Biudžeto ir finansų komitetas
ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas
1 Argumentai: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės rezervo dalimi, pagal rezervo sąvokos esmę turėtų ir galėtų būti laikomos tik tokios atsargos, kuriomis, esant poreikiui, galima objektyviai disponuoti, jas naudoti. Tuo tarpu pagal viešųjų pirkimų taisykles sudaryta preliminarioji sutartis nustato tik principines būsimo pirkimo sąlygas, kuris gali įvykti sudarius pirkimo sutartį, tačiau gali ir neįvykti, jei tiekėjai, pavyzdžiui, pasinaudos Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau - VPĮ) 86 straipsnio 2 dalyje, ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje (toliau - VPAGSS) 52 straipsnio 2 dalyje jiems garantuota teise atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį, ar tuo atveju, jei tiekėjai nevykdys savo įsipareigojimų pagal sudarytą pirkimo sutartį.
Aptartame kontekste taip pat paminėtina, kad įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomoje 10 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal preliminariąsias sutartis, nėra nuolatos saugomos. Be to, projekto 12 straipsniu teikiamame įstatymo 18¹ straipsnyje nustatoma tik tai, jog tiekėjas pagal preliminariąją sutartį turi būti įpareigotas pateikti dokumentus, patvirtinančius tiekėjo „galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą“. Tačiau pažymėtina, jog dokumentais patvirtinta galimybė gali ir likti tik galimybe, jei tiekėjai nevykdys savo įsipareigojimų. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog valstybės rezervo panaudojimo atvejai: mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, didele dalimi gali būti laikomi susijusiais su nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms. Taigi net tuo atveju, jei preliminarioji sutartis būtų pasirašyta su keletu tiekėjų, yra didelė tikimybė, jog susiklosčius nenugalimos jėgos aplinkybėms, visi tiekėjai atsisakytų vykdyti savo įsipareigojimus remdamiesi nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Tokiu atveju valstybės rezervas nedisponuotų reikiamomis atsargomis.
Tokiu būdu materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias sutartis, valstybės rezervo dalimi gali būti laikomos tik hipotetiškai. Taigi, keltinas klausimas, ar tokios materialinių išteklių atsargos, gali būti priskirtos prie valstybės rezervo atsargų, kai disponavimas šiomis atsargomis yra labiau hipotetinis, nei objektyvus. Antra, pažymėtina, jog nėra aišku, kodėl įstatyme siūloma įtvirtinti valstybės rezervo materialinių išteklių įsigijimą tik preliminariosios sutarties pagrindu ir apribojama galimybė taikyti VPĮ įstatyme numatytą dinaminę pirkimo sistemą, kuri įtvirtinama, kaip alternatyvi pirkimo sistema preliminariosioms sutartims. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal preliminariąsias pirkimo sutartis, pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis pagal konkretų viešojo pirkimo atvejį. Atsižvelgiant į preliminariųjų sutarčių galiojimo terminus, įtvirtintus VPĮ 86 straipsnio 6 dalyje ir VPAGSS 51 straipsnio 5 dalyje, ketveri ir septyneri metai, atitinkamai, svarstytina, ar pagrįsta tokiems terminams apriboti tiekėjų pasirinkimą, nes situacija rinkoje gali keistis, tiekėjai bankrutuoti ir t.t., kai tuo tarpu pagal dinaminę pirkimo sistemą, tiekėjų sąrašas galėtų būti nuolat atnaujinimas. Be to, svarstytina, ar atliekant pirkimus pagal dinaminę pirkimo sistemą nebūtų labiau skatinama konkurencija, kai į pirkimo sistemą galėtų įstoti nauji tiekėjai. Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad Projektu nesiūloma atsisakyti valstybės rezervo kaupimo šiuo metu galiojančiu būdu, o suteikti galimybę papildomai kaupti sudarant preliminariąsias sutartis. Sudarius preliminariąsias sutartis valstybei nekainuotų materialinių išteklių atsargų saugojimas ir atnaujinimas.
Pagal dabar galiojančią valstybės rezervo kaupimo tvarką reikiamas žemės ūkio ir maisto produktų atsargų sukaupimas valstybei preliminariais skaičiavimais kainuotų apie 20 mln. Eur (aprūpinti 1 savaitę 450 tūkst. gyventojų 8 būtiniausias maisto produktais). Papildomai šių atsargų saugojimas kasmet pareikalautų apie 700 tūkst. Eur, atnaujinimas apie 7 mln. Eur. Preliminariosios sutartys dėl tų pačių materialinių išteklių būtų sudarytos su keliais ūkio subjektais, esančiais skirtingose šalies vietose. Taip siekiama sumažinti riziką dėl atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu ir išvengti nepatikimų ūkio subjektų nacionalinio saugumo požiūriu. Tiekėjai, sudarę preliminariąsias sutartis negalės pasinaudoti force majeur galimybę dėl mobilizacijos, ūkio, sveikatos, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikių tenkinimo ekstremaliųjų situacijų metu ir jų padarinių likvidavimo, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, kadangi pačioje sutartyje bus nurodyta, kad esant šioms aplinkybėms tiekėjas turės pateikti tam tikras prekes (atsargas). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalimi, Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu. Taigi, kadangi sudarant sutartį šios aplinkybės numatytos, negalima teigti, kad jos buvo nežinomos iš anksto.
Valstybės rezervo materialinių išteklių įsigijimas preliminariųjų sutarčių pagrindu sukuria dvišalius įpareigojančius sutartinius santykius, t. y. tiekėjus įpareigoja laikantis preliminariosiose sutartyse nustatytų sąlygų sudaryti pagrindines sutartis, kas leidžia užtikrinti, kad atėjus tam tikram momentui, bus sudaromos pagrindinės sutartys ir užtikrinamas valstybei reikalingų objektų įsigijimas/tiekimas. Dinaminės pirkimo sistemos atveju priešingai, tiekėjai „gali“ teikti konkrečius pasiūlymus, bet neprivalo, todėl perkančioji organizacija, šiuo atveju valstybė, nebus tikra, ar susiklosčius tam tikroms aplinkybėms apskritai bus pirkime norinčių dalyvauti tiekėjų jau sukurto dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Dinaminės pirkimo sistemos atveju nesant realaus poreikio nėra sudaromos sutartys su tiekėjais, o tai prieštarauja pačiai valstybės rezervo materialinių išteklių idėjai. 2
2 Argumentai: Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas įstatymo 2 straipsnio 6 dalies papildymas žodžiais „šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos materialinių išteklių atsargos, kurias sudaro“, vertintinas kaip perteklinis, nes 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodoma, jog tai yra materialinių išteklių atsargos, todėl šios nuostatos nėra būtina kartoti kituose įstatymo straipsniuose Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
2Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos – šio straipsnio 1 dalies 2 ir
būtiniausios žemės ūkio ir maisto produktų, civilinės saugos priemonių, medicinos, susisiekimo ir kitos ūkio atsargos.“3 Seimo Teisės departamentas 2019-03-093 Argumentai: Projekto 3 straipsniu siūloma iš įstatymo 6 straipsnio 3 dalies išbraukti nuostatą, jog valstybės rezervo lėšų sumą, nustatytą Vyriausybės, kuri negali būti panaudota einamajam valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kaupimui ir tvarkymui, naudoja valstybės rezervo koordinatorius. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokia nuostata išbraukiama atsižvelgiant į tai, kad koordinatorius jų nenaudoja, o tik teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl šių lėšų panaudojimo. Tokio pakeitimo ir jo pagrindimo kontekste pastebėtina, kad nei keičiamame įstatyme, nei įstatymo projekte valstybės rezervo koordinatoriaus pareiga teikti siūlymus dėl minėtos lėšų sumos panaudojimo nėra įtvirtinta. Priešingai – įstatymas įgalina ir įpareigoja valstybės rezervo koordinatorių tokią lėšų sumą panaudoti. Taigi išbraukus aptariamą nuostatą, valstybės rezervo koordinatoriaus pareiga, teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl šių lėšų panaudojimo, neatsiras. Be to, bus sukurta situacija, kai lėšų naudotojas įstatyme nebus numatytas, todėl kils abejonių, ar Vyriausybė pagrįstai naudos tokias lėšas. Todėl siūlytina nuostatą ne išbraukti, o pakeisti jos turinį, kad būtų aiškios tiek koordinatoriaus teisės ir pareigos, tiek ir subjektas naudojantis lėšas. Pritarti Nekeisti galiojančios 6 straipsnio 3 dalies redakcijos. 4 Seimo Teisės departamentas 2019-03-094 Argumentai:
Projekto 5 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina perteklinio trumpinio „(toliau – Civilinis kodeksas)“ įvedimo.
Pritarti Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnyje keičiamo 9 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos valstybės
rezervo materialinių išteklių atsargos, keičiamos, jeigu saugojimo metu nustatoma gamybos trūkumų arba jeigu šie ištekliai neatitinka nustatytų saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai bei kokybės reikalavimų ar netinka ilgalaikiam saugojimui. Keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų grąžinimo pardavėjui, atlyginimo už jas ir keitimo išlaidų padengimo sąlygos ir tvarka nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas) ir valstybės rezervo tvarkytojo ir pardavėjo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Jeigu keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų neįmanoma grąžinti pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, jos parduodamos arba nurašomos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu. 5.
2019-03-095 Argumentai: Projekto 6 straipsniu siūloma įstatymo 10 straipsnį papildyti 2 dalimi ir nustatyti, kad
„Materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas
numatytas pagal preliminariąsias sutartis, nėra nuolatos saugomos, jų tiekimas šiame įstatyme numatytais atvejais užtikrinamas valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytos preliminariosios sutarties sąlygomis.“ Atkreiptinas dėmesys, jog kaip minėta, preliminarioji sutartis yra tik pagrindas sudaryti pirkimo sutarčiai, o tiekėjas turi teisę ir nesudaryti pirkimo sutarties, todėl teiginys, kad materialinių išteklių atsargų tiekimas užtikrinamas pagal preliminariosios sutarties sąlygas, stokoja logikos ir neatitinka realybės, nes preliminariosios sutarties sudarymas neužtikrina, kad bus sudaryta pagrindinė pirkimo sutartis, kad materialinių išteklių atsargos bus pateiktos į valstybės rezervą. Nepritarti Argumentai:
Pagal Civilinio kodekso 6.165 straipsnį, preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Teorinė galimybė, kad nebus sudaryta pagrindinė sutartis lieka, tačiau už tai tiekėjui kils sutartinė atsakomybė – reikės atlyginti žalą, be to toks tiekėjas ateityje galės būti laikomas nepatikimu, praras savo reputaciją. Pažymėtina ir tai, kad, tam kad būtų minimizuota rizika dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, preliminariosios sutartys bus sudaromos su keliais tiekėjais. 6. Seimo Teisės departamentas
1 Argumentai: Projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad valstybės rezervo koordinatorius esant tam tikroms aplinkybėms turi teisę priimti sprendimą panaudoti „pagal jo sudarytas preliminariąsias sutartis užtikrinamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas“.
Pažymėtina, jog siekiant panaudoti tam tikras atsargas, pirmiausia reikia tas atsargas įsigyti, t. y. objektyviai disponuoti atsargomis, kai tuo tarpu preliminariosiomis sutartimis užtikrinamomis valstybės rezervo materialinių išteklių atsargomis valstybės rezervo koordinatorius tiesiogiai nedisponuoja, nes jos nėra įsigytos. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 9 straipsnyje keičiamo 13 straipsnio 4 dalį siūloma išdėstyti taip:
ekstremaliajai situacijai, paskelbus mobilizaciją ir (arba) įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, valstybės rezervo tvarkytojas už šių situacijų administravimą atsakingų institucijų prašymu turi teisę pats priimti sprendimą panaudoti jo tvarkomas arba pagal jo sudarytas preliminariąsias sutartis užtikrinamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas. Valstybės rezervo tvarkytojo sprendimai panaudoti valstybės rezervą turi būti nedelsiant pateikti Vyriausybei. Jeigu Vyriausybė šiems sprendimams nepritaria, žalą, atsiradusią dėl nepagrįsto valstybės rezervo panaudojimo, valstybės rezervo tvarkytojas atlygina įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės rezervo tvarkytojas, priėmęs sprendimą panaudoti valstybės rezervą, turi iš karto po sprendimo priėmimo, vadovaudamasis preliminariąja sutartimi, su atitinkamu tiekėju sudaryti valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų pirkimo sutartį.“ 7.
Seimo Teisės departamentas 2019-03-098 Argumentai: Projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir preliminariosiose sutartyse numatytiems subjektams nustatyti pareigą į panaudojimo vietą gabenti naudojamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, naftos produktų ir naftos valstybės atsargas. Nuostata vertintina kritiškai. Pažymėtina, jog pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.165 straipsnio
jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.“ Taigi tik pagal pagrindinės sutarties sąlygas, jos šalys įgyja tam tikras teises ir pareigas, kai preliminarioji sutartis tik sudaro prielaidas ir nustato sąlygas, kuriomis turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Taigi teigtina, kad analizuojama nuostata neatitinka CK nuostatų ir nesant teisinio pagrindo sukuria asmenims tam tikras pareigas. Nepritarti Argumentai:
Preliminariosios sutarties nuostatos pereina į pagrindinę pirkimo sutartį ją sudarant (Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti pagrindinę sutartį). Preliminariojoje sutartyje bus numatyta subjektams pareiga į panaudojimo vietą gabenti naudojamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, kuri bus perkelta ir į sudarytą pagrindinę pirkimo sutartį. 8. Seimo Teisės departamentas 2019-03-0911 Argumentai:
Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 18¹straipsnio pavadinimas „Tiekėjas“ neatitinka teisės technikos taisyklių, nes yra per daug bendro pobūdžio ir neatspindi straipsnio reguliavimo dalyko.
Pritarti Pasiūlymas:
keičiamo 18¹ straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„18¹ straipsnis. Tiekėjo pareigos ir pareigų laikymosi priežiūra“
3 Argumentai: Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 18¹straipsnio
nutraukiama. Pastebėtina, kad nuostatoje turėtų būti aiškiai įtvirtinti preliminariosios sutarties nutraukimo būdas ir tvarka. Nuostatoje turėtų būti nurodyta, kad valstybės rezervo koordinatorius privalo vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį su tiekėju, kuris per valstybės rezervo tvarkytojo nustatytą terminą nepateikia dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, patvirtinančių tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą, ir neprašo pratęsti termino minėtiems dokumentams ar kitiems faktiniams duomenims pateikti arba, pratęsus terminą, nepateikia minėtų dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, arba pateikia dokumentus ir (arba) faktinius duomenis, kurie nepatvirtina tiekėjo galimybės užtikrinti tiekimą ir pristatymą. Be to, nuostatoje turi būti pateikta nuoroda į VPĮ 90 straipsnio 2 dalį ir VPAGSS 54 straipsnio 2 dalį, kuriose nustatomi preliminariosios sutarties nutraukimo reikalavimai ir tvarka arba bendro pobūdžio nuoroda į minėtus įstatymus, nurodant, jog nutraukiant preliminariąją sutartį laikomasi šiuose įstatymuose nustatytos preliminariosios sutarties nutraukimo tvarkos. Be to, pastebėtina, kad tuo atveju, jei įstatyminės nuostatos dėstymas ir po turinio pataisymo būtų pradedamas nuo sąlygos dėstymo, siūlytina žodį „jeigu“ pakeisti į žodžius „Tuo atveju“.
Pritarti Pasiūlymas:
keičiamo 18¹ straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3.Valstybės rezervo tvarkytojas privalo vienašališkai nutraukti
preliminariąją sutartį su tiekėju, kuris per valstybės rezervo tvarkytojo nustatytą terminą nepateikia dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, patvirtinančių tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą, ir neprašo pratęsti termino reikalingiems dokumentams ar kitiems faktiniams duomenims pateikti arba, pratęsus terminą, nepateikia reikiamų dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, arba pateikia dokumentus ir (arba) faktinius duomenis, kurie nepatvirtina tiekėjo galimybės užtikrinti tiekimą ir pristatymą. Nutraukiant preliminariąją sutartį, laikomasi Viešųjų pirkimų įstatyme ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytos preliminariųjų sutarčių nutraukimo tvarkos.“
2019-03-0912 Argumentai: Projekto 13 straipsniu siūlomi į įstatymo 19 straipsnio 2 dalį įrašyti žodžiai „taip pat parduodami pagal sudarytas preliminariąsias sutartis“, „arba preliminariosiose sutartyse“, brauktini kaip klaidinantys ir nelogiški. Kaip šioje išvadoje minėta, pardavimas pagal preliminariąsias sutartis nevyksta ir negali vykti. Be to, preliminarioji sutartis negali tiesiogiai nustatyti atsakomybės už prekių atitiktį tam tikriems kokybės reikalavimams, o gali tik įtvirtinti kokia atsakomybė gali būti numatyta pagrindinėje sutartyje Pritarti Nekeisti galiojančios 19 straipsnio 2 dalies redakcijos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė