Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 58 punktu:
„58) darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens nauda, gauta, įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos pajamoms pagal pasirinkimo sandorius, kurie sudaryti nuo 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto Nr. XIIIP-3388(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 58 punktu:
„58) darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens nauda, gauta įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos pajamoms pagal pasirinkimo sandorius, kurie sudaryti nuo 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerija), siekdama kurti palankią ir patrauklią aplinką verslo pradžiai ir plėtrai, parengė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektas yra parengtas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau
Lietuvoje veikė 500 startuolių, kurie pritraukė 183 mln. eurų investicijų). Viena iš Programos priemonių – patrauklesnis pasirinkimo sandorių (angl. stock option ) reguliavimas, kai tam tikromis sąlygomis darbuotojams suteikiama teisė įsigyti įmonės akcijų. Patrauklesnis nei šiuo metu esantis reguliavimas būtų naudingas visiems juridiniams asmenims, o ypač startuoliams.
Įsikūrusiai naujai įmonei, dar neturinčiai veiklai vykdyti reikalingų lėšų ir galimybių pasiūlyti konkurencingo darbo užmokesčio, Įstatymo projektas sudarytų geresnes galimybes pritraukti kvalifikuotų darbuotojų į komandą, užsitikrinti jų lojalumą ir taip juos motyvuoti bei didinti įmonės veiklos efektyvumą. Darbuotojai, kurie jaučiasi prisidedantys prie įmonės sėkmės, gauna ne tik finansinę naudą iš įmonės vertės didėjimo, bet kartu tampa įmonės akcininkais ateityje. Pasirinkimo sandoris (dar kitaip vadinamas opcionas) yra darbuotojų motyvavimo priemonė, nes įmonės finansiniai rezultatai, augimas ir plėtra yra sietini su darbuotojo valdomų akcijų verte, o tai lemia darbuotojo efektyvumą ir produktyvumą darbe. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia efektyviai išnaudoti pasirinkimo sandorių galimybių jaunose įmonėse, nors Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba yra ne kartą rekomendavusios valstybėms imti taikyti palankesnį šių finansinių priemonių apmokestinimą. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskelbtoje nuomonėje dėl darbuotojų finansinio dalyvavimo Europoje 2011/C 51/01 teigiama: „Jis turi ne pakeisti esamas atlyginimo sistemas, bet papildyti jas ir netrukdyti tiesiogine prasme derybų dėl darbo užmokesčio. Jis turi būti suprantamas darbuotojams ir papildyti kitas darbuotojų dalyvavimo formas. Atsižvelgiant į strategiją
„Europa 2020“, darbuotojų finansinio dalyvavimo įdiegimas galėtų padėti
įmonėms, visų pirma labai mažoms, mažoms ir vidutinėms, padidinti konkurencingumą, nes darbuotojų finansinis dalyvavimas paskatintų kvalifikuotų darbuotojų tapatinimąsi su įmone ir lojalumą jai tiek gerais, tiek sunkesniais laikais. Todėl darbuotojų finansinis dalyvavimas padeda užsitikrinti ateitį tvariu būdu.
Darbuotojų finansinis dalyvavimas suteikia jiems galimybę išplėsti savo autonomiją darbe ir prisidėti prie įmonės ateities strategijos kūrimo. Taip darbuotojai gali patys padėti ilgainiui išlaikyti savo darbo vietą.“ Kai kuriose valstybėse pasirinkimo sandoriai yra itin patraukli darbuotojų skatinimo priemonė, nes jai įgyvendinti daugeliu atvejų taikomos įvairios mokestinės lengvatos. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių pasirinkimo sandoriai reguliuojami atitinkamuose mokesčių teisės aktuose, kuriuose įtvirtinamos tam tikros pasirinkimo sandorių planams būtinos sąlygos. Dažnai dėl lengvatų taikymo ir palankesnio apmokestinimo reguliavimo nauji startuoliai plėtrai pasirenka kaimynines valstybes. Priimtas Įstatymo projektas prisidėtų prie spartesnio startuolių skaičiaus didėjimo ir Lietuvos konkurencingumo augimo bei patrauklumo, siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Ekonomikos ir inovacijų ministerija . Įstatymo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento (direktorė Milda Kaupelienė, tel. 8706 64 747, el. p. [email protected] ) Verslo politikos skyriaus (vedėja Ieva Žaunierienė, tel. 8 706 64 607, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Indrė Andrijauskienė, tel. 8 706 64 770, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projektu aptarti teisiniai santykiai Pasirinkimo sandoris yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir 17-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.
1K-223 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-ojo standarto patvirtinimo“, bei Finansinių priemonių naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ) pasirinkimo sandorių apmokestinimo nereguliuoja. GPMĮ įstatymo 2 str., be išvestinių finansinių priemonių, apibrėžiamas ir pasirinkimo sandoris, t. y. sandoris, pagal kurį už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas, ateityje už nustatytą kainą pirkti arba parduoti prekes, valiutą arba kitą finansinį turtą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Daugelyje Europos Sąjungos valstybių įtvirtintu specialiu akcijų pagal pasirinkimo sandorius apmokestinimu nustatoma, kad pagal pasirinkimo sandorius suteiktos akcijos (jei jos suteikiamos ne anksčiau kaip po 3 metų) nėra apmokestinamos nei gyventojų pajamų, nei socialinio draudimo mokesčiais. Įstatymo projektu siūloma neapmokestinamoms pajamoms priskirti darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens naudą, gautą, įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.
Tokiu atveju nebūtų mokamas nei GPM, nei Valstybinio socialinio draudimo mokestis, tuo atveju, kai teisė į akcijas darbuotojams suteikiama ne anksčiau kaip po 3 metų. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama apibrėžti su darbdaviu (juridiniu asmeniu – apmokestinamuoju vienetu) susijusius asmenis, todėl atitinkamai taikomos Pelno mokesčio įstatymo 2 str. 33 d. nuostatos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma . Taip pat numatomas teisinis reguliavimas kartu prisidėtų prie verslo skaidrinimo, atsisakant kurti naujus verslus užsienio šalių jurisdikcijose. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslui, nes padidins galimybes pritraukti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio ir sustiprins verslo konkurencingumą, bus paskata kurtis inovatyviems ir į spartų augimą orientuotiems verslams. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, kurio projektas teikiamas, kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nesiūloma nustatyti naujų sąvokų ir terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nenumatoma. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant priimtą Įstatymo projektą negautos mokesčių pavidalu lėšos sugrįš į valstybės biudžetą iš aktyvios verslo plėtros išaugus papildomų paslaugų paklausai, o vėliau, padidėjus naujų įmonių ir jų darbuotojų skaičiui, į valstybės biudžetą bus surenkama daugiau mokesčių. Išlaidos startuolių darbuotojų gerovei gerinti duos ekonominę naudą, nes motyvuota visuomenė kartu yra ir ekonominio augimo šaltinis, taip pat paskatins inovatyvių ir į eksportą orientuotų verslų steigimąsi bei plėtrą. 13.
išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šį projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Pasirinkimo sandoris , mokesčių lengvata , gyventojų pajamų mokestis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-04-19 Nr. XIIIP-3388 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatos įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
DĖL
2019 m. gegužės 29 d. Nr. 108-P-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius , komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys : Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento Verslo priežiūros politikos skyriaus vedėja - Gita Šematovičiūtė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento Verslo priežiūros politikos skyriaus patarėja - Kristina Kertenė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento Verslo politikos skyriaus vedėja - Ieva Žaunierienė , Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento Verslo politikos skyriaus patarėja
, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento Verslo politikos skyriaus vyriausioji specialistė - Indrė Andrijauskienė , Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja – Kristina Biraitė, Vidaus reikalų ministerijos patarėja - Sandra Šarkutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės departamentas 2019-04-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Biudžeto ir finansų komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Vytautas Kamblevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. LR Seimo Ekonomikos komitetas 2019-05-29 Siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymas:
pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3388 bei Komiteto išvadoms bei, Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina aiškiai apibrėžti teisės aktuose kaip būtų nustatoma darbuotojų akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens įsigijimo kaina jų pardavimo momentu, t. y. neatlygintinai gautų akcijų įsigijimo kaina turėtų būti prilyginama 0, o už lengvatinę kainą įsigytų – už akcijas sumokėta kaina jų įsigijimo momentu. Atsižvelgiant į tai, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei papildyti Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133, kurios reglamentuoja gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-3388(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė