Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui administracinių nusižengimų bylose, kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir baudžiamosiose bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, procesinius dokumentus, kuriems paduoti įstatymų nustatytas naikinamasis terminas yra pasibaigęs. Šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose. Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktai taikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose tik tais atvejais, kai vertinama, ar kreipimasis į tarptautines institucijas atitinka nustatytus priimtinumo kriterijus.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3337(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui administracinių nusižengimų bylose, kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir baudžiamosiose bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, procesinius dokumentus, kuriems paduoti įstatymų nustatytas naikinamasis terminas yra pasibaigęs. Šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose. Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktai taikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose tik tais atvejais, kai vertinama, ar kreipimasis į tarptautines institucijas atitinka nustatytus priimtinumo kriterijus.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VGTPĮ projektas) tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau
punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas). VGTPĮ projektas parengtas vykdant Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. SV-S-1001 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. KT20-N11/2018 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimo“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai VGTPĮ projekto iniciatorius ir rengėjas – Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. 4.
teigiamų rezultatų laukiama KT, nagrinėdamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose teisinį reguliavimą, Nutarime padarė išvadą, kad VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu nepaisoma Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo teisingo bylos išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvo, konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamos valstybės pareigos užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kuriems tokia pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių , tais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais, taip pat iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies įtvirtintų konstitucinių teisės į gynybą ir teisės turėti advokatą kylančios valstybės institucijų pareigos užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį antrinė teisinė pagalba neteikiama asmeniui neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, galimos bausmės griežtumą, nusikalstamos veikos sunkumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, prieštarauja Konstitucijai.
KT Nutarime akcentavo baudžiamojo proceso dalyvių, o būtent įtariamųjų ir kaltinamųjų, teisių užtikrinimą ir pabrėžė, jog
„Konstitucija įpareigoja įstatymų leidėją nustatyti
tokį baudžiamojo proceso santykių teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintos baudžiamojo proceso dalyvių teisės, inter alia šis procesas turi būti toks, kad nebūtų pažeistos asmens, įtariamo, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, konstitucinės teisės: turi būti užtikrinta jo teisė į gynybą, teisė turėti advokatą ir kt. <...>, taip pat KT pastebėjo , kad „.<...> baudžiamosiose bylose nemokamai teisinei pagalbai gauti gali būti nustatytos tam tikros sąlygos: pirma, tokia pagalba kaltinamajam nemokamai suteikiama tik tada, kai tas asmuo neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, ir, antra, tokios teisinės pagalbos būtinumą lemia teisingumo interesai“. Įgyvendinant šį KT nutarimą, siūloma numatyti, kad VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas, pagal kurį antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, būtų netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose. Tai reiškia, kad asmeniui baudžiamojoje byloje antrinė teisinės pagalba galėtų būti suteikta ir tais atvejais, kai jis iki nurodyto termino neapmokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies už anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pažymėtina, kad toks valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo ir teikimo modelis pasirinktas atsižvelgiant į ribotas valstybės biudžeto lėšas, skiriamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimo funkcijai, todėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo išimtys turėtų būti taikomos tik esant ypatingiems teisiškai pagrįstiems atvejams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos daro įtaką asmenų teisėms ir laisvėms bei visos visuomenės ir valstybės interesams, o baudžiamasis procesas ir jo pasekmės (priimti sprendimai) gali turėti esminės įtakos bylos dalyviui (tiek įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek nukentėjusiesiems), todėl tinkamas teisinis atstovavimas, teisės į gynybą užtikrinimas tokiose bylose suteikia galimybes pasirinkti poziciją, kuri leistų asmens interesus apginti efektyviausiai. Be to, pastebėtina, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus VGTPĮ pakeitimams ( Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.
14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas) , teisinis reguliavimas suteikia galimybę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai išimtiniais atvejais atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą ir įvertinus situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą nepaisant VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11,
įtvirtintų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Asmuo tokiu atveju turi pateikti prašymą ir papildomą informaciją dėl jo išskirtinės situacijos įvertinimo. Vertinant individualią situaciją būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, jo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius (VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalis). Pastebėtina, kad teismų praktikoje jau yra pažymima apie nurodytą galimybę pareiškėjams kreiptis dėl individualios situacijos papildomo įvertinimo suteikiant antrinę teisinę pagalbą išimties tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2417-1062/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3379-552/2019). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto VGTPĮ projekto pasekmių nenumatoma . 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
projekta s neturės įtakos kriminogeninei situacijai a r korupcijai. 7.
projekta s nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimt ą
projekt ą, naujų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės . 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka VGTPĮ projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus . 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomas pakeitimas bus įgyvendinami iš Teisingumo ministerijai, kaip asignavimų valdytojai, patvirtintų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ar išvadų gauta nebuvo. 14.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia VGTPĮ projekt ui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : teisinė pagalba. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-06-12
: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėja Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės patarėja Vaida Rudėnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-04-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3337(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Arvydas Nekrošius, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė