rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis didinti seniūnijos ir seniūno veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje. Pažymėtina, kad šiuo metu seniūnai yra valstybės karjeros tarnautojai, skiriami konkurso tvarka, o pagal visuomenės apklausos duomenis,
ir 16 proc. neturi nuomonės. Tiesioginių merų rinkimų įvedimas parodė, kad tokie pokyčiai atnešė teigiamų rezultatų savivaldoje, todėl manome, kad reikėtų atiduoti daugiau valdžios į žmonių rankas įvedant ir tiesioginius seniūnų rinkimus, nes šiuo metu seniūnai neturi pakankamai galių spręsti realias žmonių problemas. Todėl tikimės, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai būtų efektyvi priemonė stiprinti bendruomenes visoje Lietuvoje ir ž kovoti su vietinės valdžios neveiksnumu. Manome, kad tiesiogiai išrinkti seniūnai labiau paisys vietos gyventojų interesų, nes bus tiesiogiai jų išrinkti, tikėtina, kad pagerės seniūnijų administravimas, nes seniūnai bus atsakingi ne tik už savivaldybės planų vykdymą, o ir už darbą su gyventojais. Manytina, kad didesnis gyventojų įsitraukimas į vietos savivaldą padėtų kovoti su korupcijos apraiškomis ir valstybės biudžeto pinigų neefektyviu panaudojimu. Į seniūnijos biudžeto skirstymą intensyviau įtraukiant vietos bendruomenę, jis taptų atviresnis bei skaidresnis, bus domimasi, ar įgyvendinti gyventojų priimti sprendimai.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, siūlome keisti seniūnų rinkimų tvarką ir numatyti, kad seniūnai būtų renkami 4 metų kadencijai, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat teikiame Lietuvos Respublikos seniūnų rinkimų įstatymą, kuriuo nustatoma tiesioginių seniūnų rinkimų tvarka. Teikiami ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinama, kad seniūnas yra valstybės politikas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo nariai Andrius Palionis, Petras Čimbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūnui nustatoma 5 metų kadencija. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas arba kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui.
Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys. Kai keičiama seniūnijos forma, seniūnas turi teisę būti be konkurso paskirtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlome, kad seniūnai būtų renkami 4 metų kadencijai, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas rinktų atitinkamos seniūnijos teritorijos gyventojai, turintys rinkimų teisę. Kai būtų keičiama seniūnijos forma, seniūnas būtų perkeliamas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui.
Seniūnas būtų tiesiogiai atskaitingas rinkėjams, pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai. Taip pat teikiame Lietuvos Respublikos seniūnų rinkimų įstatymą, kuriuo nustatoma tiesioginių seniūnų rinkimų tvarka. Teikiami ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinama, kad seniūnas yra valstybės politikas. Teikiami Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais papildoma kandidato sąvoka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti galiojančius teisės aktus. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų biudžeto lėšų, tačiau jos nebūtų didelės, jei seniūnų rinkimai būtų rengiami kartu su kitais rinkimais. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Tiesioginiai seniūnų rinkimai“; „Seniūnų rinkimų įstatymas“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Petras Čimbaras
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-04- Nr. Į 2019-04-12 Nr. S-2019-2198 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos seniūnų rinkimų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3374 (toliau – Projektas), atkreipiame dėmesį, jog Projekto 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede, tačiau priede tokie aktai nėra pateikti. Atsižvelgdami į tai, prašome Projektą papildyti nuoroda į 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 94/80/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (toliau – Direktyva 94/80/EB). Kadangi Projektas nustato seniūnų rinkimų tvarką, jis yra laikytinas Direktyvos 94/80/EB perkėlimo ir įgyvendinimo priemone, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, taip pat turi būti parengta Direktyvos 94/80/EB ir Projekto atitikties lentelė. Be to, siekdami teisinio aiškumo, pažymime, jog Projekte yra gausu sakinių su loginėmis klaidomis – praleistais ar sumaišytais žodžiais, nebaigtais sakiniais (pavyzdžiui, 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas,
simbolių, tarpų (pavyzdžiui, 38 straipsnio 6 dalis, 86 straipsnio 1 dalis). Galiausiai, atsižvelgdami į tai, kad Projektu siūloma keisti rinkimų sistemą, įvedant tiesioginius seniūnų rinkimus, bei į lėšų tokio reglamentavimo įgyvendinimui poreikį, siūlytume įvertinti tikslingumą kreiptis dėl Vyriausybės išvados.
Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]