidingai nurodytas keičiamo CK straipsnio numeris. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] ;
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] ;
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017 m. rugsėjo 20 d. Nr. 102-P-34
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas, vykdantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, Jan Maciejevski. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„Įvaikinimas be tėvų sutikimo“ naujomis nuostatomis ir nustatyti, jog „
Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pastebėtina, jog pagal nuostatos turinį vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės būtų prilygintas neterminuotam tėvų valdžios apribojimui, nes abi šios teisinės aplinkybės taptų lygiaverčiu pagrindu nereikalauti tėvų sutikimo įvaikinimui. Toks šių teisinių institutų lygiavertis traktavimas kelia abejonių. Pažymėtina, jog CK 3.179 straipsnyje įtvirtintas vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės , kai abu tėvai ar vienas iš tėvų negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl ilgalaikės ligos, ilgalaikės komandiruotės ir kt., ir kai būtina nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Šiuo atveju vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, o tėvams išlieka teisės ir pareigos, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Laikino pobūdžio aplinkybėms išnykus, vaikas vėl gali gyventi kartu su tėvais. Vaiko atskyrimo nuo tėvų institutas negali būti taikomas, jeigu nenustatoma jokių objektyvių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių tėvai nevykdo savo pareigų vaikams. Tuo atveju, kai tėvų pareigos nevykdomos dėl tėvų kaltės , t.y. tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, turi būti taikomas CK 3.180 straipsnyje įtvirtintas tėvų valdžios apribojimas. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, tėvų valdžia ribojama laikinai arba neterminuotai. Abiem atvejais sustabdomos tėvų asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste.
Tačiau tik neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaiką galima įvaikinti be tėvų sutikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir tėvų valdžios apribojimo nagrinėjamos pagal skirtingas proceso taisykles. Prašymai dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, greitai ir vengiant proceso formalumų, nes proceso tikslas yra nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kai egzistuoja aiškios objektyvios aplinkybės ir nėra ginčo. Tuo tarpu bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjamos ginčo teisenos proceso tvarka, nes ieškovas turi įrodyti netinkamą tėvų pareigų vykdymą dėl tėvų kaltės, t.y. vyksta ilgas procesas, kurio metu proceso dalyviai įrodinėja savo pozicijų pagrįstumą, o procese nėra jokių objektyvių ir neginčijamų aplinkybių, kurių buvimas galėtų lemti teismo sprendimo priėmimą. Apibendrinant nurodytus vaiko atskyrimo nuo tėvų ir tėvų valdžios apribojimo esmės, teisinių padarinių ir taikymo procesinius skirtumus, teigtina, jog šie du teisiniai institutai neturi ir negali būti laikomi lygiareikšmiais, sprendžiant įvaikinimo be tėvų sutikimo klausimą. Manytina, jog priėmus siūlomus pakeitimus ir nustačius, jog šie teisiniai institutai turi būti vertinami kaip lygiaverčiai pagrindai įvaikinimui be tėvų sutikimo, galimai bus pažeisti tiek įvaikinamų vaikų, tiek ir tėvų, be kurių sutikimo vaikai būtų įvaikinami, teisėti interesai. Be to, pritarus projektui, vaiko atskyrimas nuo tėvų, kuris taikomas tik nesant tėvų kaltės, sukeltų sunkesnes teisines pasekmes nei tėvų valdžios laikinas apribojimas, kuris taikomas esant tėvų kaltei. Toks teisinis reguliavimas, stokotų teisinės logikos ir galimai neatitiktų teisinės valstybės ir proporcingumo principų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-071 2.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog galiojanti CK 3.214 straipsnio redakcija įtvirtina objektyviai egzistuojančius kriterijus, kai įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, t.y.: jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai paskelbti mirusiais. Visi šie kriterijai yra objektyvūs, nes jų buvimas yra nustatytas tam tikrų institucijų, pavyzdžiui, teismo, be to, papildomai šie kriterijai yra įtvirtinti tam tikruose oficialiuose dokumentuose, pavyzdžiui, teismo sprendime, vaiko gimimo liudijime, asmenų mirties liudijime ar kt. Tuo tarpu straipsnio pakeitimu siūloma įtvirtinti subjektyvius kriterijus, kurių buvimas ar nebuvimas tik tikėtinai galėtų būti įrodomas. Teigtina, jog siūlomi kriterijai neatitinka teisės aiškumo principo ir galimai yra nepritaikomi praktiškai. Manytina, jog siūlomo subjektyvaus pobūdžio aplinkybių egzistavimas neturėtų ir negalėtų būti pagrindas nereikalauti tėvų sutikimo įvaikinimui, nes nesant objektyvaus ir aiškaus šių aplinkybių ištyrimo ir konstatavimo galimai būtų pažeistos tiek įvaikinamų vaikų, tiek ir tėvų teisės. Kita vertus, vaikų ir tėvų atskyrimo institutas ir taikomas tada, kai tėvai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių negali gyventi kartu su vaiku, o kai kuriais atvejais dėl objektyvių aplinkybių ir negali jų lankyti (patys serga sunkia liga ir turi būti prižiūrimi ar slaugomi). Taigi projekte siūlomi vaiko įvaikinimo be tėvų sutikimo kriterijai „vaikas negyvena su tėvais“, „tėvai nelanko vaiko“ laikytini nepagrįstais. Atskirai pažymėtina, jog siūlomi kriterijai ne tik yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti, bet ir neaiškūs. Pavyzdžiui, neaišku apie kokio pobūdžio „valstybines institucijas“ nuostatoje kalbama.
Aptartame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog siūlomi kriterijai gali būti vertinami kaip pagrindas teismui priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, jeigu yra tėvų kaltė. Pastebėtina, jog šie kriterijai, jau yra įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, tik kitais žodžiais: „Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.“ Tėvų valdžios apribojimo bylose teismas kaip tik ir įvertina, ar yra pagrindas konstatuoti, jog tėvai netinkamai vykdo savo pareigas, ar yra pagrindas dėl to apriboti jų valdžią. Pavyzdžiui, tokio teismo proceso eigoje galėtų būti ištirta ir įvertinta, ar ir dėl kokių priežasčių „ vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus .“
kanceliarijos Teisės departamentas
vaiko atskyrimo nuo tėvų teisinius padarinius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4Projektu siūlomos nuostatos neatitinka teisės technikos taisyklių:
Pirma, formuluotė „ Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu“ yra perteklinė, nes tokia formuluotė keičiamoje straipsnio dalyje jau yra.
Antra, siūloma nuostatos dalis „vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų“ nei sistemiškai, nei logiškai nedera su keičiama nuostata ir siūlomo pakeitimo turiniu, nes nuostatos pradžia ir pabaiga nėra logiškai susijusios ir viena iš kitos neseka: „Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, <...>, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo CK straipsnio numeris. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-02-17 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-339 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 7 d. dėl Projekto pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2017-06-051 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-339, teikia nuomonę dėl aukščiau paminėto įstatymo projekto: 1.
Įstatymo projektu siūloma sutapatinti tėvų valdžios ribojimo ir atskyrimo institutus, kurie skiriasi tiek pagrindais, kuriems esant taikomi ir kurie siejami su kaltės (ne) buvimu, tiek sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis, todėl negali būti negali būti sutapatinami. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
pasekmės iš esmės prilygtų neterminuotam tėvų valdžios apribojimui, t.y. tėvai neesant jų kaltės neteks teisių ir pareigų vaikui, o vaikams bus atimtos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo pakeitimo atitikimo geriausių vaiko interesų užtikrinimo, proporcingumo (įvertinant tėvų kaltės nebuvimą, laikiną atskyrimo instituto taikymo pobūdį) principams. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
įstatymo projekte nurodytas aplinkybes, susijusias su tėvų valdžios neįgyvendinimu, sieja su tėvų valdžios ribojimu (nesirūpina ir nelanko vaiko, negyvena su vaiku). Todėl esant įstatymo projekte nurodytoms aplinkybėms turėtų būti taikomas tėvų valdžios ribojimo institutas. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
vaiką nuo tėvų, vaikui yra nustatoma globa
(rūpyba) ir vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su globėju (rūpintoju), todėl Įstatymo projekto iniciatorių siūlomas kriterijus „vaikas negyvena su tėvais“, Įvertinant galiojančias teisės normas ir jų taikymo praktiką, nėra pagrįstas ir tinkamas.
Tas pats pasakytina ir apie kriterijų „tėvai nelanko vaiko“
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-06-061 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) 2017-06-01 gavo Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto raštą Nr. S-2017-5549, kuriuo prašoma pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIlP-339 (toliau – Įstatymo projektas). Tarnyba, pagal kompetenciją įvertinusi pateiktą Įstatymo projektą, pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 7 d. išvadoje dėl Įstatymo projekto pateiktoms pastaboms ir papildomų pastabų ar pasiūlymų dėl šio Įstatymo projekto neturi.
Tarnyba, susipažinusi su Įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, pažymi, kad iš esmės pritaria Įstatymo projektu siekiamiems tikslams, tačiau atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projektu keliami tikslai, Tarnybos nuomone, galėtų (turėtų) būti įgyvendinami vadovaujantis šiuo metu galiojančiais asmens pripažinimo neveiksniu šeimos santykių srityje (kai tėvai negali įgyvendinti savo pareigų (tėvų valdžios) dėl psichinės negalios ar kitos psichikos ligos, t. y. objektyvių aplinkybių) ir (ar) neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (kai tėvai dėl savo kaltės neįgyvendina savo pareigų (tėvų valdžios), t. y. subjektyvių aplinkybių) institutais ir esant poreikiui juo tobulinant, o ne keičiant įvaikinimo be tėvų sutikimo institutą. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Robertas Šarknickas 2017-05-231 Argumentai : siūlytina įstatymo projektą tobulinti, keičiant 3.214 straipsnio struktūrą, pagrindus, kuriems esant galimas įvaikinimas be tėvų sutikimo išdėstant atskiruose straipsnio pirmos dalies punktuose ir papildant šį straipsnį nuostata, kad tėvų susitikimas nereikalingas ir tais atvejais, kai yra objektyvios, nuo tėvų nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių nevykdomos pareigos vaikams. Taip pat siūlytina, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos. Pasiūlymas : Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis. 3.214 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3.214 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Įvaikinimas be tėvų sutikimo 1.
Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu:
4) teismas nustato objektyvias, nuo tėvų nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių tėvai negali vykdyti savo pareigų vaikams . Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų. “
punkte nurodytais pagrindais, tėvai su vaikais bendrauja teismo nustatyta tvarka .“ Nepritarti Nepritartina, nes siūloma Projektą atmesti. Be sprendime nurodytų argumentų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasiūlymo nuostata, jog „ Tais atvejais, kai įvaikinama be tėvų sutikimo šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais pagrindais, tėvai su vaikais bendrauja teismo nustatyta tvarka .“ paneigia įvaikinimo instituto esmę ir tikslus. Civiliniame kodekse įtvirtintas įvaikinimo konfidencialumo reikalavimas, nustatant, kad be įtėvių sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametystės, negali būti atskleisti duomenys apie įvaikinimą (3.221 str. 2 d.), taip pat įtvirtinamos įvaikinimo pasekmės, t.y., kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę (3.227 str, 1 d.). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-05 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr.
SV-S-276 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-339 dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 7 d. išvadoje Nr. XIIIP-339 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ nurodytų argumentų. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-05-24 * Siūlyti pagrindiniam komitetui Civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-339 atmesti, atsižvelgiant į šiam projektui pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
teisių komitetas
esmės pritarti įstatymo projektui;
teisių komitetas
pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento nuomonę, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuomonę bei Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos siūlymus. Nepritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą reg. Nr.
Nr. XIIIP-339 atmesti, remiantis šiais argumentais:
1) Projektu nurodant, kad įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama , ne tik tai atvejais , „kai tėvai nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais“, bet ir tais atvejais, „ kai vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų“ nepagrįstai sutapatinami neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir vaiko atskyrimo nuo tėvų institutai, nepaisant jų taikymo pagrindų skirtumų ( tėvų valdžios ribojimo taikymas siejamas su kaltės buvimu, o vaiko atskyrimo nuo tėvų institutas taikomas nesant tėvų kaltės);
2) Projekto nuostatomis vaiko atskyrimo nuo tėvų instituto pasekmės nepagrįstai prilyginamos neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pasekmėms, nes abi šios teisinės aplinkybės taptų lygiaverčiu pagrindu nereikalauti tėvų sutikimo įvaikinant. Be to, laikinas tėvų valdžios apribojimas, kuris taikomas esant tėvų kaltei, nesukeltų tokių pasekmių kaip vaiko atskyrimas nuo tėvų . Toks reguliavimas stokotų teisinės logikos ir galimai neatitiktų teisinės valstybės ir proporcingumo principų;
3) Projekto tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekti galiojančiu teisiniu reguliavimu, t.y. Projekte nurodytos aplinkybės (tėvai nesirūpina vaiku, negyvena kartu su juo), gali būti vertinamos kaip pagrindas tėvų valdžios ribojimo instituto taikymui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra , susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Rimantė Šalaševičiūtė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra . Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius |Navickas, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - CK) 3.214 straipsnį „Įvaikinimas be tėvų sutikimo“ naujomis nuostatomis ir nustatyti, jog „ Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog pagal nuostatos turinį vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės būtų prilygintas neterminuotam tėvų valdžios apribojimui, nes abi šios teisinės aplinkybės taptų lygiaverčiu pagrindu nereikalauti tėvų sutikimo įvaikinimui. Toks šių teisinių institutų lygiavertis traktavimas kelia abejonių.
Pažymėtina, jog CK 3.179 straipsnyje įtvirtintas vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės , kai abu tėvai ar vienas iš tėvų negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl ilgalaikės ligos, ilgalaikės komandiruotės ir kt., ir kai būtina nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Šiuo atveju vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, o tėvams išlieka teisės ir pareigos, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Laikino pobūdžio aplinkybėms išnykus, vaikas vėl gali gyventi kartu su tėvais. Vaiko atskyrimo nuo tėvų institutas negali būti taikomas, jeigu nenustatoma jokių objektyvių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių tėvai nevykdo savo pareigų vaikams. Tuo atveju, kai tėvų pareigos nevykdomos dėl tėvų kaltės , t.y. tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, turi būti taikomas CK 3.180 straipsnyje įtvirtintas tėvų valdžios apribojimas. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, tėvų valdžia ribojama laikinai arba neterminuotai. Abiem atvejais sustabdomos tėvų asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste. Tačiau tik neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaiką galima įvaikinti be tėvų sutikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir tėvų valdžios apribojimo nagrinėjamos pagal skirtingas proceso taisykles. Prašymai dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, greitai ir vengiant proceso formalumų, nes proceso tikslas yra nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kai egzistuoja aiškios objektyvios aplinkybės ir nėra ginčo.
Tuo tarpu bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjamos ginčo teisenos proceso tvarka, nes ieškovas turi įrodyti netinkamą tėvų pareigų vykdymą dėl tėvų kaltės, t.y. vyksta ilgas procesas, kurio metu proceso dalyviai įrodinėja savo pozicijų pagrįstumą, o procese nėra jokių objektyvių ir neginčijamų aplinkybių, kurių buvimas galėtų lemti teismo sprendimo priėmimą. Apibendrinant nurodytus vaiko atskyrimo nuo tėvų ir tėvų valdžios apribojimo esmės, teisinių padarinių ir taikymo procesinius skirtumus, teigtina, jog šie du teisiniai institutai neturi ir negali būti laikomi lygiareikšmiais, sprendžiant įvaikinimo be tėvų sutikimo klausimą. Manytina, jog priėmus siūlomus pakeitimus ir nustačius, jog šie teisiniai institutai turi būti vertinami kaip lygiaverčiai pagrindai įvaikinimui be tėvų sutikimo, galimai bus pažeisti tiek įvaikinamų vaikų, tiek ir tėvų, be kurių sutikimo vaikai būtų įvaikinami, teisėti interesai. Be to, pritarus projektui, vaiko atskyrimas nuo tėvų, kuris taikomas tik nesant tėvų kaltės, sukeltų sunkesnes teisines pasekmes nei tėvų valdžios laikinas apribojimas, kuris taikomas esant tėvų kaltei. Toks teisinis reguliavimas, stokotų teisinės logikos ir galimai neatitiktų teisinės valstybės ir proporcingumo principų. Pritarti. 1.2
3.214 straipsnio redakcija įtvirtina objektyviai egzistuojančius kriterijus, kai įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, t.y.: jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai paskelbti mirusiais.
Visi šie kriterijai yra objektyvūs, nes jų buvimas yra nustatytas tam tikrų institucijų, pavyzdžiui, teismo, be to, papildomai šie kriterijai yra įtvirtinti tam tikruose oficialiuose dokumentuose, pavyzdžiui, teismo sprendime, vaiko gimimo liudijime, asmenų mirties liudijime ar kt. Tuo tarpu straipsnio pakeitimu siūloma įtvirtinti subjektyvius kriterijus, kurių buvimas ar nebuvimas tik tikėtinai galėtų būti įrodomas. Teigtina, jog siūlomi kriterijai neatitinka teisės aiškumo principo ir galimai yra nepritaikomi praktiškai. Manytina, jog siūlomo subjektyvaus pobūdžio aplinkybių egzistavimas neturėtų ir negalėtų būti pagrindas nereikalauti tėvų sutikimo įvaikinimui, nes nesant objektyvaus ir aiškaus šių aplinkybių ištyrimo ir konstatavimo galimai būtų pažeistos tiek įvaikinamų vaikų, tiek ir tėvų teisės. Kita vertus, vaikų ir tėvų atskyrimo institutas ir taikomas tada, kai tėvai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių negali gyventi kartu su vaiku, o kai kuriais atvejais dėl objektyvių aplinkybių ir negali jų lankyti (patys serga sunkia liga ir turi būti prižiūrimi ar slaugomi). Taigi projekte siūlomi vaiko įvaikinimo be tėvų sutikimo kriterijai „vaikas negyvena su tėvais“, „tėvai nelanko vaiko“ laikytini nepagrįstais. Atskirai pažymėtina, jog siūlomi kriterijai ne tik yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti, bet ir neaiškūs. Pavyzdžiui, neaišku apie kokio pobūdžio
„valstybines institucijas“ nuostatoje kalbama. Aptartame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog siūlomi
kriterijai gali būti vertinami kaip pagrindas teismui priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, jeigu yra tėvų kaltė.
Pastebėtina, jog šie kriterijai, jau yra įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, tik kitais žodžiais:
„Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus,
piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.“ Tėvų valdžios apribojimo bylose teismas kaip tik ir įvertina, ar yra pagrindas konstatuoti, jog tėvai netinkamai vykdo savo pareigas, ar yra pagrindas dėl to apriboti jų valdžią. Pavyzdžiui, tokio teismo proceso eigoje galėtų būti ištirta ir įvertinta, ar ir dėl kokių priežasčių „ vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus .“ Pritarti. 1.3
3Projekto nuostatos nedera su CK 3.179 straipsnio nuostatomis,
nustatančiomis vaiko atskyrimo nuo tėvų teisinius padarinius. Pritarti. 1.4
4Projektu siūlomos nuostatos neatitinka teisės technikos taisyklių:
Pirma, formuluotė „ Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu“ yra perteklinė, nes tokia formuluotė keičiamoje straipsnio dalyje jau yra. Antra, siūloma nuostatos dalis „vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų“ nei sistemiškai, nei logiškai nedera su keičiama nuostata ir siūlomo pakeitimo turiniu, nes nuostatos pradžia ir pabaiga nėra logiškai susijusios ir viena iš kitos neseka: „Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, <...>, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų“. Pritarti.
Pritarti. 1.5
nurodytas keičiamo CK straipsnio numeris. Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-02-171 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-339 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 7 d. dėl Projekto pateiktoms pastaboms. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2017-06-05 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-339, teikia nuomonę dėl aukščiau paminėto įstatymo projekto:
apsaugos kontrolieriaus įstaiga
valdžios ribojimo ir atskyrimo institutus, kurie skiriasi tiek pagrindais, kuriems esant taikomi ir kurie siejami su kaltės (ne) buvimu, tiek sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis, todėl negali būti negali būti sutapatinami. Pritarti
apsaugos kontrolieriaus įstaiga
pakeitimams, teisinės pasekmės iš esmės prilygtų neterminuotam tėvų valdžios apribojimui, t.y. tėvai neesant jų kaltės neteks teisių ir pareigų vaikui, o vaikams bus atimtos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos.
Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl siūlomo teisinio reguliavimo pakeitimo atitikimo geriausių vaiko interesų užtikrinimo, proporcingumo (įvertinant tėvų kaltės nebuvimą, laikiną atskyrimo instituto taikymo pobūdį) principams. Pritarti iš dalies Tėvų kaltė galbūt neturėtų būti būtina sąlyga neterminuotam tėvų valdžios apribojimui. Gali būti situacijų, kai sėkmingai vaiko raidai ir kitiems vaiko interesams įvaikinimas būtų tinkamiausias sprendimas, o sutikimo reikalavimas gali apsunkinti šį sprendimą. 1.3. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
kodekso normos įstatymo projekte nurodytas aplinkybes, susijusias su tėvų valdžios neįgyvendinimu, sieja su tėvų valdžios ribojimu (nesirūpina ir nelanko vaiko, negyvena su vaiku). Todėl esant įstatymo projekte nurodytoms aplinkybėms turėtų būti taikomas tėvų valdžios ribojimo institutas. Pritarti
apsaugos kontrolieriaus įstaiga
nuo tėvų, vaikui yra nustatoma globa (rūpyba) ir vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su globėju (rūpintoju), todėl Įstatymo projekto iniciatorių siūlomas kriterijus „vaikas negyvena su tėvais“, įvertinant galiojančias teisės normas ir jų taikymo praktiką, nėra pagrįstas ir tinkamas. Tas pats pasakytina ir apie kriterijų „tėvai nelanko vaiko“ – tėvai dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, laisvės atėmimo bausmės atlikimas ir kt.) gali netekti galimybės lankyti vaiko, o jų bendravimas su vaiku gali būti realizuojamas kitais būdais ar priklausyti nuo kitų asmenų (globėjo) valios (atvežti vaiką į gydymo, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą ir (ar) kt.). Pritarti 2.
teisių ir įvaikinimo tarnyba 2017-06-06 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017-06-01 gavo Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto raštą Nr. S-2017-5549, kuriuo prašoma pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-339 (toliau – Įstatymo projektas). Tarnyba, pagal kompetenciją įvertinusi pateiktą Įstatymo projektą, pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
papildomų pastabų ar pasiūlymų dėl šio Įstatymo projekto neturi. Tarnyba, susipažinusi su Įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, pažymi, kad iš esmės pritaria Įstatymo projektu siekiamiems tikslams, tačiau atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projektu keliami tikslai, Tarnybos nuomone, galėtų (turėtų) būti įgyvendinami vadovaujantis šiuo metu galiojančiais asmens pripažinimo neveiksniu šeimos santykių srityje (kai tėvai negali įgyvendinti savo pareigų (tėvų valdžios) dėl psichinės negalios ar kitos psichikos ligos, t. y. objektyvių aplinkybių) ir (ar) neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (kai tėvai dėl savo kaltės neįgyvendina savo pareigų (tėvų valdžios), t. y. subjektyvių aplinkybių) institutais ir esant poreikiui juo tobulinant, o ne keičiant įvaikinimo be tėvų sutikimo institutą. Pritarti iš dalies Projektu keliami tikslai, Tarnybos nuomone, galėtų (turėtų) būti įgyvendinami vadovaujantis šiuo metu galiojančiais asmens pripažinimo neveiksniu šeimos santykių srityje (kai tėvai negali įgyvendinti savo pareigų (tėvų valdžios) dėl psichinės negalios ar kitos psichikos ligos, t. y. objektyvių aplinkybių) ir (ar) neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (kai tėvai dėl savo kaltės neįgyvendina savo pareigų (tėvų valdžios), t. y. subjektyvių aplinkybių) institutais.
Atsižvelgiant į tai, kad geriausia aplinka vaikui augti yra nuolatinė šeima, diskutuotina, ar dabartiniu įstatyminiu reglamentavimu nustatytos asmens pripažinimo neveiksniu sąlygos nesukuria prielaidų nerealizuoti geriausių vaiko interesų principų ypač kalbant apie vaiko teisę, svarbią vaiko raidai, augti šeimoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Robertas Šarknickas,
1 Argumentai : siūlytina įstatymo projektą tobulinti, keičiant 3.214 straipsnio struktūrą, pagrindus, kuriems esant galimas įvaikinimas be tėvų sutikimo išdėstant atskiruose straipsnio pirmos dalies punktuose ir papildant šį straipsnį nuostata, kad tėvų susitikimas nereikalingas ir tais atvejais, kai yra objektyvios, nuo tėvų nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių nevykdomos pareigos vaikams. Taip pat siūlytina, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos. Pasiūlymas : Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3.214 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Įvaikinimas be tėvų sutikimo 1.
Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu:
4) teismas nustato objektyvias, nuo tėvų nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių tėvai negali vykdyti savo pareigų vaikams . Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų. “
šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais pagrindais, tėvai su vaikais bendrauja teismo nustatyta tvarka .“ Spręsti pagrindiniam komitetui. . 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui; 6.2. siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento nuomonę, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuomonę bei Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos siūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Šalaševičiūtė – Seimo narė, R. Šarknickas – Seimo narys, D. Petrauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (TD), 2017-02-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - CK) 3.214 straipsnį „Įvaikinimas be tėvų sutikimo“ naujomis nuostatomis ir nustatyti, jog „ Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog pagal nuostatos turinį vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės būtų prilygintas neterminuotam tėvų valdžios apribojimui, nes abi šios teisinės aplinkybės taptų lygiaverčiu pagrindu nereikalauti tėvų sutikimo įvaikinimui. Toks šių teisinių institutų lygiavertis traktavimas kelia abejonių.
Pažymėtina, jog CK 3.179 straipsnyje įtvirtintas vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės , kai abu tėvai ar vienas iš tėvų negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl ilgalaikės ligos, ilgalaikės komandiruotės ir kt., ir kai būtina nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Šiuo atveju vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, o tėvams išlieka teisės ir pareigos, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Laikino pobūdžio aplinkybėms išnykus, vaikas vėl gali gyventi kartu su tėvais. Vaiko atskyrimo nuo tėvų institutas negali būti taikomas, jeigu nenustatoma jokių objektyvių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių tėvai nevykdo savo pareigų vaikams. Tuo atveju, kai tėvų pareigos nevykdomos dėl tėvų kaltės , t.y. tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, turi būti taikomas CK 3.180 straipsnyje įtvirtintas tėvų valdžios apribojimas. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, tėvų valdžia ribojama laikinai arba neterminuotai. Abiem atvejais sustabdomos tėvų asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste. Tačiau tik neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaiką galima įvaikinti be tėvų sutikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir tėvų valdžios apribojimo nagrinėjamos pagal skirtingas proceso taisykles. Prašymai dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, greitai ir vengiant proceso formalumų, nes proceso tikslas yra nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kai egzistuoja aiškios objektyvios aplinkybės ir nėra ginčo.
Tuo tarpu bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjamos ginčo teisenos proceso tvarka, nes ieškovas turi įrodyti netinkamą tėvų pareigų vykdymą dėl tėvų kaltės, t.y. vyksta ilgas procesas, kurio metu proceso dalyviai įrodinėja savo pozicijų pagrįstumą, o procese nėra jokių objektyvių ir neginčijamų aplinkybių, kurių buvimas galėtų lemti teismo sprendimo priėmimą. Apibendrinant nurodytus vaiko atskyrimo nuo tėvų ir tėvų valdžios apribojimo esmės, teisinių padarinių ir taikymo procesinius skirtumus, teigtina, jog šie du teisiniai institutai neturi ir negali būti laikomi lygiareikšmiais, sprendžiant įvaikinimo be tėvų sutikimo klausimą. Manytina, jog priėmus siūlomus pakeitimus ir nustačius, jog šie teisiniai institutai turi būti vertinami kaip lygiaverčiai pagrindai įvaikinimui be tėvų sutikimo, galimai bus pažeisti tiek įvaikinamų vaikų, tiek ir tėvų, be kurių sutikimo vaikai būtų įvaikinami, teisėti interesai. Be to, pritarus projektui, vaiko atskyrimas nuo tėvų, kuris taikomas tik nesant tėvų kaltės, sukeltų sunkesnes teisines pasekmes nei tėvų valdžios laikinas apribojimas, kuris taikomas esant tėvų kaltei. Toks teisinis reguliavimas, stokotų teisinės logikos ir galimai neatitiktų teisinės valstybės ir proporcingumo principų. Pritarti. 1.2
1
galiojanti CK 3.214 straipsnio redakcija įtvirtina objektyviai egzistuojančius kriterijus, kai įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, t.y.: jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai paskelbti mirusiais.
Visi šie kriterijai yra objektyvūs, nes jų buvimas yra nustatytas tam tikrų institucijų, pavyzdžiui, teismo, be to, papildomai šie kriterijai yra įtvirtinti tam tikruose oficialiuose dokumentuose, pavyzdžiui, teismo sprendime, vaiko gimimo liudijime, asmenų mirties liudijime ar kt. Tuo tarpu straipsnio pakeitimu siūloma įtvirtinti subjektyvius kriterijus, kurių buvimas ar nebuvimas tik tikėtinai galėtų būti įrodomas. Teigtina, jog siūlomi kriterijai neatitinka teisės aiškumo principo ir galimai yra nepritaikomi praktiškai. Manytina, jog siūlomo subjektyvaus pobūdžio aplinkybių egzistavimas neturėtų ir negalėtų būti pagrindas nereikalauti tėvų sutikimo įvaikinimui, nes nesant objektyvaus ir aiškaus šių aplinkybių ištyrimo ir konstatavimo galimai būtų pažeistos tiek įvaikinamų vaikų, tiek ir tėvų teisės. Kita vertus, vaikų ir tėvų atskyrimo institutas ir taikomas tada, kai tėvai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių negali gyventi kartu su vaiku, o kai kuriais atvejais dėl objektyvių aplinkybių ir negali jų lankyti (patys serga sunkia liga ir turi būti prižiūrimi ar slaugomi). Taigi projekte siūlomi vaiko įvaikinimo be tėvų sutikimo kriterijai „vaikas negyvena su tėvais“, „tėvai nelanko vaiko“ laikytini nepagrįstais. Atskirai pažymėtina, jog siūlomi kriterijai ne tik yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti, bet ir neaiškūs. Pavyzdžiui, neaišku apie kokio pobūdžio
„valstybines institucijas“ nuostatoje kalbama. Aptartame
kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog siūlomi kriterijai gali būti vertinami kaip pagrindas teismui priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, jeigu yra tėvų kaltė.
Pastebėtina, jog šie kriterijai, jau yra įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, tik kitais žodžiais: „Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.“ Tėvų valdžios apribojimo bylose teismas kaip tik ir įvertina, ar yra pagrindas konstatuoti, jog tėvai netinkamai vykdo savo pareigas, ar yra pagrindas dėl to apriboti jų valdžią. Pavyzdžiui, tokio teismo proceso eigoje galėtų būti ištirta ir įvertinta, ar ir dėl kokių priežasčių „ vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus .“
1
nedera su CK 3.179 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis vaiko atskyrimo nuo tėvų teisinius padarinius. Pritarti. 1.4
1
teisės technikos taisyklių: Pirma, formuluotė „ Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu“ yra perteklinė, nes tokia formuluotė keičiamoje straipsnio dalyje jau yra. Antra, siūloma nuostatos dalis „vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų“ nei sistemiškai, nei logiškai nedera su keičiama nuostata ir siūlomo pakeitimo turiniu, nes nuostatos pradžia ir pabaiga nėra logiškai susijusios ir viena iš kitos neseka: „Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, <...>, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų“. Pritarti. 1.5
1
lyginamajame variante turėtų būti ištaisytas klaidingai nurodytas keičiamo CK straipsnio numeris. Pritarti. 2.
Teisingumo ministerijos, 2017-02-171 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-339 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 7 d. dėl Projekto pateiktoms pastaboms. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Robertas Šarknickas,
1 Argumentai : siūlytina įstatymo projektą tobulinti, keičiant
tėvų sutikimo išdėstant atskiruose straipsnio pirmos dalies punktuose ir papildant šį straipsnį nuostata, kad tėvų susitikimas nereikalingas ir tais atvejais, kai yra objektyvios, nuo tėvų nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių nevykdomos pareigos vaikams. Taip pat siūlytina, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos. Pasiūlymas : Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis. 3.214 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3.214 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Įvaikinimas be tėvų sutikimo
vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu:
4) teismas nustato objektyvias, nuo tėvų nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių tėvai negali vykdyti savo pareigų vaikams .
Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų. “
šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais pagrindais, tėvai su vaikais bendrauja teismo nustatyta tvarka .“ Nepritarti. Manytina, kad siūloma nuostata yra perteklinė. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui Civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-339 atmesti, atsižvelgiant į šiam projektui pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė