Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos:
funkcijas, konsoliduoja ir koordinuoja jų veiklą;
darbų normas;
sistemą;
naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą. Strateginiams valstybinių miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės – ekonominės veiklos tikslams nustatyti prie Generalinės miškų urėdijos sudaromas nepriklausomas patariamasis organas, kurio sudėtį, funkcijas ir veiklos reglamentą tvirtina aplinkos ministras. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42
miškų urėdijos. Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo 25-60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos.
Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Juozas Olekas Rimantas Sinkevičius
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 (toliau – Miškų įstatymas) 1 straipsnį Miškų įstatymo paskirtis - reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Įstatymo projektu siekiama, atsižvelgiant į Miškų įstatymo paskirtį, sustiprinti miškų urėdijų ekonominę galią, kuri leistų užtikrinti šių dienų realijas atitinkantį iš veiklos valstybiniuose miškuose šaliai didžiausios ekonominės naudos gavimą su minimaliomis neigiamomis socialinėmis pasekmėmis. Tuo pačiu būtų užtikrintas iki šiol valstybinių miškų tvarkymo pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, racionalaus miškų išteklių naudojimo siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, biologinės įvairovės išsaugojimo, miškų produktyvumo didinimo tęstinumas Priėmus Įstatymo pakeitimą būtų užtikrinamas vienos iš prioritetinių Vyriausybės sričių – regioninės politikos įgyvendinimas. Miškų urėdijos Lietuvos regionuose yra vieni didžiausių darbdavių, garantuojančių ne tik miškininkų, bet ir visų kitų gyventojų užimtumą nuolatinių ir sezoninių darbo santykių prasme. Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.
569, numatytas siekis didinti valstybės įmonių miškų urėdijų (toliau – miškų urėdijos) veiklos efektyvumą ir užtikrinti stabilų valstybinių miškų sektoriaus naudojamo ilgalaikio turto pelningumą. Poreikį tobulinti valstybinių miškų valdymo sistemą pabrėžia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO), kurioje narystės šiuo metu siekia Lietuva. EBPO, atlikusi Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgą, pateikė konkrečias rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo. Lietuvai nurodyta imtis priemonių užtikrinti, kad mažų valstybės valdomų įmonių grupės su tapačiomis funkcijomis veiksmingai paskirstytų išteklius ir joms būtų taikomi aukštesni valdymo ir skaidrumo standartai. Valstybinio miškų ūkio sektoriaus reforma, susijusi su miškų urėdijų veiklos ir skaičiaus optimizavimu, yra būtina jau seniai. Įstatymo pakeitimas leistų trečdaliu mažinti miškų urėdijų skaičių ir stiprinti jų ekonominius pajėgumus, veiksmingai paskirstyti turimus išteklius, skatinti miškų urėdijų konkurencingumą medienos rinkoje, taikyti aukštesnius valdymo ir skaidrumo standartus siekiant didesnio pelningumo bei turto grąžos. Tai atitiktų pateiktas EBPO rekomendacijas. Priėmus Miškų įstatymo pakeitimus, valstybinių miškų ūkinis valdymas būtų organizuojamas orientuojantis į tokias VĮ miškų urėdijas, kurios ilgesnėje perspektyvoje išliktų pelningos, ekonomiškai gyvybingos ir socialiai atsakingos. Siūloma iš atlikto miškų urėdijų veiklos monitoringo konstatuotą miškų urėdijai, siekiančiai garantuoto stabilaus pelningumo taikyti du pagrindinius kriterijus: miškų urėdijos valdomo valstybinės reikšmės miškų ploto (nuo 25 iki 60 tūkstančių ha priklausomai nuo ūkinių IV grupės miškų kiekio) ir metinės kirtimų apimties (nemažiau 100 tūkstančių kubinių metrų.).
Įstatymo projekto tikslas – reikšmingai padidinti valstybinių miškų valdymo efektyvumą ir ekonominį potencialą ir tuo pačiu užtikrinti tolimesnį darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą valstybiniuose miškuose. Įstatymo projektu taip pat siūloma Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Generalinė miškų urėdija) be veiklos koordinavimo priskirti ir miškų urėdijos veiklos konsolidavimo pareigą. Siekiant šiuo metu keliamų pagrindinių valstybinių miškų valdymo pertvarkos tikslų - siekti aukštesnių valdymo ir skaidrumo standartų ir didesnio pelningumo bei turto grąžos, siūloma prie Generalinės miškų urėdijos sudaryti nepriklausomas organą strateginiams valstybinio miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės – ekonominės veiklos tikslams nustatyti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos miškininkų sąjunga, Girininkų bendrija, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, VĮ miškų urėdų taryba, Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos.
Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos:
1) atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;
2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;
3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;
4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą. Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo
įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje miškų urėdijoms be kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymo pavestos ir kitos valstybinės funkcijos – bendros miško priešgaisrinių priemonių sistemos ir miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose įgyvendinimas. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Generalinės miškų urėdijos pareigą konsoliduoti miškų urėdijų veiklą, sudaryti nepriklausomą organą strateginiams valstybinio miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės – ekonominės veiklos tikslams nustatyti, nustatyti miškų urėdijai, kaip ūkio subjekto 2 pagrindinius kriterijus, užtikrinančius pelningą jos veiklą: 1) miškų urėdijos valdomo valstybinės reikšmės miškų plotas (nuo 25 iki 60 tūkst. ha priklausomai nuo ūkinių IV grupės miškų kiekio) ir 2) metinė kirtimų apimtis (nemažiau 100 tūkst. kubinių metrų.). Priėmus Įstatymo projektą bus pradėta valstybinio miškų ūkio sektoriaus reforma, susijusi su garantuojamu miškų urėdijų veiklos ir skaičiaus optimizavimu, kuris leis sustiprinti objektyviai garantuojamą miškų urėdijų ekonominę galią, jų ekonominės naudos davimą valstybei, beveik nepatiriant neigiamų socialinių pasekmių. Tokiu būdu bus sudarytos palankios sąlygos ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai padidinti valstybinių miškų valdymo efektyvumą ir ekonominį potencialą ir tuo pačiu užtikrinti tolimesnį darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą valstybiniuose miškuose. Tai prisidės prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, nes tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius iš esmės nebus mažinamas, o siūlomi pakeitimai sudarys palankias sąlygas ne tik suvienodinti tas pačias funkcijas vykdančių specialistų atlyginimus, tačiau ir ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai juos padidinti. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys prielaidas sumažinti aplinkos veiksnių (skirtingų ūkininkavimo sąlygų) įtaką valstybinių miškų valdymo įmonės veiklai. Bus sudarytos galimybės efektyviai amortizuoti neigiamą ekonominį poveikį keičiantis rinkos situacijai (mažėjant medienos kainoms).
Siūlomas teisinis reguliavimas taip pat sudarys sąlygas įgyvendinti vieningą investicijų politiką, efektyviau naudoti turimą miškų ūkio techniką, informacines ir kitas technologijas, dėl bendrųjų (personalo valdymo, buhalterinės apskaitos, viešųjų pirkimų) reorganizavime dalyvausiančių miškų urėdijų funkcijų centralizavimo, bus sumažinti administraciniai valstybinio miškų ūkio sektoriaus valdymo kaštai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, bus sudarytos sąlygos sukurti ilgalaikėje perspektyvoje konkurencingai ir efektyviai veikiančius ūkio subjektus, kurie užtikrins valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą, maksimalią finansinę grąžą valstybei už valstybinio turto (valstybinių miškų) naudojimą. Dėl besidubliuojančias funkcijas atliekančių darbuotojų atleidimo, numatoma minimaliai neigiama įtaka gyventojų užimtumo didinimui, kadangi atleidimai iš esmės paliestų tik miškų urėdijų administracijos darbuotojus, kurių turimos kompetencijos miškininkystės srityje leis jiems įsilieti į darbo rinką kitose organizacijose. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomas teisinis reguliavimas prisidės prie korupcijos prevencijos užtikrinimo. Centralizavus prekybą medieną ir viešųjų pirkimų procedūras, bus užtikrinamas veiklos skaidrumas ir efektyvumas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms.
Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, bus sudarytos palankesnės sąlygos medienos pramonei apsirūpinti žaliava. Tai skatins medienos pramonės plėtrą, pritrauks naujas investicijas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-364 patvirtintus Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos nuostatus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
12.Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, visi būsimi miškų urėdijų reorganizavimo procedūrų kaštai (valstybės įmonių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perregistravimo valstybės registruose išlaidos, informacinių technologijų atnaujinimas ir pritaikymas ir kt.) bus dengiami reorganizavime dalyvausiančių valstybės įmonių lėšomis. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „miškas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Juozas Olekas Rimantas Sinkevičius
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas, konsoliduoja jų veiklą. Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šios, siūlomos nustatyti Generalinei miškų urėdijai, funkcijos turinys; taip pat nėra aišku, ar naujos funkcijos nustatymas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų jos įgyvendinimui. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,strateginiams valstybinių miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės – ekonominės veiklos tikslams nustatyti prie Generalinės miškų urėdijos sudaromas nepriklausomas patariamasis organas, kurio sudėtį, funkcijas ir veiklos reglamentą tvirtina aplinkos ministras“. Iš projekto nuostatų nėra aiškus tokio patariamojo organo teisinis statusas, t. y., ar tai būtų visuomeniniais pagrindais veikiantis organas, ar tai būtų Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos struktūrinis padalinys. Be to, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tai nepriklausomas organas, tačiau jokių jo nepriklausomumą užtikrinančių nuostatų įstatymo projekte nėra siūloma įtvirtinti. Taip pat neaišku, kuriems konkrečiai subjektams toks organas teiktų patarimus, iš kurių subjektų atstovų jis galėtų būti sudaromas bei, ar į tokį organą skiriamiems fiziniams asmenims būtų taikomi tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, išsilavinimo, praktinio darbo miškų ūkio srityje patirties, nepriekaištingos reputacijos ir pan.
Pastebėtina ir tai, kad tais atvejais, kai įstatyme siūloma nustatyti naujų atitinkamų organų (komisijų, tarybų ir pan.) steigimą, pačiame įstatyme nustatomos tokių organų funkcijos bei teisės. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau išdėstytus neaiškumus. Aplinkos ministro priimtame poįstatyminiame teisės akte (patariamojo organo veiklos reglamente) įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų dėstyti ne keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, bet atskiroje (naujoje) keičiamo įstatymo 5 straipsnio struktūrinėje dalyje, o po žodžių ,,Generalinės miškų urėdijos“ reikėtų įrašyti žodžius ,,prie Aplinkos ministerijos“. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo 25 - 60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos“. Vertinamoji projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, iš siūlomo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, ar viena miškų urėdija patikėjimo teise valdytų 25 tūkstančius hektarų valstybinių miškų (minimalų kiekį), ar 60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų (maksimalų kiekį) visoms miškų urėdijoms siūloma nustatyti tokio paties dydžio minimalų žaliavinės medienos pateikimo į rinką kiekį.
Taigi visos urėdijos, net ir tuo atveju jeigu vienos iš jų būtų beveik tris kartus mažesnės už kitas miškų urėdijas, į rinką turėtų pateikti vienodą minimalų žaliavinės medienos kiekį, o maksimalus dydis nėra nustatomas. Kyla abejonių, ar tokiais neproporcingais miško kirtimais nebūtų padarytas neigiamas poveikis aplinkai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, Miškų įstatymo 1 straipsnyje nustatytą šio įstatymo paskirtį bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Antra, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas konkretus vienai miškų urėdijai priskirtinas patikėjimo teise valdyti valstybinių miškų plotas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad miškų urėdijai priskirtinas valstybinių miškų konkretus plotas būtų nustatomas ,,priklausomai nuo ūkinių IV grupės miškų kiekio“, tačiau projekte tokios nuostatos nėra siūloma įtvirtinti. Siekiant aiškumo, konkretūs priskyrimo kriterijai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Trečia, projekto nuostata ,,miškų urėdija <...> per metus iškerta ir pateikia į rinką“ nėra aiški. Neaišku, ar projektu siūlomą nustatyti žaliavinės medienos kiekį miškų urėdijos turėtų iškirsti ir pateikti į rinką per kalendorinius metus, ar metų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tam tikros datos. Be to, nėra pakankamai aiški nuostata ,,pateikti į rinką“. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aiškus momentas, nuo kurio būtų laikoma, kad miškų urėdijos įvykdė pareigą žaliavinę medieną pateikti į rinką. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Ketvirta, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su projektu siūloma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ,,miškų urėdijos <...> Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas“. Pažymėtina, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka miškų urėdijos parduoda tik pagamintą miškų ūkio produkciją ir nenukirstą mišką. Keičiamame įstatyme sąvoka ,,miškų ūkio produkcija“ nėra apibrėžta. Tuo atveju, jeigu sąvoka ,,miškų ūkio produkcija“ neapimtų žaliavinės medienos, o įstatyme turimas tikslas nustatyti, kad miškų urėdijos turi teisę pardavinėti (pateikti į rinką) ir žaliavinę medieną, tai nėra aišku, kokia tvarka jos tai privalėtų daryti. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas.
Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad miškų urėdijos iš patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką parduotų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nors toks teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir galiojančiame įstatyme, atkreipiame dėmesį, kad aukščiau minėtoji pagaminta miško produkcija ir nenukirstas miškas yra valstybės nuosavybė. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti valstybės turto – iš valstybinių miškų pagamintos miško produkcijos, nenukirsto miško pardavimo būdus ir kitas esmines tokio turto pardavimo sąlygas. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimtuose teisės aktuose įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Penkta, tiek iš projekto, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad priėmus įstatymą, šiuo metu veikiančios miškų urėdijos būtų reorganizuojamos, mažinant jų skaičių. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Pastaroji nuostata, atsižvelgiant į projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, netektų galios 2018 m. sausio 1 d. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti reikalavimas, kad viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo 25 - 60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų, taip pat įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d.
Tuo atveju, jeigu miškų urėdijos 2018 m. sausio 1 d. neatitiktų siūlomo nustatyti naujo reikalavimo, svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį turėtų būti atliekama miškų urėdijų reorganizacija, kad jos visos minėtą reikalavimą atitiktų. Toks pereinamasis laikotarpis galėtų būti nustatytas projekto 3 straipsnyje, kuriame būtų reglamentuojamas ne tik įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, bet ir jo taikymas. Šešta, iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jeigu miškų urėdijos neįvykdytų siūlomo nustatyti reikalavimo - per metus pateikti rinkai atitinkamą kiekį žaliavinės medienos. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto nuostatos tikslintinos:
vietoj formuluotės „ir išdėstyti ją taip“ įrašytina formuluotė „ir ją išdėstyti taip“;
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 5.
teisinis reguliavimas yra susijęs su valstybinio miškų ūkio sektoriaus reforma, o pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Aplinkos ministerija formuoja valstybės miškų ūkio strategiją, pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies
urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas, pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 18 straipsnio 2 dalį valstybės įmonės reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik Vyriausybei sutikus reorganizuoti įmonę, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalį įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priimti sprendimą likviduoti įmonę gali tik po to, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti įmonės veiklą, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 6. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma keisti teisinį reguliavimą, susijusį su valstybės turto patikėjimo teisės perleidimu, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis turėtų būti atliekamas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-179), siūlantis kitaip reglamentuoti teisinius santykius, susijusius su miškų valstybiniu valdymu, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio
pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-02-08 Nr. S-2017-1162 Lietuvos Respublikos Seimui
NR. I-671 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo projekto XIIIP‑334 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-334 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]