Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;“
1Šis įstatymas, išskyrus įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia: Seimo narė Gintarė Skaistė
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Per ekonominę krizę, siekiant padidinti nacionalinio biudžeto pajamas, Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymą Nr. XI-111. Jame, tarpe kitų nuostatų buvo pakeistas 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas apibrėžiantis iš pajamų atimamas gyventojo išlaidas. Apibrėžimas buvo susiaurintas leidžiant iš pajamų atskaityti tik už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtas sumas. Šiandien, pasibaigus ekonominei krizei, siūloma atsižvelgti į pasikeitusias šalies finansines galimybes ir skatinti gyventojus investuoti į savo kvalifikacijos kėlimą, prisitaikant prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių. Galiojantis įstatymas skatina investuoti į savo kompetencijų didinimą tik siekiančius pirmo išsilavinimo asmenis. Tačiau tiems asmenims, kurie specialybę įgijo prieš daugelį metų ir nori kvalifikaciją atnaujinti, galiojantis įstatymas nenumato galimybės iš pajamų atskaityti už įgytą išsilavinimą sumokėtų sumų. Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) 2010 metais sudarė prognozę, kokius įgūdžius turinčių darbuotojų daugiau reikės ateityje. Jų numatomoje perspektyvoje iki 2020 metų aukšto lygmens įgūdžių darbuotojų poreikis Europos Sąjungoje (ES) išaugs nuo 29 iki 35 proc. Vidutinio lygmens – išliks apie 50 proc., tuo tarpu žemus įgūdžius turinčių darbuotojų poreikis sumenks nuo 21 iki 15 proc.
Todėl norint išlikti konkurencingu globalioje darbo rinkoje, savo gebėjimus bei žinias būtina pritaikyti šiandienos ar net rytojaus poreikiams. Tuo tarpu pagal CEDEFOP 2015 metų ataskaitos duomenis, Lietuva yra tarp ES šalių, kuriose yra didžiausias atotrūkis tarp turimų ir reikalingų įgūdžių. Tai gyventojų gerovės augimui keliantis nerimą rodiklis, nes žemas reikalingų kompetencijų lygis neigiamai įtakoja ir darbo našumą. Tuo tarpu, CEDEFOP tyrimų duomenimis, 16 proc. produktyvumo didėjimo sudaro darbo jėgos apmokymų nulemtas augimas. Taip pat, Tarptautinė darbo organizacija (ILO) išskiria dar vieną labai svarbų šalutinį įgūdžių ir kompetencijų didinimą valstybės mastu efektą. Jų teigimu, efektyvi įgūdžių ugdymo ir pripažinimo politika ne tik skatina darnų šalies ekonomikos augimą, bet ir palengvina darbuotojų perėjimą iš
„šešėlio“ į formalią darbo rinką. Reikalingų įgūdžių įgijimas gyventojams
sustiprintų jų derybines pozicijas darbdavių atžvilgiu. Europos Komisijos pateiktoje šalies ataskaitoje teigiama, kad suaugusiųjų mokymasis Lietuvoje nedidėja ir jo lygis išlieka mažas (5,0 %), palyginti su ES vidurkiu (10,7 % 2014 m.), o Lietuvos darbdavių teigimu, sunku rasti būtinų arba tinkamų įgūdžių turinčių kandidatų į darbo vietas. Projekto tikslas – paskatinti darbuotojus įsisavinti naujas technologijas bei pereiti iš žemo ar krintančio į augančio ar aukštesnio produktyvumo ekonomines veiklas. Šiam tikslui pasiekti įstatymo projekte siūloma numatyti, kad iš pajamų būtų atimamos gyventojo patirtos išlaidos ir už vėliau (po pirmo išsilavinimo ir kvalifikacijos įgijimo) įgytą profesinį mokymą, aukštąjį išsilavinimą, doktorantūros bei meno aspirantūros studijas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo Seimo narė Gintarė Skaistė. 3.
teisiniai santykiai Galiojantis įstatymas leidžia iš pajamų atskaityti tik už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtas sumas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas neskatina įgyti naujas kompetencijas ir gebėjimus asmenims, kurie jau turi įgiję pirmą išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją, parengtu projektu siūloma pakeisti įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatant galimybės iš pajamų atskaityti sumas sumokėtas už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas ne tik pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama ne tik pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat ne tik už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus skatinama darbo jėgos motyvacija kelti kvalifikaciją ne tik pradedant karjerą, tačiau tobulintis visą gyvenimą prisitaikant prie besikeičiančių rinkos poreikių. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Praplėtus iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų apibrėžimą, nacionalinis biudžetas neteks dalies galimų pajamų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Gyventojų pajamų mokestis, pajamos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Gintarė Skaistė
Vilnius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
technikos reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio
nuostatas, kurių ankstesnę įsigaliojimo datą siekiama nustatyti. Iš įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimo – „įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“
Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-01-30 Nr. S-2017-810 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-326 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP326, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]