Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą grąžintų būstų;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Virginija Vingrienė Lauras Stacevičius
BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų parengimą paskatino Kauno miesto gyventojų, kurie buvo iškeldinti iš patalpų, kuriose jie anksčiau gyveno, grąžintų kitiems asmenims įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas), šiuo metu nuomojančių savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal valstybės išduotą valstybės garantinį dokumentą (toliau – valstybės garantija), prašymai spręsti klausimą dėl teisinių prielaidų jiems nuosavybės teise įsigyti nuomojamą būstą, išsiperkant šiuo metu nuomojamą savivaldybės būstą lengvatinėmis sąlygomis, sudarymo. Minėti asmenys nurodo, kad nuomoja gyvenamąsias patalpas, priklausančias savivaldybei pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 10 iki 20 metų). Daugelis nuomininkų yra ženkliai prisidėję prie savivaldybės būstų pagerinimo, kadangi nuomojami būstai reikalavo didelių investicijų. Šie asmenys nurodo, kad iškeldinimo metu jiems buvo žadėta, kad galės naujuosius butus privatizuoti, todėl jie turi atitinkamą lūkestį ir natūralų saugumo ir žmogiško orumo užtikrinimo poreikį, o taip pat pagrįstai tikisi, kad šiuos poreikius valstybė padės jiems realizuoti sudarydama teisines prielaidas jų teisėms į nuosavybę (nuosavą būstą) atsirasti.
Įvertinus teisinį reguliavimą dėl tokių asmenų galimybių įsigyti būstą nuosavybės teise, įžvelgti tam tikri teisinio reguliavimo nevienodumai, išplaukiantys iš galiojančių Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – Kompensacijų ir garantijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Paramos įstatymas) nuostatų. Dėl teisinio reguliavimo nevienodumų nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš savininkams grąžintų būstų (priklausomai nuo to, ar šie būstai buvo grąžinti religinėms bendruomenėms/bendrijoms, ar kitiems savininkams), turintys pagal Kompensacijų ir garantijų įstatymą išduotą valstybės garantiją, yra atsidūrę nelygiavertėje padėtyje, nes tik nuomininkams, kuriems suteikti kiti būstai juos iškeldinus iš religinėms bendruomenėms/bendrijoms grąžintų patalpų, yra numatyta galimybė įsigyti nuomojamą būstą pagal Paramos įstatymo 24 str. 1 d. 6 p., taikant kainą, apskaičiuotą Paramos įstatymo 24 str. 1 d. nustatyta tvarka. Tuo tarpu analogiškoje situacijoje esantiems asmenims, kurie buvo iškeldinti iš piliečiams grąžintų patalpų, galimybės įsigyti nuomojamą būstą pagal Paramos įstatymo 24 str. 1 d. šiuo metu nėra. Taip pat pastebėtina, kad tokie asmenys negalėjo pasinaudoti ir Atkūrimo įstatymo 20 str.
6 d. numatyta galimybe privatizuoti būstą, nes šioje dalyje reglamentuojamos kitos aplinkybės – kuomet savininkai, turintys teisę atkurti nuosavybės teisę, nepageidauja susigrąžinti būsto natūra. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis yra parengti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959 pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų tikslas – pašalinti teisinio reguliavimo nevienodumus; uždaviniai – sudaryti teisines prielaidas savivaldybių būstų nuomininkams, turintiems valstybės garantiją, nepriklausomai nuo to, ar ankstesni šių asmenų būstai buvo grąžinti religinėms bendruomenėms/bendrijoms, ar kitiems savininkams, jų nuomojamus būstus įsigyti nuosavybės teise tomis pačiomis sąlygomis, įsigyjamo būsto kainos apskaičiavimui taikant Paramos įstatymo 24 str. 1 d. Tokiu būdu minėti asmenys turėtų vienodas galimybes įsigyti būstą kaip ir kiti, Paramos įstatymo 24 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodyti subjektai, kurių nuomos santykiai taip pat atsirado galiojant dar Butų privatizavimo įstatymui, bei Paramos įstatymo 24 str. 1 d. 6 ir 7 p. nurodyti subjektai, kurių teisės į būstų įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis kildinamos iš Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo ir Atkūrimo įstatymo. Įstatymų projektai būtų aktualūs maždaug 150 būstų savininkų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektų iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Kompensacijų ir garantijų įstatymo 9 str.
administracijos direktorius savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantiją. T. y. įpareigojimas išduoti valstybės garantiją yra nustatytas nepriklausomai, koks subjektas kaip savininkas pretenduoja susigrąžinti būstą – bet kuris pilietis arba bet kuri religinė bendruomenė/bendrija. Paramos įstatymo 24 str. 1 d. 6 p. išskirtas būsto įsigijimo atvejis siejamas išimtinai su vienu iš Kompensacijų ir garantijų įstatymo 9 str. 1 d. nurodytų subjektų (kai savininkas – religinė bendruomenė/bendrija), t. y. kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms/bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms/bendrijoms grąžintų būstų. Subjektų, numatytų Kompensacijų ir garantijų įstatymo 9 str. 1 d., turinčių teisę įsigyti nuomojamus būstus už kainą, nustatytą pagal Paramos įstatymo 24 str. 1 d., bei turinčių išduotą valstybės garantiją, tokia nuostata nepagrįstai susiaurintas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma pakeisti Paramos įstatymo 24 str. 1 d. 6 p. (atitinkamai 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančios naujos redakcijos Paramos įstatymo 25 str. 1 d. 6 p.), išplečiant panašiuose teisiniuose santykiuose atsiradusių subjektų, turinčių teisę įsigyti nuomojamą būstą už kainą, nustatytą pagal Paramos įstatymo 24 str. 1 d. (atitinkamai naujos redakcijos Paramos įstatymo 25 str. 1 d.), ratą, taip pašalinant esamus nepagrįstus teisinio reguliavimo nevienodumus bei užtikrinant asmenų lygybės principo (vienodų sąlygų įsigyti savivaldybės būstą nuosavybėn) įgyvendinimą iš esmės analogiškais atvejais.
Įtvirtinus Įstatymų projektais siūlomą pakeisti teisinį reguliavimą, minėti asmenys (nuomininkai) turės galimybę vienodomis sąlygomis įsigyti būstą (nuosavybę) ir patenkinti natūralų saugumo ir žmogiško orumo poreikį. Tuo pačiu valstybė (savivaldybės) greičiau įgyvendins įsipareigojimus pagal išduotas valstybės garantijas (pavyzdžiui, vadovaujantis Kompensacijų ir garantijų įstatymo 9 str. 7¹ d., perkamų gyvenamųjų patalpų kaina būtų sumažinta nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijoje nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės pinigais dalimi). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Nuomininkai“,
„Parama būstui įsigyti“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai Virginija Vingrienė Lauras Stacevičius
DĖL
2019-03-26
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (toliau – Butų privatizavimo įstatymas) nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, tuo atveju, „kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą grąžintų būstų“. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti asmenys - nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų. (past.: čia ir toliau – išskirta mūsų). Įstatymo projekte siūloma šį punktą papildyti ir nustatyti naują asmenų grupę – nuomininkus, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš grąžintų būstų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktą, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu. Todėl įstatymo projekte siūlomos asmenų grupės teisės įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą turėtų būti reguliuojamos atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir iš šio punkto kylantį teisinį reguliavimą. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įstatymų projektų parengimą paskatino Kauno miesto gyventojų, kurie buvo iškeldinti iš patalpų, kuriose jie anksčiau gyveno, grąžintų kitiems asmenims įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas), šiuo metu nuomojančių savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal valstybės išduotą valstybės garantinį dokumentą (toliau – valstybės garantija), prašymai spręsti klausimą dėl teisinių prielaidų jiems nuosavybės teise įsigyti nuomojamą būstą, išsiperkant šiuo metu nuomojamą savivaldybės būstą lengvatinėmis sąlygomis, sudarymo. Minėti asmenys nurodo, kad nuomoja gyvenamąsias patalpas, priklausančias savivaldybei pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 10 iki 20 metų). Daugelis nuomininkų yra ženkliai prisidėję prie savivaldybės būstų pagerinimo, kadangi nuomojami būstai reikalavo didelių investicijų.
Šie asmenys nurodo, kad iškeldinimo metu jiems buvo žadėta, kad galės naujuosius butus privatizuoti, todėl jie turi atitinkamą lūkestį ir natūralų saugumo ir žmogiško orumo užtikrinimo poreikį, o taip pat pagrįstai tikisi, kad šiuos poreikius valstybė padės jiems realizuoti sudarydama teisines prielaidas jų teisėms į nuosavybę (nuosavą būstą) atsirasti.“ Minėta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. tais atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnį, atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės administracijos direktorius kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalėjo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Toks garantinis dokumentas turėjo būti išduodamas ir grąžinamo namo, jo dalies, buto savininkui. Pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnį, valstybės garantija įsipareigojama, kad nuomininkams per šiame dokumente nurodytą laiką bus suteikta viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatyta garantijų.
Pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neviršijančios valstybės garantijoje nurodytos nuomojamų patalpų rinkos vertės. Darytina išvada, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas iškeldinimo iš savininkams grąžintino būsto metu jiems suteiktas pažadas, kad galės nuomojamus butus privatizuoti, yra įgyvendintas. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą kiltų neaiškumų dėl normų praktinio taikymo, nes tai pačiai asmenų grupei lengvatos įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nuomojamą būstą būtų nustatytos keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose. 2. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų jį oficialiai paskelbus. Svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti numatyta jo įsigaliojimo data, atsižvelgiant į pasirengti šio reguliavimo įgyvendinimui reikalingą terminą. 3. Įstatymo projekto pavadinime reikia nurodyti projektu keičiamo įstatymo straipsnio numerį. 4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma išplėsti asmenų, kuriems savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas būtų parduodamas lengvatinėmis sąlygomis, ratą.
Korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamame įstatyme siūloma reglamentuoti valstybės garantijų, kurios buvo išduotos asmenims, iškeldintiems iš piliečiams grąžintų gyvenamųjų namų, įgyvendinimą, taip pat į tai, kad įgyvendinant tokias garantijas yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 2396165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-03-22 Nr. S-2019-1639 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII‑1215 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3317, informuojame, kad pastabų neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-10-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė,
A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: V. Vingrienė – Seimo narė, A. Stapulionis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyr. specialistas, S. Brinienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyr. patarėja, O. Ridzevičienė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Disponavimu turtu ir žemės sklypų valdymo poskyrio vedėja, O. Šliužienė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Disponavimu turtu ir žemės sklypų valdymo poskyrio vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-261
įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Keičiamo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (toliau – Butų privatizavimo įstatymas) nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, tuo atveju, „kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą grąžintų būstų“. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti asmenys - nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų. (past.: čia ir toliau – išskirta mūsų). Įstatymo projekte siūloma šį punktą papildyti ir nustatyti naują asmenų grupę – nuomininkus, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš grąžintų būstų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktą, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu. Todėl įstatymo projekte siūlomos asmenų grupės teisės įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą turėtų būti reguliuojamos atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir iš šio punkto kylantį teisinį reguliavimą. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įstatymų projektų parengimą paskatino Kauno miesto gyventojų, kurie buvo iškeldinti iš patalpų, kuriose jie anksčiau gyveno, grąžintų kitiems asmenims įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas), šiuo metu nuomojančių savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal valstybės išduotą valstybės garantinį dokumentą (toliau – valstybės garantija), prašymai spręsti klausimą dėl teisinių prielaidų jiems nuosavybės teise įsigyti nuomojamą būstą, išsiperkant šiuo metu nuomojamą savivaldybės būstą lengvatinėmis sąlygomis, sudarymo. Minėti asmenys nurodo, kad nuomoja gyvenamąsias patalpas, priklausančias savivaldybei pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 10 iki 20 metų). Daugelis nuomininkų yra ženkliai prisidėję prie savivaldybės būstų pagerinimo, kadangi nuomojami būstai reikalavo didelių investicijų.
Šie asmenys nurodo, kad iškeldinimo metu jiems buvo žadėta, kad galės naujuosius butus privatizuoti, todėl jie turi atitinkamą lūkestį ir natūralų saugumo ir žmogiško orumo užtikrinimo poreikį, o taip pat pagrįstai tikisi, kad šiuos poreikius valstybė padės jiems realizuoti sudarydama teisines prielaidas jų teisėms į nuosavybę (nuosavą būstą) atsirasti.“ Minėta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. tais atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnį, atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės administracijos direktorius kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalėjo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Toks garantinis dokumentas turėjo būti išduodamas ir grąžinamo namo, jo dalies, buto savininkui. Pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnį, valstybės garantija įsipareigojama, kad nuomininkams per šiame dokumente nurodytą laiką bus suteikta viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatyta garantijų.
Pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neviršijančios valstybės garantijoje nurodytos nuomojamų patalpų rinkos vertės. Darytina išvada, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas iškeldinimo iš savininkams grąžintino būsto metu jiems suteiktas pažadas, kad galės nuomojamus butus privatizuoti, yra įgyvendintas. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą kiltų neaiškumų dėl normų praktinio taikymo, nes tai pačiai asmenų grupei lengvatos įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nuomojamą būstą būtų nustatytos keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. komiteto sprendimą). 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
oficialiai paskelbus. Svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti numatyta jo įsigaliojimo data, atsižvelgiant į pasirengti šio reguliavimo įgyvendinimui reikalingą terminą. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. komiteto sprendimą). 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo straipsnio numerį. Nesvarstyti Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. komiteto sprendimą). 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-26 4.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma išplėsti asmenų, kuriems savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas būtų parduodamas lengvatinėmis sąlygomis, ratą. Korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Atsižvelgta Antikorupcinio vertinimo išvada gauta (žr. komiteto išvados 4 dalį). 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reglamentuoti valstybės garantijų, kurios buvo išduotos asmenims, iškeldintiems iš piliečiams grąžintų gyvenamųjų namų, įgyvendinimą, taip pat į tai, kad įgyvendinant tokias garantijas yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgta Vyriausybės išvada gauta (žr. komiteto išvados 5 dalį). 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2019-03-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII‑1215 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3317, informuojame, kad pastabų neturime. Įvertinta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-10-01 (Nr.g-2019-7852) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į Jūsų 2019 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr.
S-2019-5391
„Dėl antikorupcinio vertinimo“, kuriame prašote atlikti Lietuvos Respublikos
paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959 pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIIP-3317[1] ir Nr. XIIIP-3318, kurių turinys iš esmės identiškas, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Papildomai pažymime, kad pritariame 2019 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje[2] pateiktoms pastaboms dėl siūlomų pakeitimų tikslingumo ir suderinamumo su galiojančio teisinio reguliavimo nuostatomis. Įvertinta Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. komiteto sprendimą). 2. Kauno miesto savivaldybės administracija, 2019-10-15 (Nr. G-2019-8284)
Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3318 (toliau - Paramos įstatymo pakeitimas), teikiame savo pastabas. Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo20 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad nuomininkams, likusiems gyventi gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, kurių savininkai nepageidauja susigrąžinti natūra, suteikiama teisė juos privatizuoti. Šiems nuomininkams valstybės garantijos nesuteikiamos ir nevykdomos. Atitinkamai ši galimybė išpirkti Savivaldybės būstą lengvatinėmis sąlygomis įtvirtinta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Informuojame, kad nuomininkams, iškeldinus juos iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, pagal Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo išduota pasirinktinai vieną iš šešių valstybės garantijų. Viena iš valstybės garantijų - kai valstybė (garantas) įsipareigojo garantijos turėtojams (nuomininkams) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (toliau - Valstybės garantija). Valstybės garantija garantijos turėtojams (nuomininkams) suteikta pagal piliečių pasirinkimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau - Kompensacijų įstatymo) 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Pažymime, kad visų valstybės garantijos turėtojų (nuomininkų), kurie gyveno savininkams grąžintuose natūra gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, gyvenamosios patalpos buvo vertinamos rinkos verte Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įgyvendinant tokias garantijas buvo ir yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr.
Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ 2.3 punktu nustatyta, kad savininkams grąžintinų natūra gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, rinkos vertė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 1455
„Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų
gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo“. Taip pat nustatoma, kad nuomininkams perduodamų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė, kai šios patalpos perkamos iš juridinių ar fizinių asmenų, yra lygi šių patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytai tuometinei kainai, o kai konkurso būdu perkami statybos rangos darbai gyvenamajam namui, jo daliai, butui pastatyti ir įrengti, - statybos rangos sutartyje nurodytai tuometinei kainai. Šios Valstybės garantijos vykdymui Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė lėšas Kauno miesto savivaldybei, už kurias 2008 m. buvo pastatyti 4 nauji gyvenamieji daugiabučiai namai - K. Veverskio g. 1, K. Veverskio g. 3, K. Veverskio g. 6, Sodų g. 98, Kaune, ir dar nupirkta 16 geros būklės būstų kituose Kauno miesto daugiabučiuose. Kauno miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybės) administracijos direktoriaus įsakymais, vadovaujantis Kompensacijų įstatymu ir Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr.
793, 2006-2009 m. buvo išnuomotos 186 gyvenamosios patalpos nuomininkams - Valstybės garantijos turėtojams. Pasirašydami Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartis, nuomininkai įsipareigojo prižiūrėti savo nuomojamas patalpas, apmokėti komunalines paslaugas šių paslaugų tiekėjams, naudotis Savivaldybės gyvenamosiomis patalpomis taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastato gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisės ir interesai, o Savivaldybė, kaip nuomotojas. įsipareigojo padengti nuomos mokesti iš lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti, iki bus išskaičiuota visa nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų rinkos vertė, nurodyta valstybės garantiniame dokumente. Šiuo metu Savivaldybės gyvenamąsias patalpas nuomoja 147 nuomininkai, kurie pasirinko šią Valstybės garantiją ir sudarę Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartį. Bendra likusi nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijose nurodytų gyvenamųjų patalpų vertės dalis yra apie 3 mln. Eur, nepanaudotų pinigų dalis vienam būstui sudaro nuo 300 Eur iki 45 800 Eur.
Atkreipiame dėmesį, kad daliai nuomininkų jau yra pasibaigę nuomos mokesčiui skirtos lėšos, iš Valstybės garantijoje nurodytų, savininkams grąžintų patalpų rinkos vertės, šie nuomininkai moka nuomos mokestį už Savivaldybės gyvenamąsias patalpas iš savo lėšų ir turi teisę įsigyti Savivaldybės būstą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą (t.y. už rinkos kainą). Pažymime, kad
įstatymas Nr. XIII-1188 (toliau - Kompensacijų pakeitimo įstatymas). Vadovaujantis Kompensacijų pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 7¹ dalimi nuomininkui Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta tvarka įsigyjant nuomojamas gyvenamąsias patalpas, perkamu gyvenamųjų patalpų kaina sumažinama nepanaudota nuomos mokesčiu padengti valstybės garantijoje nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės pinigais dalimi. Įstatyme nurodyta, kad nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijoje nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalis apskaičiuojama, įskaitoma į nuompinigius, perkamų gyvenamųjų patalpų kaina sumažinama Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepanaudotos nuomos mokesčiui parengti valstybės garantijoje nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalies kompensavimo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 219. Taigi, įsigaliojus Kompensacijų pakeitimo įstatymui, atsirado galimybė nuomininkams
Pagal nuomininkų prašymus Savivaldybei šiais metais jau pradėtos 6 Savivaldybės būstų pardavimo procedūros. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, manome, kad priėmus Paramos įstatymo pakeitimą:
1) būtų neteisingai panaudotos valstybės lėšos, skirtos valstybės garantijų įvykdymui;
2) kiltų neaiškumų dėl teisinių normų praktinio taikymo;
3) galimai pažeidžiamos teisės asmenų, kuriems valstybė suteikė tokią pačią ar kitą valstybės garantiją, tačiau ji ne visų garantijos turėtojų atžvelgiu būtų įgyvendinama vienodai (pvz, nuomininkai, kuriems jau pasibaigė nuomos mokesčiui skirtos lėšos iš Valstybės garantijos ir jiems jokia lengvata išsipirkti nuomojamą būstą nesuteikiama, arba buvę nuomininkai, kurie pirko rinkos kainomis gyvenamąsias patalpas ir prisiėmė skolinius įsipareigojimus). Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. komiteto sprendimą). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-08-07 nutarimas Nr. 826 (TAR, 2019-08-12) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1.4 ir 1.5 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr.
XII-1215 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3317 ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3318 (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslams – pašalinti skirtingą teisinį reguliavimą vienodoje padėtyje esančių asmenų atžvilgiu, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektus tobulinti, atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisiniai santykiai dėl asmenų teisių įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nustatyti kitame Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio (atitinkamai 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančios naujos redakcijos Įstatymo
redakcijos Įstatymo 25 straipsnio) 1 dalies 6 punkto nekeisti, bet papildyti šią dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) kai būstą perka nuomininkai, kuriems suteikti kiti
būstai, iškeldinus juos iš savininkams grąžintų būstų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;“. 2.
straipsnio) 1 dalį nauju 7 punktu, siūloma šios dalies 7 punktą laikyti atitinkamai 8 punktu. Įvertinus Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę ir atsižvelgiant į tai, kad visi atvejai, kai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas įstatymo nustatyta tvarka, yra nustatyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (o ne su jo įgyvendinimu susijusiuose teisės aktuose), siūlytina Įstatymo 24 straipsnio (atitinkamai 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančios naujos redakcijos Įstatymo 25 straipsnio) 1 dalies 8 punktą atitinkamai patikslinti ir jį išdėstyti taip:
„8) atvejais, kurie yra nustatyti Piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme.“ Nepritarti Teisinio pagrindo įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytiems nuomininkams sudaryti sąlygas savivaldybės būstus įsigyti lengvatinėmis sąlygomis nėra. Pažymėtina, kad nuomininkus, iškeldinus iš savininkams grąžintų būstų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, jų pasirinkimu pagal Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Kompensacijų įstatymas) jiems buvo suteiktas valstybės garantinis dokumentas, kuriame nuomininkams buvo numatytas adekvatus ir teisingas jų praradimams kompensavimo mechanizmas – t. y. nuomininkų pasirinkimu buvo išduota viena iš šešių valstybės garantijų Kompensacijų įstatymo nustatyta tvarka rinkos verte atlyginant nuomininkams už jų turėtus, tačiau savininkams grąžintus būstus. Įgyvendinant tokias garantijas buvo ir yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos.
Taigi, suteikiant valstybės garantiją, iškeldintiems iš grąžintų būstų asmenims buvo skirta pinigų suma, kurią pasirinktinai buvo galima panaudoti, pvz., kitam būstui nuosavybės teise įsigyti, pasiimti kompensaciją pinigais arba šiuos pinigus naudoti kaip nuompinigius, nuomojantis būstą iš savivaldybės. Todėl nuomininkams, savo valia pasirinkusiems pastarąjį variantą, sudaryti aiškinamajame rašte nurodytas teisines prielaidas savivaldybės būstus įsigyti lengvatinėmis sąlygomis pagrindo nėra. Be to, tokiems pakeitimams nepritarė ir savivaldybės. Pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus naujai Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijai, įstatymo projektas Nr. XIIIP-3317 teisės technikos požiūriu tapo neaktualus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
galiojantį teisinį reguliavimą ir įstatymo projekte Nr. XIIIP-3317 siūlomo keisti teisinio reguliavimo turinį, kuomet tam tikra savivaldybės būsto nuomininkų grupė gali nepagrįstai įgyti teisę savivaldybės būstą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis, taip pat atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos bei kitų savivaldybių argumentuotą nepritarimą įstatymo projektui, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, įstatymo projektą siūloma Nr. XIIIP-3317 atmesti. Argumentai: 1.
Argumentai:
būstų pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, nuomininkų pasirinkimu jiems buvo suteikta viena iš šešių valstybės garantijų Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka[3] (toliau – Kompensacijų įstatymas) rinkos verte atlyginant nuomininkams už jų turėtus, tačiau savininkams grąžintus būstus. Įgyvendinant tokias garantijas buvo ir yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Valstybės garantijoje numatytą pinigų sumą nuomininkai pasirinktinai galėjo panaudoti kito būsto nuosavybės teise įsigijimui ar pasirinkti kompensaciją pinigais, taip pat šiuos pinigus naudoti kaip nuompinigius, nuomojantis būstą iš savivaldybės (ir kt.)[4]. Tad, įvertinus tai, jog nuomininkams už jų turėtą būstą buvo atlyginta rinkos verte ir jie galėjo pasirinkti, kokiu būdu panaudoti valstybės garantijoje esančią pinigų sumą, sąlygų jiems sudarymas savivaldybės būstą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis už keletą tūkstančių eurų, kuomet valstybės garantuota pinigų suma buvo ženkliai didesnė, prieštarautų sąžiningumo bei socialinio teisingumo principams, galimai pažeidžiant teises asmenų, kuriems valstybė suteikė tokią pačią ar kitą valstybės garantiją, tačiau ji ne visų garantijos turėtojų atžvilgiu būtų įgyvendinta vienodai (pvz, nuomininkai, kuriems jau pasibaigė nuomos mokesčiui valstybės garantijoje skirtos lėšos, kurias būtų galima panaudoti savivaldybės būsto išsipirkimui, arba buvę nuomininkai, kurie pirko rinkos kainomis gyvenamąsias patalpas ir prisiėmė skolinius įsipareigojimus). 2.
2Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenimis,
kurios gyventojų (savivaldybės būsto nuomininkų valstybės garantijų turėtojų) prašymu inicijuotas įstatymo projektas, bendra likusi nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantijose nurodytų gyvenamųjų patalpų vertės dalis yra apie 3 mln. Eur. Nepanaudotų pinigų dalis vienam būstui sudaro nuo 300 Eur iki 45 800 Eur. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, nuomininkui valstybės garantijos turėtojui jau yra suteikta teisė valstybės garantijoje likusias lėšas panaudoti perkamo už rinkos vertę savivaldybės būsto kainai sumažinti. Todėl pakeitus esamą tvarką ir sudarius sąlygas savivaldybės būstus įsigyti lengvatinėmis sąlygomis, kai būsto vertė nesiektų net 10000 Eur, o valstybės garantijos turėtojo nepanaudota pinigų dalis, pvz., sudaro 45 800 Eur, kiltų neaiškumų dėl likusios pinigų sumos panaudojimo, kuri, manytina, turėtų būti pervesta į valstybės garantijos turėtojo sąskaitą. Todėl pagrįstai kiltų klausimas dėl valstybės lėšų panaudojimo teisingumo, skirtų valstybės garantijų įvykdymui. 3. Pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 redakcija, todėl įstatymo projektas Nr. XIIIP-3317 teisės technikos požiūriu yra neaktualus. 7.2. Pasiūlymai: atsižvelgiant į tai, jog Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyti lengvatinių savivaldybės būsto pardavimo atvejai daug metų išlieka nepakitę, nors faktinė situacija šiuo klausimu yra pasikeitusi, Komitetas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti minėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatytų lengvatinių savivaldybės būsto pardavimo atvejų pagrįstumą/aktualumą ir, esant poreikiui, pateikti Seimui minėto įstatymo pakeitimą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/8fe02d804bdd11e98bc2ba0c0453c004?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=2a4f57eb-352f-4672-825d-aebe806ed7e9 [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/533a4040506b11e98bc2ba0c0453c004?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=2a4f57eb-352f-4672-825d-aebe806ed7e9 [3] Vyriausybės garantija įsipareigota, kad nuomininkams per šiame dokumente nurodytą laiką:
1) bus Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neviršijančios valstybės garantijoje nurodytos nuomojamų patalpų rinkos vertės, arba
2) bus suteiktos kitos didesnės vertės gyvenamosios patalpos, kurių dalis, atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį, kuri negali viršyti valstybės remiamų būsto kreditų nustatytų dydžių, jie privalės išsipirkti rinkos kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, arba
3) bus neatlygintinai perduotos nuosavybėn kitos mažesnės vertės gyvenamosios patalpos, o valstybės garantijoje nurodytos nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumas kompensuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, arba
perduodamo žemės sklypo gyvenamajam namui statyti vertė didesnė už valstybės garantijoje nurodytą nuomojamų patalpų vertę, žemės sklypo dalis, atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį valstybės garantijos turėtojai privalės išsipirkti rinkos kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.
Perduodant nuosavybėn mažesnės vertės už garantijoje nurodytą nuomojamų patalpų vertę žemės sklypą gyvenamajam namui statyti, vertės skirtumas garantijos turėtojams bus kompensuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, arba
5) bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, arba
6) bus kompensuojama nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke. [4] Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, pvz., Ukmergės rajono savivaldybė, vykdydama valstybės garantiją, iš grąžintų būstų iškeldintiems nuomininkams 2009 metais išnuomojo gyvenamąsias patalpas naujai pastatytame name ir nuomos mokesčio šie nuomininkai dar nemokėjo (nuomos mokestis visą laiką buvo dengiamas iš šeimoms skirtų lėšų).