Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:
„2. Kredito unija, grąžindama asmeniui jo pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais kredito unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašyt
as ą kredito unijos nuostolių ir privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo bendrą sum as ą, jei bendra suma yra nuostoliai , sumažinti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Valius Ąžuolas
Projekto Nr. XIIIP-3364(2) lyginamasis variantas
Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi: „
6Įmokos į stabilizacijos fondą, kaip tai apibrėžta Centrinių kredito unijų įstatymo 26 straipsnyje, yra kredito unijoms privalomos įmokos.
“
Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, jeigu tai numatyta kredito unijos steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų,
advokatų, notarų, antstolių, kredito unijos narių steigiamų juridinių asmenų, kurie gali būti kredito unijos asocijuotais nariais pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys.“
1Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:
„2. Kredito unija, grąžindama asmeniui jo pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus, privalo jį proporcingai sumažinti, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais kredito unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašyt
as ą kredito unijos nuostolių ir privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo bendrą sum as ą, jei bendra suma yra nuostoliai .“
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą kredito unijos valdyba privalo ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos, be įstatuose nurodytų informavimo būdų, paskelbti kredito unijos interneto svetainėje (jeigu ją kredito unija turi), centrinės kredito unijos, kurios nare yra kredito unija, interneto svetainėje
, regioninėje spaudoje ir pranešti kredito unijos nariams raštu vienu iš šių būdų: asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, trumpąja (SMS) žinute ar per elektroninės bankininkystės sistemas elektroninių ryšių priemonėmis: elektroniniu paštu, trumpąją (SMS) žinute arba per elektroninės bankininkystės sistemas. “
Pakeisti 25 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) priima naujus narius į kredito uniją, sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus klausimus dėl nario pašalinimo. Valdyba gali pavesti kredito unijos administracijos vadovui priimti į kredito uniją naujus narius fizinius asmenis.
“
Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai kredito unijos turtas pasiekia 15 000 000 eurų arba daugiau, kredito unija privalo turėti bent vieną rizikos vertinimo specialistą, kurio kompetencija ir funkcijos nustatytos kredito unijos įstatuose ir (arba) kituose kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintuose dokumentuose.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai. Įsigaliojus LR kredito unijų įstatymo pakeitimams ir pradėjus naujojo reguliavimo nuostatas taikyti praktikoje, išryškėjo kai kurie kredito unijų veiklos aspektai, kurių teisinį reguliavimą reikėtų patikslinti ar patobulinti. Teikiamu projektu dėl Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 (toliau – Kredito unijų įstatymas) 14 straipsnio įstatymo pakeitimo projektu (toliau – Įstatymo projektas), siekiama patobulinti atitinkamas esamo reguliavimo nuostatas, siekiant, kad būtų užtikrinama geresnė kredito unijų narių pozicija susigrąžinant pajinius įnašus, t. y. kredito unijos nariai, susigrąžinant pajinius įnašus, patirtų mažiau nuostolių ir tuo pačiu būtų stiprinamas kredito unijų konkurencingumas finansų sektoriuje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai Andrius Palionis ir Valius Ąžuolas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą siūlomos keisti nuostatos apibrėžtos taip: „1. Kredito unijų 14 str. 2 d. nurodyta <...> Kredito unija, grąžindama asmeniui jo pajinį įnašą už pagrindinį ir
(ar) papildomus pajus, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais kredito unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti. <...>“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas, atsiskaitant su asmeniu jam grąžinama pajinio įnašo suma yra proporcingai sumažinama, atsižvelgiant į patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas. Siūloma, kad grąžinami pajiniai įnašai būtų proporcingai sumažinami atsižvelgiant ne tik į balansinėje ataskaitoje įrašytas nuostolių sumas, tačiau į bendrą nuostolių ir privalomojo rezervo (arba rezervinio kapitalo) sumą, t. y. pajiniai įnašai būtų mažinami, jei bendra metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytų nuostolių ir rezervinio kapitalo suma būtų neigiama (rezervinis kapitalas nepadengtų balansinėje ataskaitoje įrašytų nuostolių sumos). Atkreipiame dėmesį, kad pagal Kredito unijų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatas privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 90 procentų kredito unijos paskirstytinojo pelno, iki privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas sudarys ne mažiau 9/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
Tam tikrais atvejais kredito unijose susidaro situacija, kai yra sukaupta rezervinio kapitalo suma kaip kad numatyta įstatyme, tačiau einamaisiais metais, kai kredito unijos narys pateikia prašymą grąžinti pajinius įnašus, kredito unija generuoja nuostolį (atitinkamai patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje yra įrašyta nuostolių suma), ir kredito unija, grąžindama nariui pajinius įnašus juos sumažina proporcingai pagal patvirtintoje metinėje ataskaitoje įrašytas nuostolių sumas, nors galimai galėtų išvis proporcingai nemažinti grąžinamos sumos, jei būtų atsižvelgiama ne tik į sukauptus nuostolius (kurie susidarė dėl einamaisiais metais sugeneruoto nuostolio), tačiau ir į sukauptą rezervinį kapitalą, į kurį ankstesniaisiais metais būdavo pervedamas kredito unijos uždirbtas pelnas pagal įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniųjų metų uždirbti pelnai būdavo pervedami į rezervinį kapitalą, nėra teisinga atsižvelgti tik į balansinėje ataskaitoje įrašytas nuostolių sumas ir nevertinti sumų, sukauptų kredito unijos rezerviniame kapitale. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimtas Įstatymas galėtų teigiamai paveikti kredito unijų sektorių ir Lietuvos finansų sistemą, nes įgyvendinus atitinkamo įstatymo pakeitimą būtų sudarytos sąlygos kredito unijų nariams, susigrąžinant pajinius įnašus, patirti mažiau nuostolių, taip Lietuvoje kredito unijų teikiamos finansinės paslaugos sudarytų svaresnę alternatyvą finansinių paslaugų vartotojams renkantis tarp kredito unijų ir kitų finansinių paslaugų teikėjų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymą, kitų galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo pakeitimo projekte vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12.
iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektas teikiamo įstatymo pakeitimo įgyvendinimas neturės įtakos valstybės biudžeto išlaidoms. 13. Įstatymo pakeitimo projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „privalomasis rezervas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Valius Ąžuolas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-04- Nr. Į 2019-04-12 Nr. S-2019-2198 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO NR. XIIIP‑3364 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3364, informuojame, kad pastabų neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalį ir nustatyti, kad grąžinant asmeniui pajinį įnašą, pajus proporcingai mažinamas tik tada, kai kredito unijos nuostolių, įrašytų tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje (toliau – nuostoliai), ir privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo (toliau – rezervinis kapitalas) bendra suma yra neigiama. Pagal aiškinamąjį raštą, siūlymu siekiama teisingesnio teisinio reguliavimo: atsižvelgiant į tai, kad ankstesnių metų uždirbtas pelnas būdavo pervedamas į rezervinį kapitalą, nėra teisinga, grąžinant pajus, atsižvelgti tik į balansinėje ataskaitoje įrašytas nuostolių sumas ir nevertinti sumų, sukauptų kredito unijos rezerviniame kapitale. Projekto nuostata diskutuotina. Pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 39 straipsnio 2 dalį, a tskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą iš kredito unijos pelno yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 90 procentų kredito unijos paskirstytinojo pelno, iki privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas sudarys ne mažiau 9/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Suformavus reikiamo dydžio rezervinį kapitalą, atskaitymai į jį daromi tik jam sumažėjus (kai iš jo buvo padengti atitinkamų finansinių metų nuostoliai). Taigi galima situacija, kai asmuo tapo kredito unijos nariu tada, kai rezervinis kapitalas jau buvo suformuotas, t. y. tapo be nuostolių veikiančios kredito unijos nariu, tačiau kredito unijai patyrus nuostolių, pareikalavo grąžinti jam pajų.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tokiam asmeniui grąžintinas pajinis įnašas būtų proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į kredito unijos nuostolių sumas. Tačiau pritarus projektui, tokiam asmeniui grąžintinas pajinis įnašas nebūtų mažinamas, jeigu rezervinio kapitalo ir nuostolių bendra suma būtų teigiama. Svarstytina, ar tokia nuostata, atsižvelgiant į kredito unijos nario teises, pareigas ir atsakomybę (galiojančio įstatymo 11 ir 16 straipsniai) bei į galiojančio įstatymo 40 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl pareigos padengti kredito unijos patirtus nuostolius, būtų teisinga kitų kredito unijos narių atžvilgiu. Pastebėtina ir tai, kad pagal galiojančio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, l eidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jeigu priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą. Taigi tuo atveju, kai kredito unijos nuostoliai būtų tokie dideli, jog nuostolių ir rezervinio kapitalo bendra suma būtų neigiama, vargu ar būtų išduotas leidimas mažinti pajinį kapitalą. 2. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu siekiama reguliuoti su kredito įstaigų veikla susijusius teisinius santykius ir į tai, kad kredito unijų priežiūros institucija yra Lietuvos bankas, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta šios institucijos išvada. 3.
įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, „ Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio
oficialaus paskelbimo dienos.“ Todėl siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 4. Pagal teisės technikos taisykles, įstatymą pasirašančio asmens pareigos nurodytinos taip: „Respublikos Prezidentas“. 5. Atkreipiame dėmesį, kad analogiškas siūlomam keisti teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir Centrinių kredito unijų įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje, todėl, pritarus teikiamam projektui, svarstytina galimybė atitinkamai pakeisti ir nurodytą Centrinių kredito unijų įstatymo straipsnį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto pavadinime jungtukas „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsnio normos turėtų būti
dėstomos logine tvarka, siūlytina projekto 1 straipsnyje nustatyti, jog keičiamo įstatymo 4 straipsnis pildomas 11 dalimi, o ne 6 dalimi. 3. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, įterpiant žodžius „advokatų, notarų, antstolių“. Pastebėtina, kad neaiški projektu siūlomos formuluotės dalis „<...> indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti iš <...> advokatų, notarų, antstolių, kredito unijos narių steigiamų juridinių asmenų <...>“. Neaišku, ar kredito unija turės teisę grąžintinas lėšas priimti iš advokato, notaro, antstolio profesine veikla užsiimančių fizinių asmenų, ar iš jų steigiamų juridinių asmenų. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad advokatai gali veikti ir įsteigdami privatųjį juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra advokatų profesinė bendrija. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 4. Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, nustatant kredito unijos valdybos pareigą papildomai paskelbti apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą regioninėje spaudoje ir atsisakant galiojančios nuostatos pranešti apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą kredito unijos nariams „raštu vienu iš šių būdų: asmeniškai, paštu“. Pastebėtina, kad tiek galiojančiame įstatyme, tiek ir projekte nustatoma sudėtinga pranešimo apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą tvarka.
Pagal projektą, kredito unijos valdyba apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą turi paskelbti įstatuose nurodytu informavimo būdu, kredito unijos ir centrinės kredito unijos, kurios nare ji yra, interneto svetainėse, regioninėje spaudoje ir pranešti kredito unijos nariams elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, neaiškus 21 straipsnio 1 dalies nuostatų santykis su 21 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodytas pranešimo apie visuotinį narių susirinkimą turinys. Neaišku, ar informavimo įstatuose nurodytu būdu, paskelbimo interneto svetainėse ir pranešimų kredito unijos nariams elektroninių ryšių priemonėmis turinys turi atitikti pranešimo apie visuotinį narių susirinkimą turinį. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose paskelbimo apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą nuostatos yra aiškesnės, o pranešimo tvarka paprastesnė, pvz. pagal Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, kurios nuostatos taikomos ir bankams, „Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos“, pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 16 straipsnio 6 dalį, „ Narių susirinkimo darbotvarkės sudarymo ir informavimo apie susirinkimą tvarka nustatoma įstatuose.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina galimybė pašalinti nurodytus neaiškumus, suderinant 21 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas tarpusavyje, supaprastinti pranešimo apie šaukiamą kreditų unijos visuotinio narių susirinkimo pateikimo tvarką. 5.
dalyje, siekiant suvienodinti įstatymo straipsnyje vartojamą terminiją, vietoje formuluotės „kredito unijos patvirtintuose dokumentuose“ įrašytina formuluotė
„kredito unijos vidaus dokumentuose“. Departamento direktorius
Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-12-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad grąžinant asmeniui pajinį įnašą, pajus proporcingai mažinamas tik tada, kai kredito unijos nuostolių, įrašytų tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje (toliau – nuostoliai), ir privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo (toliau – rezervinis kapitalas) bendra suma yra neigiama. Pagal aiškinamąjį raštą, siūlymu siekiama teisingesnio teisinio reguliavimo: atsižvelgiant į tai, kad ankstesnių metų uždirbtas pelnas būdavo pervedamas į rezervinį kapitalą, nėra teisinga, grąžinant pajus, atsižvelgti tik į balansinėje ataskaitoje įrašytas nuostolių sumas ir nevertinti sumų, sukauptų kredito unijos rezerviniame kapitale. Projekto nuostata diskutuotina.
Pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo
kapitalą iš kredito unijos pelno yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 90 procentų kredito unijos paskirstytinojo pelno, iki privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas sudarys ne mažiau 9/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Suformavus reikiamo dydžio rezervinį kapitalą, atskaitymai į jį daromi tik jam sumažėjus (kai iš jo buvo padengti atitinkamų finansinių metų nuostoliai). Taigi galima situacija, kai asmuo tapo kredito unijos nariu tada, kai rezervinis kapitalas jau buvo suformuotas, t. y. tapo be nuostolių veikiančios kredito unijos nariu, tačiau kredito unijai patyrus nuostolių, pareikalavo grąžinti jam pajų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tokiam asmeniui grąžintinas pajinis įnašas būtų proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į kredito unijos nuostolių sumas. Tačiau pritarus projektui, tokiam asmeniui grąžintinas pajinis įnašas nebūtų mažinamas, jeigu rezervinio kapitalo ir nuostolių bendra suma būtų teigiama. Svarstytina, ar tokia nuostata, atsižvelgiant į kredito unijos nario teises, pareigas ir atsakomybę (galiojančio įstatymo 11 ir 16 straipsniai) bei į galiojančio įstatymo 40 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl pareigos padengti kredito unijos patirtus nuostolius, būtų teisinga kitų kredito unijos narių atžvilgiu. Pastebėtina ir tai, kad pagal galiojančio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jeigu priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą. Taigi tuo atveju, kai kredito unijos nuostoliai būtų tokie dideli, jog nuostolių ir rezervinio kapitalo bendra suma būtų neigiama, vargu ar būtų išduotas leidimas mažinti pajinį kapitalą.
Nepritarti Pakeitus KU įstatymo nuostatas, nario atsakomybė dengti kredito unijos nuostolius nesumažėja nepriklausomai nuo narystės pradžios datos, taip pat atsižvelgus į kitas šiuo metu galiojančias KU įstatymo straipsnių nuostatas dėl kredito unijų narių teisių, pareigų ir atsakomybės, pakeitimas taip pat būtų teisingas kitų KU narių atžvilgiu. Keičiama įstatymo nuostata tiesiog siūloma įtvirtinti teisingesnį traktavimą, kad kredito unija turi sukauptus nuostolius tuomet, kai bendra nuostolių ir rezervų suma yra neigiama. Pakeitus įstatymo nuostatas, pagal pateiktą pavyzdį anksčiau įstojusių KU narių padėtis nėra bloginama ar gerinama, iš esmės ji išlieka nepakitusi, tik teisingesniu pagrindu yra atsiskaitoma su vėliau įstojusiais nariais (traktuojant, kad kredito unija turi sukauptus nuostolius tada, kai bendra sukauptų nuostolių ir rezervų suma yra neigiama). Tuo atveju, jei sukaupto rezervinio kapitalo nepakaktų kredito unijos einamųjų metų nuostoliams padengti, pajinis įnašas už pagrindinį ir
(ar) papildomus pajus būtų mažinamas. Pažymėtina, kad nagrinėjant kredito unijos prašymą dėl pajinio kapitalo mažinimo, vertinamas ne tik kredito unijos veiklos rezultatas, tačiau bendra finansinė būklė, veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas. Leidimas išduodamas tik įsitikinus, kad sumažintas kredito unijos pajinis kapitalas bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-12
tai, jog įstatymo projektu siekiama reguliuoti su kredito įstaigų veikla susijusius teisinius santykius ir į tai, kad kredito unijų priežiūros institucija yra Lietuvos bankas, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta šios institucijos išvada. Pritarti Gauta Lietuvos banko išvada. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-122
pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.“ Todėl siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio 1 d.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-12
pasirašančio asmens pareigos nurodytinos taip: „Respublikos Prezidentas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-12
siūlomam keisti teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir Centrinių kredito unijų įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje, todėl, pritarus teikiamam projektui, svarstytina galimybė atitinkamai pakeisti ir nurodytą Centrinių kredito unijų įstatymo straipsnį. Nepritarti Atsižvelgiant į centrinių kredito unijų narių pobūdį (centrinių kredito unijų nariai yra kitos kredito unijos, t.y. profesionalūs rinkos dalyviai), centrinių kredito unijų įstatymo keitimas šiuo aspektu nėra aktualus. Be to, 2019 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 5, 15, 17, 20, 30, 32 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2131 minėta nuostata jau keista. 6. Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2019-04-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3364, informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos bankas, 2019-06-12 DĖL
Įvertinę Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3364, informuojame, kad pateiktam įstatymo projektui pritariame. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, 2019-11-141 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Stabilizacijos fondas yra apibrėžtas tik Centrinių kredito unijų įstatyme ir visiškai nėra minimas Kredito unijų įstatyme bei siekiant Kredito unijų įstatymo suderinamumo su Centrinių kredito unijų įstatymu bei įnešti daugiau aiškumo ir skaidrumo į Kredito unijų įstatymą, siūlome papildyti Kredito unijų įstatymo 4 straipsnį, jame įdedant papildomą punktą, nurodantį, kad įmokos į stabilizacijos fondą yra privalomos kredito unijoms. Pasiūlymas:
įstatymo projektą 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi: „6. Įmokos į stabilizacijos fondą, kaip tai apibrėžta Centrinių kredito unijų įstatymo
straipsniais. Pritarti
Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, 2019-11-142 N Argumentai: Kredito unijų įstatymas iš esmės numato labai siaurą klientų sąrašą, iš kurių galima būtų priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas.
Pastebėtina, jog praktikoje kredito unijos sulaukia paklausimų iš antstolių, notarų ar advokatų, ar pastarieji galėtų tapti kredito unijų klientais ir iš jų galėtų būti priimti indėliai ir kitos grąžintinos lėšos, jiems netampant kredito unijos nariais. Siūlytina išplėsti kredito unijų klientų ratą ir papildyti įstatymą nuostatomis, kurios leistų kredito unijoms priimti lėšas iš notarų, antstolių ir advokatų. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, indėlius ir
kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, advokatų, notarų, antstolių, kredito unijos narių steigiamų juridinių asmenų, kurie gali būti kredito unijos asocijuotais nariais pagal šio įstatymo 10 straipsnio
civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys“. Projekto 2 ir 3 straipsnius laikyti 3 ir 4 straipsniais. Pritarti 3.
Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, 2019-11-144 N Argumentai: Kredito unijų įstatyme yra numatyta, kad apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą (toliau – VNS) valdyba privalo ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos, be įstatuose nurodytų informavimo būdų, paskelbti kredito unijos interneto svetainėje (jeigu ją kredito unija turi), paskelbti centrinės kredito unijos, kurios nare yra kredito unija, interneto svetainėje ir pranešti kredito unijos nariams raštu vienu iš šių būdų: asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, trumpąja (SMS) žinute ar per elektroninės bankininkystės sistemas). Manytina, jog toks sudėtingas informavimas yra perteklinis ir taupant kredito unijų finansinius bei administracinius kaštus, užtektų paskelbimo viešuoju, visiems prieinamu būdu – unijos internetinėje svetainėje, centrinės kredito unijos, kurios nare yra kredito unija, interneto svetainėje ar viešų pranešimų Registrų centro elektroniniame leidinyje arba per elektronines bankininkystės sistemas. Siuntimas SMS neužtikrina narių dalyvavimo VNS, be to, kredito unijos dėl tokio informavimo patiria papildomus kaštus, kuriuos galėtų skirti darbuotojų mokymams, motyvavimui ar kitoms kredito unijos reikmės. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne
vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą kredito unijos valdyba privalo ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos, be įstatuose nurodytų informavimo būdų, paskelbti kredito unijos interneto svetainėje (jeigu ją kredito unija turi), paskelbti centrinės kredito unijos, kurios nare yra kredito unija, interneto svetainėje , paskelbti regioninėje spaudoje ir pranešti kredito unijos nariams raštu vienu iš šių būdų: asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, trumpąja (SMS) žinute ar per elektroninės bankininkystės sistemas elektroninių ryšių priemonėmis: elektroniniu paštu, trumpąją (SMS) žinute arba per elektroninės bankininkystės sistemas. “
straipsnį laikyti 5 straipsniu. Pritarti
Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, 2019-11-145 N Argumentai: Kredito unijos teikia finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, atitinkantiems Įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Praktikoje dažnai susiklosto situacija, kai asmenys, siekiantys tapti kredito unijos nariais, nori pradėti naudotis kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis tą pačią dieną. Vienos kredito unijos, siekdamos užtikrinti kuo operatyvesnį naujų narių priėmimą, organizuoja kredito unijos valdybos posėdžius kiekvieną dieną. Toks kredito unijos narių priėmimo modelis yra didelė administracinė našta mažoms kredito unijoms, kuriose dirba nedidelis darbuotojų skaičius. Kitos kredito unijos organizuoja valdybos posėdžius ne kiekvieną dieną, tačiau toks pasirinktas modelis nėra palankus asmenims, siekiantiems tapti kredito unijos nariais. Kredito unijos, atsižvelgdamos į tai, kad naujus narius į kredito uniją priima kredito unijos valdyba, kaip tai numato Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte, neturi galimybės operatyviai priimti naujus narius į kredito uniją arba ši galimybė yra labai apsunkinta.
Pasiūlymas:
įstatymo projektą 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 25 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) priima naujus narius į kredito uniją, sprendžia narystės kredito
unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus klausimus dėl nario pašalinimo. Valdyba gali pavesti administracijos vadovui priimti naujus narius fizinius asmenis į kredito uniją. “
straipsnį laikyti 6 straipsniu. Pritarti
Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, 2019-11-146 N Argumentai: Siekiama atkreipti dėmesį, kad kredito unijos specialistų kompetencijos ir funkcijos apibrėžiamos specialistų pareiginiuose nuostatuose, kuriuos tvirtina ne VNS, o būtent administracijos vadovas. Todėl nėra tikslinga išskirti rizikos vertinimo specialistą ir jo kompetenciją bei funkcijas įtvirtinti VNS dokumentuose. Tokie VNS tvirtinami dokumentai, kuriuose, remiantis šiuo metu galiojančia įstatymo redakcija, galėtų būti reglamentuotos išimtinai rizikos vertinimo specialisto kompetencija ir funkcijos, galėtų būti įstatai arba pareiginiai nuostatai. Pažymėtina, tai yra papildoma administracinė bei finansinė našta kredito unijai: VNS sušaukimas, iš naujo tvirtinami kredito unijos įstatai, jų registracija ir pan. Siūlytina, kad tai galėtų atlikti administracijos vadovas, patvirtindamas rizikos vertinimo specialisto pareiginius nuostatus, juose atitinkamai numatant kompetenciją ir funkcijas, kaip ir kitų kredito unijos specialistų. Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai kredito unijos turtas pasiekia 15 000 000 eurų arba daugiau, kredito unija privalo turėti bent vieną rizikos vertinimo specialistą, kurio kompetencija ir funkcijos nustatytos kredito unijos įstatuose ir (arba) kituose kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintuose dokumentuose.“ Projekto 6 straipsnį laikyti 7 straipsniu. Pritarti
6Seimo nariai Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, 2019-11-14 Argumentai:
Atsižvelgiant į papildomai į įstatymo projektą įtrauktus straipsnius, siūlytina keisti projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas : Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3364, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 0. 2 nedalyvavo balsavime. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
J.Varžgalys, K.Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė