LIETUVOS RESPUBLIKOS Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliečių veikla vykdant tarėjų pareigas ir darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais.“ 2 straipsnis. 109 straipsnio pakeitimas Papildyti 109 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„ Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.
“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Gediminas Kirkilas Juozas Bernatonis Algirdas Butkevičius Antanas Vinkus Saulius Skvernelis Rimantas Sinkevičius Mindaugas Puidokas Andrius Palionis Viktoras Pranckietis Rima Baškienė Linas Linkevičius Irena Šiaulienė Rimantė Šalaševičiūtė Robertas Šarknickas Aurelijus Veryga Arūnas Gumuliauskas Aurimas Gaidžiūnas Petras Nevulis Jonas Jarutis Virginijus Sinkevičius Alfredas Stasys Nausėda Dainius Gaižauskas Kęstutis Mažeika Ramūnas Karbauskis Laimutė Matkevičienė Vytautas Bakas Rūta Miliūtė Tomas Tomilinas Artūras Skardžius Valius Ąžuolas Egidijus Vareikis Juozas Rimkus Aušra Papirtienė Gediminas Vasiliauskas Naglis Puteikis Vida Ačienė Levutė Staniuvienė Stasys Tumėnas Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Jaroslav Narkevič Irina Rozova Michal Mackevič Leonard Talmont Agnė Širinskienė Eugenijus Jovaiša Stasys Šedbaras
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XII-2676 buvo patvirtinta Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcija (toliau – Koncepcija). Koncepcijos 36 punktas numato, kad, siekiant įgyvendinti Koncepcijoje siūlomas teisinio reguliavimo nuostatas, reikės pakeisti ir (ar) papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnio „Teismas“ nuostatas ir 48 straipsnį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama įgyvendinti Koncepcijos nuostatas ir sudaryti teisines prielaidas Lietuvos Respublikos piliečiams, davusiems tarėjo priesaiką, kartu su teisėjais nagrinėti bylas ir priimti sprendimus. Pagrindiniai tarėjų instituto teismuose diegimo tikslai – visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema didinimas, teismų darbo atvirumo skatinimas, visuomenės teisinis švietimas. Vadovaujantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2018 m. rugsėjo 7-16 d. atlikto tyrimo duomenimis [1] , teismais pasitiki 24,9 proc., nepasitiki 24,2 proc. Lietuvos gyventojų. Vadovaujantis Eurobarometro 2017 m. rudens duomenimis [2] , teisėsaugos sistema pasitiki 44 proc. Lietuvos gyventojų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijuoja Seimo narių grupė. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose jau šiuo metu yra nustatytos tam tikros visuomenės atstovų dalyvavimo teismų veikloje formos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo10 straipsnio 2 dalimi, teismų savivalda, be kita ko, grindžiama visuomenės dalyvavimu.
Teismų įstatyme nustatyta, kad visuomenės atstovai skiriami Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, teismo administracinės veiklos ar su teisingumo vykdymu nesusijusios teisėjo veiklos tyrimo komisijos, Teisėjų garbės teismo nariais. Teismo procesą reglamentuojančiuose įstatymuose taip pat apibrėžtos visuomenės teisės teismo proceso metu. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso9 straipsnyje nustatytas teismo posėdžio viešumo principas,10 straipsnyje – bylos medžiagos viešumo principas, užtikrinantys visuomenės teisę stebėti teismo posėdžius ir susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga. Iš esmės analogiškos yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso9 ir91 straipsnių, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo8 ir14 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
Teismų įstatymo nuostatomis, vykdyti teisingumą, t. y. nagrinėti civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas, pavesta tik profesionaliems teisėjams, kuriems, be kitų reikalavimų, pirmiausia keliamas teisinio išsilavinimo reikalavimas (
51 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarime pažymėta, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje – o Konstitucijoje yra expressis verbis nustatytas teisinės valstybės siekis – gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo reikalavimai (net jeigu tokie didžiausi profesinės kvalifikacijos reikalavimai nėra keliami kitiems teisininko profesijos atstovams); jeigu tokie aukščiausi profesinės kvalifikacijos, teisinio išsilavinimo reikalavimai pretendentams į teisėjus nebūtų keliami, būtų sudarytos prielaidos teismų darbui tapti mažiau efektyviam ir suprastėti jo kokybei, pažeisti asmens teises, laisves, teisėtus interesus, įvairias Konstitucijoje nustatytas, jos ginamas ir saugomas vertybes; apskritai būtų sudarytos prielaidos tam, kad teismų, kurių teisėjais buvo paskirti asmenys, neturintys būtinos profesinės kvalifikacijos, vien formaliai vykdomas teisingumas nebūtų toks teisingumas, kurį nustato, saugo ir gina Konstitucija. Teismų įstatymas taip pat reglamentuoja kitus su teisėjų teisiniu statusu susijusius santykius: teisėjų įgaliojimus, teises ir pareigas, nepriklausomumo garantijas, skyrimo tvarką, atsakomybę, atleidimo ir pašalinimo iš pareigų pagrindus ir tvarką, socialines garantijas ir kt. Teisėjų procesinės teisės ir pareigos yra detalizuojamos teismo procesą reglamentuojančiuose įstatymuose – Civilinio proceso kodekse , Baudžiamojo proceso kodekse , Administracinių bylų teisenos įstatyme , Administracinių nusižengimų kodekse .
Lietuvos Respublikos teisės aktuose šiuo metu nėra nustatyta galimybė visuomenės atstovams tiesiogiai dalyvauti vykdant teisingumą, t. y. kartu su profesionaliais teisėjais nagrinėti civilines, baudžiamąsias ar administracines bylas ir priimti sprendimus. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymo projekte siūloma Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyti, kad įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką. Tokia Konstitucijos nuostata, visų pirma, reikštų įstatymų leidėjo pareigą priimti naują ar pakeisti galiojančius įstatymus ir nustatyti atvejus bei tvarką, kada kartu su teisėjais bylas nagrinėtų ir visuomenės atstovai – Lietuvos Respublikos piliečiai, davę tarėjo priesaiką. Antra, ši nuostata įpareigotų įstatymo lygmeniu įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tarėjai turėtų sprendžiamąjį (o ne patariamąjį) balsą – t. y. kartu su teisėjais priimtų sprendimus nagrinėjamose bylose. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 112 straipsnio 6 dalį asmuo, paskirtas teisėju, turi prisiekti, siūloma analogiškai numatyti ir tarėjo priesaikos reikalavimą. Taip pat Įstatymo projekte siūloma Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyti, kad piliečių veikla vykdant tarėjų pareigas nelaikoma priverčiamuoju darbu. Ši nuostata sudarys teisines prielaidas kviesti visuomenės atstovus atlikti tarėjo pareigas ir užkirs kelią galimiems ginčams, ar tokios pilietinės pareigos atlikimas nelaikytinas priverčiamuoju darbu. Siekiant tinkamai pasirengti tarėjų instituto veikimui, Įstatymo projekte numatoma, kad siūlomi Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Remiantis Lietuvos teisės instituto 2015 m. parengtoje monografijoje „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“ (tyrimo vadovas – Petras Ragauskas) (toliau – Monografija) pateikiamais atlikto mokslinio tyrimo rezultatais ir atsižvelgiant į Koncepcijoje siūlomas teisinio reguliavimo nuostatas, išskirtini tokie teigiami tarėjų, turinčių sprendžiamąjį balsą, instituto teismuose įdiegimo lauktini rezultatai:
Taip užtikrinama sprendimo ir bendro teisingumo pajautimo pusiausvyra (taigi byloje dalyvaujantys asmenys – teisiamieji, nukentėjusieji, ieškovai, atsakovai ir kiti – ir jų artimieji turi žymiai mažiau galimybių jaustis patyrę neteisingumą), sprendimo vykdymas palengvėja, o visuomenės pasitikėjimas teismu ir teisine sistema padidėja (nes priimamas plačiajai visuomenei suprantamas ir jos palaikomas sprendimas). Taip mažinamos galimybės, kad bus vykdomas tik formalus teisingumas.
Tarėjai, turėdami tam tikrą specifinę patirtį, teismams sudarytų galimybes priimti sprendimus, kurie šalims yra suprantami, o teismui leistų geriau suprasti šalių poziciją ir lūkesčius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Remiantis Monografijoje pateikiamais atlikto mokslinio tyrimo rezultatais ir atsižvelgiant į Koncepcijoje siūlomas teisinio reguliavimo nuostatas, išskirtinos tokios galimos neigiamos tarėjų instituto teismuose įdiegimo pasekmės:
Vis dėlto teisingumo jausmas, bent jau sprendžiant fakto ir kaltės klausimus, nėra vien tik subjektyvus: nors tam tikri mąstymo skirtumai egzistuoja, galutinis rezultatas būna labai panašus – tarėjai su profesionaliais teisėjais nesutaria tik retais atvejais.
Įstatymo projekto priėmimo galimas poveikis kriminogeninei situacijai, korupcijai aptartas šio aiškinamojo rašto 4 ir 5 punktuose. 7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Teismų įstatymą ir jame nustatyti tarėjams taikomus reikalavimus, tarėjų atrankos procedūrą ir tarėjų sąrašo sudarymą, tarėjų priesaikos reikalavimą, tarėjų vaidmenį proceso metu, tarėjų teises ir pareigas, veiklos garantijas, atsakomybę, pareigų pabaigą, išbraukimą iš tarėjų sąrašo ir kt.
Įstatyme taip pat turės būti nustatyta, kokių kategorijų civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose tarėjai atliks savo funkcijas. Taip pat reikės pakeisti Civilinio proceso kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą , Administracinių bylų teisenos įstatymą ir kitus susijusius įstatymus. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte neapibrėžiami nauji terminai. 1. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Įstatymo projektu nėra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus Įstatymo projektą ir šio aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytus įstatymus, gali prireikti priimti naujus ar keisti galiojančius šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įdiegus tarėjų institutą teismuose, kils papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Šios papildomos lėšos bus reikalingos atliekant tarėjų atranką ir administruojant tarėjų sąrašo sudarymą, apmokant tarėjų vykimo į teismą ir atgal į savo gyvenamąją vietą, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas, kai tarėjai vyks iš kitos vietovės, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, taip pat užtikrinant jų turimas socialines garantijas. Valstybės biudžeto lėšų reikės kompensacijai tarėjams mokėti pagal tarėjo funkcijoms vykdyti sugaištą laiką. Be to, kils papildomų lėšų poreikis teismų infrastruktūrai gerinti: įrengti tarėjų darbo vietoms, suteikti jiems elektroninius parašus ir pan. Realus valstybės biudžeto lėšų poreikis tarėjų institutui teismuose finansuoti, be kita ko, priklausys nuo bylų, kuriose tarėjai atliks savo pareigas, skaičiaus. Šis poreikis bus tiksliai nustatytas, rengiant Konstitucijos pakeitimus įgyvendinančius įstatymus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Užsienio valstybių praktika ir tarėjų instituto diegimo Lietuvos teisės sistemoje prielaidos išsamiai išanalizuotos Lietuvos teisės instituto 2015 m. parengtoje monografijoje „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Tarėjas, teisėjas, teismas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Linkevičius 12.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-03-14 Nr. S-2019-1405 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 48 IR 109 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3273 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3273, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Konstitucijos 109 straipsnį, papildant jį nauja 5 dalimi: „Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.“ Projekto nuostata svarstytina. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto nuostata
„įpareigotų įstatymo lygmeniu įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį
tarėjai turėtų sprendžiamąjį ( o ne patariamąjį) balsą – t.y. kartu su teisėjais priimtų sprendimus nagrinėjamose bylose.“ Pastebėtina, kad kartu su analizuojamu projektu nėra teikiami Konstitucijos nuostatą įgyvendinantys įstatymo projektai. Konstitucijos pataisa teikiama, atsižvelgiant į Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją, patvirtintą Seimo
dėmesys, kad užsienio valstybėse žinomos įvairios visuomenės atstovų dalyvavimo vykdant teisingumą formos. Nepaisant to, kad šiuo metu labiausiai Europoje paplitęs visuomenės atstovų dalyvavimo vykdant teisingumą modelis yra vokiškas tarėjų modelis, kai bylas nagrinėja mišrios teisėjų ir tarėjų kolegijos ir jie turi vienodą balso teisę priimant sprendimus, galimi ir kiti modeliai (žr. Koncepcijos 12.2 punktas).
Koncepcijos
tarėjų kolegijos modelis buvo diskutuojamas tik priimant Koncepciją, taip pat į tai, kad toks modelis yra brangus ir būtų diegiamas Lietuvoje pirmą kartą, taigi neaišku, ar jis pasiteisins, siūlytina Konstitucijoje konkretaus visuomenės dalyvavimo vykdant teisingumą modelio neįtvirtinti, pvz., projekto nuostatą dėstyti taip: „Visuomenės atstovai dalyvauja vykdant teisingumą įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.“ Tokiu atveju, jeigu prireiktų tobulinti ar keisti visuomenės dalyvavimo vykdant teisingumą modelį, nereikėtų vėl keisti Konstitucijos. Reikalavimą visuomenės atstovų (tarėjų) pilietybei, taip pat visuomenės atstovų (tarėjų) priesaiką galima būtų įtvirtinti įstatyme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitų valstybių Konstitucijose visuomenės atstovų dalyvavimas detaliai nereglamentuojamas, o nukreipiama į įstatymą (Danija, Kroatija, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, Vengrija) arba visuomenės atstovų dalyvavimas vykdant teisingumą nustatomas tik įstatymuose (Vokietija, Estija, Suomija, Švedija, Prancūzija). 2. Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinant visuomenės atstovų (tarėjų) institutą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucijos 110 straipsnio nuostatas, draudžiančias teisėjui taikyti Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą. Pastebėtina, kad pagal galiojančią Konstituciją ir įstatymus teismą sudaro teisėjai. Įtvirtinus visuomenės atstovų (tarėjų) institutą, teismą įstatymo nustatytais atvejais sudarytų teisėjai ir tarėjai. Todėl, manytume, kartu su Konstitucijos 109 straipsnio pakeitimu, reikėtų keisti ir Konstitucijos 110 straipsnį, įtvirtinant jame draudimą teismui, o ne teisėjui, taikyti Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad, įdiegus tarėjų institutą, teismuose kils papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis.
Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymus už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą yra atsakinga Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt