Projekto lyginamasis Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 42 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 724
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681 ,
68
72 3 ir 724 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas , įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą .“
1Papildyti 67 straipsnio 2 dalį 11 punktu ir jį išdėstyti taip:
„ 11) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą.
“
2Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu , dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas , įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą gali būti skiriami kartu su bausme.“
3 straipsnis. Kodekso papildymas 724 straipsniu Papildyti Kodeksą 724 straipsniu: „72 4 straipsnis. Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą 1.
Įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo padarė šio kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 153,
dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio
. 2. Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas, skirdamas įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, konkrečiai nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. 3. Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą , paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. 4. Paskyrus įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, iki teismo nustatyto termino pabaigos asmuo, planuodamas išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, privalo ne vėliau kaip per 3 dienas nuo išvykimo pranešti apie tai policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta iki jos pakeitimo. “4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis Projekto Nr.XIIIP-3250(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 42, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 724 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2020 m. .................d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681 ,
68 2 ,
72 3 ir 724 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas , įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos . Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.“
1Papildyti 67 straipsnio 2 dalį 11 punktu ir jį išdėstyti taip:
„ 11) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos .
“
2Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu , dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas , įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos gali būti skiriami kartu su bausme.
Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. “3 straipsnis. Kodekso papildymas 724 straipsniu Papildyti Kodeksą 724 straipsniu: „724 straipsnis. Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos
išvykimą iš jos teismas skiria tais atvejais, kai asmuo padarė šio kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 153,
dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas . 2. Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas, skirdamas įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. 3. Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, paskirtas kartu su terminuotu laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laikotarpį po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo, o asmenį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos ar atidėjus bausmės vykdymą, – probacijos laikotarpiu ir likusį laikotarpį pasibaigus probacijai. 4.
vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, iki teismo nustatyto termino pabaigos asmuo, planuodamas pakeisti gyvenamąją vietą ar išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, privalo ne vėliau kaip per tris dienas nuo išvykimo pranešti apie tai policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta iki jos pakeitimo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
IR
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 724 straipsniu įstatymo projektas (toliau – BK pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BPK pakeitimo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti dėl šių priežasčių:
1992 m. sausio 8 d. prisijungė prie Jungtinių Tautų konvencijos dėl vaiko teisių. Šios konvencijos komitetas 2013 m. spalio 4 d. pateikė baigiamąsias išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos trečiojo ir ketvirtojo periodinių pranešimų, kuriomis rekomenduoja, kad Lietuva imtųsi prievartos ir smurto prieš vaikus bet kurioje aplinkoje prevencijos priemonių, sustiprintų pastangas tirti seksualinio išnaudojimo ir prievartos atvejus ir persekioti bei bausti kaltininkus bausme, kuri yra proporcinga padarytam nusikaltimui. 2. Lietuva 2012 m. lapkričio 6 d. taip pat ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (Lansarotės konvencija). Lansarotės konvencijos 27 str. 4 d. nustato, kad kiekviena šalis nusikaltėliams gali nustatyti kitokias priemones, pavyzdžiui, atimti tėvų teises arba kontroliuoti ar stebėti nuteistus asmenis. P ažymėtina, kad ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, preambulėje nurodoma, kad valstybės narės gali apsvarstyti galimybę kaltininkų atžvilgiu imtis papildomų administracinių priemonių.
nusikaltimai prieš vaikus turi ypatingą pobūdį, ir moksliniais tyrimais nustatyta, kad asmenys, padarę lytinius nusikaltimus, yra linkę pakartoti tokius nusikaltimus:
pakartotinai įvykdyti ne seksualinio pobūdžio nusikaltimą nei seksualinio [2] ;
suaugusiems vyrams, kurie kenkia kitam suaugusiam asmeniui (15 metų laikotarpyje – 24 proc.) ir suaugusiems vyrams, seksualiai išnaudojantiems mergaites (15 metų laikotarpyje – 16 proc.), taip pat suaugusiems, kurie seksualiai prievartauja artimoje aplinkoje (15 metų laikotarpyje – 13 proc.) [3] ;
linkę turėti aukštesnį seksualinio pakartotinio seksualumo laipsnį (24–32 proc. 13–17 metų laikotarpyje) nei tie, kurie vykdo seksualinę prievartą per fizinį seksualinį kontaktą [4] . Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti skaičiai gali būti didesni, nes apie seksualinius nusikaltimus dažnai nėra pranešama. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktoje 2017 m. rugsėjo 7 d. analitinėje apžvalgoje Nr. 17/60 „Seksualinio pobūdžio nusikaltimų registravimas“ apžvelgiama Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kanados patirtis seksualinių nusikaltimų registravimo srityje.
Iš pateiktos informacijos matyti, kad reikalavimas seksualiniams nusikaltėliams pranešti, kur jie gyvena, taip pat jei jie keliauja (t. y. keičiasi jų faktinė buvimo vieta), taikomas JAV, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse), Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje. Vokietijoje galimo naujų nusikalstamų veikų padarymo prevencijai nuteistiems asmenims teismo sprendimu gali būti pritaikytos pataisymo ir apsaugos priemonės (trukmė nuo dvejų iki penkerių metų), kurių viena gali būti be priežiūros įstaigos leidimo nepalikti gyvenamosios vietos. 5. BK 67 str. 1 d. nurodo, kad „baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį“. Tokią nuostatą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą yra konstatavęs, kad:
„Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios
atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan.“ [5] BK 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis, inter alia , yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė apsunkina asmens darbinę veiklą, bet iš esmės neužkerta kelio ja užsiimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2010). 6.
veikų žinybinio registro duomenimis, nuo išžaginimo (BK 149 str.) 2015 m. nukentėjo 34 (iki 18 metų), 2016 m. – 49 vaikai, 2017 m. – 61 vaikas; nuo seksualinio prievartavimo (BK 150 str.) 2015 m. nukentėjo 45, 2016 m. – 56, 2017 m. – 64 vaikai; nuo tvirkinimų (BK 153 str.) 2015 m. nukentėjo 38, 2016 m. – 44, 2017 m. – 96 vaikai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. buvo užregistruoti iš viso 52 asmenys, nukentėję nuo seksualinės prievartos artimoje aplinkoje, iš jų vaikai – 48 (0–17 metų). Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) duomenis, bendras nuteistųjų pagal BK 149 str. 3 ir 4 d. (nepilnamečio, mažamečio asmens išžaginimas), 150 str. 3 ir 4 d. (nepilnamečio, mažamečio asmens seksualinis prievartavimas), 151 str. 2 d. (nepilnamečio asmens privertimas lytiškai santykiauti), 1511 str. (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), 1521 str. (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas), 153 str. (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas),
pornografijai), 307 str. 3 d. (pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos), 308 str. 3 d. (nepilnamečio asmens įtraukimas į prostituciją) ir 309 str. 2 ir 3 d. (disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai ar mažamečiai vaikai) skaičius 2013 m. – 126, 2014 m. – 128, 2015 m. – 157, 2016 m. – 157, 2017 m. – 203 asmenys, 2018 (9 mėn.) – 150 asmenų. Šie duomenys rodo, kad seksualinių nusikalstamų veikų prieš vaikus daugėja ir būtina imtis papildomų nuo tokių veikų atgrasančių priemonių. 7. Asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje yra nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (kol išnyks teistumas), pagal Policijos įstatymo 2 str.
policijos pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena rizikos grupės asmenys, kviesti ir (ar) pristatyti juos į policiją prevencinio pokalbio, taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio (23 str.). Nuteistas asmuo, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, deklaruoti savo gyvenamąją vietą privalo vadovaudamasis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu. Minėtame įstatyme asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Tačiau šis įstatymas nereikalauja iš asmens deklaruoti kitų vietų, kuriose jis tam tikrą laiką gali gyventi ir faktiškai gyvena. Nors policijai prieinami Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys apie savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų gyvenamąją vietą, tačiau to nepakanka vykdyti rizikos grupės asmenų stebėjimą ir nusikaltimų prevenciją, nes asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant užtikrinti rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko pirkimą arba pardavimą, vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, stebėjimą, siūloma įteisinti prievolę tokiems asmenims nustatytą laiką pranešti teritorinei policijos įstaigai apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Įstatymų projektų tikslas – seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš mažamečius ir nepilnamečius asmenis padariusiems asmenims numatyti baudžiamojo poveikio priemonę – terminuotą įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupė (vadovas – ministerijos vyriausiasis patarėjas Rustamas Liubajevas, tel. 8 5 271 7248, el. p. [email protected] , ministerijos patarėja Lina Bučienė, tel. 8 5 271 8322, el. p. [email protected] ). 3.
yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai BK 67 str. šiuo metu yra įtvirtintos šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą , turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu , dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 str. 3 d. nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu , dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. Teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis BK IX skyriaus nuostatų. Baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai (BK 73 str. 2 d.). Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 str., kuriame nustatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Šiuo metu BK neįtvirtina galimybės sutrumpinti teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
Pagal BPK 357 str., nuosprendį, kuriuo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas. BPK taip pat įtvirtintos nuostatos dėl nuosprendžio (taigi ir atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės) pateikimo vykdyti (BPK 342 str.) ir nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymo (BPK 357 str.). Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM yra Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR), įsteigto vadovaujantis ĮKNR įstatymu, valdytojas ir tvarkytojas. Pagal minėto įstatymo 4 str., nuteistieji yra ĮKNR objektas ir duomenys apie nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas (taip pat ir BK XXI skyriuje nurodytus nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus) yra tvarkomi ĮKNR. Vadovaujantis ĮKNR nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 43, 15 punktu, ĮKNR tvarkomi bendrieji duomenys apie nuteistuosius, įskaitant ir duomenis apie gyvenamąją vietą. Duomenims apie gyvenamąją vietą gauti yra numatyta ĮKNR sąveika su Lietuvos Respublikos gyventojų registru ir Adresų registru. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014
nutarimu Nr.
1495, Gyventojų registre yra tvarkomi duomenys apie gyvenamąją vietą, kuriuos teikia įstaigos, teisės aktų nustatyta tvarka atliekančios gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas, priėmusios asmens gyvenamosios vietos deklaraciją (Gyventojų registro nuostatų 15.8, 18.2 ir 20.1 papunkčiai). Vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės Registro centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24,
vietą, net jei gyvena keliose. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad ĮKNR disponuoja tik informacija apie nuteistojo deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. apie vieną asmens gyvenamąją vietą (tikėtina, kurioje asmuo gyvena dažniausiai), net jei asmuo gyvena keliose. Policijos įstaigos, atitinkamai disponuoja informacija apie pirminę laisvės atėmimo bausmę atlikusio asmens nurodytą gyvenamąją vietą, tad faktinė (ne deklaruota) atlikusio laisvės atėmimo bausmę asmens buvimo vieta nėra žinoma. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo metu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. įtvirtintas draudimas dirbti ar užsiimti savanoriškai veikla, susijusia su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus.
BK pakeitimo projektu siekiama BK įtvirtinti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą – asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 3 ir 4 d. (nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimas), 150 str. 3 ir 4 d. (nepilnamečio ar mažamečio seksualinis prievartavimas), 151 str. 2 d. (nepilnamečio asmens privertimas lytiškai santykiauti),
tvirkinimas),157 str. (vaiko pirkimas arba pardavimas), 162 str. 1 d. (vaiko išnaudojimas pornografijai), 307 str. 3 d. (pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos), 308 str. 3 d. ( nepilnamečio asmens įtraukimas į prostituciją ) ir 309 str. 2 ir 3 d. (disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai ar mažamečiai vaikai). BK pakeitimo projektu, atsižvelgiant į kitoms baudžiamojo poveikio priemonėms nustatytus terminus, siūloma įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą skirti nuo vienerių iki penkerių metų.
Paskyrus tokį įpareigojimą, iki teismo nustatyto termino pabaigos asmuo, planuodamas išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms, privalėtų ne vėliau kaip per 3 dienas nuo išvykimo pranešti apie tai policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta iki jos pakeitimo. BPK pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios (faktinės buvimo) vietos pakeitimą – pateikiamas vykdyti policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta. BPK pakeitimo projektu taip pat įtvirtinamos nuostatos, kad jeigu įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad siūlomos įstatymų pakeitimų nuostatos padidintų Policijos įstatymo 2 str. 11 d. nustatytų rizikos grupių asmenų skaičių. Siekiant gerinti rizikos grupės asmenų kontrolę, planuojama sukurti rizikos grupės asmenų modulį, kad informacija apie policiją dominančius rizikos grupės asmenis būtų kaupiama vienoje informacinėje sistemoje, minėtame modulyje, o tai leistų centralizuotai ir automatinėmis priemonėmis kaupti informaciją apie visų minėtų rizikos grupių asmenis. Įstatymų projektų nuostatomis siekiama parodyti valstybės požiūrį į asmenis, įvykdžiusius seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, ir sukurti saugesnę aplinką vaikams.
Minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama apriboti galimybes rizikos grupės asmenims daryti naujas seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš mažamečius ir nepilnamečius asmenis, paveikti laisvės atėmimo bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų , kartu suteikti galimybę policijai kryptingiau atlikti nusikaltimų prevencijos veiksmus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
atliko mokslinį tyrimą „ Ar seksualinių nusikaltėlių registravimo ir pranešimų įstatymai veikia nusikalstamą elgesį?“ (angl. „Do Sex Offender Registration and Notification Laws Affect Criminal Behavior?“) [6] . Šiame tyrime, skirtingai nei iki tol atliktuose, atskirai nagrinėjama „pranešimo“ įstatymų, įpareigojančių teikti visuomenei informaciją apie seksualinius nusikaltėlius (pavyzdžiui, jų baudžiamąją istoriją, fizinį aprašymą ir namų adresą), ir „registravimo“ įstatymų, reikalaujančių, kad seksualiniai nusikaltėliai šią informaciją teiktų tik tam tikrai valstybės institucijai (pavyzdžiui, policijai), o visuomenei ši informacija būtų neprieinama kaip konfidenciali, įtaka nusikalstamam tokių asmenų elgesiui.
Tyrimo metu buvo moksliškai pagrįsta, kad „registravimo“ įstatymai sumažina pranešimų apie seksualinius nusikaltimus dažnį, todėl tyrimo autoriai teigia, kad gali būti naudinga atitinkamoms vietos valdžios institucijoms gauti informaciją apie nuteistuosius (įskaitant informaciją apie jų buvimo vietą). Lietuvos kriminologai Lytinius nusikaltimus padariusiems asmenims taikytinų prevencinių priemonių tyrimo ataskaitoje [7] išdėstė panašią nuomonę – nuostatos dėl policijos informavimo apie asmenų, visiškai atlikusių laisvės atėmimo bausmę, gyvenamąją vietą, policijos pareigūnams sudarytų geresnes sąlygas kontroliuoti lytinius nusikaltimus, t. y. lytinius nusikaltimus prieš vaikus, padariusius asmenis ir padėtų efektyvesnei lytinių nusikaltimų prieš vaikus prevencijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad papildomos baudžiamosios poveikio priemonės asmenims, nuteistiems už lytinius nusikaltimus, numatymas turėtų teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. Įstatymų projektų įtaka korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujos sąvokos Įstatymų projektuose nevartojamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu reikės patvirtinti Baudžiamosios poveikio priemonės – įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą – vykdymo tvarkos aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Asmuo, kuris yra nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (kol išnyks teistumas), pagal Policijos įstatymo 2 str. 11 d. yra rizikos grupės asmuo.
Išanalizavus informacijos apie rizikos asmenis kaupimo viename registre galimybes nustatyta, kad informacija apie policiją dominančius rizikos grupės asmenis, nors ir kaupiama policijos bei kitų institucijų administruojamuose registruose, tačiau nėra kaupiama vienoje informacinėje sistemoje, o surinkti ir apibendrinti duomenis iš įvairių informacinių sistemų bei registrų reikalingi dideli žmogiškieji ir materialiniai ištekliai (nėra galimybės automatiniu būdu iš minėtų registrų ir informacinių sistemų gauti struktūrizuotą informaciją apie Policijos įstatyme numatytus rizikos grupės asmenis). Pažymėtina, kad, išanalizavus vien tik Administracinių nusižengimų registro duomenis, nustatyta, kad daugiau kaip 64 000 asmenų atitinka rizikos asmenų kategorijas. Rizikos grupės asmenų modulio, padėsiančio policijos pareigūnams paprastomis ir prieinamomis priemonėmis vienoje vietoje valdyti informaciją apie visus dominančius rizikos grupės asmenis, gyvenančius tam tikroje konkrečioje vietovėje, sukūrimas kainuotų 1 009 231 Eur. Šio modulio kūrimo metu, atsižvelgiant į galimą modulio funkcionalumo koncepciją ir ekonominį efektyvumą, bus vertinama, ar jis bus kuriamas kaip vienas iš Policijos departamento prie VRM valdomų informacinių sistemų ar registro modulių, ar kaip visiškai nauja Rizikos grupės asmenų informacinė sistema. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra: „Baudžiamasis kodeksas“, „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „baudžiamasis procesas“, „baudžiamoji byla“, „nusikaltimas“, „baudžiamojo poveikio priemonė“, „lytinis nusikaltimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Hanson, R. K. & Morton-Bourgon, K. E. (2005). The characteristics of persistent sexual offenders: A meta-analysis of recidivism studies. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 73, 1154-1163. [2] R. Karl Hanson and Kelly Morton-Bourgon, 2004, Predictors of Sexual Recidivism: An Updated Meta-Analysis . Ottawa, ON: Public Safety and Emergency Preparedness Canada. Retrieved June 28, 2017, from
. [3] https://www.nsvrc.org/sarts/toolkit/7-2 [4] Philip Firestone, Drew A. Kingston, Audrey Wexler, and John M. W. Bradford, 2006, „Long-Term Follow-Up of Exhibitionists: Psychological, Phallometric, and Offense Characteristics,“ Journal of the American Academy of Psychiatry and the Law 34(3): 349–59. Philip Sugarman, Catherine Dumughn, Karim Saad, Stephen Hinder, and Robert Bluglass, 1994, „Dangerousness in Exhibitionists,“ Journal of Forensic Psychiatry 5(2): 287–296. [5] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. 2K-69/2006. [6] Prescott, J. J. „Do Sex Offender Registration and Notification Laws Affect Criminal Behavior?“ J. E. Rockoff, co-author. J. L. & Econ.54, no. 1 (2011): 161-206. [7] Liesis M., Dobrynina M. Lytinius nusikaltimus padariusiems asmenims taikytinų prevencinių priemonių tyrimo ataskaita. Teisės institutas. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija, 2010.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildomas 724 straipsniu, reglamentuojančiu naują baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą . BK 724 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo padarė šio kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse,
straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas.“ Atkreipiame dėmesį, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra BK bendrosios dalies institutas, kuris turėtų būti taikomas viso BK mastu, o ne tik atskiriems BK specialiosios dalies straipsniams ar jų dalims. Dėl tos priežasties, manytina, kad BK 724 straipsnio 1 dalies įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą taikymo pagrindas neatitinka BK sistemos. 2. Pastebėtina, kad iš projekto 3 straipsniu teikiamos BK 724 straipsnio 1 dalies nėra aišku, ar išlaikoma teisėjo diskrecija skirti (ar neskirti) konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui. Atkreiptinas dėmesys į bendrąsias baudžiamojo poveikio priemonių reglamentavimo normas, pavyzdžiui, BK 42 straipsnio 6 dalyje, taip pat 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės (tarp jų ir projektu teikiama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą )
būti skiriamos.
Vadinasi, net ir esant formaliems pagrindams, teismas turi išlaikyti diskreciją tinkamai individualizuoti baudžiamąją atsakomybę, pasirinkdamas skirti ar neskirti konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, BK 724 straipsnio 1 dalyje žodis „skiria“ turėtų būti pakeistas žodžiais „gali skirti“. 3. Projekto 3 straipsniu teikiamo BK 724 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje nustatoma: „Teismas, skirdamas įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, konkrečiai nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.“ Šiame sakinyje kaip perteklinis brauktinas žodis „konkrečiai“ (
„konkrečiai“?). 4. Projekto 3 straipsniu teikiamo BK 724
straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje nustatoma: „Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.“ Tačiau, abejotina, ar nustatomas įpareigojimo terminas, kuris gali būti nuo vienerių iki penkerių metų, turėtų būti skaičiuojamas ne tik metais ir mėnesiais, bet ir dienomis. Nėra pagrįsta nustatyti ilgą bendrąjį baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vieneri metai, o kartu jį skaičiuoti dienomis. Atsižvelgiant į tai, šioje nuostatoje siūlytina išbraukti žodžius – „ir dienomis“. Teigtina, kad šiame kontekste reguliavimo analogija į BK 68 straipsnio 2 dalį, 681 straipsnio 3 dalį bei 682 straipsnio 2 dalį (past. – šiuose straipsniuose reglamentuojamas tam tikros teisės atėmimas, o ne įpareigojimas) nėra tinkama. Tinkamesnis pavyzdys yra BK 48 straipsnio 2 dalyje ar BK 52 straipsnio 2 dalyje numatytas termino skaičiavimas metais ir mėnesiais.
Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės apribojimo bausmės turinį taip pat sudaro tam tikri įpareigojimai, kurių pobūdis yra panašus į projektu teikiamą baudžiamojo poveikio priemonę. 5. Projekto 3 straipsniu teikiamo BK 724 straipsnio 3 dalyje nustatoma:
„Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą,
paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.“ Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos“
žodžius „laisvės atėmimu“ rašytinas žodis „terminuotu“. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrasis „laisvės atėmimo“ terminas apima ne tik „terminuotą laisvės atėmimą“ , bet ir „laisvės atėmimą iki gyvos galvos“ , taip pat „areštą“
įtvirtinta, kad „Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas <...>“. 5.2. BK724 straipsnio 3 dalies nuostata, kad įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą
„<...> taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto
atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo“
Baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, pradedamas vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, BK 724 straipsnio 3 dalyje po žodžio
„taikomas“ brauktini žodžiai „<...> visą laisvės atėmimo ar arešto
atlikimo laiką ir <...>“.
Be to, po žodžių „teismo paskirtą“ žodis
„laiką“ keistinas į žodį „laikotarpį“. 5.3. Taip
pat akcentuotina, kad atitinkamoje nuostatoje būtina inkorporuoti sąlygą dėl asmens lygtinio paleidimo. Priešingu atveju, nėra aišku, kaip ši priemonė būtų taikoma asmenį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. 5.4. Iš atitinkamos nuostatos nėra aišku, kaip įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą turės būti taikomas, šią priemonę paskyrus kartu su terminuotu laisvės atėmimu, kurio vykdymas atidėtas (t. y. ar bus pradedamas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ar tik šiam laikotarpiui pasibaigus). 6. Atkreipiame dėmesį, kad įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą kaip baudžiamojo poveikio priemonė galės būti taikoma ir atidėjus bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir
(ar) pareigas <...>“. Bausmės vykdymo atidėjimas yra vienas iš probacijos vykdymo pagrindų ( žr. Probacijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į Probacijos įstatymo 14 straipsnio
pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų“ . Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projektu teikiamos baudžiamojo poveikio priemonės ir probuojamojo asmens bendrųjų pareigų pagal Probacijos įstatymą santykis. 7.
gyvenamąją vietą pakeitimo duomenys, ar bus sukurtas atitinkamų duomenų specialus registras ir pan., diskutuotinas atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės efektyvumas ir gebėjimas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). 8. Teikiamo projekto 4 straipsnio pavadinime vartojami žodžiai „ir įgyvendinimas“ yra pertekliniai. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra užregistruotas projektas Reg. Nr. XIIIP-3172, kuriuo kaip ir šiuo projektu yra keičiami BK 42 bei 67 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, atitinkami projektai turėtų būti suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 42, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 724 STRAIPSNIU Įstatymo PROJEKTO 2020-10-19 Nr. XIIIP-3250(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen; Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, Komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos patarėja Lina Bučienė, Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Darius Domarkas, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis; Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys; LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojamo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška; Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas Simonas Nikartas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamo projekto 3 straipsniu Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) papildomas 724 straipsniu, reglamentuojančiu naują baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą .
BK 724 straipsnio
„Įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos
pakeitimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo padarė šio kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 153, 157 straipsniuose, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas.“ Atkreipiame dėmesį, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra BK bendrosios dalies institutas, kuris turėtų būti taikomas viso BK mastu, o ne tik atskiriems BK specialiosios dalies straipsniams ar jų dalims. Dėl tos priežasties, manytina, kad BK 724 straipsnio 1 dalies įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą taikymo pagrindas neatitinka BK sistemos. Pritarti
Pastebėtina, kad iš projekto 3 straipsniu teikiamos BK 724 straipsnio 1 dalies nėra aišku, ar išlaikoma teisėjo diskrecija skirti (ar neskirti) konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui. Atkreiptinas dėmesys į bendrąsias baudžiamojo poveikio priemonių reglamentavimo normas, pavyzdžiui, BK 42 straipsnio 6 dalyje, taip pat 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės (tarp jų ir projektu teikiama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą )
būti skiriamos. Vadinasi, net ir esant formaliems pagrindams, teismas turi išlaikyti diskreciją tinkamai individualizuoti baudžiamąją atsakomybę, pasirinkdamas skirti ar neskirti konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę.
Atsižvelgiant į tai, BK 724 straipsnio 1 dalyje žodis „skiria“ turėtų būti pakeistas žodžiais „gali skirti“. Pritarti
Projekto 3 straipsniu teikiamo BK 724 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje nustatoma: „Teismas, skirdamas įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, konkrečiai nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.“ Šiame sakinyje kaip perteklinis brauktinas žodis „konkrečiai“ (
nurodytas ne „konkrečiai“?). Pritarti
Projekto 3 straipsniu teikiamo BK 724 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje nustatoma: „Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.“ Tačiau, abejotina, ar nustatomas įpareigojimo terminas, kuris gali būti nuo vienerių iki penkerių metų, turėtų būti skaičiuojamas ne tik metais ir mėnesiais, bet ir dienomis. Nėra pagrįsta nustatyti ilgą bendrąjį baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vieneri metai, o kartu jį skaičiuoti dienomis. Atsižvelgiant į tai, šioje nuostatoje siūlytina išbraukti žodžius – „ir dienomis“. Teigtina, kad šiame kontekste reguliavimo analogija į BK 68 straipsnio 2 dalį, 681 straipsnio 3 dalį bei 682 straipsnio 2 dalį (past. – šiuose straipsniuose reglamentuojamas tam tikros teisės atėmimas, o ne įpareigojimas) nėra tinkama. Tinkamesnis pavyzdys yra BK 48 straipsnio 2 dalyje ar BK 52 straipsnio 2 dalyje numatytas termino skaičiavimas metais ir mėnesiais. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės apribojimo bausmės turinį taip pat sudaro tam tikri įpareigojimai, kurių pobūdis yra panašus į projektu teikiamą baudžiamojo poveikio priemonę. Pritarti 5.
Projekto 3 straipsniu teikiamo BK 724 straipsnio 3 dalyje nustatoma:
„Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios
vietos pakeitimą, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.“ Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos“ Pritarti
Prieš žodžius „laisvės atėmimu“ rašytinas žodis
„terminuotu“. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrasis
„laisvės atėmimo“ terminas apima ne tik „terminuotą laisvės atėmimą“ , bet ir „laisvės atėmimą iki gyvos galvos“ , taip pat „areštą“ . BK 49 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje yra įtvirtinta, kad „Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas <...>“. Pritarti
BK 724 straipsnio 3 dalies nuostata, kad įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą
„<...> taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto
atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo“
Pritarti
Taip pat akcentuotina, kad atitinkamoje nuostatoje būtina inkorporuoti sąlygą dėl asmens lygtinio paleidimo. Priešingu atveju, nėra aišku, kaip ši priemonė būtų taikoma asmenį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Pritarti
Iš atitinkamos nuostatos nėra aišku, kaip įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą turės būti taikomas, šią priemonę paskyrus kartu su terminuotu laisvės atėmimu, kurio vykdymas atidėtas (t. y. ar bus pradedamas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ar tik šiam laikotarpiui pasibaigus). Pritarti
Atkreipiame dėmesį, kad įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą kaip baudžiamojo poveikio priemonė galės būti taikoma ir atidėjus bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas <...>“. Bausmės vykdymo atidėjimas yra vienas iš probacijos vykdymo pagrindų ( žr. Probacijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į Probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punktą, nustatantį probuojamojo asmens pareigą „ pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų“ . Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projektu teikiamos baudžiamojo poveikio priemonės ir probuojamojo asmens bendrųjų pareigų pagal Probacijos įstatymą santykis. Pritarti
Trūkstant aiškumo, kaip bus panaudojami, administruojami pranešimo apie gyvenamąją vietą pakeitimo duomenys, ar bus sukurtas atitinkamų duomenų specialus registras ir pan., diskutuotinas atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės efektyvumas ir gebėjimas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).
pavadinime vartojami žodžiai „ir įgyvendinimas“ yra pertekliniai. Pritarti
Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra užregistruotas projektas Reg. Nr. XIIIP-3172, kuriuo kaip ir šiuo projektu yra keičiami BK 42 bei 67 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, atitinkami projektai turėtų būti suderinti tarpusavyje. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Teikiame pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 ir 67 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 724 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3250 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3250) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3251 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3251). 1. Projektu Nr. XIIIP-3250 siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 2 dalyje ir 724 straipsnyje įteisinti naują baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš siūlomo poveikio priemonės pavadinimo (asmuo įpareigojamas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą), nei iš BK 724 straipsnio 4 dalies, kurioje atskleidžiamas šios poveikio priemonės (įpareigojimo) turinys – asmuo, planuodamas išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, privalo ne vėliau kaip per 3 dienas nuo išvykimo pranešti apie tai policijos įstaigai , formuluotės nėra aišku, kokiais atvejais nuteistasis, vykdydamas šią poveikio priemonę, privalo pranešti apie išvykimą ilgiau kaip 7 paroms, t. y. ar kai asmuo planuoja pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą į kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, ar ir tais atvejais, kai neplanuoja keisti nuolatinės gyvenamosios vietos, bet planuoja laikinai išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (be kita ko, nemotyvuojama, kodėl būtent 7, o ne 1, 2, 3 ar 5 paroms), pavyzdžiui, atostogų, į komandiruotę, aplankyti gimines, draugus ir pan. Taip pat nėra aišku, kaip ši poveikio priemonė bus vykdoma, pavyzdžiui, tais atvejais, kai asmens darbas susijęs su nuolatiniu laikinu išvykimu iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms pagal darbo pobūdį, ir ar grįždamas iš laikinos gyvenamosios vietos (kurioje išbuvo ilgiau nei 7 paras) į nuolatinę asmuo vėl privalės pranešti policijos įstaigai, kad grįžta (ar grįžo) į nuolatinę gyvenamąją vietą. Neaiškumų kyla ir dėl to, ar laikino gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus apima šios poveikio priemonės turinys, ir kuriais atvejais. 2. Dėl Projekto
straipsniu. 2.1. Dėl BK 724 straipsnio 1 dalies.
724 straipsnio 1 dalyje siūloma imperatyviai numatyti teismui pareigą visais atvejais, kai asmuo padarė BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse,
straipsniuose, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, skirti kaltininkui poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Tačiau tokia nuostata iš dalies prieštarauja BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatai, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Be to, BK 42 straipsnio 6 dalyje neišskiriamos atskiros nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistiems asmenims gali būti skiriamos numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi, siūlytina arba palikti teismui diskreciją ( gali paskirti ), arba BK 724 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata, kad asmeniui, padariusiam kitas BK numatytas nusikalstamas veikas, teismas gali paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. 2.2. Dėl BK 724 straipsnio 2 dalies. Manytina, kad iš BK 724 straipsnio 2 dalies formuluotės išbrauktinas siūlymas nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti ne tik metais ir mėnesiais, bet ir dienomis . Praktikoje taikomas skaičiavimas metais ir mėnesiais. 2.3. Dėl BK 724 straipsnio 3 dalies. Siūlymas, kad įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme arba areštu, turi būti taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo, kelia abejonių, ypač formuluotės dalis taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką , dėl vykdymo galimumo asmens, esančio įkalinimo įstaigoje, atžvilgiu.
Be to, ši nuostata prieštarauja Projekto XIIIP-3251 2 straipsnio, kuriuo siūloma pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso
, nuostatoms, kad baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (357 str. 3 d.), ir kad jeigu panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos įstaigą, baudžiamojo poveikio priemonių – <...> įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą – vykdymas sustabdomas iki < ...> (357 str. 4 d.). Dėl to manytina, kad turėtų būti atsisakyta nuostatos, jog įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką . Be to, mūsų nuomone, nepagrįstai atsisakyta sąvokos terminuotas laisvės atėmimas , nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos atveju ši baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina, nes laisvės atėmimo vietoje jos vykdymas neįmanomas. Taip pat pažymėtina, kad Projektu
nesiūloma įtraukti sąlygą dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo asmens lygtinio paleidimo atveju (BK 724 str. 3 d.). 2.4. Dėl BK 724 straipsnio 4 dalies. BK724 straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas per 3 dienas , atsižvelgiant į kitas šio kodekso formuluotes, kuriomis nusakomi terminai, turėtų būti įvardytas ne skaitmeniu, o žodžiu, t. y. per tris dienas . Pritarti 2.
institutas Instituto nuomone, projektai XIIIP-3250, XIIIP-3251 nėra pakankami suderinti su galiojančiais teisės aktais ir esama baudžiamųjų poveikio priemonių vykdymo praktika. Už dalį projekte nurodytų nusikalstamų veikų gali būti taikoma probacija (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų). Pagal Probacijos įstatymo 14 str. 4 p. visi probuotieji privalo pranešti probuotojui apie gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Taigi didelei daliai projekto tikslinės grupės šis įpareigojimas teisės aktuose jau yra numatytas. Lietuvos teisinėje sistemoje susiformavo praktika, kad už baudžiamųjų poveikio priemonių vykdymą (išskyrus specifines baudžiamąsias priemones kaip turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas ir įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą) yra atsakingos probacijos tarnybos. Todėl sisteminiu požiūriu nėra visiškai aiškus projekto autorių siekis numatyti šios priemonės įgyvendinimą policijos įstaigoms, atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip ir minėta, panaši priemonė probuojamųjų atžvilgiu jau yra įgyvendinama probacijos tarnyboje. Pritarti
Aukščiausiasis Teismas Dėl Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42 ir 67 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 724 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3250 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3250) ir Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3251 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3251) teikiamos šios pastabos:
BK 724 straipsnio 1 dalyje nurodytos ne visos BK XXI skyriuje įtvirtintos nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš vaikus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina BK 724 straipsnio 1 dalyje nurodomų nusikalstamų veikų sąrašą papildyti ir BK 1521 straipsnyje įtvirtinta jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimo veika.
Kartu svarstytina, ar įpareigojimas pranešti apie išvykimą iš gyvenamosios vietos negalėtų būti taikomas visiems asmenims, padariusiems nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o ne tik tuos, dėl kurių nukentėjo vaikai. Iš prevencijos pozicijų, aktualu tai, kad lytinius nusikaltimus linkę kartoti asmenys pirma aukomis galėjo pasirinkti 18 metų sulaukusius asmenis ir tik vėliau šias veikas nukreipti prieš vaikus ir pan. 2. Tikslintinas Projektu Nr. XIIIP-3250 siūlomo įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą pavadinimas jį keičiant, pavyzdžiui, į įpareigojimą pranešti apie išvykimą iš gyvenamosios vietos , nes iš šio įpareigojimo turinio (Projektu Nr. XIIIP-3250 siūloma BK 724 straipsnio 4 dalis) matyti, kad asmuo turėtų informuoti apie bet kokį ilgesnį nei septynių parų išvykimą iš gyvenamosios vietos, o ne pačios gyvenamosios vietos pakeitimą. Atitinkamai tikslintina ir Projekte Nr. XIIIP-3251 vartojama terminija. 3. Abejonių kelia Projekto Nr. XIIIP-3250 siūlymo įtvirtinti įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, paskirtą kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikymą visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką (Projektu Nr. XIIIP-3250 siūloma BK 724 straipsnio
įpareigojimas realiai būtų taikomas asmeniui būnant pataisos įstaigoje. 4. Aktualu, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir tais atvejais, kai asmuo BK X skyriuje nurodytais pagrindais yra atleidžiamas nuo bausmės (be kita ko, jam atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, turėtų būti suderinamos Projektu Nr.
XIIIP-3250 siūlomos ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios pareigą probuojamajam, be kita ko, pranešti apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (14 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad šios pastabos buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. teisėjų pasitarime. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
:
Andrius Navickas, Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės atstovai: vyresnysis patarėjas Tautvydas Žėkas , patarėjas Martynas Dobrovolskis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Lina Bučienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-153 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildomas 724 straipsniu, reglamentuojančiu naują baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą .
BK 724 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo padarė šio kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 153, 157 straipsniuose, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas.“ Atkreipiame dėmesį, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra BK bendrosios dalies institutas, kuris turėtų būti taikomas viso BK mastu, o ne tik atskiriems BK specialiosios dalies straipsniams ar jų dalims. Dėl tos priežasties, manytina, kad BK 724 straipsnio 1 dalies įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą taikymo pagrindas neatitinka BK sistemos. Pritarti iš dalies Žmogaus teisių komitetas (ŽTK- pritarti. Jau yra BK Bendrosios dalies straipsniuose nurodyti Specialiosios dalies skyriai, tai BK sistemai neprieštarauja. Baudžiamojo poveikio priemonė „Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą“
prievartą prieš vaikus (siekiant aprėpti smurtinius atvejus), tačiau ne į bet kokias seksualinio pobūdžio veikas prieš vaikus. Toks konkrečių BK straipsnių nurodymas užtikrina, kad BPP būtų orientuota į realią seksualinę prievartą prieš nepilnamečius ir mažamečius panaudojusius asmenis, ir kad BPP nebūtų taikoma tokių straipsnių atveju, kaip, pavyzdžiui,1511 straipsnis, kur kriminalizuoti savanoriški lytiniai santykiai, ar 1521 straipsnio atveju (Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas), t. y. kad nepatektų pernelyg platus nusikalstamų veikų skaičius. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 2.
Pastebėtina, kad iš projekto 3 straipsniu teikiamos BK 724 straipsnio 1 dalies nėra aišku, ar išlaikoma teisėjo diskrecija skirti (ar neskirti) konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui. Atkreiptinas dėmesys į bendrąsias baudžiamojo poveikio priemonių reglamentavimo normas, pavyzdžiui, BK 42 straipsnio 6 dalyje, taip pat 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės (tarp jų ir projektu teikiama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą )
būti skiriamos. Vadinasi, net ir esant formaliems pagrindams, teismas turi išlaikyti diskreciją tinkamai individualizuoti baudžiamąją atsakomybę, pasirinkdamas skirti ar neskirti konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, BK 724 straipsnio 1 dalyje žodis „skiria“ turėtų būti pakeistas žodžiais „gali skirti“. Nepritarti ŽTK- pritarti Rengėjų - Vidaus reikalų ministerijos nuomone , esant pagrindui (padarytas
nusikaltimas) , ši BPP ne „gali būti skiriama“, o turi būti skiriama (analogija su panašiomis BK 681 (Viešųjų teisių atėmimas) ir 682 (Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas) straipsniuose nurodytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir jų skyrimo tvarka). Pabrėžtina, kad BPP yra orientuota į realią seksualinę prievartą prieš nepilnamečius ir mažamečius panaudojusius asmenis, todėl teismo diskrecija skirti (ar neskirti) konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui keltų klausimą dėl tokios neįpareigojančios poveikio priemonės apskritai, siekiant stiprinti kovą su seksualiniu vaikų išnaudojimu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 3.
Projekto 3 straipsniu teikiamo BK 724 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje nustatoma: „Teismas, skirdamas įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, konkrečiai nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.“ Šiame sakinyje kaip perteklinis brauktinas žodis „konkrečiai“ (
ne „konkrečiai“?). Pritarti
pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies nėra aišku, ar išlaikoma teisėjo diskrecija skirti (ar neskirti) konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui. Atkreiptinas dėmesys į bendrąsias baudžiamojo poveikio priemonių reglamentavimo normas, pavyzdžiui, BK 42 straipsnio 6 dalyje, taip pat 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės (tarp jų ir projektu teikiama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą )
būti skiriamos. Vadinasi, net ir esant formaliems pagrindams, teismas turi išlaikyti diskreciją tinkamai individualizuoti baudžiamąją atsakomybę, pasirinkdamas skirti ar neskirti konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, BK 724 straipsnio 1 dalyje žodis „skiria“ turėtų būti pakeistas žodžiais „gali skirti“. Pritarti
pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje nustatoma:
„Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios
vietos pakeitimą, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.“ Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos“
„terminuotu“.
Atkreiptinas dėmesys, kad bendrasis „laisvės atėmimo“ terminas apima ne tik „terminuotą laisvės atėmimą“ , bet ir „laisvės atėmimą iki gyvos galvos“ , taip pat „areštą“ . BK 49 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje yra įtvirtinta, kad „Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas <...>“. 5.2. BK 724 straipsnio 3 dalies nuostata, kad įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą „<...> taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo“
Baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, pradedamas vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, BK 724 straipsnio 3 dalyje po žodžio „taikomas“ brauktini žodžiai „<...> visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir <...>“. Be to, po žodžių „teismo paskirtą“ žodis „laiką“ keistinas į žodį „laikotarpį“. 5.3. Taip pat akcentuotina, kad atitinkamoje nuostatoje būtina inkorporuoti sąlygą dėl asmens lygtinio paleidimo. Priešingu atveju, nėra aišku, kaip ši priemonė būtų taikoma asmenį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. 5.4. Iš atitinkamos nuostatos nėra aišku, kaip įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą turės būti taikomas, šią priemonę paskyrus kartu su terminuotu laisvės atėmimu, kurio vykdymas atidėtas (t. y. ar bus pradedamas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ar tik šiam laikotarpiui pasibaigus). Pritarti ŽTK- pritarti Dėl 5.1 pastabos- Pritarti Dėl 5.2 pastabos -pritartina iš dalies.
724 straipsnio 3 dalyje po žodžių „teismo paskirtą“ žodžio „laiką“ keitimo į žodį „laikotarpį“ atsižvelgtina. Dėl likusios pastabos dalies. Pastebėtina, kad formuluotė „<...> taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo“ yra įprasta BK formuluotė, kai baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama kartu su bausme. Ji nurodoma BK 68
dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas) straipsniuose ir šių baudžiamojo poveikio priemonių atžvilgiu taip pat yra taikoma Baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalies nuostata „
teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.“ Minėtų nuostatų esmė ta, kad teismui paskyrus, pavyzdžiui, 3 metus taikomą BPP, ji „natūraliai“ (t. y. neįsiskaičiuojant į teismo paskirtą 3 metų terminą) taikoma atliekant laisvės atėmimo bausmę ar pan. (taip ir teisės vairuoti atėmimas galioja natūraliai, nes asmuo pataisos įstaigose, be abejo, nevairuoja) ir tik po bausmės realaus atlikimo (ar lygtinio paleidimo) pradedamas skaičiuoti minėtas 3 metų terminas. Tokios nuostatos atsirado, siekiant, kad nebūtų jokio neaiškumo ir klausimų, ar teismo terminas, skirtas BPP vykdymui, nesueis asmeniui atliekant paskirtą bausmę. Manome, kad į šią pastabą neatsižvelgtina, kaip sistemiškai nederančią su kitomis BK normomis ir turinio prasme klaidinančia ir nepagrįsta. Dėl 5.3 ir 5.4.pastabų – pritarti. Siūlytina tikslinti BK 724 straipsnio 3 dalį ir ją dėstyti taip: 3.
Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą , paskirtas kartu su terminuotu laisvės atėmimu arba areštu, taikomas teismo paskirtą laikotarpį po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo , o asmenį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos ar atidėjus bausmės vykdymą –probacijos laikotarpiu ir likusį laikotarpį pasibaigus probacijai . 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą kaip baudžiamojo poveikio priemonė galės būti taikoma ir atidėjus bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas <...>“. Bausmės vykdymo atidėjimas yra vienas iš probacijos vykdymo pagrindų ( žr. Probacijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į Probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punktą, nustatantį probuojamojo asmens pareigą „ pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų“ . Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projektu teikiamos baudžiamojo poveikio priemonės ir probuojamojo asmens bendrųjų pareigų pagal Probacijos įstatymą santykis. Pritarti ŽTK- pritarti Rengėjų - Vidaus reikalų ministerijos nuomone, esant tokiai situacijai, kai asmeniui bus skirtas įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ir kartu asmuo bus probuojamasis – pirminė asmens kontrolė vyks probacijoje ir policija jį vertins pirmiausiai kaip probuojamą asmenį (asmuo turės apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą pranešti probacijos tarnybai, o esant būtinumui policija gaus tą adresą iš probacijos tarnybų bendra tvarka kaip apie probuojamą asmenį (šiuo metu tokia sistema veikia).
Tik pasibaigus probacijos laikotarpiui asmuo teistumo ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo laikui tampa rizikos asmeniu vien Policijos įstatymo prasme ir savo gyvenamąją vietą praneša policijai. Toks, manome, turėtų būti baudžiamojo poveikio priemonės ir probuojamojo asmens bendrųjų pareigų pagal Probacijos įstatymą santykis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7Trūkstant aiškumo, kaip bus panaudojami,
administruojami pranešimo apie gyvenamąją vietą pakeitimo duomenys, ar bus sukurtas atitinkamų duomenų specialus registras ir pan., diskutuotinas atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės efektyvumas ir gebėjimas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pritarti ŽTK
Informacija apie policiją dominančius rizikos grupės asmenis, nors ir kaupiama policijos bei kitų institucijų administruojamuose registruose, tačiau nėra kaupiama vienoje informacinėje sistemoje, o surinkti ir apibendrinti duomenis iš įvairių informacinių sistemų bei registrų reikalingi dideli žmogiškieji ir materialiniai ištekliai (nėra galimybės automatiniu būdu iš minėtų registrų ir informacinių sistemų gauti struktūrizuotą informaciją apie Policijos įstatyme numatytus rizikos grupės asmenis). Pažymėtina, kad, išanalizavus vien tik Administracinių nusižengimų registro duomenis, nustatyta, kad daugiau kaip 64 000 asmenų atitinka rizikos asmenų kategorijas.
Šiuo metu ieškoma galutinio sprendimo, kaip ir į kurį iš turimų minėtų registrų integruoti IT (informacinių technologijų) įrankį, leidžiantį valdyti informaciją apie visus rizikos grupės (pagal Policijos įstatymą) asmenis. Tikimasi, kad jau šiais metais prasidės programavimo darbai. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojami žodžiai „ir įgyvendinimas“ yra pertekliniai. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
užregistruotas projektas Reg. Nr. XIIIP-3172, kuriuo kaip ir šiuo projektu yra keičiami BK 42 bei 67 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, atitinkami projektai turėtų būti suderinti tarpusavyje. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra, 2019-04-19 *
Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto raštus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3250-3251/ Nr. XIIIP-2462/informuojame, kad
projektais, pastabų neturi. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-04-30 1, 2, 3 Dėl Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 42 ir 67 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 724 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3250 (toliau – Projektas Nr.
XIIIP-3250) ir Baudžiamojo proceso kodekso
(toliau – Projektas Nr. XIIIP-3251) teikiamos šios pastabos:
siūlomo BK 724 straipsnio 1 dalyje nurodytos ne visos BK XXI skyriuje įtvirtintos nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš vaikus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina BK 724 straipsnio 1 dalyje nurodomų nusikalstamų veikų sąrašą papildyti ir BK 1521 straipsnyje įtvirtinta jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimo veika. Kartu svarstytina, ar įpareigojimas pranešti apie išvykimą iš gyvenamosios vietos negalėtų būti taikomas visiems asmenims, padariusiems nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o ne tik tuos, dėl kurių nukentėjo vaikai. Iš prevencijos pozicijų, aktualu tai, kad lytinius nusikaltimus linkę kartoti asmenys pirma aukomis galėjo pasirinkti 18 metų sulaukusius asmenis ir tik vėliau šias veikas nukreipti prieš vaikus ir pan. Nepritarti Baudžiamojo poveikio priemonė
„Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos
pakeitimą“
(siekiant aprėpti smurtinius atvejus), tačiau ne į bet kokias seksualinio pobūdžio veikas prieš vaikus. Toks konkrečių BK straipsnių nurodymas užtikrina, kad BPP būtų orientuota į realią seksualinę prievartą prieš nepilnamečius ir mažamečius panaudojusius asmenis. BK 1521 straipsnyje įtvirtinta jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimo veika, t. y. siūlymas susitikti ir tam tikrų konkrečių veiksmų ėmimasis susitikimui įvykti, nėra reali prieš vaiką panaudota seksualinė prievarta, dėl kurios vaikas gali susidurti su trumpalaikėmis ar ilgalaikėmis sveikatos ir psichologinėmis problemomis. Mažą veikos pavojingumą parodo ir sankcija – maksimali yra laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pastebėtina, kad asmenys, padarę nusikaltimus pilnamečio žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ir nuteisti už tokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (kol išnyks teistumas) yra rizikos grupės asmenys pagal Policijos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 3 punktą. Policijos pareigūnai, įgyvendindami nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena rizikos grupės asmenys, kviesti ir
(ar) pristatyti juos į policiją prevencinio pokalbio, kviesti ir (ar) pristatyti į policiją, taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio, taigi šie asmenys bet kokiu atveju yra stebimi. Būtent todėl BPP ir yra nukreipta tik į seksualinę prievartą prieš vaikus panaudojusius asmenis, kaip papildomą kontrolę užtikrinanti ir atgrasanti priemonė. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą pavadinimas jį keičiant, pavyzdžiui, į įpareigojimą pranešti apie išvykimą iš gyvenamosios vietos , nes iš šio įpareigojimo turinio (Projektu Nr. XIIIP-3250 siūloma BK 724 straipsnio 4 dalis) matyti, kad asmuo turėtų informuoti apie bet kokį ilgesnį nei septynių parų išvykimą iš gyvenamosios vietos, o ne pačios gyvenamosios vietos pakeitimą. Atitinkamai tikslintina ir Projekte Nr. XIIIP-3251 vartojama terminija. Pritarti
3
įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, paskirtą kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikymą visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką (Projektu Nr.
XIIIP-3250 siūloma BK 724 straipsnio 3 dalis) tikslingumas ir realus įgyvendinimas – neaišku, kaip šis įpareigojimas realiai būtų taikomas asmeniui būnant pataisos įstaigoje. Nepritarti Pastebėtina, kad formuluotė
„<...> taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto
atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo“ yra įprasta BK formuluotė, kai baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama kartu su bausme. Ji nurodoma BK 68 ( Uždraudimas naudotis specialia teise) , 681 ( Viešųjų teisių atėmimas) , 682 ( Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas) straipsniuose ir šių baudžiamojo poveikio priemonių atžvilgiu taip pat yra taikoma
arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.“ Minėtų nuostatų esmė ta, kad teismui paskyrus, pavyzdžiui, 3 metus taikomą BPP, ji „natūraliai“ (t. y. neįsiskaičiuojant į teismo paskirtą 3 metų terminą) taikoma atliekant laisvės atėmimo bausmę ar pan. (taip ir teisės vairuoti atėmimas galioja natūraliai, nes asmuo pataisos įstaigose, be abejo, nevairuoja) ir tik po bausmės realaus atlikimo (ar lygtinio paleidimo) pradedamas skaičiuoti minėtas 3 metų terminas. Tokios nuostatos atsirado, siekiant, kad nebūtų jokio neaiškumo ir klausimų, ar teismo terminas, skirtas BPP vykdymui, nesueis asmeniui atliekant paskirtą bausmę.
Manome, kad į šią pastabą neatsižvelgtina, kaip sistemiškai nederančią su kitomis BK normomis ir turinio prasme klaidinančia ir nepagrįsta. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
poveikio priemonės gali būti skiriamos ir tais atvejais, kai asmuo BK X skyriuje nurodytais pagrindais yra atleidžiamas nuo bausmės (be kita ko, jam atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, turėtų būti suderinamos Projektu Nr. XIIIP-3250 siūlomos ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios pareigą probuojamajam, be kita ko, pranešti apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (14 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad šios pastabos buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. teisėjų pasitarime. Pritarti Vidaus reikalų ministerijos nuomone, esant tokiai situacijai, kai asmeniui bus skirtas įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ir kartu asmuo bus probuojamasis – pirminė asmens kontrolė vyks probacijoje ir policija jį vertins pirmiausiai kaip probuojamą asmenį (asmuo turės apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą pranešti probacijos tarnybai, o esant būtinumui policija gaus tą adresą iš probacijos tarnybų bendra tvarka kaip apie probuojamą asmenį (šiuo metu tokia sistema veikia). Tik pasibaigus probacijos laikotarpiui asmuo teistumo ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo laikui tampa rizikos asmeniu vien Policijos įstatymo prasme ir savo gyvenamąją vietą praneša policijai. Toks, manome, turėtų būti baudžiamojo poveikio priemonės ir probuojamojo asmens bendrųjų pareigų pagal Probacijos įstatymą santykis. 5.
teisės institutas, 2019-04-253 Instituto nuomone, projektai XIIIP-3250, XIIIP-3251 nėra pakankami suderinti su galiojančiais teisės aktais ir esama baudžiamųjų poveikio priemonių vykdymo praktika. Už dalį projekte nurodytų nusikalstamų veikų gali būti taikoma probacija (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų). Pagal Probacijos įstatymo 14 str. 4 p. visi probuotieji privalo pranešti probuotojui apie gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Taigi didelei daliai projekto tikslinės grupės šis įpareigojimas teisės aktuose jau yra numatytas. Lietuvos teisinėje sistemoje susiformavo praktika, kad už baudžiamųjų poveikio priemonių vykdymą (išskyrus specifines baudžiamąsias priemones kaip turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas ir įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą) yra atsakingos probacijos tarnybos. Todėl sisteminiu požiūriu nėra visiškai aiškus projekto autorių siekis numatyti šios priemonės įgyvendinimą policijos įstaigoms, atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip ir minėta, panaši priemonė probuojamųjų atžvilgiu jau yra įgyvendinama probacijos tarnyboje. Pritarti Siūlytina tikslinti BK 724 straipsnio 3 dalį ir ją dėstyti taip:
pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą , paskirtas kartu su terminuotu laisvės atėmimu arba areštu, taikomas teismo paskirtą laikotarpį po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo , o asmenį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos ar atidėjus bausmės vykdymą –probacijos laikotarpiu ir likusį laikotarpį pasibaigus probacijai .
Vidaus reikalų ministerijos nuomone, esant tokiai situacijai, kai asmeniui bus skirtas įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ir kartu asmuo bus probuojamasis – pirminė asmens kontrolė vyks probacijoje ir policija jį vertins pirmiausiai kaip probuojamą asmenį (asmuo turės apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą pranešti probacijos tarnybai, o esant būtinumui policija gaus tą adresą iš probacijos tarnybų bendra tvarka kaip apie probuojamą asmenį (šiuo metu tokia sistema veikia). Tik pasibaigus probacijos laikotarpiui asmuo teistumo ir
(ar) baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo laikui tampa rizikos asmeniu vien Policijos įstatymo prasme ir savo gyvenamąją vietą praneša policijai. Toks, manome, turėtų būti baudžiamojo poveikio priemonės ir probuojamojo asmens bendrųjų pareigų pagal Probacijos įstatymą santykis. Katu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnį, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. 6. Generalinė prokuratūra, 2019-04-25 1, 2, 3 Teikiame pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 ir 67 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 724 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3250 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3250) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir
Nr. XIIIP-3251). 1. Projektu Nr.
Projektu Nr. XIIIP-3250 siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –
straipsnyje įteisinti naują baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš siūlomo poveikio priemonės pavadinimo (asmuo įpareigojamas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą), nei iš BK 724 straipsnio 4 dalies, kurioje atskleidžiamas šios poveikio priemonės (įpareigojimo) turinys – asmuo, planuodamas išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, privalo ne vėliau kaip per 3 dienas nuo išvykimo pranešti apie tai policijos įstaigai , formuluotės nėra aišku, kokiais atvejais nuteistasis, vykdydamas šią poveikio priemonę, privalo pranešti apie išvykimą ilgiau kaip 7 paroms, t. y. ar kai asmuo planuoja pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą į kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, ar ir tais atvejais, kai neplanuoja keisti nuolatinės gyvenamosios vietos, bet planuoja laikinai išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (be kita ko, nemotyvuojama, kodėl būtent 7, o ne 1, 2, 3 ar 5 paroms), pavyzdžiui, atostogų, į komandiruotę, aplankyti gimines, draugus ir pan. Taip pat nėra aišku, kaip ši poveikio priemonė bus vykdoma, pavyzdžiui, tais atvejais, kai asmens darbas susijęs su nuolatiniu laikinu išvykimu iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms pagal darbo pobūdį, ir ar grįždamas iš laikinos gyvenamosios vietos (kurioje išbuvo ilgiau nei 7 paras) į nuolatinę asmuo vėl privalės pranešti policijos įstaigai, kad grįžta (ar grįžo) į nuolatinę gyvenamąją vietą. Neaiškumų kyla ir dėl to, ar laikino gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus apima šios poveikio priemonės turinys, ir kuriais atvejais. Pritarti iš dalies Siūloma BPP siekiama, kad asmuo informuotų tiek apie planuojamą pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą į kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, tiek apie planuojamą laikiną išvykimą iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Vidaus reikalų ministerijos nuomone, patikslinta BPP formuluotė (pakeitus „įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą“ į
„įpareigojimas pranešti apie išvykimą iš gyvenamosios vietos“ (kartu būtų
atsižvelgta į LAT 2 pastabą), turėtų aiškiau apibrėžti BPP tikslą bei apimtų abu atvejus. 7 parų laikotarpis buvo pasirinktas atsižvelgiant į galimą 6 dienų darbo savaitę“ ir siekiant, kad, nors baudžiamojo poveikio priemone ir siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, ji kuo mažiau apsunkintų asmens darbinę veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus įstatymus, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu reikės patvirtinti Baudžiamosios poveikio priemonės – įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą – vykdymo tvarkos aprašą, kuriame bus aprašyti ir Generalinės prokuratūros nurodyti atvejai. Pažymėtina ir tai, kad duomenims apie gyvenamąją vietą gauti yra numatyta Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (ĮKNR) sąveika su Lietuvos Respublikos gyventojų registru ir Adresų registru. Vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės Registro centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24,
gyvena keliose. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad ĮKNR disponuoja tik informacija apie nuteistojo deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. apie vieną asmens gyvenamąją vietą (tikėtina, kurioje asmuo gyvena dažniausiai), net jei asmuo gyvena keliose.
Policijos įstaigos, atitinkamai disponuoja informacija apie pirminę laisvės atėmimo bausmę atlikusio asmens nurodytą gyvenamąją vietą, tad faktinė (ne deklaruota) atlikusio laisvės atėmimo bausmę asmens buvimo vieta nėra žinoma. 7. Generalinė prokuratūra,
1
straipsniu. 2.1. Dėl BK 724 straipsnio 1 dalies. BK724 straipsnio 1 dalyje siūloma imperatyviai numatyti teismui pareigą visais atvejais, kai asmuo padarė BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse,
straipsniuose, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, skirti kaltininkui poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Tačiau tokia nuostata iš dalies prieštarauja BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatai, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Be to, BK 42 straipsnio 6 dalyje neišskiriamos atskiros nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistiems asmenims gali būti skiriamos numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi, siūlytina arba palikti teismui diskreciją ( gali paskirti ), arba BK 724 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata, kad asmeniui, padariusiam kitas BK numatytas nusikalstamas veikas, teismas gali paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.
Nepritarti Vidaus reikalų ministerijos nuomone , esant pagrindui (padarytas konkretus su seksualine prievarta ar išnaudojimu susijęs nusikaltimas) , ši
681 (Viešųjų teisių atėmimas) ir 682 (Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas) straipsniuose nurodytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir jų skyrimo tvarka). Pabrėžtina, kad BPP yra orientuota į realią seksualinę prievartą prieš nepilnamečius ir mažamečius panaudojusius asmenis, todėl teismo diskrecija skirti (ar neskirti) konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui keltų klausimą dėl tokios neįpareigojančios poveikio priemonės apskritai, siekiant stiprinti kovą su seksualiniu vaikų išnaudojimu. 8. Generalinė prokuratūra,
2
straipsnio 2 dalies. Manytina, kad iš BK 724 straipsnio 2 dalies formuluotės išbrauktinas siūlymas nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti ne tik metais ir mėnesiais, bet ir dienomis
prokuratūra,
3
straipsnio 3 dalies. Siūlymas, kad įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme arba areštu, turi būti taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo, kelia abejonių, ypač formuluotės dalis taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką , dėl vykdymo galimumo asmens, esančio įkalinimo įstaigoje, atžvilgiu.
Be to, ši nuostata prieštarauja Projekto XIIIP-3251 2 straipsnio, kuriuo siūloma pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso
, nuostatoms, kad baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (357 str. 3 d.), ir kad jeigu panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos įstaigą, baudžiamojo poveikio priemonių – <...> įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą – vykdymas sustabdomas iki < ...> (357 str. 4 d.). Dėl to manytina, kad turėtų būti atsisakyta nuostatos, jog įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką . Be to, mūsų nuomone, nepagrįstai atsisakyta sąvokos terminuotas laisvės atėmimas , nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos atveju ši baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina, nes laisvės atėmimo vietoje jos vykdymas neįmanomas. Taip pat pažymėtina, kad Projektu
nesiūloma įtraukti sąlygą dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo asmens lygtinio paleidimo atveju (BK 724 str. 3 d.). Pritarti iš dalies Į pastabą dėl sąvokos terminuotas laisvės atėmimas siūlome atsižvelgti. Dėl likusios pastabos dalies.
Dėl likusios pastabos dalies. Pastebėtina, kad formuluotė „<...> taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo“ yra įprasta BK formuluotė, kai baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama kartu su bausme. Ji nurodoma BK 68
dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas) straipsniuose ir šių baudžiamojo poveikio priemonių atžvilgiu taip pat yra taikoma Baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalies nuostata „
specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.“ Minėtų nuostatų esmė ta, kad teismui paskyrus, pavyzdžiui, 3 metus taikomą BPP, ji „natūraliai“ (t. y. neįsiskaičiuojant į teismo paskirtą 3 metų terminą) taikoma atliekant laisvės atėmimo bausmę ar pan. (taip ir teisės vairuoti atėmimas galioja natūraliai, nes asmuo pataisos įstaigose, be abejo, nevairuoja) ir tik po bausmės realaus atlikimo (ar lygtinio paleidimo) pradedamas skaičiuoti minėtas 3 metų terminas. Tokios nuostatos atsirado, siekiant, kad nebūtų jokio neaiškumo ir klausimų, ar teismo terminas, skirtas BPP vykdymui, nesueis asmeniui atliekant paskirtą bausmę. Manome, kad į šią pastabą neatsižvelgtina, kaip sistemiškai nederančią su kitomis BK normomis ir turinio prasme klaidinančia ir nepagrįsta. 10. Generalinė prokuratūra,
4
straipsnio 4 dalies. BK 724 straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas per 3 dienas , atsižvelgiant į kitas šio kodekso formuluotes, kuriomis nusakomi terminai, turėtų būti įvardytas ne skaitmeniu, o žodžiu, t. y. per tris dienas . Pritarti 11.
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-3250 IR NR. XIIIP-3251 Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 ir 67 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 724 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3250 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3251, informuoja, kad pasiūlymų, pastabų dėl minėtų projektų neturi. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2019-05-06 * 6.1. Sprendimas : iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui XIIIP-3250 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei svarstyti jį kartu su įstatymo projektu XIIIP-3172, kuriuo, kaip ir šiuo projektu, yra keičiami BK 42 bei 67 straipsniai . Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-3250(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3250(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis . 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė : negauta PRIDEDAMA. Komiteto teikiamas įstatymo projektas XIIIP-3250(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė