projektą parengti paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. XIII-820 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatinusios priežastys:
Mažinti skurdą ir socialinę atskirtį yra vienas iš pagrindinių Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždavinių, numatytų XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (toliau – programa), kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau − Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), 1.1.2 papunktyje numatyta socialines išmokas susieti su minimaliu vartojimo krepšeliu (MVPD). Vykdant programą, socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2017 12 05 priėmė įstatymą, kurio esmė - tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, didinant socialinės apsaugos išmokų dydžius pagal ekonominius rodiklius, t. y. socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai nuo 2019 m. yra susieti su kiekvienais metais apskaičiuojamu MVPD ir atitinkamai didės priklausomai nuo didėjančios metinės infliacijos, maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų kainų. Priimto įstatymo 2 str. 3 d. nurodyta, kad valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu 50 procentų praėjusių metų MVPD (įstatymas įsigaliojo 2019-01-01).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2017 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų –
bedarbiai, mažas pajamas gaunantys gyventojai ir pagyvenę žmonės, t. y. gyventojų grupės, kurių gaunamos pajamos priklauso nuo socialinės apsaugos išmokų dydžių. Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Tuo tarpu valstybės remiamos pajamos sudaro tik 122 eurai arba 60 proc. žemiau skurdo ribos. Taigi, nepaisant MVPD kasmetinio perskaičiavimo, tokia valstybės teikiama parama nesuteikia paramos gavėjams bent kiek oraus gyvenimo galimybės bei tarsi užšaldo ir įtvirtina nuostatą, kad parama labiausiai skurstantiems niekada neužtikrins minimalių poreikių. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, palaipsniui didinant valstybės remiamų pajamų dydį (VRP) nuo 50 proc. iki 100 proc. kasmet apskaičiuojamo minimalaus vartojimo poreikio dydžio ( MVPD). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos respublikos Seimo nariai Irena Šiaulienė, Andrius Palionis, Algirdas Butkevičius ir Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai nuo 2019 m. yra susieti su kiekvienais metais apskaičiuojamu MVPD ir atitinkamai didės priklausomai nuo didėjančios metinės infliacijos, maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų kainų. Įstatymo 2 str. 3 d. nurodyta, kad valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu 50 procentų praėjusių metų MVPD. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma palaipsniui, atsižvelgiant į finansines galimybes, pagal Vyriausybės nustatytą programą, kasmet didinti valstybės remiamų pajamų dydį nemažiau nei 10 procentų, kol jis pasieks 100 procentų kasmet apskaičiuojamo MVPD. Lyginant su apskaičiuota MVPD 2018 m. suma, kuri sudaro 245 Eur, šiuo metu galiojantis valstybės remiamų pajamų dydis (122 eurai) sudaro 50 proc. MVPD. Įstatyme numatyta, kad socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Suprantama, kaip ir visos valstybės finansuojamos priemonės, VRP kitimas turi būti derinamas su valstybės biudžeto galimybėmis konkrečiu laikotarpiu, todėl siūloma didinti paramą palaipsniui, parengiant ilgalaikę valstybės paramos didinimo programą. Šio įstatymo pataisa sumažintų skurdą bei socialinę atskirtį šalyje, pasiūlymas atitinka Vyriausybės programos kryptį – socialinėms reikmėms biudžeto dalis turi didėti nuo šiandieninių 12–14 proc. vidurkio iki Europos – 18 proc. Siūloma nustatyti, kad priimtas Įstatymo 2 straipsnio 3¹ – 3⁵ dalis įsigaliotų atitinkamai per 2020 – 2024 m. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Koks Įstatymo įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Lietuvos Respublikos vyriausybė iki 2019 m. gruodžio 31 d. turės parengti ir patvirtinti tvarką, pagal kurią kasmet bus didinamas valstybės remiamų pajamų dydis iki minimalaus vartojimo poreikio dydžio. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais
Priėmus įstatymo projektą, preliminariais skaičiavimais papildomai lėšų prireiktų apie 116 mln. eurų kasmet, iš jų iš savivaldybės biudžetų papildomai reikėtų apie 92 mln. eurų, iš valstybės biudžeto - apie 24 mln. eurų. Tikslų poreikį apskaičiuos Lietuvos Respublikos vyriausybė priimtoje programoje. Pažymėtina, kad praėjusiais metais socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų, tačiau dėl kylančios ekonomikos ir augančių gyventojų pajamų 117,5 mln. eurų buvo nepanaudota, todėl galėjo būti perskirstyta kitoms socialinės apsaugos sritims. 13.
vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „valstybės remiamų pajamų dydis“ ir „minimalių vartojimo poreikių dydis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Irena Šiaulienė Andrius Palionis Algirdas Butkevičius Rimantė Šalaševičiūtė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-05- Nr. Į 2019-04-23 Nr. S-2019-2416 Lietuvos Respublikos Seimui
ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIII-820 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3385 ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. XIII-820 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3385, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]