Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Juridiniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų
įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ir (ar) Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo nustatyta tvarka išduotą odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licenciją (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaigos), ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės vaistinius preparatus gali įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o kartinius vaistinius preparatus – iš vaistinės, kurios licencijoje nurodyta ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Juridiniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų
įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ir (ar) Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo nustatyta tvarka išduotą odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licenciją (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaigos), ir vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonės vaistinius preparatus gali įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o kartinius vaistinius preparatus – iš vaistinės, kurios licencijoje nurodyta ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1246 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ODONTOLOGŲ RŪMŲ ĮSTATYMO NR. IX-1929
ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 1 ir 2 STRAIPSNIŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagrindinė priežastis, paskatinusi parengti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Projektai) yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu. Reikalavimas gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos, licencijos turėtojų teisės ir pareigos, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik įstatymu.
Odontologinės priežiūros (pagalbos) priežiūros įstaigų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo pagrindai nėra reglamentuoti įstatyminiu lygiu, o odontologų licencijavimo pagrindai reglamentuoti neišsamiai (pvz., nėra konkrečių licencijų išdavimo sąlygų). Kita projektų rengimo priežastis yra tai, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo modelis skiriasi nuo kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo modelio. Toks skirtumas nėra pagrįstas ir pažeidžia teisę į vienodas veiklos sąlygas. Odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijos išduodamos taikant licencijos išdavimo modelį „G“, nurodytą Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“. Odontologų licencijavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 įstatymo nuostatomis ir Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624
„Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Burnos
priežiūros specialistų, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojama veikla, jos sąlygos, licencijų išdavimo, atsisakymo išduoti pagrindai ir kt. nėra reglamentuoti jokiu įstatymu.
Burnos priežiūros specialistų licencijavimas šiuo metu yra vykdomas vadovaujantis Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700 „Dėl Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijos išduodamos vadovaujantis Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-694 „Dėl Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo“ (toliau – Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklės). Pagal minėtus teisės aktus odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencija išduodama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos. Pagal Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisykles licencijai teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas gauti pakanka pateikti paraišką, kurioje nurodytas patalpų, kuriose bus teikiamos odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugos, adresas, ir įsipareigojimą apsidrausti civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą. Taigi teisė odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms teikti paslaugas suteikiama neįsitikinus, ar jos atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų teikimo sąlygas (patalpų, personalo, įrangos), todėl tai neužtikrina maksimalios odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos.
Pastebėtina, kad kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai, išskyrus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijuojami taikant vadinamąjį D modelį (išskyrus atvejus, kai asmuo profesinę kvalifikaciją įgijo seniau nei prieš dvejus metus iki kreipimosi dėl licencijos išdavimo dienos), kai asmuo deklaruoja atitiktį teisės aktų reikalavimams ir atitinkama praktika gali verstis jau kitą dieną nuo tokios deklaracijos pateikimo dienos. Šiuo metu Odontologijos praktikos įstatymu nustatyta, kad odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijas išduoda Odontologų rūmai. Odontologų rūmų, kaip juridinio asmens, teisinė forma yra asociacija. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas asociacijos veiklos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio
pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Įgyvendinant šią nuostatą kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų (ne gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ne odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų) licencijavimą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba).
Atsižvelgiant į tai, viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų bei odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu (valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimu), taip pat turėtų būti pavesti Akreditavimo tarnybai. Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla). Pastebėtina ir tai, kad Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą, <...> vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę“, „valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę“. Projektų tikslai:
Projektais siekiama:
1įstatyminiu lygiu nustatyti esmines odontologų,
burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos sąlygas.
sveikatos priežiūros specialistai bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos būtų licencijuojami taikant vienodus licencijavimo modelius;
priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugą odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugų srityje, t. y. licencijuojant visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas realiai įsitikinti, kad jos atitinka visas būtinąsias asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąlygas, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus ir medicinos priemones (prietaisus);
4įgyvendinant Vyriausybės įstatymą,
visą asmens sveikatos priežiūros licencijavimą pavesti įstaigai prie ministerijos
aiškiai reglamentuoti odontologijos praktikos, burnos priežiūros praktikos ir odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių įstaigų licencijavimo pagrindus, įtvirtinti analogiškus licencijavimo modelius, kurie šiuo metu įstatymuose įtvirtinti kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams (gydytojams – Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme, slaugytojams, akušeriams – Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme) bei kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. 2. Sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti administracines procedūras išduodant minėtas licencijas. 3. Nustatyti, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijas bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijas, taikant vienodus licencijavimo principus kaip ir visiems sveikatos priežiūros specialistams ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, išduoda Akreditavimo tarnyba. 2.
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektus inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija. Projektus parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Akreditavimo tarnyba. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijos išduodamos taikant licencijos išdavimo modelį „G“, nurodytą Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“. Odontologų licencijavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo nuostatomis ir Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624
„Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Odontologijos praktikos įstatymas
nustato odontologo profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas; odontologo teisės verstis odontologijos praktika įgijimo, įgyvendinimo ir praradimo sąlygas; odontologo pagrindines profesines teises, pareigas ir atsakomybę. Pažymėtina, kad šis įstatymas reglamentuoja tik kai kuriuos odontologijos praktikos licencijavimo pagrindus, jame nėra reglamentuotos licencijų išdavimo sąlygos, atsisakymo išduodi licenciją pagrindai, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindai, licencijavimo procedūrų terminai. Siekiant pacientams teikti tik saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvos Respublikoje nustatyta vadinamojo dvigubo licencijavimo sistema, t. y. kai reikalavimas turėti licenciją keliamas tiek specialistui, kuris teikia paslaugą, tiek sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje tokia paslauga teikiama.
Dabar galiojančiame Odontologijos praktikos įstatyme nustatyta, kad ,,verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“, tačiau įstatyme nėra aiškiai įtvirtinta, kad odontologas su sveikatos priežiūros įstaiga turi būti susijęs darbo teisiniais santykiais. Toks reglamentavimas įtvirtintas tik Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėse (12.7 p.), patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 „Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Burnos priežiūros specialistų, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojama veikla, jos sąlygos, licencijų išdavimo, atsisakymo išduoti pagrindai ir kt. nėra reglamentuoti jokiu įstatymu. Burnos priežiūros specialistų licencijavimas šiuo metu yra vykdomas vadovaujantis Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700 „Dėl Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijos išduodamos vadovaujantis Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėmis. Pagal minėtus teisės aktus odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijas išduoda Odontologų rūmai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
Pažymėtina tai, kad, pagal galiojančią licencijų išdavimo tvarką, gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams taikomas licencijavimas skiriasi nuo kitų sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo. Gydytojams, vadovaujantis Medicinos praktikos įstatymu, slaugytojams ir akušeriams – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymu, licencijos išduodamos pagal modelį „D“ – deklaravimas (su kai kuriomis išimtimis). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principas, todėl odontologams ir kitų sričių gydytojams neturėtų būti taikomi skirtingi reikalavimai verstis atitinkamomis licencijuojamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Visų kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 str., Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 str. bei Medicinos praktikos ir Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymais, vykdo Akreditavimo tarnyba. Taip pat paminėtina, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, paslaugų kokybės ir prieinamumo valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus dėl visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikia ir odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, ir kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl jos turi gauti licencijas tiek iš Akreditavimo tarnybos, tiek iš Odontologų rūmų.
Odontologų rūmai už išduodamas licencijas ima pačių nusistatytą mokestį, kuris atitenka tiesiogiai Odontologų rūmams, tačiau pažymėtina tai, kad už Akreditavimo tarnybos išduodamas asmens sveikatos priežiūros specialistų ir už asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijas numatyta valstybės rinkliava, kuri patenka tiesiogiai į valstybės biudžetą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu siūloma:
1) nustatyti burnos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos įgijimo reikalavimus bei patikslinti atitinkamas nuostatas, reglamentuojančias odontologų profesinės kvalifikacijos įgijimą;
2) nustatyti iš esmės naujus odontologijos praktikos licencijavimo pagrindus, kurie būtų taikomi ir iki tol tik pagal poįstatyminį reglamentavimą licencijuotiems burnos priežiūros praktikos specialistams.
Taigi šiuo projektu nustatomos aiškios ir konkrečios licencijų išdavimo sąlygos (turėti teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, mokėti valstybinę kalbą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme, būti įgijus atitinkamą profesinę kvalifikaciją, kad teismo nuosprendžiu nebūtų uždrausta verstis atitinkama praktika, kad būtų atitinkamais atvejais tobulinama profesinė kvalifikacija ir kt.), atsisakymo išduoti licencijas, licencijų sustabdymo, panaikinimo, licencijų sustabdymo panaikinimo ir licencijų tikslinimo atvejai, sprendimų dėl licencijų išdavimo, sustabdymo, panaikinimo, sustabdymo galiojimo terminai ir kitos su tuo susijusios licencijavimo sąlygos;
3) įtvirtinti analogišką licencijavimo modelį, kuris šiuo metu įtvirtintas kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams (gydytojams – Medicinos praktikos įstatyme, slaugytojams ir akušeriams – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme). Licencijas gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams išduos Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija, jos bus išduodamos pagal modelį „D“ (deklaravimas) su įstatymo projekte nustatytomis išimtimis. Priėmus šį projektą odontologai ir burnos priežiūros specialistai, per pastaruosius dvejus metus pabaigę internatūros ar rezidentūros studijas ir įgiję atitinkamą profesinę kvalifikaciją, odontologijos ar burnos priežiūros praktika galės pradėti verstis jau kitą dieną po deklaracijos licencijas išduodančiai institucijai pateikimo dienos.
Odontologams ar burnos priežiūros specialistams, kurie atitinkamą profesinę kvalifikaciją yra įgiję anksčiau nei prieš dvejus metus, bus taikoma licencijų išdavimo tvarka, kai sprendimas dėl licencijos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų, jei netaikytinas užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas, ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jei taikytinas užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas. Siūlomu diferencijuotu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad odontologai ar burnos priežiūros specialistai, profesinę kvalifikaciją įgiję anksčiau nei prieš dvejus, praktikuoti pradėtų tik tinkamai atnaujinę savo žinias ir įgūdžius, todėl šiai grupei specialistų atitinkamos praktikos licencijos išduodamos tik įsitikinus, kad jų profesinis pasirengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Akcentuotina, kad, siekiant išvengti, jog teisės aktų reikalavimų neatitinkantis asmuo, pateikęs deklaraciją, negalėtų versti odontologijos ar burnos priežiūros praktika ilgą laiką, numatoma, jog jei po deklaracijos pateikimo per 30 dienų nepateikiami jokie licencijai gauti nurodyti dokumentai, licencijos galiojimas nedelsiant (per 3 darbo dienas) sustabdomas.
Taip pat numatyta, kad licencijos galiojimas sustabdomas, kai deklaraciją pateikęs odontologas ar burnos priežiūros specialistas pateikė klaidingus duomenis, netinkamai įformintus ar ne visus licencijai gauti reikalingus dokumentus ir (ar) juose pateikė ne visą informaciją, ir per Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijavimo taisyklėse nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 30 dienų, nepašalino šio licencijas išduodančios institucijos nurodyto trūkumo. Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu siūloma pavesti licencijas gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams išduoti Akreditavimo tarnybai. Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu nustatoma, kad licencijos turėtojas turi teisę tik iki vienerių metų termino sustabdyti savo licencijos galiojimą. Toks ribojimas, yra nustatytas, siekiant užtikrinti pacientų saugą, nes nepraktikuodamas ilgesnį laiką odontologas ar burnos priežiūros specialistas praras įgūdžius ir kvalifikaciją, reikalingus kokybiškoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu siekiant teisinio aiškumo nustatoma, kad verstis odontologijos praktika odontologas ir burnos priežiūros praktika burnos priežiūros specialistas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ar atitinkamai burnos priežiūros paslaugas, ir su šia įstaiga būti susijęs darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais.
Kaip jau minėta, toks reglamentavimas jau yra įtvirtintas dabar galiojančiame poįstatyminiame teisės akte (Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių 12.7 punkte nustatyta ,,jeigu po odontologo profesinės kvalifikacijos, pagal kurią prašoma licencijos, įgijimo yra praėję daugiau negu dveji metai, dokumentai, patvirtinantys teisėtą odontologijos praktiką (įrašai socialinio draudimo pažymėjime ar darbdavio (juridinio asmens vadovo) išduota pažyma apie teisėtą veiklą kartu su darbo santykius įrodančiais dokumentais“). Toks reglamentavimas nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatantį, kad paciento ir sveikatos priežiūros specialistų, įstaigų santykiai grindžiami paciento teisių užtikrinimo pagal valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas principu. Lietuvos Respublikoje valstybės mastu įtvirtintas modelis, kuriuo nustatyta būtinoji sveikatos priežiūros sąlyga – licencijos turėjimas (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 1 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, 16 straipsnis įtvirtina, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali verstis sveikatos priežiūros veikla turėdami atitinkamas licencijas).
Siekiant pacientams teikti tik saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyta vadinamojo dvigubo licencijavimo sistema, t. y. kai reikalavimas turėti licenciją keliamas tiek specialistui, kuris teikia paslaugą, tiek sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje tokia paslauga teikiama. Pabrėžtina, kad tokia sistema buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad paslaugos pacientams būtų teikiamos saugiai. Be to, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžiamos (odontologijos paslaugos yra viena iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšių) kaip įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Odontologijos praktikos įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostata „Šis Įstatymas taikomas odontologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais“ neatitinka minėtos dvigubo licencijavimo koncepcijos bei to, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra įstaigos (o ne fizinio asmens) veiklos rezultatas. Pastebėtina ir tai, kad nuostata, jog odontologai gali dirbti kitais pagrindais, nepagrįstai išskyrė odontologus iš kitų sveikatos priežiūros specialistų, kurie asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti dirbdami tik pagal darbo sutartį (kituose įstatymuose nėra nurodyta „ar kitais pagrindais“, pvz., Medicinos praktikos įstatyme nurodyta „Gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje“).
Vis dėlto atsižvelgiant į galimą teisinių santykių tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir odontologo ir burnos priežiūros specialisto įvairovę (pvz., asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali būti mažoji bendrija ar individuali įmonė, kurioje nebus darbo santykių kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekse) bei tai, kad jie iš esmės atitinka darbo santykių esmę, projekte siūloma nustatyti, kad odontologas ir burnos priežiūros specialistas su asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi būti susijęs darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai būtų suprantami kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, t. y. santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu. Be to, Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu, vadovaujantis 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusiu 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, nustatomas odontologų ir burnos priežiūros specialistų asmens duomenų tvarkymo tikslas, pagrindas, apibrėžiami tvarkomi duomenys, konkrečiai nurodomi, kokie jų duomenys yra skelbiami viešai, kam ir kokiu tikslu jie teikiami. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektu siūloma panaikinti nuostatas, susijusias su viešojo administravimo funkcijų vykdymu: licencijų odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms išdavimu bei licencijuojamos veiklos priežiūra ir odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra, bei profesinės etikos principų laikymosi priežiūra. Gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinių pareigų, tarp kurių ir pareiga laikytis odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principų, priežiūrą vadovaudamasi Odontologijos praktikos įstatymu atliks licencijas išduodanti institucija – Akreditavimo tarnyba. Be to, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 81 straipsnį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos prižiūri, kaip asmens sveikatos priežiūros specialistai laikosi medicinos etikos reikalavimų. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos bioetikos komitetas atlieka Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnyje nurodytas funkcijas. Viena iš šių funkcijų yra prižiūrėti, kaip sveikatos priežiūros specialistai ir įstaigos, teikiančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, laikosi bioetikos reikalavimų.
Kadangi laikytis profesinės etikos reikalavimų yra gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų pareiga, tai už jos kartotinį nesilaikymą Odontologijos praktikos įstatyme numatytas licencijos sustabdymas, kurį vykdys licencijas išduodanti institucija. Gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės veiklos kontrolė bus efektyvesnė ir kompleksiškesnė nei šiuo metu, nes tą funkciją vykdys licencijas išduodanti institucija, kuri ir pagal dabartinį teisinį reglamentavimą jau vykdo visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, teikiamų paslaugų priežiūrą, t. y. ir tų paslaugų, kurias teikia ir gydytojai odontologai bei burnos priežiūros specialistai. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektu taip pat siūloma pripažinti netekusiomis galiomis ir visas su viešojo administravimo funkcijomis tiesiogiai susijusias nuostatas, įskaitant ir privalomą narystę Odontologų rūmuose, Odontologų rūmų teisę gauti valstybės turtą panaudos pagrindais. Privaloma narystė Odontologų rūmuose panaikinama atsižvelgiant į tai, kad kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams (pvz., gydytojams, slaugytojams, akušeriams) nenustatyta privaloma narystė profesinėse organizacijose, t. y. siekiama vienodo visų asmens sveikatos priežiūros specialistų veiklos reguliavimo. Atsižvelgiant į tai, kad keičiama daugiau kaip pusė įstatymo straipsnių, įstatymas dėstomas nauja redakcija. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatų, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek jame reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas. Atsisakius šių nuostatų ir priėmus Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektą, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms kaip ir visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms bus be išimčių taikomas visas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, įskaitant 5 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą. Kitaip tariant, šios įstaigos bus licencijuojamos pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, o licencijuojanti institucija bus Akreditavimo tarnyba. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai keičiami siekiant jų nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais dėl odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo funkcijos perdavimo iš Odontologų rūmų Akreditavimo tarnybai. Priėmus įstatymų pakeitimų projektus laukiama šių teigiamų rezultatų:
reglamentuoti burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo pagrindai, todėl bus užtikrintas odontologų ir burnos priežiūros specialistų veiklos teisinis tikrumas; 2.
Odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą ir jų licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūrą perdavus Akreditavimo tarnybai, bus sudarytos sąlygos efektyviau licencijuoti minėtus asmenis, sumažinta administracinė našta ir supaprastintos ir pagreitintos su licencijavimu susijusios procedūros (t. y. reikės kreiptis tik į vieną licencijas išduodančią įstaigą). 3. Odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei įstaigų, įskaitant odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, licencijų išdavimo ir sąlygų laikymosi priežiūros vykdymo funkcijas perdavus Akreditavimo tarnybai, visas valstybės politikos įgyvendinimas asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijavimo ir šios veiklos kokybės priežiūros srityje bus sutelktas vienoje valstybės institucijoje. Tokiu būdu bus sustiprinta ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūra bei pacientų sauga teikiant odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas (be kita ko, licencijuojant visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas bus realiai įsitikinta, kad jos atitinka visas būtinąsias asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąlygas, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus ir medicinos priemones (prietaisus);
specialistai bei visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įskaitant odontologus ir burnos priežiūros specialistus bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, bus licencijuojami taikant vienodus licencijavimo modelius ir licencijuojami Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos taikant analogiškas licencijų išdavimo sąlygas.
Taip odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms, gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams bus sudarytos vienodos kaip ir kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams sąlygos pradėti ir vykdyti veiklą;
5Bus sukurtas teisinis aiškumas,
kad odontologai ir burnos priežiūros specialistai gali dirbti ir mažosiose bendrijose ar individualiose įmonėse darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, tai leis plėsti odontologinės pagalbos (priežiūros) paslaugų prieinamumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, kadangi bus sumažinta administracinė našta ir odontologai, burnos priežiūros specialistai ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos galės greičiau ir paprasčiau gauti atitinkamos veiklos licencijas. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. V-694 ,,Dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo“. Reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio
rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 690 „Dėl Gydytojų medicinos praktikos licencijų registro reorganizavimo į Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registrą ir Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registro nuostatų patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimą Nr.
pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“;
4) Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 1057
„Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros
informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;
patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 „Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700 „Dėl Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
licencijų, asmens sveikatos priežiūros, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų, vaistinių bei didmeninio platinimo įmonių farmacinės veiklos licencijų, vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) registravimo duomenų tvarkymo“;
suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. 10) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr.
V-720 „Dėl ligų, trukdančių verstis bendrosios slaugos praktika, akušerijos praktika ar medicinos praktika, sąrašo patvirtinimo“; Nurodytų teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Akreditavimo tarnyboje odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimui reikės skirti dvi papildomas pareigybes, joms abiem per 12 mėnesių darbo užmokesčiui reikėtų 47,7 tūkst. eurų (iš jų 11,1 tūkst. eurų valstybinio socialinio draudimo įmoka) ir 5,0 tūkst. eurų reikėtų jų darbo vietoms paruošti. Už Akreditavimo tarnybos teikiamas administracines paslaugas 2017 metais rinkliavų surinkta 135 368,64 eurų, iš jų virš 115 tūkst. eurų už asmens sveikatos priežiūros specialistų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą. Akreditavimo tarnybai pradėjus vykdyti odontologijos praktikos, burnos priežiūros praktikos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, siekiančių teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimą, prognozuotina, kad per metus kaip valstybės rinkliava papildomai būtų sumokama apie 15 tūkst. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Licencija, odontologas, burnos priežiūros specialistas, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai -
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL
2019-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas K. Bartkevičius, Komiteto nariai: A. Armonaitė, I. Degutienė, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus, Seimo narys A. Gumuliauskas, pavaduojantis Komiteto narį D. Kaminską, Seimo narė A. Širinskienė, pavaduojanti Komiteto narę L. Matkevičienę. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėja K. Civilkienė, patarėja V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėjas P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė, ministro patarėja V. Srogė, Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja M. Mickė, patarėja A. Storpirštienė, patarėjas K. Rušinskas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė N. Ribokienė,Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas, laikinai vykdantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. Giruckas, Odontologų rūmų atstovai: J. Goštautienė, A. Rudanov, Š. Perminas, T. Linkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2019-08-13 Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau –Rūmai) yra asociacija, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymu įgaliota atlikti viešąjį administravimą, išduodant /sustabdant /panaikinant odontologijos praktikos ir burnos priežiūros specialisto praktikos licencijas ir licencijas odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms ir šias įstaigas akredituojant, organizuojant Rūmų narių kvalifikacijos tobulinimą ir atliekant kitas įstatymu apibrėžtas funkcijas. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas 2019 m liepos 17 d. sprendimu Nr. 11 l-S-17 prašo Rūmų papildomų išvadų dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3955(3), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1049(2), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1050(2), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3335, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3336 (toliau visi kartu – Įstatymų pakeitimų projektai). Įstatymų pakeitimų projektais iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, numatant Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba), kas lems 15 metų veikiančios organizacinės struktūros, kuria suderinta odontologų ir susijusių profesijų savivalda su valstybiniu reguliavimu, nepagrįstą sunaikinimą.
Rūmai akcentuoja, kad Rūmams viešojo administravimo įgaliojimai suteikti 2003 m. gruodžio 18 d. priimtu Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymu Nr. IX -1929, todėl nuo 2004 m. – jau 15 metų, Rūmai vykdo įstatymu perduotas valstybės reguliuojamos profesinės veiklos valdymo ir priežiūros funkcijas. Primename, kad iniciatyvos dėl Rūmų vykdomų viešojo administravimo funkcijų perdavimo Akreditavimo tarnybai pradėtos dar 2015 m ., tačiau iki šiol nėra objektyvių pagrindų, pagrindžiančių poreikį /būtinybę naikinti efektyviai veikiantį odontologų ir susijusių profesijų veiklos reguliavimo modelį. Rūmai iš esmės nepritaria Įstatymų pakeitimų projektais siekiamam sukurti teisiniam reguliavimui, todėl ne kartą teikė pastabas dėl Įstatymų pakeitimų projektų ydingumo, nes jie parengti neįgyvendinant esminių teisėkūros principų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir konstitucinę doktriną, bei nepagrindžiant poreikio keisti veikiantį teisinį reguliavimą. Manytina, kad Įstatymų pakeitimų projektais siekiama patenkinti ne viešąjį interesą, bet galimai politines ambicijas, ignoruojant neigiamas didelio poveikio pasekmes odontologijos praktikai Lietuvoje, įstatymų pakeitimų projektais keliama destrukcija asmens sveikatos apsaugos srityje, daro žalą teisinės valstybės reputacijai ir mažina visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis. I. Rūmų teiktos pastabos /pozicijos dėl siekio Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2015 m.
Odontologijos praktikos įstatymo ir Odontologų rūmų įstatymo pakeitimų projektai, kuriais buvo siekiama Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Akreditavimo tarybai, nėra priimti, nes teisės aktų projektų rengėjai nepagrindžia objektyvaus poreikio siūlomam naujam teisiniam reguliavimui. Akivaizdu, kad Rūmams sėkmingai vykdant įstatymu pavestą viešąjį administravimą, nėra objektyvių pagrindų keisti Odontologijos praktikos įstatymą ir naikinti Odontologų rūmų įstatymą (kaip šio rašto 1 priedas pridedamos Rūmų teikiamos naudos nariams ir valstybei). 1.1. Rūmai primena, kad jau 2015 metais buvo siekiama dalį Rūmų vykdomų viešojo administravimo funkcijų perduoti Akreditavimo tarnybai, taip pat kaip aptariamu atveju neįvertinus galimo neigiamo poveikio odontologijos praktikai. Rūmai 2015 m. rugsėjo 15 d. teikė pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo projekto. 1.2. Galiojančio odontologijos praktikos teisinio reguliavimo atitikimą Europos Sąjungos politikai patvirtino Europos Odontologų Taryba (Council of European Dentists – organizacija, patarianti Europos Komisijai) (toliau – CED ), kuri 2018 m. lapkričio 28 d. raštu (pridedamas kaip 2 priedas) išsakė savo pastabas ir abejones Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentei ir kitoms institucijoms dėl siūlomo Odontologų rūmų naikinimo. Anot CED, odontologų veiklos teisinis reguliavimas Lietuvoje iš esmės yra tinkamas, todėl nerekomenduotini esminiai pokyčiai. 1.3. Sveikatos apsaugos ministerijai 2018 m. įregistravus įstatymų pakeitimų projektus, Rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. teikė pastabas, kuriomis pakartotinai iš esmės nepritarė siūlymui visas Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai (pridedama kaip 3 priedas).
Kartu su pastarosiomis pastabomis Seimui pakartotinai buvo pateiktas ir CED raštas. 1.4. Rūmai 2019 m. atliko savo narių apklausą dėl Rūmų veiklos vertinimo. Apklausoje dalyvavo 1357 odontologai, iš kurių daugiau nei
funkcijų kokybe, o daugiau nei 81 proc. nemano, jog licencijavimo funkcijas reikėtų perduoti Akreditavimo tarnybai. Apibendrinę įvairių susitikimų su bendruomene metu išsakytas mintis, Rūmai gali teigti, kad kiekvienas Rūmų narys jaučia, jog priklauso bendruomenei, kuri atsakinga ne tik už kvalifikacijos tobulinimą ir viešojo administravimo funkcijų atlikimą, bet tuo pačiu teikia metodinę bei teisinę pagalbą savo nariams, užtikrinant odontologijos praktikos paslaugų kokybę ir asmens sveikatos žalos kilimo prevenciją. 1.5. Įvertinus Rūmų narių apklausos rezultatus, Rūmų narių įgaliotinių 2019 m. gegužės 24 d. susirinkime (konferencijoje) buvo priimtas pareiškimas (rezoliucija) „Dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo“ (pridedama kaip 4 priedas), kuriuo išreikštas prieštaravimas siekiui naikinti Rūmų viešojo administravimo įgaliojimus kaip numatyta Įstatymų pakeitimų projektais. 1.6. Atsižvelgiant į tai, kad Rūmų nariai sunerimę dėl nesistemingai ir chaotiškai planuojamų jų veiklos reguliavimo pokyčių, todėl, pritarus daugiau nei 1100 narių, Rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus Seimui pateikė 2019 m. gegužės 24 d. peticiją dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (pridedama kaip 5 priedas).
Aukščiau nurodytuose dokumentuose yra pateikta argumentuota ir sisteminga Rūmų pozicija dėl Įstatymų pakeitimų projektų neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl žemiau nurodomi tik esminiai šių projektų neteisėtumo aspektai. II. Įstatymų pakeitimų projektai neatitinka Lietuvos Respublikos konstitucinės doktrinos ir teisėkūros taisyklių Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus, itin talpus, apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų, jo turinys atsiskleidžia įvairiose Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatose (inter alia 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2017 m. birželio 26 d. nutarimas). 2.1. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai).
Aptariamu atveju Sveikatos apsaugos ministerijos parengti įstatymų pakeitimų projektai iš esmės pažeidžia Rūmų ir narių teisėtų lūkesčių principą. Rūmai 15 metų vykdo Odontologų rūmų įstatymu pavestas viešojo administravimo funkcijas ir veikia išimtinai Sveikatos apsaugos ministro leidžiamų vykdomųjų teisės aktų pagrindu. Rūmų veikla nebuvo įvertinta kaip daranti žalą sveikatos apsaugos sistemai, nes yra efektyvi – nereikalauja finansavimo iš valstybės biudžeto (Rūmų veikla finansuojama iš narystės mokesčių ir rinkliavų už teikiamas paslaugas). Rūmams nebuvo skirti jokie asignavimai įstatymų pavestų viešojo administravimo funkcijoms vykdyti. 2.2. Pažymėtina, jog įstatymų pakeitimų projektais naikinamas privalomos narystės Rūmuose institutas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinai.
Šio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pabrėžiama, kad visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. Konstitucinis Teismas nutarime akcentuoja, kad tokios savireguliacijos ir savivaldos sistemos nebuvimas, labai apsunkintų atitinkamų funkcijų, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti, įgyvendinimą. Todėl, nesant privalomai narystei tam tikrose valstybės kontroliuojamų profesijų asociacijose, ta profesija besiverčiantys asmenys galėtų išvengti atitinkamos profesinės veiklos kontrolės, o tai skatintų vienodų profesinės etikos standartų nesilaikymą. Teismas pasisakė, kad įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga. 2.3. Tokį požiūrį palaiko ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris ne vieną kartą savo sprendimuose yra pasisakęs, kad privaloma narystė tokiose organizacijose neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo konvencijos 11 straipsniui (Byla Le Compte, van Leuven ir de Meyere prieš Belgiją Nr.
14331/88: pareiškėjai gydytojai galėjo būti verčiami stoti į medicinos asociaciją, kurios tikslas yra narių medicininės etikos, profesinės paslapties, sąžiningumo bei garbės laikymosi priežiūra). Teismas nurodė, kad Belgijos gydytojų ordinas yra viešosios teisės institucija, kuri įkurta ne privačių asmenų, bet įstatymo leidėjo, ji turi tikslą atstovauti viešąjį interesą – prisidėti prie visuomenės sveikatos apsaugos užtikrinimo per įstatymo leidėjo įtvirtintą tam tikros profesinės veiklos viešąją kontrolę. Šių uždavinių įgyvendinimui Belgijos gydytojų ordinui yra suteikta daug įgaliojimų (administracinių ir disciplininių), vykdant narių profesinę kontrolę ir tokiu būdu įgyvendinant viešosios teisės funkcijas. Šios bylos faktinės aplinkybės tiesiogiai taikytinos ir įstatymų pakeitimų projektais kuriamam reguliavimui. Europos Žmogaus Teisių Komisija taip pat pritarė ir kitų organizacijų privalomos narystės principui – Universitetų studentų organizacijos (Pet. Nr. 6094/73), Veterinarinių chirurgų tarybos (Pet. Nr. 8724/79), šiose bylose Europos Žmogaus Teisių Komisija ir Europos Žmogaus Teisių Teismas profesinių sąjungų atžvilgiu vadovavosi
„bendro tikslo“ – ekonominių, socialinių, profesinių sąjungų narių interesų
gynimo – kriterijumi. 2.4. Dabartinės Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82, 271 punktas numato, kad „tiek Lietuvos, tiek ir daugelio kitų šalių patirtis rodo, kad didelę dalį valstybės funkcijų gali efektyviau, greičiau ir pigiau atlikti nevyriausybiniai veikėjai – nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės“, o Vyriausybė imsis „realių žingsnių, skirtų nevyriausybinėms organizacijoms ir vietos bendruomenėms stiprinti. Tačiau Įstatymų pakeitimų projektais, kuriuos inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija, veikiama priešingai nei deklaruota pastarojoje Vyriausybės programoje. 2.5. Manytina, kad Įstatymų pakeitimų projektai prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką. Priimant įstatymus turi būti laikomasi Seimo statuto, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų, Korupcijos prevencijos įstatymų reikalavimų, susijusių su įstatymų projektų pateikimu, jų vertinimu, svarstymu ir priėmimu. Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, rengiant teisės akto, kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas; jo rezultatai turi būti pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. Aptariamu atveju įstatymų pakeitimų projektų rengėjai neatliko numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, nors keičiamas odontologijos praktikos licencijavimo modelis ir jį įgyvendinantis subjektas. Akivaizdu, kad Rūmų vykdomų viešojo administravimo funkcijų perdavimas Akreditavimo tarnybai lems didesnį valstybės finansavimo poreikį, nes šiuo metu Rūmai įstatymu pavestas funkcijas vykdo be asignavimų iš valstybės biudžeto.
Tačiau detalus ekspertinis vertinimas dėl papildomo Akreditavimo tarnybos finansavimo poreikio su įstatymų pakeitimų projektais nėra pateiktas. Taip pat su įstatymų pakeitimų projektais nėra pateiktas numatomo teisinio reguliavimo poveikis licencijavimo kokybei, specialistų kvalifikacijos tobulinimui, verslui ir valstybės reputacijai ne tik Lietuvos visuomenėje, bet ir tarptautinėje bendruomenėje. 2.6. Būtina pažymėti, kad įstatymų pakeitimų projektais nėra numatytas Rūmų vykdomų viešojo administravimo funkcijų perdavimo Akreditavimo tarnybai procesas – kokiais terminais ir kaip bus vykdomas funkcijų perdavimas; kaip tuo laikotarpiu bus užtikrintos Rūmų narių teisės ir pareigų vykdymas. Konstitucinio Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimai). Teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos (Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimas).
Darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ne tik pakankamą vacatio legis, bet ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą; asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas, 2016 m. vasario 2 d. nutarimas). Teisinis neapibrėžtumas pažeidžia tiek Rūmų, tiek narių teisėtą lūkestį pasiruošti teisinio reguliavimo pokyčiui, žinant, kaip toks pokytis bus suvaldytas ir kokio rezultato laukiama. Apibendrinat aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylanti valstybės pareiga užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, be kita ko, reiškia ir tai, kad įstatymų leidėjas, padaręs esminius galiojusio teisinio reguliavimo pakeitimus, turėtų nustatyti tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą bei terminą, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises. Rūmai tikisi, kad į šias pastabas, argumentus bei motyvus bus atsižvelgta. Jeigu turėtumėte klausimų, prašome nedvejojant kreiptis.
Nepritarti Aiškinamajame rašte yra pateikti objektyvūs bei pagrįsti argumentai bei motyvai kodėl viešojo administravimo funkciją (licencijų išdavimą gydytojams odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančioms įstaigoms) tikslinga perduoti Valstybinei sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos:
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Įgyvendinant šią nuostatą kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų (ne gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ne odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų) licencijavimą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba). Atsižvelgiant į tai, viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų bei odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu (valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimu), taip pat turėtų būti pavesti Akreditavimo tarnybai. Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla).
Pastebėtina ir tai, kad Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. Be to, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyti asociacijos tikslai – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus – nesiderina su funkcija vykdyti asociacijos narių veiklos priežiūrą (išduoti jiems licencijas, taikyti poveikio priemones – licencijos stabdymą ar panaikinimą).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą <...> vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę“, „valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę“. Kas dėl Europos Odontologų Tarybos (Council of European Dentists) (toliau – CED, tai tik vienos suinteresuotos organizacijos nuomonė, kurioje tik siūloma nekeisti esamo reglamentavimo, tačiau šios organizacijos rašte nėra nurodoma, kad projektai prieštarauja tarptautiniams dokumentams, ES teisės aktams, Europos Teisingumo Teismo praktikai, taip pat kad jie gali pakenkti Lietuvos reputacijai ES valstybėse bei kitose šalyse. Be to, Europos odontologų tarybos rašte akcentuojamas tęstinis profesinis tobulėjimas, tuo tarpu projektu siūloma Akreditavimo tarnybai iš Odontologų rūmų perduoti tik licencijavimo funkciją.
Odontologų ir burnos priežiūros specialistų pareiga tobulinti profesinę kvalifikaciją numatyta projekte, o Odontologų rūmų įstatymo 3 straipsnio 3 punkte paliekamas Odontologų rūmų uždavinys rūpintis odontologinės veiklos Lietuvos Respublikoje plėtra, pacientų švietimu, odontologų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, medicinine kultūra. Nei Projektais, nei jų lydimaisiais dokumentais nėra prieštaraujama Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinai, nėra nurodoma, kad draudžiama ar teisiškai neįmanoma viešojo administravimo funkcijų perduoti asociacijai. Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą <...> vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę“,
„valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų
veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę“. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas konkrečiai pasisakydamas apie sveikatos priežiūros veiklą kalba, kad priežiūros veiklą turi prižiūrėti ne ,,institucijos“, o būtent ,,valstybės institucijos“.
Projektais sprendžiamas klausimas dėl licencijavimo proceso tęstinumo - Projektų įgyvendinimo nuostatose yra numatyta, kad Lietuvos odontologų rūmai per 14 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos perduoda visus duomenis ir dokumentus, susijusius su odontologijos praktikos, burnos priežiūros praktikos ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų išdavimu, licencijų galiojimo sustabdymu, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimu ir licencijų galiojimo panaikinimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. numato, kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – projektas), taip pat kartu juo pateiktu Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr.
IX-1929 ir kitais lydimaisiais įstatymų projektais nei naujas, nei iš esmės kitoks nei galiojantis teisinis reguliavimas nenustatomas - tiek pagal projektą, tiek pagal galiojančius teisės aktus numatytas odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimas, keičiamas tik odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijų išdavimo modelis iš G į D (suvienodinant su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais), taip pat nekeičiant reguliavimo esmės į įstatymo lygmenį perkeliamas galiojantis burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo reglamentavimas bei patikslinamas odontologų licencijavimo reglamentavimas. Todėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 ,,Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ (4 punkto nuostata iš esmės analogiška Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. 1 daliai), projektui nėra taikoma. Visa Teisėkūros pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Seimo statute numatyta privaloma informacija yra pateikta projekto Aiškinamajame rašte. 2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2019-08-14 Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3955(3) siekiama reglamentuoti sąlygas, norint verstis odontologo ir burnos priežiūros specialisto praktika. Įstatymu siūloma nustatyti licencijavimo teisinį reguliavimą – licencijos išdavimo ir licencijavimo veiklos sąlygos, atsisakymas išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymas, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimas, licencijos galiojimo panaikinimas ir kt. taip pat įstatymu keičiamas licencijavimo modelis. Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos įstatvmo Nr.
1-1246 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XTIP-3955(3) ta apimtimi kaip nurodyta aukščiau, pastabų ir pasiūlymu neteikiame. Bet tuo pačiu Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3955(3), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1049(2), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1050(2), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3335, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3336 siekiama, kad odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijas išduotų ne Lietuvos odontologų rūmai, bet Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tačiau ta apimtimi, kuria siekiama Lietuvos odontologų rūmų funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai, su įstatymu pakeitimais sutikti negalime. Odontologijos fakultete rengiami aukštos kvalifikacijos gydytojai odontologai ir burnos higienistai, taikomi modernūs ir inovatyvūs mokymo metodai, atliekami moksliniai tyrimai, diegiamos naujausios technologijos bei plėtojama į pacientą orientuota klinikinė praktika. Fakulteto, pelniusio tarptautinį pripažinimą specialistų rengimo, mokslinio darbo ir klinikinės praktikos srityse, absolventai yra puikiai vertinami darbdavių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Fakultetas bendradarbiauja su Lietuvos odontologijos rūmais, kadangi rūmai vykdo gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą ir kvalifikacijos tobulinimą.
Todėl rūmai turi žinių, su kokiomis praktinėmis problemomis susiduria fakultete rengiami specialistai, kai pradeda veiklą pagal įgytą profesiją, ir į ką turėtų universitetas atkreipti dėmesį rengdamas studijų programas. Dėl šios priežasties, rengiant mokymo programas, fakultetas bendradarbiauja su Lietuvos odontologų rūmais, kurie teikia metodines rekomendacijas, kokių praktinių įgūdžių reikia gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams, pabaigusiems universiteto studijų programas. Taip pat fakultetas su Lietuvos odontologų rūmais bendradarbiauja ir kitose srityse, pavyzdžiui:
Mūsų nuomone, Lietuvos odontologų rūmų vykdomas profesinės savivaldos ir viešo administravimo funkcijų derinimas yra pavyzdinis, todėl universiteto savivalda rūmų veikla vadovaujasi kaip gerąja praktika, kuri atitinka ir tarptautines praktikas profesinės savivaldos autonomijos srityje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui siūlome nepritarti įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama Lietuvos odontologų rūmų vykdomas funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai. Tikimės, kad profesionaliai veikianti odontologų savivalda, turinti valstybės pavestas funkcijas, ir toliau plėtos kokybiškų paslaugų teikimo praktiką pacientams. Nepritarti Odontologų rūmai nebevykdydami viešojo administravimo funkcijų ir toliau galės veikti kaip profesinė asociacija, todėl Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir toliau galės sėkmingai bendradarbiauti nurodytais klausimais. Nebevykdydami licencijavimo, šiems klausimams Odontologų rūmai galės skirti daugiau laiko. 3. Studentų odontologų asociacija, 2019-08-14 Studentų odontologų asociacija (SOA) teikia poziciją dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos reikalų komiteto pateiktų derinti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įsakymo projektą Nr. XIIP-3955(3), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX -1929 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1049(2), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1050(2), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3335, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr.
IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3336 (toliau – Projektai). SOA neturi pastabų ar pastebėjimų dėl Projektų dalių, kuriomis: nustatomi Odontologinės priežiūros (pagalbos) priežiūros įstaigų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo pagrindai ir keičiamas odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo modelis. Tačiau SOA laikosi pozicijos, kad Lietuvos odontologų rūmų (LOR) viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų bei odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu (valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimu), NETURĖTŲ būti pavesti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnybai). SOA veikia nuo 2004 metų ir vienija Lietuvos odontologijos studentus ir atstovauja jų interesus. Įgyvendindami savo tikslus, bendradarbiaujame ne tik su kitomis studentiškomis organizacijomis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) odontologijos fakultetu ir Europos odontologijos studentų asociacijos (European Dentistry Students’ Association, EDSA) kongresu, bet ir su LOR. Manome, kad SOA bendradarbiavimas su LOR yra efektyvus ir operatyvus, kadangi lyginant su kitomis valstybinėmis institucijomis, LOR atstovai bendradarbiauja geranoriškai ir padeda įgyvendinti mūsų uždavinius, tokius kaip įgauti praktikos įvairiose odontologijos srityse, nes LOR atstovai teikia konsultacijas odontologų veiklos licencijavimo, kvalifikacijos kėlimo klausimais ir sudaro galimybes SOA nariams dalyvauti LOR renginiuose, mokymuose, keičiasi informacija apie LOR narių veiklą, dalinasi poreikiu studentams praktikuotis odontologijos klinikose. LOR vertiname kaip partnerį, plėtojantį odontologijos praktikos vertybes ir prisidedantį prie studentų profesinių vertybių formavimo bei odontologų neformalaus švietimo klausimų sprendimo.
Norime atkreipti dėmesį, kad SOA ir LOR bendradarbiavimas yra naudingas, nes yra atvejų, kai LOR, įvertinusi SOA prašymą, finansiškai parėmė SOA atstovų galimybę dalyvauti EDSA suvažiavimuose ir metiniuose kongresuose. Taigi, mūsų nuomone, LOR reikšmingai rūpinasi odontologinės veiklos Lietuvoje plėtra, odontologų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, medicinos kultūra. SOA nariai (studentai) vertina, kad odontologai veikia konkurencingoje aplinkoje, o teikiamų paslaugų kokybę užtikrina LOR. Būtų apmaudu, jeigu LOR su progresyviu ir inovatyviu požiūriu į asmens sveikatos priežiūrą netektų galimybės vykdyti odontologų veiklos priežiūros ir kvalifikacijos tobulinimo, nes mažai tikėtina, kad Akreditavimo tarnyba teiktų tokios pačios kokybės paslaugas kaip LOR. Tikimės, kad studentams išliks galimybė dalyvauti odontologijos praktikos vertybes puoselėjančioje profesinėje savivaldoje, kurią įgyvendina LOR. Manytume, kad LOR funkcijų perdavimas Akreditavimo tarnybai įveltų naujus specialistus į biurokratijos labirintus ir mažintų odontologijos kaip profesijos patrauklumą. Nepritarti Odontologų rūmai nebevykdydami viešojo administravimo funkcijų ir toliau galės veikti kaip profesinė asociacija, todėl Studentų odontologų asociacija ir toliau galės sėkmingai bendradarbiauti nurodytais klausimais. Nebevykdydami licencijavimo, šiems klausimams Odontologų rūmai galės skirti daugiau laiko. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio
patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3336(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2019-10-162 Argumentai: siekiant suderinti įsigaliojimo datas su kitais kartu svarstomais įstatymų projektus, siūloma pakeisti įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2020 m.
gegužės 1 d.“
pranešėjai: A. Kubilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė