Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Seimas, priimdamas nutarimą arba įstatymą dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu, nustato, kad tokio projekto įgyvendinimui yra taikomas šis įstatymas, ir nurodo projektą įgyvendinančią instituciją. Projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti savo reguliavimo srities:
1) biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ir (ar) jas finansuoti;
2) akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kuriose valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų su viešojo administravimo veikla nesusijusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ir (ar) jas finansuoti. “
2Papildyti 3 straipsnį 4 dalimi:
„
šiame įstatyme reglamentuotų ir pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų tinkamą atlikimą. Projektą įgyvendinanti institucija turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį jo įgaliotą subjektą, jeigu žala atsirado dėl perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų netinkamo atlikimo. “
1Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Projektą įgyvendinanti institucija kartu su prašymu Vyriausybei pateikia ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo plano (toliau – specialusis planas) projektą, parengtą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) nustatyta tvarka , žemės sklypų, kurių visą plotą arba jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti, sąrašą su nurodytais šių plotų savininkais ir (ar) kitais naudotojais ir šių žemės sklypų unikaliais numeriais. Projektą įgyvendinančiai institucijai informaciją apie numatomus paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas .“
2Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per510 darbo dienas dienų šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą .“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Projektą įgyvendinanti institucija apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša valstybės įmonei Registrų centrui Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui
nutarimo įsigaliojimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pateiktus žemės sklypų, kurių visą plotą arba jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti, sąrašą su nurodytais šių plotų savininkais ir (ar) kitais naudotojais ir šių žemės sklypų unikaliais numeriais , ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įrašyti žymas apie žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas patikrina, ar šiuose žemės sklypų sąrašuose nurodyti duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir Nekilnojamojo turto registre padaroma įrašo žyma žymą , kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Įrašęs žymas žemės sklypų registro įrašuose, kuriuose tai įmanoma padaryti, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas apie tai raštu informuoja projektą įgyvendinančią instituciją ir kartu pateikia informaciją ir apie tuos žemės sklypų sąrašų duomenis, kurie neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija per 5 darbo dienas patikslina žemės sklypų sąrašų duomenis ir pakartotinai juos pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris per 5 darbo dienas įrašo žymas žemės sklypų registro įrašuose ir apie tai raštu informuoja projektą įgyvendinančią instituciją. “
1Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2 .
Projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nustato, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir turto vertinimo ataskaita yra parengti šio įstatymo nustatyta tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodoma:
1) paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ar jo dalies kadastro duomenys;
2) žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, kurių valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito turto nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos ir panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą turtą, vardas, pavardė, asmens kodas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė;
3) atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis, šiame įstatyme nustatytas jo sumokėjimo terminas ir tvarka;
4) žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenys;
5) protingas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto terminas, kuris negali būti trumpesnis negu 3 mėnesiai. Šis terminas nustatomas atsižvelgus į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuomonę. ji patvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenis.
Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti minėtus kadastro duomenis priėmimo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikia prašymą įrašyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, o Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas per
informuoja Nacionalinę žemės tarnybą.
tvarkytojui įrašius ar pakeitus paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodoma:
1) paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo kadastro duomenys;
2) žemės savininko ar kito naudotojo, kurių valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito turto nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos ir panaikinamos daiktinės teisės ir jų suvaržymai į žemę ir joje esantį kitą turtą, vardas, pavardė, asmens kodas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė;
3) atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis, šiame įstatyme nustatytas jo sumokėjimo terminas ir tvarka;
4) protingas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto terminas, kuris negali būti trumpesnis negu 3 mėnesiai.
Šis terminas nustatomas atsižvelgus į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuomonę. “
išdėstyti taip:
„3. Projektą įgyvendinanti institucija šio
įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir ( ar ) kitam naudotojui individual ų pranešimą apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Pranešimu žemės savininkas ir
(ar) kitas naudotojas kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo jam įteikimo šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka dienos pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir raštu pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.“
4Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per510 darbo dienas dienų nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą ir apie tai šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui .
Projektą įgyvendinanti institucija, per šiame įstatyme nurodytus terminus nepervedusi atlyginimo sumos, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nepervestos atlyginimo sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną.“
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį
dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliep ime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę . Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.“
ją išdėstyti taip: „1.
Žemės paėmimo projekto rengėjas parengiamuoju etapu nustato žemės paėmimo projekto mastą ir parengia žemės paėmimo projekto darbų programą , kurią tvirtina projektą įgyvendinančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo .“
dalimi: „
planuojamoje teritorijoje nuo Vyriausybės nutarimo, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojimo dienos yra suformuota naujų žemės sklypų, pasikeitė savininkai ir (ar) kiti naudotojai, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teikia papildomus prašymus įrašyti žymas apie žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas praneša atitinkamiems žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka. “
dalimis. 6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Projektą įgyvendinanti institucija šio straipsnio 2
dalyje nurodytų asmenų pasiūlymus, gautus per susipažinti su žemės paėmimo projektu nustatytą terminą, registruoja, juos išnagrinėja ir raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per710 darbo dienas dienų nuo susipažinimo termino pabaigos. Projektą įgyvendinanti institucija turi teisę neatsižvelgti į pasiūlymus, jeigu jie apsunkintų pasunkintų ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą arba jie nėra tiesiogiai susiję su šiuo projektu susiję .“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
Valstybinių miškų urėdija – kai visuomenės poreikiams paimamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas;“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „1.
Projektą įgyvendinanti institucija parengtą žemės paėmimo projektą teikia tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai . Nacionalinės žemės tarnybos vadovas patvirtina žemės paėmimo projektą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka . Patvirtintas žemės paėmimo projektas galioja neterminuotai . “
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, ne vėliau kaip per510 darbo dienas dienų nuo to, kai projektą įgyvendinanti institucija įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu – pranešimo turinys viešai paskelbiamas vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių. Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną.“
taikymas
2019 m. gegužės 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros tęsiamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
1Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Seimas, priimdamas nutarimą arba įstatymą dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu, nustato, kad tokio projekto įgyvendinimui yra taikomas šis įstatymas, ir nurodo projektą įgyvendinančią instituciją. Projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti savo reguliavimo srities:
1) biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų;
2) akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kuriose valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų su viešojo administravimo veikla nesusijusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. “
2Papildyti 3 straipsnį 4 dalimi:
„
šiame įstatyme reglamentuotų ir pagal šio straipsnio 3 dalį perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų tinkamą atlikimą . “
1Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams
įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Projektą įgyvendinanti institucija kartu su prašymu Vyriausybei pateikia ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo plano (toliau – specialusis planas) projektą, parengtą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) nustatyta tvarka , žemės sklypų, kurių visą plotą arba jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti, sąrašą su nurodytais šių plotų savininkais ir (ar) kitais naudotojais ir šių žemės sklypų unikaliais numeriais. Projektą įgyvendinančiai institucijai informaciją apie numatomus paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas .“
2Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per510 darbo dienas dienų šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą .“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Projektą įgyvendinanti institucija apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša valstybės įmonei Registrų centrui - Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui . ir pateikia žemės sklypų, kurių visą plotą arba jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti, sąrašą su nurodytais šių žemės sklypų savininkais ir (ar) kitais naudotojais ir šių žemės sklypų unikaliais numeriais , ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įrašyti žymas apie žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių žemės sklypų sąrašų gavimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas patikrina, ar šiuose žemės sklypų sąrašuose nurodyti duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir Nekilnojamojo turto registre padaroma įrašo žyma žymą , kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Apie Nekilnojamojo turto registro įrašuose įrašytas žymas raštu informuoja projektą įgyvendinančią instituciją ir kartu pateikia informaciją apie tuos žemės sklypų sąrašų duomenis, kurie neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija per 5 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos patikslina žemės sklypų, dėl kurių nustatyti neatitikimai, duomenis ir patikslintą šių žemės sklypų sąrašą pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris per 5 darbo dienas nuo minėto sąrašo gavimo dienos įrašo žymas Nekilnojamojo turto registro įrašuose ir apie tai raštu informuoja projektą įgyvendinančią instituciją. “
1Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2 .
Projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Nacionalinė žemės tarnyba projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nustato, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir turto vertinimo ataskaita yra parengti šio įstatymo nustatyta tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodoma:
1) paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ar jo dalies kadastro duomenys;
2) žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, kurių valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito turto nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos ir panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą turtą, vardas, pavardė, asmens kodas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė;
3) atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis, šiame įstatyme nustatytas jo sumokėjimo terminas ir tvarka;
4) žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenys;
5) protingas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto terminas, kuris negali būti trumpesnis negu 3 mėnesiai. Šis terminas nustatomas atsižvelgus į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuomonę. ji patvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą.
Patvirtinusi minėtą projektą pagal suinteresuotos institucijos pateiktas kadastro duomenų bylas Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus patvirtinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenis, ir per
Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateikia prašymą juos įrašyti ar pakeisti, o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos juos įrašo ar pakeičia.
kadastro ir registro tvarkytojui įrašius ar pakeitus paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodoma:
1) paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo kadastro duomenys (kadastro numeris, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas, žemės sklypo plotas, adresas, jeigu yra suteiktas, unikalus statinio numeris, statinio pavadinimas, pagrindinė statinio naudojimo paskirtis);
2) žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, kurių valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito turto nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos ir panaikinamos daiktinės teisės ir jų suvaržymai į žemę ir joje esantį kitą turtą, vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė;
3) atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis, šiame įstatyme nustatytas jo sumokėjimo terminas ir tvarka;
4) statinių patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), kurį nurodo projektą įgyvendinanti institucija;
5) protingas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto terminas, kuris negali būti trumpesnis negu 3 mėnesiai. Šis terminas nustatomas atsižvelgus į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuomonę. “
išdėstyti taip:
„3. Projektą įgyvendinanti institucija šio
įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui individual ų pranešimą apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Pranešimu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo jam įteikimo šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka dienos pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir raštu pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.“
4Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per510 darbo dienas dienų nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą ir apie tai šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui . Projektą įgyvendinanti institucija, per šiame įstatyme nurodytus terminus nepervedusi atlyginimo sumos, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nepervestos atlyginimo sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną.“
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį
dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliep ime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę . Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.“
ją išdėstyti taip: „1.
Žemės paėmimo projekto rengėjas parengiamuoju etapu nustato žemės paėmimo projekto mastą ir parengia žemės paėmimo projekto darbų programą , kurią tvirtina projektą įgyvendinančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo .“
dalimi: „
planuojamoje teritorijoje nuo Vyriausybės nutarimo, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojimo dienos yra suformuota naujų žemės sklypų, pasikeitė savininkai ir (ar) kiti naudotojai, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teikia papildomus prašymus įrašyti žymas apie žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas praneša atitinkamiems žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka. “
dalimis. 6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Projektą įgyvendinanti institucija šio straipsnio 2
dalyje nurodytų asmenų pasiūlymus, gautus per susipažinti su žemės paėmimo projektu nustatytą terminą, registruoja, juos išnagrinėja ir raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per710 darbo dienas dienų nuo susipažinimo termino pabaigos. Projektą įgyvendinanti institucija turi teisę neatsižvelgti į pasiūlymus, jeigu jie apsunkintų pasunkintų ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą arba jie nėra tiesiogiai susiję su šiuo projektu susiję .“
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
Valstybinių miškų urėdija – kai visuomenės poreikiams paimamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas;“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Projektą įgyvendinanti institucija parengtą žemės paėmimo projektą teikia tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai . Nacionalinės žemės tarnybos vadovas patvirtina žemės paėmimo projektą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka . priimdamas sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Patvirtintas žemės paėmimo projektas galioja neterminuotai.“
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, ne vėliau kaip per510 darbo dienas dienų nuo to, kai projektą įgyvendinanti institucija įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo spaudoje būdu – pranešimo turinys viešai paskelbiamas vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių. Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną.“
taikymas
2019 m. liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros tęsiamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
3, 4, 5, 6, 9,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Parengti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – projektas) paskatino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patirtis atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus procedūras (toliau – paėmimo procedūra) taikant Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas . Įstatymas numato, kad visus paėmimo procedūros veiksmus atlieka projektą įgyvendinanti institucija, kuri būna paskirta įstatymu ar Seimo nutarimu (toliau – institucija). Ši institucija paprastai būna ministerija, kurios pagrindinė funkcija yra formuoti valstybės politiką tam tikroje srityje. Turėdama ribotus administracinius ir žmogiškuosius išteklius, institucija turi laikytis įstatymo nustatytų itin trumpų procedūrinių terminų, o įgyvendinant didelės apimties ypatingos valstybinės svarbos projektus (pvz., Rail Baltica ir Via Baltica ) tai sukelia didelių iššūkių. Be to, tam tikros Įstatymo nuostatos nėra aiškios, tam tikri klausimai nėra visiškai sureguliuoti. Projekto tikslas – patikslinti Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias paėmimo procedūrą, nustatyti protingumo principus atitinkančius procedūrinius terminus, ištaisyti teisės normų spragas ir neaiškumus, atsisakyti tam tikrų perteklinių veiksmų, sudaryti galimybę tam tikrus procedūrų veiksmus pavesti atlikti institucijų reguliavimo srities įmonėms ir įstaigoms.
Projekto uždaviniai – sudaryti realias prielaidas įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projektus, kad paėmimo procedūros būtų aiškesnės ir efektyvesnės, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, taip pat užtikrinti žemės savininkų ir
(ar) kitų naudotojų asmens duomenų apsaugą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Projektą parengė Susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento (l. e. direktoriaus pareigas Nerijus Kaučikas, tel. 239 3950, el. p. nerijus [email protected] ) Plėtros ir logistikos skyriaus (vedėjas Vytautas Palevičius, tel. 239 3665, el.
) vyriausiasis specialistas Evaldas Savickas (tel. 239 3848, el. p. [email protected] ), vyriausioji specialistė Aistė Gasiūnienė (tel. 239 3958, el. p. [email protected] ) ir vyriausioji specialistė Daiva Balnienė (tel. 239 3903, el. p. [email protected] ) . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal Įstatymą visas paėmimo procedūras gali atlikti tik institucija. Institucijai nėra galimybės dalies paėmimo procedūrų pavesti atlikti savo reguliavimo srities įmonei ar įstaigai.
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad projektą įgyvendinanti institucija kartu su prašymu Vyriausybei pateikia ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo plano projektą ir žemės sklypų, kurių visą plotą ar jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartis numatoma nutraukti, sąrašą. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad projektą įgyvendinanti institucija apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša valstybės įmonei Registrų centrui – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai, kuri įrašo žymą Nekilnojamojo turto registre. Įstatyme nėra reglamentuotas atvejis, kai žemės sklypų sąrašų duomenys neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) su prašymu priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. NŽT projektą įgyvendinančios institucijos prašymą išnagrinėja per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Jeigu NŽT nustato, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir turto vertinimo ataskaita yra parengti šio įstatymo nustatyta tvarka, NŽT vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu.
Šiame akte nurodoma paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ar jo dalies kadastro duomenys, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, kurių valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito turto nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos ir panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą turtą, vardas, pavardė, asmens kodas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis, šiame įstatyme nustatytas jo sumokėjimo terminas ir tvarka, žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenys ir protingas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto terminas . Įstatyme nereglamentuota situacija, kaip turi elgtis institucija, jeigu rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą paaiškėja, kad planuojamoje teritorijoje yra suformuota naujų žemės sklypų, pasikeitė jų savininkai ir (ar) naudotojai. Įstatyme nustatyta, kad institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas žemės savininkus ir (ar) kitus naudotojus informuoja apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti paėmimo procedūrą; savininkui ir (ar) kitam naudotojui pasirašius žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ne vėliau kaip per
kalendorines dienas nuo termino susipažinti su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu pabaigos raštu atsako visiems asmenims, pateikusiems pasiūlymus dėl minėto projekto; institucija, įsitikinusi, kad pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešimą turi paskelbti spaudoje.
Įstatyme nepakankamai reglamentuota, kokie klausimai turi būti nagrinėjami teisminio ginčo nagrinėjimo metu, pvz., be žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo vertinimo numatytas tik žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų nagrinėjimas, o pareiškėjo pareiškime nurodyti klausimai lieka neišnagrinėti (pvz., arešto panaikinimas), todėl, siekiant išspręsti šiuos klausimus, tenka atskiru ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Taip ilginant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pažeidžiami protingumo ir racionalumo principai, nėra taupomos valstybės biudžeto lėšos. Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad projektą įgyvendinanti institucija išsiunčia pranešimą žemės savininkui ar kitam naudotojui apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Šiuo metu aktas surašomas dėl kiekvieno žemės sklypo. Problema atsiranda tuomet, kai žemės sklypas priklauso keliems žemės savininkams ir (ar) naudotojams, kadangi jiems vis tiek yra išrašomas vienas bendras aktas. Taigi minėta Įstatymo nuostata nebeužtikrina tinkamos asmens duomenų apsaugos. Įstatyme nėra reglamentuota, kas tvirtina žemės paėmimo projekto darbų programą.
Įstatyme nustatyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas derinamas su miškų urėdija. Įstatyme nustatyta, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pasirašius žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą ir apie tai jį informuoja . Ši informavimo pareiga, nesant ginčo su žemės savininku dėl atlyginimo sumos, yra perteklinė, sukelia papildomą administracinę ir finansinę naštą institucijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 1. Projekte siūloma įtvirtinti galimybę institucijai įgalioti (pavesti) savo reguliavimo srities subjektus (biudžetines įstaigas, valstybės įmones, bendroves) atlikti dalį Įstatyme reglamentuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ir (ar) jas finansuoti. Ši nuostata svarbi siekiant užtikrinti praktinį Įstatymo nuostatų įgyvendinimą, kad institucija, turinti ribotus administracinius ir žmogiškuosius išteklius, galėtų dalį procedūros veiksmų, pavyzdžiui, žemės savininkų ir naudotojų informavimas, pavesti minėtiems subjektams. Konkretūs įgaliojimai šiems subjektams būtų nustatyti pagal poreikį, projektą įgyvendinanti institucija visais atvejais liktų atsakinga už paėmimo procedūrą. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabą, kad akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės nėra numatytos kaip subjektai, kuriems gali būti suteikiami įgaliojimai Viešojo administravimo įstatymo prasme, išskirtos dvi grupės subjektų, kuriems galės būti suteikiami skirtingos apimties įgaliojimai.
Todėl akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kuriose valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, bus galima įgalioti atlikti dalį Įstatyme reglamentuotų, tačiau su viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimu nesusijusių procedūrų (pvz., savininkų informavimas, žemės paėmimo aktų pasirašymo organizavimas ir kt.). Pažymėtina, kad tik kilus poreikiui kiekvienu konkrečiu atveju, konkretūs įgaliojimai būtų suteikiami konkrečiam subjektui. Papildomai pažymėtina, kad dalis tokių bendrovių yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo prieduose nurodytus sąrašus. Įtraukiant įmones, įrenginius ir turtą į minėtus sąrašus, vertinamos grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai nacionalinio saugumo interesams atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Nacionalinio saugumo strategiją.
Įmonės, įtrauktos į sąrašus, turi savo veiklą vykdyti vadovaudamosi sugriežtintais reikalavimais, pvz., vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme pateiktais kriterijais yra atliekama ketinamų sudaryti sandorių atitikties nacionaliniam saugumui patikra, taip pat tokiose įmonėse turi būti parengti saugumo planai, kuriuose numatomos fizinio, kibernetinio, personalo saugumo, informacinio slaptumo priemonės, arba yra atliekamas asmenų, pretenduojančių eiti ar einančių pareigas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams patikrinimas. Jeigu šis pakeitimas nebūtų priimtas, institucija, turinti ribotus administracinius ir žmogiškuosius išteklius ir neturėdama teisės dalies techninio pobūdžio funkcijų pavesti atlikti savo valdymo srities įmonėms ir įstaigoms, įgyvendindama valstybei svarbius projektus, ypač didelės apimties (pvz., Rail Baltica ir Via Baltica ), neturės galimybių laikytis įstatymo nustatytų itin trumpų procedūrinių terminų ir laiku įgyvendinti projektų, todėl gali nukentėti valstybės interesai, išaugti teisminių ginčų tikimybė.
Šiuo atveju būtina pabrėžti ir kelis papildomus veiksnius:
Rail Baltica projekto ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos numatyta per kelis mėnesius paimti visuomenės poreikiams žemę, tam reikės parengti, išsiųsti, organizuoti pasirašymo procedūrą ir apmokėti daugiau kaip 1 700 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų), kurių projektą įgyvendinanti institucija neturi galimybės atlikti per teisės aktuose nustatytus terminus dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo;
Šiuo atveju būtina pabrėžti ir kelis papildomus veiksnius:
Rail Baltica projekto ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos numatyta per kelis mėnesius paimti visuomenės poreikiams žemę, tam reikės parengti, išsiųsti, organizuoti pasirašymo procedūrą ir apmokėti daugiau kaip 1 700 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų), kurių projektą įgyvendinanti institucija neturi galimybės atlikti per teisės aktuose nustatytus terminus dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo;
Sąjungos parama, finansinių procedūrų valdymas), yra svarbu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų atlikimo efektyvumo, racionalumo ir operatyvumo, o jeigu atitinkamai veiklai skirta Europos Sąjungos parama, – išlaidų tinkamumo ir Europos Sąjungos projekto administravimo reikalavimų.
Būtent tam subjektui, kuris atlieka konkretų jam pavestą darbą, yra ne tik patogiausia ir greičiausia apmokėti su tokio darbo atlikimu susijusias išlaidas (pvz., pašto išlaidas už siunčiamus pranešimus ir pan.), bet kartu tai užtikrina tinkamą finansinę apskaitą ir leidžia išvengti perteklinių administracinių sąnaudų (pvz., jeigu pavaldus subjektas viešojo pirkimo būdu įsigijo tam tikras paslaugas, būtinas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai įgyvendinti, tokių išlaidų apmokėjimo perdavimas įgyvendinančiai institucijai būtų komplikuotas ir sunkiai organizuojamas).
Pažymėtina, kad viešosios lėšos (įskaitant Europos Sąjungos paramą, jeigu tokia skirta) konkrečiam projektui būna planuojamos iš anksto, t. y. numatomos planuojamame projekto biudžete, valstybės investicijų programoje ir projektą įgyvendinančios institucijos strateginiame veiklos plane, todėl pats faktas, kad už tam tikrus darbus (laikinai) mokės ne projektą įgyvendinanti institucija, o jos pavedimu įgaliotas subjektas, neturės įtakos valstybės biudžeto planavimui (užtikrinama, kad įgaliotas subjektas turės teisę prašyti kompensuoti patirtas išlaidas ir taip jas susigrąžinti iš valstybės biudžete tam projektui vykdyti skirtų lėšų (įskaitant Europos Sąjungos paramą). Toks reguliavimas apima ir tuos atvejus, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiklai yra skiriamas viešasis finansavimas (pvz., projektas, kuriam skirta Europos Sąjungos parama ir, kuris 100 proc. yra finansuojamas Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis), tačiau projekto valdymo ir administravimo reguliavimas ir specifika, kuriuos lemia reikalavimai, atsirandantys dėl Europos Sąjungos paramos gavimo, numato, kad visi piniginiai srautai (mokėjimai) turi būti vykdomi per projekto vykdytojo (įgalioto subjekto) banko sąskaitą.
Papildomai pažymėtina, kad tokios nuostatos įtvirtinimas taip pat svarbus ir dėl tam tikrų nenumatytų atvejų, kurie paaiškėja tik pradėjus vykdyti projektą ir dėl kurių patiriamos išlaidos nebuvo numatytos planuojamame biudžete (pvz., hipotekos išregistravimo išlaidos). Tokiu atveju projektą įgyvendinančiai institucijai gerokai sudėtingiau rasti papildomų lėšų tokiems darbams apmokėti nei įgaliotiems subjektams (pvz., akcinėms bendrovėms), laisviau disponuojantiems turimomis lėšomis. Bet kuriuo atveju visos pavaldaus subjekto išlaidos, patirtos vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiklą, bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos paramą), todėl pavaldus subjektas nepatirs finansinių nuostolių vertinant visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiklos laikotarpį. 2. Įstatymo
nutarimu patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą reikia pateikti ir žemės sklypų, kurių visą plotą ar jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą ir valstybinės žemės sklypų, kurių valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartis numatoma nutraukti, sąrašą, yra perteklinė, šių sąrašų Vyriausybė nevertina, jie reikšmingi tik vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o ne Vyriausybei priimant Nutarimą, todėl šių sąrašų teikimas Vyriausybei netenka prasmės. 3.
nustatoma, kad projektą įgyvendinanti institucija kartu su prašymu įrašyti žymą pateikia Įstatymo
sklypų sąrašus. Įtvirtinamas 5 darbo dienų terminas registro tvarkytojui patikrinti informaciją ir įrašyti žymą tais atvejais, kai tai padaryti įmanoma, ir nustatomi tolesni registro tvarkytojo ir projektą įgyvendinančios institucijos veiksmai tais atvejais, kai nustatomi Nekilnojamojo turto registro duomenų neatitinkantys žemės sklypų duomenys. 4. Projektu siūloma patikslinti NŽT veiksmų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese tvarką, kadangi praktikoje jie negali būti įgyvendinami tokia tvarka, kuri yra nustatyta Įstatyme . Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą tuo pačiu aktu NŽT direktorius lygiagrečiai turi priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir patvirtinti visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo bei žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenis. Toks nustatytas teisinis reglamentavimas praktikoje negali būti įgyvendinamas, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Todėl tam, kad NŽT vadovas galėtų priimti aktą, kuriuo žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas turi egzistuoti kaip nekilnojamasis daiktas – turi būti ne tik suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente, bet ir nustatyti jo kadastro duomenys, kurie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Todėl projekte išskiriami du atskiri NŽT veiksmų etapai, t. y. pirmajame etape NŽT patvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų ir žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių, kadastro duomenis, o antrajame etape priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. 5. Projekte tiksliai aprašomas Įstatyme nereglamentuotas atvejis, kai rengiant žemės paėmimo projektą nustatoma, kad planuojamoje teritorijoje nuo Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimo dienos atsiranda naujų žemės sklypų, pasikeitė savininkai ir (ar) kiti naudotojai. 6. Pažymėtina, kad Įstatyme nustatyti itin trumpi procedūriniai terminai, kurių praktikoje sudėtinga laikytis. Todėl projekte nustatomi ilgesni, protingumo principą atitinkantys procedūriniai terminai, kurie iš esmės nepailgins paėmimo procedūros. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija informuoti žemės savininką ir (ar) kitą naudotoją turės ne per 5, o per 10 darbo dienų. Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija šiame akte nurodytą atlyginimo sumą pervesti į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą turės ne per 5, o per 10 darbo dienų.
Institucija asmenų pasiūlymus, gautus per susipažinti su žemės paėmimo projektu nustatytą terminą, registruoja, juos išnagrinėja ir raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims ne per 7 kalendorines, o per 10 darbo dienų nuo susipažinimo termino pabaigos. Institucija, įsitikinusi, kad pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešimą įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu turi ne per 5, o per 10 darbo dienų. 7. Projekte nuostata, kad teismas, priėmęs nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir
(ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, siekiant procesinės šalių lygybės, papildoma taip, kad teismas turėtų nagrinėti ir klausimus, nurodytus projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime . 8. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nurodomi asmenį identifikuojantys duomenys: vardas, pavardė, žemės sklypo kadastro duomenys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad viename akte, kurį turi pasirašyti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininkas ar naudotojas, negali būti nurodomi kelių žemės sklypų savininkų ar naudotojų asmens duomenys. Todėl, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatų, patikslinta Įstatymo nuostata dėl žemės savininko ar kito naudotojo informavimo apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. 9.
patikslinama, kad žemės paėmimo projektų darbų programą tvirtina projektą įgyvendinančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. 10. Atsisakoma pareigos institucijai raštu informuoti žemės savininką ir (ar) kitą naudotoją, kai institucija perveda atlyginimo už paimtą žemę sumą į savininko ir (ar) kito naudotojo sąskaitą. Taip sumažinama institucijų administracinė ir finansinė našta ir atsisakoma tam tikrų perteklinių informavimo procedūrų. 11. Papildomai atliekami kiti Įstatymo pakeitimai, pvz., dėl atliktos miškų urėdijų reformos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Pritarus projektui, priimti naujų teisės aktų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus projektą, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Priėmus projektą atsiras galimybė institucijoms sutaupyti lėšų vykdant paėmimo procedūrą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Projekto reikšminiai žodžiai:
„žemės paėmimas visuomenės poreikiams“, „ypatingos valstybinės svarbos
projektas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
18
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad projektą įgyvendinanti instituciją gali įgalioti savo reguliavimo srities biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ir (ar) jas finansuoti . Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tuo atveju, jeigu perduotų procedūrų vykdymą projektą įgyvendinančios institucijos įgalioti subjektai laikinai finansuotų nuosavais finansiniais ištekliais, vėliau tokios išlaidos įgaliotajam subjektui būtų kompensuojamos iš valstybės biudžete tam skirtų lėšų (įskaitant Europos Sąjungos paramos). Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių biudžetinė įstaiga finansuotų dalį jai perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymą. Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės (savivaldybių) biudžetų, atitinkamų valstybės ir savivaldybės piniginių fondų lėšos bei kitos teisėtai gautos lėšos, kurios naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Taigi iš anksto biudžetinėms įstaigoms lėšos joms perduodamų funkcijų vykdymui nebūtų skiriamos, todėl kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų apsunkintas biudžetinių įstaigų teisės aktais joms pavestų tiesioginių funkcijų vykdymas, nes jos perduotoms funkcijoms vykdyti turėtų naudoti jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti skirtas valstybės biudžeto ir kitas biudžetinių įstaigų lėšas. Tai, kad biudžetinių įstaigų turėtos išlaidos perduotų funkcijų vykdymui vėliau joms būtų kompensuojamos yra nurodyta tik projekto aiškinamajame rašte, bet neatsispindi įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar perduodant tam tikrų funkcijų vykdymą kartu neturėtų būti skiriamas ir atitinkamas finansavimas tokių funkcijų vykdymui. Kitu atveju projekto nuostatas reikėtų patikslinti, nustatant aiškų biudžetinių įstaigų ir valstybės įmonių patirtų išlaidų kompensavimo mechanizmą bei tvarką. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. 2. Projekto
nustatyti, kad ,,projektą įgyvendinanti institucija turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį jo įgaliotą subjektą, jeigu žala atsirado dėl perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų netinkamo atlikimo“. Ši projekto nuostata nėra pakankamai aiški.
Atsižvelgiant į projekto, taip pat į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančios institucijos dalį jai įstatymu priskirtų vykdyti funkcijų (tiek susijusių su viešojo administravimo veikla, tiek nesusijusių) galėtų perduoti įstatymo projekte nurodytiems subjektams (biudžetinėms įstaigoms, valstybės įmonėms ir pan.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Todėl, manytina, kad tiek žalą, atsiradusią dėl projektą įgyvendinančios institucijos neteisėtų veiksmų, tiek žalą, kuri atsirastų atitinkamiems subjektams įgyvendinant įstatymo pagrindu projektą įgyvendinančios institucijos perduotas kitiems subjektams funkcijas, turėtų atlyginti valstybė. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė atsiranda tuomet, kai asmuo atlygina kito asmens padarytą žalą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos dėl žalos atlyginimo derintinos su Civiliniame kodekse nustatytu teisiniu reguliavimu. 3. Projekto
formuluotė (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas)“, kadangi pirmą kartą nurodžius pilną įstatymo pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 4. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nustatyti, nuo kada yra skaičiuojami šioje dalyje siūlomi nustatyti 5 darbo dienų terminai, skirti projekte nurodomiems veiksmams atlikti. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „iki 4 straipsnio“ įrašytina formuluotė „iki šio straipsnio“. 5.
projekto
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiame registre įrašomos nurodytos žymos, nes vienose projekto nuostatose nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre, kitose – žemės sklypų registre. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. 6. Atsižvelgiant į kitas projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas bei siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 21 dalies 2 punkte bei projekto 3 straipsnio
savininko ar kito naudotojo”, „žemės savininkui ar kitam naudotojui” įrašytinos formuluotės „žemės savininko ir (ar) kito naudotojo”, „žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad projektą įgyvendinanti institucija gali įgalioti savo reguliavimo srities biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, taip pat valstybės kontroliuojamas akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves atlikti dalį įstatyme reglamentuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių būtų finansuojamas perduotų funkcijų vykdymas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. 2. Siekiant aiškumo, projekto 3 straipsnio 2 dalyje pateikto keičiamo įstatymo 5 straipsnio21 dalies 5 punkte reikėtų nurodyti, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto terminas, nes nėra aišku, ar jis turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams priėmimo dienos, ar nuo pranešimo apie priimtą sprendimą įteikimo visuomenės poreikiams paimamo turto savininkams ir (ar) kitiems naudotojams dienos, ar šis terminas būtų skaičiuojamas dar kitaip. 3. Projekto
formuluotės „miškų urėdija“ įrašyti formuluotę „valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija“, t. y., konkrečiai įvardijama valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir atliekanti kitas valstybines funkcijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. gegužės 28 d. Seime užregistruoti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3491) bei su juo susiję įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3492 - XIIIP-3496). Šių projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir faktinę situaciją įstatymo projekte ir susijusių įstatymų projektuose formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ keičiama į „miškų urėdija“, t. y., šiuose įstatymų projektuose nėra įvardijama konkreti valstybės įmonė. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų teikiamo įstatymo projekto bei minėtų įstatymų projektų Nr. XIIIP-3491 – XIIIP-3496 nuostatas suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2019-04-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas R.Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, E. Gentvilas, Z. Jedinskij, A. Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Matelis, R.Miliūtė, J. Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys : Susisiekimo ministerijos atstovai V.Palevičius ir D.Balnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo)
instituciją gali įgalioti savo reguliavimo srities biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ir (ar) jas finansuoti . Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tuo atveju, jeigu perduotų procedūrų vykdymą projektą įgyvendinančios institucijos įgalioti subjektai laikinai finansuotų nuosavais finansiniais ištekliais, vėliau tokios išlaidos įgaliotajam subjektui būtų kompensuojamos iš valstybės biudžete tam skirtų lėšų (įskaitant Europos Sąjungos paramos).
Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių biudžetinė įstaiga finansuotų dalį jai perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymą. Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės (savivaldybių) biudžetų, atitinkamų valstybės ir savivaldybės piniginių fondų lėšos bei kitos teisėtai gautos lėšos, kurios naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi iš anksto biudžetinėms įstaigoms lėšos joms perduodamų funkcijų vykdymui nebūtų skiriamos, todėl kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų apsunkintas biudžetinių įstaigų teisės aktais joms pavestų tiesioginių funkcijų vykdymas, nes jos perduotoms funkcijoms vykdyti turėtų naudoti jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti skirtas valstybės biudžeto ir kitas biudžetinių įstaigų lėšas. Tai, kad biudžetinių įstaigų turėtos išlaidos perduotų funkcijų vykdymui vėliau joms būtų kompensuojamos yra nurodyta tik projekto aiškinamajame rašte, bet neatsispindi įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar perduodant tam tikrų funkcijų vykdymą kartu neturėtų būti skiriamas ir atitinkamas finansavimas tokių funkcijų vykdymui. Kitu atveju projekto nuostatas reikėtų patikslinti, nustatant aiškų biudžetinių įstaigų ir valstybės įmonių patirtų išlaidų kompensavimo mechanizmą bei tvarką. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Pritarti.
Pritarti. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose išbraukti žodžius „ ir (ar) jas finansuoti“ . Viešosios lėšos (įskaitant Europos Sąjungos paramą, jeigu tokia skirta) konkrečiam projektui būna planuojamos iš anksto, t. y. numatomos planuojamame projekto biudžete, valstybės investicijų programoje ir projektą įgyvendinančios institucijos strateginiame veiklos plane. Todėl siūlytina atsisakyti nuostatos, įpareigojančios įgaliotus subjektus tam tikras procedūras laikinai finansuoti nuosavais finansiniais ištekliais: „
1) biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ir (ar) jas finansuoti ;“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,projektą įgyvendinanti institucija turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį jo įgaliotą subjektą, jeigu žala atsirado dėl perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų netinkamo atlikimo“. Ši projekto nuostata nėra pakankamai aiški. Atsižvelgiant į projekto, taip pat į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančios institucijos dalį jai įstatymu priskirtų vykdyti funkcijų (tiek susijusių su viešojo administravimo veikla, tiek nesusijusių) galėtų perduoti įstatymo projekte nurodytiems subjektams (biudžetinėms įstaigoms, valstybės įmonėms ir pan.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.
Todėl, manytina, kad tiek žalą, atsiradusią dėl projektą įgyvendinančios institucijos neteisėtų veiksmų, tiek žalą, kuri atsirastų atitinkamiems subjektams įgyvendinant įstatymo pagrindu projektą įgyvendinančios institucijos perduotas kitiems subjektams funkcijas, turėtų atlyginti valstybė. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė atsiranda tuomet, kai asmuo atlygina kito asmens padarytą žalą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos dėl žalos atlyginimo derintinos su Civiliniame kodekse nustatytu teisiniu reguliavimu. Pritarti. Siūlytina atsisakyti nuostatos dėl regreso teisės į žalą padariusį jo įgaliotą subjektą, ir taip įstatymo projektą suderinti su Civilinio kodekso nuostatomis: „
atsakinga už šiame įstatyme reglamentuotų ir pagal šio įstatymo 3 straipsnio
atlikimą. Projektą įgyvendinanti institucija turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį jos įgaliotą subjektą, jeigu žala atsirado dėl perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų netinkamo atlikimo .“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje brauktina formuluotė (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas)“, kadangi pirmą kartą nurodžius pilną įstatymo pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-18 4.
Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nustatyti, nuo kada yra skaičiuojami šioje dalyje siūlomi nustatyti 5 darbo dienų terminai, skirti projekte nurodomiems veiksmams atlikti. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „iki 4 straipsnio“ įrašytina formuluotė „iki šio straipsnio“. Pritarti. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje visi terminai turi būti patikslinti nurodant, nuo kada jie yra skaičiuojami: „... Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija per 5 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo ...“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiame registre įrašomos nurodytos žymos, nes vienose projekto nuostatose nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre, kitose – žemės sklypų registre. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatose suvienodinti terminus, t. y. naudoti vieną terminą - „Nekilnojamojo turto registras“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į kitas projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas bei siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 21 dalies 2 punkte bei projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatose vietoj formuluočių „žemės savininko ar kito naudotojo”, „žemės savininkui ar kitam naudotojui” įrašytinos formuluotės „žemės savininko ir
(ar) kito naudotojo”, „žemės savininkui ir
(ar) kitam naudotojui”. Pritarti iš dalies. Patikslinti projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 21 dalies 2 punktą.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas gali būti surašomas keliems asmenims, todėl (dėl asmens duomenų apsaugos) minėtoje nuostatoje išbrauktini žodžiai „asmens kodas“. Nepritarta pastabai dėl projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies, kadangi dėl asmens duomenų apsaugos yra siunčiami tik individualūs pranešimai apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą (pranešime nurodomas žemės savininko ar naudotojo gyvenamasis adresas ir pan.). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Ekonomikos komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
A.Baura. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Susisiekimo ministerijos atstovai: Vytautas Palevičius - Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir logistikos skyriaus vedėjas, Daiva Balnienė - Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir logistikos skyriaus vyriausioji specialistė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai: Aušra Račkauskaitė - Teisės departamento Teisinio vertinimo skyriaus vedėja, Zita Kvietkienė - Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad projektą įgyvendinanti instituciją gali įgalioti savo reguliavimo srities biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ir (ar) jas finansuoti . Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tuo atveju, jeigu perduotų procedūrų vykdymą projektą įgyvendinančios institucijos įgalioti subjektai laikinai finansuotų nuosavais finansiniais ištekliais, vėliau tokios išlaidos įgaliotajam subjektui būtų kompensuojamos iš valstybės biudžete tam skirtų lėšų (įskaitant Europos Sąjungos paramos). Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių biudžetinė įstaiga finansuotų dalį jai perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymą. Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės (savivaldybių) biudžetų, atitinkamų valstybės ir savivaldybės piniginių fondų lėšos bei kitos teisėtai gautos lėšos, kurios naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi iš anksto biudžetinėms įstaigoms lėšos joms perduodamų funkcijų vykdymui nebūtų skiriamos, todėl kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų apsunkintas biudžetinių įstaigų teisės aktais joms pavestų tiesioginių funkcijų vykdymas, nes jos perduotoms funkcijoms vykdyti turėtų naudoti jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti skirtas valstybės biudžeto ir kitas biudžetinių įstaigų lėšas.
Tai, kad biudžetinių įstaigų turėtos išlaidos perduotų funkcijų vykdymui vėliau joms būtų kompensuojamos yra nurodyta tik projekto aiškinamajame rašte, bet neatsispindi įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar perduodant tam tikrų funkcijų vykdymą kartu neturėtų būti skiriamas ir atitinkamas finansavimas tokių funkcijų vykdymui. Kitu atveju projekto nuostatas reikėtų patikslinti, nustatant aiškų biudžetinių įstaigų ir valstybės įmonių patirtų išlaidų kompensavimo mechanizmą bei tvarką. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai , atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Pritarti
2
nustatyti, kad ,,projektą įgyvendinanti institucija turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį jo įgaliotą subjektą, jeigu žala atsirado dėl perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų netinkamo atlikimo“. Ši projekto nuostata nėra pakankamai aiški. Atsižvelgiant į projekto, taip pat į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančios institucijos dalį jai įstatymu priskirtų vykdyti funkcijų (tiek susijusių su viešojo administravimo veikla, tiek nesusijusių) galėtų perduoti įstatymo projekte nurodytiems subjektams (biudžetinėms įstaigoms, valstybės įmonėms ir pan.).
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Todėl, manytina, kad tiek žalą, atsiradusią dėl projektą įgyvendinančios institucijos neteisėtų veiksmų, tiek žalą, kuri atsirastų atitinkamiems subjektams įgyvendinant įstatymo pagrindu projektą įgyvendinančios institucijos perduotas kitiems subjektams funkcijas, turėtų atlyginti valstybė. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė atsiranda tuomet, kai asmuo atlygina kito asmens padarytą žalą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos dėl žalos atlyginimo derintinos su Civiliniame kodekse nustatytu teisiniu reguliavimu. Pritarti
1
formuluotė (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas)“, kadangi pirmą kartą nurodžius pilną įstatymo pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Redakcinė pastaba. 4, Seimo kanceliarijos
3
4Svarstytina,
ar siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nustatyti, nuo kada yra skaičiuojami šioje dalyje siūlomi nustatyti 5 darbo dienų terminai, skirti projekte nurodomiems veiksmams atlikti. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „iki 4 straipsnio“ įrašytina formuluotė „iki šio straipsnio“.
Pritarti Terminai įstatyme turi būti aiškūs, kad nekiltų įstatymo praktinio įgyvendinimo problemų. 5, Seimo kanceliarijos
3
projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiame registre įrašomos nurodytos žymos, nes vienose projekto nuostatose nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre, kitose – žemės sklypų registre. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti 6, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
aiškumo ir įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 3 straipsnio
dalies 2 punkte bei projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatose vietoj formuluočių „žemės savininko ar kito naudotojo”, „žemės savininkui ar kitam naudotojui” įrašytinos formuluotės „žemės savininko ir
(ar) kito naudotojo”, „žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui”. Pritarti
komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2019-04-0110 Įstatymo įsigaliojimo data įstatymo projekto 10 straipsnyje numatyta 2019 m. gegužės 1 d., tačiau atsižvelgiant į pagrindinio komiteto projekto pasirengimą svarstyti ir numatytą svarstymą Seimo pleneriniame posėdyje – 2019 m. gegužės
datą. Pritarti Taip pat atkreiptinas dėmesys (iš svarstymo Komitete), kad įstatymo nuostatos turėtų būti suderintos ir su kompetentinga ir įstatyme įvardyta institucija – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ir Aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektui specialistų nuomonės negautos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas ir argumentus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9 (bendru sutarimu). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
komitetas
3,
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Jūratė Laurikėnaitė - Mokesčių politikos departamento direktorė, Jurgita Lisauskienė - Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja , Evaldas Gustas – žemės ūkio viceministras, Violeta Važnevičienė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja, Algis Gaižutis - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, Sigitas Dimaitis – LR Žemės ūkio rūmų direktorius, Jonas Talmantas – LŪS pirmininkas, Aušra Račkauskaitė - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio vertinimo skyriaus vedėja, Daiva Balnienė – Susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir logistikos skyriaus vyriausioji specialistė (teisininkė). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-03-18) 1(3) 1(3) (1), (2) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad projektą įgyvendinanti instituciją gali įgalioti savo reguliavimo srities biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ir (ar) jas finansuoti . Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tuo atveju, jeigu perduotų procedūrų vykdymą projektą įgyvendinančios institucijos įgalioti subjektai laikinai finansuotų nuosavais finansiniais ištekliais, vėliau tokios išlaidos įgaliotajam subjektui būtų kompensuojamos iš valstybės biudžete tam skirtų lėšų (įskaitant Europos Sąjungos paramos). Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių biudžetinė įstaiga finansuotų dalį jai perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymą. Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės (savivaldybių) biudžetų, atitinkamų valstybės ir savivaldybės piniginių fondų lėšos bei kitos teisėtai gautos lėšos, kurios naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi iš anksto biudžetinėms įstaigoms lėšos joms perduodamų funkcijų vykdymui nebūtų skiriamos, todėl kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų apsunkintas biudžetinių įstaigų teisės aktais joms pavestų tiesioginių funkcijų vykdymas, nes jos perduotoms funkcijoms vykdyti turėtų naudoti jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti skirtas valstybės biudžeto ir kitas biudžetinių įstaigų lėšas.
Tai, kad biudžetinių įstaigų turėtos išlaidos perduotų funkcijų vykdymui vėliau joms būtų kompensuojamos yra nurodyta tik projekto aiškinamajame rašte, bet neatsispindi įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar perduodant tam tikrų funkcijų vykdymą kartu neturėtų būti skiriamas ir atitinkamas finansavimas tokių funkcijų vykdymui. Kitu atveju projekto nuostatas reikėtų patikslinti, nustatant aiškų biudžetinių įstaigų ir valstybės įmonių patirtų išlaidų kompensavimo mechanizmą bei tvarką. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Pritarti. Projekto
taip: „1) biudžetines įstaigas ir valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ir (ar) jas finansuoti ;
nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kuriose valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, atlikti dalį šiame įstatyme reglamentuotų su viešojo administravimo veikla nesusijusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ir (ar) jas finansuoti . “ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-03-18) 1(3) 2(4)
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,projektą įgyvendinanti institucija turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį jo įgaliotą subjektą, jeigu žala atsirado dėl perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų netinkamo atlikimo“. Ši projekto nuostata nėra pakankamai aiški. Atsižvelgiant į projekto, taip pat į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančios institucijos dalį jai įstatymu priskirtų vykdyti funkcijų (tiek susijusių su viešojo administravimo veikla, tiek nesusijusių) galėtų perduoti įstatymo projekte nurodytiems subjektams (biudžetinėms įstaigoms, valstybės įmonėms ir pan.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.
Todėl, manytina, kad tiek žalą, atsiradusią dėl projektą įgyvendinančios institucijos neteisėtų veiksmų, tiek žalą, kuri atsirastų atitinkamiems subjektams įgyvendinant įstatymo pagrindu projektą įgyvendinančios institucijos perduotas kitiems subjektams funkcijas, turėtų atlyginti valstybė. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė atsiranda tuomet, kai asmuo atlygina kito asmens padarytą žalą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos dėl žalos atlyginimo derintinos su Civiliniame kodekse nustatytu teisiniu reguliavimu. Pritarti. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo 3 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „
šiame įstatyme reglamentuotų ir pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų tinkamą atlikimą. Projektą įgyvendinanti institucija turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį jos įgaliotą subjektą, jeigu žala atsirado dėl perduotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų netinkamo atlikimo . “
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-03-18) 2(4) 1(1)
dalyje brauktina formuluotė (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas)“, kadangi pirmą kartą nurodžius pilną įstatymo pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išbraukti formuluotę „(toliau – Teritorijų planavimo įstatymas)“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-03-18) 2(4) 3(4) 4.
Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nustatyti, nuo kada yra skaičiuojami šioje dalyje siūlomi nustatyti 5 darbo dienų terminai, skirti projekte nurodomiems veiksmams atlikti. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „iki 4 straipsnio“ įrašytina formuluotė „iki šio straipsnio“. Pritarti. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad
projekte nurodomiems veiksmams atlikti, skaičiuojami nuo šios informacijos gavimo dienos . Formuluotės „iki 4 straipsnio“ patobulintame įstatymo projekte nebelieka. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-03-18) 2(4) 3(4)
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiame registre įrašomos nurodytos žymos, nes vienose projekto nuostatose nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre, kitose – žemės sklypų registre. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sąvoką
„Nekilnojamojo turto registras“. 6. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-03-18) 3(5) 3(5) 2(21 ) 3(3)
bei siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto
dalies
dalies nuostatose vietoj formuluočių „žemės savininko ar kito naudotojo”,
„žemės savininkui ar kitam naudotojui” įrašytinos formuluotės „žemės
savininko ir (ar) kito naudotojo”, „žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui”. Pritarti .
Pritarti . Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas gali būti surašomas keliems asmenims, todėl dėl asmens duomenų apsaugos minėtoje nuostatoje išbrauktini žodžiai „asmens kodas“. 1. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 21 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „
2) žemės savininko ir
privačios žemės ir joje esančio kito turto nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos ir panaikinamos daiktinės teisės ir jų suvaržymai į žemę ir joje esantį kitą turtą, vardas, pavardė, asmens kodas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė;
“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį išdėstyti
taip: „3. Projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui individual ų pranešimą apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Pranešimu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo jam įteikimo šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka dienos pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir raštu pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.“
tyrimų tarnyba (2019-04-19) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu atliko Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3252 antikorupcinį vertinimą. Atlikus minėto teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jis tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai. Atsižvelgti. 3 .
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2019-04-05) Tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas ir argumentus, kuriems Komitetas pritarė. Atkreiptinas dėmesys (iš svarstymo Komitete), kad įstatymo nuostatos turėtų būti suderintos ir su kompetentinga ir įstatyme įvardyta institucija – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ir Aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektui specialistų nuomonės negautos. Pritarti. Įstatymo projekto rengėjai suderino nuostatas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Registrų centras“. 2. Ekonomikos komitetas (2019-04-11) Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Ekonomikos komitetas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3252(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Kazys Starkevičius. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3252(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė