Lyginamasis variantas
2019
straipsnio papildymas
251 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„11. Jeigu esant teikimui pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos
nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą, savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimą atsistatydinti iš šių pareigų, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažinti nutrūkusiais prieš terminą priima tik po to, kai savivaldybės taryba baigia procedūrą pagal šio straipsnio
į. „ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Preziden tas Projektą TEIKIA: Seimo narys Jurgis Razma
1
NR. I-53288
IR
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektų rengimą paskatino iš visuomenės perteiktas nepasitenkinimas, kai pradėjus apkaltos procedūrą Seimo nariui ar mandato atėmimo procedūrą savivaldybės tarybos nariui, jis atsistatydina ir minėtos procedūros neužbaigiamos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius - Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatymas numato, jog pradėjus Seimo nario apkaltos procedūrą ar savivaldybės tarybos nario mandato netekimo procedūrą dėl priesaikos sulaužymo, Seimo narys arba atitinkamai Savivaldybės tarybos narys gali pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai atsistatydinimo pareiškimą ir tuo pagrindu yra atleidžiamas iš užimamų pareigų. Tokiu atveju apkaltos procedūrą, nors ir yra nepalankūs teismo sprendimai, nutraukiama, ir lieka neaišku, ar Seimo narys /ar savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką. Neseni pavyzdžiai – Seimo nario M.Basčio bei Klaipėdos savivaldybės tarybos nario V.Titovo mandatų atsisakymai. Formaliai jie išvengia atsakomybės dėl priesaikos sulaužymo ir vėl gali kandidatuoti artimiausiuose rinkimuose. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama : Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymas jo paties pareiškimu ar mandato atėmimo procedūra, jau prasidėjus apkaltos procedūrai, Vyriausioje rinkimų komisijoje nesvarstomas, kol nebus baigta minėta procedūra. Jeigu pradėta apkalta ar mandato atėmimo procedūra baigiasi rezultatyviai, tuo pagrindu Seimo narys ar atitinkamai savivaldybės tarybos narys ir netektų mandato. Jeigu procedūra baigtųsi palankiai Seimo nariui ar Savivaldybės tarybos nariui, tuomet VRK galėtų nagrinėti jo atsistatydinimo pareiškimą, žinoma, jeigu jis nebūtų atsiimtas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priimtas įstatymų projektas neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas neturės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka : Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas; savivaldybės tarybos nario mandato netekimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Jurgis Razma
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-03-14 Nr. S-2019-1405 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 25(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3258 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 25(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3258, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
3258 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 11 dalyje siūloma įtvirtinti teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras, kuriam pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnį pradėta ir nepasibaigusi jo įgaliojimų netekimo procedūra, jos metu turėtų tik formalią teisę pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą atsistatydinti iš užimamų pareigų. Pastaroji, gali priimti sprendimą dėl šio prašymo ir pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą tik po to, kai „savivaldybės taryba baigia procedūrą pagal šio straipsnio 10 dalį“. Vertindami šį projekte siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad šis teisinis reguliavimas yra susijęs su šio įstatymo 251 straipsnyje įtvirtinta procedūra, kurią savivaldybės taryba taiko savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybės tarybos nariui - merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų jiems einant šias pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą ir taikyti sankciją – pripažinti jų įgaliojimus nutrūkusias. Ši procedūra trunka tam tikrą laiką ir joje dalyvauja savivaldybės taryba ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teikdamas išvadą, ar savivaldybės tarybos narys (savivaldybės tarybos narys – meras) nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Išvada pateikiama per du mėnesius nuo prašymo pateikti išvadą gavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 121 straipsnio 1 dalis).
Savivaldybės taryba gavusi šią išvadą priima Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 10 dalyje nurodytą sprendimą. Jeigu savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priimtų sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų - jie nutrūktų savivaldybės tarybos sprendimu. Jeigu, savivaldybės tarybą tokio sprendimo nepriimtų Vyriausioji rinkimų komisija priimtų sprendimą dėl jai šios procedūros metu pateikto savivaldybės tarybos nario atsistatydinimo iš pareigų prašymo „tik po to, kai savivaldybės taryba baigia procedūrą pagal šio straipsnio 10 dalį“. Apibendrinus šį teisinį reguliavimą, matyti, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras jam pradėtos įgaliojimų netekimo procedūros metu pateikęs atsistatydinimo iš pareigų prašymą išliktų savivaldybės tarybos nariu iki šio straipsnio 10 dalyje nurodyto savivaldybės tarybos sprendimo, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys
Atsižvelgiant į tai, toks teisinis reguliavimas, kuriuo savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero (dėl jam pradėtos ir nepasibaigusios jo įgaliojimų netekimo procedūros pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnį) teisės atsistatydinti iš užimamų pareigų įgyvendinimas būtų apsunkintas atidedant Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimą dėl tokio prašymo, neturi konstitucinio pagrindo ir neatitinka Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą (užsiėmimo rūšį), kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų – atsistatydinti iš jų). Be to, šis reguliavimas yra susijęs su politine atsakomybe. Savivaldybės taryba yra politinė atstovaujamoji institucija, o savivaldybės tarybos nariai, taip pat savivaldybės tarybos narys - meras yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka į šias pareigas išrinkti politikai (Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, Valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio 1 dalis ir kt.). Politinės atsakomybės ir kitų atsakomybės rūšių (kurioms neturi įtakos asmens statuso pasikeitimas) atribojimą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 8 d. nutarime. Politinės atsakomybės savanoriškas prisiėmimas yra demokratinėse valstybėse plačiai paplitęs reiškinys, valstybės valdymo sąrangos dalis, atitinkanti atsakingo valdymo ir politinės atsakomybės principus. 2.
straipsnio 11 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata „<...> Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažinti nutrūkusiais prieš terminą priima tik po to, kai savivaldybės taryba baigia procedūrą pagal šio straipsnio 10 dalį“ yra ydinga, nes:
taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priimtų sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų - jie nutrūktų savivaldybės tarybos sprendimu. Taigi, Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendimu negali pripažinti to, ko jau nėra ir, juolab, pakeisti tokį savivaldybės tarybos sprendimą;
sprendimą pripažinti savivaldybės tarybos nario (ar savivaldybės tarybos nario
Vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis šie teisiniai santykiai turi būti reglamentuoti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, kurio 88 straipsnis nustato savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindus ir tvarką. 4.
įtvirtinti nuostatoje, kad Vyriausioji rinkimų komisija priimtų sprendimą pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusias prie terminą „tik po to, kai savivaldybės taryba baigia procedūrą pagal šio straipsnio 10 dalį“ žodžiai „tik po to“ laike reikštų bet kurį laikotarpį, nesutampantį su Savivaldybės tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje nurodytų 15 dienų laikotarpiu (taip pat ir su laikotarpiu, nurodytu kartu teikiamo šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-3260 1 straipsnyje). Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata yra keistina. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (2017 m. liepos 11 d. redakcija) projekto 1 straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas – „pakeitimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narys Jurgis Razma, Teisės departamento vyresnieji patarėjai Ona Buišienė, Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 11 dalyje siūloma įtvirtinti teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras, kuriam pagal Vietos savivaldos įstatymo251 straipsnį pradėta ir nepasibaigusi jo įgaliojimų netekimo procedūra, jos metu turėtų tik formalią teisę pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą atsistatydinti iš užimamų pareigų. Pastaroji, gali priimti sprendimą dėl šio prašymo ir pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą tik po to, kai „savivaldybės taryba baigia procedūrą pagal šio straipsnio 10 dalį“.
Vertindami šį projekte siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad šis teisinis reguliavimas yra susijęs su šio įstatymo 251 straipsnyje įtvirtinta procedūra, kurią savivaldybės taryba taiko savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybės tarybos nariui - merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų jiems einant šias pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą ir taikyti sankciją – pripažinti jų įgaliojimus nutrūkusias. Ši procedūra trunka tam tikrą laiką ir joje dalyvauja savivaldybės taryba ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teikdamas išvadą, ar savivaldybės tarybos narys (savivaldybės tarybos narys – meras) nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Išvada pateikiama per du mėnesius nuo prašymo pateikti išvadą gavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 121 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės taryba gavusi šią išvadą priima Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 10 dalyje nurodytą sprendimą. Jeigu savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priimtų sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų - jie nutrūktų savivaldybės tarybos sprendimu. Jeigu, savivaldybės tarybą tokio sprendimo nepriimtų Vyriausioji rinkimų komisija priimtų sprendimą dėl jai šios procedūros metu pateikto savivaldybės tarybos nario atsistatydinimo iš pareigų prašymo „tik po to, kai savivaldybės taryba baigia procedūrą pagal šio straipsnio 10 dalį“.
Apibendrinus šį teisinį reguliavimą, matyti, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras jam pradėtos įgaliojimų netekimo procedūros metu pateikęs atsistatydinimo iš pareigų prašymą išliktų savivaldybės tarybos nariu iki šio straipsnio 10 dalyje nurodyto savivaldybės tarybos sprendimo, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų arba juo išliktų jeigu toks sprendimas nebūtų priimtas. Visą šį laikotarpį tokio savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero teisė atsisakyti savivaldybės tarybos nario statuso nebus realiai įgyvendinta ir jis, pieš savo valią, bus susaistytas šiuo teisiniu statusu ir turės vykdyti su šiuo statusu susijusias pareigas (taip pat naudotis su šio statusu susijusiomis teisėmis, veiklos garantijomis, laikytis nustatytų veiklos apribojimų ir pan.). Atsižvelgiant į tai, toks teisinis reguliavimas, kuriuo savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero (dėl jam pradėtos ir nepasibaigusios jo įgaliojimų netekimo procedūros pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnį) teisės atsistatydinti iš užimamų pareigų įgyvendinimas būtų apsunkintas atidedant Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimą dėl tokio prašymo, neturi konstitucinio pagrindo ir neatitinka Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą (užsiėmimo rūšį), kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų – atsistatydinti iš jų). Be to, šis reguliavimas yra susijęs su politine atsakomybe.
Savivaldybės taryba yra politinė atstovaujamoji institucija, o savivaldybės tarybos nariai, taip pat savivaldybės tarybos narys - meras yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka į šias pareigas išrinkti politikai (Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, Valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio 1 dalis ir kt.). Politinės atsakomybės ir kitų atsakomybės rūšių (kurioms neturi įtakos asmens statuso pasikeitimas) atribojimą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 8 d. nutarime. Politinės atsakomybės savanoriškas prisiėmimas yra demokratinėse valstybėse plačiai paplitęs reiškinys, valstybės valdymo sąrangos dalis, atitinkanti atsakingo valdymo ir politinės atsakomybės principus. Pritarti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ši nuostata yra bendro pobūdžio norma (1999 m. kovo 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai), kuri reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (ar eiti tam tikras pareigas, ar ne) (1996 m. liepos 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai). Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus <..> nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai).
Taip pat Konstitucinis Teismas nutarimuose yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais ir kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui ir, kad konstitucinis proporcingumo principas yra neatsiejamas nuo kitų Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo principų (2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). 3.
sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. kovo 22 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus , Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekt u siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero (dėl jam pradėtos ir nepasibaigusios jo įgaliojimų netekimo procedūros pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnį) teisės atsistatydinti iš užimamų pareigų įgyvendinimas būtų apsunkintas atidedant Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimą dėl tokio prašymo, neturi konstitucinio pagrindo ir neatitinka Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą (užsiėmimo rūšį), kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų – atsistatydinti iš jų), bei konstitucinių teisinės valstybės principų. 4. Balsavimo rezultatai: už –10, prieš – nėra , susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė