Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio pakeitimas
įstatymo 3 straipsnį nauja 11 dalimi: „
usumos ir su ja besiribojančio vandens telkinio dalis, skirta poilsiui organizuoti. “
įstatymo 3 straipsnio 11–31 dalis laikyti atitinkamai 12–32 dalimis. 3. Pakeisti
Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip: „
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 10 straipsnio pakeitimas 1.
Pakeisti
Respublikos vandens įstatymo 10 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Paviršinių vandens telkinių naudojimas rekreacijai ir sportui , skęstančiųjų gelbėjimas
“. 2. Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens
įstatymo 10 straipsnį nauja 4 dalimi: „
elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles tvirtina savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintas pavyzdines saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles. “
įstatymo 10 straipsnį nauja 5 dalimi: „
5Skęstančiųjų gelbėjimo darbus organizuoja:
Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytomis paplūdimio lankymo valandomis
vandens telkiniuose ne paplūdimio teritorijoje (išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną ), taip pat paplūdimyje po Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų paplūdimio lankymo valandų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios
straipsnio 7 dalį. 7. Savivaldybių tarybos tvirtina žmonių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant jų ledo taisykles. 4 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras , ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2019 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki 2019 m. liepos 1 d., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
ją išdėstyti taip:
„5. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 straipsnio redakcija: „
vandens telkiniuose
priemones, privalo užtikrinti, kad šios priemonės neterštų vandens, neardytų krantų, negadintų hidrotechninių statinių ir komunikacijų, nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai. 2. Aplinkosaugos sąlygas plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą nustato aplinkos ministras. Paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašas sudaromas atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatyme numatytus saugomų teritorijų veiklos reglamentavimo dokumentuose nustatytus apribojimus ir argumentuotus savivaldybių institucijų pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti šio straipsnio 5 dalyje įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų žmonių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant jų ledo taisyklių reikalavimų vykdymą. 3.
vykdyti ūkinę komercinę veiklą, statymo ir (arba) švartavimo vietos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginius reikalavimus nustato aplinkos ministras. 4. Laivybą vidaus vandenų keliuose reglamentuoja Vidaus vandenų transporto kodeksas. 5. Savivaldybių tarybos tvirtina žmonių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant jų ledo taisykles. “
2 straipsnį 7 dalimi:
„7. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio redakcija: „
paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis ir (arba) konstrukcijomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir panašiai). 2.
vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: transporto priemonių remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje minėta veikla vykdoma savo reikmėms); trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų pavojingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 ha transporto priemonių stovėjimo aikštelė; transporto priemonių stovėjimo aikštelės, naudojamos komerciniais tikslais ir esančios arčiau kaip 100 m atstumu nuo vandens telkinių; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės ir naftos išgavimo gręžinių teritorija; degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos, jūrų uosto, dokų teritorija. 3. Gamtosauginis debitas – skaičiuotinis mažiausiasis vandentėkmės debitas, reikalingas jos ekosistemos minimalioms gyvavimo sąlygoms užtikrinti. 4. Gera paviršinio vandens telkinio būklė – paviršinio vandens telkinio būklė, kai jo ekologinė ir cheminė būklė pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus vertinama gerai arba labai gerai. 5. Gera požeminio vandens telkinio būklė – požeminio vandens telkinio būklė, kai jo kiekybinė ir cheminė būklė pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus vertinama gerai. 6. Hidromorfologinės sąlygos – paviršinio vandens telkinio sąlygos, kurias lemia jo hidrologiniai ir morfologiniai rodikliai. 7.
naudoti ir (arba) aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti (užtvankos, krantinės, aptekėjimo kanalai, žuvų pralaidos, hidroelektrinės, molai ir panašiai). 8. Išleidžiamųjų teršalų ribinė vertė – didžiausia leidžiama išleisti teršalų koncentracija ir (arba) didžiausias leidžiamas išleisti teršalų kiekis, kurių negalima viršyti per tam tikrą laikotarpį. 9. Nepratekamas dirbtinis vandens telkinys – dirbtinis vandens telkinys, nepapildomas iš upių, ežerų, tvenkinių ir (arba) kanalų. 10. Pabaseinis – upės baseino dalis, iš kurios paviršinis vanduo viena upe nuteka į kitą upę arba ežerą. 11. Paplūdimys – sa usumos ir su ja besiribojančio paviršinio vandens telkinio dalis, skirta poilsiui organizuoti. 1211 . Patvenktas ežeras – ežeras, kurio vandens lygis reguliuojamas ežero ištakose įrengtais patvenkiamaisiais hidrotechniniais statiniais. 1312 . Paviršinio vandens telkinio būklė – bendra paviršinio vandens telkinio kokybė, nustatoma įvertinus jo ekologinę ir cheminę būklę ir tapatinama su blogiau įvertinta. 1413 . Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. 1514 . Plaukiojimo priemonės – laivai, kiti plaukiojimui naudojami (įskaitant ir plūduriuojančius) įrenginiai arba priemonės. 1615 . Požeminio vandens telkinio būklė – bendra požeminio vandens telkinio kokybė, nustatoma įvertinus jo kiekybinę ir cheminę būklę ir tapatinama su blogiau įvertinta. 1716 . Požeminis vandens telkinys – sąlygines ribas turinti vandeningojo sluoksnio ar sluoksnių dalis, kurioje susitelkęs pakankamas kiekis požeminio vandens, kurio per parą būtų galima išgauti 10 m
3. 1817 . Priekrantės vandenys – jūros dalis nuo kranto iki linijos, kurios kiekvienas taškas nutolęs vieną jūrmylę jūros link nuo vidaus vandenis ir teritorinę jūrą skiriančios linijos. 1918 .
19
18. Prioritetinės medžiagos – teršalai, kurių išleidimas ar kitoks patekimas į aplinką turi būti mažinamas ar nutrauktas. Prioritetinių medžiagų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. 2019 . Tarpiniai vandenys – prie upės žiočių esanti jūros dalis, kurioje vanduo yra iš dalies sūrus ir kurioje maišosi sūrus ir gėlas vanduo. Prie tarpinių vandenų priskiriama Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti Kuršių marių dalis. 2120 . Tarša – dėl žmogaus veiklos tiesioginis ar netiesioginis medžiagų ar energijos patekimas į vandenį, orą ar žemę, galintis padaryti žalingą poveikį žmonių sveikatai, vandens ar žemės ekosistemų, priklausomų nuo vandens ekosistemų, kokybei, taip pat galintis padaryti žalą materialiajam turtui ir (arba) aplinkai ir (arba) apriboti galimybes teisėtai naudotis aplinka. 2221 . Teršalas – medžiaga ar medžiagų grupė, kuri patekusi į aplinką dėl savo savybių gali būti kenksminga aplinkai ar žmonių sveikatai. 2322 . Tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. 2423 . Upės baseinas – žemės plotas, iš kurio paviršinis vanduo upėmis ir ežerais nuteka į jūrą vienos upės žiotimis. 2524 . Upių baseinų rajonas – šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytas pagrindinis vandens apsaugos ir valdymo teritorinis vienetas iš vienos ar kelių gretimų upių baseinų kartu su visais susijusiais požeminiais vandens telkiniais, tarpiniais ir priekrantės vandenimis. 2625 . Vandens kokybė – vandens sudėtis ir jo savybės, rodančios, kiek jis atitinka vandensaugos tikslus ir (arba) kiek tinka konkrečioms paviršinio ir (arba) požeminio vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudojimo sritims. 2726 .
27
26. Vandens naudojimo paslaugos – namų ūkiams, viešiesiems juridiniams asmenims ir ekonominės veiklos vykdytojams teikiamos paslaugos, apimančios paviršinių vandens telkinių užtvenkimą, vandens iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgavimą, kaupimą, apdorojimą (gerinimą, ruošimą) ir tiekimą, taip pat nuotekų tvarkymą. 2827 . Vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudojimas – v eikla, kuria daromas tiesioginis poveikis paviršiniam ir (arba) požeminiam vandens telkiniui ir (arba) jo vandens kokybei, pavyzdžiui, paviršinio ir (arba) požeminio vandens telkinio naudojimas vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti, hidroenergetikos, rekreacijos, laivybos, žuvininkystės reikmėms. 2928 . Vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudotojas – asmuo, kuris naudoja paviršinį ir
(arba) požeminį vandens telkinį vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti, rekreacijos, hidroenergetikos, laivybos, žuvininkystės ir kitoms reikmėms arba kitokiu būdu daro tiesioginį poveikį paviršiniam ir (arba) požeminiam vandens telkiniui ir (arba) jo vandens kokybei. 3029 . Vandens telkinio ir (arba) jo vandens stebėsena – sistemingas paviršinio ir (arba) požeminio vandens telkinio būklės ir (arba) jo vandens kokybės, savaiminių pokyčių ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. 3130 . Vandensaugos tikslai
32
31. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse,
įstatyme. 4. Papildyti2 straipsnį 8 dalimi:
„8. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 10 straipsnio redakcija:
„10 straipsnis. Paviršinių vandens telkinių naudojimas rekreacijai ir sportui
, skęstančiųjų gelbėjimas
naudojami vadovaujantis šio įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Turizmo įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais reikalavimais. 2. Rekreacijai ir sportui skirti paviršiniai vandens telkiniai nurodomi teritorijų planavimo dokumentuose. 3. Maudyklų naudojimas ir maudyklų vandens kokybės rodikliai turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) reikalavimus. 4.
vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles tvirtina savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintas pavyzdines Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles. 5. Skęstančiųjų gelbėjimo darbus organizuoja:
vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytomis paplūdimio lankymo valandomis
paplūdimio teritorijoje (išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną ), taip pat paplūdimyje po Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų paplūdimio lankymo valandų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos . “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Vandens įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su nustatytų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo reikalavimų laikymosi užtikrinimu ir skęstančiųjų gelbėjimo darbų organizavimu. Skęstančiųjų gelbėjimo paplūdimiuose ir paplūdimiui nepriskirtose teritorijose problema nepraranda savo aktualumo, ypač vasaros ar poledinės žūklės sezono metu. V isuotinai pripažįstama, jog Baltijos jūra dėl oro sąlygų, gana mažo sūrumo ir nuolat kintančio dugno reljefo bei srovių, vadinama viena pavojingiausių Europoje. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijoje gausu kitų paviršinių vandens telkinių, iš kurių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) duomenimis, ištraukiama daugiausiai nuskendusių asmenų (daugiau kaip 30 proc. iš tvenkinių, apie 20 proc. iš upių ir apie 14 proc. iš ežerų). Remiantis PAGD pateikta statistika, per 2018 m. I–III ketvirčius ugniagesiai gelbėtojai atliko daugiau negu 430 gelbėjimo darbų vandenyje ir ant ledo, kurių metu ištraukė 125 nuskendusius žmones (iš jų 6 vaikus) ir išgelbėjo 41 gyventoją (iš jų 2 vaikus).
Pažymėtina, kad 2018 m. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams teko dirbti vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo 58,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. 2017 m. atlikti 386 gelbėjimo darbai, kurių metu ištrauktas 131 skenduolis (iš jų 5 vaikai) ir išgelbėti 46 žmonės (iš jų 18 vaikų). 2016 m. ugniagesiai gelbėtojai atliko 439 gelbėjimo darbus vandenyje ir ant ledo, kurių metu ištraukė 156 skenduolius (iš jų 8 vaikus) ir išgelbėjo 102 žmones (iš jų 10 vaikų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013–2017 m. nuskendo vidutiniškai 152 asmenys (per nurodytus penkerius metus nuskendo vidutiniškai 6 vaikai). Vandens įstatymo projektu siekiama suvienodinti savivaldybių tarybų tvirtinamų Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių rengimo praktiką, nustatyti aiškią institucijų kompetenciją, susijusią su skęstančiųjų gelbėjimo darbų organizavimu paplūdimyje ir ne paplūdimio teritorijoje, taip pat pateikti sąvokos „Paplūdimys“ apibrėžtį, kurios atsisakyta priėmus Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymą . Atitinkamai ANK projektu siekiama didinti atsakingų institucijų, vykdančių nesaugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo prevenciją, skaičių, t. y. praplėsti ANK 589 straipsnyje numatytų subjektų, kuriems suteikta teisė pradėti a dministracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už saugaus elgesio vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimus, ratą. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo politikos grupės (vadovas – ministerijos vyriausiasis patarėjas Rustamas Liubajevas, tel. (8 5) 271 7248, el. p. [email protected] ) patarėja Jurgita Laskevičiūtė (tel. 271 8432, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai
įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1447 neliko Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka aprobuotos sąvokos „Paplūdimys“, kuri iki 2018 m. liepos 16 d. galiojusio Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje buvo apibrėžiama kaip „ sausumos ir su ja besiribojančio vandens telkinio dalis, skirta poilsiui organizuoti“. Šiuo metu paplūdimio sąvoka numatyta tik Lietuvos higienos normos HN 92:2018
„Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055, 5.12 papunktyje ir apibrėžiama kaip
„patogus (ilsėtis, sportuoti, maudytis smėlio (žvyro, žvirgždo ar kriauklelių)
ruožas, esantis aukščiau atabrado nuolaidžiame paviršinio vandens telkinių (ežerų, upių, tvenkinių, karjerų, užtvankų) ar priekrantės ir tarpinių vandenų krante, įrengtas laikantis Higienos normoje nustatytų sveikatos saugos reikalavimų“. Toks įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimas žemesnės galios teisės aktuose prieštarauja Konstitucinio Teismo formuojamai praktikai, pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime konstatuota, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu , o ne žemesnės galios teisės aktu.
Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimas jūroje paieškos ir gelbėjimo rajone (t. y. nustatytų koordinačių zonoje, dėl kurios pagal
Respublika susitarė su suinteresuotomis valstybėmis, šios konvencijos šalimis, taip pat Kuršių mariose ir jūrų uostų akvatorijose) yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme ir jį įgyvendinančiame Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plane, patvirtintame Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. V-945 . Pagal Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 44 straipsnį, žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus atitinkamame paieškos ir gelbėjimo rajone organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias, vykdo Lietuvos kariuomenė, Kuršių mariose – VRM įgaliotos institucijos, jūrų uostų akvatorijose – jūrų uostų administracijos. Tačiau kalbant apie skęstančiųjų gelbėjimą Baltijos jūros pakrantėje ar kituose paviršiniuose vandens telkiniuose (ypač sezono metu, kai gausu poilsiautojų) susiduriama su problema, jog įstatyme tiesiogiai nenurodyta, koks subjektas atsakingas už skęstančių gelbėjimo darbų organizavimą.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 29 punktą, gyventojų poilsio organizavimas, kūno kultūros ir sporto plėtojimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl savivaldybės, atsižvelgdamos į gamtos išteklius, aplinkos savybes, bendruomenės interesus bei poreikius, savo sprendimu prie vandens telkinių steigia paplūdimius ir maudyklas. Darytina išvada, kad savivaldybės, siekdamos tinkamai įgyvendinti minėtą savarankiškąją funkciją, privalo rūpintis paplūdimių priežiūra ir administravimu, t. y. vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, turi nustatyti viešųjų paslaugų gyventojams teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigti savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, parinkti viešųjų paslaugų teikėjus, įgyvendinti viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Toks reguliavimas suponuoja, kad poilsiautojų saugumo užtikrinimas savivaldybės įsteigtoje poilsio vietoje yra viena iš sudėtinių teikiamų paslaugų dalių, tačiau ši funkcija nėra aiškiai nurodyta teisės akte, todėl taikymo požiūriu yra skirtingai interpretuojama. Dar didesnių klausimų kelia skęstančiųjų gelbėjimas ne paplūdimio teritorijoje, taip pat paplūdimiuose po nustatytų paplūdimių lankymo valandų. Pažymėtina, kad, gresiant pavojui žmogaus sveikatai ir gyvybei, skubią pagalbą nukentėjusiesiems nepriklausomai nuo metų laiko ir incidento pobūdžio bendra tvarka teikia ir gelbėjimo darbus atlieka valstybės institucijos (paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112), kurioms yra priskirtos atitinkamos funkcijos.
Visgi manytina, kad, siekiant teisinio reguliavimo ir institucijų kompetencijų pasiskirstymo aiškumo, konkrečius subjektus, atsakingus už skęstančių poilsiautojų gelbėjimo darbų organizavimą, tikslinga nurodyti viename teisės akte – Lietuvos Respublikos vandens įstatyme. Pažymėtina, kad tiek galiojančio Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, numatyta, kad s augaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles tvirtina savivaldybių tarybos. Suinteresuotų institucijų ar pareiškėjų skunduose ne kartą atkreiptas dėmesys į labai skirtingą Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių rengimo ir taikymo praktiką (taisyklėse numatyti reikalavimai neretai iš esmės skiriasi, kai kurios savivaldybių tarybos vis dar nepatvirtinusios tokių taisyklių). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 49 ir 82 punktus, teisė pradėti a dministracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už saugaus elgesio vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimus numatyta tik policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnams. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įvertinus Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, kad įstatyme vartojamos sąvokos negali būti apibrėžtos žemesnės galios teisės aktais, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nebeliko iki 2018 m. liepos
Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka aprobuotos sąvokos „Paplūdimys – sausumos ir su ja besiribojančio vandens telkinio dalis, skirta poilsiui organizuoti“, siūlytina sąvoką „paplūdimys“ apibrėžti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje . Atsižvelgus į poreikį suvienodinti savivaldybių tarybų tvirtinamų Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių rengimo praktiką, VRM galėtų parengti ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinti pavyzdines saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles. Vandens įstatymo projektu siūloma patikslinti nuostatą, esančią nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, numatant teisinį pagrindą vidaus reikalų ministrui patvirtinti minėtas pavyzdines taisykles, o įvertinus tai, kad ši nuostata pagal reguliavimo dalyką artimesnė „paviršinių vandens telkinių naudojimo rekreacijai“ institutui, siūloma tikslinamą nuostatą perkelti į įstatymo 10 straipsnį atitinkamai numatant naują 4 dalį.
Vandens įstatymo projektu taip pat siūloma naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 10 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, kurioje būtų numatyta, jog skęstančiųjų gelbėjimo darbus paplūdimyje Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytomis paplūdimio lankymo valandomis organizuoja paplūdimio administratorius, o paviršiniuose vandens telkiniuose ne paplūdimio teritorijoje (išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną), taip pat paplūdimyje po nustatytų paplūdimio lankymo valandų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (numatoma, kad ši įgaliota institucija būtų PAGD). Gelbėjimo darbų organizavimas apimtų reagavimą į pagalbos prašymą, gelbėjimo darbų vykdymą, taip pat prevencinių priemonių taikymą. Dėl Vandens įstatymo projekte siūlomos vartoti „paieškos ir gelbėjimo rajono“ formuluotės atitinkamai siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 32 dalies nuostatą, numatant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.
Atsižvelgus į tai, kad skęstančiųjų problematikai būdingas tam tikras sezoniškumas (šiltuoju metų laiku išauga besimaudančiųjų, o žiemą – poledinės žūklės mėgėjų skaičius), įvertinus poreikį didinti atsakingų institucijų, vykdančių nesaugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo prevenciją, skaičių, ANK projektu siūloma praplėsti ANK 589 straipsnyje numatytų subjektų, kuriems suteikta teisė pradėti a dministracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už saugaus elgesio vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimus, ratą. S kęstančiųjų bei poledinės žūklės mėgėjų gelbėjimo procese dalyvauja tokių institucijų, kaip PAGD, Kuršių mariose – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (toliau – VSAT) pareigūnai. Be to, VSAT pareigūnai, atlikdami savo tiesiogines funkcijas, dažnai fiksuoja teisės pažeidimus pasienio ruožuose, nuo kurių nutolusios policijos įstaigos, todėl saugodami valstybės sieną pasienio vandenyse šie pareigūnai taip pat galėtų surašyti administracinių nusižengimų protokolus už ANK 491 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Manytina, kad įgaliojimus administracinių nusižengimų protokolus už saugaus elgesio vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų reikalavimų nesilaikymą tikslinga suteikti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, jeigu jie tokius pažeidimus pastebėtų atlikdami savo funkcijas teisėtumo ir teisėtvarkos užtikrinimo aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje.
Siūlomi ANK 589 straipsnio pakeitimai leistų taupyti valstybės biudžeto lėšas ir efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, nes galinčių taikyti administracinę atsakomybę subjektų ratas neapsiribotų tik policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnais, bet leistų administracinių nusižengimų protokolus surašyti PAGD, VSAT ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, jeigu jie užfiksuotų ANK 491 straipsnio pažeidimą. ANK projekte taip pat patikslinta ANK 589 straipsnio 55 punkto redakcija atsižvelgus į
kodekso 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1541 nuostatas (t. y. vietoj „415 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse“ įrašyta „415 straipsnyje“) ir
nusižengimų kodekso 541, 542 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1868 nuostatas (nurodyti 540 ir 541 straipsniai). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymus inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos t eisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Vandens įstatymo projekte siūloma sąvokos „paplūdimys“ apibrėžtis, kuri buvo numatyta Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme iki 2018 m. liepos 16 d., yra aprobuota ir nurodyta Terminų banke. 10. Ar į statymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus į statymus , reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 840 „Dėl Lietuvos Respublikos vandens įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl Pavyzdinių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių patvirtinimo“ projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant įstatymus, papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
statymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ administracinis nusižengimas“, „paplūdimys“, „saugus elgesys paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1826 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
2019-04-08
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškumo, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Vandens įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 11 dalyje siūlomos sąvokos „paplūdimys“ turinio nereikėtų tikslinti vietoj formuluotės „vandens telkinio“ įrašant formuluotę
„paviršinio vandens telkinio“, nes sąvoka „paviršinis vandens telkinys“ yra
apibrėžta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje, o sąvoka „vandens telkinys“ keičiamo įstatymo kontekste suprantama ne tik kaip paviršinio vandens telkinys, bet ir kaip požeminio vandens telkinys (abejotina, ar paplūdimys galėtų būti įrengtas prie požeminio vandens telkinio). 2. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nėra aiškus sąvokos
„paplūdimio administratorius“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei
projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šios sąvokos turinį. 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 4. Aiškinamajame rašte teigiama, jog skęstančiųjų gelbėjimo darbus paplūdimyje paviršiniuose vandens telkiniuose ne paplūdimio teritorijoje (išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną), taip pat paplūdimyje po nustatytų paplūdimio lankymo valandų organizuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo , siūlytina projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte įvardinti konkrečią instituciją, kuriai bus pavedama atlikti įstatyme numatytas funkcijas. 5. Projekto 3 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose pateikta nuoroda į siūlomas projektu pripažinti netekusiomis galios įstatymo nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1826 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
2019-07-01
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
įstatymo 12 straipsnio 2 dalies formuluotę „šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų žmonių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant jų ledo taisyklių“ reikėtų suderinti su projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje išdėstyto Vandens įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, kuriose nurodytas kitoks taisyklių pavadinimas „Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo“ taisyklės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Kęstutis Mažeika; Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupė s patarėja Jurgita Laskevičiūtė, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, vyresn. patarėjas Arūnas Čepelė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
311 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Vandens įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 11 dalyje siūlomos sąvokos „paplūdimys“ turinio nereikėtų tikslinti vietoj formuluotės „vandens telkinio“ įrašant formuluotę „paviršinio vandens telkinio“, nes sąvoka
„paviršinis vandens telkinys“ yra apibrėžta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13
dalyje, o sąvoka „vandens telkinys“ keičiamo įstatymo kontekste suprantama ne tik kaip paviršinio vandens telkinys, bet ir kaip požeminio vandens telkinys (abejotina, ar paplūdimys galėtų būti įrengtas prie požeminio vandens telkinio). Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma išdėstyti taip: „11.
Paplūdimys
punkte nėra aiškus sąvokos „paplūdimio administratorius“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šios sąvokos turinį. Nepritarti Komiteto argumentai: Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 29 punktą, gyventojų poilsio organizavimas, kūno kultūros ir sporto plėtojimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Savivaldybė, kaip numatyta Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. P aviršiniai vandens telkiniai priskiriami rekreaciniams ištekliams Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, apskričių ir savivaldybių teritorijų planavimo dokumentuose, o maudyklų (kurios yra sudėtinė paplūdimio dalis) naudojimas turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) reikalavimus. Higienos reikalavimai, keliami paplūdimiams ir maudykloms, numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakyme Nr. V-1055 (
redakcija ) „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“. Šio įsakymo 8 punkte taip pat numatyta, kad savivaldybės jų teritorijoje esančius, taip pat naujai įrengtus arba rekonstruotus paplūdimius įteisina savivaldybių institucijų sprendimais.
Manytina, kad klausimai, susiję su paplūdimio įteisinimu, jų įrengimu ir administravimu , yra sureglamentuoti, todėl papildomai apibrėžti sąvoką „paplūdimio administratorius“ Vandens įstatymo projekte netikslinga. 1
2 punkte brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgti Komiteto argumentai: Ši pastaba praranda aktualumą, atsižvelgus į TD 4 pastabą, kurioje siūloma nurodyti konkrečią instituciją vietoj Vyriausybės įgaliotos145
skęstančiųjų gelbėjimo darbus paplūdimyje paviršiniuose vandens telkiniuose ne paplūdimio teritorijoje (išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną), taip pat paplūdimyje po nustatytų paplūdimio lankymo valandų organizuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo , siūlytina projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte įvardinti konkrečią instituciją, kuriai bus pavedama atlikti įstatyme numatytas funkcijas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma išdėstyti taip: „2) paviršiniuose vandens telkiniuose ne paplūdimio teritorijoje (išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną ), taip pat paplūdimyje po Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų paplūdimio lankymo valandų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos .“122 5.
Projekto 3 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo
nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose pateikta nuoroda į siūlomas projektu pripažinti netekusiomis galios įstatymo nuostatas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma išdėstyti taip:
„2. Aplinkosaugos sąlygas plaukioti paviršiniuose
vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą nustato aplinkos ministras. Paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašas sudaromas atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatyme numatytus saugomų teritorijų veiklos reglamentavimo dokumentuose nustatytus apribojimus ir argumentuotus savivaldybių institucijų pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti šio straipsnio 7 dalyje įstatymo
nurodytų žmonių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant jų ledo taisyklių reikalavimų vykdymą.“
netekusia galios1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 straipsnio 7 dalį. 7. Savivaldybių tarybos tvirtina žmonių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant jų ledo taisykles. “
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Komiteto sprendimas: Pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2019-06-12 Argumentai: Užsitęsus įstatymo projekto svarstymo procedūrai, siūloma pavėlinti įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas:
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 dieną, o Vidaus reikalų ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
2Aplinkos apsaugos komitetas 2019-06-12 Argumentai:
Atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą nukelti įsigaliojimo datą, o taip pat derinant šį įstatymo projektą su jau priimtais Seime dviem Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymais, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles siūloma išdėstyti įstatymo projektą nauja redakcija (pridedama) Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3338 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė