Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6. straipsnis. Centro struktūra valdymas
1Centrą sudaro:
bendradarbiauja tarpusavyje, naudodamiesi kituose padaliniuose sukaupta medžiaga. 3. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas, kurį 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimu. Asmuo negali eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupės aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį) ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis. 5.
šiais pagrindais:
1) pasibaigus kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai;
2) atsistatydinus savo noru;
neleidžiančios eiti pareigų ;
4) jam mirus;
5) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
7) teismui pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
balsų dauguma pareiškus nepasitikėjimą;
Seimo statute nurodytų subjektų siūlymu Seimui visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą atleisti jį iš Centro generalinio direktoriaus pareigų. 6. Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Centro generalinis direktorius. 7. Atleidžiant Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, jam išmokama 2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Centro generaliniam direktoriui mirus, jo šeimai išmokama 2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išmoka. 8. Šio straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu atveju klausimą dėl Centro direktoriaus atleidimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada. 39 . Centre dirba valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 410 . Centrui vadovauja generalinis direktorius. Jį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Centro generalinis direktorius , ir Centro struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai Centro darbo tarybos atstovas sudaro Centro tarybą. Centro tarybos darbui vadovauja Centro generalinis direktorius tarybos išrinktas pirmininkas . 511 . Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali sudaryti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų. 612 .
6
12. Už savo veiklą Centras atsiskaito yra atskaitingas Seimui ir Vyriausybei. 713 . Centro kompetencija, struktūra ir funkcijos nustatomos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatuose. Šiuos nuostatus Vyriausybės Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas. 814 . Institucijos prie Centro:
1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso pripažinimo Centrui teikia Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;
rėmimo ir įamžinimo fondas (toliau – Fondas). Fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Lėšos Fondui skiriamos iš valstybės biudžeto. Genocido ir rezistencijos aukoms remti išmokama ne mažiau kaip 80 procentų iš valstybės biudžeto Fondui skirtų lėšų. Fondo nuostatuose nustatyta tvarka lėšos
straipsnis. Įstatymo taikymas
šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai paskirtas Centro generalinis direktorius po įstatymo įsigaliojimo pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Centro generalinis direktorius. 2. Paskyrus naują Centro generalinį direktorių neterminuotai paskirtasis Centro generalinis direktorius atleidžiamas iš pareigų ir jam išmokama dviejų jo darbo užmokesčių dydžių išeitinė išmoka . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Guoda Burokienė Arūnas Gumuliauskas
Projekto Nr. XIIIP-3378(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238
1 straipsnis. Įstatymo preambulės pakeitimas Pakeisti Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažinta nuostata, kad žmonių naikinimas bet kuriuo tikslu yra nusikaltimas;
atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika prisijungė prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai; remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis; konstatuodamas, kad nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuva buvo okupuota, o primesti okupaciniai režimai neteisėti; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų fizinis ir dvasinis genocidas bei kiti nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai buvo vykdomi okupacijų laikotarpiu; konstatuodamas, kad 1940–1990 m.
Lietuvoje įvairiomis formomis (karinėmis ir politinėmis) vyko pasipriešinimas (rezistencija) Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) ir Vokietijos okupacinėms valdžioms; konstatuodamas, kad nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai SSRS buvo vykdomi prieš Lietuvos gyventojus ir po 1990 –1991
, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojai įvairiomis formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams bei kariniams veiksmams ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę; pripažindamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo laisvės kovose arba tapo genocido, holokausto ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas; siekdamas sudaryti sąlygas ištirti Lietuvos piliečių pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus, juos įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn genocido organizatorius bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti tremties ir rezistencijos laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944–1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo ir Lietuvos gyventojų tremties istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga, priima šį įstatymą.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras)
yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1920–1939 m.
Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiuo įstatymu šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus.“3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Centro uždaviniai Centro uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.“4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Centro funkcijos Centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
šiuo įstatymu šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimų valstybinę politiką: nustato tyrimų kryptis ir metodiką, formuluoja darbo problematiką, sudaro ilgalaikes ir trumpalaikes genocido ir rezistencijos tyrimo programas ir jas įgyvendina, koordinuoja visų kitų institucijų vykdomus šios srities tyrimus;
įvykdytus nusikaltimus, taip pat apie 1990–1991 m.
SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atskleidžia nusikalstamą totalitarinių režimų esmę, genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemą;
režimams procesus ir dalyvius bei pasipriešinimą 1990–1991 m. SSRS agresijai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę;
Lietuvos gyventojų genocidą, represijas ir pasipriešinimą okupaciniams režimams, rengia mokslines konferencijas, dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų ir valstybių organizuojamas programas;
1939–1990 m. okupacijų, bei karo nusikaltimų vykdytojų skaitmenines duomenų bazes, vardynus;
asmenims apie okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m.
vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos gyventojus, pasipriešinimo okupacijoms dalyvius;
ir kitose valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, fotografuotinę, garso, filmuotą medžiagą apie genocidą ir rezistenciją;
vykdytojus, teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis, deleguodamas savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; gali būti pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;
specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikdamas archyvuose surinktą medžiagą ir nustatytus faktus;
padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas;
s politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje: pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl muziejų ir kitų įstaigų rengiamų ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų organizavimo ir plėtojimo tremties ir rezistencijos tematika;
, ir mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir mokymo įstaigomis, teikia metodinę pagalbą įgyvendinant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo programas;
atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti;
paminklinio komplekso – buvusių KGB rūmų – autentiškumo išsaugojimu ir laipsnišku Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus išplėtimu, taip pat tinkamų saugoti sąlygų sudarymu neatsiejamai šio memorialinio komplekso daliai – buvusiems KGB archyvams;
iniciatyva vykdomą paminklų statybą, sudaro šių paminklų sąvadus, registrą, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant pasipriešinimo dalyvių vardus miestų aikštėms ir gatvėms, švietimo įstaigoms ar kitiems objektams);
laisvės kovomis susijusių datų paminėjimo, konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ar asociacijas, organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir genocidu susijusius renginius;
pat jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo;
dicijas į tremties, žudynių, pasipriešinimo kovų vietas ir dalyvauja šiose ekspedicijose, renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;
kilnojamąsias parodas, panaudodamas Centro padalinių tyrimo rezultatus ir sukauptą medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko, rengia ir įgyvendina edukacines programas studentams ir moksleiviams;
rūpybą:
teisinio įvertinimo dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m.
vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos gyventojus, pasipriešinimo okupacijoms dalyvius;
ir kitose valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, fotografuotinę, garso, filmuotą medžiagą apie genocidą ir rezistenciją;
vykdytojus, teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis, deleguodamas savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; gali būti pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;
specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikdamas archyvuose surinktą medžiagą ir nustatytus faktus;
padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas;
pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl muziejų ir kitų įstaigų rengiamų ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų organizavimo ir plėtojimo tremties ir rezistencijos tematika;
, ir mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir mokymo įstaigomis, teikia metodinę pagalbą įgyvendinant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo programas;
eksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti;
paminklinio komplekso – buvusių KGB rūmų – autentiškumo išsaugojimu ir laipsnišku Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus išplėtimu, taip pat tinkamų saugoti sąlygų sudarymu neatsiejamai šio memorialinio komplekso daliai – buvusiems KGB archyvams;
iniciatyva vykdomą paminklų statybą, sudaro šių paminklų sąvadus, registrą, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant pasipriešinimo dalyvių vardus miestų aikštėms ir gatvėms, švietimo įstaigoms ar kitiems objektams);
laisvės kovomis susijusių datų paminėjimo, konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ar asociacijas, organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir genocidu susijusius renginius;
pat jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo;
kovų vietas ir dalyvauja šiose ekspedicijose, renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;
kilnojamąsias parodas, panaudodamas Centro padalinių tyrimo rezultatus ir sukauptą medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko, rengia ir įgyvendina edukacines programas studentams ir moksleiviams;
rūpybą:
teisinio įverti
nimo dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę , teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą ir kitais klausimais) bei kontroliuoja jų vykdymą, pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; įstatymų nustatyta tvarka išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą;
teisių atkūrimo ar pakartotinio bylų tyrimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo ištirti šių asmenų bylas. “
Trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Centro struktūra valdymas
1Centrą sudaro:
1) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentas;
2) Memorialinis departamentas (su Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi). 2. Centro padaliniai atlieka šiame įstatyme nurodytas funkcijas ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, naudodamiesi kituose padaliniuose sukaupta medžiaga. 3. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas, kurį 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo negali eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), ne mažesnį kaip 3 metų darbo, susijusio su Centro uždaviniais ir funkcijomis , stažą ir teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 5.
5Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:
sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų ;
Respublikos Seimo statute nurodytų subjektų siūlymu Seimui visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą atleisti jį iš Centro generalinio direktoriaus pareigų. 6. Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Centro generalinis direktorius. 7. Atleidžiant iš pareigų Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Centro generaliniam direktoriui mirus, jo šeimai išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. 8. Šio straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu atveju klausimą dėl Centro direktoriaus atleidimo iš pareigų Seimas sprendžia tik tada, kai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada. 39 . Centre dirba valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 410 . Centrui vadovauja generalinis direktorius. Jį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Centro generalinis direktorius , Centro generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Centro struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai sudaro Centro patariamąją tarybą. Centro patariamosios tarybos darbui vadovauja Centro generalinis direktorius jos išrinktas tarybos pirmininkas . 511 .
5
11Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali sudaryti inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų. 612 . Už savo veiklą Centras atsiskaito yra atskaitingas Seimui ir Vyriausybei. 713 . Centro kompetencija, struktūra ir funkcijos nustatomos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatuose. Šiuos nuostatus Vyriausybės Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas. 814 . Institucijos prie Centro:
1) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija; ši komisija teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę , teisinio statuso pripažinimo Centrui teikia Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų)teisių komisija . Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;
2) prie Centro veikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondas (toliau – Fondas). Šį fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Lėšos Fondui skiriamos iš valstybės biudžeto. Genocido ir rezistencijos aukoms remti išmokama ne mažiau kaip 80 procentų iš valstybės biudžeto Fondui skirtų lėšų. Fondo nuostatuose nustatyta tvarka lėšos Fondui gali būti kaupiamos ir iš kitų šaltinių .“ 7 straipsnis . Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 8 straipsnis. Įstatymo taikymas 1.
į pareigas neterminuotai paskirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius po šio įstatymo įsigaliojimo pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius. 2. Paskyrus naują Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinį direktorių, iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotai paskirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius atleidžiamas iš pareigų ir jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu teikia komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro trečiojo skirsnio pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. VIII-238 projektas (toliau – Projektas) parengtas įvertinus Seimui atskaitingų institucijų ir įstaigų vadovų (valstybės pareigūnų) skyrimo trukmės teisinį reguliavimą ir siekiant užtikrinti visų analogiškoje padėtyje esančių įstaigų vadovų lygiateisiškumą. Šiame kontekste svarbu paminėti, jog reformuojant valstybės valdymą yra įgyvendinami efektyvaus viešojo valdymo principai, kurių vienas pasireiškia tuo, jog visų statusų įstaigų vadovams (pareigūnams, valstybės tarnautojams, biudžetinių įstaigų vadovams) teisės aktuose yra nustatomos kadencijos. Taip pat valstybės valdymo aspektu svarbu užtikrinti, kad visų viešajame sektoriuje dirbančių asmenų skyrimo ir atleidimo tvarka, reikalavimai šiems asmenims, socialinės garantijos ir kt. būtų aiškiai reglamentuoti įstatymuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo nariai Guoda Burokienė ir Arūnas Gumuliauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta (6 straipsnio 4 dalis), kad genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (toliau – Centras) vadovauja generalinis direktorius. Jį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Centro generalinis direktorius, Centro struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai sudaro Centro tarybą. Centro tarybos darbui vadovauja Centro generalinis direktorius.
Galiojančiame Įstatyme nėra numatyti reikalavimai Centro vadovui, neįtvirtinti jo atleidimo pagrindai ir socialinės garantijos. Centro Generaliniam direktoriui (kaip Seimo skiriamam valstybės įstaigos vadovui) taikoma Seimo statuto 217 straipsnio 1 dalis „Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.“
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu tikslinami Įstatymo Trečiojo skirsnio ir 6 straipsnio pavadinimai, juose atskleidžiant skirsnio ir straipsnio reguliavimo dalyką
santykius. Keičiamo 6 straipsnio 3 dalyje Centro generaliniam direktoriui siūloma nustatyti
kandidatūrą Seimui vietoj pagal dabar galiojantį reguliavimą teikiančio Ministro Pirmininko, teiktų Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas. Keičiamo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti reikalavimus Centro generaliniam direktoriui: 1) nepriekaištinga reputacija;
2) Lietuvos Respublikos pilietis; 3) humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupės aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro ir magistro kvalifikacinis laipsnis); 4) ne mažesnis kaip 5 metų darbo stažas srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis. Keičiamo 6 straipsnio 5 ir 8 dalyse siūloma numatyti išsamūs Centro generalinio direktoriaus atleidimo pagrindai ir atleidimo tvarka. Keičiamo 6 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti taisyklę, jog Centro generalinis direktorius pasibaigus kadencijai pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas generalinis direktorius.
Tokiu būdu užtikrinamas vadovavimo nepertraukiamumas. Keičiamo 6 straipsnio 7 dalyje siūloma numatyti, jog iš Centro generalinio direktoriaus pareigų atleidžiant asmenį pasibaigus jo kadencijai ar dėl sveikatos būklės negalint eiti pareigų, jam būtų užtikrinama socialinė garantija – išeitinė išmoka. Keičiamo 6 straipsnio 10 dalyje siūloma tikslinti Centro Tarybos sudarymo tvarką ir vadovavimo jai taisykles. Nuo 2019-01-01 Valstybės tarnybos įstatyme nebeliko valstybės tarnautojų struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų pareigybių. Dėl šios priežasties sistemiškai 6 straipsnio 10 dalimi yra atsisakoma nuorodos į struktūrinių padalinių pavaduotojų pareigybes. Keičiamo 6 straipsnio 13 dalyje siūloma numatyti, kad Centro nuostatus Seimui tvirtinti teikia Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (vietoj Vyriausybės). Šis pakeitimas sistemiškai susijęs su siūlomais kandidatą į Centro generalinio direktoriaus pareigas teikiančio subjekto pokyčiais. Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma užtikrinti vadovavimo nepertraukiamumo principą įsigaliojus šiam pakeitimo įstatymui skiriant naują Centro generalinį direktorių. Taip pat siūloma užtikrinti teisę į socialinę garantiją – išeitinę išmoką, ir atleidžiamam neterminuotai Centro generalinio direktoriaus pareigas ėjusiam asmeniui. Įstatymo projektu siūlomi ir kiti techniniai bei lingvistiniai pakeitimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Projektas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus pakeitimo Įstatymą, reikės pakeisti Centro nuostatus, kurie yra tvirtinami Seimo nutarimu. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais Įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Guoda Burokienė Arūnas Gumuliauskas
DĖL
2019-04-16
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti specialų reikalavimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) generaliniam direktoriui –turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma manytina, kad Centro generaliniam direktoriui kaip įstaigos vadovui neturėtų būti nustatomas reikalavimas turėti darbo patirties tam tikroje srityje, kadangi jo funkcijos iš esmės yra vadybinio pobūdžio (susijusios su planavimu, organizavimu, vadovavimu ir kontrole). Antra, reikalavimas turėti darbo patirties srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis, susiaurina asmenų, galinčių pretenduoti į Centro generalinio direktoriaus vietą ratą, t. y. Centro generalinio direktoriumi galės būti skiriamas tik tas asmuo, kuris dirbo Centre. 2. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalį, kadangi neaiškus Centro tarybos ir šioje taryboje dalyvausiančio darbo tarybos atstovo paskirtis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 165 straipsnio 4 dalį, darbo tarybos yra nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio lygmeniu informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. 3.
nustatyti, kad Centro nuostatus Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas. Svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti nurodyti įstatyme konkretų subjektą, kuris teikia nuostatus tvirtinti Seimui, kad būtų užtikrintas visų Seimo narių iniciatyvos teisės realizavimas. 4. Siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,dviejų jo darbo užmokesčių dydžių“ įrašyti žodžius ,,2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio“, tokiu būdu suderinant siūlomą formuluotę su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi. 5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu yra keičiamas Centro generalinio direktoriaus teisinis statusas, kuris turės įtakos teisėtiems šiuo metu einančio Centro generalinio direktoriaus pareigas lūkesčiams, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Be to, vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data nustatytina ir dėl to, kad iki įstatymo įsigaliojimo bus reikalinga patvirtinti naujus Centro nuostatus. 6. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomas trečiasis skirsnis ir jo pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis, o įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinime po skaičiau „6“ brauktinas perteklinis taškas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-04- Nr. Į 2019-04-12
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 trečiojo skirsnio pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3378 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 trečiojo skirsnio pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3378 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 084 , el. p. [email protected]
DĖL
2019-06-28
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina,
kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnį leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra skirtingo turinio sąvokos, todėl asmenys, turintys teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“), neturi teisės dirbti ar susipažinti su aukštesnę slaptumo žymą turinčia informacija (žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“). Atsižvelgiant į tai ir įvertinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau
reikalavimą turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 2. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Centro direktorius, be kita ko, turi turėti ,,humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį)“.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija; aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis laipsnis; asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis; teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant, kad asmenys, turintys magistrui prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją galėtų būti skiriami į Centro direktoriaus pareigas, siūlytina tikslinti išsilavinimo reikalavimą, t. y. nustatyti reikalavimą turėti ,,humanitarinių ar socialinių mokslų krypties studijų magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. 3. Svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje Centro generaliniam direktoriui kaip įstaigos vadovui nustatyti reikalavimo turėti vadovaujamojo darbo patirties, kadangi jo pareigybė iš esmės yra vadybinio pobūdžio (susijusi su planavimu, organizavimu, vadovavimu ir kontrole). 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, keičiamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas turėtų būti dėstomas nauja redakcija, kadangi keičiama daugiau kaip pusė šio įstatymo nuostatų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2019-05-29
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys:
A. Gumuliauskas – Seimo narys, V. Lukšys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-04-162 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti specialų reikalavimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) generaliniam direktoriui –turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma manytina, kad Centro generaliniam direktoriui kaip įstaigos vadovui neturėtų būti nustatomas reikalavimas turėti darbo patirties tam tikroje srityje, kadangi jo funkcijos iš esmės yra vadybinio pobūdžio (susijusios su planavimu, organizavimu, vadovavimu ir kontrole).
Antra, reikalavimas turėti darbo patirties srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis, susiaurina asmenų, galinčių pretenduoti į Centro generalinio direktoriaus vietą ratą, t. y. Centro generalinio direktoriumi galės būti skiriamas tik tas asmuo, kuris dirbo Centre. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalį, kadangi neaiškus Centro tarybos ir šioje taryboje dalyvausiančio darbo tarybos atstovo paskirtis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 165 straipsnio 4 dalį, darbo tarybos yra nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio lygmeniu informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 6 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad Centro nuostatus Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas. Svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti nurodyti įstatyme konkretų subjektą, kuris teikia nuostatus tvirtinti Seimui, kad būtų užtikrintas visų Seimo narių iniciatyvos teisės realizavimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
,,2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio“, tokiu būdu suderinant siūlomą formuluotę su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-04-16 5.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu yra keičiamas Centro generalinio direktoriaus teisinis statusas, kuris turės įtakos teisėtiems šiuo metu einančio Centro generalinio direktoriaus pareigas lūkesčiams, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Be to, vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data nustatytina ir dėl to, kad iki įstatymo įsigaliojimo bus reikalinga patvirtinti naujus Centro nuostatus. Pritarti. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-04-12 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 trečiojo skirsnio pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3378 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-05-13 Argumentai: Nėra pagrindo ir reikalo riboti Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko įgaliojimus skiriant ir atleidžiant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centro) vadovą. Todėl yra tikslinga palikti dabar galiojančias įstatymo nuostatas, kad Centro direktorių į pareigas skiria ir jį atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko teikimu. Taip pat nėra tikslinga Centro nuostatų tvirtinimą pavesti Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai, verta palikti dabar galiojančias įstatymo nuostatas, kad Centro nuostatus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.
Atsižvelgiant į tai, jog siūlomas reguliavimas Centro generaliniam direktoriui turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis, svarbu atkreipti dėmesį, kad toks reikalavimas susiaurintų asmenų, galinčių pretenduoti į Centro generalinio direktoriaus vietą, ne mažiau svarbu tai, kad Centro vadovas turi turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija, nes Centrui yra perduotos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sudarytos prisipažinusių KGB agentų bylos. Todėl yra tikslinga keisti 2 straipsniu keičiamo įstatymo
būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupės aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį) ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą ir teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6. straipsnis. Centro valdymas
sudaro:
1) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentas;
padaliniai atlieka šiame įstatyme nurodytas funkcijas ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, naudodamiesi kituose padaliniuose sukaupta medžiaga. 3. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas, kurį 5 metų kadencijai į pareigas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria ir iš jų atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimu .
Asmuo negali eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupės aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį) ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą ir teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis . 5. Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:
1) pasibaigus kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai;
2) atsistatydinus savo noru;
neleidžiančios eiti pareigų ;
4) jam mirus;
5) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
7) teismui pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
Ministro Pirmininko teikimu Seimui priėmus nutarimą atleisti jį iš Centro generalinio direktoriaus pareigų Seimui visų Seimo narių balsų dauguma pareiškus nepasitikėjimą ;
Seimo statute nurodytų subjektų siūlymu Seimui visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą atleisti jį iš Centro generalinio direktoriaus pareigų. 6. Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Centro generalinis direktorius. 7. Atleidžiant Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, jam išmokama 2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Centro generaliniam direktoriui mirus, jo šeimai išmokama 2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išmoka. 8.
klausimą dėl Centro direktoriaus atleidimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada. 9. Centre dirba valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 10. Centro generalinis direktorius, Centro struktūrinių padalinių vadovai ir Centro darbo tarybos atstovas sudaro Centro tarybą. Centro tarybos darbui vadovauja tarybos išrinktas pirmininkas. 11. Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali sudaryti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų. 12. Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui ir Vyriausybei. 13. Centro kompetencija, struktūra ir funkcijos nustatomos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatuose. Šiuos nuostatus Vyriausybės Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas. 14. Institucijos prie Centro:
1) išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso pripažinimo Centrui teikia Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;
2) prie Centro veikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondas (toliau – Fondas). Fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Lėšos Fondui skiriamos iš valstybės biudžeto. Genocido ir rezistencijos aukoms remti išmokama ne mažiau kaip 80 procentų iš valstybės biudžeto Fondui skirtų lėšų. Fondo nuostatuose nustatyta tvarka lėšos Fondui gali būti kaupiamos ir iš kitų šaltinių.“ Nepritarti. Pritarti.
Pritarti. Nepritarti. Komitetas pritarė projekto iniciatorių formuluotei. Komitetas pritarė projekto iniciatorių formuluotei. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė bei į Komiteto pasiūlymą. 6.2. Komiteto pasiūlymas:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas 2019-05-292 Argumentai: Nustačius reikalavimą turėti humanitarinių ar socialinių mokslų aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir magistro kvalifikacinius laipsnius, į šias pareigas galės pretenduoti tik asmuo, turintis reikalaujamos studijų srities ir krypties bakalauro ir tos pačios studijų srities ir krypties magistro kvalifikacinius laipsnius. Todėl į šias pareigas negalėtų pretenduoti asmuo, įgijęs bakalauro laipsnį kitokioje studijų kryptyje nei humanitariniai ar socialiniai mokslai. Kadangi Centro direktoriaus pareigybei turi išlikti reikalavimas turėti ne mažesnį nei magistro laipsnį – siūlome nedetalizuoti, kokios krypties turi būti įgytas tarpinis bakalauro laipsnis ir palikti tik reikalavimą turėti universitetinį magistro laipsnį. Kadangi Centro direktoriaus pareigybė iš esmės yra vadybinio pobūdžio (susijusi su planavimu, organizavimu, vadovavimu ir kontrole) ir atsižvelgiant į Teisės departamento 1 pastabą, siūlome tikslinti reikalavimą dėl privalomos patirties tokiam darbui turėjimo. Pasiūlymas:
Siūlome 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupės aukštąjį universitetinį išsilavinimą ( bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį ) ir ne mažesn ę į kaip5 3 metų darbo stažą srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis . vadovaujamo darbo patirtį. Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirta pranešėja:
Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-06-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Povilas Urbšys, Zenonas Streikus, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Arūnas Gumuliauskas . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-16
Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti specialų reikalavimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) generaliniam direktoriui –turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma manytina, kad Centro generaliniam direktoriui kaip įstaigos vadovui neturėtų būti nustatomas reikalavimas turėti darbo patirties tam tikroje srityje, kadangi jo funkcijos iš esmės yra vadybinio pobūdžio (susijusios su planavimu, organizavimu, vadovavimu ir kontrole ).
Antra, reikalavimas turėti darbo patirties srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis, susiaurina asmenų, galinčių pretenduoti į Centro generalinio direktoriaus vietą ratą, t. y. Centro generalinio direktoriumi galės būti skiriamas tik tas asmuo, kuris dirbo Centre. Nepritarti Įvertinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo
pakankamai platūs, nėra pagrindo sutikti su Teisės departamento pastaba, jog į Centro generalinio direktoriaus pareigas galės pretenduoti tik asmuo dirbęs Centre. Į Centro generalinio direktoriaus pareigas galės pretenduoti asmenys turintys darbo patirties mokslo, muziejininkystės ir kitose panašiose srityse. Toks specialus darbo patirties reikalavimas yra būtinas atsižvelgiant į Centro svarbą ir reikšmę istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimo tikslais. Vien puikių vadybos žinių šiuo atveju nepakaktų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-16
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalį, kadangi neaiškus Centro tarybos ir šioje taryboje dalyvausiančio darbo tarybos atstovo paskirtis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 165 straipsnio 4 dalį, darbo tarybos yra nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio lygmeniu informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą 10 dalies redakciją. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-16
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad Centro nuostatus Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas. Svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti nurodyti įstatyme konkretų subjektą, kuris teikia nuostatus tvirtinti Seimui, kad būtų užtikrintas visų Seimo narių iniciatyvos teisės realizavimas . Nepritarti Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos kompetencija yra susijusi su Centrui pavestų sričių parlamentiniu politikos formavimu, šiai Komisijai taip pat yra pavesta vykdyti Centro parlamentinę kontrolę. Taigi nuostatų peržiūra ir aprobavimas šioje Komisijoje yra būtini. Taip pat čia svarbu paminėti, jog
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-1682
,,2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio“, tokiu būdu suderinant siūlomą formuluotę su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Paskyrus naują Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo C c entro generalinį direktorių , iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotai paskirtas is Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo C c entro generalinis direktorius atleidžiamas iš pareigų ir jam išmokama dviejų jo darbo užmokesčių dydžių
išeitinė išmoka .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-16 7(N)
keičiamas Centro generalinio direktoriaus teisinis statusa s, kuris turės įtakos teisėtiems šiuo metu einančio Centro generalinio direktoriaus pareigas lūkesčiams, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą .
Be to, vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data nustatytina ir dėl to, kad iki įstatymo įsigaliojimo bus reikalinga patvirtinti naujus Centro nuostatus . Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-16
taisykles, įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomas trečiasis skirsnis ir jo pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis , o įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinime po skaičiau „6“ brauktinas perteklinis taškas
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-04-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 trečiojo skirsnio pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3378 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
išanalizavęs teikiamo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr.
VIII-238 3 skirsnio pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3378) (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia sekančias pastabas dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 10 dalies ir prašo jomis papildyti Įstatymo projektą:
nuostata, kad Centro tarybai vadovauja Centro generalinis direktorius. Neaišku dėl kokių priežasčių ji yra keičiama. Projekto autorių siūloma nuostata, kad Centro tarybai vadovautų tarybos išrinktas pirmininkas, skatina konfrontacijos, o gal net ir dvivaldystės atsiradimą. Tai labai pavojingi procesai, ypač žinant, kad Centro vykdoma veikla dažnai sulaukia šališkos kritikos ir kaltinimų ne tik iš vidaus, bet ir iš užsienio. 2. Įstatyme turi būti įvardinta, kad Centro taryba yra patariamoji institucija . Pagal savo veiklos pobūdį ji tokia ir yra. LR Vyriausybės 2018-10-17 nutarimas ,,Dėl pavyzdinės ministerijos administracijos struktūros ir pavyzdinių įstaigos prie ministerijos administracinės struktūros patvirtinimo“ Nr. 1043, aplamai nenumato kolegialių valdymo ar patariamųjų institucijų buvimo. 3. Į Centro tarybos sudėtį turi būti įtraukta ir generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybė . Iš dalies pritarti Nepritarti pasiūlymui palikti esamą reguliavimą, kad Centro tarybai vadovauja generalinis direktorius. Atkreipiame dėmesį, jog Centro direktorius yra Centro tarybos sudėtyje, todėl Centro tarybai nusprendus galima situacija, kad generalinis direktorius ir būtų Centro tarybos pirmininkas. Pritarti siūlymui nustatyti, kad Centro taryba yra patariamoji. Pritarti
pavaduotojo pareigybės įtraukimo į Centro tarybos sudėtį. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto / Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Anušauskas, 2019-05-136 Argumentai: Nėra pagrindo ir reikalo riboti Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko įgaliojimus skiriant ir atleidžiant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centro) vadovą. Todėl yra tikslinga palikti dabar galiojančias įstatymo nuostatas, kad Centro direktorių į pareigas skiria ir jį atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko teikimu. Taip pat nėra tikslinga Centro nuostatų tvirtinimą pavesti Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai, verta palikti dabar galiojančias įstatymo nuostatas, kad Centro nuostatus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Atsižvelgiant į tai, jog siūlomas reguliavimas Centro generaliniam direktoriui turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis, svarbu atkreipti dėmesį, kad toks reikalavimas susiaurintų asmenų, galinčių pretenduoti į Centro generalinio direktoriaus vietą, ne mažiau svarbu tai, kad Centro vadovas turi turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija, nes Centrui yra perduotos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sudarytos prisipažinusių KGB agentų bylos. Todėl yra tikslinga keisti 2 straipsniu keičiamo įstatymo
būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupės aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį) ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą ir teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6. straipsnis. Centro valdymas 1.
1Centrą sudaro:
bendradarbiauja tarpusavyje, naudodamiesi kituose padaliniuose sukaupta medžiaga. 3. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas, kurį 5 metų kadencijai į pareigas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria ir iš jų atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimu . Asmuo negali eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupės aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį) ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą ir teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis . 5. Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:
1) pasibaigus kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai;
2) atsistatydinus savo noru;
būklės, neleidžiančios eiti pareigų ;
4) jam mirus;
5) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
7) teismui pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
Respublikos Ministro Pirmininko teikimu Seimui priėmus nutarimą atleisti jį iš Centro generalinio direktoriaus pareigų Seimui visų Seimo narių balsų dauguma pareiškus nepasitikėjimą ;
Respublikos Seimo statute nurodytų subjektų siūlymu Seimui visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą atleisti jį iš Centro generalinio direktoriaus pareigų. 6. Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Centro generalinis direktorius. 7.
straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, jam išmokama 2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Centro generaliniam direktoriui mirus, jo šeimai išmokama 2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išmoka. 8. Šio straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu atveju klausimą dėl Centro direktoriaus atleidimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada. 9. Centre dirba valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 10. Centro generalinis direktorius, Centro struktūrinių padalinių vadovai ir Centro darbo tarybos atstovas sudaro Centro tarybą. Centro tarybos darbui vadovauja tarybos išrinktas pirmininkas. 11. Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali sudaryti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų. 12. Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui ir Vyriausybei. 13. Centro kompetencija, struktūra ir funkcijos nustatomos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatuose. Šiuos nuostatus Vyriausybės Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas. 14. Institucijos prie Centro:
1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso pripažinimo Centrui teikia Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;
2) prie Centro veikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondas (toliau – Fondas).
Fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Lėšos Fondui skiriamos iš valstybės biudžeto. Genocido ir rezistencijos aukoms remti išmokama ne mažiau kaip 80 procentų iš valstybės biudžeto Fondui skirtų lėšų. Fondo nuostatuose nustatyta tvarka lėšos Fondui gali būti kaupiamos ir iš kitų šaltinių.“ Iš dalies pritarti Nepritarti siūlymui dėl 3 dalies. Pritarti įstatymo projekto iniciatorių siūlymui generalinio direktoriaus kandidatūrą teikiančiu subjektu numatyti Seimo Pirmininką, nes Centras yra Seimui atskaitinga įstaiga. Pritarti siūlymui 4 dalyje nustatyti reikalavimą „turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ ir patikslinti darbo patirties trukmės reikalavimą (iš 5 į 3 metus darbo, susijusio su Centro veiklos uždaviniais ir funkcijomis). Nepritarti siūlymui dėl 5 dalies 8 punkto. Komitetas siūlo apskritai atsisakyti įstatymo projekto 5 dalies 8 punkto, kadangi 8 ir 9 punktuose numatyti atleidimo pagrindai iš esmės yra tapatūs, o įstatymo projekto 9 punktą atitinkamai laikyti 8 punktu. Žr. Komiteto siūlomą 5 dalies 8-9 punktų redakciją. Nepritarti siūlymui dėl 5 straipsnio 9 punkto. Seimo Statuto 35 skirsnyje reglamentuojama Seimo skiriamų valstybės pareigūnų atleidimo tvarka ir procedūra, o patį įgaliojimų pabaigos pagrindą būtina įtvirtinti šiame specialiame įstatyme. Nepritarti siūlymui dėl 13 dalies. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos kompetencija yra susijusi su Centrui pavestų sričių parlamentiniu politikos formavimu. Taigi nuostatų peržiūra ir aprobavimas šioje Komisijoje yra reikalingi. Taip pat čia svarbu paminėti, jog Centras yra Seimui atskaitinga valstybės įstaiga. 2.
Anušauskas, 2019-05-30
Nėra tikslinga į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centro) tarybos sudėtį įtraukti Centro darbo tarybos atstovą. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje taip pat įvardijama, kad neaiškus Centro tarybos ir šioje taryboje dalyvausiančio darbo tarybos atstovo paskirtis . Taip pat, svarbu, kad Centro tarybai vadovautų Centro generalinis direktorius. Centro Generalinis direktorius vykdo visas Centro administravimo funkcijas, o ir atsako už visas veiklos sritis, todėl nėra tikslinga įtvirtinti nuostatą, kad Centro tarybos darbui vadovauja tarybos išrinktas pirmininkas, siekiant išvengti dvivaldystės susidarymo. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10Centro generalinis direktorius,
Centro struktūrinių padalinių vadovai ir Centro darbo tarybos atstovas sudaro Centro tarybą. Centro tarybos darbui vadovauja tarybos išrinktas pirmininkas Centro generalinis direktorius .“ Iš dalies pritarti Pritarti siūlymui iš Centro tarybos sudėties išbraukti darbo tarybos atstovą. Nepritarti siūlymui dėl Centro tarybos generalinio direktoriaus skyrimo pagal įstatymą Centro tarybos pirmininku. Atkreipiame dėmesį, jog Centro direktorius yra Centro tarybos sudėtyje, todėl Centro tarybai nusprendus galima situacija, kad generalinis direktorius ir būtų Centro tarybos pirmininkas. 3. Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Juozas Olekas, 2019-06-04
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ją išdėstyti taip: „6. straipsnis. Centro valdymas
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Centro generalinis direktorius, jo pavaduotojas ir Centro struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, Centro darbo tarybos atstovas sudaro Centro patariamąją tarybą.
Centro patariamosios tarybos darbui vadovauja tarybos išrinktas pirmininkas Centro generalinis direktorius .“ Iš dalies pritarti Nepritarti pasiūlymui 6 straipsnio 10 dalyje reglamentuoti su generalinio direktoriaus skyrimu susijusius klausimus. Atkreipiame dėmesį, jog su generaliniu direktoriumi susijusios nuostatos yra reguliuojamos 6 straipsnio 4 dalyje (ne 10 dalyje). 10 straipsnio dalyje yra reguliuojami santykiai susiję su Centro taryba. Dėl to neaktualus pasiūlymo 1 sakinys. Juolab dėl pirmu sakiniu teikiamo siūlymo turinio pasisakyta svarstant šio straipsnio
siūlymui į Centro tarybos sudėtį įtraukti Centro generalinio direktoriaus pavaduotoją. Pritarti pasiūlymo nuostatai, kad Centro taryba yra patariamoji. Nepritarti pasiūlymo nuostatai į tarybos sudėtį įtraukti struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojus, nes nuo 2019-01-01 galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme tokių pareigybių nebeliko. 4. Arūnas Gumuliauskas Arvydas Nekrošius Ričardas Juška
Kadangi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tyrimo tyrimai apima ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę laikotarpį, siūlome keisti ne tik įstatymo projekto 2 straipsnį, bet ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo NR. VIII-238 preambulę, 2, 4, 5 straipsnius. Pasiūlymas:
„11. Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų
sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali sudaryti inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų“. „14.
„14. Institucijos prie Centro:
1) išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę , teisinio statuso pripažinimo Centrui teikia Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;“. „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažinta nuostata, kad žmonių naikinimas bet kuriuo tikslu yra nusikaltimas; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika prisijungė prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai; remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis; konstatuodamas, kad nuo 1940 m. birželio 15 d. iki
neteisėti; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų fizinis ir dvasinis genocidas bei kiti nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai buvo vykdomi okupacijų laikotarpiu; konstatuodamas, kad 1940–1990 m.
Lietuvoje įvairiomis formomis (karinėmis ir politinėmis) vyko pasipriešinimas (rezistencija) Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) ir Vokietijos okupacinėms valdžioms; konstatuodamas, kad nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai SSRS buvo vykdomi prieš Lietuvos gyventojus ir po 1990 –1991
., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojai įvairiomis formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams bei kariniams veiksmams ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę; pripažindamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo laisvės kovose arba tapo genocido, holokausto ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas – tinkamai įamžintas; siekdamas sudaryti sąlygas ištirti Lietuvos piliečių pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus, juos įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn genocido organizatorius bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti tremties ir rezistencijos laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944–1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo ir Lietuvos gyventojų tremties istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga, priima šį įstatymą“. „1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1920–1939 m.
Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiuo įstatymu apibrėžtos srities tyrimo darbus“. „4 straipsnis. Centro uždaviniai Centro uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę“. „5 straipsnis. Centro funkcijos Centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) vykdo apibrėžtų sričių ir laikotarpių tyrimus:
a) formuoja šiuo įstatymu apibrėžtos srities tyrimų valstybinę politiką: nustato tyrimų kryptis ir metodiką, formuluoja darbo problematiką, sudaro ilgalaikes ir trumpalaikes genocido ir rezistencijos tyrimo programas ir jas įgyvendina, koordinuoja visų kitų institucijų vykdomus šios srities tyrimus;
b) renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, taip pat apie 1990–1991 m.
vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atskleidžia nusikalstamą totalitarinių režimų esmę, genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemą;
c) renka, analizuoja ir apibendrina medžiagą apie pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus ir dalyvius bei pasipriešinimą 1990–1991 m. SSRS agresijai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę;
d) skelbia mokslinę, informacinę, analitinę medžiagą, leidžia leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą, represijas ir pasipriešinimą okupaciniams režimams, rengia mokslines konferencijas, dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų ir valstybių organizuojamas programas;
e) sudaro karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, bei karo nusikaltimų vykdytojų skaitmenines duomenų bazes, vardynus;
f) tiria archyvinę medžiagą ir teikia informaciją juridiniams ir fiziniams asmenims apie okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m.
SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos gyventojus, pasipriešinimo okupacijoms dalyvius;
g) rūpinasi dokumentų, susijusių su genocidu ir rezistencija, paieškomis Lietuvoje ir kitose valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, fotografuotinę, garso, filmuotą medžiagą apie genocidą ir rezistenciją;
h) fiksuoja genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir represijų vykdytojus, teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis, deleguodamas savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; gali būti pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;
i) bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikdamas archyvuose surinktą medžiagą ir nustatytus faktus;
j) tikrina, analizuoja ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus;
k) dalyvauja atskirose valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas;
2) vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimą:
a) dalyvauja įgyvendinant valstybė
s politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje: pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl muziejų ir kitų įstaigų rengiamų ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų organizavimo ir plėtojimo tremties ir rezistencijos tematika;
b) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir mokymo įstaigomis, teikia metodinę pagalbą įgyvendinant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo programas;
c) inicijuoja, skatina ir remia memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti;
d) dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialą Vilniuje, rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusių KGB rūmų – autentiškumo išsaugojimu ir laipsnišku Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus išplėtimu, taip pat tinkamų saugoti sąlygų sudarymu neatsiejamai šio memorialinio komplekso daliai – buvusiems KGB archyvams;
e) koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų iniciatyva vykdomą paminklų statybą, sudaro šių paminklų sąvadus, registrą, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant pasipriešinimo dalyvių vardus miestų aikštėms ir gatvėms, švietimo įstaigoms ar kitiems objektams);
f) rengia siūlymus dėl valstybės mastu atmintinų su Lietuvos gyventojų genocidu ir laisvės kovomis susijusių datų paminėjimo, konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ar asociacijas, organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir genocidu susijusius renginius;
g) rengia siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, taip pat jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo;
h) rengia Lietuvos ir kitų šalių ekspe
dicijas į tremties, žudynių, pasipriešinimo kovų vietas ir dalyvauja šiose ekspedicijose, renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;
i) rengia nuolatines ekspozicijas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, taip pat kilnojamąsias parodas, panaudodamas Centro padalinių tyrimo rezultatus ir sukauptą medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko, rengia ir įgyvendina edukacines programas studentams ir moksleiviams;
3) vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:
a) inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų ir kitų okupacijos padarinių teisinio įvertinimo dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m.
SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos gyventojus, pasipriešinimo okupacijoms dalyvius;
g) rūpinasi dokumentų, susijusių su genocidu ir rezistencija, paieškomis Lietuvoje ir kitose valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, fotografuotinę, garso, filmuotą medžiagą apie genocidą ir rezistenciją;
h) fiksuoja genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir represijų vykdytojus, teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis, deleguodamas savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; gali būti pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;
i) bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikdamas archyvuose surinktą medžiagą ir nustatytus faktus;
j) tikrina, analizuoja ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus;
k) dalyvauja atskirose valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas;
2) vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimą:
a) dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje: pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl muziejų ir kitų įstaigų rengiamų ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų organizavimo ir plėtojimo tremties ir rezistencijos tematika;
b) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir mokymo įstaigomis, teikia metodinę pagalbą įgyvendinant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo programas;
c) inicijuoja, skatina ir remia memorialinių kompl
eksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti;
d) dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialą Vilniuje, rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusių KGB rūmų – autentiškumo išsaugojimu ir laipsnišku Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus išplėtimu, taip pat tinkamų saugoti sąlygų sudarymu neatsiejamai šio memorialinio komplekso daliai – buvusiems KGB archyvams;
e) koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų iniciatyva vykdomą paminklų statybą, sudaro šių paminklų sąvadus, registrą, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant pasipriešinimo dalyvių vardus miestų aikštėms ir gatvėms, švietimo įstaigoms ar kitiems objektams);
f) rengia siūlymus dėl valstybės mastu atmintinų su Lietuvos gyventojų genocidu ir laisvės kovomis susijusių datų paminėjimo, konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ar asociacijas, organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir genocidu susijusius renginius;
g) rengia siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, taip pat jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo;
h) rengia Lietuvos ir kitų šalių ekspedicijas į tremties, žudynių, pasipriešinimo kovų vietas ir dalyvauja šiose ekspedicijose, renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;
i) rengia nuolatines ekspozicijas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, taip pat kilnojamąsias parodas, panaudodamas Centro padalinių tyrimo rezultatus ir sukauptą medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko, rengia ir įgyvendina edukacines programas studentams ir moksleiviams;
3) vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:
a) inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų ir kitų okupacijos padarinių teisinio įverti
nimo dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę , teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą ir kitais klausimais) bei kontroliuoja jų vykdymą, pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; įstatymų nustatyta tvarka išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą;
b) teikia siūlymus dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar pakartotinio bylų tyrimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo ištirti šių asmenų bylas.
Pritarti Atitinkamai pernumeruoti kitus įstatymo projekto straipsnius. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto / Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų ir darbo komitetas, 2019-05-29
Nustačius reikalavimą turėti humanitarinių ar socialinių mokslų aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir magistro kvalifikacinius laipsnius, į šias pareigas galės pretenduoti tik asmuo, turintis reikalaujamos studijų srities ir krypties bakalauro ir tos pačios studijų srities ir krypties magistro kvalifikacinius laipsnius. Todėl į šias pareigas negalėtų pretenduoti asmuo, įgijęs bakalauro laipsnį kitokioje studijų kryptyje nei humanitariniai ar socialiniai mokslai. Kadangi Centro direktoriaus pareigybei turi išlikti reikalavimas turėti ne mažesnį nei magistro laipsnį – siūlome nedetalizuoti, kokios krypties turi būti įgytas tarpinis bakalauro laipsnis ir palikti tik reikalavimą turėti universitetinį magistro laipsnį. Kadangi Centro direktoriaus pareigybė iš esmės yra vadybinio pobūdžio (susijusi su planavimu, organizavimu, vadovavimu ir kontrole) ir atsižvelgiant į Teisės departamento 1 pastabą, siūlome tikslinti reikalavimą dėl privalomos patirties tokiam darbui turėjimo.
Pasiūlymas: Siūlome 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupės aukštąjį universitetinį išsilavinimą ( bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį ) ir ne mažesn ę į kaip
5 3 metų darbo stažą srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis . vadovaujamo darbo patirtį.
“ Iš dalies pritarti Žr. Komiteto patobulintą 4 dalies redakciją (* pritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui dėl 3 metų, (vietoj 5 metų) darbo patirties; * nepritarta siūlymui dėl darbo patirties srities, susijusios su Centro veiklos uždaviniais ir funkcijomis, atsisakymo (Žr. Komiteto argumentus prie Teisės departamento pastabos Nr. 1);
* pritarta siūlymui dėl bakalauro laipsnio krypties atsisakymo; * nepritarta siūlymui atsisakyti magistro išsilavinimo krypties ). 2. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija 2019-05-29 6 (6) (4) Argumentai: Kadangi Centro direktoriaus pareigybė iš esmės yra vadybinio pobūdžio (susijusi su planavimu, organizavimu, vadovavimu ir kontrole) ir atsižvelgiant į Teisės departamento 1 pastabą, siūlome tikslinti reikalavimą dėl privalomos patirties tokiam darbui turėjimo. Pasiūlymas:
Siūlome 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupės aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį) ir ne mažesnį kaip5 3 metų darbo, susijusio su Centro uždaviniais ir funkcijomis , stažą ir teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis .
“ Pritarti Pritarti pasiūlymo turiniui, o straipsnio 4 dalies redakciją išdėstyti atsižvelgiant ir į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymo nuostatas, kurioms pritarė Komitetas. Žr. Komiteto siūlomą 4 dalies redakciją. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas : pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3378(2) ir Komiteto išvadoms. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-06-12 I Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238
PREAMBULĖS, 2, 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ IR TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-06-123 N Argumentai:
Komitetas pritarė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narių pasiūlymams papildyti įstatymo projektą naujais straipsniais. Siekiant teisinio aiškumo, tikslintinas pasiūlymo teikėjų siūlymas keisti 4 straipsnį. Pasi ūlymas: Įstatymo projektą papildyti nauju 3 straipsniu:
„ 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis.
Centro uždaviniai Centro uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, 1990-1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.“
ir savivaldybių komitetas, 2019-06-126 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, siūloma tokia įstatymo projekto 6 straipsnio redakcija. Straipsnio redakcija taip pat patikslinta pagal Seimo Kanceliarijos Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo skyriaus specialistų pastabas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Centrą sudaro:
1) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentas;
2) Memorialinis departamentas (su Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi). 2. Centro padaliniai atlieka šiame įstatyme nurodytas funkcijas ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, naudodamiesi kituose padaliniuose sukaupta medžiaga. 3. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas, kurį 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo negali eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4.
4Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupės aukštąjį universitetinį išsilavinimą ( bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį), ir ne mažesnį kaip
5 3 metų darbo, susijusio su Centro uždaviniais ir funkcijomis , stažą srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis ir teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija . 5. Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:
1) pasibaigus kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai;
2) atsistatydinus savo noru;
3) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų ;
4) jam mirus;
5) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
7) teismui pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
8) Seimui visų Seimo narių balsų dauguma pareiškus nepasitikėjimą;9 8 ) Lietuvos Respublikos Seimo statute nurodytų subjektų siūlymu Seimui visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą atleisti jį iš Centro generalinio direktoriaus pareigų. 6. Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Centro generalinis direktorius. 7. Atleidžiant iš pareigų Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Centro generaliniam direktoriui mirus, jo šeimai išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. 8. Šio straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu atveju klausimą dėl Centro direktoriaus atleidimo iš pareigų Seimas sprendžia tik tada, kai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada. 9. Centre dirba valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 10.
generalinis direktorius, Centro generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Centro struktūrinių padalinių vadovai ir Centro darbo tarybos atstovas sudaro Centro patariamąją tarybą. Centro patariamosios tarybos darbui vadovauja tarybos jos išrinktas tarybos pirmininkas. 11. Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali sudaryti inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų. 12. Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui ir Vyriausybei. 13. Centro kompetencija, struktūra ir funkcijos nustatomos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatuose. Šiuos nuostatus Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas. 14. Institucijos prie Centro:
teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę , teisinio statuso pripažinimo Centrui teikia Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija . Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;
veikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondas (toliau – Fondas). Šį fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Lėšos Fondui skiriamos iš valstybės biudžeto. Genocido ir rezistencijos aukoms remti išmokama ne mažiau kaip
nustatyta tvarka lėšos Fondui gali būti kaupiamos ir iš kitų šaltinių.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu.
rengėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininko pavaduotojas (Parašas) Algis Strelčiūnas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė