Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai Projekto lyginamasis variantas
16, 19, 26, 41
IR 241 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiomis galios 4 straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą. 3. Susisiekimo ministerija įgyvendina vidaus vandenų transporto politiką, pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus, reglamentuojančius vidaus vandenų transporto veiklą, ir atlieka kitas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai , bei plūduriuojančios priemonės ir kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai) , eksploatuoja ntys mi vandenų keliuose arba aptarnaujantys naudojami vandenų keli us ų priežiūrai .“ 3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių registravimas techninė apžiūra bei techninis patikrinimas
1Vidaus vandenų transporto priemonės (išskyrus sportinius laivus, vandens dviračius, irklines valtis, kurių ilgis iki 6 metrų, burines jachtas, kurių korpusas trumpesnis kaip 6 metrai, irklinius turistinius plaustus, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 500 kilogramų) ir jų pakabinamieji varikliai registruojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. 2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. 3.
Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių dokumentai. 4. Vidaus vandenų transporto priemonės gali būti eksploatuojamos tik susisiekimo ministro nustatyta tvarka atlikus jų techninę apžiūrą arba techninį patikrinimą. 5. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus bei jų dublikatus išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių, esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, techninių apžiūrų atlikimo išlaidas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina vidaus vandenų transporto priemonių savininkai (valdytojai). 6. Lietuvos saugios laivybos administracija išduoda to pageidaujantiems vidaus vandenų transporto priemonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus techninius reikalavimus, savininkams (valdytojams) Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus, papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir laikinuosius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. Sertifikatų išdavimo tvarką ir sertifikatų formą tvirtina susisiekimo ministras. 7. Žvejybos laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, taikomi techniniai reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotoms vidaus vandenų transporto priemonėms. 8. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių žurnalus registruoja, statybos, pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina, jų ekspertizę atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija.
Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka vykdomų vidaus vandenų transporto priemonių statybos, pertvarkymo, rekonstrukcijos ar remonto darbų techninę priežiūrą. 9. Burinių jachtų techninę priežiūrą pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintas Jachtų techninės priežiūros taisykles atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga. 1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras yra valstybės registras. 2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruojamos vidaus vandenų transporto priemonės, nenurodytos šio straipsnio
Respublikos vidaus vandenų laivų registro valdytoja yra Susisiekimo ministerija. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro tvarkytoją skiria Vyriausybė. 4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro nuostatų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas. 5.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre vidaus vandenų transporto priemones, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, savininko pateikti dokumentai ir duomenys apie vidaus vandenų transporto priemonę sutikrinami su faktiniais duomenimis, patikrinama pramoginio ar asmeninio laivo atitiktis tiekimo į rinką sąlygoms, įrašomi duomenys į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą, suteikiamas unikalus identifikavimo kodas ir registro numeris ir išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. 6. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre neregistruojami sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės. Šios dalies nuostatos nėra taikomos, jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas eksploatuoja ją Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir savininkas pageidauja transporto priemonę įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. 7. Pasikeitus vidaus vandenų transporto priemonės savininkui, ankstesnysis savininkas apie tai privalo pranešti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo minimo fakto pasikeitimo dienos ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Pakeitęs vidaus vandenų transporto priemonės pavadinimą, tipą ar eksploatacijos paskirtį, techninius duomenis po rekonstrukcijos, remonto ar statybos, vidaus vandenų transporto priemonės savininkas apie tai privalo pranešti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo fakto pasikeitimo dienos ir kreiptis į jį dėl naujo vidaus vandenų transporto priemonės įregistravimą patvirtinančio dokumento išdavimo. 8.
vandenų transporto priemonė išregistruojama iš Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, jeigu:
1) to prašo savininkas;
2) vidaus vandenų transporto priemonė, kurios techninė apžiūra, nurodyta šio kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalyse, privaloma, per trejus metus nuo užregistravimo arba nuo paskutinės techninės apžiūros galiojimo pabaigos ar jos panaikinimo šio kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais nepateikiama techninei apžiūrai arba techninės apžiūros metu tris kartus iš eilės nustatomi tie patys vidaus vandenų transporto priemonę draudžiantys eksploatuoti trūkumai, nustatyti susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos tvirtinamuose techniniuose ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimuose;
3) per trejus metus nuo vidaus vandenų transporto priemonės, kurios techninė apžiūra, nurodyta šio kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalyse, neatliekama, dokumento, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, paėmimo šio kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais nesikreipiama dėl paimto dokumento grąžinimo. 9. Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir galioja šio straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai ir Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, su kuriomis sudarytos tarptautinės dvišalės sutartys vidaus vandenų transporto srityje, kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės yra įregistruotos ir atlikti techniniai patikrinimai. 10. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse gali būti eksploatuojamos tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų registre, užsienio šalyje įregistruotos ar šio straipsnio 6 dalyje nurodytos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų registre neregistruojamos vidaus vandenų transporto priemonės.
Jeigu vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota užsienio šalyje, vidaus vandenų transporto priemonės eksploatacijos metu privaloma turėti tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu Lietuvos Respublikoje eksploatuojama vidaus vandenų transporto priemonė, kurios registruoti užsienio šalyje neprivaloma ir kurios savininkas yra šios užsienio šalies pilietis, vidaus vandenų transporto priemonėje turi būti dokumentai, kuriais įrodoma, kad vidaus vandenų transporto priemonė valdoma teisėtai. “
straipsniu Papildyti Kodeksą 161 straipsniu: „161 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra ir techninis patikrinimas
transporto priemones) susisiekimo ministro nustatyta tvarka atlieka Transporto saugos administracija, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus ir nurodytas vidaus vandenų transporto priemones. Techninės apžiūros metu tikrinama Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai) ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimams ir nustatomas plaukiojimo rajonas. 2. Burinių jachtų technines apžiūras atlieka Transporto saugos administracijos (šio kodekso 162 straipsnyje nustatyta tvarka) atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus valstybinės reikšmės kelius, nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama. Vidaus vandenų transporto priemonių, eksploatuojamų tik užsienio šalyse, techninė apžiūra atliekama tokios vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu. 3. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas užtikrina, kad vidaus vandenų transporto priemonė eksploatacijos metu atitiktų techninius ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimus, techninė apžiūra galiotų ir, jeigu techninė apžiūra privaloma, vidaus vandenų transporto priemonėje būtų tai patvirtinantys dokumentai. 4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, kuris eksploatuojamas Lietuvos Respublikoje valstybinės reikšmės keliuose, ne vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba komerciniais tikslais, techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant jį eksploatuoti ir galioja trejus metus, jeigu nuo pastatymo nepraėjo vieni metai, arba dvejus metus, jeigu nuo pastatymo praėjo vieni metai ir daugiau. Kitos techninės apžiūros atliekamos kas dvejus metus. 5. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruoto vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant juos eksploatuoti. Pirmosios techninės apžiūros metu vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės savininkui išduodamas vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimas, kuris galioja dešimt metų.
Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės tinkamumo plaukioti liudijimo galiojimas yra patvirtinamas kiekvienos techninės apžiūros metu, kuri atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, ir išduodamas tai patvirtinantis dokumentas. Naujas vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimas išduodamas pasibaigus senojo galiojimo terminui. 6. Siekiant įvertinti vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio, plūduriuojančios priemonės, nuo kurių pastatymo praėjo daugiau kaip vieni metai, korpuso povandeninės dalies apkalos nusidėvėjimo lygį, iriamojo vairavimo sistemų techninę būklę, už borto esančios armatūros hermetiškumą, matavimo prietaisų daviklių, antikorozinės dangos būklę, techninė apžiūra atliekama vidaus vandenų transporto priemonę iškėlus į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto arba vandenyje pasitelkus narus. Kitas korpuso povandeninės dalies vertinimas atliekamas techninės apžiūros metu ne rečiau kaip kas penkeri metai nuo paskutinio korpuso povandeninės dalies vertinimo šioje dalyje nurodytomis sąlygomis.
Korpuso povandeninės dalies vertinimas neatliekamas, jeigu:
narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės arba šalies, su kuria sudaryta tarptautinė sutartis vidaus vandenų transporto srityje, kompetentingos institucijos, atsakingos už techninių patikrinimų atlikimą, išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės korpuso povandeninė dalis buvo apžiūrėta, atitinka tos šalies techninius reikalavimus ir nuo šios apžiūros nepraėjo penkeri metai;
klasifikavimo bendrovės išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės korpuso povandeninė dalis buvo patikrinta, atitinka techninius reikalavimus ir nuo šio patikrinimo nepraėjo penkeri metai. 7.
apžiūra laikoma negaliojančia:
1) pakeitus vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį ir (ar) pertvarkius vidaus vandenų transporto priemonę, jeigu tokio pertvarkymo metu pakeičiami vidaus vandenų transporto priemonės matmenys, didžiausias leistinas vežti vidaus vandenų transporto priemone keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama laive esanti techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai;
ji neturi teisės būti eksploatuojama;
galiojimą;
pateikti vidaus vandenų transporto priemonės dokumentai buvo suklastoti arba juose pateikta informacija yra neteisinga;
valstybės, kurioje laivas eksploatuojamas, kompetentingos institucijos gautas oficialus pranešimas apie saugiai laivybai netinkamą vidaus vandenų transporto priemonės techninę būklę. 8.
įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, paėmimo ir techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimo panaikinimo ir uždraudimo eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę pagrindai:
kyla užtvindymo pavojus;
ar galintys užteršti aplinką;
viršija gamintojo nustatytas didžiausias šiai vidaus vandenų transporto priemonei leistinas reikšmes;
vandenų transporto priemonės valdymui ir (ar) saugiam plaukiojimui, vidaus vandenų transporto priemonės techninių reikalavimų neatitikimas. 9. Atliekamas ne trumpesnių kaip 20 m ilgio vidaus vandenų transporto priemonių arba tų vidaus vandenų transporto priemonių, kurių ilgio, pločio ir grimzlės matmenų sandauga yra 100 ar daugiau kubinių metrų, taip pat vidaus vandenų transporto priemonių, skirtų keleiviams vežti, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių arba kitų plūduriuojančių mechanizmų ir vidaus vandenų transporto priemonių, specialiai pastatytų vilkimo ar stūmimo darbams vykdyti, kuriuos siekiama eksploatuoti ar kurie yra eksploatuojami kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliuose, techninis patikrinimas (toliau – techninis patikrinimas). Techninio patikrinimo metu tikrinama šioje dalyje nurodytų vidaus vandenų transporto priemonių atitiktis Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytiems techniniams reikalavimams. 10.
techninių patikrinimų liudijimus išduoda su Transporto saugos administracija sutartis sudariusios laivų klasifikavimo bendrovės. 11. Transporto saugos administracija, remdamasi laivų klasifikavimo bendrovės atlikto techninio patikrinimo liudijimu, išduoda šio straipsnio 9 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms, taip pat kitoms vidaus vandenų transporto priemonėms, kurios atitinka Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytus techninius reikalavimus, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, kurių originalai turi būti minimose vidaus vandenų transporto priemonėse jas eksploatuojant. Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai ir laikinieji Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai išduodami, pratęsiami, atnaujinami, pakeičiami ir panaikinami susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 12. Vidaus vandenų laivams, skirtiems keleiviams vežti, motoriniams vidaus vandenų laivams, kurie gali plaukti didesniu kaip 40 km/h greičiu (toliau – greitaeigiai laivai), išduodamas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas galioja penkerius metus, visoms kitoms šio straipsnio 11 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms – dešimt metų. 13.
Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms:
1) kuriomis Transporto saugos administracijai leidus ketinama plaukti į tam tikrą vietą siekiant gauti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą;
2) kurių Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas buvo prarastas, sugadintas (praradimo atveju Transporto saugos administracijai pateikiama laisvos formos sertifikato praradimo deklaracija, sugadinimo atveju Transporto saugos administracijai grąžinamas sugadintas sertifikatas, o išduotame naujame sertifikate nurodoma, kad tai dublikatas) arba laikinai panaikintas;
3) kurių Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas yra rengiamas po sėkmingo patikrinimo;
4) kurių periodinis techninis patikrinimas neatliktas ir kurios atitinka ne visas Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN standarte), nustatytas sąlygas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatui gauti, jeigu Transporto saugos administracija įsitikina, kad tokia vidaus vandenų transporto priemonė galės saugiai plaukioti;
5) kurios buvo taip sugadintos, kad nebeatitinka Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatui gauti nustatytų reikalavimų, tačiau Transporto saugos administracijai įsitikinus, kad tokia vidaus vandenų transporto priemonė galės saugiai plaukioti;
plūduriuojantiems mechanizmams tais atvejais, kai Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas yra būtinas specialiosioms transporto operacijoms atlikti;
7) kuriose yra naudojamos naujos technologijos, nereglamentuojamos teisės aktuose. 14. Laikinajame Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate nurodomos ad hoc sąlygos, kurias Transporto saugos administracija laiko būtinomis.
Laikinasis Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas šio straipsnio
reisą (kuris turi būti atliktas ne ilgiau kaip per 1 mėnesį), šio straipsnio 13 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais galioja ne ilgiau kaip 2 mėnesius, šio straipsnio 13 dalies 7 punkte nurodytais atvejais galioja 6 mėnesius (galiojimo terminas gali būti pratęstas neribotą kartų kiekį, kol bus priimtas techninius reikalavimus nustatantis teisės aktas). 15. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (arba kitas asmuo, paskirtas atstovu), norintis gauti ar atnaujinti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, gauti laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, pakeisti galiojantį prarastą ar sugadintą Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą dublikatu, Transporto saugos administracijai pateikia laisvos formos prašymą, vidaus vandenų transporto priemonės registracijos dokumentą ir laivų klasifikavimo bendrovės išduotą techninio patikrinimo liudijimą. 16. Transporto saugos administracija, gavusi šio straipsnio 15 dalyje nurodytus dokumentus ir nustačiusi, kad pateikti ne visi šio straipsnio 15 dalyje nurodyti dokumentai, apie tai informuoja vidaus vandenų transporto priemonės savininką (arba kitą asmenį, paskirtą atstovu) ir paprašo pateikti trūkstamus dokumentus. 17.
dokumentus, juos įvertina ir per 8 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos priima sprendimą išduoti ar atnaujinti, jeigu pasibaigęs galiojimo laikas, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba neišduoti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato, laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato (ar šioje dalyje minimų dokumentų dublikatų) ir apie tai informuoja vidaus vandenų transporto priemonės savininką (arba kitą asmenį, paskirtą atstovu) ir pateikia priimto sprendimo kopiją. 18. Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka pateiktame laivų klasifikavimo bendrovės išduotame techninio patikrinimo liudijime nurodyta informacija neatitinka Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN standarte), numatytų techninių reikalavimų, atsisako išduoti ar atnaujinti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, apie tai informuoja vidaus vandenų transporto priemonės savininką (arba kitą asmenį, paskirtą atstovu), nurodo sprendimą atsisakyti išduoti prašomą dokumentą ar dokumentus pagrindžiančias priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. 19. Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išdavusi ar atnaujinusi Transporto saugos administracija panaikina galiojantį sertifikatą, jeigu vidaus vandenų transporto priemonė nebeatitinka sertifikate nurodytų techninių reikalavimų arba vidaus vandenų transporto priemonės savininko (arba kito asmens, paskirto atstovu) prašymu, ir apie tai informuoja minimos transporto priemonės savininką (arba kitą asmenį, paskirtą atstovu). 20.
Europos Sąjungos ir trečiosios šalies susitarimo dėl vidaus vandenų laivybos sertifikatų abipusio pripažinimo, Lietuvos Respublikos teritorijoje plaukiojančios trečiosios šalies vidaus vandenų transporto priemonės vidaus vandenų laivybos sertifikatai pripažįstami remiantis Lietuvos Respublikos su šia trečiąja šalimi sudarytais dvišaliais tarptautiniais susitarimais. 21. Jeigu šio straipsnio 11 dalyje nurodytos vidaus vandenų transporto priemonės yra eksploatuojamos tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose, kurie yra nesujungti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliais, joms neprivaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato. Tinkamas saugos lygis užtikrinamas atliekant vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras ir jų atitiktį techniniams reikalavimams patvirtinant vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimu.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 162 straipsniu: „162 straipsnis. Burinių jachtų technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių atestavimas
asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, siekiantys atlikti burinių jachtų technines apžiūras (toliau šiame straipsnyje – asmenys), kreipiasi į Transporto saugos administraciją ir pateikia laisvos formos prašymą ir duomenis, pagrindžiančius šių reikalavimų atitiktį, apie:
1) asmens turimus specialistus ir nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu valdomas patalpas ir įrangą, kurios atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus ir kurių reikia burinių jachtų techninei apžiūrai atlikti;
2) asmens patvirtintą su Transporto saugos administracija suderintą burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarką, kuri turi būti parengta pagal susisiekimo ministro nustatytą tvarką. 2. Asmenų atestacijos galioja neribotą laiką.
Atestuoti asmenys turi užtikrinti atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams visą techninės apžiūros vykdymo laikotarpį. 3. Asmenys atestuojami arba motyvuotai atsisakoma tai padaryti per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo dienos. 4. Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka patikrina šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir nustačiusi, kad asmenų pateiktuose duomenyse yra netikslumų, prašo asmens susisiekimo ministro nustatyta tvarka juos patikslinti ir pateikti reikiamus duomenis. Transporto saugos administracija, patikrinusi asmens pateiktus patikslintus duomenis ir nenustačiusi neatitikimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, susisiekimo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pirminių duomenų gavimo dienos įrašo asmenis į Atestuotų asmenų sąrašą, kuris skelbiamas Transporto saugos administracijos interneto svetainėje. Transporto saugos administracija į šį sąrašą įrašo šiuos duomenis: atestuoto asmens pavadinimą, kodą, kontaktinius duomenis (bendrąjį telefono numerį, faksą, adresą), įrašo numerį ir įrašymo į sąrašą datą. Jeigu duomenys nepatikslinami arba patikslinami netinkamai (gauti duomenys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų), Transporto saugos administracija motyvuotai atsisako atestuoti asmenis. 5. Asmenų priežiūrą, atlikdama planinius (kas vienus metus) ir neplaninius (gavus skundą ar turint pagrįstų duomenų apie asmenų atliekamus pažeidimus) patikrinimus, vykdo Transporto saugos administracija. Vykdant asmenų priežiūrą yra tikrinama atestuotų asmenų atitiktis šio straipsnio 1 dalies reikalavimams. 6.
saugos administracija, nustačiusi, kad atestuoti asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų arba burinių jachtų technines apžiūras atlieka nesilaikydami burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos, susisiekimo ministro nustatyta tvarka sustabdo asmenų atestacijos galiojimą
nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį pašalina šioje dalyje nustatytus trūkumus ir apie tai praneša Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka įsitikina, ar nustatyti trūkumai pašalinti tinkamai, ir panaikina asmens atestacijos sustabdymą. 7. Jeigu asmuo per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį nepašalina nustatytų trūkumų ir nepraneša apie trūkumų pašalinimą Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka panaikina asmens atestacijos galiojimą ir apie tai praneša asmeniui raštu. 8. Informacija apie asmenų statusą, t. y. ar asmenys yra atestuoti, ar jų atestacijos sustabdytos, ar jų atestacijų sustabdymai panaikinti ir ar jų atestacijos panaikintos, yra skelbiama Transporto saugos administracijos interneto svetainėje.“6 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
visų grupių laivų kapitonai, mechanikai, kapitonai-mechanikai, elektromechanikai, upeiviai, motoristai upeiviai-motoristai, ir elektrikai ir laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis kaip 110 kW, laivavedžiai , turintys teisę (kompetenciją) dirbti vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose. 2. Laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus tvirtina ir laivo įgulos minimalios sudėties liudijimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras.
Vidaus vandenų laivo įgulos minimalios sudėties liudijimus ir jų dublikatus išduoda Transporto saugos administracija . 3. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais gali būti asmenys, turintys Europos Bendrijos Sąjungos valstybių kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kompetencija kvalifikacija , arba atitinkamus vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus arba vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus. 4. Burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Transporto saugos administracija , tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga. “
straipsniu Papildyti Kodeksą 241 straipsniu: „241 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai
vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai:
1) vidaus vandenų plaukiojimo rajonas, kuris apima vidaus vandenų kelius ir Kuršių marias iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos ribų;
2) pakrančių plaukiojimo rajonas, kuris apima teritorinę jūrą ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją;
3) jūrinis plaukiojimo rajonas, kuris apima jūros vandenis, esančius už teritorinės jūros ribų. 2. Susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija nustato vidaus vandenų transporto priemonių aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajonus reikalavimus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
kontrolė
saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Transporto saugos administracija. 2. Transporto saugos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. 1. Valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Transporto saugos administracija . Transporto saugos administracijos kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas. 2. Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti vidaus vandenų transporto priemones, nurodyti plaukti paskui paženklintą Transporto saugos administracijos vidaus vandenų transporto priemonę iki patikrinimo vietos, tikrinti vidaus vandenų transporto priemonių techninės būklės patikros dokumentus, aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimų atitiktį, techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, vidaus vandenų transporto priemonių ir įgulos narių dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius, taip pat gauti paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
Transporto saugos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. 3. Transporto saugos administracijos pareigūnai, nustatę, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruota vidaus vandenų transporto priemonė kelia grėsmę joje esančių asmenų sveikatai, gyvybei, laivybos saugumui ar aplinkai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka uždraudžia toliau eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę ir šio kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais paima dokumentą (tais atvejais, kai šio dokumento laive nėra, įpareigoja per 2 darbo dienas jį pristatyti Transporto saugos administracijai), kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, ir panaikina techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimą. 4.
saugos administracijos pareigūnai leidžia toliau eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę ir grąžina vidaus vandenų transporto priemonės savininkui dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, tik pašalinus trūkumus, dėl kurių buvo paimtas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas dokumentas ir panaikinta techninė apžiūra, ir Transporto saugos administracijai pateikus laisvos formos deklaraciją apie trūkumų pašalinimą ir dokumentus ar duomenis, įrodančius, kad šie trūkumai buvo pašalinti, ir nustatyta tvarka atlikus techninę apžiūrą, jeigu ji yra privaloma. 5. Vykdydama techninių reikalavimų laikymosi priežiūrą, Transporto saugos administracija bet kuriuo metu gali patikrinti vidaus vandenų transporto priemonę, kuriai pagal šio kodekso 161 straipsnį privaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą ar vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimą, ir įsitikinti, ar ji turi galiojantį atitinkamą dokumentą ir ar atitinka techninius reikalavimus. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyto patikrinimo metu nustačiusi, kad vidaus vandenų transporto priemonė neturi galiojančio Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato ar vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimo arba neturi jo vidaus vandenų transporto priemonėje jos eksploatavimo metu, Transporto saugos administracija uždraudžia tokiai vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti. 7.
straipsnio 5 dalyje nurodyto patikrinimo metu Transporto saugos administracija nustato, kad dėl vidaus vandenų transporto priemonės būklės kyla akivaizdus pavojus jame esantiems asmenims, aplinkai ar laivybos saugai, ji uždraudžia vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti, kol bus pašalinti pavojų sukėlę veiksniai, taip pat nurodo imtis proporcingų priemonių, kuriomis būtų sudarytos sąlygos vidaus vandenų transporto priemonei užbaigus reisą ar vežimą saugiai nuplaukti į vietą, kur ją bus galima patikrinti arba suremontuoti. 8. Priėmusi sprendimą uždrausti vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti arba pranešusi vidaus vandenų transporto priemonės savininkui apie ketinimą uždrausti jai toliau plaukti, jeigu nebus pašalinti nustatyti trūkumai, Transporto saugos administracija sprendimo priėmimo dieną praneša apie sprendimą kompetentingai institucijai, kuri išdavė vidaus vandenų transporto priemonei Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba paskutinį kartą jį atnaujino. Sprendime, kuriuo draudžiama laivui toliau plaukti, išsamiai nurodomos šį sprendimą pagrindžiančios priežastys ir informuojama apie sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Uždraudimo vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti tvarką nustato susisiekimo ministras. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintus minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo ministerija, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto.“
Pakeisti Kodekso priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL 2006 L 389, p. 1). 2016 m. rugsėjo 14 d.
2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (OL
252, p. 118). “
m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas iki 2019 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenys, šiuo metu vykdantys burinių jachtų technines apžiūras, per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi atestuotis šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Minimi asmenys vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali vykdyti burinių jachtų technines apžiūras pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. 4. Iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino išduoti vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų dokumentai galioja iki juose nurodyto termino. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai Projekto lyginamasis variantas
16, 19, 26, 41
,241 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiomis galios 4 straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą. 3. Susisiekimo ministerija įgyvendina vidaus vandenų transporto politiką, pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus, reglamentuojančius vidaus vandenų transporto veiklą, ir atlieka kitas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai , bei plūduriuojančios priemonės ir kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai) , kurie eksploatuoja ntys mi šio kodekso 241 straipsnyje nustatytuose vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonuose arba aptarnaujantys vandenų kelius .“ 3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių registravimas techninė apžiūra bei techninis patikrinimas
1Vidaus vandenų transporto priemonės (išskyrus sportinius laivus, vandens dviračius, irklines valtis, kurių ilgis iki 6 metrų, burines jachtas, kurių korpusas trumpesnis kaip 6 metrai, irklinius turistinius plaustus, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 500 kilogramų) ir jų pakabinamieji varikliai registruojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. 2.
Respublikos vidaus vandenų laivų registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. 3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių dokumentai. 4. Vidaus vandenų transporto priemonės gali būti eksploatuojamos tik susisiekimo ministro nustatyta tvarka atlikus jų techninę apžiūrą arba techninį patikrinimą. 5. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus bei jų dublikatus išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių, esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, techninių apžiūrų atlikimo išlaidas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina vidaus vandenų transporto priemonių savininkai (valdytojai). 6. Lietuvos saugios laivybos administracija išduoda to pageidaujantiems vidaus vandenų transporto priemonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus techninius reikalavimus, savininkams (valdytojams) Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus, papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir laikinuosius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. Sertifikatų išdavimo tvarką ir sertifikatų formą tvirtina susisiekimo ministras. 7. Žvejybos laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, taikomi techniniai reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotoms vidaus vandenų transporto priemonėms. 8.
Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių žurnalus registruoja, statybos, pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina, jų ekspertizę atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija. Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka vykdomų vidaus vandenų transporto priemonių statybos, pertvarkymo, rekonstrukcijos ar remonto darbų techninę priežiūrą. 9. Burinių jachtų techninę priežiūrą pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintas Jachtų techninės priežiūros taisykles atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga. 1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras yra valstybės registras. 2. Vidaus vandenų laivų registre susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruojamos vidaus vandenų transporto priemonės, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 6 dalyje. 3. Vidaus vandenų laivų registro valdytoja yra Susisiekimo ministerija. Vidaus vandenų laivų registro tvarkytoją skiria Vyriausybė. 4. Vidaus vandenų laivų registro duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas. 5. Registruojant Vidaus vandenų laivų registre vidaus vandenų transporto priemones, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, savininko pateikti dokumentai ir duomenys apie vidaus vandenų transporto priemonę sutikrinami su faktiniais duomenimis, patikrinama pramoginio ar asmeninio laivo atitiktis tiekimo į rinką sąlygoms, duomenys įrašomi į Vidaus vandenų laivų registrą, suteikiamas unikalus identifikavimo kodas ir registro numeris ir išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre. 6.
vandenų laivų registre neregistruojami sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės. Šios dalies nuostatos nėra taikomos, jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas eksploatuoja vidaus vandenų transporto priemonę Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir pageidauja ją įregistruoti Vidaus vandenų laivų registre. 7. Pasikeitus vidaus vandenų transporto priemonės savininkui, ankstesnysis savininkas apie tai privalo pranešti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pakeitęs vidaus vandenų transporto priemonės pavadinimą, tipą ar eksploatacijos paskirtį, techninius duomenis po rekonstrukcijos, remonto ar statybos, vidaus vandenų transporto priemonės savininkas apie tai privalo pranešti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus bei kreiptis į Vidaus vandenų laivų registro tvarkytoją dėl naujo vidaus vandenų transporto priemonės įregistravimą patvirtinančio dokumento išdavimo. 8.
registro per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, jeigu:
1) to prašo vidaus vandenų transporto priemonės savininkas;
kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalyse, privaloma, per trejus metus nuo įregistravimo Vidaus vandenų laivų registre dienos arba nuo paskutinės techninės apžiūros galiojimo pabaigos ar jos panaikinimo šio kodekso161 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais nepateikiama techninei apžiūrai arba techninės apžiūros metu tris kartus iš eilės nustatomi tie patys trūkumai, dėl kurių draudžiama eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę, nustatyti susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos tvirtinamuose techniniuose ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimuose;
3) per trejus metus nuo vidaus vandenų transporto priemonės, kurios techninė apžiūra, nurodyta šio kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalyse, neatliekama, dokumento, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, paėmimo šio kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais nesikreipiama dėl paimto dokumento grąžinimo. 9. Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir galioja šio straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai ir Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, su kuriomis sudarytos tarptautinės dvišalės sutartys vidaus vandenų transporto srityje, kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos ir atlikti jų techniniai patikrinimai. 10. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse gali būti eksploatuojamos tik Vidaus vandenų registre, užsienio šalyje įregistruotos ar šio straipsnio 6 dalyje nurodytos Vidaus vandenų registre neregistruojamos vidaus vandenų transporto priemonės.
Jeigu vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota užsienio šalyje, vidaus vandenų transporto priemonės eksploatacijos metu privaloma turėti tai patvirtinančius dokumentus. 4 straipsnis. Kodekso papildymas 161 straipsniu Papildyti Kodeksą 161 straipsniu: „161 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra ir techninis patikrinimas , Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato ir laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimas
nurodytas transporto priemones, techninę apžiūrą atlieka Transporto saugos administracija. Techninės apžiūros metu tikrinama Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama vidaus vandenų transporto priemonės atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai) ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimams ir nustatomas plaukiojimo rajonas. 2. Burinių jachtų techninę apžiūrą šio kodekso 162 straipsnyje nustatyta tvarka atlieka Transporto saugos administracijos atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone, nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama. Vidaus vandenų transporto priemonių, eksploatuojamų tik užsienio šalyse, techninė apžiūra atliekama tokios vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu. 3.
transporto priemonė eksploatacijos metu atitiktų techninius ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimus ir, jeigu techninė apžiūra privaloma, vidaus vandenų transporto priemonėje būtų techninės apžiūros atlikimą patvirtinantys dokumentai. 4. Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, kuris eksploatuojamas Lietuvos Respublikoje valstybinės reikšmės keliuose, ne vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba komerciniais tikslais, techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant jį eksploatuoti ir galioja trejus metus, jeigu nuo pastatymo nepraėjo vieni metai, arba dvejus metus, jeigu nuo pastatymo praėjo vieni metai ir daugiau. Kitos techninės apžiūros atliekamos kas dvejus metus. 5. Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant juos eksploatuoti. Pirmosios techninės apžiūros metu vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės savininkui išduodamas vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimas, kuris galioja dešimt metų. Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės tinkamumo plaukioti liudijimo galiojimas yra patvirtinamas kiekvienos techninės apžiūros metu, kuri atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, ir išduodamas tai patvirtinantis dokumentas. 6.
įrenginio, plūduriuojančios priemonės, nuo kurių pastatymo praėjo daugiau kaip vieni metai, korpuso povandeninės dalies apkalos nusidėvėjimo lygį, iriamojo vairavimo sistemų techninę būklę, už borto esančios armatūros hermetiškumą, matavimo prietaisų daviklių, antikorozinės dangos būklę, techninė apžiūra atliekama vidaus vandenų transporto priemonę iškėlus į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto arba vandenyje pasitelkus narus. Kitas korpuso povandeninės dalies vertinimas atliekamas techninės apžiūros metu ne rečiau kaip kas penkeri metai nuo paskutinio korpuso povandeninės dalies vertinimo šioje dalyje nurodytomis sąlygomis. Korpuso povandeninės dalies vertinimas neatliekamas, jeigu:
narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės arba šalies, su kuria sudaryta tarptautinė sutartis vidaus vandenų transporto srityje, kompetentingos institucijos, atsakingos už techninių patikrinimų atlikimą, išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės korpuso povandeninė dalis buvo apžiūrėta, atitinka tos šalies techninius reikalavimus ir nuo šios apžiūros nepraėjo penkeri metai;
klasifikavimo bendrovės išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės korpuso povandeninė dalis buvo patikrinta, atitinka techninius reikalavimus ir nuo šio patikrinimo nepraėjo penkeri metai. 7.
apžiūra laikoma negaliojančia:
1) pakeitus vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį ir (ar) pertvarkius vidaus vandenų transporto priemonę, jeigu tokio pertvarkymo metu pakeičiami vidaus vandenų transporto priemonės matmenys, didžiausias leistinas vežti vidaus vandenų transporto priemone keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama laive esanti techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai;
ji neturi teisės būti eksploatuojama;
galiojimą;
pateikti vidaus vandenų transporto priemonės dokumentai buvo suklastoti arba juose pateikta informacija yra neteisinga;
valstybės, kurioje laivas eksploatuojamas, kompetentingos institucijos gautas oficialus pranešimas apie saugiai laivybai netinkamą vidaus vandenų transporto priemonės techninę būklę. 8.
įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, paėmimo ir techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimo panaikinimo ir uždraudimo eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę pagrindai:
kyla jos užtvindymo pavojus;
ar galintys užteršti aplinką;
viršija gamintojo nustatytas didžiausias šiai vidaus vandenų transporto priemonei leistinas reikšmes;
vandenų transporto priemonės valdymui ir (ar) saugiam plaukiojimui, vidaus vandenų transporto priemonės techninių reikalavimų neatitikimas. 9. Techninis patikrinimas atliekamas ne trumpesnių kaip 20 metrų ilgio vidaus vandenų transporto priemonių arba tų vidaus vandenų transporto priemonių, kurių ilgio, pločio ir grimzlės matmenų sandauga yra 100 ar daugiau kubinių metrų, taip pat vidaus vandenų transporto priemonių, skirtų keleiviams vežti, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių arba kitų plūduriuojančių mechanizmų ir vidaus vandenų transporto priemonių, specialiai pastatytų vilkimo ar stūmimo darbams atlikti, kuriuos siekiama eksploatuoti ar kurie yra eksploatuojami kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliuose (toliau – techninis patikrinimas). Techninio patikrinimo metu tikrinama šioje dalyje nurodytų vidaus vandenų transporto priemonių atitiktis Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytiems techniniams reikalavimams. 10.
susisiekimo ministro sudaryta Techninio patikrinimo komisija arba pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus pripažinta laivų klasifikavimo bendrovė. 11. Transporto saugos administracija, remdamasi laivų klasifikavimo bendrovės atlikto techninio patikrinimo liudijimu, išduoda šio straipsnio 9 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms, taip pat kitoms vidaus vandenų transporto priemonėms, kurios atitinka Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytus techninius reikalavimus, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą. Šių dokumentų originalai turi būti šioje dalyje nurodytose vidaus vandenų transporto priemonėse jas eksploatuojant. Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai ir laikinieji Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai išduodami, pratęsiami, atnaujinami, pakeičiami ir panaikinami susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 12. Vidaus vandenų laivams, skirtiems keleiviams vežti, motoriniams vidaus vandenų laivams, kurie gali plaukti didesniu kaip 40 km/h greičiu (toliau – greitaeigiai laivai), išduodamas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas galioja penkerius metus, visoms kitoms šio straipsnio 11 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms – dešimt metų. 13.
Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms:
1) kuriomis Transporto saugos administracijai leidus ketinama plaukti į tam tikrą vietą siekiant gauti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą;
2) kurių Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas buvo prarastas, sugadintas (praradimo atveju Transporto saugos administracijai pateikiama laisvos formos sertifikato praradimo deklaracija, sugadinimo atveju Transporto saugos administracijai grąžinamas sugadintas sertifikatas, o išduotame naujame sertifikate nurodoma, kad tai dublikatas) arba laikinai panaikintas;
3) kurių Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas yra rengiamas po sėkmingo patikrinimo;
4) kurių periodinis techninis patikrinimas neatliktas ir kurios atitinka ne visas Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytas sąlygas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatui gauti, jeigu Transporto saugos administracija įsitikina, kad tokia vidaus vandenų transporto priemonė galės saugiai plaukioti;
5) kurios buvo taip sugadintos, kad nebeatitinka Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatui gauti nustatytų reikalavimų, tačiau Transporto saugos administracijai įsitikinus, kad tokia vidaus vandenų transporto priemonė galės saugiai plaukioti;
plūduriuojantiems mechanizmams tais atvejais, kai Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas yra būtinas specialiosioms transporto operacijoms atlikti;
7) kuriose yra naudojamos naujos technologijos, nereglamentuojamos teisės aktuose. 14. Laikinajame Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate nurodomos ad hoc sąlygos, kurias Transporto saugos administracija laiko būtinomis.
Laikinasis Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas šio straipsnio
reisą (kuris turi būti atliktas ne ilgiau kaip per vieną mėnesį), šio straipsnio 13 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais galioja ne ilgiau kaip 2 mėnesius, šio straipsnio 13 dalies 7 punkte nurodytais atvejais galioja 6 mėnesius (galiojimo terminas gali būti pratęstas neribotą kartų skaičių, kol bus priimtas techninius reikalavimus nustatantis teisės aktas). 15. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (arba jo įgaliotas asmuo), norintis gauti ar atnaujinti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, gauti laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, pakeisti galiojantį prarastą ar sugadintą Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą dublikatu, Transporto saugos administracijai pateikia laisvos formos prašymą, vidaus vandenų transporto priemonės registracijos dokumentą ir laivų klasifikavimo bendrovės išduotą techninio patikrinimo liudijimą. 16. Transporto saugos administracija, gavusi šio straipsnio 15 dalyje nurodytus dokumentus ir nustačiusi, kad pateikti ne visi šio straipsnio 15 dalyje nurodyti dokumentai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka apie tai praneša vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba kitam asmeniui, paskirtam atstovu) ir paprašo pateikti trūkstamus dokumentus. 17.
nurodytus dokumentus ir per 8 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos priima sprendimą išduoti ar atnaujinti, jeigu pasibaigęs galiojimo laikas, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba neišduoti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato, laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato (ar šioje dalyje nurodytų dokumentų dublikatų) ir apie tai praneša vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) bei pateikia priimto sprendimo kopiją. 18. Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka pateiktame laivų klasifikavimo bendrovės išduotame techninio patikrinimo liudijime nurodyta informacija neatitinka Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), numatytų techninių reikalavimų, atsisako išduoti ar atnaujinti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, apie tai susisiekimo ministro nustatyta tvarka praneša vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba jo įgaliotam asmeniui), nurodo sprendimą atsisakyti išduoti prašomą dokumentą ar dokumentus pagrindžiančias priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. 19. Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išdavusi ar atnaujinusi Transporto saugos administracija panaikina galiojantį sertifikatą, jeigu vidaus vandenų transporto priemonė nebeatitinka sertifikate nurodytų techninių reikalavimų, arba vidaus vandenų transporto priemonės savininko (arba jo įgalioto asmens) prašymu ir apie tai praneša šios vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba jo įgaliotam asmeniui). 20.
laivybos sertifikatų abipusio pripažinimo, Lietuvos Respublikos teritorijoje plaukiojančios trečiosios šalies vidaus vandenų transporto priemonės vidaus vandenų laivybos sertifikatai pripažįstami vadovaujantis Lietuvos Respublikos su šia trečiąja šalimi sudarytais dvišaliais tarptautiniais susitarimais. 21. Jeigu šio straipsnio 11 dalyje nurodytos vidaus vandenų transporto priemonės yra eksploatuojamos tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose, kurie yra nesujungti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliais, joms neprivaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato. Tinkamas saugos lygis užtikrinamas atliekant vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras ir jų atitiktį techniniams reikalavimams patvirtinant vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimu.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 162 straipsniu: „162 straipsnis. Burinių jachtų technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių atestavimas
asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, siekiantys atlikti burinių jachtų technines apžiūras (toliau šiame straipsnyje – asmenys), kreipiasi į Transporto saugos administraciją ir pateikia laisvos formos prašymą ir duomenis apie:
1) asmens turimus specialistus ir nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu valdomas patalpas ir įrangą, kurios atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus ir kurių reikia burinių jachtų techninei apžiūrai atlikti;
2) asmens patvirtintą su Transporto saugos administracija suderintą burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos aprašą, parengtą susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 2. Asmenų atestacijos galioja neribotą laiką. Atestuoti asmenys turi užtikrinti atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams visą techninės apžiūros vykdymo laikotarpį. 3.
arba motyvuotai atsisakoma tai padaryti per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo dienos. 4. Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka patikrina šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir nustačiusi, kad asmenų pateiktuose duomenyse yra netikslumų, prašo asmens susisiekimo ministro nustatyta tvarka juos patikslinti ir pateikti reikiamus duomenis. Transporto saugos administracija, patikrinusi asmens pateiktus patikslintus duomenis ir nenustačiusi neatitikimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, susisiekimo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pirminių duomenų gavimo dienos įrašo asmenis į Atestuotų asmenų sąrašą, kuris skelbiamas Transporto saugos administracijos interneto svetainėje. Transporto saugos administracija į šį sąrašą įrašo šiuos duomenis: atestuoto asmens pavadinimą, kodą, kontaktinius duomenis (bendrąjį telefono numerį, fakso numerį, adresą), įrašo numerį ir įrašymo į sąrašą datą. Jeigu duomenys nepatikslinami arba patikslinami netinkamai (gauti duomenys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų), Transporto saugos administracija motyvuotai atsisako atestuoti asmenis. 5. Asmenų priežiūrą, atlikdama planinius (kas vienus metus) ir neplaninius (gavus skundą ar turint pagrįstų duomenų apie asmenų atliekamus pažeidimus) patikrinimus, vykdo Transporto saugos administracija. Vykdant asmenų priežiūrą yra tikrinama atestuotų asmenų atitiktis šio straipsnio 1 dalies reikalavimams. 6.
saugos administracija, nustačiusi, kad atestuoti asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad atestuoti asmenys burinių jachtų technines apžiūras atlieka nesilaikydami burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos apraše nurodytų reikalavimų, susisiekimo ministro nustatyta tvarka sustabdo asmenų atestacijos galiojimą
dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį pašalina šioje dalyje nustatytus trūkumus ir apie tai praneša Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka įsitikina, ar nustatyti trūkumai pašalinti tinkamai, ir panaikina asmens atestacijos sustabdymą. 7. Jeigu asmuo per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį nepašalina nustatytų trūkumų ir nepraneša apie trūkumų pašalinimą Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka panaikina asmens atestacijos galiojimą ir apie tai praneša asmeniui raštu. 8. Informacija apie asmenų statusą, t. y. ar asmenys yra atestuoti, ar jų atestacijos sustabdytos, ar jų atestacijų sustabdymai panaikinti ir ar jų atestacijos panaikintos, yra skelbiama Transporto saugos administracijos interneto svetainėje.“6 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
visų grupių laivų kapitonai, mechanikai, kapitonai-mechanikai, elektromechanikai, upeiviai, motoristai upeiviai-motoristai, ir elektrikai ir laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis kaip 110 kW, laivavedžiai , turintys teisę (kompetenciją) dirbti vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose. 2. Laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus tvirtina ir laivo įgulos minimalios sudėties liudijimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras.
Vidaus vandenų laivo įgulos minimalios sudėties liudijimus ir jų dublikatus išduoda Transporto saugos administracija . 3. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais gali būti asmenys, turintys Europos Bendrijos Sąjungos valstybių kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kompetencija kvalifikacija , arba atitinkamus vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus arba vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus. 4. Burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Transporto saugos administracija , tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga. “
straipsniu Papildyti Kodeksą 241 straipsniu: „241 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai
vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai:
marias iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų;
3) jūrinis plaukiojimo rajonas, kuris apima jūros vandenis, esančius už teritorinės jūros ribų. 2. Susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija nustato vidaus vandenų transporto priemonių aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajonus reikalavimus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Valstybinė saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolė 1.
Valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Transporto saugos administracija. 2. Transporto saugos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. 1. Valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Transporto saugos administracija . Transporto saugos administracijos kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas. 2. Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti vidaus vandenų transporto priemones, nurodyti plaukti paskui paženklintą Transporto saugos administracijos vidaus vandenų transporto priemonę iki patikrinimo vietos, tikrinti vidaus vandenų transporto priemonių techninės būklės patikros dokumentus, aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimų atitiktį, techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, vidaus vandenų transporto priemonių ir įgulos narių dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius, taip pat gauti paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
Transporto saugos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vengia pasitikrinti dėl neblaivumo, turi teisę nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. 3. Transporto saugos administracijos pareigūnai, nustatę, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruota vidaus vandenų transporto priemonė kelia grėsmę joje esančių asmenų sveikatai, gyvybei, laivybos saugumui ar aplinkai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka uždraudžia toliau eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę ir šio kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais paima dokumentą (tais atvejais, kai šio dokumento laive nėra, įpareigoja per 2 darbo dienas jį pristatyti Transporto saugos administracijai), kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, ir panaikina techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimą. 4.
saugos administracijos pareigūnai leidžia toliau eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę ir grąžina vidaus vandenų transporto priemonės savininkui dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, tik pašalinus trūkumus, dėl kurių buvo paimtas šis dokumentas ir panaikinta techninė apžiūra, ir Transporto saugos administracijai pateikus laisvos formos deklaraciją apie trūkumų pašalinimą ir dokumentus ar duomenis, įrodančius, kad šie trūkumai buvo pašalinti, ir nustatyta tvarka atlikus techninę apžiūrą, jeigu ji yra privaloma. 5. Vykdydama techninių reikalavimų laikymosi priežiūrą, Transporto saugos administracija bet kuriuo metu gali patikrinti vidaus vandenų transporto priemonę, kuriai pagal šio kodekso 161 straipsnį privaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą ar vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimą, ir įsitikinti, ar ji turi galiojantį atitinkamą dokumentą ir ar atitinka techninius reikalavimus. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyto patikrinimo metu nustačiusi, kad vidaus vandenų transporto priemonė neturi galiojančio Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato ar vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimo arba neturi jo vidaus vandenų transporto priemonėje jos eksploatavimo metu, Transporto saugos administracija uždraudžia tokiai vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti. 7.
straipsnio 5 dalyje nurodyto patikrinimo metu Transporto saugos administracija nustato, kad dėl vidaus vandenų transporto priemonės būklės kyla akivaizdus pavojus jame esantiems asmenims, aplinkai ar laivybos saugai, ji uždraudžia vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti, kol bus pašalinti pavojų sukėlę veiksniai, taip pat nurodo imtis proporcingų priemonių, kuriomis būtų sudarytos sąlygos vidaus vandenų transporto priemonei užbaigus reisą ar vežimą saugiai nuplaukti į vietą, kur ją bus galima patikrinti arba suremontuoti. 8. Priėmusi sprendimą uždrausti vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti arba pranešusi vidaus vandenų transporto priemonės savininkui apie ketinimą uždrausti jai toliau plaukti, jeigu nebus pašalinti nustatyti trūkumai, Transporto saugos administracija sprendimo priėmimo dieną praneša apie šį sprendimą kompetentingai institucijai, kuri išdavė vidaus vandenų transporto priemonei Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba paskutinį kartą jį atnaujino. Sprendime, kuriuo draudžiama laivui toliau plaukti, išsamiai nurodomos šį sprendimą pagrindžiančios priežastys ir informuojama apie sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Uždraudimo vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti tvarką nustato susisiekimo ministras. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintus minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo ministerija, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto.“
Pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso priedas
„
11987 m. lapkričio 9 d.
leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo (OL 2004
, 6 skyrius, 1 tomas, p. 191). 2. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL 2006 L 389, p. 1). 3. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1). 1. 1987 m. lapkričio 9 d. Tarybos direktyva 87/540/EEB dėl leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 191). 2. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1). 3. 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (OL
252, p. 118). “
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas iki 2019 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi atestuotis šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytame Vidaus vandenų transporto kodekso 162 straipsnyje nustatyta tvarka. Šie asmenys vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali vykdyti burinių jachtų technines apžiūras pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. 4. Per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų dokumentai galioja iki juose nurodyto termino. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai Projekto lyginamasis variantas
16, 19, 26, 41
,241 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiomis galios 4 straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą. 3. Susisiekimo ministerija įgyvendina vidaus vandenų transporto politiką, pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus, reglamentuojančius vidaus vandenų transporto veiklą, ir atlieka kitas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai , bei plūduriuojančios priemonės ir kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai) , kurie eksploatuoja ntys mi šio kodekso 241 straipsnyje nustatytuose vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonuose arba aptarnaujantys vandenų kelius .“ 3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių registravimas techninė apžiūra bei techninis patikrinimas
1Vidaus vandenų transporto priemonės (išskyrus sportinius laivus, vandens dviračius, irklines valtis, kurių ilgis iki 6 metrų, burines jachtas, kurių korpusas trumpesnis kaip 6 metrai, irklinius turistinius plaustus, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 500 kilogramų) ir jų pakabinamieji varikliai registruojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. 2.
Respublikos vidaus vandenų laivų registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. 3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių dokumentai. 4. Vidaus vandenų transporto priemonės gali būti eksploatuojamos tik susisiekimo ministro nustatyta tvarka atlikus jų techninę apžiūrą arba techninį patikrinimą. 5. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus bei jų dublikatus išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių, esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, techninių apžiūrų atlikimo išlaidas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina vidaus vandenų transporto priemonių savininkai (valdytojai). 6. Lietuvos saugios laivybos administracija išduoda to pageidaujantiems vidaus vandenų transporto priemonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus techninius reikalavimus, savininkams (valdytojams) Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus, papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir laikinuosius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. Sertifikatų išdavimo tvarką ir sertifikatų formą tvirtina susisiekimo ministras. 7. Žvejybos laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, taikomi techniniai reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotoms vidaus vandenų transporto priemonėms. 8.
Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių žurnalus registruoja, statybos, pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina, jų ekspertizę atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija. Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka vykdomų vidaus vandenų transporto priemonių statybos, pertvarkymo, rekonstrukcijos ar remonto darbų techninę priežiūrą. 9. Burinių jachtų techninę priežiūrą pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintas Jachtų techninės priežiūros taisykles atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga. 1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras yra valstybės registras. 2. Vidaus vandenų laivų registre susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruojamos vidaus vandenų transporto priemonės, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 6 dalyje. 3. Vidaus vandenų laivų registro valdytoja yra Susisiekimo ministerija. Vidaus vandenų laivų registro tvarkytoją skiria Vyriausybė. 4. Vidaus vandenų laivų registro duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas. 5. Registruojant Vidaus vandenų laivų registre vidaus vandenų transporto priemones, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, savininko pateikti dokumentai ir duomenys apie vidaus vandenų transporto priemonę sutikrinami su faktiniais duomenimis, patikrinama pramoginio ar asmeninio laivo atitiktis tiekimo į rinką sąlygoms, duomenys įrašomi į Vidaus vandenų laivų registrą, suteikiamas unikalus identifikavimo kodas ir registro numeris ir išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre. 6.
vandenų laivų registre neregistruojami sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės. Šios dalies nuostatos nėra taikomos, jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas eksploatuoja vidaus vandenų transporto priemonę Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir pageidauja ją įregistruoti Vidaus vandenų laivų registre. 7. Pasikeitus vidaus vandenų transporto priemonės savininkui, ankstesnysis savininkas apie tai privalo pranešti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pakeitęs vidaus vandenų transporto priemonės pavadinimą, tipą ar eksploatacijos paskirtį, techninius duomenis po rekonstrukcijos, remonto ar statybos, vidaus vandenų transporto priemonės savininkas apie tai privalo pranešti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus bei kreiptis į Vidaus vandenų laivų registro tvarkytoją dėl naujo vidaus vandenų transporto priemonės įregistravimą patvirtinančio dokumento išdavimo. 8.
registro per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, jeigu:
1) to prašo vidaus vandenų transporto priemonės savininkas;
kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalyse, privaloma, per trejus metus nuo įregistravimo Vidaus vandenų laivų registre dienos arba nuo paskutinės techninės apžiūros galiojimo pabaigos ar jos panaikinimo šio kodekso161 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais nepateikiama techninei apžiūrai arba techninės apžiūros metu tris kartus iš eilės nustatomi tie patys trūkumai, dėl kurių draudžiama eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę, nustatyti susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos tvirtinamuose techniniuose ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimuose;
3) per trejus metus nuo vidaus vandenų transporto priemonės, kurios techninė apžiūra, nurodyta šio kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalyse, neatliekama, dokumento, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, paėmimo šio kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais nesikreipiama dėl paimto dokumento grąžinimo. 9. Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir galioja šio straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai ir Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, su kuriomis sudarytos tarptautinės dvišalės sutartys vidaus vandenų transporto srityje, kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos ir atlikti jų techniniai patikrinimai. 10. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse gali būti eksploatuojamos tik Vidaus vandenų registre, užsienio šalyje įregistruotos ar šio straipsnio 6 dalyje nurodytos Vidaus vandenų registre neregistruojamos vidaus vandenų transporto priemonės.
Jeigu vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota užsienio šalyje, vidaus vandenų transporto priemonės eksploatacijos metu privaloma turėti tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu Lietuvos Respublikoje eksploatuojama vidaus vandenų transporto priemonė, kurios registruoti užsienio šalyje neprivaloma ir kurios savininkas yra šios užsienio šalies pilietis, vidaus vandenų transporto priemonėje turi būti dokumentai, kuriais įrodoma, kad vidaus vandenų transporto priemonė valdoma teisėtai."
straipsniu Papildyti Kodeksą 161 straipsniu: „161 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra ir techninis patikrinimas , Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato ir laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimas
nurodytas transporto priemones, techninę apžiūrą atlieka Transporto saugos administracija. Techninės apžiūros metu tikrinama Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama vidaus vandenų transporto priemonės atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai) ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimams ir nustatomas plaukiojimo rajonas. 2. Burinių jachtų techninę apžiūrą šio kodekso 162 straipsnyje nustatyta tvarka atlieka Transporto saugos administracijos atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone, nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama. Vidaus vandenų transporto priemonių, eksploatuojamų tik užsienio šalyse, techninė apžiūra atliekama tokios vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu. 3. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas užtikrina, kad vidaus vandenų transporto priemonė eksploatacijos metu atitiktų techninius ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimus ir, jeigu techninė apžiūra privaloma, vidaus vandenų transporto priemonėje būtų techninės apžiūros atlikimą patvirtinantys dokumentai. 4. Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, kuris eksploatuojamas Lietuvos Respublikoje valstybinės reikšmės keliuose, ne vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba komerciniais tikslais, techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant jį eksploatuoti ir galioja trejus metus, jeigu nuo pastatymo nepraėjo vieni metai, arba dvejus metus, jeigu nuo pastatymo praėjo vieni metai ir daugiau. Kitos techninės apžiūros atliekamos kas dvejus metus. 5. Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant juos eksploatuoti. Pirmosios techninės apžiūros metu vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės savininkui išduodamas vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimas, kuris galioja dešimt metų.
Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės tinkamumo plaukioti liudijimo galiojimas yra patvirtinamas kiekvienos techninės apžiūros metu, kuri atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, ir išduodamas tai patvirtinantis dokumentas. 6. Siekiant įvertinti vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio, plūduriuojančios priemonės, nuo kurių pastatymo praėjo daugiau kaip vieni metai, korpuso povandeninės dalies apkalos nusidėvėjimo lygį, iriamojo vairavimo sistemų techninę būklę, už borto esančios armatūros hermetiškumą, matavimo prietaisų daviklių, antikorozinės dangos būklę, techninė apžiūra atliekama vidaus vandenų transporto priemonę iškėlus į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto arba vandenyje pasitelkus narus. Kitas korpuso povandeninės dalies vertinimas atliekamas techninės apžiūros metu ne rečiau kaip kas penkeri metai nuo paskutinio korpuso povandeninės dalies vertinimo šioje dalyje nurodytomis sąlygomis.
Korpuso povandeninės dalies vertinimas neatliekamas, jeigu:
narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės arba šalies, su kuria sudaryta tarptautinė sutartis vidaus vandenų transporto srityje, kompetentingos institucijos, atsakingos už techninių patikrinimų atlikimą, išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės korpuso povandeninė dalis buvo apžiūrėta, atitinka tos šalies techninius reikalavimus ir nuo šios apžiūros nepraėjo penkeri metai;
klasifikavimo bendrovės išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės korpuso povandeninė dalis buvo patikrinta, atitinka techninius reikalavimus ir nuo šio patikrinimo nepraėjo penkeri metai. 7.
apžiūra laikoma negaliojančia:
1) pakeitus vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį ir (ar) pertvarkius vidaus vandenų transporto priemonę, jeigu tokio pertvarkymo metu pakeičiami vidaus vandenų transporto priemonės matmenys, didžiausias leistinas vežti vidaus vandenų transporto priemone keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama laive esanti techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai;
ji neturi teisės būti eksploatuojama;
galiojimą;
pateikti vidaus vandenų transporto priemonės dokumentai buvo suklastoti arba juose pateikta informacija yra neteisinga;
valstybės, kurioje laivas eksploatuojamas, kompetentingos institucijos gautas oficialus pranešimas apie saugiai laivybai netinkamą vidaus vandenų transporto priemonės techninę būklę. 8.
įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, paėmimo ir techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimo panaikinimo ir uždraudimo eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę pagrindai:
kyla jos užtvindymo pavojus;
ar galintys užteršti aplinką;
viršija gamintojo nustatytas didžiausias šiai vidaus vandenų transporto priemonei leistinas reikšmes;
vandenų transporto priemonės valdymui ir (ar) saugiam plaukiojimui, vidaus vandenų transporto priemonės techninių reikalavimų neatitikimas. 9. Techninis patikrinimas atliekamas ne trumpesnių kaip 20 metrų ilgio vidaus vandenų transporto priemonių arba tų vidaus vandenų transporto priemonių, kurių ilgio, pločio ir grimzlės matmenų sandauga yra 100 ar daugiau kubinių metrų, taip pat vidaus vandenų transporto priemonių, skirtų keleiviams vežti, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių arba kitų plūduriuojančių mechanizmų ir vidaus vandenų transporto priemonių, specialiai pastatytų vilkimo ar stūmimo darbams atlikti, kuriuos siekiama eksploatuoti ar kurie yra eksploatuojami kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliuose (toliau – techninis patikrinimas). Techninio patikrinimo metu tikrinama šioje dalyje nurodytų vidaus vandenų transporto priemonių atitiktis Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytiems techniniams reikalavimams. 10.
susisiekimo ministro sudaryta Techninio patikrinimo komisija arba pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus pripažinta laivų klasifikavimo bendrovė. 11. Transporto saugos administracija, remdamasi laivų klasifikavimo bendrovės atlikto techninio patikrinimo liudijimu, išduoda šio straipsnio 9 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms, taip pat kitoms vidaus vandenų transporto priemonėms, kurios atitinka Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytus techninius reikalavimus, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą. Šių dokumentų originalai turi būti šioje dalyje nurodytose vidaus vandenų transporto priemonėse jas eksploatuojant. Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai ir laikinieji Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai išduodami, pratęsiami, atnaujinami, pakeičiami ir panaikinami susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 12. Vidaus vandenų laivams, skirtiems keleiviams vežti, motoriniams vidaus vandenų laivams, kurie gali plaukti didesniu kaip 40 km/h greičiu (toliau – greitaeigiai laivai), išduodamas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas galioja penkerius metus, visoms kitoms šio straipsnio 11 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms – dešimt metų. 13.
Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytoms vidaus vandenų transporto priemonėms:
1) kuriomis Transporto saugos administracijai leidus ketinama plaukti į tam tikrą vietą siekiant gauti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą;
2) kurių Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas buvo prarastas, sugadintas (praradimo atveju Transporto saugos administracijai pateikiama laisvos formos sertifikato praradimo deklaracija, sugadinimo atveju Transporto saugos administracijai grąžinamas sugadintas sertifikatas, o išduotame naujame sertifikate nurodoma, kad tai dublikatas) arba laikinai panaikintas;
3) kurių Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas yra rengiamas po sėkmingo patikrinimo;
4) kurių periodinis techninis patikrinimas neatliktas ir kurios atitinka ne visas Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytas sąlygas Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatui gauti, jeigu Transporto saugos administracija įsitikina, kad tokia vidaus vandenų transporto priemonė galės saugiai plaukioti;
5) kurios buvo taip sugadintos, kad nebeatitinka Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatui gauti nustatytų reikalavimų, tačiau Transporto saugos administracijai įsitikinus, kad tokia vidaus vandenų transporto priemonė galės saugiai plaukioti;
plūduriuojantiems mechanizmams tais atvejais, kai Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas yra būtinas specialiosioms transporto operacijoms atlikti;
7) kuriose yra naudojamos naujos technologijos, nereglamentuojamos teisės aktuose. 14. Laikinajame Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate nurodomos ad hoc sąlygos, kurias Transporto saugos administracija laiko būtinomis.
Laikinasis Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas šio straipsnio
reisą (kuris turi būti atliktas ne ilgiau kaip per vieną mėnesį), šio straipsnio 13 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais galioja ne ilgiau kaip 2 mėnesius, šio straipsnio 13 dalies 7 punkte nurodytais atvejais galioja 6 mėnesius (galiojimo terminas gali būti pratęstas neribotą kartų skaičių, kol bus priimtas techninius reikalavimus nustatantis teisės aktas). 15. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (arba jo įgaliotas asmuo), norintis gauti ar atnaujinti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, gauti laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, pakeisti galiojantį prarastą ar sugadintą Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą dublikatu, Transporto saugos administracijai pateikia laisvos formos prašymą, vidaus vandenų transporto priemonės registracijos dokumentą ir laivų klasifikavimo bendrovės išduotą techninio patikrinimo liudijimą. 16. Transporto saugos administracija, gavusi šio straipsnio 15 dalyje nurodytus dokumentus ir nustačiusi, kad pateikti ne visi šio straipsnio 15 dalyje nurodyti dokumentai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka apie tai praneša vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba kitam asmeniui, paskirtam atstovu) ir paprašo pateikti trūkstamus dokumentus. 17.
nurodytus dokumentus ir per 8 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos priima sprendimą išduoti ar atnaujinti, jeigu pasibaigęs galiojimo laikas, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba neišduoti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato, laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato (ar šioje dalyje nurodytų dokumentų dublikatų) ir apie tai praneša vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) bei pateikia priimto sprendimo kopiją. 18. Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka pateiktame laivų klasifikavimo bendrovės išduotame techninio patikrinimo liudijime nurodyta informacija neatitinka Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), numatytų techninių reikalavimų, atsisako išduoti ar atnaujinti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, apie tai susisiekimo ministro nustatyta tvarka praneša vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba jo įgaliotam asmeniui), nurodo sprendimą atsisakyti išduoti prašomą dokumentą ar dokumentus pagrindžiančias priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. 19. Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išdavusi ar atnaujinusi Transporto saugos administracija panaikina galiojantį sertifikatą, jeigu vidaus vandenų transporto priemonė nebeatitinka sertifikate nurodytų techninių reikalavimų, arba vidaus vandenų transporto priemonės savininko (arba jo įgalioto asmens) prašymu ir apie tai praneša šios vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba jo įgaliotam asmeniui). 20.
laivybos sertifikatų abipusio pripažinimo, Lietuvos Respublikos teritorijoje plaukiojančios trečiosios šalies vidaus vandenų transporto priemonės vidaus vandenų laivybos sertifikatai pripažįstami vadovaujantis Lietuvos Respublikos su šia trečiąja šalimi sudarytais dvišaliais tarptautiniais susitarimais. 21. Jeigu šio straipsnio 11 dalyje nurodytos vidaus vandenų transporto priemonės yra eksploatuojamos tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose, kurie yra nesujungti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliais, joms neprivaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato. Tinkamas saugos lygis užtikrinamas atliekant vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras ir jų atitiktį techniniams reikalavimams patvirtinant vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimu.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 162 straipsniu: „162 straipsnis. Burinių jachtų technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių atestavimas
asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, siekiantys atlikti burinių jachtų technines apžiūras (toliau šiame straipsnyje – asmenys), kreipiasi į Transporto saugos administraciją ir pateikia laisvos formos prašymą ir duomenis apie:
1) asmens turimus specialistus ir nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu valdomas patalpas ir įrangą, kurios atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus ir kurių reikia burinių jachtų techninei apžiūrai atlikti;
2) asmens patvirtintą su Transporto saugos administracija suderintą burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos aprašą, parengtą susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 2. Asmenų atestacijos galioja neribotą laiką. Atestuoti asmenys turi užtikrinti atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams visą techninės apžiūros vykdymo laikotarpį. 3.
arba motyvuotai atsisakoma tai padaryti per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo dienos. 4. Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka patikrina šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir nustačiusi, kad asmenų pateiktuose duomenyse yra netikslumų, prašo asmens susisiekimo ministro nustatyta tvarka juos patikslinti ir pateikti reikiamus duomenis. Transporto saugos administracija, patikrinusi asmens pateiktus patikslintus duomenis ir nenustačiusi neatitikimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, susisiekimo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pirminių duomenų gavimo dienos įrašo asmenis į Atestuotų asmenų sąrašą, kuris skelbiamas Transporto saugos administracijos interneto svetainėje. Transporto saugos administracija į šį sąrašą įrašo šiuos duomenis: atestuoto asmens pavadinimą, kodą, kontaktinius duomenis (bendrąjį telefono numerį, fakso numerį, adresą), įrašo numerį ir įrašymo į sąrašą datą. Jeigu duomenys nepatikslinami arba patikslinami netinkamai (gauti duomenys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų), Transporto saugos administracija motyvuotai atsisako atestuoti asmenis. 5. Asmenų priežiūrą, atlikdama planinius (kas vienus metus) ir neplaninius (gavus skundą ar turint pagrįstų duomenų apie asmenų atliekamus pažeidimus) patikrinimus, vykdo Transporto saugos administracija. Vykdant asmenų priežiūrą yra tikrinama atestuotų asmenų atitiktis šio straipsnio 1 dalies reikalavimams. 6.
saugos administracija, nustačiusi, kad atestuoti asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad atestuoti asmenys burinių jachtų technines apžiūras atlieka nesilaikydami burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos apraše nurodytų reikalavimų, susisiekimo ministro nustatyta tvarka sustabdo asmenų atestacijos galiojimą
dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį pašalina šioje dalyje nustatytus trūkumus ir apie tai praneša Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka įsitikina, ar nustatyti trūkumai pašalinti tinkamai, ir panaikina asmens atestacijos sustabdymą. 7. Jeigu asmuo per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį nepašalina nustatytų trūkumų ir nepraneša apie trūkumų pašalinimą Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka panaikina asmens atestacijos galiojimą ir apie tai praneša asmeniui raštu. 8. Informacija apie asmenų statusą, t. y. ar asmenys yra atestuoti, ar jų atestacijos sustabdytos, ar jų atestacijų sustabdymai panaikinti ir ar jų atestacijos panaikintos, yra skelbiama Transporto saugos administracijos interneto svetainėje.“6 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
visų grupių laivų kapitonai, mechanikai, kapitonai-mechanikai, elektromechanikai, upeiviai, motoristai upeiviai-motoristai, ir elektrikai ir laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis kaip 110 kW, laivavedžiai , turintys teisę (kompetenciją) dirbti vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose. 2. Laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus tvirtina ir laivo įgulos minimalios sudėties liudijimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras.
Vidaus vandenų laivo įgulos minimalios sudėties liudijimus ir jų dublikatus išduoda Transporto saugos administracija . 3. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais gali būti asmenys, turintys Europos Bendrijos Sąjungos valstybių kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kompetencija kvalifikacija , arba atitinkamus vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus arba vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus. 4. Burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Transporto saugos administracija , tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga. “
straipsniu Papildyti Kodeksą 241 straipsniu: „241 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai
vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai:
marias iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų;
3) jūrinis plaukiojimo rajonas, kuris apima jūros vandenis, esančius už teritorinės jūros ribų. 2. Susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija nustato vidaus vandenų transporto priemonių aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajonus reikalavimus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Valstybinė saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolė 1.
Valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Transporto saugos administracija. 2. Transporto saugos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. 1. Valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Transporto saugos administracija . Transporto saugos administracijos kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas. 2. Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti vidaus vandenų transporto priemones, nurodyti plaukti paskui paženklintą Transporto saugos administracijos vidaus vandenų transporto priemonę iki patikrinimo vietos, tikrinti vidaus vandenų transporto priemonių techninės būklės patikros dokumentus, aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimų atitiktį, techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, vidaus vandenų transporto priemonių ir įgulos narių dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius, taip pat gauti paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
Transporto saugos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vengia pasitikrinti dėl neblaivumo, turi teisę nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. 3. Transporto saugos administracijos pareigūnai, nustatę, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruota vidaus vandenų transporto priemonė kelia grėsmę joje esančių asmenų sveikatai, gyvybei, laivybos saugumui ar aplinkai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka uždraudžia toliau eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę ir šio kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais paima dokumentą (tais atvejais, kai šio dokumento laive nėra, įpareigoja per 2 darbo dienas jį pristatyti Transporto saugos administracijai), kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, ir panaikina techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimą. 4.
saugos administracijos pareigūnai leidžia toliau eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę ir grąžina vidaus vandenų transporto priemonės savininkui dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, tik pašalinus trūkumus, dėl kurių buvo paimtas šis dokumentas ir panaikinta techninė apžiūra, ir Transporto saugos administracijai pateikus laisvos formos deklaraciją apie trūkumų pašalinimą ir dokumentus ar duomenis, įrodančius, kad šie trūkumai buvo pašalinti, ir nustatyta tvarka atlikus techninę apžiūrą, jeigu ji yra privaloma. 5. Vykdydama techninių reikalavimų laikymosi priežiūrą, Transporto saugos administracija bet kuriuo metu gali patikrinti vidaus vandenų transporto priemonę, kuriai pagal šio kodekso 161 straipsnį privaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą ar vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimą, ir įsitikinti, ar ji turi galiojantį atitinkamą dokumentą ir ar atitinka techninius reikalavimus. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyto patikrinimo metu nustačiusi, kad vidaus vandenų transporto priemonė neturi galiojančio Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato ar vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimo arba neturi jo vidaus vandenų transporto priemonėje jos eksploatavimo metu, Transporto saugos administracija uždraudžia tokiai vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti. 7.
straipsnio 5 dalyje nurodyto patikrinimo metu Transporto saugos administracija nustato, kad dėl vidaus vandenų transporto priemonės būklės kyla akivaizdus pavojus jame esantiems asmenims, aplinkai ar laivybos saugai, ji uždraudžia vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti, kol bus pašalinti pavojų sukėlę veiksniai, taip pat nurodo imtis proporcingų priemonių, kuriomis būtų sudarytos sąlygos vidaus vandenų transporto priemonei užbaigus reisą ar vežimą saugiai nuplaukti į vietą, kur ją bus galima patikrinti arba suremontuoti. 8. Priėmusi sprendimą uždrausti vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti arba pranešusi vidaus vandenų transporto priemonės savininkui apie ketinimą uždrausti jai toliau plaukti, jeigu nebus pašalinti nustatyti trūkumai, Transporto saugos administracija sprendimo priėmimo dieną praneša apie šį sprendimą kompetentingai institucijai, kuri išdavė vidaus vandenų transporto priemonei Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba paskutinį kartą jį atnaujino. Sprendime, kuriuo draudžiama laivui toliau plaukti, išsamiai nurodomos šį sprendimą pagrindžiančios priežastys ir informuojama apie sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Uždraudimo vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti tvarką nustato susisiekimo ministras. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintus minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo ministerija, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto.“
Pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso priedas
„
11987 m. lapkričio 9 d.
verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 6 skyrius, 1 tomas, p. 191). 2. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL 2006 L 389, p. 1). 3. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1). 1. 1987 m. lapkričio 9 d. Tarybos direktyva 87/540/EEB dėl leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,
m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1). 3. 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (OL
252, p. 118). “
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas iki 2019 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi atestuotis šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytame Vidaus vandenų transporto kodekso 162 straipsnyje nustatyta tvarka. Šie asmenys vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali vykdyti burinių jachtų technines apžiūras pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. 4. Per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų dokumentai galioja iki juose nurodyto termino. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia:
Ekonomikos komiteto pirmininkas R.Sinkevičius
,162 IR 241
rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 4, 14, 16, 19, 26, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo ir
161 , 162 ir 241 straipsniais į statymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslai – leisti neįregistravus Lietuvos Respublikos vidaus vandenų registre eksploatuoti valtis su pakabinamaisiais elektros varikliais, taip pat nustatyti, kad pramoginių ir asmeninių laivų techninė apžiūra neatliekama, jeigu minimi laivai nebus eksploatuojami komerciniais tikslais vidaus vandenų plaukiojimo rajone. Įstatymo projektu įtvirtinamos nuostatos dėl Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo, pratęsimo, atnaujinimo ar panaikinimo. Įstatymo lygmeniu nustatomi plaukiojimo rajonai. Įstatymo projektu nustatomas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro valdytojas, registro tvarkytoją pavedama skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. Įstatymo projektu panaikinami išskirtiniai įgaliojimai Lietuvos buriuotojų sąjungai vykdyti burinių jachtų technines apžiūras, taip pat numatoma, kad šias funkcijas galės vykdyti visi juridiniai asmenys, atestuoti Transporto saugos administracijos pagal bendruosius ir visiems taikomus vienodus kriterijus. Įstatymo projektu taip pat perkeliamos
direktyvos (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB, nuostatos, susijusios su techniniais reikalavimais, kurie, vadovaujantis tarptautinės teisės nuostatomis, turi būti taikomi vidaus vandenų laivams.
Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (grupės vadovas Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. p. [email protected] ) vyresnysis patarėjas Artūras Kungys (tel. 239 3930, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso ( toliau
ir burinės jachtos, trumpesnės kaip 6 metrai, registre neregistruojamos. Transporto saugos administracija vykdo registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių, esančių ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, technines apžiūras. Pirmines registruotinų jachtų apžiūras atlieka ir Lietuvos buriuotojų sąjungos techniniai ekspertai, ir Transporto saugos administracijos valstybiniai inspektoriai, nes techninių apžiūrų apimtis ir vykdytojai Kodekse nėra aiškiai nustatyti. Kodekso 16 straipsnio 12 dalis nustato, kad ž vejybos laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, taikomi techniniai reikalavimai, nustatyti registre įregistruotoms vidaus vandenų transporto priemonėms. Ši nuostata Įstatymo projekte nekeičiama, kadangi priekrantės žvejyba tiek Baltijos jūrai priskiriamuose vidaus vandenyse, tiek ir teritorinėje jūroje vykdoma iš paprastų plaukiojimo priemonių (valčių), kurios registruojamos registre, o techninius tokių laivų ir įgulos kvalifikacijos reikalavimus nustatė Kodeksas.
Pažymėtina, kad tokios plaukiojimo priemonės nėra jūrų laivai ir negalėtų būti registruojamos Jūrų laivų registre. Nesant Kodekse minėtos nuostatos, ž vejybos laivams turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatos, kurių taikymas šių laivų atžvilgiu eliminuotų galimybę vykdyti priekrantės žvejybą, sukeltų neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes, nes p anaikinus galimybę žvejoti Baltijos jūroje šias vidaus vandenų transporto priemones būtų galima naudoti tik žvejybai vidaus vandenyse. Kodekse nėra reglamentuota nuostata dėl vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonų. Šiuo metu vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai (vidaus vandenų plaukiojimo, pakrančių plaukiojimo ir jūrinio plaukiojimo rajonai) yra nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 3-13 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registra vimo taisyklių patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registro valdytojas nėra nustatytas įstatymo lygiu, todėl Kodekso nuostatos nėra suderintos su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis. Nuostatos dėl Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo, pratęsimo, atnaujinimo ar panaikinimo yra reglamentuotos susisiekimo ministro įsakyme.
Kodekse nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių žurnalus registruoja, statybos, pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina, jų ekspertizę atlieka Transporto saugos administracija. Pastaroji taip pat atlieka vykdomų vidaus vandenų transporto priemonių statybos, pertvarkymo, rekonstrukcijos ar remonto darbų techninę priežiūrą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus Įstatymo projektą Įstatymo projektu numatoma, kad bus l eidžiama eksploatuoti tik nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotas vidaus vandenų transporto priemones, kurios atitinka nustatytus techninius reikalavimus, jų techninė apžiūra turės būti atlikta ir galioti, išskyrus Įstatymo projektu keičiamo Kodekso 16 straipsnio 6 dalyje išvardytas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre neregistruojamas priemones – sportinius laivus ir šiuos pramoginius laivus: vandens dviračius, irklines valtis, nepriklausomai nuo jų ilgio, burines jachtas, kurių ilgis mažesnis kaip
plaustus, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotas vidaus vandenų transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais neturėtų būti registruojamos todėl, kad praktikoje pakabinamieji elektriniai varikliai yra itin mažo galingumo, jų naudojimo laikotarpis vandenyje yra ribotas, valčių išvystomas greitis su tokiais varikliais yra nedidelis ir pakabinamieji elektros varikliai iš esmės yra naudojami žvejų valtims nuplukdyti nuo kranto į žvejybos paskirties vietą.
Taip pat pažymėtina, kad pakabinamieji elektros varikliai neskleidžia taršos, nėra triukšmingi, dėl jų rinkos priežiūros nėra priimta galiojančių tarptautinių teisės aktų. Todėl manome, kad nėra tikslinga prilyginti pakabinamųjų elektros variklių kitiems motoriniams varikliams, tai nesukurtų pridėtinės vertės ir pasunkintų galimybę juos eksploatuoti. Įstatymo projektas reglamentuoja vidaus vandenų transporto priemonių pirminių, periodinių ir neeilinių techninių apžiūrų tvarką, periodiškumą, apžiūrų galiojimo terminus, numato vykdytojus, kurie išduoda atitinkamus dokumentus ar jų dublikatus. Pramoginių ir asmeninių laivų techninė apžiūra neatliekama, jeigu jie nebus eksploatuojami komerciniais tikslais vidaus vandenų plaukiojimo rajone. Pramoginių ir asmeninių laivų techninės būklės ir jų aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams tikrinama bet kuriuo pramoginių ar asmeninių laivų eksploatavimo metu. Atlikusi laivo periodinę ar neeilinę techninę apžiūrą teisę ir sąlygas vidaus vandenų transporto priemonei plaukioti Kodekso 241 straipsnio 1 dalyje nustatytuose plaukiojimo rajonuose suteikia Transporto saugos administracija, atsižvelgdama į vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį, konstrukciją, navigacines savybes ir eksploatacines ypatybes, komplektaciją, gamintojo nustatytus apribojimus ir turimą įrangą.
Pirmą kartą atliekant Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruoto vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės techninę apžiūrą, vidaus vandenų laivo savininkui (valdytojui) išduodamas vidaus vandenų laivo tinkamumo plaukioti liudijimas, kuris galioja 10 metų. Kiekvienos periodinės techninės apžiūros metu yra patvirtinamas tinkamumo plaukioti liudijimo galiojimas. Siekiant įvertinti vidaus vandenų laivų, žvejybos laivų, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių, nuo kurių pastatymo praėjo daugiau kaip vieni metai, povandeninės dalies korpuso apkalos nusidėvėjimo lygį, iriamojo vairavimo sistemų techninę būklę, užbortinės armatūros hermetiškumą, matavimo prietaisų daviklių, antikorozinės dangos būklę, pirminė techninė apžiūra atliekama vidaus vandenų transporto priemonę iškėlus į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto. Taip pat Įstatymo projekte numatyta, kad laivų klasifikavimo bendrovei nustačius vidaus vandenų transporto priemonės atitiktį techniniams reikalavimams, to pageidaujantys vidaus vandenų transporto priemonių, įregistruotų registre, savininkai (valdytojai), ketinantys vykdyti krovininę ar keleivinę laivybą Europos Sąjungos šalių vidaus vandenų keliuose, gali gauti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir laikinuosius Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas reglamentuoja pirminės, periodinės ir neeilinės vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros rūšis ir galiojimo terminus. Įstatymo projekto4 straipsniu papildomo Kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nustatyti t echninės apžiūros galiojimo panaikinimo ir uždraudimo eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę pagrindai , kuriais vadovaujantis Transporto saugos administracijai numatyta galimybė panaikinti privalomosios techninės apžiūros galiojimą ar uždrausti toliau eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę nustačius, kad vidaus vandenų transporto priemonė kelia grėsmę joje esančių asmenų sveikatai, gyvybei, laivybos saugumui ar aplinkai, esant nors vienam iš Kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
Vidaus vandenų transporto priemonėms nustatomi plaukiojimo rajonai laikytini ribojimais, darančiais esminį poveikį ūkinei šio sektoriaus veiklai, kadangi leidimas laivui plaukioti tam tikruose vandenyse gali iš esmės paveikti ekonominį laivo eksploatavimo tikslingumą (pvz., pakrančių plaukiojimo rajone žvejyboje naudojamoms vidaus vandenų transporto priemonėms, kurios yra įtrauktos į žvejybos laivų registrą ir žvejoja Baltijos jūroje, panaikinus galimybę žvejoti Baltijos jūroje ir leidus žvejoti tik vidaus vandenyse, neliktų ekonominio tikslingumo naudoti šias vidaus vandenų transporto priemones), todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos
reguliuojančios nuostatos turi būti nustatytos įstatymais, Kodeksas papildomas241 straipsnio 1 dalimi, nustatančia vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonus. Be to, plaukiojimo rajonų nustatymas Kodekse įtvirtins galimybę burinėms jachtoms, atitinkamos projektavimo kategorijos pramoginiams laivams plaukioti jūroje.
Pramoginiai laivai nėra jūrų laivai, jie neregistruojami Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, jiems netaikomos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatos, tačiau Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 1 straipsnio 4 dalis numato tam tikrus reikalavimus laivų, kuriems netaikomos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatos, plaukiojimui jūroje, t. y. įstatymo leidėjas numato galimybę plaukioti jūra ir kitiems, į Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo taikymo sritį nepatenkantiems laivams (t. y. vidaus vandenų transporto priemonėms). Plaukiojimo rajonus nustatyti įstatyme taip pat svarbu pramoginių laivų gamintojams, importuotojams, platintojams, kadangi nustatyta aiški jų verslo reguliacinė aplinka leis pagrįstai tikėtis, kad šias vidaus vandenų transporto priemones bus galima naudoti pagal paskirtį, pvz., plaukiojimui jūros vandenyse suprojektuotus ir pastatytus pramoginius laivus bus galima eksploatuoti jūroje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas ir Registrų steigimo, kūrimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 881 „Dėl Registrų steigimo, kūrimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo “, nurodo, kad registro valdytojas turi būti nustatytas įstatymo lygiu, atitinkamai tikslinama Kodekso 16 straipsnio 3 dalis. Kadangi dalis pramoginių laivų yra eksploatuojami arba juos ketinama eksploatuoti pakrančių arba jūriniame plaukiojimo rajone, Įstatymo projekte numatoma, kad, siekiant užtikrinti saugią laivybą jūroje, kurioje navigacinės sąlygos yra sudėtingesnės, tokių laivų technines apžiūras atliks Transporto saugos administracija.
Taip pat numatoma, kad burinių jachtų technines apžiūras atliks Transporto saugos administracijos Įstatymo projekto 162 straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti juridiniai asmenys. Įstatymo projekto 162 straipsnyje detaliau išdėstomos naujos nuostatos, susijusios su burinių jachtų technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų atestavimu. Įstatymo projektu panaikinami išskirtiniai įgaliojimai Lietuvos buriuotojų sąjungai vykdyti burinių jachtų technines apžiūras, taip pat numatoma, kad šias funkcijas galės vykdyti visi Įstatymo projekte nurodyti asmenys, atestuoti Transporto saugos administracijos pagal bendruosius ir visiems taikomus vienodus kriterijus. Pati Transporto saugos administracija perimti burinių jachtų techninių apžiūrų funkcijos nenumato. Toks perėmimas pareikalautų papildomų biudžeto lėšų (papildomų pareigybių steigimas, aprūpinimas darbo priemonėmis), taip pat toks perdavimas nebūtų aktualus, nes nesiekiama perimti valstybei nurodytųjų funkcijų, o tik kontroliuoti tokių funkcijų vykdymą, panaikinti išimtinius įgaliojimus vykdyti viešojo administravimo funkcijas vienai organizacijai. Taip siekiama veiklos kokybės ir sąžiningos rinkos užtikrinimo. Įstatymo projektu keičiamas Kodekso 4 straipsnis atsižvelgus į tai, kad Kodekso 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja ir koordinuoja, o Susisiekimo ministerija įgyvendina vidaus vandenų transporto politiką.
Tokios nuostatos nėra suderintos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį ministerijos formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o šią politiką įgyvendina įstaigos prie ministerijos. Siekiant atsisakyti perteklinio teisinių normų dubliavimo, minimos Kodekso dalys yra pripažįstamos netekusiomis galios. Įstatymo projektu taip pat keičiamas Kodekso 14 straipsnis, kuriame nuosekliai įtvirtinama „kitų plūduriuojančių mechanizmų“ samprata, taip kaip yra numatyta 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ir teisinei sistemai. Numatomi teisiniai santykiai turės teigiamą įtaką administracinei naštai ir viešajam administravimui, nes bus paskatinta konkurencija tarp burinių jachtų technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų (šiuo metu išimtiniai nepagrįsti įpareigojimai yra suteikti Lietuvos buriuotojų sąjungai, tai prieštarauja konstitucinėms normoms, dėl to pastabas teikė Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, Transporto saugos administracija ir kitos suinteresuotos institucijos).
Bendras administracinės naštos ūkio subjektams sumažėjimas numatomas
likti skaičiavimai pridedami). 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Tačiau numatoma, kad korupcijos pasireiškimo tikimybė sumažės, nes bus supaprastinti vidaus vandenų laivų techninių apžiūrų reikalavimai, bus pašalinamos pagrindinės korupcijos pasireiškimo priežastys. Taip pat bus panaikinti įgaliojimai vienai organizacijai atlikti visų burinių jachtų technines apžiūras ir vykdyti priežiūrą. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatos turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jų plėtrai, nes naujų pramoginių laivų savininkams leis išvengti pirminių techninių apžiūrų dubliavimo (šiuo metu pirmines technines jachtų apžiūras atlieka ir Lietuvos buriuotojų sąjungos techniniai inspektoriai, ir Transporto saugos administracijos valstybiniai inspektoriai) ir sumažinti registravimo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre sąnaudas.
Juridiniams ir fiziniams asmenims, importuojantiems pramoginius laivus, asmeninius laivus ir jų sudedamąsias dalis, rinkai patiekiamas atskirai ar skirtas įmontuoti, suformuluota aiški nuostata dėl gaminių atitikties Europos Sąjungos reikalavimams, nes registravimo metu bus nustatoma vidaus vandenų transporto priemonės (pakabinamojo variklio) atitiktis patekimo į Lietuvos Respublikos rinką sąlygoms ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų. Įstatymo projektu naujų terminų nėra tvirtinama, o galiojantys terminai yra įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, jų priėmimo laikotarpis ir priimančios institucijos Priėmus teikiamą Įstatymo projektą reikės keisti:
Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 ,,Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
susisiekimo ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 3-13 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“. Reikės pripažinti netekusiais galios:
ministro 2000 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. 218 „Dėl Burinių jachtų registravimo taisyklių patvirtinimo“;
administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. V-72 „Dėl Pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo ir taisyklių patvirtinimo“. Reikės parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą, nustatantį pramoginių ir asmeninių laivų (išskyrus pramoginius ir asmeninius laivus, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone nekomerciniais tikslais) techninių apžiūrų atlikimo taisykles ir uždraudimo vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, toliau plaukioti tvarką. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingos lėšos Pažymėtina, kad, priėmus Įstatymo projektą, pramoginių laivų savininkai, eksploatuojantys pramoginius ir asmeninius laivus vidaus vandenų plaukiojimo rajone, neprivalės Transporto saugos administracijai kasmet pristatyti turimų pramoginių laivų techninėms apžiūroms atlikti.
Todėl į biudžetą nebūtų surenkama apie 80 tūkst. eurų rinkliavų per metus, tačiau būtų gerokai palengvinta administracinė ir finansinė našta minimų laivų savininkams. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įtraukiant šį projektą į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Pramoginis laivas“, „ asmeninis laivas “ , „vidaus vandenų transporto priemonės“, „techninė apžiūra“, „burinė jachta“, „atestacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2019-04-05
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
straipsnio 9 ir 16 dalyse, numatančiose kokioms vidaus vandenų transporto priemonėms turi būti atliekamas techninis patikrinimas ir išduodamas laikinasis Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose vartojamos sąvokos turi būti aiškios, tikslios ir taisyklingos ir siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina apibrėžti minėtą sąvoką. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „nenurodytos“ įrašytini žodžiai „išskyrus nurodytas“. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.
Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl registro tvarkytojas turėtų neatlygintinai teikti duomenis registro duomenų gavėjams naudodamas savo intelektinius bei finansinius resursus, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato atvejus kuomet r egistro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami neatlygintinai, t.y. duomenys teikiami fiziniams asmenims, kai registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą; duomenys perduodami susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms registro duomenys pagal sutartis, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo
ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 4 dalis neturėtų būti tikslinama. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama „<...> patikrinama pramoginio ar asmeninio laivo atitiktis tiekimo į rinką sąlygoms <...>“, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku kas šias sąlygas tvirtina ar kur šios sąlygos yra reglamentuotos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 5 dalyje minimas tiekimo į rinką sąlygas apibrėžti ar nurodyti, kokiu teisės aktu jos yra reglamentuotos. 5.
vartojamų sąvokų vienodumo, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „ją Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir savininkas pageidauja transporto priemonę“ įrašyti žodžius „vidaus vandenų transporto priemonę Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir pageidauja ją“. 6. Derinant tarpusavyje projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 7 dalies nuostatas, siūlytina ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „fakto“ įrašyti žodį „minimo“. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio
„vieną“ įrašytinas skaičius „1“, kadangi keičiamo kodekso nuostatose yra
vartojama skaitinė reikšmė apibrėžiant dienomis nurodytus terminus. 8. Siekiant aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 8 dalies 1 punkte prieš žodį „savininkas“ siūlytina įrašyti žodžius „vidaus vandenų transporto priemonės“. 9. Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 8 dalies 2 punkte vietoj žodžio „užregistravimo“ įrašytini žodžiai
„įregistravimo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre dienos“. 10. Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16
straipsnio 9 dalyje prieš žodį „įregistruotos“ įrašytini žodžiai „teisės aktų nustatyta tvarka“, o prieš žodžius „techniniai patikrinimai“ įrašytinas žodis „jų“. 11.
straipsnio 10 dalyje numatoma, kad „Jeigu Lietuvos Respublikoje eksploatuojama vidaus vandenų transporto priemonė, kurios registruoti užsienio šalyje neprivaloma ir kurios savininkas yra šios užsienio šalies pilietis, vidaus vandenų transporto priemonėje turi būti dokumentai, kuriais įrodoma, kad vidaus vandenų transporto priemonė valdoma teisėtai“, a tkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo kodekso nuostatų nėra aiškus minėtos nuostatos įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kokiu būdu atsakingi asmenys sužinotų apie tai ar vidaus vandenų transporto priemonė savininkas neteikia melagingos informacijos ar iš tiesų vidaus transporto priemonės registravimas užsienio šalyje nėra privalomas, nėra aiškus procesas kaip atsakingi asmenys galėtų šią informaciją patikrinti. Atsižvelgiant į tai projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso
kodekso 161 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys dėstytinas taip –
„Vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus šio straipsnio 2 ir 9 dalyse
nurodytas transporto priemones, techninę apžiūrą atlieka Transporto saugos administracija.“ Be to, šios dalies antrajame sakinyje po žodžio „įvertinama“ įrašytini žodžiai „vidaus vandenų transporto priemonės“. 13. Projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „technines apžiūras“ įrašytini žodžiai „techninę apžiūrą“, o po šių žodžių dėstytini be skliaustų žodžiai „šio kodekso 162 straipsnyje nustatyta tvarka“. 14. Projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 3 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių „techninė apžiūra galiotų“, o vietoj žodžio „tai“ įrašytini žodžiai „techninės apžiūros atlikimą“. 15. Projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 5 dalyje siūlytina atsisakyti paskutinio sakinio, kaip perteklinio. 16. Projekto 4 straipsniu pildomo kodekso161 straipsnio 6 dalyje vartojama neaiški sąvoka „slipas“.
Siūlytina sąvoką apibrėžti arba ją paaiškinti. 17. Projekto 4 straipsniu pildomo kodekso161 straipsnio 8 dalies 6 punktu numatoma, kad dokumento, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, paėmimo ir techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimo panaikinimo ir uždraudimo eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę pagrindas gali būti vieno (ar daugiau) esminio, turinčio tiesioginę įtaką vidaus vandenų transporto priemonės valdymui ir (ar) saugiam plaukiojimui, vidaus vandenų transporto priemonės techninių reikalavimų neatitikimo nustatymas . Pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo reikėtų vengti neaiškaus turinio reikalavimų bei aiškiai įvardinti, dėl kokių konkrečių neatitikimų ir kokiu teisiniu pagrindu gali būti panaikinamas dokumento galiojimas ir uždraudžiama eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę. 18. Siekiant tikslesnio sąvokos apibrėžimo, projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 9 dalyje žodžiai „techninis patikrinimas“ dėstytini prieš žodį „atliekamas“, o trumpinio „(toliau – techninis patikrinimas)“ atsisakytina, kaip perteklinio. 19. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 11-21 dalių nuostatos reglamentuoja Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato bei laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikat o gavimo, išdavimo, galiojimo, pripažinimo bei panaikinimo atvejus, atsižvelgiant į tai, kad projekto
pildomo kodekso 161 straipsnio pavadinime numatyta tik vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra ir techninis patikrinimas, svarstytina ar projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 11-21 dalių nuostatos neturėtų būti dėstomos atskiru straipsniu arba šio straipsnio pavadinimas neturėtų būti atitinkamai patikslintas. 20.
pildomo kodekso 161 straipsnio 11 punkte pirmą kartą yra vartojamas trumpinys „(ES-TRIN)“. Siūlytina ir kitose projekto nuostatose vartoti šį trumpinį be žodžio „standartas“ (pvz., to paties straipsnio 13 dalies 4 punkte, 18 dalyje). 21. Projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio
žodžių „(arba kitas asmuo, paskirtas atstovu)“ įrašyti žodžius „ar jo įgaliotas asmuo“. 22. Siekiant aiškumo projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio
administracija turi informuoti vidaus vandenų transporto priemonės savininką apie pastebėtus trūkumus, o taip pat terminą, per kurį pastebėti trūkumai turėtų būti pašalinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 18 dalyje neapibrėžtų terminų per kuriuos Transporto saugos administracija apie savo priimtus sprendimus turi informuoti vidaus vandenų transporto priemonės savininką. 23. Projekto 4 straipsniu pildomo kodekso161 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad Transporto saugos administracija, <...> priima sprendimą išduoti ar atnaujinti , jeigu pasibaigęs galiojimo laikas, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba neišduoti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato, laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato (ar šioje dalyje minimų dokumentų dublikatų) ir apie tai informuoja vidaus vandenų transporto priemonės savininką (arba kitą asmenį, paskirtą atstovu) ir pateikia priimto sprendimo kopiją . Atkreiptinas dėmesys, jog iš teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba kitą asmeniui, paskirta atstovui) būtų pateikiama sprendimo kopija, o ne originalas ir kur būtų siunčiamas ar laikomas originalas.
Be to, šio dalyje po žodžio „gavusi“ įrašytinas žodis „visus“. 24. Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 161 straipsnio 18 dalyje yra numatoma, kad „<...> ar dokumentus pagrindžiančius priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką ir terminus“, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nei iš galiojančio kodekso nuostatų nėra aišku kur yra reglamentuojama šių sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, todėl svarstytina ar projekto nuostatomis šis neaiškumas neturėtų būti pašalintas. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 26 straipsnio 8 dalies. 25. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 19 dalyje po žodžio „minimos“ įrašyti žodžius „vidaus vandenų“. 26. Projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 21 dalyje tikslintina nuoroda – vietoj skaičiaus „11“ įrašytinas skaičius „9“. 27. Projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 162 straipsnio
reikalavimų atitiktį“
pildomo kodekso 162 straipsnio 4 dalyje turi būti nustatytas terminas, per kurį asmuo turi būti informuotas apie jo prašymo trūkumus, o taip pat terminas trūkumams pašalinti, nes priešingu atveju, svarstytina, ar Transporto saugos administracija sugebės patikrinti patikslintus duomenis per bendrą 15 darbo dienų nuo pirminio prašymo gavimo dienos terminą. 29.
pildomo kodekso 162 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku per kokį terminą asmuo turėtų būti informuojamas apie atestacijos galiojimo sustabdymą ar per kokį terminą pašalinus nustatytus trūkumus turėtų būti panaikintas asmens atestacijos sustabdymas, atsižvelgiant į tai projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 162 straipsnio 6 dalies nuostatos turėtų būti atitinkamai patikslintos. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto
pildomo kodekso 162 straipsnio 7 dalies nuostatų, kuriose nėra apibrėžtas terminas per kiek laiko asmuo turėtų būti informuojamas apie panaikintą asmens atestacijos galiojimą. 30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 63 punktą administracinių nusižengimų teiseną Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai pradėti, administracinių nusižengimų tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų protokolus surašyti gali dėl Vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų saugumo reikalavimų pažeidimų, tarp kurių ir dėl ANK 406 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų, t.y. Vidaus vandenų transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, perdavimo vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vidaus vandenų transporto priemonių vairuotojų vengimo pasitikrinti dėl neblaivumo
suderinti teikiamo projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso26 straipsnio 2 dalies nuostatas su minėtomis
projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso26 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkamai papildyti. Be to, pažymėtina, jog 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr.
Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ buvo patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, projekto
26 straipsnio 2 dalies nuostatose žodžius
„(girtumui)“ ir „nuo psichiką veikiančių medžiagų“ siūlytume išbraukti kaip
perteklinius. 31. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme (toliau – SLĮ) yra apibrėžta reikšminga dalis vandens transporto srityje vartojamų sąvokų ir terminų. Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtame įstatyme yra vartojama sąvoka „saugi laivyba“, todėl projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 26 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „laivybos saugumas“ ir to paties straipsnio 7 dalyje vartojamą sąvoką „laivybos sauga“ reikėtų atitinkamai patikslinti. 32. Projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso26 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „šio straipsnio 3 dalyje nurodytas“ įrašytinas žodis „šis“, nes tas dokumentas minimas ir pačioje 4 dalyje. 33. Projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso26 straipsnio 7 dalies nuostatoje vartojamas žodžių junginys „nurodo imtis proporcingų priemonių“ koreguotinas dėl neaiškaus teisinio turinio. 34. Projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso26 straipsnio 8 dalyje po žodžių „praneša apie“ įrašytinas žodis „šį“. 35. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
6.1. punktu, jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Pažymėtina, jog pirmą kartą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras minimas keičiamo kodekso 15 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto 3, 4 ir 26 straipsniais keičiamo kodekso 16, 161 ir 26 straipsniuose atsisakyti perteklinių žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarus šiam pasiūlymui žodžių „Lietuvos Respublikos“ reikėtų atsisakyti ir galiojančio keičiamo kodekso 17 straipsnio 2 dalyje. 36. Projekto 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateikiamos nuostatos, numatančios įstatymo taikymą, todėl projekto 11 straipsnio pavadinimą siūlytume papildyti žodžiu „taikymas“. Be to, projekto 11 straipsnio
straipsnyje“ įrašytini žodžiai „išdėstytame Vidaus vandenų transporto kodekso162 straipsnyje“. 38. Projekto 11 straipsnio 4 dalyje pateikiama nuoroda į šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Ši nuostata tikslintina, nes nėra aišku, koks terminas turimas omenyje. 39. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK, 17 punktu Europos Sąjungos teisės aktai įstatymo priede turi būti nurodomi chronologine tvarka, atsižvelgiant į tai, projekto
turi būti patikslintas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. erika.sadauskiene @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
IR
2019-07-03 Nr. XIIIP-3327(3) Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
26 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „jame“ įrašytinas žodis „joje“. 2. Projekto lyginamajame variante 8 straipsniu keičiamo kodekso 26 straipsnio 5 dalyje vietoj nuorodos į kodekso 161 straipsnį nurodytina nuoroda į kodekso 161 straipsnį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. erika.sadauskiene @lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
,162 IR 241
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Vytautas Kamblevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(toliau – keičiamo kodekso) 14 straipsnyje siūloma išplėsti vidaus vandenų transporto priemonių sąvoką, numatant, kad minėta priemone galėtų būti ne tik plūduriuojantys įrenginiai ir priemonės (kurių sąvokos yra pateiktos keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 ir 9 dalyse, bet ir „ <...> kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai <...>“ (čia ir toliau pabraukta mūsų). Sąvoka „plūduriuojantys mechanizmai“ yra vartojama ir projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 9 ir 16 dalyse, numatančiose kokioms vidaus vandenų transporto priemonėms turi būti atliekamas techninis patikrinimas ir išduodamas laikinasis Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas.
Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose vartojamos sąvokos turi būti aiškios, tikslios ir taisyklingos ir siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina apibrėžti minėtą sąvoką. Nepritarti. Atsižvelgti tinkamai į pastabą reikėtų nuosekliai išdėstyti Vidaus vandenų transporto kodeksą (toliau – Kodeksas) nauja redakcija, nes Kodekse nėra išskirta sąvokų ir visi terminai nurodomi tekste. Minima apibrėžtis įgyvendina tarptautinės teisės (direktyvos) nuostatas, todėl privaloma neiškreipti direktyvos reikalavimų ir apibrėžties nekoreguoti. Visgi nesiūloma išskirti atskiros sąvokos dėl nuoseklumo taikant Kodekso nuostatas. Pabrėžtina, kad plūduriuojantys mechanizmai neapimtų kitų plūduriuojančių mechanizmų pagal savo taikymo apimtį. Todėl būtina atskirai įvardinti visus plūduriuojančius mechanizmus, numatytus direktyvoje, ir taip tinkamai įgyvendinti tarptautinės teisės normas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vietoj žodžio „nenurodytos“ įrašytini žodžiai „išskyrus nurodytas“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatoma, kad registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.
Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl registro tvarkytojas turėtų neatlygintinai teikti duomenis registro duomenų gavėjams naudodamas savo intelektinius bei finansinius resursus, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato atvejus kuomet r egistro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami neatlygintinai, t.y. duomenys teikiami fiziniams asmenims, kai registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą; duomenys perduodami susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms registro duomenys pagal sutartis, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatytą išimtį; teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 4 dalis neturėtų būti tikslinama. Nepritarti. Pažymėtina, kad Vyriausybė priėmė sprendimą (įformintą protokolu) ir įpareigojimą minimus ir analogiškus adekvačius duomenis teikti neatlygintinai. Tai iš dalies grindžiama tuo, kad numatyta rinkliava yra sunkiai apskaičiuojama, nagrinėjamų dokumentų nėra išduodama daug ir gaunamos pajamos nedengia net auditavimo (kaip renkama rinkliava) patiriamų kaštų. Siekdami efektyvaus valdymo principų pritaikymo ir informacinės sklaidos su mažesniais administravimo resursais, siūloma palikti minimą nuostatą dėl duomenų teikimo neatlygintinumo. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053 4.
Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama „<...> patikrinama pramoginio ar asmeninio laivo atitiktis tiekimo į rinką sąlygoms <...>“, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku kas šias sąlygas tvirtina ar kur šios sąlygos yra reglamentuotos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 5 dalyje minimas tiekimo į rinką sąlygas apibrėžti ar nurodyti, kokiu teisės aktu jos yra reglamentuotos. Nepritarti. Siūloma neatsižvelgti į pastabą ir nenurodyti tikslių rinkos priežiūros reguliavimo teisės aktų, kadangi įgyvendinamieji teisės aktai su laiku gali būti tikslinami, skaidomi ar kitaip peržiūrimi, nes Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijos yra nuolatos peržiūrimos ir numatoma tobulinti rinkos priežiūros mechanizmą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad to paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad: „
Respublikos vidaus vandenų laivų registre susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruojamos vidaus vandenų transporto priemonės, nenurodytos šio straipsnio 6 dalyje.
“, todėl iš esmės kitoje straipsnio dalyje yra
numatyta, kad esminiai registruojant transporto priemones procedūriniai aprašai yra patvirtinti susisiekimo ministro. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sąvokų vienodumo, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „ją Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir savininkas pageidauja transporto priemonę“ įrašyti žodžius „vidaus vandenų transporto priemonę Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir pageidauja ją“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053 6.
Derinant tarpusavyje projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 7 dalies nuostatas, siūlytina ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „fakto“ įrašyti žodį „minimo“. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vietoj žodžio „vieną“ įrašytinas skaičius „1“, kadangi keičiamo kodekso nuostatose yra vartojama skaitinė reikšmė apibrėžiant dienomis nurodytus terminus. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 8 dalies 1 punkte prieš žodį „savininkas“ siūlytina įrašyti žodžius „vidaus vandenų transporto priemonės“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punkte vietoj žodžio „užregistravimo“ įrašytini žodžiai „įregistravimo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre dienos“. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
prieš žodį „įregistruotos“ įrašytini žodžiai „teisės aktų nustatyta tvarka“, o prieš žodžius „techniniai patikrinimai“ įrašytinas žodis „jų“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053 11.
Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 10 dalyje numatoma, kad „Jeigu Lietuvos Respublikoje eksploatuojama vidaus vandenų transporto priemonė, kurios registruoti užsienio šalyje neprivaloma ir kurios savininkas yra šios užsienio šalies pilietis, vidaus vandenų transporto priemonėje turi būti dokumentai, kuriais įrodoma, kad vidaus vandenų transporto priemonė valdoma teisėtai“, a tkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo kodekso nuostatų nėra aiškus minėtos nuostatos įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kokiu būdu atsakingi asmenys sužinotų apie tai ar vidaus vandenų transporto priemonė savininkas neteikia melagingos informacijos ar iš tiesų vidaus transporto priemonės registravimas užsienio šalyje nėra privalomas, nėra aiškus procesas kaip atsakingi asmenys galėtų šią informaciją patikrinti. Atsižvelgiant į tai projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 10 dalis tikslintina. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos įgyvendinimas buvo nagrinėtas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai su Lietuvos transporto saugos administracijos specialistais. Minimos nuostatos sudarytos taip, kad minima išlyga galėtų pasinaudoti tik konkrečios šalies pilietis, kuris plaukioja Lietuvos vidaus vandenyse ir kurio (pagal pilietybę patvirtinantį dokumentą) šalyje tokio laivo registracija nėra privaloma. Bet kuriuo atveju, Transporto saugos administracija išmano Europos Sąjungoje ir ekonominės erdvės valstybių teisinę bazę, prireikus, ją galima greitai patikrinti. Taip pat akcentuojama, kad melagingų duomenų ir padirbtų dokumentų pateikimas inspektoriui yra atsakomybę užtraukiantis veiksmas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054 12.
Projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys dėstytinas taip – „Vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus šio straipsnio 2 ir 9 dalyse nurodytas transporto priemones, techninę apžiūrą atlieka Transporto saugos administracija.“ Be to, šios dalies antrajame sakinyje po žodžio „įvertinama“ įrašytini žodžiai „vidaus vandenų transporto priemonės.“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „technines apžiūras“ įrašytini žodžiai
„techninę apžiūrą“, o po šių žodžių dėstytini be skliaustų žodžiai „šio
kodekso 162 straipsnyje nustatyta tvarka“. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054
straipsnio 3 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių „techninė apžiūra galiotų“, o vietoj žodžio „tai“ įrašytini žodžiai „techninės apžiūros atlikimą“. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalyje siūlytina atsisakyti paskutinio sakinio, kaip perteklinio. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildomo kodekso161 straipsnio 6 dalyje vartojama neaiški sąvoka „slipas“. Siūlytina sąvoką apibrėžti arba ją paaiškinti. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir kitas žodis dokas , taip ir žodis slipas yra jūrinis terminas plačiai naudojamas ir apibūdinantis konkretų daiktą, objektą. Tai yra įrenginys laivams ištraukti iš vandens povandeninei daliai apžiūrėti, remontuoti ir atgal nuleisti. Tai yra nuožulni plokštuma su bėgiais, nuleidžiama į vandenį. Nemanome, kad tikslinga apibrėžti šį žodį kaip sąvoką.
Jeigu būtų priimtas sprendimas atsižvelgti į pastabą, siūlytina žodį slipas išbraukti, nes šis laivo korpuso apžiūros būdas būtų įgyvendinamas ir papultų po nurodytoje straipsnio dalyje nurodytu žodžių junginiu kitokiu būdu ant kranto . 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildomo kodekso161 straipsnio 8 dalies 6 punktu numatoma, kad dokumento, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, paėmimo ir techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimo panaikinimo ir uždraudimo eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę pagrindas gali būti vieno (ar daugiau) esminio, turinčio tiesioginę įtaką vidaus vandenų transporto priemonės valdymui ir (ar) saugiam plaukiojimui, vidaus vandenų transporto priemonės techninių reikalavimų neatitikimo nustatymas . Pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo reikėtų vengti neaiškaus turinio reikalavimų bei aiškiai įvardinti, dėl kokių konkrečių neatitikimų ir kokiu teisiniu pagrindu gali būti panaikinamas dokumento galiojimas ir uždraudžiama eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę. Nepritarti. Pažymėtina, ši pastaba buvo nagrinėta projektą derinant nuostatas Vyriausybėje. Svarbu tai, kad nėra galimybės išrašyti visų laivo pažeidimų, kurie gali turėti įtakos transporto priemonės valdymui ar saugiam praplaukimui. Atsižvelgus į tai yra iš esmės tiksliai apibrėžiama, kad esant esminiam reikalavimų neatitikimui, t. y. atvejui, kai vidaus vandenų transporto priemonės įprastas valdymas nėra užtikrinamas, arba dėl kitų pagrįstų priežasčių minima transporto priemonė negali būti eksploatuojama saugiai, Transporto saugos administracija turi tam tikrą apibrėžtą diskrecijos teisę imtis prevencinių priemonių.
Taip pat pažymėtina, kad vertinama būtų tik pačios transporto priemonės techninė būklė ir atitikimas galiojantiems techniniams reikalavimams, todėl diskrecijos teisė nėra išplėsta ir yra nukreipta tik į transporto priemonės techninę būklę saugaus plaukiojimo prasme. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildomo kodekso 161 straipsnio 9 dalyje žodžiai
„techninis patikrinimas“ dėstytini prieš žodį „atliekamas“, o trumpinio
„(toliau – techninis patikrinimas)“ atsisakytina, kaip perteklinio. Pritarti. Iš esmės neprieštaraujama dėl trumpinio
techninis patikrinimas panaikinimo, tačiau pažymima, kad panaikinus trumpinį tolimesnėse straipsnio dalyse gali būti techninio patikrinimo sampratos taikymo ir nevienodo supratimo klausimų. Svarbu tai, kad techninis patikrinimas atliekamas tik161 straipsnio 9 dalyje nurodytoms transporto priemonėms (dėl ko buvo numatytas trumpinys). 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054 19.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 11-21 dalių nuostatos reglamentuoja Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato bei laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikat o gavimo, išdavimo, galiojimo, pripažinimo bei panaikinimo atvejus, atsižvelgiant į tai, kad projekto4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio pavadinime numatyta tik vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra ir techninis patikrinimas, svarstytina ar projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 11-21 dalių nuostatos neturėtų būti dėstomos atskiru straipsniu arba šio straipsnio pavadinimas neturėtų būti atitinkamai patikslintas. Pritarti iš dalies. Pritariama straipsnio pavadinimo tikslinimui. Siūloma patikslinti straipsnio pavadinimą taip: „161 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra, techninis patikrinimas , Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato ir laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimas “ Nepritariama straipsnio išskyrimo į du atskirus straipsnius dėl nuostatų dėstymo nuoseklumo. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildomo kodekso 161 straipsnio 11 punkte pirmą kartą yra vartojamas trumpinys „(ES-TRIN)“. Siūlytina ir kitose projekto nuostatose vartoti šį trumpinį be žodžio „standartas“ (pvz., to paties straipsnio 13 dalies 4 punkte, 18 dalyje). Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildomo kodekso 161 straipsnio 15 dalyje (ir to paties straipsnio 16, 17, 18, 19 dalyse) siūlytina vietoj žodžių „(arba kitas asmuo, paskirtas atstovu)“ įrašyti žodžius „ar jo įgaliotas asmuo“. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054 22.
Siekiant aiškumo projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 16 dalyje turėtų būti nurodomas konkretus terminas per kurį Transporto saugos administracija turi informuoti vidaus vandenų transporto priemonės savininką apie pastebėtus trūkumus, o taip pat terminą, per kurį pastebėti trūkumai turėtų būti pašalinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 18 dalyje neapibrėžtų terminų per kuriuos Transporto saugos administracija apie savo priimtus sprendimus turi informuoti vidaus vandenų transporto priemonės savininką. Pritarti iš dalies. Pažymima, kad procedūriniais klausimais Kodekso nuostatų siekiama sąmoningai neperkrauti, o Kodekso esminiai reikalavimai bus (ir šiuo metu yra) įgyvendinami susisiekimo ministro įsakymu. Todėl siūloma į ją atsižvelgti iš dalies ir minimo straipsnio 16 dalį išdėstyti taip:
„16. Transporto saugos administracija, gavusi šio straipsnio 15
dalyje nurodytus dokumentus ir nustačiusi, kad pateikti ne visi šio straipsnio 15 dalyje nurodyti dokumentai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka apie tai informuoja vidaus vandenų transporto priemonės savininką (arba kitą asmenį, paskirtą atstovu) ir paprašo pateikti trūkstamus dokumentus.“ Taip pat siūloma 18 dalį išdėstyti taip: „18. <...> apie tai susisiekimo ministro nustatyta tvarka informuoja vidaus vandenų transporto priemonės savininką (arba jo įgaliotą asmenį), nurodo sprendimą atsisakyti išduoti prašomą dokumentą ar dokumentus pagrindžiančias priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką ir terminus.“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-04-054 23.
Projekto 4 straipsniu pildomo kodekso161 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad Transporto saugos administracija, <...> priima sprendimą išduoti ar atnaujinti , jeigu pasibaigęs galiojimo laikas, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba neišduoti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato, laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato (ar šioje dalyje minimų dokumentų dublikatų) ir apie tai informuoja vidaus vandenų transporto priemonės savininką (arba kitą asmenį, paskirtą atstovu) ir pateikia priimto sprendimo kopiją . Atkreiptinas dėmesys, jog iš teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba kitą asmeniui, paskirta atstovui) būtų pateikiama sprendimo kopija, o ne originalas ir kur būtų siunčiamas ar laikomas originalas. Be to, šio dalyje po žodžio „gavusi“ įrašytinas žodis „visus“. Pritarti iš dalies. Siūloma neatsižvelgti į pastabą, nes iš esmės procedūriniai klausimai bus ir yra aprašyti susisiekimo ministro įsakymu, o darbo organizavimo klausimai buvo aptarti su Transporto saugos agentūra. Pažymėtina, kad kopijos pateikimas yra aktualus darbų skaitmenizavimo klausimais, kopija yra tik informacinis pranešimas, tačiau jo turinys išlaikomas ir yra įtvirtinamas Transporto saugos administracijos vadovo sprendimu, todėl gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu būtų nuspręsta į pastabą atsižvelgti, būtų aktualu ištrinti žodžius „priimto sprendimo kopiją“ ir vietoje jų įrašyti „priimtą sprendimą“. Dėl antros pastabos dalies, siūloma pritarti ir 17 dalį išdėstyti taip: „17. Transporto saugos administracija visus , gavusi šio straipsnio 15 dalyje nurodytus dokumentus , juos įvertina ir per 8 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos priima sprendimą išduoti ar atnaujinti <...>“. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054 24.
Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 161 straipsnio
priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką ir terminus“, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nei iš galiojančio kodekso nuostatų nėra aišku kur yra reglamentuojama šių sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, todėl svarstytina ar projekto nuostatomis šis neaiškumas neturėtų būti pašalintas. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 26 straipsnio 8 dalies. Nepritarti. Pažymėtina, kad Kodeksu yra nustatomi pagrindiniai įpareigojimai ir reikalavimai, tačiau procedūrinius klausimus siekiama aprašyti susisiekimo ministro įsakymu. Tokiu būdu Kodekso nuostatos yra aiškesnės ir glaustesnės. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
161 straipsnio 19 dalyje po žodžio „minimos“ įrašyti žodžius
„vidaus vandenų“. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildomo kodekso 161 straipsnio 21 dalyje tikslintina nuoroda – vietoj skaičiaus „11“ įrašytinas skaičius „9“. Nepritarti. Į pastabą siūloma neatsižvelgti, nes 9 dalyje minimos ne visos transporto priemonės, kurios nurodytos 11 dalyje, t. y.: „<...> kitoms vidaus vandenų transporto priemonėms, kurios atitinka Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytus techninius reikalavimus <...>“. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildomo kodekso 162 straipsnio 1 dalies preambulėje atsisakytina perteklinių žodžių
„pagrindžiančius šių reikalavimų atitiktį“. Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-04-055 28.
Projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 162 straipsnio 4 dalyje turi būti nustatytas terminas, per kurį asmuo turi būti informuotas apie jo prašymo trūkumus, o taip pat terminas trūkumams pašalinti, nes priešingu atveju, svarstytina, ar Transporto saugos administracija sugebės patikrinti patikslintus duomenis per bendrą 15 darbo dienų nuo pirminio prašymo gavimo dienos terminą. Nepritarti. Pažymėtina, kad detalesnės procedūrinės nuostatas numatoma reglamentuoti susisiekimo ministro įsakymu, tokiu būdu neperkraunant Kodekso nuostatų. Nustatytas bendrasis terminas yra suderintas su Transporto saugos administracija. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pildomo kodekso162 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku per kokį terminą asmuo turėtų būti informuojamas apie atestacijos galiojimo sustabdymą ar per kokį terminą pašalinus nustatytus trūkumus turėtų būti panaikintas asmens atestacijos sustabdymas, atsižvelgiant į tai projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 162 straipsnio 6 dalies nuostatos turėtų būti atitinkamai patikslintos. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 162 straipsnio 7 dalies nuostatų, kuriose nėra apibrėžtas terminas per kiek laiko asmuo turėtų būti informuojamas apie panaikintą asmens atestacijos galiojimą. Nepritarti. Pažymima, kad procedūrines nuostatas numatoma aprašyti susisiekimo ministro įsakyme ir tokiu būtu neperkrauti Kodekso nuostatų. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-058 30.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 63 punktą administracinių nusižengimų teiseną Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai pradėti, administracinių nusižengimų tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų protokolus surašyti gali dėl Vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų saugumo reikalavimų pažeidimų, tarp kurių ir dėl ANK 406 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų, t.y. Vidaus vandenų transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, perdavimo vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vidaus vandenų transporto priemonių vairuotojų vengimo pasitikrinti dėl neblaivumo
keičiamo kodekso26 straipsnio 2 dalies nuostatas su minėtomis ANK nuostatomis, reikėtų projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso26 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkamai papildyti. Be to, pažymėtina, jog 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 „ Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ buvo patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, projekto
26 straipsnio 2 dalies nuostatose žodžius
„(girtumui)“ ir „nuo psichiką veikiančių medžiagų“ siūlytume išbraukti kaip
perteklinius. Pritarti.
Pritarti. Keičiamo 26 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti taip: „2. <...> Transporto saugos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vengia ar atsisako pasitikrinti dėl neblaivumo, turi teisę nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.“ Dėl kitų pastaboje nurodytų pastebėjimų, siūloma taip pat pritarti. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(toliau – SLĮ) yra apibrėžta reikšminga dalis vandens transporto srityje vartojamų sąvokų ir terminų. Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtame įstatyme yra vartojama sąvoka „saugi laivyba“, todėl projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 26 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „laivybos saugumas“ ir to paties straipsnio 7 dalyje vartojamą sąvoką „laivybos sauga“ reikėtų atitinkamai patikslinti. Nepritarti. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas yra taikomas jūrinėje laivyboje ir neturi būti gretinamas su Kodekso nuostatomis. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „šio straipsnio 3 dalyje nurodytas“ įrašytinas žodis „šis“, nes tas dokumentas minimas ir pačioje 4 dalyje. Pritarti. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26 straipsnio 7 dalies nuostatoje vartojamas žodžių junginys „nurodo imtis proporcingų priemonių“ koreguotinas dėl neaiškaus teisinio turinio. Nepritarti.
Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius aplinkybes, kad kyla akivaizdus pavojus jame esantiems asmenims, aplinkai ar laivybos saugai, yra imamasi pagrindinės sankcijos, t. y. uždraudžiama vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti. Tačiau papildomai yra imamasi papildomų adekvačių saugos priemonių, kurių aprašyti ar šiuo metu nustatyti nėra galimybės, nes laivo pažeidimai gali būti įvairūs ir sutvarkomi skirtingomis laikinosiomis ar kitokiomis priemonėmis. Šiuo atveju diskrecijos teisės išvengti nėra galimybės, nes tik inspektorius inspektuodamas laivą gali tinkamai įvertinti situaciją, priimti sprendimus ir įgalioti laivo savininką imtis adekvačių proporcingų priemonių. Taip pat manoma, kad tokios priemonės, jei jos turėtų būti išrašomos, turėtų būti nurodomos ne Kodekse, o jį įgyvendinančio teisės akto lygmenyje. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26 straipsnio 8 dalyje po žodžių „praneša apie“ įrašytinas žodis „šį“. Pritarti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.1. punktu, jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Pažymėtina, jog pirmą kartą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras minimas keičiamo kodekso 15 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto 3, 4 ir 26 straipsniais keičiamo kodekso 16, 161 ir 26 straipsniuose atsisakyti perteklinių žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarus šiam pasiūlymui žodžių „Lietuvos Respublikos“ reikėtų atsisakyti ir galiojančio keičiamo kodekso 17 straipsnio 2 dalyje. Pritarti. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-0511 36.
Projekto 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateikiamos nuostatos, numatančios įstatymo taikymą, todėl projekto 11 straipsnio pavadinimą siūlytume papildyti žodžiu „taikymas“. Be to, projekto 11 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įrašytini žodžiai „išdėstytame Vidaus vandenų transporto kodekso 162 straipsnyje“. Pritarti. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Ši nuostata tikslintina, nes nėra aišku, koks terminas turimas omenyje. Pritarti. Siūloma patikslinti 11 straipsnio 4 dalį: „4. Per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo Iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų dokumentai galioja iki juose nurodyto termino.“
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK, 17 punktu Europos Sąjungos teisės aktai įstatymo priede turi būti nurodomi chronologine tvarka, atsižvelgiant į tai, projekto
kodekso priedas turi būti patikslintas. Pritarti. 10 straipsnį išdėstyti taip: „
Pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip: „1. 1987 m. lapkričio 9 d.
verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 191). 2. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1). 3. 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (OL 2016 L 252, p. 118).“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pil. Rimvydas L., 2019-05-202
vandenų transporto kodekso (toliau VVTK) 14 straipsnį ir nustatyti naują vidaus vandenų transporto priemonių sąvoką, pagal kurią vidaus vandenų transporto priemonėmis būtų laikomos vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai , plūduriuojančios priemonės ir kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai), eksploatuojami vandenų keliuose arba naudojami vandenų kelių priežiūrai. Pažymėjau šioje sąvokoje diskutuotinus dėl jų įrašymo žodžius – eksploatuojami vandenų keliuose .
Patvirtinus sąvoką su minėtais žodžiais, visos sąvokoje išvardytos vidaus transporto priemonės, nebebūtų laikomos vidaus vandenų transporto priemonėmis, jei jos būtų eksploatuojamos vidaus vandenyse, kuriuose nėra vandens kelių ir jų statusas, kaip ir naudojimas liktų neapibrėžtas , nors pagal savo paskirtį tai turėtų apibrėžti būtent VVTK (žr. 1 str., kuriame nustatyta, kad VVTK reguliuoja visų vidaus vandenų laivybos santykius). Susiklosčius tokiai situacijai, vidaus vandenyse, kuriuose nėra vandens kelių, būtų eksploatuojami neregistruoti, be techninės apžiūros laivai, ir galimai būtų sudarytos prielaidos laivavedžiams išvengti atsakomybės už laivų eksploatavimo pažeidimus. Siekiant eliminuoti galimos spragos riziką įstatyminiame reglamentavime, siūlytina projekto 2 str. vidaus vandenų transporto priemonių sąvoką išdėstyti taip: „ Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai , plūduriuojančios priemonės ir kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai) eksploatuojami vandenų keliuose arba naudojami vandenų kelių priežiūr ai.“ Kaip alternatyva minėtam siūlymui, galėtų būti VVTK 14 straipsnio atsisakymas , kadangi visos vidaus vandenų transporto priemonės yra vardijamos VVTK 15 str. Minėtame 15 str. pakaktų įvesti trumpinį, kad šiame straipsnyje išvardytos priemonės toliau tekste yra vadinamos vidaus vandenų transporto priemonėmis, kas labiau atitiktų ekonomiškos teisėkūros principus. Pritarti. 2. Pil. Rimvydas L., 2019-05-203 2.
straipsnio 10 dalyje numatyta, kad užsienio piliečiai, kurių šalyje neprivaloma vidaus vandenų transporto priemonių registracija, savo vidaus vandenų transporto priemones gali naudoti nei jų registruodami, nei atlikę technines apžiūras. Abejotina, ar pasirinktas teisinis reglamentavimas yra teisingas ir nediskriminuoja mūsų pačių šalies piliečių, iš kurių reikalauja daugiau, nei iš užsienio piliečių. Nepriklausomai nuo to, iš kokios šalies asmuo yra, visiems turėtų būti taikomos vienodos taisyklės, todėl siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo VVTK 16 straipsnio 10 dalyje trečią sakinį išbraukti arba svarstyti galimybę dėl didesnės dalies vidaus vandenų transporto priemonių registracijos atsisakymo, kas atitiktų užsienio šalių praktiką (pvz., palikti registracijos reikalavimą tik komercinės paskirties ir į jūrą plaukiantiems žvejybiniams, komerciniams laivams). Nepritarti. 3. Pil. Rimvydas L., 2019-05-204
papildyti 161 straipsniu. Minėtame straipsnyje kelia abejonių 2 dalies antras sakinys, kuriame įrašyta, kad „<...> pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus valstybinės reikšmės kelius, nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama.“ Pagal tokią nuostatą darytina išvada, kad valstybės reikšmės vidaus vandenų keliais plaukiojantys pramoginiai ir asmeniniai laivai, turės būti praėję techninę apžiūrą. Tačiau svarstytina, ar toks reikalavimas nėra perteklinis ir galimai diskriminacinis kitose vidaus vandenyse, neturinčiuose valstybinės reikšmės kelių, plaukiojančių laivų atžvilgiu.
Visų pirma pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to ar bus atlikta techninė apžiūra, ar ne, nes ne visiems tokia apžiūra bus atliekama, vidaus vandenų transporto priemonės savininkas privalės užtikrinti, kad jo eksploatuojama vidaus vandenų transporto priemonė atitiktų techninius ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimus (projektu siūlomo papildyti VVTK 161 str. 3 dalis). Kaip šios prievolės laikosi minėtas savininkas, kontroliuos Transporto saugos administracija, t. y. ta pati institucija, kuri atlieka ir technines apžiūras. Nepriklausomai nuo to, ar atlikta vidaus vandenų transporto priemonei techninė apžiūra, Transporto saugos administracija turės įgaliojimus uždrausti eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę, jei nustatys atitinkamą pagrindą (projekto 4 str. siūlomo papildyti VVTK 161 str. 8 d.). Asmuo galės vėl eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę tik pašalinęs trūkumus ir pateikęs apie tai įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kyla ganėtina pagrįstas klausimas, ar reikalavimas daliai vidaus transporto priemonių būtina papildomai praeiti techninę apžiūrą, vien dėl to, kad galima būtų jas eksploatuoti valstybinės reikšmės keliuose, kai papildoma kontrolė atliekama dar ir transporto priemonės eksploatacijos metu. Antra. Atkreiptinas dėmesys, kad vidaus vandenyse valstybės reikšmės keliai apima tik dalį atitinkamo vandens telkinio. Pavyzdžiui, Nemuno upės atkarpoje Druskininkai–Liškiava valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio plotis nustatytas – 20 m., Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės (Kauno HE) tvenkinyje kelio plotis – 35 m. [1] , kai upės plotis svyruoja nuo 80 iki 200-300 m., o Kauno HE plotis – nuo 0,3 iki 3,3 km.
Taigi, tame pačiame vandens telkinyje, kaip pvz., Nemuno upė ir Kauno HE, plaukios vidaus vandenų transporto priemonės, kurioms nereikalaujama techninės apžiūros, jei jos neplaukinės vandens keliu, ir transporto priemonės su technine apžiūra, jei įplauks į vandens kelią. Net ir tų pačių techninių charakteristikų laivams, bus taikomi skirtingi reikalavimai ir tik dėl vienintelio aspekto – plaukimo arba ne valstybinės reikšmės keliu. Svarstytina, ar tokio skirtingo reikalavimo nustatymas, nediskriminuos plaukiojančių valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliu (net ir tik jį kertančių) asmenų, kitais vidaus vandenimis plaukiojančių asmenų atžvilgiu, kuriems nėra prievolės atlikti technines apžiūras. Be kita ko, Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtų skirtingų sąlygų nustatymas dėl techninių apžiūrų praktikoje gali lemti nemažai nesusipratimų ir konfliktinių situacijų tarp vidaus vandenų transporto valdytojų ir šių priemonių eksploatavimą kontroliuojančių subjektu. Ginčai kiltų siekiant nustatyti, ar visgi laivas įplaukė į vandens kelia, ar ne. Kadangi vandens keliai žymimi navigaciniais ženklais (bojomis), kurie statomi (inkaruojami) pakankamai dideliu atstumu, vienas nuo kito, abejotina ar bus galima tiksliai nustatyti laivo, kuriam techninė apžiūra neprivaloma, įplaukimo į vandens kelią faktą, ypatingai vidaus vandenų transporto savininkui. Tuo galimai gali pasinaudoti ir kontroliuojantis subjektas, atsirasti galimų korupcijos apraiškų.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta , ir nekvestionuojant poreikio užtikrinti komerciniais tiksliais eksploatuojamų transporto priemonių saugumą, projekto
straipsnio 2 dalies antrą sakinį siūlytina išdėstyti taip: „ Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone, nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama.“
str., kuris reglamentuotų vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonus. Minėtame straipsnyje kelia abejonių siūlomas 1 dalies 1 punkto reglamentavimas, kuriame siūloma nustatyti vieną iš vidaus vandenų plaukiojimo rajonų – vidaus vandenų plaukiojimo rajoną, kuris apimtų tik vidaus vandenų kelius ir Kuršių marias iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos ribų. Pagal tokią nuostatą, vidaus vandenų transporto priemonės galėtų plaukioti tik vidaus vandenų keliais , kurių nėra Lietuvoje daug. Tuo tarpu laivų eksploatavimas vidaus vandenyse, kuriuose tokių kelių nėra, galimai būtų apribotas, nors tam jokių objektyvių priežasčių, kaip ir nėra. Siekiant perteklinai neapriboti vidaus vandenų transporto priemonių naudojimo vidaus vandenyse, projekto 17 str. siūlomame
str. 1 d. 1 punktą, o taip pat atsižvelgiant į siūlytina išdėstyti taip : „1) vidaus vandenų plaukiojimo rajonas, kuris apima vidaus vandenis;“. Iš dalies pritarti. Žr. Ekonomikos komiteto siūlomą 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas : Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti projektą pagal Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Biudžeto ir finansų komitetas,
10 Argumentai: Siekiant, kad įstatyme neliktų spragų, būtų užtikrinta manipuliacijų prevencija, bei aiškiai apibrėžta situacija, kai užsienio šalies piliečiui priklausiančia transporto priemone, kuri nėra registruota toje šalyje, būtų plaukiojama Lietuvos vidaus vandenimis ir ją valdytų Lietuvos pilietis, nustatyti, kad tokiu atveju vidaus vandenų transporto priemonėje turėtų būti dokumentai, įrodantys, kad transporto priemonė valdoma teisėtai. Todėl siūloma palikti Vyriausybės teikto įstatymo projekto 3 straipsnio (bazinio įstatymo 16 straipsnio) 10 dalies nuostatas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:
"10. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse gali būti eksploatuojamos tik Vidaus
vandenų registre, užsienio šalyje įregistruotos ar šio straipsnio 6 dalyje nurodytos Vidaus vandenų registre neregistruojamos vidaus vandenų transporto priemonės. Jeigu vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota užsienio šalyje, vidaus vandenų transporto priemonės eksploatacijos metu privaloma turėti tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu Lietuvos Respublikoje eksploatuojama vidaus vandenų transporto priemonė, kurios registruoti užsienio šalyje neprivaloma ir kurios savininkas yra šios užsienio šalies pilietis, vidaus vandenų transporto priemonėje turi būti dokumentai, kuriais įrodoma, kad vidaus vandenų transporto priemonė valdoma teisėtai." Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas.
Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė [1] VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2019 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 4S-34, kuriuo nustatytas 2019 metais eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašas http://vvkd.lt/wp-content/uploads/2019/04/4S-34_1.pdf
16, 19, 26, 41
, 162 IR 241
2019-05-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas R. Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, E. Gentvilas, Z. Jedinskij, A. Kupčinskas, G. Landsbergis, B. Matelis, R. Miliūtė, V.Poderys, J. Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys : Susisiekimo ministerijos atstovai A.Kungys ir E.Vyšniauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos
transporto kodekso (toliau – keičiamo kodekso) 14 straipsnyje siūloma išplėsti vidaus vandenų transporto priemonių sąvoką, numatant, kad minėta priemone galėtų būti ne tik plūduriuojantys įrenginiai ir priemonės (kurių sąvokos yra pateiktos keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 ir 9 dalyse, bet ir „
<...>
kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai <...>“ (čia ir toliau pabraukta mūsų). Sąvoka „plūduriuojantys mechanizmai“ yra vartojama ir projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 9 ir 16 dalyse, numatančiose kokioms vidaus vandenų transporto priemonėms turi būti atliekamas techninis patikrinimas ir išduodamas laikinasis Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas.
Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose vartojamos sąvokos turi būti aiškios, tikslios ir taisyklingos ir siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina apibrėžti minėtą sąvoką. Nepritarti. Atsižvelgti tinkamai į pastabą reikėtų nuosekliai išdėstyti Vidaus vandenų transporto kodeksą (toliau – Kodeksas) nauja redakcija, nes Kodekse nėra išskirta sąvokų ir visi terminai nurodomi tekste. Minima apibrėžtis įgyvendina tarptautinės teisės (direktyvos) nuostatas, todėl privaloma neiškreipti direktyvos reikalavimų ir apibrėžties nekoreguoti. Visgi nesiūloma išskirti atskiros sąvokos dėl nuoseklumo taikant Kodekso nuostatas. Pabrėžtina, kad plūduriuojantys mechanizmai neapimtų kitų plūduriuojančių mechanizmų pagal savo taikymo apimtį. Todėl būtina atskirai įvardinti visus plūduriuojančius mechanizmus, numatytus direktyvoje, ir taip tinkamai įgyvendinti tarptautinės teisės normas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „nenurodytos“ įrašytini žodžiai „išskyrus nurodytas“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053
straipsnio 4 dalyje numatoma, kad registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.
Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl registro tvarkytojas turėtų neatlygintinai teikti duomenis registro duomenų gavėjams naudodamas savo intelektinius bei finansinius resursus, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato atvejus kuomet r egistro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami neatlygintinai, t.y. duomenys teikiami fiziniams asmenims, kai registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą; duomenys perduodami susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms registro duomenys pagal sutartis, išskyrus
informacinių išteklių valdymo įstatymo27 straipsnio 8 dalyje nustatytą išimtį; teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 4 dalis neturėtų būti tikslinama. Nepritarti. Pažymėtina, kad Vyriausybė priėmė sprendimą (įformintą protokolu) ir įpareigojimą minimus ir analogiškus adekvačius duomenis teikti neatlygintinai. Tai iš dalies grindžiama tuo, kad numatyta rinkliava yra sunkiai apskaičiuojama, nagrinėjamų dokumentų nėra išduodama daug ir gaunamos pajamos nedengia net auditavimo (kaip renkama rinkliava) patiriamų kaštų. Siekdami efektyvaus valdymo principų pritaikymo ir informacinės sklaidos su mažesniais administravimo resursais, siūloma palikti minimą nuostatą dėl duomenų teikimo neatlygintinumo. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053 4.
Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama „<...> patikrinama pramoginio ar asmeninio laivo atitiktis tiekimo į rinką sąlygoms <...>“, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku kas šias sąlygas tvirtina ar kur šios sąlygos yra reglamentuotos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 5 dalyje minimas tiekimo į rinką sąlygas apibrėžti ar nurodyti, kokiu teisės aktu jos yra reglamentuotos. Nepritarti. Siūloma neatsižvelgti į pastabą ir nenurodyti tikslių rinkos priežiūros reguliavimo teisės aktų, kadangi įgyvendinamieji teisės aktai su laiku gali būti tikslinami, skaidomi ar kitaip peržiūrimi, nes Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijos yra nuolatos peržiūrimos ir numatoma tobulinti rinkos priežiūros mechanizmą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad to paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad: „
vandenų laivų registre susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruojamos vidaus vandenų transporto priemonės, nenurodytos šio straipsnio 6 dalyje. “, todėl iš esmės kitoje straipsnio dalyje yra numatyta, kad esminiai registruojant transporto priemones procedūriniai aprašai yra patvirtinti susisiekimo ministro. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053
kodekse vartojamų sąvokų vienodumo, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „ją Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir savininkas pageidauja transporto priemonę“ įrašyti žodžius
„vidaus vandenų transporto priemonę Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir
pageidauja ją“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053 6.
Derinant tarpusavyje projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 7 dalies nuostatas, siūlytina ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „fakto“ įrašyti žodį „minimo“. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053
straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „vieną“ įrašytinas skaičius „1“, kadangi keičiamo kodekso nuostatose yra vartojama skaitinė reikšmė apibrėžiant dienomis nurodytus terminus. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053
kodekso 16 straipsnio 8 dalies 1 punkte prieš žodį „savininkas“ siūlytina įrašyti žodžius „vidaus vandenų transporto priemonės“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053
„įregistravimo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre dienos“. Pritarti. 10. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053
straipsnio 9 dalyje prieš žodį „įregistruotos“ įrašytini žodžiai „teisės aktų nustatyta tvarka“, o prieš žodžius „techniniai patikrinimai“ įrašytinas žodis „jų“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-053 11.
Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 10 dalyje numatoma, kad „Jeigu Lietuvos Respublikoje eksploatuojama vidaus vandenų transporto priemonė, kurios registruoti užsienio šalyje neprivaloma ir kurios savininkas yra šios užsienio šalies pilietis, vidaus vandenų transporto priemonėje turi būti dokumentai, kuriais įrodoma, kad vidaus vandenų transporto priemonė valdoma teisėtai“, a tkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo kodekso nuostatų nėra aiškus minėtos nuostatos įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kokiu būdu atsakingi asmenys sužinotų apie tai ar vidaus vandenų transporto priemonė savininkas neteikia melagingos informacijos ar iš tiesų vidaus transporto priemonės registravimas užsienio šalyje nėra privalomas, nėra aiškus procesas kaip atsakingi asmenys galėtų šią informaciją patikrinti. Atsižvelgiant į tai projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 16 straipsnio 10 dalis tikslintina. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos įgyvendinimas buvo nagrinėtas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai su Lietuvos transporto saugos administracijos specialistais. Minimos nuostatos sudarytos taip, kad minima išlyga galėtų pasinaudoti tik konkrečios šalies pilietis, kuris plaukioja Lietuvos vidaus vandenyse ir kurio (pagal pilietybę patvirtinantį dokumentą) šalyje tokio laivo registracija nėra privaloma. Bet kuriuo atveju, Transporto saugos administracija išmano Europos Sąjungoje ir ekonominės erdvės valstybių teisinę bazę, prireikus, ją galima greitai patikrinti. Taip pat akcentuojama, kad melagingų duomenų ir padirbtų dokumentų pateikimas inspektoriui yra atsakomybę užtraukiantis veiksmas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054 12.
Projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys dėstytinas taip –
„Vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus šio straipsnio 2 ir 9 dalyse
nurodytas transporto priemones, techninę apžiūrą atlieka Transporto saugos administracija.“ Be to, šios dalies antrajame sakinyje po žodžio „įvertinama“ įrašytini žodžiai „vidaus vandenų transporto priemonės.“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054
kodekso 161 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „technines apžiūras“ įrašytini žodžiai „techninę apžiūrą“, o po šių žodžių dėstytini be skliaustų žodžiai „šio kodekso 162 straipsnyje nustatyta tvarka“. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054
kodekso 161 straipsnio 3 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių
„techninė apžiūra galiotų“, o vietoj žodžio „tai“ įrašytini žodžiai
„techninės apžiūros atlikimą“. Pritarti. 15. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054
kodekso 161 straipsnio 5 dalyje siūlytina atsisakyti paskutinio sakinio, kaip perteklinio. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054
pildomo kodekso16
arba ją paaiškinti. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir kitas žodis dokas , taip ir žodis slipas yra jūrinis terminas plačiai naudojamas ir apibūdinantis konkretų daiktą, objektą. Tai yra įrenginys laivams ištraukti iš vandens povandeninei daliai apžiūrėti, remontuoti ir atgal nuleisti. Tai yra nuožulni plokštuma su bėgiais, nuleidžiama į vandenį. Nemanome, kad tikslinga apibrėžti šį žodį kaip sąvoką.
Jeigu būtų priimtas sprendimas atsižvelgti į pastabą, siūlytina žodį slipas išbraukti, nes šis laivo korpuso apžiūros būdas būtų įgyvendinamas ir papultų po nurodytoje straipsnio dalyje nurodytu žodžių junginiu kitokiu būdu ant kranto
pildomo kodekso16
vandenų transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, paėmimo ir techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimo panaikinimo ir uždraudimo eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę pagrindas gali būti vieno (ar daugiau) esminio, turinčio tiesioginę įtaką vidaus vandenų transporto priemonės valdymui ir (ar) saugiam plaukiojimui, vidaus vandenų transporto priemonės techninių reikalavimų neatitikimo nustatymas . Pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo reikėtų vengti neaiškaus turinio reikalavimų bei aiškiai įvardinti, dėl kokių konkrečių neatitikimų ir kokiu teisiniu pagrindu gali būti panaikinamas dokumento galiojimas ir uždraudžiama eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę. Nepritarti. Pažymėtina, ši pastaba buvo nagrinėta projektą derinant nuostatas Vyriausybėje. Svarbu tai, kad nėra galimybės išrašyti visų laivo pažeidimų, kurie gali turėti įtakos transporto priemonės valdymui ar saugiam praplaukimui. Atsižvelgus į tai yra iš esmės tiksliai apibrėžiama, kad esant esminiam reikalavimų neatitikimui, t. y. atvejui, kai vidaus vandenų transporto priemonės įprastas valdymas nėra užtikrinamas, arba dėl kitų pagrįstų priežasčių minima transporto priemonė negali būti eksploatuojama saugiai, Transporto saugos administracija turi tam tikrą apibrėžtą diskrecijos teisę imtis prevencinių priemonių.
Taip pat pažymėtina, kad vertinama būtų tik pačios transporto priemonės techninė būklė ir atitikimas galiojantiems techniniams reikalavimams, todėl diskrecijos teisė nėra išplėsta ir yra nukreipta tik į transporto priemonės techninę būklę saugaus plaukiojimo prasme. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054
pildomo kodekso 161 straipsnio 9 dalyje žodžiai „techninis patikrinimas“ dėstytini prieš žodį
„atliekamas“, o trumpinio „(toliau – techninis patikrinimas)“ atsisakytina,
kaip perteklinio. Pritarti. Iš esmės neprieštaraujama dėl trumpinio techninis patikrinimas panaikinimo, tačiau pažymima, kad panaikinus trumpinį tolimesnėse straipsnio dalyse gali būti techninio patikrinimo sampratos taikymo ir nevienodo supratimo klausimų. Svarbu tai, kad techninis patikrinimas atliekamas tik161 straipsnio 9 dalyje nurodytoms transporto priemonėms (dėl ko buvo numatytas trumpinys). 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054 19.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 11-21 dalių nuostatos reglamentuoja Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato bei laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikat o gavimo, išdavimo, galiojimo, pripažinimo bei panaikinimo atvejus, atsižvelgiant į tai, kad projekto4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio pavadinime numatyta tik vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra ir techninis patikrinimas, svarstytina ar projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 11-21 dalių nuostatos neturėtų būti dėstomos atskiru straipsniu arba šio straipsnio pavadinimas neturėtų būti atitinkamai patikslintas. Pritarti iš dalies. Pritariama straipsnio pavadinimo tikslinimui. Siūloma patikslinti straipsnio pavadinimą taip: „161 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra, techninis patikrinimas , Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato ir laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimas “ Nepritariama straipsnio išskyrimo į du atskirus straipsnius dėl nuostatų dėstymo nuoseklumo. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054
pildomo kodekso 161 straipsnio 11 punkte pirmą kartą yra vartojamas trumpinys „(ES-TRIN)“. Siūlytina ir kitose projekto nuostatose vartoti šį trumpinį be žodžio „standartas“ (pvz., to paties straipsnio 13 dalies 4 punkte, 18 dalyje). Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054
pildomo kodekso 161 straipsnio 15 dalyje (ir to paties straipsnio 16, 17, 18, 19 dalyse) siūlytina vietoj žodžių „(arba kitas asmuo, paskirtas atstovu)“ įrašyti žodžius „ar jo įgaliotas asmuo“. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054 22.
Siekiant aiškumo projekto 4 straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 16 dalyje turėtų būti nurodomas konkretus terminas per kurį Transporto saugos administracija turi informuoti vidaus vandenų transporto priemonės savininką apie pastebėtus trūkumus, o taip pat terminą, per kurį pastebėti trūkumai turėtų būti pašalinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsniu pildomo kodekso161 straipsnio 18 dalyje neapibrėžtų terminų per kuriuos Transporto saugos administracija apie savo priimtus sprendimus turi informuoti vidaus vandenų transporto priemonės savininką. Pritarti iš dalies. Pažymima, kad procedūriniais klausimais Kodekso nuostatų siekiama sąmoningai neperkrauti, o Kodekso esminiai reikalavimai bus (ir šiuo metu yra) įgyvendinami susisiekimo ministro įsakymu. Todėl siūloma į ją atsižvelgti iš dalies ir minimo straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „16. Transporto saugos administracija, gavusi šio straipsnio 15 dalyje nurodytus dokumentus ir nustačiusi, kad pateikti ne visi šio straipsnio 15 dalyje nurodyti dokumentai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka apie tai informuoja vidaus vandenų transporto priemonės savininką (arba kitą asmenį, paskirtą atstovu) ir paprašo pateikti trūkstamus dokumentus.“ Taip pat siūloma
susisiekimo ministro nustatyta tvarka informuoja vidaus vandenų transporto priemonės savininką (arba jo įgaliotą asmenį), nurodo sprendimą atsisakyti išduoti prašomą dokumentą ar dokumentus pagrindžiančias priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką ir terminus.“
Teisės departamentas, 2019-04-054 23.
Projekto 4 straipsniu pildomo kodekso16
priima sprendimą išduoti ar atnaujinti , jeigu pasibaigęs galiojimo laikas, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba neišduoti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato, laikinojo Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato (ar šioje dalyje minimų dokumentų dublikatų) ir apie tai informuoja vidaus vandenų transporto priemonės savininką (arba kitą asmenį, paskirtą atstovu) ir pateikia priimto sprendimo kopiją . Atkreiptinas dėmesys, jog iš teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (arba kitą asmeniui, paskirta atstovui) būtų pateikiama sprendimo kopija, o ne originalas ir kur būtų siunčiamas ar laikomas originalas. Be to, šio dalyje po žodžio „gavusi“ įrašytinas žodis „visus“. Pritarti iš dalies. Siūloma neatsižvelgti į pastabą, nes iš esmės procedūriniai klausimai bus ir yra aprašyti susisiekimo ministro įsakymu, o darbo organizavimo klausimai buvo aptarti su Transporto saugos agentūra. Pažymėtina, kad kopijos pateikimas yra aktualus darbų skaitmenizavimo klausimais, kopija yra tik informacinis pranešimas, tačiau jo turinys išlaikomas ir yra įtvirtinamas Transporto saugos administracijos vadovo sprendimu, todėl gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu būtų nuspręsta į pastabą atsižvelgti, būtų aktualu ištrinti žodžius „priimto sprendimo kopiją“ ir vietoje jų įrašyti „priimtą sprendimą“. Dėl antros pastabos dalies, siūloma pritarti ir 17 dalį išdėstyti taip: „17. Transporto saugos administracija visus , gavusi šio straipsnio 15 dalyje nurodytus dokumentus , juos įvertina ir per 8 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos priima sprendimą išduoti ar atnaujinti <...>“. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054 24.
Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 161 straipsnio 18 dalyje yra numatoma, kad „<...> ar dokumentus pagrindžiančius priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką ir terminus“, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nei iš galiojančio kodekso nuostatų nėra aišku kur yra reglamentuojama šių sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, todėl svarstytina ar projekto nuostatomis šis neaiškumas neturėtų būti pašalintas. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto
Kodeksu yra nustatomi pagrindiniai įpareigojimai ir reikalavimai, tačiau procedūrinius klausimus siekiama aprašyti susisiekimo ministro įsakymu. Tokiu būdu
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054
straipsniu pildomo kodekso 161 straipsnio 19 dalyje po žodžio
„minimos“ įrašyti žodžius „vidaus vandenų“. Pritarti. 26. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-054
pildomo kodekso 161 straipsnio 21 dalyje tikslintina nuoroda – vietoj skaičiaus „11“ įrašytinas skaičius „9“. Nepritarti. Į pastabą siūloma neatsižvelgti, nes 9 dalyje minimos ne visos transporto priemonės, kurios nurodytos 11 dalyje, t. y.: „<...> kitoms vidaus vandenų transporto priemonėms, kurios atitinka Europos standarte, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (ES-TRIN), nustatytus techninius reikalavimus <...>“. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-055
pildomo kodekso 162 straipsnio 1 dalies preambulėje atsisakytina perteklinių žodžių „pagrindžiančius šių reikalavimų atitiktį“. Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-055 28.
Projekto 5 straipsniu pildomo kodekso 162 straipsnio 4 dalyje turi būti nustatytas terminas, per kurį asmuo turi būti informuotas apie jo prašymo trūkumus, o taip pat terminas trūkumams pašalinti, nes priešingu atveju, svarstytina, ar Transporto saugos administracija sugebės patikrinti patikslintus duomenis per bendrą 15 darbo dienų nuo pirminio prašymo gavimo dienos terminą. Nepritarti. Pažymėtina, kad detalesnės procedūrinės nuostatas numatoma reglamentuoti susisiekimo ministro įsakymu, tokiu būdu neperkraunant Kodekso nuostatų. Nustatytas bendrasis terminas yra suderintas su Transporto saugos administracija. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-055
pildomo kodekso 162 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku per kokį terminą asmuo turėtų būti informuojamas apie atestacijos galiojimo sustabdymą ar per kokį terminą pašalinus nustatytus trūkumus turėtų būti panaikintas asmens atestacijos sustabdymas, atsižvelgiant į tai projekto
pildomo kodekso 162 straipsnio 6 dalies nuostatos turėtų būti atitinkamai patikslintos. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsniu pildomo kodekso162 straipsnio 7 dalies nuostatų, kuriose nėra apibrėžtas terminas per kiek laiko asmuo turėtų būti informuojamas apie panaikintą asmens atestacijos galiojimą. Nepritarti. Pažymima, kad procedūrines nuostatas numatoma aprašyti susisiekimo ministro įsakyme ir tokiu būtu neperkrauti Kodekso nuostatų. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-058 30.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 63 punktą administracinių nusižengimų teiseną Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai pradėti, administracinių nusižengimų tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų protokolus surašyti gali dėl Vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų saugumo reikalavimų pažeidimų, tarp kurių ir dėl ANK 406 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų, t.y. Vidaus vandenų transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, perdavimo vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vidaus vandenų transporto priemonių vairuotojų vengimo pasitikrinti dėl neblaivumo
keičiamo kodekso26 straipsnio 2 dalies nuostatas su minėtomis ANK nuostatomis, reikėtų projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso26 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkamai papildyti. Be to, pažymėtina, jog 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 „ Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ buvo patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, projekto
26 straipsnio 2 dalies nuostatose žodžius
„(girtumui)“ ir „nuo psichiką veikiančių medžiagų“ siūlytume išbraukti kaip
perteklinius. Pritarti.
Pritarti. Keičiamo 26 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti taip: „2. <...> Transporto saugos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vengia ar atsisako pasitikrinti dėl neblaivumo, turi teisę nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.“ Dėl kitų pastaboje nurodytų pastebėjimų, siūloma taip pat pritarti. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-058
laivybos įstatyme (toliau – SLĮ) yra apibrėžta reikšminga dalis vandens transporto srityje vartojamų sąvokų ir terminų. Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtame įstatyme yra vartojama sąvoka „saugi laivyba“, todėl projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 26 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „laivybos saugumas“ ir to paties straipsnio 7 dalyje vartojamą sąvoką „laivybos sauga“ reikėtų atitinkamai patikslinti. Nepritarti. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas yra taikomas jūrinėje laivyboje ir neturi būti gretinamas su Kodekso nuostatomis. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-058
26 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „šio straipsnio 3 dalyje nurodytas“ įrašytinas žodis „šis“, nes tas dokumentas minimas ir pačioje 4 dalyje. Pritarti. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-058
26 straipsnio 7 dalies nuostatoje vartojamas žodžių junginys „nurodo imtis proporcingų priemonių“ koreguotinas dėl neaiškaus teisinio turinio. Nepritarti.
Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius aplinkybes, kad kyla akivaizdus pavojus jame esantiems asmenims, aplinkai ar laivybos saugai, yra imamasi pagrindinės sankcijos, t. y. uždraudžiama vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti. Tačiau papildomai yra imamasi papildomų adekvačių saugos priemonių, kurių aprašyti ar šiuo metu nustatyti nėra galimybės, nes laivo pažeidimai gali būti įvairūs ir sutvarkomi skirtingomis laikinosiomis ar kitokiomis priemonėmis. Šiuo atveju diskrecijos teisės išvengti nėra galimybės, nes tik inspektorius inspektuodamas laivą gali tinkamai įvertinti situaciją, priimti sprendimus ir įgalioti laivo savininką imtis adekvačių proporcingų priemonių. Taip pat manoma, kad tokios priemonės, jei jos turėtų būti išrašomos, turėtų būti nurodomos ne
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-058
26 straipsnio 8 dalyje po žodžių „praneša apie“ įrašytinas žodis „šį“. Pritarti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-05
35Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.1. punktu, jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Pažymėtina, jog pirmą kartą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras minimas keičiamo kodekso 15 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto 3, 4 ir 26 straipsniais keičiamo kodekso 16, 161 ir 26 straipsniuose atsisakyti perteklinių žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarus šiam pasiūlymui žodžių „Lietuvos Respublikos“ reikėtų atsisakyti ir galiojančio keičiamo kodekso 17 straipsnio 2 dalyje. Pritarti. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-0511 36.
Projekto 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateikiamos nuostatos, numatančios įstatymo taikymą, todėl projekto 11 straipsnio pavadinimą siūlytume papildyti žodžiu „taikymas“. Be to, projekto 11 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-0511
straipsnyje“ įrašytini žodžiai „išdėstytame Vidaus vandenų transporto kodekso162 straipsnyje“. Pritarti. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-0511
nuoroda į šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Ši nuostata tikslintina, nes nėra aišku, koks terminas turimas omenyje. Pritarti. Siūloma patikslinti
Iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų dokumentai galioja iki juose nurodyto termino.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-0510
vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK, 17 punktu Europos Sąjungos teisės aktai įstatymo priede turi būti nurodomi chronologine tvarka, atsižvelgiant į tai, projekto10 straipsniu keičiamo kodekso priedas turi būti patikslintas. Pritarti. 10 straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas Pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip: „1. 1987 m. lapkričio 9 d.
1987 m. lapkričio 9 d. Tarybos direktyva 87/540/EEB dėl leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 191). 2. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1). 3. 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (OL 2016 L 252, p. 118).“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pil. Rimvydas L., 2019-05-202
(toliau VVTK) 14 straipsnį ir nustatyti naują vidaus vandenų transporto priemonių sąvoką, pagal kurią vidaus vandenų transporto priemonėmis būtų laikomos vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai , plūduriuojančios priemonės ir kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai), eksploatuojami vandenų keliuose arba naudojami vandenų kelių priežiūrai. Pažymėjau šioje sąvokoje diskutuotinus dėl jų įrašymo žodžius – eksploatuojami vandenų keliuose .
Patvirtinus sąvoką su minėtais žodžiais, visos sąvokoje išvardytos vidaus transporto priemonės, nebebūtų laikomos vidaus vandenų transporto priemonėmis, jei jos būtų eksploatuojamos vidaus vandenyse, kuriuose nėra vandens kelių ir jų statusas, kaip ir naudojimas liktų neapibrėžtas , nors pagal savo paskirtį tai turėtų apibrėžti būtent VVTK (žr. 1 str., kuriame nustatyta, kad VVTK reguliuoja visų vidaus vandenų laivybos santykius). Susiklosčius tokiai situacijai, vidaus vandenyse, kuriuose nėra vandens kelių, būtų eksploatuojami neregistruoti, be techninės apžiūros laivai, ir galimai būtų sudarytos prielaidos laivavedžiams išvengti atsakomybės už laivų eksploatavimo pažeidimus. Siekiant eliminuoti galimos spragos riziką įstatyminiame reglamentavime, siūlytina projekto 2 str. vidaus vandenų transporto priemonių sąvoką išdėstyti taip: „ Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai , plūduriuojančios priemonės ir kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai) eksploatuojami vandenų keliuose arba naudojami vandenų kelių priežiūr ai.“ Kaip alternatyva minėtam siūlymui, galėtų būti VVTK 14 straipsnio atsisakymas , kadangi visos vidaus vandenų transporto priemonės yra vardijamos VVTK 15 str. Minėtame 15 str. pakaktų įvesti trumpinį, kad šiame straipsnyje išvardytos priemonės toliau tekste yra vadinamos vidaus vandenų transporto priemonėmis, kas labiau atitiktų ekonomiškos teisėkūros principus. Pritarti.
Pritarti. 2 straipsniu keičiamą 14 straipsnį išdėstyti taip:
„Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos,
mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai , bei plūduriuojančios priemonės ir kiti plūduriuojantys mechanizmai (kurie nėra nei plūduriuojantys įrenginiai, nei plūduriuojančios priemonės, bet yra savaeigiai) , eksploatuojami vandenų keliuose arba naudojami vandenų kelių priežiūrai kurie eksploatuojami šio kodekso 241 straipsnyje nustatytuose vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonuose .“
numatyta, kad užsienio piliečiai, kurių šalyje neprivaloma vidaus vandenų transporto priemonių registracija, savo vidaus vandenų transporto priemones gali naudoti nei jų registruodami, nei atlikę technines apžiūras. Abejotina, ar pasirinktas teisinis reglamentavimas yra teisingas ir nediskriminuoja mūsų pačių šalies piliečių, iš kurių reikalauja daugiau, nei iš užsienio piliečių. Nepriklausomai nuo to, iš kokios šalies asmuo yra, visiems turėtų būti taikomos vienodos taisyklės, todėl siūlytina projekto
trečią sakinį išbraukti arba svarstyti galimybę dėl didesnės dalies vidaus vandenų transporto priemonių registracijos atsisakymo, kas atitiktų užsienio šalių praktiką (pvz., palikti registracijos reikalavimą tik komercinės paskirties ir į jūrą plaukiantiems žvejybiniams, komerciniams laivams). Pritarti. 161 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse gali būti eksploatuojamos tik Vidaus vandenų registre, užsienio šalyje įregistruotos ar šio straipsnio 6 dalyje nurodytos Vidaus vandenų registre neregistruojamos vidaus vandenų transporto priemonės.
Jeigu vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota užsienio šalyje, vidaus vandenų transporto priemonės eksploatacijos metu privaloma turėti tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu Lietuvos Respublikoje eksploatuojama vidaus vandenų transporto priemonė, kurios registruoti užsienio šalyje neprivaloma ir kurios savininkas yra šios užsienio šalies pilietis, vidaus vandenų transporto priemonėje turi būti dokumentai, kuriais įrodoma, kad vidaus vandenų transporto priemonė valdoma teisėtai .“
straipsniu. Minėtame straipsnyje kelia abejonių 2 dalies antras sakinys, kuriame įrašyta, kad „<...> pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus valstybinės reikšmės kelius, nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama.“ Pagal tokią nuostatą darytina išvada, kad valstybės reikšmės vidaus vandenų keliais plaukiojantys pramoginiai ir asmeniniai laivai, turės būti praėję techninę apžiūrą. Tačiau svarstytina, ar toks reikalavimas nėra perteklinis ir galimai diskriminacinis kitose vidaus vandenyse, neturinčiuose valstybinės reikšmės kelių, plaukiojančių laivų atžvilgiu. Visų pirma pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to ar bus atlikta techninė apžiūra, ar ne, nes ne visiems tokia apžiūra bus atliekama, vidaus vandenų transporto priemonės savininkas privalės užtikrinti, kad jo eksploatuojama vidaus vandenų transporto priemonė atitiktų techninius ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimus (projektu siūlomo papildyti VVTK 161 str. 3 dalis).
minėtas savininkas, kontroliuos Transporto saugos administracija, t. y. ta pati institucija, kuri atlieka ir technines apžiūras. Nepriklausomai nuo to, ar atlikta vidaus vandenų transporto priemonei techninė apžiūra, Transporto saugos administracija turės įgaliojimus uždrausti eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę, jei nustatys atitinkamą pagrindą (projekto 4 str. siūlomo papildyti VVTK 161 str. 8 d.). Asmuo galės vėl eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę tik pašalinęs trūkumus ir pateikęs apie tai įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kyla ganėtina pagrįstas klausimas, ar reikalavimas daliai vidaus transporto priemonių būtina papildomai praeiti techninę apžiūrą, vien dėl to, kad galima būtų jas eksploatuoti valstybinės reikšmės keliuose, kai papildoma kontrolė atliekama dar ir transporto priemonės eksploatacijos metu. Antra. Atkreiptinas dėmesys, kad vidaus vandenyse valstybės reikšmės keliai apima tik dalį atitinkamo vandens telkinio. Pavyzdžiui, Nemuno upės atkarpoje Druskininkai–Liškiava valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio plotis nustatytas – 20 m., Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės (Kauno HE) tvenkinyje kelio plotis – 35 m. [1] , kai upės plotis svyruoja nuo 80 iki 200-300 m., o Kauno HE plotis – nuo 0,3 iki 3,3 km. Taigi, tame pačiame vandens telkinyje, kaip pvz., Nemuno upė ir Kauno HE, plaukios vidaus vandenų transporto priemonės, kurioms nereikalaujama techninės apžiūros, jei jos neplaukinės vandens keliu, ir transporto priemonės su technine apžiūra, jei įplauks į vandens kelią. Net ir tų pačių techninių charakteristikų laivams, bus taikomi skirtingi reikalavimai ir tik dėl vienintelio aspekto – plaukimo arba ne valstybinės reikšmės keliu.
Svarstytina, ar tokio skirtingo reikalavimo nustatymas, nediskriminuos plaukiojančių valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliu (net ir tik jį kertančių) asmenų, kitais vidaus vandenimis plaukiojančių asmenų atžvilgiu, kuriems nėra prievolės atlikti technines apžiūras. Be kita ko, Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtų skirtingų sąlygų nustatymas dėl techninių apžiūrų praktikoje gali lemti nemažai nesusipratimų ir konfliktinių situacijų tarp vidaus vandenų transporto valdytojų ir šių priemonių eksploatavimą kontroliuojančių subjektu. Ginčai kiltų siekiant nustatyti, ar visgi laivas įplaukė į vandens kelia, ar ne. Kadangi vandens keliai žymimi navigaciniais ženklais (bojomis), kurie statomi (inkaruojami) pakankamai dideliu atstumu, vienas nuo kito, abejotina ar bus galima tiksliai nustatyti laivo, kuriam techninė apžiūra neprivaloma, įplaukimo į vandens kelią faktą, ypatingai vidaus vandenų transporto savininkui. Tuo galimai gali pasinaudoti ir kontroliuojantis subjektas, atsirasti galimų korupcijos apraiškų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta , ir nekvestionuojant poreikio užtikrinti komerciniais tiksliais eksploatuojamų transporto priemonių saugumą, projekto 4 straipsniu VVTK papildyto 161 straipsnio 2 dalies antrą sakinį siūlytina išdėstyti taip: „ Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone, nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama.“ Pritarti.
Įstatymo projekto 4 straipsniu VVTK papildomo 161 straipsnio 2 dalies antrą sakinį išdėstyti taip:
„Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat
pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus valstybinės reikšmės kelius, nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama.“
str., kuris reglamentuotų vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonus. Minėtame straipsnyje kelia abejonių siūlomas 1 dalies 1 punkto reglamentavimas, kuriame siūloma nustatyti vieną iš vidaus vandenų plaukiojimo rajonų – vidaus vandenų plaukiojimo rajoną, kuris apimtų tik vidaus vandenų kelius ir Kuršių marias iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos ribų. Pagal tokią nuostatą, vidaus vandenų transporto priemonės galėtų plaukioti tik vidaus vandenų keliais , kurių nėra Lietuvoje daug. Tuo tarpu laivų eksploatavimas vidaus vandenyse, kuriuose tokių kelių nėra, galimai būtų apribotas, nors tam jokių objektyvių priežasčių, kaip ir nėra. Siekiant perteklinai neapriboti vidaus vandenų transporto priemonių naudojimo vidaus vandenyse, projekto 17 str. siūlomame
str. 1 d. 1 punktą, o taip pat atsižvelgiant į siūlytina išdėstyti taip :
„1) vidaus vandenų plaukiojimo rajonas, kuris apima vidaus
vandenis;“. Nepritarti. Siūloma pritarti 2-am Ekonomikos komiteto pasiūlymui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-05-29 Negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2019-05-294 Reikalinga patikslinti 161 straipsnio 10 dalį, nes Europos teisės departamentas, derindamas perkeliamos direktyvos nuostatas įgyvendinantį susisiekimo ministro įsakymą (kuris taip pat įgyvendina ir Kodekso nuostatas) siūlo kitaip numatyti minimos dalies nuostatas ir tiksliau įgyvendinti direktyvą. Todėl siūloma 10 dalį patikslinti taip:
„10. Techninius patikrinimus atlieka ir techninių
patikrinimų liudijimus išduoda su Transporto saugos administracija sutartis sudariusios laivų klasifikavimo bendrovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro sudaryta Techninio patikrinimo komisija arba pagal nustatytus reikalavimus pripažinta laivų klasifikavimo bendrovė .“ Pritarti. 2. Ekonomikos komitetas, 2019-05-297 Atsižvelgiant į jūrinės bendruomenės pageidavimus, siūloma patikslinti 241 straipsnyje nustatytus plaukiojimo rajonus. Tikslinga priskirti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją vidaus vandenų laivyboje prie vidaus vandenų plaukiojimo rajono, nes tokiu atveju būtų išspręsta ilgą laiką kylanti ginčitina situacija, kada pramoginiai laivai, laikomi Pilies uostelyje, turi būti aprūpinti papildoma navigacine ir ryšio sistema, kuri yra reikalinga tik praplaukiant pro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją.
Pažymėtina, kad saugumui užtikrinti yra patvirtintos minimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės ir statuso rajono statuso pakeitimas turėtų tik teigiamos reikšmės vidaus vandenų laivybai. Siūloma 241 straipsnį išdėstyti taip: „241 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai
plaukiojimo rajonai:
1) vidaus vandenų plaukiojimo rajonas, kuris apima vidaus vanden ų kelius is ir Kuršių marias iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų akvatorijos ribų ;
2) pakrančių plaukiojimo rajonas, kuris apima teritorinę jūrą ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją ;
3) jūrinis plaukiojimo rajonas, kuris apima jūros vandenis, esančius už teritorinės jūros ribų. 2. Susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija nustato vidaus vandenų transporto priemonių aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajonus reikalavimus. “ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
E.Gentvilas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1] VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2019 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 4S-34, kuriuo nustatytas 2019 metais eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašas http://vvkd.lt/wp-content/uploads/2019/04/4S-34_1.pdf