Projekto lyginamasis variantas
2,
IR 72
AS 2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pareigūnas
dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatas, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas, taip pat garbės konsulinis pareigūnas.“
straipsniu Papildyti Statutą 71 straipsniu: „71 straipsnis. Konsulinės įstaigos bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais
užduotis ir atlikdama šio statuto III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas konsulines funkcijas, gali bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais. 2. Jeigu bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėju nereglamentuoja įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai, su išorės paslaugų teikėju bendradarbiaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir sąlygomis. Šiais atvejais išorės paslaugų teikėjas pasirenkamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. “
straipsniu Papildyti Statutą 72 straipsniu: „72 straipsnis. Išvažiuojamosios konsulinės misijos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija organizuoja išvažiuojamąsias konsulines misijas į užsienio valstybes ar jų dalis, kuriose nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, išskyrus Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas, kurioms vadovauja garbės konsulinis pareigūnas. Išvažiuojamosios konsulinės misijos rengiamos konsulinėms funkcijoms atlikti ne konsulinių įstaigų patalpose, kai yra didelis konsulinių paslaugų poreikis. Išvažiuojamųjų konsulinių misijų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. “
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministerija, diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos turi teisę tvarkyti asmens duomenis , įskaitant asmens kodą, tiek, kiek reikia konsulinėms funkcijoms atlikti. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis
apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais. “
Pakeisti 9 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose dirbantys diplomatai, kuriems pavesta atlikti konsulines funkcijas;“
ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos įgaliotas darbuotojas (toliau – įgaliotas darbuotojas) , gavęs informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečio mirtį buvimo valstybėje, perduoda šią informaciją Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad pastarasis praneštų mirusio Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktiniui (sugyventiniui) ar artimiesiems giminaičiams. Jų nesant, – informacija apie piliečio mirties faktą gali būti teikiama kitiems asmenims.“
ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas , jei sutuoktinis (sugyventinis) ar artimasis giminaitis arba asmuo, kuris piliečiui gyvam esant buvo nurodytas kaip jo atstovas, prašo, padeda gauti informaciją apie mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirties priežastį, jei nėra kitų būdų gauti tokią informaciją pagal buvimo valstybėje galiojančius įstatymus.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Pagalba nelaimingo atsitikimo ar
ligos atveju
arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos piliečiams nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju padeda susisiekti su sutuoktiniu (sugyventiniu) ar artimuoju giminaičiu arba su piliečio nurodytu kitu asmeniu Lietuvoje, gauti medicinos pagalbą arba grįžti į Lietuvą. 2. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas teikia reikiamą informaciją arba padeda ją gauti sužeistam ar sergančiam Lietuvos Respublikos piliečiui, jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ar artimajam giminaičiui arba piliečio nurodytam kitam asmeniui, organizuojantiems jo parvežimą į Lietuvą.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Pagalba nusikaltimų aukoms
Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas padeda nusikaltimų aukomis tapusiems Lietuvos Respublikos piliečiams gauti medicinos, teisinę pagalbą ir vertėjo paslaugas, taip pat susisiekti su sutuoktiniu (sugyventiniu) ar artimuoju giminaičiu arba su piliečio nurodytu kitu asmeniu Lietuvoje.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas, Lietuvos Respublikos piliečiui praradus kelionės dokumentą, jam tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui Lietuvos Respublikos piliečiui esant užsienio valstybėje, priima Lietuvos Respublikos piliečio prašymą dėl asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo.
Konsulinio pareigūno sprendimu, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka , piliečiui išduoda išduodamas asmens grįžimo pažymėjimą pažymėjimas .“
Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima ir svarsto prašymus išduoti vizas ar joms prilyginamus dokumentus . Konsulinis pareigūnas ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka prašymus nagrinėja ir priima sprendimus dėl jų.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Pasų ir asmens tapatybės kortelių išdavimas, keitimas ir pilietybės klausimai
arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir dėl lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo ir perduoda juos bei susijusius dokumentus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai, ar kitai Lietuvos Respublikos institucijai, kuri pagal įstatymą turi kompetenciją nagrinėti ir spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus. 2. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka priima Lietuvos Respublikos piliečių prašymus ir kitus reikalingus dokumentus dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo ir perduoda juos teritorinei policijos įstaigai, o jeigu .
Jeigu prašyme išduoti (pakeisti) pasą ar asmens tapatybės kortelę nurodyti piliečio duomenys, kurie įrašomi į pasą ar asmens tapatybės kortelę, sutampa su duomenimis, esančiais Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje, ir abejonių dėl piliečio duomenų ir tapatybės nekyla, – konsulinis pareigūnas išduoda arba keičia pasą ar asmens tapatybės kortelę. Kitu atveju pasą ar asmens tapatybės kortelę konsulinis pareigūnas išduoda arba keičia tik po konsultacijų su teritorine policijos įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrų nustatyta tvarka. 3. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas , gavęs asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus ar lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įteikia juos jų prašiusiam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui. 4. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka priima iš Lietuvos Respublikos piliečių pranešimus apie prarastus asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus, šiuos dokumentus paskelbia negaliojančiais arba Lietuvos Respublikos piliečių pranešimus perduoda kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms. 5. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais paima iš Lietuvos Respublikos piliečių negaliojančius asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka perduoda juos teritorinei policijos įstaigai.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Prašymo išduoti leidimą gyventi perdavimas Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima asmens prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir jį perduoda Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.“
Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas užsienio valstybėje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio, kuris kreipiasi dėl konsulinių funkcijų atlikimo, duomenis įrašo į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą. Į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą duomenys įrašomi ir užsienio valstybėje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio prašymu. Šie duomenys naudojami tik konsulinei pagalbai šio statuto 14 straipsnyje nurodytais atvejais teikti, o įrašant duomenis Lietuvos Respublikos piliečio prašymu, – jo nurodytais su konsulinių funkcijų vykdymu susijusiais tikslais.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Gyvenamosios vietos deklaracijų priėmimas ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymas Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima gyvenamosios vietos deklaracijas iš užsienio valstybėje gyvenančių asmenų ir tvarko šių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima nuolat užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių prašymus pakeisti vardą ir pavardę, ištaisyti, pakeisti, papildyti ar anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus, atkurti neišlikusius civilinės būklės aktų įrašus ir perduoda juos Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoms.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima asmenų prašymus dėl konsulinių pažymų išdavimo . Konsulinis pareigūnas išduoda konsulines pažymas apie jam pateiktais faktais pagrįstas aplinkybes.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos piliečio prašymu gali kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos ar buvimo valstybės institucijas dėl dokumentų gavimo, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba kiti teisės aktai nenustato kitaip.“
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatyta tvarka priima asmenų prašymus ir kitus dokumentus, būtinus pensijai skirti ir (ar) mokėti, ir perduoda juos kompetentingoms Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Dokumentų dėl leidimo ginklui įvežti (išvežti) gavimo priėmimas ir perdavimas Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas gali priimti asmens prašymus ir kitus dokumentus, kurie patvirtina ginklo įvežimo tikslą ir kurių pagal galiojančius teisės aktus reikia leidimui B, C ar D kategorijos ginklui įvežti į Lietuvos Respubliką (išvežti iš Lietuvos Respublikos) gauti, ir juos perduoda Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir užsienio reikalų ministras iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3303(2) lyginamasis variantas
2,
IR 72
AS 2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pareigūnas
dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatas, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas, taip pat garbės konsulinis pareigūnas.“
straipsniu Papildyti Statutą 71 straipsniu: „71 straipsnis. Konsulinės įstaigos bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais
pavestas užduotis ir atlikdama šio statuto III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas konsulines funkcijas, gali bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais. 2. Jeigu bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėju nereglamentuoja įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai, su išorės paslaugų teikėju bendradarbiaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir sąlygomis. Šiais atvejais išorės paslaugų teikėjas pasirenkamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. “
straipsniu Papildyti Statutą 72 straipsniu: „72 straipsnis. Išvažiuojamosios konsulinės misijos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija organizuoja išvažiuojamąsias konsulines misijas į užsienio valstybes ar jų dalis, kuriose nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, išskyrus Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas, kurioms vadovauja garbės konsulinis pareigūnas. Išvažiuojamosios konsulinės misijos rengiamos konsulinėms funkcijoms atlikti ne konsulinių įstaigų patalpose, kai yra didelis konsulinių paslaugų poreikis.
Išvažiuojamųjų konsulinių misijų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. “
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministerija, diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos turi teisę tvarkyti asmens duomenis , įskaitant asmens kodą, tiek, kiek reikia konsulinėms funkcijoms atlikti. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis
apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu . “
Pakeisti 9 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose dirbantys diplomatai, kuriems pavesta atlikti konsulines funkcijas;“
ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos įgaliotas darbuotojas (toliau – įgaliotas darbuotojas) , gavęs informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečio mirtį buvimo valstybėje, perduoda šią informaciją Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad pastarasis praneštų mirusio Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktiniui (sugyventiniui) ar artimiesiems giminaičiams. Kai sutuoktinio (sugyventinio) ar artimųjų giminaičių nėra Jų nesant ,
kitiems asmenims.“
ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas , jei sutuoktinis (sugyventinis) ar artimasis giminaitis arba asmuo, kuris piliečiui gyvam esant buvo nurodytas kaip jo atstovas, prašo, padeda gauti informaciją apie mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirties priežastį, jei nėra kitų būdų gauti tokią informaciją pagal buvimo valstybėje galiojančius įstatymus.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Pagalba nelaimingo atsitikimo ar
ligos atveju
arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos piliečiams nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju padeda susisiekti su sutuoktiniu (sugyventiniu) ar artimuoju giminaičiu arba su piliečio nurodytu kitu asmeniu Lietuvoje, gauti medicinos pagalbą arba grįžti į Lietuvą. 2. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas teikia reikiamą informaciją arba padeda ją gauti sužeistam ar sergančiam Lietuvos Respublikos piliečiui, jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ar artimajam giminaičiui arba piliečio nurodytam kitam asmeniui, organizuojantiems jo parvežimą į Lietuvą.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Pagalba nusikaltimų aukoms
Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas padeda nusikaltimų aukomis tapusiems Lietuvos Respublikos piliečiams gauti medicinos, teisinę pagalbą ir vertėjo paslaugas, taip pat susisiekti su sutuoktiniu (sugyventiniu) ar artimuoju giminaičiu arba su piliečio nurodytu kitu asmeniu Lietuvoje.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas, Lietuvos Respublikos piliečiui praradus kelionės dokumentą, jam tapus netinkamu naudoti ar pasibaigus jo galiojimo laikui Lietuvos Respublikos piliečiui esant užsienio valstybėje, priima Lietuvos Respublikos piliečio prašymą dėl asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo.
Konsulinio pareigūno sprendimu, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka , piliečiui išduoda išduodamas asmens grįžimo pažymėjimą pažymėjimas .“
Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima ir svarsto prašymus išduoti vizas ar joms prilyginamus dokumentus . Konsulinis pareigūnas ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka prašymus nagrinėja ir priima sprendimus dėl jų.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Pasų ir asmens tapatybės kortelių išdavimas, keitimas ir pilietybės klausimai
arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir dėl lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo ir perduoda juos bei susijusius dokumentus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai, ar kitai Lietuvos Respublikos institucijai, kuri pagal įstatymą turi kompetenciją nagrinėti ir spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus. 2. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka priima Lietuvos Respublikos piliečių prašymus ir kitus reikalingus dokumentus dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo ir perduoda juos teritorinei policijos įstaigai, o jeigu .
Jeigu prašyme išduoti (pakeisti) pasą ar asmens tapatybės kortelę nurodyti piliečio duomenys, kurie įrašomi į pasą ar asmens tapatybės kortelę, sutampa su duomenimis, esančiais Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje, ir abejonių dėl piliečio duomenų ir tapatybės nekyla, – konsulinis pareigūnas išduoda arba keičia pasą ar asmens tapatybės kortelę. Kitu atveju pasą ar asmens tapatybės kortelę konsulinis pareigūnas išduoda arba keičia tik po konsultacijų su teritorine policijos įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrų nustatyta tvarka. 3. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas , gavęs asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus ar lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įteikia juos jų prašiusiam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui. 4. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka priima iš Lietuvos Respublikos piliečių pranešimus apie prarastus asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus, šiuos dokumentus paskelbia negaliojančiais arba Lietuvos Respublikos piliečių pranešimus perduoda kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms. 5. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais paima iš Lietuvos Respublikos piliečių negaliojančius asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka perduoda juos teritorinei policijos įstaigai.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Prašymo išduoti leidimą gyventi perdavimas Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima asmens prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir jį perduoda Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.“
Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas užsienio valstybėje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio, kuris kreipiasi dėl konsulinių funkcijų atlikimo, duomenis įrašo į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą. Į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą duomenys įrašomi ir užsienio valstybėje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio prašymu. Šie duomenys naudojami tik konsulinei pagalbai šio statuto 14 straipsnyje nurodytais atvejais teikti, o įrašant duomenis Lietuvos Respublikos piliečio prašymu, – jo nurodytais su konsulinių funkcijų vykdymu susijusiais tikslais.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Gyvenamosios vietos deklaracijų priėmimas ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymas Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima gyvenamosios vietos deklaracijas iš užsienio valstybėje gyvenančių asmenų ir tvarko šių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima nuolat užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių prašymus pakeisti vardą ir pavardę, ištaisyti, pakeisti, papildyti ar anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus, atkurti neišlikusius civilinės būklės aktų įrašus ir perduoda juos Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoms.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima asmenų prašymus dėl konsulinių pažymų išdavimo . Konsulinis pareigūnas išduoda konsulines pažymas apie jam pateiktais faktais pagrįstas aplinkybes.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos piliečio prašymu gali kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos ar buvimo valstybės institucijas dėl dokumentų gavimo, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba kiti teisės aktai nenustato kitaip.“
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministr ų o nustatyta tvarka priima asmenų prašymus ir kitus dokumentus, būtinus pensijai skirti ir (ar) mokėti, ir perduoda juos kompetentingoms Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Dokumentų dėl leidimo ginklui įvežti (išvežti) gavimo priėmimas ir perdavimas Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas gali priimti asmens prašymus ir kitus dokumentus, kurie patvirtina ginklo įvežimo tikslą ir kurių pagal galiojančius teisės aktus reikia leidimui B, C ar D kategorijos ginklui įvežti į Lietuvos Respubliką (išvežti iš Lietuvos Respublikos) gauti, ir juos perduoda Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis 2019-03-29
aiškinamasis raštas DĖL
2, 8, 9, 15, 16, 17, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 31, 33, 35, 36 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR STATUTO PAPILDYMO 71 IR 72 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO STATUTO 25 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1869 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII – 1519 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII-1519 3, 6, 7 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1865 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Artėjant Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexitas“) datai, išaugo Lietuvos piliečių, kurie kreipiasi į ambasadą Londone dėl asmens tapatybės dokumentų keitimo, skaičius. Tvarkingi ir galiojantys asmens dokumentai bus svarbūs asmenų teisinio statuso po „Brexito“ įtvirtinimui. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2017 m. konsulinės įstaigos išdavė 27,6 tūkst. asmens tapatybės dokumentus, o 2018 m. šis skaičius išaugo iki 32,5 tūkst. Turimi konsulinių įstaigų techniniai ir žmogiškieji ištekliai dažnai neatitinka augančių užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių poreikių, todėl konsulinėse įstaigose formuojasi prašymų dėl šių dokumentų išdavimo ar keitimo pateikimo eilės. Ypač sudėtinga situacija yra Jungtinėje Karalystėje. Diplomatinė atstovybė Jungtinėje Karalystėje šiuo metu pajėgi išduoti apie 14 tūkst. asmens tapatybės dokumentų per metus, tačiau asmens tapatybės dokumentų išdavimo poreikis Jungtinėje Karalystėje siekia apie 20 – 23 tūkst. per metus. Po „Brexito“ šis poreikis gali dar padidėti (Jungtinėje Karalystėje nuolat gyvena apie 200 tūkst.
Lietuvos Respublikos piliečių, Lietuvos Respublikos pasų galiojimo terminas yra 10 metų (piliečių iki 16 metų – 5 metai), todėl poreikis pasikeisti pasus vidutiniškai per metus siekia apie 20 tūkst.). Siekiant, kad būtų patenkinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, poreikiai, susiję su asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų gavimu ir keitimu, siūloma optimizuoti paso išdavimo ir kitų konsulinių paslaugų organizavimą, leisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu pasitelkti išorės paslaugų teikėjus prašymų išduoti ar pakeisti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus priėmimui ir techniniam bei administraciniam šio proceso aptarnavimui, atnaujinti nuostatas dėl asmens duomenų apsaugos teisinio reglamentavimo. Siekiant išvardytų tikslų, siūloma:
konsulinio statuto 2, 8, 9, 15, 16, 17, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 31, 33, 35, 36 ir 37 straipsnius bei papildyti Konsulinį statutą 71 ir 72 straipsniais (toliau – Projektas Nr. 1);
konsulinio statuto Nr. XIII-1869 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnius (toliau – Projektas Nr. 2);
asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII – 1519 6 straipsnio pakeitimo įstatymą (toliau – Projektas Nr. 3);
tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII – 1519 3, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1865 2 straipsnį (toliau – Projektas Nr. 4) (toliau kartu – ir projektai). Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įtraukusi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimą į teisėkūros priemonių, reikalingų pasirengti galimam Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos be susitarimo sąvadą.
Atsižvelgiant į tai, kad asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimas užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams yra viena iš atliekamų konsulinių funkcijų, kurios atlikimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos konsuliniame statute, sistemiškai vertinant reikalingą teisinį reglamentavimą, kartu su Projektu Nr. 3 ir Projektu Nr. 4 buvo parengti ir su Konsulinio statuto pakeitimu susiję projektai (Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr. 2). Siekiant sustiprinti užsienyje veikiančių Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų (toliau – konsulinė įstaiga) pajėgumus, Projektu Nr. 1 siūloma patikslinti konsulinio pareigūno sąvoką ir kartu apibrėžti Konsuliniame statute išvažiuojamąsias konsulines misijas, kad prireikus konsulines funkcijas galėtų atlikti ne tik diplomatai, dirbantys konsulinėse įstaigose, bet ir diplomatai, išsiųsti į išvažiuojamąsias konsulines misijas iš Užsienio reikalų ministerijos. Ši priemonė itin svarbi
„Brexit“ kontekste – Lietuvos Respublikos ambasados Londone žmogiškieji
ištekliai neatitinka smarkiai išaugusio konsulinių misijų poreikio, todėl svarbu skubiai reglamentuoti galimybę Užsienio reikalų ministerijos konsulinius pareigūnus siųsti vykdyti konsulines misijas. Pažymėtina, kad konsulinių misijų poreikio dydžio nustatymas vykdomas įvertinant preliminariai į konsulinę misiją užsiregistravusių piliečių skaičių, jų pageidaujamų konsulinių paslaugų pobūdį, planuojamus surinkti konsulinius mokesčius ir numatomas konsulinės misijos organizavimo išlaidas. Be to, Projektu Nr.
Be to, Projektu Nr. 1 yra taip pat siekiama nustatyti, kad konsulinės įstaigos, siekdamos įgyvendinti joms pavestas užduotis ir atlikdamos Konsulinio statuto III skyriaus antrame skirsnyje nustatytas konsulines funkcijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir sąlygomis, galėtų bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais. Priimant Vyriausybės nutarimą būtų siekiama užtikrinti, kad išorės paslaugų teikėjai atitiktų visus saugumo reikalavimus, nustatytus 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL L 385, 2004 12 29, p.1). Išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustatytų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. Konsulinių įstaigų bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais yra vis plačiau sėkmingai taikoma praktika Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, Nyderlandai jau nuo 2016 m. vykdo bandomuosius projektus Jungtinėje Karalystėje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Giedrius Kazakevičius (tel. 8 706 5 2607), Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Marius Juška (tel. 8 706 5 2893), antroji sekretorė Sonata Lapinskienė (tel. 8 706 5 2648, el. p. [email protected] ) ir antroji sekretorė Jolanta Samuolytė (tel. 8 706 5 2842, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl Konsulinio statuto teisinio reglamentavimo :
Šiuo metu Konsulinio statuto 2 straipsnio 1 dalyje konsulinio pareigūno sąvoka apibrėžiama nurodant, kad konsulinis pareigūnas yra diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatas, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas, taip pat garbės konsulinis pareigūnas.
Konsulinio pareigūno sąvoka yra pernelyg susiaurinta ir riboja galimybes Užsienio reikalų ministerijos diplomatams veikti kaip konsuliniams pareigūnams Užsienio reikalų ministerijos organizuojamose išvažiuojamosiose konsulinėse misijose. Galiojantis Konsulinis statutas nesuteikia konsulinėms įstaigoms galimybių bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais įgyvendinant konsulinėms įstaigoms pavestas užduotis, nustatytas Konsulinio statuto III skyriaus antrajame skirsnyje. Bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais vizų išdavimo srityje yra reglamentuotas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksą), nuostatomis ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 21 straipsnio nuostatose. Kaip minėta anksčiau, šiuo metu Konsuliniame statute nustatytas teisinis reglamentavimas neapima išorės paslaugų teikėjų bendradarbiavimo su konsuline įstaiga ir tai nesudaro galimybės didinti konsulinių paslaugų prieinamumą Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje. Konsuliniame statute taip pat nėra reglamentuotos Užsienio reikalų ministerijos galimybės vykdyti išvažiuojamąsias konsulines misijas į užsienio valstybes ar jų dalis, kuriose nėra reziduojančių Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų ir galimybės konsulines funkcijas atlikti ne konsulinių įstaigų patalpose.
Šiuo metu Konsulinio statuto
dalyje nustatytas asmens duomenų tvarkymas, remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu,
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui) (OL 2016 L 119, p. 1) pasikeitė šios srities tiesinis reglamentavimas. Galiojančio Konsulinio statuto 25 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad tik konsulinis pareigūnas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali priimti Lietuvos Respublikos piliečių prašymus ir kitus reikalingus dokumentus dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo. Ši nuostata riboja galimybes didinti konsulinių įstaigų pajėgumus priimant piliečių prašymus ir įpareigoja konsulinį pareigūną vykdyti visą paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo procesą nuo pradžios iki pabaigos, tuo tarpu dalį šių funkcijų, neapimant paties sprendimo priėmimo teisės, galėtų atlikti Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos įgaliotas darbuotojas.
Be to, Konsulinio statuto 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konsulinis pareigūnas gali priimti sprendimą išduoti (pakeisti) pasą ar asmens tapatybės kortelę tik jeigu prašyme išduoti (pakeisti) pasą ar asmens tapatybės kortelę nurodyti piliečio duomenys, kurie įrašomi į pasą ar asmens tapatybės kortelę, sutampa su duomenimis, esančiais Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje, ir abejonių dėl piliečio duomenų ir tapatybės nekyla. Tuo tarpu kilus abejonių tokie prašymai turi būti siunčiami migracijos įstaigoms sprendimui priimti. Dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo teisinio reglamentavimo:
Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybėje gyvenantis pilietis dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo turi asmeniškai pateikti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Ši nuostata riboja galimybes pateikti dokumentus ne konsulinėje įstaigoje, t. y dokumentai negali būti pateikti išvažiuojamųjų konsulinių misijų metu, jei jos vyksta ne garbės konsulinio pareigūno vadovaujamoje konsulinėje įstaigoje, taip pat dokumentai negali būti priimami išorės paslaugų teikėjo patalpose. Šiuo metu Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 9 dalis ir 10 dalys nustato, kad užsienio valstybėje gyvenančiam piliečiui jo pageidavimu ir lėšomis Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą gali išsiųsti registruotąja pašto siunta ar kitu saugiu būdu.
Toks reglamentavimas perdėtai apriboja konsulinės įstaigos dokumentų išsiuntimo būdą, nes nenumato galimybės konsulinei įstaigai pačiai pasirinkti dokumento išsiuntimo būdo, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės specifiką ir joje veikiančių ūkio subjektų siūlomų paslaugų spektrą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Konsulinio statuto teisinio reguliavimo :
Konsulinio statuto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma patikslinti konsulinio pareigūno sąvoką, nustatant, kad visi diplomatai, o ne tik dirbantys konsulinėse įstaigose, jei jiems pavesta atlikti konsulines funkcijas, būtų laikomi konsuliniais pareigūnais. Susidarius sudėtingai situacijai, staiga išaugus konsulinių paslaugų poreikiui ar esant krizinei situacijai, ypač tose teritorijose, kuriose nėra konsulinių įstaigų, būtų sudaroma galimybė siųsti diplomatus iš Užsienio reikalų ministerijos. Atitinkamai Projekte Nr. 1 siūloma tikslinti ir Konsulinio statuto 9 straipsnio 1 punktą. Projekte Nr. 1 siūloma papildyti Konsulinį statutą nauju 71 straipsniu ir įtvirtinti galimybę atliekant tam tikras konsulines funkcijas, nustatytas Konsulinio statuto III skyriaus antrajame skirsnyje, Vyriausybės nustatytais atvejais ir sąlygomis, sudaryti galimybes konsulinėms įstaigoms bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais. Šiame straipsnyje taip pat nustatoma, kad jeigu bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėju nereglamentuoja kiti įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai, su išorės paslaugų teikėju bendradarbiaujama Vyriausybės nustatytais atvejais ir sąlygomis. Šiais atvejais išorės paslaugų teikėjas pasirenkamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.
Šiuo metu 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1), 43 straipsnyje yra apibrėžtas bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais vizų išdavimo srityje. Vizų kodekse numatyta, kad išorės paslaugų teikėjui gali būti patikėtas vienos ar kelių iš toliau išvardytų užduočių vykdymas: a) teikti bendrą informaciją apie vizų išdavimo reikalavimus ir prašymo formas; b) informuoti prašymą išduoti vizą pateikiantį asmenį apie reikalaujamus patvirtinamuosius dokumentus, remiantis kontroliniu sąrašu; c) rinkti duomenis ir priimti prašymus (įskaitant biometrinių identifikatorių rinkimą) ir perduoti prašymą konsulatui; d) rinkti vizos mokestį; e) tvarkyti asmens atvykimo į konsulatą arba išorės paslaugų teikėjo patalpas tvarkaraštį;
f) paimti iš konsulato kelionės dokumentus, įskaitant pranešimą apie atsisakymą išduoti vizą, jei taikoma, ir grąžinti juos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui. Vizų kodekso 17 straipsnis taip pat nustato, kad išorės paslaugų teikėjas gali imti papildomą aptarnavimo mokestį. Aptarnavimo mokestis yra proporcingas išlaidoms, kurių išorės paslaugų teikėjas turėjo vykdydamas vieną ar daugiau užduočių. Šiuo metu pagal šią Vizų kodekso nuostatą Lietuva bendradarbiauja su išorės paslaugų teikėjais nuo 2013 m. ir per juos šiuo metu priimama apie 60 proc. visų vizų paraiškų. Su išorės paslaugų teikėjais yra bendradarbiaujama Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Kinijoje, Kazachstane, Rusijoje, Turkijoje ir Ukrainoje. Nuo 2018 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, buvo pradėta bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais ir priimant paraiškas nacionalinėms vizoms gauti Ukrainoje.
Šiuo metu vyksta nauja išorės paslaugų teikėjo atranka teikti paslaugas priimant paraiškas tiek Šengeno, tiek nacionalinėms vizoms ne tik užsienio valstybėse, kuriose yra Lietuvos konsulinės įstaigos, bet ir tose valstybėse, kur Lietuva tokių įstaigų neturi. Projekto Nr. 1 naujame 71 straipsnyje taip pat siūloma nustatyti, kad su išorės paslaugų teikėjais būtų bendradarbiaujama tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir sąlygomis. Tai reiškia, kad susiklosčius tam tikrai situacijai, kai būtina per trumpą laiką suteikti daug konsulinių paslaugų, Vyriausybė galės nuspręsti, kokiose valstybėse, kokioms paslaugoms ir kuriam laikotarpiui bus leidžiama bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl „Brexito“ ir, jei būtų pritarta Projekto Nr. 1 71 straipsnio nuostatoms, Vyriausybės nutarimu galėtų būti sudarytos sąlygos bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais Jungtinėje Karalystėje priimant Lietuvos Respublikos piliečių prašymus ir kitus reikalingus dokumentus dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo artimiausiam penkerių (ar trejų) metų laikotarpiui. Išorės paslaugų teikėjai galėtų atlikti su dokumentų priėmimu susijusias funkcijas, išskyrus biometrinių identifikatorių nuėmimą. Šią funkciją atliktų išorės paslaugų teikėjo patalpose dirbantys diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos įgalioti darbuotojai, kaip tai numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004 1 a straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad biometrinius identifikatorius renka už pasų ir kelionės dokumentų išdavimą atsakingų nacionalinių valdžios institucijų kvalifikuoti ir tinkamai įgalioti darbuotojai. Projekto Nr. 1 naujame Konsulinio statuto 72 straipsnyje siūloma įstatymo lygiu reglamentuoti išvažiuojamąsias konsulines misijas.
Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija, vadovaudamasi egzistuojančiu teisiniu reglamentavimu, per konsulines įstaigas organizuoja konsulines misijas. Tokios misijos vykdomos nuo 2009 metų. Pirmaisiais metais misijos buvo rengiamos tik į Australiją. 2016 metais buvo surengtos 38 misijos ir aptarnauti 2 676 asmenys, atlikta 3 839 konsulinių veiksmų, 2017 m. atitinkamai – 38 misijos, aptarnauti – 2 822 asmenys, atlikti
Respublikos ambasada Japonijoje organizuoja išvažiuojamąsias konsulines misijas Australijoje, Naujoje Zelandijoje ir Singapūre, o ambasada Ispanijoje – Argentinoje ir Urugvajuje. Įtvirtinus su išvažiuojamosiomis konsulinėmis misijomis susijusį teisinį reglamentavimą, įstatyme atsirastų galimybė rengti tokias išvažiuojamąsias konsulines misijas iš Vilniaus, siunčiant Užsienio reikalų ministerijos diplomatus atlikti konsulinių funkcijų į tas valstybes, kuriose nėra konsulinių įstaigų. Taip pat šį instrumentą būtų galima pritaikyti konsulinių krizių atveju, sukuriant aiškų teisinį reglamentavimą. Kartu siūloma nustatyti, kad išvažiuojamųjų konsulinių misijų planavimo, koordinavimo, organizavimo, vykdymo ir išlaidų apmokėjimo tvarką nustatys užsienio reikalų ministras. Projekte Nr. 1 siūloma patikslinti Konsulinio statuto 8 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad asmens duomenys yra tvarkomi taip pat vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu) (OL 2016 L 119, p. 1) ir kitais teisės aktais. Projekto Nr. 1 ir Projekto Nr.
dalyje siūloma aiškiai atskirti, kas priima Lietuvos Respublikos piliečių prašymus ir kitus reikalingus dokumentus dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo ir kas išduoda arba keičia pasą ar asmens tapatybės kortelę. Siūloma nustatyti, kad dokumentus gali priimti tiek konsulinis pareigūnas, tiek konsulinės įstaigos ar diplomatinės atstovybės įgaliotas darbuotojas. Projektuose vartojama Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų įgaliotų darbuotojų sąvoka atitinka 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių 1 straipsnio 1 dalies (e) punkte įtvirtintą konsulinio darbuotojo sąvoką („konsulinis darbuotojas“ yra bet kuris asmuo, konsulinėje įstaigoje atliekantis administracinį ar techninį darbą). Kartu nustatoma, kad jie turi būti įgalioti atlikti veiksmus, susijusius su asmens tapatybės kortelių ir pasų keitimu. Įgaliojimo aspektas šiuo atveju yra svarbus, atsižvelgiant į darbuotojams nustatytus reikalavimus Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004 1 a straipsnio 1 dalyje. Taip pat siūloma nustatyti, kad jei prašyme išduoti (pakeisti) pasą ar asmens tapatybės kortelę nurodyti piliečio duomenys, kurie įrašomi į pasą ar asmens tapatybės kortelę, nesutampa su duomenimis, esančiais Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje, ar yra abejonių dėl piliečio duomenų ar tapatybės, konsuliniai pareigūnai neperduotų piliečių prašymų teritorinei policijos įstaigai (po 2019 m. liepos 1 d. – Migracijos departamentui), o patys priimtų sprendimą po konsultacijos su teritorine policijos įstaiga (po 2019 m. liepos 1 d. – su Migracijos departamentu). Šiuo metu tokie prašymai siunčiami diplomatiniu paštu, tai sukuria papildomą administracinę naštą ir reikalauja daug daugiau laiko sąnaudų. Įsigaliojus naujam tiesiniam reglamentavimui, ženkliai sutrumpėtų paslaugos suteikimo laikas ir būtų sumažinta administracinė našta. Projekto Nr.
Projekto Nr. 1 Konsulinio statuto 15, 16, 17, 20, 23, 26, 27, 28, 31, 33, 35, 36 ir 37 straipsniuose siūloma nustatyti, kad techninę ir administracinę konsulinių funkcijų dalį galėtų atlikti ne tik konsulinis pareigūnas, bet ir diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos įgaliotas darbuotojas. Tai leistų žymiai lanksčiau organizuoti konsulinių įstaigų darbą, perskirstyti išteklius ir sutelkti juos tose srityse, kur konkrečiu laikotarpiu jų labiausiai reikia. Dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo teisinio reguliavimo:
Projekto Nr. 3 ir Projekto Nr. 4 Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kai konsulinės paslaugos atliekamos ne konsulinės įstaigos patalpose, užsienyje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo turi asmeniškai pateikti konsuliniam pareigūnui ar Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos įgaliotam darbuotojui. Minėtas pakeitimas reikalingas tam, kad su asmens dokumentų keitimu ir išdavimu susiję veiksmai galėtų būti atliekami ne tik konsulinėje įstaigoje (jos patalpose), bet ir kitoje vietoje, - konsulinės išvažiuojamosios misijos metu išsinuomotose patalpose arba išorės paslaugų teikėjų suteiktose patalpose. Pažymėtina, kad analogiškai kaip Projekte Nr. 1 ir Projekte Nr. 2 šiame pakeitime Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų įgaliotų darbuotojų sąvoka atitinka 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių įtvirtintą konsulinio darbuotojo sąvoką. Kartu nustatoma, kad jie turi būti įgalioti atlikti veiksmus, susijusius su asmens tapatybės kortelių ir pasų keitimu. Įgaliojimo aspektas šiuo atveju yra svarbus, nes Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 numato, kad b iometrinius identifikatorius renka už pasų ir kelionės dokumentų išdavimą atsakingų nacionalinių valdžios institucijų kvalifikuoti ir tinkamai įgalioti darbuotojai.
Taip pat pažymėtina, kad asmens tapatybės kortelės ir pasai bus išduodami ir keičiami Konsulinio statuto nustatytomis sąlygomis, t. y. diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų įgalioti darbuotojai patys negalės priimti sprendimo dėl dokumentų išdavimo, nes siūlomose Konsulinio statuto pataisose yra aiškiai atskiriamas dokumentų priėmimas nuo sprendimo priėmimo, numatant, kad sprendimą priims tik konsulinis pareigūnas. Projekto Nr. 3 ir Projekto Nr. 4 Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 9 ir 10 dalyje siūloma nustatyti, kad užsienio valstybėje gyvenančiam piliečiui jo pageidavimu ir lėšomis Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą gali išsiųsti konsulinės įstaigos pasirinktu saugiu būdu. Šiuo metu nustatyta, kad asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas gali būti išsiųstas registruotąja pašto siunta ar kitu saugiu būdu. Pažymėtina, kad ne visose valstybėse pašto tarnyba yra patikima ir teikia tinkamas paslaugas. Taip pat nėra aišku, kas nustato, koks siuntimo būdas yra saugus. Pakeitus teisinį reguliavimą piliečiui išliks pasirinkimas atvykti į konsulinę įstaigą ar naudotis konsulinės įstaigos pasiūlytu siuntimo būdu. Šis būdas bus pasirinktas, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės specifiką ir joje veikiančių ūkio subjektų siūlomų paslaugų spektrą. Detaliau šie klausimai bus reglamentuoti įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į šalies specifiką, konsulinės įstaigos galės nustatyti, kad asmens dokumentai siunčiami ir registruotąja pašto siunta. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Įstatymai nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektus Nr. 1 – 4, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti reikės priimti Vyriausybės nutarimą dėl bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, keisti Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašą, patvirtintą vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrų. Užsienio reikalų ministras patvirtins tvarką dėl išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo ir išvažiuojamųjų konsulinių misijų. Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai turės būti priimti iki 2019 m. balandžio 30 d. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įgyvendinant Įstatymų projektais siūlomas nuostatas, papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projekto Nr. 1 ir Nr. 2 žodžiai yra „diplomatai“,
„įgaliotas konsulinės įstaigos darbuotojas“, „konsulinės įstaigos
bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais“, „konsulinės misijos“, Projekto Nr. 3 ir 4 – „konsuliniai pareigūnai“, „diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų įgalioti darbuotojai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
IR 72
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
statuto 71 pavadinime bei kitose šio straipsnio nuostatose vartojamos „išorės paslaugų teikėjas“ sąvokos turinys nėra aiškus, kadangi neaišku, kas galėtų būti šiais paslaugų teikėjais, ar jiems turėtų būti keliami kokie nors reikalavimai. Taip pat pažymėtina, kad tiek 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą, tiek Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečiu teisines padėties“ ši sąvoka taip pat nėra apibrėžta, be kita ko, tiek Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, tiek įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reglamentuoja tik bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėju vizų išdavimo srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad ši sąvoka yra vartojama Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 21 straipsnio 8 ir 9 dalyse, reglamentuojant užsieniečių dokumentų vizai gauti pateikimo aspektus Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms. Šis įstatymas gali būti taikomas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnyje 1 dalyje nurodytu atveju vėl vizų ir joms prilyginamų dokumentų išdavimo. Visa kita šio įstatymo apimtimi (įstatymo III skyriaus antrojo skirsnio 25-40 straipsniams) šis įstatymas netaikomas.
Taigi, įstatymo nuostatos reglamentuojančios bendradarbiavimą vizų klausimais negali būti analogiškai taikomos reglamentuojant bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėju pvz., pasų ir asmens tapatybės kortelių išdavimo, keitimo ir pilietybės klausimais, gyvenamosios vietos deklaracijų priėmimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymo klausimais, taip pat kitais keičiamo įstatymo III skyriaus antrajame skirsnyje nurodytais atvejais dėl konsulinių paslaugų teikimo užsienio valstybėse gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Atsižvelgiant į tai bei s iekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, išorės paslaugų teikėjo sąvoka, jam keliami reikalavimai bei šių teikėjų atrankos kriterijai turėtų būti apibrėžti šiame įstatyme. 2. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 12 punktą, teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus, o nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia. Atsižvelgiant į tai, konkretizuotina projekto 4 straipsniu keičiamo statuto 8 straipsnio 1 dalyje formuluotė „kitais teisės aktais“, nurodant konkrečius teisės aktus ar šių teisės aktų reguliuojamų santykių sritį arba šios nuorodos atsisakyti. 3. Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo statuto 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, kitu atveju pasą ar asmens tapatybės kortelę konsulinis pareigūnas išduoda arba keičia tik po konsultacijų su teritorine policijos įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrų nustatyta tvarka“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma manytina, kad siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, visi konsulinio pareigūno išduodami paso ar asmens tapatybės kortelės atvejai turėtų būti nurodyti įstatyme.
Antra, iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokia šių konsultacijų įtaka bus galutiniam sprendimui išduoti pasą ar asmens tapatybės kortelę, ar konsultacijų rezultatai gali lemti kitokius sprendimus. 4. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 45 punktą, pagal kurį sąvokas įvardijantys terminai turi būti paryškinami, tikslintina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Be to, projekto 20 straipsnio 2 dalyje po žodžių „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
IR 72
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu pildomo statuto 71 pavadinime bei kitose šio straipsnio nuostatose vartojamos „išorės paslaugų teikėjas“ sąvokos turinys šiame įstatyme neapibrėžtas, nėra šių paslaugų teikėjams keliamų reikalavimų bei jų atrankos kriterijų. Atkreipiame dėmesį, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.810/2009 ir Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reglamentuoja tik bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėju vizų išdavimo srityje bei užsieniečių dokumentų vizai gauti pateikimo aspektus Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms (šio įstatymo 21 straipsnio 8 ir 9 dalys). Taigi, šis įstatymas gali būti taikomas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnyje
kita šio įstatymo apimtimi (įstatymo III skyriaus antrojo skirsnio 25 - 40 straipsniai) šis įstatymas netaikomas ( pasų ir asmens tapatybės kortelių išdavimo, keitimo ir pilietybės klausimais, gyvenamosios vietos deklaracijų priėmimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymo klausimais, taip pat kitais keičiamo įstatymo III skyriaus antrajame skirsnyje nurodytais atvejais dėl konsulinių paslaugų teikimo užsienio valstybėse gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams). Atsižvelgiant į tai bei s iekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, išorės paslaugų teikėjo sąvoka, jam keliami reikalavimai bei šių teikėjų atrankos kriterijai turėtų būti apibrėžti šiame įstatyme.
Šių reikalavimų ir kriterijų įtvirtinimas įstatyme būtų teisinis pagrindas Vyriausybei (pagal šio straipsnio 2 dalį) nustatyti bendradarbiavimo su šiais paslaugų teikėjais atvejus ir sąlygas, o Užsienio reikalų ministrui - išorės paslaugų teikėjų parinkimo tvarką. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
2019 m. kovo 29 d. Nr. 105-P-27
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojo Egidijaus Vareikio pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Užsienio reikalų komiteto nariai Mantas Adomėnas, Aušrinės Armonaitės pavaduotojas Gintaras Steponavičius , Audronius Ažubalis. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius, vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Mantas Griščenko, Užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus antroji sekretorė Sonata Lapinskienė, URM Europos Sąjungos departamento patarėja Jurgita Germanavičienė, URM Europos Sąjungos departamento COREPER II skyriaus trečiasis sekretorius Martynas Taujanskas, Vidaus reikalų ministerijos patarėja Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Užsienio politikos grupės patarėja Lina Sučilaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2019-03-252 Projekto 2 straipsniu pildomo statuto 71 pavadinime bei kitose šio straipsnio nuostatose vartojamos „išorės paslaugų teikėjas“ sąvokos turinys nėra aiškus, kadangi neaišku, kas galėtų būti šiais paslaugų teikėjais, ar jiems turėtų būti keliami kokie nors reikalavimai. Taip pat pažymėtina, kad tiek 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą, tiek Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečiu teisines padėties“ ši sąvoka taip pat nėra apibrėžta, be kita ko, tiek Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, tiek įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reglamentuoja tik bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėju vizų išdavimo srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad ši sąvoka yra vartojama Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 21 straipsnio 8 ir 9 dalyse, reglamentuojant užsieniečių dokumentų vizai gauti pateikimo aspektus Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms. Šis įstatymas gali būti taikomas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnyje 1 dalyje nurodytu atveju vėl vizų ir joms prilyginamų dokumentų išdavimo. Visa kita šio įstatymo apimtimi (įstatymo III skyriaus antrojo skirsnio 25-40 straipsniams) šis įstatymas netaikomas. Taigi, įstatymo nuostatos reglamentuojančios bendradarbiavimą vizų klausimais negali būti analogiškai taikomos reglamentuojant bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėju pvz., pasų ir asmens tapatybės kortelių išdavimo, keitimo ir pilietybės klausimais, gyvenamosios vietos deklaracijų priėmimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymo klausimais, taip pat kitais keičiamo įstatymo III skyriaus antrajame skirsnyje nurodytais atvejais dėl konsulinių paslaugų teikimo užsienio valstybėse gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams.
Atsižvelgiant į tai bei s iekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, išorės paslaugų teikėjo sąvoka, jam keliami reikalavimai bei šių teikėjų atrankos kriterijai turėtų būti apibrėžti šiame įstatyme. Nepritarti Konsulinio statuto 7ˡ straipsnis įtvirtintų teisinį pagrindą konsulinių įstaigų bendradarbiavimui su išorės paslaugų teikėju kitų įstatymų ir ES teisės aktų pagrindu (šiuo metu tai būtų vienintelis atvejis, reglamentuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymu ir ES Vizų kodeksu – bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais priimant prašymus dėl vizų išdavimo). Jeigu įstatymų leidėjas ateityje nuspręstų, kad tikslinga bendardarbiavimą su išorės paslaugų teikėju reglamentuoti kitoje srityje, toks bendardarbiavimas būtų nustatytas šią sritį reglamentuojančiame įstatyme, pvz., jei būtų nutarta reglamentuoti bendradrabiavimą su išorės paslaugų teikėju paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimo srityje, atitinkamai būtų koreguojamas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas). 7ˡ straipsnio 2 dalyje siūlome reglamentuoti galimybę bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais Vyriausybės nustatytu atvejais ir sąlygomis. Šiais atvejais bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėju būtų Vyriausybės nutarimu laiku, vieta ir apimtimi apibrėžta ekstra priemonė, skirta subalansuoti konsulinių paslaugų paklausą ir jų teikimą neeilinėse situacijose.
Tai reiškia, kad, susiklosčius sudėtingai situacijai, jeigu konsulinių įstaigų pajėgumai taptų nepakankami, Vyriausybė, įvertintų padėtį ir nuspręstų, kokiose valstybėse ar miestuose, kokioms konkrečioms konsulinėms paslaugoms ir kuriam laikotarpiui tikslinga ir reikalinga bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais. Siūloma formuluotė leistų kiekvienu atveju, atsižvelgiant į šalies ir situacijos specifiką, Vyriausybės nutarimu apibrėžti išorės paslaugų teikėjui keliamus reikalavimus. Projekte siūloma, kad išorės paslaugų teikėjo atrankos tvarką nustatytų užsienio reikalų ministras. Manytina, kad papildomų kriterijų nustatymas išorės paslaugų teikėjo atrankai Konsuliniame statute galėtų turėti neigiamos įtakos operatyvių sprendimų sudėtingose situacijose priėmimui. Dėl bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais praktikos: Lietuva bendradarbiauja su išorės paslaugų teikėjais nuo 2013 m., ir per išorės paslaugų teikėjus priimama apie 60 proc. visų vizų paraiškų. Su išorės paslaugų teikėjais yra bendradarbiaujama Armėnijoje (1), Azerbaidžane (2), Baltarusijoje (8), Kinijoje (15), Kazachstane (2), Rusijoje (17), Turkijoje
(10) ir Ukrainoje (17). Nuo 2018 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Ukrainoje buvo pradėta bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais ir priimant paraiškas nacionalinėms vizoms gauti. Šiuo metu išorės paslaugų teikėjai bendradarbiavimui vizų išdavimo srityje atrenkami vadovaujantis 2018-03-30 užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. V-88 patvirtintais Išorės paslaugų teikėjų atrankos komisijos nuostatais. Užsienio reikalų ministerija turi didelę patirtį atrenkant išorės paslaugų teikėjus, bendradarbiaujant su jais ir vykdant jų darbo priežiūrą. 2.
2019-03-254 Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 12 punktą, teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus, o nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia. Atsižvelgiant į tai, konkretizuotina projekto 4 straipsniu keičiamo statuto 8 straipsnio 1 dalyje formuluotė „kitais teisės aktais“, nurodant konkrečius teisės aktus ar šių teisės aktų reguliuojamų santykių sritį arba šios nuorodos atsisakyti. Pritarti
2019-03-2511 Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo statuto 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, kitu atveju pasą ar asmens tapatybės kortelę konsulinis pareigūnas išduoda arba keičia tik po konsultacijų su teritorine policijos įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrų nustatyta tvarka“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma manytina, kad siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, visi konsulinio pareigūno išduodami paso ar asmens tapatybės kortelės atvejai turėtų būti nurodyti įstatyme. Antra, iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokia šių konsultacijų įtaka bus galutiniam sprendimui išduoti pasą ar asmens tapatybės kortelę, ar konsultacijų rezultatai gali lemti kitokius sprendimus. Nepritarti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės ir paso įstatymo 6 straipsnis aiškiai ir išsamiai nustato atvejus, kai Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga išduoda ar keičia pasą ar asmens tapatybės kortelę – tai visi atvejai, kai Lietuvos Respublikos piliečiai gyvena užsienyje.
Siūloma Konsulinio statuto pataisa nustatytų prievolę konsulinam pareigūnui, kuris priima sprendimą dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo, kilus abejonių dėl piliečio tapatybės ar jo duomenų neatitikimo duomenims, esantiems Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje, konsultuotis su teritorine policijos įstaiga. Konsulinis pareigūnas yra atsakingas už savo sprendimą išduoti/pakeisti asmens tapatybės dokumentą, todėl jis turėtų teisę nuspręsti, ar minėta konsutacija buvo pakankama jo abejonėms išsklaidyti. Rekomenduotini konsultacijų atvejai ir konsultacijų mechanizmas bus nustatomi užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų patvirtintoje tvarkoje, kurios atitinkami pakeitimai bus parengti iki šio siūlomo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo. Manytina, kad toks reglamentavimas yra pakankamas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
20 Atsižvelgiant į Rekomendacijų 45 punktą, pagal kurį sąvokas įvardijantys terminai turi būti paryškinami, tikslintina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Be to, projekto 20 straipsnio 2 dalyje po žodžių
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir“ įrašytini žodžiai „Lietuvos
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3303(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8.
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3303(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė