1 LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 2, 3 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. I-2675 2 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti įvertinus Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymą atsisakyti prievolės savivaldybių taryboms kasmet patvirtinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifus, galiosiančius kitą mokestinį laikotarpį, šių mokesčių tarifus keisti tik esant poreikiui. Įstatymų projektų tikslas – stiprinant savivaldybių finansinį savarankiškumą, suteikti joms teisę spręsti dėl mokesčių tarifų pakeitimo, t. y. atsisakyti prievolės savivaldybių taryboms kasmet nustatyti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifus. Atsižvelgiant į tai, įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai savivaldybių tarybos kitiems mokestiniams metams nenustato šių mokesčių tarifų, toliau galiotų jau nustatyti mokesčių tarifai. Taip pat atsižvelgiant į praktikoje iškylančią problemą, apmokestinant nekilnojamojo turto mokesčiu investicinių fondų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą (kurio nuosavybės teisė priklauso investicinio fondo dalyviams), Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tokiu atveju nekilnojamojo turto mokestį mokėtų investicinį fondą valdanti įmonė. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel.
apmokestinimo skyriaus (vedėjas Evaldas Putrimas, tel. 219 4476) vyriausioji specialistė Gabija Brazauskienė, tel. 239 0277, el. paštas [email protected]. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo ir Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnių 2 dalyse nustatyta, kad savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos privalo nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį. Jeigu nuo kito mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto ar žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio vertinimo rezultatus, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Savivaldybių tarybai laiku nenustačius nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galiotų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme ir Žemės mokesčio įstatyme nustatyti minimalūs mokesčių tarifai (nekilnojamojo turto mokesčio – 0,3 procento, žemės mokesčio – 0,01 procento). Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys.
Praktikoje atsiranda problemų, kaip sumokėti nekilnojamojo turto mokestį už investicinio fondo įsigytą nekilnojamąjį turtą, nes Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje ir Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės patikėjimo teise valdomas turtas, į kurį reikalavimo teises turi investicinių vienetų savininkai (fondo dalyviai) proporcingai kiekvienam investicinių vienetų savininkui (fondo dalyviui) priklausančių investicinių vienetų skaičiui. Investicinis fondas neturi juridinio asmens statuso ir nėra laikomas organizacija. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybos, siekdamos, kad kitą mokestinį laikotarpį galiotų nauji mokesčio tarifai, juos turi nustatyti iki liepos 1 dienos (tais metais, kai nustatoma nauja nekilnojamojo turto ar žemės mokestinė vertė, – iki gruodžio 1 dienos). Savivaldybių taryboms nurodytais terminais nenustačius naujų nekilnojamojo turto ar žemės mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį toliau galiotų tie patys mokesčių tarifai. Jei nekilnojamojo turto ar žemės mokesčio tarifai būtų nustatomi ar keičiami po minėtų datų, nustatyti ar pakeisti tarifai turėtų įsigalioti dar kitais mokestiniais metais. Taip pat įstatymų projektuose savivaldybių siūlymu nuo birželio 1 dienos iki liepos 1 dienos prailginamas terminas, iki kada savivaldybių tarybos turi nustatyti naujus nekilnojamojo turto ar žemės mokesčio tarifus. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr.
X-233 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma įstatymą papildyti kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka (kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme) ir nustatyti, kad minėtu atveju nekilnojamojo turto mokestį mokėtų kolektyvinio investavimo subjektą (jei jis neturi juridinio asmens statuso) valdanti įmonė. Analogiškos nuostatos jau yra įteisintos Žemės mokesčio įstatyme, kurį taip pat siūloma papildyti kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma, būtų prisidedama prie savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo, priimant sprendimus dėl mokesčių, kurie įskaitomi į savivaldybių biudžetus. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektais siūlomas reguliavimas prisidės prie verslo aplinkos stabilumo ir prognozuojamumo. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus įstatymų projektus Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymų projektus, teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai Mokesčio tarifas, kolektyvinio investavimo subjektas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.